planavimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą Diegiamų operacinių darbo organizavimo sistemų vertė optimizuojant operacinio darbo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS

ANESTEZIOLOGIJOS KLINIKA

Jomantė Mačiukaitienė

Diegiamų operacinių darbo organizavimo sistemų vertė optimizuojant operacinio darbo

planavimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą

Magistrantūros studijų programos „Medicina“ baigiamasis darbas

Darbo vadovai: Dokt. Gintarė Bagdonaitė Prof. Andrius Macas

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

5. SANTRUMPOS ... 6

6. ĮVADAS ... 7

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

8.1 Elektroninės sveikatos sistemos pasaulyje. ... 9

8.2 E-sistemos ir gydytojo darbas. ... 9

8.3 E-sistemų privalumai ... 9

8.4 E-sistemų trūkumai... 10

8.5 Operacinių darbo planavimo sistema ... 10

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 11

10. TYRIMO REZULTATAI ... 12

10.1 Aprašomoji statistika ... 12

10.2 Gydytojų ir slaugytojų nuomonė apie operacinių darbo planavimo sistemą ir jos galimą naudą. ... 13

10.3 Slaugytojų ir gydytojų žinios apie operacinių darbo organizavimo sistemą. ... 18

10.4 Gydytojų nuomonė apie operacinių darbo organizavimo sistemą įdiegimo pradžioje ir po 6 mėnesių. ... 20

10.5 Slaugytojų nuomonė apie operacinių darbo organizavimo sistemą įdiegimo pradžioje ir po 6 mėnesių. . 23

10.6 Gydytojų įtampos darbe vertinimas... 25

10.7 Slaugytojų įtampos darbe vertinimas ... 29

11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

12. IŠVADOS ... 35

(3)

3

1. SANTRAUKA

Jomantė Mačiukaitienė, „Diegiamų operacinių darbo organizavimo sistemų vertė optimizuojant operacinio darbo planavimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą“

Sveikatos priežiūros sistemoje veikiančių ligoninių veiklos efektyvumui vertinti yra naudojamos skirtingos metodikos. Labiausiai paplitęs yra duomenų jungimo modelis, kuris vertina ne tik ligoninės veiklos efektyvumą, bet ir jos teikiamų paslaugų naudingumą. Modelis atsižvelgia ir yra sudarytas visoms paslaugoms, kurias teikia trečio lygio gydymo įstaigos, todėl jis yra universalus ir gali būti pritaikomas kiekvienoje gydymo įstaigoje ar atskirame jos skyriuje. Išteklių paskirstymo mechanizmai skiriasi priklausomai nuo organizacijos struktūros. Anesteziologijos klinikos išteklių paskirstymo mechanizmas, bei skirstymą sąlygojantis veiksnių išanalizavimas labai svarbūs gerinant klinikos veiklos efektyvumą.

Darbo tikslas: Įvertinti ar įdiegus operacinių darbo organizavimo sistemas pagerėjo LSMU KK Anesteziologijos klinikos personalo darbo sąlygos.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, ką personalas žino apie naujų operacinių darbo sistemų įdiegimą.

2. Išanalizuoti ar keitėsi darbuotojų požiūris į diegiamas operacinių darbo organizavimo sistemas iš karto po jų įdiegimo ir praėjus 6 mėnesiams.

3. Įvertinti, ar operacinių darbo sistemų diegimas galėjo turėti įtakos įtampos darbe atsiradimui. Tyrime dalyvavo 92 respondentai, 38 (41,30%) gydytojai anesteziologai – reanimatologai (toliau - gydytojai) ir 54 (58,70%) slaugytojos. Vasarą buvo apklausti 24 (26,09%) gydytojai ir 30 (32,60%) slaugytojos, rudenį - 14 (15,22%) gydytojų ir 24 (26,09%) slaugytojos.

Tyrimas atskleidė, kad darbuotojai mano, jog jų žinios apie naudojimąsi operacinių darbo planavimo sistema yra nepakankamos. Jų požiūris į diegiamas operacinių darbo organizavimo sistemas per 6 mėnesius nuo jų įdiegimo keitėsi neigiama linkme. Operacinių darbo sistemų diegimas neturėjo įtakos įtampos darbe atsiradimui.

(4)

4

2. SUMMARY

Jomantė Mačiukaitienė, "The value of installing work organization systems for operations and work planning optimization and improvement of employees' working conditions"

Different methodologies are used to assess the effectiveness of hospitals in the health care system. The most commonly used model is data aggregation, which assesses not only the efficiency of the hospital's activities but also the usefulness of its services. The model takes into consideration and is made up for all services provided by third-level medical institutions, but it is universal and can be adapted to each health facility or its separate unit. Resource allocation mechanisms vary according to the organization's structure. The analysis of the distribution mechanisms of the anesthetic clinic, as well as the distribution factors, is very important for improving the efficiency of the clinic.

The aim of the work: Assess if the working conditions got better in the LHSU KK Anestheology Clinic after the implementation of operational work organization systems.

Research tasks:

1. Find out what the staff knows about the implementation of new operating systems. 2. Analyze if the attitude of employees changed towards the introduction of operational

work organization systems immediately after their introduction and after 6 months. 3. Assess whether the implementation of could have contributed to the emergence of stress

at work.

The study was attended by 92 respondents, 38 (41.30%) physicians, anaesthesiologists - reanimatologists (referred to as doctors) and 54 (58.70%) nurses. In the summer, 24 (26,09%) doctors and 30 (32,60%) nurses were interviewed, in the autumn 14 (15,22%) doctors and 24 (26,09%) nurses. The study revealed that judging by emploeeys opinion their knowledge on how to use the operation workplan system was inadequate. Six months after the system was intalled and in use, employees evaluated system negatively. Operational work systems implementation did not have negative outcome on stress at work.

(5)

5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo nr. BEC-MF-479. Data: 2017-06-28

(6)

6

5.

SANTRUMPOS

1. ESS - Elektroninės sveikatos sistemos

2. LSMUL - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė 3. LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

4. KK – Kauno klinikos 5. SN – standartinis nuokrypis 6. p - reikšmingumo lygmuo

(7)

7

6. ĮVADAS

Per paskutinius dešimtmečius vis daugiau šalių savo ligoninėse siekia įdiegti elektronines sveikatos sistemas (ESS) [1]. ESS yra svarbus įrankis apdorojant didelius kiekius duomenų ir leidžia medicinos darbuotojams efektyviai keistis informacija tarpusavyje. Įdiegus tokias sistemas gerėja pacientų duomenų saugumas, darbo kokybė bei efektyvumas ir mažėja kaštai [2].

Nors ESS diegiamos vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų ir jos atlieka vis daugiau funkcijų, ne visi pritaria šių sistemų efektyvumui bei atnešamai naudai. Ieškant duomenų bei apžvelgiant literatūrą, rasta nemažai studijų, kuriose rašoma, kad įdiegus ESS pastebėtos nenorimos ir dažnai nenumatytos išeitys. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistai ne visada randa reikalingą informaciją sistemoje, sunkumai orientuojantis sistemoje, trikdžiai perduodant informaciją iš vienos sistemos į kitą, darbo prieigų trūkumas bei labai sutrikdytas įprastas darbo ritmas dėl pasikeitusio laiko poreikio bei darbo sekos pokyčių [3]. Studijos rodo, kad dėl šių priežasčių sveikatos sistemos specialistų noras dirbti su naujomis ESS yra mažas [4]. Tam, kad naujų sistemų įvedimas būtų sklandus, o medicinos personalas naudotų parengtas programas svarbu nustatyti, kurie faktoriai, naudojant ESS, nulemia geresnes darbo sąlygas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) ESS naudojamos nuo 2017 m. gegužės, o operacinių darbo organizavimo sistema anesteziologijos klinikoje - nuo 2017 rugsėjo. Atliekant literatūros apžvalgą nerasta duomenų, kad LSMUL būtų atlikti tyrimai, nagrinėjantys darbą su ESS ir personalo darbo sąlygas. Kadangi didžioji dalis duomenų, susijusių su pacientu, perduodama per ESS, ja naudotis turi ir gydytojai anesteziologai, ir rezidentai, ir slaugytojos, todėl į apklausą ir buvo įtraukti šių sričių atstovai. Taip pat tirta, ar šios sistemos įvedimas kelia įtampą darbe. Kadangi Lietuvoje ši sritis dar nėra pakankamai ištirta ir vis daugiau medicininės dokumentacijos, informacijos apie pacientus bei jiems atliktus tyrimus pildoma elektroninėje erdvėje, buvo pasirinkta tokia darbo tema ir suformuluoti darbo tikslai. Šiame darbe yra pateikiama informacija apie ESS, darbo organizavimą ir jį lemiančius veiksnius, kuriais galės naudotis sveikatos priežiūros specialistai.

Šio darbo tikslas buvo įvertinti ar įdiegus operacinių darbo organizavimo sistemas pagerėjo LSMU KK Anesteziologijos klinikos personalo darbo sąlygos.

(8)

8

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Įvertinti, ar įdiegus operacinių darbo organizavimo sistemas pagerėjo LSMU KK Anesteziologijos klinikos personalo darbo sąlygos.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, ką personalas žino apie naujų operacinių darbo sistemų įdiegimą.

2. Išanalizuoti, ar keitėsi darbuotojų požiūris į diegiamas operacinių darbo organizavimo sistemas iš karto po jų įdiegimo ir praėjus 6 mėnesiams.

(9)

9

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1 Elektroninės sveikatos sistemos pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 114 šalių visame pasaulyje naudoja elektronines sveikatos sistemas [5]. Europoje iš 33 šalių 19 dar tik pradeda ar planuoja įdiegti elektronines sveikatos sistemas [6]. Labiausiai šioje srityje pažengusios šalys yra Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Didžioji Britanija, Austrija, Vokietija, Olandija bei Šveicarija. Pasaulyje Kanada ir Australia yra labiausiai pažengusios šioje srityje [7].

Danija yra laikoma labiausiai pažengusia šalimi Europoje diegiant informacines technologijas sveikatos sistemoje [8]. Čia e-sistemų įvedimas pradėtas svarstyti jau 1996 m., taip pat yra įkurta darbo grupė, kuri užtikrina informacijos prieinamumą tarp skirtingų e-sistemų [9]. Austrijoje elektroninės sveikatos sistemos pradėtos diegti nuo 2005m., tačiau, kaip ir kitose šalyse, šių sistemų įdegimas nėra sklandus [10]. Vokietijoje e-sistemos įdiegimas buvo atidėtas net kelis kartus dėl techninių nesklandumų bei sveikatos specialistų profesinių sąjungų pasipriešinimo. Šveicarijos sveikatos e-sistemos vertinamos kaip kokybiškiausios ir brangiausios, tačiau net ir jos neturi sąsajų tarpusavyje, nes ligoninės naudoja skirtingas e-sistemas, o tai apsunkina sveikatos priežiūros specialistų darbą [11].

8.2 E-sistemos ir gydytojo darbas.

Vis dažniau gydytojo darbe atsiranda papildomų faktorių, tokių kaip neadekvačios, daug laiko atimančios ir blogai funkcionuojančios informacinės sistemos, kurie kelia įtampą darbe. [12-13]. Suomijoje nuo 2010 m. iki 2014 m. įvairių specialybių gydytojai turėjo galimybę kritiškai įvertinti jų naudojamą informacinę sistemą. Vertinant nuo 1 (sistema neveikė) iki 7 (sistema veikė puikiai) vidutinis įvertinimas buvo tarp 3,2 ir 4,4. Kliūtys susijusios su informacinėmis sistemomis gali turėti neigiamą efektą paciento priežiūrai, t. y. gydymui ir jo saugumui [14].

8.3 E-sistemų privalumai

E-sistemos diegiamos tam, kad pagerintų medicinos paslaugų kokybę, sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą bei suteiktų naują būdą perduoti paciento medicininius duomenis. Taip pat, naudodami e-sveikatos sistemas, sveikatos priežiūros specialistai gali perduoti daugiau išsamesnės informacijos apie pacientą bei efektyviau koordinuoti gydyto stebėjimą [15].

(10)

10

8.4 E-sistemų trūkumai.

Sistemos dažniausi trūkumai: sistema nustoja veikti, veikia lėtai, ne visos funkcijos prieinamos, tam tikrų dokumentų formatai nėra palaikomi, neprieinama prie visų reikalingų paciento duomenų. Šie ir kiti trūkumai daugiausia siejami su įtampa bei nepasitenkinimu darbe [16].

Turbūt vienas svarbiausių faktorių yra nuolatinis sistemų atnaujinimas bei pridėjimas papildomų funkcijų, kurioms išmokti gydytojai turi skirti papildomai laiko, kad galėtų naudotis visomis sistemos galimybėmis. Tačiau dėl laiko stokos ar nesant galimybės išmokti, kaip valdyti naują sistemą, gydytojai naujas informacines sistemas vertina kaip labai sudėtingas naudoti [17-18].

8.5 Operacinių darbo planavimo sistema

Operacinių darbo planas yra prieinamas kiekvienam gydytojui - anesteziologui, kuris dirba atitinkamose operacinėse ar kitose procedūrų patalpose, kuriose atliekamoms intervencijoms reikalinga anestezija. Tokiu būdu gydytojas iš anksto žino, kokio skyriaus pacientui bus atliekama procedūra bei jos pobūdį, ir gali iš anksto planuoti, į kokias organų sistemas reikia atkreipti dėmesį, kokių biocheminių tyrimų jam reikės, kad galėtų suteikti kokybišką ir saugią anesteziją [19]. Žinodamas iš anksto apie planuojamas procedūras bei ligonius, gydytojas gali greičiau apžiūrėti ir įvertinti ligonį, o jei reikia, dar ir spėti koreguoti ligonio būklę, taip užtikrindamas, kad ligoniui reikalinga procedūra bus atlikta laiku.

Registruojant pacientus į sistemą, gydantis gydytojas nurodo paciento duomenis, pagal kuriuos gydytojas anesteziologas gali prieiti prie ligonio medicininės informacijos neišeidamas iš savo kabineto. Apibendrinant, sistema palengvina gydytojo darbą bei leidžia sutaupyti daug brangaus laiko [20].

(11)

11

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimas atliktas 2016 – 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Anesteziologijos klinikoje. Kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą dėl leidimo atlikti tyrimą. Jiems pateikti įstaigos, kurioje planuojamas vykdyti tyrimas, vadovo sutikimas, tyrimo santrauką, informacijos konfidencialumo užtikrinimo planas ir tiriamųjų informavimo ir sutikimo formos. Buvo gautas leidimas Nr. BEC-MF-479 atlikti tyrimą.

Tyrime dalyvavo 92 respondentai, 38 (41,30%) gydytojai anesteziologai – reanimatologai (toliau įvardijama gydytojai) ir 54 (58,70%) slaugytojos. Vasarą buvo apklausti 24 (26,09%) gydytojai ir 30 (32,60%) slaugytojos, rudenį - 14 (15,22%) gydytojų ir 24 (26,09%) slaugytojos.

Tyrime naudotas anoniminis anketinės apklausos metodas. Anketas pildė patys gydytojai bei slaugytojos po to, kai pasirašė sutikimą dalyvauti tyrime. Apklausos pradžioje buvo pateikta anketų pildymo instrukcija.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „MS Excel“ ir IBM SPSS 17.0 programinės įrangos paketą. Kiekybiniams kintamiesiems naudota aprašomoji statistika, pateikiami aritmetiniai vidurkiai, standartinis nuokrypis (SN), didžiausia ir mažiausia reikšmė. Kokybiniams duomenims apskaičiuoti naudotas absoliutus skaičius (n) ir jo procentinė išraiška. Skirtumai tarp grupių apskaičiuoti naudojant χ2 kriterijų. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas p < 0,05.

(12)

12

10. TYRIMO REZULTATAI

10.1 Aprašomoji statistika

Šiame skyriuje aptariami tyrimo atsakymai. Kadangi apklausoje respondentai galėjo pasirinkti, į kuriuos klausimus atsakyti, dalis laukelių buvo palikti tušti. Anketa vistiek buvo vertinama, tačiau kiekvienam skaičiavimui pritaikyta atitinkama imtis (n).

Tarp vasarą apklaustų gydytojų buvo 4 vyrai (17,4%) ir 19 (82,6%) moterų. Respondentų amžiaus vidurkis 41,09 ± 11,26 (jauniausias 29m., vyriausias 67m.) (1pav). LSMU KK vidutiniškai išdirbę jie buvo 14,53 ± 11,26 metus (mažiausiai 1m. daugiausiai 41m.). Didžioji dalis 10 (43,50%) tuo metu dirbo pilnu darbo krūviu, 3 (13,00%) mažiau nei vienu darbo krūviu, 8 (34,80%) – 1,25 darbo krūviu ir tik 2 (8,70%) daugiau nei 1,25 darbo krūviu. Savo atostogų grafiku ir galimybe jį pasirinkti buvo visiškai patenkinti 17 (73,90%) gydytojų, 6 (26,10%) –buvo patenkinti iš dalies. Prisijungimą prie operacinių darbo planavimo sistemų turėjo 8 (34,80%) gydytojų, 12 (52,20%) – neturėjo, 3 (13,00%) nežinojo ar turi.

Slaugytojų imtį tiek rudenį, tiek vasarą sudarė tik moterys. Vasarą jų amžiaus vidurkis buvo 39,97±11,92 (jauniausia 23m., vyriausia 65 m.) (1pav.). LSMU KK respondentės vidutiniškai išdirbusios buvo 14,67±13,61 metus (mažiausiai 0,5 m. daugiausiai 45 m.). Mažiau nė vienu darbo krūviu dirbo 3 (10,30%) slaugytojos, pilnu darbo krūviu – 11 (37,90 proc.) 11 (37,90%) – 1,25 darbo krūviu, 4 (13,80%) daugiau nei 1,25 darbo krūviu. Savo atostogų grafiku ir galimybe jį pasirinkti buvo visiškai patenkintos 13 (46,4%) darbuotojų, 11 (39,3%) buvo patenkintos iš dalies, 4 (14,3%) buvo visiškai nepatenkintos.

Tarp rudenį apklaustų gydytojų buvo 5 vyrai (21,70%) ir 9 (82,60%) moterys. Respondentų amžiaus vidurkis 47,64 ±13,39 (jauniausias 25 m., vyriausias 66 m.) (1pav.). LSMU KK vidutiniškai išdirbę jie buvo 22,29 ±12,85 metus (mažiausiai 1 m. daugiausiai 40 m.). Mažiau nė vienu darbo krūviu (mažiau nei 1 etatu) dirbo 1 (7,10%) respondentas, pilnu darbo krūviu – 6 (42,90%) 7 (50,00%) – 1,25 darbo krūviu. Savo atostogų grafiku ir galimybe jį pasirinkti buvo visiškai patenkinti 7 (53,80%) gydytojai, 6 (46,20%) –buvo patenkinti iš dalies. Prisijungimą prie operacinių darbo planavimo sistemų turėjo 3 (21,40%) gydytojai, 8 (57,10%) – neturėjo, 3 (21,40%) nežinojo ar turi.

Rudenį slaugytojų amžiaus vidurkis buvo 49,35 ± 10,64 (jauniausia 29 m., vyriausia 67 m.) (1pav.). LSMU KK vidutiniškai išdirbusios respondentės buvo 27,35±12,45 (mažiausiai 6 m. daugiausiai 47 m.). Mažiau nė vienu darbo krūviu dirbo 3 (13,00%) slaugytojos, pilnu darbo krūviu – 7 (30,40%) 11 (47,80%) – 1,25 darbo krūviu, 2 (8,70%) daugiau nei 1,25 darbo krūviu. Savo atostogų

(13)

13 grafiku ir galimybe jį pasirinkti buvo visiškai patenkintos 14 (60,90%) darbuotojų, 9 (39,10%) buvo patenkintos iš dalies.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir profesiją vasarą ir rudenį (n=92)

10.2 Gydytojų ir slaugytojų nuomonė apie operacinių darbo planavimo sistemą ir jos galimą naudą.

Vasarą 5 (22,73%) gydytojai manė, kad sistema palengvina dienos darbų planavimą, 9 (40,90%), kad palengvina iš dalies, 5 (22,73%) atsakė, kad – nepalengvina, 3 (13,64%) neturėjo nuomonės. Rudenį 2 (14,29%) gydytojai manė, kad sistema palengvina dienos darbų planavimą, 4 (28,57%) teigė, kad palengvina iš dalies, 8 (57,14%) neturėjo nuomonės, nebuvo nė vieno gydytojo, kuris nesutiktų su šiuo teiginiu (n pavasaris = 22, n ruduo = 14; p=0,027) (žr. 2 paveikslą).

Slaugytojų nuomonė šiuo klausimu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vasarą 5 (17,86%) manė, kad sistema palengvina dienos darbų planavimą, 14 (20,00%) manė, kad palengvina iš dalies, 7 (25,00%) - kad visiškai nepalengvina, 2 (7,14%) neturėjo nuomonės. Rudenį 8 (36,36%) slaugytojos neturėjo nuomonės, tik 1 (4,55%) manė, kad sistema palengvina dienos darbų planavimą, 9 (40,91%) respondentės vis dar galvoja, kad sistema dienos darbų planavimą palengvina iš dalies, 4 (18,18%) nesutiko su šiuo teiginiu (n vasara=28, n, ruduo=22; p=0,056).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 Ruduo gydytojai Vasara gydytojai Ruduo slaugytojos Vasara slaugytojos A m ži us

(14)

14

2 pav.Palengvina dienos darbų planavimą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 6 (27,27%) gydytojai manė, kad sistema pagerina operacinių išdėstymą, tačiau tiek pat repondentų (6 (27,27%)) nesutiko su šiuo teiginiu, 7 (31,82%) galvojo, kad pagerina iš dalies, 3 (13,64%) neturėjo nuomonės. Rudenį su šiuo teiginiu sutiko tik 1 (7,14%) gydytojas, tačiau ir prieštaravo tik 1 (7,14%), 4 (28,57%) – sutiko iš dalies, net 8 (57,14%) neturėjo nuomonės (n vasara=22, n, ruduo=14; p=0,031). Žr. 3 paveikslą.

Vasarą 4 (15,39%) slaugytojos manė, kad sistema palengvina operacinių išdėstymą, 10 (38,46%) galvojo, kad palengvina iš dalies, 7 (26,92%) nesutiko su šiuo teiginiu, 5 (19,23%) neturėjo nuomonės. Rudenį 11 (52,38%) respondenčių neturėjo nuomonės, nė viena nemanė, kad sistema pagerina operacinių išdėstymą, tačiau 6 (28,57%) respondentės įžvelgė pliusų ir atsakė, kad pagerina iš dalies, 4 (19,05%) atsakė neigiamai (n vasara=26, n, ruduo=22; p=0,054).

3 pav.Pagerina tolygumą (operacinių išdėstymą) (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Ne, nesutinku Iš dalies sutinku Neturiu nuomonės % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Ne, nesutinku Iš dalies sutinku Neturiu nuomonės % Vasara Ruduo

(15)

15 Vasarą 5 (22,73%) gydytojai manė, kad operacinių darbo planavimo sistema užtikrina tolygų resursų pasiskirstymą, tačiau toks pat respondentų skaičius su tuo nesutiko, 9 (40,90%) manė, kad užtikrina iš dalies, 3 (13,64%) neturėjo nuomonės. Rudenį su šiuo teiginiu nesutiko nė vienas gydytojas, 5 (35,71%) sutiko iš dalies, 8 (57,14%) neturėjo nuomonės ir tik 1 (7,14%) atsakė neigiamai (n pavasaris=22, n, ruduo=14; p=0,020). Žr. 4 paveikslą.

Didžioji dalis (10 (40,00%)) slaugytojų vasarą ir 11 (55,00%) rudenį neturėjo nuomonės apie šį teiginį. Vasarą 4 (16,00%) respondentės manė, kad sistema užtikrina tolygų resursų pasiskirstymą, 6 (24,00%) galvojo, kad užtikrina iš dalies, 5 (20,00%) manė, kad visiškai neužtikrina. Rudenį 6 (30,00%) su teiginiu sutiko iš dalies, 3(15,00%) – nesutiko (n vasara=25, n, ruduo=20; p=0,257).

4 pav. Užtikrina tolygų resursų pasiskirstymą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 4 (18,18%) gydytojai manė, kad sistema palengvina susisiekimą su būsimu pacientu, 5 (22,73%) galvoja, kad iš dalies, 11 (50,00%) nesutiko su šiuo teiginiu, 2 (9,09%) neturėjo nuomonės. Rudenį neturėjo nuomonės 8 (57,14%), su teiginiu sutiko 2 (14,29%), sutiko iš dalies 3 (21,43%), nesutiko tik 1 (7,14%) (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,008). Žr. 5 paveikslą.

Slaugytojų nuomonė šiuo klausimu nebuvo statistiškai reikšminga, vasarą 4 (14,82%) manė, kad sistema palengvina susisiekimą su būsimu pacientu, 8 (29,62%) galvojo, kad iš dalies, 10 (37,04%) neturėjo nuomonės, 5 (18,52%) atsakė, kad visiškai nepalengvina. Rudenį su teiginiu sutiko 2 (9,09%), iš dalies sutiko 6 (27,27%), 13 (59,09%) neturėjo nuomonės, 1 (4,55%) visiškai nesutiko su teiginiu (n vasara=27, n ruduo=22; p=0,316).

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Ne, nesutinku Iš dalies sutinku Neturiu nuomonės %

Vasara Ruduo

(16)

16

5 pav. Palengvina susisiekimą su būsimu pacientu (nurodoma, kur pacientas stacionarizuotas) (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 13 (59,09%) gydytojų manė, kad sistema kontroliuoja operacinių užimtumą, 5 (22,73%) galvojo, kad kontroliuoja iš dalies, 2 (9,09%) neturėjo nuomonės, 2 (9,09%) nesutiko su šiuo teiginiu. Rudenį 5 (35,71%) gydytojai vis dar galvojo, kad sistema padeda kontroliuoti operacinių užimtumą, 2 (14,29%) taip manė iš dalies, 7 (50,00%) neturėjo nuomonės (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,041). Žr. 6 paveikslą.

Šiuo klausimu ir slaugytojų nuomonė buvo statistiškai reikšminga. Vasarą teigiamai atsakė 7 (25,93%), 11 (40,74%) galvojo, kad sistema padeda kontroliuoti operacinių užimtumą iš dalies, 3 (11,11%) neturėjo nuomonės, 6 (22,22%) atsakė neigiamai. Rudenį su teiginiu sutiko 4 (18,18%), 7 (31,82%) sutiko iš dalies, tačiau net 11 (50,00%) neturėjo nuomonės (n vasara=27, n ruduo=22; p=0,008).

6 pav.Kontroliuoja operacinių užimtumą (gydytojų anesteziologų-reaniatologų atsakymai)

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Ne, nesutinku Iš dalies sutinku Neturiu nuomonės % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60 70

(17)

17 Vasarą 4 (19,05%) gydytojai manė, kad sistema leidžia sumažinti neužimtas darbo dienas, 9 (42,86%) su teiginiu sutiko iš dalies, 3 (14,29%) neturėjo nuomonės, 5 (23,81%) visiškai nesutiko. Rudenį tik 1 (7,14%) gydytojas manė, kad sistema naudinga šiuo požiūriu, 2 (14,29%) galvoja, kad naudinga iš dalies, 9 (64,23%) neturėjo nuomonės, 2 (14,29%) atsakė neigiamai (n vasara=21, n ruduo=14; p=0,023). Žr. 7 paveikslą.

Slaugytojų nuomonė šiuo klausimu taip pat skyrėsi statistiškai reikšmingai. Vasarą 2 (8,00%) manė, kad sistema leidžia sumažinti neužimtų darbo dienų, 8 (32,00%) su teiginiu sutiko iš dalies, 9 (36,00%) nesutiko, 6 (24,00%) neturėjo nuomonės. Rudenį tik 1 (5,00%) sutiko su šiuo teiginiu, 2 (10,00%) sutiko iš dalies, 3 (15,00%) nesutiko, 14 (70,00%) neturėjo nuomonės (n vasara=25, n ruduo=20; p=0,021).

7 pav.Leidžia sumažinti neužimtų darbo dienų (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 2 (9,09%) gydytojai manė, kad įvedus sistemą bus sujungti neapkrauti budėjimai, 3 (13,64%) galvojo, kad iš dalies, 2 (9,09%) neturėjo nuomonės, 15 (68,18%) manė, kad tai nepadės sumažinti budėjimų skaičiaus. Rudenį neatsirado nė vieno gydytojo, kuris su šiuo teiginiu visiškai sutiktų ar sutiktų iš dalies, 5 (35,71%) atsakė – ne, 9 (64,29%) neturėjo nuomonės (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,004). Žr. 8 paveikslą.

Vasarą 2 (8,33%) slaugytojos galvojo, kad sistema padės naikinti neapkrautus budėjimus, 2 (8,33%) galvojo, kad padės iš dalies, neigiamai atsakė 9 (37,50%), 11 (45,84%) neturėjo nuomonės. Rudenį atsakymą „ taip“ pažymėjo 1 (4,76%), neigiamą 5 (23,81%), 2 (9,52%) galvojo, kad sistematai leidžia padaryti iš dalies, 13 (61,91%) neturėjo nuomonės šiuo klausimu (n vasara=24, n ruduo=21; p=0,694). 0 10 20 30 40 50 60 70

Vasara Ruduo

(18)

18 8 pav. Leidžia neapkrautus budėjimus sujungti (naikinti); (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

10.3 Slaugytojų ir gydytojų žinios apie operacinių darbo organizavimo sistemą.

Vasarą 6 (28,57%) gydytojai manė, kad jiems pakanka žinių apie operacinių darbo organizavimo sistemą, 7 (33,33%) galvojo, kad žinių pakanka iš dalies, 7 (33,33%) respondentams jų buvo nepakankamai, 1 (4,77%) neturėjo nuomonės. Rudenį tik 1 (7,14%) gydytojas atsakė, kad jam užtenka žinių apie sistemą, 3 (21,43%) atsakė, kad iš dalies, net pusei (7 (50,00%)) žinių neužteko, 3 (21,43%) neturėjo nuomonės (n vasara=21, n ruduo=14; p=0,174). Žr. 9 paveikslą.

Pirmosios apklausos metu (vasarą) 6 (23,08%) slaugytojos manė, kad joms pakanka informacijos, 9 (34,62%) manė, kad iš dalies, 10 atsakė neigiamai, 1 (3,84%) neturėjo nuomonės. Rudenį 2 (9,52%) slaugytojos manė, kad joms žinių pakanka, 6 (28,57%) su teiginiu sutiko iš dalies, 10 (47,62%) atsakė neigiamai, 3 (14,29%) neturėjo nuomonės (n vasara=26, n ruduo=21; p=0,376).

0 10 20 30 40 50 60 70

Vasara Ruduo

(19)

19

9 pav. Man pakanka žinių apie operacinių darbo organizavimo sistemą (gydytojų

anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 4 (18,18%) gydytojai teigė, kad buvo apmokyti dirbti su operacinių darbo organizavimo sistema, 7 (31,82%) sakė, kad iš dalies, 10 (45,45%) nebuvo apmokyti, 1 (4,55%) neturėjo nuomonės. Rudenį nebuvo nė vieno respondento, kuris pažymėtų atsakymą, kad buvo iš dalies ar visiškai apmokytas dirbti su šia sistema: 10 (71,43%) pažymėjo, kad nebuvo apmokyti, 4 (28,57%) neturėjo nuomonės (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,009). Žr. 10 paveikslą.

Vasarą 5 (20,00%) slaugytojos atsakė, kad buvo apmokytos dirbti su operacinių darbo organizavimo sistema, 4 (16,00%) – iš dalies, 15 (60,00%) – nebuvo, 1 (4,00%) neturėjo nuomonės. Rudenį teigiamai atsakė 3 (14,29%), 2 (9,52%) – iš dalies, 11 (52,38%) teigė, kad nebuvo apmokytos, 5 (23,81%) neturėjo nuomonės.

10 pav.Buvau apmokytas dirbti su operacinių darbo organizavimo sistema (specialistų, vyr. kolegų, kt.); (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai))

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Ne, nesutinku Iš dalies sutinku Neturiu nuomonės % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Vasara Ruduo

(20)

20

10.4 Gydytojų nuomonė apie operacinių darbo organizavimo sistemą įdiegimo pradžioje ir po 6 mėnesių.

Vasarą 6 (28,57%) gydytojai, galvojo, kad dėl sistemos gauna daugiau informacijos apie operacijai ruošiamą pacientą, 7 (33,33%) šiam teiginiui pritarė iš dalies, 7 (33,33%) atsakė, kad nemano, jog sistema padeda gauti daugiau informacijos, 1 (4,76%) neturėjo nuomonės. Rudenį teigiamai atsakė 3 (21,43%) gydytojai, 3 (21,43%) manė, kad sistema naudinga šiuo klausimu iš dalies, tik 1 (7,14%) nesutiko su šiuo teiginiu, 7 (50,00%) neturėjo nuomonės (n vasara=21, n ruduo=14; p=0,014). Žr. 11 paveikslą.

11 pav. Suteikiama daugiau informacijos apie operacijai ruošiamą pacientą (gydytojų

Vasarą 7 (33,33%) gydytojai manė, kad sistema palengvina susisiekimą su kolegomis, nes rodoma, kas kokiu metu dirba atitinkamoje operacinėje, net 9 (42,86%) sutiko su šiuo teiginiu iš dalies, 5 (23,81%) manė, kad tai visai nepadeda. Rudenį teigiamai atsakiusių buvo 6 (42,86%), o neigiamai tik 1 (7,14%), 7 (50,00%) neturėjo nuomonės (n vasara=21, n ruduo=14; p=0,001). Žr. 12 paveikslą. 0 5 10 15 20 25 30 35

(21)

21

12 pav. Palengvina susisiekimą su kolegomis, nes rodoma, kas kokiu metu dirba atitinkamoje

operacinėje (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 3 (15,00%) gydytojai manė, kad sistemos įdiegimas apsunkino darbą, 6 (30,00%), kad apsunkino iš dalies, 8 (40,00%) teigė, kad visiškai neapsunkina, 3 (15,00%) neturėjo nuomonės. Rudenį nė vienas gydytojas nemanė, kad sistema jiems apsunkina darbą, 1 (7,14%) teigė, kad apsunkina iš dalies, 3 (21,43%) nesutiko su šiuo teiginiu, 10 (71,43%) neturėjo nuomonės (n vasara=20, n ruduo=14; p=0,008). Žr. 13 paveikslą.

13 pav.Apsunkina darbą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 4 (19,05%) gydytojai galvojo, kad sistema palengvina darbą, 6 (28,57%) taip manė iš dalies, 8 (38,09%) nesutiko su šiuo teiginiu, 3 (14,29%) neturėjo nuomonės. Rudenį - tik 1 (7,14%) galvojo, kad sistema palengvina jo darbą, tačiau taip pat tik 1 (7,14%) atsakė neigiamai, 4 (28,57%)

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Ne, nesutinku Iš dalies sutinku Neturiu nuomonės % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Vasara Ruduo

(22)

22 galvojo, kad sistema darbą palengvina iš dalies, 8 (57,14%) neturėjo nuomonės (n vasara=21, n ruduo=14; p=0,031). Žr. 14 paveikslą.

14 pav.Palengvina darbą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą net 14 (66,66%) gydytojų manė, kad sistema nepadeda pabaigti darbo anksčiau, 4 (19,05%) manė, kad padeda iš dalies, 3 (14,29%) neturėjo nuomonės. Rudenį 1 (7,14%) respondentas manė, kad sistema sutrumpina darbo valandas, 1 (7,14%) manė, kad tai leidžia padaryti iš dalies, 2 (14,29%) nesutiko su šiuo teiginiu, 10 (71,43%) neturėjo nuomonės (n vasara=21, n ruduo=14; p=0,002). Žr. 15 paveikslą.

15 pav. Leidžia ankščiau pabaigti darbą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 6 (28,57%) gydytojai manė, kad sistema didina įtampą darbe, 5 (23,81%) galvojo, kad iš dalies, 7 (33,33%) atsakė neigiamai, 3 (14,29%) neturėjo nuomonės. Rudenį tik 1 (7,14%) gydytojas galvojo, kad sistema didina įtampą darbe, taip pat tik 1 (7,14%) su šiuo teiginiu sutiko iš dalies, 3

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Vasara Ruduo

(23)

23 (21,43%) atsakė neigiamai, 9 (64,29%) neturėjo nuomonės. (n vasara=21, n, ruduo=14; p=0,020). Žr. 16 paveikslą.

Taip pat bandėme išsiaiškinti, ar gydytojai mano, kad sistema sumažina įtampą darbe, tačiau statistiškai patikimo atsakymo negavome. Vasarą 6 (30,00%) respondentai atsakė, kad iš dalies, 8 (40,00%) teigė, kad sistema nemažina įtampos darbe, 6 (30,00%) neturėjo nuomonės. Rudenį 1 (7,14%) gydytojas atsakė, kad tai galėjo būti įtampos sumažėjimo priežastimi, 1 (7,14%) manė, kad iš dalies, 3 (21,43%) nesutiko su šiuo teiginiu, 9 (64,29%) neturėjo nuomonės (n vasara=20, n ruduo=14; p=0,086).

16 pav. Didina įtampą darbe(gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

10.5 Slaugytojų nuomonė apie operacinių darbo organizavimo sistemą įdiegimo pradžioje ir po 6 mėnesių.

Vasarą 18 (66,67%) slaugytojų manė, kad dėl sistemos įdiegimo jos turi daugiau darbo, 6 (22,22%) taip galvojo iš dalies, 1 (3,70%) neturėjo nuomonės, 2 (7,41%) nesutiko su šiuo teiginiu. Rudenį 14 (63,64%) slaugytojų manė, kad sistema prideda papildomo darbo, 8 (36,36%) galvojo, kad iš dalies. Nesutinkančių su šiuo teiginiu ar neturinčių nuomonės nebuvo (n vasara=27, n ruduo=22; p=0,346). Žr. 17 paveikslą. 0 10 20 30 40 50 60 70

Vasara Ruduo

(24)

24

17 pav.Prideda papildomo darbo, nes reikia registruoti (slaugytojų atsakymai)

Vasarą 4 (15,39%) slaugytojų manė,kad sistema naudinga, nes padeda lengviau orientuotis, 10 (38,46%) taip galvojo iš dalies, 9 (34,52%)nesutiko su šiuo teiginiu, 3 (11,54%)neturėjo nuomonės. Rudenį jų nuomonė ženkliai nepasikeitė: 10 (47,62%) iš dalies sutiko su šiuo teiginiu, 8 (38,10%) – nesutiko, 3 (14,28%) neturėjo nuomonės (n vasara=26, n ruduo=21; p=0,312). Žr. 18 paveikslą.

18 pav. Padeda, nes lengviau orientuotis (slaugytojų atsakymai)

Vasarą 2 (7,70%) slaugytojos manė, kad sistema skatina komandinį darbą, 7 (26,92%) galvojo, kad iš dalies, 5 (19,23%) neturėjo nuomonės šiuo klausimu, net 12 (46,15%) nesutiko su teiginiu. Rudenį 2 (9,09%) respondentės manė, kad sistema skatina komandiškumą, 12 (54,55%) taip

0 10 20 30 40 50 60 70 80

(25)

25 galvojo iš dalies, 4 (18,18%) nesutiko su šiuo teiginiu, toks pats skaičius respondenčių (4 (18,18%)) neturėjo nuomonės (n vasara=26, n ruduo=22; p=0,163). Žr. 19 paveikslą.

19 pav. Skatina komandinį darbą (slaugytojų atsakymai)

10.6 Gydytojų įtampos darbe vertinimas

Didžioji dalis gydytojų nemano, kad jie yra nervingi. Į šį klausimą teigiamai atsakė tik 1 (4,55%) respondentas vasarą. „Galbūt taip“ atsakė 4 (18,18%) vasarą ir 2 (14,29%) rudenį. Tuo tarpu, „galbūt ne“ atsakė 9 (40,91%) vasarą ir 4 (28,57%) rudenį. Nesutiko su šiuo teiginiu 8 (36,36%) gydytojai vasarą ir 8 (57,14%) rudenį (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,592). Žr. 20 paveikslą.

20 pav.Apskritai aš esu nervingas (-a)(gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku %

Vasara Ruduo

(26)

26 Su teiginiu, kad rūpinasi savo darbu, sutiko didžioji dalis gydytojų: 15 (68,18%) – vasarą, 10 (71,43%) – rudenį. 5 (22,72%) vasarą ir 2 (14,29%) rudenį atsakė, kad galbūt labai rūpinasi savo darbu. Vasarą po 1 (4,55%) gydytoją atsakė „galbūt ne“ ir „ne“, o rudenį 2 (14,29%) respondentai nesutiko su teiginiu (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,586). Žr. 21 paveikslą.

21 pav.Aš labai rūpinuosi savo darbu (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Vasarą 2 (9,09%) gydytojų manė, kad jų kasdienė veikla varginanti ir sunki, 5 (22,72%) atsakė, kad galbūt taip, 6 (27,27%) – galbūt ne, tik 1 (4,55%) atsakė, kad kasdienė veikla jo nervargina. Rudenį1 (7,14%) respondentas sutiko su šiuo teiginiu, 5 (35,71%) atsakė, kad galbūt taip, po 4 (28,57%) apklaustuosius atsake „galbūt ne“ ir „ne“ (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,209). Žr. 22 paveikslą. 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Vasara Ruduo

(27)

27

22 pav. Mano kasdienė veikla labai varginanti ir sunki (gydytojų anesteziologų-reanimatologų

atsakymai)

Tiek vasarą (1 (4,76%)), tiek rudenį (1 (7,14%)) jaučiančių nervinę įtampą buvo mažuma, respondentai pasirinko tarpinę poziciją. Vasarą 6 (28,57%) gydytojai atsakė – „galbūt taip“, 12 (57,15%) – „galbūt ne“, 2 (9,52%) nesutiko su šiuo teiginiu. Rudenį „galbūt taip“ atsakė 5 (35,71%), toks pats skaičius (5 (35,71%)) respondentų atsakė galbūt ne, 3 (21,43%) nesutiko su šiuo teiginiu (n pavasaris=21, n ruduo=14; p=0,605). Žr. 23 paveikslą.

23 pav.Aš dažnai jaučiu nervinę įtampą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

Tik 2 (9,09%) gydytojai vasarą manė, kad jų kasdienė veikla jiems sukelia didelę įtampą. Rudenį tokių respondentų iš viso nebuvo. Vasarą 7 (31,82%) apklaustieji atsakė – „galbūt taip“, 10 (45,45%) – „galbūt ne“, 3 (13,64%) nesutiko su šiuo teiginiu. Rudenį 4 (28,57%) atsakė – „galbūt ne“, po 5 (35,71%) atsakė „galbūt ne“ ir „ne“ (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,605). Žr. 24 paveikslą.

0 10 20 30 40 50 60 70

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60 70

Vasara Ruduo

(28)

28

24 pav. Kasdieninė mano veikla sukelia didelę įtampą (gydytojų anesteziologų-reanimatologų

atsakymai)

Vasarą 3 (21,43%) gydytojai atsakė,kad galbūt jaučia nervinę įtampą bendraudami su kitais žmonėmis, 11 (50,00%) atsakė – „galbūt ne“, 8 (36,36%) teigia, kad bendraudami įtampos nejaučia. Rudenį 1 (7,14%) respondentas jautė tokio tipo įtampą, 5 (35,71%) atsakė – „galbūt ne“, 8 (57,14%) nesutiko su šiuo teiginiu (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,605). Žr. 25 paveikslą.

25 pav. Aš dažnai jaučiu nervinę įtampą bendraudamas (-a) su kitais žmonėmis (gydytojų

Vasarą dienos pabaigoje visiskai išsekęs nesijautė nė vienas gydytojas, dauguma žymėjo tarpinę poziciją, po 9 (40,91%) atsakė – „galbūt taip“ ir „galbūt ne“, 4 (18,18%) atsakė neigiamai. Rudenį buvo 1 (7,14%) respondentas, kuris sutiko su šiuo teiginiu, 3 (21,43%) atsakė – „galbūt taip“, 4

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60

Vasara Ruduo

(29)

29 (28,57%) atsakė „galbūt ne“, didžioji dalis (6 (42,86%)) nesijautė fiziškai ir protiškai išsekę dienos pabaigoje. (n vasara=22, n ruduo=14; p=0,189). Žr. 26 paveikslą.

26 pav. Dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekęs (-usi) (gydytojų anesteziologų-reanimatologų atsakymai)

10.7 Slaugytojų įtampos darbe vertinimas

Vasarą 3 (12,00%) slaugytojos atsakė, kad apskritai yra nervingos, 5 (20,00%) atsakė – „galbūt taip“, 9 (36,00%) – „galbūt ne“, 8 (32,00%) manė, kad nėra nervingos. Rudenį tik 2 (9,09%) respondentės manė, kad apskritai yra nervingos, 3 (13,64%) atsakė – „galbūt taip“, galbūt ne pažymėjo 8 (36,37%), o su teiginiu visiškai nesutiko 9 (40,90%) respondentės (n vasara=25, n ruduo=22; p=0,890). Žr. 27 paveikslą.

27 pav.Apskritai aš esu nervinga (slaugytojų atsakymai)

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku % Vasara Ruduo 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Vasara Ruduo

(30)

30 Kad rūpinasi savi darbu atsakė didžioji dalis slaugytojų abiejų sezonų metu: 23 (82,14%) – vasarą, 16 (72,73%) – rudenį. Galbūt taip atsakė 4 (14,29%) respondentės vasarą ir 5 (22,72%) rudenį. Vasaros apklausos metu 1 (3,57%) slaugytoja atsakė – „galbūt ne“, o rudenį 1 (4,55%) atsakė, kad savo darbu nesirūpina (n vasara=28, n ruduo=22; p=0,443). Žr. 28 paveikslą.

28 pav.Aš labai rūpinuosi savo darbu (slaugytojų atsakymai)

Vasarą 9 (33,33%) slaugytojos atsakė, kad jų kasdienė veikla labai varginanti ir sunki, 12 (44,44%) pasirinko atsakymą –„ galbūt taip“, 4 (14,82%) – „galbūt ne“, tik 2 (7,41%) respondentės manė, kad jų kasdienė veikla nėra labai varginanti ir sunki. Rudenį tik 1 (4,35%) slaugytoja savo kasdienę veiklą įvardijo kaip labai varginančią ir sunkią, 10 (43,48%) respondenčių atsakė – „galbūt taip“, 7 (30,43%) – „galbūt ne“, 5 (21,74%) nesutiko su šiuo teiginiu (n vasara=27, n ruduo=23; p=0,038). Žr. 29 paveikslą.

29 pav.Mano kasdienė veikla labai varginanti ir sunki (slaugytojų atsakymai)

0 20 40 60 80 100

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50

Vasara Ruduo

(31)

31 Vasarą statistiškai reikšmingai daugiau slaugytojų dažnai jautė nervinę įtampą nei rudenį. Vasaros sezono metu net 10 (37,04%) atsakė taip, 13 (48,15%) atsakė – „galbūt taip“, tuo tarpu rudenį taip atsakė tik 2 (8,70%), „galbūt taip“ - 3 (13,04%). Vasarą „galbūt ne“ atsakė 3 (11,11%), „ne“ - 1 (3,70%) respondentė. Rudenį „galbūt ne“ atsakė 10 (43,48%), „ne“ - 8 (34,78%) moterys (n vasara=27, n ruduo=23; p=0,001). Žr. 30 paveikslą.

30 pav.Aš dažnai jaučiu nervinę įtampą (slaugytojų atsakymai)

Vasarą 9 (33,33%) slaugytojos manė, kad jų kasdienė veikla sukelia didelę įtampą, 10 (37,04%) atsakė „galbūt taip“, 7 (25,93%) – „galbūt ne“, 1 (3,70%) – „ne“. Rudenį 2 (9,09%) respondentės manė, kad jų kasdienė veikla sukelia didelę įtampą, po 6 (27,27%) moteris atsakė „galbūt taip“ ir „galbūt ne“, 8 (36,36) nemanė, kad jų kasdienė veikla sukelia didelę įtampą (n vasara=27, n ruduo=22; p=0,001). Žr. 31 paveikslą

31 pav.Kasdieninė mano veikla sukelia didelę įtampą (slaugytojų atsakymai)

0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku % Vasara Ruduo 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Vasara Ruduo

(32)

32 Vasarą 3 (11,11%) slaugytojos atsakė, kad dažnai jaučia nervinę įtampą bendraudamos su kitais žmonėmis, 6 (22,22%) atsakė – „galbūt taip“, 8 (29,63%) – „galbūt ne“, 10 (37,04%) nepritarė šiam teiginiui. Rudenį tik 1 (4,35%) sakė, kad galbūt jaučia nervinę įtampą bendraudama su kitais žmonėmis, 6 (26,09%) atsakė – „galbūt ne“, didžioji dalis 16 (69,56%) atsakė neigiamai (n pavasaris=27, n ruduo=23; p=0,047). Žr. 32 paveikslą.

32 pav.Aš dažnai jaučiu nervinę įtempą bendraudama su kitais žmonėmis (slaugytojų atsakymai)

Vasarą po 10 (35,71%) slaugytojų atsakė, kad jaučiasi arba galbūt jaučiasi visiškai fiziškai ir protiškai išsekusios dienos pabaigoje, po 4 (14,29%) respondentes atsakė – „galbūt ne“ ir „ne“. Rudenį „taip“ atsakė 2 (8,70%), „galbūt taip“ 3 (13,04%), „galbūt ne“ - 5 (21,74%) moterys. Visiskai išsękusios nesijautė 13 (56,52%) apklaustųjų (n vasara=28, n ruduo=23; p=0,003). Žr. 33 paveikslą.

33 pav.Dienos pabaigoje aš esu visiškai fiziškai ir protiškai išsekusi (slaugytojų atsakymai)

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku % Vasara Ruduo 0 10 20 30 40 50 60

Taip, sutinku Galbūt taip Galbūt ne Ne, nesutinku

%

Vasara Ruduo

(33)

33

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Šis tyrimas buvo atliktas ir rezultatai rinkti naudojantis mūsų pačių sugalvota anketa. Darbo rezultatai atskleidė, kad įdiegus operacinių darbo organizavimo sistemą gydytojai ją vertino optimistiškai ir daugiau nei pusė (61,9%) manė, kad žinių apie sistemą jie turi pakankamai ar iš dalies pakankamai. Deja po daugiau darbo su naująja sistema net 50% gydytojų pripažino, kad žinių apie sistemą jiems nepakako.

Vertinant slaugytojų atsakymus, galima stebėti panašias tendencijas. Kaip ir gydytojai, pradžioje daugiau nei pusė slaugytojų (57,7%) vertino savo žinias apie sistemą teigiamai. Po intensyvesnio darbo su sistemomis daugiau nei trys ketvirtadaliai (76,19%) pripažino, kad žinių apie sistemą trūksta. Vertinant turimą informaciją retrospektyviai, gydytojai ir slaugytojos turėjo per mažai žinių apie operacinių darbo planavimo sistemą. O tai yra vienas svarbiausių faktorių, nulemiančių naujos sistemos įdiegimo sėkmę.

Olandijoje atliktame tyrime „Kritinės sritys nacionalinėse elektroninėse sveikatos sistemose - ar mūsų požiūris teisingas?“, nustatyta, kad turėdami pakankamai žinių apie darbą su sistema, sveikatos priežiūros specialistai ją geriau priima ir taip sistema greičiau ir efektyviau pradeda funkcionuoti [21]. Mes nustatėme analogiškus rezultatus, t.y. sveikatos priežiūros specialistai turi nepakankamai žinių, todėl darbas su e – sistemomis nevyksta sklandžiai. Taigi, galima daryti išvadą, kad tiek pasaulyje tiek ir Lietuvoje gydytojai bei slaugytojos naudodamiesi e-sistemomis susiduria su tomis pačiomis problemomis.

Kitas Olandijos mokslininkas V. Blijleven su bendraautoriais 2017 metais atliktame tyrime nustatė, kad noras naudotis sistema ir efektyvus jos naudojimas labai nukenčia, nes sveikatos priežiūros specialistai nežino, ar turi per mažai žinių, kaip naudotis sistema. Dėl to, darbuotojai susikuria darbo „palengvinimus“, tokius kaip paciento duomenų perrašymas ant popieriaus, duomenų perrašymas sistemoje iš vieno dokumento į kitą manualiai , o ne automatiškai. Toks darbas apsunkina gydytojo veiklą, užtrunka daug ilgiau, be to, atsiranda klaidų tikimybė perkeliant duomenis iš vienso laikmenos į kitą. Taip mažėja pasitikėjimas sistema ir noras su ja dirbti, bei kyla įtampa darbę [22].

Mes nustatėme, kad darbo su sistema pradžioje beveik pusė gydytojų (47,62 %) manė , kad sistema palengvins darbą, tačiau rudenį tik 1 (7,14%) gydytojas atsakė teigiamai. Kiti gydytojai (71,43%) šiuo klausimu susilaikė ir nepareiškė nuomonės. Mes netyrėme ar gydytojai susikuria jau minėtus ar panašius darbo „palengvinimus“, tačiau duomenys apie problemas dirbant su sistema ir žinių, kaip su ja dirbti stoka koreliacija, sutampa. Galima tik svarstyti, kodėl toks didelis kiekis gydytojų nepareiškė nuomonės ar sistema palengvina darbą, tačiau viena iš galimų priežasčių yra būtent ydingų darbo „palengvinimų“ naudojimas. Darbas su sistema vyksta, tačiau neefektyviai, sugaištama daugiau laiko nei reikėtų. Tai galėjo lemti gautus tyrimo rezultatus.

(34)

34 Didžiosios Britanijos mokslininkas Leonidas L. Fragidis su bendraautoriais, atliko informacinių technologijų, ligoninių, skyrių, viešųjų ryšių vadovų, atsakingų už elektroninių sistemų įdiegimą sveikatos priežiūros įstaigose, apklausą. Apklaustieji išvardino priežastis, kurios lemia e-sistemų įdiegimo sėkmę, bei šias priežastis įvertino nuo pačios svarbiausios iki mažiausiai svarbios. Jie išaiškino, kad sistemos supratimas, mokėjimas ja disponuoti ir jos priėmimas yra ne tik dažniausiai nurodoma problema diegiant e-sveikatos sistemas, bet ir atžymimas kaip svarbiausias faktorius [23]. Apibendrinant, tiek specialistai, kurie dirba su sitemomis, tiek vadovai ir kiti atsakingi asmenys, kurie diegia šias sistemas nurodo tą pačią problemą kaip svarbiausią ir daugiausiai lemenčią sistemos sėkmę. Ieškodami literatūros, radome daug straipsnių bei tyrimų, kurie nurodo, kad naujų e-sistemų diegimas sutrikdo įprastą darbo atlikimą ir taip kelia įtampą sveikatos priežiūros specialistams. Olandų mokslininkas Audrey‘us Lauras straipsnyje „ E-sveikatos sistemos diegimo baimė?“ nurodo daugybę priežasčių, kurios kelia įtampą gydytojams bei slaugytojoms, pvz.: vyresnis gydytojų ir slaugytojų amžius, privačių duomenų saugumas, daugybės asmeninių prisijungimų prie sistemos paskyrų bei slaptažodžių sukūrimas ir atsiminimas, interneto ryšio trikdžiai [24]. Tačiau, mes nenustatėme, kad operacinių darbo planavimo sistemos diegimas didintų įtampą darbe tiek gydytojų, tiek slaugytojų tarpe.

(35)

35

12. IŠVADOS

1. Darbuotojai manė, kad jų žinios apie naudojimąsi operacinių darbo planavimo sistema yra nepakankamos.

2. Darbuotojų požiūris į diegiamas operacinių darbo organizavimo sistemas per 6 mėnesius nuo jų įdiegimo keitėsi neigiama linkme.

(36)

36

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Haux R. Health Information Systems—Past, Present, Future. International Journal of Medical Informatics. 2006; 75: 268–81.

2. King J, Patel V, Jamoom EW, Furukawa MF. Clinical benefits of electronic health record use: national findings [Internet]. 2014 Feb [cited 2017 Mar 04]. DOI: 10.1111/1475-6773.12135. 3. Miller RH, Sim I. Physicians' use of electronic medical records: barriers and solutions. Health

Aff (Millwood) 2004; 23(2):116-126.

4. Boonstra A, Versluis A, Vos JF. Implementing electronic health records in hospitals: a systematic literature review [Internet]. 2014 Sep [cited 2017 Jan 04]. DOI: 10.1186/1472-6963-14-370.

5. Webster PC. The rise of open-source electronic healthrecords. Lancet. 2011; 377: 1641–1642. 6. Stroetmann, K., Artmann, J., Stroetmann, V, et al. European countries on their journey towards

national eHealth infrastructures: Final European progress report”, Brussels: European Commission Information Society and Media – Unit ICT for Health. 2011; p.58.

7. Thomson, S., Osborn, R., Squires, D., Jun, M. International Profiles of Health Care Systems. New York: The Commonwealth Fund. 2013; p.138 ,

8. Kierkegaard, P. eHealth in Denmark: A Case Study. Journal of Medical System. [Internet] 2013; pp. 1-10. [cited 2017 Jan 20]. DOI 10.1007/s10916-013-9991-y.

9. Barjis, J. Dutch Electronic Medical Record – Complexity Perspective”, in 43rd Hawaii International Conference on System Sciences, Honolulu, HI, 2010; pp. 1-10. DOI: 10.1109/HICSS.2010.162.

10. Monsen, K., Honey, M. and Wilson, S. Meaningful use of a standardized terminology to support the electronic health record in New Zealand. Applied Clinical Informatics. 2010; Vol. 1 No. 4, pp. 368–376. DOI: 10.4338/ACI-2010-06-CR-0035

11. Hoerbsta, A., Kohlb, C., Knaupb, P. and Ammenwerthc, E. Attitudes and behaviors related to the introduction of electronic health records among Austrian and German citizens. International Journal of Medical Informatics. 2010; Vol.79 No. 2 pp.81-89. DOI: 10.1016/j.ijmedinf.

12. Heponiemi T, Hyppönen H, Vehko T et al.. Finnish physicians' stress related to information systems keeps increasing: a longitudinal three-wave survey study. BMC Med Inform Decis Mak. 2017;17(1):147.

13. Shanafelt TD, Dyrbye LN, Sinsky C et al. Relationship between clerical burden and characteristics of the electronic environment with physician burnout and professional satisfaction. Mayo Clin Proc. 2016;91(7):836–48.

(37)

37 14. Kaipio J, Lääveri T, Hyppönen H et al. Usability problems do not heal by themselves: national

survey on physicians' experiences with EHRs in Finland. Int J Med Inform. 2017;97:266–81 15. Hillestad R, Bigelow J, Bower Ae t al. Can electronic medical record systems transform health

care? Potential health benefits, savings, and costs. Health Aff (Millwood) 2005, 24:1103–1117. 16. Babbott S, Manwell LB, Brown R et al. Electronic medical records and physician stress in

primary care: results from the MEMO study. J Am Med Inform Assoc. 2014;21(e1):e100–6 17. Simon SR, Kaushal R, Cleary PD et al. Physicians and electronic health records: a statewide

survey. Arch Intern Med. 2007;167(5):5

18. Hoerbst A, Ammenwerth E. Electronic health records. A systematic review of quality requirements. Methods Inf Med. 2010;49: 320–336.

19. Higgins MS. Data management for a perioperative medicine practice. Anesthesiol Clin North America. 2000 Sep;18(3):647-61, VIII.

20. Varon J, Marik PE. Clinical information systems and the electronic medical record in the intensive care unit. Curr Opin Crit Care. 2002 Dec;8(6):616-24.

21. Deutsch, E, Duftschmid, G and Dorda, W. Critical areas of national electronic health record programs - Is our focus correct?. International Journal of Medical Informatics. 2010; Vol.79 No. 3, pp.211-222. DOI: 10.1016/j.ijmedinf.

22. Blijleven V, Koelemeijer K, Wetzels M, Jaspers M. Workarounds Emerging From Electronic Health Record System Usage: Consequences for Patient Safety, Effectiveness of Care, and Efficiency of Care. JMIR Hum Factors. 2017; Vol. 4 No.4 p.6

23. Leonidas L. Fragidis, Prodromos D. Chatzoglou. Implementation of a Nationwide Electronic Health Record (EHR): The International Experience in 13 Countries. International Journal of Health Care Quality Assurance. 2017; DOI.10.1108/IJHCQA-09-2016-0136

24. Laur A. Fear of e-Health records implementation?. Med Leg J. 2015 Mar;83(1):34-9. DOI: 10.1177/002581721454039