LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS
Giedr÷ Valauskait÷
Šunų paveldimos akių ligos
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: prof. dr. Ilona Miceikien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas,,,Šunų paveldimos akių ligos“. 1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete, Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 – 01 – 25 Giedr÷ Valauskait÷ (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 – 01 - 25 Giedr÷ Valauskait÷ (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2013 – 01 - 25 Prof. Dr. Ilona Miceikien÷ (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute
2013 – 01 – 14 Protokolo Nr. 6 Prof. Dr. Ilona Miceikien÷ (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(katedros vadov÷s vardas pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
Terminų ir santrumpų sąrašas ... 5
Įvadas ... 6
1. Literatūros apžvalga... 7
1.1. Akies sandara ... 7
1.2. Genetin÷s šunų akių ligos………..11
1.2.1. Persistentin÷ vyzdžio membrana (PVM)... 11
1.2.2. Persistentinis hiperplazinis pirminis stiklakūnis (PHPS) ... 12
1.2.3. Paveldima katarakta ... 13
1.2.4. Regos nervo hipoplazija (RNH)... 14
1.2.5. Tinklain÷s displazija (TD)... 15
1.2.6. Koli akių anomalija (KAA)... 17
1.2.7. Entropija (akių vokų užsivertimas į vidų) ... 18
1.2.8. Ektropija (akių vokų išsivertimas į išorę) ... 19
1.2.9. Distichiaz÷... 20
1.2.10. Ragenos distrofija... 22
1.2.11. Pirminis akies lęšio išnirimas... 23
1.2.12. Progresuojanti tinklain÷s atrofija ... 24
1.2.13. Tinklain÷s pigmentinio epitelio distrofija ... 25
1.2.14. Pirmin÷ glaukoma ... 26
1.3. Paveldimų akių ligų DNR tyrimai ... 27
1.4. Lietuvos kinologų draugijos reikalavimai d÷l akių tyrimų ... 29
2. Tyrimų medžiaga ir metodai ... 31
2.1. Tyrimų medžiaga ... 31
2.2. Tyrimų metodai ... 31
2.2.1. Oftalmoskopija ... 33
2.3. Anketavimas... 33
3. Tyrimų rezultatai ir aptarimas... 34
3.1. Duomenys apie šunų genetines akių ligas veterinarijos klinikose ... 34
3.2. Genetinių veiksnių – veisl÷s, lyties, amžiaus – įtaka šunų paveldimų akių ligų paplitimui... 39
3.3. Visuomen÷s pateikta informacija apie šunų akių ligas ... 45
3.4. Aptarimas ... 51
4. Išvados ir pasiūlymai ... 53
4.1. Išvados ... 53
TERMINŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
Aleliai – skirtingos tos paties geno formos, lemiančios alternatyvias to paties požymio išraiškas.
Dominantinis alelis - genas, fenotipiškai pasireiškiantis visada DNR – deoksiribonukleorūgštis, iš nukleotidų sudarytas polimeras.
Fenotipas- organizmo savybių, požymių, sandaros strukūrų ir funkcijų visuma, susidariusi per jo individualią raidą.
Genas – Paveldimas informacijos biologinis vienetas, lemiantis organizmo požymius ir savybes.
Genotipas – iš t÷vų paveld÷to organizmo genų visuma. Gali skirtis nuo fenotipo. Monogenin÷s ligos – vieno geno pakitimo sukeltos ligos.
Mutacija –paveldimas organizmo genetin÷s medžiagos pakitimas, lemiantis naujų organizmo požymių atsiradimą.
Poligenin÷s mutacijos – mutacijos įvykusios keliuose genuose.
Recesyvinis genas - genas, fenotipiškai pasireiškiantis tik tada, jei geną gauna iš abiejų t÷vų, nes recesyvinį alelį stelbia dominuojantis alelis.
PVM – Persistentin÷ vyzdžio membrana.
PHPS – persistentinis hiperplazinis pirminis stiklakūnis. KKA – Koli akių anomalija.
PTA – Progresuojanti tinklain÷s atrofija. TD – Tinklain÷s displazija
Įvadas
Paveldimumas - tai organizmo savyb÷ perduoti palikuoniams savo požymius ir individualios raidos savitumą. Chromosomin÷ paveldimumo teorija teigia, kad materialusis organizmo požymių ir savybių paveld÷jimo pagrindas yra chromosomos, o paveldimumo vienetas genas (Rančelis, 2000).
Paveldimi ne tik požymiai, bet ir ligos. Tai svarbu žinoti veisiant grynaveislius šunis. Selekcinio veisimo d÷ka ne tik gauname reikiamų požymių šunų populiaciją, bet ir nepaliekame genetinio pasirinkimo, nes kryžmindami vienodo genotipo panašaus fenotipo (dydžio, spalvos) šunis padidiname tikimybę pasireikšti nepageidaujamiems, potencialiai pavojingiems genams (Šuns enciklopedija, 2005). Norint išsaugoti pageidaujamus fenotipinius požymius, besivaikant idealių standartų, dažnai visiškai pamirštamas genotipas. Beprasmiška tik÷tis, kad ribotas daugumos veislių genofondas be galo ir krašto duos aukštą vertę turinčius šunis (Draudvilait÷ ir kt., 2004).
Iš viso yra žinoma 350 šunų paveldimų ligų, kurių sąrašas nuolat papildomas naujomis. Apie 50% genetinių defektų paveld÷jimo būdas n÷ra ištirtas. Viso 70% šunų paveldimų ligų yra lemiamos pavienių genų defektų (monogenin÷s ligos), kurių paveld÷jimas yra autosominio resecyvinio tipo. Apie 15% paveldimų genų defektų yra autosominio dominantinio tipo. 10% atitenka paveldimoms ligoms, kurios turi daugiau nei vieno geno mutaciją (poligenin÷s mutacijos). Tokias ligas sunku nustatyti, nes nežinomas mutavusių genų kiekis bei kokią įtaką daro kiekvienas mutavęs genas ligos eigai. 5% ligų yra „sukibę“ su lytinę X chromosoma (George et al., 2000).
Darbo tikslas: išanalizuoti šunų paveldimas akių ligas. Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą apie šunų genetinių akių ligų paveld÷jimą, klinikinius požymius.
2. Ištirti šunų paveldimas akių ligų pasitaikymo dažnumą įvairiose veterinarin÷se klinikose.
3. Įvertinti genetinių veiksnių – veisl÷s, lyties, amžiaus - įtaką šunų paveldimų akių ligų paplitimui.
1. Literatūros apžvalga 1.1. Akies sandara
Akis yra reg÷jimo organas. Tai svarbiausias jutimo organas, kuris pateikia greitą, labai jautrų ir platų aplinkos erdvinį įvairaus nuotolio suvokimą. Jis iš organizmą supančios aplinkos priima iki 85 proc. visos informacijos. Adekvatus akies dirgiklis yra šviesos fotonai, kuriuos dioptrinis aparatas (ragena, akies kamerų skystis, lęšis ir stiklakūnis) fokusuoja į abiejų akių tinklainę, o kolbeliškieji ir lazdeliniai epiteliocitai juos paverčia nerviniais impulsais. Akis sudaryta iš akies obuolio ir priedinių akies organų (Padaiga ir kt., 2006).
1 pav. Akies sandara
(http://www.merckmanuals.com/pethealth/dog_disorders_and_diseases/eye_disorders_of_dogs/eye_st ructure_and_function_in_dogs.html)
Priediniai akies organai - priediniams akių organams priklauso: akies orbita, fascijos ir akies raumenys, vokai, trečiasis vokas, jungin÷ (voko gleivin÷), ašarų aparatas, kraujagysl÷s ir nervai (Padaiga ir kt., 2006).
kaktikaulio ir skruostikaulio antkauliais. Viduje orbital÷s yra kanalai ir plyšiai, pro kuriuos praeina kraujagysl÷s ir nervai.
Fascijos ir akies raumenys - fascijų sluoksniai apsupa akies obuolį, reg÷jimo nervą ir akies raumenis. Svarbiausi akies raumenys skirstomi į tris grupes: vidinis raumuo - jis reguliuoja vyzdžio skersmenį ir lešiuko formą; vokų raumenys - vokų raumenų grupę, įskaitant vokų ir galvos raumenis, reguliuoja, vokų plyšio dydį ir poziciją; išorinis raumuo - susijęs su akies obuolio jud÷jimu. Ši grup÷ apima šiuos raumenis:
• Viršutinius, apatinius, vidurinius ir šoninius tiesiuosius raumenis. Tai patys giliausi raumenys šioje grup÷je ir išeina vienas šalia kito per regos angą ir orbitos plyšį. Tai plokšti raumenys, kurie eina atitinkama akies obuolio kryptimi, ir įsiterpia odenoje, netoli ragenos.
• Viršutinius ir apatinius įstrižinius raumenis. Apatiniai įstižiniai akies obuolio raumenys išeina iš mažo įdubimo (raumenų duobut÷s) gomurio kauluose. Viršutiniai įstrižiniai akies obuolio raumenys išeina arti akytkaulioangos ir veikia priešakyje, tarp viršutinio ir vidurinio tiesiojo raumens.
• Sutraukiamasis akies raumuo. Sutraukiamasis akies raumuo išeina arti regos angos ir sudaro beveik visą raumenų kūgį aplink regos nervą.
• Viršutinio voko keliamasis raumuo.
Išoriniai akies obuolio raumenys, keičia akies obuolio pad÷tį aplink savo ašį. Šitie visi raumenys niekada negali jud÷ti po vieną. Daugiausia, viršutiniai ir apatiniai tiesieji raumenys sukioja akies obuolį aplink šoninę medialinę ašį, viduriniai ir šoniniai tiesieji raumenys aplink dorsoventralinę ašį ir įstrižiniai raumenys sukioja akies obuolį aplink savo ašį.
Ašarų aparatas – prieš rageną esanti ašarų pl÷vel÷, nuvalo svetimkūnius nuo ragenos ir palaiko ją skaidrią. Nepakankama ašarų gamyba sukelia akies drumstumą. Ašarų aparatas apima struktūras, kurios atsakingos už ašarų gamybą, išsiskyrimą ir šalinimą: ašarų liauka, trečio voko liauka, ašarų kanal÷liai, ašarų maišelis, nosinis ašarų latakas.
Kraujagysl÷s ir nervai - pagrindin÷ akies obuolio kraujagysl÷ yra išorin÷ akies art÷rija, kuri atsišakoja iš viršutinio žandikaulio arterijos šakos (Konig et al., 2009).
Akies obuolys - jis yra netaisyklingos rutulio formos, sudarytas iš sienel÷s ir ertm÷s, pilnos vandeningo akies kamerų skysčio, lęšio ir stiklakūnio. Akies obuolio sienelę sudaro trys vienas ant kito esantys dangalai: išorinis skaidulinis, vidurinis kraujagyslinis, vidinis akies obuolio (Padaiga, 2006).
Skaidulinis dangalas skirstonas į nepermatomą užpakalinę dalį – odeną, ir permatomą priekinę dalį – rageną (Padaiga, 2006).
Odena saugo akį ir kartu su vidiniu akispūdžiu palaiko jos formą. Odena yra nepermatoma, balta ir pati stipriausia obuolio sienel÷s dalis (Padaiga, 2006). Odenoje tam tikra kryptimi išsid÷stę skaidulų pluoštai atlaiko mechaninį spaudimą; kai yra didelis vidinis okuliarinis spaudimas ir akies išorinių raumenų tempimas. Akies vidin÷ kamera patams÷ja d÷l odenoje esančių pigmentinių ląstelių, kurios riba yra kartu su viduriniu sluoksniu (Budras et al., 2002).
Ragena labiausiai išgaubta, laidi šviesos spinduliams skaidulinio akies obuolio dangalo priekin÷ dalis. Naminių gyvūnų ragena akies obuolio paviršių dengia 30%. Ragenos storis būna nuo 0,56 iki 1 mm (Padaiga, 2006). Skaidrią ir dr÷gną rageną iš priekio palaiko ašarų skystis, o užpakalinę vandeningas skystis. Šviesos spinduliai lūžta per išorinį ragenos paviršių, taip nežymus lūžimas būna ir vidiniame paviršiuje (Budras et al., 2002).
Kraujagyslinis obuolio dangalas skirstomas į tris dalis: gyslainę, krumplyną, rainelę. Gyslain÷ stora, itin vaskuliarizuota užpakalin÷ kraujagyslinio dangalo dalis tarp odenos ir tinklain÷s regin÷s dalies pigmentinio sluoksnio. Ji sudaro apie 2/3 kraujagyslinio obuolio dangalo. Tarp savosios medžiagos ir kapiliarin÷s gyslain÷s plokštel÷s yra pusmenulio formos šviesą atspindintis laukelis – skaidrusis tapetas, kuris suteikia akių žib÷jimą tamsoje (Padaiga, 2006).
Krumplynas yra storas vidurinysis kraujagyslinio dangalo dalis, tarp gyslain÷s ir rainel÷s. Krumplynas liečiasi su stiklakūniu ir formuoja šonines užpakalin÷s kameros ribas. Jo išorinis sluoksnis padengtas odena, o vidinis paviršius nematoma tinklain÷s dalimi (Konig et al., 2009).
lęšio pasait÷lių įtampą. D÷l to akis prisitaiko matyti artimus objektus. Kai raumenin÷s ląstel÷s atsipalaiduoja, lęšis suplokšt÷ja, ir akis prisitaiko matyti tolimus objektus (Padaiga, 2006).
Rainel÷ yra disko formos priekin÷ kraujagyslinio dangalo dalis tarp ragenos ir lęšio. Ji laisvuoju kraštu riboja vyzdį, kuris pas šunis yra apskritas (Padaiga, 2006). Rainel÷s funkcija yra reguliuoti šviesos kiekį patenkanti per centrinį vyzdį. Vyzdžio susitraukimas sumažina šviesos patekimą į akį (Gelatt, 2007).
Vidinis obuolio dangalas sudarytas iš tinklain÷s. Viename iš regin÷s tinklain÷s sluoksnių yra lazdeliniai ir kolbiškieji epiteliocitai, kurie atsakingi už matymą tamsoje ir šviesoje. Lazdelinių epiteliocitų diskuose yra reg÷jimo pigmento rodopsino. Veikiant šviesai rodopsino struktūra pakinta. Pakitęs rodopsinas dirgina lazdelinius epiteliocitus, o dirginimui pasibaigus atsistato. Trūkstant vitamino A, rodopsinas nesusidaro, ir gyvulys nesugeba matyti tamsoje. Kolbiškieji epiteliocitai turi jodopsino pigmento, jo struktūros kitimas vyksta kur kas l÷čiau nei rodopsino. Lazdeliniai epiteliocitai užtikrina matymą prieblandoje, o kolbiškieji – matymą šviesoje (Padaiga, 2006).
Akies obuolys pripildytas skaidrios, šviesios spindulius laužiančios terp÷s: vandeningo akies kamerų skysčio, lęšio ir stiklakūnio.
Akies kameros yra trys: priekin÷, užpakalin÷ ir stiklakūnio. Priekinę kamerą gaubia ragena ir rainel÷, o užpakalinę rainel÷, lęšis ir krumplyno pasait÷liai. Abi kameros vyzdžiu jungiasi tarpusavyje ir yra pripildytos vandeningu skysčiu. Kamerų vandeningas skystis maitina rageną, lęšį ir šalina medžiagų apykaitos produktus (Padaiga ir kt., 2006).
Stiklakūnis tai vandeningas gelis, sudarytas iš 99% vandens, glikozaminoglikanų, hialurono rūgšties, kolageninių skaidulų tinklo (Padaiga ir kt., 2006). Stiklakūnis užimą erdvę tarp lęšiuko ir tinklain÷s, ir laikosi prieš vidinį kraujagyslinį dangalą. (Dyce et al., 2010). Stiklakūnis laužia šviesos spindulius, palaiko vienodą vidinį akies obuolio spaudimą, maitina tinklainę bei palaiko jos homeostazę (Padaiga ir kt., 2006).
1.2. Genetin÷s šunų akių ligos
1. 2. 1. Persistentin÷ vyzdžio membrana (PVM)
Per embriologinį laikotarpį prieš susiformuojant vyzdžiui plotą padengia kraujagyslin÷ membrana ir vyzdžio membrana. Membrana atsiranda akies formavimosi metu iš anastamozių tarp kraujagyslinio lęšiuko tinklo, kuris šakojasi iš stiklakūnio arterijos ir formuoja tinklą aplink lęšiuką ir taip pat kraujagyslines kilpas iš žiedinių kraujagyslių, esančių priešais lęšį. Paprastai, vyzdžio membranos regresija prasideda apie 2 savaites prieš gimimą ir tęsiasi iki 4 -6 savaičių po gimimo. Kai kuriems šunims membrana išlieka visą gyvenimą ir yra nereikšminga. Šie likučiai gali būti vertinami, kap audinio pluoštai. Pluoštai gali nusitęsti nuo rainel÷s iki rainel÷s skersai vyzdžio, nuo rainel÷s iki lęšio ar ragenos ar abu kartu, arba audinio sluoksniai gali pereiti priekinę kamerą tarp rainel÷s, lęšiuko, ragenos. Kur prisitvirtina lęšis, ten tuo pačiu metu gali formuotis katarakta ir prisitvirtinimas ragenos viduje gali sukelti židininę ragenos drumstumą ir edemą. PVM gali būti vertinamas kaip pigmentin÷s d÷m÷s ant priekin÷s lęšiuko kapsul÷s (Peiffer et al., 2009).
2 pav. Persistentin÷ vyzdžio membrana (aut. E. Diržinauskas)
Paveldimumas. PVM (2 pav.) yra paveldima liga. Basendži veisl÷s šunims ji paveldima per recesyvinį požymį. Kitoms veisl÷ms yra autosominis dominuojantis paveld÷jimas.
PVM diagnozuojama tiriant oftalmoskopu. Tai greitas ir paprastas būdas. Kambarys yra tamsus ir oftalmoskope lęšis nustatomas ant nulio. Pluošai apimantys vyzdį, bus aiškiai matomi, kaip tamsios linijos.
(http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2751695/pdf/15317396.pdf)
Daugeliu atveju gydymas n÷ra naudingas ar būtinas. Ragenos edema negydoma su steroidais, nes tai n÷ra uždegimin÷ liga. Jei yra noro gydyti, aktualus 5% natrio chlorido tepalas arba lašai keturis kartus dienoje. Vis d÷lto edema su laiku praeina ir be gydymo.
( http://www.veterinaryirelandjournal.com/images/stories/pdfs/sa/sa_nov_2011.pdf ).
1. 2. 2. Persistentinis hiperplazinis pirminis stiklakūnis (PHPS) Embrioninis lęšis yra aprūpinamas maistingomis medžiagomis per arteriją ir per kraujagyslinį dangalą. Kraujagyslinio tiekimo regresija prasideda apie 45 gestacijos dieną ir užsibaigia 2-4 savait÷s po gimimo. Šių kraujagyslių išsilaikymas ir su kraujagysliniu dangalu susijusių mezoderminių elementų paplitimas sukuria pagrindinį fibrokraujagylių apnašų formacijos pažeidimą ant užpakalinio lęšio kapsul÷s. Ši apnaša pasireiškia, kaip balta/geltona d÷m÷, dauginis pigmento židinys taip pat gali būti prisišliejęs prie užpakalinio lęšio kapsul÷s. Kraujagysl÷s gali būti matomos pačioje apnašoje ir jos periferijoje. Kitos nuolatinio hiperplazinio pirminio stiklakūnio savyb÷s yra išliekančios vyzdžio kapsul÷s kraujagysl÷s, lęšio koloboma, užpakalinis lenticonus, vidinis ir retrolentalinis lęšiuko kraujavimas, antrin÷ katarakta, Bergmeisterio gumbur÷lis ir tinklain÷s displazija.
Sunkūs pažeidimai pasireiškia stipriais regos sutrikimais arba visišku aklumu. Lengvesniais atvejais retrolentalinių apnašų formavimasis nepažeidžia lęšiuko periferijos ir palieka adekvatų reg÷jimą. Nors šie švelnesni pažeidimai nesukelia progresyvios kataraktos stafordšyro bulterjerams, dobermanams, paveiktos katarktos dažnai progresuoja į stiprią reg÷jimo negalią arba aklumą. Stafordšyro bulterjeras, taip pat kenčia mažiau nuo užpakalinio lęšio kapsul÷s deformacijų, tačiau turi labiau išplitusias tinklain÷s klostes, negu dobermanas.
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
Paveld÷jimas. Persistentinis hiperplazinis pirminis stiklakūnis yra paveldima liga, kurią nulemia autosominis dominantinis arba recesyvinis paveld÷jimas.
3 pav. Persistentinis hiperplazinis pirminis stiklakūnis (Dobernamo veisl÷) (http://www.ecvo.org/inherited-eye-diseases/images-for-panellists)
Paplitimas. Šita įgimta paveldima liga pasireiškia tik dobermanų (3 pav.) ir Stafordšyro terjero veisl÷s šunims. Rutininis tyrimas yra būtinas. Šių atvejų chirurginis gydymas susiduria su daug sunkumų, taip pat iškyla didel÷ pooperacinių komplikacijų rizika.
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
1. 2. 3. Pveldima katarakta
Šunų akies lešiai yra asimetriška, skaidri, abipusiai išgaubta sfera su labiau išgaubtu spektru, išd÷stytu gale. Subrendęs lęšis susideda iš centrinio branduolio, apsupto žievinio lęšio skaidulų. Katarakta gali būti apibūdinama, kaip bet koks lęšio ar jo kapsul÷s nepralaidumas. Katarakta dažniausiai būna paveld÷ta (4 pav.).
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
Paveld÷jimas. Autosominis recesyvinis genas nustatytas Velso springerspanielio veisl÷s šuniui (http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1748-5827.1980.tb01364.x/abstract).
Yra nustatytas mutacijų HSF4 gene stafordšyto bulterjero, Bostono terjero ir Australijos aviganio veisl÷se, kurie serga paveldima katarakta. Įdomu tai, kad įvairios šio vieno geno mutacijos gali sukelti recesyvinį paveld÷jimą stafordšyro bulterjerams ir Bostono terjerams, ir dominuojantį paveld÷jimą Australų aviganiams.
(http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1463-5224.2006.00496.x/abstract?deniedAccessCustomisedMessage=&userIsAuthenticated=false) DNR testai. Atliekami genų mutacijos HSF4 genetiniai tyrimai Bostono terjerams ir stafordšyro terjerams (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
Paplitimas. Paveldima katarakta aprašyta Bostono terjerams, miniatiūriniams šnauceriams, staforšyro bulterjerams, kavalieriaus Karolio karaliaus spanieliams, auksaspalviams retriveriams, labradoro retriveriams, Anglų kokerspanieliams, Amerikiečių kokerspanieliams, Afganų kurtams, Velso springerspanieliams, Vokiečių aviganiams, pudeliams (http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1748-5827.1985.tb02204.x/abstract).
Ne įgimta paveldima katarakta būdinga šioms veisl÷ms: Aliaskos malamutams, Australų aviganiams, Belgų aviganiams, Ryzenšnauceriams, Airių seteriams, Leonbergeriams, Sibiro haskiams. D÷l kataraktos tiriamos šios veisl÷s: bišonfryzas, borderkolis, Prancūzų buldogas, Grenlandijos šuo, Briuselio grifonas, stafordšyro bulterjeras, Lankašyro dienderis, Tibeto terjeras.
Vienintelis kataraktos gydymas yra chirurginis pašalinimas ir nors modernios technologijos teikia puikius rezultatus, pati procedūra yra labai reikšminga pacientui ir šeimininkui (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
1. 2. 4. Regos nervo hipoplazija (RNH)
Regos nervo hipoplazija (5 pav.), tai regos nervo neišsivystimas. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys, ir šuo visada yra aklas, jei liga pasireiškia vienoje akyje, šeimininkas gali ir nepasteb÷ti, kad šuo nemato viena akimi. Vyzdys būna išsipl÷tęs ir sumaž÷ja refleksas į šviesą (Peiffer and Petersen - Jones, 2009).
Paplitimas. Regos nervo hipoplazija yra paveldima liga, kuri pasireiškia miniatiūriniams ir žaisliniams pudeliams, senbernarams, bigliams, miniatiūriniams šnauceriams, Amerikiečių kokerspanieliams, Vokiečių aviganiams, Airių seteriams, Australų aviganiams (Grahn et al., 2004).
5 pav. Regos nervo hipoplazija (http://www.merckvetmanual.com/mvm/htm/bc/eeop36.htm )
1. 2. 5. Tinklain÷s displazija (TD)
Tinklain÷s displazija, tai tinklain÷s vystimosi sutrikimas embrioninio augimo metu. Tinklain÷s displazija gali būti ne tik, kaip paveldima liga, bet ji gali būti ir įgijama, d÷l tinklain÷s pažeidimų (pvz., d÷l infekcijos, kaip šunų herpes virusas). Pažeistos tinklain÷s vystymasis sukelia įvairius klinikinius ir mikroskopinius požymius, kaip raukšl÷s, rozet÷s, gūbriai, geografin÷s anomalijos. Tinklain÷s displazija dažniausiai siejama su tinklain÷s neprisitvirtinimu arba visišku atsisiskyrimu. Išskiriamos dvi tinklain÷s displazijos formos: multifokalin÷ tinklain÷s displazija ir absoliuti tinklain÷s displazija.
Multifokalin÷ tinklain÷s displazija (7 pav.). Juntamosios tinklain÷s linijinis linkis ir rozečių formavimasis susidedantys iš įvairaus neuroninių tinklain÷s ląstelių skaičiaus yra multifokalin÷s tinklain÷s displazijos histologin÷ savyb÷. Tipiški, pažeidimai svyruoja nuo kirm÷linių pilkų ruožų iki dangos hyperrefliketyviškumo daugeriopų židinio vietų, kurios gali būti susiję su tinklain÷s pigmento epitelio hypertrofija. Daugeliu atveju, pažeidimai yra ryškiausi prie regos disko, bei arti prie dorsalinių pirminių tinklain÷s kraujagyslių.
Absoliuti tinklain÷s displazija. Ši tinklain÷s displazija yra sud÷tinga ir siejama su tinklain÷s atsiskyrimu arba neprisijungimu. Atsiskyrimas gali pasireikšti d÷l blogo kontakto su vidiniais (tinklaininiais) ir išoriniais (tinklain÷s pigmento epitelinais) regos sluoksniais, vykstant embriogenezei. Kitos okuliarin÷s anomalijos, tokios, kaip mikroftalmija ir nistagmas dažnai egzistuoja šiuose atvejuose. Bedlingtono Terjerų veisl÷je labiausiai paveikti šunys turi tinklain÷s atitrūkimą. Šuniukai yra akli nuo gimimo ir gali sirgti leukokorija, nes tinklain÷ iš karto yra pasislinkusi už užpakalinio lęšio kapsul÷s. Tinklainin÷ neovaskuliarizacija gali sukelti vidinį akies kraujavimą. Silihemo Terjerų veisl÷je visiškas tinklain÷s atitrūkimas taip pat egzistuoja, dažni reiškiniai taip pat yra mikroftalmija ir nistagmas.
Pirma forma yra susijusi su visišku atitrūkimu. Defektas atsiranda, d÷l nesugeb÷jimo išsivystyti tinklainei, kuri sutaptų su staigiu gyslain÷s ir odenos augimu. To pasekoje atsirandantis atitrūkimas veda prie neurosensorin÷s tinklain÷s degeneracijos, įtakotos išemin÷s hipoksijos, taigi tokie gyvūnai yra akli. Taip pat gali pasireikšti mikroftalmija, nistagmas ir katarakta.
Antroji forma yra susijusi su skeleto anomalijomis. Manoma, kad jas sukelia autosominis genas, kuris parodo recesyvinį elgesį skeleto atžvilgiu ir išreiškia nepilną dominaciją. Heterozigotai turi normalius skeletus ir multifokalinę tinklain÷s displaziją, o homozigotų skeleto pokyčiai ir akies pažeidimai gali pasireikšti nuo švelnių iki stiprių požymių, aklumas akivaizdžiai pasireiškia 2 m÷nesių amžiaus.
Trečioji forma klasifikuojama, kaip multifokalin÷ tinklain÷s displazija ir yra plačiausiai tyrin÷jama Jugtin÷je karalyst÷je. Geografin÷ tinklain÷s displazija dažnai siejama su apribotu plokščiu tinklain÷s atitrūkimu jauname amžiuje, tačiau tipiškai tinklain÷ grįžta į savo vietą laikui b÷gant. Multifokalin÷ trečioji forma n÷ra susijusi su jokiomis sistemin÷mis anomalijomis.
Paveld÷jimas. Autosominis recesyvinis genas yra atsakingas už tinklain÷s displaziją daugelyje veislių (išimtis būtų su skeleto anomalija susijusi forma Labradoro Retriveriuose). (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
6 pav. Absoliuti tinklain÷s displazija 7 pav. Multifokalin÷ tinkain÷s displazija (Labradoro retriverios šuniukas) (Anglų kokerspanielis)
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
Paplitimas. Multifokalin÷ tinklain÷s displazija pasireiškia: Kavalieriaus Karolio karaliaus spanieliui, Vengrų vandens šuniui, auksaspalviui retriveriui, rotveileriui, Amerikiečių ir Anglų kokerspanieliui, labradoro retriveriui. Dar tiriamos šios veisl÷s: biglis, šiurkščiaplaukis kolis, Vokiečių aviganis, ryzenšnauceris, Norvegų elkhaundas, Sasekso spanielis.
1. 2. 6. Koli akių anomalija (KAA)
Koli akių anomalija yra aptinkama daugelyje Koli veislių, tokiose, kaip Lankaširo Heleris ir Australijos Aviganis. Pažeidimas yra chorijotinklainin÷ hipoplazija šoniniame arba dorsaliniame šoniniame dugne, netoli regos disko, kuris lengvai aptinkamas, kai šuniukas dar jaunas, dažniausiai tai 5-6 savaičių amžiaus. Pažeidimas pasireiškia, kaip blyškus lopelis d÷l visiško arba dalinio tinklain÷s choroidino pigmento ir dangos trūkumo. Merle šunyse chorijotinklainin÷ hyperplazija bus mažiau pastebima, d÷l mažo kiekio dugninio pigmento ir neegzistuojančios dangos, taigi, choroidinių kraujagyslių apraiška tampa svarbiu diagnostiniu bruožu. Taip pat gali atsirasti gumburin÷s ir perigumburin÷s kolobomos, tai kartais gali būti vienintel÷ anomalija, kai kuriose veisl÷se. Tinklain÷s atitrūkimas ir akies vidinis kraujavimas yra reti, tod÷l daugelyje šunų su Koli akies anomalija, nepasireiškia jokie akivaizdūs regos defektai. Tinklain÷s kraujagyslių ir tinklain÷s linkių vingiuotumas šiuo metu n÷ra laikomas, kaip dalis sindromo. Pogimdyvinis vystymasis nustelbia chorijotinklaininę displaziją, kas yra pagrindinis diagnostinis faktorius, taigi suaugę šunys turi normalios išvaizdos dugną. Šis fenomenas yra pakankamai dažnas, kad būtų galima prad÷ti abejoti suaugusių šunų tyrimo rezultatais. Šuniukams nuo 7 savaičų iki 3 m÷nesių amžiaus, kurie buvo diagnozuoti su Koli akies anomalija turint lengvą chorijotinklaininę displaziją, atlikus tą patį tyrimą esant 1 metų amžiaus, 68 procentai tirtųjų tur÷jo normalios išvaizdos dugną.
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
Paveld÷jimas. Tai įgimta paveldima akių liga, kuri persiduoda autosomoniu recesyviniu genu (Peiffer and Petersen - Jones, 2009).
Paplitimas. Koli akių anomalija paplitusi tarp šių veislių: Borderkolio (8 pav.), šiurkščiaplaukio kolio, lygiaplaukio kolio, Lankaširo Helerio, šelčio.
DRN testas. Genų mutacija CEA/CH, kuri aptinkta šioms veisl÷ms: Australų aviganiams, borderkoliams, ilgaplaukiams koliams, trumpaplaukiams koliams, Lankaširo Heleriams, šelčiams, vipetams. (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
Koli akių anomalijai n÷ra efektyvaus gydymo. Reikia imtis prevencinių priemonių, kad liga neišplistu. Yra atliekami genetiniai tyrimai, iš kurių matoma ar šuo turi KAA. Taip pat atliekamas oftalmoskopinis tyrimas, kuris defektą parodo labai jauniems šuniukams. Jei šunims nustatyta KAA, tokie šunys veisimui nenaudojami (Peiffer and Petersen - Jones, 2009).
1. 2. 7. Entropija (akių vokų užsivertimas į vidų)
Entropija yra akių vokų krašto persivertimas ar pasisukimas į vidų, d÷l to plaukuota oda liečia junginę ar rageną (9 pav.) (Grahn et all., 2004). Entropijos laipsnis laikomas žemu, kai vokų kraštai pasukti apie 45 laipsnius, vidutiniu – 90 laipsnių, stipriu, kai vokų kraštai pasukti į vidų maždaug 180 laipsnių. Entropija gali būti lateralin÷, medialin÷, kampin÷, arba visi kartu, gali pažeisti apatinį arba viršutinį voką arba abu (Gelatt, 2007).
9 pav. Entropija. Plaukuota oda liečia rageną. (http://www.cavalierhealth.org/entropion.htm)
Entropija gali būti: įgimta ir įgyta (spazmin÷ ir randin÷ entropija).
Paveld÷jimas. Labiau tik÷tinas poligeninis paveldimumas (daugiaveiksninis), bet manoma, jog taip pat galimai dominuoja recesyvinis fenotipiškai nepasireiškiantis geno alelis.
Paplitimas. Įgimta entropija yra dažna grynaveislių šunų liga. Stipri apatinių vokų entropija pasitaiko čiau čiau, šarp÷jų, rotveilerių veisl÷se. Šiose veisl÷se vokų plyšys yra dažnai palyginti trumpas. Medžioklinių šunų tarpe liga pasitaiko pas Vokiečių pointerius, labradoro retriverius, auksaspalvio retriverius ir kitus. Didel÷s ir gigantin÷s veisl÷s tokios, kaip dogas, senbernaras ir leonbergeris, entropija yra dažnai susijusi su perdideliu vokų plyšio ilgiu ir yra randamas šonin÷je apatinių vokų pus÷je ir šoniniame kampe. Viršutinių vokų entropija (dažna kombinacija su trichiaze) pasitaiko bladhaundams, čiau čiau ir šarp÷jams, ir vyresnio amžiaus Anglų kokerspanieliams ir basethaundams, d÷l ilgų ir sunkių ausų.
Tokios veisl÷s, kaip šarp÷jus ir čiau čiau viršutinių ir apatinių vokų entropija gali būti jau 2 – 6 savaičių amžiaus. Kitose veisl÷se entropija prasideda dažniausiai 4-7 m÷nesių (Gelatt, 2007).
Apatinių vokų medialin÷ entropija yra paplitusi tarp mažų brahycefalikų (anglų buldogai, bokseris, pekinas, mopsas ir kt.) veisl÷se ir žaisliniuose ir miniatiūriniuose pudeliuose. Entropija susijusi su mažu vokų plyšiu, čiau čiau, bulterjeras, koli, šeltis, ir su dideliu vokų plyšiu, senbernaras, bladhaundas, bulmastifas, niufaundlendas (Grahn et all., 2004).
Diagnozuojama remiantis, klinikiniais simptomais, anamneze, veisle.
Esant lengvai entropijai ragena gali būti apsaugoma vietiniais tepalais. Chirurgines korekcijas geriausia nukelti iki tol, kol pilnai susiformuos galva (1,5 – 2 metų amžiaus). Tačiau, jei yra aiškiai žinomas jungin÷s ir ragenos dirginimas, chirurgin÷ intervencija yra nurodyta (Gelatt, 2007).
1. 2. 8. Ektropija (akių vokų išsivertimas į išorę)
Ektropija yra akių vokų išsivertimas į išorę, dažniausiai apatinio akies voko. Ji yra lengvai atpažįstama, nes modifikuotos riebalin÷s liaukos anga yra matoma voko krašte. Šunis paprstai lydi per didelis vokų plyšys ir apatinis vokas n÷ra gretimas akies obuoliui (10 pav.)
10 pav. Apatinio voko ektropija d÷l per ilgo voko
(http://urbanvets.com/articles_search.php?category=5&id=127)
Paveld÷jimas. Tai dažniausiai paveldima liga. Labiausiai tik÷tinas poligeninis genetinis perdavimas.
Paplitimas. Šunų veisl÷s dažnai susijusios su apatinių vokų ektropija yra Bladhaundas, senbernaras, dogas, niūfaundlendas, mastifas ir keletas spanielių ir Prancūzijos medžioklinių šunų. Kai kurie šeimininkai, šunų myl÷tojai ir veis÷jai tiki ektropija, ir per dideliais vokų plyšiais, kad tai normalu, ir skatina ektropija ir didelius vokus, kurie suteikia šuniui liūdną ir atsidavusią išraišką. Kai kurie veislių standartai toleruoja tai, ar net skatina.
Įgyta ektropija yra reta. Tai gali būti susiję su rando formavimusi, trauma, neurologinių ir pooperacinių priežasčių (pvz.: per entropijos korekcijas) (Gelatt, 2007).
Ektropijos apatiniai vokų kraštai nukreipti į išorę (matoma modifikuota riebalin÷ liauka laisvąjame krašte). Plyšys dažnai deimanto ar pagodos formos. Jungin÷ raudona, patinusi. Sustipr÷jęs ašarojimas, gleivių gamyba ir pūlingas eksudatas.Kai gyvūnas yra per daug aktyvus (parodose, ar pas veterinarą) ir laikomas už sprando ektropija gali beveik išnykti, bet tada per daug odenos matoma lateralin÷je pus÷je (Gelatt, 2007).
Jei defektas yra nedidelis jokio gydymo n÷ra, išskyrus sudr÷kinti akis po pasivaikščiojimo taikant neutralius, oftlmologinius tepalus ar tirpalus, ypač jauniems šunims, kurių galva nepasiekusi suaugusio šuns dydžio. Ektropijos chirurgin÷ korekcija rekomenduojama, kai yra chronin÷ ar sunki įgyta akių liga. Esant sunkiems pažeidimams korekcija galima, tačiau papratsai ne ankščiau kaip 2 – 2,5 metų amžiaus, kai kaukol÷ yra pilnai susiformavusi ir kai orbitoje būna riebalų. Per operaciją reikia būti atsargiems, nes pooperacin÷s komplikacijos gali sukelti entropija (entropijos atveju labiau pažeidžiama ragena ir jungin÷) (Gelatt, 2007).
1. 2. 9. Distichiaz÷
Distichiaz÷ auga iš folikulų arba tarp modifikuotos riebalin÷s liaukos ir išauga iš akių voko išilgai voko krašto, arba greta modifikuotos riebalin÷s liaukos angos. Daugelis šunų turi distichiazę be klinikinių požymių, nes distichija nekontaktuoja su akies paviršiumi arba ji plaukioja prieš rageną ašaros pl÷vel÷je (11 pav). Kai kuriais atvejais distichijayra stora ir kieta, ir net vienas distichijos dirginimas gali sukelti epiphorą, židininį keratitą, ir ragenos opą. (Peiffer and Petersen - Jones, 2009)
11 pav. Distichiaz÷. Blakstiena liečia rageną.
Plaukeliai auga iš modifikuotos riebalin÷s liaukos ir auga per vokų junginę (12 pv.), sukeldama ragenos ir jungin÷s dirginimą. Šie maži plaukeliai tiesiogiai trina rageną ir jungin÷s paviršių. Paprastai plaukeliai yra labai maži ir lokalizuojasi vokų jungin÷s viduje, 2 – 4 mm nuo voko krašto. (Grahn ir kt., 2004)
Distichiaz÷ gali pasireikšti tarp 6 savaičių amžiaus iki 12 m÷nnesių. Ectopic cilia pasireiškia tarp 4 ir 12 m÷nesių amžiaus.
Paplitimas. Veisl÷s kurioms būdinga distichiaz÷: Amerikiečių kokerspanielis, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, kolis, žaislinis ir miniatiūrinis pudelis, auksaspalvis retriveris, Anglų buldogas, lasos apsos, ši cu, Bostono terjeras, miniatiūrinis ilgaplaukis taksas, šeltis, mopsas, pekinas, bokseris.
(http://www.animalcareclinicsandiego.com/Templates/ContentPages/Articles/ViewArti cleContent.aspx?Id=524
12 pav. Plaukas auga per junginę.
(http://www.animaleyecare.com/aec/index.php/Common-Eye-Diseases/distichiasis-trichiasis-and-ectopic-cilia.html )
Ectopic cilia būdinga šioms veisl÷ms: Lygiaplaukiams retriveriams, pekinams, ši cu, Anglų kokerspanieliams, bokseriams, Anglų buldogams, pudelims ir Džeko Raselo terjerams (Gelatt, 2007).
Distichiaz÷ paprastai gali būti ir be simptomų. Tačiau jei blakstiena yra stangi, kieta, šuo gali trinti akis, nenormaliai trukčioti vokas, ašaroti. Taip pat gali pasikeisti rainel÷s pigmentacija, sukelti ragenos opą.
Ectopic cilia pasireiškia akių skausmu, stipriu vokų trukčiojimų, ašarojimu. (http://www.petmd.com/dog/conditions/eyes/c_dg_trichiasis_distichiasis_ectopic_cilia?page=s how#.UO12l-S6eci )
anestezija ir operacinio mikroskopo pagalba, gali būti pagydoma. Yra keletas gydymo būdų įskaitant kriochirurgiją (užšaldymą), elektroepiliacija (nudeginimas), elektroliz÷, ir mechaninis išpjovimas (išpjaunant plauko folikulą). Ši problema gali pasikartoti, plaukeliai gali išaugti toje pačioje vietoje arba iš naujų folikulų (http://www.animaleyecare.com/aec/index.php/Common-Eye-Diseases/distichiasis-trichiasis-and-ectopic-cilia.html).
Diferencijuoti reik÷tų nuo ragenos opos, entropijos, keratokonjuktyvito. (http://www.animalcareclinicsandiego.com/Templates/ContentPages/Articles/ViewArticleCont ent.aspx?Id=524 )
1. 2. 10. Ragenos distrofija
Ragenos distrofija (13 pav.) yra simetriška, abipus÷, neuždegimin÷, paveldima liga pasireiškianti ragenos drumst÷jimu, kuri dažnai pasireiškia d÷l lipidų infiltracijos į ragenos stromą. Ragenos distrofija gali pažeisti epitelį ar endotelį. Kai yra pažeidžiamas epitelis prasideda bendra pasikartojanti erozija, o kai pažeidžiamas endotelis – progresuojanti ragenos edema. Ragenos distrofijos priežastis yra genetin÷ mutacija (Grahn et all., 2004).
13 pav. Ragenos distrofija
(http://www.gopetsamerica.com/dog-health/eye-problems.aspx)
Daugelyje veislių, ragenos distrofija atrodo, kaip pilkai baltas, kristalinis ar metalinis drumstumas ragenos centre ar arti periferijos. Šis drumstumas gali paveikti, bet kokį ragenos sluoksnį: epitelį (išorinis sluoksnis), stromą (storas, vidurinis sluoksnis) ir endotelį (vidinis sluoksnis). Drumstumas yra apvalios, ovalios formos, kartais gali būti panašios į kūgio formą (http://www.vmdb.org/dx2.html).
Paplitimas. Ragenos distrofija gali progresuoti labai l÷tai nesukeldama aklumo (Kokerspanielis, pudelis, samojedas, Sibiro haskis, pointeris, Vokiečių aviganis ir bišonfryzas), kita vertus progresuoti gali greitai ir sukelti aklumą (Erdelterjeras, Bostono terjeras, čihuahua). Erdelterjerai paveldi distrofiją ir pasireiškia jauniems patinams 9 – 11 m÷nesių amžiaus. Vokieičų aviganiams ragenos distrofija prasideda 4 m÷nesių amžiaus ir dažniausiai progresuoja visą gyvenimą. Sibiro haskiams distrofija gali prasid÷ti tarp 5 ir 27 m÷nesių amžiaus. Bostono terjerams ir či chua chua endotelio distrofija prasideda 5 – 9 metų amžiaus
(http://www.vmdb.org/dx2.html).
Gydymas paprastai nereikalingas. Sušvelninti progresuojančiai ragenos edemai, galima naudoti hipertoninius akių lašus ar tepalus. (http://europepmc.org/abstract/MED/2194353 )
1. 2. 11. Pirminis akies lęšio išnirimas
Pirminis akies lęšio išnirimas (14 pav.) gali būti dalinis arba visiškas lęšio iš÷jimas iš savo pad÷ties, pasiekus apytiksliai ketvirtus gyvenimo metus. Klinikiniai požymiai dažniausiai n÷ra pastebimi prieš trečius gyvenimo metus. Tai dažna antrin÷s glaukomos priežastis, tod÷l labai svarbu ją pasteb÷ti, d÷l potencialaus skausmo ir regos netekimo.
Paveld÷jimas. Nors literatūriniai šaltiniai n÷ra išbaigti, tačiau rodymai teigia, kad tai recesyvinis paveldimumas daugelyje veislių, išreiškiančių pirminį lęšio išnirimą.
Paplitimas. Pirminis akies lęšio išnirimas atpažįstamas, kaip dažna problema tam tikrose terjerų veisl÷se, Tibeto terjere, Borderkolyje ir Lankaširo Heleryje, miniatiūriniame bulterjere, šiurkščiaplaukiame ir lygiaplaukiame foksterjere, Parsono Raselo terjere, Silihemo terjere (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
14 pav. Lęšiuko išnirimas (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
Pirminis lęšio išnirimas yra paveldima problema, kuri gali sukelti glaukomą ir nuolatinį skausmą bei aklumą, be tinkamo chiruginio įsikišimo pašalintį lešį. Tai šiuo metu yra geriausias užfiksuotas lešio išnirimo, susijusio su antrine glaukoma, gydymas. Paveikti šunys netur÷tų buti toliau veisiami, o pavojingos veisl÷s prieš jų veisimą tur÷tų būti ištirtos.
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
1. 2. 12. Progresuojanti tinklain÷s atrofija
Tai yra genetin÷ akių liga, kurios metu pažeidžiama tinklain÷, vystosi tinklain÷s receptorinių ląstelių atrofija. Klinikinis vaizdas varijuoja nuo aklumo naktį (vištakumas), esant blogam apšvietimui (lengvos formos atveju) iki visiško aklumo esant, bet kokiam apšvietimui, tiek dieną, tiek naktį (pažengusios ligos metu). Patologija atsiranda abiejose akyse vienu metu. Vyzdžiai dažniausiai būna išsipl÷t÷ ir nereaguoja į šviesą. Savininkai pastebi šuns akių ''blizg÷jimą".
Paveld÷jimas. Liga paveldima autosominiu recesyviniu būdu, išskyrus senuosius anglų mastifus ir bulmastifus, kurie liga perduoda autosominiu dominantiniu keliu, bei Sibiro haskius ir samojedus, pas kuriuos ligos perdavimas susijęs su X chromosoma (http://www.super-retriveriai.lt/nuo-iki/sveikata/paveldimos-ligos/paveldimos-akiu-ligos ).
Kai kuriose veisl÷se liga prasideda ankstyvame amžiuje (miniatiūriniai šnauceriai, koli, Airių seteriai ir kt) d÷l anomalaus ar sutrikusio fotoreceptorių vystymosi. Kitų veislių atveju (labradoro retriveriai, miniatiūriniai pudeliai, Anglų ar Amerikiečių kokerspanieliai ir kt) liga prasideda tik suaugusių amžiuje. Labradoro retriveriams naktinis aklumas stebimas 4-6 metų amžiuje, kuris pereina į visišką aklumą su÷jus 6-8 metams. Retriveriams labiau būdinga centralizuota ligos forma, kuomet gana ilgai (kelis metus) išlieka periferinis reg÷jimas, tačiau yra gana ankstyvas centrinio reg÷jimo praradimas (http://www.super-retriveriai.lt/nuo-iki/sveikata/paveldimos-ligos/paveldimos-akiu-ligos ).
DNR testas. Atliekami genetiniai tyrimai, nustatyti genų mutacijoms: prcd – Australų galvijų šunims, Australų aviganiams, Kinų kuoduotiesiems šunims, Suomių laphundams, Vengrijos kuvasams, miniatiūriniams, žaisliniams pudeliams, Portugalų vandens šunims, Labradoro retriveriams, Amerikiečių kokerspanieliams, Ispanų vandens šunims, Suomių laphundams. Rcd-1 genų mutacija nustatyta Airių seteriams, rcd-1a – slugiams, rcd-3 – Valų korgims kardiganams, cord-1 – nykštukiniams ilgaplaukiams taksams, dominuojantis – bulmastifams, mastifams, su X chromosoma susijusi – samojedams, Sibiro haskiams, A tipo – miniatiūriniams šnauceriams (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
Liga diagnozuojama oftalmoskopinio tyrimo metu. Visais atvejais, progresuojant ligai, šuo tampa aklu, ir laiko tarpas nuo ligos diagnozavimo iki apakimo yra individualus, tačiau trunka mažiausiai apie 6 m÷nesius (http://www.super-retriveriai.lt/nuo-iki/sveikata/paveldimos-ligos/paveldimos-akiu-ligos ).
Progresuojanti tinklain÷s atrofija neturi jokio gydymo. DNR testai pad÷jo tiksliau nustatyti šią ligą (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
1. 2. 13. Tinklain÷s pigmentinio epitelio distrofija
Tinklain÷s pigmentinio epitelio distrofija yra liga, pažeidžianti tinklain÷s pigmentines epitelio ląsteles. Oftalmoskopiniai požymiai gali būti pastebimi šunims sulaukus 12 m÷nesių amžiaus, tačiau dažniausiai diagnoz÷ vykdoma nuo 18 m÷nesių amžiaus. Elektroretinografija neduoda jokios naudos ankstyvojoje diagnoz÷je.
Ligą sukelia tinklain÷s pigmentin÷s epitelin÷s ląstel÷s, kurios nesugeba suardyti fotoreceptorių sunaudotus metabolitus. Tai lemia fotoreceptorių išorinio dangalo medžiagos sankaupų (daugiausia lipopigmento) tinklain÷s pigmento epitelinių ląstelių citoplazmoje. Fotoreceptorių degeneracija pasireiškia tinklain÷s pigmento epitelinių ląstelių sutrikimu.
Paūm÷jusiais atvejais, lipopigmentas tampa mažiau akivaizdus did÷jant hyperreflektyvumui. Paveikiamos abi akys.
Paveld÷jimas. Ligos paveld÷jimas yra sud÷tingas ir aplinkos faktoriai (t.y. prasta mityba) bei vitamino E kiekiai gali įtakoti fenotipinę išraišką.
Paplitimas. Ši ne paveldima liga pasireiškia borderkoliams, briarams, ilgaplaukiams ir trumpaplaukiams koliams, auksaspalviams retriveriams, labradoro retriveriams, Anglų kokerspanieliams, valų korgiams kardiganams, šelčiams. Būtų apdairu neveisti paveiktų šunų, bei jų palikuonių, kol n÷ra surinkta pakankamai informacijos.
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
1. 2. 14. Pirmin÷ glaukoma
Glaukoma – tai vidinio akies skysčio spaudimo padid÷jimas. Normalus šuns akispūdis yra nuo 14 iki 22 mmHg (naudojant Mackay-Marg tonometrą). Be akies skausmo sukeliamo padid÷jusiam akispūdžiui, glaukomai dar būdingi ir akies struktūros pažeidimai, ypač regos nervo, kas sukelia dalinį ar visišką apakimą. Prasid÷jus regos nervo atrofijai, viskas ką galima padaryti, tai pristabdyti regos netekimą.
Yra išskiriamos dvi didel÷s glaukomos formos: pirmin÷ ir antrin÷. Pirmin÷ glaukoma yra įgimta, akies vidaus skysčių nutek÷jimo defektas. Paveldimumo būdai n÷ra nustatyti, tačiau aiškus paveldimumas tam tikrose veisl÷se leidžia manyti, jog tai genetin÷ priežastis. Antrin÷s glaukomos yra siejamos su akies obuolio kraujagysliniu dangalu, pirminiu akies lęšiuko išnirimu, trauma bei neoplazma (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
Paplitimas. Liga paplitusi tarp šių veislių: basethaundo, Japonų šibos inu, lygiaplaukio retriverio, Sibiro haskio, Amerikiečių kokerspanielio, Anglų springerspanielio, Velso springerspanielio, Ispanų vandens šuns. D÷l glaukomos tiriamos šios veisl÷s: Auksaspalvis retriveris, Vokiečių dogas, Valų terjeras, Vengrų viržlas.
Nors tikslią priežastį nustatyti sud÷tinga, šunų pirmin÷s glaukomos priežastis visada susijusi su pablog÷jusiu arba nustojusiu akies vidaus skysčių nutek÷jimu. Akies vidaus skysčių nutek÷jimas pasireiškia per akies obuolio kampą, kuris šunims yra toliau besitęsiantis į ciliarinį kūną, kaip ciliarinis įtrūkimas. Pirmin÷s glaukomos atvejais akies obuolio kameros kampo defektas ir struktūros, susijusios su ciliariniu įtrūkimu, yra atsakingos už nepakankamą drenavimą. Tai lemia akispūdžio augimą
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf) Yra dvi glaukomos rūšys:
mezenchiminio audinio sluoksniai, o ne kaip normalūs fibroląsteliniai procesai. Susiaur÷jęs akies obuolio kameros kampas su dantytojo ligamento displazija yra vadinamas goniodisgeneze. Amžius, kuriame išsivysto glaukoma, n÷ra stabilus, tai priklauso nuo šuns veisl÷s, bet dažniausiai liga aptinkama šunims pasiekus vidutinį amžių ir jos pasireiškimas dažnai būna ūmus bei skausmingas. Ligos paveikti šunys netur÷tų būti toliau veisiami.
Atviro kampo glaukoma. Ši abipus÷, l÷tin÷ liga yra akispūdžio pakilimo pasekm÷. Akies obuolio kameros kampas išlieka atviras iki paskutinių ligos stadijų.
Liga pradžioje yra nepastebima. Šunims ji pasireiškia, kaip akies obuolio padid÷jimu ir/arba daliniu aklumu. Šunų populiacijoje šios ligos paplitimas yra mažas. Jungtin÷je Karalyst÷je nykštukinis pudelis ir Norvegų elkhundas yra vienintel÷s veisl÷s, kuriose randama įrodymų d÷l galimo ligos paveldimumo.
Gydymas dažniausiai netaikomas, nes sukelia sunkias komplikacijas, be to gydymas neištaiso padarytos žalos. Nustačius šunims glaukoma veisti draudžiama.
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf )
1. 3. Paveldimų akių ligų DNR tyrimai
Dauguma paveldimų akių ligų yra sukeltos vieno geno mutacijos ir didžiul÷ šių mutacijų dalis yra recesyvin÷s (15 lentel÷). Tai reiškia, kad bet kuris šuo gali tur÷ti vieną iš trijų įmanomų genetinių kompozicijų (genotipai), atsižvelgiant į vieną iš šių vieno geno pakitimų :
• normin÷, su dviem visiškai normaliomis tarpusavyje susijusiomis genų kopijomis; • nešiotoja, su viena normalia susijusio geno kopija ir viena recesyvine, mutavusia kopija;
• pažeista, su dvejomis recesyvin÷s mutacijos kopijomis.
yra naudojami tepin÷liai iš šuns skruostų vidaus ir DNR gali buti paruošta ir analizuojama iš surinktų ląstelių. Šie testai gali aptikti visus tris genotipus, susijusius su paveldima akių kondicija, kuriuos gali tur÷ti individas. Tod÷l yra neišvengiama, kad kliniškai paremti ir DNR tyrimai taps įmanomi tai pačiai paveldimai akių kondicijai ir dvigubas testavimas tur÷tų būti laikomas kaip netradicinis būdas, net jeigu tai kartais veda į tam tikrus nesutapimus. Pavyzdžiui, šunys, esantys v÷lyvoje regos sutrikimo stadijoje gali būti testuojmi pagal DNR būdami jauni šunys ir nustatomi kaip genetiškai paveikti, bet gali tur÷ti sveikos akies rezultatus ankstyvuose savo gyvenimo etapuose, nes akies testavimas buvo vykdomas prieš klinikinių žeklų pasirodymą. Nykštukiniame Ilgaplaukiame Takse GPRA yra puikus pavyzdys: pristatoma kliniškai ankstyvoji stadija, su įmanoma atlikti optalmoskopine diagnoze jau 6 m÷nesių amžiuje. Specifinis DNR testas, skirtas mutacijai, kuri sukelia progresuojančią tinklain÷s atrofiją, jau yra prieinamas. Ekstensyvus Nykštukinių Ilgaplaukių Taksų testavimas Jungtin÷je Karalyst÷je nustat÷ mažą skaičių šunų, kurie yra paveikti genetiškai, jiems būnant homozigotiškiems ligą sukeliančiai mutacijai. Tačiau jie neparodo jokių ligos klinikinių požymių 9-10 gyvenimo metais, kadangi geno ekspresija pradeda reikštis tik v÷lyvesniame amžiuje. Veisimo tikslais genetinis rezultatas turi būti pirmesnis nei pačios ligos klinikinis pasireiškimas. Jei šunys yra homozigotiški mutacijai kiekvienas jų palikuonis paveld÷s mutavusią geno kopiją. DNR tyrimas ypač svarbus kai gali būti skirtingos ligų priežastys su panašiomis arba identiškomis klinikin÷mis išraiškomis. Pavyzdžiui, Nykštukinis Pudelis su v÷lyvais klasikiniais GPRA požymiais gali tur÷ti normalius DNR testo PRCD rezultatus, tai yra mutacijos, kuri žinoma kaip sukelianti tinklain÷s atrofiją šioje veisl÷je. Tokiomis aplinkyb÷mis svarbu suvokti, kad veisl÷je gali būti bent du skirtingi paveldimos tinklain÷s tipai (http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf).
15 lentel÷. Šunų genetinių akių ligų DNR testai
Geno mutacija Veisl÷
Generalizuota progresuojanti tinklain÷s atrofija
prcd Australų galvijų šunys
Australų aviganis Kinų kuoduotasis šuo Suomių laphundas Vengrijos kuvasas Miniatiūrinis pudelis Žaislinis pudelis Portugalų vandens šuo Labradoro retriveris
Amerikiečių kokerspanielis Kokerspanielis
rcd-1 Airių seteris
rcd-1a Slugis
rcd-3 Valų korgis kardiganas
cord-1 Nukštukinis ilgaplaukis taksas
Dominuojantis Bulmastifas
Mastifas
x-susijusi Samojedas
Sibiro haskis
A tipas Miniatiūrinis šnauceris
Įgimta katarakta
HSF4 Bostono terjeras
Stafortšyro bulterjeras Koli akių anomalija
CEA/CH Australų aviganis
Borderkolis Ilgaplaukis kolis Trumpaplaukis kolis
Lankašyro dienderis (hileris) Šeltis
Vipetas Paveldimas vištakumas
csnb Briaras
Šunų daugiažidinin÷ retinopatija
cmr Bulmastifas
Tulearo bišonas Bordo dogas Mastifas
Pir÷nų kalnų šuo
(http://www.bva.co.uk/public/documents/eye_leaflet.pdf)
1.4. Lietuvos kinologų draugijos reikalavimai d÷l akių tyrimų
LKD šunų veisimo nuostatų (toliau Nuostatų) tikslas yra šunų sveikatos, temperamento bei charakterio, gerov÷s ir veislei būdingų savybių išsaugojimas, užtikrinimas ir gerinimas. Šie Nuostatai yra sudaryti remiantis Tarptautin÷s kinologų federacijos (FCI) statuto ir veisimo taisyklių, Lietuvos kinologų draugijos įstatų, Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei Europos konvencijos d÷l namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimais. Jų privalo laikytis visi LKD veis÷jai bei šunų savininkai.
Veislių, kurių standarte entropija ir ektropija nurodytos kaip diskvalifikacinis požymis, kergiamiems šunims ir kal÷ms turi būti atlikti akių tyrimai. Tų veislių šunys/kal÷s su entropija neveisiami. Jei vienam iš poros nustatyta ektropija, kitas turi būti sveikas.
Akių tyrimai daromi ne jaunesniems nei vienerių metų amžiaus šunims ir kal÷ms. Tų veislių, kurių patinus galima kergti nuo 9 m÷n. amžiaus, patinams tyrimus atlikti galima jau nuo 9 m÷nesių. Akių tyrimo kartojimas tokiu atveju – pagal veterinarijos gydytojo rekomendaciją.
Akių tyrimas gali būti daromas tik informavus LKD klubą (tais atvejais, kai vet. gydytojas n÷ra nurodęs pakartotinio tyrimo datos). LKD klubas turi informuoti vet. gydytoją apie pakartotinį tyrimą. Nesant tokio leidimo, antrojo tyrimo rezultatai ignoruojami. Visų tyrimų rezultatai turi būti pateikti LKD sekretoriatui prieš išduodant tirtų šunų palikuoniams kilm÷s liudijimus.
Esant dviems skirtingiems sveikatos tyrimų rezultatams, ginčus sprendžia veterinarijos gydytojų ekspertų apeliacin÷ komisija, gavusi raštišką LKD klubo prašymą. Komisija renkasi ne dažniau kaip kartą per m÷nesį. Komisijos sprendimas galutinis, neginčijamas.
Užsienio šalyje, kurioje neatliekami akių tyrimai, gali būti kergiamos kal÷s, kurioms nenustatyta akių ligų, d÷l kurių draudžiama veisti.
Šunys, kuriems neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai, arba kurių tyrimų rezultatai viršija leistinus, neveisiami (Priedas nr. 1 ir priedas Nr.2).
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimų medžiaga
Duomenys apie šunų genetines akių ligas surinkti Diržinausko veterinarijos tarnyboje ir Jakovo veterinarijos centre 2008 – 2012 metais. Visi tyrimai buvo atlikti sutikus gyvūno savininkui ir laikantis Nacionalinių ir Europos Sąjungos teis÷s aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr.108-2728); Europos Ekonomin÷s Bendrijos Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, apsaugos direktyvos ir Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentams ir
kitiems mokslo tikslams, apsaugos Europos tarybos Konvencijos
(http://conventions.coe.int/treaty/en/treaties/html/123.htm)
2.2. Tyrimų metodai
Akių tyrimo sertifikatas (4 priedas) išduodamas d÷l paveldimų akių ligų. Pažym÷jimas galioja vienerius metus (priklausomai nuo veisl÷s, kuriai atliekamas tyrimas), po metų tyrimą reikia pakartoti. Jei tyrimo rezultatai abejotini, galima pakartotinai atlikti tyrimą ir ankščiau (po 6 m÷nesių).
Prieš atliekant tyrimus reikia pateikti šiuos dokumentus: 1) Šuns kilm÷s dokumentus
2) Akių sertifikatą, jei ankščiau buvo atlikti tyrimai http://www.ecvo.org/inherited-eye-diseases/ecvo-eye-scheme
16 pav. Akių lašai ,,Tropicamidum 1%” (aut. G. Valauskait÷)
Akių tyrimų eiga (E. Diržinausko tarnyba):
1. Patikrinami šuns kilm÷s dokumentai, sutikrinama tatuiruotes ar mikroschemos numeris; 2. Užpildomas sertifikatas (3 kopijos), savininkas patikrinęs ar visi duomenys teisingi,
pasirašo;
3. Žibintuv÷lio pagalba (17 pav.) apžiūrimi vokai, ragena, jungin÷, priekin÷ kamera, priekin÷ lęšio kapsul÷;
5. Įlašinama ,,Tropicamidum 1,0%” akių lašų (16 pav.) ir šunį paliekame 10 – 15 minučių; 6. Tiesioginiu oftalmoskopu (19 pav.)apžiūrimas lęšis, priekinis branduolys;
7. Tiesioginiu ir netiesioginiu oftalmoskopu (20 pav.) apžiūrimas akių dugnas.
8. Atlikus oftalmoskopija, surašomi tyrimų rezultatai į serfikatą. Veterinarijos gydytojas uždeda antspaudą ir pasirašo. Viena kopija atiduodama savininkui, antra siunčiama į Lietuvos kinologų draugiją, trečia lieka pas veterinarijos gydytoją.
17 pav. Žibintuv÷lis 18 pav. Plyšin÷ lempa (aut. G. Valauskait÷) (aut. G. Valauskait÷)
19 pav. Tiesioginis
oftalmoskopas 20 pav. Netiesioginis oftalmoskopas
2.2.1. Oftalmoskopija
Tai akies dugno apžiūra su oftalmoskopu. Tirti oftalmoskopu galima dviem būdais: 1) atvirkščiu vaizdu (atvirkštin÷ oftalmoskopija), kai matyti atvirkščias akies dugnas; 2) tiesioginiu vaizdu (tiesiogin÷ oftalmoskopija), kai matyti tiesioginis akies dugno vaizdas.
Atvirkštin÷ oftalmoskopija atliekama tamsiame kambaryje veidrodiniu oftalmoskopu ir 13,0 dioptrijų iškiliu lęšiu. Atstumas tarp veterinaro ir šuns — 40—60 cm. Veterinaras laiko oftalmoskopą dešin÷je rankoje prie savo dešin÷s akies. Kair÷je rankoje gydytojas laiko 13,0 dioptrijų iškilą lęšį. Nukreipus oftalmoskopu šviesos pluoštą į akį, vyzdys nušvinta raudona šviesa. Tuomet veterinaras prideda lęšį 7—8 cm atstumu (židininis lęšio nuotolis) nuo šuns akies. Spinduliai nuo oftalmoskopo turi eiti statmenai lęšiui. Išeinantys iš akies spinduliai, pra÷ję pro lęšį, susikerta tarp lęšio ir oftalmoskopo (7—8 cm nuo lęšio). Atrodo, kad akies dugno vaizdas tarsi kabo ore. Vadinasi, veterinaras turi žiūr÷ti ne į vyzdį, o 7—8 cm prieš lęšį.
Vaizdas būna padidintas 4—6 kartus ir atvirkščias tik tų akies dugno dalių, nuo kurių atsispind÷jo spinduliai.
Tiesioginei akies dugno apžiūrai naudojama oftalmoskopija tiesioginiu vaizdu. Tiesioginei oftalmoskopijai atlikti dažniausiai naudojamas rankinis elektrinis oftalmoskopas. Šiame oftalmoskope šviesos šaltinis yra specialiai įmontuota lemput÷. Veterinaras su oftalmoskopu priart÷ja prie šuns akies per keletą centimetrų. Rankiniame elektriniame oftalmoskope yra diskas, kuriame įmontuoti įvairios laužiamosios galios teigiami ir neigiami lęšiai. Akies dugno vaizdas būna padidintas 13—16 kartų.
Nepriklausomai nuo oftalmoskopijos metodo akies dugną reikia apžiūr÷ti tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių reikia apžiūr÷ti regos nervo diską, v÷liau dugno periferines dalis ir paskiausiai — geltonąją d÷mę. Regos nervo diskas yra į nosies pusę nuo geltonosios d÷m÷s, kuri yra centre. (http://www.akiuklinika.lt/lt/pages/oftalmoskopija)
2.3. Anketavimas
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1. Duomenys apie šunų genetines akių ligas veterinarijos klinikose
Buvo aplankytos E. Diržinausko veterinarin÷ tarnyba ir Jakovo veterinarijos centras. Surinkti 2008 – 2012 metų duomenys apie šunų genetines akių ligas per šiuos metus. Remiantis įrašais klinikose per penkerius metus buvo patikrinta 2610 grynaveislių šunų iš, kurių 411 (15,7%) tur÷jo genetinį akių susirgimą. Tarp šunų, kuriems buvo nustatytos akių ligos, buvo 29,7% patinų, ir 70,3% kalių. Diagnozuota 13 skirtingų genetinių akių ligų.
Pagal surinktus duomenis, veisti negalima 15,3% šunų, iš jų 40,3% patinų ir 59,7% kalių. Kitiems pateikta rekomendacija, kad veisti galima veis÷jo nuožiūra. Išduota pažyma, kad veisti negalima, esant įgimtai kataraktai.
0 20 40 60 80 100 120 140 2012 2011 2010 2009 2008
Tirtų šunų, kuriems diagnozuota, genetinis
akių ligų pasireiškimas, pasiskirstymas pagal
tyrimo metus
Tirtų šunų, kuriems diagnozuota, genetinis akių ligų pasireiškimas, pasiskirstymas pagal tyrimo metus
21 pav. Tirtų šunų, kuriems diagnozuota, genetinis akių ligų pasireiškimas, pasiskirstymas pagal tyrimo metus.
30%
70%
Tirtų šunų, kuriems diagnozuota, genetinis akių
ligų pasireiškimas, pasiskirstymas pagal lytį
Patinai 29,7 % Kalės 70,3 %
22 pav. Tirtų šunų, kuriems diagnozuota, genetinis akių ligų pasireiškimas, pasiskirstymas pagal lytį.
Remiantis įrašais klinikose per penkerius metus buvo patikrinta 2610 grynaveislių šunų iš, kurių 411 (15,7%) tur÷jo genetinį akių susirgimą. Tarp šunų, kuriems diagnozuotos akių ligos buvo 29,7% patinų, ir 70,3% kalių. Galima teigti, kad didesnį polinkį sirgti genetin÷mis akių ligomis turi kal÷s, tačiau literatūros šaltiniuose, tai n÷ra akcentuojama.
23 lentel÷. Šunų genetinių akių ligų įvairov÷ ir paplitimas Lytis
Liga Sirgusių
skaičius Patinai Kal÷s
Veisl÷s Persistentin÷ vyzdžio membrana 65 (13,8%) ’ 19 (29,2%) ‘ 46 (70,8%)
Anglų buldogas, berno
mažasis špicas, Vokiečių nykštukinis špicas Persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis/Persiste ntin÷ hiperplastin÷ lęšiuko kraujagyslin÷ pl÷vel÷
2 (0,4%) ’ 1 (50%) ‘ 1 (50%) Anglų buldogas, trumpaplaukis nykštukinis taksas Katarakta (paveldima) 72 (15,3%) ’ 29 (40,3 %) ‘ 43 (59,7%)
Anglų buldogas, Anglų
kokerspanielis, auksaspalvis retriveris, berno zenenhundas,
cvergšnauceris, čihuahua,
dobermanas, Belgų aviganis griunendalis, bišonas, Brabanto grifonas, Briuselio grifonas, ilgaplaukis nykštukinis taksas, ilgaplaukis taksas, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, Kinų kuoduotais šuo, labradoro retriveris, lygiaplaukis retriveris, mažasis pudelis, mopsas, nykštukinis pinčeris, nykštukinis pudelis, Parsono Raselo terjeras, pekinas, Prancūzų buldogas, rotveileris, Rusų žaisliukas, Rusų ilgaplaukis toiterjeras, Sibiro haskis, žaislinis pudelis, trumpaplaukis taksas, Vokiečių pinčeris
Ragenos distrofija 17 (3,6%) ’ 4 (23,5%)
‘ 13 (76,5%)
Anglų buldogas, ilgaplaukis kolis, labradoro retriveris, nykštukinis pinčeris, Rusų žaisliukas,
samojedas, Amerikiečių
kokerspanielis, kavalieriaus, karaliaus Karolio spanielis, čiau čiau
Regos nervo hipoplazija 1 (0,2%) ’ 0 (0%) ‘ 1 (100%) Anglų buldogas Koli akių anomalija 1 (0,2%) ’ 0 (0%) ‘ 1 (100%) Ilgaplaukis kolis Entropija 85 (18%) ’ 21 (24,7%) ‘ 64 (75,3%)
Anglų buldogas, berno
zenenhundas, čiau čiau, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, mopsas, pekinas, šarp÷jus
Ektropija 15 (3,2%) ’ 6 (40%) ‘ 9 (60%) Anglų buldogas, berno
zenenhundas, bordo dogas, čiau čiau, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, mopsas, pekinas, senbernaras, ši cu Distichiaz÷ (blakstienos įaugimas) 178 (37,7%) ’ 43 (24,2%) ‘ 135 (75,8%)
čiau čiau, čihuahua, didysis Šveicarų zenenhundas, garbanotasis bišonas, ilgaplaukis kolis, ilgaplaukis nykštukinis taksas, Japonų činas, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, lygiaplaukis retriveris, maltos bišonas, miniatiūrinis pudelis, mopsas, nykštukinis pudelis, papiljonas, Parsono Raselo terjeras, pekinas, Prancūzų buldogas, rotveileris, Rusų žaisliukas, šeltis, ši cu, žaislinis pudelis, Vokiečių bokseris, Vokiečių nykštukinis špicas, Vokiečių špicas
Tinklain÷s degeneracija
2 (0,4%) ’ 1 (50%) ‘ 1 (50%) Anglų kokerspanielis, Rusų žaisliukas
Katarakta (įgyta) 13 (2,8%) ’ 6 (46,2%)
‘ 7 (53,8%)
Anglų kokerspanielis, Rusų žaisliukas, papiljonas, berno zenenhundas, mažasis pudelis, auksaspalvis retriveris, Parsono Raselo terjeras, rotveileris, cvergšnauceris, Belgų aviganis malinua
Tinklain÷s displazija
2 (0,4%) ’ 1 (50%) ‘ 1 (50%) Anglų buldogas, ilgaplaukis kolis
Keratitas 19 (4%) ’ 5
(26,3%)
‘ 14 (73,7%)
Čiau čiau, mopsas, Prancūzų buldogas, šarp÷jus, pekinas
VISO 472 (18%) 136
(28,8%)
336 (71,2%)
Pagal statistikos duomenis labiausiai paplitusi liga įvairiose šunų veisl÷se yra distichiaz÷, kuri mūsų tyrimų duomenimis sudar÷ 37,7 %, labiausiai ši liga paplitusi tarp mopsų, Anglų ir Pancūzų buldogų, Amerikiečių ir Anglų kokerspanielių, čihuahua, pekinų, Rusų žaisliukų, veislių.
Dažnai pasitaik÷ entropijos susirgimų, tai sudar÷ 18%, ši liga dažniausiai pasireišk÷ mopsams, šarp÷jams, pekinams, čiau čiau, Anglų buldogams ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams.
Nemažą susirgimų skaičių 13,8% sudar÷ persistentin÷ vyzdžio membrana, ji buvo nustatyta šioms veisl÷ms: Anglų ir Prancūzų buldogams, berno zenenhundams, čiau čiau, Maltos bišonams, pekinams, akita inu, Aliaskos malamutams, Amerikiečių stafordšyro terjerams, auksaspalviams retriveriams, basendžiams, Belgų, Brabanto ir Briuselio grifonams, čihuahua, Džeko Raselo terjerams, ilgaplaukiams koliams, jorkšyro terjerams, Kinų kuoduotiesiems šunims, mini bulterjerams, mopsams, papiljonams, Parsono Raselo terjerams, Sibiro haskiams, šiba inu, Rusų toiterjerams, trumpaplaukiams nykštukiniams taksams, Valų korgiams penbrukams.
Kitos, paveldimos akių ligos, kaip keratitas, ragenos distrofija, ektropija, katarakta (įgyta), tinklain÷s displazija, tinklain÷s degeneracija, persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis/persistentin÷ hiperplastin÷ lęšiuko kraujagyslin÷ pl÷vel÷, regos nervo hipoplazija, koli akių anomalija, nesudar÷, nei 5% visų paveldimų akių ligų, šios ligos taip pat labai paplitusios tarp įvairių veislių, tokių kaip brahycefalykų (mopsas, Anglų buldogas ir kt.), spanielių, dekoratyvinių (rusų žaisliukas, čihuahua ir kt.) šunų.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
Šunų genetinių akių ligų įvairovė ir paplitimas
Šunų genetinių akių ligų įvairovė ir paplitimas
3.2. Genetinių veiksnių – veisl÷s, lyties, amžiaus - įtaka šunų paveldimų akių ligų paplitimui
25 lentel÷. Veisl÷s įtaka šunų genetinių akių ligų paplitimui Lytis
Veisl÷ Sirgusių
skaičius Patinas Kal÷s
Genetin÷s akių ligos
Akita 1 (0,2%) ‘ 1
(100%)
Distichiaz÷
Akita inu 1 (0,2%) ‘ 1
(100%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana
Aliaskos malamutas 2 (0,5%) ‘ 2
(100%)
Distichiaz÷, persistentin÷ vyzdžio membrana Amerikiečių kokerspanielis 10 (2,4%) ’ 3 (30%) ‘ 7 (70%)
Distichiaz÷, ragenos distrofija, Kkatarakta (įgyta)
Amerikiečių stafordšyro terjeras
1 (0,2%) ’ 1 (100%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana
Anglų buldogas 48
(11,7%) (14,6%) ’ 7 (85,4%) ‘ 41
Distichiaz÷, persistentin÷ vyzdžio membrana, ragenos distrofija, ektropija, entropija, persistentinis
hiperplastinis pirminis
stiklakūnis/persistentin÷
hiperplastin÷ lęšiuko kraujagyslin÷ pl÷vel÷, katarakta (įgyta), tinklain÷s displazija, regos nervo hipoplazija Anglų kokerspanielis 16 (3,9%) ’ 5 (31,2%) ‘ 11 (68,8%)
Distichiaz÷, katarakta (įgyta), tinklain÷s degeneracija, katarakta (įgimta) Auksaspalvis retriveris 9 (2,2%) ’ 2 (22,2%) ‘ 7 (77,8%)
Katarakta (įgimta), persistentin÷ vyzdžio membrana, katarakta (įgyta)
Basendžis 8 (2,0%) ’ 2 (25%) ‘ 6
(75%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana
Belgų aviganis Malinua 1 (0,2%) ’ 1 (100%) Katarakta (įgyta) Belgų grifonas 2 (0,5%) ’ 1 (50%) ‘ 1 (50%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana, Katarakta (įgyta)
Berno zenenhundas 7 (1,7%) ’ 3 (42,9%)
‘ 4 (57,1%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana, entropija, katarakta (įgyta), ektropija, katarakta (įgimta)
Bišonas 1 (0,2%) ‘ 1 (100%) Katarakta (įgimta) Bordo dogas 2 (0,5%) ’ 2 (100%) Ektropija Brabanto grifonas 3 (0,8%) ’ 1 (33,3%) ‘ 2 (66,7%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana, katarakta (įgimta)
Briuselio grifonas 5 (1,2%) ‘ 5
(100%)
Persistentin÷ vyzdžio membrana, distichiaz÷
Buldogas 2 (0,5%) ‘ 2
(100%)
