Rūta Dranseikaitė
V kursas, 9 grupėDANTŲ EILIŲ DEFEKTŲ PAGAL KENNEDY PAPLITIMO IR
GYDYMO BŪDŲ ĮVERTINIMAS SUAUGUSIEMS ŽMONĖMS
LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS
KLINIKOJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Gydytoja odontologė-ortopedė Vilma Belickienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
DANTŲ EILIŲ DEFEKTŲ PAGAL KENNEDY PAPLITIMO IR GYDYMO BŪDŲ ĮVERTINIMAS SUAUGUSIEMS ŽMONĖMS LSMU DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ
ORTOPEDIJOS KLINIKOJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas...
(parašas) (parašas) ... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mok-slininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pa-kankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriteri-jai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kitu-ose skyriukitu-ose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert. ) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo
-0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Dantų eilių defektų paplitimas pasaulyje ... 12
1.2. Dantų eilių defektų klasifikacija ... 14
1.3. Dantų eilių defektų įtaka žmogaus organizmui ... 15
1.3.1Stomatognatinės sistemos pokyčiai esant dantų eilių defektams ... 15
1.3.2Kramtymo funkcijos sutrikimai esant dantų eilių defektams ... 15
1.3.3Dantų eilių defektų įtaka bendrai organizmo būklei ... 16
1.4. Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai ... 17
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Tiriamoji aplinka ... 18
2.2. Tyrimo objektas ... 18
2.3. Tyrimo imties nustatymas ... 18
2.4. Tyrimo metodika ... 19
2.5. Tyrimo statistinė analizė ... 19
3. REZULTATAI ... 20
3.1. Dantų eilių defektų pagal Kennedy paplitimas tarp skirtingų lyčių, amžiaus grupių ... 20
3.1.1Tiriamųjų asmenų demografinė charakteristika ... 20
3.1.2Kennedy klasių paplitimas tarp skirtingų lyčių ... 21
3.1.3Kennedy klasių paplitimas tarp skirtingų amžiaus grupių ... 22
3.1.4Kennedy klasių modifikacijos ... 23
3.2. Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai ... 24
3.2.1Dantų eilių defektų reabilitacijos būdų paplitimas ... 24
3.2.2Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai pagal Kennedy klases ... 25
3.2.3Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai pagal Kennedy klases skirtingose amžiaus grupėse...27
REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 IŠVADOS ... 33 LITERATŪRA ... 34 4. PRIEDAI ... 38 Priedas nr. 1 ... 38 Priedas nr. 2 ... 39
8
DANTŲ EILIŲ DEFEKTŲ PAGAL KENNEDY PAPLITIMO IR GYDYMO
BŪDŲ ĮVERTINIMAS SUAUGUSIEMS ŽMONĖMS LSMU DANTŲ IR
ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Pasaulinės sveikatos organizacija dalinę bedantystę
įvardija kaip fizinę negalią. Literatūros duomenimis, dantų eilių defektų paplitimas įvairiose šalyse skiriasi.
Darbo tikslas – ištirti dantų eilių defektų paplitimą ir kramtymo funkcijos reabilitacijos būdus tarp suaugusių pacientų LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje.
Medžiaga ir metodai. Tiriamasis darbas atliktas 2017 m. rugsėjo - 2018 sausio mėnesiais LSMU
Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje. Buvo analizuotos pacientų burnos ertmės sveikatos būklės pagal medicininius įrašus iš asmens sveikatos istorijų (forma 025/a). Duomenys atrinkti pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23,0 programų paketą ir Microsoft Office Exel 2013.
Rezultatai. Didžiausias pacientų skaičius tarp vyrų ir moterų buvo 60-74 metų amžiaus grupėje
(p<0,001). Labiausiai paplitęs dantų eilių defektų tipas buvo Kennedy I klasė abejuose žandikauliuose: viršutiniame (42,7%) ir apatiniame (63,3%). Rečiausiai Kennedy IV klasė (1% viršutiniame, 0,6% apatiniame žandikaulyje) (p<0,001). Kennedy I ir II klasės dažniausiai buvo atstatomos išimamais daliniais plokšteliniais protezais abejuose žandikauliuose (p<0,001). Statistiškai dažniau Kennedy III klasė buvo atstatyta fiksuotais daliniais dantų protezais (p<0,001). Kennedy IV klasės dažniausias reabilitacijos būdas buvo fiksuoti daliniai protezai viršutiniame žandikaulyje, išimami daliniai plokšteliniai protezai apatiniame žandikaulyje (p<0,001).
Išvados. Dažniausias dantų eilių defektų tipas buvo Kennedy I klasė. Išimamas dalinis plokštelinis
protezas dažniausias reabilitacijos būdas abejuose žandikauliuose.
Raktiniai žodžiai: dalinė bedantystė, Kennedy klasifikacija, dantų lankai, išimamas dalinis
9
PREVALENCE OF PARTIAL EDENTULISM BY KENNEDY
CLASSIFICA-TION AND REHABILITACLASSIFICA-TION METHODS AMONG ADULTS IN THE
LSMU CLINIC OF DENTAL AND MAXILLOFACIAL ORTHOPDICS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. The World Health Organization identifies partial
edentulism as a physical disability. Considering literature data, the prevalence of partial edentulism in different countries varies.
The aim of the work – to investigate the prevalence of partial edentulism and rehabilitation methods among adult patients of The Lithuanian University of Health Sciences Clinic of Dental and Maxillofacial Orthopedics.
Material and the methods. The research work was carried out in 2017 September -2018 January in
the LSMU Clinic of Dental and maxillofacial orthopaedics. The patient's oral health status was analyzed according to medical records from personal health stories (form 025/a). Data selected according to inclusion and exclusion criteria. Statistical data analysis has been carried out with SPSS 23.0 and Microsoft Office Excel 2013 software.
Results. The biggest number of patients were in 60-74 age group (p<0,001). The most prevalent type
of partial edentulism was Kennedy Class I in both jaws: the maxilla (42,7%) and the mandible (63,3%). Kennedy Class IV was the least prevalent (1% in the maxilla, 0,6% in the mandible) (p<0,001). Kennedy Class I and II were mostly restored with acrylic removable partial denture in both jaws (p <0.001). Statistically more often Kennedy Class III was restored by fixed partial dentures (p <0.001). The most common rehabilitation method for Kennedy Class IV was fixed partial denture in maxilla, removable partial denture was in mandible (p<0,001).
Conclusions. The most frequent type of partial edentulism was Kennedy Class I. Acrylic removable
partial denture was the most common rehabilitation method in both jaws.
Keywords: partial edentulism, Kennedy’s Classification, dental arch, acrylic removable partial
10
ĮVADAS
Visame pasaulyje dantų netekimas yra labiausiai paplitusi burnos ertmės sveikatos problema, kurios pagrindinė priežastis yra dantų kariesas (83%), o antroje vietoje pagal dažnumą, periodonto ligos (17%) [1,2].
Esant dantų eilių defektams, suprastėja ne tik mityba, bet ir nukenčia estetika. Dėl nepakankamai efektyvios kramtymo funkcijos, maistas pilnai nesusmulkinamas, sumažėja reikalingų maistinių medžiagų suvartojimas, padidėja rizika susirgti lėtinėms ligomis. Dantų skaičiaus trūkumas lemia somatosensorinių jutimų sumažėjimą burnos ertmėje [3, 4, 5].
Kramtymo efektyvumas svarbus ne tik burnos ertmės sveikatai, bet yra neatsiejamas su bendra organizmo sveikata. Kramtymo funkcijos sutrikimas veikia kaip lėtinis stresas, kuris aktyvuoja pogumburio - hipofizės – antinksčių (HPA) ašį, kuri padidina gliukokortikoidų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, o tai pagreitina įvairių ligų atsiradimą, tokių kaip hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių sistemos, osteoporozės [5]. Atlikti tyrimai nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonėms, netekus daugiau kaip 18 dantų, padidėja rizika susirgti kardiovaskulinės sistemos ligomis [4].
Sutrikus kramtymo efektyvumui, sutrinka atminties ir mokymosi funkcijos dėl neuronų aktyvumo sumažėjimo [6]. Kramtymo funkcijos sutrikimas sukelia hipokampo morfologinius pokyčius bei susilpnina erdvinį mąstymą [7]. Daugumai vyresnio amžiaus žmonių dantų trūkumas, kramtymo funkcijos sutrikimas gali predisponuoti senatvinės demencijos atsiradimą bei lemti žmogaus gyvenimo trukmę [5, 8].
Dantų eilių defektams klasifikuoti dažniausiai naudojama Kennedy klasifikacija [2]. Pagal Kennedy išskiriamos keturios pagrindinės klasės. Norint patikslinti dantų eilių defektų klasifikaciją, yra išskiriamos ir modifikacijos. Kiekviena klasė, išskyrus ketvirtą klasę, gali turėti modifikacijas [1, 9].
Daugelyje šalių dantų eilių defektų paplitimo rodikliai yra ypač aukšti ne tik besivystančiose šalyse, pavyzdžiui Brazilijoje, bet ir išsivysčiusiose šalyse kaip pvz.: Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje [10].
Atlikti tyrimai nustatė, kad dantų eilių defektai dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje, bei nustatomos I arba II Kennedy klasės. Viršutiniame žandikaulyje pasitaiko dažniau III bei IV Kennedy klasės [11, 12].
Įvairūs dantų eilių defektai suaugusiems žmonėms gali būti atstatyti skirtingomis fiksuotų ar išimamų protezų konstrukcijomis [12]. Netekus pavienių dantų, defektai atstatomi tiltiniais protezais, implantuojant. Esant dideliems dantų eilių defektams atstatoma išimamais daliniais protezais [12, 13].
11 Lietuvoje atliktų ir publikuotų tyrimų apie epidemiologinę būklę, nurodančių dantų eilių defektų bei reabilitacijos būdų paplitimą 5 metų laikotarpyje nepavyko rasti. Paskutinis išsamus pagyvenusių žmonių Lietuvoje ortopedinės būklės ištyrimas buvo darytas daugiau nei prieš 20 metų (prof. A.Gleiznio darbas). Atlikdama šį mokslinį baigiamąjį darbą LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje sieksiu apibendrinti ir palyginti gautus rezultatus su panašiais atliktais tiriamaisiais darbais kitose šalyse.
Darbo hipotezės, kurias sieksiu pagrįsti ar paneigti rezultatuose: • Amžius ir lytis turi įtakos dantų eilių defektų atsiradimui.
• Dantų eilių defektai dažniau nustatomi apatini ame žandikaulyje negu viršutiniame žandikaulyje. • Jauniems pacientams dažniau nustatomos III ir IV Kennedy klasės. Vyresnio amžiaus pacientams
nustatomos Kennedy I ir II klasės.
• Dantų eilių defektai LSMU DŽOK dažniausiai atstatomi išimamais plokšteliniais protezais.
Darbo tikslas: Ištirti dantų eilių defektų paplitimą ir kramtymo funkcijos reabilitacijos būdus tarp
suaugusių pacientų LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje.
Drabo uždaviniai:
1. Nustatyti, ar yra ryšys tarp lyties, amžiaus ir dantų eilių defektų paplitimo;
2. Nustatyti ir palyginti dantų eilių defektų pagal Kennedy paplitimą viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje;
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Dantų eilių defektų paplitimas pasaulyje
Burnos ertmės sveikata priklauso nuo dantų būklės. Dantys yra pagrindiniai komponentai burnos ertmėje, atliekantys kramtymo funkciją [14]. Sveika burnos ertmė ir stomatognatinė sistema yra sveiko žmogaus požymis [15]. Pagal Pasaulinės sveikatos organizaciją bedantystė - tai fizinė negalia [16].
Literatūroje nurodoma, kad viršutiniame žandikaulyje dantų netenkama dažniau nei apatiniame žandikaulyje, o šoninių dantų netenkama anksčiau nei priekinių [17]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dantų netekimas yra susijęs su amžiumi [18].
Analizuojant užsienio literatūrą gauti tyrimai parodė, kad daliniai dantų eilių defektai nustatomi dažniau moterims, tačiau Muneeb (2013m.) ir Thomas (2010m.) nustatė, kad dalinius išimamus protezus nešioja dažniau vyrai nei moterys [14].K.Sveikata ir kt. atliktas tyrimas nustatė, kad dažniau moterims (33,4%) nei vyrams (19,2%) buvo reikalingas dantų eilių defektų protezavimas [15].
Apatiniame žandikaulyje dažniau nei viršutiniame pasitaiko daliniai dantų eilių defektai. Graikijoje atliktas tyrimas nustatė, kad dažniau Kennedy klasė I (70%) nustatoma apatiniame žandikaulyje nei viršutiniame žandikaulyje (50,5%) [19].
Jauniems asmenims dažniausiai nustatoma Kennedy III ir IV klasės, o vyresnio amžiaus žmonėms būdingos Kennedy I ir II klasės [11]. Atlikti tyrimai Brazilijoje nustatė, kad pacientų, kurių amžius buvo 31 - 50 metų, dažniau turėjo Kennedy III klasę, o pacientai 51 – 80 metų turėjo dažniau Kennedy I klasę [13].
Kai kuriose Jungtinės Amerikos Valstijų regionuose, dantų eilių defektų paplitimas viršija 20% populiacijos, bei manoma, kad dalinę bedantystę, turinčių asmenų skaičius žymiai padidės per 15 metų [20]. Japonijoje atlitki tyrimai nustatė, kad ortopedinio gydymo svarba nesumažės iki 2020 m., nes asmenų, turinčių dalinę bedantystę skaičius didės. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje manoma, kad 96% suaugusiųjų 2028 m. turės dantų eilių defektus [21].
Epidemiologiniai tyrimai daugelyje šalių parodė, kad dantų eilių defektų paplitimas skirtingose šalyse bei geografiniuose rajonuose skiriasi [11]. Šiaurės Amerikoje ir Europoje bedantystės paplitimas žymiai padidėjo [18]. Serbijoje atlikti tyrimai nustatė, kad 68% vyresnio amžiaus žmonių turi dalinius dantų eilių defektus [21]. Panašūs rezultatai gauti ir Brazilijoje – 68,8% turi dantų eilių defektus bent viename žandikaulyje [13]. Žymiai mažesnis dalinės bedantystės paplitimas nustatytas kai kuriose Afrikos šalyse. Ganoje virš 50 metų amžiaus žmonių, bedančių
13 skaičius sudaro 2,8% [18]. Skirtingas dantų eilių defektų paplitimas įvairiose šalyse priklauso nuo ekonominės padėties, visuomenės išsilavinimo, požiūrio į dantų sveikatą [9].
Lietuvoje atliktų epidemiologinių tyrimų apie gyventojų burnos ertmės būklę bei protezavimo poreikį rasti keli atlikti tyrimai. K. Sveikata ir kt. nustatė, kad išimamų dantų protezų skaičius su amžiumi didėja: 45 – 54 metų amžiaus išimamus dantų protezus turėjo 11,5% tiriamųjų, o vyresni nei 75 metų amžiaus - 83,2% [15]. Kauno mieste atliktas tyrimas ištyrė, kad vidutinio (1%) ir vyresnio (1,2%) amžiaus gyventojai buvo bedančiai ir jiems buvo reikalinga dantų reabilitacija dantų protezais [24].
14
1.2.Dantų eilių defektų klasifikacija
Dantų eilių defektai grupuojami pagal įvairius klasifikavimo metodus, tačiau dažniausiai naudojama Kennedy klasifikacija. Rečiau naudojamos klasifikacijos yra pagal Avant, Eichner, Wilson, Firedman bei kt. [9, 25].
Kennedy klasifikaciją pasiūlė 1925 m. E. Kennedy, kuris suskirstė dantų eilių defektus į keturias pagrindines klases: I klasė – abipusiai neriboti galiniai dantų eilių defektai, II klasė -vien-pusis neribotas galinių dantų eilių defektas, III klasė - ribotas dantų eilių defektas, IV klasė - priekinių dantų eilių defektas [25].
Kennedy klasifikacijos privalumas, kad klasifikacija yra paprasta, lengva užrašyti bei leidžia lengvai suprasti dantų eilių defektų vietą ir išplitimą vizualiai, palengvina ir leidžia atliktų tyrimų rezultatus, Kennedy klases palyginti tarpusavyje tarp skirtingų populiacijų [13]. Pagrindinis šios klasifikacijos tikslas - tai palengvinti studentų, gydytojų odontologų, dantų technikų bendradarbiavimą bei informacijos perdavimą apie dantų eilių defektų kombinacijas [1]. Šiame tyrime dantų eilių defektų klasifikacija pagal Kennndy pasirinkta, nes ji yra populiariausia, plačiausiai naudojama epidemiologiniuose tyrimuose pasaulyje.
Dantų eilių defektų modifikacijų yra daugiau kaip 65 000, priklausomai nuo viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų lankų defektų [1]. Modifikacijas pasiūlė Applegate (1954 m.) bei pateikė aštuonias taisykles papildančias Kennedy klasifikaciją. Šios taisykles gali būti suskirstytos pagal tris pagrindinius principus: pirmasis - klasifikaciją apima tik naturalius dantis, kurie įtraukiami į galutinį protezą, šalinami dantys nėra įtraukiami, nes gali pakeisti klasifikaciją; antrasis principas - labiausiai distalinė bedantė sritis nustato klasifikacijos klasę; trečiasis principas - papildomos bedantės sritys priskiriamos modifikacijoms bei nurodomos pagal esamą jų skaičių [26].
Naujausia klasifikacijos sistema ICK (Implant-Corrected Kennedy) remiasi Kennedy klasifikacijos metodika ir taikoma, kai dantų eilių defektai atstatomi protezuojant ant implantų (S.Sulieman ir kt. 2008). ICK klasifikacija gali būti naudojama prieš ir po implanto įsriegimo. Kennedy klasifikacija naudojama nustatyti dantų eilių defektus be implantų, o tuo tarpu ICK naudojama apibūdinti dantų eilių defektų padėtį su implantais [26].
15
1.3. Dantų eilių defektų įtaka žmogaus organizmui
1.3.1 Stomatognatinės sistemos pokyčiai esant dantų eilių defektams
Stomatognatinę sistemą sudaro pagrindiniai elementai - tai viršutinis, apatinis žandikauliai, dantų lankai, dantys, minkštieji audiniai (seilių liaukos, nervai, kraujagyslės), kramtomieji raumenys ir smilkinkaulio apatinio žandikaulio są narys [27, 28].
Dantų okliuzija stabilizuoja kraniomandibulinę sistemą. Esant dantų eilių defektams, okliuzija tampa nestabili, gali atsirasti priešlaikiniai dantų kontaktai, kramtymo krūvis pasiskirsto netolygiai [22, 29, 30]. Prasidėjus šiems pokyčiams dantų lankuose, gali prasidėti smilkinkaulio apatinio žandikaulio struktūrų pakitimai: dislokuojasi sąnarinis diskas, įsitempia kramtomieji raumenys, atsiranda okliuzinių jėgų asimetrija [30].
Atlikti tyrimai nustatė, kad pacientai, turintys dalinius dantų eilių defektus bei nešiojantys išimamus protezus, skundžiasi dažniau smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais nei pilnus išimamus protezus turintys pacientai [27].
1.3.2 Kramtymo funkcijos sutrikimai esant dantų eilių defektams
Kramtymas yra ritmingai atliekamas procesas, kurio metu liežuvis, veido ir žandikaulio raumenys veikia koordinuotai, kad maistas patektų tarp dantų okliuzinių paviršių ir būtų susmulkintas, paruoštas rijimui. Kramtant aliekami apatinio žandikaulio judesiai, kuriuos kontroliuoja smegenų kamienas, o periodonto mechanoreceptoriai atlieka pragrindinį vaidmenį analizuojant kramtymo procesą [31].
Išimamų protezų nešiojimas modifikuoja apatinio žandikaulio kinematiką bei sumažina kramtomąją gebą dėl žymiai mažesnių įkandimo jėgų. Sumažėjęs kramtymo dažnis, tai kramtymo funkcijos sutrikimo ženklas. Atlikti tyrimai patvirtino, kad netektų dantų atstatymas išimamu daliniu protezu, sumažina ir kramtymo dažnį [32, 33].
Kramtant gali būti atliekama nuo 10 iki 40 kramtymo ciklų [34]. Didesnis dantų skaičius burnoje lemia geresnį kramtymo efektyvumą [8]. Esant galiniams dantų eilių defektams, maisto kąsnis formuojamas ne su krūminiais dantimis, bet su likusiais priekiniais dantimis [31].
16
1.3.3 Dantų eilių defektų įtaka bendrai organizmo būklei
Mityba atlieka svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai [32]. Dėl trūkstamų dantų skaičiaus pasikeičia mitybos įpročiai, o suprastėjusi mityba lemia lėtinių ligų atsiradimą Moksliškai įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems dantų eilių defektus, netekus daugiau nei 18 dantų, susirgti kardiovaskulinės sistemos ligomis rizika padidėja 2,5 karto [4].
Atlikti tyrimai ieškojo ryšio tarp burnos ertmės sveikatos ir mirtingumo. Manoma, kad danties praradimas gali prisidėti prie gyvenimo trukmės sutrumpėjimo. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau tiriamieji asmenys turėjo dantų, tuo mirtingumo rizika buvo mažesnė [8].
Hansson atliktas tyrimas ištyrė ryšį, tarp esamų dantų skaičiaus ir atminties funkcijos, senyvo amžiaus žmonių populiacijoje. Nustatyta, kad kramtymas padidina smegenų kraujotaką, kuri yra svarbi atminčiai. Gauti rezultatai parodė, kad natūralių dantų skaičius teigiamai susijęs su atminties funkcija, semantine atmintimi. Asmenys, nešiojantys išimamus protezus, skundžiasi sumažėjusiu kramtymo efektyvumu, sutrikusia atminties funkcija. [35].
17
1.4. Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai
Yra daugybė reabilitacijos būdų atstatyti dalinius dantų eilių defektus. Gydymo sekmė pri-klauso ne tik nuo gydymo planavimo, paciento paruošimo bet ir nuo dantų protezų klinikinės kokybės [34]. Galimi dantų eilių defektų atstatymo būdai – tai daliniai išimami protezai, fiksuoti tiltiniai protezai bei ant implantų tvirtinami protezai [23]. Plačiausiai naudojami išimami daliniai protezai turi ir trūkumų: padidina karieso, gingivito ir periodonto ligų atsiradimo riziką, jei nesilaikoma tinkama burnos higiena [36].
Išimami daliniai dantų protezai yra universalūs bei dažniausiai naudojami atstatant didelius dantų eilių defektus, atkuria tiek kietųjų, tiek minkštųjų audinių defektus. Taip pat naudojama orofacialinių struktūrų defektams atstatyti, veido estetikai palaikyti [20, 23]. Daliniai išimami dantų protezai indikuotini esant finansiniam apribojimams, gali būti taikomi kaip laikini protezai [20]. Išimamų dalinių plokštelinių protezų paplitimas tarp suaugusių asmenų visoje Europoje svyruoja nuo 13% iki 29%, o tuo tarpu Nigerijoje nuo 86% iki 92,3% [36]. 2009m. Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta, kad vienas iš penkių suaugusiųjų nešioja išimamus protezus. Iš tirtųjų asmenų skaičiaus 6% nešiojo pilnus išimamus protezus ir net 13% dalinius išimamus protezus [22].
Fiksuoti dantų protezai tvirtinami prie naturalių dantų, dantų šaknų ar dantų implantų, kurie suteikia pagrindinę atramą protezui [14]. Esant dantų eilių defektams, kai netenkama 3 ar daugiau gretimų dantų, protezavimo galimybės fiksuotais protezais pasunkėja. Tokiu atveju išimami ar fiksuoti dantų protezai ant implantų suteikia geresnius klinikinius rezultatus [20]. Atlikti tyrimai nustatė, kad fiksuotų dantų protezų paplitimas tarp vyresnio amžiaus serbų – 27,98%, arabų – 31,4%, irakiečių - 35,55% [14, 18, 21].
Dantų implantai – tai aloplastinė medžiaga, kuri implantuojama į burnos audinius, po gleivine, periosto sluoksniu, įsriegiama tiesiogiai į kaulą, užtikrina retenciją ir laikomumą fiksuotui ar išimamam protezui [14]. Dantų implantai pagal santykinį dažnį yra rečiausiai taikomas gydymo būdas dantų eilių defektams atstatyti net ir išsivysčiusiose šalyse dėl didesnių gydymo išlaidų [9]. Serbijoje atliktų tyrimų rezultatai pateikė tokius duomenis, kad dalinių dantų eilių defektų protezavimas ant implantų sudarė 11,94%, tuo tarpu Irake – 2,22% [14, 21].
Esant dideliems dantų eilių defektams protezavimas lanko atraminiais protezais ar im-plantais padeda pasiekti geresnius rezultatus [20]. Švedijoje atlikti epidemiologiniai tyrimai nustatė, kad maždaug 6,2% populiacijos turi lanko atraminius protezus. Irake vienos klinikos atliktų tyrimų duomenimis, dantų eilių defektų reabilitacija lanko atraminiai protezais sudarė 4,44% [14]. Pasak NU.Zitzmann ir kt. lanko atraminių protezų paplitimas Europoje svyruoja nuo 10% iki 16% [9].
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI 2.1.Tiriamoji aplinka
Tiriamasis darbas buvo atliktas LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje 2017 m. rugsėjo - 2017 m. gruodžio mėnesiais. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidi-mas. Leidimo Nr. BEC – OF – 81 (priedas Nr.1).
2.2.Tyrimo objektas
Tyrimo objektas buvo pacientų burnos sveikatos būklė, vertinant suaugusių žmonių klinikinius medicininius įrašus asmens sveikatos istorijoje (forma 025/a).
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, tiriamieji suskirstyti į penkias amžiaus grupes: iki 44 metų (jaunas); 45–59 metai (vidutinio amžiaus); 60–74 metai (pagyvenęs); 75–90 metų (senas); 90 metų ir daugiau (ilgaamžis).
2.3.Tyrimo imties nustatymas
Organizuojant kiekybinį tyriamąjį darbą buvo svarbu įvertinti tyriamųjų skaičių, kad gautume statistiškai patikimus rezultatus. Tyrimo imties dydis nustatytas remiantis Paniotto formulę:
1 1 Δ2 + 1/N 0,052 + 1/6000
kur: n- tiriamųjų skaičius, Δ – imties paklaidos dydis (statistiškai reikšminga, jei Δ = 0,05, 95proc.), N- visumos dydis [37]. Statistiškai patikimiems rezultatams gauti, apskaičiuotas minimalus
tiriamųjų skaičius n=374. Visumos dydis apytiksliai nustatytas N = 6000, atsižvelgta į pacientų apsilankymų skaičių per metus. Tiksliai visumos dydį nustatyti nepavyko, nes klinikos apskaitos sistema buvo pakeista ir į naują sistemą duomenys buvo vedami nuo 2016 m., todėl imtas apytikslis apsilankymų skaičius.
Įtraukimo kriterijai:
1. LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos pacientų, kurie gydėsi klinikoje 2015 m. sausio – 2017 m. sausio mėnesį, sveikatos istorijos.
2. Asmens sveikatos istorijos pacientų, vyresnių nei 21 metų.
3. Asmens sveikatos istorijos pacientų, turinčių dantų eilių defektus bent viename žandikaulyje. 4. Asmens sveikatos istorijos pacientų, kuriems taikyta dantų eilių defektų reabilitacija.
n = =
19 Atmetimo kriterijai:
1. Asmens sveikatos istorijos bedančių pacientų.
2. Asmens sveikatos istorijos pacientų, neturinčių dantų eilių defektų. 3. Asmens sveikatos istorijos pacientų, jaunesnių nei 21 metų amžiaus. 4. Trūkstant viršutinio ar apatinio žandikaulio trečiųjų krūminių dantų.
2.4.Tyrimo metodika
LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos registre asmens sveikatos istorijos (forma 025/a) buvo atrinktos atsitiktine tvarka, kas antra kortelė. Medicininiai įrašai rinkti 2015 m. sausio - 2017 m. sausio laikotarpiu.
Tyrime buvo ištirtos 457 asmens sveikatos istorijos (forma 025a), iš kurių atmestos 40, nes pacientai turėjo pilnus bedančius žandikaulius. Iš 417 įrašų gauta 834 viršutinio ir apatinio žandikau-lio duomenys. Iš viršutinio žandikaužandikau-lio 417 duomenų atmesta117, tuo tarpu iš apatinio žandikaulio 417 duomenų atmesta 68, nes žandikauliai buvo bedančiai.
Duomenys buvo vertinti ir turėjo atitikti tiriamojo darbo kriterijus. Reikalingi duomenys buvo registruojami anketoje pagal PSO rekomendacijas (Priedas Nr.2). Anketoje buvo pildoma asmens lytis, amžius, gimimo data, gydymo pradžia, dantų formulė, dantų eilių defektų klasės, modifikacijos, protezinių restauracijų rūšys.
2.5. Tyrimo statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 23,0 programų paketą. Gauti tyrimo rezultatai aprašyti pateikus kiekybinio požymio minimalias – maksimalias reikšmes bei vidurkio reikšmę su standartiniu nuokrypiu. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, jei p <0,05 (95%).
20
3. REZULTATAI
3.1. Dantų eilių defektų pagal Kennedy paplitimas tarp skirtingų lyčių, amžiaus grupių
3.1.1 Tiriamųjų asmenų demografinė charakteristika
Tyrime buvo ištirta 417 asmens sveikatos istorijų (forma 025a). Atrinkus tiriamąją medžiagą, į tyrimą buvo įtraukti 300 viršutinių žandikaulių ir 349 apatinių žandikaulių įrašai. Tyriamųjų vidu-tinis amžius ir standarvidu-tinis nuokrypis V (SN) - 62.93 (12.43) metai, vyrų viduvidu-tinis amžius 60,83 (±13,218), moterų 64,07 (±11,871). Tyrimo pacientų amžius svyravo nuo 27 iki 94 metų amžiaus.
Tyriamųjų imtį sudarė 5 amžiaus grupės. Amžiaus grupės suskirstytos pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas: iki 44 metų – 7,4%, 45 -59 metų – 30,2%, 60-74 metų – 41,5%, 75-90 metų – 20,6%, virš 90 metų – 0,2%. Lyties pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse nurodytas lentelėje Nr 1.
Lentelė Nr.1. Tyriamųjų charakteristika (pasiskirstymas pagal lytį amžiaus grupėse)
N- skaičius; %- procentinis pasiskirstymas amžiaus grupėse.
Statistiškai nebuvo reikšmingas lyties pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse, nes tyrime moterų skaičius buvo didesnis 273 moterys ir 144 vyrų. Didžiausias tyriamųjų skaičius 173 pagyvenusio 60-74 metų amžiaus grupėje.
Amžiaus grupė
Lytis Iš viso
Vyrai Moterys n % n % n % Iki 44 16 14.04 15 5.49 31 7,4 45 – 59 47 41.23 79 28.94 126 30,2 60 – 74 57 50.00 116 42.49 173 41,5 75 – 90 24 21.05 62 22.71 86 20,6 Virš 90 0 0.00 1 0.37 1 0,2 Iš viso 144 100.00 273 100.00 417 100
21
3.1.2 Kennedy klasių paplitimas tarp skirtingų lyčių
Buvo ieškomas ryšis tarp lyties ir Kennedy klasių paplitimo žandikauliuose. Viršutiniame žandikaulyje dažniausiai nustatyta Kennedy I klasė - tarp vyrų 47,6%, moterų 40,1%. Rečiausiai viršutiniame žandikaulyje Kennedy IV klasė tarp moterų - 0,5%, vyrų - 1,9%. 1 paveiksle pateiktas Kennedy klasių paplitimas tarp lyčių viršutiniame žandikaulyje.
1pav. Kennedy klasių paplitimas tarp vyrų ir moterų viršutiniame žandikaulyje.
Apatiniame žandikaulyje dažniausiai nustatyta taip pat Kennedy I klasė - tarp moterų 61,5%, vyrų 66,1%, rečiausia pasitaikanti Kennedy IV klasė tarp abiejų lyčių. 2 paveiksle pateiktas Kennedy klasių paplitimas tarp lyčių apatiniame žandikaulyje.
Statistiškai nebuvo reikšmingas Kennedy klasių paplitimas tarp lyčių, skirtinguose žandikauliuose, kadangi moterų skaičius buvo didesnis.
2pav. Kennedy klasių paplitimas tarp vyrų ir moterų apatiniame žandikaulyje.
Kennedy I; 79 (40,1%) Kennedy II; 60 (30,5%) Kennedy III; 57 (28,9%) Kennedy IV; 1 (0,5%) MOTERYS Kennedy I; 49 (47,6%) Kennedy II; 27 (26,2%) Kennedy III; 25 (24,3%) Kennedy IV; 2 (1,9%) VYRAI Kennedy I; 76 (66,1%) Kennedy II; 25 (21,7%) Kennedy III; 13 (11,3%) Kennedy IV; 1 (0,9%) VYRAI Kennedy I; 144 (61,5%) Kennedy II; 48 (20,5%) Kennedy III; 41 (17,5%) Kennedy IV; 1 (0,4%) MOTERYS
22
3.1.3 Kennedy klasių paplitimas tarp skirtingų amžiaus grupių
Gautus rezultatusanalizuojant, buvo ieškoma sąsajų tarp skirtingų amžiaus grupių ir Kennedy klasių paplitimo viršutiniame bei apatiniame žandikauliuose.
Daugiausia tiriamųjų turėjo dantų eilių defektus viršutiniame žandikaulyje 60-74 metų amžiaus grupėje (39,7%), mažiausiai virš 90 metų amžiaus grupėse (0,3%).
Gauti statistiškai reikšmingi duomenys tarp Kennedy klasių paplitimo skirtingose amžiaus grupėse. Viršutiniame žandikaulyje statistiškai reikšmingiau, dažniau buvo nustatyta Kennedy I klasė 60-74 amžiaus žmonių grupėje - 43,8%, rečiausiai Kennedy I klasė nustatyta virš 90 metų amžiaus grupėje. Statistiškai dažniau Kennedy III klasė nustatyta 60-74 metų amžiaus grupėje - 39% ir 45-59 metų amžiaus grupėje - 36,6 % (p<0,026). Tuo tarpu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp amžiaus grupių bei Kennedy II ir IV klasių nebuvo nustatyta. Lentelėje Nr. 2 nurodyta Kennedy klasių paplitimas viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose tarp skirtingų amžiaus grupių.
Lentelė Nr. 2. Kennedy klasių paplitimas viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje tarp skirtingų amžiaus grupių Dantų lankas Kennedy klasė Amžius P Iki 44 45-59 60-74 75-90 Virš 90 n % n % n % n % n % Viršutinis žandikaulis (n= 300) I 5 3,9 32 25,0 56 43,8 34 26,6 1 0,8 0,026 II 9 10,3 32 36,8 31 35,6 15 17,2 0 0 III 12 14,6 30 36,6 32 39,0 8 9,8 0 0 IV 1 33,3 1 33,3 0 0 1 33,3 0 0 Apatinis žandikaulis (=349) I 11 5 64 29 100 45,2 45 20,4 1 0,5 0,368 II 4 5,5 22 30,1 32 43,8 15 20,5 0 0 III 9 17 19 35,8 16 30,2 9 17 0 0 IV 0 0 1 50 1 50 0 0 0 0
Apatiniame žandikaulyje statistiškai reikšmingų rezultatų tarp Kennedy klasių ir skirtingų amžiaus grupių nebuvo gauta. Daugiausia dantų eilių defektų apatiniame žandikaulyje buvo 60 -74 metų amžiaus grupėje - 42,7%.
Kennedy I klasė apatiniame žandikaulyje dažniausiai nustatya 60–74 metų amžiaus grupėje - 45,2%, Kennedy II – 43,8%. Dažniau Kennedy III klasė apatiniame žandikaulyje nustatyta 45-59 metų amžiaus grupėje - 35,8 % bei 60- 74 metų amžiaus grupėje- 30,2%.
23
3.1.4 Kennedy klasių modifikacijos
Iš asmens sveikatos istorijų buvo registruojami tiriamųjų asmenų viršutinio ir apatinio žan-dikaulių Kennedy klasės bei klasių modifikacijos. Vertintas modifikacijų dažnumas tarp skirtingų klasių. Statistiškai reikšmingų skirtumų viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje nebuvo rasta. Ken-nedy klasių ir modifikacijų pasiskirstymas viršutiniame žandikaulyje pavaizduotas 3 paveiksle.
Viršutiniame žandikaulyje Kennedy I klasės modifikacijos sudarė 43,3%. Kennedy II klasė – 28,7%, Kennedy III - 27%. Kennedy II ir III klasės turėjo po 4 modifikacijas, tuo tarpu Kennedy I klasėje modifikacijų nebuvo nustatyta.
3 pav. Viršutinio žandikaulio Kennedy klasių modifikacijų pasiskirstymas vienetais.
Apatiniame žandikaulyje Kennedy I klasės modifikacijos sudarė 63,9%, Kennedy II klasė – 20,1%, Kennedy III – 15,48%. Vienintelėje Kennedy II klasėje nustatytos 3 modifikacijos. Nei vienoje Kennedy klasėje nebuvo nustatytos 4 modifikacijos. Kennedy klasių ir modifikacijų pasis-kirstymas apatiniame žandikaulyje pavaizduotas 4 paveiksle.
95 15 22 25 40 34 8 26 21 2 0 4 1 3 1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Kennedy I Kennedy II Kennedy III
Atve
jų skaič
iai
(vnt.)
Kennedy klasių modifikacijos
24 4 pav. Apatinio žandikaulio Kennedy klasių modifikacijų pasiskirstymas vienetais.
3.2. Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai
3.2.1 Dantų eilių defektų reabilitacijos būdų paplitimas
Ieškant sąsajų tarp vyrų ir moterų dantų eilių defektų reabilitacijos būdų nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų, kadangi moterų skaičius tyrime buvo didesnis.
Dažniausias reabilitacijos būdas viršutiniame žandikaulyje, atstatant dantų eilių defektus, vyrams - 36,5 %, moterims - 63,5 % buvo išimami plokšteliniai protezai. Tik keli atvejai nustatyti, kai dantų eilių defektai buvo atstatyti kombinuotomis restauracijomis: fiksuotais ir išimamais daliniais plokšteliniais protezais.
Vertinant apatinio žandikaulio dantų eilių defektų atstatymo būdus, gauti rezultatai parodė, kad pagrindinis reabilitacijos būdas buvo išimami daliniai plokšteliniai protezai, vyrams taikyti - 34,9%, moterims - 65,1%. Fiksuoti dantų protezai dažniau pasirinkti atstatant dantų eilių defektus, nei lanko atraminiai protezai abejoms lytims. Retai taikytos kombinuotos restauracijos, nustatytas tik vienas atvejis. Lentelėje Nr. 3 pavaizduota dantų eilių defektų reabilitacijos būdų dažnis tarp vyrų ir moterų viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose.
133 9 18 78 45 29 12 15 7 0 0 1 0 0 0 0 20 40 60 80 100 120 140
Kennedy I Kennedy II Kennedy III
Atve
jų skaič
iai
(vnt.)
Kennedy klasių modifikacijos
25 Lentelė Nr. 3. Dantų eilių defektų reabilitacijos būdų paplitimas tarp lyčių
Dantų lankas Restauracija
Lytis Viso p Vyrai Moterys n % n % n Viršutinis žandikaulis (n= 300) Plokštelinis protezas 80 36,5 139 63,5 219 0,215 LAP 4 19 17 81 21 Fiksuoti protezai 19 33,3 38 66,7 57 Kombinuotas reabilitacijos būdas 0 0 3 100 3 Apatinis žandikaulis (n=349) Plokštelinis protezas 103 34,9 192 65,1 295 0,137 LAP 3 15,8 16 84,2 19 Fiksuoti protezai 8 23,5 26 76,5 34 Kombinuotas reabilitacijos būdas 1 100 0 0 1
Procentinės reikšmės tarp lyčių, P– reikšmingumo lygmuo, n – skaičius, LAP- lanko atraminis protezas.
3.2.2 Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai pagal Kennedy klases
Buvo tiriama kokiomis restauracijomis atstatomos Kennedy klasės. Pastebėtas ryšys tarp Kennedy klasių ir dantų eilių defektų reabilitacijos būdų, bei gauti statistiškai reikšmingi duomenys. Lentelėse Nr. 4 ir Nr. 5 matome Kennedy klasių reabilitacijos būdų pasiskirstymą viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose.
26 Lentelė Nr.4. Kennedy klasių reabilitacijos būdai viršutiniame žandikaulyje
Kennedy klasės Restauracija Iš viso P DIPP Fiksuoti protezai Kombinuotas reabilitacijos būdas Plokštelinis protezas LAP n % n % n % n % N I 116 90,6 8 6,3 3 2,3 1 0,8 128 <0,001 II 77 88,5 7 8 1 1,2 2 2,3 87 III 26 31,7 6 7,3 50 61 0 0 82 IV 0 0 0 0 3 100 0 0 3 Iš viso 219 73,0 21 7 57 19 3 1 300
Procentinės reikšmės tarp lyčių, P– reikšmingumo lygmuo n – skaičius, DIPP – dalinis išimamas plokštelinis protezas, LAP- lanko atraminis protezas.
Vertinant Kennedy klases pastebėta, jog Kennedy I klasės defektai statistiškai dažniau atstatyti išimamomis plokštelinėmis restauracijomis viršutiniame žandikaulyje – 116, apatiniame žandikaulyje - 210 užfiksuoti atvejai (p<0,001).
Statistiškai dažniau viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje Kennedy I klasė protezuota lanko atraminiais protezais, nei fiksuotais dantų protezais. (p<0,001).
Ryšio tarp Kennedy II klasės ir restauracijos būdų nebuvo nustatyta abejuose žandikauliuose. Dažniausiai atstatoma išimamomis dalinėmis plokštelėmis.
Kennedy III klasė statistiškai dažniau atstatyta fiksuotomis dantų protezų restauracijomis - 61% viršutiniame žandikaulyje, apatiniame žandikaulyje - 51,9%, rečiau išimamomis dalinėmis plokštelėmis bei lanko atraminiais protezais. Kombinuotų restauracijų nebuvo nustatyta (p<0,001).
Gauti statistiškai reikšmingi duomenys. Kennedy IV klasės defektų protezavimui taikyti fiksuoti protezai viršutiniame žandikaulyje, kitų restauracijų būdų nebuvo užfiksuota (p<0,001). Apatiniame žandikaulyje Kennedy IV klasės defektai atstatyti išimamais plokšteliniais protezais.
27 Lentelė Nr.5. Kennedy klasių reabilitacijos būdai apatiniame žandikaulyje
Kennedy klasės Restauracija Iš viso P DIPP Fiksuoti protezai Kombinuotas reabilitacijos būdas Plokštelinis protezzas LAP n % n % n % n % n I 210 95,5 7 3,2 2 0,9 1 0,5 220 <0,001 II 66 90,4 3 4,1 4 5,5 0 0 73 III 17 31,5 9 16,7 28 51,9 0 0 54 IV 2 100 0 0 0 0 0 0 2 Iš viso 295 84,5 19 5,4 34 9,7 1 0,3 349
Procentinės reikšmės tarp lyčių, P– reikšmingumo lygmuo n – skaičius, DIPP – dalinis išimamas plokštelinis protezas, LAP- lanko atraminis protezas.
3.2.3 Dantų eilių defektų reabilitacijos būdai pagal Kennedy klases skirtingose
amžiaus grupėse
Vertinant restauracijų būdus tarp skirtingų amžiaus grupių, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0,001). 5 paveiksle pavaizduota reabilitacijos metodų dažnis tarp skirtingų amžiaus grupių.
Statistiškai fiksuoti dantų protezai iki 44 metų amžiaus grupėje taikyti dažniau, negu išimami plokšteliniai protezai. Tuo tarpu 45- 59 metų amžiaus grupėje dažniau taikyti išimamai daliniai plokšteliniai protezai nei fiksuoti dantų protezai. Dažniausi reabilitacijos būdai 60 - 74 metų bei 75 – 90 metų amžiaus grupėse - išimami plokšteliniai protezai.
Virš 90 metų amžiaus grupėje statistiškai reikšmingų duomenų nebuvo gauta. Tai rečiausia amžiaus grupė šiame tyrime. Vertinant rezultatus nustatyta, kad virš 90 metų, dantų eilių defektus viršutiniame žandikaulyje turėjo tik vienas pacientas, kuriam defektas atstatytas plokšteliniu protezu. Kombinuotos reabilitacijos (tiltinis + plokštelinis protezas) taikytos rečiausiai visose amžiaus grupėse.
28 5 pav. Kennedy klasių reabilitacijos būdai viršutiniame žandikaulyje skirtingose amžiaus grupėse (p< 0,001).
Apatiniame žandikaulyje, vertinant reabilitacijos būdų pasiskirstymą tarp skirtingų amžiaus grupių, statistiškai reikšmingų duomenų nebuvo gauta. Daugiausia tiriamųjų buvo 60 - 74 metų amžiaus grupėje. Rečiausiai dantų eilių defektai nustatyti virš 90 metų amžiaus grupėje.
Dažniausiai apatiniame žandikaulyje buvo atstatoma išimamais plokšteliniai protezais visose amžiaus grupėse. Fiksuoti tiltiniai dantų protezai dažniau pasirinkti nei lanko atraminiai protezai iki 44 ir 45 – 59 metų amžiaus grupėse. Rečiausiai taikomos kombinuotos restauracijos.
Iki 44 45 -59 60 - 74 75 - 90 Plokštelė 11 62 94 51 LAP 1 9 9 2 Fiksuoti protezai 12 22 15 5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 A tv ęj ų sk aičia i ( vn t.)
Reabilitacijos būdai skirtingose amžiaus grupėse
29
REZULTATŲ APTARIMAS
Epidemiologinio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti dantų eilių defektų pagal Kennedy klasifikaciją paplitimą bei reabilitacijos būdus pacientams, kurie gydėsi LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje nuo 2015 iki 2017 metų.
Gauti mano tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dauguma pacientų, kurie gydėsi ir lankėsi klinikoje, buvo moterys (65,5%), daugiausia 60-74 metų - 42,49%, vyrų lankėsi šiek tiek mažiau klinikoje (34,5%), iš kurių daugiausiai taip pat buvo 60-74 metų - 50%. Rečiausiai klinikoje lankėsi pacientai virš 90 metų abiejų lyčių. Panašūs rezultatai gauti ir užsienio autorių atliktuose tyrimuose. Kazakstane [9], Brazilijoje [13, 38], Irake [14] nustatė, kad daugiau moterų nei vyrų kreipėsi į gydymo įstaigą dėl dantų eilių defektų. Tuo tarpu Graikijoje [19], Pakistane [39], tyrimo rezultatai priešingi pastariesiems. Kai kurie autoriai teigia, kad moterys dažniau lankosi pas odontologą, nes labiau yra susirūpinusios dėl savo išvaizdos ir estetikos nei vyrai. [9, 38].
Mano tyrime nustatyta, kad apatiniame žandikaulyje (53,8%) dažniau nustatomi dantų eilių defektai nei viršutiniame žandikaulyje (46,2%). Daugelyje šalių: Saudo Arabijoje [18], Graikijoje [19], Pakistane [35], Brazilijoje [38] atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad dantų eilių defektai dažniau nustatomi apatiniame žandikaulyje nei viršutiniame, tačiau kai kurių šalių mokslininkai, pateikė priešingus tyrimo rezultatus, pavyzdžiui Kazakstane [9] dalinė bedantystė dažnesnė viršutiniame žandikaulyje (51,1%).
Šiame tyrime nustatyta, kad dažniausiai viršutiniame žandikaulyje pasitaikanti Kennedy I klasė 128 (42,7%), o rečiausiai Kennedy IV klasė 3 (1%). Charyeva ir kt. [9], De Souza ir kt. [13], Pellizer ir kt. [38] nustatė, kad dažniausiai viršutiniame žandikaulyje nustatoma Kennedy III klasė. Mokslininkas Niarchou ir kt. pateikė priešingus nei pastarųjų tyrėjų rezultatus ir nustatė, kad viršutiniame žandikaulyje dažniau pasitaiko Kennedy I klasė (50,5%), rečiau Kennedy III klasė (14,5%) [19]. Kennedy IV klasė rečiausiai nustatoma daugelyje šalių [9, 13, 19, 38].
Įvertinus tyrimo rezultatus, apatiniame žandikaulyje dažniausiai nustatyta Kennedy I klasė 221 (63,3%), rečiausiai Kennedy IV klasė 2 (0,6%). Duomenys panašūs su kitų autorių rezultatais. De Souza ir kt. [13], Niarchou ir kt. [19], Pellizzer ir kt. [38] taip pat nustatė, kad Kennedy I klasė dažna apatiniame žandikaulyje. Tuo tarpu Charyeva ir kt. nurodė, kad Kennedy III klasė (41,1%) dažniausiai diagnozuojama apatiniame žandikaulyje [9].
Išanalizavus mano tyrimo rezultatus daugiausiai modifikacijų neturėjo Kennedy I klasė viršutiniame žandikaulyje – 31,7%, apatiniame žandikaulyje – 38,1%. Kennedy II klasė su 1 modifikacija nustatyta dažniau viršutiniame žandikaulyje -13,3%, o Kennedy I klasė su 1 modifikacija dažniau apatiniame žandikaulyje - 22,4%. Visos Kennedy klasės dažniausiai turėjo po 1 modifikaciją, rečiausiai 4 modifikacijas. Išnagrinėjus panašių atliktų tyrimų rezultatus užsienyje
30 pastebėta, kad daugelis autorių nustatė, kad dažniausiai Kennedy I klasė neturėjo modifikacijų abiejuose dantų lankuose [13, 19]. Tuo tarpu kiti tyrimai parodė, kad daugiausia modifikacijų neturėjo Kennedy III klasė [25]. Brazilijoje, Saudo Arabijoje dažniausiai nustatoma Kennedy II klasė su 1 modifikacija abiejuose žandikauliuose [13, 25]. Irake atlikti tyrimai pateikė priešingus pastariesiems tyrimams rezultatus ir nustatė, kad Kennedy III klasė su 1 modifikacija pasitaiko dažniau (viršutiniame žandikaulyje 16,5% ir apatiniame žandikaulyje 21,4%) [14].
Daugelis užsienio šalių mokslininkų ieško sąsajų tarp lyties ir dantų eilių defektų paplitimo. Kai kurie autoriai nustatė, kad reikšmingų skirtumų tarp lyties ir dantų eilių defektų nebuvo rasta [40]. Šiame tyrime taip pat nerasta ryšio tarp dantų eilių defektų ir lyties.
Didžąją mano tyrimo imtį sudarė vyresnio amžiaus vyrai ir moterys, todėl pastebėta, kad dažniausiai dantų eilių defektai buvo atstatomi išimamais daliniais plokšteliniais protezais (79,2%), fiksuotais dantų protezai (14%), lanko atraminiais protezais (6,2%). Irake dažniausias dantų eilių defektų reabilitacijos būdas taip pat nustatytas išimamas dalinis plokštelinis protezas, rečiau fiksuotas bei lanko atraminis protezas [14]. Kazakstane atliktas tyrimas nustatė, kad lanko atraminiai protezai sudaro 54,6% visų pagaminamų dantų eilių defektų protezų konstrukcijų, tai žymiai daugiau nei Europoje [9]. Lietuvoje K. Sveikatos ir kt. atliktas tyrimas ištyrė Vilniaus miesto gyventojų vyresnių nei 45 metų burnos ertmės protezavimo poreikį ir nustatė, kad 34,5% asmenų buvo suprotezuoti išimamamais dantų protezais, 28,4% fiksuotais dantų protezais, 10,6% fiksuotais ir išimamais dantų protezais [15].
Šiame tyrime, vertinant Kennedy klasių reabilitacijos būdus pastebėta, kad Kennedy I (50,2%) ir II klasės (22%) dažniausiai protezuotos išimamais daliniais plokšteliniais protezais viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Vertinant Kennedy III klasės reabilitacijos būdus dažniausiai taikyti fiksuoti dantų protezai (12%) abejuose žandikauliuose. Rečiausiai dantų eilių defektai atstatyti kombinuotais restauracijų būdais. Kazakstane [9], Graikijoje [19] atliktų tyrimų metu nustatė, kad Kennedy I klasė dažniausiai atstatoma lanko atraminiu protezu. Saudo Arabijos mokslininkų atliktas tyrimas pateikė panašius rezultatus: Kennedy I (22,3%) ir II (28,6%) klasės buvo dažniau atstatytos lanko atraminiais protezais, tuo tarpu Kennedy III klasė fiksuotais dantų protezais (76,1%) [18].
Nustatyta, kad reabilitacijos būdų parinkimas, atstatant dantų eilių defektus pagal Kennedy klases, taip pat priklauso nuo žandikaulio. Mano tyrime Kennedy IV klasė buvo atstatoma viršutiniame žandikaulyje fiksuotais dantų protezais, nustatyti 3 atvejai, o apatiniame žandikaulyje – išimamais daliniais plokšteliniais protezais, nustatyti 2 atvejai. Charyeva ir kt. tyrime nustatė, kad viršutiniame žandikaulyje Kennedy IV klasė dažniau protezuota išimamais daliniais plokšteliniais protezais (75%) ir dantų implantais (25%), apatiniame žandikaulyje – išimamais daliniais plokšteliniais protezais [9].
31 Kadangi tiriamojo darbo duomenys rinkti iš vienos klinikos, todėl ir gauti rezultatai neatspindi dantų eilių defektų paplitimo visos šalies mastu. Apie dantų eilių defektų paplitimą bei defektų reabilitacijos būdus Lietuvos miestuose duomenų rasta mažai. K. Sveikatos ir kt. (2012 m.) tyrime vertino bedančių protezavimo būdų paplitimą tarp vyresnių nei 45 metų Vilniaus miesto gyventojų. J. Zubienės ir kt. (2009m.) atliktame tiriamajame darbe paminėta apie protezavimo poreikį skirtingose amžiaus grupėse Kauno mieste.
32
PADĖKA
Nuoširdžią padėką skiriu mokslinio darbo vadovei dr. Vilmai Belickienei už pagalbą, palaikymą bei patarimus. Inžinierei – programuotojai Irenai Nedzelskienei.
INTERESŲ KONFLIKTAS
33
IŠVADOS
1. Lytis neturi įtakos dantų eilių defektų paplitimui. Nustatyta, kad yra ryšys tarp skirtingų amžiaus grupių ir dantų eilių defektų paplitimo. Jauniems pacientams dažniau nustatoma Kennedy III klasė, vyresnio amžiaus pacientams nustatomos Kennedy I ir II klasės viršutiniame žandikaulyje, o apatiniame žandikaulyje tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus pacientams - Kennedy I ir II klasės. Didėjant amžiui iki 74 metų, dantų eilių defektų skaičius didėja. Tiriamiesiems, priklausantiems pagyvenusio 60-74 metų amžiaus grupei, dažniausiai nustatyta Kennedy I klasės defektai abejuose žandikauliuose.
2. Pagal Kennedy klasifikaciją abejuose žandikauliuose dažniausiai nustatyta Kennedy I klasė, rečiausiai pasitaikanti - Kennedy IV klasė. Dantų eilių defektai dažniau nustatomi apatiniame nei viršutiniame žandikaulyje.
3. Daugiau nei puse tiriamųjų sudarė vyresnio amžiaus pacientai, kuriems dantų eilių defektai atstatyti išimamais daliniais plokšteliniais prtoezais. Kennedy I ir II klasės dažniausiai protezuotos išimamais daliniais plokšteliniais protezais. Fiksuoti dantų protezai daugiausiai taikyti Kennedy III klasės defektų atstatymui.
34
LITERATŪRA
1. Fayad MI, Baig MN, Alrawaili AM. Prevalence and pattern of partial edentulism among dental patients attending College of Dentistry, Aljouf University, Saudi Arabia. Journal of International Society of Preventive & Community Dentistry. 2016;6(3):187-191.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC5285593/
2. Muneeb A. Causes and pattern of partial edentulism/ exodontia and its association with age and gender: semi rural population, Baqai Dental college, Karachi, Pakistan. Idjsr. 2013;1(3):13–18. 3. Khodaeian N, Rismanchian M, Behzadi A, Jowkar F. Validity and reliability of a Persian version of
the quality of masticatory function questionnaire for edentulous patients. Dental Research Journal. 2016;13(2):160-167.
4. De Angelis F, Basili S, Giovanni F, Dan Trifan P, Di Carlo S, Manzon L. Influence of the oral status on cardiovascular diseases in an older Italian population. International Journal of Immunopathology and Pharmacology. 2018; 31; 1–7.
URL: http://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/0394632017751786
5. Azuma K, Zhou Q, Niwa M, Kubo K. Association between Mastication, the Hippocampus, and the HPA Axis: A Comprehensive Review. International Journal of Molecular Sciences. 2017;18(8):1687. URL: http://www.mdpi.com/1422-0067/18/8/1687/htm
6. Y. Fukushima-Nakayama, Takehito Ono, M. Hayashi, M. Inoue, , H. Wake, Takashi Ono, T. Nakashima. Reduced Mastication Impairs Memory Function. Journal of Dental Research. 2017; 96(9): 1058 – 1066.
URL: http://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/0022034517708771
7. Ono Y, Yamamoto T, Kubo KY, Onozuka M. Occlusion and brain function: mastication as a preven-tion of cognitive dysfuncpreven-tion. J Oral Rehabil. 2010; 37(8):624–640.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2842.2010.02079.x
8. Friedman PK. Tooth loss as a predictor of shortened longevity: exploring the hypothesis. Periodontology 2000. 2016; 72: 142-152.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/prd.12128
9. Charyeva O, Altynbekov KD and Nysanova BZ. Kennedy Classification and Treatment Options: A Study of Partially Edentulous Patients Being Treated in a Specialized Prosthetic Clinic. Journal of Prosthodontics. 2012; 21: 177–180.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1532-849X.2011.00809.x
10. Marques FP, Tôrres LHN, Bidinotto AB, Hilgert JB, Hugo FN, De Marchi RJ. Incidence and predictors of edentulism among south Brazilian older adults. Community Dent Oral Epidemiol. 2017; 45: 160–167.
35 URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/cdoe.12274
11. Jeyapalan V, Krishnan CS. Partial Edentulism and its Correlation to Age, Gender, Socio-economic Status and Incidence of Various Kennedy’s Classes– A Literature Review. Journal of Clinical and Diagnostic Research : JCDR. 2015;9(6):14-17.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4525628/
12. Munot VK, Nayakar RP, Patil R. Prosthetic Rehabilitation of Mandibular Defects with Fixed-removable Partial Denture Prosthesis Using Precision Attachment: A Twin Case Report. Contemporary Clinical Dentistry. 2017;8(3):473-478.
13. De Souza, FN, de Siqueira Gomes C, Rodrigues ARC, Tiossi R, de Gouvêa CVD. and de Almeida CC. Partially Edentulous Arches: A 5-Year Survey of Patients Treated at the Fluminense Federal University Removable Prosthodontics Clinics in Brazil. Journal of Prosthodontics. 2015; 24: 447– 451
14. Hama MA. Rehabilitation prosthesis provided to the partially edentulous patients visiting piramerd denatl care. International Journal of Information Research and Review. July, 2016; 03(07): 2633-2635.
15. Sveikata K, Balciuniene I, Tutkuviene J. Needs for prosthetic treatment in Vilnius population at the age over 45 years old. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal. 2012; 14: 81-4,. 16. Petersen PE, Bourgeois D, Ogawa H, Estupinan-Day S, Ndiaye C. The global burden of oral diseases
and risks to oral health. Bull World Health Org Suppl. 2005;83(9):661–9. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2626328/
17. Axelsson S. Summary and Conclusions of the SBU Report: Prosthetic Rehabilitation of Partially Dentate or Edentulous Patients: a Systematic review. Summary and Conclusions of the SBU Report. 2010; 204: 4-5.
18. Fouda SM, Al-Harbi FA, Khan SQ, Virtanen JI, Raustia A. Missing Teeth and Prosthetic Treatment in Patients Treated at College of Dentistry, University of Dammam. International Journal of Dentistry. 2017;2017:7593540.
URL: https://www.hindawi.com/journals/ijd/2017/7593540/
19. Niarchou AP, Ntala PC, Karamanoli EP, Polyzois GL, Frangou MJ. Partial edentulism and removable partial denture design in a dental school population: a survey in Greece. Gerodontology. 2011; 28: 177–183.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1741-2358.2010.00382.x
20. Campbell SD, Cooper L, Craddock H, Hyde P, Seymour DW. Removable partial dentures: The clinical need for innovation. Journal of Prosthetic Dentistry. 2017; 118(3): 273 - 280.
36 21. Tanasić IV, Tihacek-Sojić LĐ, Milić-Lemić AM. Prevalence and Clinical Effects of Certain Therapy Concepts among Partially Edentulous Serbian Elderly. Journal of Prosthodontics. 2015; 24: 610–614. URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/jopr.12261
22. Cooper LF. The Current and Future Treatment of Edentulism. Journal of Prosthodontics. 2009; 18: 116–122.
23. Bharathi, M & Reddy Mahesh Babu, Kethi & Reddy, Giridhar & Gupta, Naveen & Misuriya, Abhinav & Vinod, V. Partial Edentulism based on Kennedy's Classifcation: An Epidemiological Study.. The journal of contemporary dental practice. 2014; 15: 229-31.
24. Zubiene J, Milciuviene S, Klumbiene J. Evaluation of dental care and the prevalence of tooth decay among middle-aged and elderly population of Kaunas city. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal. 2009;11:42-47,.
25. Yasser AA, Abdurrahman SA, Fawaz MA. Pattern of Partial Edentulism in Correlation to Age and Gender among a Selected Saudi Population. International Journal of Dental Sciences and Research. 2017; 5(1): 1-4.
26. Sulieman SAJ, Andres C. ICK Classification System for Partially Edentulous Arches. Journal of Prosthodontics. 2008; 17(6): 502-507.
27. Bordin TB, Conci RA, Pezzini MMG, Pezzini RP, Mendonça M. Prevalence of signs and symptoms of temporomandibular disorders (TMD) in patients wearing bimaxillary complete dentures, removable partial dentures and in students with natural dentition. Acta Odontol. Latinoam. 2013;26(3):173-80.
28. Chatzopoulos GS, Sanchez M, Cisneros A, Wolff LF. Prevalence of temporomandibular symptoms and parafunctional habits in a university dental clinic and association with gender, age, and missing teeth. The Journal of Craniomandibular & Sleep Practice. 2017; 16:1-9.
29. De Sousa ST, de Mello VV, Magalhães BG, de Assis Morais MP, Vasconcelos MM, de França Caldas Junior A, Gomes SG. The role of occlusal factors on the occurrence of temporomandibular disorders. The Journal of Craniomandibular & Sleep Practice. 2015; 33(3); 211-216.
30. Wang C, Yin X. Occlusal risk factors associated with temporomandibular disorders in young adults with normal occlusions. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol. 2012; 114:419–23.
31. Gonçalves T M. SV, Vilanova, LSR, Gonçalves LM, Rodrigues Garcia RCM. Effect of complete and partial removable dentures on chewing movements. J Oral Rehabil, 2014; 41: 177–183.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/joor.12125
32. Kiran A. Singh David S. Brennan. Chewing disability in older adults attributable to tooth loss and other oral conditions. Gerodontology. 2012; 29(2):106-110.
33. Bessadet M, Nicolas E, Sochat M, Hennequin M, Veyrune J-L. Impact of removable partial denture prosthesis on chewing efficiency. Journal of Applied Oral Science. 2013;21(5):392-396.
37 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC3881838/
34. Goiato CM. Analysis of Masticatory Cycle Efficiency in Complete Denture Wearers. Journal of Prosthodontics. 2010;19(1):10–13.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1532-849X.2009.00520.x
35. Hansson P, Sunnegardh-Gronberg K, Bergdahl J, Bergdahl M, Nyberg L, Nilsson LG. Relationship between natural teeth and memory in a healthy elderly population. Eur J Oral Sci 2013; 121: 333– 340.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/eos.12060
36. Arianta AC, Joshua OT, Obontu TJ, Oyekunle DO. Comparison of patient satisfaction with acrylic and flexible partial dentures. 2017;24(3):143-149.
URL:http://www.npmj.org/article.asp?issn=11171936;year=2017;volume=24;issue=3;spage=143;e page=149;aulast=Akinyamoju
37. Valackienė A. Sociologinis tyrimas. Kaunas: Technologija, 2004. p.113.
38. Pellizzer E P, Almeida, DA., Falcón-Antenucci RM, Sánchez DM, Zuim PRJ and Verri FR. Prevalence of removable partial dentures users treated at the Aracatuba Dental School – UNESP. Gerodontology. 2012; 29: 140–144.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1741-2358.2012.00653.x
39. Naveed H, Malik SA, Hassan A, Khan W, Az.ad AA, Patterns of partial edentulism among armed forces personnel reporting at armed forces institute of dentistry Pakistan - Pakistan Oral & Dental Journal. 2011;31: 217- 21.
40. Walid M. Sadiq, Ayodeji T. Idowu. Removable Partial Denture Design: A Study of a Selected Population in Saudi Arabia. The Journal of Contemporary dental practice. 2002;.3(4): 40-53.
38
4. PRIEDAI
39 Priedas nr. 2
World Health Organization
Oral Health Assessment Form for Adults,2013
Denture (s) Status
0 = no denture Upper Lower 1 = partial denture
2 = complete denture 3 = fixed denture 4= bugel denture 5= combinated 6= not recorded
Visit data Year Month Day
Sex 1=M, 2=F Date of birth Age in years
Other data
Dentition status Permanent teeth
Status 0 = Sound 1 = Caries 2 = Filled w/caries 3 = Filled, no caries 4 = Missing due to caries
5 = Missing for any another reason
6 = Fissure seaant 7 = Fixed dental
prosthesis/crown abu ment, veneer, implant 8 = Unerupted 9 = Not recorded 18 17 16 15 14 13 12 11 21 22 23 24 25 26 27 28 Crown Root Crown Root 48 47 46 45 44 43 42 41 31 32 33 34 35 36 37 38 Modification Kennedy classification Modification Kennedy classification
