VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATERDASima Slepakovaitė
GELEŢINKELIO ĮMONĖS DARBUOTOJŲ DARBO
SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU SAVO
SVEIKATOS VERTINIMU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas lekt. dr. Paulius Vasilavičius
(2011 05 27)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
GELEŢINKELIO ĮMONĖS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU SAVO SVEIKATOS VERTINIMU
Sima Slepakovaitė
Darbo mokslinis vadovas: lekt. dr. Paulius Vasilavičius
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra, Kaunas. 65.p.
Darbo tikslas: ištirti Geleţinkelių įmonės darbuotojų darbo sąlygas, bei nustatyti jų sąsajas
su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
Uždaviniai:
1. Ištirti darbuotojų socialinę, emocinę ir fizinę būklę.
2. Išnagrinėti darbuotojus veikiančius ergonominius, psichosocialinius ir fizikinius rizikos veiksnius.
3. Įvertinti darbuotojų subjektyvią nuomonę apie jų sveikatos būklę ir jų nusiskundimus savo sveikata.
4. Nustatyti geleţinkelininkų darbo sąlygų ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajas.
Metodika: Tyrimas atliktas 2011 m. Vienmomentinės anoniminės anketinės apklausos būdu
apklausta 415 Geleţinkelio įmonės darbuotojų. Atsako daţnis 88,1 proc. Anketą sudarė dokumentinė dalis, sveikatos būklė ir nusiskundimai, gyvenimo būdo ir socialiniai – psichologiniai veiksniai, darbinė veikla ir darbo sąlygos. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas SPSS 17 statistinis paketas.
Rezultatai: 76,9 proc. patenkinti savo gyvenimo ir buities sąlygomis, tačiau gyvensena nėra
sveika: 40,7 proc. darbuotojų rūko, 78,3 proc. vartoja alkoholį, 56,9 proc. yra fiziškai neaktyvūs, 73,6 proc. netinkamas sienos mitybos reţimas, 24,3 proc. jaučia miego trūkumą, 46,7 proc. jaučia nervinę įtampą. Daţniausi sveikatos nusiskundimai – sloga (46,7 proc.), nugaros (42,9 proc.), sąnarių (21,2 proc.), juosmens (19 proc.) ir kaklo (6,5 proc.) skausmai, suprastėjusi rega (12,9 proc.), kojų, rankų tirpimas ir šalimas (10 proc.) bei galvos skausmai (14,9 proc.). Daţniausiai siejami sveikatos pakitimai su darbo aplinkos sąlygomis: rankų tirpimas, šalimas, skausmas, nugaros, juosmens skausmai ir regos pablogėjimas, galvos svaigimas, daţnos slogos, alerginio pobūdţio odos susirgimai.
Išvados: Geleţinkelio įmonėje daugiausiai dirba 40-49 metų amţius darbuotojų. Kas penktas
Geleţinkelio įmonės darbuotojas turi aukštąjį išsilavinimą. Savo dabartinę sveikatos būklę „gerai“ vertina 68,2 proc. respondentų. Daţniausi geleţinkelininkai skundėsi skeleto ir raumenų sistemos pakenkimais (nugaros, sąnarių, juosmens ir kaklo skausmai, kojų, rankų tirpimus ir šalimus), CNS (galvos skausmai, nuotaikų kaita, mieguistumu, nemiga). Labiausiai varginančios darbo sąlygos: aplinkos temperatūra, triukšmas, ilgas darbo laikas (8 val.), regėjimo įtampa ir nemalonūs kvapai. 55,7 proc. Geleţinkelio įmonės darbuotojų buvo patenkinti savo darbo sąlygomis ir savo sveikatą vertino kaip „gera“. Beveik pusė respondentų (49,1 proc.), kuriuos vargino pastovus dėmesio sutelkimas, savo sveikatą vertino kaip „nevisiškai sveikas“ (p=0,003). Nustatyta, kad rankų tirpimas, šalimas, skausmas labiausiai siejamas su darbo sąlygomis (31,0 proc.).
Praktinės rekomendacijos: Mokyti darbuotojus saugiai dirbti; aprūpinti kiekvienos
profesijos darbuotojus specialiais rūbais, apsaugos priemonėmis; apmokyti naujai priimtus darbuotojus; supaţindinti darbuotojus su sveikatai pavojingais ir kenksmingais veiksniais jų darbe.
Raktiniai žodžiai: sveikata, geleţinkelininkai, darbo sąlygos, subjektyvus sveikatos
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
RAILWAY COMPANY„S EMPLOYEES WORKING CONDITIONS AND THEIR CORRELATIONS WITH SELF-REPORT ON PERSONAL HEALTH
Sima Slepakovaitė
Supervisor: Dr. Paulius Vasilavičius
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas, 2011. p.65
Aim of the study: to examine employees working conditions within the certain railway
company and to analyze the correlations between the working conditions and employees` self-report on personal health.
Tasks of the study:
1. To examine the social, psychological and physical conditions of the employees.
2. To investigate all ergonomic, psychological, social and physical factors influencing the employees‟ health.
3. To assess employees` subjective opinion about their health condition and their complaints about individual health issues.
4. To analyze the correlations between employees` working conditions and their self-report on personal health.
Methods: The survey was held in 2011. During the process 415 employees of the railway
company were given an anonymous questionnaire. The response rate was 88,1%. The questionnaire consisted of 5 parts: demographics; health condition and complaints about individual health issues; living conditions and psychological-social factors; working activity and working conditions. For statistical analysis the SPSS 17 software was used.
Results: 76,9 percent of respondents were satisfied with their living conditions. However, the
healthy lifestyle is an issue: 40,7 percent of respondents are smoking; 78,3 percent use alcohol; 56,9 percent are lacking physical activity, 73,6 percent have unhealthy eating habits, 24,3 percent experience sleep shortages, 46,7 percent are constantly under stress. The most common individual health issues are rhinitis (46,7%), back (42,9%), joints (21,2%), waist (19%), neck (6,5%) pain, impaired vision (12,9%); paresthesia and coldness in legs, arms (10%); headaches (14,9%). The most common health issues, associated with working conditions are paresthesia, coldness and pain in arms, hands; pain in back, waist; vision impairment, dizziness, frequent rhinitis, allergic skin disorders.
Conclusion: The majority of Railway company's workers are 40-49 years of age. Every fifth
employee of the railway company has higher education. 68,2 percent of respondents assume that their health condition is „good“. The most complained health issues were unpleasant experiences in skeleton and muscular system (pain in back, joints, waist, neck; paresthesia and coldness in legs, arms), also central nervous system disorders (headaches, mood disorders, hypersomnia, insomnia). Working conditions that most contribute to tiring: uncomfortable ambient temperature, noisy environment, long working hours (8 h), vision-intensive tasks, and unpleasant odors within the working environment. 55% of respondents were satisfied with their working conditions and assumed their health condition was "good". Employees who have the attention deficit disorder evaluated their health condition as „worse than average“(p=0,003). The disorders most influenced by working conditions were tingling sensations, coldness and pain in arms and hands (31%).
Practical recommendations: To instruct employees to work according to safety standards; to
supply a sufficient amount of working clothes, personal protection equipment for all workers in every position. To provide working instructions to new employees and to make employees familiar with hazardous and dangerous factors within the working environment.
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija ŠS – šansų santykis
PI – pasikliautinasis intervalas
LOPL – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas p – statistinis reikšmingumas proc. – procentai pvz. – pavyzdţiui dB – decibelai pav. – paveikslas Hz – hercai
CNS – centrinė nervų sistema kt. – kita
val. – valandos dBA – decibelai m. – metai
TURINYS
ĮVADAS
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
2.1. Geleţinkelio darbuotojų sveikatos svarba Lietuvoje ... 11
2.2. Geleţinkelio darbuotojų darbo aplinka ir darbo sąlygos ... 12
2.2.1. Vibracijos poveikis geleţinkelių darbuotojų sveikatai ... 13
2.2.2. Triukšmo poveikis geleţinkelininkų sveikatai ... 15
2.2.3. Nuovargio ir mieguistumo poveikis geleţinkelininkų sveikatai ... 17
2.2.4. Nelaimingi atsitikimai darbe ... 18
2.2.5. Kaulų ir raumenų sistemos paţeidimai ... 19
2.2.6. Cheminių medţiagų ir dulkių poveikis geleţinkelininkų sveikatai ... 20
2.2.7. Geleţinkelio darbuotojų elgsenos ir gyvensenos ypatumai ... 21
2.2.8. Geleţinkelininkų patiriamas stresas ir darbingumas ... 23
2.3. Subjektyvus sveikatos vertinimas ... 25
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMIEJI ... 28
3.1. Bendroji tyrimo schema ... 28
3.2. Tyrimo metodai ... 28
3.3. Tiriamasis kontingentas ... 29
3.4. Statistinis duomenų vertinimas ... 30
4. REZULTATAI IR JŲ APRATIMAS ... 31
4.1. Tiriamosios grupė aprašymas ... 31
4.2. Tiriamųjų sveikatos būklė ir nusiskundimai ... 33
4.3. Gyvenimo būdas socialiniai-psichologiniai veiksniai ... 40
4.4. Darbinė veikla ir darbo sąlygos ... 46
IŠVADOS ... 51
REKOMENDACIJOS ... 52
LITERATŪRA ... 53
ĮVADAS
Sveikatos kokybei didelę reikšmę turi darbo aplinka, todėl labai svarbu, kad darbo aplinkoje esantys rizikos veiksniai kuo maţiau neigiamai veiktų sveikatą. Darbo ergonomiškumas taip pat, yra svarbus gyvenimo kokybės veiksnys. Darbo vietoje ţmogus praleidţia didelę laiko dalį ir kintančios darbo aplinkos sąlygos turi įtaką dirbančiųjų sveikatai, kurios paţeidimai yra specifiniai – tai priklauso nuo darbo pobūdţio, darbo staţo bei darbuotojų amţiaus [33,62].
Darbo automatizavimas, mechanizavimas bei kompiuterizavimas sukėlė naujų darbuotojų sveikatos prieţiūros problemų, pakeitė profesinių ligų pobūdį bei vystymosi mechanizmus. Besikeičiantis darbo pobūdis gerokai sumaţino „tradicinių“ profesinių ligų skaičių, bet atsirado nauja problema – su darbu susijusių patologijų paplitimas – tai ir kaulų-raumenų sistemos paţeidimai, streso sukeltos ligos, profesinės onkologinės ligos [61].
Darbo vieta turėtų būti ta vieta, kur darbuotojai uţdirba lėšų pragyvenimui sau ir savo šeimoms, kur siekiama tobulėti, patirti dţiaugsmą ir pasitenkinimą, bet nevieta, kur rizikuojama susirgti ar pakenkti sau ar savo šeimos nariams [24].
Lietuvos Respublikos transporto įmonėse dirba apie 63,2 tūkstančiai darbuotojų, sudarančių 5,8 procentus visų šalies dirbančiųjų. Transporto įmonėse yra sudėtinga laikytis darbo ir poilsio reţimo, nes dirbančiųjų daugumą sudaro vairuotojai, mašinistai, kurių darbo vieta yra ne nuolatinė. Daţniausiai transporto įmonių darbdaviai maţai dėmesio skiria darbo sąlygoms gerinti: darbuotojai nepatenkinamai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jos parenkamos nesivadovaujant rizikos vertinimo darbo vietose duomenimis; netobulinamos darbo vietos ir darbo priemonės [42].
Darbuotojų darbingumas, profesinis patikimumas, sveikata ir darbo sauga taip pat priklauso nuo gyvenimo būdo, ţalingų įpročių, streso, nervinės ir emocinės įtampos bei psichologinio klimato darbe ir buityje.
Šiuo metu visuomenei būdingos sveikatos problemos daugiausia priklauso nuo ţmonių gyvensenos ir elgsenos bei darbo aplinkos. Todėl, vertinant sveikatą, be įprastų sergamumo, nedarbingumo, mirtingumo rodiklių, svarbu įvertinti pačių ţmonių poţiūrį į savo sveikatą. Savo sveikatos vertinimas yra subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus. Ţinoma, kad neretai sveikatos sutrikimai ne iš karto pasireiškia somatiniais poţymiais, bet ţmonės juos jaučia, jie turi įtakos savijautai
ir gyvenimo kokybei. Dėl to savo sveikatos vertinimas yra vienas iš labai svarbių gyvenimo kokybės elementų, nes gyvenimo kokybė yra tai, kaip jaučiasi atskiras asmuo [57].
Objektyviai vertinant darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatą, yra ne maţiau svarbus pačių darbuotojų subjektyvus darbo sąlygų ir sveikatos vertinimas-analizė. Subjektyviu darbo sąlygų įvertinimu galima padėti geriau suvokti realią poveikio riziką ir rasti optimalius profilaktikos metodus [58].
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti Geleţinkelių įmonės darbuotojų darbo sąlygas, bei nustatyti jų sąsajas
su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
Uždaviniai:
1. Ištirti darbuotojų socialinę, emocinę ir fizinę būklę.
2. Išnagrinėti darbuotojus veikiančius ergonominius, psichosocialinius ir fizikinius rizikos veiksnius.
3. Įvertinti darbuotojų subjektyvią nuomonę apie jų sveikatos būklę ir jų nusiskundimus savo sveikata.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Geleţinkelio darbuotojų sveikatos svarba Lietuvoje
Visuomeninis keleivinis transportas turi daug socialinės ir strateginės reikšmės valstybei. Beveik penktadalis keleivių veţimo apyvartos visuomeniniu transportu Lietuvoje tenka geleţinkeliams. Geleţinkeliai – viena iš svarbiausių Lietuvos transporto šakų [39]. Tai viena pranašiausių transporto rūšių, naudojama nepriklausomai nuo metų laikų ar klimato sąlygų [3]. Geleţinkeliai yra pagrindinė keleivinio ir krovininio transporto rūšis daugelyje šalių. Indijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje milijonai ţmonių naudojasi traukiniais kaip reguliaria susisiekimo priemone. Ji yra plačiai paplitusi ir Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje [1].
Šiuo metu geleţinkeliais Lietuvoje daugiausia veţami kroviniai, o keleivinis sektorius yra išvystytas gana silpnai [3]. Lietuvoje per 2010 metus perveţta 4,363 mln. keleivių (1 pav.), t.y. tiek, kiek buvo veţta per 2009 metus. Vietiniais maršrutais perveţamų keleivių skaičius, lyginant su 2009 metais, sumaţėjo 1,2 proc. ir sudarė 3,482 mln. keleivių. Tarptautiniais maršrutais perveţtų keleivių kiekis dėl aktyvesnių veţimų vasaros laikotarpiu 2010 metais padidėjo 3,8 proc. ir sudarė 0,881 mln. keleivių [1].
0,0 500,0 1000,0 1500,0 2000,0 2500,0 3000,0 3500,0 4000,0 4500,0 5000,0
iš viso vežta keleivių
vidaus vežimai tarptautiniai
vežimai 4374,1 3525,1 849,0 4363,0 3482,0 881,0 tū kst. 2009 2010
Vaţiuodami traukiniu retai kada susimąstome, kiek reikia aukštos klasės specialistų, kad visa geleţinkelių transporto sistema veiktų darniai ir tiksliai [38]. Ir norint, kad viskas vyktų sklandţiai ir kokybiškai, reikia, kad darbuotojai būtų sveiki, o tai svarbiausias puikiai atliekamo darbo garantas.
Kai yra blogos darbo sąlygos, nepakanka darbo įgūdţių, trūksta bendradarbių paramos, gali sutrikti geleţinkelio darbuotojų sveikata. Visuomenės sveikatos poţiūriu sveikatos stiprinimas, ţalingų sveikatai veiksnių ir ligų profilaktika daro didelę įtaką dirbuotojų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui. Milijonai litų prarandama dėl to, kad nepakankamai dėmesio ir investicijų skiriama sveikatai stiprinti, kenksmingų sveikatai veiksnių prevencijai darbo vietose. Pasekmės – laikinas nedarbingumas (dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų), sumaţėjęs darbo našumas ir kokybė, konfliktai darbe ir kt. [34].
Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibūdino kaip fizinę, protinę ir socialinę gerovę, o ne vien tik kaip ligos ar fizinės negalios nebuvimą [33]. Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų uţtikrinti ţmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir ţmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų gamybinių resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką [23]. Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amţiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose uţtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika [61].
2.2. Geleţinkelio darbuotojų darbo aplinka ir darbo sąlygos
Nuo darbo aplinkos, suprantamos kaip sąlygos, kuriomis darbuotojai dirba, daug priklauso jų gera psichinė ir fizinė, kartu ir ţmonių „išteklių kokybė“ [68,63]. Darbo aplinkoje dar daţnai pasitaiko profesinių veiksnių, kurie, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, kenkia sveikatai ir gali tapti profesinių ligų prieţastimi [59]. Ţmogaus darbingumas yra kintamas veiksnys, kuriam daro įtaką veiksnių parametrai: darbuotojo ūgis, jėga, judesių amplitudės, intelektas, išsilavinimas ir kitos fizinės bei psichologinės charakteristikos; įrankiai, baldai, kompiuteriai ir kiti valdymo bei informaciją teikiantys įrenginiai darbo vietoje; mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracija ir oro kokybė ir kita darbo aplinka [12].
Geleţinkelio transporte, skirtingose darbo vietose yra skirtingos darbo sąlygos, kurios labai priklauso nuo kintančių oro sąlygų [73]. Traukinių mašinistai daţniausiai dirba
kabinose, kur šalta arba karšta. Jie daţnai susiduria su materologinėmis sąlygomis (rūku, lietum, sniegu). Taip pat dulkėtumas yra neatsiejamas geleţinkelio darbuotojų rizikos veiksnys. Geleţinkelio darbuotojai yra veikiami degalų išmetamųjų dūmų nesandariose kabinose, kratymo ir siūbavimo, vibracijos. Taip pat yra nuolat veikiami didelio triukšmo, švilpimo ir garsinių signalų [68]. Vokietijoje atliktais 2005 metų tyrimo duomenimis, 56,6 proc. geleţinkelio transporto darbuotojų savo darbe yra veikiami šilumos, karščio ir drėgmės [49].
Darbo vietose leistinos optimalios meteorologinių sąlygų parametrų normos yra skirtingos, atsiţvelgiant į metų laikus, darbo sunkumą bei oro drėgmę. Šaltuoju metų laiku optimali oro temperatūra turi būti nuo 18 iki 26oC, o šiltuoju metų laiku – 20-30o
C, esant 40-60 proc. oro drėgnumui. Tyrimai parodė, kad vasarą esant aukštai oro temperatūrai ir veikiant saulės radiacijai, darbuotojai tampa nedarbingi, atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimai. Ţiemą atsiranda galimybė nušalti kojų ir rankų galūnes, veidą. Tai gali atsitikti dėl to, kad yra netinkami darbo rūbai ir avalynė. Darbininkams, kurie dirba lauko sąlygomis, turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad jie galėtų sušilti ar atvėsti ir pailsėti [74].
Mašinistų kabinoje mikroklimatas priklausomai nuo oro temperatūros esant uţdarytiems langams ir durims, turi atitikti šiuos reikalavimus:
- esant +10oC lauko temperatūrai, kabinoje oro temperatūra turi būti 22±2oC, oro judėjimo greitis – <0,2 m/s;
- esant nuo 10 iki 33oC lauko temperatūrai – 24±2oC ir oro judėjimo greitis <0,4 m/s;
- esant aukštesnei kaip 35oC lauko temperatūrai – turi būti 10-12oC ţemesnė nei lauko, o <0,7 m/s;
- drėgmė kabinoje visais atvejais turi būti 30-70 proc. [73].
2.2.1. Vibracijos poveikis geleţinkelių darbuotojų sveikatai
Mechanizuojant gamybos procesus, tarp darbuotojų aplinkos veiksnių vibracija tampa vis daţnesne nugaros skausmų ir traumų, pusiausvyros pojūčių sutrikimų, pykinimo, kvėpavimo sutrikimų prieţastimi. Tą patvirtina padidintas išvarţų, hemorojaus atvejų, stuburo paţeidimų, virškinimo ir šlapinimosi problemų daţnis transporto vairuotojų tarpe [46].
Vibracijos šaltiniai gali būti įvairūs instrumentai ir įrengimai: pneumatiniai smūginio veikimo instrumentai (pneumatiniai plaktukai); instrumentai su besisukančiomis vibruojančiomis dalimis (grąţtai, poliravimo ir šlifavimo mašinos); įrengimai, sukeliantys
visos dienos vibraciją. Taigi vibracija pasitaiko daţniausiai tose pačiose gamybos šakose, kaip ir triukšmas (mašinų gamyba, metalo apdirbimas, transportas) [26].
Ţmogus jaučia 25-8000 Hz daţnumo (tiek virpėjimų per sekundę) vibraciją. Trumpalaikis vibracijos poveikis organizmui ţalos nepadaro. Tačiau ilgalaikė stipri vibracija gali sukelti vibracinę ligą. Organizmas ypač jautrus vibraciniams judesiams, kurių daţnis 100-250 Hz. Vibracinis poveikis persiduoda ţmogui kontakto keliu, daţniausiai per pirštų galus bei pėdą. Greičiau susergama, naudojantis per sunkiu instrumentu, dirbant nepatogioje padėtyje, šaltyje ir esant dideliam triukšmui. Jei nesilaikoma saugos taisyklių, palaipsniui ima skaudėti, tirpti ir stingti rankos [26]. Suomijoje buvo atlikti klinikiniai tyrimai su 31-u geleţinkelio kelio darbininku ir 32-iem medkirčiais, siekiant nustatyti vibracijos įtaką periferinei nervų sistemai (lyginamas dozės-atsako ryšys tarp rankų ir jutimo sutrikimų). Tyrime dalyvavo geleţinkelio kelio darbininkai, kurie dirbo su rankiniais plūktuvais, ir medkirčiai, kurie naudojo grandininius pjūklus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad geleţinkelio kelio darbininkai patiria keturis kartus didesnę vibraciją, negu medkirčiai, tai reiškia, kad geleţinkelio kelio darbininkai turi didesnę riziką susirgti kaulų, sąnarių, nervų ar raumenų ligoms [36].
Vairuotojų ir mašinistų sveikatai turi reikšmės mechanizmų sukeliami virpesiai, kurie sukelia periferinių nervų galūnių paţeidimus ir sąlygoja kraujotakos sutrikimus, o vėliau ir kaulų bei raumenų paţeidimus. Dėl to galima susirgti profesine vibracine liga, sukeliančia širdies kairiojo skilvelio bioelektrinio aktyvumo sutrikimus, hipertenziją, miego sutrikimus. Dėl to darbe nuolat veikiamus vibracijos, siūloma priskirti prie didesnės miokardo infarkto rizikos grupės. Viso kūno vibracija traukinių mašinisto kabinoje gali turėti įtakos regėjimui, koordinacijos ir bendros funkcijos pajėgumui, taip pat gali padidinti sąlygas nelaimingiems atsitikimams [17]. Turkijoje 2009 metais buvo atlikti tyrimai, kurių metu tirtas vibracijos poveikis traukinių mašinistams. Vibracijos matavimai atlikti priemiesčių ir greitųjų tarpmiestinių traukinių mašinistų kabinose. Priemiesčių traukinių mašinistai dirba stovėdami, o greitųjų tarpmiestinių traukinių mašinistai paprastai dirba sėdėdami (palinkę į priekį). Kadangi greitųjų tarpmiestinių traukinių mašinistai paprastai dirba sėdėdami ir ilgesnį laiką, juos ilgiau veikia nuolatinė vibracija. Gauti rezultatai viršijo greitųjų tarpmiestinių traukinių mašinistų kabinose leistinas vibracijos kasdieninio veikimo vertes (ES direktyva 2002/44/EB). Dėl to greitųjų tarpmiestinių traukinių mašinistai yra priskiriami prie profesinės rizikos grupės, galinčios turėti įtaką nugaros skausmams ir stuburo traumoms [6].
Vibracija daţnai yra vienintelis profesines kaulų ir raumenų sistemos ligas sukeliantis fizikinis veiksnys. Sergančiųjų vibracine liga Lietuvoje tyrimas parodė, kad visose profesinėse grupėse vyravo kaulų ir raumenų sistemos, o ypač nugaros patologija [25]. Nustatyta, kad Lietuvoje objektyvių kaulų ir raumenų sistemos paţeidimų paplitimas tarp asmenų, patiriančių rankas veikiančią vibraciją, buvo 42,1 proc., tarp patiriančių visą kūną veikiančią vibraciją – 28,9 proc., tarp patiriančių rankas ir visą kūną veikiančią vibraciją – 55,9 proc. Vibracija daţnai viršija didţiausius leidţiamus higienos normose nurodytus kenksmingų veiksnių lygius transporto darbuotojų darbo vietose. Subjektyvaus darbo sąlygų vertinimo analizė parodė, kad vibraciją geleţinkelio darbuotojai laiko vienu iš daugiausia jų sveikatai neigiamos įtakos turinčių veiksnių. [56].
2.2.2. Triukšmo poveikis geleţinkelininkų sveikatai
Triukšmas yra suprantamas kaip nepageidaujamas garsas, trukdantis dirbti ar ilsėtis. Triukšmas yra neatsiejamas šiandieninio gyvenimo palydovas; bendras triukšmo lygis per metus vidutiniškai pakyla 1-3 dBA. Ţmogaus ausis junta oro virpesius 16-20000 Hz diapazone, nuo 0-10 dBA (klausos slenkstis) iki 130-140 dBA (skausmo slenkstis). Pagrindinis triukšmo poveikio ţmogui rezultatas – negrįţtamas klausos pakenkimas. Garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dBA, trukdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas virš 85 dBA, besitęsiantis daugiau kaip 8 valandos, gali sukelti kurtumą [46]. Triukšmas padidina su darbu susijusį stresą, kuris savo ruoţtu apsunkina suvokimą ir padidina klaidų tikimybę [3].
Transportas, taip pat ir geleţinkeliai, yra vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių, turintis ypač didelę neigiamą įtaką aplinkai. Nustatyta, kad triukšmo poveikis priverčia ţmogaus organizmą būti nuolatinės gynybinės būsenos – nuo jo maţėja ţmogaus imunitetas, pakyla kraujo spaudimas, sutrinka skydliaukės veikla, didėja nervinis išsekimas, silpnėja regėjimas ir klausa. Dėl triukšmo nespecifinio poveikio organizmui labiausiai veikiama centrinė nervų sistema. Todėl atsiranda funkcinių centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimų: galvos skausmai, svaigimas, blogėja dėmesys, atmintis ir darbingumas, sutrinka miegas, vystosi neurozė. Kaltė dėl ankstyvos senatvės apie 30 proc. priskiriama triukšmui [3]. Literatūros duomenimis, geleţinkelio darbuotojai, dirbantys vibracijos ir triukšmo aplinkoje, daţniau serga kraujagyslių ligomis, hipertenzija [17].
Keliamas triukšmas blogina higienines darbo sąlygas, maţina darbo našumą. Nustatyta, kad ţmonių, dirbančių triukšmingomis sąlygomis, bet gyvenančių ramiuose rajonuose, laikinas nedarbingumas 1,4 karto daţnesnis, o gyvenančių triukšminguose rajonuose – 3,3 karto didesnis negu tų ţmonių, kurių nei darbe, nei buityje neveikia triukšmas. Darbuotojams, dirbantiems triukšmingomis sąlygomis, rekomenduojama kas valandą daryti ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas, o jei to nepakanka, keisti darbo pobūdį [3].
Atsiţvelgiant į darbuotojų sveikata ir saugą, Kalepur geleţinkelio stotyje, Gujarato valstijose, Indijoje, buvo vertinamas triukšmo lygis. Triukšmo lygis buvo matuojamas bilietų kontrolieriaus darbo vietoje 8 darbo valandas. Gauti rezultatai parodė, kad darbo metu triukšmo lygis (77-89 dBA) viršijo dienos (80 dBA) triukšmo ribą. Taip pat buvo išmatuotas ir traukinio vairuotojo kabinoje triukšmo lygis, kuris siekė 93-96 dBA [4].
Profesinė klausos neuropatija po vibracinės ligos yra antra daţniausiai registruojama profesinė liga ir sudaro nuo 11 iki 30 proc. visų įregistruotų atvejų. Ši liga išaiškinama pavėluotai, kai nustatomas III-IV laipsnio klausos susilpnėjimas. 1997 metais atlikti moksliniai darbai siekiant ištirti geleţinkelio sistemos darbuotojų klausos funkcinę būklę ir nustatyti įvairaus laipsnio klausos neuropatijos paplitimą [22]. Ištirta 421 geleţinkelio sistemos darbuotojo, klausos analizatoriaus funkcinė būklė. Tyrime dalyvavo lokomotyvų mašinistai, geleţinkelių remontininkai, dirbantys triukšmo sąlygomis. Tyrimas atliktas įmonių medicinos punktuose darbo pamainos pradţioje. Atliktas anketinis funkcinis tyrimas. Audiometrinio tyrimo metu buvo nustatomas Io neurosensorinis prikurtimas (triukšmo poveikio poţymiai), kuomet klausos netenkama 10 dBA; IIo
– (nedidelis klausos susilpnėjimas), kuomet klausos netenkama 10-20 dBA; IIIo
– (vidutinis klausos susilpnėjimas), kuomet klausos netenkama 21-30 dBA ir IVo
– (ryškus klausos susilpnėjimas), kuomet klausos netenkama 31 ir daugiau dBA [22].
Kiekvieno tiriamojo klausos funkcinės būklės įvertinimui naudoti šnabţdesio ir audiometrinis tyrimo metodai. Audiometrinė kreivė ir šnabţdesio tyrimo rezultatai palyginti ir nustatyti asmenys, kuriems šnabţdesio metodu teisingai nustatytas klausos pakenkimas (metodo jautrumas) ir kurie teisingai priskirti sveikiems (metodo specifiškumas) [22].
Audiometrinio ir šnabţdesio tyrimų rezultatai nustatant I-IV laipsnio klausos pakenkimą sutapo 15 proc. nustatyta, kad šnabţdesio metodas nepakankamai jautrus ankstyvam klausos organo patologijai išaiškinti. Šnabţdesio metodu I-III laipsnio klausos pakenkimas teisingai nustatytas tik 9-32 proc.; IV laipsnio – 87-100 proc. [22].
I-III laipsnio klausos susilpnėjimo paplitimas tarp visų tirtų geleţinkelio sistemos darbuotojų svyravo nuo 86,5 proc. (remontininkai) iki 100 proc. (mašinistai). Didėjant darbo triukšmingose sąlygose trukmei, klausos susilpnėjimo paplitimas didėja. Priklausomai nuo darbo trukmės nustatytas patikimai didesnis II laipsnio klausos susilpnėjimas [22].
2.2.3. Nuovargio ir mieguistumo poveikis geleţinkelininkų sveikatai
Mieguistumas ir nuovargis yra daţna sveikatos problema transporto sektoriuje, tarp jų ir geleţinkelio darbuotojams, tą rodo tyrimai ir nacionalinės apklausos [18]. Nacionalinės transporto saugos valdybos (National Transportation Safety Board) duomenimis, geleţinkelio darbuotojai yra varginami nuovargio jau nuo pat geleţinkelio sistemos atsiradimo. Dėl nuovargio kamuojamų geleţinkelio darbuotojų kaltės buvo įvykę daug sunkių avarijų. Nuo to laiko yra bandoma sumaţinti nuovargio atsiradimą. Miego tyrinėtojai yra nustatę, kad ţmonėms yra reikalingas 8 valandų miegas kiekvieną naktį. Per praeitą amţių vidutinis bendras miego laikas nakties metu sumaţėjo daugiau nei 20 procentų [36]. Tai rodo Nacionalinės miego įstaigos (National Sleep Foundation) apklausos duomenys: amerikiečiai vidutiniškai miega tik 6,9 valandas darbo savaitės dienomis ir 7,5 valandas savaitgaliais. Mokslinio tyrimo duomenimis 6,5 miego valandos siejamos su galimais nelaimingais atsitikimais [44].
Paplitus pamaininiam darbui, tolimiems reisams ir kitiems šiuolaikiniams miego trikdţiams, problemos smarkiai padidėjo, kas tai pablogino gyvenimo kokybę ir kelia pavojų visuomenės saugumui dėl eismo ir pramonėje įvykstančių nelaimingų atsitikimų [36].
Dauguma geleţinkelio transporto darbuotojų dirba nereguliariai, naktimis, savaitgaliais ir netgi švenčių dienomis, kadangi traukiniai vaţinėja 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Beveik 40 procentų darbuotojų dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę. Geleţinkelio kelio darbininkai daţniausiais dirba lauke, kintančiomis oro sąlygomis [60].
Be mieguistumo ir nesugebėjimo susikaupti, naktines pamainas dirbantys ţmonės, taip pat daţniau serga lėtinėmis ţarnyno ir širdies ligomis, be to, yra maţiau atsparūs įvairioms vėţinėms ligoms.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas daro didelę įtaką mūsų miego kokybei. Daugelis ţmonių skundţiasi nuolatiniu miego trūkumu, jie negali uţmigti vakarais, rytais būna apsnūdę. Apie 10 milijonų amerikiečių nuolat vartoja migdančius preparatus. Tai rodo, kad nemiga ir prasta
miego kokybė išties yra rimta problema. Negydoma ji sukelia didesnius sveikatos sutrikimus (depresija ir kt. ligos) [29].
Suomijoje atlikti tyrimai su 3020 dirbančių vyrų, kurių amţius buvo 45-60 metų. Tiriamieji dirbo pašto ir telekomunikacijų agentūrose, geleţinkelio įmonėje ir penkiose pramonės įmonėse. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar miego sutrikimams turi įtakos amţius, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir pamaininis darbas. Naudojamas psichocialinis klausimynas. Buvo tiriami miego nusiskundimai, kurie sugrupuoti į nemigą, miego trūkumą, mieguistumą dienos metu ir knarkimą. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nereguliarus pamaininis darbas yra labiausiai susijęs su miego nusiskundimais, lyginant su dienos metu dirbančiais darbuotojais [19].
2.2.4. Nelaimingi atsitikimai darbe
Didelė visuomenės sveikatos problema yra profesinis suţalojimas, turintis tiek socialinių, tiek ekonominių pasekmių [8]. Prancūzijos geleţinkelio įmonėje dirbo 184000 darbuotojų, kurių metinis profesinis suţalojimas siekė 4 proc. visų darbuotojų, kurie yra Prancūzijos darbo kompensacijos sistemoje (ji apima 17,2 milijonų dirbančių ţmonių). Norint sumaţinti suţalojimus, būtina imtis prevencinių priemonių, kurios turėtų būti susijusios ne tik su darbo sąlygomis, bet ir darbo apmokymu, gyvenimo sąlygomis (rūkymu, alkoholio vartojimu, fiziniu aktyvumu, kūno svorio, miego sutrikimu, sveikatos būkle ir kitais rizikos veiksniais kaip jaunu amţiumi, darbo įgūdţiais ir patirtimi, rizikos suvokimu, asmenybe ir elgesiu) [9, 7].
2006 metų Europos darbų saugos agentūros (European Agency for Safety at Work) duomenimis, transporto sistemoje darbo metu įvyko 194734 (6 proc.) nemirtinų nelaimingų atsitikimų (kada buvo neita į darbą maţiausiai 3 dienas) [49].
Prancūzijos nacionalinėje geleţinkelių bendrovėje buvo tiriamos amţiaus ir darbo staţo sąsajos su nelaimingais atsitikimais darbo metu. Tyrimo duomenimis 1998-2000 metais įmonėje dirbo 164814 vyrų. Buvo tiriami suţalojimo atvejai medţiagų tvarkymo ir mašinos dalių montavimo metu, dirbant su kėlimo/krovimo įranga, susidūrimu su į/iš judančiais objektais, susidūrimu su transporto priemonėmis, veikiančiomis mašinomis arba įranga, naudojant rankinius įrankius ir kitais suţeidimais. Duomenys buvo analizuojami naudojant neigiamą binominę regresiją. Atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojams, jaunesniems nei 25 metai, didesnė susiţalojimo rizika dirbant medţiagų tvarkymo ir mašinų dalių montavimo
metu ir susidūriant su judančiais objektais ar transporto priemonėmis. Vyresnio amţiaus darbuotojams, ypač tiems, kurių amţius 50-55 metai, buvo didesnė rizika nukristi (kėlimo/krovimo metu ar susidūrimo su į/iš judančių objektais/transporto priemonėmis). Santykinė rizika maţėjo, didėjant darbo staţui bendrovėje. Taigi, jaunesnio ir vyresnio amţius geleţinkelio darbuotojams, turintiems trumpesnį darbo staţą, yra didesnė rizika patirti įvairių traumų darbe [10].
2.2.5. Kaulų ir raumenų sistemos paţeidimai
Lietuvos profesinių ligų struktūroje nuo 2005 m. dominuoja profesinės kaulų ir raumenų sistemos ligos: 2005 m. sudarė 42 proc., 2006 m. – 44 proc. 2007 m. šios grupės ligos – artrozės, nugaros osteochondrozė, dorzopatijos, dorzalgijos, peties paţeidimai ir kt. – sudarė beveik pusę (45 proc.) profesinių ligų [56].
Daţniausia kaulų ir raumenų sistemos paţeidimų prieţastis – krovinių kėlimas rankomis, daţnas lankstymasis ir sukiojimasis, sunkus fizinis darbas, skausminga arba varginanti kūno padėtis, vis daţnesnis mašinų bei kompiuterių naudojimas ir viso kūno vibracija [27]. Atlikti tyrimai parodė, kad metro traukinių operatoriai yra veikiami vibracijos, kuri viršija leistinas normas lyginant su tarptautiniais standartais. Niujorke anketiniu būdu buvo apklausti 492 metro traukinių mašinistai ir panašios charakteristikos grupė (n=92), norint ištirti vibracijos įtaką kaulų ir raumenų sistemos paţeidimams. Tarp metro traukinių operatorių buvo didesnis nugaros skausmų paplitimas, ypač kaklo ir apatinės juosmens srities skausmai. Iš daugiamatės logistinės regresijos modelio, šansų santykis, sėdmenų skausmų tarp metro traukinių operatorių, buvo 3,9 (95 proc. PI 1,7-8,6); operatoriai taip pat turėjo didesnę riziką turėti klausos problemų (šansų santykis 3,2, 95proc. PI 0,6-17,4) ir virškinimo trakto problemų (šansų santykis 1,6, 95 proc. PI 1,1-2,5). Tai rodo, kad netinkamos ergonominės sąlygos ir vibracija turi įtakos kaulų ir raumenų sistemos paţeidimams [28].
1996 metais atlikti moksliniai darbai siekiant ištirti kaulų – raumenų pakenkimų paplitimą geleţinkelio sistemos įmonėse ir nustatyti ryšį tarp skundų ir profesinės rizikos veiksnių. Ištirti 363 (91,2 proc.) septynių valstybių geleţinkelio sistemos įmonių darbuotojai. Individualios apklausos metu, naudojant „Nordic Musculoskeletal Pain Questionnaire“ klausimyną, ištirti darbuotojų skundai dėl rankų (kaklo, pečių, ţasto, dilbio, riešo ir pirštų), nugaros (viršutinės ir apatinės juosmens srities), kojų (šlaunies, blauzdos, čiurnos) diskomforto per praėjusius metus. Išanalizuoti ergonominiai rizikos veiksniai: darbo poza,
liemens palenkimai, pasikartojantys rankų judesiai, pakeltos rankos, svorio kėlimas ir pernešimas ir kt. [16].
Tyrimo metu 79 proc. darbuotojų nustatyti kaulų-raumenų diskomforto simptomai: 61 proc. – kojų, 55 proc. – rankų, 28 proc. – nugaros simptomai. Apie 20 proc. darbuotojų kojų, rankų ir nugaros problemomis. Beveik 25 proc. darbuotojų kaulų-raumenų skausmai vargina kasdien, 16 proc. nuolatiniai skausmai vargino visus praėjusius metus [16].
Daugiafaktorinė regresinė analizė parodė, kad amţius, profesija, svorių kėlimas ir pernešimas bei priverstinė darbo poza (pasilenkimai, pakeltos rankos ir daţni pasikartojantys pirštų judesiai) yra susiję su kaklo ir rankų diskomforto simptomais [16].
2.2.6. Cheminių medţiagų ir dulkių poveikis geleţinkelininkų sveikatai
Kenksmingos cheminės medţiagos yra tokios medţiagos, kurios dėl savo fizikinių, cheminių ar toksikologinių savybių, naudojimo būdo ar buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus (bronchinė astma). O dulkės – tai smulkios kietų medţiagų dalelės, galinčios tam tikrą laiką kaboti ore ar kitose dujose (aerozoliai) arba nusėsti ant daiktų (aerogeliai) [46].
Kietosios dalelės miestų ore yra susijusios su miokardo infarkto rizika. Stokholmo metro ore buvo aptikta daug kietųjų dalelių, todėl buvo atliekami tyrimai norint ištirti, ar yra padaţnėjusi miokardo infarkto rizika metro vairuotojams. Tirti Stokholmo apskrities 40-69 metų amţiaus vyrai. Į atvejo ir kontrolės tyrimą įtraukti visi dėl miokardo infarkto registruose įregistruoti ligoninėse gydyti ligoniai ir mirtys. Kontrolė buvo atrinkta atsitiktine tvarka iš visų gyventojų. Iš viso 22311 atvejų ir 131496 kontrolės, iš kurių 54 atvejai ir 250 kontrolės dirbo metro mašinistais. Nustatyta, kad metro mašinistams nebuvo padidėjusi rizika miokardo infarktui 0,92 (95 proc. PI 0,68-1,25), lyginant su kitais darbuotojais [5].
Bronchinės astmos susirgimo išsivystymui turi įtakos gyvenamojoje aplinkoje esantys alergenai (namų dulkių erkės, naminiai gyvūnai, pelėsiai), nespecifiniai aplinkos veiksniai (pasyvus rūkymas, atmosferos teršalai – ozonas, sieros dioksidas, anglies dioksidas, sudegusio kuro dalelės). Profesinę astmą gali sukelti kontaktas su įvairiais farmaciniais preparatais, medţio dulkėmis, pašarais, detergentais, epoksidinėmis dervomis, kurios yra daţų, lakų ir plastmasių sudėtinė dalis. Tyrimo metu nustatyta, kad 76 proc. naujų bronchinės astmos atvejų geleţinkelio sistemoje uţregistruota 30-49 metų amţiaus asmenims, turintiems 21 ir daugiau metų darbo staţą. 35 proc. visų bronchinės astmos atvejų nustatyta darbuotojams
apibendrinamuosiuose sistemos padaliniuose. Tarp gamybinių padalinių darbuotojų daugiausia bronchinės astmos atvejų uţregistruota nekvalifikuotiems darbininkams. Tarp negamybinių profesijų darbuotojams – inţinieriams. 71 proc. ligonių nurodė, kad darbo metu kontaktavo su medţiagomis, produktais ar gaminiais, kurie buvo paţymėti kaip potencialūs alergenai. Trečdalis ligonių ankstyvus ligos poţymius susiejo su savo darbu [24].
Dyzelio išmetamosios dujos priskiriamos medţiagoms, kurios klasifikuojamos kaip „tikėtinai kancerogeninės“ (pagal Tarptautinės vėţio tyrimų agentūros (IARC) klasifikaciją). Tai ketvirtasis daţniausiai darbovietėse pasitaikantis kancerogenas, galintis sukelti plaučių vėţį ir kitas nevėţines plaučių ligas [14]. Yra įrodymų, kad sunkveţimių vairuotojams ir geleţinkelio darbuotojams darbo trukmė ir buvimas dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų aplinkoje padidina riziką susirgti plaučių vėţiu [48].
Po Antrojo pasaulinio karo į JAV buvo įveţta daug šilumveţių, kurie buvo su dyzeliniais varikliais, todėl JAV geleţinkelio darbuotojai buvo veikiami dyzelinių variklių išmetamaisiais teršalais. Buvo atliktas tyrimas, norint išaiškinti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) sergamumo asociacijos dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų veikiamiems geleţinkelio darbuotojams. Siekiant įvertinti sergamumo santykį buvo naudojamas Cox proporcinių pavojų modelis [20].
Darbuotojams, dirbantiems su dyzelinių variklių išmetamaisiais teršalais, buvo padidėjusi rizika LOPL sergamumui, lyginant su darbuotojais neturinčiais sąlyčio su dyzelinių variklių išmetamaisiais teršalais. Darbuotojai, kurie buvo įdarbinti po šilumveţių įveţimo, turėjo 2,5 proc. didesnę LOPL sergamumo riziką. Šie rezultatai patvirtina ryšį tarp dyzelinių variklių išmetamųjų teršalų poveikio darbe ir LOPL sergamumo [20].
Pesticidai didţiausią riziką sveikatai kelia tiems ţmonėms, kurie darbo metu turi tiesioginį sąlytį su jais. Ruošiant pesticidų tirpalą ar purškiant juo, cheminio produkto gali patekti ant odos ar į burną, ţmogus gali įkvėpti jo garų, dujų, dūmų ar aerozolių [41, 66].
Ankstesni tyrimai atlikti su Švedijos geleţinkelio darbuotojais, kurie turėjo ryšį su herbicidais. Tyrimo duomenys parodė galimą ryšį tarp sąlyčio su herbicidais ir padidėjusio sergamumo navikais ir mirtingumo [51].
2.2.7. Geleţinkelio darbuotojų elgsenos ir gyvensenos ypatumai
Geleţinkelio darbuotojų saugus darbas ir sveikata taip pat betarpiškai susiję su gyvenimo būdu, mityba, rūkymu, alkoholio vartojimu, psichosocialiniais veiksniais [13].
Mityba – vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai. Mitybos reţimas – tai valgymų skaičius per parą ir maisto kiekybinis paskirstymas atskirais valgymais. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys vieną ar du kartus per dieną daţniau serga skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną. Rekomenduojama valgyti tris ar keturis kartus per dieną: pusryčiai, priešpiečiai (ar pavakariai), pietūs, vakarienė [45]. Rusijoje, Alma-Ata geleţinkelio įmonėje, anketinės apklausos metu buvo apklausti 898 įmonės darbuotojai. Išaiškinta, kad nereguliarus maitinimasis (maţiau kaip tris kartus per dieną), maitinimasis šaltu, sausu maisto daviniu, greitas maistas ir gausi vakarienė, susidedanti iš trijų, patiekalų yra statistiškai reikšmingi pepsinės (skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos) opos atsiradimui [72]. Nuo per didelio darbo ir gyvenimo tempo ţmonės per maţai rūpinasi savo mityba, o tai gali sukelti virškinimo sutrikimus.
Faktoriai, kurie keičia mitybą, yra socialinės ekonominės sąlygos. Socialinė izoliacija, riboti finansiniai resursai, ţinių stoka apie maitinimąsi, sumaţėjęs fizinis aktyvumas – tai prieţastys, kurios daro įtaką sveikatos būklei.
Nemaţai autorių įrodė, kaip fizinis aktyvumas turi įtakos kasdieniam gyvenimui, o taip pat ir gerai gyvenimo kokybei. Psichologiniai fizinių pratimų efekto tyrimai parodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas maţina depresiją bei nerimą, padeda geriau kovoti su stresu, pagerėja savęs vertinimas, domėjimasis ir pasitenkinimas gyvenimu. Netgi nesudėtingi fiziniai pratimai gerina raumenų funkciją, o moksliniu pagrindu sudarytos treniruočių programos ne tik didina raumenų jėgą (ją gali padidinti net 100 proc.), bet ir gerina vidaus organų funkcionavimą bei subjektyvų sveikatos vertinimą. Dėl sėdimo darbo vairuotojams ir mašinų operatoriams maţėja fizinis aktyvumas, kuris minimas kaip veiksnys, susijęs su antsvoriu ir hipertenzija [17].
Rūkymas šiuo metu yra gana daţnas reiškinys. Suomių mokslininkai nustatė, kad rūkantiems ţmonėms būdingi ir kiti neteisingos gyvensenos veiksniai, kaip netinkama mityba (riebus maistas, nepakankamas vaisių ir darţovių vartojimas), alkoholio vartojimas. Tačiau sveikatos būklė yra laikoma pagrindine rūkymo metimo prieţastimi [45].
Kalifornijoje atlikti tyrimai su 1446 traukinių mašinistais, kurie dalyvavo 1993-1995 metais Geleţinkelio darbuotojų saugos ir sveikatos studijose. Norima išnagrinėti ryšį tarp alkoholio vartojimo, veiksnių, sukeliančių stresą (stresiniai gyvenimo įvykiai, darbo stresoriai ir darbo išsekimas), ir trumpalaikių pravaikštų. Daugiametės logistinės regresijos analizė parodė, kad pravaikštos tarp išgeriančių buvo susijusios su alkoholio priklausomybės
(ŠS=2,46), girtavimo (ŠS=1,87), alkoholio daromos ţalos (ŠS=2,17), padidėjusio alkoholio vartojimo tampant mašinistais (ŠS=1,74). Nustatyta, kad vyrai, turintys problemų su alkoholiu (ŠS=1,82), stresinių gyvenimo įvykių (ŠS=1,62) ir darbo išsekimu (ŠS=1,22), buvo nepriklausomai susiję su padidėjusia pravaikštos galimybe. Tarp išgeriančių moterų tik stresiniai gyvenimo įvykiai (ŠS=5,17) buvo reikšmingai susiję su padidėjusia pravaikštos galimybe. Duomenys rodo, jei darbdaviai rūpinasi pravaikštų problema., labai tikėtina, kad turės teigiamą poveikį darbuotojų sveikatai, įskaitant alkoholio vartojimą [11].
2.2.8. Geleţinkelininkų patiriamas stresas ir darbingumas
Stresas darbe yra antroji (po nugaros skausmų) Europos Sąjungoje daţniausiai aptinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema [35].
Nervinę įtampą gali sukelti įvairiausios prieţastys: konfliktai šeimoje ar darbe, nepasitenkinimas darbu, negalėjimas pasiekti uţsibrėţto tikslo. Daţnai patiriantis stresą ţmogus jaučia nerimą, įtampą, neviltį, tampa irzlus, nekantrus. Pasikartojanti ir ilgalaikė nervinė įtampa yra daţna ligų prieţastis, sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl susergama kai kuriomis ligomis. Organizmas reaguoja į kiekvieną susijaudinimą ir susierzinimą, stengiasi su nemaloniais jausmais susidoroti, bet vien jo pastangų nepakanka.
Sudėtingas ir didelės nervinės įtampos reikalaujantis bei daţnai lydimas stresinių situacijų yra traukinių mašinistų ir jų padėjėjų darbas. Ne ką maţiau nervinės įtampos yra ir traukinių tvarkdarių, skirstymo stočių, traukinių konduktorių darbe. Dirbti tokį darbą vyresnio amţiaus ţmonėms – sudėtinga. Ilgainiui šių profesijų darbuotojų veikloje didėja rizikos laipsnis, turintis įtakos eismo saugai. Todėl traukinių mašinistų darbo laiko trukmė ir poilsio pertraukos bei traukinio personalas, atliekantis saugos srities uţduotis, turi svarbią įtaką geleţinkelių transporto sistemos saugos lygiui [55].
Traukinių mašinistai gali patirti psichologinių traumų, kai traukiniai susiduria su kita transporto priemone ar ţmonėmis, ir taip tapti mirties instrumentu. Nuriedėjimai, avarijos ir kitų ţmonių saviţudybės, palendant po traukiniais, mašinistams gali sukelti bejėgiškumo, siaubo, kaltės, bei nerimo jausmą. Nors kai kurie mašinistai patiria ūmius streso ar potrauminio streso sutrikimus, jų būklė nėra visada pripaţįstama kaip profesinė liga (trauma) [67].
Korėjoje buvo tiriamas potrauminio streso sutrikimo paplitimas tarp traukinių mašinistų, kurie yra patekę į avarijas, per kurias buvo nukentėję po traukiniu patekę ţmonės.
Buvo atsiţvelgta į individualias savybes ir darbo aplinkos sąlygas. 800 klausimynų buvo išsiųsta paštu, iš kurių sugrįţo 639 (atsako daţnis – 79,9 proc.). Tyrimas parodė, kad Korėjos traukinių mašinistai, kurie yra patekę į avarijas, per kurias buvo nukentėję po traukiniu patekę ţmonės, turėjo fiziškų ir psichologiškų simptomų daugiau, nei tie, kurie nebuvo patekę į tokias avarijas. Tačiau individualios savybės ir darbo aplinka neturėjo nieko bendra su potrauminiu stresu [71].
Vairuotojų ir mašinistų darbas susijęs su didele emocine įtampa, kuri sąlygoja didesnį streso hormonų išsiskyrimą ir stresinės reakcijos, kurios gali skatinti išeminės širdies ligos progresavimą ir didinti miokardo infarkto riziką [17].
Veiksnių, sukeliančių darbingumo galimybių maţėjimą, išaiškinimas leistų išsaugoti geleţinkelio sistemos darbuotojų darbingumą, geriau planuoti darbą ir ateityje išvengti didelių materialinių nuostolių. 1998 metais atlikti moksliniai darbai siekiant įvertinti geleţinkelio sistemos darbuotojų darbingumo galimybes ir jų pokyčius sąlygojančius veiksnius [19]. Tyrime dalyvavo 83,4 proc. visų geleţinkelio sistemos darbuotojų. Darbingumo galimybės įvertintos pagal Suomijos Nacionalinio darbo medicinos instituto darbingumo indekso nustatymo metodiką (Work Ability Index) [19].
Darbingumo galimybių sumaţėjimas nustatytas 15,5 proc., labai geros darbingumo galimybės – 29 proc. visų tyrime dalyvavusių geleţinkelio sistemų darbuotojų. Geleţinkelio sistemų darbuotojų darbingumo indekso sumaţėjimas 23 proc. susijęs su tyrime registruotais veiksniais. Darbingumo galimybės maţėja daţniau darbe patiriant stresą, kurį sukelia nepasitenkinimo darbu, darbo netekimo, poveikio darbui galimybių, amţiaus ir lyties kombinuotas veikimas. Darbingumo galimybės maţėja patiriant stresą darbe dėl būtinybės bendrauti ar priimti sudėtingus sprendimus, savarankiškumo varţymo, skubaus darbo, darbinės kompetencijos, per didelio darbo krūvio, galimybės netekti darbo, konkurencijos darbe, konfliktų tarp bendradarbių, kolegų ar vadovų paramos stokos, maţo darbo uţmokesčio, nepasitenkinimu darbu, nuomonės nepaisymo darbe [19].
Darbingumo galimybių sumaţėjimas nustatytas 9,8 proc. tirtų geleţinkelio sistemų dirbuotojų. Patiriamas stresas stipriai sąlygojo jų darbingumo galimybių sumaţėjimą. Palyginus patiriančių ir nepatiriančių stresą ţmonių darbingumo galimybes nustatyta, kad patiriančių stresą geleţinkelio sistemų darbuotojų darbingumo galimybių sumaţėjimo rizika padidėja 6 kartus [19].
2.3. Subjektyvus sveikatos vertinimas
Realiame gyvenime kiekvienas sveikatą suvokia skirtingai ir visiška gerovė daugumai, atrodo, nepasiekiama. Sveikata gali egzistuoti ir esant ligai ar net negaliai, tai priklauso nuo kiekvieno ţmogaus subjektyviųjų pojūčių [40].
Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, gyventojų subjektyvi sveikata vertinama vykdant Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos stebėjimo. Šiuos tyrimus nuo 1994 m. vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, dalyvaudami tarptautinėje FINBALT HEALTH MONITOR programoje. Tyrimai atliekami kas antri metai. Tiriamųjų kontingentą sudaro 3000 20-64 m. Lietuvos gyventojų, kurie atsitiktinai atrenkami iš Lietuvos gyventojų registro sąrašo. Atrinktieji pildo jiems paštu atsiųstą klausimyną. 2002 m. apklausos rezultatai rodo, kad 41,8 proc. vyrų ir 48 proc. moterų teigė, kad jų sveikata yra vidutiniška. Vyrų, vertinusių savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą, dalis buvo didesnė negu moterų atitinkamai 49,2 proc. ir 43,4 proc. Maţiau nei dešimtadalis apklaustųjų atsakė, kad jų sveikata yra gana bloga ar bloga. Per aštuonerius metus vyrų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis padidėjo 6,8 proc., moterų – 13 proc. Didėjant amţiui, gerai vertinančių savo sveikatą ţmonių dalis maţėjo: tarp vyrų nuo 68,3 proc. 20-34 amţiaus grupėje iki 24,5 proc. 50-64 amţiaus grupėje, o tarp moterų atitinkamai nuo 63,1 proc. iki 17,8 proc. Subjektyvus sveikatos vertinimas buvo susiję su išsilavinimu. Augant išsilavinimui, sveikatos vertinimas gerėjo. Dvigubai daugiau aukštojo išsilavinimo vyrų ir moterų vertino savo sveikatą gerai arba gana gerai palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo ţmonėmis. Nustatyti kaimo ir miesto gyventojų subjektyvios sveikatos skirtumai [15].
Subjektyvus sveikatos vertinimas yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens socialiniais bei demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle. Pagrindiniai socialiniai ir demografiniai rodikliai, turintys įtakos subjektyviam sveikatos vertinimui, yra amţius, lytis, profesija, pajamos, išsimokslinimas. Labai svarbūs su sveikata susiję veiksniai, daţnai lemiantys ligų pasireiškimą, yra arterinis kraujospūdis, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, cholesterolio koncentracija kraujo serume, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Nustatyta, kad lemiamos reikšmės subjektyvios sveikatos vertinimui tyrimo metu turi asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė, lėtinės ligos, ribotas aktyvumas, kuris gali būti invalidumo pasekmė, depresija, psichikos sutrikimai [32].
Lietuvos statistikos duomenimis, daugiausiai darbuotojai buvo veikiami kenksmingų fizikinių veiksnių – 58 proc. (115789) (gamyboje ir transporto srityje – 60 proc., kitos veiklos rūšyse – 53 proc.). Kenksmingų cheminių medţiagų buvo veikiami 18 proc. (36624) asmenų
(gamyboje ir transporto srityje – 21 proc.; kitose veiklos rūšyse – 14 proc.). 20 proc. (39702) asmenų dirbo jausdami kenksmingus ergonominius veiksnius (gamyboje ir transporto srityje – 17 proc.; kitose veiklos rūšyse – 25 proc.). Kenksmingų biologinių veiksnių buvo veikiami 4 proc. (8690) darbuotojų (gamyboje ir transporto srityje – 2 proc., kitose veiklos rūšyse – 8 proc.) [15].
Tyrimas, atliktas Australijoje, siekė išsiaiškinti, kiek darbas susijęs su darbininkų sveikata ir psichologine gerove. Tyrimo tikslas – ištirti sąsajas tarp darbo valandų bei darbo saugumo, socialinio palaikymo, darbo bei namų sąveikos ir subjektyvios sveikatos, taip pat palyginti gautus rezultatus su atskiromis profesinėmis grupėmis [47].
Šio tyrimo duomenys buvo renkami per 1999 metus naudojant atsitiktinės sluoksniuotos atrankos metodą visoje Australijos teritorijoje, apimant visus Australijos gyventojų visuomenės sluoksnius, imant iš gyventojų interviu telefonu arba siunčiant jiems anketos klausimus. Tyrime dalyvavo 2347 suaugusių Australijos darbuotojų. Gyventojų nurodyta subjektyvi sveikata buvo įvertinta, naudojant sveikatos poveikio profilį (Oral Health Impact Profile – OHIP-14), kuris nustatė neigiamą sveikatos poveikį asmenų psichologinės gerovės būklei [47].
Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog darbinė aplinka susijusi su asmenų subjektyvia sveikata ir psichologine gerove. Net ir atsiţvelgiant į lytį, amţių, gimimo vietą ir socialinius-ekonominius faktorius, naudojant daugiaprofilinės regresijos analizę, subjektyvi sveikata bei psichologinė gerovė statistiškai reikšmingai susijusi su darbo valandomis, darbo saugumu, socialiniu palaikymu bei darbo ir namų sąveika [47].
Svarbu paţymėti, jog Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis (2003), subjektyvus sveikatos vertinimas buvo susiję su išsilavinimu. Augant išsilavinimui, sveikatos vertinimas gerėjo. Dvigubai daugiau aukštojo išsilavinimo vyrų ir moterų vertino savo sveikatą gerai arba gana gerai palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo ţmonėmis [30].
Didţiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, kultūra bei ekonomine ţmogaus padėtimi, socialiniais ryšiais visuomenėje. Visuomenės sveikatos poţiūriu socialiniai veiksniai lemia daugiau negu pusę ligų [52].
Atlikti tyrimai, kurių metu paaiškėjo, jog socialinis statusas (išsilavinimas, profesinė padėtis) bei lytis, amţius prognozuoja elgesį, ţalingą ţmonių sveikatai. Tyrimai akivaizdţiai parodė, jog kuo ţemesnė buvo ţmonių profesinė padėtis, tuo praščiau jie vertino savo sveikatą. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog pajamos ir gaunamas uţdarbis daro įtaką
ţmonių sveikatos būklei, o taip pat darbo sąlygos lemia ţmogaus sveikatą. Išorinis oro uţterštumas, mokslininkų nuomone, sukelia širdies ir plaučių ligas [70].
Nuolatinis apmokamas darbas buvo svarbus veiksnys, turintis teigiamos įtakos vyrų sveikatai, o tokių sąsajų moterims nebuvo nustatyta. Religingi vyrai ir moterys maţiau vartojo alkoholio bei rečiau rūkė, buvo socialiai aktyvesni ir geriau vertino savo sveikatą, o nelaiminga santuoka skatino vyrų nesaikingą alkoholio vartojimą ir blogesnį sveikatos vertinimą. Nuolatinis darbas maţino vyrų, o įsipareigojimai šeimai – moterų dalyvavimą socialiniame gyvenime. Subjektyviajam sveikatos vertinimui socialinis aktyvumas turi tiesioginės įtakos ir netiesioginės – per gyvenseną bei psichologinę gerovę (2 pav.). Psichologinė gerovė turi tiesioginės įtakos sveikatai, o netiesioginės – per gyvenseną [54].
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMIEJI
3.1. Bendroji tyrimo schema
Vienmomentinis tyrimas atliktas 2010-2011 metais Geleţinkelio įmonėje. Darbo sąlygų, psichosocialinių veiksnių ir gyvenimo būdo, veikiančio sveikatą, tyrimui buvo apklausti visi kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis dirbantys darbuotojai (t.y. visi darbuotojai, kurie uţima tas pareigas, kurioms yra priskirti pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai asmens sveikatos pasuose).
Anoniminei anketinei apklausai atlikti buvo gauti Geleţinkelio įmonės vadovo ir LSMU Bioetikos centro leidimai (1 priedas).
Anoniminiam anketiniam darbuotojų tyrimui buvo panaudota „Transporto darbuotojų darbo sąlygų ir sveikatos tyrimo anketa“, parengta LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedroje, aprobuota LSMU. Apklausa buvo siekta išsiaiškinti, kaip geleţinkelio darbuotojai vertina darbo sąlygas ir savo sveikatą.
Bandomasis tyrimas atliktas 2010 metų lapkričio mėnesį Geleţinkelio įmonėje. Apklausta 20 vieno ūkio darbuotojų. Vertinta, kaip yra suprantami anketoje pateikti klausimai ir kaip į juos yra atsakoma. Respondentams visi klausimai buvo aiškūs ir suprantami, todėl anketa koreguojama nebuvo. 2011 metų sausio mėnesį atliktas pagrindinis tyrimas. Uţtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai ir duomenys bus anoniminiai, kad duomenys bus panaudoti apibendrinti, rašant baigiamąjį magistro darbą.
3.2. Tyrimo metodai
Anoniminės anketos buvo pateiktos Geleţinkelio įmonėje ūkių susirinkimų metu. Administracijos darbuotojai į tyrimą neįtraukti. Iš viso buvo išdalinta 471 „Transporto darbuotojų darbo sąlygų ir sveikatos tyrimo“ anketa. Kadangi 25 anketos buvo negrąţintos, o 31 anketa buvo uţpildyta maţiau nei 50 proc., jos buvo atmestos ir tolesnei analizei buvo panaudotos 415 tyrime dalyvavusių darbuotojų anketų. Atsako daţnis – 88,1 proc.
Pirmoje anketos dalyje buvo pateikti klausimai apie socialinę demografinę respondentų padėtį, ir jais buvo siekiama gauti informaciją apie tiriamųjų lytį, amţių, išsilavinimą, darbo staţą, šeimyninę padėtį, profesiją. Anketos antroje dalyje buvo norima suţinoti apie sveikatos būklę ir nusiskundimus. Įdomu suţinoti, kaip respondentai vertina savo sveikatą, ar per
paskutinius 12 mėn. buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas ir kokių turėjo sveikatos nusiskundimų. Trečioje dalyje respondentų prašėme atsakyti apie jų gyvenimo būdą ir socialinius – psichologinius veiksnius. Ar respondentai patenkinti gyvenimo ir buities sąlygomis, taip pat teiravomės apie rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, mitybą, miegą, nervinę įtampą, stresą. Ketvirtoje anketos dalyje norima suţinoti, ar darbuotojai yra patenkinti darbine veikla ir darbo sąlygomis, taip pat kokios darbo sąlygos labiausiai vargino darbuotojus (2 priedas). Dauguma anketos klausimų buvo pateikti su galimybe pasirinkti tinkamiausią atsakymą arba reikėjo patiems respondentams įrašyti savo atsakymus.
3.3. Tiriamasis kontingentas
Tiriamieji buvo suskirstyti į penkias profesines grupes: kelio darbininkus (kelio darbininkai, kelio brigadininkai, vyr. kelio brigadininkai, pervaţininkai), elektromechanikus (elektromechanikai ir elektromonteriai), mašinistus (mašinistai, vairuotojai), inţinierius (inţinieriai, technikai), dirbtuvių darbininkus (suvirintojai, staliai, šaltkalviai, meistrai, vyr. meistrai, daţytojai). Toks suskirstymas pasirinktas atsiţvelgiant į pareigybių aprašymus.
Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo dauguma vyrų, iš 415 apklaustųjų buvo 322 vyrai (77,6 proc.) ir 93 moterys (22,4 proc.). Geleţinkelio įmonėje daugiausiai darbuotojų buvo kelio darbininkai, jie sudarė 41,2 proc. visų apklaustųjų, elektromechanikai – 14,5 proc., dirbtuvių darbininkai – 10,1 proc., mašinistai – 14 proc., inţinieriai – 13 proc., o 7,2 proc. respondentų nepateikė duomenų apie savo profesiją (3 pav.).
0 10 20 30 40 50 41,2 14,5 10,1 14 13 7,2 p ro ce n tai
3.4. Statistinis duomenų vertinimas
Anoniminės anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programos 17 versiją.
Anketų atsakymų duomenų aibės ir daţnių lentelės, poţymių suderinamumo Paersono kriterijus χ2 bei koreliaciniai ryšiai, skaičiuoti taip pat naudojant SPSS 17.0 statistinę programą. Naudojant šiuos poţymių suderinamumo kriterijaus χ2 reikšmės:
1. Jei χ2 < 0,05 – poţymių tarpusavio priklausomybė yra; 2. Jei χ2 > 0,05 – poţymių priklausomybės nėra;
Duomenys kaupti ir grafiškai vaizduoti naudojantis Microsoft Windows 2010 ir Microsoft Excel 2010 programomis.
4. REZULATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Tiriamosios grupė aprašymas
Darbuotojų amţius suskirstytas į 6 standartines grupes. Iki 20 metų amţiaus darbuotojai sudarė 0,2 proc., 20-29 metų – 14,9 proc., 30-39 m. – 24,6 proc., 40-49 m. – 31,6 proc., 50-59 m. – 20 proc., 60-ties ir daugiau metų buvo 8,7 proc. apklaustųjų. Kaip matyti 4 paveiksle, Geleţinkelio įmonėje vyresnio amţiaus moterų dirba daugiau negu vyrų (4 pav.).
0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 iki 20 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir virš 0,3 17,4 24,2 31,1 18,6 8,4 0 6,5 25,8 33,3 24,7 9,7 p ro ce n tai Vyras Moteris
4 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes.
Analizuojant Lietuvos gyventojus, nustatyta, kad šeimyninė padėtis turi reikšmės gyvensenos ypatumams. Duomenys rodo, kad susituokusieji geriau vertina savo sveikatą nei vieniši, pavyzdţiui, rūkymo įprotis taip pat labiau paplitęs nevedusių vyrų tarpe [53].
Geleţinkelio įmonėje dauguma tiriamųjų pagal šeimyninę padėtį (320 tiriamųjų – 77,1 proc.) yra susituokę ar gyvena su partnere/partneriu, 64 – nevedę (15,4 proc.), 31 – „kita“ (gyvena su tėvais, broliais, seserimis ir t.t.) (7,5 proc.).
Išsilavinimas yra vienas iš sveikatą lemiančių veiksnių. J. Petkevičienės, J. Klumbienės (1998) tyrimo duomenys rodo, kad didėjant išsilavinimui, gerėja savo sveikatos vertinimas, priklausomai nuo išsilavinimo skiriasi gyvensenos įpročiai. Sveikesnė gyvensena būdinga aukštesnio išsilavinimo ţmonėms [50].
Šioje įmonėje dauguma apklaustųjų turi vidurinį / spec.vidurinį išsilavinimą (n=261, 62,5 proc.), 70 tiriamųjų (16,9 proc.) turi aukštesnįjį išsilavinimą, o kas penktas respondentas turi aukštąjį išsilavinimą (20,2 proc.). Lyginant duomenis su kitų autorių duomenimis, paaiškėjo, kad 2003 metais 6 proc. Geleţinkelio įmonės apklaustų darbuotojų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, tik 2,5 proc. aukštąjį. Dauguma darbuotojų turėjo spec.vidurinį ir vidurinį išsilavinimą (81,5 proc.) [64]. Iš duomenų matosi, kad bėgant metam darbuotojai tampa vis labiau išsilavinę, nes tik nuo 1994 metų pradėti rengti geleţinkelių specialistai su aukštuoju išsilavinimu. Taip pat ir darbdaviai reikalauja, kad darbuotojai turėtų tos srities specialybę.
Atsiţvelgiant į tiriamųjų išsilavinimą profesijos aspektu, pastebima, kad inţinierių su aukštuoju išsilavinimu daugiau, negu kitų profesijų darbuotojų (p<0,001), tuo tarpu su specialiuoju viduriniu – daugiau kelio darbininkų (5 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 42,1 33,3 26,2 34,5 3,7 41,5 18,3 38,1 34,5 3,7 11,1 23,3 21,4 15,5 20,4 5,3 25 14,3 15,5 72,2 p ro ce n tai
Spec.vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
5 pav. Profesijų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Pagal darbo staţą tiriamieji pasiskirstė taip: iki devynių metų darbo staţą turi 29,2 proc., 10-19 metus išdirbę 40,5 proc., 20-29 metus – 19,8 proc., o daugiau kaip 30 metų darbo staţą turi 10,6 proc. respondentų.
4.2. Tiriamųjų sveikatos būklė ir nusiskundimai
Subjektyvus savo sveikatos vertinimas neatspinti objektyvių sveikatos rodiklių, tačiau paties ţmogaus nuomonė apie tai, kaip jis vertiną ją, svarbi jo bendrai savijautai ir emocinei būklei.Tiriamųjų buvo parašoma subjektyviai įvertinti savo sveikatos būklę. Jie patys turėjo nuspręsti, kokia yra jų sveikata: „gera“, „nevisiškai sveikas“ ar „serga“. Geleţinkelio įmonės darbuotojų subjektyvūs savo sveikatos vertinimai pateikiami 6 paveiksle.
Sergu 3,6% Nevisiškai sveikas 28,2% Geros sveikatos 68,2%
6 pav. Darbuotojų subjektyvūs savo sveikatos vertinimai.
Kaip matyti iš 6 paveikslo, didţioji dauguma Geleţinkelio įmonės darbuotojų (68,2 proc.) subjektyviai savo sveikatą vertino kaip „gerą“, 28,2 proc. Geleţinkelio įmonės darbuotojų – kaip „nevisiškai sveiki“, o 3,6 proc. nurodė, kad „serga“. Geriausiai savo sveikatą vertina dirbtuvių darbininkai (73,8 proc.), kelio darbininkai (72,5 proc.) ir inţinieriai (70,4 proc.).
Lyginant mūsų duomenis su P. Vasilavičiaus 2003 metais gautais duomenimis (60,5 proc. darbuotojų savo sveikatą vertino kaip „gera“, 38,5 proc. – „nevisiškai sveiki“, o „serga“ buvo tik 1 proc.) [64] galima teigti, kad savo sveikatą Geleţinkelio įmonės darbuotojai, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar, vertina panašiai.
Moterys ir vyrai savo sveikatą vertino panašiai: „gerai“ vertino apie dvi trečiosios tiek vyrų, tiek ir moterų, o jaučiasi „sergantys“ buvo po 3 proc. vyrų ir moterų.
Nustatyta, kad didėjant amţiui, maţėja gerai vertinusių savo sveikatą darbuotojų skaičius (p=0,00) (7 pav.).
0 6,3 25 31,3 25 12,5 0 2,6 16,2 36,8 29,9 14,5 0,4 20,6 28 29,4 15,6 6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 iki 20 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir virš p ro ce n tai Amžiaus grupės Sergu Nevisiškai sveikas Geros sveikatos
7 pav. Subjektyvus sveikatos vertinimas pagal amţiaus grupes.
Nusiskundimų sveikata per paskutiniuosius metus turėjo 30,1 proc. geleţinkelininkų. Tyrimo metu darbuotojai turėjo nurodyti, kaip daţnai per paskutiniuosius metus jie lankėsi pas gydytoją (išskyrus odontologą). Maţiau nei trečdalis (30,5 proc.) respondentų atsakė, kad vieną kartą lankėsi pas gydytoją; du ir daugiau kartų – 30,0 proc. ir likusieji (39,5 proc.) visai pas gydytoją nesilankė. Nustatyta, kad lankymosi pas gydytojus vidurkis yra 1,44 karto per metus.
Pateiktoje anketoje buvo klausiama, kiek kartų per paskutiniuosius vienerius metus teko nebūti darbe dėl ligos, 314 (75,7 proc.) respondentų nurodė, kad buvo visas dienas darbe. Likę 101 (24,3 proc.) respondentas atsakė, kad nebuvo darbe vieną ir daugiau kartų. Nustatyta, kad nebūta darbe per paskutiniuosius vienerius metus dėl ligos 1,73 karto.
Geleţinkelio įmonės darbuotojų buvo klausiama, ar per paskutiniuosius metus jiems buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas. Privalomus darbuotojų, dirbančių veikiant profesinės rizikos veiksniams, sveikatos patikrinimus reglamentuoja LR įstatymai. Vadovaujamasi Geleţinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguţės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos prieţiūros įstaigose“ (Ţin., 2000, Nr. 47-1365; 2005, Nr. 128-4637; 2008, Nr. 76-3030). Taigi dauguma Geleţinkelio įmonės darbuotojų (90,1 proc.) atsakė, kad tokie sveikatos tikrinimai buvo atlikti (8 pav.). Dirbtuvių darbininkai ir elektromechanikai savo sveikatą tikrinosi prasčiausiai (atitinkamai 16,7 proc. ir 10,0 proc. buvo nepasitikrinę savo sveikatos).
