KAUNAS, 2018 Darbo vadovas: VAISTININKO VAIDMUO INFORMUOJANT VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTUS APIE UV SPINDULIUOTĖS SUKELTŲ ODOS NAVIKŲ PROFILAKTIKĄ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

DALIA WOZNIALIS

VAISTININKO VAIDMUO INFORMUOJANT VISUOMENĖS VAISTINĖS

PACIENTUS APIE UV SPINDULIUOTĖS SUKELTŲ ODOS NAVIKŲ

PROFILAKTIKĄ

Darbo vadovas:

Nuo 2016-05-03 iki 2017-04-09 Doc. dr. Jonas Grincevičius Nuo 2017-05-26 Doc. dr. Vaidas Skyrius

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė

VAISTININKO VAIDMUO INFORMUOJANT VISUOMENĖS VAISTINĖS

PACIENTUS APIE UV SPINDULIUOTĖS SUKELTŲ ODOS NAVIKŲ

PROFILAKTIKĄ

Darbo vadovas: Nuo 2016-05-03 iki 2017-04-09 Doc. dr. Jonas Grincevičius Nuo 2017-05-26 Doc. dr. Vaidas Skyrius

Recenzentas:

Darbą atliko: Magistrantė Dalia Woznialis

3

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...13

1.2. Ultravioletinė spinduliuotė, jos teigiamas poveikis ir galima žala...13

1.3. Odos navikas. Sergamumas bei mirštamumas ...14

1.3.1. Odos vėžio paplitimas įvairiose šalyse. Sergamumas bei mirštamumas ...16

1.4. Odos navikų profilaktika ...18

1.4.1. Odos navikų profilaktikos elementai ...18

1.5. Gyventojų informuotumas apie ultravioletinę spinduliuotę, jos poveikį bei jų deginimosi ypatumai ...22

1.6. Vaistininko vaidmuo visuomenėje ...26

1.6.1. Vaistininko vaidmuo informuojant visuomenės vaistinės pacientus apie UV spinduliuotės sukeltų navikų profilaktiką. ...27

2. TYRIMAS ...30

2.1. TYRIMO METODIKA ...30

2.1.1. Tyrimo metodai...30

2.1.2. Tyrimo objektas ir imtis ...30

2.1.3. Tyrimo intrumentas...31

2.1.5. Pritarimas tyrimui ...32

2.2. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...34

3. IŠVADOS ...67

4

5

SANTRAUKA

D. Woznialis magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas (nuo 2016-05-03 iki 2017-04-09 Doc. dr. Jonas Grincevičius) (Nuo 2017-05-26) Doc. dr. Vaidas Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas.

Magistrinio darbo tema: VAISTININKO VAIDMUO INFORMUOJANT VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTUS APIE UV SPINDULIUOTĖS SUKELTŲ ODOS NAVIKŲ PROFILAKTIKĄ

Raktiniai žodžiai: UV spinduliuotė, odos vėžio profilaktika, vaistininko vaidmuo, konsultacija vaistinėje.

Tikslas: atskleisti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu UV spinduliuotės sukeltų odos navikų profilaktikos klausimais vaistinėje.

Metodika: magistrinio darbo rašymo pradžioje buvo sudarytas veiksmų planas. Apžvelgta ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra: mokslinės publikacijos bei tyrimai. Magistro baigiamojo darbo tyrimui atlikti paruošta anketa, anketinei apklausai vykdyti. Surinkta 261 anketa iš Punsko valsčiaus (Lenkija) gyventojų.

Rezultatai: 150 respondentų (57,47%) mano, kad intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai bei, kad ilgas buvimas saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus. 57 gyventojai (21,84% apklaustųjų) visiškai sutinka, kad vaistininkas turi pakankamai žinių apie žalingą UV spinduliuotės poveikį. Respondentai dažniausiai kaip apsaugą nuo UV spindulių pasirenka kepures, skrybėles ir kitus galvos apdangalus (juos renkasi net 219 apklaustųjų). Nedaug respondentų prašo vaistininko konsultacijos dėl apsauginių priemonių nuo UV spinduliuotės ir jų naudojimo, dauguma apklaustųjų – 190 gyventojų (72,8%) niekada neprašė šios konsultacijos. Dauguma respondentų – 196 pacientai (75,1%) nebuvo vaistininkų įspėti dėl žalingo UV spinduliuotės poveikio.

6

7

SUMMARY

D.Woznialis master’s paper. Scientific advisor since 03/05/2016 till 09/04/2017 associate professor dr. Jonas Grincevicius. Since 26/05/2017 associate professor dr. Vaidas Skyrius; LSMU, Medical Academy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy.

THE ROLE OF A PHARMACIST IN INFORMING COMMUNITY PHARMACY PATIENTS REGARDING PREVENTION OF UV RADIATION INDUCED SKIN TUMORS

Keywords: UV radiation, skin cancer prevention, the role of a pharmacist, consultation at the pharmacy.

Aim: To reveal the experiences and expectations of the patients in connection with the consultations at the pharmacy on prevention of UV induced skin tumors.

Methods: The plan of the actions was made at the very beginning of the master’s paper writing. Scientific literature (articles and research data) on the master’s topic were reviewed and described. The instrument used for collecting the data was the created questionnaire, which let study opinions of 261 persons from Punsk, Poland.

Results: The vast majority of the respondents (57.47%) think that intensive UV radiation is dangerous to human health and prolonged exposure to the sun can cause serious damage to the skin. 21,84% of the respondents totally agree that a pharmacist has enough knowledge about the harmful effect of UV radiation. The respondents most often choose caps, hats and other head coverings for protection from UV rays. Few respondents consult a pharmacist about the protective means from UV radiation and their usage. The vast majority of the respondents – 190 (72.8%) had never asked for such consultation. Most of the respondents – 196 (75.1%) had never been warned about the possible harm of UV radiation by pharmacists.

8

9

SANTRUMPOS

% - procentai atv. – atvejis cm – centimetras

IARC – International Agency for Research on Cancer (Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

mg – miligramas mln. – milijonas nm – nanometras Pav. – paveikslas

PSO– Pasaulio sveikatos organizacija

SPF – Sun Protection Factor (apsaugos nuo saulės faktorius)

SPSS – Statistical Package for the Social Science (Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa)

tūkst. – tūkstantis

UPF – Ultraviolet Protection Factor (apsaugos nuo ultravioletinės spinduliuotės faktorius) UV (UV spinduliai) – ultravioletiniai spinduliai

UVA– ultravioletiniai spinduliai A UVB – ultravioletiniai spinduliai B UVC – ultravioletiniai spinduliai C

UVI – ultravioletinės spinduliuotės indeksas

10

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – „vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo“ [11].

Navikas – kompleksinė invazinė liga. Šis susirgimas gali atsirasti dėl auglio slopinamojo geno mutacijos, aplinkos toksinų, onkogenų (genų, kurių mutacijos nulemia normalų ląstelių virtimą piktybinėmis) poveikio [56].

Nepageidaujama reakcija – “ nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę“ [11].

Profilaktika – patologinės būklės vystymosi išvengimas. Elgesio, veiksmų bei priemonių visuma, kuri sustiprina organizmą ir padeda išvengti ligų bei negalavimų arba atitolina jų atsiradimą, stabdo ligos progresavimą [33, 47].

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC - International Agency for Research on Cancer) – yra Pasaulio Sveikatos Organizacijos dalis. IARC koordinuoja ir atlieka epidemiologinius bei laboratorinius tyrimus dėl žmogaus vėžio priežasčių. Ši agentūra turi keturis pagrindinius tikslus: vėžio susirgimų atvejų monitoringas pasaulyje, vėžio priežasčių nustatymas, kancerogeninių mechanizmų išaiškinimas, vėžio kontrolės strategijų kūrimas [63].

Ultravioletinė spinduliuotė – saulės skleidžiamo elektromagnetinio spektro dalis (elektromagnetinių bangų ilgių intervalas: nuo 100 nm iki 400 nm) [69].

11

ĮVADAS

Visame pasaulyje kiekvienais metais susirgimų vėžiu atvejų skaičius didėja, susirgimų skaičius viršija 14,1 milijono, o mirčių skaičius 8,2 milijono. 2012 metais vyrų mirtingumas nuo įvairios lokalizacijos vėžio siekė 211,1 atv. 100 000 gyventojų, o moterų mirtingumo rodiklis buvo lygus 128,4 atv. (100 000 gyventojų). Neraminantys statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje mirtingumo nuo vėžio rodikliai yra vieni aukščiausių, lyginant su kitomis Europos valstybėmis [9, 25]. 2012 metais Europoje diagnozuota 3,45 mln. naujų susirgimų odos vėžiu (1,8 mln. (53%) vyrams, 1,6 mln. (47%) moterims). Šis reiškinys yra labai neraminantis ir verčiantis susimąstyti. Statistika kalba pati už save – kasmet diagnozuojama nuo 2 iki 3 mln. naujų susirgimų nemelanomine ir 132 tūkst. melanomine forma. Kodėl susirgimų vis daugėja? Priežastis lengvai paaiškinama – ozono sluoksnio nykimas sukelia jo apsauginės funkcijos mažėjimą, daugiau kenksmingų saulės spindulių pasiekia žemės paviršių, o jų žalingas poveikis betarpiškai susijęs su odos vėžio išsivystymu, įrodyta, kad ultravioletinė spinduliuotė yra pagrindinis odos vėžio rizikos veiksnys. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra visus objektus emituojančius UV spinduliuotę priskiria grupei: „žmogui kancerogeniniai“ [25, 64, 20].

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: atskleisti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu UV spinduliuotės sukeltų odos navikų profilaktikos klausimais vaistinėje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų požiūrį į apsaugos priemones nuo kenksmingų UV spindulių. 2. Nustatyti, kas lemia apsaugos priemonių nuo UV spinduliuotės pasirinkimą.

3. Remiantis pacientų patirtimi, išskirti dabartinį vaistininko vaidmenį, konsultuojant UV spinduliuotės sukeltų odos navikų profilaktikos klausimais.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.2. Ultravioletinė spinduliuotė, jos teigiamas poveikis ir galima žala

UV spinduliuotės spektras skirstomas į UVC (bangų ilgis nuo 200 nm iki 280 nm), UVB (bangų ilgis nuo 280 nm iki 320 nm) ir UVA (bangų ilgis nuo 320 nm iki 390 nm). Organizmams kenksmingiausia yra UVC spinduliuotė, tačiau veikiant įprastiniam saulės spinduliavimui ir esant natūralioms atmosferos sąlygoms, žalos nepadaro. UVB spinduliuotė gali turėti žalingą poveikį augalams ir gyvūnams. Šie spinduliai sukelia odos įdegį, nudegimus, odos vėžį ir kitus patologinius pakitimus. UVA spinduliai yra mažiau pavojingi. Pats stipriausias ultravioletinių spindulių šaltinis yra saulė. Jos spinduliams skverbiantis pro atmosferą, visus UVC ir daugumą UVB spindulių sugeria ozonas, vandens garai, deguonis ir anglies dioksidas. UVA yra filtruojami mažiausiai. Dėl šios priežasties didelę įtaką žmogaus sveikatai turi UVB, o ypatingai UVA spinduliai [54].

Saulė ir jos spinduliai yra būtina gyvybei. Tai jos dėka auga augalai ir vyksta įvairūs organizmams svarbūs procesai. Vienas svarbus procesas, kuriam reikalinga UV spinduliuotė tai vitamino D gamyba.

Didžioji žmogui reikalingo vitamino D dalis susidaro nefermentinės reakcijos metu – veikiant saulės UVB spinduliuotei vyksta 7 – dehidrocholesterolio konversija į provitaminą D3, kuris virsta vitaminu D3. Vitaminas svarbus vyrų ir moterų reprodukcinei sistemai, jo trūkumas gali sukelti arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, astmą, onkologines ligas, Alzheimerio ligą, demenciją. UV spinduliai gali ne tik padėti išvengti ligų, bet ir būti naudojami sveikatos sutrikimų gydyme. Žinomas UV spinduliuotės panaudojimas rachito, odos tuberkuliozės, žvynelinės, vitiligo (baltmės) ir daugelio kitų ligų gydyme [65, 19, 59].

Ultravioletinė spinduliuotė, nors ir būtina organizmų egzistencijai, gali būti pavojinga bei sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Ultravioletinė spinduliuotė gali labai įvairiai veikti ląsteles, audinius ir molekules. Spinduliuotės poveikis žmogui priklauso ne tik nuo spinduliavimo intensyvumo, bet ir nuo UV spinduliuotės poveikio laiko, naudojamų apsaugos priemonių ir nuo odos pigmentacijos. Ilgalaikis saulės UV spindulių poveikis žmonėms gali sukelti rimtus organizmo patologinius pakitimus. Gali atsirasti odos nudegimai, odos vėžys, akių ar imuninės sistemos pažeidimai [57].

14

UVB indukuoja citokinų kaskadą, neuroaktyvius ir vazoaktyvius mediatorius, kurie veikdami kartu sukelia uždegimą, to pasekmė – nudegimas, apoptozės aktyvavimas ir keratinocitų žūtis. UV spinduliai gali sukelti raginio epidermio sluoksnio sustorėjimą, vadinama hiperkeratoze. Po UV spindulių poveikio, intensyvėja keratinocitų dalijimasis, jie kaupiasi epidermyje ir didina epidermio storį. Epidermio hiperplazija, tai apsauginė organizmo reakcija į UV spinduliuotės poveikį. Sustorėjusi oda turėtų mažinti jos skverbimąsi į odą. Veikiant UV spinduliams, gali susidaryti reaktyvios deguonies formos: superoksido anijonas, vandenilio peroksidas ir hidroksilo radikalas. UV fotonai sąveikauja su atominiu deguonimi ir skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Susidarę laisvieji radikalai puola makromolekules (lipidus, baltymus, DNR, RNR), keičia jų struktūrą ir sutrikdo jų funkciją. O tai didina vėžio išsivystymo riziką [57, 66].

Saulės spinduliuotė yra pavojinga ir gali sukelti nemalonius, nepageidaujamus reiškinius mūsų organizmui kai neatsargiai ir neatsakingai elgiamės būdami ypatingai kaitrioje saulėje. Vis dėlto saulės skleidžiama spinduliuotė pasižymi ne vien neigiamu poveikiu. Saulės spinduliai yra būtini augalų vegetacijai, bei žmonių organizmų normaliam funkcionavimui. Jei apgalvotai ir atsakingai elgsimės, naudosime atitinkamas apsaugos priemones, nepageidaujamų reiškinių gali ir neatsirasti.

1.3. Odos navikas. Sergamumas bei mirštamumas

Kai ultravioletiniai spinduliai veikia odą, melanocitai sintetina pigmentą melaniną, kurio kaupimosi ląstelėse rezultatas – įdegio atsiradimas arba odos ląstelių DNR pažeidimas. Saulės spinduliai sukelia odos vėžį tiesiogiai pažeisdami DNR bei slopindami priešvėžinius imuninius atsakus. Įprastomis sąlygomis, jeigu nėra patologijos, pasenus organizmo ląstelėms, jos yra pašalinamos ir pakeičiamos naujomis. Tačiau, kai šis procesas sutrinka, prasideda navikiniai susirgimai ląstelių lygmenyje: senosios ląstelės lieka nepašalintos ir atsiranda vis daugiau ląstelių. Ši papildoma ląstelių masė yra vadinama naviku. Yra daugiau nei 100 skirtingų vėžio tipų. Būtent nuo to priklauso ligos simptomai ir gydymas: nuo naviko rūšies [55, 72, 56].

15

vėžiai. Reikšmingas rizikos veiksnys, piktybinės melanomos vystymuisi yra UV spinduliuotės poveikis. Piktybinės melanomos atvejų baltųjų žmonių populiacijoje, paprastai didėja, mažėjant geografinei platumai. Didžiausias šio naviko dažnis užfiksuotas Australijoje, kur metinis susirgimas yra 10 - 20 kartų didesnis nei Europoje. Daug tyrimų rodo, kad piktybinės melanomos rizika susijusi su genetinėmis ir asmeninėmis savybėmis ir individualios UV spindulių tolerancijos. Piktybinė melanoma yra labiau paplitusi tarp šviesios veido odos, mėlynų akių, ir šviesių plaukų savininkų [61]. Odos pigmentacijos įtaka odos vėžio išsivystymo rizikai pavaizduota 1 lentelėje.

1 lentelė. Odos pigmentacijos įtaka odos vėžio išsivystymo rizikai [57]

Pigme n tin is fot otip as ( Fitz p atr ick sk alė) Š iaur ės Eur opa , Didž ioj i B rita nij a. Eur opa , S ka ndinavijos ša lys P ietų Eur opa ; C entrinė Eur opa . Vidu rž emi o jūros re giono Az ij os šaly s, Lotynų Ame rika . R ytų Indijos, Amer ika (A fr iko s tautybė s Ame rikos gyve ntoj ai) Af rika ( Abor igena i) I II III IV V VI Melaninas epidermyje UV fenotipas Jautrus UV spinduliavimui, dažniau nudengama nei įdengama. Mažiau jautrus. Mažai jautrus. Atsparus UV spinduliavimui, dažniausiai įdengama, beveik nenudengama. Vėžio susirgimo rizika

16

1.3.1. Odos vėžio paplitimas įvairiose šalyse. Sergamumas bei mirštamumas

Dažnai pasitaikantys piktybiniai navikai baltaodžiams gyventojams tai nemelanominiai odos piktybiniai navikai. Odos piktybinių navikų atsiradimo rizikos veiksniai yra: intensyvus ultravioletinės spinduliuotės poveikis, paveldimumas, šviesios odos tipas, gausus apgamų skaičius, vyresnis amžius. Odos vėžiu sergama žymiai dažniau ten, kur saulės spinduliavimas yra itin intensyvus (pavyzdžiui Australijoje, Naujojoje Zelandijoje). Sergamumas odos navikais Lietuvoje nėra labai didelis. Jis ženkliai mažesnis negu daugelyje Europos valstybių ir vienas iš mažiausių pasaulyje (tarp baltaodžių gyventojų).

Lietuvoje 2008 metais pastebėta, kad 11,5% visų naujų navikų atvejų sudarė nemelanominiai odos piktybiniai navikai. Pagal Lietuvos vėžio registro duomenis nuo 1993 iki 2005 metų užregistruoti 20 473 nauji susirgimai nemelanominiais odos piktybiniais navikais. Remiantis šiais duomenimis, nustatyta taip pat, kad didesnę dalį sergančiųjų šia liga sudarė moterys. 37,2% (7 617 susirgimai) susirgusių pacientų sudarė vyrai, 62,8% (12 856 susirgimai) – moterys. Sergančių nemelanominiais odos piktybiniais navikais pacientų amžiaus vidurkis buvo 67 metai. Šio odos vėžio tipo pasireiškimų dažniausia vieta – galvos plaukuotosios srities, veido, kaklo bei liemens oda. Pati dažniausia lokalizacija tai veido oda. Čia pasireiškia net 64,9% odos vėžio susirgimų. Moterims dažniau negu vyrams diagnozuota anksčiau minėtos kūno vietos – veido odos piktybiniai navikai, o vyrai dažniau kenčia nuo liemens, galvos plaukuotosios dalies, kaklo odos piktybinių navikų. Jaunesnėse amžiaus grupėse pastebėta, kad moterų sergamumas yra didesnis už vyrų sergamumą, tačiau vyresnėse amžiaus grupėse – didesnis vyrų sergamumas. Nuo 1993 iki 2005 metų pastebėtas ryškus sergamumo padidėjimas. 1993 metais užregistruoti 9,9 vyrų susirgimo atvejai (100 000 gyventojų), 2005 metais 24,6 vyrų susirgimų atvejai (100 000 gyventojų). Moterų susirgimo atvejai: 1993 metais – 11,4; 2005 metais – 27,0 [8, 10]. Europoje susirgimų odos vėžiu skaičius didėja. Ypatingai daug susirgimu pastebėta Skandinavijos šalyse bei Šveicarijoje. Mirtingumas nuo šios ligos mažėja Australijoje, Airijoje ir Jungtinėse Valstijose, bet didėja Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose bei Švedijoje. Rytų Europoje mirtingumo rodikliai yra didesni nei Vakarų Europos šalyse [51].

17

vėžiu nustatyti Australijoje, kurioje 1996 – 1997 metais užregistruotas sergamumas buvo labai didelis, nes net daugiau nei 1194 atv. 100 000 gyventojų [20]. Atlikus nemelanominių odos piktybinių navikų sergamumo Lietuvoje analizę, iki 1996 metų nustatytas itin spartus sergamumo rodiklių didėjimas, tačiau po 1996 metų pastebėtas sergamumo didėjimo sulėtėjimas. 1993 – 2005 metais nustatytas apie 7,5% sergamumo didėjimas [8]. Palyginimui, 1993 – 2005 metais Anglijoje, Olandijoje, Kanadoje sergamumas odos vėžiu didėjo po 2,4 – 3,9% kiekvienais metais, Škotijoje sergamumo pokytis (didėjimas) 1992 – 2003 metais lygus 1,4% vyrų bei 1,9% moterų. Danijoje 1978 – 2007 metais pastebėtas vyrų sergamumo didėjimas 3,71% ir moterų sergamumo didėjimas – 4,59%. Nuo 1993 iki 2002 metų šiaurės Airijoje pastebėtas moterų sergamumo mažėjimas kasmet po 0,6%, tačiau vyrų sergamumas kiekvienais metais didėjo 1,5%. Suomijoje 1956 – 1995 metais pastebėtas odos vėžio sergamumo didėjimas po 1,3% kiekvienais metais [45, 49].

Daugelyje šalių pastebėtas odos vėžio sergamumo didėjimas, tik nedaugelyje valstybių šie rodikliai mažėja. Nors ir susirgimų atvejų kiekvienais metais daugėja, mirtingumas nuo šios ligos nėra didelis. Pacientų, sergančių šia liga išgyvenamumas yra pakankamai didelis.

Europoje 2008 metais nustatyta 84 000 (39 200 vyrų ir 44 800 moterų) susirgimų odos vėžiu, o mirčių nuo odos vėžio suskaičiuota 20 100 (10 600 vyrų ir 9 500 moterų). Išskiriant Europos Sąjungos šalių sergamumą ir mirtingumą nuo odos vėžio, čia pastebėti mažesni skaičiai: susirgimų skaičius – 67 400 atv. (vyrų: 32 100; moterų: 35 300), mirčių nuo odos vėžio skaičius: 14 100 atv. (vyrų: 7 800; moterų: 6 300) [24]. Įvertinus vėžio susirgimų, pasveikimų ir mirčių duomenis nuo 1999 iki 2007 metų vėžio sergančių išgyvenamumo tyrimas Europoje parodė, kad išgyvenamumas gerėja [22]. Įvertinus 46 vėžio tipų išgyvenamumą (išgyvenamumas vertinamas procentais), odos navikai atsidūrė penktoje vietoje. Odos vėžys pateko į navikų su geriausiu pacientų išgyvenamumu sąrašą. Šios ligos išgyvenamumas siekė 83% [47].

18

Moterų mirčių nuo odos vėžio duomenų analizės rezultatai 2002 – 2005 metų ir 2006 – 2009 metų buvo panašūs. Didžiausias mirtingumas nuo odos navikų pastebėtas tų moterų, kurių išsilavinimas vidurinis, mažesnis mirtingumas – kurių išsilavinimas žemesnis nei vidurinis, pats mažiausias mirtingumas tų moterų, kurios turėjo aukštąjį išsilavinimą [13].

Visuomenės švietimas bei sąmoningumo didinimas, ankstyva susirgimų diagnozė gali sumažinti susirgimų ir mirčių skaičių. Šis uždavinys „krenta“ ant medicinos darbuotojų pečių. Jie turi puikias sąlygas ir galimybes šviesti, edukuoti visuomenę bei suteikti reikiamos informacijos šios ligos profilaktikos klausimais. Prevencija šios ligos atveju yra labai svarbi ir gali padėti išvengti susirgimo. Žinant odos profilaktikos elementus efektyviai galime apsisaugoti nuo nemalonių saulės spinduliuotės padarinių.

1.4. Odos navikų profilaktika

Odos navikų prevencija nėra sudėtinga, tereikia būti atidiems kasdieninėje veikloje. Naudojant profilaktikos priemones galime išvengti nepalankių, patologinių reiškinių. Jos gali apsaugoti nuo ligos ar sumažinti odos vėžio susirgimo riziką.

Patvirtintas glaudus ryšys tarp odos vėžio atsiradimo ir saulės spinduliuotės poveikio odai. Pirminės odos vėžio profilaktikos tikslas turėtų būti sumažinti UV spinduliuotės kiekį, kuris pasiekia odą. Šį tikslą galima pasiekti vengiant intensyvių saulės spindulių, naudojant apsauginius kremus nuo saulės, dėvint kepures, skrybėles ir akinius [20, 29]. Net žaliosios arbatos gėrimas gali sumažinti tikimybę susirgti odos vėžiu. Moksliniais tyrimais pagrįstas žaliosios arbatos bei kofeino kancerogenezės slopinimas [31].

1.4.1. Odos navikų profilaktikos elementai

1. Natūralios bei dirbtinos UV spinduliuotės vengimas:

Saulės vonių vengimas vidurdienį: UV spinduliai yra kenksmingiausi odai nuo 10 iki 16 valandos [68].

19

2. Kremų naudojimas: reikėtų rinktis kremus pažymėtus ženklu SPF 15+ ir daugiau. Jų sudėtyje gali būti fizinių ir cheminių barjerų, apsaugančių nuo UV spinduliuotės. Fiziniai barjerai atspindi ir išsklaido saulės spindulius, o cheminiai absorbuoja spindulius prieš jiems pasiekiant odos paviršių. Norint pasiekti SPF reikšmę nurodytą ant buteliuko, reikėtų kremą tepti 2mg/cm2_{. Tokius apsauginius} kremus reikia tepti 15 minučių prieš išeinant į lauką. Praėjus 15 – 60 minučių po buvimo saulėje reikėtų pakartoti kremo aplikaciją. Apsauginius kremus reikia laikyti vėsioje vietoje [58, 68, 62]. 3. Apranga, galvos apdangalai: norint sumažinti UV spinduliuotės kiekį, patenkantį ant odos, reikėtų dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei ilgas kelnes [19]. Patartina taip pat rinktis tamsesnių spalvų ir storesnių audinių drabužius. Tamsesnė drabužių spalva blokuoja daugiau UV spinduliuotės. Šviesios spalvos drabužiai, ploni audiniai praleidžia kur kas daugiau UV spindulių. Jei yra galimybė, reikėtų pasirinkti drabužius, kurių UPF yra 40 arba didesnis. Tokie drabužiai yra specialiai pagaminti arba paruošti iš pluoštų, kurie natūraliai blokuoja ir (arba) absorbuoja UV spinduliuotę [68, 62].

UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor) – drabužių apsaugančių nuo UV spinduliuotės protekcijos matavimo vienetas (audinys, įvertintas UPF 30 praleidžia vieną spinduliuotės vienetą). Drabužių apsaugančių nuo UV spinduliuotės apsaugos matavimo vienetų reikšmės pateiktos 2 lentelėje [19].

2 lentelė. Drabužių apsaugančių nuo UV spinduliuotės apsaugos matavimo vienetų reikšmės [19]

Apsaugos nuo ultravioletinės spinduliuotės faktorius vertės ir apsaugos kategorijos Apsaugos nuo

ultravioletinės

spinduliuotės faktorius

Apsaugos kategorija Apsauga nuo UV spinduliuotės %

UPF 15 -24 Gera 93,3 % - 95,9 %

UPF 25 - 39 Labai gera 96 % - 97,4 %

UPF 40 - 49 Puiki 97,5 % ≤

UPF 50 ≤ Laikoma geriausia apsauga nuo UV spinduliuotės

20

5. Ypatinga vaikų apsauga – vaikai yra jautresni UV spinduliuotei nei suaugusieji. Vaikus iki 12 mėnesių reikėtų saugoti ypatingai, guldyti tik šešėlyje [62].

6. Reguliarūs odos patikrinimai – odos vėžio fondas (angl. The Skin Cancer Foundation) rekomenduoja 8 žingsnių odos pasitikrinimo planą (1 priedas). Sunerimti reikėtų, jeigu apžiūros metu aptinkami odos pakitimai, kurie yra asimetriški, turi ryškius kontūrus, jų spalva – intensyvi, apimtis – didelė [60].

7. UV indekso stebėjimas: UV indeksas – skaičiais nuo 1 iki 11 išreikštas UV spinduliuotės intensyvumo lygis, įvestas 1992 Kanadoje, 2004 standartizuotas PSO (žemas - mažiau kaip 2, vidutinis nuo 3 iki 5, aukštas 6 ir 7, labai aukštas 8 iki 10 ir ekstremalus 11). Didžiausias UV spinduliuotės indeksas Lietuvoje pasiekia 9 (labai aukštas). UV spinduliuotės intensyvumą lemia bendras ozono kiekis, saulės zenito kampas (kampas kurį sudaro dvi tariamos linijos viena einant į horizontą, kita į saulę, esančią aukščiausiame taške), debesuotumas, paviršiaus albedas (santykinis dydis, nusakantis kiek procentų spinduliuotės atspindi paviršius ar kūnas) [21, 68].

Apsaugos priemonės, reikalingos esant tam tikram UV indeksui: 1,2 – nereikalingos, 3-7 vidurdienį geriau būti šešėlyje, naudoti apsauginius kremus, 8 - 11 vidurdienį geriau nebūti lauke, apsauginiai kremai būtini [1]. UV spinduliuotės intensyvumui įvertinti yra naudojamas UV indeksas (UVI) žymimas skaičiais nuo 1 iki 11. UVI skalė pagal PSO pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė. UVI skalė pagal PSO [67]

UV indeksas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11+

Žemas Vidutinis Aukštas Labai aukštas Ekstremalus

Žalias Geltonas Oranžinis Raudonas Violetinis

21

Tik viena trečioji apklaustųjų esant saulėje tepasi apsauginiais kremais nuo saulės, bet dauguma jų nežino kaip taisyklingai juos reikia tepti. Dirbant arba sportuojant, kremais beveik nesitepama. Dauguma Lietuvos gyventojų saulėtomis dienomis ieško šešėlio, kad galėtų pasislėpti. Labai maža jaunų žmonių dalis vengia įgauti įdegį nuo 10 iki 16 valandos. Pusė apklaustųjų saugo akis nuo saulės akiniais, bet tik maža dalis jų nešiojamų akinių turi atitinkamus UV filtrus. Pliaže nežymi dalis lietuvių saugo savo odą drabužių pagalba, bei galvą kepurėmis/skrybėlėmis. Atsakingiau saulėje elgiasi tie žmonės, kurie turi daug žinių apie odos vėžį. Nudegimai saulėje dažniau pasitaiko tiems žmonėms, kurie nežino apie galimą neigiamą UV spinduliuotės poveikį ir odos ligas [5].

Kauno mieste atliktas tyrimas rodo, kad jaunieji moksleiviai (10 – 13 metų asmenys) nėra linkę saugotis nuo saulės ir nežino kaip tai daryti. Mokymo programos propaguojančios odos navikų profilaktiką yra veiksmingos, mokyklose įgyvendinus tokias programas, pagerėja mokinių žinios apie žalingą saulės poveikį, moksleiviai daugiau žino apie apsaugos nuo spinduliuotės būdus, o žinias dažniau panaudoja praktikoje [11].

Kai kuriose valstybėse (JAV, Australijoje) vykdomas moksleivių švietimas odos vėžio profilaktikos tema. Darželiuose, pradinėse klasėse, vidurinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose ugdomas atsakingas elgesys, sąmoningumas taikant saulės spinduliuotės sukeliamų odos navikų profilaktiką. Esant intensyviam saulės poveikiui, didelis dėmesys skiriamas skrybėlių/kepurių, apsauginių drabužių nešiojimo, akinių nešiojimo, apsauginių kremų naudojimo svarbumo akcentavimui. Havajų bei Masačusetso valstijose (JAV) lauko baseinų kompleksuose vykdoma programa, skatinanti saugią ir atsakingą elgseną, lankytojai įspėjami esant kaitriai, intensyviai saulei. Kitas prevencijos skatinimo pavyzdys – atsakingo ir saugaus elgesio priminimas San Diego zoologijos sodo lankytojams. Lankytojai skatinami dėvėti kepures, teptis apsauginiais kremais, ieškoti šešėlių, saugotis nuo kaitrios saulės. JAV (Teksase), Australijoje ir Maltoje profilaktikos propagavimui pasitelkta medijų pagalba [29].

22

1.5. Gyventojų informuotumas apie ultravioletinę spinduliuotę, jos poveikį bei jų

deginimosi ypatumai

Deginimosi elgsena priklauso nuo asmens žinių apie ultravioletinę spinduliuotę ir jos poveikį organizmui. Informatyvumas, žinios apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai formuoja asmens nuomonę apie “saulės vonias” bei deginimosi įpročius. Gyventojų žinios Lietuvoje bei pasaulyje apie odos vėžį bei jo profilaktiką yra siauros, o elgesys kaitrioje saulėje bei soliariumuose – neatsakingas, rizikingas. Jie mažai žino apie odos vėžio rizikos veiksnius, profilaktiką ir apie apsaugos priemones nuo UV spindulių bei apie jų svarbą, būtinumą. Tai parodo atliktų tyrimų rezultatai Lietuvoje bei užsienyje.

2013-2014 metais vykdytas tyrimas parodė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studenčių (merginų) informuotumą apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei sąsajas su deginimosi elgseną. Išaiškėjo, kad merginos, turinčios daugiau žinių apie UV spinduliuotę bei jos poveikį organizmui labiau saugo save nuo neigiamos spindulių įtakos. Daugiau nei pusė apklaustųjų žinojo, kad saulės spinduliai gali sukelti akių pažeidimus bei daryti didelę žalą odai, jos apsaugai nuo saulės naudojo galvos apsaugas (skrybėles, kepures), apsauginius drabužius odos apsaugai, tiesioginių saulės spindulių vengimą, buvimą pavėsyje, apsauginius kremus, losjonus ir kitas priemones su apsauginiais nuo saulės spindulių filtrais [4].

23

Dar vienas tyrimas, kurio tikslas buvo išnagrinėti gyventojų informuotumą apie UV spinduliuotės poveikį sveikatai atliktas 2016 metais, Kaune. Buvo tirti Kauno rajono 9-12 klasių moksleiviai. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie saulės poveikį organizmui daugiau žinių turi merginos, nei vaikinai. Jos taip pat dažniau nei vaikinai naudoja kremus su filtrais, akinius nuo saulės, dėvi drabužius apsaugančius nuo spindulių, jos labiau linkę vengti nudegimų saulėje. Merginos, nors jų žinios platesnės, elgiasi rizikingiau (labiau stengiasi įdegti, dažniau bei ilgiau deginasi saulėje) nei vaikinai. Vyriškos lyties atstovai rečiau lankosi soliariumuose, dažniau dėvi galvos apdangalus, trumpiau būna kaitrioje saulėje, rečiau deginasi bei nesistengia įdegti. Pastebėta, kad mokiniai nuo saulės saugosi dėl: nudegimų, perkaitimų bei saulės smūgių. Odos vėžio bei akių pažeidimų nelaiko kaip didelės saulės sukeliamos rizikos. Ištirta, kad vyresni moksleiviai, vienuoliktų klasių mokiniai, silpniau stengiasi sumažinti savo sveikatos pažeidimų riziką. Jie žymiai mažiau vengia perkaitimų, saulės smūgių bei saulės nudegimų [7].

2015 metais, Krokuvoje, Lenkijoje vykdytas tyrimas, kurio tikslas – ištirti ir įvertinti 13 – 30 metų gyventojų žinių apie odos vėžį bei jo profilaktiką lygį. Anketinės apklausos pagalba gauti rezultatai: didesnės dalies gyventojų (60,55%) žinios apie odos vėžį bei jo profilaktiką buvo siauros, žinių lygis – žemas. Tik vienos ketvirtosios tiriamųjų žinios įvertintos kaip „vidutinės“. 15,6% apklaustųjų žinios – aukšto lygio. Tiriamieji saulėje bei soliariumuose deginosi neatsakingai. Dauguma jų nežinojo apie SPF faktorių. Vis dėlto, dažniausios pasirenkamos priemonės apsaugai nuo saulės spindulių buvo preparatai su filtrais apsaugančiais nuo UV spindulių. Respondentai retai kada rinkosi kaip apsaugą akinius bei galvos apdangalus. Nustatyta, kad moterys labiau saugo save nuo neigiamo UV spindulių poveikio, vengia saulės vidudienį, naudoja apsaugos priemones [16].

Lenkijoje, Poznanėje anketine apklausa vykdytas tyrimas, kurio tikslas: ištirti gyventojų žinias bei nuomonę ir elgseną: oda – saulė atžvilgiu. Atsakymai atskleidė, kad respondentai retai naudoja apsauginę kosmetiką, apsaugančią nuo neigiamo UV spindulių poveikio. Vyrai, dažniau nei moterys teigė, kad apsauga nuo saulės spindulių nėra būtina. Tik apie 70% apklaustųjų žinojo kas yra odos vėžys ir kas jį gali sukelti. Dauguma (70%) respondentų žinojo UV spinduliuotės poveikį organizmui. Beveik visi apklaustieji teigia, kad būtinas yra švietimas odos vėžio profilaktikos tema. Gyventojų žinios apie odos vėžio profilaktiką yra siauros, tačiau jie supranta UV spindulių galimą poveikį organizmui ir nori įgyti daugiau žinių šiuo klausimu [73].

24

filtrais apsaugančiais nuo UV spindulių, bet tik 11,8 % nemedicininių studijų studentai ir 14,8% medicininių studijų studentai juos naudojo reguliariai. Nepastebėta reikšmingų skirtumų tarp medicininių ir nemedicininių studijų studentų žinių apie žalingą UV spinduliuotės poveikį organizmui, bei elgesio įpročių saugant odą nuo galimo neigiamo saulės poveikio [71].

Gdanske buvo tirtos vidurinių klasių mokinių žinios apie tanoreksiją. Dauguma respondentų teigė, kad nuo deginimosi gali išsivystyti priklausomybė. Beveik visi apklaustieji žinojo, kad dažnas ir intensyvus deginimasis, organizmo ekspozicija saulėje gali sukelti odos vėžį, greitina odos senėjimą bei kad apsauga nuo saulės spindulių yra būtina. Nors ir respondentai žino apie galimą UV spinduliuotės žalą bei apsaugos nuo jos būtinumą, jų įpročiai ir elgesys saulėje to neatspindi. 13% respondentų nenaudoja visiškai jokios apsaugos nuo UV spindulių [70].

Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje, anketinės apklausos būdu buvo tirta slaugos, akušerijos, skubios pirmos pagalbos, fizioterapijos krypčių studentų žinios apie odos vėžio profilaktiką, atpažinimą bei gydymą. Studentai turėjo daug bendrų žinių apie odos vėžį bei jo profilaktiką, tačiau mažai žinojo apie šios ligos gydymą bei atpažinimą. Respondentai buvo labai gerai informuoti apie odos vėžio rizikos veiksnius [74].

Ypač daug laiko saulėje leidžia darbuotojai dirbantys lauke. Jie ypatingai intensyviai yra veikiami saulės spindulių. Nustatyta, kad didžioji jų dalis turi jautrų odos tipą ir reikalauja geros apsaugos nuo saulės spindulių.

Literatūros apžvalgos rezultatai apie Didžiosios Britanijos darbininkų žinias bei požiūrį į apsaugą nuo saulės spindulių buvo nuviliantys. Dauguma darbuotojų nesaugo savęs esant kaitriai saulei. Marškiniai su ilgomis rankovėmis odos apsaugai nedėvimi visai arba dėvimi retai, kiek dažniau nešiojami galvos apdangalai, o kremų su apsauginiais filtrais darbuotojai nėra linkę naudoti. Literatūroje pateikiama informacijos apie gyventojų apsaugos nuo saulės švietimą. Gyventojų mokymai šia tema yra efektyvūs: žmones įgyja žinių apie UV spinduliuotę, pasikeičia jų apsaugos įpročiai, buvimo saulėje elgsena, sumažėja taip pat nudegimų skaičius [41].

25

negu pradinį išsilavinimą turintys gyventojai. 45-rių ir vyresni žmonės labiau linkę vengti saulės vidudienį negu 16 – 24 metų gyventojai. Saulės vengti taip pat labiau linkę moterys nei vyriškos lyties atstovai. Nuo 2000 iki 2008 metų pastebėtas padidėjęs saulės vengimas, 2000 metais saulės vidudienį vengdavo 24 % apklaustųjų, o po 8 metų jau tą darė 33% [26].

Italijoje tirtos vidurinių klasių mokinių žinios apie odos vėžį, elgsena saulėje bei jų odos vėžio profilaktikos priemonės. Nors moksleivių žinios buvo pakankamai plačios šia tema, jų įpročiai, elgsena nuvylė tyrėjus. Beveik visi tirti jaunuoliai žinojo apie odos vėžį, taisyklingai įvardijo šio naviko rizikos veiksnius bei galimas priežastis, įvertino saulės spinduliuotę kaip pavojų, rizikos veiksnį, galintį sukelti odos vėžį. Tik nedidelė respondentų dalis visada saugo save nuo UV spindulių, 39% to nedaro niekada [48].

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, Midwestern universitete atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo sužinoti jaunų žmonių (studentų) žinias apie odos vėžį, deginimosi įpročius bei jų nuomonę apie odos vėžio profilaktiką. Atlikus apklausą išaiškėjo, kad studentai turi daug ir plačių žinių apie UV spinduliuotę bei saulės spindulių sukeliamų navikų profilaktiką. Vis dėlto šie jauni žmonės deginimąsi įvardino kaip svarbų jiems dalyką, įdegęs žmogus jiems atrodo sveikesnis, seksualesnis bei patrauklesnis ir gražesnis. Patys jie geriau jaučiasi, labiau savim pasitiki, yra savimi patenkinti, kai jų oda yra tamsesnė, įdegusi. Plačios Midwestern studentų žinios apie UV spinduliuotės galimą žalą organizmui, neatsispindėjo jų deginimosi elgsenoje, jie daug ir intensyviai deginasi bei nėra linkę naudoti apsaugos priemonių, tokių kaip apsauginiai kremai nuo saulės su UV filtrais [23].

Australijoje vykdytas tyrimas, kurio metu norėta sužinoti Brisbenas uostamiesčio biuro darbuotojų žinias apie vitaminą D ir apie apsaugos nuo saulės priemones. Vyravo žinių apie vitaminą D stoka. Daugiau nei pusė respondentų pasisakė, kad vasaros metu reikia mažiausiai 10 minučių ir 20 minučių žiemos metu saulėje, būtino vitamino D kiekio gamybai. Apklaustieji manė, kad apsauginių priemonių nuo saulės spinduliuotės, gali sukelti vitamino D stoką. [53]

26

kaitrioje saulėje 10:00-16:00 valandų tarpe džiaugdavosi maudynėmis lauke. Žymiai sumažėjo taip pat tų, kurie dirbdavo lauke esant intensyviam saulės spinduliavimui (nuo 30,6% sumažėjo iki 15,3%). Pastebėta, kad po tyrimo padidėjo apklaustųjų dalis, kurie kreipėsi į gydytoją dėl odos pakitimų. Mokymai pasiteisino ir buvo įvertinti kaip efektyvūs žinių apie odos vėžio profilaktiką įsisavinime [38].

Gyventojai, nors ir žino apie apsaugos nuo UV spinduliuotės svarbą, nesistengia savęs saugoti. Visuomenės mokymas sveikatinimo srityje gali padėti skatinti žmonės naudoti profilaktikos priemones. Šis švietimas gali būti efektyviai vykdomas labai įvairiai: reklamomis, televizijos laidomis, internetinėje erdvėje, skleidžiamas medicinos darbuotojų ligoninėse ar vaistinėse.

1.6. Vaistininko vaidmuo visuomenėje

Visame pasaulyje kiekvieną dieną milijonai pacientų užeina į visuomenės vaistines ieškodami pagalbos ar patarimo dėl juos varginančių sveikatos problemų. Visuomenės vaistinės vaistininkų vaidmuo ir pareigos - tai ne tik farmacinių produktų išdavimas/pardavimas gyventojams. Šie medicinos darbuotojai turi pakankamai žinių konsultuoti pacientus imuniteto stiprinimo, ligų profilaktikos, sveikatinimosi, ligų gydymo, medikamentų vartojimo, vaistų terapijos klausimais. Farmacininkai turi galimybę edukuoti visuomenę ir perteikti labai daug vertingos informacijos sveikatos srityje. Pacientų informavimas dėl rizikos susijusios su vaistų vartojimu valdymo, kruopštesnio vaistinių preparatų naudojimo nurodymų laikymosi tai dar kelios iš daugelio kitų farmacininkų užduočių.

Nors ne visi tyrimai patvirtina pakankamas farmacininkų žinias apie vaistus ir medikamentų nepageidaujamas reakcijas, farmacijos specialistai pripažįstami patikimais informacijos šaltiniais, o dėl jų lengvo pasiekiamumo ir prieinamumo labai dažnai tai į juos pirmus kreipiamasi dėl sveikatos problemų [27, 40, 32]. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, kurie daugiau bendrauja su farmacijos specialistais turi daugiau žinių sveikatinimosi srityje [17]. Tai farmacininkai teikia daugiausiai konsultavimų sveikatinimosi bei ligų prevencijų klausimais [43]. Patys vaistininkai teigia, kad jie turėtų būti labiau įtraukti į pacientų sveikatinimo ir ligų profilaktikos skiepijimą pacientams [35, 52].

27

gamybos farmacijos įmonėse, gamyklose, labai sumažėjo vaistų formų gamybos vaistinėse. Daugiau laiko skiriama pacientui, o ne vaistui. Ypatingas dėmesys sutelkiamas paciento būklės įvertinimui bei priežiūrai, gydymui, patarimams sveikatinimosi srityje bei profilaktikos klausimams, o taip pat geros savijautos užtikrinimui. Farmacijos specialistų žinios neapsiriboja tik bendrosiomis fundamentaliosiomis farmacijos mokslo žiniomis kaip pavyzdžiui chemija, farmakologija, fiziologija, klinikinė farmacija, vaistininkai turi įgyti taip pat pakankamai socialinių mokslų žinių, komunikacijos įgūdžių.

Vaistininko pagrindinė užduotis turėtų būti dalyvavimas paciento sveikatos apsaugos procesuose, o ypatingai sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų profilaktikos propagavimas [39]. Vykdytų apklausų Lenkijoje duomenys rodo, kad keičiasi pacientų lūkesčiai vaistininkų atžvilgiu. Tai susiję su brangiais ir daug laiko atimančiais vizitais pas gydytojus [75]. Pacientai yra sąmoningi, kad efektyvią pagalbą jiems gali suteikti ir farmacijos specialistai. Jie vis dažniau kreipiasi į vaistininkus patarimų, konsultacijų dėl ligų gydymo ir profilaktikos [18]. Dėl prieinamumo ir malonaus pacientų aptarnavimo visuomenės vaistinės šiuo metu laikomos geru sveikatos paslaugų šaltiniu [42, 30].

Vaistininko konsultacijos tikslas yra suteikti susidomėjusiam asmeniui vaistinėje patarimų ir nurodymų susijusių su sveikata, ligų profilaktika ir atitinkamų priemonių naudojimu. Farmacininkų pareigų vis daugėja, o tuo pačiu kyla reikalavimai farmacijos specialistams. Vaistininkai privalo kelti savo kvalifikacijas ir tobulinti savo žinias, kad galėtų efektyviai konsultuoti visuomenės vaistinės pacientus.

1.6.1. Vaistininko vaidmuo informuojant visuomenės vaistinės pacientus apie UV

spinduliuotės sukeltų navikų profilaktiką.

Farmacijos specialistai turi puikias galimybes edukuoti pacientus visuomenes vaistinėse sveikatinimosi ir ligų profilaktikos klausimais. Tyrimų rezultatai rodo, kad nors ir farmacijos specialistai retai susiduria su konsultavimu dėl odos problemų, jie efektyviai informuoja pacientus jiems rūpimais klausimais ir suteikia pagalbą ligos gydymo atveju.

28

pacientus laikytis odos vėžio profilaktikos. Ligoniai sužino, kokius vaistus bevartojant, geriau vengti ėjimo į lauką esant kaitriai saulei, kas galėtų sukelti nepageidaujamas reakcijas. Bendro konsultavimo metu pacientai gauna naudingos informacijos apie galimą saulės spinduliuotės sukeliamą žalą, bei apie apsaugos nuo saulės būdus ir priemones, padeda jas pasirinkti (pavyzdžiui: pataria kokį kremą naudoti) [36, 50, 34].

Ne daug pastangų ir laiko reikalaujantis pacientų konsultavimas profilaktikos klausimais turi didelį teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Tyrimų rezultatai rodo, kad vaistininkai yra labai reikalingi visuomenės sveikatinimo srityje, galintis efektyviai edukuoti pacientus odos vėžio profilaktikos aspektais.

Farmacininkų vykdomas sveikos gyvensenos skatinimas yra veiksmingas. Viena svarbi sveikatos apsaugos propagavimo veikla, sumažinanti odos vėžio riziką yra konsultavimas dėl tinkamų apsaugos nuo saulės priemonių. Lenkijoje 2009 metais vykdytų tyrimų duomenimis, pacientų pasitikėjimas ir pagarba vaistininkui didėja. Dažniausiai tai jis būna tas asmuo, į kurį kreipiamasi pagalbos (dėl sveikatos sutrikimų) pirmiausiai [75].

Vienoje JAV valstijoje, Arizonoje, 2010 metais tyrimo metu, buvo įvertintos farmacijos specialistų žinios apie odos vėžį. Bandymas parodė, kad ilgiau Arizonoje gyvenantys specialistai, turėjo daugiau žinių apie odos vėžį, jo profilaktiką ir buvo geriau įgudę konsultavime apie odos apsaugos nuo saulės priemones. Vaistininkai, kurie asmeniškai buvo susidūrę su ikivėžinėmis odos būklėmis (jos buvo diagnozuotos jiems, jų šeimos nariams ar draugams), žinojo daugiau rizikos veiksnių, kurie gali būti melanomos atsiradimo priežastimi ir buvo kompetentingi suteikti informaciją apie odą apsaugančių priemonių naudojimą. Ilgesnė gyvenimo trukmė tam tikroje geografinėje platumoje, padeda suprasti kokios apsaugos priemones yra tinkamesnes toje vietoje, o asmeniškas susidūrimas su liga suteikia daugiau žinių apie susirgimą, jo gydymą ir profilaktiką [15].

29

San Diego mieste 1998 metais vykdytas kitas, su šia tema susijęs tyrimas. Buvo norima sužinoti farmacininko konsultavimo odos vėžio profilaktikoje lygį ir veiksmingumą. Pirmojoje tyrimo dalyje atsitiktinai parinktose penkiasdešimt keturiose vaistinėse tirtos farmacijos specialistų kompetencijos. Stebėta ar vaistininkas pataria pacientui atitinkamas saugumo priemones, ar įspėja, papasakoja apie rizikos veiksnius. Kitos tyrimo dalies užduotis buvo mokyti farmacininkus konsultuoti pacientus. Vaistininkai analizavo jiem rodomus vaizdo įrašus apie odos vėžio profilaktiką ir galimą farmacininko specialisto pagalbą teikiamą pacientams dėl ligos prevencijos. Pastebėta, kad vaistininkų mokymas apie odos vėžio profilaktiką padarė didelę įtaką teikiamoms paslaugoms. Pagausėjo farmacijos specialistų žinios bei pagerėjo konsultacijos lygis [37].

30

2. TYRIMAS

2.1. TYRIMO METODIKA

2.1.1. Tyrimo metodai

Teorinis metodas (Literatūros apžvalga). Išanalizuota ir aprašyta su magistro baigiamojo darbo tema susijusi mokslinė literatūra (mokslinės publikacijos).

Empirinis metodas. Tyrimo realizavimui buvo paruošta anketinė apklausa, skirta visuomenės vaistinės pacientams. Tyrimas atliktas siekiant sužinoti pacientų patirtis ir lūkesčius, susijusius su konsultavimu UV spinduliuotės sukeltų odos navikų profilaktikos klausimais visuomenės vaistinėje.

Statistiniai tyrimo rezultatų analizės metodai. Gauti tyrimo rezultatai buvo analizuojami SPSS (Statistical Package for the Social Science) programa (SPSS programos 22 versija).

2.1.2. Tyrimo objektas ir imtis

Tyrimo objektas – Punsko valsčiaus (Lenkija) gyventojų, visuomenės vaistinės pacientų nuomonė apie konsultavimą UV spinduliuotės sukeltų odos navikų profilaktikos klausimais vaistinėje. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio. Dėl statistiškai reikšmingų duomenų gavimo, nustatytas reikalingas minimalus tyrimo imties dydis. Imties dydis apskaičiuotas remiantis Paniotto formule:

n = 1 ∆2₊ 1

𝑁

n - imties dydis

∆ - imties paklaidos dydis (paklaidos dydis pasirinktas 5 % - socialinių tyrimų standartinė paklaida) N – generalinis visumos dydis

Remiantis Balstogės statistikos biuro duomenimis, 2015 metais Punsko valsčiuje gyveno 4233 gyventojai. Žinant populiacijos dydį apskaičiavome imties dydį:

31

Imties dydžio patvirtinimui išnagrinėta taip pat ir imties tūrio nustatymo atsižvelgiant į populiacijos dydį ir imties paklaidą lentelė (4 lentelė).

4 lentelė. Rekomenduojamas imties dydis [9]

Populiacijos dydis Imties paklaida

± 3% ± 5 % ± 10 %

Rekomenduojamas imties dydis

100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1000 516 278 88 2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 95 25000 1023 378 96 50000 1045 381 96 100000 1056 383 96 1000000 1066 384 96 100000000 1067 384 96

Bendrai buvo išdalintos 367 anketos.

2.1.3. Tyrimo intrumentas

32

Paruošta anketa sudaryta iš 4 dalių. Bendrai apklausoje patalpinta 34 klausimai. Anketa anoniminė. (2 priedas).

Anketos dalys:

1. „Asmeninė informacija“. Šioje dalyje respondentų prašoma pateikti informaciją apie jų lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą.

2. “Jūsų nuomonė”. Respondentai šioje dalyje turi galimybę išreikšti savo nuomonę apie UV spinduliuotę, jos poveikį žmogaus organizmui, o taip pat nuomonę apie vaistininkų žinias bei kompetencijas konsultuojant pacientus odos vėžio profilaktikos srityje.

3. “Jūsų patirtis”. Šios dalies klausimų pagalba norima sužinoti ar respondentai sąmoningai elgiasi UV spinduliuotės atžvilgiu, ar naudoja apsaugos nuo saulės spindulių priemones bei kokias. Šioje dalyje paliečiama taip pat respondentų patirtis vaistinėje, atsakymų į klausimus dėka norima sužinoti ar respondentai gauna reikiamą konsultaciją dėl apsaugos nuo UV spindulių.

4. “Jūsų lūkesčiai”. Paskutinėje anketos dalyje tikimasi gauti informaciją apie respondentų lūkesčius ir norus susijusius su konsultavimu visuomenės vaistinėje dėl apsaugos nuo UV spinduliuotės.

2.1.3.4. Tyrimo instrumento validavimas

Paruošus anketą, prieš pradedant tyrimą, atliktas anketos testavimas. Penkiems atsitiktinai parinktiems žmonėms buvo išdalintos anketos. Šių anketų rezultatai nebuvo įtraukti į tyrimo rezultatus. Po šio testavimo paprašyta apklaustųjų išreikšti nuomonę apie anketą: ar klausimai suprantami ir aiškūs, ar klausimų formuluotė logiška, ar nėra nežinomų/neaiškių žodžių. Atsižvelgiant į apklaustųjų nuomonę anketa pataisyta ir patobulinta: neaiškūs klausimai sukonkretinti, pakeista klausimo forma, per sudėtingi žodžiai pakeisti į lengviau suprantamus, paprastesnius.

2.1.5. Pritarimas tyrimui

33

34

2.2. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Buvo išdalintos 367 anketos, į jas sutiko atsakyti 261 gyventojas (grižtamumas 71%). 5 lentelė. Respondentų sociodemografinė charakteristika

Tiriamasis požymis Respondentų skaičius Respondentų kiekis procentais Lytis Moteris 150 57,5 Vyras 111 42,5 Iš viso 261 100 Amžius Iki 20 50 19,2 21 – 30 145 55,6 31 – 40 15 5,7 41 – 50 11 4,2 51 – 60 19 7,3 61 – 70 14 5,4 Daugiau nei 70 7 2,7 Iš viso 261 100

Gyvenamoji vieta Kaimas 117 44,83

Miestelis 65 24,9 Miestas 79 30,27 Iš viso 261 100 Išsilavinimas Pagrindinis 18 6,9 Nebaigtas vidurinis 31 11,86 Vidurinis ar profesinis 107 41 Aukštasis 60 22,99 Universitetinis 45 17,24 Iš viso 261 100

1 pav. Respondentų pasiskirstymo pagal lytį diagrama

Apklausoje dalyvavo 150 moterų (jos sudarė 57,5 % visų apklaustųjų) ir 111 vyrų (jie sudarė 42,5%visų apklaustųjų).

57,50% 42,50%

35

2 pav. Respondentų pasiskirstymo pagal amžių diagrama

Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė respondentai nuo 21 iki 30 metų amžiaus (55,6 %), mažiausią (2,7 %) – gyventojai vyresni nei 70 metų.

3 pav. Respondentų pasiskirstymo pagal išsilavinimą diagrama

Didžioji respondentų dalis – 41% apklaustųjų, įgiję vidurinį ar profesinį išsilavinimą, beveik per pusė mažesnė respondentų dalis - 22,99% turi aukštąjį išsilavinimą, 17,24% - universitetinį, 11,86% - nebaigtą vidurinį, 6,9 % - pagrindinį.

4 pav. Respondentų pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą diagrama 19,20%

55,60% 5,70%

4,20%7,30%

5,40%2,70%

Iki 20 21-30 31-40 41-50 51-60 61-70 Daugiau nei 70

6,90% 11,86% 41,00% 22,99% 17,24% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00%

Pagrindinis Nebaigtas vidurinis Vidurinis ar profesinis

Aukštasis Universitetinis

30,27% 24,90% 44,83%

36

Dauguma apklaustų gyventojų - 44,83% dabar gyvena kaime, 30,27 % - mieste, o mažiausia respondentų dalis 24,9 % gyvena miestelyje.

Anketos antros dalies pirmo klausimo dėka norėta sužinoti ar respondentai sutinka su teiginiu, kad intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai.

5 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymo ar intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai diagrama

Dauguma – 150 respondentų (57,47%) visiškai sutiko, kad intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai, 91 apklaustasis (34,87%) pasisakė, kad sutinka su šiuo teiginiu, 18 (6,9%) gyventojų neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu, 1 respondentas (0,38%) nesutiko, kad intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tik 1 žmogus (0,38%) pasisakė visiškai nesutinkąs su šiuo teiginiu. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp respondentų amžiaus grupių ir atsakymų į šį klausimą nenustatyta (χ2_{=21,86; df=24; p>0,05 (p=0,58)).} Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų lyties bei atsakymų į šį klausimą (χ2=18,26; df=4; p<0,05 (p=0,001)).

6 pav. Respondentų nuomonės į klausimą ar intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai pasiskirstymo pagal lytį diagrama

54,47% 34,87% 6,90% 0,38% 0,38% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

Nesutinku Visiškai nesutinku

67,30% 44,10% 29,30% 42,30% 3,30% 11,70% 0% 0% 0,90% 0,90% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% Moteris Vyras

37

Pastebėta, kad daugiau moterų nei vyrų teigia jog intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai. Su šiuo teiginiu visiškai sutinka 67,3% moterų ir 44,1% vyrų. Sutinka, 29,3% moterų bei 42,3% vyrų. Nuomonės neturi dažniau vyrai nei moterys. Į šį klausimą atsakė „nei sutinku nei nesutinku: 3,3% moterų bei 11,7% vyrų. Nesutinkančių bei visiškai nesutinkančių moterų nebuvo. 0,9% vyrų nesutiko, kad intensyvi saulės UV spinduliuotė yra pavojinga žmogaus sveikatai, o visiškai nesutiko tokia pat vyrų dalis – 0,9%.

Kitu anketos klausimu bandyta išsiaiškinti ar apklaustieji sutinka su teiginiu, kad ilgas buvimas kaitrioje saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus. Pastebėta, kad dauguma respondentų mano, kad ilgas ir intensyvus saulės spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimus.

7 pav. Apklaustųjų pasiskirstymo pagal nuomonę į klausimą ar ilgas buvimas saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus diagrama

Dauguma tiriamųjų (63,98%) visiškai sutinka su tuo, kad ilgas buvimas saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus, 29,89% respondentų sutinka su šiuo teiginiu, 5,36% neturi nuomonės, o 0,38% nesutinka bei 0,38% visiškai nesutinka.

Palyginus Komorowska-Szczepańska W., Tryk L., Nowicka-Sauer K., Hansdorfer-Korzonp R. tyrėjų 2018 metais atliktą tyrimą, pastebėtos panašios respondentų žinios. Beveik visi apklaustieji žinojo, kad dažnas ir intensyvus deginimasis, organizmo ekspozicija saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus (odos vėžį, greitina odos senėjimą) bei, kad apsauga nuo saulės spindulių yra būtina [70].

Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp amžiaus grupių ir atsakymų į klausimą ar ilgas buvimas saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus nenustatyta (χ2_{=21,89; df=24; p>0,05}

63,98% 29,89% 5,36% 0,38% 0,38% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

38

(p=0,58)), tačiau pastebėta kita statistiškai reikšminga priklausomybė – tarp lyties ir nuomonių šia tema (χ2_{=15,18; df=4; p<0,05 (p=0,004)).}

8 pav. Apklaustųjų nuomonės į klausimą ar ilgas buvimas saulėje gali sukelti rimtus odos pažeidimus pasiskirstymo pagal lytį diagrama

Visiškai sutikusių buvo daugiau moterų nei vyrų. Visiškai sutiko 73,3% moterų, o vyrų 51,4%. Sutinkančių daugiau buvo vyrų (45,5%) nei moterų (22%), tačiau vyrai, dažniau nei moterys neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Į šį klausimą „nei sutinku nei nesutinku“ atsakė 6,3% vyrų bei 4,7% moterų. Nesutinkančių bei visiškai nesutinkančių moterų nebuvo. 0,9% vyrų nesutiko bei 0,9% vyrų visiškai nesutiko su teiginiu.

Kitu anketos klausimu bandyta sužinoti gyventojų informuotumą apie galimą neigiamą saulės spinduliuotės poveikį organizmui – mutacijas.

9 pav. Atsakymų į klausimą ar UV spinduliuotė gali sukelti mutacijas schema

73,30% 51,40% 22% 40,50% 4,70% 6,30% 0% 0% 0,90% 0,90% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% Moteris Vyras

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

29,89% 29,89% 36,40% 3,45% 0,38% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

39

Rezultatai rodo, kad dauguma apklaustųjų – 95 respondentai (36,4%) nežino ar UV spinduliuotė gali sukelti mutacijas. 78 gyventojai (29,89%) visiškai sutinka ir 78 gyventojai (29,89%) sutinka su šiuo teiginiu. Nesutinka 9 apklaustieji (3,45%), visiškai nesutinka tik 1 respondentas (0,38%).

Palyginimui: 2012 metais Suppa M, Cazzaniga S, Fargnoli M, Naldi L, Peris K. atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik visi šio tyrimo respondentai žinojo apie odos vėžį, taisyklingai įvardijo šio naviko rizikos veiksnius bei galimas priežastis. Dauguma jų intensyvią saulės UV spinduliuotę įvardijo, kaip rizikos veiksnį, galintį sukelti mutacijas [48].

Buvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir atsakymų į šį klausimą (χ2=10,08; df=4; p<0,05 (p=0,039)).

10 pav. Atsakymų į klausimą ar UV spinduliuotė gali sukelti mutacijas pasiskirstymo pagal lytį diagrama

Visiškai sutikusių buvo daugiau moterų (36,7%) nei vyrų (20,7%). Su teiginiu sutiko 28% moterų bei 32,4% vyrų. Nuomonės šia tema neturėjo daugiau vyrai. „Nei sutinku nei nesutinku“ atsakymą pasirinko 32,7% moterų ir 41,4% vyrų. Nesutiko 2% moterų bei 5,4% vyrų. Visiškai nesutiko 0,7% moterų, o vyru visiškai nesutinkančių nebuvo.

Kitu anketos klausimu buvo planuota gauti informacija apie respondentų nuomonę dėl apsauginių priemonių nuo UV spinduliuotės naudojimo būtinumą.

36,70% 20,70% 28% 32,40% 32,70% 41,40% 2% 5,40% 0,70% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% 90,00% 100,00% Moteris Vyras

40

11 pav. Atsakymų į klausimą ar apsauginių priemonių nuo UV spinduliuotės naudojimas yra reikalingas schema

139 gyventojai (53,26%) visiškai sutinka, kad apsauginių priemonių nuo UV spinduliuotės naudojimas yra reikalingas. 98 respondentai (37,55%) atsakė sutinką su šiuo teiginiu. 21 apklaustasis (8,05%) neturėjo nuomonės šia tema. 2 gyventojai (0,77%) nesutinka, kad apsauginių priemonių nuo UV spinduliuotės naudojimas yra reikalingas. 1 respondentas (0,38%) tvirtai prieštarauja šiam teiginiui – visiškai nesutinka. Buvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir atsakymų į šį klausimą (χ2=17,7; df=4; p<0,05 (p=0,001)).

12 pav. Atsakymų į klausimą ar apsauginių priemonių nuo UV spinduliuotės naudojimas yra reikalingas pasiskirstymo pagal lytį diagrama

60,7% moterų bei 43,2% vyrų visiškai sutinka su anksčiau pateiktu teiginiu. Sutinka 36% moterų ir 39,6% vyrų. Nuomonės šia tema dažniau neturėjo vyrai nei moterys. Su šiuo teiginiu nei sutiko nei nesutiko 14,4% vyrų o moterų – 3,3%. Nebuvo moterų tarpe tokių, kurios nesutiktų arba visiškai nesutiktų su šiuo teiginiu. 1,8% vyrų nesutiko, bei 0,9% vyrų visiškai nesutiko.

53,26% 37,55% 8,05% 0,77% 0,38% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

Nesutinku Visiškai nesutinku

60,70% 43,20% 36% 39,60% 3,30% 14,40% 0% 0% 1,80% 0,90% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% Moteris Vyras

41

Lyginant atlikto tyrimo rezultatus su 2012 metais, Lenkijoje (Poznanėje) Zalewska A. bei Cylkowska-Nowak M. tyrėjų atlikto tyrimu, išaiškėjo, kad rezultatai buvo panašūs. Jie atskleidė, kad vyrai, dažniau nei moterys teigė, kad apsauga nuo saulės spindulių nėra būtina [73].

Anketos antros dalies kito klausimo tikslas – sužinoti respondentų nuomonę ar naudojant apsaugos priemones nuo UV spinduliuotės galima išvengti odos navikų susirgimų.

13 pav. Atsakymų į klausimą ar naudojant apsaugos priemones nuo UV spinduliuotės galima išvengti odos navikų susirgimų schema

117 respondentai (44,83%) sutinka, 99 respondentai (37,93%) visiškai sutinka, kad naudojant apsaugos priemones nuo UV spinduliuotės galima išvengti odos navikų susirgimų. 40 apklaustųjų (15,33%) neturi nuomonės šiuo klausimu. Prieštarauja mažai tiriamųjų - tik 3 respondentai (1,15%) nesutinka bei 2 (0,77%) visiškai nesutinka, kad naudojant apsaugos priemones nuo UV spinduliuotės galima išvengti odos navikų susirgimų profilaktiką.

Żelasko A (2014) Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje, anketinės apklausos būdu tyrė žinias apie odos vėžio profilaktiką. Dauguma respondentų turėjo daug bendrų žinių apie odos vėžį bei jo profilaktiką, jie buvo įsitikinę, kad naudojant apsaugos priemones nuo UV spinduliuotės galima išvengti odos navikų susirgimų [74].

Kito anketos klausimo tikslas – sužinoti respondentų nuomonę apie vaistininkų žinias žalingo UV spinduliuotės poveikio srityje.

37,93% 44,83% 15,33% 1,15% 0,77% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

42

14 pav. Atsakymų į klausimą ar vaistininkas turi pakankamai žinių apie žalingą UV spinduliuotės poveikį schema

Didelė apklaustųjų dalis – 123 gyventojai (47,13%) atsakė, kad sutinka su teiginiu, kad vaistininkas turi pakankamai žinių apie žalingą UV spinduliuotės poveikį. Pilnai įsitikinę šiuo teiginio teisingumu ir atsakę visiškai sutinka – 57 gyventojai (21,84%), šiuo klausimu nuomonės neturėjo 77 gyventojai (29,5%), 4 respondentai (1,53%) nesutiko su šiuo teiginiu. Buvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus grupių ir atsakymų į šį klausimą (χ2_{=32,67; df=18; p<0,05} (p=0,018)).

15 pav. Atsakymų į klausimą ar vaistininkas turi pakankamai žinių apie žalingą UV spinduliuotės poveikį priklausomybės nuo amžiaus diagrama

51-60 metų amžiaus respondentai buvo tvirčiausiai įsitikinę (visiškai sutiko), kad vaistininkas turi pakankamai žinių apie žalingą UV spinduliuotės poveikį. Nuomonės šia tema daugiausiai neturėjo 61-70 metų amžiaus apklaustųjų. Daugiausiai nesutikusių buvo 31-40 metų grupėje. 21,84% 47,13% 29,50% 1,53% _0,00% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

Nesutinku Visiškai nesutinku

24,00% 18,60% 26,70% 9,10% 57,90% 7,10% 14,30% 56,00% 48,30% 33,30% 63,60% 26,30% 28,60% 57,10% 18,00% 31,70% 33,30% 27,30% 15,80% 64,30% 28,60% 2,00% 1,40% 6,70% _{0,00% 0,00% 0,00% 0,00%} 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

43

Kito klausimo atsakymais norėta sužinoti gyventojų nuomonę ar farmacijos specialistai gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atvejais.

16 pav. Atsakymų į klausimą ar vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju schema

Su teiginiu kad‚vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju “visiškai sutinka“ 35 gyventojai (13,14 %), sutinka 99 apklaustieji (37,93%), nuomonės neturi net 91 respondentas (34,87%). Su šiuo teiginiu nesutinka net 30 gyventojų (11,49%), o 6 (2,3%) visiškai nesutinka. Buvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus grupių ir atsakymų į šį klausimą (χ2_{=44,89; df=24; p<0,05 (p=0,006)).}

17 pav. Atsakymų į klausimą ar vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju pasiskirstymo pagal lytį diagrama

Iš iki 20 metų amžiaus grupės respondentų 46% jų sutinka su tuo, kad vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju. 21-30 metų amžiaus respondentai daugiausiai

13,41% 37,93% 34,87% 11,49% 2,30% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00%

Visiškai sutinku Sutinku Nei sutinku nei nesutinku

Nesutinku Visiškai nesutinku

14% 10,30% 13,30% 0% 47,40% 7,10% 14,30% 46% 35,20% 40% 36,40% 36,80% 28,60% 57% 32% 38,60% 40% 45,50% 15,80% 21,40% 28,60% 6% 12,40% 6,70% 18,20% 0% 42,90% 0% 2% 3,40% _{0% 0% 0% 0% 0%} 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

44

neturėjo nuomonės (38,6%), arba sutiko su šiuo teiginiu (35,2%). Nuo 31 iki 40 metų apklaustieji dažniausiai sutiko su šiuo teiginiu (40%), arba neturėjo tvirtos nuomonės (40%). 41-50 metų amžiaus grupėje dažniausiai pasikartojantis atsakymas į ši klausimą buvo nei sutinku nei nesutinku (45,5%). Didžioji 51-60 metų amžiaus respondentų dalis (47,4%) visiškai sutiko su teiginiu, kad vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju. Didžioji 6170 metų respondentų dalis -42,9 % nesutiko su šiuo teiginiu. 70 metų ir vyresni respondentai dažniausiai atsakė, kad sutinka su šiuo teiginiu (57%).

Lenkijoje Waszyk-Nowaczyk M., Simon M. Tyrėjų 2009 metais atlikta analizė rodo, kad keičiasi pacientų lūkesčiai ir požiūris vaistininkų atžvilgiu. Pacientai mano, kad farmacijos specialistai gali jiems suteikti efektyvią pagalbą (visose sveikatinimo srityse, taip pat ir dermatologinių problemų atvejais). Jie vis dažniau kreipiasi į vaistininkus patarimų, konsultacijų dėl ligų gydymo ir profilaktikos. Dėl prieinamumo ir malonaus pacientų aptarnavimo visuomenės vaistinės šiuo metu laikomos geru sveikatos paslaugų šaltiniu [75].

Buvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų išsilavinimo bei atsakymų į šį klausimą (χ2_{=38,2; df=16; p<0,05 (p=0,001)). Pagrindinį išsilavinimą turinčių} respondentų grupėje dažniausiai sutikta su tuo, kad vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju. 16,7% šios grupės respondentų atsake jog visiškai sutinka, 50% jų visų atsakė, kad sutinka su teiginiu, 27,8% nei sutiko nei nesutiko, 8,6% nesutiko, o visiškai nesutinkančių šioje grupėje nebuvo. Nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų grupėje atsakymai pasiskirstė: 9,7% visiškai sutiko, 45,2% sutiko, 35,5% nei sutiko nei nesutiko, 9,7% nesutiko, visiškai nesutinkančių šioje grupėje nebuvo. Kita grupė – vidurinį ar profesinį išsilavinimą turintys respondentai. 13,1% jų visų visiškai sutiko su teiginiu, 49,5% sutiko, 31,8% neturėjo nuomonės, 3,7% nesutiko, o 1,9% visiškai nesutiko su tuo, kad vaistininkas gali efektyviai konsultuoti dermatologinių problemų atveju. 20% aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų visiškai sutiko su šiuo teiginiu, 26,7% sutiko, 33,3% neturėjo nuomonės 16,7% nesutiko, o 3,3% visiškai nesutiko su teiginiu. 6,7% universitetinį išsilavinimą turinčių respondentų visiškai sutiko su teiginiu, 15,6% - sutiko, 46,7% - neturėjo nuomonės, 26,7% - nesutiko, 4,4% - visiškai nesutiko.