LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
VYTAUTĖ BALAIKIENĖ
Viščiukų broilerių lesalų, papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis, įtaka jų
produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei
The influence of chicken broilers' feed supplemented with extruded soy beans on
the broilers' productiveness, digestive processes and the quality of poultry
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė prof. dr. A. Racevičiūtė-Stupelienė
2 Magistro baigiamasis darbas atliktas 2015-2017 metais. LSMU VA, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.
Magistro baigiamąjį darbą parengė:...Vytautė Balaikienė (parašas)
Magistro baigiamojo darbo vadovė...Asta Racevičiūtė-Stupelienė (Gyvūnų auginimo technologijų institutas) (parašas)
3 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Viščiukų broilerių lesalų, papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis, įtaka jų produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Vytautė Balaikienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Vytautė Balaikienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(data) (darbo vadovės vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4 TURINYS SANTRAUKA ...5 SAMMARY ...6 ĮVADAS ...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...9
1.1. Sojų kilmė ir jų paplitimas ...9
1.2. Sojų produktų sudėtis ir maistinė vertė ...10
1.3. Ekstrudavimas ...11
1.4. Ekstrudacijos įtaka lesalų gamyboje...11
1.5. Sojos pupelių panaudojimas paukščių mityboje... ...14
2. BANDYMO METODIKA ...17
2.1. Darbo atlikimo vieta ir sąlygos ...17
2.1.1. Bandymo schema ...17
2.1.2. Fiziologiniai tyrimų metodai ...19
2.1.3. Mėsos kokybės tyrimų metodikos ...19
3. TYRIMŲ REZULTATAI...21
3.1. Lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaka viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1kg. priesvorio gauti bei išsaugojimui... ...21
3.2. Lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ...22
3.3. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių produkcijos kokybei ...25
REZULTATŲ APTARIMAS... ...30
IŠVADOS ...32
PADĖKA... ...33
5
SANTRAUKA
Darbo autorius: Vytautė Balaikienė
Darbo tema. Viščiukų broilerių lesalų, papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis, įtaka jų produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.
Darbo tikslas – ištirti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.
Darbo uždaviniai: 1. ištirti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką viščiukų broilerių produktyvumui; 2. ištirti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką viščiukų broilerių virškinimo procesams; 3. nustatyti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką paukštienos kokybei.
Tyrimo metodai. Lesinimo bandymas atliktas su 400 viščiukų broilerių, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Kontrolinės grupės viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais, o tiriamosios grupės - lesalais, papildytais 5 proc. ekstruduotomis sojos pupelėmis. Bandymo metu buvo tirtas viščiukų broilerių produktyvumas, virškinimo procesai (žarnų turinio pH, SM, žarnų ir vidaus organų išsivystymas) ir mėsos kokybė (skerdenos morfologinė sudėtis, mėsos pH, fizinės ir cheminės savybės, MDA ir biogeniniai aminai nustatyti su HPLC sistema; riebalų rūgštys - dujų chromotografu GCMS- QP2010 Ultra Shimadzu).
Tyrimo rezultatai. Kombinuotųjų lesalų papildymas ekstruduotomis sojos pupelėmis viščiukų broilerių augimo intensyvumui ir lesalų konversijai esminės įtakos neturėjo (p>0,05). 35 bandymo dieną viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekis buvo didesnis 1,77 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamosios grupės viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio pH buvo mažesnis 0,98 proc., o klubinės, dvylikapirštės ir storosios atitinkamai 0,3, 7,72 ir 2,19 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Ekstruduotos sojos pupelės neigiamai įtakojo viščiukų broilerių mėsines savybes. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlės mėsoje sumažjo sausųjų medžiagų kiekis 0,4 proc.,virimo nuostoliai 1,35 proc., švelnumas 6 proc., ir baltymų kiekis 0,62 proc. (p<0,05), pelenų kiekis 0,01 proc. (p>0,05), o padidėjo vandens rišlumas – 0,47 proc. ir tarpraumeniniai riebalai 0,18 proc. lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlių mėsoje buvo mažiau išreikštas šviesumas L*, bet ryškesnė geltonumo b* vertė 29 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Šviežioje ir sandėliuotoje mėsoje MDA kiekis buvo didesnis tiriamojoje grupėje atitinkamai 0,07, 0,06 ir 0,15 µmol/kg, lyginant su kontroline grupe (˃0,05). Biogeninių aminų kiekį paukštienoje sandėliavimo metu sumažino ir po 6 mėn. tiriamosios grupės mėsoje buvo 1,28 mg/kg mažiau nei kontrolinėje grupėje (p>0,05). Sočiųjų riebalų rūgščių tiriamojoje grupėje nustatyta 2,4 proc., mononesočiųjų riebalų rūgščių 3 proc., daugiau nei kontrolinėje grupėje (p>0,05).
6
SUMMARY
Author of the thesis: Vytautė Balaikienė
Research topic. The influence of broiler chicken feed supplemented with extruded soy beans on the
productivity and digestive processes of the broiler chickens as well as the quality of poultry.
Aim – to analyse the influence of broiler chicken feed supplemented with extruded soy beans on the
productivity and digestive processes of the chicken and the quality of poultry.
Objectives of the research: 1. to analyse the influence of feed supplemented with extruded soy beans on the
productivity of broiler chickens; 2. to analyse the influence of feed supplemented with extruded soy beans on the digestive processes of broiler chickens; 3. to analyse the influence of feed supplemented with extruded soy beans on the quality of poultry.
Research methods. The feeding experiment included 400 broiler chickens which were separated into two
groups. The chickens in the control group were fed regular feed, while the chickens in the experimental group were given feed supplemented with 5 per cent of extruded soy beans. The research analysed the productivity of the chickens, their digestive processes (pH levels of the intestinal content, DW, the development of the intestines and internal organs) and the quality of poultry (the morphological composition of the carcase, pH levels of poultry, its physical and chemical characteristics; levels of MDA and biogenic amines were determined using the HPLC system, while the fatty acids were determined using the GCMS- QP2010 Ultra Shimadzu gas chromatographer).
Results. The addition of extruded soy beans into the compound feed did not have significant influence on the
intensity of chickens’ growth and conversion of feed (P>0.05). On day 35 of the experiment, the amount of dry material in the litter was higher by 1.77 per cent when compared to the control group (P>0.05). In the experimental group, the pH levels of the caecum of the chickens was lower by 0.98 per cent, while the levels in the ileum, duodendum and large intestine were higher by 0.3, 7.72, and 2.19 percent, respectively, when compared to the control group (P>0.05). Extruded soy beans had negative influence on the meat quality of the broiler chickens. The dry materials in the breast of the broiler chickens in the experimental group lowered by 0.4 per cent, the loss of boiling 1.35 per cent, tenderness 6 percent, and the protein content 0.62 per cent (P<0.05), the amount of ash was 0.01 proc. (P>0.05), while water absorption capacity increased – 0,47 per cent, and intermuscular fat 0.18 per cent. When compared with the control group. The breast meat of the broiler chickens in the experimental group presented less prominent lightness L*, but more prominent value of yellowness b* 29 per cent, when compared with the control group (P>0.05). The amount of MDA in fresh and stored meat larger in the experimental group by 0.07, 0.06, and 0.15 µmol/kg, when compared with the experimental group (P˃0.05). The amount of biogenic amines in the poultry was lessened during storage and after six months it was lower by 1.28 mg/kg when compared with the control group (P>0.05). The amount of saturated fatty acids in the experimental group was higher by 2.4 per cent, and mono-unsaturated was higher by 3 per cent, when compared with the control group (P>0.05).
The scope and structure of the thesis. This thesis includes and introduction, an overwiew of previous
7 ĮVADAS
Paukštininkystės sektorius Lietuvoje yra labai svarbi žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios paukščių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių šalies paukštininkystės sektoriaus plėtros pokyčius, buvo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą. Bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir Europos Sąjungos rinkos reguliavimas bei paramos priemonės suteikė galimybę Lietuvos paukštininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo mažesnės auginimo sąnaudos ir sveikų paukščių pulkų išsaugojimo praktika [1].
Kuriant integruotą maisto ūkį, orientuotą į kokybiškų, saugių, įvairaus asortimento produktų gamybą, ir tikintis vartotojų palankumo, daugiausia dėmesio skiriama produkto kokybei. Pasaulyje paukštininkystė yra viena iš žemės ūkio šakų, kuri sparčiai vystosi. Siekiant užtikrinti efektyvesnį paukštininkystės ūkio plėtojimą, svarbu subalansuotas ir geros kokybės racionas. Didžiausią įtaką paukščių sveikatingumui ir paukštienai turi lesalų kokybė [2,3,4]. Norint pasiekti geresnių paukščių produktyvumo ir kokybės rezultatų, būtina tinkamai subalansuoti lesalų sudėtį bei jų kokybinius rodiklius [5]. Rinkoje esant didelėms javų kainoms, ypatingai svarbu lesaluose panaudoti pigesnes pašarines žaliavas, kurių cheminė bei maistinė vertė menkesnė, bet jas papildyti įvairiomis kitomis maisto medžiagomis, kad paukščių organizmas kuo geriau pasisavintų lesalų maistines medžiagas. Tyrimais įrodyta, kad pašariniai priedai gali smarkiai įtakoti viščiukų broilerių sveikatingumą ir paukštienos kokybę, tačiau labai sunku išsiaiškinti patį geriausią ir optimaliausiai veikiantį pašarinių priedų santykį [6].
Sojos – vienos iš seniausių ankštinių šeimos augalų, maistui ir lesalams pradėtos naudoti labai seniai. Nėra pasaulyje kitų tokių augalų, kurie per tris keturis mėnesius sukauptų tiek baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų ir vitaminų, kiek sukaupia sojos. Pagrindinės sojų augintojos – Kinija, Japonija, JAV. Nors sojos kilo iš šiltųjų kraštų, nauji selekcijos metodai sudarė galimybes sukurti veisles, kurios augtų ir kitose šalyse [7,8].
Šiandien pasaulyje yra įvairūs grūdų, grūdinių ir ankštinių žaliavų perdirbimo metodai, tokie kaip skrudinimas, ekstrudavimas, mikronizacija, hidroterminis apdirbimas [9,10,11]. Ekstrudavimas ir hidroterminio apdirbimas dažniausia naudojami mūsų šalyje t. y. hidrotermiškai apdorotuose produktuose [12,13].
8 kokia galima ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, lesalų konversijai, ypatingai riebalų rūgščių sudėčiai, malondialdehidų bei kitų junginių koncentracijai.
Todėl darbo tikslas buvo ištirti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. Ištirti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką viščiukų broilerių produktyvumui. 2. Ištirti lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaką viščiukų broilerių virškinimo procesams.
9
1.
LITERATŪROS APŽVALGA1.1. Sojų kilmė ir jų paplitimas
Sojos – vienos iš seniausių pasaulio augalų rūšių. Kinijoje jos buvo auginamos 4000 m. prieš mūsų erą, o sukultūrintos XI amžiuje. Į Europą jos įvežtos tik XVIII amžiaus pabaigoje [12]. Soja yra vienmetis žolinis augalas, panašus į pupelę. Stiebas status, vijoklinis ar kitokios formos. Lapai trilapiai. Vainikėlis baltas arba violetinis. Ankštis plokščia, plaukuota, su persmaugimais tarp sėklų, šiaudų arba rudos spalvos. Užaugina 1-4 sėklas. Dauguma rūšių yra endeminės. Soja labai vertingas maistinis, pašarinis ir techninis augalas. Jos daugiausiai užaugina JAV, Argentina, Brazilija ir Kinija [13]. Sojų yra apie 60 rūšių ir daugybė veislių. Lietuvoje sojomis, kaip vaistiniais augalais, pradėta domėtis 1921 m. Tuomet Kauno botanikos sodo vaistinių augalų skyriaus vedėjas K. Grybauskas parsisiųsdino sojų pavyzdžių iš įvairių botanikos sodų. Sojų selekcija Lietuvoje pradėta 1925 m. Dotnuvos selekcijos stotyje. Iš pradžių čia buvo pasėti 6 sojų numeriai, gauti iš Mandžiūrijos, vėliau dar 32 numeriai iš Japonijos, Austrijos ir Vokietijos. Daugumos tirtų numerių sojos visai neprinoko, o kitų sėklos buvo labai smulkios. Selekcininkas Z. Mackevičius iš vertingiausių veislių atrinko ankstyviausius bei derlingiausius augalus ir juos daugino. Taip sukurtos veislės „Dotnuvos rudasėklė“ ir „Dotnuvos geltonsėklė“. Vėliau išvestos dar dvi sojų veislės „Gintarė“ ir „Vaiva“. Deja, dėl įvairiausių priežasčių sojų selekcija ir tyrimai Lietuvoje nutrūko ir sojos neišpopuliarėjo mūsų šalyje. Nuo 1968 m. sojos vėl pradėtos tyrinėti LŽŪA, o nuo 1996 m. ir Dotnuvoje [12].
Tarptautinės agro-biotechnologijos tarnybos (toliau – ISAAA) duomenimis, 2014 metais iš 111 milijonų hektarų pasaulyje auginamų sojų – 90,7 milijono hektarų (82 proc.) buvo auginama genetiškai modifikuotų sojų pasėlių [14].
10 1.2. Sojų produktų sudėtis ir maistinė vertė
Sojos yra vienintelis augalinės kilmės produktas, turintis tiek daug maistinių medžiagų. Pagal baltymų ir riebalų kiekį su sojomis negali varžytis nė vienas kitas maisto produktas. Vidutiniškai 100 g sojų yra 17 – 26 g riebalų, 38 g baltymų, 26 g angliavandenių, iki 2 proc. lecitino, provitamino A, B ir D grupės vitaminų, daug kalio, fosforo, geležies, kalcio, magnio druskų. Sojų daiguose yra daug vitamino C.
Sojos – didžiausias baltymų šaltinis. Sojų pupelėse ir miltuose yra per 40 proc. aukštos kokybės baltymų. Išspaudus aliejų, sojos lieka be riebalų, todėl taip vadinamuose sojų baltymų koncentratuose ir izoliatuose baltymų kiekis padidėja net iki 90 proc. Iš šių baltymų yra gaminama sojų mėsa, varškė ir kiti produktai. Tačiau sojų baltymai yra artimesni gyvūninės kilmės baltymams, nei kitų ankštinių kultūrų. Sojų baltymuose yra daug reikalingų ir nepakeičiamų aminorūgščių, būtinų augančiam, bręstančiam ar senstančiam organizmui [5].
Sojų sėklos, priskiriamos aliejinių augalų sėkloms (1 lentelė). Riebalų kiekis sojų pupelėse dvigubai mažesnis nei rapsuose, tačiau savo sudėtyje turi daugiau žalių baltymų ir turi krakmolo. Žalios ląstelienos sojų pupelėse sėklose yra mažiau nei rapsuose, dėl luobelių kiekio, kuriose gausu lignino. Šie skirtumai tarp ląstelienos kiekio ir sudėties išryškėja kada yra lyginami įvairiuose tirpaluose išplauta ląsteliena, pvz.: rūgščiais tirpalais išplauta ląsteliena rapsų sėklose sudaro 131 g/kg, o sojos pupelėse 72 g/kg, o neutraliais tirpikliais išplauta ląsteliena – rapsų sėklose 144 g/kg, o sojų pupelėse 101 g/kg [11,15].
1 lentelė. Rapsų sėklų ir sojos pupelių maisto medžiagų kiekiai (g/kg) [14] Aliejinių augalų sėklos Žali pelenai Žali baltymai Žali riebalai Žalia
ląsteliena NEM¹ Krakmolas Cukrus
Sojų pupelės 49 358 183 56 289 51 73
Rapsų sėklos 41 205 400 68 187 0 47
Pastaba: 1 neazotinės ekstraktinės medžiagos
11 Pupiniuose augaluose yra daug daugiau baltymų nei kituose augaluose. Iš pupinių augalų Lietuvoje daugiausia auginami žirniai, pupos, vikiai ir lubinai. Pupiniai augalai daug baltymų turi sėklose, baltymingos ir jų vegetatyvinės dalys, kai kurių pupinių augalų baltymingumas yra nuo 20 iki 40 proc. Juose daug vertingų amino rūgščių, kurių nėra kituose augaluose. Pupiniai augalai – pagrindinis baltymų šaltinis gyvuliams. Iš pupinių augalų gyvuliams ruošiami koncentruotieji, žalieji ir stambieji pašarai [16].
1.3. Ekstrudavimas
Ekstrudavimas – terminis procesas, kuriuo metu staiga išgarinus iš produkto viduje esantį vandenį, produktas suyra ir tuo pačiu metu produktui suteikiama norima forma išspaudžiant jį pro angą [17]. Pramoninis maistinių ir pašarinių produktų ekstrudavimas taikomas daugiau nei 60 metų, tačiau pradėtas naudoti nuo 1930 m. pabaigos. Pirmasis pagamintas galutinis produktas buvo pūstų kukurūzų batonėlis. Šiandienos pašarų pramonė neišsiverčia be ekstruderio, nes jo pagalba gaminami dauguma sausų pašarų naminiams gyvūnams, žuvims bei paukščiams [18]. Terminis apdorojimas naudojamas siekiant pagerinti mitybos, higienos, fizines ir chemines bei kitas, gyvūnų pašarų savybes. Yra du pagrindiniai terminio apdorojimo veiksniai, tai temperatūra ir laikas, po to seka drėgmė, slėgis, šlyties jėga. Suderinus visus šiuos parametrus gauname atspirties tašką tarp termiškai apdorotų produktų ir įrenginių naudojamų pašarų pramonėje [17,19]. Pagrindinė ekstrudavimo sąlyga - aukšta temperatūra per trumpą laiką. Ekstrudavimas gali būti sausas, drėgnas, arba mišrus. Ekstruzija vyksta taip, žaliavos veikiamos aukšta temperatūra ( iki 200 °C temperatūros) 1 – 2 min. ir žaliavų temperatūra didėja nuo 15 iki 20 sekundžių, iki optimalios kol pasiekia reikiamą poveikį [20,21]. Taip pat ekstruduojamos žaliavos susiduria su gana aukštu slėgiu kuris gali kisti iki 25 MPa. Dėka ekstrudavimo yra galimybė pasiekti tokį poveikį apdorojant žaliavas kaip: malimas, traiškymas, dehidratacija, pjaustymas, homogenizavimas, maišymas, suspaudimas, terminis apdorojimas, antimitybinių veiksnių inaktyvacija bei sterilizacija [22,23].
1.4. Ekstrudacijos įtaka lesalų gamyboje
12 „sutepimo“. Tam, kad ekstruzijos procesas vyktų stabiliai, būtina „tepimo medžiaga“, t. y. apie 20 – 30 proc. vanduo ir aliejus. Optimalaus ekstruzijos taikymo pavyzdžiu gali būti soja, kurios perdirbimui ekstruzija taikoma dažniausiai. Jeigu sojos drėgnumas yra apie 8 proc., o aliejingumas apie 18-22 proc., tai sumoje gauname 26 – 30 proc. - tai yra idealus santykis ekstruzijai [24].
Jeigu sėklų aliejingumas yra didesnis, tuomet medžiaga ekstruderyje tampa per daug skysta (košinė), ir ekstruderis nefunkcionuoja tinkamai. Todėl, prieš ekstruziją, sėkloms, kurių aliejingumas didesnis kaip 25 proc., dalinai išspaudžiamas aliejus. Pirmos pakopos aliejaus spaudimo metu, išspaudose paliekama apie 20 proc. aliejaus, drėgnumas apie 10 proc. Tokiu būdu gaunami optimalūs parametrai ekstruzijai.
Jeigu sėklų aliejingumas yra žemas, ekstruzija yra galima, tačiau dėl pakankamo ekstruderio „tepimo“, reikia padidinti drėgmės kiekį. To galima pasiekti pridedant vandens ar garų į ekstruduojamą medžiagą [25].
Kai kuriais atvejai, tam, kad ekstruzijos procesas vyktų sklandžiai, į ekstruduojamą medžiagą reikia pridėti aliejaus.
Atsižvelgiant į skirtingus atskirų pašarų parametrus (skaidulų kiekiu, krakmolo, aliejaus, drėgmės ir kt.), būtina optimizuoti technologiją kiekvienai konkrečiai medžiagai ar medžiagų grupei.
Prieš ekstruziją medžiaga turi būti sumalta ar kitu būdu susmulkinta, kad tolygiai patektų į ekstruderį. Kuo medžiaga kokybiškiau sumalta ir išmaišyti medžiagos komponentai, tuo tolygiau ir kokybiškiau vyksta ekstruzija.
Optimalaus ekstruzijos proceso galima pasiekti šiais būdais:
drėgmės keitimas (džiovinimas / drėkinimas);
aliejingumo keitimas (dalinis aliejaus spaudimas / pridėjimas aliejaus); mechaninis apdirbimas – smulkinimas, lukštų pašalinimas ir pan.; temperatūros keitimas kaitinimu arba garais;
keičiant spaudimo ir trinties jėgas ekstrudryje, pakeičiant sraigtus arba įdėklus; keičiant spaudimo jėgą išėjimo angos reguliavimu arba galvutės diametru [26].
13 2 lentelė. Teigiami ir neigiami terminio apdorojimo padariniai [26, 27, 24, 25]
Teigiamas efektas: Neigiamas efektas:
Padidėjęs įsisavinamumas: Sunaikinami temperatūrai jautrūs vitaminai:
Krakmolas Vitaminas A
Baltymai Vitaminas C
Celiuliozė Vitaminas B1
Mažesnis antimaistinių faktorių kiekis Pigmentai
Tripsino inhibitoriai Inaktyvuojami fermentai tokie kaip:
Lektinai Amilazė
Inaktyvuojami nepageidaujami fermentai Fitazė
Ureazė Sumažinamas aminorūgščių kiekis:
Peroksidazė Lizinas
Lipoksigenezė Metioninas
Mirosinazė Cistinas
Saunaikinami toksiški junginiai Neigiamos cheminės reakcijos:
Gliukozinolatai Majaro reakcija
Gosipolis Aflatoksinai Sunaikinami mikroorganizmai Bakterijos Salmonela Mielės Geresnės skoninės savybės
Didesnė medžiagų apykaitos energija
Pupiniai augalai patys baltymingiausi, o ypač soja, be kurių paukštininkystėje neišsiverčiama. Pupiniuose augaluose gausu aminorūgščių bei turi beveik visas nepakeičiamas aminorūgštis, riebalų rūgštis, mineralines medžiagas bei vitaminus[26].
14 baltymų), kukurūzų miltai (9,42 proc. baltymų), kukurūzų kruopos (8,98 proc. baltymų), miežių miltai (9,91 proc. baltymų), baltųjų ryžių miltai (5,95 proc. baltymų), ruginiai miltai (9,39 proc. baltymų), sojų miltai (8,74 proc. baltymų) yra dažnai naudojama žaliava ekstruduotiems produktams gaminti. Be to, ekstruduotiems gaminiams tinka bulvės, rugiai, avižos, sorgai, manijokai, tapijoka, grikių, žirnių miltai ir kt. [28,29].
Ekstruzijos procesas atveria neribotas naujų gaminių su didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu kūrimo galimybes. Įrodyta, kad jomis pagausinti ekstrudatai pasižymi savybe žmogaus organizme mažinti cholesterolio kiekį [30,31]. Iš literatūros duomenų yra žinoma, kad tinkamai suderintas ekstruzijos procesas nežymiai pakeičia galutinio produkto bendrą skaidulinių medžiagų kiekį ir jų tirpios bei netirpios frakcijos santykį [32]. Priešingu atveju, kai ekstruzijos procesas netinkamai suderinamas, pastebimi ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų nemaži nuostoliai [33,32].
1.5. Sojos pupelių panaudojimas paukščių mityboje
Lesalų kokybė ir maistingumas glaudžiai siejasi su energijos apykaitos lygiu lesaluose. Nustatyta, kad lesalų reikmė priklauso nuo jų kaloringumo: kuo kaloringesni, tuo mažiau jų reikia. Tačiau kaloringumas racionuose turi būti suderintas su pilnaverčių proteinų ir kitų maisto medžiagų kiekiu. Lesalų maistingumas paukščiams nustatomas pagal apykaitos energijos ir žaliųjų proteinų santykį (EPS). Jis vertinamas ne tik pagal apykaitos energiją ir žalius baltymus, bet ir pagal nepakeičiamąsias aminorūgštis, mineralines medžiagas, vitaminus. Apykaitos energijos reikmė ir kiekis lesaluose išreiškiamas kilokalorijomis (kcal) 100g sausų lesalų [34].
Visavertis kombinuotasis lesalas naudojamas intensyviai pramoniniu būdu auginant paukščius. Šis lesalas savo sudėtyje turi turėti visas reikalingas maisto medžiagas ir atitikti visus tos rūšies, grupės ar produkcijos krypties paukščių pilnaverčio lesinimo reikalavimus, visiškai patenkinti energijos, maisto ir mineralinių medžiagų poreikius. Kombinuotieji lesalai būna rupių miltų, granulių ar trupinių pavidalo. Šių lesalų receptai žymimi raidėmis Lit, P, k. Raidės Lit nurodo, kad kombinuotasis lesalas pagamintas Lietuvoje, raidė P – pilnavertis, k – koncentratas. Po raidžių rašomi du skaičiai, atskirti brūkšniu. Pirmasis skaičius rodo paukščių rūšį ir grupę, antrasis – gamybinį recepto eilės numerį.
15 3. lentelė. Lesalų receptai stambiuose paukštynuose auginamiems viščiukams broileriams [34]
Komponentai Broilerių amžius, dienomis
0–7 8-21 22-35 36-42 Kukurūzai 9,67 13,00 18,00 28,00 Kviečiai 53,25 51,28 31,85 16,40 Žuvų miltai (70)* 4,00 2,00 1,00 - Saulėgrąžų rupiniai (39)* 5,00 5,00 8,00 9,00 Sojos rupiniai (46)* 23,00 23,00 21,00 19,00 Kvietrugiai - - 14,00 20,00 Saulėgrąžų aliejus 1,50 2,40 2,40 4,00 Druska 0,18 0,12 0,15 0,20 Kalkakmenis 0,90 0,90 1,20 0,80 Dikalcio fosfatas 1,50 1,30 1,40 1,60 Premiksas 1,00 1,00 1,00 1,00 *Baltymingumo procentas
4. lentelė. Orientaciniai viščiukų broilerių lesalų receptai, naudojant vietines žaliavas, proc. [34]
Komponentai Lesalų receptai
0-4 savaičių 5-7 savaičių Kukurūzai 16,10 17,30 26,00 28,00 Kviečiai 20,00 20,00 13,90 14,00 Miežiai 19,90 20,60 20,80 23,40 Sojų rupiniai - 5,00 - 5,00 Pašarinės pupos 20,00 - 20,00 - Pašariniai lubinai - 8,00 - 15,00 Pašarinės mielės 8,90 8,90 8,50 7,00 Žuvų miltai 6,40 4,90 3,50 3,50 Pieno miltai 3,00 2,90 - 1,90 Pašariniai riebalai 3,60 3,30 3,40 3,00 Pašarine kreida 1,00 1,00 1,00 1,00 Premiksas 1,00 1,00 1,00 1,00 Metioninas 0,13 0,13 0,13 0,13
16 Literatūroje sojų pupelių įtaka paukštienos maistinei vertei menkai išanalizuota. Sojų pupelėse esančiame aliejuje yra daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali teigiamai veikti paukštienos riebalų rūgščių sudėtį, nes būtinosios riebalų rūgštys – labai svarbios žmonių sveikatingumui [29,36].
2 paveikslas. Sojų pupelių ir kitų aliejų riebalų rūgščių sudėtis [29]
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Kokoso aliejus Sviestas Palmių aliejus Taukai Medvilnės aliejus Žemės riešutų aliejus Sojos pupelių aliejus Alyvuogių aliejus Kukurūzų aliejus Saulėgražų aliejus Linų sėmenų aliejus Dykminų aliejus Rapsų aliejus
17 2. BANDYMO METODIKA
2.1. Darbo atlikimo vieta, sąlygos ir bandymo schema
Bandymas su viščiukais broileriais atliktas AB „Vilniaus paukštynas“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122-6126). bei po įstatyminio akto – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitiks ES Direktyvą 2007/526 EEC ir EK rekomendacijas 2010/63 /EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.1.1. Bandymo schema
Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus linijų derinio ROSS 308 viščiukais broileriais. 400 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 2 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais. Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (37).
Lesinimo bandymo schema pateikta 5 lentelėje. 5 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
Standartiniai kombinuotieji lesalai + -
Standartiniai kombinuotieji lesalai + 5 proc. ekstruduotų
sojos pupelių + +
18 6 lentelė. Kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai
Komponentų pavadinimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Apykaitos energija viščiukams
broileriams (MJ/kg) 13,06 13,04 Sausosios medžiagos 88,37 88,23 Žali baltymai* 21,00 21,00 Žali riebalai* 7,22 7,34 Žalia ląsteliena* 2,50 2,71 Žali pelenai 5,90 5,92 Kalcis* 0,90 0,90 Fosforas* 0,61 0,44 Fosforas (įsisav.) 0,44 0,44 Natris 0,16 0,16 Magnis 0,08 0,08 Kalis 0,93 0,96 Chloras 0,18 0,18
Premikso sudėtis: vit. A – 11.995 TV; vit. D3 – 4998 TV; vit. E – 90 mg/kg; vit. K3 – 3,50 mg/kg; vit. B1 – 2,50
mg/kg; vit. B2 – 8,00 mg/kg; vit. B6 – 5,00 mg/kg; vit. B12 – 29,98 μg/kg; nikotininė rūgštis (B3) – 55,00 mg/kg; pantoteninė
rūgštis (B5) – 15,00 mg/kg; folinė rūgštis (B9) – 1,75 mg/kg; biotinas – 220,50 μg/kg; cholin chloridas (B4) – 600,00 mg/kg;
geležis – 39,99 mg/kg; manganas – 112,50 mg/kg; cinkas – 99,97 mg/kg; varis – 16,00 mg/kg; jodas – 1,98 mg/kg; selenas – 0,32 mg/kg; lizinas – 1,27 proc.; metioninas – 0,65 proc.; metioninas+cistinas – 0,98 proc.; treoninas – 0,83 proc.; triptofanas – 0,27 proc.
*Žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; *žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
*žali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos mufelinėje krosnyje 550°C temperatūroje, likutį;
*žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
*kalcio kiekis nustatytas atominės absorbcijos metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą;
19 Lesinimo bandymo metu buvo tirti šie rodikliai:
1. individualaus viščiuko kūno masė 1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną;
2. lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;
3. lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis; 4. paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Kraiko sausųjų medžiagų kiekis nustatytas 7-tą, 21-mą ir 35-tą bandymo dieną [39].
Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 10 viščiukų broilerių (10 paukščių x 2 grupės = viso 20 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas [40] ir atlikti šie tyrimai:
Fiziologiniai tyrimai:
● žarnų ir vidaus organų išsivystymas nustatytas (žarnų ilgis, žarnų svoris be turinio ir su turiniu, liaukinio ir raumeninio skrandžio, kasos, širdies, kepenų be tulžies svoris) sveriant su svarstyklėmis KERN PBS/PBJ (Kern & Sohn GmbH, Vokietija) ir matuojant su lanksčia centimetrine juosta ,,Hoechstmass“ (Hoechstmass, Vokietija).
● Dvylikapirštės žarnos (Duodenum), plonosios žarnos paskutinio segmento (Intestinum tenue), aklosios žarnos (Caecum), storosios žarnos ((Intestinum crassum) turinio pH nustatytas su pH-metru ,,Inolab 730”.
● Dvylikapirštės žarnos (Duodenum), plonosios žarnos (Intestinum tenue), aklosios žarnos (Caecum) ir storosios žarnos (Intestinum crassum) turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105 ºC temperatūroje [41].
Mėsos kokybės tyrimų metodikos:
Skerdenos morfologinė sudėtis atlikta pagal Dissection of Poultry Carcasses [42].● Šviežios, praėjus 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo, ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų pH su pH prietaisu ,,Inolab 730”.
Viščiukų broilerių krūtinėlės spalvingumas nustatytas pagal CIE - LAB metodą, matuotas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*);
mėsos vandeningumas nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. ją laikant pakabintuose maišeliuose su tinkleliu +4 °C temperatūroje;
vandens rišlumas nustatytas pagal Grau ir Hammo metodą;20
virimo nuostoliai nustatyti mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., prie 70 oCtemperatūros (pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo).
Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų riebalų rūgščių kiekiai nustatyti, dujų chromotografu GCMS-QP2010 Ultra Shimadzu firmos su masių (MS) detektoriumi remiantis LST EN ISO 12966-2:2011Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių dujų chromatografija. 2 dalis. Riebalų rūgščių metilesterių paruošimas ir LST EN ISO 15304:2003/AC:2005 (LST EN ISO 15304:2003/AC:2005) Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekio nustatymas augaliniuose riebaluose ir aliejuje. Dujų chromatografijos metodas.
Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų lipidų oksidacijos laipsnis (MDA kiekis) atliktas šviežios, po 3 ir 6 mėn. sandėliuotos, laikant šaldiklyje prie - 18°C temperatūros, nustatomas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu aprašytu R. Mendes[43].
Blauzdikaulio Tibia kaulo tvirtumas - universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343.
Biogeniniai aminai yra mikrobiologinio žaliavų ir maisto produktų užterštumo rodiklis. Biogeninių aminų kiekybinė analizė atliekama atvirkštinių fazių skysčių chromatografija su UV detekcija. Identifikacija atliekama lyginant kiekvieno nustatomo biogeninio amino sulaikymo trukmę su kiekvienos etaloninės medžiagos sulaikymo trukme. Kiekybinė analizė atliekama pagal vidinio standarto metodą, skaičiuojant smailės plotą apibrėžtam etaloninės medžiagos kiekiui. Ištirtos šviežios, po 1 ir 3 mėn. sandėliuotos viščiukų broilerių krūtinėlės.Statistinis duomenų įvertinimas
21 3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Lesalų, papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaka viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1kg priesvorio gauti bei išsaugojimui
Pagal lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę atskirais bandymo periodais, lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per periodą ir išsaugojimą) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 7 ir 8 lentelėse.
7 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių kūno masei g.
Amžius, dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1 42,13±0,43 100% 42,08±0,41 100% 7 134,06±22,51 100% 137,87±21,21 103% 21 967,05±23,14 100% 969,52±9,18 100% 35 2414,73±22,32 100% 2485,86±54,21 103%
Analizuojant viščiukų broilerių svorius 7-ą jų amžiaus dieną (7 lentelė) nustatyta, kad į kombinuotuosius lesalus įterpus ekstruduotas sojos pupeles (tiriamoji grupė) jų svoriai padidėjo 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p˃0,05). 21-ą viščiukų broilerių amžiaus dieną svoriai buvo vienodi abiejuose grupėse, o 35-tą viščiukų broilerių amžiaus dieną tiriamosios grupės broilerių svoriai buvo 3 proc. didesni, lyginant su kontrolinės grupės viščiukų broilerių svoriais (p˃0,05).
8 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg. priesvorio gauti kg.
Amžius, dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1-7 1,52±0,06
100%
22 8 lentelės tęsinys 8-21 1,44±0,01 100% 1,40±0,03 97% 22-35 1,62±0,21 100% 1,57±0,26 97% 1-35 1,58±0,13 100% 1,55±0,03 98%
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (8 lentelė) pirmą t. y. 1 - 7 viščiukų broilerių auginimo laikotarpį buvo 2 proc. mažesnė lyginant su kontroline grupe, o auginimo viduryje 8 - 21 ir pabaigoje 22 - 35 amžiaus dienomis 3 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe. Paskaičiavus lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti už visą bandymo laikotarpį tiriamojoje grupė buvo 2 proc. mažesnės nei kontrolinės grupės. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
9 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.
Amžius, dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1-7 99,0 99,0
8-21 99,0 99,0
22-35 97,5 97,0
1-35 97,0 96,5
Lesalų papildymas ekstruduotomis sojos pupelėmis viščiukų broilerių išsaugojimui per visą bandymo laikotarpį reikšmingos įtakos neturėjo. Paukščių išsaugojimas atitiko linijų derinio Ross 308 viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas [44].
3.2. Lesalų papildytų ekstruduotomis sojos pupelėmis įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams
23 kiekis, pH, nustatytas vidaus organų ir žarnų svoriai bei žarnų ilgis. Gauti ir apskaičiuoti vidutiniai tyrimo rezultatai pateikti 10– 13 lentelėse.
10 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių kraiko sausų medžiagų kiekiui proc.
Analizuojant viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekį (10 lentelė) nustatyta: 7-ą bandymo dieną viščiukų broilerių, kurių kombinuotuosius lesalus papildėme ekstruduotomis sojos pupelėmis (tiriamoji grupė), kraikas buvo 0,32 proc. (p>0,05) sausesnis, lyginant su kontroline grupe. 21-ą bandymo dieną, tiriamosios grupės kraikas buvo 2,76 proc. sausesnis, o 35 amžiaus dieną – 1,77 proc. dregnesnis, lyginant su kontrolinės grupės kraiku. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
11 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekiui proc.
Atskiri virškinamojo trakto
segmentai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Dvylikapirštė žarna 16,03±1,76 23,75±8,07
Klubinė žarna 15,86±0,31 16,16±1,45
Akloji žarna 14,40±2,28 13,42±5,79
Storoji žarna 13,55±1,28 15,74±3,41
Sausųjų medžiagų kiekio, atskiruose viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentų turinyje, tyrimai (11 lentelė) parodė, kad į lesalus įterpiant ekstruduotas sojos pupeles (tiriamoji grupė) dvylikapirštės, klubinės ir storosios žarnų turinio sausųjų medžiagų kiekis padidėjo atitinkamai: 7,72; 0,3 ir 2,19 proc., lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių aklosios žarnos turinio sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo 0,98 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
Amžius, dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1-7 91,12±0,75 90,80±1,14
8-21 78,52±1,87 75,76±2,80
24 12 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių vidaus organų svoriui ir žarnų ilgiui bei svoriui
Vidaus organų išsivystymas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Širdies svoris, g 12,29±0,51 10,91±2,34
Kepenų svoris, g 62,05±4,01 45,41±4,52
Kasos svoris, g 4,92±0,16 3,37±0,44
Raumeninis skrandis, g 22,72±1,80 23,89±2,49
Liaukinis skrandis, g 8,37±0,68 9,95±1,37
Žarnyno svoris su turiniu, g 113,48±8,15 100,73±11,31
Žarnyno svoris be turinio, g 54,93±4,78 44,74±5,57
Žarnyno ilgis, cm 227,6±25,47 236,25±3,66
Analizuojant viščiukų broilerių lesintų lesalais praturtintais ekstruduotomis sojos pupelėmis vidaus organų svorius ir žarnų ilgį (12 lentelė) nustatėme, kad viščiukų broilerių raumeninis ir liaukinis skrandžiai svėrė atitinkamai: 1,17 ir 1,58 proc. (p>0,05) daugiau nei kontrolinės grupės paukščių. Širdies, kepenų ir kasos svoris tiriamosios grupės viščiukų broilerių buvo mažesni atitinkamai: 1,38; 16,64 ir 1,55 proc. lyginant su kontroline grupe. Žarnyno svoris su turiniu bei be turinio taipogi sumažėjo atitinkamai: 12,75 ir 10,19 proc., o žarnų ilgis padidėjo 8,65 proc. lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
13 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio pH Atskiri virškinamojo trakto
segmentai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Dvylikapirštė žarna 5,89±0,06 5,46±0,17
Klubinė žarna 5,91±0,04 5,66±0,40
Akloji žarna 6,26±0,04 6,47±0,02
Storoji žarna 5,63±0,26 6,35±0,33
25 storosios žarnų turinio tyrimo rezultatai, parodė, kad tiriamosios grupės minėtų žarnų turinyje pH padidėjo atitinkamai: 0,21 ir 0,72 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
3.3. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių produkcijos kokybei
Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimų rezultatai pateikti 14 – 20 lentelėse. 14 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių mėsinėms savybėms
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Masė prieš skerdimą, g 1983,43±141,22 1724,69±131,67
Pilnai skrostos skerdienos masė, g 1528,72±171,23 1330,78±102,92
Šlaunelių raumenų masė (su kaulu), g 276,07±69,82 212,61±51,10
Blauzdų raumenų masė (su kaulu), g 219,26±6,87 202,05±21,15
Šlaunų masė (be kaulo), g 187,85±21,15 144,81±9,73
Blauzdų raumenų masė (be kaulu), g 139,12±13,09 118,76±6,32*
Krūtinės raumenų masė su kaulu, g 639,87±25,98 516,86±7,35*
Krūtinės raumenų masė be kaulo, g 563,24±46,03 441,08±34,50
Krūtinės keteros ilgis, cm 10,72±0,62 10,44±0,47
Šlaunies kaulo ilgis, cm 7,98±0,61 7,90±0,48
Blauzdos kaulo ilgis, cm 11,12±0,94 10,20±0,33*
Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, g 384,37±32,43 281,22±21,11
Skerdenos išeiga, proc. 77,1±2,41 77,2±1,48
Krūtinės raumenų išeiga, proc. 36,8±1,24 33,1±0,97
Mėsos kvapas Būdingas paukštienai
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
26 15 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka pH kitimui viščiukų broilerių krūtinėlės mėsoje
Laiko tarpsnis (val.) Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1 6,05±0,07 6,20±0,12
24 6,36±0,12 6,30±0,10
48 6,14±0,08 6,11±0,08
72 6,16±0,09 6,03±0,02
Iš 15 lentelės duomenų matome, kad praėjus vienai valandai nuo viščiukų broilerių paskerdimo, krūtinėlės mėsos pH padidėjo 0,15 proc., o paėjus 24, 48 ir 72 valandom pH sumažėjo atitinkamai: 0,06; 0,03 ir 0,13 proc. lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
16 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių mėsos fizinėms ir cheminėms savybėms
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Sausosios medžiagos, % 25,68±0,54 25,28±0,46* Vandeningumas, % 2,61±0,42 2,21±0,37* Vandens rišlumas, % 62,18±1,50 62,65±0,83 Virimo nuostoliai, % 16,89±067 15,54±1,39* Švelnumas (kietumas), kg/cm2 1,57±0,08 1,47±0,28* Tarpraumeniniai riebalai, % 1,94±0,19 2,12±0,35 Pelenai, % 1,24±0,02 1,23±0,04 Baltymai, % 22,51±0,38 21,89±0,65*
Spalvos koordinačių intensyvumas
L* 53,28±1,21 51,05±1,81
a* 14,65±0,84 16,97±0,98
b* 7,11±0,74 10,01±1,24
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
27 bet yra susijusi ir su kai kuriomis kulinarinėmis bei technologinėmis savybėmis. Žalios krūtinėlių mėsos mėginių spalvos charakteristikos įvertintos instrumentiniu būdu, parodė, kad šviesumas L* buvo labai išreikštas kontrolinėje grupėje, tiriamųjų mėginių raudonumas a* buvo artimas, o b* labiausiai išsiskyrė. Tiriamoji grupė išsiskyrė, nes šios grupės mėsa buvo mažiausiai išreikšto šviesumo L*, bet jos buvo didesnė geltonumo b* vertė, kuri bovo 29 proc., didesnė lyginant su kontroline grupe.
17 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių riebalų rūgščių kiekio susikaupimui krūtinėlėje, proc.
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Riebalų rūgštys Nomenklatūrinis pavadinimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Dekano rūgštis C10:0 0,36±0,08 0,89±0,32 Dodekano rūgštis C12:0 3,82±0,10 3,55±0,20 9-Tetradekano rūgštis C14:1 (n-9) 0,41±0,02 0,68±0,28 Tetradekano rūgštis C14:0 3,49±0,21 4,87±1,07 Pentadekano rūgštis C15:0 0,17±0,03 0,22±0,09
9-Heksadekano rūgštis C16:1(n-7)trans 0,42±0,02 0,96±0,47
9-Heksadekano rūgštis (Z) C16:1(n-7) cis 2,69±0,14 2,53±0,20
Heksadekano rūgštis C16:0 18,24±0,49 18,86±1,11
cis-10-Heptadecanoic rūgštis C17:1 0,14±0,01 0,10±0,02
Heptadecanoic rūgštis C17:0 0,34±0,19 0,16±0,04
6,9,12-Octadecatrienoic C18:3n6 0,27±0,04 0,23±0,01
9,12 Oktadekano rūgštis C18:2n6cis 28,43±0,81 23,84±1,85
9-Oktadekano rūgštis (trans) C18:1n9trans 0,48±0,41 2,60±0,48*
9-Oktadekano rūgštis (cis) C18:1n9cis 30,56±0,37 30,80±1,56
Oktadekano rūgštis C18:0 6,00±0,15 6,46±0,58
5,8,11,14 Archidono rūgštis C20:4(n-6) 1,38±0,06 0,81±0,14*
cis-11-arachidono C20:1(n-9) 1,37±0,10 1,42±0,32
Arachidono rūgštis C20:0 0,57±0,02 0,38±0,14
cis-7,10,13,16 dokozatetraneno rūgštis C22:4 (n-6) 0,38±0,03 0,53±0,04*
Dokozapenteno C22:5 0,46±0,04 0,10±0,02*
Sočiosios 32,98±0,86 35,39±2,93
Mononesočios 36,09±0,84 39,09±1,17
28 Riebalų rūgščių sudėtien analizė (17 lentelė) parodė, kad diaugiausiai krūtinėlėje nustatyta mononesočiųjų riebalų rūgščių (C14:1, C16:1, C17:1, C18:1, C20:1), iš kurių nustatyti po vieną cis ir trans izomerą t. y. kiek mažiau sočiųjų riebalų rūgščių (C10:0, C12:0, C14:0, C15:0, C16:0, C17:0, C18:0, C20:0). Sočiųjų riebalų rūgščių kontrolinėje grupėje nustatyta 35,4 proc., t.y. 2,4 proc., mažiau nei tiriamojoje grupėje. Mononesočiųjų riebalų rūgščių tiriamojoje grupėje buvo 39 proc., t.y. 3 proc., daugiau nei kontrolinėje grupeje. Iš polinesočiųjų riebalų rūgščių daugiausiai nustatyta omega 6 (C18:2n6, C20:4(n-6), C22:4(n-6)), o mažiausiai omega 3 (C22:5) riebalų rūgščių. Omega 6 riebalų rūgščių tiriamojoje grupėje buvo 15 proc., daugiau nei kontrolinėje grupėje.
18 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių MDA kiekiui krūtinėlėse, µmol/kg Sandėliavimo laikotarpis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Po 24 val. 0,28±0,03 0,35±0,04
Po 3 mėn. 0,46±0,03 0,52±0,03
Po 6 mėn. 0,70±0,06 0,85±0,08
Analizuojant malondialdehido (MDA) kiekį viščiukų broilerių krūtinėlėse, matome, kad praėjus po skerdimo 24 val. ekstruduotų sojos pupelių įtakoje (tiriamoji grupė) viščiukų broilerių krūtinėlese MDA kiekis buvo didesnis 0,07 µmol/kg lyginant su kontroline grupe. Po trijų ir šešių mėnesių sandėliavimo prie minus 18 °C temperatūros, tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlėse MDA kiekis buvo atitinkamai didėsnis: 0,06 ir 0,15 µmol/kg (˃0,05).
19 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių blauzdikaulio Tibia tvirtumui, kN
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Blauzdikaulio tvirtumas 0,24±0,05 0,26±0,05
29 20 lentelė. Ekstruduotų sojos pupelių įtaka biogeninių aminų susidarymui viščiukų broilerių krūtinėlėje ją sandėliuojant Biogeniniai aminai Po 24 val. Po 3 mėn. Po 6 mėn. Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Triptaminas 3,28±1,08 2,86±1,32 2,36±0,43 3,18±0,20 6,66±2,59 3,37±1,86 Feniletilaminas 165,93±10,49 143,14±21,74 177,30±22,42 190,39±21,96 112,77±31,44 85,63±31,16 Putrescinas 3,29±0,98 4,04±0,81 4,32±0,38 5,27±0,16 3,46±0,97 2,68±0,97 Kadaverinas 0,62±0,43 2,63±2,24 0,84±0,42 4,41±2,95 0,22±0,24 1,28±0,24 Histaminas - 0,08±0,09 - - - - 1,7-diaminoheptan as (IS) 25,00±0,00 24,97±0,01 24,99±0,01 24,98±0,01 22,37±2,91 24,96±2,91 Tiraminas - 0,17±0,00 - - - 6,84±0,00 Spermidinas 10,68±0,79 9,36±0,64 10,60±0,53 10,07±0,64 6,40±1,81 5,21±1,67 Sperminas - 0,74±0,83 - - - 0,58±0,00 Bendras kiekis 208,79±10,83 187,99±23,42 220,41±23,73 247,31±21,43 151,88±38,89 130,54±38,87
Atlikus biogeninių aminų kiekio tyrimą (20 lentelė) iš tirtų biogeninių aminų didžiausias kiekis nustatytas feniletilamino.
30 REZULTATŲ APTARIMAS
Paukštienos kokybė priklauso nuo paukščių sveikatingumo, fiziologinės būklės, jų mitybos ypatumų. Esant didelei paukščių auginimo koncentracijai, blogėja jų produktyvumas, žarnyno sveikatingumas, prastėja virškinimo procesai, to pasėkoje, gali blogėti ir paukštienos gaminių kokybė. Gerinant paukščių lesalų kokybę, į kombinuotuosius lesalus rekomenduojama įterpti priedų, kuriuose yra gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų, mikro ir makroelementų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bendra fiziologinė paukščių būklė priklauso nuo tinkamai subalansuoto lesalo ir jo kokybės [45]. Augalų savo sudėtyje turinčių didelį kiekį aliejų panaudojimas paukščių lesaluose yra labai svarbus veiksnys, kuris užtikrina lesaluose reikiamą apykaitos energijos koncentraciją (12,8 - 13,6 MJ/kg) ir gerina virškinamumą [46].
Tyrimo rezultatai parodė, kad ekstruduotų sojos pupelių įterpimas į kombinuotuosius lesalus statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo viščiukų broilerių svorio dinamikai, lesalų konversijai bei išsaugojimui (p˃0,05). Mokslininkai nustatė [47], kad lesalų papildymas santykiu 10 proc., 15 proc. ir 20 proc. sojos pupelių po 42 dienų bandymo viščiukų broilerių kūno masei turėjo statistiškai reikšmingos įtakos, lesalų konversija padidėjo 3,5 proc., bet nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp skerdienos sudėties ir paukštienos kokybinių rodiklių. Kolhn su bendraautoriais [48] nustatė, kad 20 proc. lesalų papildymas sojos pupelėmis turėjo teigiamos įtakos broilerių augimo intensyvumui, pagerino lesalų konversiją ir sąlygojo fiziologinius rodiklius, kaip kojų padų sveikatingumą. Mokslininkai iš Serbijos [49] nustatė, kad ekstruduotų sojos pupelių įterpimas į lesalus santykiu 50:50 kontrolinėje grupėje sąlygojo 5 proc. didesnę kūno masę, o lesalų konversija panaši tiek kontrolinėje tiek tiriamojoje grupėje.
Kadangi pagrindiniai sojos pupelių kokybės rodikliai yra aukšta maistinė vertė, didelis baltymų, amino rūgščių, aliejų ir antimitybinių rodiklių, tokių kaip gliukozinolatų, taninų kiekiai. Eliminuojant, kai kuriuos neigiamus veiksnius iš sojos pupelių gali būti naudojami įvairūs technologiniai sprendimo būdai, kaip ekstrudavimas. Sojos pupelių maistinės vertės išsaugojimas terminio apdorojimo metu yra ypač svarbus vertinant riebalų rūgščių (n-3, n-6) kiekis [50].
31 rezultatai rodo, kad viščiukų broilerių lesinimas lesalais papildytais sojos pupelėmis sumažino n-6:n-3 riebalų rūgščių santykį, taip pagerindami gaminamą produkciją.
Mėsa yra svarbiausias gyvulinės kilmės baltymų šaltinis, kurios kokybę apibūdina - mitybiniai, biologiniai ir technologiniai rodikliai. Svarbiausias jų – žmogaus organizmo maisto medžiagų ir pirmiausia – aukštos biologinės vertės baltymų poreikių tenkinimas. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos biologinės vertės, pasižyminti geromis kulinarinėmis savybėmis mėsa [62,63]. Aktyvusis rūgštingumas (pH) yra svarbus kokybės rodiklis, rodantis ilgesnio laikymo galimybę, kai kurias technologines savybes ir turi įtakos amino rūgščių dekarboksilazių aktyvumui. Optimalus pH, siekiant efektyviausio dekarboksilazių veikimo, svyruoja ribose tarp 4,0-5,5. Taip pat rūgščioje aplinkoje mikroorganizmai aktyviau gamina histidino dekarboksilazę., kai aplinkos pH yra 4,0-5,5 mikroorganzimai aktyviau gamina šį fermentą dėl savisaugos mechanizmo, siekdami neutralizuoti terpės rūgštingumą [52,53].
Spalva mėsai suteikia ne tik estetinę išvaizdą, bet susijusi ir su kai kuriomis kulinarinėmis bei technologinėmis savybėmis. Tiriamosios ir kontrolinės grupių mėsos spalvingumas skyrėsi neženkliai, tačiau labiau išreikštas šviesumas ir geltonumas buvo kontrolinės grupės paukštienoje. Mėsos kietumas yra svarbus kokybės rodiklis. Minkšta mėsa yra skanesnė, lengviau virškinama ir geriau absorbuojama. Mūsų rezultatai rodo, kad kontrolinės grupės paukštiena buvo baltymingesnė, o tarpraumeninis audinys labiau išreikštas, kas sąlygojo kad šios grupės mėsa šiek tiek švelnesnė. Paukštienos nuostoliai terminio apdorojimo metu yra svarbus kulinarinis rodiklis. Virimo metu mažiau masės netenkanti mėsa yra vertingesnė. Mažesni nuostoliai virimo metu buvo nustatyti tiriamosios grupės paukštienoje, tai sudarė 25 proc. Paukštienos vandens rišlumo geba apsprendţia tinkamumą gaminti aukštos kokybės gaminius [54,55]. Žalia gerai vandenį rišanti mėsa neišskiria sulčių, mūsų tyrimo duomenimis mažesnis vandens rišlumas nustatytas kontrolinės grupės mėsoje. Mėsos vandeningumas priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, individualių savybių, įmitimo ir šėrimo [56,57]. Vandeningesnė buvo kontrolinės grupės paukštiena.
32 IŠVADOS
1. Kombinuotųjų lesalų papildymas ekstruduotomis sojos pupelėmis viščiukų broilerių augimo intensyvumui ir lesalų konversijai esminės įtakos neturėjo (p>0,05).
2. Tiriamosios grupės paukščius lesinant lesalais papildytais ekstruduotomis sojos pupelėmis, 35 bandymo dieną viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekis buvo didesnis 1,77 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
3. Ekstruduotų sojos pupelių statistiškai patikimo skirtumo žarnų turinio pH, SM ir organų išsivystymui, nenustatyta.
4. Analizuojant pilnai skrostos skerdenos, krūtinės ir kojų raumenų išeigas statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
5. Ekstruduotos sojos pupelės neigiamai įtakojo viščiukų broilerių mėsines savybes tik statistiškai patikimi skirtumai nustatyti blauzdų raumenų masės be kaulo, krūtinės raumenų masės su kaulu bei blauzdos kaulo ilgio, lyginant su kontroline grupe.
6. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlės mėsoje sumažėjo sausųjų medžiagų kiekis 0,4 proc., vandeningumas 0,4 proc., virimo nuostoliai 1,35 proc., švelnumas 6 proc. (p<0,05), pelenų kiekis 0,01 proc. (p> 0,05) ir baltymų kiekis 0,62 proc. (p<0,05), o padidėjo vandens rišlumas – 0,47 proc. ir tarpraumeniniai riebalai 0,18 proc., lyginant su kontroline grupe.
7. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlių mėsoje buvo mažiau išreikštas šviesumas L*, bet buvo ryškesnė geltonumo b* vertė 29 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
8. Ekstruduotų sojų pupelių įtakoje tiriamosios grupės paukščių šviežioje ir sandėliuotoje mėsoje MDA kiekis buvo didesnis atitinkamai 0,07, 0,06, ir 0,15 µmol/kg, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
9. Ekstruduotų sojos pupelių priedas lesale biogeninių aminų kiekį paukštienoje sandėliavimo metu, sumažino ir po 6 mėnesių sandėliavimo tiriamosios grupės paukščių mėsoje buvo 1,28 mg/kg mažiau nei kontrolinės grupės (p>0,05).
33 PADĖKA
34 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Brunava L, Alsina I, Zute S, Sterna V, Vicupe Z. Some chemical yield and quality properties of domestic oat cultivars, 9th Baltic Conference on Food science and Technology “Food for Consumer Well-being” FoodBalt 2014 Conference proceedings. 2014. P. 72-76.
2. Capcarová M, Weis J, Hrnčár C, Kolesárová A, Pál G. Effect of Lactobacillus fermentum and Enterococcus faecium strains on internal milieu, antioxidant status and body weight of broiler chickens, J. Anim. Physiol. Nutr. 2010. 94. P. 215-224.
3 Ayo JO, Obidi JA, Rekwot PI. Seasonal variation in feed consumption, hen-day, mortality, culls of Bovans Black chickens. Proceeding of 13th annual conference of the Nigerian society of Animal Production. 2010. 14-17. P. 415-418.
4. Capcarová M, Chmelničná Ľ, Kolesárová A, Massányi P, Kováčik J. Effects of Enterococcus faecium M74 strain on selected blood and production parameters of laying hens, Brit. Poultry Sci. 2011. 51. P. 6414-620.
5. Mahbub ASM, Baqui MA, Sarker NR. Replacement of maize by different levels of triticale on performances and meat yield characteristics of broiler chickens. International Journal of Natural Sciences. 2011. P. 25-30.
6. Anwara MM, Alib SE, Nasra EH. Improving the nutritional value of canola seed by gamma irradiation. Journal of Radiation Research and Applied Sciences. 2015. 8:3. P. 328-333.
7. Tsukamoto C, Shimada S, Igata K, Kudou S, Kokubun M, Okubo K, Kitamura K. Factors affecting isoflavone content in soyabean seeds: cahnges in isoflavones, saponins and composition of fatty acids at different temperatures during seed development, J Agr. Food Chem., 43, 1995. P. 1184-192.
8. Sakač M, Dilas S, Čanadanovič BJ, Ristič M. Antioksidativno delovanje etanolnih ekstrakata zrna soje i punomashnih hraniva od zrna soje na kataličku oksidaciju sojingo ulja, 42. Savetovanje industrije ulja „Proizvodnja i prerada uljarica“, Zbornkik radova. Herceg Novi, 2001. P.155-159. 9. Marsman GJP, Gruppen H, Groot J, de Voragen AGJ. Effect of toasting and extrusion at different
shearl levels on soy protein interactions, J. Agr. Food Chem., 46, 1998. P. 2770-2777.
10. Sakač M, Đilas S, Čanadanović-Brunet J. Antioksidativno delovanje fitinske kiseline u lipidnim sistemima, 43. Savetovanje industrije ulja „Proizvodnja i prerada uljarica“, Zbornik radova, Budva, 2002. P. 193-198.
35
12. Juknevičius S, Svirskis A. Baltymingi augalai pilnaverčiam gyvulių racionui. Akademija, 2000. P. 103.
13. Duan X, Li F, Mou S, Feng J, Liu P, Xu L. Effects of dietary L-arginine on laying performance and antioxidant capacity of broiler breeder hens, eggs, and offspring during the late laying period. Poultry Science. 2015. 94:12. P. 2938-2943.
14. Campbell L, Rempel CB, Wanasundara JPD. Canola/Rapeseed Protein: Future Opportunities and Directions. Plants. 2016. 5. P. 1-7.
15. Kumar S, Singh CJ, Kumar A. Screening for erucic acid and glucosinolate content in rapeseed-mustard seeds using near infrared reflectance spectroscopy. Journal of Food Science and Technology. 2010. 47:6. P. 690-692.
16. http://asu.lt/wp-content/uploads/2015/02/mokomoji_knyga.pdf (prieiga 2017.10. 01) 17. Dėl pašarinių žaliavų katalogo. Projektas: Komisijos reglamentas. Briuselis. 2011. P. 60.
18. Rokey JG, Plattne B, Souza de ME. Feed extrusion process description. Revista Brasileira de Zootecnia. 2010. P. 510-518.
19. Levic J, Sredanovic S. Heat Treatment in Animal Feed Processing. University of Novi Sad. Serbia. 2010. P.1-24.
20. Riaz MN. Extruders and expanders in Pet Food, Aquatic and Livestock Feeds. Agrimedia GmbH, Clenze. Germany. 2007. P. 387.
21. Bekrić V, Božović I, Radosavljević M, Radaković N, Mogućnosti N. Mogucnosti prerade poljoprivrednih proizvoda ekstruzijom. PTEP. 1997. P. 1-2; 10-12.
22. Jovanović R, Milisavljević D, Sredanović S, Lević J, Đuragić O. Proizvodnja hrane za ribe različitih fizičkih karakteristika, Biotehnologija u stočarstvu-posebna edicija (17. Simpozijum 43 Inovacije u stočarstvu, Poljoprivredni fakultet, Univerzitet u Beogradu, Institut za stočarstvo, 2006. Beograd), vol.22, 2006. P. 339-349.
23. Jovanović R, Lević J, Sredanović S, Milisavljević D, German Đ, Đuragić O, Obradović S. New Technologies and Quality of Trout and Carp Aquafeed, Archiva Zootechnica, 12, 2009. P. 18-26. 24. Riaz MN. Advances in aquaculture feed extrusion, 17th annual ASAIM SEA Feed Technology
and Nutrition Workshop, Hue, Vietnam, 2009. P. 1-6.
25. Smoje I, Ereg D, Sadžakov S, Predin S. Novi aspekti proizvodnje i primene ekstrudiranih hraniva, Zbornik radova - Tehnologija proizvodnje uslužbi kvaliteta, Budva, 1996. P. 69-81.
26. Osek M, Milczarek A, Janocha A, Swinarska R. Effect of triticale as a partial or complete wheat and maize substitute in broiler chicken diets on growth performance, slaughter value and meat quality. Ann. Anim. Sci., Vol. 10, No. 3. 2010. P. 275-283.
36 28. Poel AFB. Expander Processing of animal Feeds, Feed Processing Centre Wageningen, 1997. 29. Hite AH, Berstein LH. Functional foods: Needs, claims, and benefits. Nutrition. 2012. 28. P.
338-339.
30. Montoya C A, Leterme P. Validation of the net energy content of canola meal and full-fat canola seeds in growing pigs. Can. J. Anim. Sci. 2010. 90. P. 213-219.
31. Muehlbauer FJ, Tullu A Pisum sativum L. In: New Crop Factsheet, Purdue University. 1997. 32. Bernatovičiūtė R, Urbaitė R, Juodeikienė G. Ekstruzijos parametrų įtaka ruginių ekstrudatų
kokybei. Maisto chemija ir technologija. 2005; 39 (2). P. 19-23.
33. Bernatovičiūtė R, Juodeikienė G. Rugių ir grikių mišinių ekstrudatų brinkumas. Cheminė technologija. 2007; 2 (44):78.
34. Brnčić M, Ježek D, Brnčić SR, Bosiljkov T, Tripalo B. Utjecaj dodatka koncentrata proteina sirutke na teksturalna svojstva izravno ekspandiranog kukuruznog ekstrudata. Mljekarstvo. 2008; 58 (2):P. 131-149.
35. Juodeikienė G, Bašinskienė L, Bartkienė E. Ekstruduotų grūdų produktų panaudojimo galimybės įvairios paskirties skirtingos klampos masių konsistencijos stabilizavimui. Maisto chemija ir technologija. 2010; 1 (44). P. 20-30.
36. Wang WM, Klopfenstein CF. Effect of Twinscrew extrusion on the nutritional quality of wheat, barely and oats. Cereal Chem. 1999; 70. P. 712-715.
37. www.litlex.lt(prieiga 2017.09.23)
38. Mikulionienė S. Zootechninė pašarų analizė. Lietuvos Žemės ūkio universitetas, Agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorija “TEMPUS”. Akademija. 2000. P. 45.
39. Naumann C, Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemiche Unterchung von Futtermitteln. VDLUF – Verlag, Darmstadt. 1993.
40. Close B, Banister K, Baumans Bernoth E M. Laboratory animals 1997; Part 2. P. 1-32.
41. Naumann C, Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemiche Unterchung von Futtermitteln. VDLUF – Verlag, Darmstadt. 1993.
42. Dissection of Poultry Carcasses, INRA. 2000.
43. NRC - National Research Council. Nutrient requirements of poultry. 10th ed. National Academy Press Washington, D.C., USA. 2004.
44. Ross broiler management, Aviagen Inc., 2009. P. 112.
37 46. Petracci M, Cavani C. Muscle Growth and Poultry Meat Quality Issues. Nutrients. 2012. 4:1. P.
1-12.
47. Stanacev V, Milic D, Stanacev V, Milosevic N, Pucava N, Pavlovski Z, Levic J. The effect of extruded rapeseed grain on the production parameters, carcass and berast meat quality of broilers. African Journal of Agricultural Research. 2012. 7:43. P. 5751-5755.
48. Kolln M, Kopping M, Kamphues J. Partial substituting soybean meal in broiler diets by rapeseed meal: performance, composition of the litter and foot pad health. Proceedings of the society of Nutrition Physiology. 2014. 23. P. 1-13.
49. Stanacev V, Stanacev V, Milosevic N, Pucava N, Plavda N, Milic D, Beukovic D, Dzinic N. Extruded rapeseed and rapeseed meal in nutrition of broilers. International Conference on BioScience: Biotechnology and Biodiversity. 2012. 29. P. 203-209.
50. Ben-Gigirey B, Vieites Baptista de Sousa JM, Villa TG, Barros-Velazquez J. Changes in biogenic amines and microbiological analysis in albacore (Thunnus alalunga) muscle during frozen storage. J. Food Prot. 1998. 61. P. 608-615.
51. Pita MCG, Piber Neto E, Carvalho PR, Mendonca Junior CX. Efeito da suplementacao de linhaca, eleo de canola e vitamin E na dieta sobre as concentracoes de acidos draxos poliinsaturados e movos de galinha. Arquivo Brasileiro de Medicina Veterinaria e Zootecnia. 2006. 58. P. 925-931. 52. Valero A, Rodríguez MY, Posada-Izquierdo GD, Pérez-Rodrígue F, Carrasco E, García-Gimeno RM. Risk Factors Influencing Microbial Contamination in Food Service Centers. Intech. 2016. P. 1-33.
53. World Health Organization. Food Safety and Foodborne Illness. 2017.
54. Bowker B, Hawkins S, Zhuang H. Measurement of water-holding capacity in raw and freeze-dried broiler breast meat with visible and near-infrared spectroscopy. Poultry Science. 2014. 93:7. P. 1834-1341.
55. De Marcei M, Penasa M, Battagin M, Zanetti E, Pulici C, Cassandro M. Feasibility of the direct application of near-infrared reflectance spectroscopy on intact chicken breasts to predict meat color and physical traits. Poultry Science. 2011. 90. P. 1594-1599.
56. Qiao M, FletcherDL, Smith DP, Northcutt JK. The effect of broiler breast meat color on pH, moisture, water-holding capacity, and emulsification capacity., Poultry Science. 2001. 80. P. 676-680.
