Rinkoje parduodamų skumbrių (Scomber scombrus) užsikrėtimas Anisakis simplex parazitais ir jų poveikis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

MANTAS BARAUSKAS

Rinkoje parduodamų skumbrių (Scomber scombrus) užsikrėtimas Anisakis simplex parazitais ir jų poveikis

žmonių sveikatai

Anisakis simplex infection in mackerel (scomber scombrus) in market’s production and its impact on the

human health

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Artūras Stimbirys Maisto saugos ir kokybės katedra

KAUNAS 2017

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „RINKOJE PARDUODAMŲ

SKUMBRIŲ (SCOMBER SCOMBRUS) UŽSIKRĖTIMAS ANISAKIS SIMPLEX PARAZITAIS IR JŲ POVEIKIS ŽMONIŲ SVEIKATAI“

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2017 05 08 Mantas Barauskas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017 05 08 Mantas Barauskas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2017 05 08 Prof. dr. Artūras Stimbirys

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 6

SANTRUMPOS ... 8

ĮVADAS ... 9

1.1 Žuvis, žuvies produktai ir maisto saugos aspektai ... 10

1.2 Žuvų parazitinės ligos ... 11

1.3 Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus) ... 12

1.4. Žuvų suvartojimo statistika ... 15

1.5 Skumbrių užkrėstumas A. simplex parazitais... 16

1.6 Anisakiazė Lietuvoje ir pasaulyje ... 17

1.7 Anisakis genties parazitų poveikis žmonėms ... 19

1.8 Anisakis spp. taksonomija ir pagrindinės charakteristikos ... 20

1.9 Užsikrėtimo anisakiaze kontrolė ir prevencija ... 24

1.10 Anisakis spp. nematodų diagnostikos metodai ... 25

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 26

2.1. Parazitologinio tyrimo darbo schema ... 26

2.2 Žuvų atranka ... 27

2.3 Mėginių paruošimas ... 27

2.4 Įranga ir priemonės ... 27

2.5 Procedūros. ... 27

2.6 Parazitų gyvybingumo nustatymo metodas ... 28

2.7 Statistinė analizė ir metodologija ... 28

2.7.1 Kintamųjų nustatymas ... 28

2.7.2 Tyrimo hipotezių formulavimas ... 29

2.7.3 Empirinio tyrimo imties parinkimas ir metodologija ... 31

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ... 35

3.1. Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) ilgis, svoris ir užkrėstumas A.simplex parazitais .... 35

3.2 Žuvų užkrėstumo parazitais priklausomybė nuo svorio, ilgio ir lyties... 37

3.3 A.simplex parazitų gyvybingumo įvertinimas ... 41

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

IŠVADOS ... 45

PASIŪLYMAI ... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47

4

SANTRAUKA

Rinkoje parduodamų skumbrių (Scomber scombrus) užsikrėtimas Anisakis simplex parazitais ir jų poveikis žmonių sveikatai.

Darbo vadovas – prof.dr. Artūras Stimbirys

Magistro baigiamasis darbas atliktas 2016 – 2017 metais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje ir UAB “Kauno marių žuvys” įmonėje;

Magistro darbą sudaro: 50 puslapis, 13 lentelių, 19 paveikslų, buvo panaudoti 57 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas:

● Ištirti rinkoje parduodamų Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) užsikrėtimą Anisakis simplex parazitais ir nustatyti jų galimą poveikį žmonių sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti rinkoje 3 didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų („Maxima“, „Rimi“, „Iki“) parduodamų skumbrių užkrėstumą Anisakis simplex parazitais;

2. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio;

3. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio;

4. Įvertinti rastų parazitų priklausomybę nuo žuvų lyties;

5. Įvertinti rastų parazitų gyvybingumą;

6. Išanalizuoti galimą poveikį žmonių sveikatai, vartojant užsikrėtusias žuvis.

Rezultatai

1. Ištyrus 60vnt., Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) pirktas (atsitiktine tvarka po 20 vnt.

žuvų) didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose („Maxima, „Rimi“ ir „Iki“), nustatytas 100 %

užkrėstumas nematodo Anisakis simplex lervomis. Aptiktų lervų skaičius vienoje žuvyje svyravo

nuo 2 iki 28 vnt. (vidutinis lervų skaičius žuvyje – 13,15 vnt.), iš viso aptikta – 789 vnt. lervų.

5 2. Įvertinus Anisakis simplex parazitų kiekio ir žuvies ilgio priklausomybę, nustatyta, kad tarp šių kintamųjų priklausomybė yra, tačiau silpna. Proporcingai didėjant žuvies ilgiui, randamų parazitų kiekis didėja.

3. Įvertinus Anisakis simplex parazitų kiekio ir žuvies svorio priklausomybę, nustatyta, kad tarp šių kintamųjų priklausomybė yra, tačiau silpna. Proporcingai didėjant žuvies svoriui, randamų parazitų kiekis didėja.

4. Įvertinus Anisakis simplex parazitų kiekio ir žuvies lyties priklausomybę, nustatyta, kad tarp šių kintamųjų priklausomybė neegzistuoja. Žuvyse randamų prazitų kiekis nepriklauso nuo žuvies lyties.

5. Atliekant parazitologinį Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) tyrimą, buvo aptikta 789 vnt. nematodo Anisakis simplex lervų. Atsitiktiniu būdu atrinkta po 20 vnt. (n=60) nematodo lervų (iš 3 skirtingų prekybos centrų pirktose žuvyse rastų parazitų). Naudojant fizinio dirginimo metodą, nustatytą, jog visos tirtos Anisakis simplex lervos buvo negyvybingos.

6. Ištyrus Atlantines skumbres (Scomber scombrus), nustatyta, kad visos žuvys apsikrėtę

Anisakis simplex parazitais, tačiau gyvų lervų nerasta. Žmonėms, vartojant maistui šias žuvis

susirgti anisakiaze grėsmės nėra.

6

SUMMARY

Anisakis simplex infection in mackerel (Scomber scombrus) in market‘s production and its

impact on the human health.

Research supervisor – prof.dr.Artūras Stimbirys

Master’s thesis conducted 2016 – 2017 in Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy Department of Food Safety and Quality and joint stock company UAB “Kauno marių žuvys”.

Masterr’s thesis consists of: 50 pages, 13 tables, 19 pictures, 57 literature resources are included.

The aim of work is to analyse Anisakis simplex infection in mackerel (Scomber scombrus) in market‘s production and its impact on the human health.

Work tasks:

1. To detect fish, bought on main Lithuania’s supermarkets, infestation with Anisakis Simplex parasites.

2. To assess fish’s parasites amount on dependence of their weight;

3. To assess fish’s parasites amount on dependence of their length;

4. To assess fish’s parasites amount on dependence of their gender;

5. To detect vitality of parasites.

6. To assess the potential impact on human health of consuming these fish.

Work results

1. Examination of mackerel (Scomber scombrus) 60 units, purchased (random order 20 pcs. of fish) in the largest Lithuanian shopping centers “Maxima”, “Rimi"and "Iki", set at 100% infection of nematode Anisakis simplex larvae detected. Number of larvae per fish ranged from 2 to 28 units.

(The average number of fish larvae - 13.15 pcs.) Total found - 789 pcs. larvae.

2. Anisakis simplex parasite levels and fish length dependence showed that the dependence of these variables are weak. The exponential increase in the length of the fish found in the parasite content increases.

3. Anisakis simplex parasite number and weight of fish dependence showed that the dependence

of these variables are weak. The exponential increase in the weight of the fish found in the parasite

content increases.

7 4. Anisakis simplex parasite quantity of fish and gender addiction was found that the dependence between these variables do not exist. Parasites of fish found in fish does not depend on gender.

5. In the parasitological mackerel (Scomber scombrus) study, were found 789 pcs. nematode Anisakis simplex larvae. We randomly selected 20 pcs. (N = 60) nematode larvae (from 3 different markets). Using physical stimulation method determined that all studied Anisakis simplex larvae were unviable.

6. Examination of mackerel (Scomber scombrus), showed that all fish infected with Anisakis

larvae makes no threat. However, according M. L. Caballero (2011), consuming fish, even with

unviable larvae, can cause various allergies or diseases, especially in immuno-compromised people.

8

SANTRUMPOS

1. EFSA – Europos maisto saugos tarnyba (European food safety authority);

2. FAO – Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija;

3. LVŽŽTC – Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras;

4. LR – Lietuvos Respublika;

5. cm. – centimetrai;

6. mm. - milimetrai;

7. m. – metai;

8. mln. – milijonas;

9. proc. - procentai;

10. kg. - kilogramai;

11. g. - gramai;

12. vnt. - vienetai;

13. NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas;

14. NAFO – Šiaurės Vakarų ir Atlanto žvejybos organizacija;

15. NEAFC – Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija;

16. pav. - paveikslas;

17. tūkst.– tūkstantis;

18. t. - tona;

19. AFSSA - Prancūzijos maisto saugos agentūra;

20. ULAC - užkrečiamųjų ligų ir Aids centras;

21. ES – Europos sąjunga;

22. JAV – Jungtinės Amerikos valstijos.

9

ĮVADAS

Žuvis ir jos produktai pasižymi savo maistinėmis savybėmis todėl yra vieni iš labiausiai rekomenduojamų produktų žmonių mityboje. Kaip maisto produktas, žuvis įeina į beveik visas dietas, mineralinėmis medžiagomis, bei vitaminais lenkia mėsą. Tai daug vertingų baltymų, polinesočiųjų riebalų rūgščių (84 proc.) ir vitamino D turintis maistas.

Žuvis, dažniau ar rečiau, valgo beveik visi (97 proc.) mūsų šalies gyventojų, vidutiniškai lietuvis per mėnesį suvartoja 1,6 kg žuvininkystės produktų [1].

Žuvų mėsa yra vertingas maisto produktas. Yra žinoma, kad žuvys gausiai užsikrėtusios parazitais, bet daugelis iš jų nėra pavojingi. Nustatyta, kad žmogus valgydamas žmonių ligų sukelėjais užsikrėtusias, netinkamai laikomas ar sugedusias žuvis, gali susirgti, jos kaip ir kiti gyvūnai, serga įvairiomis ligomis – infekcinėmis, invazinėmis ir neužkrečiamosiomis [2].

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Biologinio pavojaus mokslinė grupė paskelbė mokslinę nuomonę apie maisto saugą, susijusią su parazitais žuvyje, žuvies produktuose bei jų sukeliamas alergines reakcijas. EFSA specialistai padarė išvadą, kad žmogui, žuvininkystės produktais plintančias parazitines ligas, dažniausiai sukelia cestodai, trematodai ir nematodai. Šios ligos sukelia poveikį, kuris išsivysto gyvybingiems parazitams patekus į žmogaus organizmą ir alergines (padidėjusio jautrumo) reakcijas į parazitų antigenus [3].

Darbo tikslas:

Ištirti rinkoje parduodamų Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) užsikrėtimą Anisakis simplex parazitais ir nustatyti jų galimą poveikį žmonių sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti rinkoje 3 didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų („Maxima“, „Rimi“, „Iki“) parduodamų Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) užkrėstumą Anisakis Simplex parazitu;

2. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio;

3. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio;

4. Įvertinti rastų parazitų priklausomybę nuo žuvų lyties;

5. Įvertinti rastų parazitų gyvybingumą.

6. Išanalizuoti galimą poveikį žmonių sveikatai, vartojant užsikrėtusias žuvis.

10

1. ATLANTINIŲ SKUMBRIŲ (Scomber scombrus) UŽSIKRĖTIMO ANISAKIS SIMPLEX PARAZITAIS LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Žuvis, žuvies produktai ir maisto saugos aspektai

Gyventojų sveikata yra kiekvienos valstybės ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas.

Labai svarbu, kad kuo didesnė gyventojų dalis būtų sveika. Valstybės ir jų vyriausybės negali priversti kiekvieno individo laikytis sveikos mitybos principų, bet stengiasi sudaryti sąlygas ir prielaidas gyventojų aprūpinimui sveikais maisto produktais. Tai - fundamentali valstybės pareiga [4].

Lietuvai, tapus ES nare pradėjo, veikti ES bendrosios žuvininkystės politikos nuostatos, teisės aktai. Jūrų žuvininkystė yra stambus Lietuvos žuvininkystės sektorius. Pagrindiniai žūklės rajonai – Atlanto vandenynas ir Baltijos jūra, įskaitant jos priekrantę. Lietuva turi patogų išėjimą į jūrą - žvejybos laivyną, žvejybos tradicijas [5].

Priežastys, dėl kurių yra padidėjęs mokslininkų dėmesys parazitų sukeliamoms maistinėms infekcijoms yra tokios pat, kaip ir patogeniniams mikroorganizmams – abiejų tipų patogenų plitimas įgauna naujas formas, šaltinius, gebėjimus prisitaikyti. Kitas aspektas, dėl kurio turėtų būti didinamas dėmesys parazitų sukeliamoms ligoms - nuolatos didėjantis, turtingų proteinais, žuvų produktų poreikis ir paklausa. Galima tikėtis ir nuspėti, kad tokių infekcijų protrūkių kaip anisakidozės, opistorchozės, difilobotriozės, klonorkozės ir anisakiozės ateityje žymiai padidės [6].

Apie 0,2 proc. žmonių populiacijos yra alergiški žuviai, to priežastis gali nulemti šie veiksniai:

žuvies toksinai, natūralūs žuvies alergenai, didelis histamino kiekis, žuvų parazitai bei jų medžiagų apykaitos produktai [7].

Dauguma žuvų ligų sukėlėjų žmonėms nepavojingi, tačiau žinoma, kad iš sergančių individų pagaminta produkcija yra prastesnės kokybės. Nustatyta, kad sergančių žuvų dažnai būna randamas didelis ir jų audinių bakterinis užterštumas. Griežtos ribos tarp žuvų ligų, dėl kurių prastėja žuvies prekinė išvaizda, ir ligų, dėl kurių blogėja žuvies mėso fizikinės ir cheminės savybės, nėra [8].

Parazitai, patekę į organizmą, išskiria medžiagų apykaitos produktų liekanas, kurios yra

toksiškos ir gali sukelti alergines reakcijas. Jie eikvoja žuvies organizmo vitaminus, maisto

medžiagas. Tai gali sukelti avitaminozes, vidaus organų distrofiją, kepenų degeneraciją, bendrą

organizmo nusilpimą. Sergančios žuvys liesėja, o ligos procesas gali pasiekti tokį laipsnį, kad dėl

patologinių pakitimų žuvis tampa netinkama maistui [9].

11 EFSA Biologinio pavojaus mokslinė grupė paskelbė mokslinę nuomonę apie maisto saugą, susijusią su parazitais žuvies produktuose bei jų sukeliamas alergines reakcijas. EFSA specialistai padarė išvadą, kad žmogui žuvininkystės produktais plintančias parazitines ligas dažniausiai sukelia cestodai, trematodai ir nematodai. Šios ligos apima infekciją, kuri išsivysto gyvybingiems parazitams patekus į žmogaus organizmą ir alerginę (padidėjusio jautrumo) reakciją į parazitų antigenus. Vienintelis žuvininkystės produktų parazitas, sukeliantis alergines reakcijas, yra Anisakis simplex nematodas, o skirtingas alergijų formas sąlygoja gyvybingų lervų infekcija. Atsiradus padidėjusiam jautrumui, atsakas į nematodų alergenus gali pasireikšti sunkiomis alerginėmis ligomis. Vyrauja nuomonė, kad vartojant žuvininkystės produktus, kuriuose yra gyvybingų Anisakis lervų, alergijų atsiradimo rizika yra didesnė nei vartojant žuvininkystės produktus su negyvybingais parazitais. Skirtingos alergijų Anisakis simplex parazitams formos yra palyginti dažnos kai kuriuose Ispanijos regionuose, bet retai pasitaikančios kitose Europos valstybėse. Visos sugautos laukinės jūrų ar gėlųjų vandenų žuvys, kurios vartojamos žalios ar pusiau termiškai apdorotos, turi būti priskirtos rizikos grupei dėl gyvybingų parazitų. Taip pat nustatyta, kad visuose laukinių žuvų žvejybos plotuose gali būti aptinkamos Anisakis simplex lervos. EFSA specialistai rekomenduoja atlikti studijas, siekiant patobulinti priežiūros ir diagnostikos žinias apie žuvyse esančių parazitų sukeliamas alergines reakcijas, taip pat skatina vykdyti epidemiologines studijas Europos lygiu, siekiant įvertinti parazituojančių žuvyse Anisakis simplex lervų poveikį žmonių ligoms, įskaitant visas alergijų formas [3].

1.2 Žuvų parazitinės ligos

Žuvys, kaip ir kiti gyvūnai, serga įvairiomis ligomis – infekcinėmis, invazinėmis ir neužkrečiamosiomis [2].

Parazitizmas užima pagrindį vaidmenį žuvų biologijoje. Parazitai tiesiogiai įtakoja savo šeimininko gyvenimą ir biologiją - elgseną, migraciją, reprodukciją. Taip pat gali paveikti populiacijų ar bendruomenės struktūrą [10].

Sparčiai besivystantis žuvų pramoninis auginimas lėmė ligų daugėjimą žuvininkystėje [11].

Viena iš priežasčių, dėl ko daugėja žuvų apsikrėtusių parazitais – jūros žinduolių populiacijos augimas (Islandija, Norvegija). Rytinėje Baltijos jūros dalyje ir priekrantėse pilkųjų ruonių populiacija šiuo metu siekia apie 50 000 individų, kasmet ji padideja apie 2000 [12].

Padidėjusi aplinkos temperatūra , susijusi su antropogeninio klimato atšilimu, gali potencialiai

paveikti šeimininko ir parazito sąveiką. Šiltėjantis klimatas gali turėti didelę įtaką parazitų skaičiaus

12 didėjimui, naujų rūšių įsiliejimui į ekosistemą. Tai potencialiai gali įtakoti gyventojų sveikatą ir ekosistemų funkcionavimą [13].

Lietuvos Respublikos VMVT akredituotose laboratorijose nuolat atliekami neperdirbtų žuvų, moliuskų, vėžiagyvių, o taip pat ir jų gaminių laboratoriniai tyrimai dėl helmintų (A. simplex, Philometra spp. nematodų ir jų lervų, mikrosporų pseudocistų ir kt.). Vykdant valstybinės kontrolės programas: 2007 m. buvo atlikta 670, 2008 m. – 520, 2009 m. – 392, 2010 m. (sausio – balandžio mėn.) – 93 šių mėginių parazitologiniai tyrimai. 2009 m. galiojančių teisės aktų reikalavimų neatitiko 30, o 2010 m. (sausio – balandžio mėn.) – 5 neperdirbtų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų bei jų gaminių tyrimų rezultatai. Remiantis 2009 - 1010 metų NMRVI duomenimis, dauguma atvejų Anisakis simplex nematodai aptikti sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje ir žuvų konservuose [14].

2011 m. spalio 24 d. VMVT direktoriaus Jono Miliaus pasirašytame įsakyme Nr. B1-617, nurodyta, kad galima žmonių maistui naudoti žuvies užkrėstos pilvo ertmės parazitais ar jų lervomis tik pašalinus iš jų matomus parazitus. Nustačius, kad rinkoje yra parazitais užkrėstų žuvų ar iš jų pagamintų gaminių, sustabdyti šių produktų tiekimą rinkai ir įpareigoti platintoją arba gamintoją pašalinti juos iš rinkos. Asmenims, pateikusiems į rinką žuvis ar iš jų pagamintus gaminius, kurių raumenyse yra Anisakis spp. nematodų lervų, netinkamai apdorotus ir užkrėstus gyvais parazitais, kurie gali būti pavojingi žmonių sveikatai, taikyti rinkos ribojimo priemones [15].

1.3 Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)

Skumbrė (1 pav.) - Lot. Scomber scombrus, ešeržuvių būrio, skumbrinių šeimos, skumbrių genties atstovė (Linaeus).

1 pav. Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus). (Barauskas, 2016)

13 Labiausiai paplitusios šiaurės Atlanto vandenyne, sutinkama Juodojoje jūroje, Baltijos jūroje, Lietuvos pakrantėse - retoka. Gyvena tuntais, neršia pavasarį. Minta zooplanktonu ir smulkiomis žuvimis. Atlieka tolimas mitybines migracijas. Verslinės žuvys. Daugiausia jų sugaunama Šiaurės Atlante, Juodojoje ir Viduržemio jūrose (2 pav). Jų atsiradimą Baltijoje ichtiologai sieja su jūros pasūrėjimu pastaraisiais dešimtmečiais [16].

2 pav. Skumbrių paplitimas pasaulyje (FAO, 2017).

Žuvų mėsa susideda iš baltymų, riebalų, ekstrakcinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir vandens (1 lentelė) [2].

1 lentelė. Jūrinių žuvų mėsos cheminė sudėtis (proc.) [2]

Žuvys Vanduo Baltymai Riebalai Mineralinės medžiagos

Kaloringumas kg/kJ

Menkė 83,6 5,1 0,3 1,0 2616

Plekšnė 78,4 18,7 1,9 1,0 3956

Atlanto silkė

65,6 17,9 15,9 1,5 9286

Atlanto skumbrė

70,8 18,9 8,9 1,4 6720

Strimelė 73,3 18,8 5,9 1,6 5652

14 Pagrindiniai skumbrių (Scomber scombrus) žvejybos regionai yra Šiaurės vakarų (21 rajonas), Šiaurės rytų Atlanto vandenyne (27 rajonas) ir Viduržemio bei Juodojoje jūrose (37 rajonas) (3 pav.)

3 pav. Skumbrių žvejybos rajonai [17].

Šios žuvys dažniausiai sugaunamos naudojant gaubiamuosius tinklus, kartais gaudomos kartu su sardinėmis. 1999 metai bendras šios rūšies žuvų sugavimo kiekis – 610 947 tonų, 2014 metais išaugo iki 1,42 milijono tonų per metus.

4 pav. Pasaulyje sugaunamų skumbrių kiekiai per metus [17]

Daugiausiai atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) sužvejojančios šalys yra Jungtinė

Karalystė ir Norvegija, atitinkamai 166 658 ir 160 816 tūkstančių tonų [16] (4 pav.)

15

1.4. Žuvų suvartojimo statistika

Lietuvos ekonominė zona ir teritoriniai vandenys Baltijos jūroje užima apie 2 proc. jūros ploto. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2006 metų pradžioje jūrų žvejyba buvo užsiėmę apie 2000 žmonių. Pastaraisiais metais padidėjo sugaunamų žuvų kiekiai atviroje Baltijos jūroje. 2005 metais Lietuvos žvejybos įmonės Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje sugavo 138,3 tūkst. t. žuvų, iš jų 124,8 tūkst. t. Atlanto vandenyne ir 13,5 tūkst. t. Baltijos jūroje: atviroje Baltijos jūroje 13,1 tūkst. t., jos priekrantėje – 0,41 tūkst. t. 2005 metais Atlanto vandenyne visų sugautų žuvų kiekyje stauridės sudarė 36 proc., sardinėlės – 15,0 proc., skumbrės – 9,0 proc., krevetės – 5,2 proc., jūrų ešeriai – 1,6 proc. (2 lentelė).

2 lentelė. Žuvų sugavimas Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje 2000 – 2005 m.[5] (Statistikos departamentas, 2005)

Rodikliai

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

2005 m.

Atlanto vandenynas ir

Baltijos jūra (iš viso) 41730 150077 148071 155100 156373 138234 Atlanto vandenynas (iš

viso) 33275 140053 139480 145690 143748 124757

Ančiuviai ... ... 22390 26590 27627 19818 Jūrų ešeriai ... 20182 21853 21631 7136 1940

Krevetės ... 5414 6707 5538 7057 6451

Sardinėlės ... ... 22205 31332 35141 18755 Skumbrės ... 1949 13719 21846 14493 11284 Stauridės ... ... 46282 32439 47706 53466 Kitos ... ... 6324 6314 4588 13053 Baltijos jūra (iš viso) 8455 10024 8591 9410 12625 13467

Menkės 4721 3852 2964 2895 3382 2988

Strimėlės 1198 1639 1537 2098 1845 749

Brėtlingiai 1682 3135 2800 3043 6185 8560

Plekšnės 618 1137 1081 1103 901 949

Kitos 236 261 209 271 352 221

Baltijos jūros priekrantė

(iš viso) 466 465 414 444 593 412

Menkės 101 73 107 105 153 112

Stintos 131 175 87 197 281 163

Strimėlės 127 124 81 58 111 60

Plekšnės 28 26 36 23 21 22

Žiobriai 18 19 18 14 7 17

Sterkai 21 20 48 25 5 12

Otai 19 14 16 11 7 17

Kitos 21 14 21 11 8 9

16 Likusią dalį sudarė kitos žuvys: ančiuviai, amerikinės plekšnės, Berdo švelniagalvės, didžiadančiai, jūros lydekos, grenadieriai, rajos, rudagalvės menkės, tunai ir kitos. Baltijos jūroje sugautos žuvys sudarė tik 10,4 proc. visų jūrose Lietuvos žvejybos laivų sugavimų, iš jų Baltijos jūros priekrantėje – 0,3 proc. Baltijos jūros sugavimuose menkės sudarė 22,2 proc., strimelės – 5,6 proc., brėtlingiai – 63,6 proc., plekšnės – 7 proc. Priekrantėje sugautų žuvų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudarė stintos – apie 39,6 proc., menkės – 27,2 proc., strimelės – 14,6 proc., plekšnės – 5,3 proc., žiobriai ir otai – po 4,2 proc., sterkai – 2,9 proc., kitos žuvys – 2,2 proc. [5].

NAFO ir NEAFC duomenimis, 2006 ir 2007 m. šių orgnizacijų kontroliuojamose teritorijose žvejojo 13 Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivyno žvejybos laivų. Lietuvai skirta nedidelės skumbrių, juodųjų paltusų, menkių ir kai kurių giliavandenių žuvų rūšių - juodųjų kardžuvių, bukasnukių ilgauodegių grenadierių, giliavandenių ryklių ir melsvųjų molvų kvotos Taip pat galima gaudyti į kvotas neįtraukiamas kai kurių žuvų rūšis. 2006 m Lietuvos žvejybos įmonės sugavo 17225 tonų žuvų, iš jų Atlantinės skumbrės (Scomber scombrus) sudarė – 94 t. [18]. Lietuvos Respublikos statistikos departamento teikiamais duomenimis, 2006 m. į Lietuvą įvežta (importuota) žemės ūkio ir maisto produktų naudmenų už 4934 mln. litų (Lt.), 2007 m. – 6072 mln. Lt. 2006 m.

žuvys ar jų produktai sudarė 477,4 mln. Lt importo vertės, 2007 m. – 565,7 mln. Lt. 2006 m. įvežta 82,1 tūkst. t. žuvų ir jų produktų, 2007 m. – 93,4 tūkst. t. 2007 m. į Lietuvą importuota 83,2 tūkst. t.

žuvų už 495,3 mln. Lt ir 10,2 tūkst. t. žuvų produktų už 70,4 mln. Lt.

1.5 Skumbrių užkrėstumas A. simplex parazitais

Prancūzijos valstybinės maisto saugos agentūros (AFSSA) pateikiamais duomenimis, A.

simplex (5 pav.) ir P.decipiens lervos yra aptinkamos viso pasaulio jūrose ir vandenynuose.

Priklausomai nuo rūšių ir žvejybos teritorijų, apie 15 – 100 proc. žuvų yra užsikrėtę Anisakis spp

nematodų. lervomis. Užsikrėtusių galvakojų moliuskų yra mažiau – 20–35 proc.

17 5 pav. Skumbrės užsikrėtę Anisakis simplex nematodais (Barauskas, 2016)

Tyrimai, atlikti Prancūzijoje, parodė, kad 80 procentų. ančiuvių, 30 proc. Atlantinių skumbrių, 70 proc. Menkių, bei 90 proc. merlangų yra apsikrėtę Anisakis spp. nematodo lervomis [19].

1.6 Anisakiazė Lietuvoje ir pasaulyje

Šalys, kuriose pasitaiko daugiausia anisakiazės atvejų, maistui vartojama daug pakankamai termiškai neapdorotos žuvies, jos produktų ir galvakojų moliuskų. Dažniausiai šiems produktams ruošti naudojamas sūdymas, marinavimas, rūkymas ir šaldymas. Būtent Nyderlanduose iki 1970 metų buvo užfiksuojama daugiausia susirgimų anisakiaze atvejų, taip pat šiose šalyse atitinkamai daugiausiai suvartojama sūdytos žuvies. Šiuo metu Skandinavijos, Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos šalyse, o taip pat Olandijoje ir Japonijoje registruojama daugiausia anisakiazės atvejų.

Absoliuti lyderė pasaulyje pagal susirgimų skaičių yra Japonija, kurioje pasitaiko 90 proc. visų atvejų. To priežastis tradiciniai patiekalai iš žalios žuvies pvz. „Suši“. Kiekvienais metais registruojama apie 2,5 tūkstančio susirgimų. JAV kiekvienais metais suserga apie 10 žmonių.

Europoje šios ligos susirgimų kasmet registruojama apie 20 atvejų, kurie pasitaiko Ispanijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Beneliukso šalyse ir Anglijoje. Iki 2017 m. pradžios ULAC duomenimis Lietuvoje anisakiazės atvejų nebuvo nustatyta [19].

Europos maisto saugos agentūros (EFSA) biologinių pavojų (BIOHAZ) departamentas yra

išanalizavęs virš 20 000 pranešimų susijusių su A.simplex susirgimais iš viso pasaulio. Iki 2010

18 metų, 90 procentų atvejų pasitaikė Japonijoje. Europoje, daugiau pranešimų gaunama iš Ispanijos, tai susiję su tradicinio patiekalo – ančiuvių marinuotų acte, vartojimu [20].

Pagrindiniai Anisakidae šeimos parazitai, kuriais apsikrečiama pasaulyje – Anisakis spp., Pseudoterranova spp. ir Contracaecum spp. Anisakis spp. parazitai yra vieni dažniausiai pasitaikančių ir diagnozuotų susirgimų priežasčių (3 lentelė), [21].

Pasaulyje dėmesys A. simplex parazitais itin išaugo, kai Nyderlanduose 1960 metais buvo nustatyta, jog šio parazito lervomis, rastose silkėse (lot. Clupea harengus), kurios buvo sužvejotos Šiaurės jūre, apsikrėtė žmogus. Ligoniui buvo diagnozuotas enteritas – plonosios žarnos uždegimas [22].

3 lentelė. Pagrindiniai Anisakidae šeimos parazitai, kuriais užsikrečia žmonės Valstybė Anisakis spp. Pseudoterranova Contracaecum

Australija - - +

Kanada + - -

čilė - + -

Koratija + - -

Danija + - -

Prancūzija + - -

Vokietija + - +

Olandija + - -

Islandija - + -

Italija + - -

Japonija + + +

Korėja + + -

Norvegija + - -

Ispanija + - -

Pietų Afrika + - -

Taivanas + - -

JAV + + -

Tyrimais nustatyta, kad net ir viena Anisakidae lerva, esanti netinkamai paruoštame maiste, gali sukelti rimtų sveikatos problemų žmonėms [23].

Kitaip nei daugumos kitų parazitinių zoonozių sukelėjų, anisakiazė tai ne vien trečiųjų

pasaulio šalių problema, šios zoonozės atvejų pasitaiko ir ekonomiškai išsivysčiusiose valtybėse (6

pav.), [24].

19 6 pav. Anisakiazės atvejai pasaulyje (žemėlapyje pažymėti raudonai) [24]

Kanadoje buvo užfiksuotas žarnyno anisakiazė atvejis,. Žarnyno anisakiazės atvejis buvo užfiksuotas Kanadoje. Vyras, kuris skundėsi dideliais pilvo skausmais, buvo pristatyas į ligoninę.

Atlikus kompiuterinę tomografiją pastebėtas žarnyno uždegimas. Vėliau žarnyne rasta parazitų, kurie, atlikus tyrimus identifikuoti kaip Anisakis spp. 3 stadijos lervos. Apklausus pacientą, paaiškėjo, jog šis vartojo termiškai neapdorotą žuvį, sugautą vietinėje upėje [25].

Japonijoje anisakiazė buvo diagnozuota 58 metų moteriai, pristatyta į gydymo įstaigą, moteris teigė jaučianti staiga užeinančius, itin stiprius pilvo skausmus. Endoskopijos pagalba nustatyta, kad skrandyje yra didelis skaičius kirminų, dalis jų jau buvo prasiskverbę pro skrandžio sieneles. Iš viso buvo pašalinti 56 vienetai nematodų, kurie vėliau identifikuoti kaip Anisakis simplex. Apklausus moterį, paaiškėjo, jog prieš 8 valandas ji vartojo ,,sashimi“ iš žalių skumbrių gręžinėlių [26].

1.7 Anisakis genties parazitų poveikis žmonėms

Išskiriami keturi Anisakis spp. sukelti klinikiniai simptomai: skrandžio, žarnyno, netipinis,

alerginis.

20 Iš A.simplex lervų yra išskirtas visas spektras alergenų, galinčių sukelti susirgimus ar alergijas, ypač susilpnėjusio imuniteto žmonėms. Ypatingai svarbu pabrėžti, jog šių alergenų, žmonės gali gauti suvartoję ir gerai termiškai apdorotą žuvį, kurioje nėra gyvybingų lervų [27].

Paprastai skrandžio anisakiazė pasireiškia po 1-12 valandų staigiu skrandžio skausmu, pykinimu, vėmimu, nedideliu karščiavimu, išbėrimu ir diarėja. Skrandžio audiniai pažeidžiami dėl lervos skverbimosi, dėl kurio sukeliamos skrandžio gleivinės hemoragijos, erozijos [28].

Bendras žuvų užkrėstumas Anisakis spp. parazitais priklauso nuo grupės faktorių: lyties, žuvies masės, teritorijos ir sezono [29].

Žuvies lytis, remiantis statistikos duomenimis, neturi įtakos aptiktam Anisakis genties nematodų skaičiui žuvyje. Tačiau yra priklausomybė tarp raumenų užkrėstumo ir žuvies masės.

Skumbrių sugautų Atlanto ir Ramiajame vandenynuose užkrėstumas siekė atitinkamai 67.9 proc. ir 57,0 proc., o Anisakis spp. lervų vidurkis ir intensyvumas raumenyse nesiskyrė [30].

Padidėjęs skumbrių užkrėstumas Anisakis spp. lervomis nustatytas vasaros sezono metu. Taip pat yra statistiškai įrodyta priklausomybė tarp skumbrių ilgio ir užkrėstumo parazitais [29].

1.8 Anisakis spp. taksonomija ir pagrindinės charakteristikos

Helmintai – parazitiniai kirminai, kurie yra suskirtyti į apvaliąsias kirmėles (nematodus) ir plokščiąsias kirmėles. Plokščiosios kirmėlės toliau skirstomos į kaspinuočius (cestodus) ir kitas plokščiąsias (trematodus) [31].

Tiriant endoparazitus, būtinai turi būti tiriama ir jų gyvenamoji aplinka įvairiose vystymosi stadijose (tarpiniai ir galutiniai šeimininkai) [32].

Nematodų klasės helmintai sukelia daugiausia veterinarijoje svarbių parazitinių ligų. Žmonių susirgimus, siejamus su žuvies vartojimu, dažniausiai sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos [33].

Anisakis spp. genties parazitų rūšių taksonomija sudaryta remiantis filogenetiniais ryšiais ir genetine diferenciacija. Pagrindinės Anisakis spp. genties rūšys: A. pegreffii, A. simplex s.s., A.

simplex C, A. typica, A. ziphidarum, Anisakis sp., A. physeteris, A. brevispiculata ir A. Paggiae.

[34].

Anisakis zyphidarium aptinkama Atlanto vandenyno pietuose, viduryje, Viduržemio jūroje, Karibų jūroje [35].

Atlanto ir Ramiajame vandenyne vyrauja trys pagrindinės Anisakis spp. genties rūšys:

Anisakis simplex, Anisakis physeteris, Anisakis typica. [36].

Anisakis spp. Suaugusios lervos (7 pav.) (L4 stadijos) yra nesegmentuotos, cilindro formos,

turi išsivysčiusias žarnas, stemplę, skrandį, oralines bei analines angas. L3 stadijos lervų burnoje

21 turi tris prisitvirtinimo kabliukus (1 dorsalinė, 2 ventralinės). Dažniausiai aptinkamos inkapsuliuotos arba judrios (mobilios) lervos, kurių ilgis 20 – 50, o skersmuo 1 – 2 mm. [28].

7 pav. Anisakis spp. lervos (Barauskas, 2016)

Suaugę Anisakis spp. parazitai randami įvairių jūros žinduolių, rečiau irklakojų skrandžiuose (A). Nesubrendę kiaušinėliai pašalinami į jūros vandenį su galutinių šeimininkų išmatomis (B), kiaušinėliams subrendus (C) išsirita trečiosios stadijos savarankiška lerva (L3) (D), kurią suėda vėžiagyvis (E ir F), o šiuos – galutiniai Anisakis spp. šeiminkai jūros žinduoliai arba žuvys (G, A).

Žmogus apsikrečia Anisakis spp. lervomis, vartodamas užkrėstą ir tinkamai neapdorotą žuvį (H). (8

pav.).

22 8 pav. Anisakis spp. Vystymosi ciklas [28].

Žuvys, apsikrėtusios Anisakis spp. lervomis, ypač infekuotos didesniais jų kiekiais, yra pastoviai intoksikuojamos. Tai paveikia jų nervinę ir raumeninę sistema, dėl to suprastėja jų gebėjimai plaukti, orientuotis, jos tampa vangesnės, praranda reakciją, krenta kūno masė. Šie faktoriai lemia, kad apsikrėtę žuvys tampa žymiai lengvesniu grobiu plėšrūnams, jūros žinduoliams.

Tačiau vertinant iš kitos pusės, tai leidžia parazitams optimizuoti gyvenimo ciklą, gauti naują šeimininką ir toliau vystytis [37].

Kadangi žuvys yra tarpiniai šeimininkai, jos kelia rimtą pavojų jas vartojantiems žmonėms dėl Anisakis spp. nematodų migracijos iš virškinamojo trakto (9 pav.). Migracija iš esmės priklauso nuo trečios stadijos lervų tarpinio šeimininko (žuvies rūšies) ir specifinių fiziologinių – anatominių savybių ar išorės veiksnių.

Aktyvuotos trečiosios stadijos lervos pirmiausiai skverbiasi pro skrandžio sieneles,

apsigyvena pilvo ermtėje ant pilvaplėvės, vėliau, esant tam tikriems veiksniams migruoja į raumenis,

organus [38].

23 (9 pav.) Anisakis spp. migracija iš pilvo ertmės i raumeninį audinį (Barauskas, 2016).

Nėra tiksliai nustatyta, jog lervų migracija iš žarnyno į raumenis (10 pav.) priklausytų nuo sugautos žuvies laikymo temperatūros. Po sugavimo laikant skumbres (Scomber scombrus) ir silkes (Clupea harengus) ant ledo 3-5°C temperatūroje, lervos migravo į raumeninį audinį (Smith, 1984).

Tačiau 5 dienas laikant silkes (Clupea harengus) ant ledo 0°C, šiltame jūros vandenyje 10°C ar atšaldytame jūros vandenyje -1°C - 0°C migravusių į raumenis Anisakis spp. lervų nepadaugėjo [39].

10 pav. Anisakis spp. nematodo skverbimasis į raumeninį audinį (Barauskas, 2016).

EFSA (2010) teigia, kad lervų migracijai daugiausia įtakos turi po sugavimo vykstantys žuvų

žarnyno įrimo procesai, mažos koncentracijos sūrymo tirpalai, rūkymo procesų temperatūra.

24 Lervų migraciją taip pat skatina ir mechaninis žuvies sužalojimas žvejybos ar perdirbimo metu. Aktyvi fermentų veikla negyvoje ir neskrostoje žuvyje suminkština pilvo ertmę, tai taip pat lemia Anisakis spp. trečiosios stadijos lervų migraciją [40].

Šiaurės Atlante sugautose žuvyse 90 - 98% visų aptinkamų Anisakis spp. parazitų randama vidaus organų ertmėje (11 pav.) ir vidaus organuose, likusi dalis aptinkama papilvėse ir kituose raumenyse.

11 pav. Anisakis spp. lervos išsidėstę ant vidaus organų (Barauskas, 2016 m.)

Bręstančių jūrinių lašišų raumenyse nustatoma daugiau Anisakis spp. genties lervų nei jų vidaus organuose ir jų ertmėje. Skirtingose laukinių lašišų rūšių raumenyse aptikti Anisakis spp.

nematodai sudarė 90% visų tirtose žuvyse aptiktų šių parazitų. Tai parodo plačią Anisakis spp.

tarpinių šeimininkų - žuvų užkrėstumo Anisakis genties nematodais variaciją, kuri neleidžia pritaikyti lervų pasiskirstymo modelio raumenyse visoms žuvų rūšims [41]. Žuvų apsikrėtimo Anisakis spp. parazitais dinamika stipriai priklauso nuo žuvų rūšies ir gyvenamosios teritorijos [42].

1.9 Užsikrėtimo anisakiaze kontrolė ir prevencija

EFSA specialistų nuomone, užšaldymas ir terminis apdorojimas išlieka efektyviausi metodai,

garantuojantys parazitų lervų sunaikinimą. Anisakis simplex lervos žūva užšaldant žuvį –35ºC

temperatūroje per mažiausiai 15 valandų arba –15ºC temperatūroje per mažiausiai 96 valandas, arba

25 termiškai apdorojant aukštesnėje nei 60ºC temperatūroje per mažiausiai 1 min. Dauguma tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami, siekiant sunaikinti Anisakis simplex lervas [3].

Geriausia apsauga nuo anisakiazės yra visuomenės švietimas apie žalios žuvies valgymo pavojus. Rekomenduoti vengti žalios, nepakankamai išvirtos, marinuotos arba sūdytos jūros žuvies vartojimo. Žmonių invazijos rizika gali būti sumažinta atidžiai apžiūrint žuvį, pašalinant matomus parazitus ir išbrokuojant žuvis, kuriuose yra daug parazitų [43].

Išdorojant žuvis iškart po pagavimo, galimai sumažina parazitų kiekį žuvies raumenyse, kadangi užkertamas kelias parazitams iš žarnyno migruoti i raumenis [43].

1.10 Anisakis spp. nematodų diagnostikos metodai

Virškinimo metodas. Metodo esmė – inkapsuliuotų Aniskais spp. lervų išlaisvinimas, tiriamąjame raumenų mėginyje, naudojant atitinkamos koncentracijos druskos rūgšties ir pepsino fermento tirpalo mišinį. Šis metodas naudojamas šaldytai žuvies žaliavai tirti [3].

Ultravioletinės šviesos metodas. Šio metodo pagalba galima tirti žuvies file gabalus.

Nematodų aptikimas pagrįstas skirtinga nematodų rūšių fluorescensija po apšvitinimo. Tiriamieji file gabalai negali būti storesni nei 5 mm [44].

Spektroskopijos metodas. Šis metodas pagrįstas žuvies file gabalų veikimas tam tikro ilgio bangomis ir atspindėtų bangų analize. Spektroskopijos metodas leidžia atskirti žuvies file esančius raumenis atskirti nuo esančių Anisakis spp. lervų. Maksimalus bangų įsiskverbimas 8 mm. [45].

Imuno-cheminė analizė. Šis biocheminis metodas paremtas imunosorbento analizės principais (ELISA), nustatomi antikūnai ir antigenai esantys mėginyje [46].

Peršvietimo metodas. Plačiausiai naudojamas metodas žuvininkystės produktų perdirbimo pramonėje dėl savo paprastumo aptinkant Anisakis spp. nematodus. Metodo efektyvumas leidžia vizualiai aptikti parazitus esančius žuvies file gabaluose ne giliau kaip 6 mm. Šiam aptikimui užtenka peršviečiamo pjaustymo stalo ar lentelės, kuri iš apačios yra apšviečiama ryškia šviesa.

Aptikus nematodus, jie pašalinami mechaniniu būdu (pvz. peilio pagalba). Tačiau šio metodo

pagalba pastebima ir pašalinama apie 60 – 70 % nematodų ir tai neužtikrina visiško vartotojo

saugumo [47].

26

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Parazitologinio tyrimo darbo schema

Parazitologinis tyrimas buvo atliktas 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn. Įmonės UAB „Kauno marių žuvys“ gamybos ceche ir mėginių laboratorijoje (12 pav.).

12 pav. Tyrimo dalis, kuri buvo atliekama gamybos ceche (Barauskas, 2016 m.)

Atliekant tyrimą, buvo remiamasi sudaryta darbo schema (13 pav).

13 pav. Parazitologinio skumbrių tyrimo darbo schema

1 .Žuvų mėginių tyrimui atranka atsitiktiniu būdu (n = 60)

2. Žuvies rūšies nustatymas, svorio ir ilgio matavimas. 3. Vizualinė apžiūra ir paviršinių – išorinių patologijų nustatymas.

4. Skrodimas ir patologinių požymių nustatymas.

5. Tepinėlių ruošimas ir mikroskopavimas.

6. Parazitų gyvybingumo nustatymas, įdentifikavimas ir pavojingumo žmogui įvertinimas.

27

2.2 Žuvų atranka

Visos parazitologiniam tyrimui panaudotos žuvys (sušaldytos -18°C) buvo pirktos didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose “Maxima”, “Rimi”, “Iki”, 2016 m lapkričio – gruodžio mėnesiais. Kiekvienoje parduotuvėje atsitiktine tvarka nupirkta po 20 vnt. žuvų.

2.3 Mėginių paruošimas

Tyrimui buvo naudotos atšildytos žuvys, kurios laikytos 0 - 2°C temperatūroje, mėginių laikymui skirtame šaldytuve.

2.4 Įranga ir priemonės

Binokuliarinis mikroskopas (MBC – 9, Rusija), mikroskopas, dengiamieji ir objektiniai stikleliai, stiklai (9x12cm), skalpeliai metaline rankena, įvairaus dydžio pincetai, preparavimo adatos, įvairaus dydžio žirklės, metaliniai ir plastikiniai padėklai, Petri lėkštelės, liniuotės, svarstyklės, kibirai, termometrai, oro kompresoriai, vandens vonios, termosai – šaldytuvai, distiliuotas vanduo, etilo alkoholis, eteris.

2.5 Procedūros.

Kiekviena žuvis pirmiausiai buvo pasverta, išmatuotas jų ilgis (kūno ilgis matuotas nuo snukio pradžios iki uodeginio peleko pabaigos).

Atlikus vizualinę išorės apžiūrą, žuvis paguldoma ir fiksuojama ant nugaros. Iš pradžių perkerpama pilvo sienelė per baltąją liniją pradedant nuo analinės angos iki galvos. Po to žuvis paguldoma ant dešiniojo šono ir žirklėmis nukerpama kairioji pilvo sienelės pusė. Kerpama nuo analinės angos įstrižai pagal užpakalinę pilvo sienelę iki stuburo, po to pagal stuburo apačią iki galvos. Kerpant pilvo sienelė pamažu keliama aukštyn, atskiriamos sąaugos.

Pašalinus kairiąją pilvo sienelės pusę, atsidaro žuvies kūno ertmė ir gerai matomi visi vidaus

organai. Apžiūrima ar nėra matomų parazitų ant organų.Tada atsargiai išimamas visas pilvo ertmės

turinys (prieš tai nukirpus ryklės dalį galvos dalyje) ir sudedamas į kiuvetę. Šiame etape pagal

pienius ar ikrus nustatoma žuvies lytis. Buku žirklių galu ir pincetu praskirstomi organai ir dar

kartą įdėmiai ieškoma parazitų.

28 Raumenų audinio imami 3 mėginiai po 1 cm

iš nugarinės, šoninės, pilvo srities. Mėginiai dedami and kompresorinių stiklų, suspaudžiami ir mikroskopuojami binokuliariniu mikroskopu.

Žarnų audiniui tirti, taip pat imami 3 mėginiai po 1 cm

, suspaudžiami tarp kompresorinių stiklų ir tiriami binokuliariniu mikroskopu.

2.6 Parazitų gyvybingumo nustatymo metodas

Tiriamosios žuvys buvo pirktos trijuose skirtinguose prekybos centruose. Iš šių trijų partijų atsitiktiniu po būdu atrinkta po 20 vnt Anisakis spp nematodų. Gyvybingumui nustatyti naudotas fizinio dirginimo metodas. Nematodų lervos dedamos ant filtrinio popieriaus (gausiai suvilgyto fiziologinu tirpalu) į Petri lėkštelę. Lervos stebimos ar nejuda 1 – 2 minutes. Jei lervos gyvos,tuomet pastebimas jų judėjimas, tačiau jeigu jos nejuda tai dar nereiškia, kad jos negyvos. Jų judėjimą galima suintensyvinti fiziniu dirginimu. Stebint per binokuliarą, lervos duriamos aštria adata į parazitą. Jeigu lerva gyva – dūris iššaukia jų judėjimą.

2.7 Statistinė analizė ir metodologija

2.7.1 Kintamųjų nustatymas

Atsižvelgiant į aptartą mokslinę literatūrą išskirti nepriklausomi kintamieji – veiksniai lemiantys skumbrių užsikrėtima A.simplex parazitu, kurie naudojami tolimesniame tyrime priklausomajam kintamam paaiškinti (4 lentelė). Statistinės analizės skaičiavimams atlikti naudota SPSS statistinės analizės programa. Buvo nustatyti priklausomi (Y) ir nepriklausomi kintamieji (X).

4 lentelė. Koreliacinės analizės kintamieji

Priklausomi kintamieji: žuvies užsikretimas Anisakis simplex parazitais kiekis vnt.

Nepriklausomi kintamieji: žuvies ilgis (cm.), žuvies svoris (kg.) ir žuvies lytis (vyr / mot.).

Apžvalga: Nustatoma, kaip kiekvienas nepriklausomas kintamasis sąlygoja priklausomą kintamąjį;

kiek šis kintamasis paaiškina priklausomą kintamąjį, tiriama kiekvieno priklausomo kintamojo ir kiekvieno nepriklausomo kintamojo tarpusavio priklausomybė

Tolimesniame tyrime bus analizuoti šie segmentų atskleidimo veiksniai – nepriklausomi

kintamieji: žuvies ilgis, tirto žuvies svoris ir žuvies lytis.

29 2.7.2 Tyrimo hipotezių formulavimas

Tyrimo metu bus analizuojamas ryšys tarp priklausomojo kintamojo ir nepriklausomųjų kintamųjų. Atsižvelgiant į atliktų mokslinių tyrimų rezultatus atliekamas detalus atlantinių skumbrių tyrimas. Be to siekiant atlikti empirinį tyrimą iškeliamos hipotezės. Kiekviena hipotezė grindžiama mokslinės literatūros analizė. Iškeltos hipotezės bus tikrinamos trečioje darbo dalyje atliekant empirinį tyrimą, analizuojant duomenis gautus ištyrus žuvis.

Remiantis išanalizuota moksline literatūra iškeltos šios hipotezes:

1. Žuvyje rastų A. simplex parazitų kiekis priklauso nuo tirtos žuvies ilgio;

2. Žuvies užsikrėtimas A.simplex parazitų kiekis priklauso nuo tirtos žuvies svorio;

3. Žuvies užsikrėtimas A.simplex parazitais priklauso nuo lyties.

Hipotezė Nr 1: Analizuojamųjų skumbrių užsikrėtusių A. simplex parazitais kiekis (vnt.)ir žuvies ilgis (cm.) yra koreliuojantys tarpusavyje juos sieja teigiamas ryšys.

Pagrindimas moksline literatūra. Atliktų tyrimų rezultai atskleidžia stiprią tarpusavio korealiaciją tarp užsikrėtusių skumbrių A. Simplex parazitais skaičiaus ir žuvų ilgio, sugautų Šiaurės Maroko priekrantėse [29]. Nuo 1996 m. vasario mėn iki 2000 m. sausio mėnesio, buvo atliekama parazitologinė skumbrių (Scomber scombrus), sugautų Ispanijoje, šiaurės-rytų pakrantėse (Atlanto vandenynas) studija, kuri parodė stiprų korealiacinį ryšį, tarp žuvies ilgio ir aptiktų Anisakis spp.

nematodų lervų skaičiaus [48]. Teigiama korealiacija tarp žuvų ilgio ir parazitų skaičiaus, taip pat nustatyta skumbrėse, sugautose Geltonojoje jūroje, pietinėje Pietų Korėjos pakrantėje [49].

• H

- nėra tarpusavio ryšio tarp pasirinktų kintamųjų.

• H

- koreliacinis ryšys tarp pasirinktų kintamųjų yra statistiškai reikšmingas.

Hipotezės Nr. 1 vertinimas: kai reikšmingumo lygmuo α= 0,05. Konkrečios statistikos realizacija = p- reikšmė. Iškelta hipotezė vertinama: priimama arba atmetama atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus (5 lentelė.).

5 lentelė. Hipotezės Nr. 1 vertinimas

Rezultatas Hipotezė Nr. 1 priimta Hipotezė Nr. 1 atmesta

Kriterijus Jeigu p<α, tai hipotezė H

atmetama Jeigu p≥α, tai hipotezė H

neatmetama Pagrindimas H

hipotezė priimtina, kadangi užsikretusiose

skumbrėse Anisakis simplex parazitu kiekis (vnt.) ir skumbrių ilgis (cm.) yra koreliuojantys teigiamai gauti rezultatai statistiškai patikimi.

H

priimtina – pasirinkti kintamieji

yra statistiškai nepriklausomi.

30 Hipotezė Nr. 2: Analizuojamų skumbrių užsikrėtusių Anisakis simplex parazitų kiekis ir žuvies svoris yra koreliuojantys tarpusavyje juos sieja teigiamas ryšys

Pagrindimas moksline literatūra. Atliktų tyrimų rezultai atskleidžia tarpusavio korealiaciją tarp užsikrėtusių skumbrių A. simplex parazitais skaičiaus ir žuvų svorio, sugautų Šiaurės Maroko priekrantėse [29]. Nuo 1996 m. vasario mėn iki 2000 m. sausio mėnesio, buvo atliekama parazitologinė skumbrių (Scomber scombrus), sugautų Ispanijoje, šiaurės-rytų pakrantėse (Atlanto vandenynas) studija, kuri parodė stiprų korealiacinį ryšį, tarp žuvų svorio ir aptiktų Anisakis spp.

nematodų lervų skaičiaus [48]. Teigiama korealiacija tarp žuvų svorio ir parazitų skaičiaus, taip pat nustatyta skumbrėse, sugautose Geltonojoje jūroje, pietinėje Pietų Korėjos pakrantėje [49].

• H

- nėra tarpusavio ryšio tarp pasirinktų kintamųjų.

• H

- koreliacinis ryšys tarp pasirinktų kintamųjų yra statistiškai reikšmingas.

Hipotezės Nr. 2 vertinimas: Reikšmingumo lygmuo α= 0,05. Konkrečios statistikos realizacija = p- reikšmė. Iškelta hipotezė vertinama: priimama arba atmetama atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus (6 lentelė).

6 lentelė. Hipotezės Nr. 2 vertinimas

Rezultatas Hipotezė Nr. 2 priimta Hipotezė Nr. 2 atmesta

Kriterijus Jeigu p<α, tai hipotezė H

atmetama Jeigu p≥α, tai hipotezė H

neatmetama Pagrindimas H

hipotezė priimtina, kadangi

užsikretusiose skumbrėse Anisakis Simplex parazitų kiekis (vnt.) ir skumbrės svoris (kg.) yra teigiamai koreliuojantys tarpusavyje, gauti rezultatai statistiškai patikimi, gauti rezultatai statistiškai patikimi.

H

priimtina – pasirinkti veiksniai yra statistiškai nepriklausomi.

Hipotezė Nr. 3 Analizuojamų skumbrių užsikrėtusių Anisakis simplex parazitų kiekis ir žuvų lytis nėra koreliuojantys tarpusavyje.

Pagrindimas moksline literatūra. Atliktų tyrimų rezultai neatskleidžia tarpusavio ryšio tarp

užsikrėtusių skumbrių A. simplex parazitais skaičiaus ir žuvų lyties, sugautų Šiaurės Maroko

priekrantėse [29]. Rahman W. 2011 m. atliktame tyrime, buvo analizuojamas 79 žuvų apsikrėtimo

parazitais kiekis ir priklausomybė nuo lyties [50]. Tyrimo rezultatai atskeidė, jog nėra jokio

korealiuojančio ryšio tarp šių kintamųjų.

31

• H

- nėra tarpusavio ryšio tarp pasirinktų kintamųjų

• H

- koreliacinis ryšys tarp pasirinktų kintamųjų yra statistiškai reikšmingas

Hipotezės Nr. 3 vertinimas: Reikšmingumo lygmuo α= 0,05. Konkrečios statistikos realizacija = p- reikšmė. Iškelta hipotezė vertinama: priimama arba atmetama atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus (7 lentelė).

7 lentelė. Hipotezės Nr. 3 vertinimas

Rezultatas Hipotezė Nr. 3 priimta Hipotezė Nr. 3 atmesta

Kriterijus Jeigu p<α, tai hipotezė H

atmetama Jeigu p≥α, tai hipotezė H

neatmetama Pagrindimas H

hipotezė priimtina, kadangi užsikretusiose

skumbrėse Anisakis Simplex parazitu kiekis ir skmbrių lytis t.y. vyr./mot. yra teigiamai koreliuojantys tarpusavyje, gauti rezultatai statistiškai patikimi.

H

priimtina – pasirinkti veiksniai yra statistiškai nepriklausomi.

2.7.3 Empirinio tyrimo imties parinkimas ir metodologija

Visos empirinio tyrimo imties parinkimui panaudotos žuvys buvo pirktos didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose “Maxima”, “Rimi”, “Iki”, 2016 m lapkričio – gruodžio mėnesiais.

Kiekvienoje parduotuvėje atsitiktine tvarka nupirkta po 20 vnt. Žuvų. Bendra tyrimo imtis 60 vnt.

Atlantinių skumbrių.

Remiantis trečioje darbo dalyje atliktu empiriniu tyrimu įvertinus, iškeltas hipotezes galima aptarti analizuojamų veiknių reikšmingumą randamų Anisakis simplex parazitų kiekiui.

Atsižvelgiant į priimtų ir atmestų hipotezių rezultatus sudaromas daugianerės regresijos modelis.

Veiksnių priklausomybei nustatyti naudojama regresinė ir koreliacinė analizės. Regresinė analizė – statistinis metodas, leidžiantis tirti kintamojo Y (priklausomojo veiksnio) funkcinę priklausomybę nuo X (nepriklausomojo veiksnio). Tačiau, prieš atliekant regresinę analizę, reikalinga patikrinti šias prielaidas: ar regresijos modelis yra tinkamas, jeigu prielaidos yra tenkinamos.

Visų pirma reikia patikrinti koreguotojo determinacijos koeficiento (Adjusted R Square) dydį,

šis dydis parodo regresijos modelio tinkamumą, t.y. kaip priklausomąjį kintamąjį paaiškina

nepriklausomi kintamieji. Paprastai reikalaujama, kad Adjusted R Square ≥ 0,25.

32 Antras žingsnis-patikrinti liekamųjų paklaidų (skirtumus tarp stebimų priklausomo kintamojo reikšmių ir reikšmių, kurios gaunamos naudojant regresinę funkciją) priklausomybę. Šiai priklausomybei nustatyti naudojamas Durbin-Watson kriterijus, kurio reikšmių intervalas nuo 1 iki 4. Jei statistikos reikšmė lygi 2, vadinasi koreliacijos tarp liekamųjų paklaidų nėra. Didesnė reikšmė rodo neigiamą paklaidų koreliaciją, o mažesnė teigiamą. Kriterijaus reikšmės, mažesnės už 1 arba didesnės už 3 kelia problemų. Teigiamos koreliacijos atveju regresijos koeficientų standartinės paklaidos yra per mažos, o esant neigiamai koreliacijai - per didelės.

Reikia patikrinti, ar regresija yra tiesinė. Kai p< 0,05, t.y. p-reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį α, kuris lygus 0,05, tuomet nulinė hipotezė, kad regresija yra netiesinė, atmetama ir priimama alternatyvioji hipotezė, kad regresija yra tiesinė.

Taip pat būtina patikrinti, ar regresijos koeficientai nelygūs nuliui, t.y. ar jie lemiapriklausomą kintamąjį. Jei p-reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį α, kuris paprastai yra lygus 0,05, t.y.

jei p < 0,05, tuomet nulinė hipotezė, kad regresijos koeficientas yra lygus nuliui, atmetama ir priimama alternatyvi hipotezė – koeficientas yra statistiškai reikšmingas ir nelygus nuliui.

Multikolinerumo vertinimas. Patikrinama ar nėra multikolinearumo tarp nepriklausomų kintamųjų, t.y. ar jie tarpusavyje nekoreliuoja. Jeigu tarp nepriklausomų kintamųjų X1, X2….Xk yra stipri koreliacija, susiduriama su multikolinearumo problema. Dėl šios priežasties negalima gerai atskirti koreliuojančių kintamųjų įtakos Y reikšmei. Dėl multikolinearumo atsiranda nepriklausomų kintamųjų nestabilumas – tai gali juos labai pakeisti. Multikolinearumas nustatomas naudojant dispersijos mažėjimo daugiklį VIF. Kintamasis yra per daug multikolinearus ir kelia problemų, jei VIF > 10.

Verta patikrinti, ar standartizuotųjų liekanų (skirtumas tarp stebimų priklausomo kintamojo reikšmių ir reikšmių, kurios gaunamos prognozei naudojant regresijos funkciją, padalintas iš standartinio nuokrypio) skirstinys yra normalus. Tam reikia atlikti Kolmogorov-Smirnov testą. Jei p-reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį α, kuris paprastai yra lygus 0,05, t.y. jei p > 0,05, tuomet nulinė hipotezė, kad skirstinys nėra normalus, atmetama ir priimama alternatyvi hipotezė – skirstinys yra normalus.

Literatūroje regresinė analizė gali būti traktuojama kaip specifinė koreliacinės analizės atmaina. Koreliacinės ir regresinės analizės skirtumas toks, jog koreliacija rodo abipusį ryšį tarp analizuojamų kintamųjų, o regresinė analizė atskleidžia vienpusį ryšį su nepriklausomuoju kintamuoju.

Dėl regresinės analizės galime nustatyti priklausomojo kintamojo reikšmę nepriklausomojo kintamojo kintamojo pagrindu, kaip nepriklausomojo kintamojo pokyčiai lemia priklausomojo kintamojo pokyčius.

y- priklausomas kintamasis;

33 x- nepriklausomi kintamieji;

Ryšiai tarp priklausomojo ir nepriklausomų kintamųjų nustatomi tiesine funkcija, t.y.

pokyčius lemia x kintamųjų pokyčiai.

Regresinė analizė atliekama naudojant SPSS.

Regresinės lygties kintamųjų ryšio stiprumui nusakyti [51] išskiria šiuos rodiklius:

• Koreliacijos koeficientas (r);

• Koreliacijos santykis (R);

• Determinacijos koeficientas (D).

Boguslausko (1999) teigimu, kai priklausomąjį kintamąjį Y ir nepriklausomą kintamąjį X sieja tiesinis ryšys, šio ryšio stiprumą nusako koreliacijos koeficientas, kuris nustatomas iš stebėjimo duomenų (y, x), (i= 1,n) pagal šią formulę [51]:



 







 

] ) ( ][

) ( [

) )(

(

2

2

y y

x x

y y x

r x (1)

Šio koreliacijos koeficiento kitimo ribos -1 ≤ r ≤ 1. Tuo atveju, kai r > 0, regresijos funkcija didėja, o tai reiškia, kad didėjant x – nepriklausomam kintamajam, didėja ir y – priklausomasis kintamasis. Kai r<0, x – nepriklausom kintamajam didėjant, y- priklausomas kintamsis mažėja.

Tais atvejais, kai r=1, visi taškai sutampa su tiesės linija. Koreliacijos koeficientų interpretacijas pateikiamos 8 lentelėje.

8 lentelė. Koreliacijos koeficientų interpretacijos [52].

Nuo 0,9 iki 1,0 arba nuo -0,9 iki-1,00 Labai stipri koreliacija Labai stiprus ryšys Nuo 0,7 iki 0,9 arba nuo -0,70 iki-0,9 Stipri koreliacija Stiprus ryšys

Nuo 0,5 iki 0,7 arba nuo -0,5 iki-0,7 Vidutinė koreliacija Vidutinio stipumo ryšys Nuo 0,3 iki 0,5 arba nuo -0,3 iki-0,5 Silpna koreliacija Silpnas ryšys

Nuo 0,3 iki – 0,3 Nereikšminga koreliacija Ryšio nėra

Tačiau jeigu koreliacijos koeficientas r = 0 arba yra artimas jam, tai dar nereiškia, kad kintamieji y ir x yra nepriklausomi arba mažai priklausomi, šiuo atveju jie gali būti susiję netiesine priklausomybe.

Netiesinės koreliacijos ryšio stiprumą nusako koreliacijos santykis:

, (2)

34 Šis koeficientas įgyja reikšmes iš intervalo [0;1]. Kuo koeficiento reikšmė artimesnė vienetui, tuo ryšys stipresnis. Be to, kuo regresijos lygtis geriau aprašys stebėjimo duomenis, tuo skaitiklyje esantys nariai bus mažesni ir koeficientas didesnis.

Determinacijos koeficientas gali būti skaičiuojamas tiek tiesinės, tiek netiesinės koreliacijos atveju.

*100 % (3)

Šis koeficientas rodo, kokią išėjimo kintamojo dalį lemia įėjimo kintamojo pakitimas, o kokią (100-D) likusieji neįvertinti veiksniai. Regresiniuose modeliuose gali būti skaičiuojamos trys dispersijos.

Determinacijos koeficiento skaičiavimas tai vienas iš regresijos tinkamumo įvertinimo būdų.

Regresijos modelis yra geresnis, kai determinacijos koeficientas yra arčiau 1, tuo labiau priklausomojo (Y) kintamojo kitimą galima paaiškinti nepriklausomojo kintamojo (X) kitimu.

Naudojant koreliacinės regresijos analizę galima ištirti egzistuojančius ryšius tarp priklausomojo ir nepriklausomųjų kintamųjų.

Koreliacinė regresinė analizė – tai ryšių tarp kintamųjų priklausomybė, naudojama sudėtingiems ekonominiams ir finansiniams reiškiniams tirti [53].

Koreliacinės analizės tikslas:

• nustatyti egzistuojančius priklausomo kintamojo Y ir nepriklausomų kintamųjų Xi, kur i=1, ...n, n- nepriklausomų kintamųjų skaičius.

• nustatyti ryšių stiprumą, formas bei analitines išraiškas;

Koreliacinė analizė atliekama su kiekvienu veiksniu. Tai porinė koreliacinė analizė, nes yra du veiksniai – X ir Y. Tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp šių elementų. Tai daroma, skaičiuojant koreliacijos koeficientą (r) ir vertinant jo reikšmingumą pagal statistiką (t).

Koreliacijos koeficiento reikšmė (-1 ≤ r ≤ 1) yra skaičiuojama pagal statistinę funkciją ir parodo ryšio stiprumą: reikšmė, artima vienetui, rodo stiprų ryšį, artima nuliui liudija, kad priklausomybės nėra. Teigiamos koreliacijos koeficiento reikšmės atspindi tiesioginę priklausomybę, neigiamos – atvirkštinę.

Nustačius egzistuojančius ryšius tarp priklausomojo ir nepriklausomų kintamųjų ir tinkamai

juos įvertinus bei atsižvelgiant į gautus koreliacinės analizės rezultatus galima modeliuoti segmentų

atskleidimo lygtį. Nepriklausomus kintamuosius, kurie su priklausomuoju kintamuoju ryšio neturi

arba jis labai žemas, galima elimintuoti.

35

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) ilgis, svoris ir užkrėstumas A.simplex parazitais

Išanalizavus 2016m. Lapkričio - gruodžio mėnesiais didžiuosiose Lietuvos prekybos tinkluose “Maxima”, “Rimi”, “Iki” pirktas skumbres, matome, jog prekybos centre “Maxima”

pirktų Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) vidutinis svoris 0,39 kg. (svyruoja nuo 0,335 kg. – 0,488 kg.), atitinkamai “Rimi” ir “Iki” – 0,37 kg. (0,311 kg. – 0,471 kg.) ir 0,38 kg. (0,301 kg. – 0,486 kg.) (14 pav.)

0,39 0,37 0,38

0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50 0,60

Prekybos centras "Maxi ma" Prekybos centras "Ri mi " Prekybos centras "Iki "

Vi d. Svori s kg.

14 pav. Vidutinis žuvų svoris (kg.), pirktose prekybos centruose

Prekybos centre “Maxima” pirktų Atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) vidutinis ilgis 36,78 cm.. (svyruoja nuo 36 cm. – 38,5 cm.), atitinkamai “Rimi” ir “Iki” – 36,7 cm. (36 cm. – 38 cm.) ir 36,71 cm. (35,8 cm. – 37,7 cm.) (15 pav.).

36,78 36,70 36,71

0 2 46 108 12 1416 18 20 2224 26 2830 32 34 36 3840

Prekybos centras

"Maxi ma"

Prekybos centras "Ri mi " Prekybos centras "Iki "

Vi d. Il gi s cm.

15 pav. Vidutinis žuvų ilgis (cm.), pirktose skirtinguose prekybos centruose