Gintarė Tabokaitė
V kursas, 6 grupėALVEOLINĖS ATAUGOS KAULO ĮVERTINIMAS APLINK
3,3 MM DIAMETRO IMPLANTUS, ESANČIUS ŠONINIŲ
DANTŲ SRITYSE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
dr. Gediminas Skirbutis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
ALVEOLINĖS ATAUGOS KAULO ĮVERTINIMAS APLINK
3,3 MM DIAMETRO IMPLANTUS, ESANČIUS ŠONINIŲ DANTŲ SRITYSE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
Gintarė Tabokaitė, V kursas, 6 grupė dr. Gediminas Skirbutis
2019-04-30 2019-04-30
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil .N
r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 SANTRUMPOS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 13
1.1 Implantų klasifikacija pagal diametrą ... 13
1.2 Siauri implantai šoninių dantų srityse ... 13
1.3 Siauro implanto ir šoninių dantų srities vainikėlio išnirimo profilis, periimplantinių audinių būklė ... 16
1.4 Siaurų implantų, esančių šoninių dantų srityse lūžiai ... 17
1.5 Implantų titano – cirkonio (Ti-Zr) lydinys, SLA, SLActive paviršiaus savybės ... 19
1.6 Kraštinio kaulo aplink implantus tirpimas ... 20
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22
2.1 Atrankos kriterijai ... 22
2.2 Rentgenologinis įvertinimas ir matavimai ... 22
2.3 Duomenų analizė ... 24 3. REZULTATAI... 25 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 5. IŠVADOS ... 33 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 34 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 PRIEDAI ... 42
ALVEOLINĖS ATAUGOS KAULO ĮVERTINIMAS APLINK
3,3 MM DIAMETRO IMPLANTUS, ESANČIUS ŠONINIŲ DANTŲ SRITYSE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: gamintojai 3,3 mm diametro implantų nerekomenduoja sriegti šoninių dantų srityje, nes jie buvo sukurti atkurti viršutinius šoninius ir apatinius kandžius. Tačiau esant nepalankioms klinikinėms situacijoms, tokioms kaip siaura alveolinė ketera ar sumažėjęs mezio-distalinis tarpas, klinicistai pradėjo šiuos implantus sriegti atkuriant šonines dantų grupes – kaplius ir krūminius dantis.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti 3,3 mm diametro implantų kaulo būklę krūminių ir prieškrūminių dantų srityse.
Medžiaga ir metodai: buvo atrinkti 123 pacientai su 195 siaurais dantų implantais šoninių dantų srityse. Visi duomenys buvo suskirstyti pagal metų grupes nuo implantų suprotezavimo iki apžiūros, bei pagal implantų padėtis - pavieniai prieškrūminiai ir krūminiai, ir sujungti tiltu šoniniai implantai. Belmont PHOT-X II rentgeno aparatu buvo atliktos paralelinės periapikalinės rentgeno nuotraukos, naudojant standartinį laikiklį. Naudojant KODAK programą vaizdai buvo padidinti 10 kartų ir kalibruoti, implanto diametrą imant kaip atskaitos tašką. Kraštinio kaulo matavimai atlikti rentgeno nuotraukose nuo kraštinės kaulo ribos mezialinėje ir distalinėje dalyse, bei vertinamas matavimų pokytis. Matavimai buvo pakartoti tris kartus ir imamas vidurkis. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS v20 programinį paketą. Statistinio reikšmingumo lygmuo p <0,005.
Rezultatai: atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kaulo rezorbcija didesnė ties krūminiais implantais nei prieškrūminiais, ir didžiausia ties tiltinėmis konstrukcijomis.
Išvados: apžvelgti tyrimai su siaurais implantais šoninių dantų srityse parodė sėkmingus implanto išlikimo ir kraštinio kaulo patirpimo rezultatus. Įvertinus kaulo būklę 3,3mm diametro implantų krūminių ir prieškrūminių dantų srityse, mažiausi kraštinio kaulo patirpimo rodikliai buvo ties pavieniais prieškrūminiais implantais. Išanalizavus gautus rezultatus buvo nustatyta, kad praėjęs ilgesnis laikas po prieškrūminio pavienio implanto protezavimo statistiškai reikšmingai sąlygoja didesnį kraštinio kaulo patirpimą (p=0,018). Užfiksuoti 3 implantai, kurie buvo netekti dėl jų lūžio, tačiau bendras implantų išliekamumo rodiklis buvo ypač aukštas - 98,49%.
Raktiniai žodžiai: narrow diameter implants, small diameter implants, narrow implants, 3,3 mm implants.
ALVEOLAR RIDGE CRESTAL BONE EVALUATION AROUND 3,3 MM DIAMETER IMPLANTS IN THE POSTERIOR DENTAL REGION
SUMMARY
Relevance of the problem: the manufacturers do not recommend 3,3 mm implants placement in posterior teeth area, because they were designed to restore the upper and lower incisors. However, in the case of unfavorable clinical situations, such as narrow alveolar bone or reduced mesio-distal space, clinicians have started to place narrow implants in posterior teeth region.
Aim of the work: to analyze the condition of the bone around 3,3 mm diameter implants in premolar and molar area.
Material and Methods: 123 patients with 195 narrow dental implants in posterior area were selected. All data was grouped by year from implant prosthetic part palcement to examination day, and by implant position – single premolars, single molars, posterior implants bridges. Parallel x-ray images were made using a standard holder with Belmont PHOT-X II device. Using the KODAK program the images were magnified 10 times and calibrated by taking implant diameter as the reference point. Measurements of the marginal bone were performed in x-rays images from the marginal bone in the mesial and distal parts and the measurement change was evaluated. Measurements were repeated three times and the results averaged. Statistical analysis was performed using SPSS v20 software package. Statistical significance level is p<0.005.
Results: The results of the study showed that the bone resorption was higher in molar than in premolar placed implants and highest at the bridge structures.
Conclusion: Literature review showed successful results of implant survival and marginal bone resorption of narrow implants in the posterior regions. After evaluating the condition of the bone around 3,3 mm diameter implants in molar and premolar area, lowest alveolar crest resorption records were in single premolars. It was found that the longer elapsed time after single premolar implant prosthetic part passed statistically significantly increases the incidence of lateral bone resorption (p=0,018). The 3 implants were lost due to fracture, but overall implant survival rate was extremely high at 98,49%.
Key words: narrow diameter implants, small diameter implants, narrow implants, 3,3 mm implants.
ĮVADAS
Klinikinėje praktikoje implantacija yra patikimas ir kasdienis būdas atkurti prarastus dantis (Pjetursson, Asgeirsson, Zwahlen & Sailer, 2014) [1]. Dantų implantacija teigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę (Heydecke, Locker, Awad, Lund &Feine, 2003; Schiegnitz ir kt., 2017) [2]. Dažna problema su kuria susiduriama – kaulo tūrio trūkumas. Dauguma autorių teigia, kad bukaliai ir oraliai reikalingas bent 1 mm likęs kaulo storis nuo įsriegto implanto (1 pav.), todėl reguliariam implantui reiktų 6 mm alveolinės keteros pločio. Jei keteros plotis yra mažiau nei 5 mm, klinicistai norėdami įsriegti reguliarų (pvz. 4,1 mm) implantą, turi atlikti kaulo augmentacijos procedūras [9]. Prarastą kaulą galima atkurti jį augmentuojant horizontaliai ar vertikaliai, atliekant kaulo skėlimą, sinuso pakėlimo operacijas, atstatant kaulo bloku ar distrakcine osteogeneze (Bassetti, Basseti & Bosshard, 2016; Dasmah, Thor, Ekestubbe, Sennerby & Rasmusson, 2013; Ezirganli, Polat, Baris, Tatar & Celik, 2013; Wang ir kt., 2015). Šios technikos turi komplikacijų galimybę, pailgėjusį gydymo laiką ir papildomus kaštus (Chiapasco & Zaniboni, 2009) [1].
1 pav. Minimaliai reikalingas likęs kaulo kiekis aplink implantą bukaliai ir oraliai [66]
Kaip alternatyva minėtoms procedūroms yra sriegiami siauro diametro implantai (SDI) šoninių dantų srityse, atstatant pavienius prieškrūminius ar krūminius dantis. Taip pat, netekus daugiau šoninių dantų, gali būti sriegiami keli siauri implantai, kurie jungiami į šoninių dantų tiltus. SDI gali būti naudojami esant sumažėjusiam mezio-distaliniam tarpui tarp dantų.
Norint sustiprinti SDI atsparumą lūžiams, vietoj gryno titano (cpTi) buvo sukurti tokie lydiniai kaip Ti-Al-V, bei titano ir cirkonio (Ti-Zr) lydinys (Roxolid; Institute Straumann AG, Basel, Switzerland), pagamintas iš Ti ir 13%-15% Zr su galimu SLActive implanto paviršiaus paruošimu. Toks paviršius turi hidrofilines savybes, kurios skatina kaulo gyjimą ir oseointegraciją [20,21,22]. Šie implantai yra atsparesni lenkimo jėgoms ir padidina lenkimo jėgos atsparumą 40 proc. lyginant su cpTi [18].
Okliuzinių jėgų padidėjimas šoninių dantų srityje yra dukart didesnis nei priekinių dantų srityje [19]. Kai SDI šoniniuose segmentuose yra suprotezuojami, jie gauna žymiai didesnį krūvį
nei būtų priekinių dantų srityse, todėl galima kaulo rezorbcija bei biomechaninės komplikacijos, tokios kaip atramų, implanto, protezavimo varžtelio lūžiai ar atsipalaidavimai [6,19]. Šios biomechaninės komplikacijos gali būti paaiškinamos dėl esamų mažesnių detalių dimensijų. Įsriegti siauri implantai krūminių dantų srityse gali turėti neharmoningą vainikėlio išnirimo profilį, didelę bazinę dalį dėl siauro implanto kaklelio, kas, pasak Katafuchi M, ir kt. turi įtakos kraštinio kaulo tirpimui [19,31]. Jei yra keletas siaurų implantų šoninėse dantų srityse, jie turėtų būti jungiami į tiltus dėl padidėjusių biomechaninių jėgų, arba, jei yra, su platesnio diametro implantais [19].
Nors chirurgai ir nenoriai, bet pradėjo naudoti SDI šoninių dantų srityse. Atlikti tyrimai parodė trumpalaikį ir vidutinio ilgumo tokių implantų stebėjimo sėkmingumą, panašų kaip reguliarių implantų [28]. Šoninių dantų srityje esant kaulo trūkumui tikslingiau būtų atkurti prarastą kaulą ir sriegti reguliarų implantą. Taip pat, esant sumažėjusiam mezio-distaliniam tarpui tarp dantų, su breketais ar elaineriais atstatyti pasvirusius dantis į vietą, ir su reguliariu implantu atkurti anatomiškai taisyklingą krūminį ar prieškrūminį dantį. Jei tokių galimybių nėra, tuomet apsvarstomas siauro implanto panaudojimas.
Vieni tyrėjai teigia, kad toks prarastų dantų atstatymas siaurais implantais šoninėse dantų srityse gali būti sėkmingas (Saad, Assaf & Gerges, 2016) [1], (Klein ir kt., 2014) [2,8], kiti nurodo galimas rizikas (Lee ir kt., 2013) [1,2,31].
Dauguma analizuotų atliktų tyrimų mini sėkmingą SDI panaudojimą šoninių dantų srityse, tačiau pabrėžia, kad ši sėkmė turi būti vertinama atsargiai dėl trumpo stebėjimo laiko ir tyrimų su tikslesnėmis bei tobulesnėmis metodikomis trūkumo. Implantacijos sėkimingumas ir suprotezuotų implantų ilgaamžiškumas gali priklausyti nuo tokių faktorių kaip žalingi įpročiai, bendrinės ligos, periodontologinė paciento būklė, burnos higiena, parafunkcijos, dantenų biotipo, kaulo būklės, planavimo, chirurginių kaulo manipuliacijų bei chirurgo įgūdžių, protezinių medžiagų parinkimo, protezuotojo žinių, implanto protezo fiksavimo būdo, tiltinio protezo pasyvumo, protezo higieninio dizaino, išnirimo profilio, okliuzinio krūvio paskirstymo ant protezo, konstrukcinio planavimo, dantų laboratorijos darbo, ir kita. Visi šie faktoriai apsunkina tikslių tyrimų atlikimą ir gali turėti įtakos kraštinio kaulo patirpimui, protezų ar pačių implantų ilgaamžiškumui.
Tyrimo tikslas:
Išanalizuoti 3,3 mm diametro implantų kaulo būklę krūminių ir prieškrūminių dantų srityse.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti atliktus tyrimus apie siaurus implantus, esančius šoninių dantų srityse;
3. Išanalizuoti gautus rezultatus pagal atstatomų dantų lokalizaciją – krūminiai, prieškrūminiai, ir praėjusį laiką nuo protezavimo iki apžiūros;
4. Užfiksuoti 3,3 mm diametro implantų, esančių šoninių dantų srityse lūžius.
Tyrimo reikšmė
Gamintojai 3,3 mm diametro implantų nerekomenduoja sriegti šoninių dantų srityje. Šio diametro implantai pirmiausia buvo sukurti atkurti viršutinius šoninius ir apatinius kandžius. Esant nepalankioms klinikinėms situacijoms, tokioms kaip plona kaulo ketera, sumažėjęs meziodistalinis tarpas, klinicistai pradėjo šiuos implantus sriegti atkuriant šonines dantų grupes – kaplius ir krūminius dantis. Dauguma aptiktų tyrimų apie siaurus dantų implantus šoninių dantų grupėse mini, kad būtini tolimesni ir ilgalaikiai stebėjimai su tikslesnėmis metodikomis, nors nemažai autorių ir pamini tokių implantų trumpalaikių stebėjimų sėkmingumą. Atliktame retrospektyviniame tyrime analizuojama kaulo būklė aplink 3,3 mm diametro implantus, esančius kaplių ir krūminių dantų srityse, detaliai apžvelgiami atlikti tyrimai ir susijusi literatūra.
SANTRUMPOS
SDI – siauro diametro implantai
RDI – reguliaraus (įprasto) diametro implantai BL – bone level – kaulo lygio
TL – tissue level – audinių lygio NC – narrow crossfit – siaura jungtis Ti – titanas
(cp) Ti – grynas titanas Ti-Zr – titanas – cirkonis
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Implantų klasifikacija pagal diametrą
Siauri dantų implantai buvo sukurti atkurti prarastus viršutinius lateralinius ir apatinius kandžius (Malo & Araujo Nobre, 2011). Pagal sisteminę apžvalgą (Al-Johany, Al Amri, Alsaeed & Alalola, 2017) implantai, varijuojantys nuo 3 mm iki 3,75 mm yra apibūdinami kaip siauro diametro implantai [1,19]. Siauri dantų implantai yra klasifikuojami į tris kategorijas: 1 kategorija <3,00 mm (“mini-implantai”), 2 kategorija 3,0 – 3,25 mm, 3 kategorija 3,3 – 3,5 mm (Klein, Schiegnitz & Al-Nawas, 2014) [2]. Dauguma tyrimų siaurus implantus priskiria su 3,0 – 3,4 mm diametru [29].
1.2 Siauri implantai šoninių dantų srityse
Implantų gamintojai perspėja ir nerekomenduoja sriegti 3,3 mm diametro implantų krūminių dantų srityje (2 pav.).
2 pav. Kaulo lygio (angl. Bone level BL) 3,3 mm skersmens implantai – nerekomenduojama krūminių dantų srityje [66]
Šanchajaus universiteto mokslininkų Shi JY, ir kt. atliktas tyrimas teigia, kad siauri implantai gali būti ilgalaikis nuspėjamas gydymo metodas su aukštais sėkmės rezultatais, pacientų pasitenkinimu, priimtinu komplikacijų ir kraštinio kaulo netekimo skaičiumi. Tačiau mini, kad reikalingi tolimesni stebėjimai ir tyrimai SDI krūminių dantų srityse [1]. Šių mokslininkų tyrime buvo išanalizuoti 67 pacientai su 98 SDI: prieškrūminiai – 81, krūminiai – 17, pavienės restauracijos – 33, sujungtos restauracijos – 65. Iš viso per 10 metų retrospektyvinio tyrimo laikotarpį 96,9% implantai išliko, o vidutinis kraštinio kaulo netekimo lygis buvo 1,9 mm. 8 implantai 6 pacientams buvo su periimplantitu [1]. Vis dėlto tyrime minima, kad reikalingas atsargus SDI naudojimas krūminiams dantims atstatyti dėl ilgalaikių tyrimų trūkumo ir galimų komplikacijų, kaip varžtelio ar paties implanto lūžis, o dėl mažo implanto diametro galimas konsolių susidarymas ir perkrūvio rizika [1].
Kita Mainco universiteto mokslininkų Schiegnitz E, ir Nawas BA, atlikta didžiulė SDI sisteminė apžvalga teigia, kad SDI neturėjo skirtumo lyginant su RDI jų išliekamume, tačiau taip pat pabrėžia, kad reikalingi patikimi ilgalaikiai tyrimų duomenys apie galimas biologines bei technines komplikacijas [2].
Al-Aali KA, ir kt. atliko klinikinį ir radiologinį siaurų dantų implantų su pavieniais ir sujungtais vainikėliais periimplantinių audinių tyrimą, kuriame 78 pacientams buvo įsriegti 102 siauri dantų implantai (43 pavieniai ir 59 sujungti). Pavieniai vainikėliai turėjo daugiau techninių komplikacijų nei sujungti, ir kraštinio kaulo rezorbcija buvo statistiškai reikšmingai didesnė ties krūminiais implantais lyginant su prieškrūminiais [62].
Mangano F, ir kt. atliko 3,3 mm diametro implantų tyrimą, kuriame dalyvavo 279 pacientai su 324 siauro diametro implantais. Kraštinio kaulo patirpimo vidurkis buvo 0,31 0,23 mm, 0,45 0,27 mm ir 0,69 0,28 mm grupėse po 1, 5 ir 10 metų sekimo [63].
Souza AB, ir kt. randomizuotame klinikiniame tyrime lygino SDI su RDI įsriegtais krūminių ir prieškrūminių dantų srityse, vertindami kraštinio kaulo netekimo lygį ir implantų išlikimą. 22 pacientams viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose šoninių dantų srityse buvo įsriegta 44 implantai – 22 ploni – 3,3mm ir 22 – 4,1mm reguliarūs, ir pagamintos pavienės restauracijos. 21 implantas buvo prieškrūminių, 23 – krūminių dantų srityje. Rentgeno nuotraukos buvo daromos po 1 ir 3 metų po apkrovimo. Tyrėjai padarė išvadą, kad SDI ir RDI su pavieniais vainikėliais šoniniuose dantyse turi vienodą sėkmės lygį tiek kraštinio kaulo netekimo, tiek implantų išlikimo atžvilgiu [3]. Reiktų paminėti, kad šis tyrimas buvo atliktas su audinių lygio TL implantais, dėl to galimai turėjo skirtingus rezultatus nei būtų su kaulo lygio BL to paties diametro implantais. Vis dėlto tokių tyrimų kaip šis, ir palyginamųjų su BL implantais trūksta.
Arisan V, ir kt. tyrime buvo analizuojami 316 plonų implantų, kurie buvo įsriegti 139 pacientams, neišskiriant implanto srities, vertinant implanto kraštinį kaulo patirpimą ir implanto išliekamumą. Padaryta išvada, kad SDI gali būti saugiai naudojami, bet būtina atsižvelgti į šoninę dantų sritį ir atlikti daugiau tyrimų [5].
Tolentino L, ir kt. tyrė siaurus gryno titano ir Ti-Zr implantus, įsriegtus 42 pacientams šoninių dantų srityse, ir padarė išvadą, kad trumpalaikis stebėjimas buvo sėkmingas – abiejų grupių siauri implantai gali būti naudojami atkuriant prarastus šoninius dantis [44].
Alrabiah M, taip pat atliko sisteminę apžvalgą ir pateikė išvadą, kad SDI ir RDI parodė panašius kraštinio kaulo patirpimo ir implantų išlikimo rodiklius, tačiau pabrėžė, kad šie duomenys turi būti interpretuojami atsargiai dėl mažai atliktų tyrimų, ir turi būti atliekami tolimesni randomizuoti klinikiniai tyrimai [8].
Grandi T, ir kt. tyrė šoninių dantų srityse tiltu sujungtus siaurus 2,75 mm ir 3,25 mm diametro implantus ir pateikė rekomendaciją, kad jei yra keli ploni implantai, ar plonas ir reguliarus
implantas šalia, juos jungti į tiltus. Implantų jungimas į tiltus sumažina šoninę jėgą, paskirsto ją ir sumažina implanto apkrovą. Toks jungimas į tiltus saugo implantus nuo per didelių apkrovų, mažina implanto, atramos, varžtelio lūžio riziką [9,10].
Woo, ir kt. tyrė 99 siaurus implantus, įsriegtus 66 pacientams. Juos stebėjo nuo 1 iki 4 metų, bei padarė išvadas, kad siauri implantai turi gerą prognozę ir gali būti sulyginami su platesniais implantais, tačiau būtina atlikti stebėjimus ilgesnį laiką. Autoriai darbe teigia, kad yra rizika dėl didelės kramtymo jėgos, atstatant pavienius krūminius dantis ant SDI. Yra pažymėti atvejai, kai skilo tokių implantų sienos. Taip pat rekomenduoja nesriegti SDI šoninių dantų srityse, jei pacientai turi bruksizmą, stiprias kramtomąsias jėgas [11].
Iegami CM, ir kt. atliko sisteminę apžvalgą siaurų implantų, įsriegtų priekiniuose ir šoniniuose segmentuose. Autorius lygino gryno titano ir titano su cirkoniu implantų lydinius. Pateikta išvada, kad tiek implanto išlikimo sėkmingumas, tiek kaulo rezorbcija aplink implantą abiem atvejais buvo panašūs [18].
Assaf A, ir kt. atliko plonų implantų sisteminę apžvalgą su 17 tyrimų ir 1644 implantais, bei pagal tai pateikė pastebėjimus, pasiūlymus ir rekomendacijas, galimai turinčias teigiamos ar neigiamos įtakos SDI, ar protezinėms jų konstrukcijoms. Apžvalgos išvados teigia, kad ploni implantai gali būti sprendimas atkurti prarastus šoninius dantis. Sėkmingumas ir periimplantinio kaulo rezorbcija yra panaši lyginant su reguliaraus diametro (>3,5 mm) implantais. Tiek vidutiniškai, tiek ilgą laiką funkcionuojantys implantai turi aukštą išliekamumą. Visa tai įmanoma tik įvertinus paciento rizikos faktorius, tinkamą implantų sistemos parinkimą ir okliuzinių faktorių valdymą. Taip pat būtinos randomizuotos kontroliuojamos studijos lyginant SDI ir RDI šoninių dantų srityse [19].
Ioannidis A, ir kt. randomizuotame tyrime lygino 32 pacientus, turinčius 17 Ti-Zr 3,3 mm implantų ir 15 Ti 4,1 mm implantų su pavieniais vainkėliais, įsriegtų priekinių ir prieškrūminių dantų srityje. Išvadose teigė, kad trijų metų bėgyje nebuvo kraštinio kaulo netekimo skirtumo tarp abiejų grupių [33]. Ta pačia tema randomizuotame metų stebėjimo tyrime Benic, ir kt. gavo tokias pat išvadas [38].
Nawas BA, ir kt. tyrė Ti-Zr 3,3 mm implantų sėkmingumą ir išliekamumą. Įsriegė 603 SDI 357 pacientams, bei pateikė išvadas, kad šie implantai dviejų metų stebėjimo laikotarpyje turi puikų rezultatą su minimaliu ar be jokio kraštinio kaulo patirpimo. Išliekamumas ir sėkmingumas buvo 97,6% [40].
Javed F, ir kt. atliko sisteminę apžvalgą vertinant diametro įtaką implantų įsriegtų viršutinio žandikaulio šoninių dantų srityse ilgaamžiškumui bei padarė išvadą, kad implanto diametras vaidina antraeilį vaidmenį [17].
Lambert FE, ir kt. siaurų 3,3 mm implantų prospektyviniame metų trukmės tyrime, su įsriegtais 39 implantais 20 pacientų – 12 implantų priekinėje srityje ir 27 implantais šoninėje srityje, išvadose nurodė, kad siaurų implantų sėkmingumas buvo panašus, kaip ir reguliarių implantų [41].
Lee JS, ir kt. retrospektyviai tyrė siaurus implantus. 338 pacientams su 541 siauru (<3,5 mm) implantu matavo kraštinio kaulo netekimo vidurkį, bei nustatė, kad metinis netekimo vidurkis buvo 0,07 mm (SD0,20). Taip pat pamini, kad SDI gali būti sėkmingai naudojami esant siauroms alveolinėms keteroms, siauriems meziodistaliniams tarpams, bei turi minimalią lūžio riziką [55].
Badran Z, ir kt. sistemiškai apžvelgę 14 atliktų plonų Ti-Zr implantų tyrimus ir pateikė išvadas, kad jie gali būti patikimi šoniniams dantims atstatyti, netgi jei atstatomi pavieniai krūminiai dantys. Tyrimai rodė sėkmingus rezultatus po 2 metų, bei pabrėžė, kad kaip standartinio gydymo protokolui būtina atsargiai vertinti tokią sėkmę, nors ir trumpalaikiai rezultatai buvo sėkmingi. Taip pat, kad SDI nebūtinai turi būti kontraindikacija šoninių dantų implantacijoje, kaip tai nurodo implantų gamintojai [20].
Vis dėlto, nors ir atliktų tyrimų rezultatai su įsriegtų SDI šoninių dantų srityse rodo sėkmę, trūksta tyrimų su ilgesniais stebėjimų rezultatais, tobulesnėmis ir griežtesnėmis tyrimų metodikomis [7,8,19].
1.3 Siauro implanto ir šoninių dantų srities vainikėlio išnirimo profilis, periimplantinių audinių būklė
Implanto plotis dažnai nulemiamas esančio kaulo pločio ir, priklausomai nuo dantų grupės, yra gerokai siauresnis nei natūralus dantis. Šis skirtumas ypač išryškėja, jei dėl trūkstamo kaulo pločio krūminių dantų srityje sriegiami siauri dantų implantai (3 pav.) [32].
3 pav. Vainiko išnirimo profilis yra susijęs su implanto diametru. Implantas A turi platesnį išnirimo profilį nei implantas B. Taip pat tai gali būti susiję su implanto įsriegimo gyliu – sekliau įsriegti implantai gali turėti platesnį išnirimo profilį nei giliau įsriegti [32]
Siauro implanto vainikėlis šoninių dantų srityje gali turėti siaurą išnirimo profilį. Tai pablogina estetinį vaizdą, gali sukelti maisto lindimą į tarpdančius. Norint išspręsti minėtas problemas ir ant siauro implanto gaminant per plataus išnirimo profilio vainikėlį, gali būti sukurta padidėjusi periimplantito rizika [31,32] (Priedas 2).
Platesnio diametro implantai pagerina vainikėlio išnirimo profilį, kur vainikas būna dar platesnio diametro. Platesnis implanto diametras leidžia atkurti natūralaus danties išnirimo profilį, ypač šoninių dantų srityse. Dauguma natūralių šaknų yra didesnio skersmens nei 4 mm, pvz. pirmųjų krūminių dantų diametras yra ~8 mm, t.y. dvigubai didesnis už 4 mm implanto diametrą [32].
Platesnis danties kontūras sumažina tarpdančių tarpą ir sumažina maisto lindimą į tarpdančius. Toks platesnio diametro implanto taisyklingesnis išnirimo profilis gali ženkliai pagerinti kasdienę vagelės higieną ir padėti išvengti kabančių kraštų [32].
Katafuchi M, ir kt. atliko ypač aktualų, vienintelį rastą duomenų bazėse tyrimą tema “Restauracijos kontūras – kaip rizikos indikatorius periimplantitui. Skerspjūvio radiografinė analizė”, ir išanalizavo 83 pacientus su 168 implantais, kur pacientus suskirstė į grupes su TL ir BL implantais. Išvados skelbė, kad išnirimo profilio kampas >30 yra reikšmingas periimplantito rizikos indikatorius ir išgaubtas profilis sukuria papildomą riziką kaulo lygio implantams, bet ne audinių lygio implantams [31]. Aliktame tyrime BL implantai su >30 nors viename proksimaliniame paviršiuje buvo susiję su didesniu periimplantito rodikliu. Didžiausias periimplantito rodiklis buvo rastas esant išgaubtam išnirimo profiliui ir kartu esant >30 išnirimo kampui. Autoriai teigia, kad restauracijos turėtų būti gaminamos lėkštesniu, mažesniu išnirimo kampu su tiesiu ar įgaubtu išnirimo profiliu, norint sumažinti periimplantito riziką BL implantams [31].
Tai pamini ir Chaves ES, ir kt. savo implantų vainikėlių dizaino ir periimplantito rizikos tyrime, kad taisyklingas vainikėlių formos ant implantų sukūrimas gali padėti sumažinti periimplantito riziką [65].
Implanto pozicija, kryptis bei diametras turi įtakos išnirimo kampui ir išnirimo profiliui. Restauracijos kontūrai priklauso ne tik nuo protezuotojo ar dantų technikų laboratorijos, bet ir nuo implanto pozicijos. Todėl šių tyrimų pagalba gali būti tinkamiau parenkamas implantų diametras, implanto pozicionavimas chirurgijos metu, taip pat restauracijos forma protezuojant implantą. 1.4 Siaurų implantų, esančių šoninių dantų srityse lūžiai
Implanto lūžis yra klasifikuojamas kaip vėlyvoji nesėkmė ir gali būti nulemtas įvarių faktorių. Kai dėl periimplantito įvyksta kaulo rezorbcija, dėl kramtymo susidaranti lenkimo jėga padidėja ir krūvis koncentruojasi į galinę atramos varžtelio dalį, tai veikia kaip pradinis lūžio taškas [45].
Imam I, ir kt. tyrė, ties kokiomis maksimaliomis apkrovomis lūžta siauri implantai. Straumann kaulo lygio 3,3 mm diametro implantai lūžo ties 576,20 N 71,45, taip pat pabrėžė, kad platesnio diametro implantai reikalauja didesnės jėgos iki lūžio išvystymo [49].
Olate S, ir kt. savo retrospektyviniame tyrime apie diametro ir implanto ilgio priklausomybę ankstyviems dantų implantų netekimams teigia, kad 3,3 mm diametro Ti implantai turi 25% mažesnį atsparumą lūžiams, nei reguliaraus diametro implantai. Ištyrę 1649 įvairaus storio, įvairiose vietose įsriegtus implantus, viena iš išvadų buvo, jog daugiausia netektų implantų buvo siaurų (5,1%) [13].
Yi Y, ir kt. tyrime apie implantų ir jų komponentų lūžius išorinio ir vidinio tipo implantuose retrospektyviai apžvelgė 1289 implantus, įsriegtus 406 pacientams, iš kurių 5 implanto lūžiai buvo vidinio tipo implantuose ir 2 lūžiai išorinio tipo implantuose [45].
Herrmann J, ir kt. retrospektyviai tyrė 154 siaurų 3,3 mm Ti-Zr implantų, isriegtų 107 pacientams išliekamumą, lygindamas su kontroline 4,1 mm ir 4,8 mm diametro 396 implantų, įsriegtų 204 pacientams grupe, bei padarė išvadas, kad implantų išliekamųmas buvo 97,4% siaurų implantų grupėje ir 98,5% kontrolinėje grupėje, todėl siauri 3,3 mm Ti-Zr implantai su SLActive paviršiumi gali būti naudojami kaip svarbi gydymo alternatyva [47].
Bordin D, ir kt. tyrė siaurų implantų atsparumą su skirtingomis implanto-atramos jungties sistemomis, bei padarė išvadą, kad siauri implantai su išorine ar vidine jungtimi pasižymėjo mažesniu tvirtumu esant didelės apkrovos jėgoms lyginant su implantais turinčiais vidinę kūginę jungtį [58].
Donne D, ir kt. retrospektyviai tyrė siaurų ir reguliarių implantų išliekamumo rodiklius skirtingoms opcijoms, 877 pacientams įsriegiant 3,3 mm diametro 112 implantų ir 3,7 mm diametro 1234 implantus. Statistinė analizė neparodė skirtumo tarp šių implantų ir SDI gali būti naudojami kaip patikimas implantas [64].
Galimas implanto lūžis po ilgo funkcionavimo laikotarpio dėl metalo nuovargio. Tai patvirtino ir Yona KS ir kt. tyrimas, kuriame buvo tiriama implanto nuovargio priklausomybė nuo implanto diametro. Padarytos išvados teigia, kad siaurų implantų nuovargis yra netipinis ir gerokai skirasi nuo reguliarių ar plačių implantų [42].
Implanto diametras yra susijęs su atsparumu lūžiui - didėjant diametrui, lūžio rizika mažėja. Okliuzinė apkrova per implanto sąsają geros kokybės kaule koncentruojasi į keteros kraštą, tad svarbesnis faktorius yra implanto plotis nei jo ilgis. Implantas turintis didesnį paviršiaus plotą, ypač ties kraštine ketera turi geresnes apkrovos savybes. Didesnis paviršiaus plotas yra naudingas esant padidintos apkrovos faktoriams (parafunkcijos, ilgi vainikų aukščiai, padidėjusi kramtymo dinamika ir esant krūminių dantų srityse) [32].
Baigtinių elementų 3D krūvio pasiskirstymo tyrimai teigia, kad implantai su platesniu diametru yra patikimesni paskirstant krūvį aplinkui esančiam kaului, nei siauresni [25,26,27].
Termeie D, ir kt. atliko fotoelastinį tyrimą, kur analizavo, kaip implanto diametras ir keteros storis susiję su krūvio pasiskirstymu pirmų krūminių apatinių dantų srityse. Gautos išvados teigia,
kad siauro diametro implantai, įdėti tiek į siaurą, tiek į vidutinio storio keterą, turi didesnį krūvį į kraštinį kaulą, nei reguliarūs ar platūs implantai [12].
Šiam tyrimui paantrina Bggi L, ir kt. atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, kad maksimali krūvio koncentracija lokalizuojasi ties implanto kakleliu ir šios krūvio reikšmės mažėja didinant implanto diametrą [30]. Taip pat Cinel S, ir kt. atliko 3D baigtinių elementų analizę ir tyrė, kaip pasiskirsto krūvis ties Ti ir Ti-Zr 3,3 mm implantais. Prieita prie išvados, jog krūvis aplink šiuos implantus pasiskirstė beveik vienodai, kad siauri implantai gali būti naudojami sėkmingai antrų prieškrūminių dantų srityje. Nuovargio tyrimas, esant vertikaliai ir įstrižai apkrovai, parodė geresnius rezultatus Ti-Zr implantų grupėje, ir jie turėtų būti parenkami pacientams, turintiems siauras likusias keteras [34].
1.5 Implantų titano – cirkonio (Ti-Zr) lydinys, SLA, SLActive paviršiaus savybės
Norint sustiprinti plonų implantų atsparumą lūžiams, vietoj gryno titano (cpTi) buvo sukurti tokie lydiniai kaip Ti-Al-V, bei titano ir cirkonio Ti-Zr lydinys (Roxolid; Institute Straumann AG, Basel, Switzerland) pagamintas iš 85% Ti ir 15% Zr. Tokie implantai yra atsparesni lenkimo jėgoms ir padidina lenkimo jėgos atsparumą [18]. Maksimali lenkimo jėga yra jėga, kurią medžiaga atlaiko iki lūžio. Kuo medžiaga atsparesnė lenkimo jėgai, tuo mažesnė lūžių rizika. Roxolid lydinys pasižymi 10-15% didesne maksimalia lenkimo jėga, lyginant su 4 klasės titanu (Medvedev ir kt. 2016). Ti-Zr lydinys pirmiausia buvo naudojamas 3,3mm diametro implantams tiek kaulo lygio, tiek audinių lygio tipams. Šiomis dienomis Ti-Zr lydinys naudojamas visų Straumann implantų gamyboje su galimu SLA ar SLActive implanto paviršiaus paruošimu [66].
Šiuolaikiniuose implantuose dėl kaulo prisitvirtinimo dažnai naudojamas mikro-pašiurkštintas implanto paviršius. Toks paviršius patvirtino geras oseointegracijos savybes lyginant su lygiu ar poliruotu paviršiumi (Busser ir kt., 1991). SLA paviršius yra vidutiniškai pašiurkštintas paviršius (Sa vertė apie 1,5m), kas yra optimalu padidinti kaulo – implanto kontaktą (Lang & Jepsen 2009).
SLActive yra chemiškai modifikuotas hidrofilinis nano-struktūrinis paviršius, kuris parodė geresnes oseointegracijos savybes lyginant su SLA paviršiumi (Buser ir kt., 2004; Schwarz ir kt., 2007). Roxolid medžiagos kombinacija su SLActive paviršiumi lemia geresnį periimplantinio kaulinio audinio atsaką ir aukštesnes sukimo momento vertes implantą išsukant, lyginant su titano SLAactive implantais (Gottlow ir kt., 2012; Thoma ir kt., 2011; Wen ir kt., 2013; Nicolau ir kt., 2013) [66].
Atlikti klinikiniai tyrimai parodo SLAactive implantų aukštą sėkmę tokiems kompromisiniams pacientams, kuriems buvo atlikta radioterapija pašalinus piktybinius auglius (burnos plokščiųjų ląstelių karcinomą) (Heberer ir kt., 2011, Nack ir kt., 2015, Nelson ir kt., 2016).
2008; Nicolau ir kt., 2013; Bergkvist ir kt., 2010; Markovic ir kt., 2015), bei pacientams sergantiems diabetu (Cabrera-Dominguez ir kt., 2016) [20,21,22,66].
Schwarz, ir kt. nustatė, kad SLActive sukuria didesnį paviršiaus plotą padidėjusiam kraujo baltymų kiekiui absorbuoti (Kopf ir kt., 2015). Taip pat priešklinikiniai tyrimai parodė didesnę osteoblastų diferenciaciją ir padidėjusią kaulo baltymo osteokalcino gamybą. (Shwarz ir kt., 2008) [66].
Nuovargio jėga – tai ilgalaikis implanto gebėjimas atlaikyti normalias kramtomąsias jėgas. Aukštas atsparumas nuovargio jėgai ypač svarbus, kai naudojami mažesnio skersmens implantai (Grandin ir kt., 2012). Roxolid Ti-Zr SLActive sumažinto diametro implantų atsparumas nuovargio jėgai yra didesnis 21% lyginant su Ti SLActive implantais (Medvedev ir kt., 2016) [66].
Darbe tirtų 3,3 mm kaulo lygio implantų cheminė sudėtis: Ti-Zr (Ti 82-87%; Zr 13-18%) [7]. 1.6 Kraštinio kaulo aplink implantus tirpimas
“Nėra sutariama kodėl kraštinis kaulas dažniausiai tirpsta būtent per pirmuosius metus po protezavimo, o vėliau sustoja. Šis procesas vadinamas ankstyvuoju kraštinio kaulo (pa)tirpimu (angl. early crestal bone loss) (Misch ir kt. 1999)” [67].
“Kraštinio kaulo stabilumas apie implantus yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių ilgalaikį implanto funkcionavimą. Implanto prigijimas yra sėkmingas, kai: 1) kraštinis kaulas kasmet patirpsta ne daugiau kaip 0,2 mm; 2) periodonto kišenių gylis yra 5–7 mm; 3) periodonto zondavimo metu nekraujuoja (Khammissa ir kt. 2012)” [67].
“Faktoriai, turintys įtakos kraštinio kaulo tirpimui: žalingi įpročiai, kaip alkoholio ir tabako vartojimas, bei vietiniai veiksniai - mikrotrauma formuojant implanto guolį (Becker ir kt. 2005), kaulo mikrokraujotaka, atstumas tarp implantų, poliruotas implanto kaklelis, savaiminis implanto dengiamojo varžto atsidengimas, skirtingas implantų apkrovimo laikas, perkrova, mikrotarpo vieta, forma ir dydis (Ericsson ir kt. 1995; Hermann ir kt. 2001b; Weng ir kt. 2010), atramų medžiagų savybės, pakartotinis implanto detalių uždėjimas ir nuėmimas (Abrahamsson ir kt. 1997), minkštųjų audinių storis ir biologinio pločio formavimasis (Berglundh ir kt. 1996) bei siauresnio skersmens implanto atramos jungties naudojimas” [67].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimo atlikimui buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro pritarimas Nr.BEC-OF-13 [Priedas Nr.1]. Vilniaus Implantologijos Centro Klinika sutiko leisti atlkti šį tyrimą jų klinikos duomenų bazėje. Buvo atrinktos 123 pacientų rentgenologinės nuotraukos su 195 SDI šoninėse dantų grupėse. 51 paciento duomenys nebuvo įtraukti į tyrimą, nes nebuvo tinkamų tyrimui rentgeno nuotraukų, pacientai negalėjo atvykti į apžiūras. Tyrimas truko nuo 2018 11 02 iki 2019 03 01.
2.1 Atrankos kriterijai
Buvo atrinkti pacientai su kaulo lygio BL 3,3 mm diametro NC Straumann® Roxolid implantais šoninių dantų srityse:
1. pavieniai prieškrūminiai; 2. pavieniai krūminiai;
3. sujungti tiltu šoniniai implantai (prieškrūminiai, krūminiai, prieškrūminiai-krūminiai). Implantų įsriegimo laikas nuo 2010 iki 2016 metų. Netinkami tyrimui duomenys buvo implantacijos atvejai su kaulo bloko operacijomis, bedančiai pacientai, sunkios periodontologinės būklės pacientai, taip pat turintys cukrinį diabetą, sergantys sisteminėmis ligomis, ypač stiprūs rūkaliai (pagal medicininę kortelę). Taip pat buvo atmesti pacientai, turintys šoninėse grupėse platesnio diametro implantą, esantį tiltinėje konstrukcijoje su siauro diametro implantu.
2.2 Rentgenologinis įvertinimas ir matavimai
Belmont PHOT-X II rentgeno aparatu buvo atliktos paralelinės periapikalinės rentgeno nuotraukos, naudojant standartinį laikiklį. Buvo vertinamos rentgeno nuotraukos po implanto suprotezavimo ir apžiūros metu po praėjusio laikotarpio. Naudojant KODAK programą (5 pav.) vaizdai buvo padidinti 10 kartų ir kalibruoti implanto diametrą imant kaip atskaitos tašką (6 pav.). Kraštinio kaulo matavimai atlikti rentgeno nuotraukose po suprotezavimo ir apžiūros metu nuo kraštinės kaulo ribos mezialinėje ir distalinėje dalyse bei vertinamas matavimų pokytis (7 pav). Matavimai buvo pakartoti tris kartus ir imamas vidurkis.
5 pav. Rentgeno nuotrauka KODAK programoje
Visi duomenys buvo suskirstyti pagal metų grupes nuo implantų suprotezavimo iki apžiūros, bei pagal implantų padėtis – pavieniai prieškrūminiai ir krūminiai, sujungti tiltu šoniniai implantai. Taip pat fiksuoti implantų lūžių atvejai.
2.3 Duomenų analizė
Pagrindinei duomenų analizei buvo naudojama aprašomoji statistika. Kiekybiniams parametrams buvo apskaičiuotas vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, minimali bei maksimali reikšmės, pirmas bei trečias kvartiliai. Kaulo aptirpimo priklausomybė nuo laiko buvo įvertinta vienmate tiesine regresija. Statistinio reikšmingumo lygmuo p <0,005. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) v20 programinį paketą.
Gautų duomenų lentelės ir diagramos sudarytos, naudojant Microsoft Excel 2013 programinį paketą.
3. REZULTATAI
1 lentelė. Bendri duomenys
Pacientų skaičius 123
Implantų skaičius 195
Prieškrūminių pavienių implantų 91 Krūminių pavienių implantų 42 Šoninių sujungtų tiltu implantų 62 Viršutiniame žandikaulyje implantų 79 Apatiniame žandikaulyje implantų 116
Lūžę implantai 3
Tyrimui buvo atrinkti 123 pacientai su 195 siaurų suprotezuotų kaulo lygio BL 3,3 mm diametro NC Straumann® Roxolid implantų rentgeno nuotraukomis šoninių dantų grupėse. 91 implantas buvo prieškrūminių pavienių implantų zonoje su galimomis 14, 15, 24, 25, 34, 35, 44, 45 implantų pozicijomis, 42 krūminių pavienių su galimomis 16, 17, 26, 27, 36, 37, 46, 47 implantų pozicijomis, 62 implantai šoninėse tiltinėse konstrukcijose su galimomis implantų pozicijomis 14-15, 24-25, 34-35, 44-45, 15-16, 25-26, 35-36, 45-46, 16-27, 26-27, 36-37, 46-47. Viršutiniame žandikaulyje buvo 79, o apatiniame – 116 implantų. Aptikti 3 lūžę implantai.
Iš 3 lūžusių implantų 2 buvo apatiniame žandikaulyje, 36 ir 46 srityse, bei vienas viršutiniame žandikaulyje – 14 danties srityje. 36 ir 24 dantų implantai lūžo po 3 metų funkcionavimo, 46 implantas po 2 metų po suprotezavimo (5 priedas).
2 lentelė. Kaulo lygio BL 3,3 mm diametro NC Straumann® Roxolid implantų esančių šoninėse dantų grupėse bendra kraštinio kaulo būklės lentelė nuo 2010 iki 2018 metų
Grupė Parametras N Praleisti
stebėjimai Vidurkis SD Min Q1 Median Q3 Max
Prieškrūminiai pavieniai Mezialiai 91 0 0.2 0.496 0 0 0 0.3 4.1
14, 15, 24, 25, 34, 35, 44, 45 Distaliai 91 0 0.26 0.563 0 0 0 0.4 4.7
Vidurkis 91 0 0.23 0.522 0 0 0 0.3 4.4
Krūminiai pavieniai Mezialiai 42 0 0.49 0.843 0 0 0.25 0.5 3.8
16, 17, 26, 27, 36, 37, 46, 47 Distaliai 42 0 0.59 0.881 0 0 0.4 0.6 4.2
Vidurkis 42 0 0.54 0.834 0 0 0.275 0.6 4
Tiltinės konstrukcijos su galimomis implantų pozicijomis 14-15, 24-25, 34-35, 44-45, 15-16, 25-26, 35-36, 45-46, 16-27, 26-27, 36-37, 46-47:
Grupė Parametras N Praleisti
stebėjimai Vidurkis SD Min Q1 Median Q3 Max
Distaliai 31 0 0.9 0.698 0 0.4 0.7 1.2 2.8
Vidurkis 31 0 0.65 0.433 0 0.3 0.6 0.95 1.6
Tiltai, implantas 2 tolimasis Mezialiai 31 0 0.78 0.646 0 0.4 0.5 1 2.8
Distaliai 31 0 0.46 0.408 0 0.2 0.4 0.6 1.5
Vidurkis 31 0 0.62 0.471 0 0.2 0.5 0.9 1.9
Kraštinio kaulo patirpimas aplink implantus buvo matuojamas mezialiai ir distaliai, pagal suskirstytas grupes į prieškrūminius pavienius, krūminius pavienius ir tiltines konstrukcijas su galimomis implantų pozicijomis 14-15, 24-25, 34-35, 44-45, 15-16, 25-26, 35-36, 45-46, 16-27, 26-27, 36-37, 46-47. Neišskiriant metų grupių, kraštinio kaulo patirpimo mezialinio ir distalinio matavimo vidurkis mažiausias buvo prieškrūminių pavienių implantų grupėje (N=91) 0,23 mm (SD0,522), o didžiausias tiltinėse konstrukcijose – ties pirmu artimuoju implantu (N=31) vidurkis – 0,65mm (SD0,433), ties antru (N=31) – 0,62mm (SD0,471). Krūminių pavienių implantų (N=42) kraštinio kaulo patirpimo vidurkis 0,54 mm (SD0,834) buvo mažesnis už tiltinių konstrukcijų vidurkius, bet didesnis už prieškrūminių implantų vidurkį.
3 lentelė. Kaulo lygio BL 3,3 mm diametro NC Straumann® Roxolid implantų, esančių šoninėse dantų grupėse kraštinio kaulo būklės lentelė pagal metų grupes nuo implanto suprotezavimo iki kontrolinės rentgeno nuotraukos atlikimo
Grupė Periodas Parametras N Praleisti
stebėjimai Vidurkis SD Min Q1 Median Q3 Max
Prieškrūminiai 1-2 metai Mezialiai 32 0 0.17 0.279 0 0 0 0.3 1
pavieniai Distaliai 32 0 0.17 0.244 0 0 0 0.4 1 14, 15, 24, 25, 34, 35, 44, 45 Vidurkis 32 0 0.17 0.249 0 0 0 0.3 1 3-4 metai Mezialiai 28 0 0.16 0.34 0 0 0 0 1.2 Distaliai 28 0 0.25 0.375 0 0 0 0.4 1.2 Vidurkis 28 0 0.21 0.35 0 0 0 0.2 1.2 5-6 metai Mezialiai 24 0 0.11 0.192 0 0 0 0.25 0.6 Distaliai 24 0 0.18 0.269 0 0 0 0.3 0.8 Vidurkis 24 0 0.14 0.214 0 0 0 0.2 0.7 7-8 metai Mezialiai 7 0 0.76 1.489 0 0 0.3 0.5 4.1 Distaliai 7 0 1.06 1.651 0 0 0.6 1 4.7 Vidurkis 7 0 0.91 1.565 0 0 0.3 0.75 4.4
Krūminiai 1-2 metai Mezialiai 15 0 0.36 0.508 0 0 0.3 0.5 2
pavieniai Distaliai 15 0 0.57 0.482 0 0.2 0.5 0.8 1.6 16, 17, 26, 27, 36, 37, 46, 47 Vidurkis 15 0 0.47 0.396 0 0.1 0.5 0.65 1.3 3-4 metai Mezialiai 21 0 0.6 1.101 0 0 0 0.5 3.8 Distaliai 21 0 0.62 1.172 0 0 0 0.5 4.2 Vidurkis 21 0 0.61 1.128 0 0 0.25 0.4 4 5-6 metai Mezialiai 4 0 0.23 0.263 0 0 0.2 0.45 0.5
Grupė Periodas Parametras N Praleisti
stebėjimai Vidurkis SD Min Q1 Median Q3 Max
Distaliai 4 0 0.25 0.3 0 0 0.2 0.5 0.6
Vidurkis 4 0 0.24 0.17 0 0.125 0.275 0.35 0.4
7-8 metai Mezialiai 2 0 0.7 0.424 0.4 0.4 0.7 1 1
Distaliai 2 0 1 0 1 1 1 1 1
Vidurkis 2 0 0.85 0.212 0.7 0.7 0.85 1 1
Tiltinės konstrukcijos su galimomis implantų pozicijomis 14-15, 24-25, 34-35, 44-45, 15-16, 25-26, 35-36, 45-46, 16-27, 26-27, 36-37, 46-47:
Tiltai, implantas 1 1-2 metai Mezialiai 19 0 0.37 0.386 0 0 0.3 0.4 1.2
Distaliai 19 0 0.91 0.748 0 0.4 0.7 1 2.8 Vidurkis 19 0 0.64 0.423 0 0.3 0.55 0.95 1.6 3-4 metai Mezialiai 5 0 0.38 0.377 0 0.2 0.3 0.4 1 Distaliai 5 0 0.9 0.656 0.4 0.4 0.5 1.4 1.8 Vidurkis 5 0 0.64 0.455 0.2 0.3 0.45 1.05 1.2 5-6 metai Mezialiai 7 0 0.54 0.424 0 0 0.5 1 1 Distaliai 7 0 0.86 0.683 0 0.3 0.9 1.2 2 Vidurkis 7 0 0.7 0.508 0 0.15 0.85 0.95 1.5
Tiltai, implantas 2 1-2 metai Mezialiai 19 0 0.88 0.568 0 0.4 1 1.2 2
Distaliai 19 0 0.44 0.418 0 0 0.4 0.6 1.4 Vidurkis 19 0 0.66 0.441 0 0.2 0.7 0.95 1.6 3-4 metai Mezialiai 5 0 0.9 1.127 0 0.2 0.5 1 2.8 Distaliai 5 0 0.66 0.59 0 0.4 0.4 1 1.5 Vidurkis 5 0 0.78 0.778 0 0.3 0.45 1.25 1.9 5-6 metai Mezialiai 7 0 0.44 0.31 0 0.2 0.5 0.5 1 Distaliai 7 0 0.4 0.191 0 0.4 0.4 0.5 0.6 Vidurkis 7 0 0.42 0.227 0.1 0.2 0.45 0.5 0.8
Prieškrūminių pavienių implantų grupėje metų intervaluose 1-2 (N=32), 3-4 (N=28), 5-6 (N=24) nuo implanto suprotezavimo iki kontrolinės rentgeno nuotraukos atlikimo kraštinio kaulo patirpimo mezialinio ir distalinio matavimo vidurkiai buvo labai panašūs, atitinkamai 0,17 mm (SD0,249), 0,21 mm (SD0,35), 0,14 mm (SD0,214). Tuo tarpu 7-8 metų grupėje didžiausias – 0,91 mm (SD1,565).
Krūminių pavienių implantų grupėje metų intervaluose 1-2 (N=15), 3-4 (N=21), 7-8 (N=2) kraštinio kaulo patirpimo mezialinio ir distalinio matavimo vidurkiai atitinkamai didėjo 0,47 mm (SD0,396), 0,61 mm (SD1,128) ir 0,85 mm (SD0,212), tik 5 – 6 metų grupėje (N=4) vidurkis buvo mažiausias iš krūminių pavienių implantų grupės – 0,24 mm (SD0,17). Visų krūminių pavienių metų grupių implantų mezialinio ir distalinio matavimo vidurkiai didesni už prieškrūminių pavienių implantų mezialinio ir distalinio matavimo vidurkius.
Tiltinės konstrukcijos su galimomis implantų pozicijomis 14-15, 24-25, 34-35, 44-45, 15-16, 25-26, 35-36, 45-46, 16-27, 26-27, 36-37, 46-47 metų grupėse turėjo panašius mezialinio ir distalinio matavimo vidurkius tiek ties pirmu artimuoju, tiek ties antru tolimuoju implantu. Ties
0,64 mm (SD0,455), 5-6 metų grupė (N=7) 0,7 mm (SD0,508). Ties antru tolimuoju implantu: 1-2 metų grupė (N=19) 0,66 mm (SD0,441), 3-4 metų grupė (N=5) 0,78mm (SD0,778), o 5-6 metų grupė (N=7) yra mažiausias iš visų tiltinių konstrukcijų implantų 0,42mm (SD0,227). Vertinant prieškrūminių pavienių, krūminių pavienių ir tiltinių konstrukcijų implantų grupių kraštinio kaulo patirpimo mezialinio ir distalinio matavimo vidurkius 1-2, 3-4, 5-6 metų grupėse, didžiausi patirpimai buvo ties tiltinių konstrukcijų implantais. Atliekant darbą nebuvo aptikta 7-8 metų atvejų su tiltinėmis konstrukcijomis.
Tiesinės regresijos modelis atskleidė, kad praėjęs ilgesnis laikas po prieškrūminio pavienio implanto protezavimo statistiškai reikšmingai sąlygoja didesnį kraštinio kaulo patirpimą (p=0,018) (8 pav.)
8 pav. Prieškrūminių pavienių implantų grupės mezialinio ir distalinio kraštinio kaulo patirpimo matavimo vidurkio priklausomybė nuo praėjusio laiko po implanto protezavimo
Taip pat tiesinės regresijos modelis atskleidė, kad nėra statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp praėjusio ilgesnio laiko po krūminių pavienių bei tiltinės grupės pirmojo ir antrojo implantų protezavimo ir patirpimo (p<0,050) (8-10 pav.).
9 pav. Krūminių pavienių implantų grupės mezialinio ir distalinio kraštinio kaulo patirpimo matavimo vidurkio priklausomybė nuo praėjusio laiko po implanto protezavimo
10 pav. Tiltinės grupės pirmojo implanto mezialinio ir distalinio kraštinio kaulo patirpimo matavimo vidurkio priklausomybė nuo praėjusio laiko po implanto protezavimo
11 pav. Tiltinės grupės antrojo implanto mezialinio ir distalinio kraštinio kaulo patirpimo matavimo vidurkio priklausomybė nuo praėjusio laiko po implanto protezavimo
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Dauguma literatūros analizėje paminėtų atliktų tyrimų mini siaurų dantų implantų sėkmingą panaudojimą šoninių dantų srityje, nors tyrėjai ir pabrėžia, kad reikalingi tolimesni ilgalaikiai stebėjimai ir tikslesnės tyrimų metodikos.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad mažiausi kraštinio kaulo patirpimo rodikliai buvo ties pavieniais prieškrūminiais grupės implantais – 8 metų stebėjimo vidurkis 0,23 mm (SD0,522). Ties pavieniais krūminiais implantais didesnis – 8 metų stebėjimo vidurkis 0,54 mm, (SD0,54). Didžiausias ties tiltinėmis konstrukcijomis – 6 metų stebėjimo vidurkis ties artimuoju implantu buvo 0,65 mm (SD0,433), ties tolimuoju implantu 0,62 mm (SD0,471).
Implantų išliekamumo rodiklis buvo ypač aukštas 98,49%. 3 implantai buvo netekti dėl jų lūžio, 2 po 3 metų ir 1 po 2 metų funkcionavimo. Woo, ir kt. savo tyrime taip pat paminėjo siaurų implantų riziką atstatant pavienius krūminius dantis ir pažymėjo atvejus, kai skilo tokių implantų sienos [11]. Olate S, ir kt. teigė, kad 3,3 mm diametro Ti implantai turi 25% mažesnį atsparumą lūžiams nei RDI, ir savo tyrime nustatė, kad daugiausia netektų implantų buvo siaurų [13]. Herrmann J, ir kt. gavo 97,4% SDI išliekamumą ir 98,5% RDI išliekamumą [47]. Sukurti Ti-Zr lydiniai su SLA, SLActive paviršiaus padengimu pagerina implantų mechaninį atsparumą bei oseointegraciją.
Šio tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnius tyrimus, tokius kaip Shi JY, ir kt. atliktą tyrimą, kuriame 96,9% implantai išliko, vidutinis kaulo netekimo lygis buvo 1,9 mm ir autorius pateikė išvadas, kad siauri implantai gali būti sėkmingas gydymo metodas [1]. Artimus atliktam tyrimui rezultatus gavo Mangano F. ir kt., pateikdamas siaurų 3,3 mm implantų matavimų po 1, 5 ir 10 metų stebėjimus, su atitinkamais vidurkių rezultatais 0,31 0,23 mm, 0,45 0,27 mm ir 0,69 0,28 mm [63]. Schiegnitz E, ir Nawas BA savo tyrime teigė, kad siauri implantai neturėjo skirtumo lyginant su reguliariais [2]. Taip pat tą patį paminėjo ir Souza AB ir kt., teigdamas, kad SDI ir RDI su pavieniais vainikėliais šoniniuose dantyse turėjo vienodą išliekamumo ir kaulo netekimo lygį [3]. Tyrime gauti mažiausi patirpimai aplink prieškrūminius pavienius implantus susiję su Iegami CM ir kt. atliktu tyrimu, kur implanto išliekamumas ir kaulo rezorbcija buvo panašūs aplink priekinius ir šoninius siaurus implantus [18]. Tą pačią išvadą pateikė ir Benic, ir kt. bei Ioannidis A, ir kt. lyginę priekinius ir prieškrūminius 3,3 mm implantus. 3 metų bėgyje nebuvo kaulo patripimo skirtumo tarp grupių.
Prieškrūminių pavienių implantų grupėje metų intervaluose 1-2, 3-4, kraštinio kaulo patirpimo vidurkiai buvo labai panašūs, atitinkamai 0,17 mm (SD0,249), 0,21 mm (SD0,35), 0,14 mm (SD0,214), o 7-8 metų grupėje didžiausias – 0,91 mm (SD1,565).
Krūminių pavienių implantų grupėje metų intervaluose 1-2, 3-4, 7-8 kraštinio kaulo patirpimo vidurkiai atitinkamai didėjo 0,47 mm (SD0,396), 0,61 mm (SD1,128) ir 0,85 mm (SD0,212), ir tik 5 – 6 metų grupėje vidurkis buvo mažiausias – 0,24 mm (SD0,17). Visų krūminių pavienių metų grupių implantų mezialinio ir distalinio matavimo vidurkiai didesni už prieškrūminių pavienių implantų mezialinio ir distalinio matavimo vidurkius. Ši informacija atitinka Al-Aali KA, ir kt. atliktą tyrimą, kur autoriai teigia, kad kraštinio kaulo patiprimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis ties krūminiais pavieniais implantais nei prieškrūminiais [62].
Tiltinės konstrukcijos metų grupėse turėjo panašius matavimo vidurkius tiek ties pirmu artimuoju, tiek ties antru tolimuoju implantu. Ties pirmu artimuoju implantu: 1-2 metų grupė 0,64 mm (SD0,423), 3-4 metų grupė 0,64 mm (SD0,455), 5-6 metų grupė 0,7 mm (SD0,508). Ties antru tolimuoju implantu: 1-2 metų grupė 0,66 mm (SD0,441), 3-4 metų grupė 0,78mm (SD0,778), 5-6 metų grupė mažiausias iš visų tiltinių konstrukcijų implantų 0,42mm (SD0,227). Vertinant prieškrūminių pavienių, krūminių pavienių ir tiltinių konstrukcijų implantų grupių kraštinio kaulo patirpimo mezialinio ir distalinio matavimo vidurkius 1-2, 3-4, 5-6 metų grupėse, didžiausi patirpimai buvo ties tiltinių konstrukcijų implantais. Nors kraštinio kaulo patirpimai didžiausi buvo pastebėti ties tiltinėmis konstrukcijomis, literatūros šaltiniuose rekomenduojama siauro diametro implantus šoninėse dantų grupėse jungti į tiltines konstrukcijas, Grandi T, ir kt. tyrime teigia, kad jei yra plonas ir reguliarus implantas šalia, geriau juos jungti į tiltą, taip bus sumažinta šoninė jėga, bei sumažinta implanto apkrova. Būtų reikalingi tolimesni tiltinių konstrukcijų su siaurais dantų implantais šoninių dantų grupėse tyrimai patvirtinti ar paneigti didesnio kaulo patirpimo lygį nustatytą šiame tyrime.
Atliktame tyrime didesni patirpimai ties krūminiais implantais nei prieškrūminiais, ir didžiausi ties tiltinėmis konstrukcijomis. Tai galėjo būti dėl plačių išnirimo profilių dėka siauro implanto ir plačios vanikinės dalies. Šiam teiginiui patvirtinti ar paneigti reiktų tolimesnių tyrimų. Katafuchi M, ir kt. tyrime pamini išnirimo profilio kampo >30 ir išnirimo profilio išgaubtos formos svarbą kaulo lygio implantų periimplntito išsivystyme.
Pagal metų grupių priklausomybę buvo nustatyta, kad praėjęs ilgesnis laikas po prieškrūminio pavienio implanto protezavimo statistiškai reikšmingai sąlygoja didesnį kraštinio kaulo patirpimą (p=0,018), ir kad nėra statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp praėjusio ilgesnio laiko po krūminių pavienių bei tiltinės grupės pirmojo ir antrojo implantų protezavimo ir patirpimo (p<0,050).
5. IŠVADOS
1. Apžvelgti tyrimai su siaurais implantais šoninių dantų srityse parodė sėkmingus implanto išlikimo ir kraštinio kaulo patirpimo rezultatus, tačiau dauguma autorių pamini, kad būtini ilgalaikiai tyrimai su tobulesnėmis metodikomis.
2. Mažiausi kraštinio kaulo patirpimo rodikliai buvo ties pavieniais prieškrūminiais, didesni ties pavieniais krūminiais ir didžiausi ties tiltinėmis konstrukcijomis.
3. Išanalizavus gautus rezultatus buvo nustatyta, kad praėjęs ilgesnis laikas po prieškrūminio pavienio implanto protezavimo statistiškai reikšmingai sąlygoja didesnį kraštinio kaulo patirpimą (p=0,018), ir kad nėra statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp praėjusio ilgesnio laiko po krūminių pavienių bei tiltinės grupės pirmojo ir antrojo implantų protezavimo ir patirpimo (p<0,050).
4. Užfiksuoti 3 implantai buvo netekti dėl jų lūžio, 2 po 3 metų ir 1 po 2 metų funkcionavimo. Bendras SDI išliekamumo rodiklis buvo ypač aukštas - 98,49%.
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pagal apžvelgtą literatūrą bei gautus tyrimo duomenis, siaurus 3,3 mm diametro dantų implantus galima sėkmingai naudoti prieškrūminių bei krūminių dantų srityje, tačiau būtini tolimesni ilgalaikiai tyrimai ir stebėjimai, taip pat reiktų kritiškai apsvarstyti siauro implanto naudojimą pavienėms krūminių dantų restauracijoms esant stipriam bruksizmui.
2. Atidžiai vertinti implanto diametro ir vainikėlio bazės santykį, pozicionuoti implantą giliau, kad būtų galimas tinkamos protezo formos ir higieninių salygų sukūrimas. Vengti protezo išgaubtų profilių ir didesnių kaip >30 profilio išnirimo kampų. Esant galimybėms, šoninių dantų grupėje rinktis platesnio diametro implantus.
3. Sriegiant siaurą implantą rinktis Ti-Zr lydinio implantus su SLA, o geriausia su SLActive paviršiaus padengimu.
Interesų konfliktas. Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Padėka. Norėčiau padėkoti savo darbo vadovui dr. Gediminui Skirbučiui už pasitikėjimą, pastabas ir operatyvumą viso darbo metu. Taip pat, norėčiau padėkoti Vilniaus Implantologijos Centro vadovui dr. Algirdui Puišiui, už suteiktą galimybę atlikti tyrimą, ir gyd. Rolandui Stripeikiui, už visokeriopą pagalbą rengiant šį mokslinį darbą. Dėkoju statistikui Tadui Žvirbliui, už statistinę analizę, komentarus ir įžvalgas.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Shi J-Y, Xu F-Y, Zhuang L-F, Gu Y-X, Qiao S-C, Lai H-C. Long-term outcomes of narrow diameter implants in posterior jaws: A retrospective study with at least 8-year follow-up. Clin Oral Impl Res. 2018;29:76–81. https://doi.org/10.1111/clr.13046
2. Schiegnitz E, Al-Nawas. Narrow-diameter implants: A systematic review and meta-analysis . Clin Oral Impl Res. 2018;29(Suppl. 16):21–40. https://doi.org/10.1111/clr.13272
3. Souza AB, Sukekava F, Tolentino L, César-Neto JB, Garcez-Filho J, Araújo MG. Narrow-and regular-diameter implants in the posterior region of the jaws to support single crowns: A 3-year split-mouth randomized clinical trial. Clin Oral Impl Res. 2018;29:100–107. https://doi.org/10.1111/clr.13076
4. Chiapasco M, Casentini P, Zaniboni M, Corsi E, Anello T. Titanium–zirconium alloy narrow-diameter implants (Straumann Roxolid®) for the rehabilitation of horizontally deficient edentulous ridges: prospective study on 18 consecutive patients. Clin. Oral Impl. Res. 23, 2012, 1136–1141 https://doi.org/10.1111/j.1600-0501.2011.02296.x
5. Arisan V, Bolukbasi N, Ersanli S, Ozdemir T. Evaluation of 316 narrow diameter implants followed for 5–10 years: a clinical and radiographic retrospective study. Clin. Oral Impl. Res. 21, 2010; 296–307. https://doi.org/10.1111/j.1600-0501.2009.01840.x
6. Saad M, Assaf A, Gerges E. The Use od Narrow Diameter Implants in the Molar Area. Hindawi Publishing Corporation International Journal of Dentistry Volume 2016, Article ID 8253090, 8 pages http://dx.doi.org/10.1155/2016/8253090
7. Tolentino L, Sukekava F, Garcez-Filho J, Tormena M, Lima LA, Ara_ujo MG. One-year follow-up of titanium/zirconium alloy X commercially pure titanium narrow-diameter implants placed in the molar region of the mandible: a randomized controlled trial. Clin. Oral Impl. Res. 27, 2016, 393– 398 http://doi.org/10.1111/clr.12561
8. Alrabiah M. Comparison of survival rate and crestal bone loss of narrow diameter dental implants versus regular dental implants: A systematic review and meta-analysis. J Invest Clin Dent. 2018;e12367. https://doi.org/10.1111/jicd.12367
9. Grandi T, Svezia L, Grandi G. Narrow implants (2,75 and 3,25 mm diameter) supporting a fixed splinted prosthesis in posterior regions of mandible: one-year results from a prospective cohort study. International Journal of Implant Dentistry (2017) 3:43 http://doi10.1186/s40729-017-0102-6 10. Anitua E, Tapia R, Luzuriaga F, Orive G. Influence of implant length, diameter, and geometry on
11. Woo I-H, Kim J-W, Kang S-Y, Kim H-Y, Yang E-B. Narrow-diameter implants with conical connection for restoring the posterior edentulous region. Maxillofacial Plastic and Reconstructive Surgery (2016) 38:31 http://doi10.1186/s40902-016-0077-x
12. Termeie D, Klokkevold P, Caputo A. Effect of Implant Diameter and Ridge Dimensio on Stress Distribution in Mandibular First Molar Sites-A Photoelastic Study. Journal of Oral Implantology Vol. XLI/No. Five/2015 http://doi10.1563/aaid-joi-D-14-00008
13. Olate S, Lyrio M.C.N, Moraes M, Mazzonetto R, Moreira R.W.F. Influence of Diameter and Length of Implant on Early Dental Implant Failure. J Oral Maxillofac Surg 68:414-419, 2010 http://doi10.1016/j.joms.2009.10.002
14. Sierra-Sánchez JL, Martínez-González A, García-Sala Bonmatí F, Mañes- Ferrer JF, Brotons-Oliver A Narrow-diameter implants: Are they a predictable treatment option? A literature review. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2014 Jan 1;19 (1):e74-81. http://dx.doi.org/doi:10.4317/medoral.19306
15. Sohrabi K, Mushantat A, Esfandiari S, Feine J. How successful are small-diameter implants? A literature review. Clin. Oral Impl. Res. 23, 2012, 515–525 http://doi10.1111/j.1600-0501.2011.02410.x
16. Zweers J, van Doornik A, Hogendorf EAH, Quirynen M, Van der Weijden GA. Clinical and radiographic evaluation of narrow- vs. regular-diameter dental implants: a 3-year follow-up. A retro spactive study. Clin. Oral Impl. Res. 26, 2015, 149–156 http://doi:10.1111/clr.12309
17. Javed F, Romanos G.E. Role of implant diameter on long-term survival of dental implants placed in posterior maxilla: a systematic review. Clin Oral Invest (2015) 19:1–10 http://doi10.1007/s00784-014-1333-z
18. Iegami CM, Uehara PN, Sesma N, Pannuti CM, Tortamano Neto P, Mukai MK. Survival rate of titanium-zirconium narrow diameter dental implants versus commercially pure titanium narrow diameter dental implants: A systematic review. Clin Implant Dent Relat Res. 2017;19:1015–1022. https://doi.org/10.1111/cid.12527
19. Assaf A, Saad M, Daas M, Abdallah J, Abdallah R. Use of Narrow-Diameter Implants in the Posterior Jaw: A Systematic Review. Implant dentistry / Volume 24, Number 3, 2015 http://doi:10.1097/ID.0000000000000238
20. Badran Z, Struillou X, Strube S, Bourdin D, Dard M, Soueidan A, Hoornaert A. Clinical Performance of Narrow-Diameter Titanium-Zirconium Implants: A Systematic Review. Implant dentistry / Volume 26, Number 2, 2017 http://doi:10.1097/ID.0000000000000557
21. Zinelis S, Silikas N, Thomas A, ir kt. Surface characterization of SLActive dental implants. Eur J Esthet Dent. 2012;7:72–92.
