SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KKLINIKA
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS
HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRAINDRĖ JAKUTIENĖ
DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS NUTEISTŲJŲ PSICHOEMOCINEI
BŪKLEI IR JŲ PIEŠINIO RAIŠKAI
Jungtinės magistrantūros studijų programos „DAILĖS TERAPIJA” valstybinis kodas - 628B90001 baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. Dr. Jolita Rapolienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASREABILITACIJOS KKLINIKA
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS
HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRATVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė ... 2019 m. ... mėn. ... d.
DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS NUTEISTŲJŲ PSICHOEMOCINEI
BŪKLEI IR JŲ PIEŠINIO RAIŠKAI
Jungtinės magistrantūros studijų programos „DAILĖS TERAPIJA” valstybinis kodas - 628B90001 baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Jolita Rapolienė... 2019 m. ... mėn. ... d.
Konsultantas
Lekt. Vaida Adomaitienė ... 2019 m. ... mėn. ... d. Konsultantas Vilmantė Gintaraitė ... 2019 m. ... mėn. ... d. Darbą atliko Magistrantė Indrė Jakutienė... 2019 m. ... mėn. ... d. Recenzentas ... 2019 m. ... mėn. ... d.
KAUNAS, 2019
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ………. 7 PADĖKA.………..9 SANTRUMPOS ... 10 ŽODYNĖLIS ... 11 ĮVADAS……… ... 12DARBO TIKSLAS IR TYRIMO UŽDAVINIAI/KLAUSIMAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Dailės terapija - viena iš reabilitacijos priemonių pataisos įstaigose ... 15
1.2. Dailės terapijos taikymas Alytaus pataisos namuose ... 17
1.3. Nuteistųjų psichoemocinė būklė ... 18
1.4. Dailės terapijos taikymas psichoemocinei būklei gerinti ... 20
1.5. Dailės terapija pataisos namuose ... 21
1.6. Dailės terapijos poveikis nuteistųjų psichoemocinei būklei ... 23
1.7. Nuteistųjų piešinio raiškos ypatumai ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2.1. Tyrimo planavimas ... 27
2.2. Tyrimo objektas ... 27
2.3. Tiriamųjų atranka ... 27
2.4. Tyrimo metodai ... 27
2.5. Duomenų analizės metodai ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI ... 33
3.1. Anketinės apklausos duomenų rezultatai. ... 33
3.2. Tiriamųjų psichoemocinės būklės vertinimo rezultatai pagal nerimo ir depresijos vertinimo skalę ... 36
3.3. Tiriamųjų psichoemocinės būklės vertinimo rezultatai pagal depresijos sunkumo vertinimo skalę ... 39
3.4. Nuteistųjų piešinių psichologiniai aspektai išryškėję dailės terapijos metu ... 43
3.5.1.Tiriamosios grupės asmenų medžio piešinio raiškos vertinimo pasirinkti atvejai ... 51
3.5.2. Tiriamosios grupės asmenų medžio piešinio požymių, indikuojančių kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją, kaitos rezultatai ... 56
3.5.3. Tiriamosios grupės asmenų medžio piešinio spalvų raiškos kaitos rezultatai ... 57
3.5.4. Tiriamosios grupės asmenų medžio piešinio erdvės užpildymo kaitos rezultatai ... 58
3.5.5. Tiriamosios grupės asmenų medžio piešinio popieriaus dydžio ir kokybės pasirinkimo kaitos rezultatai ... 58
3.5.6. Tiriamosios grupės asmenų medžio piešinio dailės priemonių pasirinkimo kaitos rezultatai ... 59
3.6. Depresijos sunkumo skalės bei nerimo ir depresijos skalės įverčių sąsajos su medžio piešinio raiškos kaitos rezultatais tiriamojoje grupėje ... 60
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 61
IŠVADOS ………... 65
PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ... 66
LITERATŪRA ... 67
SANTRAUKA
Jakutienė I. Dailės terapijos poveikis nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai, magistro baigiamasis darbas/mokslo vadovė doc. dr. J. Rapolienė, konsultantė lekt. V. Adomaitienė, V. Gintaraitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2019: 73 psl.
Tyrimo tikslas - Įvertinti dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai.
Tyrimo uždaviniai ir klausimai.
Uždaviniai: 1. Įvertinti nuteistųjų psichoemocinę būklę prieš dailės terapijos taikymą. 2. Nustatyti dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinės būklės kaitai.
Klausimai: 1. Kokie piešinio psichologiniai aspektai būdingi nuteistųjų piešiniams? 2. Kaip kinta medžio piešinio požymiai, indikuojantys kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją bei nerimą taikant dailės terapiją? 3. Kaip kinta medžio piešinio formalieji elementai taikant dailės terapiją?
Tyrimo metodai. Mišrus tyrimas, taikant sociodemografinį klausimyną, HAD skalę - depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimui, Beko testą - depresijos sunkumo vertinimui ir piešinio raiškos kaitos analizę, remiantis formalių piešinio elementų analizės metodu bei projekcinio medžio piešinio testo rekomendacijomis.
Tyrimo dalyviai. 60 nuteistų laisvės atėmimo bausme asmenų (vyrų). Atranka - tikslinė, pagal nuteistųjų pareikštą norą dalyvauti tyrime.
Tyrimo rezultatai. Lyginant ir aptariant rezultatus, išryškėjo nuteistųjų psichoemocinės būklės bei jų piešinio raiškos kaita. Įvertinus nuteistųjų psichoemocinę būklę bei piešinius, rezultatai parodė, kad esant dailės terapijos poveikiui, depresija pasireiškia silpnesniais simptomais ir tai atsisipindi nuteistųjų piešiniuose.
Išvados. Vertinant abiejų grupių nuteistųjų psichoemocinę būklę prieš dailės terapijos taikymą, visiems nuteistiesiems buvo nustatyti depresijos simptomai. Po dailės terapijos intervencijos tiriamosios grupės asmenims, depresijos simptomai statistiškai reikšmingai lengvėja nuo švelnios iki minimalios depresijos lygio, o kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Tyrimo metu išryškėję nuteistųjų piešiniams būdingi psichologiniai aspektai yra: identiteto paieškos, saugumo poreikis, laisvės, nuotykių ir linksmybių poreikis, idealių santykių šeimoje stoka, prieraišumo ir meilės poreikis, erotiniai ir seksualiniai poreikiai, depresijos požymiai, dvasiniai ir religiniai poreikiai ir poreikis išreikšti agresiją. Nustatyta, kad esant dailės terapijos poveikiui, nuteistųjų medžio piešinyje statistiškai reikšmingai mažėja požymių, indikuojančių kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją. Nuteistųjų medžio piešinyje statistiškai reikšmingai pakito šie formalieji elementai:
spalva, erdvės užpildymas, popieriaus dydžio ir kokybės pasirinkimas ir dailės priemonių pasirinkimas. Nustatyta, kad nuteistųjų pirmo ir paskutinio piešinio spalvinės raiškos pokyčiai, indikuojantys psichoemocinės būklės gerėjimą, tiesiogiai koreliuoja su Beko skalės įverčių kaita.
Rekomendacijos. Remiantis gautais rezultatais, rekomenduojama dailės terapiją taikyti kuo didesniam nuteistųjų skaičiui bei taikyti ilgalaikę dailės terapiją, kad būtų galima įvertinti dailės terapijos išliekamąjį poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei.
SUMMARY
The impact of art therapy on the psychoemotional status of the inmates and the expression of their drawings, Master's thesis/supervisor, J. Rapolienė PhD, advisers: V. Adomaitienė, V. Gintaraitė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care, Vilnius Academy of Arts, Kaunas Faculty of Arts. Kaunas, 2019: 73 pages.
Research purpose: The aim of the study is to assess the impact of art therapy on the psychoemotional status of the inmates and the expression of their drawings.
Research tasks and questions. Tasks: 1. Evaluate the inmate‘s psychoemotional state before the intervention of art therapy. 2. Determine the impact of art therapy on the psychoemotional condition of the inmate‘s.
Question: 1. What are the psychological aspects of the inmate’s drawings? 2. How do the features of the tree drawing, which indicate the instability of the emotional state of the creator and the possible depression and anxiety, change after applying art therapy? 3. How do the formal elements of tree drawing change after applying art therapy?
Research methods. Mixed study, using the socio-demographic questionnaire, HAD scale for depression and anxiety disorders, the BDI test - assessment of the potency of depression and the change in inmate‘s drawings expression, based on the method of analysis of the formal drawing elements and the projectional drawing test of the tree.
Research participants. 60 inmates (men). Targeted selection in used for participation in the study.
Research results. Comparing and discussing the results, the change in the psychoemotional state and the expression of their drawings was revealed. After evaluating the psychoemotional state of the inmates and their drawings, the results showed, that the impact of art therapy occurs on the psychoemotional status of the inmates and it is reflected in the expression of their drawings.
Conclusion. In assessing the psychoemotional state of the inmates of both groups before the intervention of art therapy, all inmates HAD depression symptoms. After intervention of art therapy in the test group, depressive symptoms were statistically significantly reduced from mild to minimal depressive level and there was no statistically significant difference in the control group. The psychological aspects of inmates drawings were highlighted in this study: identity search, security needs, the need for freedom, adventure and fun, a lack of ideal relations in the family, the need for affection and love, erotic and sexual needs, depressive symptoms, spiritual and religious needs, and the need to express aggression. It was found that in the case of art therapy intervention there was a statistically significant reduction in the signs of the presence of an indicating instability in the emotional state and possible depression in the inmate‘s tree drawing. In the inmates drawing of tree, the following formal
elements have been statistically significantly altered: colour, space, choice of paper size and quality, selection of art tools. It has been established that the changes in the colour definition of the inmates tree drawings, which has indicated the improvement in the psychoemotional state are correlated directly with the change in the value of the BDI test.
Recomendations. Based on the results of this research, it is recommended to apply art therapy to inmates and apply a long-term art therapy so afterwards to assess the residual effect of art therapy on the psychoemotional state of inmates.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei ir konsultantėms už prasmingus patarimus. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie tyrimo įgyvendinimo.
Dėkoju tyrimo dalyviams, už sutikimą dalyvauti tyrime. Dėkoju vyrui, vaikams ir tėvams už palaikymą ir kantrybę.
SANTRUMPOS
APN - Alytaus pataisos namai
Beko- depresijos sunkumo vertinimo skalė (ang. BDI) DT- dailės terapija
FEATS - formaliųjų elementų analizės metodas (ang. The Formal Elements Art Therapy Scale) HAD - nerimo ir depresijos vertinimo anketa
HTP- projekcinis namo, medžio, žmogaus piešinio testas (ang. House-Tree-Person Test) Nuteistas asmuo - asmuo, kuriam įsiteisėjęs apkaltinamasis LR teismo nuosprendis ir kuris bausmę atlieka bausmės atlikimo vietoje – pataisos namuose.
OASys - teisės pažeidėjo įvertinimo sistema, prognozuojanti nusikalstamą elgesį (angl. The Offender Assessment System).
PPAT - projekcinis žmogus skina obuolį nuo medžio piešinio testas (ang. Person picking apple from tree)
ŽODYNĖLIS
Nuteistųjų socialinė reabilitacija - nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.
Psichoemocinė būklė - šiame darbe, nagrinėjant dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei, daugiausia dėmesio skiriama nerimo ir depresijos raiškai.
Recidyvinis nusikalstamumas - visuma nusikalstamų veiklų, padarytų asmenų, kuriems ankščiau buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės arba kitos poveikio priemonės.
ĮVADAS
Temos pagrindimas. Lietuvoje galiojantis bausmės vykdymo tikslas yra, kad nuteistasis, atlikęs bausmę, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai, kad įkalinimo tikslu laikoma nuteistojo asmens resocializacija, svarbu teisiškai, politiškai, moksliškai ir praktiškai.
Pagal Gretos Stankutės ir kt. (2017) vykdytą apžvalgą, įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad kalinių sveikatos būklė yra blogesnė nei bendros populiacijos: nustatomas didesnis mirtingumas, dažnesnės psichikos ir užkrečiamosios ligos, tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai, labiau paplitę neigiami socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai. Mūsų šalies Statistikos departamentas nefiksuoja psichikos ligų paplitimo tarp kalinių, tačiau pateikia duomenis apie nuteistuosius, turinčius psichikos sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas [24].
Nors socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas Lietuvos įkalinimo įstaigose vis dažniau tampa mokslinių diskusijų objektu, tačiau šioje srityje vis dar stokojama išsamių mokslinių tyrimų.
Įkalinimo įstaigose kalintys asmenys gyvena uždaroje teritorijoje ir ilgą laiką neturi kontakto su išoriniu pasauliu. Kasdienė rutina, priklausomybės, užkrečiamųjų ligų plitimui palanki terpė – visi šie veiksniai sukelia arba pagilina kalinių fizinės ir psichikos sveikatos problemas, kurioms spręsti būtina taikyti efektyvias, mokslu pagrįstas prevencijos, gydymo ir kitas priemones. Lietuvoje trūksta mokslinių tyrimų ir duomenų, kurie geriau atskleistų kalinčių asmenų fizinės ir ypač psichikos sveikatos vaizdą. Neturint kiekybinio atspirties taško, sudėtinga planuoti prevencijos ir gydymo priemonių taikymą bei vertinti jų efektyvumą [24].
Temos aktualumas ir naujumas
.
Šiame darbe apžvelgtoje literatūroje teigiama, kad dailės terapija atlieka svarbų vaidmenį gerinant nuteistųjų psichoemocinę būklę ir yra viena iš daugiadisciplininės resocializacijos programos dalių.Kiekybinių tyrimų apie meninių veiklų, vykdomų Lietuvos pataisos įstaigose, efektyvumą nuteistųjų resocializacijai ar sveikatai nėra.
Lietuvos Kalėjimų departamentas pradėjo vykdyti dailės terapijos programą ,,R.A.K.T.A.S.“, 2017 m. rugsėjo 4 d. patvirtintą direktoriaus įsakymu Nr. V-360. Ši programa - nuteistųjų resocializacijos dalis.
Praktinė reikšmė. Šio tyrimo vykdymas kai kuriems gali atrodyti keliantis neviltį. Dažnai bandymai pritaikyti tinkamiausią pagalbą nuteistajam būna bevaisiai. Kasmet išbandomos naujos strategijos, programos ir t.t.
Dar 1974 metais paskelbta R. Martinsono doktrina apie nuteistųjų reabilitaciją „Kas veikia“ (angl. What works?), kurioje buvo kritikuojama reabilitavimo idealogija. Tuometinis socialinis
kontekstas sudarė palankias sąlygas R. Martinsono idėjoms „Niekas neveikia“ (angl. Nothing works) išplisti. Kadangi jos nebuvo paremtos pagrįstais empiriniais įrodymais, Martinsono teiginiai pradėti kvestionuoti. Kai jo tyrimo duomenys, performuluojant esminius klausimus, pradėti analizuoti iš naujo, tai yra vietoj klausimo – kas efektyvu ir tinkama visiems pažeidėjams – pradėta klausti, kokie metodai yra tinkamiausi skirtingoms pažeidėjų grupėms ir kokiomis sąlygomis šie metodai yra veiksmingiausi - įvyko lūžis nuteistųjų reabilitacijos tyrimų istorijoje [24].
Kausimas, ar dailės terapija veikia nuteistuosius ir kaip veikia, paskatino šį tyrimą.
Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti, ar dailės terapija daro poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei ir kaip kinta nuteistųjų piešinio raiška taikant dailės terapiją.
Dirbti reabilitacinį darbą su nuteistaisiais - didelis iššūkis. Ištvermingų pastangų bei tikėjimo geru rezultatu dėka, visuomenei bei patiems nuteistiesiems suteikiama neįkainuojama – didesnio saugumo ir geresnės gyvenimo kokybės nauda.
Dailės terapijos intervencija pataisos įstaigose turėtų būti skiriama atsakingai, kadangi tai yra ne visiems prieinama, brangi intervencija. Remiantis šio tyrimo išvadomis, dailės terapijos užsiėmimus būtų galima organizuoti nuteistiesiems.
DARBO TIKSLAS IR TYRIMO UŽDAVINIAI/KLAUSIMAI
Tyrime analizuojama problema – dailės terapijos poveikis nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai. Šis tyrimas – mišrus. Siekiant pagrįsti jo validumą ir rezultatų reikšmingumą, prie jo prijungti psichologiniai klausimynai, kurie statistiškai papildo gautus duomenis ir suteikia jiems daugiau objektyvumo. Mokslinio tyrimo eiga buvo pradėta nuo problemos formulavimo, mokslinės literatūros analizės, tuomet sekė tikslinga tiriamųjų atranka, tyrimo strategijos taikymas: tyrimo dalyvių suskirstymas į dvi grupes – tiriamųjų ir kontrolinę; HAD, Beko skalės klausimynas; sociodemografinis klausimynas; dailės terapija, kaip pagrindinė intervencija tiriamųjų grupei; pasirinktų piešinio elementų kaitos analizė ir pakartoti pradžioje teikti klausimynai. Tuomet rezultatų pateikimas ir išvadų bei rekomendacijų suformulavimas.
Tyrimo tikslas: Įvertinti dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti nuteistųjų psichoemocinę būklę prieš dailės terapijos taikymą. 2. Nustatyti dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinės būklės kaitai.
Tyrimo klausimai: 1. Kokie piešinio psichologiniai aspektai būdingi nuteistųjų piešiniams? 2. Kaip kinta medžio piešinio požymiai, indikuojantys kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją bei nerimą taikant dailės terapiją? 3. Kaip kinta medžio piešinio formalieji elementai taikant dailės terapiją?
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dailės terapija - viena iš reabilitacijos priemonių pataisos įstaigose
Laisvės atėmimas yra bausmė, kuri taikytina asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Bausmės nustatymo, taikymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja LR Baudžiamasis, LR Bausmių vykdymo ir LR Baudžiamojo proceso kodeksai [12, 13, 14]. Asmuo, teismo pripažintas kaltu, yra laikomas nuteistuoju. Atsižvelgiant į įvykdytą nusikaltimą ir teismo sprendimą, asmuo atlieka bausmę jam paskirtoje laisvės atėmimo vietoje – pataisos įstaigoje.
Nuteistieji yra priskiriami socialinės atskirties žmonių grupei, kadangi pataisos įstaigoje jie yra izoliuojami nuo visuomenės. „Socialinė atskirtis“ apibrėžiama kaip visuomenėje egzistuojantis pilietinių teisių apribojimas, tam tikroms žmonių grupėms, nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių [10].
R.Tumelienė (2007) pažymi, kad jau nuo XXI amžiaus laisvės atėmimo vietos Lietuvoje vadinamos ne kalinimo, bet pataisos įstaigomis, o jų pagrindinis tikslas - paskatinti nuteistojo keitimąsi, galimybę atkurti ir išlaikyti darną su savimi, aplinka, religija. Pagrindinės sąlygos, siekiant paskatinti pokyčius nuteistųjų elgesyje ir norą pradėti gyventi iš naujo, reikalingas geranoriškumas nuteistųjų atžvilgiu, tikėjimas jų pasikeitimu ir psichologijos žinios. Resocializacija - tai keitimosi procesas, apimantis tiek elgesio, tiek pasaulėžiūros, tiek dorovinių nuostatų lygmenis. Svarbus resocializacijos aspektas - reikalingos bendros tiek pataisos įstaigos, tiek nusikaltusio individo pastangos [25].
R.Bandzevičienė savo knygoje „Penitensinė psichologija“ pataisos namų tikslą apibrėžia, kaip siekį pakeisti žmogaus elgesį (nusikalstamą), jo motyvaciją, koreguojant nuostatas, įsitikinimus, įpročius, emocinio reagavimo būdus. Kalėjimo paskirtis - rėžimas, darbas, mokymas ir moralinis palaikymas [2].
T. Mackevičius (2012) teigia, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos turi būti tiesiogiai susiję su tais nuteistųjų poreikiais, į kuriuos atsižvelgus, pozityviai kinta nuteistojo visuomeninis elgesys. Turėtų būti akcentuojamas tikslas pakeisti nuteistojo elgesį, įsitikinimus ir požiūrius taip, kad asmens pokyčiai nebūtų trumpalaikiai, ir, svarbiausia, stabdytų recidyvinį nusikalstamumą. Taip būtų pasiektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatytas tikslas - paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų [15].
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymo 111 straipsnis numato nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemones, kurios yra laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas [11].
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimoo įstatymo 126 straipsnis numato nuteistiesiems teisę užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo metu pataisos įstaigoje. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla ir vietoj darbo pataisos įstaigoje. Nuteistųjų individualios darbinės ir kūrybinės veiklos tvarką, taip pat šios veiklos rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės [11].
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patviritnimo įstatymo 137 straipsnis numato pagrindinius socialinės reabilitacijos tikslus ir formas: padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos yra šios: individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes; ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; pagalba, sprendžiant nuteistųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems [11].
Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso patviritnimo įstatymo 138 straipsnis numato, kad pataisos įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės kryptys yra šios: nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas; individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija; nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas; išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas. Psichologinės tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija [11].
Šiuolaikinė laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų resocializacija neatsiejama nuo efektyvaus intervencinių programų taikymo.
Apibendrinant apžvelgtus įstatymus, galima teigti, kad laisvės atėmimo tikslai, priemonės, socialinės reabilitacijos tikslai ir formos, bei psichologinės tarnybos veiklos kryptys pataisos įstaigose apima ir dailės terapiją, kaip vieną iš reabilitacijos priemonių.
Kalėjimų praktika turi apimti ir įvairias socialines bei psichologines paslaugas. Pasak R.Bandzevičienės: „Protingas, žmogiškas visuomenės atsakas į tai, kas žinoma apie nepageidautinas įkalinimo pasekmes, turėtų būti dvejopas: a) normatyviniai kalėjimų politikos ir įkalinimo sąlygų pokyčiai; b) psichologinių ir socialinių paslaugų diegimas įkalinimo įstaigose ir bendruomenėse bei jų teikimas nuteistiesiems ir jų šeimoms.“ [2].
1.2. Dailės terapijos taikymas Alytaus pataisos namuose
Lietuvos laisvės atėmimo įstaigos skiriasi savo vykdomomis veiklomis. Šiame skyriuje apžvegiamos įstaigos, kurioje vykdytas tyrimas, veiklos.
Alytaus pataisos namai (APN) - laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaiga. Alytaus pataisos namų veiklos sritis – nuteistųjų rengimas integracijai į visuomenę. Ši įstaiga, rengdama nuteistuosius integracijai į visuomenę, vykdo nuteistųjų socialinę reabilitaciją: organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už įstaigos teritorijos ribų; skiria nuobaudas nuteistiesiems, nesilaikantiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų ir draudimų, skatina pavyzdingai besielgiančius nuteistuosius, vadovaudamiesi Bausmių vykdymo kodeksu; organizuoja nuteistųjų užimtumą naudinga ir tikslinga veikla, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir Alytaus miesto savivaldybės administracija - nuteistųjų profesinį ir bendrąjį mokymą [95].
Alytaus pataisos namuose psichologai vykdo įvairias programas: Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas (EPP);
Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programa (SeNAT);
Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programa; Pykčio ir agresijos valdymo programa;
Tikslinių socialinių terapinių grupių nuteistiesiems vedimo programa; Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programa;
Narkomanijos prevencijos, ugdant streso įveikos įgūdžius psichoedukacijos ir kognityvinės elgesio intervencijos metodu, programa
Kognityvinė bihevioristinė programa „Tik tu ir aš“.
Dailės terapijos programa ,,R.A.K.T.A.S.“, 2017 m. rugsėjo 4 d. patvirtinta direktoriaus įsakymu Nr. V-360. Renkami duomenys prieš programą ir po programos atliekant pakartotinio nusikaltimo rizikos įvertinimą OASys metodika.
Alytaus pataisos namuose dailės terapijos programos ,,R.A.K.T.A.S.“ užsiėmimus vykdyti yra apmokyti 6 specialistai: 5 psichologai ir 1 socialinė darbuotoja.
Alytaus pataisos namuose vykdomos neoficialios programos - biblioterapija, spalvinimo terapija, pasakų terapija, kaip prasmingo laisvalaikio užimtumo priemonės nuteistiesiems.
1.3. Nuteistųjų psichoemocinė būklė
Pasaulyje kalinių psichikos sveikata tyrinėjama jau nuo 1918 m. Mūsų šalies Statistikos departamentas nefiksuoja psichikos ligų paplitimo tarp kalinių, tačiau pateikia duomenis apie nuteistuosius, turinčius psichikos sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas. Tokių kalinių skaičius per paskutiniuosius 5 metus šiek tiek mažėjo: nuo 15 proc. (2012 m.) iki 12,9 proc. (2016 m.). Moterų, turinčių psichikos sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, pataisos namuose yra daugiau nei vyrų [24].
Įvairūs tyrimai rodo, kad įkalinti asmenys yra padidintos rizikos grupėje išreikštiems depresijos simptomams [36, 37, 76, 78]. Be to, JAV atlikti tyrimai rodo, kad 47% nuteistųjų skundžiasi trimis ar daugiau depresijos simptomais, kai visoje populiacijoje šis skaičius yra 7,9% [62].
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad kalinių sveikatos būklė yra blogesnė nei bendros populiacijos: nustatomas didesnis mirtingumas, dažnesnės psichikos ir užkrečiamosios ligos, tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai, labiau paplitę neigiami socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai. Tarp kalinių paplitusios priklausomybės ligos. Nepageidaujamas alkoholio vartojimas, netinkamai diagnozuota depresija ir kepenų ligos – tai ypatingos kalinių problemos, o gyvenimo kokybę neigiamai veikia nepatenkinami socialiniai ir materialiniai poreikiai. Greta Stankutė ir kt. (2017) atliktoje literatūros apžvalgoje cituoja 2012 metais metaanalizėje apibendrintus 109 tyrimų duomenis (bendra imtis – 33 588 kaliniai iš 24 šalių), kur nurodytas psichozių (3,6 proc.) ir depresijos (11,4 proc.) paplitimas tarp nuteistųjų [24].
Pasak R. Bandzevičienės, kalėjimai „serga“ bendromis visuomenei būdingomis ligomis. Dėl saugumo visuomenei turėtų būti svarbu tai, kas vyksta kalėjimuose, kokia yra nuteistųjų gyvenimo kokybė, kokiomis moralinėmis vertybėmis ji yra grindžiama [2].
Išskiriamos trys pagrindinės kalėjimo problemos - perpildymas, riaušės ir spec. poreikių nuteistieji. Tyrimai rodo, kad perpildymas turi teigiamą ryšį su neigiamomis įkalinimo pasekmėmis: stresu, nerimu, įtampa, depresija, priešiškumu, nevilties jausmu, emociniais sutrikimais. Riaušės - tai neigiamų emocijų ventiliacija [2].
R. Bandzevičienė apibendrina tyrimus, kurių rezultatai rodo dažną nuteistųjų viktimizaciją, patirtą seksualinę ir fizinę prievartą, santykinai dažnus savižudybės mėginimus, į laisvę išsinešamas emocines ir medicinines problemas, depresijas ir potrauminį streso sindromą [2].
Ilgalaikio įkalinimo pasėkmės sukelia neigiamų psichologinių deformacijų: išsivysto depresija, paranoja, neviltis, aplinkinių baimė, emocinis bukumas ir tuštumos jausmas. Nuteistieji, gerai funkcionavę laisvėje, patiria neigiamų psichologinių pasekmių. Jų mintys, įsitikinimai, emocinio reagavimo būdai, mąstymo ir elgesio įpročiai išsikreipia [2].
Pasak I. Zinko (2015), nuteistieji dažnai turi įvairių elgesio ir emocinių sutrikimų, tokių kaip nesuvaldomi pykčio protrūkiai, nuolatinis konfliktavimas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, aktyvumo sumažėjimas arba padidėjimas, nerimas, baimė, nemokėjimas atsipalaiduoti. Vyrauja įvairios fiziologinės reakcijos - virškinimo sutrikimai, kūno svorio pokyčiai, regos sutrikimai, drebulys. Stresas - viena svarbiausių negalavimo priežasčių. Stresas daro didelę žalą žmogaus fizinei, socialinei ir dvasinei sveikatai. Visame pasaulyje kalėjimuose egzistuoja subkultūros reiškinys. Labai svarbūs yra mokymai ir intervencijos, skirti kalėjimų subkultūrų apraiškų mažinimui, kurios yra dažna nuteistųjų patiriamo streso priežastis [27].
Įkalinimas išaukia įvairias reakcijas, tokias kaip nerimas, pyktis, priešiškumas, depresija ir baimė. Nuteistieji jau ir taip turi neadekvačius metodus stresui įveikti, bet įkalinimas paaštrina šias problemas. Pasak R.Bandzevičienės, įkalinimas pasunkina psichiatrinius sutrikimus, į kuriuos nuteistasis yra linkęs [2].
Tipiškiausios bausmės sukeliamos emocijos yra skriauda, kaltė ir gėda. Kaltė ir gėda yra retesnės nuteistųjų emocijos, o dažniausia emocinė reakcija į bausmę - skriaudos išgyvenimas [2].
Pasak D. Gussak, laisvės atėmimo vietose gynyba yra naudojama savisaugai, nes kiti gali pasinaudoti akivaizdžiai matomu silpnumu ar pažeidžiamumu. Psichikos sutrikimo nulemtas liūdnumas ar sunkumas prisitaikyti prie kitų, yra suprantamas kaip silpnumas, bejėgiškumas. Nuteistieji su tokiomis problemomis nėra linkę į savęs atvėrimą. Nuteistieji su psichikos sutrikimais yra pažeidžiamiausi. Nuteistieji dažnai nutyli apie savo psichikos problemas, kad išvengtų silpno ir pažeidžiamo asmens įvaizdžio. Neraštingumas ir išsilavinimo stygius dar labiau apsunkina tokių problemų atskleidimą [51]. Atliekantys bausmę nusikaltėliai dažnai būna psichopatinės asmenybės. Būdingiausias tokios asmenybės bruožas – nepakankama socializacija, pasireiškianti nesugebėjimu adekvačiai priimti aplinkos ir laikytis socialinių normų. Nusikaltėliams, kuriems diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, būdingas žiaurumas, jaudrumas, piktumas, dirglumas. Dažniau nei kiti nuteistieji, jie linkę elgtis agresyviai ne tik kitų, bet ir savo atžvilgiu. Nestabilios emocinės būsenos nuteistieji dažnai neatlaiko emocinio ir fizinio spaudimo ir save savanoriškai izoliuoja.
Apžvelgtoje literatūroje išryškėja būdingiausios nuteistųjų emocinės reakcijos, kurias išskiria L.E. Radavičius (2004) - nepažeidžiamumo iliuzija, neigimas, nerimas ir baimė, kaltė, apatija, sielvartas, depresija, agresija [19].
1.4. Dailės terapijos taikymas psichoemocinei būklei gerinti
Kanados meno terapijos asociacija dailės terapiją apibėžia, kaip kūrybinio proceso ir psichoterapijos junginį, kuris padeda tyrinėti ir suprasti save. Šio kūrybiško terapinio proceso metu naudojami vaizdai, spalva, forma, jais išreiškiami mintys ir jausmai [29].
Dailės terapija padeda pagerinti psichinę, dvasinę, emocinę individo būseną. Padeda spręsti konfliktus ir problemas, vystyti įgūdžius tarpasmeniniuose santykiuose valdyti elgesį, mažinti įtampą, kelti savigarbą ir svęs supratimą, siekti įžvalgumo [29]. Kaip ir klasikinė psichoterapija, dailės terapija iškelia pasąmonės turinius, kurių įvardijimas ir nagrinėjimas veda prie vidinio pasiketimo. Dvasiniai turiniai išryškėja terapijos metu ir tampa stimulu kūrybai. Meno kurinyje atsiveria asmeninės reikšmės simboliai. Dailės terapijos dalyviai projektuoja savo jausmus, poreikius, vidinius konfliktus į kūrinį, vėliau tyrinėja, supranta ir analizuoja. Šio proceso metu dalyviai, padedami terapeuto, patys supranta save ir savo problemas [64]. Kūrybinis procesas leidžia modifikuoti dalyvių emocijas: kurti teigiamas emocijas, pasitikėjimą savimi, nauja ir efektyvia saviraiška spręsti problemas [46].
Dailės terapija naudojama gydyti bei nustatyti emociniam sielvartui ir depresijai įvairios specifikos grupėms. Gyvenimo tarpsniai, kai depresija yra itin dažna: vaiko gimimas, laisvės netekimas, potrauminis stresas, ligos ar senatvės izoliacijos atveju [44, 52, 53, 54, 60, 79, 81, 82, 83, 93].
Dailės terapija depresijai gydyti efektyvi vaikams ir paaugliams [81,82,93], pacientams sergantiems vėžiu [31, 47, 74, 77], įvairioms suaugusiųjų grupėms [46, 79, 83, 89], nuteistiesiems [52, 53, 54, 59] ir pagyvenusiems pacientams [44, 73, 84, 87].
Joanne M. Finnegan (2009) apžvelgė ir palygino trisdešimt straipsnių, kurie kiekybiškai ir kokybiškai patvirtino teigiamą dailės terapijos įtaką gydant depresiją. Septyni straipsniai kalba apie depresijos nustatymą, naudojant dailės terapijos metodus, o dvidešimt trys darbai orietuoti į depresijos gydymą dailės terapijos metodais. Įvairus kontingentas, kiekybiniai ir kokybiniai metodai, dailės terapeutų įžvalgos ir piešinių analizės rodo reikšmingą dailės terapijos poveikį psichoemocinei būklei. Dailės terapija yra tinkama intervencija diagnozuoti ir gydyti depresiją [63].
Grupinės dailės terapijos privalumai dirbant su emocinių problemų turinčiais žmonėmis yra tie, kad kito nupieštas piešinys rodo kito patirtis, jausmus ir konfliktus, kurie būdingi jo autoriui. Kai kuriems terapijos dalyviams yra lengviau piešti apie savo vidų, nei kalbėti. Kitiems yra sunku kalbėti apie savo piešinius, bet yra naudinga, kai kūrinius komentuoja kiti. Grupės pasitikėjimas vienų kitais atsiranda, kai atpažįstami panašūs jausmai ir konfliktai vienų kitų piešiniuose. Pasitikėjimas auga sėdint prie bendro stalo, atsiradus ypatingai atmosferai, kuriant kartu [64]. Kiti grupinės dailės terapijos privalumai: 1) Vyksta socializacija grupinės dailės terapijos metu, 2) Grupės nariai gali mokytis iš atgalinio ryšio ir patirčių dalijimosi, 3) Grupės nariai išmoksta naujų rolių, 4) Grupė gali išprovokuoti užslėptus gebėjimus ir resursus, 5) Tuo pačiu metu suteikiama intervencija grupei žmonių, 6) Grupinė terapija
sumažina poreikį intensyvioms privačioms sesijoms [46], 7) Kuriant grupinėje terapijoje sumažėja vienatvės jausmas [47, 52].
1.5. Dailės terapija pataisos namuose
Vienas iš pirmųjų straipsnių apie dailės terapijos naudą pataisos įstaigose datuojamas 1978 metais. Levy B. aprašo dailės terapijos naudą dirbant su nuteistomis moterimis, pasižymičiomis agresyviu elgesiu. Dailės terapijos pagalba buvo sėkmingai atskleistos nuteistųjų agresijos priežastys [69].
Pirmas žinomas projektas, susijęs su menais kalėjime, pavadintas Arts in Prison, vyko kalėjime, įkurtame Kalifornijoje. Nors formaliai netituluotas kaip “dailės terapija”, šis projektas buvo reikšmingas, kadangi sumažino įtampą ir smurto proveržius kalėjimo viduje, pagerino projekto dalyvių laiko suvokimą, motyvaciją, ir pasitikėjimą savimi [36].
Dailės terapijos taikymas nuteistiesiems - tai plati dailės terapijos vaga. Tiek nuteistiesiems, tiek atliekantiems bausmę pataisos įstaigose, ar bandantiems „atsitiesti“ pakelės namuose – dailės terapija – resocializacijos dalis. Jos tikslas - keisti nuteistųjų elgesį, įsitikinimus ir požiūrius taip, kad asmenų pokyčiai nebūtų trumpalaikiai ir, svarbiausia, stabdytų recidyvinį nusikalstamumą. Literatūroje išskiriami keturi vertingi meno programų taikymo pataisos namuose aspektai: terapinis, edukacinis, socialinis ir nauda pataisos namų vidiniame valdyme [65].
Itin reikšmingi yra D. Gussak darbai, kurie apjungia tyrinėjimą dailės terapijos, pataisos įstaigos ir nuteistojo identiteto tyrinėjimo sritis. D. Gussak savo literatūros apžvalgoje išskiria, kad meninė išraiška yra esminis pataisos įstaigos komponentas. Tai įrodo rankdarbių parduotuvės, nuteistųjų dekoruotos sienos, dekoruoti vokai, kuriuos jie naudoja korespondencijai, sudėtingos tatuiruotės, kurias jie demosntruoja su pasidižiavimu. Gebėjimas kurti „gerą meną“ yra galimybė pasikelti statusą, būti gerbiamu tarp bendrų. Tokia kūryba gali sublimuoti agresyvius ir seksualinius impulsus ir yra priimtina nuteistajam [52].
D. Gussak išskiria meno terapijos naudojimo įkalinimo įstaigose privlaumus: lengvų užduočių pateikimas nuteistiesiems suteikia savivertės kėlimo galimybę, kas atveria nuteistojo vidų, kurį, paprastai, būna sunku išgauti per paprastą, verbalinę terapiją [56].
Nauji nuteistieji, siekdami pritapti prie naujos subkultūros suvokia, kad negalima niekuo pasitikėti, taip pat ir terapeutu. Tam kompensuoti, terapeutas gali pasiūlyti terapiją, kuri „nekelia įtarimo“, arba neatskleidžia nuteistojo pažeidžiamumo. Nepaisant stipraus gynybiškumo, nuteistieji turi poreikį kūrybinei raiškai. Dėl to DT yra viena efektyviausių terapijų šiems nuteistiesiems [56].
Pasak Lazarus, į emocijas orientuota streso įveika keičia ne objektyvią situaciją, bet jos suvokimą, atkreipiant dėmesį į tam tikrus faktus, juos tendencingai interpretuojant ir pan. Ši įveika mažina stresinės situacijos sukeltą distresą, palengvina neigiamus emocinius išgyvenimus [68].
G. Gutmanaitė (2008) išskiria, kad teigiamas pervertinimas – vienas iš streso įveikimo būdų, orientuotas į emocijas, tyrimuose vertinamas teigiamai. Optimizmas tarpininkauja tarp kasdieninių kivirčų ir prastos savijautos (pvz., fizinių susirgimų pojūčiai, nuovargio jausmas, savigarbos praradimas), streso ir depresijos. Pabrėžiamas reikšmingas ryšys tarp optimizmo, socialinio palaikymo, streso ir fizinės bei psichinės savijautos. Tie asmenys, kurie turi aukštesnį optimizmo laipsnį ir socialinį palaikymą, jaučiasi geriau, nepaisant patiriamo streso [8].
Dailės terapijos metu nuteistieji susitinka su tuo, kas yra akivaizdu, ir tuo, kas yra užslėpta vidiniame pasaulyje. Kuriant, dailės terapijos metu, įvardijami ankščiau nepastebėti dalykai. Vaizdas sukurtas terapinėje aplinkoje suteikia vizualų atsakymą ir veikia kaip veidrodis autoriui. Tarp vaizdavimo proceso, naudojamos priemonės ir pačio kūrinio atsiranda sąveika, dialogas su savimi. Pasirinkus spalvas, dažų tekstūras, vyksta vidinis dialogas. Medžiagų parinkimas vyksta sąmoningai ar intuityviai kaip atsakas į esminį to momento poreikį. Dailės terapijos užduotys skatina apsvarstyti įvairius aspektus. Įvairios dailės terapijos užduotys gali būti suvokiamos kaip dėlionės dalys, kurias galima sujungti, kad suprastume visumą. Verbali kūrinio refleksija paaiškina ir gilina vidinį dialogą. Terapeutas tampa vidinio dialogo dalimi dalyvaudamas aptarime. Dailės terapijos esmė yra įvairiais lygmenimis vykstantis vidinis dialogas, kuris skatina įveikti iššūkius suvokiant ir priimant save.
Geimanas (1998), kalbėdamas apie streso mažinimo strategijas pataisos įstaigose, išskiria tokius būdus, kaip aplinkinių parama, streso priežasčių suvokimas, problemų sprendimų ieškojimas, adrenaliną sunaudojanti veikla (darbas, sportas, pasivaikščiojimas), raminanti veikla (išsikalbėjimas, meditacija, relaksacijos pratimai, raminančios muzikos klausymas), kūrybinė veikla (piešimas, savo jausmų užrašymas) [7].
Pirmas žingsnis keičiant asmenybę yra savęs stebėjimas ir rizikingų, ydingų mąstymo bei elgesio procesų pažinimas. Toliau asmenybės kaitos siekiama naudojant įvairias terapines technikas, tokias kaip vaidmenų, modeliavimo, grįžtamojo ryšio, konsultavimo [38].
Dailės terapijos užsiėmimus vykdyti pataisos namuose nėra paprasta užduotis. Nuteisti asmenys turi stiprius gynybos mechanizmus, kuriuos sąlygoja įkalinimo sąlygos. Griežta hierarchija ir kiti subkultūros reiškiniai palieka mažai vietos lankstumui. Tam, kad išliktų, nuteistieji įgyja tokias savybes, kurių laisvėje neturėjo. Pasitikėjimo stoka apriboja nuteistus asmenis nuo pagalbos, kurią jie galėtų gauti per įvairias terapijas.
Apibendrinant aukščiau apžvelgtus autorius, galima teigti, kad dailės terapija yra viena iš paveikių nuteistųjų reabilitacijos priemonių. Tuo pačiu pripažįstama, kad tai nėra panacėja. Apžvelgtoje
literatūroje yra pabrėžiama, kad svarbu atrinkti, kuriam nuteistajam dailės terapija yra tinkama ir kokiu išsikeltu tikslu ji yra taikoma.
1.6. Dailės terapijos poveikis nuteistųjų psichoemocinei būklei
Lietuvoje atliktų tyrimų, kurie kiekybiškai analizuotų dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai nėra. Aleksienė V. ir kt. 2009 metais atliko tyrimą, nagrinėjantį meninės veiklos nuteistiesiems organizavimo realijas Lietuvoje. 2008 metais Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose ir Panevėžio pataisos namuose buvo atliekamas tyrimas, siekiant išanalizuoti meninės veiklos integravimo ypatumus Lietuvos įkalinimo įstaigose: iš 290 nuteistųjų ir 33 darbuotojų apklausos nustatyta, kad meninė veikla teigiamai veikia nuteistųjų resocializaciją - daugelis nurodė, kad tokia veikla suteikia vidinį pasitenkinimą ir keičia (stiprina) vertybių sistemą, palengvina bendravimą su aplinkiniais, skatina kūrybiškumą, daugelis nuteistųjų jaučia poreikį ir išreiškia norą dalyvauti meninėje veikloje, bet ne visais atvejais yra sudaromos tam sąlygos. Meninę veiklą nuteistiesiems organizuojantys darbuotojai pažymėjo, kad įkalinimo įstaigose vykdomi meniniai projektai, organizuojami nuteistųjų koncertai, piešinių parodos, tačiau tokioje veikloje dažniausiai dalyvauja gabūs piešimui ar muzikai nuteistieji. Tokią situaciją galima paaiškinti trumparegiška nuostata siekiant meninio rezultato. Tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis šių darbuotojų neturėjo kompetencijų profesionaliai vesti dailės, muzikos ar dramos užsiėmimus. Išvadose autoriai kalba apie būtinybę rengti specialistus meninei veiklai, kurie kvalifikuotai bendradarbiautų kalėjimų edukacijos programose, siekiant sėkmingesnės įkalintųjų resocializacijos. Nuteistųjų meninės veiklos organizavimo Lietuvos įkalinimo įstaigose tyrimo analizė parodė, kad ryškėja pastangos integruoti naujus metodus, orientuotus į procesą, tačiau jos nepakankamos. Išvadose autoriai teigia, kad yra būtinas kvalifikuotų specialistų - meno terapeutų - rengimas bei specializuotų meninės edukacijos/meno terapijos programų įgyvendinimas tam, kad tradicinės meninio užimtumo ar ugdymo formos peraugtų į naują lygmenį integruojant meno terapijos metodus [1].
Įvairūs tyrimai nagrinėja asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, reintegracijos į visuomenę problemas, lūkesčius [16, 10, 16, 20, 14]. Taip pat yra tyrimų apie nuteistųjų socialinę reintegraciją, reabilitaciją, kur kalbama apie meninės veiklos naudą [26].
Tyrimo, atlikto Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose ir Panevėžio pataisos namuose, rezultatai parodė, kad dailės, muzikos, dramos veikla yra naudinga nuteistiesiems - pozityviai keičia vertybių sistemą, elgesį [18]. Kūryba nuteistiesiems padeda įgyti pasitikėjimo savimi, atgauti identitetą, kurį jie praranda patekę į laisvės atėmimo įstaigas. Dailės
įgūdžių išbandymas ir galimybė kurti suteikia vilties, tobulinant save kitose srityse. Dailės terapija - saugi ventiliacijos forma agresyviems jausmams.
Užsienyje dailės terapijos poveikis nuteistiesiems ir dailės terapijos taikymo ypatumai yra tirti išsamiau - analizuojamas dailės terapijos poveikis depresija sergantiems nuteistiesiems, lyginamas dailės terapijos poveikis vyrų ir moterų pataisos namuose, tirta dailės terapijos įtaka nuteistųjų recidyvizmui. Taip pat dailės terapija naudojama, nustatant nuteistųjų tinkamumą grupinei terapijai [52, 53, 54, 64].
Amanda Gardner, Lori L. Hager, Grady Hillman, 2014 metais savo tyrime pateikia duomenis apie meno intervencijas, taikytas laisvės atėmimo vietose JAV [50]. Įvairiose valstijose taikytos meno intervencijos priemonės - teatro, muzikos, dailės, poezijos, bibliografijos programos. Šiame tyrime išskirtas David Gussak (JAV), atlikęs daugiausiai tyrimų apie dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei. Čia aprašomi penki jo atlikti tyrimai laikotarpyje nuo 2003-2009 metų [53, 54, 55, 56]. D. Gussak tyrimas parodė, kad dailės terapijos užsiėmimai pagerino depresijos rodmenis Beko skalėje, o piešinių analizė pagal FEATS nebuvo patikima.
Larry Brewster (2013) atliktas kiekybinis tyrimas keturiuose JAV kalėjimuose parodė teigiamus pokyčius nuteistųjų ryšiams su šeima, visuomene ir kalėjimo institucija. Vienas iš labai svarbių rodiklių - kad dalyvavimas meno programose padeda išmokti valdyti savo emocijas, ypatingai stresinėse situacijose. Emocijų kontroliavimas, kolaboratyvus darbas ir nusaikus bendravimas su kitais reikšmingai koreliuoja su dalyvavimu meno programose [32].
Jungtinėje Karalystėje Brewster (2014) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tapybos ir piešimo užsiėmimai, po kurių vykdytos nuteistųjų apklausos, turėjo esminį poveikį nuteistųjų elgesiui ir nusižengimų pataisos namų viduje sumažėjo net 29% [38].
Hanes (2008) tyrimas su nuteistaisiais su aukšta savižudybės rizika atskleidė, kad dailės terapijos metu nuteistiesiems iškyla naudinga informacija ir, kad dailės terapija yra tinkama įvairios demografinės sudėties nuteistųjų grupėms [59].
Anderson (2015) atliki tyrimai Škotijoje orientuoti į dailės terapijos įtaką nuteistųjų recidyvizmui ir resocializacijai parodė teigiamus pokyčius [30].
Dar 1997 metais D. Gussak, apibendrindamas savo patirtį penitensinėje sistemoje, išskyrė 8 punktus, kokią naudą dailės terapija gali turėti pataisos įstaigose: 1. DT yra naudinga ir priimtina komunikacijos priemonė įkalinimo įstaigoje, atsižvelgiant į nuteistųjų žemus gebėjimus, išsilavinimo lygį, neraštingumą ir kliūtis žodinei komunikacijai. 2. DT pagalba sudėtingi dalykai pasakomi paprastu būdu. 3. DT nereikia, kad nuteistasis žinotų, pripažintų, ar aptartų tai, ką jis atskleidė. 4. DT skatina vidinių išgyvenimų atvėrimą net tada, kai nuteistasis nėra linkęs juos atskleisti ir bijo būti pažeidžiamas. 5. Dailės terapijoje neutralizuojamos nesąmoningos ir sąmoningos gynybos, nesąžiningumas. 6. DT gali mažinti patologinius simptomus ir be žodinės interpretacijos. 7. DT palaiko kūrybišką veiklą kalėjime ir
leidžia nukreipti dėmesį ir išventiliuoti emocijas. 8. DT suteikia galimybę nuteistajam išreikšti save priimtinu būdu tiek vidaus, tiek išorės kultūroms [51].
D. Gusaak‘o žvalgybiniame tyrime keletui tiriamųjų grupių DT vedė skirtingi meno terapeutai, kas lėmė skirtingas užduotis. Vėliau tyrime to buvo atsisakyta - buvo tik vienas terapeutas su tomis pačiomios temomis kiekvienai grupei. Taip buvo siekiama nustatyti kuo tikslesnį DT poveikį [51].
D. Gussak surinko PPAT (žmogus skina obuolį nuo medžio) piešinius per 4 savaičių trukmės meno terapijos programą. Nepaisant santykinai nedidelės imties (n = 48) ir jokios kontrolinės grupės, D. Gussak pastebėjo, kad tyrime dalyvaujančių kalinių piešinių raiškos kaita itin žymi penkiuose formaliuose elementuose – spalvos ryškume, spalvos taikyme, įdėtoje energijoje, aplinkos ir objektų detalizavime ir bendrame vaizde – visi šie elementai sietini su depresijos simptomų mažėjimu.
Laisvės atėmimo įstaigose vykdomi tyrimai apie teatro, muzikos terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei. Kas, pasak Gussak, teikia vilties, kad atlikus kuo daugiau tokių tyrimų, tokios terapijos, laikomos alternatyviomis, vis labiau įsitvirtins laisvės atėmimo vietose ir „.. faktas, kad nuteistasis ‘nr. 62456‘ negali, nenori, ar nekalbės - nebebus priežastis, kuri apribos jį nuo pagalbos...“ [56].
1.7. Nuteistųjų piešinio raiškos ypatumai
Roy W. Person 2009 metais atliko fenomenologinį tyrimą įkalinimo įstaigoje Beaumont Juvenile Correctional Center, Virginijoje, su 46 jauno amžiaus nuteistaisiais. Rezultatuose autorius išskiria aštuonis pagrindinius nuteistųjų kūrinių psichologinius aspektus: 1. Identiteto paieškos, 2. Saugumo poreikis, 3. Laisvės, nuotykių ir linksmybių poreikis, 4. Idealių santykių šeimoje stoka, 5. Prieraišumo ir meilės poreikis, 6. Erotiniai ir seksualiniai poreikiai, 7. Depresijos požymiai, 8. Dvasiniai ir religiniai poreikiai [80].
Dažniausiai pasikartojantis motyvas - saugumo ir ramybės poreikis, išreikštas idealizuotų namų, taikių, gražių peizažų vaizdiniais [80].
Analizuojant literatūrą, pastebėta, kad daug dėmesio skiriama nuteistųjų laisvalaikio piešinio raiškai, bet ne dailės terapijos metu sukurtų kūrinių analizei.
Mariana Carrolo (2013) tyrimo, vykdyto Portugalijos kalėjime metu, aiškinosi nuteistųjų piešimo stilių, kaip interpretacijos ir komunikacijos galimybę. Ji pažymi, kad nuteistųjų piešinio tikslas nėra tikslus realybės atvaizdavimas. Dėl to piešiniai yra artimesni tikram gyvenimui, įvykiams. Tai, kaip jie pavaizduoti ir kaip juos supranta stebėtojas - yra tolygiai svarbūs komunikacijos elementai. Šis santykis, kuris nėra tekstinis, remiasi laisvomis asociacijomis, ženklais, simboliais ir stebėtojo pasąmone, pabrėžia kitokios, nei kalba, komunikacijos egzistavimą [71].
Remiantis Hammeriu (1980), piešinys padeda apibūdinti dailės terapijos dalyvio vidinį pasaulį, požymius, požiūrį, elgesio ypatybes, asmenybės stipriąsias ir silpnąsias puses [58]. Deaver S. P. (2002) tyrimai rodo, kad meno kūriniai gali būti tikslus nerimo, asmenybės tipo ir agresijos rodiklis [43].
Pasak Wadeson, depresyvių klientų piešiniuose išskirtini elementai yra šie:: 1) mažai spalvų, 2) daug tuščios erdvės, 3) piešinys suspaustas, 4) chaotiškas, 5) mažai pastangų, neužbaigtumas, 6) beprasmybės jausmas, 7) depresyvus, 8) nepaveikus [92].
Silpnu pieštuko paspaudimu nupieštas piešinys, užimantis mažai vietos popieriaus lape, byloja apie trapų kūrėjo vidų, bejėgiškumą. Piešiniai, turintys tuščius plotus, gali kalbėti apie vidinę kūrėjo tuštumą. Vienatvė ir nerimas atpažįstami iš stereotipinių piešinių, kuriuos dailės terapijos dalyvis kartoja (namas, medis, gamta), prasto spalvinimo, silpnos linijos, izoliuotų figūrų [66].
Depresijos požymiai žmogaus figūros piešime yra mažai detalių, mažas dydis ir užimama erdvė, pasirenkama figūrai piešti, piešimas kampuose, neryškus žmogaus piešinys, vienos spalvos naudojimas, vyraujančios tamsios spalvos, neįprastas figūros įkomponavimas ir akivaizdus pastangų trūkumas piešiant [88].
Remiantis anksčiau apžvelgta literatūra, prislėgta nuteistųjų psichoemocinė būklė turėtų atsispindėti piešiniuose.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Nuo 2017 m. Alytaus pataisos namuose buvo atliekamas tyrimas „Dailės terapijos poveikis nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai“. Tyrimo vykdymą prižiūrėjo Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos viršininkė Vilmantė Gintaraitė.
Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas 2017m. vasario mėnesį (1 priedas). Iš Alytaus pataisos namų pritarimas tyrimui gautas 2017m. vasario mėnesį. Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie anonimiškumą ir rezultatų panaudojimą magistriniame darbe. Visi tyrimo dalyviai pildė raštiškus dalyvio sutikimus (2, 3 priedai). Dalyvių anonimiškumas užtikrintas užkoduojant tyrimo dalyvių vardus ir nenurodant pavardžių. Visiems nuteistiesiems suteikti indentifikaciniai kodai.
2.2. Tyrimo objektas
Dailės terapijos poveikis nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai.
2.3. Tiriamųjų atranka
Tyrimo imčiai sudaryti taikyta tikslinė atranka. Pagrindinis tyrimo dalyvių atrankos kriterijus – bausmės atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje. Tyrime dalyvavo 60 respondentų vyrų. Nuteisti asmenys, atliekantys bausmę Alytaus pataisos namuose, sužinoję apie vykdomą tyrimą iš skelbimo, pakabinto skelbimų lentoje, ir raštiškai pareiškę norą dalyvauti šiame tyrime ir dailės terapijoje, buvo pakviesti į motyvacinį pokalbį, kuriame pagal norą ir galimybes buvo paskirstyti į tiriamųjų (n=30) ir kontrolinę (n=30) grupes.
2.4. Tyrimo metodai
Tyrimui vykdyti buvo pasirinktas mišrus tyrimo būdas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus. Kiekybiniams duomenims surinkti buvo naudojama HAD - nerimo ir depresijos vertinimo
anketa; Beko testas – depresijai ir jos stiprumui vertinti; Tyrimo dalyvių apklausos anketa – sociodemografinis klausimynas.
HAD (angl. Hospital Anxiety and depression scale) – depresijos ir nerimo vertinimo skalė buvo sukurta 1983 m. A. S. Zigmont ir R. P. Snaith. Į lietuvių kalbą ji išversta 1991 metais. Ši skalė yra viena iš dažniausiai gydytojų naudojamų skalių, nustatant nerimo ir depresijos lygį. Ji yra nesudėtinga, trumpa, trunka 2–5 min. Atliekant testą, paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris, jo nuomone, labiausiai apibūdina savijautą praėjusią savaitę. Nurodoma atsakymus surašyti kuo greičiau, ilgai negalvoti, nes pirma reakcija geriau atspindi emocinę būklę. Skalę sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 susiję su depresija, kiti 7 atspindi nerimą. Kiekvienas klausimas vertinamas nuo 0 iki 3 balų. Taigi balų suma depresijos ar nerimo grupėje gali varijuoti nuo 0 iki 21. Balų suma rodo nerimo arba depresijos sunkumo laipsnį: nuo 0 iki 7 balų – normalus nerimas arba nuotaika; nuo 8 iki 10 balų – lengvi; nuo 11 iki 14 balų – vidutinio sunkumo; o nuo 15 iki 21 balų yra sunkūs nerimo arba depresijos simptomai (4 priedas) [3, 4, 5].
Beko testas (angl. Beko Depression Inventory, BDI), yra savęs vertinimo anketa, skirta įvertinti depresijos simptomų sunkumą (Beck, 1961) ir galim1 depresiją. Metodiką sudaro 21 teiginys apie pažintinius, motyvacinius, emocinius bei elgesinius depresijos simptomus (Beck, 1974). Kiekvienas teiginys turi po keturis atsakymų variantus, kurie vertinami balais nuo 0-3. Bendras balų skaičius gali būti nuo 0 iki 63. Depresijos simptomų sunkumas, naudojantis BDI balais, yra interpretuojamas taip: 0-9 minimalus, 10-16 švelnus, 17-20-9 vidutinis, 30-63 sunkus. Validumas ir stabilumas buvo įvertintas, lyginant BDI su kitomis depresijos skalėmis ir klinikiniais diegnostikos metodais. Rezultatai parodė, kad skalė yra stabili ir validi [32, 33, 34]. Beko depresijos testas pataisos namuose yra privalomas visiems nuteistiesiems, naujai atvykusiems į įkalinimo įstaigą. Įkalinimo įstaigoje šis testas naudojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-06-19 rekomendaciją, vertinant nuteistųjų ir suimtųjų savižudiško elgesio riziką Nr. 19-2110 (5 priedas).
Tyrimo dalyviai pildė tyrimo dalyvių apklausos anketą, kurioje nuteistieji nurodė savo amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, buvimo įkalinimo įstaigoje trukmę ir teistumų skaičių bei pobūdį (6 priedas). Klausimynai įteikti kiekvienam asmeniškai, paaiškinant klausimynų užpildymo tvarką bei instrukcijas. Šiuos klausimynus nuteistieji pildė stebint tyrėjai ir APN Psichologinės tarnybos viršininkei. Visi tiriamieji dalyvavo įprastinėse APN Psichologinės tarnybos vykdomose programose (7 priedas).
Kokybinėje tyrimo dalyje tiriamųjų grupei buvo taikoma dailės terapija, sudaryta iš 8 terapijų pasirinktomis temomis, nukreiptomis į nuteistųjų psichoemocinę būklę, kurią įtakoja nuteistųjų viktimizacija, patirta seksualinė ir fizinė prievarta, santykinai dažni savižudybės mėginimai, emocinės ir medicininės problemos, depresijos ir potrauminis streso sindromas, paranoja, neviltis, aplinkinių baimė, emocinis bukumas ir tuštumos jausmas.
Pristatant temą, buvo skatinama laisva, spontaniška kūryba, kurios pabaigoje buvo sėdama į refleksijų ratą. Dalyviams aptarus savo ir kitų piešinius, buvo apibendrinama šios dienos tema, užsiėmimo tikslas, buvo skatinama galvoti apie tai, kas įvyko terapijos metu. Užsiėmimų pabaigoje buvo pozityviai skatinama nepasiduoti, ieškoti tikslų ir prasmės kuriant savo gyvenimą.
Išsikėlus tikslą, nustatyti dailės terapijos poveikį nuteistųjų psichoemocinei būklei ir jų piešinio raiškai, atsižvelgta į veiksnius, leidžiančius išvadose kalbėti apie poveikį: buvo stengiamasi išlaikyti reguliarų dailės terapijos laiką, trukmę, grupės narių skaičių. Žemiau pateikiamos temos, kurios buvo duotos tiriamųjų grupei (1 lentelė).
1 lentelė. Dailės terapijos temos Dailės terapijos temos
Medis. Žmogus kaip medis. Aptariant piešinius, grupėje buvo kalbama apie simbolinį savo gyvenimo medį.
Troškimų mandala. Mandalos piešimas padeda koncentruotis į savo tikslus, aiškiau suvokti norimą situaciją, savo poreikius bei jausmus. Prasmės ieškojimas žmogui dažnai sukelia vidinę įtampą, o ne vidinę pusiausvyrą. Tačiau kaip tik tokia įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida. Aptariant piešinius, grupėje kalbama apie tikslo turėjimo svarbą gyvenime. Horizontas. Horizontas tai matomoji dangaus su žeme ar jūros paviršiumi ribojimosi linija, akiratis, visa regimoji erdvė aplink stebėtoją. Horizontas kaip galimybių laukas. Emocijų ribos ir jų valdymas. Refleksijų rate dalyviai dalinosi savo „horizontais“.
Gyvūnas. Direktyvus užsiėmimas. Tema skirta nagrinėti asmeninius instinktus, santykį su jais. Gyvūno prigimties sąsajos su asmeniu.
Pyktis. Stiprybė. Direktyvus užsiėmimas. Prašoma nupiešti du piešinius pyktį ir stiprybę. Kaip reaguoju sudėtingose situacijose, kaip valdau emocijas? Pyktis kaip energijos, ambicijų šaltinis. Kas galėtų padėti įveikti pyktį? Ar pykčio energiją galima išnaudoti?
Juokas. Juokingiausias įvykis. Humoras žmogaus būtyje leidžia atsiriboti nuo aplinkybių, pakilti virš jų nors ir trumpam. Juokas gali padėti spręsti problemas, gali būti gera pradžia dienai.
Aš čia ir dabar. Tai laisva tema. Dalyviai kviečiami susikaupti, pabūti su savimi, Medis. Užsiėmimo tema tokia pati kaip ir per pirmą užsiėmimą, siekiant analizuoti piešinio raiškos kaitą.
Siekiant išlaikyti grupės sutelktumą, tiriamosios grupės dalyviai buvo padalinti į tris grupes po 10 asmenų. Kiekvienos grupės terapija truko 1,5 val. kartą per savaitę. Buvo suplanuoti laikas ir materialiniai ištekliai, būtini profesionaliam ir tinkamam dailės terapijos įgyvendinimui.
Kontrolinės grupės asmenims (n 30) dailės terapija nebuvo taikoma. Visi tiriamieji (n 60) gavo įstaigoje vykdomus įprastinius užsiėmimus (2 priedas). Kontrolinės grupės asmenys buvo vertinami tuo pačiu metu kaip ir tiriamosios grupės asmenys.
Kokybinė tyrimo dalis vykdyta, remiantis piešinio formaliųjų elementų analizės metodu (ang. The Formal Elements Art Therapy Scale (FEATS)) ir projekcinio medžio piešinio aiškinimu (ang. House-Tree-Person Test (HTP)), siekiant įvertinti dailės terapijos poveikį nuteistųjų piešinio raiškai. Remiantis apžvelgta literatūra, daroma prielaida, kad tiriamųjų psichoemocinė būklė turėtų atsispindėti piešinyje ir esant dailės terapijos poveikiui turėtų kisti.
FEATS – vienas iš dažniausiai naudojamų įrankių piešinių analizei. Diagnostinis įrankis FEATS yra sudarytas iš 14 punktų, kurie analizuoja ir vertina 1) depresją, 2) bipolinį sutrikimą, 3) šizofreniją, 4) kliedesius. Šie punktai yra spalva ir jos adekvatumas, įdėta energija, erdvė, integracija, logika, realumas, problemos sprendimas, piešinio lygmuo vystyme, detalės, linijos kokybė, žmogaus figūra, įsitraukimas, lapo padėtis [49]. FEATS buvo sukurta kaip objektyvi vertinimo sistema, skirta formalių elementų vertinimui bet kokiuose dvimačiuose meno kūriniuose 5 taškų Likerto skalėje (Gantt, 2001), ir buvo patvirtinta naudojant standartinį piešinį: žmogus skina obuolį nuo medžio (PPAT). Nors FEATS tyrimai paprastai atliekami naudojant šį piešinį, Gantt teigė, kad reitingų skalė daugiausia dėmesio skiria formaliems piešinio elementams (o ne piešinio turiniui), todėl FEATS galima naudoti su skirtingo teminio turinio piešiniais su visų amžiaus grupių pacientais. Atsižvelgdami į objektyvų FEATS pobūdį, mokslininkai pradėjo tyrinėti grupių skirtumus, naudodami įvarius piešinius. Selby M. Conrad (2011) savo tyrime nagrinėja ir patvirtina FEATS metodikos efektyvumą dirbant su įvairiomis grupėmis ir naudojant kitokiomis temomis pieštus piešinius, kreipiant dėmesį į tuos pačius formaliuosius elementus [85].
Pasak Gantt ir Tabone (1998), depresijos simptomai buvo siejami su 7 FEATS reikšmėmis: spalvos, spalvos tinkamumo, numanomos energijos, erdvės, realybės, objektų ir aplinkos detalėmis bei žmogaus vaizdavimu [49].
Šiame tyrime, remiantis FEATS, siekiant nustatyti nuteistų asmenų psichoemocinės kaitos požymius piešinyje, buvo sudaryta lentelė, kurioje išskirti šie formalūs piešinio elementai – spalva, erdvė, popieriaus dydis ir kokybė, dailės priemonių pasirinkimas (2 lentelė).
Jeigu dailės terapijoje yra duotas pasirinkimas dailės priemonėms, popieriui, spalvai - galima svarstyti apie pasirinkimo reikšmę. Remiantis Theodor Abt (2005) sudaryta piešinių interpretacija pagal C.G. Jungą, Lussebrink (1990), Julliard (2002), Wadeson (1971), buvo sudaryta lentelė formaliųjų piešinio elementų kaitai nustatyti (2 lentelė). Dailės priemonių pasirinkimas buvo suskirstytas nuo kontroliuojamų - paprasto pieštuko ir flomasterių iki skystų, kurios yra tepančios ir skatinančios žaismingą tyrinėjimą – guašo, akvarelės [70]. Akvarelė ir guašas - bėgantis, tekantis dažas. Vaškinės, aliejinės kreidelės priskiriamos prie skystesnių (lengviau manipuliuojamų priemonių). Paprastas
pieštukas šiame tyrime priskirtas depresyviai raiškai, kaip autoriaus nenoras įsitraukti emocionaliai, pasyvumas. Spalvoti pieštukai sukuria spalvotą piešinį, bet kietą ir sausą, atliktą su stipria kontrole. Popieriaus pasirinkimas didėjančia tvarka, traktuojami kaip didėjantis atvirumas, emocinis įsitraukimas. Depresyvių klientų piešiniuose šiltų spalvų mažėja, vyrauja puvinos, tamsios spalvos [28, 70, 66, 92].
2 lentelė. Formaliųju piešinio elementų kaita
Spalva Plati šiltų ir
šaltų spalvų raiška. Šaltų spalvų daugėja. Monochrominės spalvos, ribotas spalvų kiekis (iki3). Šaltos, tamsios, pasyvios spalvos. Purvinos , tamsios, blankios spalvos.Viena spalva. Erdvė Užpildyta, fonas tolygus. Neutrali, fonas dalinai tolygus. Neutrali, padengta detalėmis. Mažai formų, dalinai padengta, nerami. Vienas objektas. Eklektiška, neužpildyta. Nelogiška. Popieriaus dydis, kokybė Didelis baltas (A3) Baltas, spalvotas, šviesus (A4) Tamsus, spalvotas, mažas (A5) Rudas vyniojamas (A3,A4) Juodas, mažas. (A5) Dailės priemonės Guašas, akvarelė Vaškinės, aliejinės kreidelės. Spalvoti
pieštukai Flomasteriai Paprastas pieštukas.
Medžio piešinys buvo pasirinktas dėl projekcinio piešinio galimybės atskleisti informaciją, kurios nuteistieji gali nenorėti ar negebėti atskleisti verbaliu būdu. Per visą istoriją projekcinis medžio piešinys yra vienas iš pagrindinių ir nuosekliai naudojamų simbolių dailės terapijos vertinimuose. Ši universalioji metafora, apibūdinanti žmogaus vystymąsi, naudojama savęs projekcijos kūrime [75, 58]. "House-Tree-Person Test" (HTP) tarptautiniu mastu yra viena iš dažniausiai naudojamų dailės terapijoje. Buck 1948 metais pirmą kartą pateikė sistemingus HTP testo aiškinimus Amerikos meno terapijos asociacijos žurnale. HTP testo procesas - tai namo, medžio ir asmens piešimas ant popieriaus lapo [39]. Remiantis Buck (1978), Buck ir Hammer (1969), Burns R. C. (1987), Abt T. (2005) buvo atrinkti medžio piešinio požymiai, indikuojantys kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją bei nerimą. Požymių skaičiaus kaita piešinyje nuo 0 iki 5 ir daugiau šiame darbe siejama su emocinės būklės kaita [40]. Piešinio analizei buvo sudaryta lentelė pagal likerto skalę (3 lentelė). O atrinktų medžio požymių, indikuojančių kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją ir nerimą, pavyzdys pateikiamas 8 priede.
3 lentelė. Medžio piešinio požymių, indikuojančių kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją bei nerimą, kaita.
Medžio piešinio požymiai, indikuojantys kuriančiojo emocinės būklės nestabilumą ir galimą depresiją bei
nerimą
0-1 požymis
2 požymis 3 požymis 4 požymis 5 ir daugiau požymiai
2.5. Duomenų analizės metodai
Tyrimo metu gauti rezultatai apdoroti MS Windows operacinei sistemai pritaikytomis SPSS 22.0 ir Microsoft Excel kompiuterinėmis programomis. Aprašant duomenis, pateikiamas aritmetinis vidurkis arba procentinė išraiška. Ananlizuojant duomenis nustatyta, kad skirstinių rezultatai netenkina normalumo sąlygos, todėl statistiniam reikšmingumui nustatyti naudojami neparametriniai kriterijai. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas Mano – Vitnio kriterijus. Dviejų priklausomų imčių lyginimui naudotas Vilkoksono kriterijus. Koreliacijai nustatyti naudotas Spirmano koreliacijos koeficientas. Atliekant koreliacinę analizę vertinamas koreliacijos stiprumas ir statistinis reikšmingumas. Priklausomai nuo gautos koreliacijos koeficiento reikšmės, formuluojamos išvados apie ryšio stiprumą (4 lentelė). Koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05. Imties koreliacijos koeficientas žymimas r, jis gali turėti teigiamą ženklą, kai vienam dydžiui didėjant, kitas taip pat didėja, arba neigiamą ženklą, kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažėja [21].
4 lentelė Koreliacijos koeficiento reikšmės (Sapagovas, 2008) Koreliacijos koeficiento reikšmė (r) Ryšio stiprumas
0 < |r| ≤ 0,3 Dydžiai labai silpnai priklausomi
0,3 < |r| ≤ 0,5 Dydžiai silpnai priklausomi
0,5 < |r| ≤ 0,7 Dydžiai vidutiniškai priklausomi
0,7 < |r| ≤ 0,9 Dydžiai stipriai priklausomi
0,9 < |r| ≤ 1 Dydžiai labai stipriai priklausomi
Dalis rezultatų pateikiama angl. Box plot tipo diagramose (1 pav.).
Šiose diagramose yra pateikiamas, minimumas, pirmas kvartilis (Q1), mediana, trečias kvartilis
(Q3), ir maksimumas.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Anketinės apklausos duomenų rezultatai
Tiriamųjų kontingentą sudarė 60 asmenų nuteistų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant Alytaus pataisos namuose, kurie pagal nuteistųjų norą ir galimybes buvo paskirstyti į tiriamųjų ir kontrolinę grupes. Tiriamųjų grupę sudarė 30 tiriamųjų. Kontrolinę grupę sudarė 30 tiriamųjų.
Tiriamųjų grupę sudarė nuteistieji nuo 24 metų iki 49 metų, jų amžiaus vidurkis buvo 37,16±1,4 metų. Kontrolinę grupę sudarė nuteistieji nuo 23 metų iki 78 metų, jų amžiaus vidurkis buvo 39,31±1,8 metų. Vertinant abi grupes pagal amžių, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05) (2 pav.).
Pagal anketinės apklausos duomenų rezultatus tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Tiriamųjų grupėje nuteistųjų, kurie dirba 22,58 procentų, kontrolinėje grupėje dirbančių nuteistųjų 28,21 procentų. Tiriamųjų grupėje nuteistų asmenų, kurie nedirba 77,42 procentų, kontrolinėje grupėje nedirbančiųjų 71,79 procentų. Vertinant abi grupes pagal darbingumą, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05) (3 pav.).
39,31 37,16 0 10 20 30 40 50 60 A m ži aus vi du rki s Tiriamieji Kontrolinės grupės tiriamieji Tiriamosios grupės tiriamieji
