TERMOGRAFINIO TYRIMO REIKŠMĖ NUSTATANT KRŪTIES VĖŽĮ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS RADIOLOGIJOS KLINIKA

Karolina Stasiukynaitė VI kursas 27 grupė

TERMOGRAFINIO TYRIMO REIKŠMĖ NUSTATANT

KRŪTIES VĖŽĮ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof. dr. Vincentas Veikutis

Darbo konsultantas: Prof. dr. Algidas Basevičius

1 TURINYS

8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

Uždaviniai: ... 11 9 LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 9.1 Epidemiologija ... 12 9.2 Anatomija ... 12 9.3 Klinika ... 12 9.4 Diagnostika ... 12

10 TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14

11 REZULTATAI IR REZULTATŲ APTARIMAS ... 16

Rezultatai ... 16

Rezultatų aptarimas ... 16

12 IŠVADOS ... 21

2 SANTRAUKA

Termografijos tyrimo reikšmė nustatant krūties vėžį

Tyrimo tikslas: Įvertinti termografinio tyrimo galimybes nustatyti vėžinius pakitimus

krūties audiniuose

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti sveikos ir krūties vėžio pažeistos krūties temperatūrinius skirtumus; 2. Nustatyti ryšį tarp termografinio tyrimo rezultatų ir klinikopatologinių faktorių; 3. Įvertinti termografinio tyrimo tikslumą, specifiškumą ir jautrumą;

Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 160 moterų, kurio buvo tirtos ir gydytos LMSUL KK

radiologijos ir krūtų chirurgijos skyriuose nuo 2015 iki 2017 metų. Duomenys surinkti pagal atmetimo kriterijus. Vieną dieną prieš operaciją atliktas termografinis krūtų tyrimas, vertinti temperatūros pokyčiai apimtose srityse, su termokamera “ThermaCAM P640” (FLIR Systems, USA). Stastistinė duomenų analizė atlikta: kiekybinio požymio, netenkinančio normaliojo skirtinio sąlygų, reikšmės keliose nepriklausomose grupėse naudojant neparametrinį Kruskal-Wallis kriterijų, o dviejose nepriklausomose grupėse – neparametrinį Mano Vitnio U kriterijų. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant X2 _{požymių nepriklausomumo kriterijus.}

Skirtumai statistiškai reikšmingi, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p) buvo mažesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (a = 0,05).

Rezultatai: Amžiaus vidurkis - 59,5 metų. I stadijos augliai sudarė 53,8 proc. IIA – 22,5 proc., kiti 6,2 proc. Patikrinus grupių pasiskirstymą pagal normalųjį skirstinį, duomenys tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) Palyginus visas grupes tarpusavyje atlikus nepriklausomų imčių

Kruskal-Wallis testą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,034).

Termografijos jautrumas – 41,88 proc., specifiškumas – 81,25 proc. ir tikslumas 61,56 proc. Termografiškai vertintų nuotraukų rezultatus išskirsčius pagal histologinius tipus ir palyginus teisingai teigiamų ir klaidingai neigiamų atvejų pasiskirstymus statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p=0,246).

Išvados:

1. Patvirtintų sveikų krūtų grupės, patvirtintų auglių grupės, termografiškai sveikų krūtų grupės ir termografinių pakitimų grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė, naudojant Mano Vitnio U testą (p=0,342).

2. Patvirtintų auglių ir patvirtintų sveikų krūtų grupėse temperatūra statistiškai reikšmingai nesiskyrė ir pergrupavus pagal termografiškai įtartų auglių ir neįtartų - skirtumas nebuvo rastas.

3. Vertinant termografijos nuotraukas klaidingai neigiamų diagnozių skaičius statistiškai reikšmingai viršija teisingai teigiamų diagnozių skaičių (p < 0,05).

4. Termografijos jautrumas – 41,88 proc., specifiškumas – 81,25 proc. ir tikslumas 61,56 proc.

5. Klaidingai teigiamų ir teisingai neigiamų atsakymų skaičius nesiskyrė priklausomai nuo naviko piktybiškumo lygio.

3 SUMMARY

Thermography significance of detecting breast cancer

Aim of the study: To evaluate the ability of thermography to detect cancerous changes in

breast tissue

Objectives:

1. Determine the difference in breast temperature in healthy and by cancer affected breast;

2. To establish the relationship between the results of the thermographic examination and the clinicopathological factors;

3. To evaluate the accuracy, specificity and sensitivity of a thermography;

Methods: In this study were involved 160 women, investigated in clinic of radiology and

performed surgical treatment in breast surgery department of LUHS clinical hospital in period of 2015 – 2017. Data was collected according to the rejection criterion. Thermographical examination was performed one day before surgery using thermal camera “ThermaCAM P640” (FLIR Systems, USA). Starch data analysis was performed by next: nonparametric Kruskal – Wallis criterion in few independent groups and the non-parametric Mann Whitney U criterion in two independent groups. The homogeneity of the comparative value of the qualitative character of distribution groups to ensure the application of the X

2 _{show signs of independence. Differences were statistically significant, when the estimated significance}

level (p-value) was less than the chosen significance level (a = 0.05).

Results: The average age of patients were 59.5 years. Phase I tumors accounted for 53.8 proc.,

Thermography results of the comparison of the histological types shows that fairly positive and false negative cases do not have statistically significant difference (p = 0,246).

Conclusions:

1. Whole group, approved the breast tumor group, approved by the thermography group and the thermography of the healthy breast lesions did not differ between the groups statistically significantly. 2. Breast tumor group and healthy breast group had no statistically significant difference in temperature neither did result while regrouped accordingly to thermography healthy and with tumor groups.

3. The evaluation of thermography data shows what false negative diagnoses a statistically significant excess of the correct number of positive diagnoses (p. < 0.05).

4. The sensitivity of thermography - 41.88%, specificity and accuracy accordingly 81.25%-61.56%, 5. False positive and correct negative number of answers did not differ depending on the malignancy level of the tumor.

4 INTERESŲ KONFLIKTAS

5 BIOETIKOS LEIDIMAS

6 SANTRUMPOS

EU - Europos sąjunga Gyv. -gyventojų

LR - Lietuvos Respublika

SAM - sveikatos apsaugos ministerija Proc. - procentai

MG - mamografija

UG - ultragarsinis tyrimas

MRT - magnetinio rezonanso tomografija

ACS (American cancer society) - Amerikos vėžio draugija IR - ifraraudonieji spinduliai

7 ĮVADAS

Krūties vėžys dažniausia moterų mirties priežastis iš navikinių susirgimų, globalinės vėžio statistikos duomenimis. Geriausiai problemos aktualumą padeda suvokti skaičiai: sergamumas (per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis) nuo 2001 iki 2012 metų pakito nuo 68,21 iki 94,69 x100000 mot. (1 pav.) Kitas svarbus rodiklis - ligotumas (bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu (dažniausiai metų gale) tai pačiais metais kito sekančiai: nuo 466,52 iki 839,54 atvejų x100000 moterų [1].

Temos naujumas ir aktualumas: nepaisant kylančių sergamumo ir ligotumo rodikliu,

8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Įvertinti termografinio tyrimo galimybes nustatyti vėžinius pakitimus krūties audiniuose

Uždaviniai:

9 LITERATŪROS APŽVALGA

Krūties vėžio pasireiškimo dažnis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Europos sąjungoje (EU) yra virš 140/100000 gyv. O Lietuvoje nesiekia 100/100000 gyv. 2012 m. Remiantis histologine klasifikacija pateikta Lietuvos respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išskiriami pagrindiniai tipai: nepatikslinto tipo, duktalinė, lobulinė, spenelinė ir nedirencijuoto tipo karcinomos. Nacionalinis vėžio centras ištyręs 135 157 moteris 1992-2001 metais nustatė, kad infiltracinė duktalinė karcinoma būna - 76 proc., invazinė lobulinė - 8 proc., invazinė ir lobulinė - 7 proc. Taip pat precentalinės išraiškos duktalinės ca subtipų: mucininė (koloidinė) -2,4 proc., tubulinė - 1,5 proc., medulinė - 1,2 proc., papilinė - 1 proc. [2].

9.2 Anatomija

Krūtis (lot. mamma) – tai porinė moters kūno dalis, kurios pagrindinė biologinė funkcija – gaminti pieną ir žindyti kūdikį. Tai pakitusi odos kilmės egzokrininė liauka, sudaryta iš odos, poodinio audinio, krū ties parenchimos (latakai ir skiltelės), palaikomosios stromos ir riebalinio audinio, kuriame yra sudėtinis nervų, kraujagyslių, limfagyslių ir raiščių tinklas. Krūtys išsidėstę krūtinės srityje, į abudu šonus nuo krūtinkaulio, krūtinės ląstos paviršiuje nuo antro iki šešto šonkaulio. Krūties audiniai nusidriekia ir į atitinkamos pusės pažasties duobę iki vidurinės pažasties linijos. Su amžiumi vyksta krūties involiucija (regresija ar atrofija), kai kuriuose krūties regionuose skiltelės išnyksta pilnai, lieka tik latakėliai, o jungiamasis audinys yra pakeičiamas riebaliniu audiniu [3].

9.3 Klinika

krūtų simetriją, dydžio ir spalvos pokyčius, čiuopiamus darinius, spenelių formą, spalva, išskyras. Neigiamas aspektas būtų, kad navikas čiuopiamas tik tada kai jo dydis ne mažesnis nei 1 centimetras. Krū tų savityrą moterims rekomenduojama atlikti kartą per mėnesį po menstruacijų.

Tikslesnis tyrimo metodas taikomas didžiajai daugumai moterų yra mamografija (patikros programoje Lietuvoje tiriamos 50-69 amžiaus moterys kas 2 metus) [5].

termografinė įranga, turinti didesnį jautrumą, specifiškumą ir tikslumą, kaip teigiama Makrariya A., Adlakha N.studijos duomenimis [17]. Taip pat nustačius mažesnės stadijos (I, II ar in-situ) navikus, kurių temperatūriniai skirtumai tarp kontralateralinių krūtų buvo daugiau nei 2 laipsniai, pacientės turi prastesnę išgyvenamumo tikimybę, p = 0.03 [18]. Antroji pozicija dėl termografijos naudojimo yra paskelbta Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir Vaistų administracijos (FDA) 2017 metais, kuri patvirtino šį tyrimą kaip pagalbinį ir validų naudoti tik kartu su mamografija ar kitais pirminiais diagnostiniais metodais. Pacientai, kurie ištirti tik termografiniu tyrimu, neturėtų pasitikėti rezultatais, teigia FDA [19].

10 TYRIMO METODIKA IR METODAI

LSMU Kauno klinikų radiologijos klinikoje nuo 2015 iki 2017 m. atliktas prospektyvus tyrimas. Į tyrimą įtrauktos 160 moterų, kurios tirtos radiologijos ir gydytos krūtų chirurgijos skyriuose dėl krūties vėžio.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai buvo šie:

1) moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime,

2) moterys, kurioms krūties vėžys nustatytas pirmą kartą, 3) moterys, kurioms nustatytas vienos krūties vėžys, 4) moterys, kurioms atlikti MG, UG ir MRT tyrimai.

Į tyrimą neįtrauktos:

1) moterys po neoadjuvantinės chemoterapijos, 2) moterys, kurioms nustatytas abiejų krūtų vėžys,

3) moterys, kurioms nustatytas krūties vėžio atsinaujinimas.

“FLIR Tools” kompiuterine analizės programa. Kliniškai remiantis UG, MG ir MRT duomenimis diagnozuojamas krūties audinio tankumas, naviko matomumas, naviko lokalizacija, matomų židinių skaičius ir dydis.

2 pav. Termografinio tyrimo pavyzdys. Juodu apskritimu pažymėta kliniškai diagnozuoto auglio lokalizacija.

Stastistinė duomenų analizė

Kiekybinio požymio, netenkinančio normaliojo skirstinio sąlygų, reikšmės keliose nepriklausomose grupėse gautos naudojant neparametrinį Kruskal-Wallis kriterijų, o dviejose nepriklausomose grupėse – neparametrinį Mano Vitnio U kriterijų. Rezultatai aprašyti pateikiant kiekybinio požymio reikšmių medianą (minimalią – maksimalią reikšmes / pirmą (Q1) – trečia (Q3) kvartilius) lyginamosiose tyrimo imtyse.

Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant X2 požymių nepriklausomumo kriterijus, norint įvertinti ryšį tarp dviejų normalinių požymių. Rezultatai aprašyti pateikiant dažnius (dažnių santykius procentais).

11 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Tiriamąją imtį sudarė 160 moterų, kurių amžiaus vidurkis 59,5, Standartinis nuokrypis 11,5, mažiausias 35, didžiausias 83, pirmas kvartinis 50, trečias kvartilis 68, mediana 60 metų. Tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas pagal amžių grupėje pavaizduotas 3 paveikslėlyje.

3 pav. Tiriamųjų amžiaus pasiskirstymas imtyje

Didžiąją dalį auglių – 135 (84,4 proc.) sudarė infiltracinė duktalinė karcinoma, antra buvo infiltracinė lobulinė karcinoma - 19 atvejų (11,9 proc.), likusią dalį sudarė kito tipo karcinomos - 6 (3,8

Histologinis tipas Infiltracinė duktalinė karcinoma Infiltracinė lobulinė karcinoma Kitokio tipo karcinoma Viso

Nenustatyta 26 (16,3 proc.) 2 (1,3 proc.) 0 (0 proc.) 28 (17,5 proc.)

I 74 (46,3 proc.) 9 (5,6 proc.) 3 (1,9 proc.) 86 (53,8 proc.)

IIA 25 (15,6 proc.) 8 (5,0 proc.) 3 (1,9 proc.) 36 (22,5 proc.)

IIB 6 (3,8 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 6 (3,8 proc.)

IIIA 2 (1,3 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 2 (1,3 proc.)

IIIB 1 (0,6 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 1 (0,6 proc.)

IIIC 1 (0,6 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 1 (0,6 proc.)

Viso 135 (84,4 proc.) 19 (11,9 proc.) 6 (3,8 proc.) 160 (100 proc.)

1 lentelė. Histologiniai auglio tipai

Kadangi visos tiriamosios auglį turėjo vienoje krūtyje, imtis buvo pergrupuota pagal krūtis į dvi grupes: pagal klinikinę diagnozę ir dar kartą pagal termografiškai nustatytus pakitimus, t.y. viso į 4 grupes:

1) Patvirtintos sveikos krūtys, 2) patvirtinti augliai,

3) termografiškai sveikos krūtys ir 4) termografiniai įtariami augliai.

Patikrinus grupių pasiskirstymą pagal normalųjį skirstinį, patvirtintų sveikų krūtų grupės krūties temperatūros mediana buvo 32,3 °C (min. 28,3 - maks. 35,6 / Q1 31,5 - Q3 33,3), patvirtintų auglių grupės mediana - 32,5 °C (min. 28,8 - maks. 35,8 / Q1 31,6 - Q3 33,4), termografiškai sveikų krūtų grupės mediana - 32,2 °C (min. 28,3 - maks. 35,8 / Q1 31,4 - Q3 33,1), termografinių pakitimų grupės mediana - 32,7 °C (min. 28,8 - maks. 35,6 / Q1 31,9 - Q3 33,5) tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Duomenys pavaizduoti 3 paveikslėlyje ir 2 lentelėje.

nenustatyta (p=0,388), o palyginus termografiškai įtartų auglių ir termografiškai sveikų grupes nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,005).

3pav. Temperatūrų termografinis palyginimas 4 grupėse

Krūtis suskirsčius į keturias grupes pagal kliniškai patvirtintas diagnozes, kai nustatyti vėžiniai pakitimai - imtis 160 (50 proc.) bei sveikos – imtis 160 (50 proc.), ir termografinius rezultatus, kai nustatyti vėžiniai pakitimai - imtis 100 (31,25 proc.) bei sveikos – imtis 220 (68,75 proc.) nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05). Pažymėtina, kad vertinant termografijos nuotraukas nustatyta mažiau vėžinių pakitimų, nei jų buvo iš tikro diagnozuota.

atliktas naudojant automatizuotą sistemą, bet nei jų nei šių duomenų pritaikyti praktikoje negalima, nes tiriamojoje imtyje nebuvo kita patologija sergančių pacienčių.

Termografiškai vertintų nuotraukų rezultatus išskirsčius pagal histologinius tipus (2 lentelė) ir palyginus teisingai teigiamų ir klaidingai neigiamų atvejų pasiskirstymus statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p=0,246). Tai parodo, kad pagal turimus duomenis negalima teigti, kad termografija geriau identifikuoja tam tikro histologinio tipo auglius nei kiti diagnostiniai metodai.

2 lentelė. Termografijos vaizdų vertinimo rezultatų pasiskirstymas pagal histologinius tipus.

Termografiškai vertintų nuotraukų rezultatus išskirsčius pagal naviko susirgimo stadiją ir palyginus (3 lentelė) teisingai teigiamų ir klaidingai neigiamų atvejų pasiskirstymus gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001). Todėl galima teigti, kad vertinant I lygio auglius, daroma daugiau klaidų, klaidingai atmetant auglio diagnozę.

Remiantis literatūros duomenimis, MRT jautrumas yra aukštesnis nei MG atitinkamai 0.77 (CI 0.70-0.84) ir 0.39 (CI 0.37-0.41) , o specifiškumas 0.86 (CI 0.81-0.92) ir 0.95 (CI 0.93-0.97). Atliktame tyrime termografijos jautrumas yra 0,3625, specifiškumas 0,8875. Ir pirmo žvilgsnio galėtume teigti, kad termografijos jautrumas atitinka mamografijos, o specifiškumas prilygsta MRT, mūsų imtis neatsitiktinė ir joje nėra kita patologija sergančių pacienčių, todėl norint įvertinti tikrą tyrimo jautrumą ir specifiškumą

reikėtų tirti atsitiktinę moterų populiaciją. Kiti šaltiniai skaičiuodami jautrumą ir specifiškumą, taip pat, naudoja neatsitiktinę imtį ir gauna perdėtai gerus rezultatus [9].

Teisingai teigiami Teisingai neigiami Klaidingai teigiami Klaidingai neigiami Viso Sveikos 0 130 (40,63 proc.) 30 (9,38 proc.) 0 160 (50 proc.) Nenustatyta 11 (3,44 proc.) 0 0 17 (5,31 proc.) 28 (8,75 proc.) I 25 (7,81 proc.) 0 0 61 (19,06 proc.) 86 (26,88 proc.) IIA 25 (7,81 proc.) 0 0 11 (3,44 proc.) 36 (11,25 proc.) IIB 4 (1,25 proc.) 0 0 2 (0,63 proc.) 6 (1,88 proc.) IIIA 1 (0,31 proc.) 0 0 1 (0,31 proc.) 2 (0,63 proc.) IIIB 0 0 0 1 (0,31 proc.) 1 (0,31 proc.) IIIC 1 (0,31 proc.) 0 0 0 1 (0,31 proc.) Viso 67 (20,94 proc.) 130 (40,63 proc.) 30 (9,38 proc.) 93 (29,06 proc.) 320 (100 proc.)

3 lentelė. Termografiškai vertintų nuotraukų rezultatų pasiskirstymas pagal auglio piktybiškumo lygį

12 IŠVADOS

1. Patvirtintų sveikų krūtų grupės, patvirtintų auglių grupės, sveikų krūtų grupės ir termografinių pakitimų grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,342). 2. Patvirtintų auglių ir patvirtintų sveikų krūtų grupėse temperatūra statistiškai reikšmingai

nesiskyrė ir pergrupavus pagal termografiškai įtartų auglių ir neįtartų - skirtumas nebuvo rastas.

3. Vertinant termografijos nuotraukas klaidingai neigiamų diagnozių skaičius statistiškai reikšmingai viršija teisingai teigiamų diagnozių skaičių (p < 0,05).

4. Termografijos jautrumas – 41,88 proc., specifiškumas – 81,25 proc. ir tikslumas 61,56 proc., o tai rodo, kad izoliuotai naudojant ši metodą galima nemaža diagnostinės klaidos tikimybė.

5. Klaidingai teigiamų ir teisingai neigiamų atsakymų skaičius nesiskyrė priklausomai nuo naviko piktybiškumo lygio.

13 LITERATŪROS SĄRAŠAS

2. (UpToDate. (2017). Pathology of breast cancer. [online] Available at:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/pathology-of-breast-cancer?search=breast%20cancer%20types&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_ty pe=default&display_rank=1 [Accessed 18 Mar. 2017].)

3. UpToDate. (2017). Pathology of breast cancer. [online] Available at:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/pathology-of-breast-cancer?search=breast%20cancer%20types&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_ty pe=default&display_rank=1 [Accessed 18 Mar. 2017].

4. Medline. (2018). Clinical features, diagnosis, and staging of newly diagnosed breast cancer. [online] Available at: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/clinical-features-diagnosis-and-staging-of-newly-diagnosed-breast-cancer/abstract/2 [Accessed 18 Mar. 2017].)

5. PubMed. (2018). Recommended age groups and frequency of mammography screening: a

systematic review. [online] Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pubmed/24820596 [Accessed 18 Mar. 2017].

6. Age-specific trends in mammographic density: the Minnesota Breast Cancer Family Study [Internet]. PubMed. 2018 [cited 11 February 2018]. Available from: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/breast-density-and-screening-for-breast-cancer/abstract/3

7. Freer P, Slanetz M. Breast density and screening for breast cancer [Internet]. UpToDate. 2018

[cited 11 March 2018]. Available from:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/breast-density-and-screening-for-

breast-cancer?sectionName=Whole-breast%20ultrasound%20screening&topicRef=7564&anchor=H16928751&source=see_link#H169 28751

9. Garduño-Ramón M, Vega-Mancilla S, Morales-Henández L, Osornio-Rios R. Supportive Noninvasive Tool for the Diagnosis of Breast Cancer Using a Thermographic Camera as Sensor. Sensors. 2017;17(3):497.

10. EY N, Y C, LN U. Computerized breast thermography: study of image segmentation and temperature cyclic variations [Internet]. Pub Med. 2018 [cited 14 March 2018]. Available from: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/03091900010022247?journalCode=ijmt20

11. Ramón M. Supportive Noninvasive Tool for the Diagnosis of Breast Cancer Using a Thermographic Camera as Sensor [Internet]. PubMed. 2018 [cited 14 March 2018]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5375783/

12. Ereminas, R. Radiologinių tyrimų diagnostinės galimybės neinvazinio krūties vėžio nustatymui. Baigiamasis magristinis darbas. 2016; 1-30.

13. Dua R, Mulaveesala G. Applicability of active infrared thermography for screening of human breast: a numerical study [Internet]. PubMed. 2018 [cited 14 January 2018]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29560626

14. Guirro R, Vaz M. Accuracy and Reliability of Infrared Thermography in Assessment of the Breasts of Women Affected by Cancer. IMAGE & SIGNAL PROCESSING. 2017.

15. Ostapenko V, Mikalauskas T. Neužčiuopiami krūties navikai. Medicina (Kaunas). 2004;40(12):1-5.

16. Omranipoura R, Kazemianb A. Comparison of the Accuracy of Thermography and Mammography in the Detection of Breast Cancer [Internet]. PubMed. 2016 [cited 15 February 2018]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20537756

17. Makrariya A, Adlakha N. Quantitative Study of Thermal Disturbances Due to Nonuniformly Perfused Tumors in Peripheral Regions of Women's Breast. [Internet]. PubMed. 2018 [cited 15 March 2018]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28579739

18. Wu L, Kuo W, Chen C, Tsai Y, Wang J. The association of infrared imaging findings of the breast with prognosis in breast cancer patients: an observational cohort study. BMC Cancer. 2016;16(1). 19. Gourd E. Breast thermography alone no substitute for mammography. The Lancet Oncology.

2017;18(12):e713.

20. Gøtzsche J, Jørgensen K. Screening for breast cancer with mammography [Internet]. Cochrane.

2013 [cited 15 February 2018]. Available from: