Šunų priekinių kryžminių raiščių ligos etiologiniai veiksniai

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Kęstutis Kaminskas

Šunų priekinių kryžminių raiščių ligos etiologiniai

veiksniai

Canine cranial cruciate ligament disease etiological

factors

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: asistentė Ligita Zorgevica-Pockeviča

2

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų priekinių kryžminių raiščių etiologiniai veiksniai“. 1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3 TURINYS:

2. SUTRUMPINIMAI ... 5

3. SANTRAUKA ... 6

5. ĮVADAS ... 10

6.1. Kelio sąnario anatomija ... 12

6.2. Blauzdos kaulo proksimalinės dalies anatomija ... 13

6.3. Kelio sąnario raiščių anatomija ... 13

6.5. Priekinio kryžminio raiščio liga ... 17

6.6. Priekinio kryžminio raiščio ligos etiologija ir patogenezė ... 17

6.7. Priekinio kryžminio raiščio epidemiologija ... 19

6.8. Priekinio kryžminio raiščio diagnostika ... 20

6.9. Gydymo metodų ryšys su kelio sąnario biomechanika ... 21

6.10. Proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimas ... 22

7. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA ... 24

7.1. Tyrimų vieta ir laikas, bei etikos aspektai ... 24

7.2. Tyrimų objektas ... 24

7.3. Tyrimų metodai ... 24

7.3.1. Ligos istorijų atranka ... 24

7.3.2. Rentgenologinio tyrimo grupių sudarymas ... 25

7.3.3. Rentgeno nuotraukų vertinimas ... 25

7.3.4. Statistinė analizė ... 29

8. TYRIMO REZULTATAI ... 30

8.1. Bendrieji rezultatai ... 30

8.2. Anamnezės duomenų analizė ... 30

8.2.1. Fizinės traumos ir kitos ortopedinės ligos ... 30

8.2.2.Veislės ... 30

8.2.3.Lyties įtaka... 32

4

8.2.5. Abipusės priekinių kryžminių raiščių ligos pasireiškimas ... 34

8.3. Blauzdikaulio morfologijos matavimo rezultatai ... 35

8.3.1. Blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampas ... 36

8.3.2. Blauzdikaulio gumburo morfologija ... 37

8.3.3. Proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkis (DTA/PTA) ... 37

9. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

5

2. SUTRUMPINIMAI:

PKRL - kranialinių kryžminių raiščių liga

DTA/PTA - Proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkio kampas

TPA - Blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampas rTTW - santykinis blauzdikaulio gumburo plotis

6

3. SANTRAUKA:

Magistrinio darbo pavadinimas – „Šunų priekinių kryžminių raiščių ligos etiologiniai veiksniai“. Darbas paruoštas LSMU VA Neužkrečiamų ligų katedroje.

Darbo tikslas buvo išnagrinėti šunų sergančių kranialinių kryžminių raiščių liga klinikinės anamnezės duomenis, blauzdikaulio morfologiją, bei šių duomenų sąsają su kranialinių kryžminių raiščių patogeneze.

Tyrimai buvo atliekami nuo 2013.04.01 iki 2014.06.01. Duomenys rinkti trejose Lietuvos veterinarijos klinikose: UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Jeruzalės veterinarijos gydykla“ Vilniuje, bei Jungtinės Karalystės privačioje smulkių gyvūnų veterinarijos gydykloje “Terrington veterinary center”. Šiose klinikose buvo renkama priekinių kryžminių raiščių liga sirgusių šunų anamnezės duomenys. Taip pat atliktas šunų rentgenogramų blauzdos kaulų morfologinis tyrimas. Išnagrinėta priekinio kryžminio raiščio ligos etiologija. Nustatyta kokią įtaką turi priekinio kryžminio raiščio ligos išsivystymui šunų svoris, lytis, veislė, blauzdikaulio proksimalinės dalies morfometrija. Įvertinta kokio amžiaus šunims priekinio kryžminio raiščio liga pasireiškia dažniausiai. Nustatyta kaip dažnai pasireiškia bilateralinė priekinių kryžminių raiščių liga, bei koks laiko intervalas tarp ligos epizodų yra dažniausias.

7

blauzdikaulio gumburą turintys šunys suserga PKRL anksčiau. 32,78% šunų sergančių PKRL turi proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimą. 45% šunų turinčių didelius TPA kampus, turi proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimą.

8 4. SUMMARY

The title of the masters thesis is „Canine cranial cruciate ligament disease etiological factors“. This thesis was writen at the Lithuanian university of health sciences, faculty of veterinary medicine, department of non-communicable diseases.

Aim of the thesis:

To investigate clinical anamnesis data of dogs with cranial cruciate ligament disease, tibial morphology and their link to the pathogenesis of this disease.

Research was performed from 2013.04.01 to 2014.06.01. Data was collected in three Lietuvos veterinary practices located in Lithuania: UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Jeruzalės veterinarijos gydykla“ in Vilnius, and also at a private small animal practice in the United Kingdom - “Terrington veterinary center”. Anamnesis data of dogs with canine cruciate ligament disease was collected at thes practices. Also, morphological analysis of the forementioned dogs tibias was performed. Literature about canine cruciate ligament disease etiology was analysed. A study of how weight interacts with development of canine cruciate ligament disease was performed. A study of how a certain weight, sex, breed and tibial conformation influences the development of cruciate ligament disease. It was assessed at what age does canine cruciate ligament disease does usualy develop. An investigation was done to determine how often does a bilateral form of this disease occur and what interval of time is usual until the concurrent leg is affected.

9

cruciate ligament disease is rare. In the case of a bilareral form of this disease, time until colateral leg injury is 9,88 months. Canine tibial morphology differs between individuals. Only 43,48% of dogs with canine cruciate ligament disease have large tibial plateau angles. 88,73% of dogs in this study had narrow relative tibial tuberosity width. Dogs with narrow tiblai tuberosities develop cranial cruciate diease earlier. 32,78% of dogs with cranial cruciate ligament disease have proximal tibial shaft deformities. 45% of dogs that have large tibial plateau angles have proximal tibial shaft deformities.

10 5. ĮVADAS

Kranialinis kryžminis raištis suteikia stabilumą kelio sąnariui kranio-kaudaline kryptimi. Kranialinio kryžminio raiščio liga yra dažnai pasitaikanti liga, kuri yra diagnozuojama 20% visų šlubavimo atvejų. (Wilke V. L. 2006) Tai yra dažniausia šlubavimo galinėmis kojomis priežastis šunų tarpe. (Wilke V.L. 2005) Terminas „Kranialinių kryžminių raiščių liga“ yra naudojamas apibrėžti visą spektrą patologijų nuo kranialinio kryžminio raiščio patempimų iki dalinio ar pilno trūkimo. Laikui bėgant, ši liga komplikuojasi kelio sąnario osteoartritu. (Fossum T. W. 2007) Ši liga retai yra sukeliama traumuojančių veiksnių, todėl yra manoma, kad jos priežastis yra lėtiniai degeneraciniai pokyčiai raiščio struktūroje arba galinės kojos skeleto morfologijos pokyčiai. (de Rooster H et al. 2006) Praktikoje yra sunku išskirti ligos priežastį, kuri būtų vieninga visiems pacientams. Todėl yra manoma, kad ligos priežastis gali būti multifaktorinė. (Guthrie J. W. 2012) Kranialinio kryžminio raiščio liga sukelia kelio sąnario nestabilumą, skausmą, degeneracinius kelio sąnario pokyčius. (Miller J. M. 2007) Ligos paplitimas per paskutinius 30 metų pasaulyje padidėjo daugiau nei dvigubai. (Witsberger T. H. 2008) Šios ligos gydymui yra skiriama daug finansinių resursų. (Wilke V.L. 2005) Nepaisant ligos didelio paplitimo ir aktualumo, veterinarinės medicinos pasaulyje nėra vieningos nuomonės šios ligos etiologijos, patogenezės ir gydymo metodų klausimais. (Fossum T. W. 2007) Šiomis dienomis yra dedama daug pastangų ligos gydymo metodams tobulinti, tačiau prevencinų priemonių vystymas yra santykinai menkai pažengęs. Tokia situacija yra susidariusi, dėl nevieningo etiologijos suvokimo moksliniame pasaulyje. (Griffon D. J. 2009)

11 Darbo tikslas:

Išnagrinėti šunų sergančių kranialinių kryžminių raiščių liga klinikinės anamnezės duomenis, blauzdikaulio morfologiją, bei šių duomenų sąsają su kranialinių kryžminių raiščių patogeneze.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti specializuotoje literatūroje pateikiamą informaciją apie šunų kranialinių kryžminių raiščių ligos etiologinius veiksnius.

2. Nustatyti kokios lyties, veislės, svorio ir amžiaus šunys dažniau serga kranialinių kryžminių raiščių liga.

12

6. LITERTŪROS APŽVALGA

6.1. Kelio sąnario anatomija

Šunų kelio sąnarys yra sudėtinis krumplinis dviašis (Moore K.W., Read R.A. 1996). Kelio sąnarys yra sudarytas iš trijų ilgųjų kaulų dalių: distalinės šlaunikaulio, proksimalinės blauzdikaulio ir proksimalinės šeivikaulio dalių. Pasak Robins G. M, kelio sąnarį taip pat sudaro keturi sezamoidiniai kaulai. Šie sezamoidiniai kaulai yra: kelio girnelė ir lateralinis, medialinis ir pakinklio sezamoidiniai kaulai. Visi šie kaulai sudaro pagrindą kelio sąnario raumenims ir raiščiams prisitvirtinti, bei atramos taškus. Taigi, šių kaulų anatominė morfologija turi esminę reikšmę kelio sąnario funkcijoms (Robins G. M. 1990). Kelio sąnarį sudarantys blauzdikaulio ir šlaunikaulio galai yra konveksiškos formos, todėl jų formas sugretina ir tuo pačiu amortizuoja lateralinis ir medialinis kelio sąnario meniskai. Šie meniskai yra pusmėnulio formos ir savo kranialine dalimi yra sujungti tarpusavyje intermeniskiniu raiščiu. Medialinis meniskas yra pritvirtintas prie medialinės sąnario kapsulės ir medialinio kolateralinio raiščio. Lateralinis meniskas savo kaudaliniu galu yra prijungtas prie šlaunikaulio menisko-femoraliniu raiščiu ir yra silpniau prijungtas prie lateralinės sąnario kapsulės, palyginus su medialinio menisko jungtimi su medialine capsule (Vasseur P., 2003).

13

6.2. Blauzdos kaulo proksimalinės dalies anatomija

Proksimalinė blauzdikalulio dalis yra gana plokščia ir trikampio formos su viršūne kaudalinėje pusėje. Proksimalinis sąnarinis paviršius dar yra vadinamas blauzdikaulio sąnarine plokštuma. Blauzdikaulio sąnarinė plokštuma, tarpkrumplinės pakylos yra padalinta į medialinį ir lateralinį krumplius. Abu krumpliai turi beveik vienodo dydžio sąnarinius paviršius. Paviršiai yra išgaubti lateraliai, bet įgaubti sagitaliai (Evans H. E. ir Hermanson J. W. 1993). Pasak Slocum ir Devine, blauzdikaulio sąnarinė nuožulnumą yra 23°, blauzdikaulio funkcinės ąšies atžvilgiu (Slocum B. ir Devine T. 1983). Kranialinis proksimalinės blauzdikaulio dalies kraštas turi didelį gumburą, vadinamą blauzdikaulio gumburu. Šis gumburas yra girnelės raiščio prisitvirtinimo taškas. Kranialinis blauzdos kaulo kraštas, dar vadinamas blauzdikaulio skiautere, tęsiasi distaliai nuo blauzdikaulio gumburo (Evans H. E. ir Hermanson J. W. 1993).

6.3. Kelio sąnario raiščių anatomija

Šuns kelio sąnaryje yra 15 raiščių. Keturi iš jų turi didžiausią reikšmę kelio sąnario stabilumui. Šie raiščiai yra:

Lateralinis ir medialinis kolateraliniai raiščiai – jungia blauzdikaulį su šlaunikauliu iš medialinės ir lateralinės pusės ir suteikia kelio sąnariui šoninio stabilumo.

Priekinis ir galinis kryžminiai raiščiai - suteikia kelio sąnariui stabilumo kranio-kaudaline kryptimi. Priekinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikaulio proksimalinei daliai judėti kranialine kryptimi šlaunikaulio atžvilgiu. Blauzdikaulio proksimalinės dalies judėjima kaudaline kryptimi varžo galinis kryžminis raištis taip pat girnelės raištis, palaikomas šlaunies keturgalvio raumens (Vasseur P.B., Arnoczky S.P. 1981).

14

gali laisvai judėti kaudaline kryptimi. To pasekoje įvyksta vidinė blauzdos rotacija (Vasseur P.B., Arnoczky S.P. 1981).

Medialinis kolateralinis raištis prasideda ties medialine distalinės šlaunikaulio dalies šiurkštuma. Raištis tęsiasi distaliai, sudarydamas tvirtą jungtį su medialiniu menisku ir baigiasi medialinėje proksimalinės blauzdikaulio dalies pusėje. Funkciniu atžvilgiu, medialinis kolateralinis raištis yra skirstomas į kranialinę ir kaudalinę dalis. Kelio sąnariui esant sulenktoje padėtyje, kaudalinė dalis yra atsipalaidavusi, o kranialinė dalis yra įtempta kelio sąnariui esant tiek sulenktoje, tiek ištiestoje padėtyje (Vasseur P.B., Arnoczky S.P. 1981).

Dėl visų minėtų anatominių kolateralinių raiščių ypatumų, sulenktame kelio sąnaryje atsiranda sukamasis nestabilumas. Šį nestabilumą kompensuoja kryžminiai raiščiai. Lenkiant kelio sąnarį, kelio kryžminiai raiščiai, dėl savo anatominio išsidėstymo, apsiveja aplink vienas kitą ir stabdo blauzdikaulio vidinę rotaciją šlaunikaulio atžvilgiu (Arnoczky S.P. 1988), (Theresa W. Fossum et all. 2007).

15

Pav 2. Kryžminiai raiščiai šuns kelio sąnaryje (Kindley D. Smith. 2010)

6.4. Kelio sąnario biomechanika

1978 metais Henderson R. A. Pasiūlė idėją, kad kelio sąnarį veikia dvi pagrindinės mechaninės jėgos: Kompresinė jėga, susidaranti dėl kūno svorio veikiančio sąnarį ir Šlyties jėga, veikianti paraleliai sąnariniams paviršiams, kuri susidaro dėl trigalvio blauzdos raumens kontrakcijos. Gyvūnui stovint, trigalvis blauzdos raumuo susitraukdamas stumia šlaunikaulį kaudodistalia kryptimi, blauzdikaulio atžvilgiu. To pasekmėje ir susidaro šlyties jėga tarp kelio sąnario sąnarinių paviršių, dislokuojani blauzdikaulį kranialiai. Pastarasis trigalvio blauzdos raumens poveikis kelio sąnariui yra atkartojamas atliekant „Blauzdos kompersijos“ testą, kuris yra laikomas patognostiniu kranialinių kryžminių raiščių plyšimui. Autorius teigė, kad šlyties jėgą neutralizuoja kranialinis kryžminis raištis. (Henderson R. A. Et al. 1978)

1983 metais Slocum B. et al. Apibūdino kelio sąnario šlyties jėgą, kaip jėgą, kuri susidaro ne tik nuo kelio sąnarį veikiančios kūno masės kompresinės jėgos (galinčios siekti 70% gyvūno masės, bėgant risčia), trigalvio blauzdos raumens sukeltos kontrakcinės jėgos, bet ir kaudaliai orientuoto blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus kampo, blauzdikaulio funkcinės ašies atžvilgiu. Blauzdikaulio

Commented [L1]: Lietuviu kalba

Commented [L2]: Lietuviu kalba

16

funkcinė ašis šių autorių buvo apibūdinta, kaip linija jungianti blauzdikaulio tarpgumburinę iškylą ir kulnies sąnario centrą. Taip pat jie pastebėjo, kad didelis blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus kampas, didina krūvį tenkantį kranialiniam kryžminiam raiščiui, kuris autoriaus tuometiniu teigimu yra pagrindinė šlyties jėgai besipriešinanti atrama, bei skatina šio raiščio degeneraciją ir laipsnišką plyšimą. Tyrimai rodo, kad sveikų šunų blauzdikaulio sąnarinės plokštumos kampas (ang. tibial plateau angle arba TPA) svyruoja nuo 18° iki 25,5° (Morris E. et al. 2001; Sabanchi S.S. et al. 2013; Reif U. et al. 2003)

1993 metais, Slocum B. ir Slocum T.D. pasiūlė „Aktyvųjį kelio sąnario modelį“, kuriame teigiama, kad kelio sąnario stabilumas yra palaikomas ne tik pasyvių atramų, tokių kaip medialinis meniskas, kolateraliniai raiščiai, sąnario kapsulė, sąnario konturai ir kranialinis kryžminis raištis, bet ir aktyvių atramų, pavyzdžiui keturgalvis šlaunies raumuo ir kelio sąnario fleksoriai. (Slocum B., Slocum T.D. 1993) Tačiau kinematiniai tyrimai parodė, kad netekus kranialinio kryžminio raiščio vientisumo, nei likusios pasyvios atramos, nei aktyvios atramos nesugeba kompensuoti ir išlaikyti kelio sąnario stabilumo. (Tashman S. 2004)

3pav. Slocum pateikta teorija skelbė, kad kelio sąnarį veikiančios kompresinės jėgos kryptis (rožinė rodyklė) sutampa su blaudzikaulio funkcine ašimi. Dalis kompresinės jėgos virsta šlyties jėga, kuri yra proporcinga blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus kampo dydžiui. Pakeitus šį kampą iki statmeno blauzdikaulio funkcinei ašiai, šlyties jėga tampa artima nuliui. (Kim S. E. 2008)

17

Viena naujesnė biomechaninė teorija nesutinka su Slocum B. pasiūlytu blauzdikaulio apkrovos modeliu. Ši teorija teigia, kad keturgalvis šlaunies raumuo (m. quadriceps femoris) yra pagrindinis kelio sąnarį nuo šlyties jėgų stabilizuojantis komponentas. Pastarojo raumens stabilizuojanti jėga priklauso nuo kampo tarp girnelės raiščio ir blauzdikaulio sąnarinės plokštumos. Taip pat ši teorija teigia, kad gyvūnui stovint ir minėtam kampui esant lygiai 90°, blauzdikaulio poslinkis kranialiai nevyksta. (Denler R. 2006; Apelt D. et al. 2007; ) Tepic ir kolegų pasiūlytas modelis teigia, kad kelio sąnarį veikiančios kompresinės jėgos kryptis (3 pav., rožinė rodyklė) yra paraleli girnelės raiščiui ir nėra statmena PTA. Kelio sąnariui netekus kranialinio kryžminio raiščio, dalis šios jėgos gali būti konvertuotis į šlyties jėgą (3 pav. geltona rodyklė) ir sukelti blauzdikaulio poslinkį kranialiai. TTA procedūros tikslas – atitraukti girnelės raiščio prisitvirtinimo tašką taip, kad, gyvūnui stovint, kompresinės jėgos būtų statmenos blauzdikaulio sąnariniam paviršiui. Tokiu atveju šlyties jėga tampa artima nuliui. (Cook J. L. 2010)

6.5. Priekinio kryžminio raiščio liga

Kranialinio kryžminio raiščio liga su jai antriniais menisko pažeidimais yra viena dažniausių šunų šlubavimo prežasčių. Ligos terminas šiuo atveju yra naudojamas apibūdinti keletui kranialinio kryžminio raiščio patologijų: nuo patempimo iki dalinio ar pilno trūkimo. (Houlton J. E. F., 2006). PKRL chirurginis gydymas ir pooperacinės terapijos yra ganėtinai brangios. Jungtinėse valstijose 2003 metais PKRL gydymo išlaidoms padengti buvo išleista daugiau nei 1,32 milijardo dolerių. (Wilke V. L. et al. 2005)

6.6. Priekinio kryžminio raiščio ligos etiologija ir patogenezė

18

nuo kryžminių raiščių degeneracijos iki kelio sąnario uždegiminių procesų, dalinio KKR trūkimo ir pilno KKR trūkimo. KKR nutrūkus pilnai, atsiranda progresuojantis artritas ir menisko pažeidimai. Pilnai nutrūkus KKR, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, tokie kaip: periartikulinių osteofitų formavimasis, sąnarinės kapsulės sustorėjimas. Šie procesai dalinai stabilizuoja sąnarį. Tačiau, atlikti tyrimai parodo, kad periartikulinė fibrozė nesumažina dinaminio nestabilumo, sąnariui judant. Iš pradžių, KKR nedidelis stiprumo sumažėjimas ir pailgėjimas gali ir nesukelti šlubavimo, bet gali sukelti nežymų sąnario nestabilumą ir taip skatinti artritinius procesus. Tačiau nėra žinoma ar kelio sąnario nestabilumas ar pirmesnis kelio sąnario sinoviitas yra pirminis artropatijos etapas. (Tashman et al. 2004) Lėtinių kelio sąnario degeneracinių procesų veiksnius galima grubiai surūšiuoti į: genetinius, galūnių morfologinius, aplinkos veiksnius, imuniniai veiksinius ir uždegiminiai procesus. (Griffon D.J. 2009)

PKRL paveldimumo idėja yra grindžiama pastebėtu specifinių šunų veislių polinkiu kranialinių kryžminių raiščių pažeidimams. Veislės turinčios didelę riziką yra: Niufaundlendai, Rotveileriai, Labradoro retiveriai, Buldogai ir Bokseriai. (Witsberger T.H. 2008) Šios veislės taip pat yra linkę sirgiti ir klubo sąnarių displazija, kuri yra įrodyta genetiškai paveldima liga, dažnai pasireiškianti kartu su PKRL. Tai teikia dagiau patikimumo PKRL paveldimumo idėjai. (Powers et al. 2005; Wilke et al. 2006; Witsberger T.H. 2008)

Yra atliktas tyrimas, kuriuo buvo tirta genetinių veiksnių įtakos svarba 574 Niufaundlendų grupėje. Pasak šio tyrimo autorių, PKRL paplitimas Niufaundlendų tarpe yra apie 22%. Taip pat, autoriai pateikė recesyvinio paveldėjimo būdo galimybę (51% genų skvarba). Nepaisant didelio paplitimo ir santykinės rizikos Niufaundlendų tarpe, fenotipinė PKRL išraiška buvo priskirtina genetikai tik 27% tirtų šunų. Kiti 73% atvejų buvi susieti su aplinkos veiksniais. (Wilke V.L. et al. 2006) Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šunų skeleto morfologijos nukrypimams nuo normos didinantiems PKRL riziką. Tačiau kolkas trūksta įrodymų, kad genetiniai veksniai galėtų būti esmine PKRL priežastimi ar, kad genetiniai veksniai galėtų turėti įtakos visiems šunims. (Griffon D.J. 2010)

19

PKRL klinikinių atvejų. (Erne J.B. 2009) Kitų autorių teigimu, šis paplitimas yra 67%. (Galloway R.H. 1995) Laikui bėgant, sinoviitas ir progresuojantis kryžminių raiščių silpnėjimas veda prie progresuojančio kryžminių raiščių skaidulų plyšimo. (Little J.P. 2014)

Organizme cirkuliuojančių bakterijų translokacija į kelio sąnarį yra dažnai pastebimas reiškinys ir yra viena iš manomų žmonių artrito priežasčių. Yra teigiančių, kad raiščių degeneracija gali būti sukeliama ne tik imuninių veiksnių, bet ir infekcinių. Įtarimas, kad kryžminių raiščių degeneraciją gali sukelti patogeniški mikroorganimai, yra pagrįstas tuo, kad DNR, kuri priklauso sąnarių ligas sukeliantiems mikroorganizmams Borrelia burgdorferi ir Chlamydia trachomatis, buvo izoliuota iš artrito ir priekinio kryžminio raiščio ligos pažeistų sąnarių. Viename tyrime, atliktame su 43 šunimis sergančių PKRL, 16 šunų, kuriems PKRL sukeltas eksperimentiškai ir 12 sveikų šunų, minėtų mikroorganizmų DNR buvo izoliuota iš 37% sinovinio skysčio biopsijų paimtų iš PKRL sergančių šunų, 7% iš eksperimentiškai sukeltų PKRL šunų. Sveikų šunų tarpe patologiškų mikroorganizmų DNR aptikta nebuvo. DNR priklausanti natūralaus fono bakterijoms, tokioms kaip Borrelia burgdorferi ir Stenotrophomonas maltophilia, buvo aptiktas tik PKRL natūraliai pažeistuose sąnariuose (33% atvejų). (Muir P. et al. 2007)

6.7. Priekinio kryžminio raiščio epidemiologija

20

susidarymui. (Duerr et al. 2007) Veislės labiausiai linkusios sirgti PKRL yra vidutinių, didelių ir gigantiškų veislių atstovai: Niufaundlendai, Rotveileriai, Labradoro retriveriai, Buldogai ir Bokseriai. (Witsberger T.H. 2008) Veislės turinčios mažiausią santykinę riziką susirgti PKRL priklauso mažų, skalikų arba chondrodistrofinių veislių kategorijoms: Miniatiuriniai taksai, Taksai, Miniatiuriniai šnauceriai, Ši Tzu ir Pekinai. (Witsberger T.H. 2008)

Svarbus epidemiologinis aspektas yra tai, kad liga yra linkusi pasireikšti abipusiškai. Antrojo kelio sąnario pažeidimai yra diagnozuojami 22% - 61% atvejų. (de Bruin et al. 2007; Cabrera et al. 2008; Buote et al. 2009) Antrojo kranialino kryžminio raiščio pažeidimai gali būti diagnozuoti nuo pirmos diagnozės praėjus kelioms dienoms arba metams, tačiau laiko vidurkis yra 5,5 mėnesiai. (Buote et al. 2009) Abipusių pažeidimų didelis paplitimas parodo, kad ne trauma, bet kitos priežastys turi pagrindinę reikšmę PKRL pasireiškimui. (Cook J.L. 2010)

6.8. Priekinio kryžminio raiščio diagnostika

Klinikinė ligos išraiška gali būti labai įvairi – nuo staigios šlubavimo pradžios iki lėto progresuojančio šlubavimo. Pacientams gali būti sunku keltis ir gultis. Gyvūnas gali sėdėti iškišęs pažeistą koją į šoną. Šlubavimas įprastai pablogėja po fizinio krūvio ar miego. Esant abipusiam pažeidimui, gyvūnui gali būti įtariamas neurologinis sutrikimas, nes negali išlaikyti kūno svorio ant abiejų galinių kojų. (Fossum T. W. et all. 2007)

PKRL diagnozuoti praktikoje yra naudojami du testai: Stalčiaus testas ir Blauzdos kompresijos testas. Šie testai dažnai būna melagingai neigiami. Tikslesniam diagnozavimui reikia, kad pacientas būtų atsipalaidavęs arba pasitelkiama bendra anestezija arba aukšto laipsnio sedacija.

21

Artroskopijos pagalba galime nuodugniai apžiūrėti kryžminių raiščių paviršių, bei meniskus. Šis tyrimas yra naudingas norint sutrumpinti ligos trukmę. (Hoelzler et al. 2004)

6.9. Gydymo metodų ryšys su kelio sąnario biomechanika

22

4 pav. Blauzdikaulio gumburo atitolinimo procedūra. Rožine linija pažymėtas girnelės kampas blauzdikaulio sąnarinės plokštumos atžvilgiu. (Kim S. E. 2008)

6.10. Proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimas

23

24

7. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA

7.1. Tyrimų vieta ir laikas, bei etikos aspektai

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2013.04.01 iki 2014.11.15. Duomenys rinkti trejose Lietuvos veterinarijos klinikose: UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Jeruzalės veterinarijos gydykla“ Vilniuje, bei Jungtinės Karalystės privačioje smulkių gyvūnų veterinarijos gydykloje “Terrington veterinary center”.

Tyrimų metodai atitinka ES Direktyvą 2010/63/EU ir EK rekomendacijas 2007/526 EC “Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais”, 1997.11.06 Lietuvos respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (“Valstybės žinios”, 1997.11.28, Nr. 108), taip pat poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarinės tarybos įsakymų „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai ” (2012.10.31, Nr. B1-866) ir “Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams” (1999.01.18, Nr. 4-16).

7.2. Tyrimų objektas

Tyrimų objektas yra galinėmis kojomis šlubuojantys privačių klientų šunys, jų ligos istorijos, blauzdikaulio rentgeno nuotraukos.

7.3. Tyrimų metodai

7.3.1. Ligos istorijų atranka

25

kurios pusės koja pažeista, su PKRL susijusios komplikacijos. Ligos istorijos neturinčios visų paminėtų duomenų, nebuvo įtrauktos į tyrimą.

7.3.2. Rentgenologinio tyrimo grupių sudarymas

Iš visų dėl pilno/dalinio kryžminių raiščių trūkimo gydytų, minėtu laikotarpiu, šunų, 71-am diagnostiniais tikslais atliktos latero-medialinės kelio sąnario rentgeno nuotraukos. 45 iš jų buvo apimančios visą blauzdos kaulą iki kulno sąnario. Likusiose 26 – ių šunų rentgeno nuotraukose kulno sąnarys nebuvo matomas. Šios nuotraukos buvo panaudotos atlikti matavimas, kurių metodikai kulno sąnarys nėra reikalingas.

Tirtiems gyvūnams radiografinis tyrimas buvo atliekamas diferencinės diagnostikos tikslais. Medio-lateralinės projekcijos rentgenografija buvo atliekama šunis sedavus ir paguldžius ant pažeistos kojos pusės taip, kad visa galinė koja liestųsi prie stalo paviršiaus, o kelio ir kulno sąnarių lateraliniai paviršiai glaustųsi prie rentgeno kasetės.

7.3.3. Rentgeno nuotraukų vertinimas

65 nuotraukos buvo padarytos skaitmeniniu rentgeno aparatu. Likusios 6 nuotraukos buvo padarytos standartiniu rentgeno aparatu, bet perkeltos į skaitmeninę mediją, skaitmeninio foto aparato pagalba. Morfometrinė nuotraukų analizė atlikta su programa „KLONK image measure light“ (©Klonk SmBa 2013). Medio-lateralinių blauzdikaulio nuotraukų vertinimas buvo paremtas metodika naudota šiuose moksliniuose straipsniuose:

 Inauen R. et al. - “Blauzdikaulio gumburo, kaip kranialinio kryžminio raiščio trūkimo faktoraus vertinimas” (ang. “Tibial tuberosity as a risk factor for cranial cruciate ligament rupture in the dog”).

26

 Osmond C. S. et al. - „Sveikų ir patyrusių priekinio kryžminio raiščio trūkimą šunų proksimalinės blauzdikaulio dalies morfometrinis vertinimas“ (ang. „Morphometric assesment of the proximal portion of the tibia in dogs with and withount cranial cruciate ligament rupture“).

β – blauzdikaulio sąnarinės plokštumos kampas (TPA) nustatytas pagal klasikinę metodiką, naudojamą prieš blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus lyginimo osteotomijos procedūrą: išmatavus kampą tarp linijos statmenai išvestos blauzdikaulio funkcinei ašiai1 _{ir linijos jungiančios kranialiausius ir} kaudaliausius sąnarinio blauzdikaulio paviršiaus taškus (Slocum B ir Slocum T. D. 1993).

6 pav. Blauzdikaulio funkcinės ašies ir sąnarinio paviršiaus kampo nustatymas.

Inauen R. et al. metodika panaudota nuotraukose nustatant šiuos biometrinius taškus: A – proksimaliausias blauzdikaulio skiauterės taškas;

B – distaliausias blauzdikaulio skiauterės taškas;

C – kaudaliausias blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus plokštumos taškas;

27

D – kranialiausias blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus plokštumos taškas;

E – apskritimo, kurio centras yra C, o spindulys CD, susikirtimo taškas su linija AC;

F – apskritimo, kurio centras yra D, o spindulys lygus DB*2, susikirtimo taškas su kranialiniu blauzdikaulio paviršiumi;

G - apskritimo, kurio centras yra D, o spindulys lygus DB*2, susikirtimo taškas su kaudaliniu blauzdikaulio paviršiumi;

(Inauen R. et all., 2009)

7 pav. Blauzdikaulio biometrinių taškų schema pagal Inauen et all., 2009

Šie taškai panaudoti tolesniems geometriniams matavimams atlikti:

 α – proksimalinis blauzdikaulio gumburo kampas (PTTA), kurį sudaro taškai DAE;  β – blauzdikaulio sąnarinės plokštumos kampas (TPA 2);

 Blauzdikaulio storis – atstumas tarp F ir G;

 Blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus ilgis – atstumas tarp C ir D;  Santykinio blauzdikaulio gumburo pločio indeksas: rTTW=AE/EC.

28

Osmond C. S. metodika panaudota norint įvertinti proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimą pavaizduota 7 paveiksle. Siekiant nustatyti šią deformaciją, buvo identifikuota:

 Distalinė blauzdikaulio ašis (trump. DTA) – linija jungianti blauzdikaulio vidurio tąškus ties 50% ir 75% ilgio.

 Proksimalinė blauzdikaulio ašis (trump. PTA) – linija jungianti kranio-kaudalinį blauzdikaulio skiauterės pločio vidurio tašką, ties distaliausia jos vieta ir kranialinį blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus kraštą.

Kampas susidarantis tarp DTA ir PTA nusakė proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimą (trump. DTA/PTA).

29

7.3.4. Statistinė analizė

30

8. TYRIMO REZULTATAI

8.1. Bendrieji rezultatai

Iš viso buvo surinkti anamnezės duomenys apie 267 klinikinius PKRL atvejus. Atmetus gyvūnus, kurių KKR trūkimo priežastis buvo identifikuota kaip trauma arba turinčių pirminių ortopedinių patologijų, galėjusių tiesiogai sukelti KKR trūkimą, anamnezės duomenų ekspertizė buvo atlikta su likusiais 230 (86,7%) PKRL atvejų. Šunų amžiaus vidurkis pirmųjų PKRL požymių pasireiškimo metu buvo 5,38 metai (intervalas 0,27-13,15).

8.2. Anamnezės duomenų analizė

8.2.1. Fizinės traumos ir kitos ortopedinės ligos

Iš 267 tirtų PKRL atvejų, 7,11% (n=19) buvo susieti su trauma. Dar 5,6% (n=15) atvejų PKRL buvo antrinė liga, liuksuojančios girnelės patologijos fone. Pastaroji patologija buvo dažniausia Jorkšyro terjerų grupėje. Net 12 iš 39 (30.8%) jorkšyrų terjerų veisles šunų turėjo kelio girnelės išnyrimą prieš nutrūkstant priekiniam kryžminiam raiščiui. 5 (12,82%) iš 39 jorkšyro terjerų veislės šunų turėjo traumas kurių pasekoje nutruko priekinis kryžminis raištis.

70% iš 19 traumas patyrusių gyvūnų svėrė mažiau nei 10kg. Šioje svorio grupėje trauminė PKRL priežastis pasitaikė 17,5% atvejų. Vidutinių (10-30kg) ir didelių (>30kg) šunų grupėse trauminė PKRL priežastis buvo kelis kartus retesnė: atitinkamai 1,3% ir 1,74%.

8.2.2.Veislės

31

atvejų. Po 4 atvejus arba po 1,72% atvejų diagnozuota Berno zenenhundų, Rotveilerių, Niufaundlendų ir Prancūzų buldogų veislės šunims. Po 3 atvejus arba 1,29% atvejų diagnozuota Bokserių, Cvergšnaucerių, Mitelšnaucerių, Anglų buldogų ir Dobermanų veislės šunims. Po 2 atvejus arba 0,86% nustatyta Senbernarų, Šarpėjų, Kokerspanielių, Špicų ir Toiterjerų veislės šunims. Po vieną atvejį, kuris sudarė 0,43% visų atvejų diagnozuota šunims priklausantiems 19 įvairių veislių.

32 8.2.3. Lyties įtaka

PKRL pasiskirstymas tarp lyčių buvo labai tolygus. Patelės sudarė 49,13%, o patinai 50.86% visų šunų. Anamnezių duomenys apie sterilizacijos statusą nebuvo nuoseklūs, todėl nebuvo įvertinti.

8.2.4. Kūno masė ir priekinio kryžminio raiščio ligos pasireiškimo amžius Tirtų šunų kūno masė svyravo nuo 2kg iki 82kg. Visų šunų kūno masės vidurkis buvo 28,25kg.

10 pav. Tirtų šunų skaičius pagal svorį ir PKRL ligos amžių

33

11 pav. Taškinė diagrama demonstruojanti laiko trukmės iki pirmųjų PKRL požymių priklausomybę nuo šuns kūno masės.

34

12 pav. PKRL atvejų pasiskirstymas pagal šunų amžių pirmųjų PKRL požymių metu.

8.2.5. Abipusės priekinių kryžminių raiščių ligos pasireiškimas

35

13 pav. Laiko trukmė iki priešingų kojų PKRL pasireiškimo.

8.3. Blauzdikaulio morfologijos matavimo rezultatai

36

14 pav. Morfologinio kaulų tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal veislę.

8.3.1. Blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampas

37

8.3.2. Blauzdikaulio gumburo morfologija

Blauzdikaulio gumburo morfologiniai parametrai išmatuoti 71 šuniui. Santykinis blauzdikaulio gumburo pločio vidurkis buvo 0,7495 (intervalas, 1,1457 – 0,3555). 88,73% šunų blauzdikaulio gumburo pločio indeksas buvo siauresnis negu Inauen R ir kolegų nustatyta anatominė norma: >0,9.

Proksimalinio blauzdikaulio gumburo kampo vidurkis buvo 31,00 (intervalas, 20,04 – 45,75). 84,50% išmatuotų šio parametro reikšmių buvo didesnės negu Inauen R. ir kolegų pateikta anatominė norma – 27,6°.

8.3.3. Proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkis (DTA/PTA)

Proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkio kampas buvo išmatuotas 58 šunims. Šio parametro vidurkis buvo 10,01 (intervalas, -9,57 – 21,25). 19 šunų (44,44%) turėjo didelį proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkį. Didelio išlinkio riba pagal Osmond C. S. et al.: 11,23°. Buvo nustatyta silpna koreliacija tarp blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampo ir proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkimo kampo (r = 0,406). Priklausomybė buvo statistiškai patikima (p < 0,05). 45% šunų turėjusių padidėjusį TPA kampą, turėjo proksimalinės blauzdikaulio dalies išlinkį.

38

8.3.4. PKRL pradžios amžiaus ir blauzdikaulio morfologinių parametrų ryšys Paskirsčius morfologinio kaulų tyrimo dalyvius į dvi grupes pagal ligos pradžios amžių (iki 5 metų amžiaus ir virš 5 metų amžiaus), buvo palyginti jų blauzdikaulių morfologinių parametrų reikšmės, kurios yra pateikiamos 1 lentelėje. Šunys iki 5 metų amžiaus buvo šiek tiek sunkesni, turėjo mažesnį TPA pagal Slocum B. ir Slocum D. B., bet didesnį TPA pagal Inauen R. et al., mažesnį proksimalinį blauzdikaulio gumburo kampą ir mažesnį blauzdikaulio gumburo pločio indeksą.

Skaičius Svoris PKRL amžius TPA DTA/PTA TPA 2 PTTA rTTW

Visi 71 31,12 5,28 25,964 9,674 32,146 31,001 0,7495

Iki 5 metų 34 32,25 2,94 25,839 9,134 32,358 30,997 0,7473 Virš 5 metų 37 30,05 7,42 26,108 10,253 31,952 31,005 0,7514

39

9. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus 2008.01.01 – 2014.11.15 laikotarpio duomenis, paaiškėjo, kad iš ištirtų 267 šunų, 7,11% atvejų priekinių kryžminių raiščių trūkimo priežastis buvo trauma. Mažų vieslių šunys turi 2,46 karto didesnę tikimybę patirti priekinių kryžminių raiščių trūkimą dėl traumos negu didesni nei 10 kg šunys. Yra tikimybė, kad išnyranti kelio girnelė gali būti tiesioginė priekinių kryžminių raiščių trūkimo priežastis 5,6% visų atvejų, ypatingai Jorkšyro terjerų atveju (30,8% atvejų).

Veislinių šunų tarpe, didžiausią polinkį sirgti PKRL turi Labradoro retriveriai (17,17%), Vokiečių aviganiai (9.44%), Auksaspalviai retriveriai, Cane corso ir Vakarų azijos aviganių veislės šunys (3,43%). Mišrios veislės šunys sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų atvejų (26.61%). Labradoro retriveriai, Auksaspalviai retirveriai ir Vokiečių aviganiai buvo pirmaujančios veislės ir kitų tyrėjų populiacijose. (Guthrie J. W. et al. 2012; Ledecky V. et al. 2010, Whitehair J. G. et al. 1993)) Mūsų nuomone dėka šių rezultatų galima įžvelgi tam tikras veislių tendencijas, tačiau reikia turėti omenyje, kad rezultatus galėjo įtakoti veislių paplitimas atskiruose miestuose.

Lyties atžvilgiu PKRL polinkio nebuvo rasta ( patelių ir patinų santykis 1:1,02). Lyties polinkio neaptiko ir kiti tyrėjai. (Guthrie J. W. et al. 2012; Ledecky V. et al. 2010; Vecchio N. E. et al. 2013; Nečas A. et al. 2000)

PKRL gali pasireikšti beveik betkurio svorio šunims: nuo 2 iki 82 kg. Gausiausios PKRL sergančių šunų svorio grupės buvo: <10 kg, 30 – 40 kg ir >50 kg. Tačiau rizika didėja, didėjant kūno svoriui (r -0,277). Pasak Ledecky V. et al., PKRL gali sirgti bet kokio svorio šunys. Jų atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad tirti šunys buvo vienodai pasiskirstę visose svorio grupėse.

Mūsų duomenys teigia, kad amžiaus vidurkis, kuomet pasireiškė pirmieji KKLR požymiai yra 5,36 metai. Šie rezultatai sutampa su Ledecky V. et al. pateiktais rezultatais, kurie teigia, kad šios ligos pikas yra ties 5-8 metų amžiumi. Taip pat mūsų rezultatai yra artimi kitų tyrėjų pateiktam amžiui: 4,7-5 metai (Buote N. et al. 2009), 5,4 metai (Veccio N. E. et al. 2012)

40

Mūsų tyrimų metu, nustatyta, kad šunų blauzdikaulių morfologija yra labai individuali. Morfologija gali skirtis ne tik tarp veislių, bet ir tarp tos pačios veislės atstovų. Pagal Slocum B. ir Slocum D. B. aprašytą metodiką išmatuotas blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampas buvo 25,96°. Pagal Inauen R. ir kolegų metodiką išmatuotas blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampo vidurkis buvo: 32,15°. tarp šių dviejų autorių matavimo rezultatų koreliacijos nerasta. Mūsų nuomone, taip yra dėl to, kad šie autoriai naudoja skirtingus matavimo pradžios taškus ir individuali šunų kaulų morfologija gali nulemti blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampo matavimo rezultatus. Vos 43,48% išmatuotų šunų turėjo didesnius blauzdikaulio sąnarinio paviršiaus kampus, negu mažos riziko grupei priskiriamų šunų vidurkis: 23-26°. (Slocum B. ir Slocum D. B. 1993) Taigi, galima daryti prielaidą, kad blauzdikaulio viršutinio sąnarinio paviršiaus kampas tirtoje populiacijoje neturėjo lemiamos reikšmės PKRL susidaryme, nors neabejotinai turėjo įtakos.

Blauzdikaulio gumburo konformacija taip pat buvo skirtinga tarp tirtų individų. Blauzdikaulio gumburo santykinio pločio indekso vidurkis buvo 0,75. Šis rezultatas yra labai artimas Inauen R. et al. atlikto tyrimo atvejų grupės rezultatams (0,78) ir ženkliai mažesnis už sveikų šunų grupės vidurkį (0,91). Net 88,73% mūsų tirtų šunų blauzdikaulio santykinio pločio indeksas buvo mažesnis už Inauen R. et al. rekomenduotą anatominę normą (>0,9). Dėl šios priežasties galima manyti, kad blauzdikaulio gumburo santykinis plotis turi reikšmės PKRL susidarymui. (Inauen R. et al. 2009)

41 10. IŠVADOS

1. Pasak nagrinėtos literatūros, priekinių kryžminių raiščių ligos pasireiškimui įtakos turi genetika, autoimuniniai, infekciniai, blauzdikaulio ir šlaunikaulio morfologija.

2. Lyčių polinkio sirgti PKRL nerasta. Didesnį polinkį sirgti PKRL, veislinių šunų tarpe, turi Labradorų retriveriai, Vokiečių aviganiai, Auksaspalviai retriveriai, Cane corso ir Vakarų azijos aviganių veislės šunys. Didžiausią riziką, svorio atžvilgiu turi <10kg, 30 – 40 kg ir >50 kg šunys. Rizika susirgti PKRL didėja, didėjant šuns svoriui (p <0,001). PKRL gali sirgti bet kurio amžiaus šunys, tačiau dažniau 5 – 8 metų amžiaus šunys. Benroje populiacijoje, trauma buvo reta PKRL priežastis. Bilateralinės ligos atvejų, laiko trukmė iki antrosios kojos pažeidimo vidutiniškai yra 9,88 mėnesio.

42

12. LITERŪROS SĄRAŠAS:

1. Apelt D., Kowaleski M. P., Boudrieau R. J. Effect of Tibial Tuberosity Advancement on Cranial Tibial Subluxation in Canine Cranial Cruciate-Deficient Stifle Joints: An In Vitro Experimental Study. Veterinary Surgery. 2007. Vol. 36. P. 170-177.

2. Arnoczky S. P. The cruciate ligaments: the enigma of the canine stifle. Journal of Small Animal Practice. 1988. Vol. 29. P. 71-90.

3. Benjamin M., Toumi1 H., Ralphs J. R., Bydder G., Best T. M., Milz S. Where tendons and ligaments meet bone: attachment sites (‘entheses’) in relation to exercise and/or mechanical load. Journal of Anatomy. 2006. Vol. 208, Issue 4. P. 471–490.

4. Bleedorn J. A., Greuel E. N., Manley P. A., Schaefer S. L., Markel M. D., Holzman G., Muir P. Synovitis in dogs with stable stifle joints and incipient cranial cruciate ligament rupture: a cross-sectional study. Veterinary Surgery. 2011. Vol. 40. Issue 5. P. 531-543.

5. Buote N., Fusco J. and Radasch R. Age, tibial plateau angle, sex, and weight as risk factors for contralateral rupture of the cranial cruciate ligament in Labradors. 2009. Veterinary Surgery. Vol. 38. P. 481-489.

6. Comerford E. J., J. F. Tarlton, N. C. Avery, A. J. Bailey, J. F. Distal femoral intercondylar notch dimensions and their relationship to composition and metabolism of the canine anterior cruciate ligament. Osteoarthritis and Cartilage. 2006. Vol. 14. P. 273 – 278.

7. Cook J. L., Cranial cruciate ligament disease in dogs: biology versus biomechanics. Veterinary surgery. 2010. Vol. 39. Issue 3. P.270-277.

8. Dennler R., Kipfer N. M., Tepic S., Hassig M., Montavon P. M. Inclination of the patellar ligament in relation to flexion angle in stifle joints of dogs without degenerative joint disease. American Journal of Veterinary Research. 2006. Vol. 67. Issue 11. P. 1849-1854.

9. Duerr F. M, Duncan C. G., Savicky R. S., Park R. D., Egger E. L., Palmer R. H. Risk factors for excessive tibial plateau angle in large-breed dogs with cranial cruciate ligament disease. Journal of American Veterinary Medicine Association. 2007. Vol. 231. Issue 11. P. 1688-1691.

43

11. Evans H. E., Hermanson J. W. Anatomy of the dog. Saunders comp., Philadephia. 1993. P. 122-384.

12. Fossum T. W., Hedlund C. S., Johnson A. L., Schulz K. S., Seim H. B., Willard M. D., Bahr A., Carroll G. L. Small animal surgery. Mosby Inc., St. Louis. 2007. P. 1254.

13. Franklin S. P., Gilley R. S., Palmer R. H. Meniscal injury in dogs with cranial cruciate ligament rupture. Compendium: continuing education for veterinarians. 2010. Vol. 32. No. 10.

14. Fuller M. C., Hayashi K., Bruecker K. A., Holsworth I. G., Sutton J. S., Kass P. H., Kantrowitz B. J., Kapatkin A. S. Evaluation of the radiographic infrapatellar fat pad sign of the contralateral stifle joint as a risk factor for subsequent contralateral cranial cruciate ligament rupture in dogs with unilateral rupture: 96 cases (2006–2007). Journal of American Veterinary Medicine. 2014. Vol. 244. P. 328–338.

15. Galloway R. H., Lester S. J. Histopathological evaluation of canine stifle joint synovial membrane collected at the time of repair of cranial cruciate ligament rupture. 1995. Journal of American Animal Hospital Association Vol. 31. P. 289–294.

16. Gibbons S. E., Macias C., Tonzing M. A., Pinchbeck G. L., McKee W. M. Patellar luxation in 70 large breed dogs. Journal of Small Animal Practice. 2006 Vol. 47. Issue 1. P. 3-9.

17. Griffon D. J. A review of the pathogenesis of canine cranial cruciate ligament disease as a basis for future preventive strategies. 2010. Veterinary Surgery. Vol. 39. Issue 4. P. 399-409.

18. Gutrie J. W., Keeley B. J., Maddock E., Bright R., May C. Effect of signalment on the presentation of canine patients suffering from cranial cruciate ligament disease. Journal of small animal practice. 2012. Vol. 53. P. 273-277.

19. Henderson R. A., Milton J. L. The tibial compression mechanism: a diagnostic aid in stifle injuries. Journal of American Animal Hospital Association. 1978. Vol. 14 P. 474.

20. Hoeltzler M. G., Mills D. L. Francis D. A., Weigel J. P. Results of arthroscopic versus open arthrotomy for management of cranial cruciate ligament deficiency in dogs. Veterinary surgery. 2004. Vol. 33. P. 146.

44

22. Houlton J. E. F., Cook J. L., Innes F. J., Jangley-Hobbs S. J. BSAVA Manual of Canine and Feline Musculoskeletal Disorders. British small animal veterinary association, Gloucester. 2006. P. 357.

23. Inauen R., Koch D. A., Bass M., Haessig M. Tibial conformation as a risk factor for cranial cruciate ligament rupture in the dog. Veterinary and Comparative Orthopaedics and Traumatology. 2009. Vol. 22. P. 16-20.

24. Johnson K., Lanz O., Elder S., McLaughlin R., Werre S., Harper T. The effect of stifle angle on cranial tibial translation following tibial plateau leveling osteotomy: An in vitro experimental analysis. Canadian Veterinary Journal. 2011. Vol. 52 Issue 9. P. 961–966.

25. Kim S. E., Pozzi A., Kowaleski M. P., Lewis D. D. Tibial osteotomies for cranial cruciateligament insufficiency in dogs. Veterinary Surgery. 2008. Vol. 37. P. 111–125.

26. Kindley D. Smith. The distribution and function of elastin and elastic fibres in the canine cruciate ligament complex. Daktaro disertacija. Liverpool. 2010. P. 16.

27. Little J. P., Bleedorn J. A., Sutherland B. J., Sullivan R., Kalscheur V. L., Ramaker M. A., Schaefer S. L., Hao Z., Muir P. Arthroscopic Assessment of Stifle Synovitis in Dogs with Cranial Cruciate Ligament Rupture. PLoS ONE. 2014. Prieiga per internetą. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4043664/ 2014.10.23.

28. Miller J. M., Shires P. K., Lanz O. I., Martin R. A., Grant J. W. Effect of 9 mm tibial tuberosity advancement on cranial tibial translation in the canine cruciate ligament-deficient stifle. 2007. Veterinary Surgery. Vol. 36. P. 335–340.

29. Montavon P. M., Damur D. M., Tepic S. Advancement of the tibial tuberosity for the treatment of cranial cruciate deficient canine stifle. Proceedings, 1st World Orthopedic Veterinary Congress, Munich. 2002. P. 152.

30. Moore K. W., Read R. A. Rupture of the cranial cruciate ligament in dogs. Compendium on Continuing Education for the Practicing Veterinarian. 1996. Vol. 18. P. 223.

31. Morris E., Lipowitz A. J. Comparison of tibial plateau angles in dogs with and without cranial cruciate ligament injuries. Journal of American Veterinary Mededicine Association. 2001. Vol. 218. Issue 3. P. 363-366.

45

33. Muir P., Oldenhoff W. E., Hudson A. P., Manley P. A., Schaefer S. L., Markel M. D., Hao Z. Detection of DNA from a range of bacterial species in the knee joints of dogs with inflammatory knee arthritis and associated degenerative anterior cruciate ligament rupture. Microbial Pathology. 2007. Vol. 42. P. 47-55.

34. Nečas A., Zatloukal J., Kecová H., Dvofiák M.: Predisposition of Dog Breeds to Rupture of Cranial Cruciate Ligament. Acta Vet. 2000, Vol. 69. P. 305-310.

35. Powers M. Y., Martinez S. A., Lincoln J. D., Temple C. J., Arnaiz A. Prevalence of cranial cruciate ligament rupture in a population of dogs with lameness previously attributed to hip dysplasia: 369 cases (1994–2003). Journal of the American Veterinary Medical Association. 2005. Vol. 227. Issue 7. P. 1109-1111.

36. Quasnichka H. L., Anderson-MacKenzie J. M., Tarlton J. F., Sims T. J., Billingham M. J., Bailey A. J. Cruciate Ligament Laxity and Femoral Intercondylar Notch Narrowing in Early-Stage Knee Osteoarthritis Arthritis & Rheumatism. 2005. Vol. 52, No. 10. P. 3100–3109.

37. Reif U., Probst C. W. Comparison of Tibial Plateau Angles in Normal and Cranial Cruciate Deficient Stifles of Labrador Retrievers. 2003. Veterinary Surgery Vol. 32. P. 385-389.

38. Riva T. G, Hart B. L., Farver T. B., Oberbauer A. M., Messam L. L. M., Willits N., Hart L. A. Neutering Dogs: Effects on Joint Disorders and Cancers in Golden Retrievers. PLoS ONE. 2013. Vol. 8. Issue 2. http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0055937. Prieiga per internetą. 2014.10.23.

39. Robins G. M. Canine orthopedics. Lea and Febiger., Philadelphia. 1990. P. 693-702. 40. Rooster H. , de Bruin T., van Bree H. Morphologic and functional features of the canine cruciate ligaments. 2006. Veterinary Surgery. Vol. 35. Issue 8. P.769-780.

41. Sabanci S. S., Ocal M. K. Lateral and medial tibial plateau angles in normal dogs. An osteological study. Veterinary and Comparative Orthopaedics and Traumatology. 2014. Vol. 27. Issue 2. P. 135-40.

42. Schwandt C.S., Bohorquez-Vanelli A., Tepic S., et al. Angle between the patellar ligament and tibial plateau in dogs with partial rupture of the cranial cruciate ligament. American Journal of Veterinary Research. 2006. Vol. 67. P. 1855-1860.

46

44. Slocum B., Slocum T. D. Tibial plateau leveling osteotomy for repair of cranial cruciate ligament rupture in the canine. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 1993. Vol. 23. P. 777–795.

45. Smith K. D. The distribution and function of elastin and elastic fibres in the canine cruciate ligament complex. Daktaro disertacija. Liverpool. 2010. P. 16.

46. Tashman S., Anderst W., Kolowich P., Havstad S., Arnoczky S. Kinematics of the ACL-deficient canine knee during gait: serial changes over two years. Journal of Orthopedic Research. 2004. Vol. 22. Issue 5. P. 931-41.

47. Towle H. A., Griffon D. J., Thomas M. W., Siegel A. M., Dunning D., Johnson A. Pre- and postoperative radiographic and computed tomographic evaluation of dogs with medial patellar luxation. Veterinary Surgery. 2005. Vol. 34. Issue 3. P. 265-72.

48. Vasseur P. B. ir Arnoczky S. P. Collateral ligaments of the canine stifle joint: anatomical and functional analysis. American journal of veterinary research. 1981.Vol. 42. P. 1133-1137.

49. Vasseur P. Textbook of small animal surgery. 3rd edition. WB Saunders, Philadelphia. 2003. P. 2095-2116.

50. Vecchio N. E., Hosgood G., Vecchio L. E., Tobias T. A. Changes in tibial plateau after tibial plateau-leveling osteotomy in dogs with cranial cruciate deficiency. New Zealand Veterinary Journal. 2012. Vol. 60. Issue 01. P. 9-13.

51. Wilke V. L., Conzemius M. G., Kinghorn B. P., Macrossan P. E., Cai W., Rothschild M. F. Inheritance of rupture of the cranial cruciate ligament in Newfoundlands. Journal of American Veterinary Mededicine Association. 2006. Vol. 228. Issue 1. P. 61-4.

52. Wilke V. L., Robinson D. A., Evans R. B. Rothschild M. F., Conzemius M. G. Estimate of the annual economic impact of treatment of cranial cruciate ligament injury in dogs in the United States. Journal of American Veterinary Medicine Association. 2005. Vol. 227. P. 1604–1607.