Lina Nesovienė DRUSKININKŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA BEI JŲ ĮVERTINIMŲ TARPREGIONINIS PALYGINIMAS

62  Download (0)

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

Lina Nesovienė

DRUSKININKŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA

BEI JŲ ĮVERTINIMŲ TARPREGIONINIS PALYGINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: Vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis

2014-05-09

(2)

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)

DRUSKININKŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA BEI JŲ ĮVERTINIMŲ TARPREGIONINIS PALYGINIMAS

Lina Nesovienė

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2014. 59 p.

Darbo tikslas. Išanalizuoti Druskininkų mokyklų moksleivių fizinį aktyvumą ir subjektyvų

sveikatos įvertinimą bei palyginti nustatytus rodiklius tarp kitų Lietuvos vietovių moksleivių.

Tyrimo metodika. Tyrimo populiacija – 5, 7, 9-11 klasių moksleiviai. Tyrimas vykdytas

2012 m. penkiose Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose. Moksleivių apklausai naudotos anoniminės anketos, sudarytos vadovaujantis tarptautiniu HBSC (angl.

Health Behavior in School-aged Children) tyrimo protokolu. Apklausoje dalyvavo 630

mokinių: 310 (49,2 proc.) berniukų ir 320 (50,8 proc.) mergaičių (atsako dažnis 64,7 proc.). Darbe buvo analizuojami du pagrindiniai kintamieji: fizinis aktyvumas (fizinio aktyvumo dažnis ir bendras fizinis aktyvumas) ir sveikata (subjektyvus sveikatos vertinimas ir nusiskundimų sveikata dažnis). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų apdorojimo paketą „SPSS for Windows 17.0“.

Rezultatai. Druskininkų savivaldybės mokyklose aktyviai sportavo 55,2 proc. (95 proc. PI

49,6-60,6) berniukų ir 29,5 proc. (95 proc. PI 24,7-34,7) mergaičių (p<0,05). Prasta sveikata Druskininkuose skundėsi 10,6 proc. (95 proc. PI 7,7-14,5) visų ištirtų berniukų ir 18,4 proc. (95 proc. PI 14,6-23,0) mergaičių (p<0,01). Aktyviai sportuojantys Druskininkų moksleiviai reikšmingai dažniau teigė esą geros sveikatos lyginant su rečiau sportuojančiais bendraamžiais (GS=1,99; 95 proc. PI 1,22-3,23) (p<0,01), tačiau moksleivių bendro fizinio aktyvumo ryšiai su sveikatos būkle buvo reikšmingi tik jaunesniojo mokyklinio amžiaus tiriamųjų grupėje.

Išvada. Druskininkų moksleiviai, lyginant su kitų Lietuvos vietovių moksleiviais, pasižymėjo

didesniu fiziniu aktyvumu, geriau vertino savo sveikatą ir rečiau skundėsi įvairiais psichosomatimiais negalavimais. Geresnis Druskininkų regiono jaunų žmonių sveikatos įsivertinimas gali būti siejamas su aktyvia veikla natūralioje aplinkoje.

(3)

3

SUMMARY

Public Health (Children and Youth Health)

PHYSICAL ACTIVITY AND SELF-RATED HEALTH AMONG STUDENTS IN DRUSKININKAI AND INTER-REGIONAL COMPARISON OF THEIR EVALUATIONS Lina Nesovienė

Academic supervisor Prof. Habil. Dr. Apolinaras Zaborskis.

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2014. 59 p.

The aim of the study is to analyze the physical activity (PA) and self-rated health among

secondary school students in Druskininkai and to compare the established indicators among students of the other regions of Lithuania.

Methods. The population of the study included students of the grades 5th, 7th, 9th-11th. The

survey was carried out in five secondary schools in Druskininkai in 2012. The anonymous questionnaires for students were created according to the international HBSC survey protocol. There were 630 students who took part in the survey: 310 (49.2%) boys and 320 (50.8%) girls (response rate of 64.7%). There were two key variables analyzed in the present paper: PA (frequency of PA and general PA) and health (general self-rated health and frequency of subjective health complaints). Statistical analysis was performed using the statistical data processing package SPSS for Windows 17.0.

Results. Overall, 55.2% (95% CI 49.6-60.6) of boys and 29.5% (95% CI 24.7-34.7) of girls

complied with the guideline of 60 minutes of moderate-to-vigorous PA daily (p<0,05) in Druskininkai region. Significantly less boys (10.6%; 95% CI 7.7-14.5) than girls (18.4%; 95% CI 14.6-23.0) rated their overall health as “not good” (p<0.01). Students undertaking moderate-to-vigorous PA reported good self-rated health significantly more often than their less active coevals (OR=1.99; 95% CI 1.22-3.23) (p<0.01). Correlations between general PA and health status were significant in the younger school-age population only.

Conclusion. Students in Druskininkai had higher level of physical activity and reported a

better self-rated health as well as less psychosomatic health complaints compared to the students of other regions in Lithuania. A better self-assessment of youth health in Druskininkai region might be associated with more activity in the natural environment.

(4)

4

TURINYS

ĮVADAS ... 5

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7

1.1 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos samprata ir matavimai ... 7

1.2 Fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos mokykliniame amžiuje ... 10

1.3 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos vertinimai Lietuvoje ir Europoje ... 11

1.4 Ekologinių ir rekreacinių veiksnių reikšmė stiprinant moksleivių sveikatą ... 14

1.5 Druskininkų regiono ekologinė charakteristika ... 16

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1 Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas ... 19

2.2 Tiriamųjų charakteristika ... 20

2.3 Tyrimo instrumentas ir kintamieji ... 22

2.4 Statistinė duomenų analizė ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25

3.1 Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo įvertinimas ... 25

3.2 Druskininkų moksleivių sveikatos įvertinimas ... 27

3.3 Druskininkų ir Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos ... 36

3.4 Regioninis Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos palyginimas ... 41

IŠVADOS ... 46

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47

LITERATŪRA ... 48

(5)

5

ĮVADAS

Fizinis aktyvumas yra reikšmingas gerą sveikatos būklę lemiantis veiksnys. Reguliarus fizinis krūvis mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir užtikrina sveikesnį, saugesnį bei prasmingesnį gyvenimą (1). Labai svarbu aktyvią gyvenseną skatinti nuo pat vaikystės, nes fizinis aktyvumas vaikystės ir paauglystės laikotarpiu didina galimybę išlikti fiziškai aktyviu vyresniame amžiuje, mažina lėtinių neinfekcinių ligų susirgimo riziką ateityje. Geresnė vaikų savijauta paauglystėje sumažina rizikingos elgsenos tikimybę, lemia geresnę psichikos sveikatą suaugus (2). Reikalinga nuolat stebėti ir vertinti jaunų žmonių gyvenseną ir sveikatą, laiku pastebėti atsiradusius pokyčius ir į juos atsižvelgti planuojant sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos bei sveikos gyvensenos skatinimo programas.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad visame pasaulyje dauguma vaikų ir suaugusiųjų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, o fizinio aktyvumo lygis nuolat mažėja visose amžiaus grupėse (3). Lietuva nėra išimtis, šalies moksleivių fizinio aktyvumo kitimas pastaruoju dešimtmečiu taip pat turi mažėjimo tendenciją (4). Ši vaikų karta yra ne tik mažiau fiziškai aktyvi, bet ir esti prastesnės sveikatos lyginant su ankstesniosioms kartomis. Paauglystės laikotarpiu besiskundžiančių asmenų skaičius didėja su amžiumi, mergaitės yra linkusios prasčiau vertinti savo sveikatą nei berniukai (5).

Ekologiniai sveikos gyvensenos modeliai padeda suprasti, kaip žmonės sąveikauja su savo aplinka, todėl analizuojant priežastis, lemiančias jaunų žmonių fizinio aktyvumo stoką, ieškant efektyvių būdų skatinti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, kyla poreikis įvertinti regioninius fizinio aktyvumo bei sveikatos netolygumus. Dėmesys nukrypo į vieną gražiausių ir švariausių Lietuvos regionų – Druskininkus. Šis kurorto statusą turintis miestas pasižymi

sveikatai palankiu mikroklimatu, gamtiniais gydomaisiais veiksniais, kurių savybės ištirtos

moksliškai ir pripažintos gydomosiomis: mineraliniais vandenimis, gydomosiomis durpėmis,

rekreaciniais želdiniais, vandens telkiniais (6). Pastaruoju metu daug dėmesio ir lėšų skiriama gyvenamosios aplinkos tvarkymui bei rekreacinės infrastruktūros miškuose kūrimui. Aplinkos estetika ir saugumas yra svarbūs veiksniai, įtakojantys suaugusiųjų nerimą dėl vaikų saugumo bei apribojimus žaisti lauke (7, 8).

Planuojant ir vykdant šį tyrimą buvo tikėtasi sulaukti rezultatų, liudijančių apie didesnį fizinį aktyvumą ir geresnę Druskininkų regiono moksleivių sveikatą, keliama hipotezė, jog natūrali gamtinė aplinka gali teigiamai įtakoti jaunų žmonių pasirinkimą laisvalaikį leisti aktyviai bei gerą savijautą.

(6)

6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – išanalizuoti Druskininkų mokyklų moksleivių fizinį aktyvumą ir subjektyvų

sveikatos vertinimą bei palyginti nustatytus rodiklius tarp kitų Lietuvos vietovių moksleivių.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Druskininkų moksleivių fizinį aktyvumą ir sveikatą.

2. Išanalizuoti sąsajas tarp Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo ir jų sveikatos vertinimo.

3. Palyginti Druskininkų ir kitų Lietuvos vietovių moksleivių fizinio aktyvumo ir subjektyvaus sveikatos įvertinimo rodiklius.

(7)

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos samprata ir matavimai

Fizinio aktyvumo samprata buvo pagrįsta ir suformuluota antroje XX amžiaus pusėje. Daugelis šiuolaikinių tyrėjų, apibrėždami fizinio aktyvumo sąvokas, remiasi Kasperseno ir kt. pateiktais, aiškiai suformuluotais terminais (9).

Fizinis aktyvumas (angl. physical activity) apibrėžiamas kaip griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos atliekant energijos suvartojama daugiau nei ramybės būsenoje (9). Tai bendrą fizinį aktyvumą apibūdinantis terminas, kuris apima beveik visą su energijos išeikvojimu susijusią asmens veiklą: laisvalaikį, profesinę, namų ruošos, mobilumo ir, žinoma, sportinę veiklą. Mokslinėje literatūroje fizinis aktyvumas apibrėžiamas pagrindiniais komponentais: krūvio intensyvumu, trukme, dažnumu, veiklos pobūdžiu ir tęstinumu (10).

Fizinis pajėgumas (angl. physical fitness) suprantamas kaip asmens gebėjimas kuo veiksmingiau atlikti tam tikrą fizinį darbą. Kaspersenas ir kt. jį apibrėžia kaip žmogaus fizinio aktyvumo nulemtų požymių visumą (9). Howley ir Franks pasiūlė alternatyvią fizinio pajėgumo sąvoką, papildančią apibrėžimą: fizinis pajėgumas – tai būsena, teikianti energijos fiziniam aktyvumui, užtikrinanti gerą savijautą bei mažinanti sveikatos sutrikimų riziką (11). Fizinį pajėgumą apibūdina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas, kūno kompozicija ir lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė (12).

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas (angl. health-enhancing physical activity) suprantamas kaip bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai (13). Tai gali būti visos vaikų kasdienės fizinės veiklos rūšys. Kad fizinis aktyvumas būtų priskiriamas prie naudingo sveikatai, visų pirma jis turėtų būti santykinai vidutinio arba didelio intensyvumo (10).

Nepakankamo fizinio aktyvumo epidemiologiniuose tyrimuose naudojami terminai „fizinė neveikla“ (angl. physical inactivity), „fizinis pasyvumas“ (angl. physical passivity), „sėdimoji veikla“ (angl. sedentary behavior) siejami su fizinio aktyvumo stoka ir ligų rizika.

Šiuolaikinė sveikatos samprata remiasi Pasaulinės Sveikatos Organizacijos 1948 metais pateikta holistine sveikatos definicija. Sveikata (angl. health) apibrėžiama kaip visapusė žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas (14). Sveikata suvokiama kaip kasdienio gyvenimo dalis, gyvenimo kokybės rodiklis (15). Asmens sveikatos būseną apibūdina ne tik fizinės sveikatos rodikliai, bet ir socialiniai, emociniai veiksniai, taip pat subjektyvus individo požiūris į savo sveikatą (16).

(8)

8

Fizinę sveikatą (angl. physical health) lemia geras žmogaus kūno ir visų organizmo sistemų funkcionavimas (16).

Psichikos sveikata (angl. mental health) apibrėžiama kaip emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį Tai gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte (17). Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų (18).

Subjektyviai vertinama sveikata (angl. self-rated health) matuojama asmens funkcionalumu bei gerove jo paties vertinimu. Tai bendras savo sveikatos įvertinimas, apimantis fizinį ir psichinį aspektus (19).

Įvairių šalių mokslininkai pateikia daug būdų, kuriais galima kontroliuoti ir vertinti vaikų bei paauglių fizinės veiklos intensyvumą, apibūdinamą absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Fizinis aktyvumas matuojamas objektyviais ir subjektyviais vertinimo metodais (20-24).

Akcelerometrija yra vienas tiksliausių objektyvių fizinio aktyvumo vertinimo metodų,

pateikiantis tikslius asmens ilgalaikės fizinės veiklos rodiklius. Šiuolaikiniai akcelometrai gali sukaupti didelį duomenų kiekį, todėl įmanoma gauti išsamią informaciją apie vaikų ilgalaikės fizinės veiklos pobūdį (25, 26). Akcelerometrai naudingi, nustatant kitų fizinio aktyvumo įvertinimo metodų (dažniausia klausimynų) patikimumą (27-29).

Pedometrija yra dar vienas populiarus vaikų fizinio aktyvumo vertinimo metodas.

Žingsniamačiais matuojamas žingsnių skaičius, pateikiamas visos fizinės veiklos arba judesių skaičius per numatytą laiko tarpą. Tyrėjai pripažįsta, jog tiek žingsniamačiai, tiek akcelometrai pateikia tikslius laboratorinių tyrimų duomenis, tačiau jais matuojant ir vertinant vaikų laisvo laiko aktyvumą, rezultatai gali būti mažiau patikimi (24, 30). Yra nemaža tikimybė, kad žingsniamačio naudojimas vaikams, ypatingai paaugliams, gali sukelti neigiamą reakciją, norą sąmoningai įtakoti fiksuojamus rezultatus (31, 32). Nepaisant to, žingsniamatis yra ir puiki elgesio pokyčių motyvacinė priemonė, suteikianti galimybę patiems

reguliuoti fizinio aktyvumo lygius (33).

Dvigubai žymėto vandens metodas ir netiesioginė kalorimetrija yra biocheminės

procedūros, tiksliai apibūdinančios medžiagų apykaitos spartą, skirtos įvertinti energijos išlaidas fizinio aktyvumo metu. Šie metodai per brangūs taikyti dideliuose epidemiologiniuose tyrimuose, tačiau naudingi, kai reikia patvirtinti kitus tyrimo metodus (34).

(9)

9

Tiesioginis stebėjimas yra vaikų fizinio aktyvumo vertinimui pritaikytas metodas,

analizuojantis fizinės veiklos elgsenos aspektus. Pateikiama kiekybinė ir kokybinė informacija apie fizinio aktyvumo intensyvumą, dažnumą ir laiką, energijos sunaudojimą. Šiuolaikinės technologijos pateikia naujų tiesioginio stebėjimo galimybių (35).

Vaikų fizinis pajėgumas matuojamas įvairiais testais (jėgos, ištvermės ir kt.). Lietuvos moksleivių fiziniam pajėgumui vertinti naudojami EUROFIT testai.

Subjektyvus asmenų apklausos metodas (įvairūs klausimynai, anketos, protokolai, dienynai) nereikalauja didelių dalyvių pastangų ir gebėjimų, todėl yra dažniausiai taikomas jaunesnio amžiaus asmenų fizinio aktyvumo vertinimui. Nepaisant aiškiai apibrėžtų trūkumų (klaidingai suvoktų klausimų, įvykių užmiršimo, sąmoningai pateiktos klaidingos informacijos), šis metodas plačiai naudojamas. Vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui tirti naudojama nemažai supaprastintų standartizuotų klausimynų.

Šiuolaikiniai tyrėjai, vertindami vaikų fizinį aktyvumą, dažnai pasitelkia kelias matavimo priemones, lygina jų rezultatus.

Jaunų žmonių sveikata, kaip ir fizinis aktyvumas, matuojama objektyviais ir subjektyviais vertinimo metodais.

Objektyvi moksleivių sveikatos būklė nustatoma profilaktinių patikrinimų metu (36). Ankstyva ligų ar susirgimų diagnostika yra vienas didžiausių privalomo profilaktinio sveikatos patikrinimo privalumų, nes organinė patologija dažniausiai pasireiškia augimo sutrikimais, ypač paauglių brandos laikotarpiu. Vaikų fizinė būklė vertinama procentiliniu metodu, dažniausiai įvertinami šie matmenys: ūgis ir svoris. Pagal jų augimo darną ir greitį sprendžiama apie viso organizmo sveikatos būklę. 7-15 metų amžiaus laikotarpiu rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į lytinį brendimą, arterinį kraujo spaudimą, dantų sąkandį (37). Profilaktinių patikrinimų tyrimai yra neinvaziniai, paprasti ir nebrangūs, jų duomenys gali būti naudojami stebėsenai ir analizei.

Siekiant visapusiškai įvertinti asmens sveikatos būklę, dažnai vien objektyvių biomedicininių metodų nepakanka. Daugelyje tyrimų kaip svarbus sveikatos rodiklis yra naudomas subjektyus sveikatos vertinimas (38). Subjektyvus paauglių sveikatos vertinimas yra tikslesnis, platesnis ir tinkamesnis nei tradicinis sergamumo ir mirtingumo vertinimas (39) (40). Šis sveikatos vertinimo tyrimas nereikalauja daug investicijų, sveikatą įvertinančius klausimus galima pridėti prie įvairių epidemiologinių apklausų (19). Atlikti tyrimai rodo, subjektyvus sveikatos vertinimas padeda prognozuoti objektyvią sveikatą užaugus. Subjektyviam sveikatos įvertinimui naudojami standartizuoti klausimynai, anketos. Korkeila

(10)

10

rekomenduoja aštuonis klausimynus: Lancashiro gyvenimo kokybės profilis (angl.

Lancashire QOL Profile), PSO gyvenimo kokybės klausimynas (angl. WHOQOL), Gyvenimo

kokybės indeksas – psichikos sveikata (angl. QOL Index – Mental Health) ir kitus (41). Subjektyvus sveikatos vertinimas nepakeičia objektyvių sveikatos tyrimo metodų, tačiau juos papildo.

1.2 Fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos mokykliniame amžiuje

Pakankamas fizinis aktyvumas vaikystėje ir jaunystėje padeda sukurti pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje. Moksliniai tyrimai pateikia neginčijamų įrodymų, jog aktyvi fizinė veikla skatina vaiko augimo raidą, teigiamai veikia vaikų ir paauglių fizinę bei psichinę sveikatą, mažina lėtinių neinfekcinių susirgimų rizikos veiksnius, yra viena pagrindinių vaikų antsvorio profilaktikos priemonių (42, 43). Kai kurie eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad net mažo intensyvumo fizinė veikla gali turėti naudos vaikų ir jaunimo sveikatai ir sumažinti nutukimo, aukšto kraujo spaudimo riziką (44).

Reguliari fizinė veikla skatina kaulų ir raumenų augimą, lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą (45-49). Nors mokslinių tyrimų, ieškančių ryšio tarp vaikų fizinio aktyvumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo, duomenys nėra vieningi, tačiau Andersen ir kt. atlikę sisteminę apžvalgą, pastebėjo, jog vaikų tarpe fizinis aktyvumas buvo susijęs su žemesniu kraujo spaudimu ir geresne lipidograma (50). Reguliarūs aerobiniai pratimai gali žymiai sumažinti kraujo spaudimą ir atstatyti kraujagyslinius pakitimus nutukusiems ir hipertenziją turintiems vaikams (51). Mažiau fiziškai aktyviems vaikams didėja metabolinio sindromo išsivystymo rizika (52). Tyrimais, analizuojančiais fizinio aktyvumo ir antsvorio paplitimo ryšius, nustatyta, jog antsvorį turintys vaikai yra mažiau fiziškai aktyvūs už normalaus kūno svorio bendraamžius (53). Aktyvi veikla lauke yra neginčijamas apsaugos faktorius, siekiant išvengti trumparegystės vaikystėje (54). Vaikui judant skatinamas judėjimo analizatorių ir pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, greitumo, ištvermės, judesių pusiausvyros, koordinacijos) formavimasis, didinamas galvos smegenų žievės tonusas, sukeliamos teigiamos emocijos. Vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo vaikai yra fiziškai pajėgesni (55). Fiziniais pratimais gydomi atskirų organų bei funkcinių sistemų sutrikimai, įgimti ir įgyti fizinės raidos defektai (56). Yra studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus ar kompiuterio (57). Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar važiavimas

(11)

11

dviračiu, sumažina ankstyvą mirties riziką nuo įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų (1, 58-60).

Nors mokslinių tyrimų, analizuojančių fizinio aktyvumo ir subjektyvių sveikatos rodiklių sąsajas, nėra daug, tačiau mokslininkai neabejoja teigiamu fizinio aktyvumo poveikiu vaikų psichinei ir socialinei sveikatai (61, 62). Judėjimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti nerimą, įtampą, stresą. Reguliari fizinė veikla gerina psichinę savijautą, didina pasitikėjimą savimi, palankiai veikia neigiamas vaikų ir paauglių emocines būsenas. Aktyvi fizinė veikla padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų (63). Sportuojančių paauglių bendrasis savęs vertinimas kur kas aukštesnis nei nesportuojančių (64, 65). Vidutinio ir didelio aktyvumo fizinė veikla mažina paauglių depresijos, nerimo simptomus, didina pasitenkinimą savo kūno išvaizda (66). Tyrimai įrodo teigiamą kasdienio fizinio aktyvumo poveikį mokymosi rezultatams, atminties procesų pagerėjimui, gebėjimui spręsti psichologines problemas (67, 68). Didesnio fizinio pajėgumo ar gaunantys vidutinio/aukšto intensyvumo fizinį krūvį vaikai yra labiau išlavinę pažintines funkcijas, jiems geriau sekasi moksle (67, 69).

Labai svarbu aktyvią gyvenseną skatinti nuo pat vaikystės, nes vaikams augant ir bręstant pastebima jų fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija, didinanti lėtinių neinfekcinių ligų susirgimo riziką ateityje (70-72). Fizinis aktyvumas jauname amžiuje sumažina depresijos plitimą ateityje (73, 74). Paauglystės laikotarpiu buvusios fiziškai aktyvesnės moterys vyresniame amžiuje rečiau skundžiasi pažintinės funkcijos sutrikimais (75). Nepakankamas fizinis aktyvumas vaikystėje siejamas su fizinės veiklos stoka vyresniame amžiuje (76).

Kad fizinė veikla būtų naudinga vaiko sveikatai, yra būtina specifinė fizinio aktyvumo dozė (10). Fizinis aktyvumas turėtų būti ne mažesnis kaip vidutinio intensyvumo ir jo lygis turi būti didinamas palaipsniui (44, 77). Pasaulio sveikatos organizacija pateikia tokias sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir paaugliams: visi moksleiviai turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau 60 minučių kasdien. Tačiau koks fizinio aktyvumo dydis sukelia vaikams teigiamą sveikatos pokytį, vis dar diskutuojama.

1.3 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos vertinimai Lietuvoje ir Europoje

Lietuvoje vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata yra tyrinėjami nuolatos. Pastarųjų dešimtmečių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad mokyklinio amžiaus vaikai turi

(12)

12

nusiskundimų sveikata, yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir tokių moksleivių dalis turi tendenciją didėti (4, 78).

Objektyviai išmatuoti vaikų fizinį aktyvumą ganėtinai sunku, tam reikėtų vertinti fiziologinius parametrus. Moksleivių fizinis aktyvumas dažniausiai tiriamas kaip sudėtinė gyvensenos dalis atliekant biomedicininius ir sociologinius tyrimus: PSO koordinuojamas tarptautinis HBSC tyrimas „Moksleivių sveikata ir gyvensena“, „Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimas“, „11-12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per penkerius metus“, Eurobarometro tyrimas „Europos Sąjungos piliečiai ir sportas“. Šiuose tyrimuose gautų rezultatų nerekomenduojama lyginti su kitose šalyse atliktais fizinio aktyvumo tyrimais, kuriuose buvo taikyti specializuoti fizinio aktyvumo įvertinimo klausimynai. Analizuojant fizinio aktyvumo ir subjektyviai vertinamos sveikatos tyrimų duomenis taip pat labai svarbu tinkamai apibrėžti vertinimo kriterijus, nes netinkamai parinkti jie gali ženkliai pasikeisti tyrimo rezultatus (79).

Nuolatinis dalyvavimas ilgalaikiame kas ketveri metai (1994, 1998, 2002, 2006, 2010) Lietuvoje vykdomame HBSC tyrime suteikia galimybę įvertinti šalies bei atskirų jos regionų moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos ypatumus bei pokyčius. 1994 ir 1998 metais atliktų apklausų duomenimis, 29,2-26,1 proc. berniukų ir 55,0-54,1 proc. mergaičių laisvalaikiu sportavo kartą per savaitę ir rečiau (80). 2002 metais atlikto tyrimo duomenimis, nepakankamai fiziškai aktyvūs (laisvalaikiu aktyvūs mažiau nei penkias dienas per savaitę) buvo 50,4 proc. berniukų ir 64,4 proc. mergaičių (81). 2006 metų tyrimo rezultatai rodo, kad rečiau nei 2-3 kartus per savaitę sportavo 36,6 proc. berniukų ir 73,4 proc. mergaičių (78). „Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimo“ metu nustatyta, kad tik 9,8 proc. mergaičių ir 18,6 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas (82). Tyrėjai, analizavę šalies moksleivių fizinio aktyvumo pokyčius 1994-2010 metais, nustatė, jog vidutiniškai kas antrą berniuką (45,2 proc.) ir tik kas penktą (20,2 proc.) mergaitę buvo galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. Fiziškai aktyvių berniukų dalis 1998-2010 metais sumažėjo nuo 49,8 proc. iki 39,5 proc., fiziškai aktyvių mergaičių dalis 2006-2010 metų laikotarpiu sumažėjo nuo 21,0 proc. iki 17,7 proc. (4).

Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose suteikia unikalią galimybę palyginti Lietuvos moksleivių duomenis su Europos šalių moksleivių fiziniu aktyvumu. Lyginant 2006 metų tarptautinio tyrimo duomenis nustatyta, jog Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas yra panašus į kitų tyrime dalyvavusių Europos šalių moksleivių fizinio aktyvumo vidurkį. Lietuvos berniukų rekomendacijas atitinkantis fizinis aktyvumas buvo 22,7 proc. (šalių

(13)

13

vidurkis – 25,0 proc.), mergaičių atitinkamai 15,6 ir 16,3 proc. (83). Analizuojant fizinio aktyvumo pokyčius 1994-2002 metais pastebima tendencija, jog fizinio aktyvumo aktyvumo mažėjimas skirtingose šalyse skiriasi, tačiau regioninio fizinio aktyvumo skirtumo Europoje nepastebima (79).

Objektyviai vertinamą vaikų sveikatos būklę atspindi profilaktinių patikrinimų rezultatai, sergamumo, ligotumo, mirštamumo rodikliai. 2012 metais Druskininkų savivaldybėje nebuvo užregistruota vaikų iki vienerių metų amžiaus mirčių (84). Oficiali statistika rodo, kad kasmet daugėja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, dažniausia pasitaikantys yra skeleto-raumenų sistemos, regos, kraujotakos sutrikimai (85). Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus duomenimis, 2004-2012 metais nuolatos augo vaikų iki 17 metų amžiaus, sergančių kraujotakos, kvėpavimo, endokrininės, akių, nervų sistemos ligomis, skaičius (1.3.1 lentelė) (86).

1.3.1 lentelė. 0-17 metų Lietuvos vaikų sergamumo 2004-2012 metais dinamika (sergančiųjų

skaičius 1000 gyventojų) Ligos 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Anemijos 12.8 12.4 11.8 11.4 11.6 11.7 12.5 14.9 18.8 Cukrinis diabetas 0.9 0.9 1.0 1.0 1.1 1.1 1.2 1.3 1.4 Regėjimo sutrikimai 98.3 113.0 124.9 133.4 148.4 159.7 171.6 180.5 191.8 Klausos defektai 1.6 1.8 1.8 2.0 2.0 1.9 2.3 2.3 2.5

Nereumatinės vožtuvų ydos 8.8 10.2 10.5 10.5 11.2 11.7 12.7 12.8 14.3

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

508.0 510.3 501.6 496.6 464.8 511.8 488.1 545.8 496.3

Gripas 27.6 22.6 60.1 31.3 13.7 50.8 3.2 35.3 3.2

Alerginis rinitas 13.2 14.7 15.9 18.5 19.9 20.9 25.0 30.6 35.7

Astma, astminė būklė 17.0 18.5 20.8 24.1 27.1 29.3 32.7 36.2 38.7

Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos

61.8 61.8 59.9 53.0 56.9 60.0 60.7 67.5 68.5

Dermatitas ir egzema 65.6 67.1 66.8 62.7 65.1 67.7 69.2 72.1 78.2

Artropatijos 31.1 31.1 31.4 34.2 37.7 39.2 43.1 44.8 46.8

Nenormali laikysena 19.2 22.2 25.8 27.7 28.1 29.7 30.4 31.9 33.1

Analizuojant 2012 metų Druskininkų gyventojų sergamumo rodiklius nustatyta, jog regiono vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas ženkliai didesnis nei suaugusiųjų (atitinkamai

1954,2 ir 1067,02 naujai užregistruoti susirgimo atvejai 1000-čiui gyventojų), taip pat viršija

Alytaus apskrities bei Lietuvos vidurkį (atitinkamai 1524,1 ir 1799,9 atvejai 1000-čiui vaikų).

0-17 metų amžiaus Druskininkų vaikai dažniau nei vidutinis tokio pat amžiaus Lietuvos vaikas serga infekcinėmis, regos, kvėpavimo sistemos ligomis, dažniau skundžiasi elgesio sutrikimais, patiria daugiau traumų (87).

(14)

14

Nors kūdikių mirtingumo rodikliai Lietuvoje pakankamai žemi (3,9/1000-ui gyvų gimusiųjų) ir artimi labiausiai išsivysčiusių šalių rodikliams, tačiau Lietuvos gyventojų sergamumas tuberkulioze (47,9/100000 gyv.), piktybiniais navikais (589,9/100000 gyv.) viršija Europos sąjungos vidurkį (atitinkamai 12,14/100000 gyv. ir 506,71/100000 gyv.) (86). Subjektyviai vertinama moksleivių sveikata, kaip ir fizinis aktyvumas, dažnai analizuojami kaip sudėtinė gyvensenos tyrimų dalis. Sveikatos dėsningumų analizei naudojami standartizuoti klausimynai. 2009 metais atlikto tyrimo, vertinusio 14-15 metų Lietuvos vaikų subjektyvią psichikos sveikatą, rezultatai nedžiugina: tik 9,8 proc. berniukų ir 8,7 proc. mergaičių savo psichikos sveikatą įvertino kaip gerą. Beveik trečdalis šalies paauglių berniukų (34,5 proc.) ir daugiau nei pusė jų bendraamžių mergaičių (52,2 proc.) yra prastos psichikos sveikatos (88). Mergaitės prasčiau nei berniukai vertina savo sveikatą, dažniau skundžiasi sumažėjusiu darbingumu, ir tokių psichosomatinių nusiskundimų skaičius mergaičių tarpe didėja su amžiumi (89).

Analizuojant kitų šalių tyrimų duomenis pastebima panaši tendencija: paauglės mergaitės dažniau nei to paties amžiaus berniukai jaučiasi vienišos, dažniau skundžiasi įvairiais skausmais (5).

Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų, analizuojančių visos šalies moksleivių fizinį aktyvumą ar sveikatą gyvenamosios vietos aspektu, nėra daug. Tyrėjai dažniausia analizuoja vienos vietovės vaikų gyvenseną ar atskirus jos veiksnius (90). Atskiros Lietuvos savivaldybės yra parengę ataskaitas apie savo regiono vaikų ir jaunimo gyvenseną, tačiau mokslinių analizių, vertinančių regioninius visos šalies moksleivių fizinio aktyvumo ir subjektyviai vertinamos sveikatos netolygumus, nėra parengta.

1.4 Ekologinių ir rekreacinių veiksnių reikšmė stiprinant moksleivių sveikatą

Specialistai yra pateikę tyrimais pagrįstų įrodymų apie natūralios gamtinės aplinkos veiksnių įtaką suaugusių žmonių sveikatai (91). Netoli gyvenamosios vietos esantys žalieji aplinkos plotai teigiamai įtakoja trumpalaikę ir ilgalaikę psichinę sveikatą: gerina nuotaiką, kelia savivertę, o netoliese esantys vandens telkiniai daro dar didesnį poveikį, ypač jaunų žmonių populiacijoje (92, 93). Tyrinėjant išorinės aplinkos veiksnių įtaką mokyklinio amžiaus asmenims kyla įvairių diskusijų, tačiau dauguma šiuolaikinių tyrėjų sutinka, jog palanki aplinka neabejotinai veikia vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą bei sveikatą (94). Didesnis vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas siejamas su aktyvią veiklą skatinančia rekreacine aplinka: šalia namų esančiais viešais parkais, juose esančiais sporto įrenginiais, žaidimų aikštelėmis

(15)

(95-15

98). Palankios infrastruktūros sukūrimas yra efektyvus būdas skatinti jaunus žmones aktyvesnei veiklai.

Tačiau netgi neužsiimant aktyvia fizine veikla, natūralioje gamtoje praleistas laikas didina dėmesio koncentraciją, mažina stresą (99). Viena papildoma gryname ore praleista valanda 10-12 metų paauglių fizinį aktyvumą padidina 27 minutėmis per savaitę, o antsvorį trejų metų laikotarpiu sumažina nuo 41 iki 27 proc. (100). Tyrimų duomenimis, vaikai, praleidę lauke ne mažiau trijų valandų per dieną, linkę rečiau turėti trumparegystės problemų, mat lauke praleisto laiko trukmė vaikystės trumparegystę įtakoja labiau nei fizinio aktyvumo lygis (101, 102). Natūralus kraštovaizdis stimuliuoja ir skatina aktyvius vaikų žaidimus bei mokymąsi (103). Neplanuoti savarankiški žaidimai gamtoje su minimalia suaugusiųjų priežiūra suteikia vaikams laisvės pojūtį, ugdo pasitikėjimą savimi, jie lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis. Paaugliams tai ypač svarbu, nes brendimo laikotarpiu jie siekia būti nepriklausomi nuo tėvų ir tuo pačiu nori priklausyti bendraamžių grupei. Savarankiška aktyvi veikla natūralioje aplinkoje padeda sukurti socialinius ryšius su draugais, teikia atradimų džiaugsmą, palaiko ryšį su gamta (104). Natūrali laukinė gamta teikia vaikams pasitenkinimo, empatijos visoms gyvoms būtybėms, vientisumo su gamta ir atsakomybės jausmus. Vaikai, praleidę daugiau laiko gamtoje jaunesniame amžiuje, ir vėliau linkę aktyviau leisti laiką gamtoje, rūpintis ekologija, tikėtina, taip stiprinant fizinę ir psichinę sveikatą (105). Gamtos terapija (angl. wilderness therapy) yra populiarėjantis paauglių, turinčių elgesio sutrikimų, gydymo būdas (99). Terapijos pagrindas – gyvenimas laukinėje gamtoje, išgyvenimo įgūdžių formavimas, koncentruojantis ne vien į destruktyvaus elgesio, asmeninių problemų sprendimą, bet ir į asmeninės bei socialinės atsakomybės ugdymą. Paaugliai, dalyvavę gamtos terapijos programoje, labiau pasitikėjo savimi, atsakingiau priėmė sprendimus (106).

Tiesioginį aplinkos poveikį jaunų žmonių sveikatai įvertinti yra sunkiau. Pastaruoju metu tyrėjai ryšį tarp vaikų sergamumo astma ir gyvenamosios vietos grindžia ekologinės išorinės aplinkos įtaka, remdamiesi faktu, jog kaimo vietovėse gyvenantys vaikai rečiau serga astma (107, 108). Vaikai, turintys geresnį prieinamumą prie parkų ir kitų rekreacinių vietų, linkę būti mažesnio kūno svorio (109). Analizuojant demografinius moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimų rezultatus, gaunama gana prieštaringų vertinimų. Vienų tyrimų rezultatai rodo, jog miesto ir priemiesčių paaugliai yra fiziškai aktyvesni už gyvenančius kaimo vietovėse, kiti tyrėjai ryšio tarp fizinio paauglių aktyvumo ir gyvenamosios vietos neranda, treti pateikia įrodymų, jog kaimo aplinka skatina jaunesniojo amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, bet neturi įtakos paaugliams (110-112). Nepaisant nevienareikšmių išvadų, žaliųjų plotų didinimas miestuose neabejotinai prisidėtų prie gyventojų sveikatos stiprinimo.

(16)

16

Vienas pagrindinių trukdžių vaikų fiziniam aktyvumui lauke yra nesaugumas: netoliese esantis aktyvus kelių eismas, padidinta traumų rizika, nusikalstama aplinka. Visgi ir čia suaugusiųjų gyvenimo būdas, nuostatos aplinkos saugumo klausimais neabejotinai įtakoja vaikų elgesį; paauglių aktyvumą labiau riboja tėvų nuostata gatvių nesaugumo klausimu negu jų pačių suvokta svetimų žmonių ar nusikaltimų baimė (113). Pasivaikščiojimams skirtų takelių egzistavimas teigiamai įtakoja vaikų kūno svorį tose gyvenamosiose vietovėse, kur žemas nusikaltimų lygis, tačiau teikia priešingą efektą ten, kur nusikaltimų lygis aukštas (114). Kitas svarbus neigiamas veiksnys yra nemokamų rekreacinių priemonių (dviračių takų, rekreacinių aikštelių, parkų) nepakankamumas. Paauglių asmeninę iniciatyvą dažnai įtakoja bendraamžiai, jiems svarbu turėti ne tik priemones tam tikrai veiklai, bet ir erdvę bendravimui. Aktyvia veikla paaugliai labiau yra linkę užsiimti viešose poilsiui skirtose teritorijose, nežiūrint į tai, jog privatūs parkai dažnai esti kokybiškesni (115).

Skurdi rekreacinė bazė yra viena iš lėtai ir sunkiai sprendžiamų problemų Lietuvoje. Mūsų šalyje dar nesukurta vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą skatinanti rekreacinė infrastruktūra, apgailėtina daugelio šalies parkų, dviračių takų, vaikų žaidimų aikštelių, čiuožyklų situacija, todėl neretai natūralūs gamtos ištekliai tampa pagrindiniu moksleivių sveikatą tausojančiu ir gerinančiu veiksniu. Lauke, natūralioje aplinkoje praleistas laikas teikia neabejotiną naudą jaunų žmonių psichinei ir fizinei sveikatai, tai vienas pigiausių ir visiems prieinamų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdų.

1.5 Druskininkų regiono ekologinė charakteristika

Druskininkų savivaldybė – viena iš penkių Alytaus apskrities savivaldybių. Savivaldybė ribojasi su Varėnos, Alytaus ir Lazdijų rajonais, jos plotas siekia 453,92 km². Savivaldybę sudaro Druskininkų miestas (2000 m. prie Druskininkų miesto buvo prijungtos Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijos), Leipalingio miestelis ir 63 kaimai. 2013 m. liepos 1 d. Statistikos departamento duomenimis, savivaldybėje gyveno 21 021 gyventojas (iš jų – 2 804 vaikai iki 15 metų amžiaus), iš jų Druskininkų mieste – 13 968, kaimiškose vietovėse – 7 053 gyventojai (116). Gyventojų migracija Druskininkų savivaldybėje nėra labai didelė – lyginant su apskrities ir šalies rodikliais, čia yra tik labai nedidelis skirtumas tarp atvykstančių ir išvykstančių, -180 (atitinkamai Alytaus apskrityje ir Lietuvoje: -1 841 ir -21 257) (116).

Pagal gamtos ir kultūros paveldo turtingumą Druskininkų savivaldybė priskiriama labai didelio rekreacinio potencialo teritorijoms. Gamtinius rekreacinius išteklius Druskininkų regione sudaro želdiniai (miškai, miško parkai, parkai), vandens telkiniai (ežerai, tvenkiniai,

(17)

17

upės, upeliai), geomorfologinės struktūros (slėniai, šlaitai, ežeringi duburiai ir kt.) bei gamtiniai gydomieji ištekliai (mineralinis vanduo, gydomosios durpės).

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2013 sausio 1 d. Druskininkų savivaldybės miškingumas sudarė 69,1 proc. (Lietuvos – 33,3 proc.) (117). LR Komunalinio ūkio ministerijos Informacinio statistikos centro 1990 metų duomenimis, vienam Druskininkų

miesto gyventojui tenka 713,6 m2 miško parkų (atitinkamai Vilniaus ir Kauno – 236,1 ir 45,4)

ir 837,9 m2 miesto želdynų (atitinkamai Vilniaus ir Kauno – 305,68 ir 99,07). Miško parkų

plotu, tenkančiu vienam gyventojui, Druskininkus lenkia tik Neringos, Birštono ir Palangos miestai (118). Druskininkų savivaldybės teritorijoje plyti didžiausių šalyje girių – Dainavos, Kapčiamiesčio – masyvai.

Lyginant ir analizuojant skirtingų Lietuvos regionų gyventojų duomenis, reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, jog vienodo miškingumo regionai gali labai skirtis kitais parametrais, pvz. gyventojų tankiu, oro užterštumu. Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybių miškingumas yra panašus (atitinkamai 69,1 ir 59,5 proc.), tačiau labai skiriasi išmestų teršalų kiekiu, tenkančiu vienam gyventojui (atitinkamai 8,2 ir 49,6 kg) (116).

Ežerai, tvenkiniai ir upės yra vieni svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių rekreacijoje. Druskininkų savivaldybės teritorijoje tyvuliuoja 49 ežerai bei tvenkiniai (didesni nei 0,5 ha) ir beveik pusė iš jų, net 21, yra pripažinti Valstybinės reikšmės vandens telkiniais (119, 120). Reikšmingiausi yra Avirio, Latežerio, Grūto, Ilgio ežerai, Druskonio-Vijūnėlio tvenkinio baseinas. Druskonio ežeras yra vienas svarbiausių regiono vandens telkinių skirtų rekreacijai. Ne mažiau patrauklūs ir vietinių gyventojų bei poilsiautojų mėgstami yra ir maži miško ežerėliai – Ašarinis, Mergelių akys ir kiti ežerėliai kairiajame Nemuno upės krante, Snaigupės-Ricielių apylinkėse. Per savivaldybės teritoriją teka didžiausia šalies upė Nemunas, čia gausu ir mažesnių upelių: Ratnyčios, Avirės, Grūtos, Snaigupės, Mašnyčios ir kt. (121). Šiuo metu Druskininkų miškų urėdijoje yra įrengti 38 visuomeninės paskirties rekreaciniai objektai (poilsio zonos, maudyklės, stovyklavietės, rekreaciniai takai, apžvalgos aikštelės): Viečiūnų seniūnijoje – prie Latežerio, Ilgio, Ešerinio ežerų, Leipalingio seniūnijoje – prie Baltosios Ančios, Drapalio, Giedavardžio, Šaulio ir Avirio (122). 2012 metai atlikto valstybinio aplinkos monitoringo metu nustatyta, jog daugumos regiono vandens telkinių būklė atitiko geros ekologinės būklės ar gero ekologinio potencialo reikalavimus (123).

Automobilių kelių tinklas Druskininkų savivaldybėje išplėtotas pakankamai gerai, teritorijoje vyrauja vietinės reikšmės keliai su žvyro danga (124). Nors kelių tankis savivaldybėje nuo 2005 m. yra didesnis nei Alytaus apskrityje, tačiau viešojo transporto paslaugų mažėjimas formuoja kaimo vaikų socialinės atskirties barjerą, jie negali miesto

(18)

18

mokyklose lankyti papildomo lavinimo užsiėmimų ar dalyvauti įvairiuose renginiuose. Kaime gyvenantys vaikai turi daugiau galimybių būti fiziškai aktyvūs natūralioje gamtoje, tačiau mažiau galimybių socialiniam bendravimui.

Druskininkų savivaldybė pasižymi žemesniais nusikalstamumo, eismo įvykių rodikliais, lyginant su bendrais Lietuvos duomenimis. Informatikos ir ryšių departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metais Druskininkų savivaldybėje užregistruotos 39 nusikalstamos viešose vietose padarytos veikos, tai beveik septynis kartus mažiau nei Lietuvos vidurkis (269 veikos) (125). Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2013 metais Druskininkų savivaldybėje buvo užregistruota 10 kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (vidurkis Lietuvoje – 57 įvykiai), juose žuvo 2 žmonės (vidurkis Lietuvoje – 4,3) (125). Mažesnis nusikalstamumas, saugesnė aplinka suteikia daugiau galimybių gyventojams laisvalaikį leisti lauke.

Druskininkų savivaldybės gamtinio rekreacinio potencialo ypatumai – natūrali, mažai urbanizuota aplinka, biologinė įvairovė, kraštovaizdžio, kultūros paveldo objektų gausa, pakankamai geros susisiekimo galimybės, žemas nusikalstamumo lygis. Regione nėra stambių pramonės įmonių ir kitų taršos šaltinių, tai gryno oro, švelnaus mikroklimato, vienas miškingiausių šalies regionų, gausus švarių ežerų ir upelių.

(19)

19

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas

Tyrimas vykdytas 2012 m. penkiose Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose: “Ryto” gimnazijoje, “Atgimimo” mokykloje, “Saulės” pagrindinėje mokykloje, Leipalingio pagrindinėje mokykloje ir Viečiūnų pagrindinėje mokykloje. Tyrimas atliktas taikant Lietuvos sveikatos mokslų universitete parengtą HBSC tyrimo metodiką. Remiantis šio tarptautinio tyrimo patirtimi tyrimą planuota vykdyti tarp 5, 7 ir 9 klasių moksleivių. Kadangi tokių moksleivių dalis savivaldybės mokyklose nėra didelė ir siekiant, kad tyrimų duomenys būtų išsamesni, nuspręsta tyrimą vykdyti ir tarp 10 bei 11 klasių moksleivių. Tiriamoji imtis buvo sudaryta iš bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijoje besimokančių moksleivių. Norint įvertinti tiriamų veiksnių dažnį ne didesne kaip 10 proc. absoliutine paklaida ir ne mažesniu kaip 95 proc. patikimumu, kiekvienoje amžiaus ir lyties grupėje reikalinga ištirti ne mažiau 90 tiriamųjų – iš viso 720 moksleivių. Įvertinus tai, jog vykdant apklausas mokyklose vidutiniškai dalyvauja 80 proc. moksleivių, šis skaičius privalėjo būti padidintas 20 proc., taigi tiriamųjų imtį turėtų sudaryti 864 moksleiviai. Druskininkų savivaldybės mokyklose 5, 7 ir 9-11 klasių sąrašuose buvo įrašyti 974 moksleiviai. Kadangi šis skaičius nedaug didesnis už tyrimui apskaičiuotą moksleivių imties dydį, tyrime dalyvauti buvo pakviesti visi šių klasių moksleiviai iš visų penkių savivaldybės mokyklų.

Atliekant tyrimą buvo vadovautasi Kauno regiono biomedicininių tyrimų komiteto bioetikos leidimu (priedas Nr.1), sutikimus tyrimo dalyvavime pateikė Druskininkų savivaldybės švietimo skyrius bei mokyklų vadovai. Tyrime dalyvavusių moksleivių tėvai buvo iš anksto informuoti, jog jų vaikams bus pateiktos konfidencialios apklausos anketos, ir prašoma sutikimo leisti jų vaikui dalyvauti tyrime. Moksleiviai prieš apklausą buvo supažindinti su tyrimo tikslu, anketos turiniu, anketos pildymo tvarka.

Mokinių apklausa vyko 2012 m. lapkričio-gruodžio mėn. Apklausa, padedant klasių auklėtojams, buvo vykdoma klasėje ir truko vieną ar dvi pamokas, priklausomai nuo moksleivių amžiaus. Apklausiami buvo tik sutikę savanoriškai dalyvauti apklausoje vaikai. Siekiant užtikrinti visapusišką atsakymų konfidencialumą, pasibaigus apklausai moksleiviai užpildytas anketas patys sudėjo į vokus, juos užklijavo. Surinkta medžiaga buvo perduota tyrimo vykdytojams kompiuteriniam apdorojimui. Kartu su šia medžiaga apklausą vykdęs klasės auklėtojas perdavė informaciją apie besimokančiųjų klasėje skaičių ir tyrime dalyvavusių bei nedalyvavusių mokinių skaičių.

(20)

20

2.2 Tiriamųjų charakteristika

Apklausos anketas kokybiškai užpildė 630 moksleivių, atsako dažnis 64,7 proc. Pagrindinės nedalyvavimo priežastys: tėvų ar pačių tiriamųjų nesutikimas dalyvauti tyrime bei nebuvimas mokykloje apklausos dieną. Ypač didelė tokių tiriamųjų dalis buvo tarp 5, 7 ir 9 klasės moksleivių (2.2.1 lentelė).

2.2.1 lentelė. Tiriamųjų imtis ir ištirtų moksleivių skaičius pagal klases

Iš viso moksleivių (pagal klasės žurnalų sąrašus) Apklausos dieną nebuvo mokykloje Tėvai arba patys moksleiviai nesutiko dalyvauti tyrime Nekoky-biškai užpildė anketą Gauta kokybiškai užpildytų anketų Atsako dažnis (proc.) 5 klasė 174 17 64 6 87 50,0 7 klasė 237 21 94 7 115 48,5 9 klasė 230 12 87 2 129 56,1 10 klasė 116 9 2 - 105 90,5 11 klasė 217 21 1 1 194 89,4 Iš viso 974 80 259 16 630 64,7

Tirtąjį kontingentą sudarė 630 moksleivių: 310 (49,2 proc.) berniukų ir 320 (50,8 proc.) mergaičių. Tyrime dalyvavo 87 (13,8 proc.) penktos klasės, 115 (18,3 proc.) septintos klasės, 129 (20,5 proc.) devintos klasės, 105 (16,7 proc.) dešimtos klasės, 194 (30,8 proc.) vienuoliktos klasės moksleiviai. Tyrime dalyvavusių Druskininkų ir palyginimui imtų Lietuvos moksleivių skaičius, priklausomai nuo lyties ir amžiaus (klasės), pateiktas 2.2.2 lentelėje. Tiriamųjų berniukų ir mergaičių santykis tiek Druskininkų, tiek Lietuvos mokyklose, o taip pat ir kiekvienoje klasėje buvo artimas vienetui.

2.2.2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir klasę

Druskininkai (n=630) Lietuva (n=5338) n proc.a n proc.a Berniukai 310 49,2 2751 51,5 5 klasė 37 42,5 943 51,1 7 klasė 57 49,6 884 51,0 9 klasė 58 45,0 924 52,5 10 klasė 67 63,8 - - 11 klasė 91 46,9 - - Mergaitės 320 50,8 2587 48,5 5 klasė 50 57,5 901 48,9 7 klasė 58 50,4 850 49,0 9 klasė 71 55,0 836 47,5 10 klasė 38 36,2 - - 11 klasė 103 53,1 - - a

(21)

21

Iš 2.2.3 lentelėje pateikiamo moksleivių pasiskirtymo pagal klases ir amžių matyti, jog Druskininkų savivaldybės mokyklų 5 klasėje vyrauja vienuolikmečiai (88,5 proc.), 7 klasėje – trylikamečiai (85,3 proc.), 9 klasėje – penkiolikmečiai (78,9 proc.), 10 klasėje – šešiolikmečiai (79,0 proc.) ir 11 klasėje – septyniolikmečiai (80,4 proc.). Lietuvos mokyklų 5, 7 ir 9 klasėse vyravo tos pačios amžiaus grupės.

2.2.3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klases ir amžiaus grupes Amžiaus

grupė Am-žius n (proc.) 5 klasė n (proc.) 7 klasė n (proc.) 9 klasė n (proc.) 10 klasė n (proc.) 11 klasė n (proc.) Iš viso

D ruski n ink ai 10-12 10 9 (10,3) 9 (1,4) 11 77 (88,5) 77 (12,2) 12 1 (1,1) 15 (12,9) 16 (2,5) 13-14 13 99 (85,3) 99 (15,7) 14 2 (1,7) 26 (20,3) 28 (4,4) 15-16 15 101 (78,9) 12 (11,4) 113 (17,9) 16 1 (0,8) 83 (79,0) 35 (18,0) 119 (18,9) 17-18 17 8 (7,6) 156 (80,4) 164 (26,0) 18 2 (1,9) 3 (1,5) 5 (0,8) Iš viso 87 (100) 116 (100) 128 (100) 105 (100) 194 (100) 630 (100) L iet uv a 10-12 10 38 (2,1) 38 (0,7) 11 1585 (85,9) 1585 (29,7) 12 204 (11,1) 25 (1,4) 229 (4,3) 13-14 13 14 (0,8) 1460 (84,2) 1474 (27,6) 14 3 (0,2) 218 (12,6) 23 (1,3) 244 (4,6) 15-16 15 28 (1,6) 1558 (88,6) 1586 (29,7) 16 3 (0,2) 179 (10,1) 182 (3,4) Iš viso 1844 (100) 1734 (100) 1760 (100) 5338 (100)

Rezultatų palyginimui šiame darbe buvo naudoti 2009/2010 metų HBSC tarptautinio duomenų banko duomenys. Druskininkų moksleivių apklausos duomenys buvo palyginti su visos Lietuvos moksleivių apklausos duomenimis: sugretinti su šalies vidurkiu ir su kiekvienos HBSC tyrime dalyvavusios savivaldybės duomenimis. Lietuvos moksleivių tyrimas buvo vykdytas 2010 m. kovo-balandžio mėn. 25 Lietuvos savivaldybėse, tačiau Druskininkių savivaldybės mokyklos į šio tyrimo imtį nebuvo įtrauktos. 2010 metais iš viso buvo ištirti 5338 Lietuvos moksleiviai: 2751 (51,5 proc.) berniukas ir 2587 (48,5 proc.) mergaitės. Tyrime dalyvavo 1844 (34,6 proc.) penktos klasės, 1734 (32,5 proc.) septintos klasės ir 1760 (33,0 proc.) devintos klasės moksleiviai. Kadangi Lietuvos tyrimo kontingentas buvo jaunesnis negu ištirtasis Druskininkuose, todėl siekiant išvengti paklaidų, atsirandančių dėl nevienodo moksleivių pasiskirstymo pagal amžių, šiame darbe palyginimas buvo atliekamas tik tarp to paties amžiaus (5, 7 ir 9 klasių) moksleivių.

(22)

22

2.3 Tyrimo instrumentas ir kintamieji

Moksleivių apklausai naudota anketa buvo parengta pagal standartizuotos tarptautinio HBSC tyrimo anketos pavyzdį, gavus Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkų, atsakingų už tarptautinio HBSC tyrimo vykdymą Lietuvoje, sutikimą. Anketą sudarė klausimai apie mitybą, sveikatą bei su ja susijusius nusiskundimus, rizikingą elgseną, fizinį aktyvumą, šeimos socialinius ir psichologinius veiksnius, bendraamžius, mokyklos aplinką, pasyvų laisvalaikio leidimą, patyčias, traumas. Anketoje buvo pateiktas 61 uždaro tipo klausimas.

Šiame darbe analizuojami du pagrindiniai kintamieji: fizinis aktyvumas ir sveikata. Moksleivių fizinis aktyvumas buvo vertinamas dvejopai: buvo įvertintas fizinio aktyvumo dažnis ir bendras fizinis aktyvumas.

Sportinis fizinis aktyvumas buvo vertinamas remiantis tiriamųjų atsakymais į klausimus: 1. „Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu mankštiniesi ar sportuoji taip, kad

suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ Galimi atsakymai į šį klausimą: a) kasdien; b) 4-6

kartus per savaitę; c) 2-3 kartus per savaitę; d) kartą per savaitę; e) kartą per mėnesį; f) rečiau nei kartą per mėnesį; g) niekada. 2. „Kiek valandų per savaite ne pamokų metu mankštiniesi

ar sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ Galimi atsakymų variantai: a)

nė vienos valandos per savaitę; b) apie pusę valandos per savaitę; c) apie vieną valandą per savaitę; d) apie 2-3 valandas per savaitę; e) apie 4-6 valandas per savaitę; f) 7 ir daugiau valandų per savaitę. Remiantis atsakymais į šiuos du klausimus tiriamieji pagal G.Petronytės metodiką buvo suskirstyti į aktyviai ir neaktyviai sportuojančius (2.3.1 lentelė). Aktyviais laikyti moksleiviai, nurodę, jog laisvalaikiu mankštinasi ir sportuoja kasdien arba 4-6 kartus per savaitę ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę arba 2-3 kartus per savaitę, tačiau ne mažiau 4-6 valandų per savaitę. Likusieji respondentai buvo priskirti neaktyviai sportuojančių grupei (79).

2.3.1 lentelė. Tiriamųjų suskirstymas į aktyviai ir neaktyviai sportuojančius

Šaltinis: G.Petronytė, 2009

Dažnumas Trukmė (valandos)

7 > 4-6 2-3 1 1/2 0

Kiekvieną dieną 4-6 kartus per savaitę 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę Kartą per mėnesį

Rečiau nei kartą per mėnesį Niekada

(23)

23

Bendras fizinis aktyvumas (įskaitant tokias veiklas kaip ėjimas pėsčiomis į mokyklą, namų ruošos darbai ir pan.) buvo įvertintas remiantis atsakymu į klausimą: „Kiek dienų per

pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus iš viso ne mažiau kaip 60 minučių per dieną?“

Atsakant į klausimą nurodomas dienų skaičius – nuo nė vienos dienos iki 7 dienų. Remiantis tarptautinių ekspertų rekomenduojamu vidutinio sunkumo ir energingos veiklos (angl.

moderate-to-vigorous physical activity) kriterijumi, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes:

„pakankamai fiziškai aktyvūs“ (buvo aktyvūs ne mažiau 5 dienų per savaitę) ir „nepakankamai fiziškai aktyvūs“ (likusieji).

Moksleivių sveikatos vertinimo kriterijais buvo pasirinktas subjektyvus sveikatos vertinimas ir nusiskundimų sveikata dažnis.

Subjektyvi moksleivių sveikata buvo vertinama remiantis atsakymais į klausimą:

„Kaip apibūdintum savo sveikatą?“. Galimi atsakymų variantai: a) puiki, b) gera, c)

patenkinama, d) bloga. Tolesnėje analizėje šio klausimo atsakymų variantai buvo perkoduoti į dvi kategorijas: „gera sveikata“ (a, b atsakymo variantai) ir „prasta sveikata“ (c, d atsakymo variantai).

Moksleivių savijauta buvo vertinama remiantis jų nusiskundimais apie psichosomatinio pobūdžio negalavimus. Respondentai buvo prašomi atsakyti į klausimą: „Ar

dažnai per pastaruosius 6 mėnesius patyrei: 1) galvos skausmą, 2) skrandžio arba pilvo skausmą, 3) nugaros skausmą, 4) liūdesį, prislėgtumą, 5) irzlumą, blogą nuotaiką, 6) nervinę įtampą, susirūpinimą, 7) buvo sunku užmigti, 8) galvos svaigimą, silpnumą?“ Kiekvienam iš

išvardytų simptomų buvo pateikti penki galimi atsakymų variantai: a) beveik kiekvieną dieną, b) dažniau nei kartą per savaitę, c) beveik kiekvieną savaitę, d) beveik kiekvieną mėnesį, e) retai arba niekada. Tiriamųjų atsakymai buvo perkoduoti ir suskirstyti į dvi kategorijas: „dažnai patiriantys negalavimus“ (a, b, c atsakymo variantai) ir „retai patiriantys negalavimus“ (d, e atsakymo variantai).

2.4 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų apdorojimo paketą „SPSS for Windows 17.0“.

Taikyta aprašomoji statistika: kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – vidurkiai ir medianos. Duomenų sklaida įvertinta taikant standartinį nuokrypį. Pagrindinių rodiklių įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (vidurkiams - taikant normaliojo skirstinio aproksimaciją, procentinėms reikšmėms - binominio skirstinio

(24)

24

aproksimaciją). Hipotezės apie kokybinių kintamųjų ryšius (priklausomybes) tikrintos taikant neparametrinį Pirsono Chi kvadrato (χ²) testą bei z statistinius kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.

Skaičiuotas subjektyvios sveikatos vertinimo galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Galimybių santykis laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.

Visais atvejais vertinta nulinės hipotezės tikimybė (p). Taikyti trys statistinių išvadų reikšmingumo lygiai: *p≤0,05 (reikšminga), **p≤0,01 (labai reikšminga) ir ***p≤0,001 (ypatingai reikšminga).

(25)

25

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo įvertinimas

Druskininkų moksleivių fizinis aktyvumas buvo vertinamas dvejopai: buvo įvertinta aktyvi sportinė veikla (dažnuminis vertinimas) ir bendras fizinis aktyvumas.

Vertinant sportinio fizinio aktyvumo dažnumo duomenis lyties aspektu nustatyta, jog mergaičių fizinis aktyvumas yra bene perpus mažesnis nei berniukų: aktyviai mankštinasi ir sportuoja vidutiniškai kas antras (55,2 proc.; 95 proc. PI 49,6-60,6) berniukas ir kas trečia (29,5 proc.; 95 proc. PI 24,7-34,7) mergaitė (p<0,05) (3.1.1 lentelė). Lyginant amžiaus grupių duomenis reikšmingo skirtumo nepastebėta: moksleivių sportinis aktyvumas silpnai priklausė nuo klasės, kurioje jie mokosi. Tik dešimtoje klasėje besimokančių aktyviai sportuojančių mergaičių buvo reikšmingai mažiau nei besimokančių kitose klasėse (13,5 proc.).

3.1.1 lentelė. Aktyviai ir neaktyviai sportuojančių Druskininkų moksleivių skirstinys (proc.)

pagal lytį ir klasę Dažniau nei 5 dienas per savaitę

aktyvūs

Rečiau nei 5 dienas per savaitę aktyvūs n proc. a n proc. a Visi tiriamieji Berniukai 170 55,2 138 44,8 Mergaitės 94 29,5 225 70,5 χ²=42,55; lls=1; p<0,001 Berniukai 5 klasė 19 52,8 17 47,2 7 klasė 36 63,2 21 36,8 9 klasė 31 53,4 27 46,6 10 klasė 38 56,7 29 43,3 11 klasė 46 51,1 44 48,9 χ²=2,29; lls=4; p=0,68 Mergaitės 5 klasė 15 30,0 35 70,0 7 klasė 17 29,3 41 70,7 9 klasė 24 33,8 47 66,2 10 klasė 5 13,5 32 86,5 11 klasė 33 32,0 70 68,0 χ²=5,51; lls=4; p=0,24 a

dalis pagal fizinio aktyvumo dažnį

Vertinant bendrą Druskininkų moksleivių fizinį aktyvumą pagal vidutinio sunkumo ir energingos veiklos kriterijų, pastebėti panašūs dėsningumai (3.1.2 lentelė). Mergaičių fizinis aktyvumas reikšmingai mažesnis nei berniukų: aktyvia fizine veikla ne mažiau 60 minučių per dieną ir ne mažiau nei penkias dienas per savaitę teigė užsiimantys 51,8 proc. (95 proc. PI

(26)

26

46,2-57,3) berniukų ir beveik perpus mažiau – 32,5 proc. (95 proc. PI 27,6-37,8) mergaičių (p<0,05). Tik penktos klasės moksleiviai abiejų lyčių grupėse buvo beveik vienodai fiziškai aktyvūs: berniukų – 55,6 proc., mergaičių – 48,9 proc. Tačiau skirtingai nei sportinis aktyvumas, bendras moksleivių fizinis aktyvumas pastebimai mažėjo vyresnėse klasėse. Ypač akivaizdžiai šis dėsningumas pasireiškė mergaičių tarpe: fizinio aktyvumo rekomendacijas įvykdančių mergaičių penktoje klasėje buvo 48,9 proc., o dešimtoje tik 21,1 proc.

3.1.2 lentelė. Pakankamai ir nepakankamai fiziškai aktyvių Druskininkų moksleivių skirstinys

(proc.) pagal lytį ir klasę

Pakankamai aktyvūs Nepakankamai aktyvūs

n proc. a n proc. a Visi tiriamieji Berniukai 159 51,8 148 48,2 Mergaitės 103 32,5 214 67,5 χ²=23,85; lls=1; p<0,001 Berniukai 5 klasė 20 55,6 16 44,4 7 klasė 38 67,9 18 32,1 9 klasė 30 51,7 28 48,3 10 klasė 30 44,8 37 55,2 11 klasė 41 45,6 49 54,4 χ²=8,72; lls=4; p=0,07 Mergaitės 5 klasė 23 48,9 24 51,1 7 klasė 20 34,5 38 65,5 9 klasė 22 31,0 49 69,0 10 klasė 8 21,1 30 78,9 11 klasė 30 29,1 73 70,9 χ²=8,77; lls=4; p=0,07 a

dalis pagal fizinio aktyvumo intensyvumą

Mažiausias fizinis aktyvumas stebimas dešimtos klasės mergaičių tarpe, didžiausias – septintos klasės berniukų. Berniukams galimybė būti pakankamai fiziškai aktyviems yra 2,2 (PI 1,61-3,08) karto didesnė nei mergaitėms.

Apibendrinant duomenis pastebima, jog Druskininkų berniukai visose amžiaus grupėse yra beveik dvigubai fiziškai aktyvesni už bendraamžes mergaites. Abiejų lyčių dažnuminis fizinis aktyvumas skirtingose amžiaus grupėse reikšmingai nesiskyrė, o kasdienė pakankamai aktyvi fizinė veikla pastebimai mažėjo vyresnėse klasėse. Galima teigti, jog sportuojantys vaikai ne tik geriau jaučiasi šiuo amžiaus tarpsniu, bet aktyvi sportinė veikla skatina vaikus išlikti fiziškai aktyviais ir paauglystės laikotarpiu bei, tikėtina, suaugus. Kitų tyrimų rezultatai patvirtina šią prielaidą: bendras fizinis aktyvumas silpnai siejasi su fizinio

(27)

27

aktyvumo lygiu suaugus, tačiau sportinė veikla įtakoja vaikų pasirinkimą likti fiziškai aktyviais vyresniame amžiuje (126).

Panašūs rezultatai nustatyti ir ankstesnių tyrimų metu. 2009/2010 metų tarptautinio HBSC tyrimo, atlikto beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, duomenimis, pakankamai fiziškai aktyvūs būna mažiau nei pusė 11-15 metų paauglių; berniukai daugelyje šalių yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės (5). Devyniose Europos šalyse atlikto tarptautinio HELENA 2006-2008 metų tyrimo, objektyviais metodais vertinusio moksleivių fizinį aktyvumą, rezultatai panašūs: reikšmingai didesnė berniukų dalis atitinka pakankamo fizinio aktyvumo rekomendacijas (55). Ne tik Europos, bet ir Vidurio Rytų paauglių fizinio aktyvumo tendencijos yra panašios: berniukų fizinio aktyvumo lygis gerokai viršija mergaičių, tačiau reikšmingai mažėja su amžiumi (127). Lietuvos berniukai nuo pat ankstyvos vaikystės yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės, pats didžiausias fizinio aktyvumo skirtumas tarp skirtingos lyties moksleivių yra 6—17 metų amžiaus tarpsniu (82). Fizinio aktyvumo mažėjimas su amžiumi yra būdingas abiejų lyčių moksleiviams, tačiau mergaičių grupėje jis yra 2,5 karto didesnis nei berniukų (82).

3.2 Druskininkų moksleivių sveikatos įvertinimas

Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina faktą, jog paauglystės laikotarpiu mergaitės linkusios prasčiau vertinti savo sveikatą nei bendraamžiai bermiukai, o besiskundžiančių prasta sveikata moksleivių skaičius didėja su amžiumi (78). Tyrimo metu nustatyta, jog Druskininkuose prasta sveikata skundėsi 10,6 proc. (95 proc. PI 7,7-14,5) visų ištirtų berniukų, o tokių mergaičių buvo reikšmingai daugiau – 18,4 proc. (95 proc. PI 14,6-23,0) (p<0,01) (3.2.1 lentelė). Lyčių skirtumai priklausė nuo amžiaus. Penktos klasės berniukų ir mergaičių prastos sveikatos vertinimas buvo panašus (atitinkamai 5,4 ir 4,0 proc. tiriamųjų), o vyresnėse klasėse besiskundžiančių prasta sveikata mergaičių dalis išaugo, todėl skirtumas tarp lyčių išryškėjo. Berniukai turi 1,9 (PI 1,20-3,00) karto didesnę galimybę būti geros sveikatos nei mergaitės.

Analizuojant tyrimo duomenis pagal mokymosi klasę (p<0,05), nustatyta, jog iki 10 klasės prastai savo sveikatą vertinančių moksleivių dalis didėjo (penktoje klasėje jie sudarė 4,6 proc., dešimtoje klasėje – 26,7 proc.), tačiau vienuoliktoje klasėje sumažėjo iki 12,9 proc. Abiejų lyčių tarpe prasčiausiai savo sveikatą vertino dešimtosios klasės moksleiviai.

(28)

28

3.2.1 lentelė. Druskininkų moksleivių skirstinys (proc.) pagal bendrą sveikatos įsivertinimą,

priklausomai nuo lyties ir klasės

Gera sveikata Prasta sveikata

n proc. n proc. Visi tiriamieji Berniukai 277 89,4 33 10,6 Mergaitės 261 81,6 59 18,4 χ²=7,67; lls=1; p=0,006 Berniukai 5 klasė 35 94.6 2 5.4 7 klasė 53 93.0 4 7.0 9 klasė 52 89.7 6 10.3 10 klasė 53 79.1 14 20.9 11 klasė 84 92.3 7 7.7 χ²=10,10; lls=4; p=0,04 Mergaitės 5 klasė 48 96.0 2 4.0 7 klasė 48 82.8 10 17.2 9 klasė 56 78.9 15 21.1 10 klasė 24 63.2 14 36.8 11 klasė 85 82.5 18 17.5 χ²=15,95; lls=4; p=0,003

Prastai savo sveikatą vertinantys moksleiviai paprastai turi konkrečių nusiskundimų, todėl tyrime buvo analizuojamas šių nusiskundimų dažnis, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupę.

Atlikto tyrimo duomenimis, 21,4 proc. Druskininkų berniukų ir 37,8 proc. mergaičių dažnai patyrė galvos skausmą (p<0,001) (3.2.1 pav.).

18.9 26.3 19 29.2 15.4 22 36.2 43.7 52.6 36.9

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 0 10 20 30 40 50 60 Berniukai Mergaitės Proc. ** ** *

3.2.1 pav. Druskininkų moksleivių, kurie skundėsi dažnu galvos skausmu, dalis (proc.) pagal

lytį ir klasę

(29)

29

Mergaičių, besiskundžiančių dažnais galvos skausmais, skaičius didėjo iki dešimtos klasės (52,6 proc.), o vienuoliktoje klasėje tokių mergaičių dalis sumažėjo. Berniukų, besiskundžiančių dažnais galvos skausmais, dalis kito netolygiai ir didėjo ne taip pastebimai. Penktoje klasėje dažnais galvos skausmais besiskundžiančių berniukų buvo 3,1 proc. mažiau nei mergaičių, o dešimtoje klasėje šis skirtumas sudarė 23,4 proc. Galima teigti, kad galvos skausmas, kaip blogos savijautos indikatorius, būdingas Druskininkų miesto mergaitėms.

Dažnais skrandžio arba pilvo skausmais skundėsi 15,1 proc. Druskininkuose besimokančių berniukų ir 24,5 proc. mergaičių (p<0,01) (3.2.2 pav.).

13.9 15.8 10.7 23.1 12.1 12 17.2 23.9 44.7 27.5

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 0 10 20 30 40 50 Berniukai Mergaitės Proc. ** *

3.2.2 pav. Druskininkų moksleivių, kurie skundėsi dažnu skrandžio arba pilvo skausmu, dalis

(proc.) pagal lytį ir klasę

* p≤0,05; ** p≤0,01 lyginant su berniukais

Analizuojant tyrimo duomenis lyties aspektu nustatyta, jog dešimtoje klasėje pastebimai išaugo šiuo negalavimu besiskundžiančių mergaičių skaičius – 44,7 proc. (berniukų – 23,1 proc.). Nors vienuoliktoje klasėje nusiskundimų skaičius sumažėjo, tačiau ryšys išliko statistiškai reikšmingas lyginant mergaites su berniukais (p<0,01). Tik penktos klasės berniukų, besiskundžiančių dažnais skrandžio arba pilvo skausmais, dalis buvo nežymiai didesnė už tos pačios amžiaus grupės mergaičių (atitinkamai 13,9 ir 12,0 proc.).

Tyrimo metu nustatyta jog Druskininkų moksleivių tarpe dažnais nugaros skausmais skundėsi 19,3 proc. berniukų ir 20,2 proc. mergaičių (3.2.3 pav.).

(30)

30 13.5 10.7 25.5 25.4 18.9 12.2 22.8 22.5 26.3 18.6

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 0 10 20 30 40 Berniukai Mergaitės Proc.

3.2.3 pav. Druskininkų moksleivių, kurie skundėsi dažnu nugaros skausmu, dalis (proc.) pagal

lytį ir klasę

Nors išanalizavus respondentų nusiskundimus minėtu negalavimu pagal lytį, gautas statistiškai nereikšmingas ryšys (p>0,05), tačiau tokią sąsają atspindi respondentų pasiskirstymo pagal mokymosi klasę analizė. Lyčių skirtumai beveik visose amžiaus grupėse buvo nežymūs, tik septintoje klasėje mergaitės beveik dvigubai dažniau nei berniukai skundėsi dažnu nugaros skausmu (atitinkamai 22,8 ir 10,7 proc. tiriamųjų).

Gauti tyrimo duomenys rodo, jog dažną liūdesį ir prislėgtą nuotaiką jautė 25,1 proc. Druskininkų mokyklų berniukų ir 33,4 proc. mergaičių (p<0,05) (3.2.4 pav.).

25.7 24.6 25.5 28.6 22.5 18 31 40.8 47.4 32

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 0 10 20 30 40 50 Berniukai Mergaitės Proc.

3.2.4 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai jautėsi nuliūdę arba prislėgtos nuotaikos,

dalis (proc.) pagal lytį ir klasę

Nors nusiskundimų dažnis lyties aspektu nė vienoje amžiaus grupėje nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau pastebėti skirtumai. Mergaičių grupėje nusiskundimai liūdesiu

figura

Updating...

Riferimenti

Argomenti correlati :