Edita Gustaitė
5 kursas, 5 grupėNETIESIOGINĖS KOMPOZICINĖS IR KERAMIKINĖS
VIDUVAINIKINĖS RESTAURACIJOS. VEIKSNIAI,
TURINTYS ĮTAKOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ
PASIRINKIMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Indrė Gasiūnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
NETIESIOGINĖS KOMPOZICINĖS IR KERAMIKINĖS VIDUVAINIKINĖS RESTAURACIJOS. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ
PASIRINKIMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
....Edita Gustaitė 5 kursas, 5 grupė... ...Asist. Indrė Gasiūnienė... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2018m. ... 2018m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0 10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai
(2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomenda
cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Bendri reikalavim
ai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________ _____________________________
TURINYS
SANTRAUKASUMMARY
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 12
1.1 Netiesioginių bemetalių viduvainikinių restauracijų panaudojimo kriterijai 12 1.2 Keraminių ar kompozicinių restauracinių medžiagų pasirinkimas netiesioginėms viduvainikinėms
restauracijoms 13
1.2.1 Keraminės restauracinės medžiagos pasirinkimas netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms 13 1.2.2 Kompozicinės restauracinės medžiagos pasirinkimas netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms
14 1.3 Kramtomojo krūvio paskirstymas keramikinėse ir kompozicinėse netiesioginėse viduvainikinėse
restauracijose 16
1.3.1 Kramtomojo krūvio paskirstymas keramikinėse netiesioginėse viduvainikinėse restauracijose 16
1.3.2 Kramtomojo krūvio paskirstymas kompozicinėse netiesioginėse viduvainikinėse restauracijose 17
2. MEDŽIAGA IR METODAI 19
2.1 Imties dydžio nustatymas 19
2.2 Tiriamųjų atranka 20
2.3 Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai 20
3. REZULTATAI 22
3.1 Bendroji respondentų informacija 22
3.2 Gydytojų odontologų taikomos bendros netiesioginių viduvainikinių restauracijų indikacijos ir
parametrai 23
3.3 Gydytojų odontologų restauracijos tipo bei medžiagos pasirinkimas klinikinėse situacijose 25 3.4 Netiesioginių viduvainikinių restauracijų naudojimas klinikinėje gydytojų odontologų praktikoje
31 4. REZULTATŲ APTARIMAS 33 IŠVADOS 37 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 38 LITERATŪRA 39 PRIEDAI 45
NETIESIOGINĖS KOMPOZICINĖS IR KERAMIKINĖS VIDUVAINIKINĖS
RESTAURACIJOS. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS GYDYTOJŲ
ODONTOLOGŲ PASIRINKIMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Teisingos danties restauravimo technikos ir medžiagos pasirinkimas, atsižvelgiant į likusį kietųjų audinių kiekį bei individualią situaciją, garantuoja sėkmingą gydymą. Todėl odontologui ypač svarbu įvertinti klinikinę situaciją bei pasirinkti tinkamiausią metodą ir medžiagą. Taigi šio darbo tikslas yra anketinės apklausos būdu išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gydytojų odontologų restauracinės medžiagos pasirinkimui, restauruojant dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis.
Medžiaga ir metodai. Anketinis tyrimas vykdytas 2017- 2018m. privačiuose ir valstybiniuose odontologijos kabinetuose bei internetinėje svetainėje (www.manoapklausa.lt). Duomenys gauti iš 374 odontologų. Anketoje prašyta nurodyti pasirenkamą restauravimo metodą bei medžiagą, atsižvelgiant į pateiktas klinikines situacijas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 paketą ir MS Office Excel 2013. Siekiant nustatyti ryšį tarp profesinės kvalifikacijos, stažo bei pasirenkamo metodo ir medžiagos, naudotas Chi- kvadrato kriterijus. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai. Netiesiogines viduvainikines restauracijas praktikoje naudoja 44,4% respondentų. Didžioji dalis apklaustųjų joms renkasi keramiką (52,4%), rečiau, priklausomai nuo klinikinės situacijos, pasirenkami keramikos ar kompozito įklotai bei užklotai (43,4%). Dažniausiai keramikinės restauracijos pasirenkamos, kai antagonistas atkurtas kieta restauracine medžiaga, pacientas vyresnis nei 30m., dantis yra negyvybingas, nėra stebimų parafunkcijų bei keliami aukšti estetiniai reikalavimai. Pagrindinė netiesioginės kompozicinės restauracijos indikacija nurodoma paciento bruksizmas ar patologinis dantų nudilimas, kai pacientas parafunkcijas neigia.
Išvados. Remiantis anketų rezultatais galime teigti, kad odontologai renkasi netiesiogines viduvainikines restauracijas tuomet, kai kietųjų danties audinių pažeidimas yra didesnis nei rekomenduojamas literatūroje bei dažniausiai joms pasirenkama medžiaga yra keramika.
INDIRECT INRACORONAL COMPOSITE AND CERAMIC
RESTORATIONS. FACTORS INFLUENCING DENTISTS CHOICE
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. The proper choice of restorative method and material guarantees a successful treatment. Therefore it is crucial to evaluate clinical case and decide correctly. So the aim of this paper is to outline the main factors influencing dentists material choice for indirect intracoronal restorations.
Material and the methods. A data was gathered from 374 dentists in public/private institutions and from an online questionnaire published on www.manoapklausa.lt in 2017- 2018. In a survey dentists were asked to choose restorative method and material according to given clinical cases. SPSS 22.0 and MS Office Excel 2013 were used to statistically analyze data. Chi- kvadrat criteria were used to determine links between experience, professional qualification and selected material. A significance level of 0,05 was chosen.
Results. 44,4% respondents use indirect intracoronal restorations in their practice. The most commonly it’s ceramic inlays/onlays (52,4%), less often indirect composite or ceramic restorations (43,4%). Usually ceramics are selected then opposing dentition is restored with stiff material, patient is older than 30 with no visible parafunctions, tooth is non-vital and the aesthetic demands are high. The main indication for indirect composite restoration is a bruxism or pathological teeth wear.
Conclusions. Evidence gathered after analyzing the survey results suggests that dentists use indirect intracoronal restorations when the tooth is damaged more than recommended by literature. The most popular material for these types of restorations is dental ceramics.
9
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo 90% dantų ėduonies paplitimą tarp suaugusiųjų visame pasaulyje [1]. Maži kietųjų danties audinių defektai dažniausiai atkuriami tiesioginėmis restauracijomis, tačiau pažeidimui didėjant indikuotinomis tampa netiesioginės restauracijos. Danties preparacija pilnam vainikėliui reikalauja pašalinti nuo 67,5% iki 75,6% sveikų danties audinių, taigi netiesioginių viduvainikinių restauracijų panaudojimas gali būti puiki, audinius tausojanti, alternatyva galinių dantų defektų atstatymui [2]. Tiesioginės kompozicinės restauracijos žinoma yra konservatyviausias galinių dantų atkūrimo metodas šiuolaikinėje odontologijoje, tačiau tiesioginės restauracijos patiria polimerizacinį susitraukimą, kuris gali siekti nuo 2 iki 9% jų tūrio. Medžiagos susitraukimas sukuria įtampą tarp medžiagos ir jungties su danties struktūromis, sukeldamas kraštinį neatitikimą ir galiausiai antrinį kariesą, kraštų nusidažymą, pooperacinį jautrumą ir danties skilimą po maždaug 4 metų funkcionavimo. Idealios restauracinės medžiagos paieškos atvedė prie naujų restauracinių medžiagų bei metodų, kurie sujungia klinikinius reikalavimus ir pateisina paciento lūkesčius, atsiradimo [3].
Šiuolaikinėje odontologijoje įklotai ir užklotai tapo dažnai taikomu gydymo metodu, siekiant sustiprinti likusias danties struktūras. Įklotais atkuriamos ertmės centrinėse danties vainiko dalyse, tuo tarpu užklotais atstatomas ir vienas ar daugiau danties gumburų. Šiuo metu, gauti kontraversiški studijų, tyrusių ertmės dizaino bei pasirinktos restauracinės medžiagos įtaką krūvio perdavimui danties struktūroms, rezultatai [4]. Tinkamos restauracinės medžiagos pasirinkimas tampa vis sudėtingesnis dėl augančios šių medžiagų įvairovės [5]. Netiesioginių viduvainikinių restauracijų atsparumas skilimui gali būti paveiktas pašalintų kietųjų danties audinių kiekio bei naudojamos restauracinės medžiagos savybių, ypač elastinio modulio ir adhezijos potencialo [6, 7]. Teisingos technikos bei medžiagos pasirinkimas, atsižvelgiant į funkcinius poreikius ir likusį kietųjų danties audinių kiekį, yra pagrindinis raktas į sėkmę [8]. Todėl gydytojui odontologui ypač svarbu įvertinti klinikinę situaciją bei pasirinkti tinkamą metodą ir medžiagą restauracijai. Restauracinės medžiagos ir danties struktūrų mechaninių savybių suderinamumo analizė gali padėti pasirinkti tinkamą restauracinę medžiagą specifinei klinikinei situacijai [9].
Kaip restauracinis metodas, bemetalių įklotų bei užklotų panaudojimas turi daug privalumų, tokių kaip gera estetika, kraštinis prisitaikymas bei didesnis sveikų kietųjų danties audinių išsaugojimas. Taip pat, tobulėjant CAD/CAM sistemoms, klinikinis viduvainikinių restauracijų panaudojimas tapo efektyvesnis ir patogesnis, užtikrinantis restauracijų kokybę bei sumažinantis paciento gydymo trukmę [10].
10 Pagrindinis reikalavimas keliamas restauracinėms medžiagoms yra gebėjimas atlaikyti kramtymo krūvį burnos ertmėje. Šiuo atžvilgiu reikšmingas medžiagos elastinis modulis, lemiantis pačios restauracijos ilgaamžiškumą bei aplinkinių danties audinių stiprumą. Idealiai, restauracinės medžiagos elastinės savybės turėtų būti kuo panašesnės į danties struktūrų, kad užtikrintų tolygų krūvio perdavimą bei funkcionuotų, kaip natūralus dantis, veikiant kramtymo jėgoms [4, 11].
Siekiant išspręsti problemas, susijusias su tiesioginėmis kompozicinėmis ir keramikinėmis restauracijomis, tokias kaip ribotas polimerizacijos gylis, trumpas funkcinis išgyvenamumas ir prasti tarpdantiniai kontaktai, išrasti netiesioginių kompozicinių restauracijų gamybos metodai [3, 4]. Pasitelkiant polimerizacines krosneles netiesioginių kompozicinių restauracijų gamybai, užtikrinamas didesnis konversijos laipsnis bei pasiekiama efektyvesnė polimerizacija, naudojant karštį, šviesą ir slėgį atskirai ar kartu, taip padidinant restauracijos atsparumą nusidėvėjimui bei stiprumą [3, 4, 12]. Šios medžiagos pasižymi mechaninėmis savybėmis panašiomis į danties struktūras todėl tinkamai paskirsto kramtymo krūvį galiniuose dantyse su mažesniu antagonistinių dantų nudėvėjimo potencialu nei keraminės restauracijos [3]. Taip pat netiesioginių kompozicinių restauracijų okliuziniai bei tarpdantiniai kontaktai tikslesni, lengviau poliruojami ir gali būti nesudėtingai koreguojami [4, 12]. Pagrindiniai šių restauracijų privalumai yra gera estetika, pasiekiama sluoksniavimo metodika, derinant skirtingus atspalvius ir skaidrumus, galimos pataisos paciento burnoje, minimalus antagonistinių dantų emalio nudėvėjimas, lengvas poliravimas burnoje ar laboratorijoje, panašios į dentiną mechaninės savybės ir lengva gamyba laboratorijoje, lyginant su keramika [12, 13]. Šios medžiagos trūkumai: trumpesnis ilgaamžiškumas nei keramikos, spalvos pokyčiai, galimas kenksmingų medžiagų išskyrimas (bisGMA, TEGDMA), mikropralaidumas ir su juo susijęs antrinis kariesas [12]. Mažas kompozicinių dervų atsparumas nusidėvėjimui yra pagrindinė priežastis kodėl gydytojai odontologai renkasi keramikinius įklotus, o ne kompozicinius. Tačiau, dėl mažesnio atsparumo nusidėvėjimui kompoziciniai įklotai yra mažiau abrazyvūs antagonistiniams dantims [10]. Tuo tarpu, keraminiai įklotai užtikrina puikią anatominę formą ir yra estetiškos, ilgaamžiškos restauracijos su nuspėjamu klinikiniu sėkmingumu [2]. Tačiau, šios medžiagos yra trapios su santykinai dideliu atsparumu spaudimui, bet mažu atsparumu lenkimui [10]. Naudojant netiesiogines viduvainikines restauracijas svarbu išmanyti pasirinktos medžiagos tipą ir savybes, nes skirtingas elastinis modulis ir rigidiškumas sukelia skirtingą krūvio paskirstymą danties struktūroms bei gumburų defleksiją [9].
Taigi, kontraversiški tyrimų duomenys ir klinikinių situacijų individualumas tampa tikru iššūkiu gydytojui odontologui puikiai išmanyti restauracinių medžiagų savybes bei priimti teisingą sprendimą kasdienėje praktikoje renkantis tinkamiausią gydymo metodą ir medžiagą. Didėjantis mokslinių
11 straipsnių, nagrinėjančių skirtingų restauracinių medžiagų panaudojimą netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms, skaičius parodo šios temos aktualumą, todėl sukurta anketine apklausa siekta įvertinti, kokie pagrindiniai veiksniai lemia Lietuvos gydytojų odontologų restauracinės medžiagos pasirinkimą.
Atliktame darbe yra iškeliamos hipotezės:
H1: Gydytojai odontologai dažniau renkasi tiesioginį kietųjų danties audinių defektų atstatymo būdą nei netiesioginį atstatymą viduvainikinėmis restauracijomis.
H2: Gydytojai odontologai dažniau renkasi keramiką netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms nei kompozitą.
Darbo tikslas yra pasitelkiant anketinę apklausą, išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos gydytojų odontologų restauracinės medžiagos pasirinkimui, restauruojant dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis.
Siekiant atsakyti į išsikeltą tikslą, keliami uždaviniai:
1. Išsiaiškinti gydytojų odontologų žinias apie netiesioginių bemetalių viduvainikinių restauracijų panaudojimui keliamus reikalavimus.
2. Išsiaiškinti keraminei ar kompozicinei restauracinei medžiagai gydytojai odontologai teikia pirmenybę restauruojant dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis.
3. Nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius gydytojų odontologų pasirinkimą, renkantis restauracinę medžiagą netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms.
Žodžių ir terminų trumpiniai, vartojami darbe: MOD – medialinis- okliuzinis- distalinis
VM- Von Mises
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Netiesioginių bemetalių viduvainikinių restauracijų panaudojimo kriterijai
Daugybė studijų tiria tiesioginių ir netiesioginių restauracijų panaudojimą atkuriant dantų defektus. Klinikinis sprendimas kokį kietųjų danties audinių atkūrimo metodą pasirinkti priklauso nuo daugybės faktorių tokių kaip: pažeidimo dydis ir etiologija, estetiniai reikalavimai, restauruojamo danties gyvybingumas bei periodonto būklė, pažeistų dantų skaičius, paciento poreikiai ir higienos įpročiai bei gydytojo odontologo kompetencija ir įgūdžiai [14].
Nors kasdienėje praktikoje sėkmingai naudojamos tiesioginės kompozicinės restauracijos, jų panaudojimas, esant didesniam danties kietųjų audinių defektui, gali tapti tikru iššūkiu gydytojui odontologui ir indikuotinomis tampa netiesioginės restauracijos. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas maksimaliam sveikų danties audinių išsaugojimui ypač kai yra prarandama esama danties restauracija ar ji patiria nesėkmę. Sveikų kietųjų danties audinių pašalinimo galima išvengti taikant minimaliai invazyvias preparacijas, taip padidinant danties ilgaamžiškumą [15]. Kai dantys yra sužemėję ir praradę okliuzinio paviršiaus anatomiją, dėl fiziologinio dantų nusidėvėjimo ar parafunkcinių įpročių, tokių kaip bruksizmas ar dantų kalenimas, jie gali būti atkurti pilnais vainikėliais ar konservatyvesniu būdu- užklotais [7].
Dejak ir kitų teigimu dantys, atkurti netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis, yra potencialiai atsparesni pažeidimui nei dantys atkurti tiesioginėmis restauracijomis [16]. Šį teiginį patvirtina ir Batalha-Silva su bendraautoriais studija, kurioje krūminių dantų nuovargio teste tiesioginės restauracijos nepatyrė nesėkmės vos 13% atvejų, tuo tarpu įklotų išgyvenamumas buvo 100%. Nors abu restauravimo būdai atlaikė fiziologinį kramtymo krūvį, įklotai yra rekomenduojami pacientams su padidėjusia kramtymo jėga [17]. Cobankara ir kitų atliktame tyrime taip pat rekomenduojami netiesioginiai įklotai, atstatant endodontiškai gydytus, dantis dėl palankesnio restauracijos- danties skilimo tipo ir didesnio atsparumo skilimui nei tiesioginės kompozicinės ar pluoštu sustiprintos kompozicinės restauracijos [18].
Atitinkami stresai dantyje, atkurtame tiesiogine restauracija, buvo žymiai didesni lyginant su dantimi atkurtu netiesiogine viduvainikine kompozicine restauracija. Dantys atstatyti įklotais skilo patyrę didesnį spaudimą nei dantys atkurti tiesioginėmis restauracijomis bei jų kraštinis sandarumas buvo geresnis. Vis dėlto didžiausias netiesioginių kompozicinių viduvainikinių restauracijų pliusas yra tai, kad polimerizacinis restauracijos susitraukimas vyksta ne paciento burnoje [16].
13 Apžvelgiant ertmės dizaino įtaką Yamanel su bendraautoriais nurodo, kad lyginant tempimo jėgas keramikos ir kompozito įklotuose bei užklotuose gautos panašios vertės, nepriklausomai nuo pasirinktos medžiagos ar ertmės dizaino. Tačiau didesnė perduota spaudimo jėga nustatyta įkloto dizaino ertmėje nei užkloto. Kai danties gumburai nėra uždengiami restauracine medžiaga visas kramtymo krūvis perduodamas danties struktūroms, tuo tarpu naudojant kompozicinį ar keramikinį užklotą dalis jėgos yra sugeriama restauracinės medžiagos, o dalis perduodama likusiems danties kietiesiems audiniams [4]. Tuo tarpu, Liu ir kitų atliktame tyrime nustatyta, kad užklotas efektyviau apsaugojo likusias danties struktūras nei įklotas [10]. Preparuoto danties stabilizacija keraminiu įklotu, pricementuotu adhezine technika, yra įrodyta daugelyje in vitro studijų ir paaiškina aukštą atsparumą skilimui. Dantys, atstatyti cirkonio keramikos įklotais ar užklotais, demonstravo panašų atsparumą skilimui kaip ir intaktinis dantis [6].
1.2. Keraminių ar kompozicinių restauracinių medžiagų pasirinkimas netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms
1.2.1. Keraminės restauracinės medžiagos pasirinkimas netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms
Odontologijoje kietųjų danties audinių defektams, netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis, atkurti naudojamos įvairios medžiagos, tai keramikos, įvairūs metalo lydiniai bei kompozicinės dervos. Nors metalo lydiniai užima didelę sritį restauracinėje odontologijoje, jų vis dažniau atsisakoma dėl išaugusių estetinių reikalavimų ir jie yra išstumiami bemetalių restauracijų. Šiai dienai, daugybė studijų lygina skirtingų restauracinių medžiagų efektyvumą ir rezultatus, atkuriant įklotų ir užklotų ertmes [4].
Daugelį metų restauracinėje odontologijoje naudojama keramika yra viena labiausiai paplitusių medžiagų dalinėms ar pilnoms restauracijoms dantims, kurie yra fiziologiškai ar dėl parafunkcijų nusidėvėję bei pažeisti karieso ir skilimų [7]. Tobulėjant keraminių medžiagų sudėčiai sėkmingai gaminami ypač tikslūs įklotai bei užklotai. Ypatingai išaugęs cirkonio keramikos populiarumas susijęs su jos tvirtumu bei didesniu atsparumu skilimams, lyginant su kitomis keramikos rūšimis. Remiantis Yamanel su bendraautoriais keraminiai įklotai užtikrina geresnę paviršiaus anatominę formą ir efektyviau stabilizuoja susilpnėjusius danties gumburus nei kompozicinės restauracijos [4]. Keraminių medžiagų elastinis modulis yra panašus į danties emalio ir suteikia jam didesnį atsparumą, nei
14 kompozitas. Restauracinės medžiagos, kurios pasižymi dideliu rigidiškumu t.y. keramika yra atsparesnės stresui, tačiau perduoda didesnę jo dalį mažiau rigidiškam dentinui ir gali padidinti šaknies skilimo tikimybę [4].
Renkantis restauracinę medžiagą svarbu įvertinti ir jos skilimo tipą nesėkmės atveju. Saridag ir kitų tyrimų duomenimis, ličio disilikato keramikos restauracijos skilimas vyksta pačioje restauracijoje ar apima nedidelę danties dalį. Panašus skilimo tipas nurodomas ir lauko špato keramikos restauracijose. Tuo tarpu cirkonio oksido keramikos restauracijos pasižymi skilimu tiek pačioje restauracijoje, tiek dantyje ir yra sunkesnio laipsnio nei ličio disilikato keramikos [6]. Tinkamos keramikos rūšies pasirinkimas reikšmingas esant skirtingos apimties danties pažeidimams. Keramikos įklotai sustiprina esančias danties struktūras, kai ertmės preparacijos plotis yra nuo 2/3 iki ½ tarpgumburinio tarpo, išgaunant standumo reikšmes panašias į intaktinį dantį. Mažiausias atsparumas gautas ličio disilikato užklotuose, naudojant šią medžiagą danties struktūrų netekimas sumažina danties-restauracijos komplekso atsparumą skilimui. Tuo tarpu cirkonio oksido keramikos atsparumui skilimui ertmės preparacijos dizainas įtakos neturi. Keramikos restauracijos skyla didesniame krūvyje nei kompozicinės [6, 9].
Dideli keramikos restauracijų skilimai laikomi didžiausia restauracijos nesėkme, susijusia su prastomis medžiagos savybėmis, nepakankamu cementavimui naudojamo dervinio cemento konversijos laipsniu ar nepakankamu medžiagos storiu [3, 19]. Tagtekin su bendraautoriais savo studijoje nurodo, kad skilimai keramikos restauracijose dažniausiai pasireiškia per pirmuosius 6- 8 mėnesius [20]. Šioms nesėkmėms užkirsti kelią gali didesnis keraminės restauracijos storis. Tai sumažina streso koncentraciją preparacijos dugne, pačiame įklote bei cemente, teigia Durand ir kiti [19].
Apžvelgiant elastines keramikos savybes, joms įtakos turi pačios medžiagos sudėtis bei gamybos metodas ir šie skirtumai veikia streso koncentraciją jungtyje tarp restauracijos ir danties audinių. Mažesnis įkloto elastinis modulis lemia mažesnę streso koncentraciją jungtyje su dantimi [21].
1.2.2. Kompozicinės restauracinės medžiagos pasirinkimas netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms
Kitas, vis labiau populiarėjantis, danties defektų atstatymo būdas- netiesioginės viduvainikinės kompozicinės restauracijos [12].
15 Skirtingų studijų duomenimis dantys, atkurti kompoziciniais įklotais, pasižymi didesniu ar panašiu atsparumu skilimams nei atkurti keramikinėmis restauracijomis. Kompozicinės dervos, priešingai nei keramika, kurios mechaninės savybės panašios į emalį, pasižymi mechaninėmis savybėmis panašiomis į dentiną. Jų elastinis modulis, atsparumas spaudimui bei kietumas priklauso nuo užpildo kiekio dervoje. Daug užpildo turintys nanofiliniai kompozitai pasižymi geresnėmis fizinėmis savybėmis dėl mažų užpildo dalelių ir didesnio jų kiekio [4]. Šios medžiagos pasižymi geresne estetika, yra stipresnės ir ilgaamžiškesnės. Taip pat jos atsparesnės nusidėvėjimui ir skilimui. Dėl didelio užpildo kiekio pasiekiama didesnė lenkimo jėga ir mažesnis polimerizacinis susitraukimas [22]. Yamanel ir kiti nurodo, kad dėl mažesnio kompozito elastinio modulio nei emalio, jis nesuteikia emaliui pakankamai atramos ir danties struktūroms perduodamas stresas yra didesnis nei su keramikinėmis restauracijomis [4]. Tačiau Hussein studija nurodo, kad didesnio elastinio modulio kompozicinės medžiagos perdavė mažiau streso likusioms danties struktūroms ir jų panaudojimas gali atsverti šį trūkumą [22]. Dėl mažesnio nei danties kompozito elastinio modulio, gumburų defleksija yra didesnė ir taip padidėja galimybė skilti likusioms danties struktūroms [9]. Tačiau, pastaruoju metu, kompoziciniai blokeliai CAD/CAM sistemoms demonstruoja puikų potencialą mažinant gumburų defleksiją ir skilimo galimybę žemiau cemento emalio jungties. Pasitelkiant šią sistema sutrumpinamas frezavimo laikas bei saugomos danties struktūros, nes preparacijos gali būti gaminamos plonesnės [11, 15].
Grivas su bendraautoriais nurodo, kad vienas iš kompozicinių įklotų panaudojimo apribojimų yra pacientai su parafunkciniais įpročiais, tačiau neseniai pristatytos kompozicinės medžiagos demonstruoja puikius rezultatus bruksuojančiuose pacientuose. Netiesioginių kompozicinių įklotų ilgaamžiškumas siekia nuo 100% po 3 metų iki 51% po 10 metų [12]. Remiantis trijų metų klinikiniu sekimu kompoziciniai įklotai yra tokie patys sėkmingi kaip ir keramikiniai [10]. Chabouis ir kiti nurodo, kad tiek kompozicinių, tiek keramikinių įklotų išgyvenamumas po 10 metų buvo panašus [1].
Antrinis kariesas yra nurodamas viena dažniausių netiesioginių kompozicinių restauracijų nesėkmės priežasčių, tačiau po 2 metų nebuvo pastebėta jokio antrinio karieso net ir tuomet, kai buvo stebimas kraštinio atitikimo trūkumas [3]. Ereifej ir kitų atlikta studija teigia, kad kompozicinių restauracijų kraštinis sandarumas buvo geresnis, nei keramikinių [23]. Taip pat nurodoma, kad mikrosurišimo jungtis tarp kompozito ir cemento yra stipresnė nei su keramika [10].
Ertmės geometrija yra dar vienas kritinis faktorius veikiantis restauracijos ilgaamžiškumą. Magne su bendraautoriais nustatė, kad stori kompoziciniai CAD/CAM užklotai labiau padidino
16 endodontiškai gydytų kaplių atsparumą, nei plonesni [20]. Jų teigimu, kompozicinės restauracijos gali būti sėkmingesnės nei keramikinės negyvybinguose dantyse [20, 24].
Literatūroje dažnai minimi kompozicinių restauracijų paviršiaus nestabilumo trūkumai. Ozsoy ir kitų atliktoje apžvalgoje, kompozicinių restauracijų spalva buvo stabili, tačiau kraštinė adaptacija, kraštų nusidažymas bei paviršiaus šiurkštumas pasikeitė per 2 metus. Šie pokyčiai atsirado per kelis pirmuosius mėnesius ir liko nepakitę, panašūs rezultatai pastebėti ir su keramikinėmis restauracijomis [3].
1.3. Kramtomojo krūvio paskirstymas keramikinėse ir kompozicinėse netiesioginėse viduvainikinėse restauracijose
1.3.1. Kramtomojo krūvio paskirstymas keramikinėse netiesioginėse viduvainikinėse restauracijose
Dar vienas kriterijus į kurį būtina atsižvelgti renkantis restauracinę medžiagą, tai krūvio paskirstymas ir atsparumas skilimui. Mechaninės restauracinės medžiagos savybės, perduodant stresą veikiant kramtomajam krūviui, daro tiesioginį poveikį visam danties- restauracijos kompleksui. Šios savybės priklauso nuo kai kurių tai medžiagai būdingų savybių ypač elastinio modulio ir adhezinio potencialo, skirtingos medžiagos savybės gali lemti streso paskirstymą ir koncentraciją danties struktūrose [4]. Streso koncentracija restauracijos- danties jungtyje gali sukelti skilimą ir restauracijos atsicementavimą [21]. Įtampa jungtyje tarp keramikos ir danties audinių tiesiogiai proporcinga restauracijos elastingumui. Mažesnio elastinio modulio medžiaga sumažina įtampą jungtyje tarp restauracijos ir danties. Standesnė restauracinė medžiaga gali būti laikoma labiau atspari stresui ir perduoda mažesnę jo dalį mažiau rigidiškam danties substratui- teigia Trindade su bendraautoriais [21]. Elastinis keraminių medžiagų modulis panašus į emalio ir suteikia geresnę atramą emaliui nei kompozicinės restauracijos, todėl Von Mises (rodiklis, naudojamas nustatant, ar tam tikra medžiaga atlaikys tenkantį krūvį ar skils) (VM) ir spaudimo stresas perduotas emaliui yra mažesnis su keramikinėms restauracijomis nei su kompozicinėmis [4]. Dantys atstatyti keramika pasižymėjo didesne tempimo streso koncentracija pačioje restauracijoje, tuo tarpu dantyse atstatytuose kompozitu, didesnė dalis streso perduodama likusioms danties struktūroms. Esant didesnės apimties restauracijoms, dantys atkurti keramika pasižymėjo didesniu atsparumu nei kompozitu [9]. Yamanel ir
17 kiti nustatė, kad spaudimo stresas dantyse, atstatytuose keraminėmis restauracijomis, paskirstomas siaurame plote ertmės dugne, bet plačiame gingivalinės sienos plote [4].
Apžvelgiant skirtingų keramikos rūšių įtaką krūvio paskirstymui, didesnis VM, tempimo bei spaudimo stresas nustatytas cirkonio keramikoje nei ličio disilikato keramikoje [4]. Saridag su bendraautoriais ištyrė jog ličio disilikato keramikos užklotai statistiškai reikšmingai mažiau atsparūs skilimui nei cirkonio keramikos. Taip pat šios medžiagos įklotai skilo nuo mažesnio krūvio nei užklotai, su cirkonio oksido keramika statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų restauracijos dizaino formų nenustatyta [6].
Nagrinėjant restauracijos dizaino aspektą, Yamanel ir kiti nustatė jog dentinui perduotas didesnis kiekis streso, kai dantys atstatyti keramikiniais įklotais, o ne užklotais. Taip pat su užklotais pasireiškė mažesnis VM bei spaudimo stresas emalyje. Vertinant stresą restauracinėje medžiagoje, VM ir spaudimo krūvis buvo didesnis užklotuose. Taip yra todėl, kad visi apkrovos taškai lokalizuojasi restauracijoje. Tuo tarpu, tempimo stresas buvo maždaug du kartus didesnis įklotuose nei užklotuose. Viduvainikinėse restauracijose didžiausias spaudimo ir tempimo stresas stebimas vidiniuose proksimalinės dėžutės kampuose [4].
1.3.2. Kramtomojo krūvio paskirstymas kompozicinėse netiesioginėse viduvainikinėse restauracijose
Tiriant kompozicinių ir keramikinių įklotų streso lygį krūminiuose dantyse, kompozite gautos mažesnės reikšmės. Tačiau, cemento sluoksnyje stresas buvo didesnis su kompozicinėmis restauracijomis, o tai gali sukelti restauracijos atsicementavimą [10]. Tuo tarpu, Koycu su bendraautoriais atliktame tyrime nustatytas stresas kylantis adheziniame cemente mažesnis su kompoziciniais įklotais, lyginant su keramika. Tai gali būti siejama su kompozito elastinių savybių panašumu į dentino ir cemento. Nepaisant reliatyviai didesnio kompozito terminio išsiplėtimo koeficiento, jis sugeria krūvį neperduodant streso adheziniam cementui [2]. Liu ir kitų atliktame tyrime kompozito įklotai skilo didesniame krūvyje bei atlaikė didesnį maksimalų krūvį nei keramikinės restauracijos. Taip pat skilimo įvykių juose buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei keramikos grupėje. Vertinant atsparumą skilimui, autorių nuomone, kompoziciniai įklotai buvo tokie patys geri, ar net geresni nei keramikiniai [10]. Magne ir kiti nustatė, kad CAD/CAM kompiziciniai užklotai padidino pažeistų krūminių dantų atsparumą skilimui [25].
18 Nagrinėjant kramtomojo krūvio paskirstymą su kompozicinėmis viduvainikinėmis restauracijomis, Yamanel su bendraautoriais teigia jog Von Mises ir tempimo stresas su kompozicinėmis restauracijomis emalyje didesnis nei su keramika bei įklote didesnis nei užklote. Tačiau spaudimo stresas panašus su abejomis medžiagomis. VM ir spaudimo stresas dentine su kompozicinėmis restauracijomis taip pat nustatytas didesnis nei su keramikinėmis. Didelis spaudimo stresas dantyje aiškinamas mažu kompozito elastiniu moduliu, dėl ko didžioji dalis krūvio yra perduodama danties struktūroms. Kai kurie autoriai teigia, kad dėl mažo kompozito elastinio modulio jis labiau deformuojasi nuo funkcinio streso. Dėl šios priežasties galimas danties struktūrų skilimas ar restauracijos atsicementavimas [4]. Tačiau, Yamaner ir kiti nurodo, kad apskritai, kompozicinių medžiagų mažas elastinis modulis leidžia tikėtis geresnio funkcinio krūvio sugėrimo deformuojantis [11]. Tai rodo ir Dejak bei kitų atliktas tyrimas, kuriame nustatyta didesnė streso koncentracija restauracijose, turinčiose didesnį elastinį modulį ir kompozitas pasiūlytas, kaip geriausia restauracinė medžiaga įklotams bei užklotams [26].
Kalbant apie skirtingų rūšių kompozitus, naudojamus netiesioginėms restauracijoms, streso paskirstymas skiriasi. Didžiausias perduotas VM stresas emaliui yra naudojant mikrohibridinius įklotus, kiek mažesnis nanofilinius, dar mažesnis hibridinius ir mažiausias nanohibridinius kompozito įklotus. Tokia pačia tvarka išsidėsto ir skirtingų rūšių kompozito, perduotas emaliui, principinis stresas. VM stresas dentine didžiausias su nanofiliniu įklotu, jį seka mikrohibridinis ir hibridinis įklotai, o mažiausias jis su nanohibridinio kompozito restauracijomis. Tuo tarpu principinis stresas perduotas dentinui didžiausias su mikrohibridiniu kompozitu, mažesnis nanofilinio ir hibridinio, o mažiausias nanohibridinio kompozito įklotuose. VM stresas pačioje restauracinėje medžiagoje didžiausias nanohibridinio, mažesnis hibridinio ir nanofilinio, o mažiausias mikrohibridinio kompozito atveju. Principinis stresas restauracijose didžiausias nanohibridiniuose, kiek mažesnis nanofiliniuose ir hibridiniuose bei mažiausias mikrohibridiniuose įklotuose ir lokalizuojasi proksimalinėje įkloto sienoje. Mažiausias stresas emaliui ir dentinui perduodamas naudojant hibridinį ir nanohibridinį kompozitą- nurodo Hussein [22].
19
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Imties dydžio nustatymas
Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tiriamųjų skaičių , kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Paprastai mus dominančių požymių pasiskirstymas generalinėje aibėje (populiacijoje) nėra žinomas. Norint tai nustatyti, reiktų ištirti visus generalinės aibės elementus, o tai atlikti yra netikslinga ar neįmanoma. Todėl empiriniuose tyrimuose beveik visada daroma išankstinė atranka, t.y. parenkama atsitiktinė generalinės aibės elementų dalis, ištiriamas nagrinėjamo požymio pasiskirstymas šioje dalyje ir iš jos sprendžiama apie šio požymio pasiskirstymą visoje generalinėje aibėje. Tai vadinama imtimi [27]. Šiame tyrime imties dydis apskaičiuotas taikant Paniotto formulę:
𝑛 = 1
∆2+1 𝑁
kur :
n – imties dydis;
∆- imties paklaidos dydis; N – generalinis visumos dydis.
Pasirinkta netikimybinė patogumo imtis. Fiksuojant atrankos tyrimo tikslumą, ∆= 5%, reikšmingumo lygmenį, α= 0,05, generalinis visumos dydis= 4568, taigi rekomenduojamas tyrimo imties dydis lygus:
𝑛 = 1 ∆2+1 𝑁 = 1 0,052+ 1 4568 = 368 respondentai
Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojama tyrimo imtis turėtų būti ne mažesnė nei 368 respondentai.
20 2.2. Tiriamųjų atranka
Respondentams anketos buvo dalinamos 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėnesiais privačiuose bei valstybiniuose odontologijos kabinetuose. Taip pat, anketa buvo patalpinta internete (www.manoapklasa.lt) 2017 m. lapkričio – 2018 m. vasario mėnesiais. Tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-OF-68) (1 priedas). Atsakyti į anketinės apklausos klausimus buvo kviečiami bendrosios praktikos gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai ortopedai. Sutikimą dalyvauti tyrime, susipažinę su tiriamojo asmens informavimo forma (2 priedas), respondentai raštiškai patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (3 priedas) bei sutikdami atsakyti į internetinės apklausos klausimus. Vykdant tyrimą išdalinta 200 popierinių anketų (4 priedas) tema- netiesioginės kompozicinės ir keramikinės viduvainikinės restauracijos; Veiksniai, turintys įtakos gydytojų odontologų pasirinkimui. Anoniminę anketą sudarė trys dalys. Pirmoje dalyje klausiama bendrosios informacijos apie tiriamąjį. Antroje- prašoma atsakyti į klausimus apie bendras netiesioginių viduvainikinių restauracijų indikacijas bei jų parametrus. Trečiojoje dalyje, pasitelkiant klinikines situacijas, respondentų prašyta nurodyti kokią restauracinę medžiagą jie renkasi savo praktikoje.
Tyrimo metu gauti duomenys iš 374 bendrosios praktikos gydytojų odontologų bei gydytojų odontologų ortopedų. Taigi, tiriamųjų imtis yra pakankama statistiškai patikimiems rezultatams gauti.
2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai
Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 paketą ir MS Office Excel 2013. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Tyrimo metu, priklausomai nuo turimų duomenų tipo, naudoti skirtingi statistiniai kriterijai apibendrintai pateikiami 1 lentelėje. Taikant Chi- kvadrato (χ2) statistinį kriterijų, kai vertinamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal analizuojamus kriterijus yra didesnis nei 2x2 matrica, apie tai tarp kurių grupių tiriamųjų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi sprendžiama remiantis koreguotos standartizuotos liekanos rodikliu (angl. adjusted standardized residual) – tiriamųjų atvejų skirtumas yra statistiškai reikšmingas, kai šis rodiklis yra mažesnis nei -1,96 arba didesnis nei 1,96.
Lentelė Nr. 1 Tyrime naudoti statistiniai kriterijai
Statistinis kriterijus Taikymo sritis
21 respondentų pasiskirstymas.
Chi- kvadrato kriterijus (χ2) Kontingencijos lentelių sudarymas ir ryšių nustatymas tarp profesinės kvalifikacijos, darbo patirties, medžiagos pasirinkimo bei pasirinkimą lemiančių veiksnių.
22
3. REZULTATAI
3.1. Bendroji respondentų informacija
Vykdant tyrimą buvo išdalinta 200 popierinių anketų bei apklausa patalpinta internete, gautos 374 kokybiškai užpildytos ir analizei tinkamos anketos. Pirmoji anketos dalis skirta surinkti bendrąją informaciją apie respondentą. Darbe analizuojama 374 respondentų pateikti duomenys – 317 (84,8 proc.) bendrosios praktikos gydytojų odontologų ir 57 odontologų-ortopedų (15,2 proc.). Lyginant gautus duomenis su Lietuvos Respublikos odontologų rūmų trečiosios tarybos kadencijos 2012 – 2016 metų veiklos ataskaita galime matyti panašų gydytojų odontologų pasiskirstymą pagal specializaciją. Lietuvoje bendrosios praktikos gydytojai odontologai sudaro 84% visų odontologų, o gydytojai odontologai specialistai 16% [28]. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą pateiktas 1 paveiksle.
166 (44,4 proc.) tiriamųjų teigė restauruojantys dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis (2 lentelė). Gydytojai odontologai ortopedai tai daro statistiškai reikšmingai dažniau nei bendrosios praktikos gydytojai odontologai (84,2% šios kvalifikacijos specialistų. χ2=43,210, p<0,001). Vertinant sąsajas su specialistų darbo patirtimi, nenustatyta statistiškai patikimų ryšių (χ2=3,803,
p=0,283) – maždaug pusė įvairios trukmės profesinę patirtį turinčių tiriamųjų teigė taikantys minėtą restauracijos metodą (5 priedas). Dažniausiai netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis dantis restauruoja 5- 20 metų profesinę patirtį turintys odontologai.
50% 16% 15% 19% Mažiau nei 5 metai 5 -10 metų 10 - 20 metų Daugiau nei 20 metų
23 Lentelė Nr. 2 Odontologų kvalifikacijos ir dantų restauravimo netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis sąsajos Ar restauruojate dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis? Bendrosios praktikos gydytojas odontologas (N, proc.) Gydytojas odontologas- ortopedas (N, proc.) N (%) pagal klausimo kintamąjį Taip 118 (37,2%) 48 (84,2%) 166 (44,4%) Ne 199 (62,8%) 9 (15,8%) 208 (55,6%)
3.2. Gydytojų odontologų taikomos bendros netiesioginių viduvainikinių restauracijų indikacijos ir parametrai
Antroje klausimyno dalyje gydytojų odontologų prašoma nurodyti kokios, jų nuomone, yra netiesioginių viduvainikinių restauracijų indikacijos bei įvardinti jų parametrus. Tiek bendrosios praktikos gydytojai odontologai (87,1%), tiek odontologai- ortopedai (94,7%) mano, kad esant dideliam danties defektui bemetalės viduvainikinės restauracijos yra pranašesnės nei tiesioginės restauracijos (χ2=2,738, p=0,098). Daugiau nei 20 metų darbo patirtį turintys specialistai statistiškai
reikšmingai dažniau mano, kad netiesioginės bemetalės viduvainikinės restauracijos nėra pranašesnės už tiesiogines, kai yra didelis danties defektas (χ2=29,137, p<0,001) – taip galvoja iki 12,1 proc.
mažesnį darbo stažą turinčių specialistų ir net 30 proc. ilgiausiai dirbančių specialistų.
Aiškinantis ar danties gumburus dengianti netiesioginė restauracija gali apsaugoti dantį nuo lūžio– 84 proc. specialistų sutinka su šiuo teiginiu ir nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp gydytojų odontologų kvalifikacijos bei jų nuomonės šiuo aspektu (χ2=0,003, p=0,955). Ilgesnę nei 20
metų profesinę patirtį turintys tyrimo dalyviai lyginant su kolegomis statistiškai reikšmingai rečiau mano, kad danties gumburus dengianti netiesioginė restauracija gali padėti apsaugoti dantį nuo lūžio (71,4% daugiau nei 20m dirbančiųjų ir 87,7% iki 5m dirbančių odontologų) (χ2=13,543, p=0,004).
Nagrinėjant koks likęs kietųjų danties audinių kiekis, respondentų nuomone, yra indikacija netiesioginei viduvainikinei restauracijai išryškėjo statistiškai reikšmingos sąsajos, kad lyginant su bendrosios praktikos gydytojais odontologais gydytojai odontologai-ortopedai dažniau mano jog mažesnis pažeistas danties kietųjų audinių kiekis yra indikacija įklotui. Tuo tarpu bendrosios praktikos gydytojai odontologai yra dažniau įsitikinę, kad didesnis danties kramtomojo paviršiaus pažeidimo plotas yra indikacija įklotui (χ2=19,974, p<0,001) (3 lentelė).
24 Lentelė Nr. 3 Odontologų kvalifikacijos ir jų nuomonės apie indikacijas įklotui sąsajos
Koks likęs kietųjų danties audinių kiekis, Jūsų nuomone, yra indikacija įklotui?
Bendrosios praktikos gydytojas odontologas (N, proc.) Gydytojas odontologas- ortopedas (N, proc.) N (%) pagal klausimo kintamąjį Pažeista mažiau nei 1/4
kramtomojo paviršiaus
7 (2,2%)* 7 (12,3%)* 14 (3,7%) Pažeista mažiau nei 1/3
kramtomojo paviršiaus
51 (16,1%)* 16 (28,1%)* 67, (17,9%) Pažeista 1/3- 2/3 kramtomojo
paviršiaus
150 (47,3%) 20 (35,1%) 170 (45,5%) Pažeista daugiau nei 2/3
kramtomojo paviršiaus
109 (34,4%) 14 (24,6%) 123 (32,9%) *Statistiškai reikšmingi tiriamųjų pasiskirstymo skirtumai yra tarp pažymėtų tiriamųjų grupių.
Kaip ir aukščiau minėtu indikacijų įklotui atveju, egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp specialistų kvalifikacijos ir jų nuomonės apie indikacijas užklotui – gydytojai odontologai- ortopedai, lyginant su bendrosios praktikos gydytojais odontologais, dažniau mano, kad mažesnis danties pažeisto kramtomojo paviršiaus plotas yra indikacija užklotui (χ2=11,443, p=0,010) (2 pav.)
Odontologų nuomonės apie idealius netiesioginių kompozicinių ir keramikinių viduvainikinių restauracijų parametrus ir specialistų kvalifikacijos sąsajos nėra statistiškai reikšmingos (χ2=2,603,
p=0,457). Kas antras (48,1 proc.) respondentas mano, kad restauracijai idealūs parametrai būtų tuomet, kai restauracijos storis atraminio gumburo srityje yra 1,5- 2mm, mažiausias restauracijos storis ties sąsmauka kramtomajame paviršiuje yra 1,5- 2mm, plotis kramtomojo paviršiaus sąsmaukos srityje yra
1,30% 2,50% * 36,30% 59,90% * 0 10,50% * 43,90% 45,60% *
Pažeista mažiau nei 1/4 kramtomojo paviršiaus Pažeista mažiau nei 1/3 kramtomojo paviršiaus Pažeista 1/3- 2/3 kramtomojo
paviršiaus
Pažeista daugiau nei 2/3 kramtomojo paviršiaus
Bendrosios praktikos gydytojas odontologas Gydytojas odontologas- ortopedas
2 pav. Odontologų kvalifikacijos ir jų nuomonės apie indikacijas užklotui sąsajos
25 2- 3mm, o artimosios ar/ir tolimosios dėžutės danteninės sienelės plotis siekia 1,2- 1,5mm. 15,2% mano, kad šie parametrai turėtų būti mažesni, 12,6% rinktųsi didesnius parametrus, o 24,1% teigia jog restauracijos parametrai neturi reikšmės restauracijos sėkmingumui. Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp specialistų darbo stažo ir jų nuomonės, apie idealius netiesioginių kompozicinių ir keramikinių viduvainikinių restauracijų parametrus (χ2=101,666, p<0,001) (6 priedas). Iki 5 metų ir
5-10 metų stažą turintys specialistai dažniau, o 5-10- 20 metų ir virš 20 metų stažą turintieji rečiau mano, kad restauracijos storis atraminio gumburo srityje 1,5- 2mm; mažiausias restauracijos storis ties sąsmauka kramtomajame paviršiuje 1,5- 2mm; plotis kramtomojo paviršiaus sąsmaukos srityje 2- 3mm; artimosios ar/ir tolimosios dėžutės danteninės sienelės plotis 1,2- 1,5mm būtų idealūs restauracijos parametrai. Lyginant su kitomis respondentų grupėmis, jauniausi specialistai dažniau mano (20,9 proc.), kad idealūs restauracijos parametrai yra restauracijos storis atraminio gumburo srityje <1,5mm; mažiausias restauracijos storis ties sąsmauka kramtomajame paviršiuje <1,5mm; plotis kramtomojo paviršiaus sąsmaukos srityje <2mm; artimosios ar/ir tolimosios dėžutės danteninės sienelės plotis <1mm. Net 62,9 proc. didžiausią darbo stažą turinčių odontologų mano, kad restauracijos parametrai neturi reikšmės restauracijos sėkmei.
3.3. Gydytojų odontologų restauracijos tipo bei medžiagos pasirinkimas klinikinėse situacijose
Paskutinėje anketos dalyje gydytojų odontologų prašyta nurodyti, kokį restauracijos tipą- įklotą ar užklotą- bei restauracinę medžiagą jie renkasi esant tam tikroms klinikinėms situacijoms. 52,4% tirtų specialistų minėtoms restauracijoms naudoja keramiką, 43,4% – keramiką ir kompozitą. Nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp gydytojų odontologų kvalifikacijos ir kokią restauracinę medžiagą jie linkę rinktis netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms (χ2=4,913, p=0,178). Gydytojai odontologai-ortopedai kiek dažniau nei bendrosios praktikos gydytojai odontologai (atitinkamai 56,3% ir 38,1%) savo praktikoje naudoja keramiką ir kompozitą, o keramiką kiek dažniau naudoja bendrosios praktikos gydytojai- odontologai, tačiau šios tendencijos nėra statistiškai reikšmingos. Taip pat nenustatyta ir patikimų sąsajų, tarp darbo patirties trukmės ir tendencingo konkrečios restauracinės medžiagos pasirinkimo netiesioginėms viduvainikinėms restauracijoms (χ2=12,462, p=0,475). Iki 10 metų ir daugiau nei 20 metų profesinę patirtį turintys respondentai kiek
dažniau restauracijoms renkasi keramiką (50,0% - 62,5%), o 10-20 metų profesinę patirtį turintieji teigė priklausomai nuo klinikinės situacijos naudojantys tiek kompozitą, tiek keramiką (57,1%).
26 Atlikus klinikinių atvejų, pateiktų fotonuotraukose, analizę vertinta, kokį restauracijos tipą kiekvienu klinikiniu atveju rinktųsi gydytojas odontologas ir odontologas- ortopedas. Rezultatai rodo, kad 16-to danties atveju, kai stebimas medialinis- okliuzinis- distalinis (MOD) pažeidimas, apimantis 1/3 tarpgumburinio tarpo, dauguma (82,5%) apklaustų specialistų rinktųsi užklotą. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp bendrosios praktikos gydytojų (BPG) odontologų ir gydytojų odontologų- ortopedų restauracijos tipo pasirinkimo (χ2=3,955, p=0,138). Lyginant su ortopedais, kiek daugiau BPG odontologų rinktųsi įklotą (14,4%, lyginant su 6,3% odontologų- ortopedų) (4 lentelė), tačiau šie skirtumai nėra statistiškai patikimi. Vertinant darbo stažo ir restauracijos tipo pasirinkimo sąsajas, taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondentų pasirinkimo ir jų profesinės darbo patirties trukmės – Chi- kvadrato kriterijaus statistika χ2=5,552, p=0,475 (7 priedas). 46-to
danties atveju, kai stebimas mažiau nei 1/3 tarpgumburinio tarpo apimantis okliuzinis- distalinis defektas, 34,9% specialistų rinktųsi įklotą, 59,0% – tiesioginę restauraciją. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp gydytojų odontologų kvalifikacijos ir restauracijos tipo pasirinkimo konkrečiu klinikiniu atveju nėra (χ2=5,254, p=0,072) (4 lentelė). Tačiau išryškėjo statistiškai reikšmingos sąsajos tarp tiriamųjų darbo stažo ir restauracijos tipo pasirinkimo (χ2=16,200, p=0,013) – lyginant su kitomis profesinio
stažo trukmės grupėmis, daugiau nei 20 metų stažą turintys specialistai 46-to danties atveju statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi užklotą ir rečiau įklotą. Visi respondentai, nepriklausomai nuo savo profesinės patirties trukmės, dažniausiai rinkosi tiesioginę restauraciją. (7 priedas). Esant pažeidimui okliuziniame- distaliniame paviršiuose, apimančiame daugiau nei 1/3 tarpgumburinio tarpo 36-tame dantyje, 42,8% apklaustų odontologų rinktųsi įklotą, 52,4% – tiesioginę restauraciją. Statistinė duomenų analizė atskleidė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp gydytojo kvalifikacijos ir restauracijos tipo pasirinkimo (χ2=27,891, p<0,001) – įklotą ir užklotą šiuo klinikiniu atveju dažniau renkasi gydytojai odontologai-ortopedai, o tiesioginę restauraciją – bendrosios praktikos gydytojai odontologai (4 lentelė). Šiuo klinikiniu atveju didžiausią darbo stažą turintys specialistai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi kitus restauracijos tipus nei iki 20 metų darbo patirtį sukaupę respondentai (χ2=22,876, p=0,001). Bei iki 5 metų, 5- 10 metų ir 10- 20 metų stažą turintys odontologai dažniausiai
rinkosi įklotą arba tiesioginę restauraciją, tuo tarpu daugiau nei 20 metų profesinę patirtį turintieji ypač dažnai rinkosi tiesioginę restauraciją, dažniau nei kiti gydytojai – užklotą ir labai retai rinkosi įklotą (7 priedas). 34-to danties atveju, kai okliuzinis- distalinis pažeidimas apima ½ tarpgumburinio tarpo, dauguma (84,9%) respondentų rinktųsi tiesioginę restauraciją. Lyginant pagal odontologų kvalifikaciją, įklotą ir užklotą statistiškai reikšmingai dažniau rinktųsi gydytojai odontologai- ortopedai, tiesioginę restauraciją – BPG odontologai (χ2=10,941, p=0,004) (4 lentelė). 34-to danties atveju taip pat išryškėjo
27 daugiau nei 20 metų profesinę patirtį turinčių specialistų restauracijos tipo pasirinkimo skirtumai lyginant su jaunesniais specialistais (χ2=21,819, p=0,001). Didžiausią darbo patirtį turintys odontologai
minėtu atveju dažniau rinkosi įklotą ir užklotą, rečiau – tiesioginę restauraciją (7 priedas).
Lentelė Nr. 4 Odontologų kvalifikacijos ir restauracijos tipo pasirinkimo sąsajos konkrečiu klinikiniu atveju (pagal foto nuotrauką)
Koki restauracijos tipą rinktumėtės nurodytu klinikiniu atveju (pagal foto
nuotrauką)? Bendrosios praktikos gydytojas odontologas (N, proc.) Gydytojas odontologas- ortopedas (N, proc.) N (%) pagal klausimo kintamąjį 16-to danties atvejis Įklotas 17 (14,4%) 3 (6,3%) 20 (12,0%) Užklotas 93 (78,8%) 44 (91,7%) 137 (82,5%) Tiesioginė restauracija 8 (6,8%) 1 (2,1%) 9 (5,4%) 46-to danties atvejis Įklotas 35 (29,7%) 23 (47,9%) 58 (34,9%) Užklotas 7 (5,9%) 3 (6,3%) 10 (6,0%) Tiesioginė restauracija 76 (64,4%) 22 (45,8%) 98 (59,0%) 36-to danties atvejis Įklotas 38 (32,2%)* 33 (68,8%)* 71 (42,8%) Užklotas 3 (2,5%)* 5 (10,4%)* 8 (4,8%) Tiesioginė restauracija 77 (65,3%)* 10 (20,8%)* 87 (52,4%) 34-to danties atvejis Įklotas 9 (7,6%)* 10 (20,8%)* 19 (11,4%) Užklotas 2 (1,7%)* 4 (8,3%)* 6 (3,6%) Tiesioginė restauracija 107 (90,7%)* 34 (70,8%)* 141 (84,9%) *Statistiškai reikšmingi tiriamųjų pasiskirstymo skirtumai yra tarp pažymėtų tiriamųjų grupių.
Nagrinėjant veiksnius lemiančius restauracinės medžiagos pasirinkimą nustatyta, kad keramikinį įklotą/užklotą gydytojai dažniausiai rinkosi, kai dantis antagonistas atkurtas keramikine ar metaline restauracija, tiesioginę restauraciją – intaktinio danties, kompozicinės ir akrilinės restauracijos atvejais. Rečiausiai naudojamos netiesioginio kompozicinio įkloto/užkloto ir kitos restauracinės medžiagos (8priedas). Restauracinės medžiagos pasirinkimas priklausomai nuo profesinės kvalifikacijos pateikiamas 9 priede.
28 33,1% 56,0% 73,5% 69,9% 50,6% 26,5% 45,2% 44,6% 40,4% 27,1% 74,7% 66,9% 61,4% 62,7% 74,1% 15,1% 15,7% 16,9% 18,1% 19,3% <20m 20- 30m 30- 50m >50m
Paciento amžius įtakos neturi
Kurią restauracinę medžiagą rinktumėtės priklausomai nuo paciento amžiaus?
Keramikinis įklotas/užklotas Netiesioginis kompozicinis įklotas/užklotas
Tiesioginė restauracija Kita
Respondentų, priklausomai nuo paciento amžiaus, jaunesnių pacientų (iki 30 metų arba kai amžius neturi reikšmės pasirinkimui) atveju dažniausias pasirinkimas buvo tiesioginė restauracija. Nuo 30 metų amžiaus pacientų atveju dažniausias gydytojų odontologų pasirinkimas buvo keramikinis įklotas/užklotas (3 pav.). Restauracinės medžiagos pasirinkimo ir gydytojų kvalifikacijos sąsajos pateikiamos 10 priede.
3 pav. Gydytojų odontologų restauracinės medžiagos pasirinkimas priklausomai nuo paciento amžiaus
* Atsakymų dažnių suma gali viršyti 100% dėl kelių tinkamų atsakymų variantų pasirinkimo.
Apžvelgiant danties gyvybingumo ir restauracinės medžiagos pasirinkimo ryšį bei sąsajas su profesine kvalifikacija, nustatyta jog, kai dantis gydytas endodontiškai, 89,2 proc. respondentų restauracijai rinktųsi keramikinį įklotą/užklotą (85,6% BPG odontologų ir 97,9% ortopedų), 48,2 proc. – netiesioginį kompozicinį įklotą/užklotą (44,1% BPG odontologų bei 58,3% ortopedų) (4 pav.). Tiesioginė restauracija būtų priimtiniausias pasirinkimas daugeliui specialistų (91,6 proc.) tuo atveju, kai dantis endodontiškai negydytas (kitos alternatyvos – keramikinis įklotas/užklotas bei netiesioginis kompozicinis įklotas/užklotas).
29 85,6% 97,9% 55,9% 41,7% 44,1% 58,3% 53,4% 41,7% 16,9% 8,3% 88,1% 100,0% 14,4% 8,3% 6,8% 0,0% Odontologai Odontologai-ortopedai Odontologai Odontologai-ortopedai Da nt is gydytas endodonti ška i Da nt is endodonti ška i ne gydyta s
Kurią restauracinę medžiagą rinktumėtės priklausomai nuo danties gyvybingumo?
Keramikinis įklotas/užklotas Netiesioginis kompozicinis įklotas/užklotas
Tiesioginė restauracija Kita
4 pav. Gydytojų odontologų restauracinės medžiagos pasirinkimas priklausomai nuo danties gyvybingumo ir sąsajos su profesine kvalifikacija
*Atsakymų dažnių suma gali viršyti 100% dėl kelių tinkamų atsakymų variantų pasirinkimo.
Vertinant parafunkcijų įtaką restauracinės medžiagos pasirinkimui, respondentai maždaug vienodai rinktųsi keramikinį įklotą/užklotą, netiesioginį kompozicinį įklotą/užklotą arba tiesioginę restauraciją (atitinkamai 50,0%; 53,6% ir 50,6%), kai pacientas bruksuoja. Esant pastebimam patologiniam dantų nusidėvėjimui, tačiau pacientui nenurodant bruksizmo, kiek dažniau nei kitos įvardintos restauracinės medžiagos buvo renkamasi netiesioginis kompozicinis įklotas/užklotas (šį pasirinkimą nurodė 61,4 proc. respondentų). Tais atvejais, kai nėra klinikinių parafunkcijų požymių, dažniausias specialistų pasirinkimas restauracijai buvo keramikinis įklotas/užklotas bei tiesioginė restauracija (79,5% ir 78,9% atitinkamai). Atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo profesinės kvalifikacijos pateikiamas 11 priede.
Lyginant estetinius restauracijų kriterijus ir medžiagos pasirinkimą, nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp odontologų kvalifikacijos ir danties restauracinės medžiagos pasirinkimo – χ2=4,816, p=0,090. Beveik visi (90,4 proc.) apklausti specialistai, siekdami geresnio restauracijos
spalvos stabilumo, rinktųsi netiesioginę keramikinę viduvainikinę restauraciją. Lyginant su kolegomis, ilgesnę nei 20 metų darbo patirtį turintys specialistai kiek dažniau ( 1,3% ir 13,3%) teigė, jog tiesioginės restauracijos atveju spalvos stabilumas yra geresnis, tačiau nuomonių skirtumai priklausomai nuo odontologų darbo stažo nėra statistiškai reikšmingi (χ2=12,426, p=0,053). Dauguma
30 keramikinį įklotą/užklotą. Prasčiausiai šiuo aspektu įvertintas netiesioginis kompozicinis įklotas/užklotas (13,9%). Statistiškai patikimų sąsajų tarp specialistų kvalifikacijos ir jų pasirinkimo nenustatyta (χ2=3,895, p=0,273). Tačiau nustatyti statistiškai reikšmingi odontologų nuomonių, kurios
restauracijos kraštų nusidažymas mažiausiais, sąsajos su jų turimos profesinės patirties trukme (χ2=25,644, p=0,002) (5 lentelė). Dauguma odontologų teigė, kad pagal minėtas sąlygas keramikinis
įklotas/užklotas būtų geriausias pasirinkimas; 10-20 metų stažą turintys specialistai rečiausiai palaikė šią nuomonę – jie taip pat dažniau nei jų kolegos teigė, jog tiesioginė restauracija bei kitos restauracinės medžiagos pasižymi mažiausiu kraštų nusidažymu. Lyginant su kitais, jauniausi (iki 5 metų darbo patirties turintys) specialistai dažniau teigė, jog netiesioginio kompozicinio užkloto/įkloto kraštų nusidažymas yra mažiausias (šiai nuomonei nepritarė daugiau nei 20 metų stažą turintys respondentai).
Lentelė Nr. 5 Odontologų darbo patirties ir restauracinės medžiagos pasirinkimo sąsajos atsižvelgiant į mažiausią kraštų nusidažymą
Kokios restauracijos kraštų nusidažymas yra mažiausias?
Darbo patirtis
Iki 5 metų 5-10 metų 10-20 metų Daugiau nei 20 metų Keramikinis įklotas/ užklotas 53 (69,7%) 25 (78,1%) 14 (50,0%)* 24 (80,0%) Netiesioginis kompozicinis
įklotas/užklotas 15 (19,7%)* 5 (15,6%) 3 (10,7%) 0* Tiesioginė restauracija 8 (10,5%) 1 (3,1%)* 9 (32,1%)* 6 (20,0%)
Kita 0 1 (3,1%) 2 (7,1%)* 0
*Statistiškai reikšmingi tiriamųjų pasiskirstymo skirtumai yra tarp pažymėtų tiriamųjų grupių.
Apžvelgiant burnos higienos įtaką restauracinės medžiagos pasirinkimui, esant prastai paciento burnos higienai, 42,8 proc. specialistų rinktųsi netiesioginę keramikinę restauraciją, 39,8 proc. – tiesioginę restauraciją (5 pav.). Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp specialistų kvalifikacijos ir restauracinės medžiagos minėtais klinikiniais atvejais pasirinkimo nenustatyta (χ2=1,306, p=0,728).
Nenustatytas patikimas ryšys ir tarp medžiagos pasirinkimo bei turimos profesinės patirties (χ2=13,051,
31 5 pav. Gydytojų odontologų restauracinės medžiagos pasirinkimas esant prastokai paciento burnos higienai
3.4. Netiesioginių viduvainikinių restauracijų naudojimas klinikinėje gydytojų odontologų praktikoje
Netiesioginės bemetalės viduvainikinės restauracijos yra pranašesnės nei tiesioginės esant dideliam danties defektui, tam pritaria dauguma (88,2 proc.) tyrime dalyvavusių odontologų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp specialistų nuomonės, ar netiesioginės bemetalės viduvainikinės restauracijos gali būti pranašesnės už tiesiogines restauracijas esant dideliam danties defektui, ir jų patirties atliekant šias restauracijas (χ2=7,591, p=0,006) (6 lentelė) – odontologai, restauruojantys dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis, dažniau sutinka su minėta nuomone nei specialistai, savo darbe netaikantys netiesioginių viduvainikinių restauracijų.
Lentelė Nr. 6 Odontologų patirties restauruojant dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis ir netiesioginių restauracijų pranašumo esant dideliam danties defektui sąsajos
Ar manote, kad netiesioginės bemetalės viduvainikinės
restauracijos yra pranašesnės nei tiesioginės (kompozicinės plombos) esant dideliam danties defektui? Restauruoja dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis (N, proc.) Nerestauruoja dantų netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis (N, proc.) N (%) pagal klausimo kintamąjį Taip 155 (93,4%) 175 (84,1%) 330 (88,2%) Ne 11 (6,6%) 33 (15,9%) 44 (11,8%) 43% 9% 40% 8% Netiesioginė keramikinė restauracija Netiesioginė kompozicinė restauracija Tiesioginė restauracija Kita
32 84,0 proc. tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad danties gumburus dengianti netiesioginė restauracija gali padėti apsaugoti dantį nuo lūžio. Specialistai, kurie restauruoja dantis netiesioginėmis viduvainikinėmis restauracijomis, statistiškai reikšmingai dažniau pritaria šiai nuomonei ( χ2=17,215,
p<0,001)- taip mano 92,8% naudojančiųjų netiesiogines viduvainikines restauracijas savo praktikoje ir 76,9% to nedarančių specialistų.
