Šunų sėklidžių ligos Canine testicular disease

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMJA

Veterinarijos fakultetas

Vytautas Vaičiulis

Šunų sėklidžių ligos

Canine testicular disease

Veterinarijos medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis

2

DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų sėklidžių ligos“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Sėklidės anatominė ir histologinė sandara ... 8

1.2. Dažniausiai pasitaikančios šunų sėklidžių ligos ... 8

1.2.1. Sėklidžių infekcijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška ... 8

1.2.2. Sėklidžių degeneracijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška ... 9

1.2.3. Sėklidžių hipoplazijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška ... 10

1.2.4. Sėklidžių navikų etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška ... 10

1.2.5. Kriptorchizmo etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška ... 11

1.2.6. Gerybinės prostatos hiperplazijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška ... 12

1.3. Veiksniai įtakojantys sėklidžių ligas ... 12

1.4. Šunų sėklidžių ligų diagnostika ... 13

1.5. Gydimo nuo šunų sėklidžių ligų metodai ... 14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 16

4

SANTRAUKA

Šunų sėklidžių ligos

Vytautas Vaičiulis Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas buvo atlikti retrospektyvią mažos populiacijos šunų sergamumo sėklidžių ligomis analizę. 2011–2015 metais LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje buvo renkami duomenys apie šunų sergamumą sėklidžių ligomis. Per tyrimo laikotarpį buvo diagnozuoti 65 šunų sėklidžių ligų atvejai, tai sudarė 1,26 proc. visų atvykusių į kliniką šunų patinų. Buvo renkami šie sėklidžių ligomis sergančių pacientų duomenys: veislė, svoris, amžius ir laikymo sąlygos. Taip pat buvo analizuojami specialieji tyrimų metodai, bei medikamentinis ir chirurginis gydymas. Tirtame laikotarpyje tarp sėklidžių ligų pasitaikė 30,76 proc. (n=20) kriptorchizmo atvejų, 7,69 proc. (n=5) orchito atvejai, 15,38 proc. (n=10) sėklidžių navikų atvejų ir 46,17 proc. (n=30) gerybinės prostatos hiperplazijos atvejų. Šunys iki 5 metų amžiaus sėklidžių ligomis sirgo 21,73 proc. rečiau nei 5–10 m. šunys ir 25 proc. rečiau nei šunys vyresni kaip 10 metų. Dažniausiai sėklidžių ligomis sirgo mišrios veislės šunys 27,16 proc. (n=18). Taip pat sėklidžių ligos dažniau diagnozuotos šunims auginamiems namuose 55,38 proc. (n=36). 29,26 proc. (n=19) atvejų nuo sėklidžių ligų buvo taikytas medikamentinis gydimas. Šunims sirgusiems sėklidžių ligomis buvo taikytas toks medikamentinis gydimas: 89,47 proc. (n=17) šunų buvo skirtas enrofloksacinas ir 10,53 proc. (n=2) šunų enrofloksacinas kartu su tepalu „karbaseptas“ . Orchiektomija buvo atlikta 52,30 proc. (n=34) šunų sirgusių sėklidžių ligomis. Visiems šunims sirgusiems sėklidžių ligomis buvo rekomenduojama atlikti profilaktinę orchiektomiją. 2014–2015 metų laikotarpiu klinikoje buvo atsitiktiniai atrinkti 6 šunys, kuriems buvo atliktos orchiektomijos ir iš vizualiai pakitusių sėklidžių buvo paimti 6 mėginiai histopatologiniam tyrimui. Atlikus sėklidžių histopatologinius tyrimus buvo nustatyta 1 sėklidžių degeneracija, 3 sėklidžių navikai (2 sertolio ląstelių navikai ir hemangioma), 1 spermograniulioma ir 1 sveika sėklidė.

5

SUMMARY

Canine testicular disease

Vyatutas Vaičiulis Master‘s Thesis

The aim of the study was to evaluate the incidence of testicular diseases in small population of dog. The data of the incidence of canine testicular diseases were collected at Dr. L. Kriaučeliūnas small animal clinic (Veterinary academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas) between 2011–2015. There was diagnosed 65 cases of testicular diseases for dogs (this consisted of 1.26% of all cases) during the period of the study. Dogs breeds, weight, age, storage conditions, special methods of investigation and treatment were analyzed. We found cryptorchidism 30.76% (n=20) of all testicular diseases cases, orchitis – 7.69% (n=5), testicular tumor – 15.38%. (n=10) and benign prostatic hyperplasia – 46.17% (n=30). Dogs younger than 5 years old suffering from testicular diseases less 29.16% than 5-10 years old and 25% less than 10 years older dogs. The most common testicular diseases had the mixed breed dogs 27.69% (n=18) and in the home grown dogs 55.38% (n=36). Conservative treatment has been applied for 29.23% (n=19): 89.47% (n=17) cases were treated with enrofloxacin and 10.53% (n=2) - with combined treatment (enrofloxacin and carbasept ointment). Orchiectomy were performed for 52.30% (n=34) cases. 6 dogs were randomly selected and have orchiectomy with tissue histopathological examination during the period of 2014-2015. We found in histopathological samples testicular degeneration in 1 case, testicular tumors in 3 (sertoli cell tumor in 2 cases and in 1 hemangioma), sperm granuloma in 1 and normal in 1 respectively.

6

ĮVADAS

Sėklidės yra vienas iš svarbiausių organų šunų reprodukcinėje sistemoje. Sėklidžių pagrindinės funkcijos yra spermatozoidų ir lytinių hormonų gaminimas (1). Dauguma šunų sėklidžių ligų sukelia nevaisingumą (2). Dažniausios šios šunų sėklidžių ligos:

 sėklidžių infekcija,

 sėklidžių degeneracija,

 sėklidžių hipoplazija,

 sėklidžių navikai,

 kriptorchizmas (3),

 gerybinė prostatos hiperplazija (4).

Dažniausiai šunų sėklidžių ligų priežastimis būna bakterinės infekcijos, imuniteto susilpnėjimas, karščiavimas, įvairios traumos, hormoniniai sutrikimai, toksinai, prastas šėrimas, XY chromosomų sutrikimai, taip pat šuns amžius ir veislė (5).

Šunų sėklidžių ligos gali įtakoti viena kitos atsiradimą. Pastebėta, jog šunims kriptorchidams dažniau nustatomi sėklidžių navikai, nei šunims, kurių sėklidės brendimo metu nusileidžia į kapšelį (6).

Sėklidžių ligų simptomai dažniausiai panašūs, todėl svarbu pasirinkti tinkamus diagnostikos metodus siekiant diagnozuoti ligas ir paskirti tinkamą gydimą (7). Daugelis diagnostikos metodų nustatant patinų reprodukcinį potencialą padeda diagnozuoti ir sėklidžių ligas, nes sutrikusi spermatogenezė parodo galimą sėklidžių reprodukcinės funkcijos sutrikimą.

Sėklidžių ligos dažnai diagnozuojamos ir sveikiems šunims, be klinikinių požymių pasireiškimo. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į sėklidžių ligas, nes dauguma klinikinių simptomų pasireiškia tik ligoms įsisenėjus. Šunims sėklidžių ligos gali sukelti sveikatos sutrikimus, taip pat nevaisingumą. Šunų neveisiant, reikėtų apsvarstyti orchiektomijos operacijos galimybę, kaip profilaktinę priemonę prieš sėklidžių ligas.

Darbo tikslas: atlikti retrospektyvią mažos populiacijos šunų sergamumo sėklidžių ligomis

analizę 2011–2015 metais.

Darbo uždaviniai:

7

3. Išanalizuoti ir pateikti sėklidžių ligų diagnostikai taikomus metodus, pateikti trumpą diferencijuotinų patologinių procesų apžvalgą.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sėklidės anatominė ir histologinė sandara

Sėklidės yra poriniai vyriški lytiniai organai, kurie susiformuoja iš embrioninio vidurinio gemalinio sluoksnio (mezodermos). Sėklidės produkuoja vyriškas lytines gametas – spermatozoidus ir sintetina lytinius hormonus – androgenus (8).Šuns sėklidės yra kapšelyje, kuris yra tarp kirkšnies ir tarpvietės. Sėklidė yra ovalo formos, iš šonų suspausta. Sėklidė skirstoma į laisvąjį ir prielipo kraštus. Antsėklidis skirstomas į: ansėklidžio galvą, ansėklidžio kūną ir antsėklidžio uodegą (9).

Sėklidė yra sudaryta iš stromos ir parenchimos. Sėklidės stroma sudaryta iš balzganojo dangalo, kraujagyslinio dangalo, sėklidės tarpusienio, sėklidės pertvarėlių ir sėklidės intersticinio audinio. Sėklidės parenchima sudaryta iš vingiuotųjų sėklinių vamzdelių, tiesiųjų sėklinių vamzdelių, sėklidės tinklo, ištekamųjų latakėlių ir spermatogeninio epitelio (10). Sėklidės balzganasis dangalas, tarpusienis ir pertvarėlės sudarytos iš kolageninių skaidulų, elastinių skaidulų ir miofibroblastų. Sėklidės kraujagyslinis dangalas sudarytas iš sėklidės arterijos šakų ir venų anastomozių tinklo (11). Sėklidės instersticinis audinys užpildo ertmes tarp latakėlių ir yra sudarytas iš Leidigo ląstelių, kurios yra pagrindinės steroidinių androgeninių hormonų gamintojos (8). Sėklidės vingiuotieji sėkliniai vamzdeliai iškloti spermatogeniniu epiteliu. Sėklidės spermatogeninis epitelis sudarytas iš atraminių epiteliocitų ir spermatogeninių ląstelių. Tiesieji sėkliniai vamzdeliai ir sėklidės tinklas iškloti vienasluoksniu stulpiškuoju epiteliu. Ištekamieji sėklidės latakėliai iškloti tariamuoju daugiasluoksniu stulpiškuoju epiteliu (10).

1.2. Dažniausiai pasitaikančios šunų sėklidžių ligos

Dauguma sėklidžių ligų šunims sukelia nevaisingumą. Nevaisingumas gali būti įgimtas (dėl sutrikimų chromosomose) ir įgytas (išsivystantis šuns gyvenimo laikotarpiu). Nevaisingumas ir sėklidžių ligos gali būti diagnozuojamos ir šunims neturintiems klinikinių ligos požymių (2). Dažniausiai sutinkamos sėklidžių ligos: sėklidžių infekcija, sėklidžių degeneracija, sėklidžių hipoplazija, sėklidžių navikai, kriptorchizmas (3) ir gerybinė prostatos hiperplazija (4).

1.2.1. Sėklidžių infekcijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška

Sėklidžių infekcija – dažniausiai pasitaiko sėklidės ir antsėklidžio infekcijos, kurios sukelia sėklidės arba antsėkližio uždegimą, vadinamą orchitu arba epididymitu. Orchitas gali būti ūminis arba lėtinis. Infekcijos arba traumos sukelia ūminį orchitą, o lėtinis orchitas dažniausiai būna autoimuninės kilmės (12). Sėklidės infekcijos užsikrėtimo kelias gali būti vietinis, hematogeninis arba išplitusi infekcija nuo šlapimo sistemos organų, arba nuo priešinės liaukos. Sėklidžių infekciją gali sukelti grybelinė infekcija, kurią sukelia – Blastomyces dermatidis. Manoma, kad orchitą gali sukelti ir šunų maro virusas (13). Dažniausiai sėklidžių infekciją sukeliančios bakterijos:

9  Rickettsia rickettsii,  Coxiella burnetti,  Pseudomonas aeruginosa,  Staphylococcus spp.,  Streptococcus spp.,  Koliforminės bakterijos (2).

Mikroflorai tapus patogeniškai, ji plisdama šlaple ir sėkliniu lataku sukelia ūmų sėklidės uždegimą – orchitą arba gali komplikuotis į orchiepididymitą. Retai uždegimą sukelia mikroorganizmai plintantys lytiniu kontaktiniu arba hematogeniniu būdu (14).

Sėklidės infekcija pasireiškia kapšelio patinimu, sėklidžių padidėjimu, skausmu kapšelio srityje ir karščiavimu (2).

1.2.2. Sėklidžių degeneracijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška

Sėklidžių degeneracija – tai dėl uždegiminių ar neuždegiminių reakcijų sėklidėse atsirandanti patologinė būklė. Sėklidėse pažeidžiami sėkliniai kanalėliai, intersticinis audinys ir spermatogenis epitelis. Sėklidžių degeneracija gali atsirasti ne tik dėl traumų, bet ir dėl idiopatinės būklės vidutinio amžiaus šunims (5). Dažniausios priežastys lemiančios sėklidės degeneracijos atsiradimą:

 karščiavimas,

 vietinis kapšelio karščiavimas,

 sėklidės uždegimas,  sėklidės užsisukimas,  įvairios traumos,  hormoniniai sutrikimai,  toksinai,  šėrimo paklaidos,  sėklidžių navikai.

Manoma, kad degeneracija atsiranda dėl kraujotakos sutrikimo sėklidėje, tuomet sutrinka spermatogenezės ciklas. Vingiuotieji kanalėliai susiaurėja. Prasideda intersticinio audinio fibrozė, vakuolizuojasi Sertoli ląstelės, sutankėja bazinė membrana. Galiausiai per tam tikrą laiką prasideda sėklatakių bazinės membranos, sėklatakių sienelės bei sėklidės intersticinio audinio mineralizacija (15).

10 1.2.3. Sėklidžių hipoplazijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška

Sėklidžių hipoplazija – tai būklė, kai sėklidės dydis yra mažesnis, nei turėtų būti atitinkamo amžiaus šuniui. Sėklidžių hipoplazija priskiriama lytinio brendimo sutrikimams. Sėklidžių hipoplazija pasireiškia jauniems šunims, kurių sėklidės atrodo neįprastai mažos. Šunims sergantiems sėklidžių hipoplazija lytinis potraukis išlieka normalus, nes jie turi Leidigo ląsteles, kurios gamina testosteroną (16). Priežastys lemiančios sėklidžių hipoplazijos atsiradimą:

 prastas šėrimas,

 cinko trūkumas,

 hormoniniai sutrikimai,

 sutrikimai lytinėse chromosomose,

 Klinefelterio sindromas (XXY).

Sėklidžių hipoplazijos metu vingiuotojų kanalėlių spindyje spermatogeninis epitelis redukuojasi ir jį pakeičia Sertoli ląstelės. Sėkliniai kanalėliai susiaurėja (3). Hormoninių sutrikimų įtaka sėklidžių hipoplazijai pasireiškia dėl hipofizės išskiriamo liuteinizuojančio hormono sumažėjimo. Sumažėjus liuteinizuojančio hormono, Leidigo ląstelės pradeda gaminti daugiau testosterono, kuris skatina Sertoli ląstelių veiklą (15).

Sėklidžių hipoplazija pasireiškia sumažėjusiu sėklidės dydžiu ir nevaisingumu. Pažeistų sėklidžių konsistencija tampa šiek tiek minkštesnė nei sveikos sėklidės (3).

1.2.4. Sėklidžių navikų etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška

Sėklidžių navikai yra paplitę tarp vyresnio amžiaus ir senų šunų. Navikai yra dažniausiai pasitaikanti sėklidžių liga. Sėklidžių navikai sudaro 75 proc. visų šunų urogenitalinių navikų (17). Dažniausiai pasitaikantys sėklidžių navikų tipai: Sertoli ląstelių, intersticinių ląstelių, seminomos (15). Gali būti ir mišrūs navikai, kurie susidaro iš kelių sėklidžių navikų tipų. Mišrūs sėklidžių navikai sudaro 25–35 proc. visų sėklidžių navikų (18). Pasitaikantys netipiniai sėklidžių navikai: hemangiomos, hemangiosarkomos, lejomiomos, osteosarkomos, limfomos bei putliųjų ląstelių navikai (19). Priežastys skatinančios sėklidžių navikų susidarymą:

 Kriptorchizmas,

 šuns amžius,

 šuns veislė (6),

 kirkšnies išvarža (20).

11

seminoma. Tipinės seminomos atveju, naviką sudaro didelės skaidrios citoplazmos ląstelės su limfocitų infiltracija arba granuliominis uždegimas. Spermatocitinę seminomą sudaro polimorfiškos neoplastinės ląstelės. Ląstelės būna panašios į limfocitus ir būna trijų skirtingų dydžių (22).

Klinikinė išraiška – priklauso nuo sėklidžių naviko tipo. Sertoli ląstelių navikai būna dideli ir gali sukelti feminizacijos sindromą, taip pat šuo gali nuplikti. Yra 10 proc. tikimybė Sertoli ląstelių navikų metastazių susidarymui (23). Intersticinių ląstelių navikai sukelia feminizacijos sindromą ir sutrikdo kaulų čiulpų vystymąsi (18).

Seminoma pasireiškia sėklidės padidėjimu, šuns nevaisingumu, simetriška alopecija bei padidėjusia pigmentacija (24).

1 pav. Šuns sėklidžių navikas (25) 1.2.5. Kriptorchizmo etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška

Kriptorchizmas – tai būklė, kai viena arba abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių įgimtų sutrikimų grynaveislių šunų tarpe, kuris vyrauja nuo 1 iki 11 proc. (26). Kriptorchidams sėklidė gali likti pilvo ertmėje arba kirkšnies kanale (27). Dažniausiai pasitaiko vienos sėklidės kriptorchizmas, bet gali būti ir abiejų sėklidžių. Kriptorchizmą predisponuoja šuns veislė, dažniausiai kriptorchizmas diagnozuojamos čihuahua, bokserių ir vokiečių aviganių veislių šunims. Šunims kriptorchidams yra didesnė rizika, kad procesas supiktybės ir pradės vystytis navikas (28).

Sėklidžių nusileidimo mechanizmas nėra gerai išaiškintas. Manoma, kad sėklidės nusileidimas į kapšelį vyksta dviem etapais: pirmasis etapas - transabdominalinis, kuris atsiranda veikiant Leidigo ląstelių produkuojamam hormonui INS13. Antrasis etapas - ingvinoskrotalinis, jis yra reguliuojamas androgenų. Sutrikus kuriam nors etapui sėklidė gali nenusileisti į kapšelį (29).

12 1.2.6. Gerybinės prostatos hiperplazijos etiologija, patogenezė ir klinikinė išraiška

Gerybinė prostatos hiperplazija – tai prostatos stromos ir liaukinės dalies padidėjimas. Gerybinė prostatos hiperplazija nusakoma kaip senėjimo procesas. Prostatos hiperplazijos metu labiausiai didėja liaukinė dalis, o prostatos stroma nežymiai. Gerybinę prostatos hiperplaziją galima aptikti nuo 2,5 metų amžiaus šunims, 6 metų šunims randama apie 60 proc., o 9 metų amžiaus 85– 95 proc. (30).

Senstant šunims mažėja spermatogonijų, tuo pačiu ir jų gaminamo inhibino. Todėl hipofizė pradeda gaminti daugiau gonadotropinių hormonų, kurie skatina Leidigo ląsteles gaminti androgenus. Svarbiausias prostatos hiperplazijos etiologinis veiksnys yra androgenai. Androgenų vaidmenį rodo faktas, kad anksti kastruotiems šunims gerybinė prostatos hiperplazija neišsivysto (4).

Didėjanti prostata dažniausiai jokių klinikinių simptomų nesukelia. Kai gerybinė prostatos hiperplazija pasiekia tam tikrą lygį, pasireiškia klinikiniai simptomai. Gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai: tenezmas, hematurija, hematospermija ir retais atvejais prostatos skausmas (7).

1.3. Veiksniai įtakojantys sėklidžių ligas

Šunų sėklidžių ligas įtakojantys veiksniai:

 šuns amžius,

 šuns veislė,

 kriptorchizmas (3).

Skirtingos šunų veislės turi įtakos sėklidžių ligų vystymuisi, bet mokslininkai vieningos nuomonės neturi. A. Nodtvedt (31) teigia, kad šelti ir koli veislių šunys turi polinkį sirgti sėklidžių navikais 5 kartus dažniau, nei kitų veislių šunys. Taiching (6) teigia, kad mišrių ir maltos bišonų veislių šunys turi didesnę tikimybę susirgti sėklidžių navikais. Autorių teigimu, bokserių veislės šunims yra didesnė rizika susirgti sėklidžių navikais jaunesniame amžiuje nei kitų veislių šunims (17). Autoriai Leroy ir Northrup (32) teigia, kad gerybinės prostatos hiperplazijos išsivystymui šuns veislė įtakos neturi.

13

Nenusileidusi šuns sėklidė gali būti kirkšnies kanale arba išorinėje kirkšnies kanalo dalyje, vertikaliai kapšelio. Naujagimiui šuniukui sėklidės būna nenusileidusios. Sėklidės būna pilvo ertmės pusėje už ingvinalinio kanalo žiedo. Šuniukams jos turi nusileisti į kapšelį per 10 dienų nuo gimimo (16). Į kapšelį nenusileidusi sėklidė gali paveikti šuns vaisingumą, įtakoti navikų susidarymą, sėklidės užsisukimą ir kirkšnies išvaržos susiformavimą. Sėklidės nenusileidimas laikomas vienu iš dažniausių šunų lytinių organų vystymosi sutrikimų, dažniausiai pasitaikantis grynaveisliams šunims (27). Sėklidžių navikų dažnumas jaunesnių nei 10 metų amžiaus šunų tarpe yra kryptingai susijęs su kriptorchizmu (6).

1.4. Šunų sėklidžių ligų diagnostika

Šunų sėklidžių ligų diagnostika prasideda nuo pilnos gyvenimo istorijos ir klinikinio tyrimo. Dažniausiai naudojami klinikiniai diagnostiniai metodai: išsami šuns anamnezė, klinikinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas. Po to, palaipsniui pereina į specialiuosius diagnostinius metodus. Tiksliausias šunų sėklidžių ligų diagnostinis metodas yra sėklidės histologinis tyrimas. (34).

Norint diagnozuoti sėklidžių ligas reikia surinkti pilną šuns gyvenimo istoriją ir atlikti profilaktinę apžiūrą. Profilaktinė apžiūra susideda iš kapšelio, prostatos ir sėklidžių apžiūros. Apžiūrint kapšelį pirmiausia apžiūrima oda ar nėra dermatito požymių, randų ir žaizdų. Palpuojant apžiūrima sėklidės forma, dydis, konsistencija, vieta, temperatūra, įvertinamas sėklidės skausmingumas. Prostata apžiūrima rektiškai arba palpuojant per pilvo sieną ir žiūrima ar nėra konsistencijos pakitimų. Esant sėklidės konsistencijos ir dydžio pokyčiams ar esant sėklidės skausmingumui galime įtarti sėklidžių patologijas (35).

Histologinis sėklidžių tyrimas yra vienas iš tiksliausių sėklidžių ligų nustatymo metodų. Histologinio sėklidžių tyrimo metodo duomenimis naudojasi daugelis autorių savo darbuose. Histologinis tyrimas atliekamas iš fiksuoto sėklidžių audinio. Dažniausiai tiriant sėklidžių patologijas atliekamas dažymas hematokslino – eozino dažais. Sėklidžių ligų histologinį tyrimą atlieka patologijos srities specialistai, kurie gali profesionaliai įvertinti histopatologinį mėginį bei nustatyti patologinį procesą ir ligos diagnozę.

14

nustatinėjant sėklidžių lokalizaciją, ultragarsinio tyrimo metodo jautrumas buvo 100 proc. kirkšnies srityje ir 96,6 proc. pilvo srityje.

2 pav. Sėklidės vaizdas ultragarsinio tyrimo metu (39)

1.5. Gydimo nuo šunų sėklidžių ligų metodai

Šunų sėklidžių ligų gydymo metodai yra chirurginis ir/arba medikamentinis. Gydant chirurginiu būdu dažniausiai atliekama orchiektomija. Šuns orchiektomija galima atlikti keliais būdais: atviru, uždaru, šalia kapšelio, per kapšelį ir laparoskopiniu. Snell (40) teigia, kad žaizdos infekcijos rizika tarp orchiektomijos būdų šalia kapšelio ar per kapšelį yra vienoda. Atviras orchiektomijos būdas dažniausiai naudojamas didelių veislių šunims, o uždaras - mažesnių veislių šunims (41). Pažangiausias kriptorchidams orchiektomijos metodas yra laparoskopinė operacija. Laparoskopinės operacijos metu sumažinami audinių vientisumo pažeidimai iki 3 skylučių, taip sutrumpinant pooperacinį laikotarpį bei skausmą (42).

Šunų sėklidžių ligas gydant medikamentais būtina puikiai žinoti šunų reprodukcinės sistemos fiziologinius procesus bei patofiziologinius procesus vykstančius sėklidžių ligų metu. Kiekvienai sėklidžių ligai yra taikomas skirtingas ir būtent tai ligai efektyvus medikamentinis gydymo būdas. Esant būtinybei panaudojami ir kiti sėklidžių ligų gydymo būdai(43). Gydymui nuo sėklidžių ligų naudojami antimikrobiniai preparatai, hormonai, šaldantys – šildantys tepalai, antipiretikai, bei vaistai nuo skausmo.

Medikamentiniam gydymui nuo sėklidžių infekcijos dažniausiai naudojami antimikrobiniai vaistai (enrofloksacinas, amoksicilinas, amoksicilinas su klavulano rūgštimi ir sulfonamidų/trimetoprimo derinys), šaldantys tepalai, antipiretinės medžiagos (esant pakilusiai temperatūrai) ir vaistai nuo skausmo (NVNU). Antimikrobinės medžiagos skiriamos ne mažiau kaip 14 dienų (34).

15

Taikant medikamentinį gydymą nuo šunų sėklidžių navikų, esant granuliocitopenijai naudojamos sisteminės antimikrobinės medžiagos, esant metastazėms – chemoterapija. Visų tipų sėklidžių navikų pagrindinis chirurginis gydymo metodas – orchiektomija (34).

Medikamentiniam šunų kriptorchidų gydymui yra naudojamas gonadotropinis hormonas – žmonių choriono gonadotropinas. Šis gydymo būdas yra taikomas ne vyresniems kaip 4 mėnesių amžiaus šunims. Kadangi nėra įrodytas šio gydymo efektyvumas, šunims kriptorchidams jis naudojamas eksperimentiniais tikslais (44). Dažniausiai kriptorchizmo gydymui taikoma orchiektomija..

16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

Tyrimo duomenys apie šunų sėklidžių ligas buvo surinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2011–2015 m., neįtraukiant 2015 m. gruodžio mėnesį nustatytų sėklidžių ligų atvejų. Dalis duomenų buvo surinkta darbo autoriaus, jo studijų metais, dalyvaujant pacientų priėmime, atliekant diagnostines procedūras bei skiriant gydymą. Kiti duomenys surinkti iš klinikoje apsilankiusiųjų pacientų ligos istorijų, kuriems buvo diagnozuotos sėklidžių ligos: kriptorchizmas, sėklidžių navikai, orchitas ir gerybinė prostatos hiperplazija. Buvo renkami šie sėklidžių ligomis sergančių pacientų duomenys: veislė, svoris, amžius ir laikymo sąlygos. Taip pat buvo analizuojami specialieji tyrimų metodai, bei medikamentinis ir chirurginis gydymas.

Tyrimo metu pacientai buvo grupuojami pagal atvykimo į kliniką tikslą, nustatytą ligos diagnozę bei dėl profilaktinės orchiektomijosį dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo atrinkti pacientai su diagnozuotomis sėklidžių ligomis. Antroje grupėje – pacientai, kuriems savininko pageidavimu buvo atlikta orchiektomija, kaip sėklidžių ligų profilaktinė priemonė. Pacientai, sirgę sėklidžių ligomis buvo sugrupuoti pagal amžių į tris skirtingas grupes: iki 5 m. amžiaus, nuo 5 iki 10 m. amžiaus ir virš 10 m. amžiaus. Taip pat buvo nustatytos tirtų šunų tarpe dažniausiai pasitaikiusios sėklidžių ligos skirtingose amžiaus grupėse. Ligos atvejai pagal diagnozę buvo skirstomi į: kriptorchizmą, orchitą, sėklidžių navikus ir gerybinę prostatos hiperplaziją

2011–2015 m. laikotarpiu buvo atrinkti skirtingų veislių šunys su dažniausiai pasitaikiusiomis sėklidžių ligomis ir šunys, kuriems buvo atlikta orchiektomija, kaip profilaktinė priemonė prieš sėklidžių ligas. Tyrimo laikotarpyje buvo atrinktos 22 šunų veislės. 16 veislių šunys, kurių atstovai dėl sėklidžių ligų ir profilaktinės orchiektomijos kreipėsi po 1 – 3 kartus buvo įtraukti į grupę „kitos veislės“.Taip pat buvo nustatomas sėklidžių ligų pasireiškimas kiekvienos veislės šunims atskirai. Kiekvienos skirtingos veislės šunims buvo nustatyti kriptorchizmo, orchito, sėklidžių navikų ir gerybinės prostatos hiperplazijos atvejai.Buvo kreipiamas dėmesys į 2011–2015 m. laikotarpiu sėklidžių ligomis sirgusių šunų gyvenamąją vietą. Šunys buvo suskirstyti į 2 grupes: šunys laikomi namuose ir laikomi lauke.

17

blokus. Po to, naudojant rotacinį mikrotomą „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija” buvo atpjauti 4 μm storio sėklidžių audinių pjūviai, kurie 37 ºC temperatūros vandens vonelėje buvo ištiesinti ir perkelti ant objektinių stiklelių. Juos išdžiovinus sėklidžių audinių pjūviai buvo nudažyti hematoksilino ir eozino dažais. Nudažyti sėklidžių audinių pjūviai buvo uždengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe. Mėginiai buvo vertinami ir analizuojami. Mikroskopinių vaizdų nuotraukos buvo daromos naudojantis histologinių vaizdų analizatoriumi „Olympus DP72 BX63“.

18

3. TYRIMO REZULTATAI

2011–2015 m. į Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų kliniką kreipėsi 5124 šunų savininkai su šunimis patinais. Iš jų, 127 šunys savininkų buvo atvesti dėl sėklidžių ligų ir orchiektomijos, kaip profilaktinės priemonė prieš sėklidžių ligas.

3 pav. Šunų sergamumas ir profilaktika 2011–2015 m.

Tyrimo metu pacientai buvo grupuojami pagal atvykimo į kliniką tikslą, nustatytą ligos diagnozę bei dėl profilaktinės orchiektomijosį dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo atrinkti pacientai su diagnozuotomis sėklidžių ligomis. Antroje grupėje – pacientai, kuriems savininko pageidavimu buvo atlikta orchiektomija, kaip sėklidžių ligų profilaktinė priemonė. 2011–2015 m. buvo atrinkti 65 šunys su diagnozuotomis sėklidžių ligomis ir 62 šunys, atvežti dėl orchiektomijos, kuri buvo atliekama kaip profilaktinė priemonė prieš šunų sėklidžių ligas (3 pav.).

Į kliniką per 2011–2015 m. laikotarpį dėl sėklidžių ligų profilaktikos buvo kreiptasi 48,81 proc. (p<0,05) dažniau nei dėl gydymo nuo sėklidžių ligų. Į kliniką vidutiniškai per metus kreipėsi 25,4±1,69 savininkai su šunimis dėl sėklidžių ligų ir sėklidžių profilaktinės apžiūros. Iš jų sergančių sėklidžių ligomis vidutiniškai per metus buvo 13±1,3 šunų. Vidutiniškai per metus dėl sėklidžių profilaktinės apžiūros atvyko 12,4±0,9 šunų (3 pav.).

127 65 62 0 20 40 60 80 100 120 140

Kreipėsi dėl sėklidžių ligų ir profilaktinės apžiūros Dėl ligų Dėl profilaktikos

19 4 pav. Vizitų į kliniką priežastis 2011–2015 m.

Taip pat buvo nustatyta kaip 2011–2015 m. laikotarpiu kito pacientų, kuriems buvo diagnozuotos sėklidžių ligos ir pacientų, kuriems buvo atlikta orchiektomija, kaip sėklidžių ligų profilaktinė priemonė, skaičius (4 pav.). 2011 m. klinikoje apsilankė 27 pacientai, 59,25 proc. (n=16) iš jų buvo diagnozuotos sėklidžių ligos ir 47,75 proc. (n=11) atlikta profilaktinė orchiektomija. 2012 m. apsilankė 31 pacientas, 48,38 proc. (n=15) buvo diagnozuotos sėklidžių ligos ir 51,62 proc. (n=16) atlikta profilaktinė orchiektomija. 2013 m. klinikoje apsilankė 22 pacientai, 45,45 proc. (n=10) buvo diagnozuotos sėklidžių ligos ir 54,55 proc. (n=12) atlikta profilaktinė orchiektomija. 2014 m. apsilankė 25 pacientai, 56 proc. (n=14) buvo diagnozuotos sėklidžių ligos ir 44 proc. (n=11) atlikta profilaktinė orchiektomija. 2015 m. klinikoje apsilankė 22 pacientai, 45,45 proc. (n=10) buvo diagnozuotos sėklidžių ligos ir 54,55 proc. (n=12) atlikta profilaktinė orchiektomija.

2011 m. į kliniką dėl profilaktinės orchiektomijos kreipėsi 31,25 proc. mažiau pacientų, nei dėl sėklidžių ligų. 2012 m. 6,25 proc. daugiau pacientų kreipėsi dėl profilaktinės orchiektomijos, nei dėl sėklidžių ligų. Į kliniką 2013 m. dėl profilaktinės orchiektomijos kreipėsi 16,66 proc. daugiau pacientų, nei dėl sėklidžių ligų. 2014 m. į kliniką kreipėsi 21,42 proc. daugiau pacientų dėl sėklidžių ligų, nei dėl profilaktinės orchiektomijos. 2015 m. į kliniką kreipėsi dėl profilaktinės orchiektomijos 16,66 proc. daugiau pacientų, nei dėl sėklidžių ligų (4 pav.).

16 15 10 14 10 11 16 12 11 12 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 2011 2012 2013 2014 2015 Šu n ų s ka iči u s (v n t)

20 5 pav. Šunų sėklidžių ligos 2011–2015 m.

2011–2015 m. laikotarpiu buvo diagnozuotos keturios šunų sėklidžių ligos: kriptorchizmas (30,76 proc. atvejų), orchitas (7,69 proc. atvejų), sėklidžių navikai (15,38 proc. atvejų) ir gerybinė prostatos hiperplazija (46,17 proc. atvejų).

2011–2015 m. kriptorchizmu vidutiniškai per metus sirgo 4,0±0,7 (p<0,05) šunų. Kriptorchizmu šunys sirgo 33,33 proc. rečiau nei gerybine prostatos hiperplazija, bet 75 proc. dažniau nei orchitu ir 50 proc. dažniau nei sėklidžių navikais. Vidutiniškai per metus orchitu sirgo 1,0±0,8 (p<0,05) šuo. Orchitu šunys sirgo 75 proc. rečiau nei kriptorchizmu, 50 proc. rečiau nei sėklidžių navikais ir 83,33 proc. rečiau nei gerybine prostatos hiperplazija. Vidutiniškai per metus sėklidžių navikais sirgo 2,0±0,7 (p<0,05) šunys. Sėklidžių navikai šunys sirgo 50 proc. dažniau nei orchitu, bet 50 proc. rečiau nei kriptorchizmu ir 66,66 proc. rečiau nei gerybine prostatos hiperplazija. Vidutiniškai per metus gerybine prostatos hiperplazija sirgo 6,0±1,2 (p<0,05) šunys. Gerybine prostatos hiperplazija šunys sirgo 33,33 proc. dažniau nei kriptorchizmu, 83,33 proc. dažniau nei orchitu ir 66,66 proc. dažniau nei sėklidžių navikais (5 pav.).

20 5 10 30 0 5 10 15 20 25 30 35

Kriptorchizmas Orchitas Sėkidžių navikai Gėrybinė prostatos

21 6 pav. Skirtingo amžiaus šunų sergamumas sėklidžių ligomis 2011–2015m.

2011–2015 m. pacientai, sirgę sėklidžių ligomis buvo sugrupuoti pagal amžių į tris skirtingas grupes: iki 5 m. amžiaus, nuo 5 iki 10 m. amžiaus ir virš 10 m. amžiaus. Vidutiniškai per metus iki 5 m. amžiaus sirgo 3,6±0,8 (p<0,05) šunys. Iki 5 m. amžiaus šunys sirgo 21,73 proc. rečiau nei 5– 10 m. amžiaus ir 25 proc. rečiau nei vyresni kaip 10 m. amžiaus šunys.

Vidutiniškai per metus sirgo 4,6±0,5 (p<0,05) 5–10 m. amžiaus šunys. 5–10 m. amžiaus šunys sirgo 21,73 proc. dažniau nei jaunesni, kaip 5 m. amžiaus šunys ir 4,16 proc. rečiau nei vyresni kaip 10 m. amžiaus šunims.

Vidutiniškai per metus sirgo 4,8±1,5 (p<0,05) vyresni nei 10 m. amžiaus šunys. Vyresni nei 10 m. amžiaus šunys sirgo 25 proc. dažniau nei jaunesni kaip 5 m. amžiaus šunys ir 4,16 proc. dažniau nei 5–10 m. amžiaus šunys (6 pav.).

18 23 24 0 5 10 15 20 25 30

Iki 5 metų amžiaus Nuo 5 metų iki 10 metų amžiaus Virš 10 metų amžiaus

22 7 pav. Skirtingo amžiaus šunų sergamumas skirtingomis sėklidžių ligomis 2011–2015 m.

Taip pat buvo nustatytos 2011–2015 m. laikotarpiu tirtų šunų tarpe dažniausiai pasitaikiusios sėklidžių ligos skirtingose amžiaus grupėse. Ligos atvejai pagal diagnozę buvo skirstomi į: kriptorchizmą, orchitą, sėklidžių navikus ir gerybinę prostatos hiperplaziją (7 pav.).

2011–2015 m. laikotarpiu kriptorchizmu dažniausiai sirgo jaunesni nei 5 m. amžiaus šunys (80 proc. visų kriptorchizmo atvejų): vidutiniškai 3,2±0,7 (p<0,05) šunys per metus. Rečiau kriptorchizmu sirgo 5–10 m. amžiaus (15 proc. kriptorchizmo atvejų) šunys: vidutiniškai 0,6±0,3 (p<0,05) šuns per metus. Rečiausiai kriptorchizmu sirgo vyresni nei 10 m. amžiaus šunys: 5 proc. visų kriptorchizmo atvejų 2011–2015 m. arba vidutiniškai 0,2±0,2 (p<0,05) šuns per metus. Taigi, kriptorchizmu jaunesni nei 5 m. amžiaus šunys sirgo 81,25 proc. dažniau nei 5–10 m. šunys ir 93,75 proc. dažniau nei vyresni kaip 10 m. amžiaus šunys. 5–10 m. amžiaus šunys kriptorchizmu sirgo 66,66 proc. dažniau nei vyresni kaip 10 m. amžiaus šunys (7 pav.).

2011–2015 m. orchitu dažniausiai (60 proc. orchito atvejų) sirgo 5–10 m. šunys: vidutiniškai 0,6±0,3 (p<0,05) atvejo per metus. Jaunesni nei 5 m. ir vyresni nei 10 m. šunys orchitu sirgo žymiai rečiau: po 20 proc. orchito atvejų 2011–2015 m., arba vidutiniškai po 0,2±0,2 (p<0,05) atvejo per metus (7 pav.).

2011–2015 m. laikotarpiu sėklidžių navikai dažniausiai buvo diagnozuoti vyresniems nei 10 m. amžiaus šunims (70 proc. atvejų): vidutiniškai po 1,4±0,5 (p<0,05) atvejo per metus. Daugiau

16 1 0 1 3 3 3 14 1 1 7 15 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Kriptorchizmas Orchitas Sėklidžių navikai Gėrybinė prostatos

hiperplazija Šu n ų s ka iči u s (v n t)

23

nei 2 kartus (arba 57,14 proc.) rečiau sėklidžių navikai aptikti 5–10 m. šunims: 30 proc. atvejų 2011–2015 m. arba vidutiniškai 0,6±0,4 (p<0,05) atvejo per metus. 2011–2015 m. nebuvo nei vieno atvejo, kad sėklidžių navikas būtų aptiktas jaunesniems nei 5 m. šunims (7 pav.).

Gerybine prostatos hipeplazija 2011–2015 m. dažniausiai sirgo vyresni nei 10 m. šunys (50 proc. atvejų): vidutiniškai po 3,0±1,3 (p<0,05) atvejo per metus. Rečiau (46,66 proc. atvejų) gerybine prostatos hiperplazija sirgo 5–10 m. amžiaus (vidutiniškai 2,8±0,8 (p<0,05) atvejai per metus), rečiausiai – jaunesni nei 5 m. (3,34 proc. atvejų per 5 metus arba vidutiniškai 0,2±0,2 (p<0,05) atvejo per metus) šunys. Taigi, vyresni nei 10 m. šunys gerybine prostatos hiperplazija sirgo 6,66 proc. dažniau nei 5–10 m. šunys ir 93,33 proc. dažniau nei jaunesni kaip 5 m. šunys. Pastariesiems patologija buvo 92,85 proc. retesnė nei 5–10 m. šunims (7 pav.).

8 pav. Skirtingų veislių šunų sergamumas ir profilaktika 2011–2015 m.

2011–2015 m. laikotarpiu buvo atrinkti skirtingų veislių šunys su dažniausiai pasitaikiusiomis sėklidžių ligomis ir šunys, kuriems buvo atlikta orchiektomija, kaip profilaktinė priemonė prieš sėklidžių ligas. Tyrimo laikotarpyje buvo atrinktos 22 šunų veislės. 16 veislių šunys, kurių atstovai dėl sėklidžių ligų ir profilaktinės orchiektomijos kreipėsi po 1 – 3 kartus buvo įtraukti į grupę „kitos veislės“. 16 18 4 3 3 3 18 3 10 2 11 2 3 31 0 5 10 15 20 25 30 35 Vokiečių aviganiai Mišrūnai Prancūzų buldogai Jorkšyro terjerai Vakarų Škotijos baltieji terjerai

Maltos bišonai Kitos veislės

24

Dažniausiai į kliniką 2011–2015 m. laikotarpiu dėl sėklidžių ligų ir profilaktinės orchiektomijos kreiptasi su šunimis mišrūnais: 22,04 proc. (n=28) atvejų. Tai vidutiniškai 5,6±0,7 (p<0,05) šunys per metus, iš kurių 64,28 proc. atvejų (vidutiniškai 3,6±0,7 (p<0,05) šunys per metus) kreiptasi dėl sėklidžių ligų ir 35,72 proc. atvejų (vidutiniškai 0,6±0,2 (p<0,05) šuns per metus) – dėl profilaktinės orchiektomijos (8 pav.).

Iš grynaveislių šunų 2011–2015 m. dėl sėklidžių ligų, tiek gydymo, tiek profilaktikos tikslu, dažniausiai kreiptasi su vokiečių aviganių veislės šunimis (14,96 proc. atvejų, n=19): tai vidutiniškai 3,8±0,7 (p<0,05) šunys per metus, iš kurių 84,21 proc. atvejų kreiptasi gydymo tikslu (vidutiniškai 3,2±0,9 (p<0,05) šunys per metus) ir 15,79 proc. atvejų (vidutiniškai 0,6±0,3 (p<0,05) šuns per metus) profilaktikos tikslu (8 pav.).

Kiek rečiau 2011–2015 m. dėl sėklidžių ligų, tiek gydymo, tiek profilaktikos tikslu, kreiptasi su Jorkšyro terjerų veislės šunimis (11,03 proc. atvejų, n=14): tai vidutiniškai 2,8±0,7 (p<0,05) šunys per metus, iš kurių 21,42 proc. atvejų kreiptasi gydymo tikslu (vidutiniškai 0,6±0,2 (p<0,05) šunys per metus) ir 78,58 proc. atvejų (vidutiniškai 2,2±0,6 (p<0,05) šuns per metus) – profilaktikos tikslais (8 pav.).

Su prancūzų buldogų veislės šunimis 2011–2015 m. dėl sėklidžių ligų, tiek gydymo, tiek profilaktikos tikslu, kreiptasi 4,72 proc. atvejų (n=6): tai vidutiniškai 1,2±0,7 (p<0,05) šunys per metus. 66,66 proc. atvejų kreiptasi gydymo tikslu (vidutiniškai 0,8±0,6 (p<0,05) šuns per metus) ir 33,33 proc. atvejų (vidutiniškai 0,4±0,4 (p<0,05) šuns per metus) – profilaktikos tikslais (8 pav.).

Tiek pat kartų (n=6) 2011–2015 m. dėl sėklidžių ligų, tiek gydymo, tiek profilaktikos tikslu, kreiptasi su Maltos bišonų veislės šunimis (4,72 proc. atvejų,): tai vidutiniškai 1,2±0,7 (p<0,05) šunys per metus. 50 proc. atvejų kreiptasi gydymo tikslu (vidutiniškai 0,6±0,6 (p<0,05) atvejo per metus) ir 50 proc. atvejų (vidutiniškai 0,6±0,3 (p<0,05) atvejo per metus) – profilaktikos tikslais (8 pav.).

Su Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunimis 2011–2015 m. dėl sėklidžių ligų, tiek gydymo, tiek profilaktikos tikslu, kreiptasi rečiausiai – 3,93 proc. atvejų (n=5): tai vidutiniškai 1,0±0,6 (p<0,05) šuo per metus. 60 proc. atvejų kreiptasi gydymo tikslu (vidutiniškai 0,6±0,3 (p<0,05) šuns per metus) ir 40 proc. atvejų (vidutiniškai 0,2±0,2 (p<0,05) šuns per metus) – profilaktikos tikslais (8 pav.).

25

šunys per metus) ir 63,27 proc. atvejų (vidutiniškai 6,2±0,4 (p<0,05) šuns per metus) – profilaktikos tikslais (8 pav.).

9 pav. Skirtingų veislių šunų sergamumas skirtingomis sėklidžių patologijomis 2011–2015 m.

Taip pat 2011–2015 m. laikotarpyje sėklidžių ligų pasireiškimas buvo nustatomas kiekvienos veislės šunims atskirai. Kiekvienos skirtingos veislės šunimsbuvo nustatyti kriptorchizmo, orchito, sėklidžių navikų ir gerybinės prostatos hiperplazijos atvejai (9 pav.).

2011–2015 m. laikotarpiu gerybinė prostatos hiperplazija dažniausiai buvo nustatyta vokiečių aviganių veislės šunims: jiems ši patologija diagnozuota 50 proc. dažniau, nei kriptorchizmas ir sėklidžių navikai (9 pav.). Pakankamai dažnai gerybine prostatos hiperplazija sirgo ir mišrios veislės šunys (44,46 proc. atvejų). Gerokai rečiau mišrūnai sirgo kriptorchizmu (27,77 proc. atvejų) ir sėklidžių navikais (16,66 proc. atvejų), rečiausiai – orchitu (11,11 proc. atvejų). Gerybinė prostatos hiperplazija mišrūnams buvo diagnozuota 37,5 proc. dažniau, nei kriptorchizmas, 75 proc. dažniau nei orchitas ir 62,5 proc. dažniau, nei sėklidžių navikai. Prancūzų buldogų veislės šunims 50 proc. atvejų diagnozuota kriptorchizmas ir 50 proc. atvejų – gerybinė prostatos hiperplazija. Jorkšyro terjerų veislės šunys dažniausiai sirgo gerybine prostatos hiperplazija (66,66 proc. atvejų), 2 kartus rečiau – kriptorchizmu (33,33 proc. atveju). Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunims buvo diagnozuota po 33,33 proc. kriptorchizmo, orchito ir gerybinės prostatos hiperplazijo atvejų.

4 5 2 1 1 2 5 2 1 2 4 3 3 8 8 2 2 1 1 8 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Vokiečių aviganiai Mišrūnai Prancūzų buldogai Jorkšyro terjerai Vakarų Škotijos baltasis terjeras Maltos bišonas Kitos veislės Šu n ų s ka iči u s (v n t)

26

Maltos bišonų veislės šunys dažniausiai sirgo kriptorchizmu (66,66 proc. atvejų) ir 2 kartus rečiau gerybine prostatos hiperplazija (33,33 proc. atvejų). Grupei „kitos veislės“ priskirti šunys dažniausiai sirgo gerybine prostatos hiperplazija (57,14 proc. atvejų), per pusę rečiau – kriptorchizmu (27,77 proc. atvejų), o rečiausiai – sėklidžių navikais (16,66 proc. atvejų) ir orchitu (11,11 proc. atvejų) (9 pav.).

10 pav. Šunų gyvenamoji vieta 2011–2015 m.

Buvo kreipiamas dėmesys į 2011–2015 m. laikotarpiu sėklidžių ligomis sirgusių šunų gyvenamąją vietą. Šunys buvo suskirstyti į 2 grupes: šunys laikomi namuose ir laikomi lauke.

55,39 proc. (n=36) šunų, kurie sirgo sėklidžių ligomis, buvo laikomi namuose ir 44,61 proc. (n=29) – buvo laikomi lauke (10 pav.).

2011–2015 m. laikotarpiu 70 proc. kriptorchizmu sirgusių šunų buvo laikomi namuose, 30 proc. – lauke, taigi, namie laikomiems šunims patologija buvo diagnozuota 2,3 karto (arba 57,14 proc.) dažniau, nei lauke laikomiems šunims (10 pav.). 40 proc. šunų, kuriems diagnozuotas orchitas, buvo laikomi namuose ir 60 proc. – lauke. Lauke laikomi šunys orchitu sirgo 1,5 karto (arba 33,33 proc.) dažniau, nei laikomi namie. 30 proc. šunų, kuriems diagnozuoti sėklidžių navikai, buvo laikomi namie ir 70 proc. – lauke. Tai rodo, kad lauke laikomi šunys sėklidžių navikais sirgo 2,3 karto (arba 57,14 proc.) dažniau, nei laikomi namuose. 56,66 proc. gerybine prostatos hiperplazija sirgusių šunų buvo laikomi namuose ir 44,34 proc. – lauke. Namuose laikomi šunys

14 2 3 17 6 3 7 13 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Kriptorchizmas Orchitas Sėklidžių navikai Gėrybinė prostatos

27

gerybine prostatos hiperplazija sirgo 1,3 karto (arba 23,53 proc.) dažniau, nei laikomi lauke (10 pav.).

11 pav. Šunų sėklidžių ligų diagnostikos metodai 2011–2015 m.

2011–2015 m. laikotarpiu klinikoje buvo taikyti tokie šunų sėklidžių ligų diagnostikos metodai: klinikinė apžiūra, rektinis tyrimas, ultragarsinis tyrimas, rentgeninis tyrimas ir histopatologinis tyrimas. 100 proc. (n=127) atvejų buvo atliktas klinikinis tyrimas tiek pacientams, kurie sirgo sėklidžių ligomis, tiek kliniškai sveikiems šunims, su kuriais savininkai atvyko į kliniką profilaktinei orchiektormijai. 44,61 proc. (n=29) šunų sėklidžių ligų diagnostikai užteko klinikinio tyrimo. Rektinis tyrimo metodas buvo taikytas 18,46 proc. (n=12) atvejų. Histopatologinio tyrimo metodu buvo išdiferencijuota 6,15 proc. (n=4) sėklidžių ligų. Rentgeninio tyrimo metodas buvo taikytas 23,07 proc. (n=15) sėklidžių ligų atvejų. 7,71 proc. (n=5) sėklidžių ligų atvejų buvo taikomas ultragarsinis tyrimo metodas. Ultragarsinis tyrimas vidutiniškai per metus buvo atliktas – 1,0±0,8 (p<0,05), rektinis tyrimas – 2,4±0,8 (p<0,05), klinikinis tyrimas – 25,4±1,7 (p<0,05), rentgeno tyrimas – 3,0±1,0 (p<0,05), histopatologinis tyrimas – 0,8±0,4 (p<0,05) pacientų, kurie sirgo sėklidžių ligomis, taip pat, kai buvo kreiptasi dėl profilaktinės orchiektomijos (11 pav.).

5 12 29 15 4 0 5 10 15 20 25 30 35 Ultragarsinis tyrimas

Rektinis tyrimas Klinikinis tyrimas Rentego tyrimas Histopatologinis

28 12 pav. Medikamentinis gydymas nuo šunų sėklidžių ligų 2011–2015 m.

2011–2015 m. šunims, sirgusiems sėklidžių ligomis, buvo taikytas toks medikamentinis gydymas: 89,47 proc. (n=17) šunų buvo skirtas enrofloksacinas ir 10,53 proc. (n=2) šunų – enrofloksacinas kartu su tepalu „Karbaseptas“. Medikamentinis gydymas nuo sėklidžių ligų vidutiniškai per metus buvo taikytas 3,8±0,7 (p<0,05) šunims. 46 šunims iš viso nebuvo taikytas joks medikamentinis gydymas, o buvo taikomas operacinis gydimas arba tolesniam gydymui į kliniką nebesikreipta.

Gydymui nuo šunų sėklidžių ligų vienas enrofloksacinas buvo skirtas 8,5 karto (arba 88,23 proc.) dažniau nei kartu su tepalu „Karbaseptas“. Enrofloksacinas buvo skirtas 56,66 proc. (n=17) šunų, sirgusių gerybine prostatos hiperplazija. Enrofloksacinas kartus su tepalu „Karbaseptas“ buvo skirtas 40 proc. (n=2) šunų, sirgusių orchitu. Enrofloksacino gydimo kursas truko 21 dieną iš eilės (12 pav.). 17 2 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Enrofloksacinas Enrofloksacinas ir karbasepto tepalas

29 13 pav. Chirurginis gydymas nuo šunų sėklidžių ligų 2011–2015 m.

2011–2015 m. buvo atliktos 34 orchiektomijos gydymo tikslais. Visiems šunims, sirgusiems sėklidžių ligomis, buvo rekomenduojamas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo atsisakė arba į kliniką sutartu laiku neatvyko 31 šuns savininkai. Šunims, sirgusiems sėklidžių ligomis, vidutiniškai per metus buvo atlikta 6,8±0,9 (p<0,05) orchiektomijos. Vidutiniškai per metus chirurginio gydymo atsisakė arba į kliniką sutartu laiku neatvyko 6,2±1,7 (p>0,05) šunų. Vidutiniškai per metus buvo rekomenduojama atlikti 13±1,7 (p<0,05) orchiektomijų (13 pav.).

65 34 31 0 10 20 30 40 50 60 70

Rekomenduojama orchiektomija atlikta orchiektomija Neatlikta orchiektomija

30 14 pav. Orchiektomijos tiklas 2011–2015 m.

Iš viso klinikoje 2011–2015 m. buvo atliktos 96 orchiektomijos. Iš jų 62 orchiektomijos buvo atlikta savininkų pageidavimu, kaip profilaktinė priemonė prieš sėklidžių ligas.

2011–2015 m. klinikoje savininkų pageidavimu orchiektomijos, kaip profilaktinė priemonė prieš sėklidžių ligas, buvo atliktos 45,16 proc. dažniau nei gydymo tikslais (14 pav.).

96 34 62 0 20 40 60 80 100 120

iš viso Gydimo tikslais Savininko pageidavimu

31 15 pav. Skirtingo svorio šunims atliktos orchiektomijos tipai 2011–2015 m.

2011–2015 m. buvo analizuojamas taikomas orchiektomijos būdas pagal šuns svorį. Iki 25 kg svorio šunims 84,72 proc. (n=61) orchiektomijų buvo atliktos uždaru būdu ir 15,28 proc.(n=11) operacijų – atviru būdu. Virš 25 kg svorio šunims 25 proc. (n=6) orchiektomijų buvo atliktos uždaru būdu ir 75 proc. (n=18) – atviru būdu (15 pav.). Pirmame priede yra nurodyta atviro orchiektomijos būdo atlikimo schema.

2011–2015 m. orchiektomijų uždaru būdu iki 25 kg svorio šunims buvo atlikta 90,16 proc. daugiau, nei šunims virš 25 kg. Orchiektomijų atviru būdu virš 25 kg svorio šunims buvo atlikta 38,88 proc. daugiau, nei šunims iki 25 kg. Vidutiniškai per metus atviru orchiektomijos būdu buvo atlikta 5,8±1,4 (p>0,05) orchiektomijos, o uždaru būdu – 13,4±2 (p>0,05) orchiektomijų. Vidutiniškai per metus atviru būdu iki 25 kg svorio šunims buvo atliktos 2,2±1 (p>0,05) orchiektomijos. Šunims, svėrusiems daugiau nei 25 kg svorio, buvo atliktos vidutiniškai 3,6±0,7 (p>0,05) orchiektomijos. Uždaru būdu iki 25 kg svorio šunims vidutiniškai per metus buvo atlikta 12,2±18 (p>0,05) orchiektomijų. Šunims, svėrusiems daugiau nei 25 kg svorio, buvo atliktos vidutiniškai 1,2±0,4 (p<0,05) orchiektomijos (15 pav.).

61 11 6 18 0 10 20 30 40 50 60 70

Uždaru būdu Atviru būdu

Šu n ų s ka iči u s (v n t)

32

2014–2015 m. klinikoje buvo atrinkti 6 šunys, kuriems buvo atlikta orchiektomija. Iš vizualiai pakitusių sėklidžių buvo paimti 6 mėginiai histopatologiniams tyrimams (1 lentelė). 2 šunys buvo mišrios veislės ir 4 grynaveisliai šunys. Šunys buvo nuo 4 iki 8 metų amžiaus. 3 šunys buvo laikomi namuose ir 3 šunys laikomi lauke. 3 šunys buvo kliniškai sveiki, 2 šunims, laikomiems lauke ir namuose buvo diagnozuoti sėklidžių navikai ir 1 šuniui, laikomam namuose, diagnozuotas orchitas. Visiems tirtiems šunims buvo atlikta orchiektomija. Patohistologinė diagnozė: 1 iš tirtų šunų buvo nustatyta sėklidės nekrozė su uždegimu (spermogranulioma), 3 šunims sėklidžių navikai (2 Sertoli ląstelių navikai ir 1 hemangioma), 1 iš šunų sėklidės degeneracija ir 1 šuniui nustatyta sveika sėklidė.

16 pav. Sveika sėklidė (200x padidinimas)

33

Histopatologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog sėklidėje nėra matomų pakitimų. Matomos nepakitusių sėklinių kanalėlių struktūros, bei įvairių stadijų spermatozoidai spermatogeniniame epitelyje (16 pav.).

17 pav. Spermogranulioma (40 x padidinimu)

Į kliniką buvo atvežtas 6 metų kokerspanielių veislės šuo, laikomas namuose. Šuo atvežtas į kliniką, nes savininkai pastebėjo, jog šuo keistai stato užpakalines kojas. Taip pat savininkas pastebėjo kad kapšelis sutinęs, prisilietus prie sėklidžių šuo pradeda inkšti. Klinikinio tyrimo metu šuo bandė laižytis sėklides. Šuns kapšelis patinęs, skausmingas, karštas. Pasitarus su savininkais buvo nuspręsta atlikti orchiektomiją. Po operacijos į sterilų indelį buvo paimtas sėklidės mėginys ir fiksuotas 10 proc. formalino tirpale (17 pav.).

34 18 pav. Hemangioma (40 x padidinimas)

Į kliniką buvo atvežtas 7 metų mišrios veislės šuo, auginamas lauke (rišamas prie grandinės). Šuo buvo atvežtas profilaktinei orchiektomijai. Surinkus išsamią anamnezę ir atlikus klinikinę apžiūrą buvo nustatyta, kad šuo yra kliniškai sveikas. Šuniui buvo atlikta orchiektomija. Po operacijos į sterilų indelį buvo paimtas sėklidės mėginys ir fiksuotas 10 proc. formalino tirpale (18 pav.).

35 19 pav. Sėklidės degeneracija (400 x padidinimas)

Į kliniką buvo atvežtas 6 metų rotveilerių veislės šuo, auginamas namuose. Šuo buvo atvežtas profilaktinei orchiektomijai. Po išsamios anamnezės surinkimo ir klinikinės apžiūros buvo nustatyta, kad šuo kliniškai sveikas. Atlikus operaciją, į sterilų indelį buvo paimta vizualiai sumažėjusios sėklidės dalis ir fiksuota 10 proc. formalino tirpale (19 pav.).

36 20 pav. Sertoli ląstelių navikas (200 x padidinimas)

37 21 pav. Sertoli ląstelių navikas (200 x padidinimas)

38

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad 2011–2015 m. iš 5124 šunų patinų, 2,44 proc. sirgo sėklidžių ligomis arba savininkai juos atvežė profilaktinei sėklidžių apžiūrai. 1,26 proc. šunų patinų buvo diagnozuotos sėklidžių ligos.

Dažniausiai diagnozuotos sėklidžių ligos buvo gerybinė prostatos hiperplazija (46,17 proc. visų sirgusių sėklidžių ligomis), kriptorchizmas (30,76 proc. visų sirgusių sėklidžių ligomis), sėklidžių navikai (15,38 proc. visų sirgusių sėklidžių ligomis) ir orchitas (7,69 proc. visų sirgusių sėklidžių ligomis).

Dažniausiai kriptorchizmas buvo diagnozuojamas iki 5 m. šunims (80 proc. visų sirgusių kriptorchizmu). Autorių teigimu, kriptorchizmas vienas iš dažniausiai (iki 11 proc.) pasitaikančių įgimtų lytinių organų vystymosi sutrikimų (26). Orchito atvejų daugiausiai buvo nustatyta nuo 5 m. iki 10 m. amžiaus šunims (60 proc. visų sirgusių orchitu). Sėklidžių navikų atvejų daugiausiai buvo nustatyta virš 10 m. amžiaus šunims (70 proc. sėklidžių navikų atvejų), o iki 5 m. amžiaus šunims iš viso nebuvo aptikti sėklidžių navikai. Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, pastebėta, kad šunų sėklidžių navikai dažniausiai nustatomi virš 6 metų amžiaus šunims (6). Atlikus duomenų analizę, galima teigti, kad gerybinė prostatos hiperplazija dažniausiai buvo diagnozuojama virš 5 metų amžiaus šunims (96,66 proc. visų sirgusių gerybine prostatos hiperplazija). Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, pastebėta, kad gerybinės prostatos hiperplazijos pasireiškimas šuniui senstant didėja (30).

Daugiausiai sėklidžių ligų buvo diagnozuota mišrios veislės šunims (27,69 proc. visų sirgusių sėklidžių ligomis). Iš grynaveislių šunų sėklidžių ligos dažniausiai diagnozuotos vokiečių aviganių veislės šunims (24,61 proc. visų sirgusių sėklidžių ligomis). Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, mišrios veislės šunims dažniausiai pasireiškia sėklidžių navikai (iki 31,25 proc. atvejų) (5).

39

teigti, jog lauke laikomiems šunims yra prastesnės laikymo sąlygos, kurios skatina vėžinių ląstelių susidarymą. Taip pat pastebėta, jog namuose laikomi šunys gerybine prostatos hiperplazija sirgo 1,3 karto (arba 23,53 proc.) dažniau, nei laikomi lauke. Galima manyti, jog namuose laikomiems šunims dažniau pastebimi ligos simptomai: tenezmas, hematurija, hematospermija ir skausmo apraiškos (7). Gerybinė prostatos hiperplazija susijusi su senėjimo procesais (30).

Šunims, sirgusiems sėklidžių ligomis, buvo taikytas toks medikamentinis gydimas: 89,47 proc. šunų buvo skirtas enrofloksacinas ir 10,53 proc. šunų enrofloksacinas kartu su tepalu „Karbaseptas“ (medikamentinis gydimas buvo skirtas 19 šunų, sirgusių sėklidžių ligomis). Enrofloksacinas yra skvarbus į lytinius takus ir prostatą (45). Taip pat gydymo tikslais buvo atliktos 34 orchiektomijos. Visiems šunims (100 proc.), sirgusiems sėklidžių ligomis, buvo rekomenduojamas chirurginis gydymas.

40

IŠVADOS

1. Šunys dažniausiai sirgo gerybine prostatos hiperplazija – 30 pacientų arba 46,15 proc. (p<0,05) visų tirtų atvejų.

2. Dažniausiai sėklidžių ligomis sirgo mišrios veislės šunys (18 atvejų arba 27,69 proc. (p<0,05) susirgimų).

3. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog sėklidžių ligomis dažniausiai sirgo vyresni kaip 10 metų šunys (24 atvejus arba 36,92 proc. (p<0,05) susirgimų).

4. Dažniau sėklidžių ligos buvo diagnozuotos šunims, auginamiems namuose (36 atvejai arba 55,38 proc. susirgimų).

5. 29,23 proc. (n=19) (p<0,05) sėklidžių ligų atvejų buvo taikytas medikamentinis gydymo būdas.

6. 89,47 proc. (n=17) šunų buvo skirtas enrofloksacinas, 10,53 proc. (n=2) šunų – enrofloksacinas kartu su tepalu „Karbaseptas“.

7. Orchiektomija buvo atlikta 52,30 proc. (n=34) (p<0,05) šunų, sirgusių sėklidžių ligomis. 8. Atlikus 6 sėklidžių histopatologinius tyrimus, daugiausiai buvo nustatyta navikinių

41

PADĖKA

Dėkoju savo baigiamojo darbo vadovui doc. dr. Aidui Grigoniui už skirtą savo laiką, vertingus patarimus, norą padėti ir kantrybę.

Už pagalbą atliekant histologinių mėginių analizę ir vertinimą doc. dr. Nomedai Juodžiukynienei.

42

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Noakes DE, Parkinsin TJ, editors. Veterinary Reproduction and Obstetrics, 9nd ed. Missouri: Saunders elsevier; 2009. Chapter 29; p. 681-04.

2. Fontbonne A. Infertility in Male Dogs: Recent Advances. Rev. Bras. Reprod. Anim., Belo horizonte. 2011;35:266-73.

3. Ortega-Pacheco A, Rodrı´guez-Buenfil JC, Segura-Correa JC, Bolio-Gonzalez ME, Jime´nez-Coello M, Linde Forsberg C. Pathological Conditions of the Reproductive Organs of Male Stray Dogs in the Tropics: Prevalence, Risk Factors, Morphological Findings and Testosterone Concentrations. Reprod Dom Anim. 2006;41:429-37.

4. Juodžiukynienė N, Aniulienė A, Prostatos hiperplazijos ryšys su šuns amžiumi ir veisle. Veterinarija ir zootechnika. 2005;32(54):10-5.

5. Câmara LBRM., Camara DR, Maiorino FC, Silva Junior VA, Guerra MMP. Canine Testicular Disorders and Their Influence on Sperm Morphology. Anim. Reprod. 2014;11:32-6.

6. Taiching A, Chu P, Yeh L, Lin C, Liu C. A 12-year Retrospective Study of Canine Testicular Tumors. J. Vet. Med. Sci. 2009;71:919-23.

7. Smith J. Canine Prostatic Disease: A Review of Anatomy, Pathology, Diagnosis, and Treatment. Theriogenology. 2008;70:375-83.

8. Konig HE, Liebich HG, editors. Veterinary Anatomy of Domestic Mammals. 6nd ed. New York: Schattauer stuttgart; 2014. p.413-28.

9. Dyce KM, Sack WO, Wensing CJG, editors. Textbook of Veterinary Anatomy. 4nd ed. Missouri: Saunders elsevier; 2010. p. 466-75.

10. Padaiga A, Lasys V, Sederavičius A, autoriai. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija. Kaunas: Lietuvos veterinarijos akademija; 2006. p. 134-58.

11. Samuelson DA, editor. Textbook of Veterinary Histology. Missouri: Saunders elsevier; 2007. p. 418-30.

12. Street E, Joyce A, Wilson J. United Kingdom national guideline for the management of epididymo-orchitis. Clinical Effectiveness Group, British Association for Sexual Health and HIV. 2010;2:1-9.

13. McEntee K, editor. Reproductive Pathology of Domestic Mammals. New York: Academic Press; 1990. p. 320-3.

43

15. Zachary JF, McGavin MD, editors. Pathologic Basis of Veterinary Disease. 5nd ed. Missouri: Saunders Mosby; 2012. p. 1127-151.

16. Meyers-Wallen VN. Gonadal and Sex Differentiation Abnormalities of Dogs and Cats. Sex Dev. 2012;6:46-60.

17. Balciute J, Aniuliene A, Vaitkus V, Januškevičienė G. Occurrence of testicular tumours in dogs. Biotechnology & Biotechnological Equipment. 2004;18:124-7.

18. Owston MA, Ramos-Vara JA. Histologic and Immunohistochemical Characterization of a Testicular mixed germ cell sex cord-stromal Tumor and a Leydig cell Tumor in a dog. Vet pathol. 2007;44:936-43.

19. Biermann K, Looijenga HJ. Molecular Pathology of Testicular Cancer. Molecular surgical pathology. 2012;12:255-68.

20. Howard M, Hayes Jr, Pendergrass W. Canine testicular tumors: epidemiologic features of 410 dogs. International journal of cancer; 2006;18:482-7.

21. Doxsee AL, Yager AJ, Best AJ, Foster RA. Extratesticular interstitial and Sertoli cell tumors in previously neutered dogs and cats: A report of 17 cases. Can Vet J. 2006;47:763-6.

22. Kim HJ, Yu CY, Yhee J, Im K, Kim N, Sur S. Canine classical seminoma: a specific malignant type with human classifications is highly correlated with tumor angiogenesis. Kim et al. BMC Cancer. 2010;10:243-53.

23. Warland J, Casas F, Dobson J. Hyperoestrogenism and mammary adenosis associated with a metastatic Sertoli cell tumour in a male Pekingese dog. Veterinary Quarterly. 2011;31:211-4.

24. Hohšteter M, Artukovi B, Severin K, Kurilj A, Beck A, Šoštaric-Zuckermann I, Grabarevic Ž. Canine testicular tumors: two types of seminomas can be differentiated by immunohistochemistry. Hohšteter et al. BMC Veterinary Research. 2014;10:169-78.

25. Dog: Testicular Tumors [Internet] [cited 2015 Oct 19]. Available from: http://enpevet.de/Lexicon/ShowArticle.aspx?articleid=41006&language=en&noop=

26. Zhao X, Du ZQ, Rothschild MF. An association study of 20 candidate genes with cryptorchidism in Siberian Husky dogs. J. Anim. Breed. Genet. 2010;127:327-31.

27. Veronesi MC, Riccardi E, Rota A, Grieco V. Characteristics of cryptic/ectopic and contralateral scrotal testes in dogs between 1 and 2 years of age. Theriogenology. 2009;72:969-77.

28. Moon JH, Yoo DY, Jo YK, Kim G, Jung HY, Choi JH, Hwang H, Jang G. Unilateral cryptorchidism induces morphological changes of testes and hyperplasia of Sertoli cells in a dog. Lab Anim Res. 2014;30(4):185-9.

44

30. Baužaitė N, Aniulienė A. Šunų prostatos patologijų dažnumas ir histomorfologija. Veterinarija ir zootechnika. 2002;20 (42):9-15.

31. Nodtvedt A, Gamlem H, Gunnes G, Grotmol T, Indrebo A, Moe L. Breed differences in the proportional morbidity of testicular tumours and distribution of histopathologic types in a population-based canine cancer registry. Veterinary and Comparative Oncology. 2010;9:45-4.

32. LeRoy B, Northrup N. Prostate cancer in dogs: Comparative and clinical aspects. The Veterinary Journal. 2009;180:149-62.

33. Domoslawska A, Zdunczyk S, Nizanski W, Janowski T. Assessment of semen quality in infertile dogs using computer-assisted sperm analysis by the Hamilton-Thorne Semen Analyser. Bull Vet Inst Pulawy. 2013;57:429-32.

34. Nelson RW, Couto CG, editors. Manual of Small Animal Internal Medicine. 2nd ed. Missouri: Saunders Mosby; 2005. p. 568-87.

35. Gobello C, Corrada Y. Acquired infertility in male dogs with normal libido. Compendium. 2004;1:18-27.

36. Davidson P, Baker TW. Reproductive Ultrasound of the Dog and Tom. Elsevier Inc. 2009;24:64-70.

37. Nautrup CP, Tobias R, editors. An Atlas and Textbook of Diagnostic Ultrasonography of the Dog and Cat. Hannover: Manson publishing; 2000. p. 273-82.

38. Felumlee A, Reichle J, Hecht S, Penninck D, Zekas L, Dietze A, Goggin J, Lowry J. Use of ultrasound to locate retained testes in dogs and cats. Vet Radiol Ultrasound. 2012;53:581-5. 39. Cryptorchidism in Dogs: 5 ways to make surgery easier [Internet] [cited 2015 Oct 19].

Available from: http://drstephenbirchard.blogspot.lt/2014/07/cryptorchidism-in-dogs-5-ways-to-make.html

40. Snell W, Orsher R, Larenza-Menzies M, Popovitch C. Comparison of caudal and pre-scrotal castration for management of perineal hernia in dogs between 2004 and 2014. New Zealand veterinary journal. 2015;63:272-5.

41. Hove LM. Surgical methods of contraception and sterilization. Therioginecology. 2006;56:500-9.

42. Lew M, Jałyński M, Kasprowicz A, Brzeski W. Laparoscopic cryptorchidectomy in dogs – report of 15 cases. Polish journal of veterinary sciences. 2005;8:251-4.

43. Boothe DM, editor. Small Animal Clinical Pharmacology and Therapeutics. 2nd ed. Missouri: Saunders elsevier; 2012. p. 871-86.

45

46

PRIEDAI

A B

C D

1 priedas. Atviras orchiektomijos būdas