KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Laura Varpiotaitė
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS
POLIKLINIKOS REGISTRATŪROS DARBE PACIENTŲ
POŽIŪRIU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė Dr. Danutė Dučinskienė
2008-06-01
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS POLIKLINIKOS REGISTRATŪROS DARBE PACIENTŲ POŽIŪRIU
Laura Varpiotaitė Mokslinė vadovė Dr. Danutė Dučinskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 67p.
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų požiūrį į informacinių technologijų taikymąpoliklinikos registratūros darbe.
Uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą ir nuomonę apie sveikatos priežiūroje taikomas informacines technologijas; įvertinti pacientų nuomonę apie elektroninę pacientų registravimo sistemą poliklinikoje; nustatyti pacientų pasitenkinimą registratūroje teikiamomis paslaugomis ir ryšį su nuomone apie informacinių technologijų taikymo reikalingumą.
Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė 330 pacientų apklausa buvo atlikta 2008 m. N poliklinikoje. Į klausimus atsakė 250 respondentų (atsako dažnis – 75,8 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS programą. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi, statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Rezultatai. Dauguma apklausoje dalyvavusių pacientų tvirtino, jog informacines technologijas sudaro visa tai, kas susiję su kompiuterių naudojimu (98,4 proc.), internetu (84,3 proc.), elektronine pacientų registravimo sistema (78,3 proc.). Daugiau nei trečdalis respondentų (33,4 proc.) teigė, jog informacinės technologijos sveikatos priežiūroje reikalingos pacientų lūkesčių patenkinimui, paslaugų kokybės, darbo organizavimo gerinimui, gautos informacijos apie pacientus kaupimui ir analizei. Daugiau nei du trečdaliai pacientų (69,5 proc.) teigė, jog jie sutinka, kad poliklinikoje panaudojamos visos informacinių technologijų galimybės. Daugelis apklaustųjų pacientų (92,7 proc.) tvirtino, jog yra patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema poliklinikoje. Trečdalis respondentų (30,4 proc.) teigė, jog registratūros darbuotojai, naudodami elektroninę registravimo sistemą daugiau laiko galėtų skirti bendravimui su pacientu. Didžioji dalis respondentų (90,3 proc.) teigė, jog registratūroje jiems tenka laukti iki 20 min. 74,5 proc. apklaustųjų pacientų nurodė, jog jie yra patenkinti registratūros paslaugomis. Didesnė dalis patenkintų registratūros darbu pacientų (48,4 proc.) nei mažiau patenkintų (12,7 proc.) nurodė, jog registratūroje jiems tenka laukti mažiau nei 10 minučių (p<0,001). Dauguma pacientų (97,2 proc.) nurodė, jog jie rekomenduotų šią gydymo įstaigą kitiems. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis patenkintų registratūros darbu pacientų (45,1 proc.) nei mažiau patenkintų (22,2 proc.) nurodė, jog jie yra labai patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema (p<0,001).
Išvados. Dauguma pacientų tvirtino, jog informacines technologijas sudaro visa tai, kas susiję su kompiuterių naudojimu, internetu, elektronine pacientų registravimo sistema. Daugiau nei trečdalis respondentų teigė, jog informacinės technologijos sveikatos priežiūroje reikalingos pacientų lūkesčių patenkinimui, paslaugų kokybės, darbo organizavimo gerinimui, gautos informacijos apie pacientus kaupimui ir analizei. Daugelis apklaustųjų pacientų tvirtino, jog yra patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema poliklinikoje. Beveik trys penktadaliai apklaustųjų pacientų nurodė, jog jie yra patenkinti registratūros paslaugomis. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis patenkintų registratūros darbu pacientų nei mažiau patenkintų nurodė, jog jie yra labai
patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema ir teigia, jog informacinių technologijų taikymas reikalingas poliklinikoje.
Raktiniai žodžiai: informacinės technologijos, pacientai, poliklinikos registratūra.
SUMMARY
Management of Public Health
IMPLEMENTATION OF INFORMATION TECHNOLOGIES IN THE CLINIC RECEPTION DESK FROM PATIENTS‘ PERSPECTIVE
Laura Varpiotaitė
Supervisor Danutė Dučinskienė, Dr. Sc.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 67 p.
Aim of the study. To evaluate the view of patients to implementation of information technology in clinic reception desk.
Objectives. To evaluate the awareness and opinion of patients about use of information technologies in health care; to evaluate patients‘opinion about electronical patients system in the clinic; to establish satisfaction of patients with the service delivered in reception desk in relation with opinion about information technologies necessity.
Methods. Anonymous questionnaire survey of 330 patients was carried out in 2008 in N clinic. 250 of respondents answered (response rate–75.8%). SPSS statistical analysis program was used to process the data. Statistic data reliability was tested by chi square test of independence, degrees of freedom quantity and statistical significance p<0.05. Results.The majority of patients involved in the study revealed, that information technologies consisted from all related with a computers use (98.4%), internet (84.3%), electronical patients registration system (78.3 %). More than one third of respondents (33.4%) stated, that information technologies necessary to satisfy the expectations of patients, improve the quality of service and work organisation, accumulation and analysis of information about patients. More than two thirds of patients (69.5%) maintained that all possibilities of information technologies implemented in clinic. The majority of respondents (92.7%) confirmed, that they are satidfied with electronical registrations system in clinic. One third of respondents (30.4%) stated, that staff of registration desk, using electronical registration system, more time could spend with a patient. The biggest part of respondents (90.3%) maintened, that in reception desk they spend less than 20 min. 74.5% of patients confirmed, that they are satisfied with service of registration desk. The bigger part of satisfied with the work in reception desk (48.4%) in comparison with less satified (12.7%) stated, that they wait less than 10 min (p<0.001).The majority of patients (97.2%) stated, that they would recommend this health care institution to the others. Statistically significant major part of patients satisfied with the work of reception desk (45.1%) in comparison with less satisfied ones (22.2%) maintained thaat they are very satissfied with the electronical patients registration system(p<0.001).
Conclusions. The majority of patients involved in the study revealed, that information technologies consisted from all related with a computers use, internet, electronical patients registration system. More than one third of respondents stated, that information technologies necessary to satisfy the expectations of patients, improve the quality of service and work organisation, accumulation and analysis of information about patients. The majority of respondents confirmed, that they are satisdfied with electronical registrations system in clinic. More than three fifths of respondents confirmed, that they
are satisfied with service of registration desk. Statistically significant major part of patients satisfied with the reception desk work in comparison with less satisfied ones maintained, that they are very satisfied with electronical patients registration system and stated that use of information technologies is necessary in clinic.
SANTRUMPOS
SAM- sveikatos apsaugos ministerija SPĮ - sveikatos priežiūros įstaiga IT- informacinės technologijos IS - informacinės sistemos
ESĮ - elektroniniai sveikatos įrašai ELI - elektroninė ligos istorija EPĮ - elektroninis paciento įrašas
TURINYS
ĮVADAS 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1 Informacinių technologijų plėtra sveikatos priežiūroje 9 1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir informacinės technologijos 14 1.3 Sveikatos informacinių sistemų perspektyvos Lietuvoje 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 25
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 28
3.1 Pacientų informuotumas ir nuomonė apie sveikatos priežiūroje taikomas informacines technologijas
28 3.2 Pacientų nuomonė apie elektroninę pacientų registravimo sistemą
poliklinikoje
3.3 Pacientų pasitenkinimas registratūroje teikiamomis paslaugomis ir požiūris į informacinių technologijų taikymo reikalingumą
30 33 IŠVADOS 57 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 58 LITERATŪRA 59 PRIEDAI 64 ĮVADAS
Informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama modernios visuomenės dalimi. Aktualiausias informacinės visuomenės uždavinys yra tarnauti žmogui. Sveikata yra viena svarbiausių žmogaus reikmių, todėl jai palaikyti ir puoselėti pasaulyje skiriamas didžiulis dėmesys, pasitelkiant naujausius medicinos mokslo ir IT pasiekimus (1,2).
Aukštos kokybės IT specialistų pastangos turi būti skirtos visiems prieinamai sveikatos apsaugai užtikrinti bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybei pagerinti (3,4).
Sveikatos apsaugoje naudojamos informacinės sistemos (IS) yra viena iš IT panaudojimo sričių. Nors šiandien daug kalbama apie IS, tačiau tik nedaugelis žino, kas jos yra. Sąvoka sistema vartojama tada, kai tenka analizuoti kelių tarpusavyje susijusių objektų rinkinius. Jeigu tokiame rinkinyje yra nagrinėjami informaciniai ryšiai, sistema vadinama informacine. IS – tai informacijos apdorojimo sistema kartu su atitinkamais žmonių, techninių priemonių, finansų ištekliais, kurianti ir skirstanti informaciją. Ji realizuoja dalį veiklos pagalbinių procesų ir teikia visas veiklai vykdyti reikalingas informacines ir skaičiuojamąsias paslaugas. Kompiuterizuota IS – tai IS, kurios dalis teikiamų paslaugų yra kuriama IT priemonėmis. Institucijos IS paprastai yra realizuojama kompiuterinių IS rinkiniu. Kitaip tariant, kompiuterinė IS dažniausiai kompiuterizuoja ne visą kurios nors institucijos vykdomą veiklą, o tik tam tikrą tos veiklos barą. Sveikatos priežiūra apima aktualiausius žmonijos gyvenimo aspektus, todėl šiuolaikinėje visuomenėje ypač svarbi jos sąsaja su IT mokslo šaka ir šiuolaikinių IS taikymu (5-7).
Sveikatos apsaugos IS turi bendrų IS ypatumų ir savitų požymių, padedančių spręsti sudėtingus įvairius uždavinius. Jos panaudojamos sveikatos priežiūros įstaigose: ligoninėse, poliklinikose ir vaistinėse. Šios sistemos gali būti suskirstytos į tris hierarchines grupes: lokaliai izoliuotos, lokaliai integruotos ir plačiai (šalies mastu) integruotos. IS, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali būti sudarytos iš įvairių komponentų. Vienas dažniausiai pasitaikančių komponentų sveikatos apsaugoje, be kurių šiuolaikinės medicininės įstaigos neišsiverčia – elektroninis sveikatos įrašas (ESĮ). Jų pagrindas yra kompiuterinė ir programinė įranga, kurios pagalba medicinos personalas naudojasi elektronine duomenų baze. Be to, dažnai medicinos įstaigose pasitaiko specializuotos paskirties programų (8-10).
Pasaulyje pastaruoju metu gana sėkmingai plėtojamos IT, sukauptas didžiulis medikų patyrimas kuriant diagnostikos ir terapijos metodus (16-21). Lietuvoje sveikatos apsauga susiduria su nemažomis paslaugų kokybės ir prieinamumo problemomis. Todėl būtina plėtoti integruotą IT veiklą sveikatos priežiūroje. Pasaulyje ir kiek mažiau Lietuvoje buvo analizuotos sveikatos apsaugos IT diegimo galimybes, sveikatos apsaugos IS, kurių pagrindas yra IT ir telekomunikacijos, nagrinėjamas jų diegimas išsivysčiusiose pasaulio šalyse ir Lietuvoje, analizuojamos tobulinimo kryptys ir galimybės (11-15).
Kompiuterizuotos darbo vietos, įrengti eilių reguliavimo aparatai, nukreipiantys konsultuotis pacientų srautus, sudaryta galimybė pacientams registruotis ne tik telefonu, bet ir internetu, elektroninių paciento įrašų diegimas ir kt. – visa ši IT komponentų visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti ir skleisti ambulatoriniame pacientų registravimo procese. Tai gali palengvinti ne tik sveikatos priežiūros specialistų darbą, efektyviau panaudoti lėšas, bet ir pagerinti pacientų pasitenkinimą paslaugų kokybe Struktūrizuotas kompiuterizuotų procesų ir procedūrų rinkinys palengvina darbo organizavimą bei gerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Sveikatos priežiūros įstaigų veikloje taikomų IT pagalba tikimasi patenkinti pacientų lūkesčius, sumažinti pacientų eiles, užtikrinti konfidencialumo principą, todėl šio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti pacientų požiūrį į IT taikymą, jų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis poliklinikos registratūroje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas. Įvertinti pacientų požiūrį į informacinių technologijų taikymąpoliklinikos registratūros darbe.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų informuotumą ir nuomonę apie sveikatos priežiūroje taikomas informacines technologijas.
2. Įvertinti pacientų nuomonę apie elektroninę pacientų registravimo sistemą poliklinikoje.
3. Nustatyti pacientų pasitenkinimą registratūroje teikiamomis paslaugomis ir ryšį su nuomone apie informacinių technologijų taikymo reikalingumą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Beveik prieš 20 m. mokslininkai teigė, jog artimiausiais metais IT dramatiškai pakeis klinikinę priežiūrą, strateginį valdymą, sveikatos sistemos paslaugų teikimo organizavimą (16-19). Visa tai tampa realybe, nes šiuolaikinės telekomunikacijos priemonės plačiau medicinoje pradėtos taikyti 1990 metais. Įrodyta, kad jų panaudojimas priartina pacientą prie kvalifikuotos medicinos pagalbos, mažina gydytojų geografinę izoliaciją, užtikrina pagalbos tęstinumą, leidžia kelti vietos gydytojų kvalifikaciją.
Šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos technologijų panaudojimą tenkinat gyventojų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, administratorių ir politikų poreikius nusako elektroninės sveikatos (e-sveikatos) terminas. Pirmą kartą šis terminas pradėtas vartoti pažymint interneto palaikomą telesveikatos veiklą, taip atskiriant ją nuo vaizdo konferencinio ryšio. Dabar šis terminas išpopuliarėjo, kaip platesnė sąvoka, apibūdinanti informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą sveikatos priežiūroje. E-sveikatos svarba šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai didėja. E-sveikata yra vienintelė pati svarbiausia sveikatos apsaugos revoliucija, lyginant ją su modernių vaistų, vakcinų ar net tokių visuomenės sveikatos priemonių kaip sanitarija arba švarus vanduo taikymu (20). Yra skiriami keturi e-sveikatos komponentai:
1. Klinikiniai taikymai (telekonsultacijos; elektroninių medicinos įrašų perdavimas; klinikinių sprendimų palaikymo sistemos, teikiamos sveikatos paslaugų vietoje; modernios medicinos enciklopedijos; gyvybinių signalų bei namų slaugos stebėsenos sistemos).
2. Sveikatos apsaugos profesinių žinių plėtra ir mokymas (sveikatos apsaugos profesionalų žinių, gebėjimų, kompetencijos lygio kėlimas, geriausių pasaulinių medicinos praktikos pavyzdžių ir standartų taikymas).
3. Viešoji sveikatos informacija (visuomenės informuotumo lygio sveikatos klausimais kėlimas, atsakomybės už savo sveikatą didinimas).
4. Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas (išsamių sveikatos įrašų kaupimas ir pažangus, automatizuotas jų panaudojimas, leidžiantis pajungti neišmatuojamai vertingą ir gausią informaciją žinių gavimui, klinikinių ir administracinių sprendimų palaikymui, ligų prevencijai ir globaliam medicininių žinių kaupimui; išankstinės registracijos sistemos; elektroninės vaistų išrašymo sistemos; pacientų ir profesionalų kortelės; kompensavimo už paslaugas elektroninės sistemos; automatizuotos pažymų išrašymo, gavimo sistemos; elektroninė galimybė antrajai
nuomonei ir daug kitų sistemų, gerinančių įprastas sveikatos priežiūros paslaugas bei sukuriančias ir naujas paslaugas) (3,4).
Sparčiai besivystančios IT sveikatos priežiūroje sukelia didelę painiavą terminologijoje (13,14). IT – tai veiklos sritis, apimanti kompiuterinių IS kūrimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, su tuo susijusius mokslinius ir kitus tyrimus; kompiuterines IS, jų komponentus. IS apibrėžiama kaip informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos išteklių (pačios informacijos, žmonių, techninių priemonių, finansų ir pan.) visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti (kurti), skleisti (siųsti ir gauti). Kitaip tariant, tai struktūrizuotas procesų ir procedūrų rinkinys, kuriame yra kaupiami duomenys, organizuojami ir perduodami vartotojui. Pagal duomenų apdorojimo būdą skiriami keli informacinių sistemų tipai: 1) duomenų apdorojimo sistema – tai nesudėtinga, aptarnaujanti elementaraus lygio informacinius procesus (nuo duomenų srautų susidarymo iki saugojimo), sistema. Duomenų apdorojimo sistema teikia duomenis visoms aukštesnių lygių sistemoms; 2) įprastinė informacinė sistema – daugiausia generuoja struktūrizuotas ataskaitas. Ataskaitų turinys, formatas, pateikimo laikas standartizuotas, tačiau ataskaita gali būti pateikiama ir dialoginės sąveikos metu. Šio tipo sistemos geba vykdyti struktūrizuotus uždavinius, kurių problemos įprastinės ir pasikartojančios, procedūros ir duomenys žinomi ir lengvai prieinami duomenys; 3) sprendimų paramos sistema – tai sistema, gebanti spręsti mažai struktūrizuotus arba nestruktūrizuotus uždavinius. Nestruktūrizuotas uždavinys pasižymi nežinoma sprendimo procedūra ir nežinomais reikalavimais duomenimis, duomenų gavimas sudėtingas kaip ir poreikių numatymas. Nėra taip, kad ši sistema pasiūlo vieną optimaliausią sprendimą, jos tikslas – interesantui pateikti informaciniais argumentais pagrįstas alternatyvas. Iš esmės ji formuluoja sprendimams reikalingą informaciją. 4) vadovybės informacinė sistema – sistema, skirta aukščiausiai vadovybei (14).
Telekomunikacijų, masinio duomenų ir vaizdų saugojimo pažanga, taip pat įvesties ir išvesties įranga bus aprūpintas sveikatos priežiūros sektorius kartu su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusia programine įranga. Standartizuoti pacientų įrašų formatai ir kodavimo sistemos ateityje leis sujungti sistemas ir kompiuterius į vieningus tinklus. Klinikinių sprendimų palaikymo sistemos padės gydytojams diagnozuoti ir parinkti gydymą. Vaizdų analizė, pagerinta kompiuterių galimybėmis, bei kitos neinvazinės procedūros sumažins chirurginių intervencijų skaičių, pacientų, kenčiančių skausmą bei diskomfortą skaičių, sumažins išlaidas sveikatos priežiūrai. Automatizacija priartins
pacientą. Informacijos valdymas ir sprendimų priėmimo pagalbinės sistemos bus labiausiai naudojamos kartu su aukštų technologijų įranga. Informacinės sistemos bus naudojamos strateginiam planavimui, išlaidų kontrolei, produktyvumo didinimui, kokybės gerinimui, o taip pat leis vertinti produktus ir paslaugas (21-24). Įvairūs medicinos srities specialistai labiau užsiima savo srities laimėjimais, todėl IT naudojasi rečiau.
Bandoma apibrėžti pagrindines su e-sveikata susijusias sąvokas (15):
1. Elektroninė ligos istorija (ELI) (angl. EPR – Electronic Patient Record) – maksimalus vieno užbaigto epizodo (paprastai finansinio) elektroninių paciento įrašų (EPĮ) rinkinys, kaupiamas vienoje įstaigoje – bet koks elektroninis paciento dokumentas ar kitas elektroninis įrašas (įskaitant vaizdus ir kt.), sukurtas ELI sistemoje ar kitaip įvestas į ELI.
2. Elektroninis paciento įrašas (EPĮ) - yra įrašas apie periodiškas sveikatos paslaugas, padarytas daugiausia vienoje institucijoje (pavyzdžiui, apie gydymą ligoninėje - ELI). Įrašas gali būti pildomas ir vartojamas kitų sveikatos paslaugų teikėjų, pvz. specializuotų institucijų. EPĮ turinio modeliavimas orientuojamas į egzistuojančią dokumentaciją ir procesus, yra detalus ir įgalinantis tarnauti gydymo veiklai. Bet koks elektroninis paciento dokumentas ar kitas elektroninis įrašas (įskaitant vaizdus ir kt.), sukurtas ELI sistemoje ar kitaip įvestas į ELI.
3. Elektroninė paciento kortelė-nešiojama plastikinė kortelė, turinti mikroprocesoriaus lustą su sveikatos ir asmens duomenimis. Į šią kortelę galima įrašyti informaciją ir ją atnaujinti priežiūros teikimo vietoje. Kortelės gali būti išduodamos pagal sveikatos priežiūros planus, įvedant į jas informaciją apie turėtojo teises ir privilegijas. Informacijos sistemų tiekėjai gali atnaujinti sveikatos informaciją kortelėje. Kortelę galima nuskaityti arba į ją įrašyti informaciją naudojant elektroninės kortelės skaitytuvą, pridedamą prie kompiuterinės sistemos, naudojančios įprastą programavimo kalbą.
4. Elektroninė sveikatos istorija (ESI) (angl. EHR – Electronics Health Record) ESI sąvoka naudojama aprašyti tęstinį įrašą apie žmogaus sveikatą nuo gimimo iki mirties. Jame sumuojama informacija apie paciento kontaktus su pirminės priežiūros
institucijomis, o taip pat informaciniai įrašai, susiję su periodiškų sveikatos paslaugų rezultatais, užfiksuotais EPĮ.
Pokyčiai sveikatos priežiūros reikalavimuose didina būtinybę plėsti medikų profesines žinias ir įgūdžius kurie išeina už medicinos mokslo ribų (25-27). Dalykai, kurių nėra medikų studijų programose, pavyzdžiui sveikatos priežiūros ekonomika ir politika, vadyba ir lyderiavimas profesinėse organizacijose, taps svarbiomis kompetencijomis, ypač tiems gydytojams kurie gretina savo veiklą su vadovavimu (28-30). Kadangi gydytojai pagrindiniai dalyviai, kurie dalyvauja planuojant ir nustatant paslaugų reikalingumą ir išteklių naudojimą, turėtų būti geriau parengti ir dirbti kartu su kitais medikais, kurdami naująją medikų civilizaciją, netgi suvokdami, kad tai atitolins „šventą gydytojo žemę“ ir pakeis gydytojo prasmę į tarpinius profesionalus tarp medicininių paslaugų teikimo ir sveikatos priežiūros vadybos (31,32). Moksliniai tyrimai ir išvados aiškiai parodo būtinybę ekonomikos, vadybos ir lyderiavimo žinių integracijos į gydytojų profesionalų rengimą būtinybę, o ypač podiplominėse studijose ir tęstiniame gydytojų mokyme (4,15). Platus sąrašas potencialių priemonių informacijai ir komunikacijai valdyti yra jau šiandien prieinamas sveikatos sektoriuje ir daugiau ar mažiau įdiegtos Europos šalyse narėse (33). Šių priemonių paskirtis labai įvairi, nuo grynai administracinių iki sveikatos priežiūros paslaugų:
1. Tvarkaraščių ir darbo laiko sistemos (paslaugų rezervavimas, žmogiškųjų išteklių valdymas);
2. Logistika (medicininių produktų tiekimas), lovų fondo valdymas ir pacientų judėjimas;
3. Vadybos informacinės sistemos (paslaugų kodavimas, apmokėjimas, išteklių valdymas);
4. Ligoninės administracinės sistemos (buhalterinė apskaita, inventoriaus valdymas, atlyginimų valdymas);
5. Pacientų administravimo sistemos; 6. Laboratorijų informacinės sistemos; 7. Radiologijos informacinės sistemos; 8. Vaistinės informacinės sistemos; 9. Slaugymo sistemos;
10. Tinklinės paslaugos (pvz.: elektroninių žinučių apsikeitimas tarp ligoninių ir kitų sveikatos sistemos dalyvių, klinikinių ir administracinių duomenų apsikeitimas); 11. Telemedicina tokia kaip telepatologijos paslaugos ar telekonsultacijų paslaugos
nutolusiuose regionuose (34-42).
Plėtojantis IT, daugėja ir jų pritaikymo sričių. Viena iš jų sveikatos apsauga. Kadangi šioje srityje IT neseniai dar tik pradėtos taikyti, todėl dar yra daug jos panaudojimo galimybių. Pasaulyje atliekama daug darbų, skirtų naujausioms technologijoms efektyviai panaudoti medicinoje. Šie darbai dažniausiai atliekami pirmą kartą ir nuo jų sėkmės priklauso, kaip toliau efektyviai bus naudojami pasiekti rezultatai.
Šių technologijų pradžia 1970-1980 m., kai ligoninėse buvo pradėta naudotis kompiuteriais sąskaitoms tvarkyti. Tada jie buvo labai mažai naudojami gydytojų reikmėms.
Šiuo metu vienas svarbus žingsnis jau žengtas. Tai elektroninio sveikatos įrašo (ESĮ) sukūrimas ir panaudojimas medicinos praktikoje. Pasaulyje, sveikatos priežiūros įstaigose jis daugiau ar mažiau jau yra paplitęs.
Tačiau naudojantis ESĮ, kyla tam tikrų problemų.
Sveikatos apsaugos kompiuterines IS galima skirstyti pagal paskirtį: 1) skirtos gydytojų darbui palengvinti;
2) gydytojui sprendimą padedančios priimti sistemos; 3) orientuotos į elektroninius sveikatos įrašus (ESĮ); 4) orientuotos į pacientus;
5) skirtos mokymuisi;
6) skirtos sveikatos įstaigos administracijai, organizuojančiai įstaigos darbą. IT sveikatos priežiūroje koncepcija naudojama apibūdinti informacines priemones bei komunikacines priemones skirtas atlikti visą eilę funkcijų, kurios vienu ar kitu būdu įtakoja pacientų sveikatą. IT tampa neatsiejama modernios visuomenės dalimi. Aktualiausias informacinės visuomenės uždavinys yra tarnauti žmogui. Sveikata yra viena svarbiausių žmogaus reikmių, todėl jai palaikyti ir puoselėti pasaulyje skiriamas didžiulis dėmesys, pasitelkiant naujausius medicinos mokslo ir IT pasiekimus.
Pacientų poreikių patenkinimo įvertinimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, gydytojams nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, leidžia išsiaiškinti aspektus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti, tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Vienas svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės rodmenų – paciento pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugų kokybe susilaukia dėmesio, kadangi tai įtakoja tolesnę paciento elgseną, gydymo rezultatus, sveikatos priežiūros paslaugų paklausą. Labai svarbūs yra sveikatos apsaugos sistemos veiksniai, dėmesys pacientui, jo lūkesčių įgyvendinimas (43-44).
Sveikatos priežiūros specialistai telekomunikacinėmis priemonėmis teikia sveikatos paslaugas pacientams namuose. Tokios telekonsultacijų sistemos gali monitoruoti gyvybinius rodiklius, kurių nauda yra ta, kad pacientas gali gauti tikslinį gydymą net nevykdamas į sveikatos priežiūros įstaigą nelaukdamas eilės ambulatorinei konsultacijai ar planiniam stacionarizavimui. Tokių sistemų pavyzdžiai ypač gerai išvystyti gydant diabetu sergančius pacientus, astmos kontroliavimui ar namų dializės sistemos ir kt. ligų atvejais (18-19, 38-40, 44).
Pacientų administravimui, medicininiams įrašams ir elektroniniams receptams naudoja kompiuterius bendrosios praktikos gydytojai (šeimos gydytojai), vaistininkai ir odontologai. Fundamentinis šių priemonių blokas yra elektroninis paciento įrašas (EPĮ), kuris taip pat leidžia keistis medicininiais įrašais tarp paslaugų teikėjų medicinos profesionalų ir tarp institucijų. Be to EPR sudaro galimybę telekonsultacijoms tarp paslaugų teikėjų aptariant konkretų gydymo atvejį, sudaro galimybę kitai medicinos profesionalo nuomonei. Taip pat telekonsultacijos tarp kelių medikų skirtos pacientui namuose konsultuoti ir gydyti. Toks panaudojimas atveria dar daugiau galimybių tinklinėmis technologijomis pagrįstų priemonių diegimui ir panaudojimui. Tai elektroninis receptas, kuris leidžia glaudžiau bendradarbiauti vaistininkams ir gydytojams, be to sumažina jatrogeninių klaidų kiekį ir monitoruoja jatrogeninį efektus (45).
Kita svarbi sritis yra galimybė piliečiams gauti žinių apie sveikatą ir medicininę informaciją. Internetas plačiai naudojamas ne tik komerciniais tikslais, bet ir oficialių organizacijų poreikiui ieškant inovacinių būdų vykdyti visuomenės sveikatos mokymo kampanijas. Elektroninė prekyba sveikatos priežiūrai skirtai produktais pavyzdžiui
farmacinės pramonės, medicinos įrengimais ir pačios informacinės sistemos komponentais. Į tokią veiklą įtrauktas didelis būrys dalyvių iš programinės įrangos kūrėjų, kompiuterinės įrangos ir prietaisų gamintojų, tiekėjų telekomunikacijų tiekėjų, oficialių tarnybų, kurios akredituoja minėtą įrangą, o taip pat sveikatos paslaugų teikėjų ir piliečių kaip komercinių klientų vaidmenyje.
Ekonomiškai pažangios šalys perorientuoją sveikatos priežiūros politiką į ligų prevenciją ir informacijos elektronizavimą. Tuo tikslu kuriamos informacinių technologijų strategijos sveikatos sektoriuose.
Danija viena iš pirmųjų Europoje pradėjo elektronizuoti sveikatos sistemą ir labai kryptingai vysto šia sritį. 1988 m. Telemed projektas Danijos bendrosios praktikos gydytojų darbo vietas kompiuterizavo ir apjungė į bendrą tinklą. Vėliau buvo tinklas plečiamas, perkeliant vis daugiau sveikatos sistemos sričių į elektroninę erdve. Tada nuspręsta suvienyti informacinių technologijų potencialą sveikatos sektoriuje valstybiniame lygyje ir patvirtinti informacinių technologijų sveikatos priežiūros sektoriuje strategiją. Strategiją grindžia ne tik piliečių poreikiais, bet ir darnesne bei geresnės kokybės sveikatos priežiūra. Be to pabrėžia svarbą pačiam individui aktyviai dalyvauti ir įtakoti savo asmeninius sveikatos priežiūros procesus. Tačiau be svarbiausių Elektroninio paciento įrašo infrastruktūros vystymo, danai pabrėžia ir žinybinio bendradarbiavimo suderinimą panaudojant informacines technologijas. Aukšta kokybė, informacija, dalyvavimas ir įtakojimas sveikatos paslaugų teikime Danijos visuomenėje greičiausiai augantys poreikiai. Strategija buvo plačiai išdiskutuota tiek parlamente, tiek visuomenėje ir priimta įgyvendinimui. Danai savo strategijoje numatė ir ateities vizijas kaip geriausiai būtų galima panaudoti informacines technologijas Danijos sveikatos sistemoje, siekiant patenkinti piliečių poreikius.
Airijos sveikatos sistemos finansavimas per paskutinius keletą metų nesulyginamai išaugo. Todėl atsirado galimybė svarstyti nacionaline sveikatos sektoriaus elektronizavimo strategiją. Pateikiame Airijos IT sveikatos sektoriuje vizija remiantis strateginiais principais ir nuostatomis
• Tai tokia sveikatos sistema, kuri įgalins ir leis tau, tavo šeimai ir bendruomenei pasiekti pilną sveikatos potencialą.
• Tai tokia sveikatos sistema, kurią yra kai tau reikia, kuri yra teisinga ir kuria gali pasitikėti.
• Tai tokia sveikatos sistema, kuri skatins tave turėti savo nuomonę, kuri klausys tavęs ir kuri paisys tavo požiūrio ir nuomonės.
Šių vizijų palaikymui priimti principai: lygybė ir sąžiningumas, į žmogų orientuotos paslaugos, priežiūros kokybė, skaidri apskaita ir atskaitomybė.
Štai keletas pavyzdžių iliustruojančių sveikatos priežiūros kokybės siekį:
• Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos plėtra vyks integruotų bendruomeninių paslaugų, prieinamų visiems ir visą parą kryptimi.
• Skubios pagalbos ligoninėse bus papildomai diegiama planinių visuomeninių ligonių lovų ir kartu su kitomis priemonėmis bus užtikrinta, kad planinio guldymo nereikės laukti ilgiau negu 3 mėnesius.
• Tęstinis gydymas bus vystomas senyvo amžiaus ir turintiems neįgalumą pacientams.
• Nacionaliniai gydymo protokolai bus talpinami paslaugų teikimo vietose, kad būtų išlaikytas vienodai aukšta paslaugų kokybė.
Iš esmės pagrindinė sveikatos kompiuterizuotos IS paskirtis ir tikslas yra padidinti pacientų pasitenkinimą suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Šiuolaikinėse ligoninėse daugelis veiksmų atliekama kompiuteriais. Todėl svarbiausia sveikatos apsaugos kompiuterinės IS kryptis yra elektroninis sveikatos įrašas (ESĮ). Tai didelė duomenų bazė, kurios pagrindinė idėja yra: padaryti visas pacientų medicinines ataskaitas ir nuotraukas elektroniškai pasiekiamas gydytojams, kad ir kur jie bebūtų. ESĮ yra labiausiai paplitęs sveikatos apsaugos IS komponentas ir apie jį šiuo metu daugiausiai kalbama. Kartu su elektroniniais įrašais panaudojama programinė įranga, kuri užtikrina geresnį gydymą, didesnį pasveikusių pacientų skaičių ir sumažina išlaidas (45).
ESĮ yra sveikatos apsaugos prioritetas daugelį metų. Apie 1995 m. buvo manoma, kad greitai bus nesinaudojama rašytine medicinine informacija. Bet IT sparčiai besiplečiant, ESĮ realizavimas atsilieka ir tik nedaugelis šiuolaikinių ligoninių ir gydytojų jais naudojasi.
Šiuolaikinės modernios ligoninės poreikis yra didelis, bet jos plėtra yra lėta. ESĮ koncepcijoje svarbiausias veiksmas yra informacijos dalijimasis. Tačiau ligoninių skyriai, pavyzdžiui, chirurgijos ir intensyviosios terapijos, veikia kaip atskiri struktūriniai vienetai ir nebendradarbiauja tarpusavyje. Jie nesirūpina, kad jų kompiuteriai būtų suderinti su plačiai integruotomis IS. Be to, nesiimama ryžtingų veiksmų sprendžiant apsaugos, privatumo, konfidencialumo ir kitus svarbius klausimus. Dažnai naudojantis elektroniniais įrašais, juos galima efektyviau panaudoti, negu buvo iš pradžių planuota.
Kadangi kompanijos arba ligoninės bando kurti programinę įrangą, panaudojančią ESĮ, pačios, dar ir dabar nėra aišku, kokia informacija kam turi būti prieinam ir kaip. Pavyzdžiui, medicinos personalui reikalinga išsami ligos istorija, kad nustatytų kiekvieno ligonio sveikatos būklę ir poreikius. Tačiau tyrinėtojams rūpi ne tik tai. Jiems reikalinga informacija apie populiacijas ir žmonių grupes (pastarajai sričiai skirtą lietuvišką kompiuterinę sistemą galima rasti internete: http://www.lsic.lt), kuri praplėstų medicinos žinias, o kontroliuojančioms institucijoms ir akredituotiems apžvalgininkams įdomūs pacientų priežiūros dokumentai. Pacientų draudimo bendrovės domisi jų genetine ir ligos istorija.
Didžiausia kliūtis, įgyvendinant ESĮ, yra žmogaus faktorius. Patogios sąsajos tarp žmonių ir įrangos (kuri palengvintų gydytojams ir slaugytojams įvesti ir naudotis informacija) paieška yra nuolatinė problema. Be to, dažnai finansiniai ir našumo stimulai, įgyvendinant ESĮ, ne visada aiškūs. Personalo apmokymui, kaip naudotis įrašais, panaudojami laikas ir lėšos, o kartais net tenka atsižvelgti ir į kiekvienos ligoninės ypatumus.
Kadangi ESĮ tikslas yra sekti viską kas vyksta pacientui gydantis ligoninėje, įvedamą ir saugomą informaciją sudaro ligonio priėmimas, išrašymas, perkėlimas, laboratorijų ataskaitos ir rezultatai, gydytojų ir seselių kasdieninės pastabos ir ligos požymiai.
Kai ligoninių kompiuterizuotos sistemos kuriamos netvarkingai, joms tampa sunku susikalbėti tarpusavyje. Todėl, norint sukurti plačiai integruotus ESĮ, reikalinga atsižvelgti į standartus. Plėtojami standartai nustato reikalavimus skirtingoms sudedamosioms dalims, tokioms kaip: perdavimo, duomenų keitimosi, terminų ir apibrėžimų bei saugumo. Informacinių technologijų laipsniškas veržimasis į sveikatos
apsaugą privertė tiekėjus ir prekiautojus bendradarbiauti kuriant sveikatos apsaugos duomenų perdavimo standartus.
Kita svarbi sveikatos kompiuterizuotos IS kryptis - telemedicina. Nors ši sritis kol kas nėra iki galo išplėsta, tačiau pasaulyje ja labai domimasi. Telemedicina susijusi su pacientų sveikatos priežiūra, kai gydytojai specialistai tiesiogiai nebendrauja su ligoniu. Galimi du tokio pobūdžio atvejai: kai pacientas yra sveikatos priežiūros įstaigoje, o gydytojas išvykęs kitur (dažniausias pastarasis atvejis), arba kai gydytojas yra medicinos įstaigoje, o pacientas – namie.
Pasinaudojant telekomunikacijų laimėjimais bandoma įgyvendinti telemedicinos praktikoje ir sudėtingesnius projektus. Vienas iš jų yra medicininių tyrimų atlikimas (ateityje gal net operavimas) su tam tikra įranga, kai specialistas yra kitoje vietoje nei pacientas. Tam panaudojami labai brangūs per atstumą valdomi robotai. Vienas iš tokių neseniai atliktų bandymų, kai chirurgas, esantis Niujorke, valdė robotą, kuris pašalino tulžies pūslę pacientui, esančiam Strasbūre, Prancūzijoje. Atliekant tokias operacijas turi būti užtikrintas jų saugumas. Saugumui gali pakenkti signalo vėlinimas, signalo kodavimas, ryšio nutrūkimas. Nepaisant to yra savanorių, kurie ryžtasi išbandyti tokias naujoves. Šiuo metu atliekamos tik pavienės operacijos, tačiau jų galimybė ateityje įmanoma. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad tokios operacijos yra labai brangios ir gali neapsimokėti. Kol kas jos yra labai pavojingos ir maža klaida gali kainuoti gyvybę.
Kitas nuotolinės medicinos atvejis, kai pacientai, esantys savo namuose, nori gauti tiesioginę gydytojo specialisto konsultaciją. Tai padaryti kur kas sunkiau, kai pavyzdžiui, norima užmegzti vaizdinį ryšį. Lengviau yra gauti konsultaciją elektroniniu paštu arba pasinaudoti šiuo metu paplitusiomis programomis, kuriomis gydytojas tiesiogiai gali bendrauti su pacientais panašiai kaip elektroniniu paštu.
Be to, čia svarbi ir galimybė gydytojams pasinaudoti ESĮ, kai jie yra išvykę. Tada jie gali gauti daugiau informacijos apie paciento esamą būklę ir paskirti tinkamesnį gydymą. Vienas iš telemedicinos privalumų yra tas, kad gydytojams nereikia lankytis pas pacientus. Taip sutaupomas laikas, kartu ir lėšos, reikia mažiau personalo. Tačiau kol kas ši sritis yra tik tobulinama, o labiausiai išplėtota sveikatos apsaugos IS srityje, kaip buvo minėta, yra ESĮ.
Tobulinant sveikatos apsaugos IS, jose buvo pritaikyta dar viena sritis – tai žmonių (pacientų) naudojimosi ESĮ galimybė. Iš pradžių, tik sukūrus ESĮ, tai buvo sunku įgyvendinti, bet, atsiradus internetui, ši užduotis IS kūrėjams palengvėjo. Kai pacientams buvo suteiktas leidimas naudotis ESĮ, sveikatos IS tapo labiau integruotos.
Elektroniniai įrašai pacientams duoda daug naudos. Jų pagrindinis tikslas – teikti pacientams informaciją, kuri reikalinga tam, kad būtų galima geriau save prižiūrėti. Tai geriausia atlikti turint tiesioginį priėjimą prie savo medicininių įrašų (ligos istorijos). Kadangi išsivysčiusių valstybių strategija yra leisti naudotis pacientams sukurtais ESĮ (JAV tokia nacionalinė strategija turi pavadinamą PCASSO – „Patient Centered Access to Secure Systems Online“), tai ši sveikatos apsaugos IS sritis turi galimybių ateityje tobulėti. Tačiau praktiškai realizavus tokius sumanymus, kyla įvairių sunkumų. Pasaulyje yra žinoma, kokios pasekmės atsitinka tinkamai neapsaugojus tokių sistemų, kurios sujungtos su internetu (45). Tokiu atveju reikia stebėti kiekvieną, kuris jungiasi ir naudojasi ESĮ. Tam reikia didelių investicijų.
Kompiuterinės sistemos, kurios pagerina rūpinimąsi pacientais ir sumažina išlaidas, nepanaudojamos iki galo, jeigu gydytojai nesinaudoja visomis jų teikiamomis galimybėmis. O kaip rodo apklausos, taip neretai atsitinka. Pagal jų rezultatus ligoninėse medicinos personalas dažniausiai naudojasi elektroniniais įrašais tam, kad gautų reikiamos informacijos apie pacientą. Žymiai mažiau jų tą informaciją įveda, kiti linkę ją įvesti savo kabinete labiau negu palatoje. Kitaip tariant, sistema panaudojama perpus mažiau negu iš pradžių planuojama ją panaudoti. Galimos to priežastys yra: reikalingų kompiuterių stygius, popierinių dokumentų elastingumas bei vietinis pasipriešinimas naujovėms.
Taigi pirmas žingsnis diegiant ESĮ ir įrangą, kuri reikalinga jiems išnaudoti, yra padaryti, kad gydytojai jaustųsi patogiai naudodamiesi kompiuteriais, kitaip tariant, pasiekti tokį lygį (kas dažnai yra labai sunku IS analitikams), kad jie norėtų jais naudotis. Todėl būtina kad patys gydytojai domėtųsi sveikatos apsaugos IS projektavimu.
Daug laiko sąnaudų, diegiant sistemas, reikalauja medicinos personalo apmokymai. Nors kuo toliau, tuo šis uždavinys darosi lengvesnis, nes vis daugiau žmonių savo gyvenime ima naudoti IT.
Įstaigos veiklos sėkmė priklauso nuo to kiek procentų sistemos, paskirtoms medicininėms užduotims atlikti, išnaudoja atsakingi asmenys. Todėl IS išnaudojimo efektyvumui padidinti sugalvojami įvairūs sprendimai. Pavyzdžiui, gydytojams kurie nenori įvedinėti medicininės informacijos kompiuteriais, pateikiami nustatytos formos blankai, kuriuos užpildžius, vėliau galima nuskaityti specialiais elektroniniais įrengimais. Tokiu atveju duomenys vis tiek patenka į kompiuterį.
IT vis labiau skverbiasi į kiekvieno žmogaus buitį. Ta kryptimi dabar eina ir sveikatos apsaugos IT, taigi galima sakyti, kad nenorintys jomis naudotis bus priversti tai daryti, nes nebus kitos išeities.
Tokios sveikatos apsaugos IS užtikrinančios efektyvesnį paciento gydymą įgyvendinamos pragramiškai. Be to jos susiejamos su ESĮ, kuriuose sukaupta visa paciento ligos istorija ir pateiktos specialios atžymos apie jo sveikatos būklę. Kadangi dauguma šiuolaikinių sveikatos priežiūros įstaigų jau turi veikiančius ESĮ, tai papildyti juos gydytojui sprendimą padedančiomis priimti programomis nereikia daug lėšų.
Ateityje tokios programos turės daugiau funkcijų. Joms gali būti paskirtas vaidmuo pačioms priimti sprendimus dėl paciento gydymo, o medicininis personalas turės juos įgyvendinti. Be abejonės tokio pobūdžio sveikatos apsaugos IS yra plačiai kuriamos, bet jos dar turi daug neišnaudotų resursų.
Įvairūs darbai visame pasaulyje atspindi, kad IT ir IS tampa vis labiau pritaikytos kokios nors vienos medicinos krypties poreikiams tenkinti (chirurgijai, psichologijai, terapijai, onkologijai, endoskopijai, rentgenologijai ir t.t.).
1.3 Sveikatos informacinių sistemų perspektyvos Lietuvoje
Kaip buvo minėta anksčiau, pasaulyje egzistuoja daug pilnai funkcionuojančių IS. Panašiai galima pasakyti ir apie Lietuvą, tačiau jų kiekis priklauso nuo esančio poreikio, o jis atsiranda palaipsniui, įsitikinus IS sveikatos priežiūroje svarba.
Lietuvoje egzistuoja įvairioms sritims skirtos IS. Iš jų yra ir sveikatos apsaugai skirtos IS. Šios srities informacinių sistemų šiuo metu nėra daug. Kol kas Lietuvoje medicinos sektorius yra iš tų, kurie labai lėtai kompiuterizuojami. Čia daug ką lemia valstybės politika, nes didžiosios šalies sveikatos apsaugos įstaigos (poliklinikos ir ligoninės) priklauso valstybei. Pasaulyje šiuo metu sveikatos apsaugoje panaudojamos naujos pažangios IT. Siekiama, kad gydytojai darbo vietoje turėtų kompiuterį. Užsienyje sveikatos kompiuterizuotas IS stengiamasi pilnai išnaudoti.
Analizuojant IT plėtimosi tendencijas Lietuvoje, pateikiama daug žinių apie IT (kompiuterių ir interneto) paplitimą tarp šalies gyventojų. Teigiama, kad 2003 m. internetu reguliariai naudojosi apie 13 % Lietuvos gyventojų. Pateiktoje medžiagoje analizuojami gyventojų poreikiai (kas yra labai svarbu tiriant informacinių sistemų rinką). Daug dėmesio skiriama viešųjų elektroninių paslaugų teikimui. Jos atlieka svarbų vaidmenį teikiant informacijos (ir kitą naudingą) pagalbą gyventojams. Aišku, kad viešąsias elektronines paslaugias reikia diegti ir geriausia, kad jos būtų nemokamos. Iš viso stalo ar nešiojamus kompiuterius 2007 metų pradžioje savo namuose turėjo 43 proc. šalies gyventojų. Šių metų pradžioje didelė dalis Lietuvos gyventojų turimų kompiuterių buvo prijungti prie interneto - net 7 iš 10 visų kompiuterių turėjo interneto ryšį. Internetu naudojasi apie 40 proc. gyventojų (15).
Ataskaitose sveikatos apsaugos sektorius atskirai nenagrinėjamas. Jam galioja bendri visoms valstybės sritims tinkantys principai. Visas Lietuvoje egzistuojančias sveikatos kompiuterizuotos IS pagal jų struktūrą, turinį ir paskirtį galima skirstyti į tris grupes.
Pirmai grupei galima priskirti WWW projektus. Kaip buvo minėta anksčiau jie yra labiausiai paplitę, nes reikalauja minimalaus darbo įnašo. Bet WWW projektų pliusas yra tas, kad jie turi neribotą potencialą ir juos galima lengvai tobulinti. Jų dydis priklauso nuo kūrėjo ir daug pasistengus tokius darbus galima plačiai išvystyti. Tokio, internetinių svetainių (dažnai pateikiamų su įvairiomis duomenų bazėmis), pavidalo projektai dažniausiai skirti teikti specializuotą informaciją žmonėms. Taip pat jie gali būti skirti informaciją gydytojams teikti arba vienyti įvairių organizacijų narius.
Antra grupė - tai specializuota programinė įranga. Ji dažnai skirta specifiniams poreikiams tenkinti. Taikomosioms programoms sukurti reikia daugiau žinių. Todėl jas projektuoja programuotojai, išmanantys sudėtingas programavimo
technologijas. Dažnai programinė įranga egzistuoja kartu su trečia IS grupe, apie kurią rašoma toliau.
Trečia Lietuvoje egzistuojančių IS grupė tai kompleksinės sveikatos apsaugos IS. Jos sudarytos iš daugelio sudedamųjų dalių, kurioms sukurti atitinkamai reikia daug laiko. Šios grupės sistemos yra sudėtingesnės lyginant su kitomis dvejomis grupėmis. Joms projektuoti jau reikia specialių žinių. Kompleksines IS kuria projektuotojai ir daug darbų vykdytojų (programuotojai, telekomunikacijų inžinieriai, medicinos darbuotojai, analitikai, duomenų bazių kūrėjai, vartotojai ir kiti įvairių sričių specialistai – priklausomai nuo IS dydžio), kurie gerai išmano savo sritį. Ši sveikatos apsaugos IS grupė išsiskiria tuo, kad ji dažniausia skirta medicinos specialistų darbui lengvinti. Dėl to informacija apie šias IS paprastiems žmonėms dažniausiai neteikiama ir sunku rasti daugiau medžiagos apie tokias pilnai išvystytas lietuviškas sveikatos IS (15).
Lietuvos SAM inicijuota informatikų, gydytojų ir sveikatos vadybininkų kartu su užsienio konsultantais darbo grupė 2003 m. parengė, tačiau jis nebuvo priimtas. Todėl, kuriant Nacionalinį eSveikatos projektą 2005 m., buvo remtasi šios Nacionalinės e-sveikatos strategijos projekto nuostatomis (47). Elektroninės sveikatos strategijos tikslas pakeisti fragmentišką ir prastai organizuotą informacijos ir komunikacinių technologijų plėtrą sveikatos sistemoje nuosekliais, racionaliais ir koordinuojamais veiksmais. Strategija skatins ieškoti bendrų ir optimalių visai sveikatos sistemai el. sveikatos sprendimų, kurie, didins sveikatos sistemos funkcionavimo efektyvumą, padės įgyvendinti Lietuvos sveikatos programoje numatytus pagrindinius tikslus - apsaugoti gyventojus nuo ligų ir sužalojimų kasdienėje gyvenamojoje ir darbo aplinkoje bei užtikrinti kokybišką gydymą ir paslaugų prieinamumą su sveikatos problemomis susidūrusiems gyventojams. El. sveikatos strateginiai tikslai:
1. Pagerinti gyventojų prieigą prie suprantamos ir kokybiškos informacijos apie sveiką gyvenimo būdą ir pavojus sveikatai.
2. Greičiau pacientams suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei pagerinti prieigą prie suprantamos ir kokybiškos informacijos apie ligas ir gydymą.
3. Pagerinti medicinos personalo kompetenciją bei greitą prieigą prie patikimos ir visapusiškos informacijos apie pacientą ir efektyvių
sprendimų pagrindimo priemonių bei išvystyti keitimosi informacija su kitomis įstaigomis sistemą.
4. Pagerinti vadovų ir administratorių galimybes gauti patikimą informaciją valdymui ir planavimui
Prioritetinės kryptys: informacinių technologijų plėtra efektyviam skubios medicininės pagalbos sistemos funkcionavimui užtikrinti; pirminės sveikatos priežiūros grandyje; antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros grandyse; ligų prevencijos, visuomenės sveikatos ir finansų valdymo srityje
SAM iniciatyva pradėtas įgyvendinti eSveikatos paslaugų projektas. I etapas apima Nacionalinio branduolio sukūrimą, pirminio lygio ir antrinio ambulatorinio lygio paslaugų informacijos ir bendradarbiavimo telekomunikacinio poreikio funkcijų įgyvendinimą ir laboratorinės informacijos šiems lygiams poreikio įgyvendinimą. Nacionalinis branduolys - tai elektroninė Lietuvos pacientų duomenų bazė ir technologiniai dalykai skirti informacijos mainams. II etape bus įgyvendintos ligoninių informacinių sistemų bei valstybinio sveikatos sistemos valdymo priemonės.
Išsivysčiusiose šalyse daug dėmesio ir lėšų skiriama IT ir sveikatos IS vystymui ir tobulinimui. Jos panaudojamos ligonėse ir poliklinikose taikant: elektronines pacientų ligos istorijų duomenų bazes, elektronines pacientų registravimo sistemas, pacientų eilių valdymo įrangą, nuotolinę mediciną pacientų būklės stebėjimui ir gydymui (kartais netgi operavimui), įvairias mokymuisi skirtas priemones. Lietuvoje jau sukurta nemažai sveikatos apsaugos klausimams skirtų interneto svetainių, neblogai veikia sveikatos draudimo, vaistų apskaitos sistemos, diegiama pacientų registravimo sistema ir kt. Lietuvoje mažai padaryta aprūpinant šiuolaikinėmis IS gydytojus praktikus, siekiant palengvinti (automatizuoti) jų darbą, išvengti diagnostikos klaidų ir spręsti pacientų slaugos klausimus. Todėl svarbu nagrinėti:
• ESĮ kūrimo galimybes,
• ligoninių ir poliklinikos gydytojų aprūpinimo šiuolaikinėmis IT galimybes,
Ateityje sveikatos apsaugos IS turėtų daugėti. Tačiau kaip sparčiai jos atsiras priklausys nuo jų poreikio, t.y. nuo įvairių medicinos specialistų supratimo apie būtinybę dirbti kompiuteriu. Be to įtakos IS vystymosi spartai gali turėti ir vyriausybės priimami atitinkami įstatymai. IT sparčiai tobulėja ir vis daugiau žmonių jas pritaiko įvairiose srityse.
Tyrimo metu apklausti VšĮ KMUK Konsultacinės poliklinikos registratūroje 2008 metų kovo mėnesį apsilankę pacientai. 2007 m. kiekvieną mėnesį VšĮ KMUK konsultacinėje poliklinikoje apsilankydavo apie 50000 pacientų. Norint nustatyti tiriamųjų pacientų imties dydį pasirinktas 4,97 procentų tikslumas ir 95 procentų patikimumas. Imties dydis apskaičiuotas pagal formulę:
NS z N S z
n
2 2 2 2 2 ) 1 1 ( − ×∆ + × ×=
– čia N=50000 – generalinės aibės dydis, Z=1,96 – koeficientas iš Stjudento pasiskirstymo lentelių esant 95 proc. patikimumui, ∆(delta)=4,97 – leistinas netikslumas, tai yra skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės aibės vidurio, S – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis: ) 100 ( p p S = × −
– čia p – tiriamos savybės konkrečios reikšmės laukiamas pasirodymo santykinis dažnis išreikštas procentais.
Pagal nurodytas formules buvo paskaičiuotas tiriamųjų imties dydis – 330 pacientų.
Žvalgomajam tyrimui atlikti buvo apklausta 30 pacientų. Šio tyrimo pagalba buvo išsiaiškinta, ar respondentams pateikti klausimai yra suprantami. Po anoniminės žvalgomosios pacientų apklausos anketos buvo koreguotos.
Anketa buvo sudaryta remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros šaltiniais (1 priedas). Tiriamiesiems pateiktoje anketoje buvo 30 klausimų apie informacinių technologijų taikymą sveikatos priežiūroje, poliklinikos darbo organizavimo bei pacientų pasitenkinimo teikiamomis registratūroje paslaugomis aspektus.
Anketos buvo įteiktos 330 pacientų, kurie kreipėsi į polikliniką. Tyrimo metu vieną mėnesį kiekvieną darbo dieną šio darbo tyrėjas iš ryto tarp 8-9 val. ir po pietų tarp 13-14 val. įteikdavo 16-17 anketų tuo laiku apsilankiusiems registratūroje ir laukiantiems prie gydytojo kabineto pacientams. Konfidencialumui užtikrinti pacientų buvo prašoma užpildytas anketas įmesti į specialiai šiai apklausai paruoštas dėžes.
Iš pacientams pateiktų 330 anketų buvo gražinta 250 anketų (atsako dažnis – 75,8 proc.). Trys anketos buvo netinkamai užpildytos. Duomenų analizei naudotas SPSS 13.0 statistinės analizės paketas.
Buvo analizuotos 247 respondentų anketos, 55,1 proc. vyrų ir 44,9 proc. moterų. Respondentų amžius – nuo 17 iki 68 metų, amžiaus vidurkis - 43,0 ± 24,9. Daugiau nei pusės respondentų (55,9 proc.) gyvenimo vieta yra miestas, 34,0 proc. – kaimas, 10,1 proc. nurodė atsakymo variantą „kita“. Pusė dalyvavusių tyrime (50,2 proc.) yra vedę (ištekėję), 23,5 proc. – viengungiai, 10,5 proc. – išsiskyrę, o 15,8 proc. – našliai. Didžioji dalis dalyvavusių tyrime (81,7 proc.) yra dirbantys, 8,9 proc. – pensininkai, 5,3 – moksleiviai ar studentai ir 4,1 proc. – bedarbiai.
Beveik trečdalis dalyvavusių tyrime (31,6 proc.) respondentų yra įgiję aukštąjį, ketvirtadalis (25,5 proc.) - aukštesnįjį išsilavinimą, 28,8 proc. – vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą (1 pav.).
13,4% 10,1% 31,6% 15,4% 3,2% 25,5% 0,8%
pradinis nebaigtas vidurinis
vidurinis spec. vidurinis
aukštesnysis nebaigtas aukštasis
aukštasis
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.).
Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ²) kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls). Ryšiui tarp kintamųjų nustatyti, kuomet kiekvieno kintamojo požymių yra daugiau nei du, vertintas Kendall tau-b (esant vienodam požymių skaičiui eilutėse ir stulpeliuose) arba Kendall tau-c ryšio (esant bet kokiam požymių skaičiui eilutėse ir stulpeliuose) stiprumo matas. Kai Kendall tau koeficiento reikšmė teigiama (nuo 0 iki 1), tai rodo teigiamą ryšį tarp tiriamų požymių, neigiama šio koeficiento reikšmė (nuo 0 iki -1) rodo neigiamą ryšį. Kuo koeficiento reikšmė artimesnė 1, tuo ryšys tarp tiriamų požymių stipresnis.
Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p (p<0,05 – statistiškai reikšminga, p<0,01 – labai reikšminga, p<0,001 – ypač
reikšminga).
Diagramos ir lentelės parengtos Microsoft Excel 2003 programa.
3.1 Pacientų informuotumas ir nuomonė apie sveikatos priežiūroje taikomas informacines technologijas
Kompiuterizuotos darbo vietos, įrengti eilių reguliavimo aparatai, nukreipiantys konsultuotis pacientų srautus, sudaryta galimybė pacientams registruotis ne tik telefonu, bet ir internetu, elektroninių paciento įrašų diegimas ir kt. – visa ši IT komponentų visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti ir skleisti ambulatoriniame pacientų registravimo procese. Moderniai įrengtos tiriamos poliklinikos registratūroje visus IT komponentus gali ne tik pamatyti, bet ir pasinaudoti jų teikiama nauda atvykę pacientai.
Sveikatos priežiūros įstaigų veikloje taikomų IT pagalba tikimasi patenkinti pacientų lūkesčius, sumažinti pacientų eiles, užtikrinti konfidencialumo principą.
Sudėtinga įvertinti pacientų informuotumą apie sveikatos priežiūroje taikomas IT, tačiau modernėjant sveikatos priežiūrai, tą daryti būtina. Anketoje pacientai buvo paprašyti išvardinti, kokie komponentai sudaro IT. Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Dauguma pacientų tvirtino, jog IT sudaro visa tai, kas susiję su kompiuterių naudojimu (98,4 proc.), internetu (84,3 proc.), elektronine pacientų registravimo sistema (78,3 proc.) (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų informuotumas apie informacines technologijas
Informacinių technologijų komponentai Respondentų skaičius, proc.
1) visa tai, kas susiję su kompiuterių naudojimu
98,4
2) internetas 84,3
3) elektroninė pacientų registravimo sistema 78,3
4) elektroninis eilių valdymas 75,3
5) telemedicina 22,7
6) nežinau 1,3
Anketoje pacientams pateiktas klausimas apie IT reikalingumą sveikatos priežiūroje (2 lentelė). Galima buvo pažymėti kelis atsakymo variantus. Daugiau nei trečdalis respondentų (33,4 proc.) teigė, jog IT sveikatos priežiūroje reikalingos pacientų
lūkesčių patenkinimui, paslaugų kokybės, darbo organizavimo gerinimui, gautos informacijos apie pacientą kaupimui ir analizei.
2 lentelė. Respondentų nuomonė apie informacinių technologijų sveikatos priežiūros įstaigose reikalingumą
Kam , Jūsų manymu, reikalingas informacinių technologijų taikymas sveikatos priežiūroje?
Respondentų skaičius, proc.
1) pacientų lūkesčių patenkinimui 33,4
2) paslaugų kokybės gerinimui 29,3
3) darbo organizavimo gerinimui 25,3
4) gautos informacijos apie pacientą kaupimui ir analizei
23,5
5) nežinau 13,7
Daugiau nei du trečdaliai pacientų (69,5 proc.) teigė, jog jie sutinka, kad poliklinikoje panaudojamos visos IT galimybės, 29, 1 proc. – dalinai sutinka, 1,4 proc. nežinojo.
Daugiau nei 49,0 proc. pacientų tvirtino, jog namuose turi kompiuterį, 41,0 proc. teigė, jog naudojasi internetu. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp turinčių kompiuterius ir tvirtinimo, jog informacinės technologijos reikalingos pacientų lūkesčių patenkinimui nerasta.
Apibendrinant galima teigti, kad daugumos pacientų nuomone, informacines technologijas sudaro visa tai, kas susiję su kompiuterių naudojimu, internetu, elektronine pacientų registravimo sistema. Daugiau nei trečdalis respondentų teigė, jog informacinės technologijos sveikatos priežiūroje reikalingos pacientų lūkesčių patenkinimui, paslaugų kokybės, darbo organizavimo gerinimui, gautos informacijos apie pacientus kaupimui ir analizei. Daugiau nei du trečdaliai pacientų sutiko, kad poliklinikoje panaudojamos visos informacinių technologijų galimybės.
3.2 Pacientų nuomonė apie elektroninę pacientų registravimo sistemą poliklinikoje
Vykdant anketinę apklausą tiriamoje poliklinikos registratūroje buvo įdiegta moderni elektroninė pacientų registravimo sistema: eilių valdymo įrenginys ir
kompiuterizuotos pacientus aptarnaujančių registratūros darbuotojų darbo vietos, galimybė užsiregistruoti telefonu, internetu ir atvykus tiesiogiai ir pan. Visa tai yra IT komponentai, kuriais gali naudotis kiekvienas pacientas, atvykęs į polikliniką.
Anketoje pacientams pateiktas klausimas, ar juos tenkina elektroninė pacientų registravimo sistema tiriamoje įstaigoje. Daugelis apklaustųjų pacientų (92,7 proc.) tvirtino, jog yra patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema poliklinikoje (2 pav.).
39,3% 6,9% 0,4%
53,4%
labai patenkinti patenkinti vidut. patenkinti nepatenkinti
2 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal nuomonę apie elektroninę pacientų registravimo sistemą.
Anketoje pacientams pateiktas klausimas „Kaip registratūros darbuotojai naudodami elektroninę pacientų registravimo sistemą galėtų geriau patenkinti Jūsų lūkesčius?“ (3 lentelė). 36,0 proc. pacientų pasirinko daugiau nei vieną iš šešių pateiktų atsakymo variantų, todėl bendras atsakymų skaičius viršija 100 proc. Trečdalis respondentų (30,4 proc.) teigė, jog registratūros darbuotojai, naudodami elektroninę registravimo sistemą daugiau laiko galėtų skirti bendravimui su pacientu, panaši dalis apklaustųjų teigė, jog registratūros darbuotojai patenkintų jų lūkesčius, teikdami daugiau registravimo telefonu paslaugų.
3 lentelė. Respondentų nuomonė, kaip registratūros darbuotojai naudodami kompiuterinę registravimo sistemą galėtų geriau patenkinti jų lūkesčius
kompiuterinę registravimo sistemą galėtų geriau
patenkinti Jūsų lūkesčius? proc.
Daugiau dėmesio skirdami bendravimui 30,4
Daugiau teikdami registravimo telefonu paslaugų 28,3
Gaudami didesnį atlyginimą 24,3
Sumažinus dokumentacijos tvarkymą 23,5
Prailginus pacientų aptarnavimo laiką 22,7
Sumažinus aptarnaujamų pacientų skaičių 9,3
74,0 proc. pasirinkusių įstaigą su šeimos gydytojo rekomendacija ir 57,5 proc. pasirinkusių įstaigą dėl kitų priežasčių pacientų teigė, jog juos tenkina registravimo pas gydytoją tvarka (χ2 = 6,047, lls = 2, p < 0,05).
Didžioji dalis pacientų nurodė, jog yra labai patenkinti ar patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema šioje gydymo įstaigoje, nors statistiškai reikšmingai didesnė dalis pacientų pasirinkusių įstaigą, parekomendavus ją šeimos gydytojui (68,0 proc.) nei pasirinkusių dėl kitų priežasčių (45,2 proc.) teigia, jog yra patenkinti, o didesnė dalis pasirinkusių įstaigą dėl kitų motyvų (16,4 proc.) nei atvykusių parekomendavus šeimos gydytojui (3,0 proc.) yra vidutiniškai patenkinti elektronine registravimo sistema (χ2 = 14,672, lls = 3, p < 0,01) (3 pav.).
38,4 28,0 45,2* 68,0 16,4* 3,0 1,0 0 10 20 30 40 50 60 70 P ac ie nt ų sk ai či us , p ro c.
labai patenkinti patenkinti vidut.patenkinti nepatenkinti
Atvyko dė l įvairių motyvų
Atvyko, pare kome ndavus še imos gydytojui
3 pav. Respondentų skaičius (proc.) pagal įstaigos pasirinkimo motyvus ir pasitenkinimą elektronine registravimo sistema
Didesnė dalis pacientų, kurie tiriamoje gydymo įstaigoje lankėsi bent kartą per paskutinius metus (28,0 proc.) lyginant su nesilankiusiais per paskutinius metus pacientais (15,1 proc.) tvirtino, jog registratūros darbuotojai, naudodami elektroninę registravimo sistemą galėtų geriau patenkinti pacientų lūkesčius, nes sumažėtų dokumentacijos tvarkymas (χ2 = 5,139, lls = 1, p < 0,05).
Beveik du trečdaliai pacientų (59,9 proc.) teigė, jog juos tenkina registravimo pas gydytoją tvarka, 39,7 proc. – dalinai tenkina, o 0,4 proc. – netenkina.
Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių pacientų (54,3 proc.) nurodė, jog jie pas gydytoją užsiregistravo telefonu, 32,9 proc. tvirtino, jog tai jie padarė atvykę, o 15,7 proc. teigė, jog užsiregistravo internetu.
Įdiegus modernų eilių valdymo įrenginį, buvo tikėtasi, kad sutrumpės pacientų eilės. Didžioji dalis respondentų teigė, jog registratūroje jiems tenka laukti iki 20 min, keliolika respondentų nurodo, jog jie registratūroje laukia ilgiau, 13,8 proc. laukti netenka (4 pav.). 25,5 28,3 22,7 5,74,0 13,8 5-10 min 10-15 min 15-20 min 20-25 min
nuo 25 min ir daugiau netenka laukti
34,8 proc. respondentų nurodo, jog per paskutinius metus šioje gydymo įstaigoje nesilankė nė karto, 24,9 proc. – lankėsi kartą per metus, 11,3 proc. – įstaigoje lankosi keletą ar daugiau kartų per metus, 10,5 proc. – keletą ar daugiau kartų per pusmetį, 8,5 proc. respondentų teigia įstaigoje besilankantys kartą per pusmetį, 5,7 proc. – kartą per mėnesį, o 3,2 proc. – keletą ir daugiau kartų per mėnesį.
Apibendrinant galima būtų teigti, kad daugelis apklaustųjų pacientų tvirtino, jog yra patenkinti elektronine pacientų registravimo sistema poliklinikoje. Trečdalis respondentų teigė, jog registratūros darbuotojai, naudodami elektroninę registravimo sistemą daugiau laiko galėtų skirti bendravimui su pacientu. Didžioji dalis respondentų teigė, jog registratūroje jiems tenka laukti iki 20 min, keliolika respondentų nurodo, jog jie registratūroje laukia ilgiau, 13,8 proc. laukti netenka.
3.3 Pacientų pasitenkinimas registratūroje teikiamomis paslaugomis ir požiūris į informacinių technologijų taikymo reikalingumą
IT gali palengvinti ne tik sveikatos priežiūros specialistų darbą, efektyviau panaudoti lėšas, bet ir pagerinti pacientų pasitenkinimą paslaugų kokybe (15). Darbe buvo vertintas tiriamos poliklinikos modernioje registratūroje besilankančių pacientų pasitenkinimo registratūroje teikiamomis paslaugomis ryšys su požiūriu į įstaigoje taikomas IT.
Registratūroje pritaikius IT, buvo tikimasi, jog pacientai bus patenkinti registratūros teikiamomis paslaugomis.
74,5 proc. apklaustųjų pacientų nurodė, jog jie yra patenkinti registratūros paslaugomis, 25,5 proc. – mažiau patenkinti (5 pav.).
74,5 proc. 25,5 proc.
Patenkinti registratūros paslaugomis Mažiau patenkinti
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą registratūros paslaugomis.
Anketas pildę pacientai atsakė į klausimą ar juos tenkina registratūros darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis patenkintų registratūros darbu pacientų (62,0 proc.) nei mažiau patenkintų (15,9 proc.) nurodo, jog jie yra patenkinti registratūros darbuotojo kvalifikacija ir kompetencija, o didesnė dalis mažiau patenkintų pacientų (84,1 proc.) lyginant su patenkintais (38,0) teigia, jog darbuotojų kvalifikacija ir kompetencija juos tenkina dalinai (χ2 = 39,868, lls = 1, p < 0,001). Didesnės dalies patenkintų registratūros darbu pacientų (68,5 proc.) nei mažiau patenkintų (9,5 proc.) pacientų nuomone, registratūros darbuotojas visada įdėmiai juos išklauso, o didesnės dalis mažiau patenkintų (90,5 proc.) nei patenkintų (31,5 proc.) pacientų manymu, registratūros darbuotojas juos išklauso tik kartais (χ2 = 65,557, lls = 1, p < 0,001). 73,4 proc. patenkintų ir 9,5 proc. mažiau patenkintų registratūros darbu pacientų nurodo, jog registratūros darbuotojas visada suprantamai paaiškina jiems rūpimus klausimus, 26,6 proc. patenkintų ir 90,5 proc. mažiau patenkintų pacientų nuomone, registratūros darbuotojas paaiškina tik kartais (χ2 = 78,090, lls = 1, p < 0,001).
Panaši dalis patenkintų (62,0 proc.) bei mažiau patenkintų (74,6 proc.) respondentų teigia, jog registratūroje jiems buvo sudarytos sąlygos pasirinkti gydytoją, tačiau statistiškai reikšmingai didesnė dalis mažiau patenkintų (17,5 proc.) nei patenkintų (2,7 proc.) nurodo, jog sąlygų pasirinkti gydytoją registratūroje nebuvo, o 35,3 proc. patenkintų ir 7,9 proc. mažiau patenkintų nuomonės dėl gydytojo pasirinkimo neturėjo (χ2 = 29,322, lls = 2, p < 0,001).
Statistiškai reikšmingi skirtumai lyginant pacientų grupes pagal pasitenkinimą registratūros paslaugomis (patenkinti ir mažiau patenkinti) nustatyti pagal demografinius duomenis, t.y. pacientų šeimyninę padėtį, socialinę padėtį bei išsilavinimą.
Didesnė dalis ištekėjusių ar vedusių teigia, jog yra patenkinti registratūros paslaugomis (55,4 proc.), nei netekėję ar nevedę (34,9 proc.), o didesnė dalis našlių yra mažiau patenkinti (23,8 proc.) nei patenkinti (13,0 proc.) registratūros paslaugomis (χ2 = 8,691, lls = 3, p < 0,05) (6 pav.). 55,4* 34,9 13,0* 23,8 21,7 28,6 9,8 12,7 0 10 20 30 40 50 60 R es po nd en tų s ka ič iu s, p ro c.
Ištekėję/Vedę Našliai Viengungiai Išsiskyrę
Pate nkinti Mažiau pate nkinti
* p < 0,05, lyginant patenkintus ir mažiau patenkintus
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą registratūros darbu ir šeimyninę padėtį.
Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp respondentų grupių pagal pasitenkinimą registratūros teikiamomis paslaugomis nustatyti lyginant juos pagal socialinę padėtį. Patenkintų registratūros darbu pacientų grupėje didesnė dalis respondentų yra dirbantys (86,3 proc.) lyginant su mažiau patenkintų grupe (68,3 proc.). Tačiau didesnė dalis pensininkų ir bedarbių yra mažiau patenkintų nei patenkintų registratūros darbu respondentų grupėje (χ2 = 12,813, lls = 3, p < 0,01) (7 pav.).
