Tėčių dalyvavimą naujagimių priežiūroje lemiantys veiksniai Medicinos magistro darbas Darbo vadovas Asist. Natalija Skorobogatova

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS

NEONATOLOGIJOS KLINIKA

Linos Ragauskaitės

Tėčių dalyvavimą naujagimių priežiūroje lemiantys veiksniai

Medicinos magistro darbas

Darbo vadovas Asist. Natalija Skorobogatova

TURINYS

1. SANTRAUKA...3

2. INTERESŲ KONFLIKTAS...5

3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5

4. SANTRUMPOS...6

5. SĄVOKOS...6

6. ĮVADAS...7

7. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI...8

8. LITERATŪROS APŽVALGA...9

8.1 Šeima...9

8.2 Tėvystė...9

8.3 Tėčio dalyvavimas naujagimio priežiūroje...9

9. TYRIMO METODIKA...12

10. REZULTATAI...13

10.1 Tėčių atliekami naujagimių priežiūros veiksmai... 13

10.2 Kaip tėčiai jaučiasi prižiūrėdami naujagimį...13

10.3 Veiksniai, darantys įtaką tėčių norui dalyvauti naujagimių priežiūroje...14

10.3.1 Tėčių amžius...14

10.3.2 Tėčių išsilavinimas...14

10.3.3 Tėčių uždirbamos pajamos...15

10.3.4 Laikas, kurį tėčiai praleidžia darbe...16

10.3.5 Kelintas vaikas šeimoje...16

10.3.6 Veiksniai iki naujagimio gimimo...17

10.3.7 Santykis su naujagimio motina...18

10.3.8 Tėčio ryšys su savo tėvu vaikystėje...18

11. REZULTATŲ APTARIMAS...20

12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...23

13. IŠVADOS...24

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS...25

Ragauskaitė Lina, „Tėčių dalyvavimą naujagimių priežiūroje lemiantys veiksniai“.

1. SANTRAUKA

Tikslas: Atskleisti tėčių dalyvavimo naujagimių priežiūroje ypatumus bei tėčių dalyvavimą naujagimių priežiūroje lemiančius veiksnius.

Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti, kokius tėčiai atlieka naujagimių priežiūros veiksmus ir kaip tėčiai tuo metu jaučiasi.

2) Išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia tėčių norą dalyvauti naujagimių priežiūroje. 3) Išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia tėčių nenorą dalyvauti naujagimių priežiūroje.

Tyrimo metodika: tyrimo objektas – naujagimių, stacionarizuotų naujagimių ligų skyriuje, tėčiai. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta su SPSS 23 statistinių duomenų paketu.

Tyrimo rezultatai ir išvados:

1. Nustatyta, kad tėčiai atlieka šiuos naujagimių priežiūros veiksmus: nešioja naujagimį ant rankų, kalbina, padeda mamai maitinti, keičia sauskelnes, naujagimius prausia. Prižiūrėdami naujagimį, tėčiai juto džiaugsmą, atsakomybę, pasididžiavimą, jautėsi svarbūs naujagimio gyvenime, bijojo naujagimiui pakenkti, nerimavo, manė, kad mamai naujagimį prižiūrėti sekasi geriau.

2. Tėčiai įgiję aukštąjį išsilavinimą labiau linkę prisidėti prie naujagimio prausimo, pirmą vaiką auginantys tėčiai labiau linkę padėti mamai jį maitinti, tėčiai taip pat labiau linkę prisidėti prie maitinimo, kai nėštumas buvo planuotas. Gimdyme dalyvavę tėčiai dažniau naujagimį prausia, padeda mamai maitinti. Trumpesnį laiką per savaitę dirbantys tėčiai naujagimį dažniau prausia. Su naujagimio motina gerus santykius palaikantys tėčiai labiau linkę prisidėti prie naujagimio nešiojimo, maitinimo.

3. Tėčiai, kurių išsilavinimas vidurinis ar nebaigtas vidurinis rečiau dalyvauja naujagimio prausime, ne pirmo naujagimio susilaukę tėčiai rečiau padeda mamai jį maitinti, tėčiai taip pat rečiau prisideda prie maitinimo, kai nėštumas nebuvo planuotas. Gimdyme nedalyvavę tėčiai rečiau naujagimį prausia, rečiau padeda mamai maitinti. Ilgesnį laiką per savaitę dirbantys tėčiai naujagimius rečiau prausia. Su naujagimio motina prastesnius santykius palaikantys tėčiai rečiau padeda jai maitinti, rečiau naujagimį nešioja ant rankų.

The aim of the study: to investigate paternal involvement in neonatal care and which factors affect such involvement.

Objectives of the study:

1. To discover what actions fathers take to take care of their newborns, and how fathers feel about it.

2. To discover which factors influence fathers to take care of their newborns. 3. To discover which factors influence fathers to not take care of their newborns.

Methodology: Object of the research – fathers of neonates who are in the department of Neonates Diseases. Method of the study: written survey of fathers. Statistical analysis of the records was made with SPSS 23,0 statistical package.

Results and conclusions: 1. Fathers carry their newborns in their arms, talk to them, change diapers, bathe neonates, help mothers with nursing. When they were looking after their neonates, fathers felt joy, a sense of responsibility, pride, felt important in their newborn‘s life, were worried about harming the baby, felt that mother is better at seeing to the baby‘s needs.

2. Fathers with higher education are more likely to help with bathing. First time fathers, fathers of planned children are more likely to help mother nurse. Fathers who are present during childbirth are more likely to bathe the baby and help mother nurse. Fathers with short working hours are more likely to bathe their newborns. Fathers who have good relationship with their baby‘s mother are more likely to help her nurse and to hold the baby in their arms.

2. INTERESŲ KONFLIKTAS

3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

4. SANTRUMPOS

Valanda – val.

5. SĄVOKOS

6. ĮVADAS

Temos naujumas. Tradiciškai didesnis dėmesys buvo kreipiamas motinystei, o tėčiai tarsi būdavo užmirštami, ypač kalbant apie kūdikių ir mažų vaikų priežiūrą. Nors atlikta daug mokslinių tyrimų, nagrinėjančių motinos ir naujagimio ryšį, tačiau Lietuvoje tik vienas tyrimas (Starik J., Butkevičienė R. „Tėčių dalyvavimo neišnešiotų naujagimių slaugoje patirtis“) gilinosi į ryšį tarp naujagimio ir tėčio.

Temos aktualumas. Šiais laikais visuomenėje tampa vis labiau priimtina, kad tėčiai ne tik auklėja vaikus, bet ir prižiūri juos, parodo meilę ir rūpestį, nepalieka visos priežiūros mamai. Jau naujagimystėje užmegztas ryšys tarp tėčio ir vaiko sustiprina tėčių ir vaikų santykį ateityje, užtikrina tėčio vaidmens formavimąsi vaiko gyvenime, padidina tikimybę, kad sūnus užaugęs ir pats rūpinsis vaikais, o duktė ieškos rūpestingo partnerio, padeda formuotis šeimai kaip vienetui. Deja, nepaisant naudos tėčiui, naujagimiui, ir šeimai bendrai, tėčiai neretai vis dar neprisideda prie naujagimio priežiūros, ar prisideda nepakankamai dažnai.

Norint išsiaiškinti, kaip būtų galima paskatinti naujagimių ryšį su tėčiais, šiame tyrime kiekybiniu, anketos būdu apklausti 60 tėčių, kurių naujagimiai tyrimo metu buvo gydomi LSMU Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriuje. Taigi, į apklausą pateko tik tie tėčiai, kurių naujagimiai hospitalizuoti ir kurie savo naujagimiais rūpinasi pakankamai, kad juos aplankytų ligoninėje. Nežinoma, kaip šie tėčiai skiriasi nuo bendrosios populiacijos.

7. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Tikslas: Atskleisti tėčių dalyvavimo naujagimių priežiūroje ypatumus bei tėčių dalyvavimą naujagimių priežiūroje lemiančius veiksnius.

Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti, kokius tėčiai atlieka naujagimių priežiūros veiksmus ir kaip tėčiai tuo metu jaučiasi.

8. LITERATŪROS APŽVALGA

Šeima – tai grupelė artimai susijusių asmenų, kurie jungiasi į vieną vienetą siekdami atlikti tam tikras funkcijas ir pasiekti tam tikrus tikslus. Šeimos vystosi bei kinta, žmonės bendraudami tarpusavyje išsako savo poreikius, visos šeimos turi pradžią ir pabaigą[3]. Viena iš svarbesnių šeimos sukūrimo priežasčių – noras tapti tėvais.

8.2 Tėvystė

Naujagimių ir mažų vaikų priežiūra tradiciškai buvo laikoma moteriška veikla ir todėl nepriderama vyrams. 1976 metais M. Kotelchuk tyrė, kaip tėčiai prižiūri savo kūdikius. 64 procentų (proc.) tėčių prie priežiūros neprisidėjo iš viso. Tik 25 proc. tėčių prie kūdikių priežiūros nors truputį prisidėdavo kiekvieną dieną[4]. 2007 m. G. Cudé ir K. Winfrey apklausoje paaiškėjo, kad net į vyriškos lyties slaugytojus pogimdyminėse palatose kiti ligoninės darbuotojai vis dar žvelgia įtariai[5]. Tėvystės samprata šiais laikais kinta, vis daugiau vyrų nori prisidėti prie vaikų auginimo ir priežiūros[6], tai tampa socialiai priimtina, tačiau motinos ir toliau su vaikais praleidžia daugiau laiko, nei tėvai[7]. Tėčiai labiau linkę su vaikais bendrauti, žaisti, o fizinę priežiūrą (maudymą, sauskelnių keitimą, maitinimą ir pan.) palikti mamoms. Neretai tėčiai šiokiadieniais dirba, o su vaikais laiką daugiausiai leidžia tik savaitgaliais. Kita vertus, tėčiai kurie su vaikais praleidžia daugiau laiko, paprastai ir uždirba daugiau[8].

Nuo to, ar berniuko tėtis prižiūrėdavo naujagimius bei vyresnius vaikus, ar prisidėdavo prie namų ruošos (nors būtina atskirti namų ruošą nuo vaikų priežiūros[9]), iš dalies priklauso, ar užaugęs šis berniukas ir pats norės dalyvauti naujagimio priežiūroje. Taip pat svarbu, ar berniuką augino jo biologinis tėvas. Manoma, kad biologiniai tėvai su vaikais palaiko artimesnius ryšius[10], nors ši tendencija ir gali kisti populiarėjant pakartotinėms santuokoms ir patėvystei.

Tėvystė daro poveikį ir tėčio charakteriui, sprendimams, kurie nėra tiesiogiai susiję su vaikais. Pavyzdžiui, karininkai tėvai sprendimus priima atsargiau, labiau saugo savo pavaldinių gyvybes nei tie, kurie neturi vaikų[11]. Tėčio įsitraukimas į fizinę vaiko priežiūrą daro teigiamą poveikį ir vaikui[12].

8.3 Tėčio dalyvavimas naujagimio priežiūroje

pasitenkinimą, jaučiasi svarbūs naujagimio gyvenime, tačiau ir bijo, kad gali pakenkti naujagimiui[1]. Užsienio tyrimų rezultatai panašūs: neišnešiotų naujagimių tėčiai bijo, kad gali sužeisti savo vaiką, nenori prižiūrėti vaiko, kuris tėčio rankose nuolat verkia, labiau linkę prisidėti prie priežiūros, jei gimė dvyniai, jei mama gimdymo metu patyrė komplikacijų ir jai sunku rūpintis naujagimiu, jei mama pati skatina tėtį prisidėti prie priežiūros[13]. Vyrai suformuoja artimesnį ryšį su naujagimiu jei susilaukia daugiau paramos ir paskatinimo iš partnerės[14]. Dalis tėčių mano, kad jų artumas daro teigiamą įtaką naujagimiui, dalis mano, kad motinos artumas svarbesnis, o tėvui reikėtų rūpintis uždarbiu ir namais.

Tėčių požiūriui įtaką daro ir išsilavinimas – labiau išsilavinę vyrai linkę siekti lygybės su partnere, prisidėti tiek prie namų ruošos, tiek prie fizinės naujagimių priežiūros[15]. Išsilavinę tėčiai taip pat labiau nerimauja dėl tėvystės, tikisi sunkumų[16]. Tėčiai, gyvenantys valstybėse, kuriose kultūriškai priimta, kad tėčiai ir mamos turi būti lygūs, į naujagimio priežiūrą žiūri kaip į atsakomybę ir pareigą, neretai su mama pasidalija darbais (pavyzdžiui, naujagimio maitinimas – mamai, maudymas ir sauskelnių keitimas – tėčiui)[17].

Yra duomenų, kad vyrai, kurie yra bedarbiai ar uždirba nepakankamai, kad galėtų savarankiškai išlaikyti šeimą, taip pat yra labiau linkę prisidėti prie namų ruošos ir vaikų priežiūros[18]. Tai yra būdas pasijusti naudingam, vis tiek prisidėti prie šeimos gerovės. Šis reiškinys ypač dažnai pasireiškia, jei partnerė turi nuolatinį darbą. Naujagimių motinos iš karto po gimdymo į darbą negrįžta, tačiau tikėtina, kad dirbančių mamų nedirbantys sutuoktiniai iš anksto stengiasi daugiau prisidėti prie naujagimio priežiūros. Tėčiai kurie palaiko gerus santykius su mamomis taip pat yra labiau linkę joms padėti rūpintis naujagimiais ir vyresniais vaikais.

Tėčio dalyvavimas gimdyme taip pat yra svarbus faktorius. Mamos jaučia vaisiaus judesius, o tėčiai dažnai tikrai pasijunta tėvais tik tą akimirką, kai gimsta jų naujagimis. Tėčiai kurie patys perkerpa naujagimio virkštelę, simboliškai įveikia barjerą, skyrusį tėvą nuo naujagimio, labiau pasitiki savimi, jaučiasi labiau įtraukti į tėvystės procesą[23].

Yra ir biologinių veiksnių tiek iš tėčio, tiek iš naujagimio pusės. Vaisiai vienodai reaguoja į tėčio ir į mamos balsą, tačiau gimę kūdikiai labiau mėgsta klausyti motinos balso[24]. Vyrai, kurie yra mažiau jautrūs testosteronui, patiria didesnį neuronų atsaką smegenų regionuose, svarbiuose empatijai ir yra labiau linkę rūpintis naujagimiais[25]. Šių veiksnių koreguoti neįmanoma.

Tėčiai negali žindyti naujagimio. Dalis tėčių dėl to jaučiasi atstumti, norėtų naujagimį maitinti mišiniais, kai kurie jaučiasi bejėgiškai, kad negali be mamos pilnai pasirūpinti naujagimiu[26]. Vis dėlto, didžioji dalis tėčių supranta motinos pieno svarbą naujagimio sveikatai[27]. Motinos, kurios susilaukia palaikymo iš savo partnerių, žindo ilgiau[28].

Tėčiai (ir mamos) daugiau laiko leidžia su kūdikiais, nei su vyresniais vaikais, labiau prisideda prie pirmagimio, o ne tolimesnių vaikų priežiūros[29], taip pat aktyviau dalyvauja berniukų, o ne mergaičių priežiūroje[30]. Gali būti, kad pastarasis veiksnys svarbus tik tada, kai tėtis rūpinasi vyresniu vaiku, o ne naujagimiu.

9. TYRIMO METODIKA

Tiriamųjų parinkimas. Tiriamieji – tėčiai, kurie LSMU Neonatologijos klinikoje, Naujagimių ligų skyriuje, 2016 metų vasario-birželio mėnesiais lankė šiame skyriuje hospitalizuotus savo iki 28 dienų amžiaus naujagimius. Pavyko apklausti 60 tėčių, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir atsakė į visus anketos klausimus. Nebuvo galima didesnė imtis, nes nemažai tėčių naujagimių nelankė ar lankė retai, todėl nepavyko jų apklausti. Visi tiriamieji pasirašė „Informuoto asmens sutikimo formą“.

Tyrimo instrumentas. Tiriamieji užpildė anketą (1 priedas), kuri buvo sudaryta remiantis literatūros analize. Buvo siekiama įvertinti, ar literatūroje pateikti duomenys pasitvirtins praktikoje. Anketoje buvo pateikta 19 kiekybinių klausimų. Klausiama amžiaus (literatūroje teigiama, kad jaunesni tėčiai naujagimiais rūpinasi rečiau[9]), išsilavinimo (teigiama, kad aukštesnį išsilavinimą turintys tėčiai labiau prisideda prie naujagimio priežiūros[15]), vidutinių uždirbamų per mėnesį pajamų ir per savaitę darbe praleidžiamo laiko (pastebėta, kad nedirbantys ar trumpiau dirbantys, didesnes pajamas gaunantys tėčiai dažniau rūpinasi vaikais[9], [18]). Taip pat anketoje buvo klausiama, su kuriuo iš tėvų tėtis vaikystėje turėjo glaudesnį ryšį (teoriškai, artimą ryšį su savo tėvu palaikę tėčiai ir patys būna artimesni savo vaikams), kiek vaikų turi (literatūroje teigiama, kad pirmagimiais tėčiai linkę rūpintis labiau[29]), ar dabartinis naujagimis buvo planuotas (pastebėta, kad planuotais naujagimiais tėčiai rūpinasi labiau[20]), ar tėtis dalyvavo gimdyme (teigiama, kad gimdyme dalyvavę tėčiai labiau prisideda prie naujagimio priežiūros[23]), taip pat tėčių buvo prašoma įvertinti santykius su naujagimio motina (manoma, kad kuo santykiai geresni, tuo labiau tėtis nori jai padėti[14]). Anketoje buvo prašoma pažymėti, kokius naujagimio priežiūros veiksmus (nešiojimas ant rankų, kalbinimas, pagalba mamai maitinant naujagimį, sauskelnių keitimas, naujagimio prausimas) tėtis atlieka ir kaip tuo metu jaučiasi (pasididžiavimą, džiaugsmą, nerimą, abejingumą, atsakomybę, pavydą mamai, baimę naujagimiui pakenkti; jaučiuosi svarbus naujagimio gyvenime; manau, kad mamai naujagimį prižiūrėti sekasi geriau).

Tyrimo eiga. Tyrimas atliktas LSMU Neonatologijos klinikoje, Naujagimių ligų skyriuje, 2016 metų vasario-birželio mėnesiais. Atlikti tyrimą buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas 2016-02-08 Nr. BEC –MF-L47. Atliekant tyrimą, autoriui interesų konflikto nebuvo.

10. REZULTATAI

10.1 Tėčių atliekami naujagimių priežiūros veiksmai 1. lentelė Tėčių atliekami naujagimių priežiūros veiksmai Atlieka

nuolat

Atlieka kartais

Atlieka retai Dar neatlieka, bet planuoja

ateityje

Neatlieka ir neatliks

proc. n proc. n proc. n proc. n proc. n

Naujagimio nešiojimas ant rankų 18.33 11 63.33 38 1.67 1 16.67 10 0 0 Naujagimio kalbinimas 16.67 10 60 36 23.33 14 0 0 0 0 Pagalba mamai maitinant naujagimį 6.67 4 28.33 17 11.67 7 23.33 14 30 18 Sauskelnių keitimas 8.33 5 18.33 11 40 24 23.67 13 11.67 7 Prausimas 3.34 2 23.67 13 8.33 5 45 27 23.67 13

Tėčiai labiau linkę prisidėti prie žaidimo su naujagimiu, dėmesio jam rodymo, nei prie maitinimo ar higienos užtikrinimo, kuriuos dažniau palieka mamai. Visi tėčiai kalbino savo naujagimius. Net 30 proc. tėčių nepadeda ir neketina padėti mamai maitinti naujagimį. Net 45 proc. tėčių norėtų nuprausti savo naujagimį, tačiau to dar nepadarė.

10.2 Kaip tėčiai jaučiasi prižiūrėdami naujagimį

Nešiodami naujagimį ant rankų, tėčiai juto džiaugsmą (86 proc. n=43), atsakomybę (42 proc. n=21), pasididžiavimą (40 proc. n=20), jautėsi svarbūs naujagimio gyvenime (40 proc. n=20), bijojo naujagimiui pakenkti (38 proc. n=19), nerimavo (24 proc. n=12), manė, kad mamai naujagimį nešioti sekasi geriau (18 proc. n=9).

Kalbindami naujagimį, tėčiai juto džiaugsmą (83.33 proc. n=50), jautėsi svarbūs naujagimio gyvenime (40 proc. n=24), juto pasididžiavimą (16.67 proc. n=10), nerimavo (3.33 proc. n=2), manė, kad mamai naujagimį kalbinti sekasi geriau (3.33 proc. n=2). Nei vienas tėtis nejuto abejingumo. Nebuvo tėčių, kurie naujagimio nekalbintų.

Keisdami sauskelnes, didžioji dalis tėčių juto atsakomybę (85 proc. n=34), beveik pusė manė, kad mama sauskelnes pakeičia geriau (47.5 proc. n=19). Taip pat tėčiai juto savo svarbą naujagimio gyvenime (20 proc. n=8), bijojo naujagimiui pakenkti (15 proc. n=6), nerimavo (5 proc. n=2). Tai parodo, kad daliai tėčių trūksta žinių, įgūdžių, o kartu ir pasitikėjimo savimi. Dėl šių priežasčių mažėja noras rūpintis naujagimiu.

Naujagimius prausė tik trečdalis respondentų. Stebima, kad didelė dalis tėčių nepasitiki savo gebėjimu prausti naujagimį. Jų vyraujantys jausmai – atsakomybė, kurią jautė net 95 proc. (n=19), baimė naujagimiui pakenkti - 60 proc. (n=12), nerimas - 55 proc. (n=11). Džiaugsmą patyrė 55 proc. (n=11) respondentų, svarbūs naujagimio gyvenime pasijuto 40 proc. (n=8), kad mama nuprausia geriau manė 15 proc. (n=3).

Nei vienas tėtis nejuto abejingumo rūpindamasis savo naujagimiu.

10.3 Veiksniai, darantys įtaką tėčių norui dalyvauti naujagimių priežiūroje 10.3.1 Tėčių amžius

Iš apklausoje dalyvavusių tėčių, 18.33 proc. (n=11) buvo 25 metų ar jaunesni, 36.67 proc. (n=22) 26-30 metų, 25 proc. (n=15) 31-35 metų, 20 proc. (n=12) – vyresni nei 35 metų.

2. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimio priežiūroje priklausomybė nuo tėčių amžiaus iki 25 metų 26-30 metų 31-35 metai virš 35 metų

proc. n proc. n proc. n proc. n

Nešioja naujagimį 82 9 90.91 20 73.33 11 83.33 10

Kalbina naujagimį 100 11 100 22 100 15 100 12

Padeda maitinti 45.45 5 50 11 66.67 10 16.67 2

Keičia sauskelnes 63.63 7 72.72 16 73.33 11 50 6

Prausia 27.27 3 31.82 7 60 9 25 3

Skirtumas tarp skirtingo amžiaus tėčių noro nešioti naujagimius ant rankų nėra statistiškai reikšmingas (χ²=2.0073, p=0.570899). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=6.8547, p=0.076676). Skirtumas tarp tėčių noro keisti sauskelnes nėra statistiškai reikšmingas (χ²=4.2091, p=0.53016). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=4.8608, p=0.182278).

Daugiausiai naujagimiu rūpinasi 31-35 metų amžiaus tėčiai, mažiausiai – vyresni nei 35 metų amžiaus tėčiai, tačiau skirtumai nėra statistiškai reikšmingi.

Naujagimius ligoninėje lankančių tėčių pasiskirstymas pagal įgytą išsilavinimą netolygus – didžioji dalis tėčių (75 proc.) buvo įgiję bent jau bakalauro laipsnį, tačiau buvo ir nebaigusių vidurinio mokslo.

3. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimio priežiūroje priklausomybė nuo išsilavinimo Vidurinis ar nebaigtas vidurinis Aukštasis

proc. n proc. n Nešioja naujagimį 86.67 13 82.23 37 Kalbina naujagimį 100 15 100 45 Padeda maitinti 33.33 8 51.11 23 Keičia sauskelnes 53.33 7 71.11 32 Prausia 13.33 2 44.44 20

Naujagimius dažniau nešioja žemesnio išsilavinimo tėčiai, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (χ²=0.16, p=0.689157). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimius nėra statistiškai reikšmingas (χ²=0.0222, p=0.881432). Skirtumas tarp noro keisti sauskelnes nėra statistiškai reikšmingas (χ²=2.9548, p=0.85622). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimius yra statistiškai reikšmingas (χ²=4.689, p=0.030356). Aukštąjį išsilavinimą įgiję tėčiai labiau linkę atlikti visus naujagimio priežiūros veiksmus išskyrus nešiojimą ant rankų, tačiau reikšmingas tik noras naujagimį prausti.

10.3.3 Tėčių uždirbamos pajamos

Anketoje buvo klausiama, kiek tėčiai vidutiniškai uždirba per mėnesį. Pagal pajamas tėčiai pasiskirstė labai tolygiai (14 tiriamųjų uždirbo iki 350 eurų, 16 – 351-500 eurų, dar 16 uždirbo 501-700 eurų, o likę 14 uždirbo daugiau nei 501-700 eurų).

4. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimio priežiūroje priklausomybė nuo uždirbamų per

mėnesį pajamų

iki 350 eurų 351-500 eurų 501-700 eurų virš 700 eurų

proc. n proc. n proc. n proc. n

Nešioja naujagimį 64.29 9 93.75 15 100 16 71.43 10

Kalbina naujagimį 100 14 100 16 100 16 100 14

Padeda maitinti 21.43 3 62.5 10 56.25 9 50 7

Keičia sauskelnes 50 7 75 12 81.25 13 57.14 8

Skirtumas tarp tėčių, gaunančių didesnes ar mažesnes pajamas, noro nešioti naujagimius ant rankų nėra statistiškai reikšmingas (χ²=7.2139, p=0.65383). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=5.7612, p=0.123826). Skirtumas tarp tėčių noro keisti sauskelnes nėra statistiškai reikšmingas (χ²=4.3527, p=0.225813). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=4.8525, p=0.182924).

Dažniau naujagimiu rūpinasi 501-700 eurų per mėnesį uždirbantys tėčiai, mažiausiai prie priežiūros prisideda mažiausias pajamas uždirbantys tėčiai, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

10.3.4 Laikas, kurį tėčiai praleidžia darbe

Tiriamųjų buvo klausiama, kiek valandų per savaitę jie vidutiniškai praleidžia darbe. Bedarbiai tėčiai buvo sujungti su dirbančiais mažiau nei 15 val. Daugiausia buvo 36-45 val. dirbančių tėčių (n=21), taip pat >45 val. dirbančių tėčių (n=16). 15-35 val. dirbo 11 tiriamų tėčių, mažiau nei 15 val. – 12 tiriamųjų.

5. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimių priežiūroje ryšys su laiku, kurį tėčiai per savaitę

praleidžia darbe

<15 valandų (val.)

15-35 val. 36-45 val. >45 val.

proc. n proc. n proc. n proc. n

Nešioja naujagimį 83.33 10 100 11 80.95 17 75 12

Kalbina naujagimį 100 12 100 11 100 21 100 16

Padeda maitinti 50 6 54.55 6 52.38 11 31.25 5

Keičia sauskelnes 83.33 10 72.73 8 71.43 15 43.75 7

Prausia 58.33 7 45.45 5 28.57 6 12.50 2

Skirtumas tarp tėčių darbo valandų ir naujagimio nešiojimo nėra statistiškai reikšmingas (χ²=6.6444, p=0.84139). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=1.2139, p=0.749681). Skirtumas tarp tėčių dalyvavimo sauskelnių keitime nėra statistiškai reikšmingas (χ²=5.6774, p=0.128407). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimį yra statistiškai reikšmingas (χ²=7.8901, p=0.048339). Trumpiau nei 15 val. dirbantys arba visai nedirbantys tėčiai labiau linkę prižiūrėti naujagimius, o daugiau nei 45 val. dirbantys tėčiai prisideda mažiausiai, tačiau dėl mažos imties didelė dalis šių skirtumų nėra statistiškai reikšmingi. Nuo darbo valandų reikšmingai priklauso tik tėčio dalyvavimas naujagimio prausime - trumpiau dirbantys tėčiai yra labiau linkę prausti naujagimius.

Tiriamųjų buvo klausiama, kiek vaikų jie turi. Didesnioji dalis tėčių (n=29) susilaukė pirmo vaiko. Antro vaiko susilaukė 22 tėčiai, trečio ar daugiau – 9 tėčiai.

6. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimio priežiūroje priklausomybė nuo vaikų skaičiaus Pirmas vaikas Antras vaikas Daugiau nei 2 vaikai

proc. n proc. n proc. n

Nešioja naujagimį 89.66 26 77.27 17 77.78 7

Kalbina naujagimį 100 29 100 22 100 9

Padeda maitinti 62.07 18 36.36 8 22.22 2

Keičia sauskelnes 79.31 23 59.09 13 44.44 4

Prausia 41.38 12 31.82 7 33.33 3

Skirtumas tarp tėčių, besirūpinančių pirmu, antru ar tolimesniu vaiku noro nešioti naujagimius ant rankų nėra statistiškai reikšmingas (χ²=1.6163, p=0.445682). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimį yra statistiškai reikšmingas (χ²=6.6154, p=0.0366). Skirtumas tarp tėčių noro keisti sauskelnes nėra statistiškai reikšmingas (χ²=4.6544, p=0.097569). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=0.5431, p=0.762192). Tėčiai labiausiai linkę prisidėti prie pirmagimio priežiūros, nors statistiškai reikšmingas tik tėčių dalyvavimas pirmagimio maitinime.

10.3.6 Veiksniai iki naujagimio gimimo

Buvo klausiama, ar naujagimis gimė iš planuoto nėštumo, ar tėtis dalyvavo gimdyme. 7. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimio priežiūroje priklausomybė nuo nėštumo

planuotumo

Planuotas nėštumas Neplanuotas nėštumas

proc. n proc. n Nešioja naujagimį 86.49 32 82.60 19 Kalbina naujagimį 100 37 100 23 Padeda maitinti 59.46 22 26.09 6 Keičia sauskelnes 72.97 27 56.52 13 Prausia 45.95 17 21.74 5

statistiškai reikšmingas (χ²=3.5789, p=0.058518). Nors procentaliai tėčiai labiau rūpinasi planuotais naujagimiais, tačiau statistiškai reikšmingas tik planuoto vaiko susilaukusių tėčių didesnis noras padėti mamai maitinti.

8. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimio priežiūroje priklausomybė nuo tėčio dalyvavimo

gimdyme Dalyvavo Nedalyvavo proc. n proc. n Nešioja naujagimį 84.85 28 81.48 22 Kalbina naujagimį 100 33 100 27 Padeda maitinti 63.64 21 25.93 7 Keičia sauskelnes 72.73 24 55.56 15 Prausia 54.55 18 25.93 7

Skirtumas tarp tėčių, dalyvavusių ir nedalyvavusių gimdyme, noro nešioti naujagimius ant rankų nėra statistiškai reikšmingas (χ²=0.1212, p=0.727724). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimį yra statistiškai reikšmingas (χ²=8.4848, p=0.003581). Skirtumas tarp tėčių noro keisti sauskelnes nėra statistiškai reikšmingas (χ²=1.9247, p=0.165335). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimį yra statistiškai reikšmingas (χ²=5.0043, p=0.025284). Gimdyme dalyvavę tėčiai naujagimiais rūpinasi, juos prižiūri dažniau. Statistiškai reikšmingas šių tėčių dažnesnis dalyvavimas naujagimio prausime ir maitinime.

10.3.7 Santykis su naujagimio motina

Tėčių buvo prašoma įvertinti santykius su naujagimio motina. Tik 6 tėčiai šiuos santykius įvardijo kaip blogus, dar 8 – kaip vidutiniškus, o likę – kaip gerus ar labai gerus.

9. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimių priežiūroje ryšys su santykiais tarp naujagimio

tėčio ir mamos

Santykiai labai geri

Santykiai geri Santykiai vidutiniški

Santykiai blogi

proc. n proc. n proc. n proc. n

Nešioja naujagimį 100 21 92 23 50 4 33.33 2

Kalbina naujagimį 100 21 100 25 100 8 100 6

Padeda maitinti 76.19 16 40 10 25 2 0 0

Keičia sauskelnes 71.43 15 68 17 62.50 5 50 3

Skirtumas tarp tėčių santykių su partnere ir naujagimio nešiojimo ant rankų yra statistiškai reikšmingas (χ²=19.0861, p=0.000262). Skirtumas tarp tėčių noro padėti maitinti naujagimį yra statistiškai reikšmingas (χ²=122153, p=0.006681). Skirtumas tarp tėčių noro keisti sauskelnes nėra statistiškai reikšmingas (χ²=1.0468, p=0.789933). Skirtumas tarp tėčių noro prausti naujagimį nėra statistiškai reikšmingas (χ²=3.2486, p=0.354865).

Tėčiai, kurie su naujagimio mama palaiko labai gerus santykius, prie naujagimio priežiūros prisideda labiau, nors statistiškai reikšmingas tik dažnesnis dalyvavimas maitinime ir naujagimio nešiojimas.

10.3.8 Tėčio ryšys su savo tėvu vaikystėje

Didžioji dalis tėčių (n=38) palaikė vienodai artimus santykius tiek su tėvu, tiek su motina. Dar 14 tėčių buvo artimesni motinai (arba augo iš viso be tėvo ar tėvo vaidmenį užėmusio vyro), o likę 8 – artimesni tėvui (arba augo iš viso be motinos).

10. Lentelė Tėčių dalyvavimo naujagimių priežiūroje priklausomumas nuo tėčio

santykių su savo tėvais vaikystėje

Artimesnis tėvui Vienodas ryšys su abiem tėvais

Artimesnis motinai

proc. n proc. n proc. n

Nešioja naujagimį 75 6 84.21 32 85.72 12

Kalbina naujagimį 100 8 100 38 100 14

Padeda maitinti 62.50 5 39.47 15 50 7

Keičia sauskelnes 87.50 7 63.16 24 64.29 9

Prausia 37.50 3 31.58 12 35.72 5

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Tėčiai dažniau prisideda prie žaidimo su naujagimiu (nešiojimo, kalbinimo), nei prie maitinimo ar higienos užtikrinimo, kuriuos dažniau palieka mamai. Tai sutampa su užsienio autorių duomenimis[7].

Rūpindamasis naujagimiu, nei vienas tėtis nejuto abejingumo. Visi tėčiai kalbino savo naujagimius. Nešiodami naujagimį ant rankų, kalbindami jį tėčiai juto džiaugsmą, atsakomybę, pasididžiavimą, jautėsi svarbūs. Tačiau nešiodami dar ir bijojo naujagimiui pakenkti, nerimavo, manė, kad mamai naujagimį nešioti sekasi geriau. Galima teigti, kad tėčiai naujagimius ant rankų imtų dažniau, jeigu būtų mokomi, kaip tai daryti, nuraminami, padrąsinami.

Padėdami mamai maitinti naujagimį, tėčiai jautė džiaugsmą, tačiau dalis tėčių manė, kad trukdo mamai, pavydėjo jai ryšio su naujagimiu. Užsienio autorių duomenimis, tėčiai neretai pavydi žindančios mamos ir naujagimio ryšio[26], mamos gebėjimo žindyti kūdikį. Tėčius reikėtų paskatinti dažniau prisidėti prie maitinimo, patikinti, kad jų dalyvavimas netrukdys mamai, nes tėčio įsitraukimas labai svarbus. Jis ne tik stiprina ryšį tiek tarp abiejų tėvų, tiek tarp tėčio ir naujagimio, bet ir skatina mamą žindyti ilgesnį laikotarpį, taip teigiamai veikdamas kūdikio sveikatą.

Keisdami sauskelnes, didžioji dalis tėčių juto atsakomybę, beveik pusė manė, kad mama sauskelnes pakeičia geriau, dalis bijojo naujagimiui pakenkti. Du trečdaliai tiriamųjų dar nebuvo prausę savo naujagimio, tai parodo, kad tėčiams trūksta žinių, įgūdžių, o kartu ir pasitikėjimo savimi. Dėl šių priežasčių mažėja noras rūpintis naujagimiu, priežiūra paliekama mamai.

Atliktame tyrime tėčių amžius nebuvo statistiškai reikšmingas, nors tėčiai 31-35 metų kategorijoje procentaliai naujagimiu rūpindavosi dažniausiai. Tėčiai, kurių amžius virš 35 metų, rečiau prisidėjo prie naujagimio priežiūros, galbūt todėl, kad vyresni tėčiai labiau linkę laikytis nuomonės, kad naujagimis – motinos rūpestis, vyrui nepriklauso rūpintis mažais vaikais. Mažiau prie priežiūros prisidėjo ir jaunesni nei 25 metų amžiaus tėvai. Užsienio autorių duomenimis, tėčiai iki 25 metų naujagimiais linkę rūpintis mažiau nei vyresnio amžiaus tėčiai dėl nepasitikėjimo savimi, finansinio nesaugumo[19]. Taip pat jaunesnių tėčių naujagimiai dažniau būna neplanuoti.

Pasak užsienio autorių, mažesnes pajamas gaunantys tėčiai kartais itin aktyviai prisideda prie naujagimio priežiūros norėdami pasijusti reikalingi[18], tačiau daug dėmesio ir atsakomybės vaikams jaučiantys vyrai paprastai uždirba didelį atlyginimą[9]. Šiame tyrime, galbūt dėl mažesnės imties, nepastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingas pajamas gaunančių tėčių. Vis dėlto pastebėta tendencija, kad ilgą laiką darbe praleidžiantys tėčiai mažiau prisideda prie priežiūros, ypač prie prausimo, dažniau tai palieka mamai, galbūt dėl laiko trūkumo, darbe patiriamo nuovargio. Kita vertus, bedarbiai ar mažas pajamas uždirbantys tėčiai prie priežiūros prisidėjo mažiausiai.

Nors buvo mažiau patyrę, pirmagimiais tėčiai rūpinosi dažniau, negu vėliau gimusiais vaikais. Nuo vaikų skaičiaus šeimoje ypač priklausė tėčių noras padėti mamai maitinti naujagimį – pirmagimį maitinti padėdavo dažniau. Kiti skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Reikia pastebėti, kad ne pirmo vaiko susilaukę tėčiai paprastai būdavo vyresni, neretai jų santykiai su partnere būdavo ne tokie šilti. Užsienio autorių duomenys taip pat teigia, kad pirmagimiais rūpinamasi labiau[29].

Pasak užsienio literatūros, neplanuotais naujagimiais rūpinamasi mažiau, nes jų tėvai dažnai būna sunerimę dėl galimų finansinių sunkumų, apimti streso, kartais nukenčia tėvų santykių kokybė[20]. Planuoto vaiko susilaukę tėvai dažniausiai yra artimesni, palaiko geresnius tarpusavio santykius, nei susilaukę neplanuoto. Tikėtina, kad naujagimį planavę tėvai partnerės nėštumo laikotarpiu daugiau domėjosi naujagimio priežiūra, mokėsi, kaip ją atlikti, ruošėsi vaiko gimimui. Šiame tyrime pastebėta, kad nuo nėštumo planuotumo statistiškai reikšmingai priklausė tėčių noras padėti mamai žindyti – prie planuotų naujagimių žindymo tėčiai prisidėdavo dažniau.

Gimdyme dalyvavę tėčiai naujagimiais rūpinosi, juos prižiūrėjo dažniau. Šie tėčiai jau gimdymo metu pasijunta naujagimio gyvenimo dalimi. Taip pat teigiama ir užsienio literatūroje[23]. Kita vertus, toks tėtis, kuris norėjo dalyvauti gimdyme, greičiausiai jau ir taip domėjosi naujagimiu, jo gyvenimu, dar prieš naujagimiui gimstant domėjosi, kaip jį prižiūrėti. Dalyvavę gimdyme tėčiai labiau norėjo prausti naujagimį ir padėti mamai maitinti.

Pastebėta, kad tėčiai, kurie su naujagimio mama palaiko labai gerus santykius, prie naujagimio priežiūros prisideda labiau. Tikėtina, kad šie tėčiai nemano, kad kišasi į mamos ir kūdikio santykį, nebijo prisijungti, nori mamai padėti, praleisti su ja daugiau laiko. Nuo santykių su mama šiltumo ypač priklauso tėčių noras nešioti naujagimį ir padėti mamai jį maitinti. Užsienio tyrėjai pabrėžia, kad tėčiai labiau linkę prižiūrėti naujagimius, kai palaiko gerus santykius su mama, mamos pačios juos skatina, padrąsina.[13, 14]

12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

a. Nėščiųjų mokyklėlėse su lėlėmis naujagimio priežiūros mokyti tiek būsimas mamas, tiek ir tėčius, kad jie drąsiau pasijustų prižiūrėdami naujagimius.

b. Į socialinius tinklus patalpinti reklamą apie vaikų priežiūrą su nuorodomis į nėščiųjų mokyklėles.

13. IŠVADOS

1. Nustatyta, kad tėčiai atlieka šiuos naujagimių priežiūros veiksmus: nešioja naujagimį ant rankų, kalbina naujagimį, padeda mamai naujagimį maitinti, keičia sauskelnes, naujagimius prausia. Rečiausiai tėčiai prisideda prie maitinimo. Dažniausiai tėčiai naujagimį kalbina. Rūpindamiesi naujagimiu, tėčiai juto džiaugsmą, pasididžiavimą, atsakomybę, pasijuto svarbūs naujagimio gyvenime. Dalis tėčių nerimavo, bijojo naujagimiui pakenkti, nepasitikėjo savo gebėjimais, manė, kad mama prižiūri geriau.

2. Prie naujagimio priežiūros labiau linkę prisidėti tėčiai, kurie įgiję aukštesnį išsilavinimą, mažiau laiko praleidžiantys darbe, palaikantys artimus santykius su naujagimio motina ir todėl norintys jai padėti, dalyvavę gimdyme, susilaukę pirmagimio, susilaukę planuoto kūdikio.

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Starik J., Butkevičienė R. Tėčių dalyvavimo neišnešiotų naujagimių slaugoje patirtis. Magistro darbas, 2009 metai.

2. Vaškelytė A., Butkevičienė R. Neišnešiotų naujagimių tėvų poreikiai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Daktaro disertacija. 2009 m.

3. Friedman MM, Bowden VR, Jones EG. Family nursing. Research, theory, practice. Norwalk, Connecticut: Appleton&Lange, 2003.

4. Kotelchuck, M. (1976). The infant’s relationship to the father: Experimental evidence. In M. E. Lamb (Ed.), The role of the father in child development (pp. 329–344). New York: John Wiley & Sons.

5.Gayle Cudé, PhD, RN and Karen Winfrey, MS, RN (2007) The Hidden Barrier. Gender Bias: Fact or Fiction? Nursing for Women‘s Health June/July 2007, 256-265

6. Jyotsna Pattnaik Guest Editor & Rajalakshmi Srirarm Guest Editor (2010) Father/Male Involvement in the Care and Education of Children: History, Trends, Research, Policies, and Programs around the World, Childhood Education, 86:6, 354-359

7. Casper, L. M., & Bianchi, S. M. (2002). Continuity and change in the American family. Thousand Oaks, CA: Sage.

8. Alison Smith Koslowski (2010) Working Fathers in Europe: Earning and Caring, European Sociological Review Volume 27 Number 2 2011 230–245

9. Andrea Doucet (2015) Parental Responsibilities: Dilemmas of Measurement and Gender Equality, Journal of Marriage and Family 77 (February 2015): 224–242

10. Daly, M., & Wilson, M. I. (2000). The evolutionary psychology of marriage and divorce. In L. J. Waite (Ed.), The ties that bind: Perspectives on marriage and cohabitation (pp. 91-110). New York, NY: Aldine de Gruyter.

11. Wing Commander M.R. Osman Raf (2003) Officers as fathers: What is the impact of fatherhood on military decision-making during conflict?, Defence Studies, 3:3, 63-86

12. Marsiglio, W., Amato, P., Day, R., & Lamb, M. (2000). Scholarship on fatherhood in the 1990s and beyond. Journal of Marriage and the Family, 62, 1173-1191.

14. Ching-Yun Yu, Chich-Hsiu Hung, Te-Fu Chan, Ching-Hsueh Yeh and Chien-Yu Lai (2011) Prenatal predictors for father–infant attachment after childbirth, Journal of Clinical Nursing, 21, 1577–1583

15. Akiko Yoshida (2012) Dads Who Do Diapers: Factors Affecting Care of Young Children by Fathers, Journal of Family Issues, 33(4) 451-477

16. Jan E. Thomas PhD, Ann-Kathrine Boner MSc, RNM and Ingegerd Hildingsson PhD, RNM (2011), Fathering in the first few months, Scandinavian Journal of Caring Sciences, 2011; 25; 499– 509

17. Petteri Eerola (2014) Nurturing, breadwinning, and upbringing: paternal responsibilities by Finnish men in early fatherhood, Community, Work & Family, 17:3, 308-324

18. Kathryn D. Linnenberg (2012) “CinderFella” and First-Shift Fathers: The Effect of Work Schedule on Father Involvement, Sociological Focus, 45:3, 203-220

19. Atcharawadee Sriyasak, RN, MSc,, Anna-Lena Almqvist, PhD, Chaweewan Sridawruang, PhD and Elisabet Häggström-Nordin, PhD (2015) Father role: A comparison between teenage and adult first-time fathers in Thailand, Nursing and Health Sciences, 17, 377–386

20. Jacinta Bronte-Tinkew , Mindy E. Scott , Allison Horowitz & Emily Lilja (2009) Pregnancy Intentions During the Transition to Parenthood and Links to Coparenting for First-Time Fathers of Infants, Parenting, 9:1-2, 1-35

21. Rachel Bradley & Pauline Slade (2011) A review of mental health problems in fathers following the birth of a child, Journal of Reproductive and Infant Psychology, 29:1, 19-42

22. Janice H. Goodman, Influences of Maternal Postpartum Depression on Fathers and on Father– Infant Interaction, Infant Mental Health Journal, Vol. 29(6), 624–643 (2008)

23. Brandao S. & Figueiredo B. (2012) Fathers’ emotional involvement with the neonate: impact of the umbilical cord cutting experience. Journal of Advanced Nursing 68(12), 2730–2739

24. Grace Y. Lee, Barbara S. Kisilevsky (2012), Fetuses Respond to Father’s Voice But Prefer Mother’s Voice after Birth, Developmental Psychobiology 56: 1–11.

25. Jennifer S. Mascaro, Patrick D. Hackett, Harold Gouzoules, Adriana Lori, and James K. Rilling (2013), Behavioral and genetic correlates of the neural response to infant crying among human fathers, Social Cognitive and Affective Neuroscience (2014) 9, 1704 -1712

26. Amy Brown and Ruth Davies (2014) Fathers’ experiences of supporting breastfeeding: challenges for breastfeeding promotion and education, Maternal and Child Nutrition (2014), 10, pp. 510–526

28. Shepherd, C., Power, K., & Carter, H. (2000). Examining the correspondence of breastfeeding and bottle-feeding couples’ infant feeding attitudes. Journal of Advanced Nursing, 31(3), 651-660. 29. Combs-Orme, T., & Renkert, L. E. (2009). Fathers and their infants: Caregiving and affection in the modern family. Journal of Human Behavior in the Social Environment, 19, 394-418.

30. Lundberg, S., McLanahan, S., & Rose, E. (2007). Child gender and father involvement in families. Demography, 44, 79-92.

Priedas Nr. 1

ANKETA

1. Kiek Jums metų? (įrašyti) ...

2. Koks yra Jūsų išsilavinimas? (apibraukti vieną) a) Nebaigtas vidurinis

b) Vidurinis

c) Bakalauras ar jo atitikmuo d) Magistras ar jo atitikmuo e) Aukštesnis nei magistratūra

3. Kokios vidutiniškai Jūsų per mėnesį uždirbamos pajamos? a) Iki 350 eurų

b) 350-500 eurų c) 501-700 eurų d) virš 700 eurų

4. Kiek vidutiniškai valandų per savaitę praleidžiate darbe? a) Mažiau nei 15 val.

b) 15-34 val c) 35-45 val

d) Daugiau nei 45 val. e) Esu bedarbis

5. Koks vaikystėje buvo Jūsų ryšys su tėvu ar tėvo vaidmenį užėmusiu vyru? a) Neturėjau tokio ryšio

b) Buvau artimesnis motinai

c) Vienodai artimi santykiai su abiem tėvais d) Buvau artimesnis tėvui

e) Mane augino vien tik tėvas 6. Kiek vaikų turite?...

7. Ar Jūsų naujagimis buvo planuotas? Taip Ne

8. Ar dalyvavote gimdyme? Taip Ne

9. Kaip įvardytumėte savo santykius su naujagimio motina? a) Labai geri

b) Geri c) Vidutiniški d) Blogi

b) Taip, kartais c) Taip, retai

d) Dar ne, bet ketinu e) Ne, ir neketinu

11. Ką jaučiate nešiodamas naujagimį ant rankų? (pažymėti viską, kas tinka) a) Pasididžiavimą

b) Džiaugsmą c) Nerimą d) Atsakomybę e) Abejingumą

f) Jaučiuosi svarbus naujagimio gyvenime g) Bijau, kad pakenksiu naujagimiui

h) Manau, kad mama naujagimį nešioja geriau

12. Ar kalbinate naujagimį? (Jeigu atsakėte „ne“, pereikite prie 21 klausimo) a) Taip, nuolat

b) Taip, kartais c) Taip, retai

d) Dar ne, bet ketinu e) Ne, ir neketinu

13. Ką jaučiate kalbindamas naujagimį? (pažymėti viską, kas tinka) a) Pasididžiavimą

b) Džiaugsmą c) Nerimą d) Atsakomybę e) Abejingumą

f) Jaučiuosi svarbus naujagimio gyvenime

g) Manau, kad mamai naujagimį kalbinti sekasi geriau

14. Ar padedate mamai maitinti naujagimį? (Jeigu atsakėte „ne“, pereikite prie 23 klausimo) a) Taip, nuolat

b) Taip, kartais c) Taip, retai

d) Dar ne, bet ketinu e) Ne, ir neketinu

15. Ką jaučiate padėdamas mamai maitinti naujagimį? (pažymėti viską, kas tinka) a) Pasididžiavimą b) Džiaugsmą c) Nerimą d) Atsakomybę e) Pavydą mamai f) Abejingumą

g) Jaučiuosi svarbus naujagimio gyvenime h) Bijau, kad pakenksiu naujagimiui

i) Manau, kad mamai patogiau maitinti be manęs

a) Taip, nuolat b) Taip, kartais c) Taip, retai

d) Dar ne, bet ketinu e) Ne, ir neketinu

17. Ką jaučiate keisdamas naujagimiui sauskelnes? (pažymėti viską, kas tinka) a) Pasididžiavimą

b) Džiaugsmą c) Nerimą d) Atsakomybę e) Abejingumą

f) Jaučiuosi svarbus naujagimio gyvenime g) Bijau, kad pakenksiu naujagimiui

h) Manau, kad mama naujagimiui sauskelnes keičia geriau nei aš

18. Ar prausiate/padedate prausti naujagimį? (Jeigu atsakėte „ne“, pereikite prie 27 klausimo) a) Taip, nuolat

b) Taip, kartais c) Taip, retai

d) Dar ne, bet ketinu e) Ne, ir neketinu

19. Ką jaučiate prausdamas naujagimį? (pažymėti viską, kas tinka) a) Pasididžiavimą

b) Džiaugsmą c) Nerimą d) Atsakomybę e) Abejingumą

f) Jaučiuosi svarbus naujagimio gyvenime g) Bijau, kad pakenksiu naujagimiui