Dominykas Stasiūnas
5 kursas, 7 grupė3D SPAUSDINTŲ IR ĮPRASTŲ GIPSINIŲ MODELIŲ
TIKSLUMO PALYGINAMASIS TYRIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas dr. Gediminas Skirbutis Kaunas, 2020
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
3D SPAUSDINTŲ IR ĮPRASTŲ GIPSINIŲ MODELIŲ TIKSLUMO PALYGINAMASIS TYRIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko:
Magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
...Dominykas Stasiūnas 7gr 5k... ...dr. Gediminas Skirbutis... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, 1pavardė)
20.... m. ... 20.... m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „3D spausdintų ir įprastų gipsinių modelių tikslumo palyginamasis tyrimas“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Dominykas Stasiūnas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Dominykas Stasiūnas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
dr. G. Skirbutis
BAIGIAMASIS MAGISTRINIS DARBAS APROBUOTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
prof. dr. A. Gleiznys
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
R. Ožiūnas
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1.
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2. Ar santrauka anglų kalba atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0
4.
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5.
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7. Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8.
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9.
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10.
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11.
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12.
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13.
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14.
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenims analizuoti, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15.
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako
į iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18. Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19. Ar tinkamai atlikta duomenų
statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20.
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21.
Ar tinkamai įvertintas gautų
rezultatų santykis su naujausiais kitų tyrėjų duomenimis?
0,4 0,2 0
22. Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24. Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
25.
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
0,2 0,1 0
26. Ar išvados yra aiškios ir
lakoniškos? 0,1 0,1 0
27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29.
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni kaip 10 metų, sudaro ne mažiau kaip 70 % šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40 %?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31. Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? + 0,2 + 0,1 0
32. Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susijusios su gautais rezultatais?
+ 0,4 + 0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33.
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be
priedų) 15–20 psl. (- 2 balai) <15 psl. (- 5 balai)
34. Ar darbo apimtis dirbtinai
padidinta? - 2 balai - 1 balas
35.
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
- 1 balas - 2 balai
36.
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
- 0,5 balo - 1 balas
37. Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? - 2 balai - 1 balas
38.
Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
apimties subalansuotumas?
39. Plagiato kiekis darbe > 20 %
(nevert.)
40.
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
- 0,2 balo - 0,5 balo
41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
- 0,2 balo - 0,5 balo
42.
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
- 1 balas
43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? - 0,2 balo - 0,5 balo
44.
Ar darbas apipavidalintas
kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
- 0,2 balo - 0,5 balo
*Iš viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA...10
SUMMARY...11
ĮVADAS...13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...15
1.1 Atspaudinės medžiagos odontologijoje...15
1.1.1 Elastinės atspaudinės medžiagos...15
1.1.2 Skaitmeniniai atspaudai...17
1.2 3D spausdinimo technologijos ir jų panaudojimas odontologijoje...19
2. MEDŽIAGA IR METODAI... 21
3. REZULTATAI...25
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 34
IŠVADOS...37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...38
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 39
PRIEDAI...45
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Skaitmeniniu būdu pagamintų restauracijų adaptacijai įvertinti ir pakoreguoti, modelių gamyba bei jų tikslumas išlieka itin svarbiu veiksniu. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kuris modelio gamybos būdas – 3D spausdinimas ar gipsinio modelio gamyba, lemia mažesnę atkuriamų protezinės ložės audinių dydžio paklaidą.
Medžiaga ir metodai. Natūralus apatinio žandikaulio 34 dantis, pažeistas lėtinio kraštinio periodontito, buvo išrautas atraumatiniu būdu ir pamerktas į indėlį su fiziologiniu 0,9% NaCl tirpalu. Dantis
fiksuotas gipsiniame blokelyje ir atliktas danties preparavimas suformuojant 1 mm laiptelį ir 1 mm redukuojant bukalinį ir lingvalinį kauburus. Preparacija nuskenuota intraoraliniu skeneriu bei dubliuota nuimant vienmomenčius silikoninius atspaudus individualizuotu standartiniu metaliniu šaukštu,
panaudojant klijus ir A tipo silikoną. Procedūros pakartotos 5 kartus. Atliktas 3D modelių
spausdinimas bei atpilti gipsiniai modeliai. Preparacija ir 10 modelių nuskenuoti laboratoriniu skeneriu ir, naudojant programinę kompiuterinę įrangą, atlikta skaitmeninių vaizdų superimpozicija. Gautos 2 tiriamųjų pavyzdžių grupės: 1-oji grupė – tai gipsinio modelio ir nupreparuoto danties skaitmeniniai vaizdai (n=5), 2-oji grupė – danties preparacijos ir 3D modelių skaitmeniniai vaizdai (n=5). Kiekvienos grupės vaizdai tirti dviejose plokštumose, pasirenkant 6 plokštumos taškus. Šiuose taškuose išmatuoti nuokrypiai ir atlikta statistinė analizė naudojant Mann – Whitney testą esant 95% pasikliovimo
intervalui.
Rezultatai. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp abiejų grupių buvo pastebėti visuose taškuose, išskyrus meziodistalinio pjūvio okliuzinio paviršiaus taškus. Mažiausias nuokrypis buvo pastebėtas gipsinių modelių grupėje – bukolingvalinės plokštumos, lingvalinės ašinės sienelės vidurio taške (2 µm), didžiausias – 3D modelių grupėje, meziobukalinės plokštumos, mezialinio laiptelio vidurio taške (66 µm).
Išvados. Esamomis tyrimo sąlygomis 3D spausdinti modeliai buvo ne tokie tikslūs kaip gipsiniai modeliai.
Raktiniai žodžiai: tooth preparation, dental models, dental impression technique, 3D Printing,
SUMMARY
Aim. For the evaluation and correction of the adaptation of digitally produced restorations, the production of models and their accuracy remains a critical factor. The aim of this work is to find out which method of cast production - 3D printing, or gypsum cast production, results in a smaller discrepancy in the size of the reproducible prosthetic lodge tissues.
Materials and methods. Natural lower 34th tooth, damaged by chronic periodontitis, was extracted atraumatically and immersed in a 0.9% NaCl saline solution. The tooth was fixed in a gypsum block and tooth preparation was performed by forming a 1mm margin and reducing the buccal and lingual cusps by 1mm. The preparation was scanned with an intraoral scanner and duplicated by taking one-step silicone impression with an individualized standard metal tray using adhesive and type A silicone. The procedures were repeated 5 times. Printing of 3D models and casting of gypsum models was performed. Preparation and 10 models were scanned with a laboratory scanner and using computer software, superimposition of digital images was performed. 2 groups of test samples were obtained - group 1 was digital images of prepared tooth and gypsum models (n = 5) and group 2 was digital images of tooth preparation and 3D models (n = 5). The images in each group were examined in two planes with a choice of 6 plane points in each plane. Deviations were measured at these points and statistical analysis was performed using the Mann - Whitney test with 95% confidence interval.
Results. Statistical significance between the two groups was observed at all points except for the points of the occlusion surface of the mesiodistal plane. The smallest deviation was in the gypsum cast group, at the midpoint of the lingual axial wall (2 µm) in the buccolingual plane, the largest - in the group of 3D models, at the midpoint of the mesial margin (66 µm) in the mesiodistal plane.
Conclusions. Under the study conditions used, the 3D printed models were less accurate than gypsum models.
Keywords: tooth preparation, dental models, dental impression technique, 3D Printing,
SANTRUMPOS
1. CAD/CAM (angl. computer aided design and computer aided manufacturing) – kompiuterinis dantų modeliavimas ir gamyba.
2. 3D – trijų dimensijų objektas.
3. DLP (angl. digital light processing) – 3D spausdinti naudojamas skaitmeninis šviesos apdorojimo būdas.
4. SLA (angl. stereolytography) – 3D spausdinti naudojamas stereolitografijos būdas.
5. SLS (angl. selective laser sintering) – 3D spausdinti naudojamas selektyvaus lydimo lazeriu būdas.
6. n – skaičius.
7. SSPS – statistinių duomenų apdorojimo programa. 8. p – statistinis patikimumas.
9. angl. k. – anglų kalba. 10. µm – mikrometrai. 11. mm – milimetrai. 12. Pav. – paveikslas. 13. % – procentai.
14. NaCl – natrio chloridas. 15. ml – mililitrai.
16. s – sekundės. 17. min. – minutės.
18. L4 – apatinio žandikaulio 4 dydžio šaukštas; 19. vnt. – vienetai;
13
ĮVADAS
Gera burnos būklė yra itin svarbi bendrajai žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti [1, 2]. Atlikti tyrimai rodo, kad dantų kariesas ir priešlaikinis netekimas Europoje yra aktuali problema kelis šimtus metų. Nuo XVIII a. vis daugėja šiomis ligomis sergančių europiečių [3]. Augant pacientų poreikiams: norui turėti ne tik ilgalaikes, bet ir estetiškai patrauklias restauracijas, siekiui išsaugoti maksimalų kiekį sveikų danties audinių, odontologijos sritis nuolat susiduria su naujų technologijų, medžiagų bei metodų diegimu. Sudarant gydymo planą, svarbiais veiksniais tampa ekonomiškumas, nedaug fizinio darbo reikalaujanti dantų protezo gamyba bei gydymo proceso supaprastinimas [4, 5, 6].
Vieni iš pagrindinių ortopedinės odontologijos etapų yra atspaudo ėmimas, modelio atpylimas,
netiesioginis protezo gaminimas bei adaptacija. Siekiant tiksliai įgyvendinti netiesioginės restauracijos gamybos procesus, labai svarbiu faktoriumi tampa modelis, ant kurio protezas yra gaminamas. Norint, kad restauracijos adaptacija būtų preciziška, modelis turi kuo tiksliau atkartoti nupreparuotų danties audinių vaizdą burnoje. Svarbi yra ir dantų atspaudo kokybė, ją sąlygoja ne tik tikslumas, bet ir
laikymo sąlygos bei laiko kiekis, praėjęs nuo atspaudo ėmimo iki modelio gamybos [6]. Christensen ir kitų autorių [7] atliktas tyrimas rodo, kad net 50% į laboratoriją atsiunčiamų atspaudų turi netikslias preparacijos ribas. Taip pat galimos kitos atspaudo kokybės klaidos: poros, neužsipildžiusios atspaudine mase šaukšto vietos, atspaudinės masės atsidalijimas nuo šaukšto, atsispindinčios
darbiniame modelyje [7]. Taigi, norint pagaminti tikslią restauraciją, svarbu turėti ir tikslius modelius [6].
Pastaruosius kelis dešimtmečius vykstantis spartus kompiuterinių technologijų proveržis neaplenkia ir minėtų gydytojų odontologų bei dantų technikų darbo aspektų. Plačiai naudojamas kompiuterinis modeliavimo ir gamybos metodas (CAD/CAM) apima kelis procesus: paciento dantų lanko ir minkštųjų audinių nuskaitymą intraoraliniais skeneriais, šių duomenų apdorojimą specializuota kompiuterine programa bei kompiuteriu sumodeliuoto protezo frezavimą. Minėtos technologijos pritaikymas kasdieninėje praktikoje palengvina ne tik restauracijų gamybą, bet ir suteikia galimybę rinktis alternatyvius darbinių modelių gamybos būdus išvengiant kai kurių nepatogumų, tarkim, gipsinių modelių abrazijos bei lūžių [8, 9]. Kadangi naudojant CAD/CAM technologiją restauracijos dažniausiai gaminamos be pradinių darbinių modelių, jų gamyba vėlesniais protezo adaptacijos ir ribų korekcijos etapais tampa būtina. Atsižvelgiant į tai, kad restauracijos tikslumas išlieka vienas
14 svarbiausių aspektų, lemiančių jos ilgaamžiškumą [10], modelių, naudojamų šiam protezui koreguoti, preciziškumas įgauna itin didelę svarbą.
Tyrimų, kurių metu lyginamas gipsinių bei trijų dimensijų (3D) spausdintų modelių tikslumas, atlikta ir aprašyta nemažai, tačiau tokių, kurių metodikoje naudojami natūralūs dantys, yra nedaug.
Tikslas
Išsiaiškinti, kuris modelio gamybos būdas – 3D spausdinimas ar gipsinio modelio gamyba, lemia mažesnę atkuriamų protezinės ložės audinių dydžio paklaidą.
Hipotezė
H0: 3D spausdintas modelis yra tikslesnis nei gipsinis modelis.
Uždaviniai
1. Pagaminti gipsinius ir 3D būdu spausdintus modelius. 2. Atlikti skaitmeninę gipsinių modelių analizę.
3. Atlikti skaitmeninę 3D spausdintų modelių analizę.
4. Rasti didžiausią protezinės ložės audinių paklaidą gipsinių modelių ir 3D spausdintų modelių grupėse.
15
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Atspaudinės medžiagos odotnologijoje
1.1.1 Elastinės atspaudinės medžiagos
Atspaudas – tai danties ir jį supančių audinių įspaudas, naudojamas įvairioms reikmėms odontologijos srityje [11]. Kasdienėje gydytojo odontologo praktikoje dažniausiai naudojamos elastinės atspaudinės medžiagos yra šios: sintetinės elastomerinės atspaudinės medžiagos (polisulfidinės, A (pridėtinio) tipo silikonai, C (kondensacinio) tipo silikonai, polieteriai) bei hidrokolodai [12,13].
Plačiai naudojama negrįžtama (angl. „irreversible“) hidrokoloidinė medžiaga yra alginatas [14]. Tai cheminis junginys, kurio pagrindą sudaro algininės rūgšties druskos. Odontologijos srityje daugiausia naudojami miltelių formos kalio ir natrio alginatai. Kai milteliai nurodytu santykiu yra sumaišomi su vandeniu, vyksta cheminė reakcija: sodos fosfatas sureaguoja su kalcio sulfatu, pilnai sureagavus sodos fosfatui, likęs kalcio sulfatas sureaguoja su sodos alginatu, taip gaunama pastos pavidalo masė, kuri naudojama atspaudui nuimti [15]. Nors alginatai yra populiari medžiaga dėl savo nedidelės savikainos ir nesudėtingo panaudojimo [16], tačiau prieš renkantis šią atspaudinę masę reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus neigiamus jos aspektus. Pirmiausia naudojant alginatines atspaudines medžiagas iš nuimto atspaudo galima pagaminti tik vieną gipsinį modelį, taip pat šio tipo medžiagoms yra būdingi per laiką atsirandantys tūriniai pokyčiai [17,18], jie galiausiai lemia darbinio modelio netikslumus.
Kita svarbi elastinių atspaudinių medžiagų grupė yra sintetinės elastomerinės atspaudinės medžiagos. Polivinilsiloksanas, arba A tipo silikonas, dėl savo gerų fizikinių savybių naudojamas ortopedinėje bei chirurginėje odontologijoje. Šios medžiagos yra beskonės, bekvapės, jų konsistencija gali varijuoti nuo itin mažo iki labai didelio klampumo [19]. Svarbu paminėti, kad šios medžiagos, palyginti su kitomis atspaudinėmis masėmis, turi puikų elastingumo modulį bei erdvinį stabilumą, dėl to atsiranda galimybė vieną atspaudą panaudoti giminant du gipsinius modelius [20, 21]. Atliekant klinikines procedūras, kurių metu naudojamos polivinilsiloksano atspaudinės medžiagos, svarbiu veiksniu tampa darbinio lauko paruošimas. Norint gauti tikslų atspaudą, būtina sąlyga yra audinių sausumas. Dantų technikams dėl iš atspaudinės masės išsiskiriančių vandenilio dujų buvo rekomenduojama negaminti gipsinio
16 modelio iš karto nuėmus atspaudą, tačiau dėl tobulesnės cheminės sudėties šio veiksnio įtaka tapo nereikšminga [19].
Nors alginatai ir A tipo silikonai gali tiksliai atkartoti 25 µm ir mažesnes detales, polivinilsiloksano medžiagos yra pranašesnės. Tikslumui didelę įtaką daro ir silikoninės medžiagos klampumas – kuo jis mažesnis, tuo preciziškiau yra atkartojamos smulkios detalės [22]. Donovan ir kiti autoriai [23] ištyrė, kad klampesnės (angl. „putty“) medžiagos negali atkartoti 25 µm ir mažesnių detalių. Lyginant A tipo silikoną su kitomis sintetinėmis elastomerinėmis medžiagomis, svarbu paminėti kelis aspektus. Tiek polisulfidai, tiek C tipo silikonai stingdami išskiria šalutinius produktus, dėl kurių nukenčia atspaudų tikslumas. Tuo tarpu polieteriai sugeria atmosferoje esantį vandenį. Šio proceso pasekmė – atspaudo tūrinės apimties didėjimas [21, 24]. Nors atlikti tyrimai teigia, kad polieterio atspaudai yra tikslesni nei A tipo silikono [25,13], kiti autoriai mano, kad šie skirtumai nėra tokie dideli ir atspaudų tikslumas yra panašus [26–29].
Minint atspaudų tikslumą, turintį įtakos ir gipsinių modelių kokybei, reiktų atkreipti dėmesį ir į atspaudo nuėmimo techniką. Dvimomentė atspaudo nuėmimo technika, naudojant A tipo silikonines atspaudines medžiagas, grindžiama pirmojo atspaudo nuėmimu tik su bazine silikonine medžiaga. Vėliau, skalpeliu ar kitu instrumentu pašalinus atspaudinę medžiagą aplink nupreparuotus dantis, pirminis atspaudas yra atlaisvinamas (angl. „relieved“). Galiausiai, dedant mažesnio klampumo polivinilsiloksano medžiagą į pirminį atspaudą bei ant nupreparuotų dantų ir dedant šaukštą į burnos ertmę, gaunamas dvimomentis atspaudas. Vienmomenčio atspaudo technika yra kitokia. Šiuo atveju į šaukštą yra dedama sumaišyta bazinė silikoninė medžiaga, o ant pastarosios bei ant nupreparuotų dantų dedama mažesnio klampumo elastomerinė atspaudinė masė. Atlikus šiuos veiksmus, šaukštas su atspaudine mase dedamas į burnos ertmę ir gaunamas vienmomentis dantų ir kitų burnos audinių atspaudas [30]. Nors abu metodai turi savų trūkumų, Levantovsky ir kitų [31] autorių atliktame tyrime teigiama, kad, matuojant vienmomenčio ir dvimomenčio atspaudų tikslumą dantenų vagelės srityje, dvimomentis atspaudas yra tikslesnis, tačiau, matuojant plokštuminius matmenis, abu metodai yra kliniškai priimtini [30, 31]. Tuo tarpu S. Hung ir kiti atliko tyrimą, kurio metu matuodami atstumus meziodistaline kryptimi, jie nustatė, kad vienmomentis atspaudas buvo tikslesnis [32]. Svarbu nepamiršti, kad atspaudų tikslumui įtakos turi danties preparacijos dizainas, atspaudų dezinfekcijos protokolas, modelių pylimo laikas bei šaukšto pasirinkimas [33–37,25].
17 Literatūroje teigiama, kad individualaus šaukšto gamyba rekomenduojama ne tik ekonominiais
sumetimais, taupant medžiagas, bet ir dėl galimybės kontroliuoti atspaudinės medžiagos vientisumą, lemiantį vienodą susitraukimą polimerizacijos metu, bei storį. Rekomenduotinas elastomerinės medžiagos storis, garantuojantis atspaudo tikslumą, yra apie 2 mm [30].
Atsižvelgiant į aptartus aspektus galima teigti, kad elastinės atspaudinės medžiagos pasižymi tikslumu ir kokybe. Vis dėlto klinikinėje praktikoje galutinio atspaudo kokybei įtakos turi ne tik naudojamos medžiagos parametrai, bet ir gydytojo bei dantų techniko įgūdžiai.
1.1.2 Skaitmeniniai atspaudai
Nors šiuolaikinių atspaudinių medžiagų savybės nepriekaištingos, jų panaudojimas kasdieninėje klinikinėje praktikoje vis dar kelia tam tikrų iššūkių, kurie gali turėti įtakos restauracijų kokybei bei adapatacijai proteziniame lauke. Idealus nenuimamos restauracijos atspaudas turi būti be galo tikslus, nesideformuoti ir nekeisti savo savybių. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, puikia priemone registruoti dantų ir aplinkinių burnos ertmės struktūrų vaizdą tampa skaitmeniniai atspaudai. Tai neinvazyvus metodas, leidžiantis sumažinti paciento ir gydytojo išlaidas bei garantuojantis komfortą. Naudojant skaitmeninius atspaudus, išvengiama šaukšto dėjimo į burnos ertmę bei galimo pykinimo reflekso sukeltos reakcijos [38]. Atliktos studijos patvirtina, kad pacientams priimtinesni yra optiniai atspaudai nei įprasti [39,40,41]. Be to, jei klinicistas, atliekantis procedūrą, yra neužtikrintas dėl tam tikrų atspaudo vietų kokybės, ši darbo metodika užtikrina galimybę kompiuteriu ištrinti nekokybiškai atkartotas dantų lanko detales ir pakartotinai nuskenuoti tik reikiamą vietą [39].
Gydytojo odontologo ortopedo darbe svarbi ir komunikacija su dantų technikais. Pasitelkus
skaitmeninius metodus, nuskanuotas atspaudas netrukus gali būti nusiųstas dantų technikui ir, esant tam tikriems netikslumams, nuskenuotas pakartotinai to paties vizito metu [42–44].
Vienas iš svarbiausių komponentų, integruojantis skaitmeninių atspaudų panaudojimą kasdieninėje praktikoje, yra intraoralinis skeneris [45]. Tai prietaisas, susidedantis iš kameros, registruojančios vaizdą, kompiuterio ir specialios programinės įrangos. Skenavimo proceso metu šviesos šaltinis – lazeris arba struktūrinė šviesa, projektuoja šviesą ant skenuojamo objekto. Taip kuriami individualūs
18 atvaizdai arba vaizdo įrašas, kurie yra apdorojami skenerio programinės įrangos sukuriant galutinį skenuojamo objekto vaizdą. Pagrindinis 3D vaizdo sukūrimo principas yra trijų paviršiaus taškų registravimas koordinačių sistemoje (1 pav.). Programinė įranga įvertina šių taškų padėties atitikimą skirtinguose užregistruotuose atvaizduose arba vaizdo įraše ir, apdorojus šiuos duomenis, atkuria registruojamo paviršiaus struktūras [46].
Kadangi vaizdo kūrimo procesas yra sudėtingas ir atliekamas kompiuteriu, svarbiu faktoriumi tampa skaitmeninių atspaudų tikslumas. Dantų audiniai dėl specifinės savo struktūros pasižymi savybe atspindėti šviesą, tai gali turėti įtakos ir gautų duomenų tikslumui. Literatūroje minimi keli šios problemos sprendimo būdai. Siūloma keisti kameros orientacijos kampą, naudoti poliarizuojančius filtrus arba specialia kalke padengti skenuojamus paviršius 20–40 µm sluoksniu [47, 48]. Autoriai teigia, kad kalkės naudojimas yra tinkamas skenuojant dalinius atspaudus, tačiau pilno dantų lanko atspaudams kurti rekomenduojama naudoti sistemas, kurioms nereikia papildomai padengti
skenuojamus paviršius. Taip yra todėl, kad, skenuojant pilno dantų lanko vaizdą, sudėtinga vienodai išlaikyti reikiamą kalkės sluoksnį ant visų dantų paviršių skenavimo metu [42,49,50].
Kalbant apie skaitmeninių atspaudų tikslumą, palyginti juos su įprastomis metodikomis, Mangano ir kiti autoriai [51] teigia, kad skaitmeniniai atspaudai pavienėms restauracijoms ir 3, 4 vienetų tiltams, protezuojant natūralius dantis ir dantų implantus, yra tokio pat tikslumo kaip ir įprastos atspaudinės medžiagos. Problemiškiau atlikti didesnės apimties darbus, turinčius daugiau restauracijai reikalingų atraminių komponentų. Pavyzdžiu galėtų būti pilno dantų lanko protezai, fiksuoti ant natūralių dantų ar dantų implantų. Šiuo atveju įprastos atspaudinės medžiagos ir metodai yra optimaliausias pasirinkimas [51].
Apžvelgta literatūra mums įrodo, kad skaitmeninių atspaudų pritaikymas kasdienėje praktikoje yra įmanomas ir tam tikromis situacijomis gali būti įprastų atspaudo nuėmimo metodikų alternatyva. Todėl klinicisto supratimas apie intraoralinius skenerius bei skaitmeninius atspaudus, atliekant efektyvų gydymo planavimą, tampa privalumu.
19 1.2 3D spausdinimo technologijos ir jų panaudojimas odontologijoje
Trijų dimensijų vaizdo spausdinimas – tai procesas, kurio metu specialios medžiagos spausdintuvo pagalba yra atidedamos plonais sluoksniais, taip sukuriant fizinį objektą. Norint įgyvendinti šį procesą, reikalingi specialūs duomenys – 3D bylos, apibūdinančios norimo gaminti objekto parametrus. Bylos gali būti sumodeliuojamos pasitelkiant specialią programinę įrangą arba tiesiogiai nuskenuojant jau egzistuojančius objektus. Chirurginėje odontologijoje surinkti informacijai, reikalingai 3D
spausdinimui, naudojama kūginio pluošto kompiuterinė tomografija. Restauracinėje odontologijoje, gaminant nedidelės apimties restauracijas arba išimamus protezus, kad būtų galima atlikti modelių ir kitų objektų gamybą, užtenka įprasto 3D burnos ertmės skenavimo. Fizinių detalių kūrimas
spausdinimo būdu susideda iš keleto pagrindinių etapų. Pirmuoju etapu CAD sistemos pagalba yra sukuriama 3D byla, antrojo etapo metu spausdinamas objektas, galiausiai atliekamas užbaigimas [52], kai pašalinamos perteklinės detalės ir atliekami kiti reikalingi procesai.
3D spausdinimui gali būti naudojamos įvairių rūšių medžiagos – plastikas, aliumidas, dervos bei vaškai, metalai [55]. Taip pat egzistuoja skirtingi spausdinimo būdai – lydžiosios masės modeliavimas (angl. „fused deposition modeling“), stereolitografija (SLA), skaitmeninis šviesos apdorojimas (DLP), selektyvus lydymas lazeriu (SLS), „polyjet“ bei biospausdinimas. [53].
Stereolitografijos būdu veikiančiuose spausdintuvuose naudojamas skenuojantis lazeris, kuriuo, sluoksniuojant specialią ultravioletine šviesa kietinamą dervą po vieną sluoksnį, kuriamas norimos formos ir dydžio objektas. DLP technologija veikia panašiai, tačiau naudojamas šviesos šaltinis apšviečia didesnį kietinamos medžiagos plotą (2 pav.) [54,55]. Šiuo atveju CAD programoje turi būti sukuriami ir papildomi atraminiai elementai. Spausdinimo metu šie elementai išlaiko objekto
stabilumą, apsaugodami nuo gravitacijos bei spausdinimo proceso generuojamų jėgų. Užbaigimo metu papildomos detalės bei dervos perteklius yra pašalinami, objektas dedamas į specialią ultravioletinių spindulių krosnelę, kurioje yra pilnai sukietinamas [55].
3D spausdinimo technologijos panaudojimas galimas įvairiose odontologijos srityse. Veido ir
žandikaulių chirurgijoje ši technologija pritaikoma gaminant chirurginius implantacijų bei ortognatinių operacijų gidus, anatominius modelius, naudojamus planuojant gydymą, taip pat protezuojant įgytus ir
20 įgimtus veido srities defektus [53, 56]. Ortodontijoje 3D spausdinimas naudojamas kapoms ir
fiksatoriams (angl. „retainer“) gaminti. Endodontologijos ir periodontologijos srityje – chirurginiams gidams, naudojamiems apeksoektomijos bei gingivektomijos procedūrų metu, spausdinti [53].
Restauracinė odontologija – tai dar viena sritis, kurioje 3D spausdinimas yra plačiai taikomas.
Pirmiausia spausdinimo technologija gali būti naudojama individualiems šaukštams gaminti. Šiuo būdu pagaminti atspaudiniai šaukštai sumažina gamybos klaidų tikimybę bei yra lengviau pritaikomi prie burnos ertmės audinių [52]. 3D spausdinimo suteikiamos galimybės leidžia gaminti pilnus arba dalinius išimamus protezus, sudarytus tiek iš dervinių medžiagų, tiek iš chromo ir kobalto lydinių [57,58]. 3D spausdinimas apima ir nuolatinių arba laikinų įklotų, užklotų, vainikėlių, tiltinių protezų, protezų ant dantų implantų gamybos procesus. Šios restauracijos gali būti gaminamos frezavimo būdu, panaudojant CAD/CAM sistemą arba įprastais metodais [52]. Abiem atvejais 3D spausdintų modelių integravimas į gamybos procesus sudaro galimybes ne tik matyti, kaip galutinė restauracija atrodytų burnos ertmėje, bet ir atlikti reikalingas protezo korekcijas [10,52].
Nors 3D spausdinimas yra sudėtinga procedūra, tobulėjant technologijoms, jis darosi vis pažangesnis, greitesnis ir prieinamesnis vartotojui. Būtent dėl šių priežasčių 3D spausdinamas kasdieninėje įvairių sričių odontologijos praktikoje tampa vis populiaresnis ir leidžia sutaupyti ne tik gydytojo ir paciento laiką bei finansinius išteklius, bet ir sumažina priklausomybę nuo dantų techniko.
21
MEDŽIAGA IR METODAI
Natūralus apatinio žandikaulio 34 dantis, pažeistas lėtinio kraštinio periodontito, buvo išrautas atraumatiniu būdu ir pamerktas į indėlį su fiziologiniu 0,9% NaCl tirpalu (B. Braun Melsungen AG, Vokietija). Vėliau dantis įgipsuotas į specialią formą, panaudojant plastikinio butelio dugną.
Gipsavimui naudotas 3 klasės gipsas (Ortotypo 3, Lascod S.p.A, Italija) pagal gamintojo instrukcijas – 29 ml vandens 100 g gipso, mechaniniu būdu maišant 60 s. Butelio dugnas užpildytas gipsu, ant nesukietėjusio gipso uždėta maistinė plėvelė su ertme, atitinkančia danties šaknies formą. Plėvelė panaudota danties panardinimo gyliui kontroliuoti. Dantis per suformuotą ertmę įvestas į formą su gipsu, kuris buvo paliktas kietėti 30 min. Po 30 min. maistinė plėvelė buvo pašalinta ir dantis su gipsu vėl patalpintas į fiziologinį tirpalą.
Danties audinių redukcijai buvo panaudoti žali 1 mm ir 1,2 mm cilindro formos deimantiniai grąžteliai suapvalintu galu bei raudonas 1 mm cilindrinis deimantinis grąžtelis suapvalintu galu (Crosstech, Kanada). Poliravimas atliktas naudojant rausvos ir gelsvos spalvos diskelius (Sof – Lex, 3M ESPE, JAV) ir puodelio bei lašo formos silikoninę poliravimo galvutę (Enhance, Dentsply Sirona, JAV). Padarius orientacines 1,2 mm įpjovas bukaliniame ir lingvaliniame paviršiuose, redukuoti danties audiniai, stengiantis išlaikyti 6 laipsnių kulties konusiškumą. Bukaliniam ir linvaliniam kauburams atlikta 1 mm redukcija, suformuotas 1 mm pločio suapvalintu kampu laiptelis, raudonu deimantiniu grąžteliu išlyginti aštrūs preparacijos kraštai (3 pav.).
Gipse, kuriame buvo įtvirtintas dantis, 2 mm storio karbidiniu cilindriniu grąžteliu (Crosstech, Kanada) atliktos įpjovos, atitinkančios metalinio neperforuoto apatinio žandikaulio L4 šaukšto kontūrus ir leidžiančios jį pozicionuoti toje pačioje padėtyje kiekvieną kartą nuimant atspaudą. Naudojant standartinį neperforuotą metalinį šaukštą ir C tipo silikoną (Stomaflex, Pentron, Spofa dental a.s., Čekija), išmatuotas gipse reikalingų padaryti įpjovų gylis. Danties atspaudas buvo nuimtas C tipo slikonu, laikantis gamintojo nurodytų maišymo ir kietėjimo laiko instrukcijų. Tada, nuėmus šaukštą ir perpjovus atspaudinę masę peiliuku, liniuote buvo išmatuotas silikono storis. Gipse įpjovos buvo gilinamos tol, kol atspaudinės masės storis nuo aukščiausio preparacijos taško iki šaukšto pagrindo buvo apie 2 mm. Dėl tolygios polimerizacijos siekiant išlaikyti vienodą atspaudinės masės kiekį iš preparacijos šoninių paviršių (bukalinio, linvalinio, mezialinio ir distalinio), į šaukštą buvo įdėtos metalinės plokštelės, leidžiančios šoniniuose paviršiuose gauti apie 2 mm storio atspaudinės medžiagos
22 kiekį. Renkantis tiriamųjų pavyzdžių imties kiekį buvo nustatyta, kad, esant po penkis kiekvienos tiriamosios grupės pavyzdžius, gipsinių modelių grupės vidurkis – 4,3, 3D – 2,5, o SN – 3,2. Tyrimo galia, kai I rūšies klaida (alfa) 0,05 gauta >0,9. Dėl šios priežasties atspaudams nuimti buvo paruošti 5-i L4 dydžio šaukštai. Prieš dedant silikoninę atspaudinę masę, dantis buvo ištrauktas iš fiziologinio tirpalo, nusausintas oro srove atliekant 3 pūtimus, o, nuėmus atspaudą, vėl pamertas į fiziologinį tirpalą 10 min., – šie veiksmai buvo pakartoti prieš kiekvieną atspaudo nuėmimą. Šaukštas suteptas klijais (Panasil adhesive, Kettenbach GmbH, Vokietija) naudojant 3 teptuko užtepimus, taip padengiant šaukšto dugną bei priekinę ir užpakalinę sieneles. Šaukštas paliktas 8 min., siekiant pilnos klijų polimerizacijos. Vienmomenčiai atspaudai buvo nuimti naudojant bazinę ir korekcinę
polivinilsiloksano atspaudines medžiagas (Panasil putty soft, Panasil initial contact X – light,
Kettenbach GmBH, Vokietija) esant 21°C kambario temperatūrai. Siekiant geresnės polimerizacijos, atspaudinė masė buvo palikta kietėti 3 kartus ilgiau, nei rekomeduoja gamintojas (4 min.). Ši procedūra pakartota 5 kartus.
Gaminant gipsinius modelius, paviršiaus įtempčiai sumažinti surfaktantas (Wonderadmix,
DentalCreations Ltd., JAV) buvo sumaišytas su vandeniu specialioje talpoje. Vėliau iš šios talpos
sumaišytas skystis buvo maišomas su IV klasės gipsu (Singletypo 4, Golden brown, Lascod S.p.A, Italija), laikantis gamintojo nurodytų skysčio ir miltelių santykio. Iš pradžių gipsas buvo sumaišytas manualiai, kad neliktų su vandeniu nesuregavusių miltelių, vėliau panaudotas vakuuminis maišymo aparatas (Twister 100-120 V, Renfert GmBH, Vokietija). Vakuuminio aparato maišymo laikas taikytas pagal gamintojo instrukcijas – 30 s. Naudojant vibracinį staliuką (Vibrax 120, Renfert GmBH,
Vokietija), paruoštas gipsas supiltas į atspaudą. Pagaminti modeliai buvo palikti pilnai sukietėti 30 min. Po 30 min. modeliai atidalyti nuo šaukštų ir apdirbti gipso šlifavimo įrenginiu (MT3 wet trimmer,
Renfert GmBH, Vokietija) (4 pav.).
Skenuojant nupreparuotą dantį, vėl buvo stengiamasi išlaikyti burnos ertmei artimas sąlygas: dantis buvo išimtas iš fiziologinio tirpalo, nusausintas oro srove pučiant 3 kartus, nuskenuotas ir vėl pamerktas į fiziologinį tirpalą 10 min. iki kito skenavimo. Skenuoti naudotas intraoralinis skeneris (Cerec AC Omnicam, software version CEREC SW 5.1; Sirona, Bensheim, Vokietija) – dantis buvo nuskenuotas 5 kartus. Gauti 3D vaizdai išsaugoti STL formatu, perkelti į kompiuterį ir apdirbti programine įranga (inLab SW 18.0, Sirona, Bensheim, Vokietija). Sutvarkytos STL bylos su danties preparacijos vaizdu nusiųstos į 3D spausdinimo paruošimui skirtą programą (The Envision One Rapid
23
Prototype (RP) software). Pilnai paruošus skaitmeninius vaizdus, 3D spausdintuvu (Vida,
EnvisionTEC, JAV) skirtingų spausdinimų metu buvo paruošti 5 3D modeliai (5 pav.). Spausdinti
naudotas šviesoje kietėjantis metakrilas (E – model light U, EnvisionTEC, JAV). Pagamintos danties preparacijos kopijos buvo pamerktos į ultragarsinę vonelę (Easyclean, 120 V, Renfert GmBH,
Vokietija), kurioje pašalintos proceso metu susidariusios nuosėdos. Vėliau, kopijos sukietintos specialiu aparatu (Otoflash post curing light pulsing unit, EnvisionTEC, JAV), atliekančiu galutinę polimerizaciją šviesos pagalba.
Pilnai paruošus gipsinius ir 3D modelius, jie ir gyvas nupreparuotas dantis buvo padengti plonu kalkės (CEREC optispray Sirona Dental Systems GmbH, Vokietija) sluoksniu, purškiant 90 laipsnių kampu į okliuzinį paviršių ir naudojant specialų stovelį, išlaikantį 1 cm atstumą iki dengiamų paviršių. Kalkei nupurkšti naudotas 1 paspaudimas. Danties preparacija, 5 gipsiniai modeliai ir 5 3D modeliai
nuskenuoti laboratoriniu skeneriu (inEos X5, Sirona, Bensheim, Vokietija), kurio skenavimo tikslumas siekia apie 2,1 µm. Iš viso gauta 11 skaitmeninių vaizdų.
Naudojant kompiuterinę programinę įrangą (VG studio Max 3, Volume Graphics GmbH, Vokietija),
best – fit metodu buvo atlikta skaitmeninių vaizdų superimpozicija, sukurtas 3D deviacijų žemėlapis.
Gyvo nupreparuoto danties vaizdas buvo panaudotas kaip kontrolinis, ant kurio atskirai pozicionuotas kiekvienas gipsinio modelio bei 3D modelio vaizdas. Gautos 2 tiriamųjų pavyzdžių grupės: 1-oji – tai gipsinio modelio ir nupreparuoto danties skaitmeniniai vaizdai (n=5), 2-oji – danties preparacijos ir 3D modelių skaitmeniniai vaizdai (n=5). Tada, naudojant kompiuterinę programą (MYVGL 3,0, Volume
Graphics GmbH, Vokietija), gauti kiekvienos grupės vaizdai tirti dviejose plokštumose padalijant juos
bukolingvaline ir meziodistaline kryptimis. Kiekvienoje plokštumų ant nupreparuoto danties
skaitmeninio vaizdo parinkti atsitiktiniai taškai: abiejų preparacijos pusių laiptelio vidurio taškai (1 ir 6), ašinės sienelės vidurio taškai (2 ir 5 ) bei 2 okliuzinio paviršiaus taškai (3 ir 4) (6 pav.). Kiekvieno taško koordinatės buvo užfiksuotos tam, kad, lyginant vaizdus tarpusavyje, kiekvieną kartą būtų galima išlaikyti vienodą jų poziciją. Kiekviename taške įvertintas gipsinių ir 3D modelių nuokrypis nuo
natūralaus danties. Imant preparacijos laiptelio vidurio zonos (taškai 1 ir 6), ašinės sienielės vidurio zonos (taškai 2 ir 5) ir okliuzinio paviršiaus zonos (taškai 3 ir 4) taškų rezultatus, atskirai
bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose suformuotos 3 grupės pagal atitinkamą paviršių: kramtomojo paviršiaus, sienelės vidurio zonos ir laiptelio vidurio zonos grupės. Šiose grupėse,
24 nuokrypis nuo danties preparacijos. Gauti rezultatai panaudoti atliekant statistinę analizę SSPS 25 programa, taikant Mann – Whitney testą dviem nepriklausomoms imtims. Apskaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir paklaidos esant 95% pasikliovimo intervalui.
25
REZULTATAI
Pagal programos, kurioje buvo matuojami taškai, parametrus, esant mažesniam gipsinio ar 3D modelio dydžiui, palyginti su tikru nupreparuotu dantimi, nuokrypio dydis buvo žymimas „-“ ženklu, esant didesniam, – „+“ ženklu (pvz., -0,002 arba +0,002).
Lentelėse (žr. 1 ir 2 lenteles) pateikiami bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose esančių taškų skirtumų ir paklaidų vidurkiai.
Lentelė nr. 1. Bukolingvalinio pjūvio plokštumos taškų duomenys Taško
nr.
Taško pavadinimas Gipsinio modelio – danties grupės – nuokrypių vidurkiai (+/- SE)
3D modelio – danties grupės – nuokrypių vidurkiai (+/- SE) 1. Lingvalinio laiptelio vidurio taškas -26 µm (+/- 4 µm) 66 µm (+/- 5 µm) 2. Lingvalinės ašinės sienelės vidurio taškas
2 µm (+/- 4,9 µm) -58 µm (+/- 2 µm)
3. Lingvalinio kauburo šlaito vidurio taškas
-14 µm (+/- 2,5 µm) 30 µm (+/- <1 µm)
4. Bukalinio kauburo šlaito vidurio taškas
16 µm (+/- 2,5 µm) -28 µm (+/- 3,7 µm)
5. Bukalinės ašinės sienelės vidurio taškas
-28 µm (+/- 3,7 µm) -48 µm (+/- 2 µm)
6. Bukalinio laiptelio vidurio taškas
26 Lentelė nr. 2. Meziodistalinio pjūvio plokštumos taškų duomenys
Taško nr. Taško pavadinimas Gipsinio modelio – danties grupės – nuokrypių vidurkiai (+/- SE) 3D modelio – danties grupės –nuokrypių vidurkiai (+/- SE) 1. Mezialinis laiptelio vidurio taškas -14 µm (+/- 4 µm) 40 µm (+/- 4,5 µm) 2. Mezialinės ašinės sienelės vidurio taškas
-10 µm (+/- 4,5 µm) -46 µm (+/- 2,5 µm) 3. Mezialinio kauburo taškas -6 µm (+/- 4 µm) 4 µm (+/- 2,5 µm) 4. Distalinio kauburo vidurio taškas 6 µm (+/- 4 µm) 12 µm (+/- 2 µm) 5. Distalinės ašinės sienelės vidurio taškas
16 µm (+/- 4 µm) -28 µm (+/- 2 µm)
6. Distalinio laiptelio vidurio taškas
27 Bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose esančių taškų nuokrypių vidurkių grafinis vaizdas, kai pasikliovimo intervalas 95% (7–12 pav.).
.
7 pav. 1-ojo taško, esančio bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose, nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*,**p=0,008)
8 pav. 2-ojo taško, esančio bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose, nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*,**p<0,01)
28 Pav.
9 pav. 3-iojo taško, esančio bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose, nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*p=0,005)
10 pav. 4-ojo taško, esančio bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose, nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*p=0,008)
29 11 pav. 5-ojo taško, esančio bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose, nuokrypių
vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*,**p<0,01)
Pav.
12 pav. 6-ojo taško, esančio bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose, nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*,**p≤0,01)
30 Toliau lentelėje (žr. 3 lentelę) pateikiami bendri okliuzinio paviršiaus (3 ir 4 taškų), laiptelio vidurio zonos (1 ir 6 taškų) ir ašinės sienelės vidurio zonos (2 ir 5 taškų) taškų nuokrypių ir paklaidų vidurkiai bukoligvalinio ir meziodistalinio pjūvio plokštumose.
Lentelė nr. 3. Meziodistalinio ir bukolingvalinio pjūvių plokštumose esančių paviršių duomenys
Gipsinio modelio – danties grupės – nuokrypių vidurkiai (+/- SE)
3D modelio – danties grupės – nuokrypių vidurkiai (+/- SE) Paviršiaus pavadinimas Meziodistalinio pjūvio plokštuma Bukolingvalinio pjūvio plokštuma Meziodistalinio pjūvio plokštuma Bukolingvalinio pjūvio plokštuma Okliuzinis paviršius <1 µm (+/- 3,3 µm) 1 µm (+/- 5,3 µm) 8 µm (+/- 2 µm) 1 µm (+/- 9,8 µm) Laiptelio vidurio zona -9 µm (+/- 4,3 µm) -8 µm (+/- 6,5 µm) 48 µm (+/- 4,2 µm) 48 µm (+/- 6,6 µm) Ašinės sienelės vidurio zona 3 µm (+/- 5,2 µm) -13 µm (+/- 5,8 µm) -37 µm (+/- 3,4 µm) -53 µm (+/- 2,1 µm)
31 Bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose esančių paviršių nuokrypių vidurkių grafinis vaizdas, kai pasikliovimo intervalas 95% (13–15 pav.).
13 pav. Laiptelio vidurio zonos bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*,**p<0,001).
32 14 pav. Sienelės vidurio zonos bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose nuokrypių
vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*,**p<0,001).
15 pav. Okliuzinio paviršiaus bukolingvalinio ir meziodistalinio pjūvių plokštumose nuokrypių vidurkiai skirtingose modelių grupėse (*p=0,038)
33 Statistiškai reikšmingi skirtumai atlikus Mann – Whitney testą, esant 95% pasikliovimo intervalui, buvo stebimi tarp 3D modelių – nupreparuoto danties – ir gipsinių modelių – nupreparuoto danties grupių – šiuose taškuose:
1. Bukolingvalinio pjūvio plokštumoje:
A. 1 taške (lingvalinio laiptelio vidurio taškas) (p=0,008). B. 2 taške (lingvalinės ašinės sienelės vidurio taškas) (p=0,006). C. 3 taške (lingvalinio kauburo šlaito vidurio taškas) (p=0,005). D. 4 taške (bukalinio kauburo šlaito vidurio taškas) (p=0,008). E. 5 taške (bukalinės ašinės sienelės vidurio taškas) (p=0,009). F. 6 taške (bukalinio laiptelio vidurio taškas) (p=0,01).
2. Meziodistalinio pjūvio plokštumoje:
A. 1 taške (mezialinio laiptelio vidurio taškas) (p=0,008). B. 2 taške (mezialinės ašinės sienelės vidurio taškas) (p=0,008). C. 5 taške (distalinės ašinės sienelės vidurio taške) (p=0,006). D. 6 taške (distalinio laiptelio vidurio taške) (p=0,009).
Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo stebimi tarp modelių grupių šiuose paviršiuose:
1. Bukolingvalinio pjūvio plokštumoje A. Laiptelio vidurio zona (p<0,001). B. Ašinės sienelės vidurio zona (p<0,001). 2. Meziodistalinio pjūvio plokštumoje
A. Laiptelio vidurio zona (p<0,001). B. Ašinės sienelės vidurio zona (p<0,001). C. Okliuzinis paviršius (p=0,038).
34
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo duomenys leidžia paneigti hipotezę, teigiančią, kad 3D modeliai yra tikslesni nei gipsiniai modeliai.
Pagal Cho ir kitų autorių [59] atliktą tyrimą, kurio metu buvo lyginamas gipsinių ir 3D spausdintų modelių tikslumas, atkartojamumas bei erdvinis nuokrypis, rezultatai tam tikrais atvejais skyrėsi. Autorius, matuodamas pavienę premoliaro preparaciją, išskyrė ją į 2 zonas: laiptelio zoną ir likusį paviršių, esantį virš laiptelio. Gauti erdvinių nuokrypių duomenys rodo, kad gipsiniai modeliai laiptelio zonoje buvo nukrypę daugiau nei 3D spausdinti modeliai, likusiame paviršiuje gipsiniai modeliai buvo tikslesni, tačiau abiem atvejais statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Kitu atveju autorius matavo pavienės moliaro preparacijos viso paviršiaus nuokrypių reikšmingumą. Šiuo atveju skirtumas tarp modelių grupių buvo statistiškai reikšmingas, gipsiniai modeliai pasižymėjo mažesniu paviršiaus nuokrypiu. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, galime matyti skirtumus tam tikruose paviršiuose – statistiškai reikšmingi skirtumai buvo gauti meziodistaliniame ir bukolingvaliniame pjūviuose laiptelio zonos srityje, sienelės zonos srityje, tačiau okliuziniame paviršiuje statistiškai reikšmingas nuokrypis buvo stebimas tik meziodistaliniame pjūvyje. Visais šiais atvejais gipsiniai modeliai buvo tikslesni nei 3D modeliai. Be to, S. Cho ir kitų autorių [59] atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad abiejų modelių grupių nuokrypio vidurkis tiek laiptelio zonoje, tiek likusiame preparacijos paviršiuje buvo teigiamas. Šio darbo tyrimo rezultatai rodo, kad laiptelio zonoje abiejuose pjūviuose gipsinių modelių nuokrypių vidurkis yra neigiamas, o 3D spausdintų modelių – teigiamas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jos minėtas autorius savo tyrime naudojo dirbtinius plastmasinius dantis – šie šviesą atspindi kitaip nei natūralaus danties audiniai – bei atlikti skaitmeniniai įprasti atspaudai apėmė visą viršutinio žandikaulio dantų lanką. Be to, autorius savo darbe tiksliai nenurodė, kiek preparacijos taškų buvo matuojama ir kokie paviršiaus taškai buvo pasirinkti nuokrypiams tirti.
Choi ir kiti autoriai [60], palyginę iš plastmasinio dantų modelio su keturiais nupreparuotais dantimis gautus gipsinius bei skirtinga spausdinimo technologija gautus 3D modelius, nustatė, kad 3D modeliai tikslumu nusileido įprastiems gipsiniams modeliams. Išvados buvo padarytos įvertinant viso viršutinio dantų lanko bei atskirų nupreparuotų dantų tikslumą. Nupreparuotų dantų tyrimo rezultatai buvo panašūs kaip ir mūsų atlikto tyrimo atveju. Vertindami viso šių dantų paviršiaus nuokrypių vidurkius Choi ir kiti autoriai [60] nustatė statistiškai reikšmingus skirtumus, rodančius, kad gipsinio modelio
35 nuokrypis, vertinant pavienės restauracijos preparaciją, buvo 30,5 µm, o 3D spausdintų modelių SLA ir DLP būdais – atitinkamai 62 ir 84,3 µm. Mūsų tyrime statistiškai reikšmingi skirtumai taip pat buvo stebimi vertinant meziodistalinio ir bukolingvalinio pjūvių plokštumose esančius taškus. Didžiausias nuokrypis gipsinių modelių grupės mezodistaliniame pjūvyje buvo stebimas distalinės ašinės sienelės vidurio taške (16 µm), mažiausias – distalinio laiptelio vidurio taške (4 µm), o, imant 3D grupę, šiame taške buvo nustatytas didžiausas nuokrypis (56 µm), o mažiausias – 12 mkr – nuokrypis gautas
distalinio kauburo vidurio taške. Gipsinių modelių grupės atveju bukolingvaliniame pjūvyje didžiausias nuokrypis gautas bukalinės ašinės sienelės vidurio taške (28 µm), o 3D spausdintų modelių grupės atveju – lingvalinio laiptelio vidurio taške (66 µm). Brown ir kiti autoriai [61] atliko tyrimą, kuriame 30-iai pacientų buvo nuimti abiejų žandikaulių dantų lankų intraoraliniai bei įprasti alginatiniai atspaudai. Pagaminus gipsinius modelius, panaudojant 3 klasės gipsą ir skirtingais būdais spausdintus 3D modelius, jie buvo išmatuoti skaitmeniniu slankmačiu. Tyrimo rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingų skirtumų, matuojant dantų lankų plotį bei danties vainiko plotį ir ilgį, tarp gipsinių modelių grupės ir vadinamuoju plolyjet būdu spausdintų modelių nebuvo. DLP būdu spausdinti modeliai analizuotuose paviršiuose, išskyrus vainiko aukščio parametrą, taip pat buvo panašių matmenų kaip ir gipsiniai modeliai, todėl statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo gauta. Matuojant vainikus, DLP būdu spausdintų modelių matmenys buvo mažesni už gipsinių modelių.
Vertinant įvairių tyrimų duomenis, svarbu atsižvelgti į tai, kad tiek gipsinių, tiek 3D spausdintų modelių tikslumui įtakos turi tam tikri faktoriai. Priešingai nei gipsiniai modeliai, kurių tikslumas iš esmės yra nulemtas šaukšto, kuriuo nuimamas atspaudas, tipo ir gipso klasės [62], 3D spausdintų modelių gamyba imponuoja skenerio ir 3D spausdintuvo parametrais, spausdinimo būdu, spausdinti naudojamomis medžiagomis, galutiniais modelių apdirbimo procesais [63]. Itin svarbūs ir asmens įgūdžiai, tai gali daryti įtaką galutiniams rezultatams. Taigi, nors šios studijos rezultatai akivaizdžiai rodo, kad gipsiniai modeliai yra tikslesni nei 3D spausdinti modeliai, vis dėlto gauti duomenys atitinka odontologijoje priimtiną paklaidos marginalinėje zonoje ribą (100–120 µm) [64]. Atsižvelgiant į ribotas šio tyrimo galimybes – nedidelę imtį, tik vieno danties preparacijos dubliavimą in vitro, vieno gamintojo intraoralinio skenerio bei spausdintuvo naudojimą, vienos rūšies atspaudinės masės bei gamintojo pasirinkimą ir kitus veiksnius, atliekant panašias studijas, reikėtų įvesti daugiau tikslumui įtakos galinčių padaryti parametrų. Tai leistų objektyviau interpretuoti gautus tyrimo rezultatus bei pateikti svaresnes išvadas.
36
PADĖKA
Norėčiau padėkoti darbo vadovui dr. Gediminui Skirbučiui už kantrybę ir pastangas padedant ruošti baigiamąjį magistrinį darbą.
Taip pat padėką norėčiau išreikšti įmonės „BaltMed“ personalui, ypač –Kristijonui Galvanauskui, įmonių „Neodenta“ ir „Skaitmeninės šypsenos“ vadovams bei dantų technikų komandoms. Galiausiai padėkoti norėčiau įmonės „Ortho Baltic“ personalui, ypač – Domantui Ozerenskiui.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Rengiant šį darbą interesų konflikto nebuvo.37
IŠVADOS
1. Pagaminti gipsiniai modeliai ir 3D spausdintuvu iš šviesoje kietėjančio metakrilo atspausdinti 3D modeliai.
2. Atlikta skaitmeninė gipsinių modelių analizė.
3. Atlikta skaitmeninė 3D spausdintų modelių analizė.
4. Didžiausia protezinės ložės audinių paklaida gipsinių modelių grupėje buvo stebima bukolingvalinio pjūvio plokštumoje, bukalinės ašinės sienelės vidurio taške, o 3D spausdintų modelių grupėje –
38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Šiuolaikinių 3D spausdintuvų technologinės charakteristikos leidžia spausdintus modelius naudoti atstatant nepilną dantų lanką.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Garkoti PD., Rawat CMS., Singh RK., Rawat V, Bartwa J ir kt. Pattern of dental diseases among patients attending outpatient department of dental: a hospital based cross-sectional study. National Journal of Medical Research 2015;5 (2):112–115.
2. Ministry of Health, “Our oral health: key findings of the 2009 New Zealand Oral Health Survey: Ministry of Health,” Report No.: 978-0-478-37422-3 Contract No.: 10.10.2017, New Zealand government, Wellington, New Zealand, 2010.
3. Müller A, Hussein K. Meta-analysis of teeth from European populations before and after the 18th century reveals a shift towards increased prevalence of caries and tooth loss. Archives of Oral Biology. 2017;73:7-15.
4. Foster Page L, Thomson W. Caries prevalence, severity, and 3-year increment, and their impact upon New Zealand adolescents' oral-health-related quality of life. Journal of Public Health Dentistry. 2012;72(4):287-294.
5. McCord F, Smales R. Oral diagnosis and treatment planning: part 7. Treatment planning for missing teeth. British Dental Journal. 2012;213(7):341-351.
6. Shillingburg H, Stone S. Fundamentals of fixed prosthodontics. Hanover Park, IL: Quintessence Pub.; 2012. p.524-527
7. Christensen GJ. The state of fixed prosthodontic impressions: Room for improvement. J Am Dent Assoc 2005; 136(3):343-346
8. Fasbinder DJ. Computerized technology for restorative dentistry. Am J Dent. 2013;26(3):115-20.
9. Davidowitz G, Kotick P. The Use of CAD/CAM in Dentistry. Dental Clinics of North America. 2011;55(3):559-570.
10. Jeong YG, Lee WS, Lee KB. Accuracy evaluation of dental models manufactured by
CAD/CAM milling method and 3D printing method. J. Adv. Prosthodont. 2018;10(3):245–251. 11. Keith J Ferro, Steven M Morgano, Carl F Driscoll, Martin A Freilich, Albert D Guckes, Kent L
Knoernschild, McGarry TJ: The glossary of prosthodontic terms: ninth edition. J Prosthet Dent 2017;117(5S): e47.
12. Tjan AH, Whang SB, Tjan AH, Sarkissian R. Clinically oriented evaluation of the accuracy of commonly used impression materials. J Prosthet Dent. 1986 Jul; 56(1):4-8.
40 13. Bajoghli F, Sabouhi M, Nosouhian S, Davoudi A, Behnamnia Z. Comparing the Accuracy of
Three Different Impression Materials in Making Duplicate Dies. J Int Oral Health. 2015; 7(7): 12–16.
14. Anusavice KJ., Kenneth J. Phillips’ Science of Dental Materials. 11th ed. Elsevier;, The Netherlands: Amsterdam;2003. p. 210–230.
15. Spoto G. Materiali e Tecnologie Odontostomatologiche. AriesDue; Milano, Italy: 2013. p. 150– 153, 154–196.
16. Petropoulos VC, Rashedi B. Current concepts and techniques in complete denture final impression procedures. J Prosthodont. 2003; 12(4):280-7.
17. Nandini VV, Venkatesh KV, Nair KC. Alginate impressions: A practical perspective. J Conserv Dent. 2008; 11(1):37-41.
18. Cesur MG, Omurlu IK, Ozer T. Evaluation of digital model accuracy and time-dependent deformation of alginate impressions. Niger J Clin Pract. 2017;20(9):1175-1181.
19. Chee W, Donovan T. Polyvinyl siloxane impression materials: A review of properties and techniques. The Journal of Prosthetic Dentistry. 1992;68(5):728-732.
20. Phillips RW. Skinner’s science of dental materials. 9th Ed. Philadelphia: WB Saunders;1991. p. 145-147.
21. Lacy AM, Fukui H, Bellman T, Jendresen MD. Time-dependent accuracy of elastomeric impression materials. Part II: polyether, polysulfides, and polyvinylsiloxane. J PROSTHET DENT 1981;45(3):329-33.
22. Ragain JC, Grosko ML, Raj M, Ryan TN, Johnston WM. Detail reproduction, contact angles, and die hardness of elastomeric impression and gypsum die material combinations. Int J Prosthodont 2000;13(3):214.
23. Chee WWL, Donovan TE. Fine detail reproduction of very high viscosity polyvinyl siloxane impression materials. Int J Prosthodont 1989;2(4):368-370.
24. Williams PT, Jackson GD, Bergman W. An evaluation of the time-dependent dimensional stability of eleven elastomeric materials. J Prosthet Dent 1984;52(1):120-125.
25. Faria A, Rodrigues R, Macedo A, Mattos M, Ribeiro R. Accuracy of stone casts obtained by different impression materials. Brazilian Oral Research. 2008;22(4):293-298.
26. Lee H, So JS, Hochstedler JL, Ercoli C. The accuracy of implant impressions: a systematic review. J Prosthet Dent. 2008 Oct;100(4):285-91.
41 27. Lampé I, Marton S, Hegedüs C. Effect of mixing technique on shrinkage rate of one polyether
and two polyvinyl siloxane impression materials. Int J Prosthodont. 2004;17(5):590.
28. Rajapur A, Dixit S, Hoshing C, Raikar SP. The influence of tray space and repeat pours on the accuracy of monophasic polyvinylsiloxane impression. J Contemp Dent Pract. 2012;13(6):824-9.
29. Kumar V, Aeran H. Evaluation of effect of tray space on the accuracy of condensation silicone, addition silicone and polyether impression materials: an in vitro study. J Indian Prosthodont Soc. 2012 Sep;12(3):154-60.
30. Donovan TE, Chee WW. A review of contemporary impression materials and techniques. Dental Clinics of North America 2004;48(2):445–470.
31. Levartovsky S, Zalis M, Pilo R, Harel N, Ganor Y, Brosh T. The effect of one-step vs. two-step impression techniques on long-term accuracy and dimensional stability when the finish line is within the gingival sulcular area. J Prosthodont. 2014;23(2):124–33
32. Hung, SH, Purk, JH, Tira, DE, Eick JD. Accuracy of one-step versus two-step putty wash addition silicone impression technique. The Journal of Prosthetic Dentistry 1992;67(5):583– 589.
33. Kugel G, Swift EJ Jr, Sorensen JA, Tucker JH, Dunne JT Jr. A prospective clinical evaluation of electronically mixed polyvinyl siloxane impression materials: results from the prosthetic "SuperStudy" -a consumer evaluation. Compend Contin Educ Dent Suppl. 1999;(24):S3-21.
34. Nam J, Raigrodski AJ, Townsend J, Lepe X, Mancl LA. Assessment of preference of mixing techniques and duration of mixing and tray loading for two viscosities of vinyl polysiloxane material. J Prosthet Dent. 2007;97(1):12-17.
35. Lepe X, Johnson GH. Accuracy of polyether and addition silicone after long‐term immersion disinfection. J Prosthet Dent 1997;78(3):245‐ 249
36. Wadhwani CPK, Johnson GH, Lepe X, ir kt. Accuracy of newly formulated fast‐setting elastomeric impression materials. J Prosthet Dent 2005;93(6):530‐ 539
37. Luebke RJ, Scandrett FR, Kerber PE. The effect of delayed and second pours on elastomeric impression material accuracy. J Prosthet Dent 1979; 41(5):517‐ 521
42 38. Gabor AG, Zaharia C, Stan AT, Gavrilovici, AM, Negruțiu, ML, Sinescu C. Digital Dentistry
— Digital Impression and CAD/CAM System Applications. Journal of Interdisciplinary Medicine 2017;2(1):54–57.
39. Christensen GJ. Will digital impressions eliminate the current problems with conventional impressions? J Am Dent Assoc. 2008;139(6):761–763.
40. Yuzbasioglu E, Kurt H, Turunc R, Bilir H. Comparison of digital and conventional impression techniques: evaluation of patients’ perception, treatment comfort, effectiveness and clinical outcomes. BMC Oral Health. 2014;14(1).
41. Joda T, Brägger U. Patient-centered outcomes comparing digital and conventional implant impression procedures: a randomized crossover trial. Clin Oral Implants Res. 2016;27(12): e185-e189
42. Zimmermann M, Mehl A, Mörmann WH, Reich S. Intraoral scanning systems - a current overview. Int J Comput Dent. 2015;18(2):101–29
43. Lee SJ, Gallucci GO. Digital vs. conventional implant impressions: efficiency outcomes. Clin Oral Implants Res. 2013;24(1):111–5.
44. Goracci C, Franchi L, Vichi A, Ferrari M. Accuracy, reliability, and efficiency of intraoral scanners for full-arch impressions: a systematic review of the clinical evidence. Eur J Orthod. 2016;38(4):422–8.
45. Stanley M, Paz A, Miguel I, Coachman C. Fully digital workflow, integrating dental scan, smile design and CAD-CAM: case report. BMC Oral Health. 2018;18(1).
46. Richert R, Goujat A, Venet L, Viguie G, Viennot S ir kt. Intraoral Scanner Technologies: A Review to Make a Successful Impression. Journal of Healthcare Engineering 2017;1–9. 47. Burgner J, Simpson AL, Fitzpatrick JM, Lathrop RA, Herrell SD ir kt. A study on the
theoretical and practical accuracy of conoscopic holography-based surface measurements: toward image registration in minimally invasive surgery. Int J Med Robot. 2013;9(2):190-203. 48. da Costa JB, Pelogia F, Hagedorn B, Ferracane JL. Evaluation of different methods of optical
impression making on the marginal gap of onlays created with CEREC 3D. Oper Dent. 2010;35(3):324-9.
49. Patzelt SB, Lamprinos C, Stampf S, Att W.The time efficiency of intraoral scanners: an in vitro comparative study. J Am Dent Assoc. 2014 Jun;145(6):542-51.
43 50. Hack GD, Patzelt SBM. Evaluation of the accuracy of six intraoral scanning. Journal of the
Ameriican Dental Association 2015;10(4):1–5.
51. Mangano F, Gandolfi A, Luongo G, Logozzo S. Intraoral scanners in dentistry: a review of the current literature. BMC Oral Health. 2017 Dec 12;17(1):149.
52. Kohli TMA. 3D Printing in Dentistry – An Overview. Acta Scientific Dental Sciences 2019;3(6): 35-41
53. Oberoi G, Nitsch S, Edelmayer M, Janjić K, Müller AS ir kt. 3D Printing-Encompassing the Facets of Dentistry. Front Bioeng Biotechnol. 2018;6:172
54. Gali1 S, Sirsi S. 3D PRINTING: THE FUTURE TECHNOLOGY IN PROSTHODONTICS. Journal of Dental & Oro-facial Research 2015;11(1):37-40.
55. Dawood A, Marti BM, Sauret-Jackson V, Darwood A. 3D printing in dentistry. British Dental Journal 2015;219(11):521–529.
56. Cristine Z ir kt. Digital Dentistry - 3D Printing Applications. Journal of Interdisciplinary Medicine 2017;2(1):51-53
57. Yilmaz B, Azak AN, Alp G, Ekşi H. Use of CAD-CAM technology for the fabrication of complete dentures: An alternative technique. J Prosthet Dent. 2017;118(2):140-143. 58. Malara P, Dobrzański LB, Dobrzańska J. Computer-aided designing and manufacturing of
partial removable dentures. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing Engineering 2015;73(2):157-164.
59. Cho SH, Schaefer O, Thompson GA, Guentsch, A. Comparison of accuracy and reproducibility of casts made by digital and conventional methods. The Journal of Prosthetic Dentistry
2015;113(4):310–315.
60. Choi JW, Ahn JJ, Son K, Huh JB. Three-Dimensional Evaluation on Accuracy of Conventional and Milled Gypsum Models and 3D Printed Photopolymer Models. Materials (Basel). 2019; 12(21): 3499.
61. Brown GB, Currier GF, Kadioglu O, Kierl, J P. Accuracy of 3-dimensional printed dental models reconstructed from digital intraoral impressions. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics 2018;154(5):733–739.
62. Thongthammachat S, Moore BK, Barco MT, Hovijitra S, Brown DT ir kt. Dimensional accuracy of dental casts: Influence of tray material, impression material, and time. J. Prosthodont. 2002;11(2):98–108.
44 63. Zhang ZC., Li PL, Chu FT, Shen G. Influence of the three-dimensional printing technique and
printing layer thickness on model accuracy. J. Orofac. Orthop. 2019;80(4):194–204.
64. Colpani JT, Borba, M, Della Bona Á. Evaluation of marginal and internal fit of ceramic crown copings. Dental Materials 2013;29(2):174–180.
45
PRIEDAI
1 pav. programinės įrangos resgistruojami taškai (šaltinis: Richert R, Goujat A, Venet L, Viguie G, Viennot S ir kt. Intraoral Scanner Technologies: A Review to Make a Successful Impression. Journal of Healthcare Engineering 2017;1–9.)
2 pav. Stereolitografijos (a) ir DLP (b) proceso metu kuriamas objektas (šaltinis: Gali1 S, Sirsi S. 3D PRINTING: THE FUTURE TECHNOLOGY IN PROSTHODONTICS. Journal of Dental & Oro-facial Research 2015;11(1):37-40.)
46 3 pav. Nupreparuotas 34 d.
47 5 pav. 3D spausdinti nupreparuoto danties modeliai
6 pav. Taškų (1–6) nuokrypiai: bukolignvalinio pjūvio plokštuma (a),
meziodistalinio pjūvio plokštuma (b) a b
48 Priedas 1
49 Priedas 2
