Augustė Zorskaitė V kursas, 10 grupė
RETINUOTŲ TREČIŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ ĮTAKA
ANTRŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ ŠAKNŲ
REZORBCIJAI
Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovas Doc.Dr. Dalia Smailienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
RETINUOTŲ TREČIŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ ĮTAKA ANTRŲJŲ KRŪMINIŲ DANTŲ ŠAKNŲ REZORBCIJAI
Baigiamasis magistrinis darbas Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2017
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir
išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... SUMMARY ... 1. ĮVADAS ... 9 2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 2.1. TKD retencija ... 112.2. Retinuotų TKD sukeliamos komplikacijos ... 11
2.3. Dantų šaknų rezorbcija, sukelta greta esančio retinuoto krūminio danties ... 13
2.4. Antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos diagnostika... 14
3. MEDŽIAGA IR METODAI ... 15 4. REZULTATAI ... 19 5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26 6. IŠVADOS ... 28 LITERATŪRA ... 30 PRIEDAI ... 33
Retinuotų trečiųjų krūminių dantų įtaka antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijai
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Tyrimo tikslas buvo kūginio pluošto kompiuterinio tomografo pagalba įvertinti antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, kurią sukelia retinuoti tretieji krūminiai dantys. Kūginio pluošto kompiuterinio tomografo tyrimas išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos diagnozavimui Lietuvoje dar nebuvo taikytas, o Europoje pirmasis analogiškas tyrimas buvo atliktas 2014 metais.
Medžiaga ir metodai: Tyrimui buvo atrinkti 103 pacientai su 216 retinuotais trečiaisiais krūminiais dantimis (36 vyrai ir 67 moterys, amžiaus vidurkis – 25.96 (7.15)). Tyrimas atliktas, naudojant didelės raiškos ir vidutinio tūrio kūginio pluošto kompiuterinį tomografą. Rentgenogramose vertintas retinuotų dantų pasvirimas, retencijos gylis. Nustatyta, ar 2-ojo krūminio danties šaknys yra pažeistos rezorbcijos bei nustatyta rezorbcijos vieta bei gylis danties šaknies pusėje. Išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją reikia diferencijuoti nuo kariesologinių pažeidimų, kai tarp retinuoto TKD ir antrojo krūminio danties šaknies nėra kontakto, bet yra pažeidimas (5 paveikslas). Resultatai: išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija diagnozuota 18.52% (40/216) visų tirtų atvejų. Nustatyta, jog 18 (45%) antrųjų krūminių dantų išorinė šaknų rezorbcija lokalizavosi priekaklelinėje antrojo krūminio danties srityje, 21 (52.5%) - ties šaknies viduriu ir 1 (2.5%) -ties šaknies viršūne. Vidutinė išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos gylio reikšmė – 0.93 (0.43)mm (nuo 0.4 mm iki 2 mm). Atsižvelgiant į rezorbcijos gylį, 20% atvejų buvo tik cemento rezorbcija, 45% - pažeista iki pusės dentino sluoksnio, 25% - pažeista daugiau negu pusė dentino sluoksnio, ir 10% pažeidimas pasiekęs pulpą.
Išvados: dažniausiai išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją sukelia meziodistalinės ir horizontalios padėties retinuoti TKD. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp 2-ojo krūminio danties išorinės šaknų rezorbcijos ir paciento lyties, retinuoto trečiojo krūminio danties padėties, santykio su apatinio žandikaulio šaka. Nenustatyta ryšio tarp 2-ojo krūminio danties išorinės šaknų rezorbcijos ir paciento amžiaus, retencijos gylio, retinuoto danties pasvirimo kampo.
Impacted third molars influence on root resorption of second molars
SUMMARY
Aim and actuality: to evaluate root resorption of second molars caused by impacted third molars using cone beam computed tomography. In Lithuania, cone beam computed tomography method has not been applied before to diagnose external root resorption of second molars and in Europe the first analysis was made in 2014.
Data and methods: 103 patients with 216 impacted third molars were collected (36 men and 87 women, the age avarage - 25.96 (7.15)). External root resorption of second molars was analysed using cone beam computed tomography. Depth of retention, and inclination angle of impacted third molar were analyzed using X-ray. It is found whether roots of second molars are damaged by resorbtion as well as the depth and place of resorbtion in the side of tooth root is explored. It is also found that external root resorbtion of second molars needs to be differentiated from carries effected damages when there is injuring but no contact between impacted third molar and root of second molar (picture 5).
Results: external root resorption of second molars was diagnosed in 18.52% (40/216) of all the cases using cone beam computed tomography. It is found that in 18 (45%) cases external root resorbtion of second molars was localised in cervical area of second molar, in 21(52.5%) of cases – at the middle of the root and in 1 case (2.5%) at the top of a root. The average depth value of root resorbtion of external second molars is 0.93 (0.43) mm (from 0.4 to 2 mm). Taking into account the depth of resorbtion it is found that in 20% of all the cases there were cement resorbtion, in 45% of cases dentin layer was damaged until half, in 25% of cases more thank half of dentin layer was damaged, and 10% form cases were damage reached the pulp.
Conclusion: external root resorption of second molars is most frequently caused by mesioangular and horizontal position of impacted third molars. This complication occurs rather often and might be diagnosed by cone beam computed tomography. Statistically dependable level is found between external root resorption and gender, position of impacted third molar, jawbone, and relation with mandibular ramus. However, statistically dependable level is not found between external root resorption and age, depth of retention, and inclination angle of impacted third molar.
9 1. ĮVADAS
Tretieji krūminiai dantys (toliau – TKD) yra dažniausiai pasitaikantys retinuoti dantys. Jų retencijos paplitimas siekia 8-38 % [1] ir priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip kad: lytis, amžius, rasė bei tautybė. Atlikti tyrimai įrodo, jog TKD gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip: ėduonis, patinimas, perikoronitas, viršūninis periodontitas bei išorinė šaknų rezorbcija. Moksliniuose straipsniuose pateikiama informacija, jog viena iš dažniausių retinuotų TKD sukeliamų komplikacijų yra gretimų dantų išorinė šaknų rezorbcija, kurios paplitimas varijuoja nuo 0.3 iki 24.2% [2]. Tretieji krūminiai dantys dygsta arti antrųjų krūminių dantų šaknų, kontaktuoja su jomis, taip sudarydami spaudimo jėgą, kuri veikia danties šaknies cementą. Dantų šaknų rezorbciją sunku diagnozuoti laiku, nes patologinis procesas dažniausiai būna besimptomis. Tiksliai diagnozuoti dantų šaknų rezorbciją padeda radiologiniai tyrimai. Senesniuose moksliniuose straipsniuose šaknų rezorbcijos diagnostika buvo atliekama panoraminės ir periapikalinės radiogramų pagalba, tačiau įrodyta, jog šis tyrimo būdas yra netikslus, nes dviejų matmenų radiologinis tyrimas nesuteikia galimybės vienodai padidinti nuotraukos bei jas vertinti įvairiomis kryptimis. Todėl tikimybė tiksliai nustatyti ir laiku diagnozuoti esančią patologiją ženkliai sumažėja. Nuo 2014 metų išorinės šaknų rezorbcijos diagnostikoj plačiai pradėtas naudoti kūginio pluošto kompiuterinis tomografas (toliau – KPKT). Šio tyrimo privalumas, lyginant su anksčiau naudotomis panoraminėmis ir periapikalinėmis radiogramomis, yra tas, jog KPKT leidžia žymiai aiškiau įvertinti kaulines ir danties struktūras visose trijose plokštumose, analizuoti informaciją skirtingais pjūviais ir tiksliai atkurti anatomiją 3D erdvėje. Neseniai atlikti tyrimai KPKT parodė, jog išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija nustatoma net 22.88% atvejų, esant retinuotiems TKD [3]. Tuo tarpu, tyrimams naudojant panoramines radiogramas, šaknų rezorbcija buvo nustatyta tik 5.31% tų pačių atvejų [3].
Teigiama, jog išorinės šaknų rezorbcijos išsivystymo galimybė nėra iki galo ištirta, tačiau tai gali priklausyti nuo tokių veiksnių kaip: mechaninė jėga, veikianti antrųjų krūminių dantų šaknis, periodonto infekcija, dantų trauma, cistos arba augliai, danties autotransplantacija arba replantacija [4,5,6]. Išorinei antrųjų krūminių dantų šaknų reozrbcijai nustatyti buvo plačiai naudojamos panoraminės ir periapikalinės radiogramos, tačiau KPKT metodas pradėtas taikyti neseniai. Tyrimų apie TKD sukeliamą rezorbciją yra nedaug, o naudojant KPKT pavyko rasti tik 3. Lietuvoje šis tyrimo būdas dar nebuvo taikytas, diagnozuojant antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją.
Tyrimo hipotezė – išorinės šaknų rezorbcijos pasireiškimas yra susijęs su trečiųjų krūminių dantų padėtimi.
Šio tyrimo tikslas buvo kūginio pluošto kompiuterinio tomografo pagalba įvertinti antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, kurią sukelia retinuoti tretieji krūminiai dantys.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti antrųjų krūminių dantų išorinės rezorbcijos priklausomybę nuo retinuotų trečiųjų krūminių dantų padėties, retencijos gylio, santykio su apatinio žandikaulio šaka bei pasvirimo kampo.
2. Nustatyti, ar išorinė šaknų rezorbcija susijusi su paciento lytimi bei amžiumi.
3. Nustatyti, kurio žandikaulio ir kurios pusės retinuotas TKD dažniausiai sukelią išorinę šaknų rezorbciją.
4. Nustatyti dažniausiai pasitaikančią išorinės šaknų rezorbcijos vietą, jos priklausomybę nuo retinuotų trečiųjų krūminių dantų padėties, retencijos gylio, santykio su apatinio žandikaulio šaka ir pasvirimo kampo
SANTRUMPOS
TKD – tretieji krūminiai dantys
KPKT – kūginio pluošto kompiuterinis tomografas a/ž – apatinis žandikaulis
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. TKD retencija
Retinuotais vadinami dantys, kurie neišdygo dantų lanke jiems fiziologiškai numatomu laiku [7], jų dygimas sutrikdytas dėl vietos stokos, netaisyklingos užuomazgos, šalia esančio danties padėties, minkštųjų audinių ar kaulo, arba kitų trikdžių, kurie danties išdygimą apsunkina ar padaro neįmanomą [8]. Retinuoti dantys gali būti išdygę dalinai arba neišdygę visai.
Tyrimais nustatyta, jog tretieji krūminiai dantys, viršutinio žandikaulio iltiniai dantys, apatinio ir viršutinio žandikaulių prieškrūminiai dantys ir viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai yra dažniausiai diagnozuojami kaip retinuoti dantys [9]. Apatinio žandikaulio tretieji krūminiai dantys yra dažniausiai pasitaikantys retinuoti dantys [4]. Retinuotų trečiųjų krūminių dantų paplitimas, priklausomai nuo šalies, varijuoja nuo 8% iki 38% [1,11]. Paplitimas Europoje siekia 73% tarp suaugusiųjų [10]. Sulaukus 24 metų 95% populiacijos tretieji krūminiai dantys turėtų būti išdygę [11]. Nustatyta, jog trečiųjų krūminių dantų šaknys dažniausiai susiformuoja apie 18–uosius gyvenimo metus [12]. Tačiau dygimo laikas labai varijuoja priklausomai nuo geografinės padėties: pavyzdžiui, Nigerijoje tretieji krūminiai dantys dažnai būna išdygę 14-os metų asmenims, tuo tarpu Europoje vidutinis trečiųjų krūminių dantų dygimo laikas yra apie 26-uosius gyvenimo metus [13,14]. Taip pat įrodyta, jog vyrams trečiųjų krūminių dantų dygimas pastebimas 3 - 6 mėnesiais anksčiau negu moterims [15]. Daugelis autorių teigia, jog trečiųjų krūminių dantų retencija dažnesnė moterų tarpe [14].
Teigiama, jog trečiųjų krūminių dantų retencijai daro įtaką rasė, lytis, genetiniai veiksniai bei kramtymo aparato naudojimo intensyvumas, vartojamo maisto konsistencija [16]. Taip pat manoma, jog retencijos priežastimi gali būti evoliucijos eigoje sumažėję apatinis ir viršutinis žandikauliai [17].
2.2. Retinuotų TKD sukeliamos komplikacijos
Vidutiniškai 40% trečiųjų krūminių dantų būna retinuoti dėl vietos trūkumo dantų lanke [18]. Šie asimptomatiniai TKD remiasi į greta esančius antruosius krūminius dantis, taip atsiranda didesnė patologinių pokyčių atsiradimo tikimybė. Klinikinėje praktikoje populiarus profilaktinis retinuotų trečiųjų krūminių dantų šalinimas dėl potencialių patologinių pokyčių išsivystimo [19]. Retinuoti TKD sukelia komplikacijas, kurios klasifikuojamos atsižvelgiant į klinikinius simptomus bei radiologinius pakitimus:
- pagal klinikinius požymius (ėduonis, skausmas, patinimas, parestezija, periodontologinės kišenės, perikoronitas),
- neuždegiminius radiologinius pokyčius (ėduonis, išorinė arba vidinė šaknų rezorbcija, tarpdantinio kaulo tankio sumažėjimas, hiperplaziniai dantų folikulai),
- lengvo uždegimo radiologinius pokyčius (viršūninis absecas),
- sunkaus uždegimo radiologinius pokyčius (osteomielitas, odontoma, ameloblastoma, odontogeninė fibroma, cista, nepiktybiniai navikai)
- pokyčius, rodančius piktybinius navikus (fibrosarkoma, karcinoma, ragėjančių ląstelių karcinoma) [20].
Tyrimai teigia, jog profilaktiškai pašalinus retinuotus TKD, sumažėja didesnės chirurginės intervencijos bei komplikacijų išsivystymo tikimybė ateityje [18,21]. Amerikos burnos ir žandikaulių chirurgijos asociacija rekomenduoja visų TKD pašalinimą jauname amžiuje, kai dantų šaknys dar nėra pilnai susiformavusios, taip sumažinant galimas pooperacines komplikacijas [22]. Viena iš indikacijų profilaktiniam retinuotų TKD šalinimui yra išorinės gretimų dantų šaknų rezorbcijos tikimybė. Dantų šaknų rezorbcija, sukelta greta esančio retinuoto krūminio danties, retai diagnozuojama laiku. Šaknų rezorbcija kliniškai dažniausiai nustatoma tik tada, kai pasireiškia antrojo krūminio danties pulpos arba periapikalinių audinių uždegimas [3,23]. Laiku nediagnozavus dantų šaknų rezorbcijos, gali būti reikalingas endodontinis gydymas, šaknies rezekcija arba chirurginis danties šalinimas [4].
Pirmą kartą dantų kietųjų audinių struktūrų rezorbcija buvo aprašyta 1530 metais Michael Blum knygoje „The Science & Art of the Dental Surgery“, tačiau moksliniai tyrimai apie dantų šaknų rezorbciją pradėti atlikinėti palyginus neseniai [24]. Dantų šaknų rezorbcija yra patologinis procesas, kurio pasekoje įvyksta negrįžtamas danties kietųjų audinių (dentino, cemento) netekimas [25]. Fiziologinė pieninių dantų šaknų rezorbcija yra pageidautinas procesas, kurioje pasekoje atsiranda reikalingos vietos nuolatinių dantų dygimui. Tačiau nuolatinių dantų šaknų rezorbcija yra nepageidaujamas procesas, kuris gali sukelti negrįžtamą žalą ar netgi danties netekimą.
Atsižvelgiant į rezorbcijos vietą, šaknų rezorbcija skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinė šaknų rezorbcija skirtoma:
- paviršinė rezorbcija,
- išorinė pakaitinė rezorbcija, - išorinė priekaklelinė rezorbija - išorinė viršūninė rezorbcija [5,25].
Nustatyta, jog uždegiminė išorinė šaknų rezorbcija yra dažniausiai pasitaikantis visų rezorbcijų tipas, kuris matomas kaip dubenėlio formos pakitimas kietuosiuose danties audiniuose [25]. Daugelis autorių teigia, jog dantų šaknų rezorbcija yra daugiafaktorinis procesas, kurio etiologija nėra visiškai aiški, tačiau tyrimai rodo, jog tai daugiausiai uždegimo arba mechaninės jėgos sukeliamas procesas [4]. Tyrimai rodo, jog dantų šaknų rezorbciją taip pat gali sukelti ortodontinio gydymo metu atsirandančios mechaninės jėgos, periodonto infekcija, dantų trauma, cistos arba augliai, danties autotransplantacija arba replantacija [5,6]. Išorinės dantų šaknų rezorbcijos priežastimi gali būti ne tik fiziniai veiksniai, bet ir cheminiai agentai, kurie turi didelę dalį vandenilio peroksido (30 – 38%) ir yra naudojami šaknies kanale, atliekant vidinį balinimą [26]. Prie cheminių veiksnių yra priskiriamas ir tetraciklino tiesioginis poveikis šaknies kietiesiems audiniams [24]. Heitherssay dar 1999 metais nustatė, jog periodontologinės operacijos 1.6% atvejų gali sukelti danties šaknies cemento rezorbciją [24].
2.3. Dantų šaknų rezorbcija, sukelta greta esančio retinuoto krūminio danties
Dažnai antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos priežastimi yra greta esantys retinuoti tretieji krūminiai dantys, kurie dygsta arti antrųjų krūminių dantų šaknų, kontaktuoja su jomis, taip sudarydami spaudimo jėgą, kuri veikia danties šaknies cementą. Tai viena iš dažniausių retinuotų trečiųjų krūminių dantų sukeliamų komplikacijų, kurios paplitimas varijuoja nuo 0.3 iki 24.2% [2]. Neseniai atlikti tyrimai kūginio pluošto kompiuteriniu tomografu parodė, jog išorinė dantų šaknų rezorbcija nustatoma net 22.88% atvejų. Tuo tarpu tyrimams naudojant panoramines radiogramas, šaknų rezorbcija buvo nustatyta tik 5.31% tų pačių atvejų [3]. Dantų šaknų rezorbcija dažniausiai pasireiškia asmenims, kurių amžiaus vidurkis yra tarp 21-30 metų [23]. Galimybė, jog dantų šaknų rezorbcija prasidės vyresniems negu 30 metų asmenims yra palyginus menka [23].
Mikroskopiškai šaknų rezorbcija panašį į bet kurią kitą uždegiminę šaknų rezorbciją. Rezorbcinė ertmė susideda iš granuliominio pluoštinio ir kraujagyslinio audinio. Ertmę sudaro fibrozinio audinio masė, prasiskverbusios uždegiminės ląstelės, tokios kaip limfocitai, plazminės ląstelės, histiocitai, makrofagai, rezorbcinės ląstelės, besiribojančios su dentino paviršiumi. Atskiriant uždegimo nepaliestą pulpos audinį visuomet aptinkamas plonas dentino ir predentino sluoksnis. Rezorbcinis audinys yra be ūmių uždegiminių ląstelių, tai paneigia infekcijnės etiologijos galimybę.
Nutrupėjusios rezorbcinės ląstelės yra prisitvirtinusios prie dentino paviršiaus rezorbciniuose tarpuose arba Howship kanaluose ir yra gaunamos iš kraujo makrofagų. Sudėtingesniuose pažeidimuose ektopinė kalcifikacija gali būti stebima per atsiradusį fibrozinį audinį ir rezorbcinio dentino paviršių. Šis sukietėjęs ir prastai susiformavęs kaulo tipo audinys parodo, kad rezorbcinis dantų paviršiaus palengva gyja [24].
2.4. Antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos diagnostika
Dažniausiai išorinė dantų šaknų rezorbcija yra nustatoma atsitiktinai, atliekant intraoralinę apžiūrą, arba aptinkama, kai rezorbcijos procesas yra pažengęs ir vienintelis gydymo sprendimas būna antrojo krūminio danties chirurginis šalinimas. Dantų šaknų rezorbciją sunku diagnozuoti laiku, nes patologinis procesas dažniausiai būna asimptomatinis. Tiksliai diagnozuoti dantų šaknų rezorbciją padeda radiologiniai tyrimai [2]. Anksčiau plačiai naudotos periapikalinių audinių bei panoraminės radiogramos pasirodė esančios netinkamos tiksliai diagnostikai [3]. Tyrimai, kurie buvo atlikti naudojant šiuos metodus nenustatė visų antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos atvejų [23], nes dviejų matmenų radiologinis tyrimo tipas nesuteikia galimybės vienodai padidinti nuotraukos bei jos įvertinti įvairiomis kryptimis [3]. Taip pat, periapikalinių audinių radiograma netinkama išorinės dantų šaknų rezorbcijos diagnozei dėl to, jog projekcija į liežuvinį ir žandinį kortikalinį sluoksnį, į daugiašaknių dantų šaknis yra netiksli, šalia esančios anatominės struktūros gali imituoti išorinę dantų šaknų rezorbciją [27,28]. Šiuo metu vis plačiau naudojamas kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos radiologinis tyrimas, kuris leidžia įvertinti kaulines ir danties struktūras žymiai aiškiau 3D vaizdu [29]. KPKT nėra naujas tyrimo būdas, jis sėkmingai naudojamas prieš implantavimą, retinuotų dantų ir kitų patologijų diagnostikoje ir gydymo planavime [5,27,30].
3. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimui pacientai buvo atrinkti iš „&SMILE“ odontologijos klinikos duomenų bazės. Buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-OF-48 ). Šiam tyrimui buvo peržiūrėtos 786 visų pacientų kompiuterinės tomogramos. Atrinktos 103 pacientų kompiuterinės tomogramos, kuriose nustatyta bent vienas ar daugiau retinuotų trečiųjų krūminių dantų (toliau – TKD). Tyrimo imtį sudarė 36 vyrai ir 67 moterys, amžius variavo nuo 16 iki 66 metų (vidurkis – 25.96 (7.15)).
Pacientų atmetimo kriterijai:
- pacientai, kurių retinuotų TKD šaknys buvo susiformavusios mažiau negu 2/3 ilgio,
- pacientai, kuriems buvo nustatytos kitos patologijos, kurios galėtų turėti įtakos tyrimo tikslumui: cista, tumoras, antrojo krūminio danties distalinis kariesas arba distalinė plomba, antrasis krūminis dantis protezuotas vainikėliu arba stebimas atliktas endodontinis kanalų gydymas.
Tyrimas atliktas, naudojant didelės raiškos ir vidutinio tūrio KPKT (WhiteFox, Roma, Italija) kurio veikimo parametrai 16mA ir 105kV, fiksuotas centrinis taškas 0.5mm ir 150x130mm vaizdo spektras. KPKT nuotraukos buvo apdorotos ir ištirtos, naudojant „WhiteFox“ programinę įrangą. Retinuotų TKD padėtis buvo vertinta pagal Winter‘s klasifikaciją, kuri apibūdina retinuotų dantų pasvirimą ir kurią sudaro galimos dantų padėtys: vertikalūs, pasvirę medialiai, horizontalūs, pasvirę distaliai, pasvirę žandine-liežuvine kryptimi bei kitos padėtys (1 paveikslas).
1pav. Retinuotų TKD padėties buvo vertinimas pagal Winter‘s klasifikaciją.
Retinuoti TKD taip pat buvo klasifikuojami pagal Pell and Gregory klasifikaciją, kuri nusako danties retencijos gylį, o apatinio žandikaulio (toliau – a/ž) retinuotiems TKD – ir retinuoto TKD santykį su a/ž šaka. Retencijos gylį klasifikacijoje apibūdina raidės (2 paveikslas):
- A - 3-iojo krūminio danties kramtomasis paviršius yra tokiam pačiam aukštyje kaip ir 2-ojo krūminio kramtomasis paviršius,
- B - 3-iojo krūminio kramtomasis paviršius yra tarp 2-ojo krūminio danties kramtomojo paviršiaus ir dantenų krašto,
- C- 3-iojo krūminio kramtomasis paviršius yra žemiau, lyginant su 2-ojo krūminio danties dantenų kraštu.
2 pav. Retinuotų TKD gylio vertinimas pagal Pell and Gregory klasifikaciją.
Retinuoto danties santykį su apatinio žandikaulio šaka apibūdina romėniški skaitmenys (2 paveikslas):
- I- yra pakankamai vietos, kad retinuotas dantis pilnai išdygtų tarp 2-ojo krūminio distalinio paviršiaus ir a/ž kylančios šakos priekinės sienos,
- II- vieta tarp 2-ojo krūminio distalinio paviršiaus ir a/ž kylančios šakos priekinės sienos yra mažesnė už 3-iojo krūminio danties meziodistalinį gumburą,
- III- dėl vietos trūkumo retinuotas dantis yra visiškai uždengtas kylančios šakos kaulu.
3 pav. Retinuotų TKD santykio su a/ž šaka vertinimas pagal Pell and Gregory klasifikaciją.
Taip pat buvo nustatytas retinuotų TKD šaknų skaičius.
Išmatuotas retinuotų TKD pasvirimo kampas. Literatūros šaltinių teigimu, dažniausiai išorinę šaknies rezorbciją sukelia pasvirę medialiai ir horizontalios padėties retinuoti TKD, todėl pasvirimo kampas buvo išmatuotas tik šitų padėčių dantims. Dantų ašys buvo vestos per retinuoto TKD ir antrojo krūminio danties centrines vageles link šaknų furkacijos (4 paveikslas).
4 pav. Pasvirimo kampo matavimas.
Įvertinta, ar 2-ojo krūminio danties šaknys yra pažeistos rezorbcijos bei nustatyta rezorbcijos vieta. Nuotraukos peržiūrėtos horizontalia, vertikalia ir sagitaline kryptimis. Išorinė antrųjų krūminių šaknų rezorbcija diagnozuota tuomet, kai buvo stebimas kietųjų audinių netekimas distalinėje danties šaknies pusėje. Išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją reikia diferencijuoti nuo kariesologinių pažeidimų, kai tarp retinuoto TKD ir antrojo krūminio danties šaknies nėra kontakto, bet yra pažeidimas (5 paveikslas).
5 pav. Išorinė šaknų rezorbcija.
Rezorbcijos sunkumas įvertintas pagal Ericson and Kurol klasifikaciją: - tik išorinio sluoksnio (pažeistas tik cemento sluoksnis),
- nežymi (pažeista iki pusės dentino sluoksnio),
- vidutinė (pažeista daugiau negu pusė dentino sluoksnio) - sunki (pažeista pulpa).
Išorinė rezorbcija, atsižvelgiant į lokalizaciją, buvo suskirstyta į priekaklelinę, šaknies vidurio bei viršūninę. Nustatytos išorinės rezorbcijos gylis buvo išmatuotas naudojant programą, matuojnt atstumas tarp giliausios rezorbcijos vietos ir šaknies sienelės vietos, kurioje yra kontaktas su retinuotu TKD.
Statistinė analizė. Gauti duomenys apdoroti su SPSS 16 statistinės analizės programa, kuomet statistiškai patikimas lygmuo laikomas p<0.05. Priklausomybė tarp išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos ir įvairių rodiklių buvo analizuota naudojant χ² kokybiniams rodikliams, T-test kiekybiniams rodikliams ir r2 tyrimo būdas.
4. REZULTATAI
Tyrimo imtis buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į atliktų tyrimų imtis bei apskaičiuojant bendrą vidurkį. Šio tyrimo imtį sudarė 103 pacientai (36 (25%) vyrai ir 67 (65%) moterys), kurių bent vienas trečiasis krūminis dantis buvo retinuotas. Pacientų amžius variavo nuo 16 iki 66 metų (vidurkis – 25.96 (7.15)). Iš viso buvo nustatyti 261 retinuoti TKD, iš kurių 132 buvo viršutiniame žandikaulyje ir 129 – apatiniame žandikaulyje. Retinuotų TKD pasiskirstymas pateiktas lentelėje Nr.1.
Lentelė Nr.1. Retinuotų trečiųjų krūminių dantų pasiskirstymas, atsižvelgiant į lokalizaciją. Dantis Retinuotų dantų
skaičius % 18d 62 23.76 28d 70 26.82 38d 61 23.37 48d 68 26.05 Viso 261 100
Retinuotų TKD pasiskirstymas atsižvelgiant į Winter‘s klasifikaciją pateiktas lentelėje Nr.2. Daugiausia nustatyta medialinio ir distalinio pasvirimo padėties retinuotų dantų. Atsižvelgiant į žandikaulį, nustatyta, jog v/ž daugiausiai pasitaikė pasvirusių distaliai retinuotų TKD, o a/ž užfiksuota daugiau pasvirusių medaliai retinuotų TKD.
Lentelė Nr.2. Retinuotų trečiųjų krūminių dantų pasiskirstymas, atsižvelgiant į Winter‘s klasifikaciją.
Vertinant TKD retencijos gylį pagal Pell and Gregory klasifikaciją, daugiausia nustatyta C grupės retinuotų TKD (lentelė Nr. 3). Vertinant retinuoto TKD santykį su a/ž šaka pagal Pell and Gregory klasifikaciją, daugiausiai nustatyta I grupės retinuotų TKD (lentelė 4).
Lentelė Nr.3. Retinuotų trečiųjų krūminių dantų pasiskirstymas, atsižvelgiant į retencijos gylį (Pell and Gregory klasifikacija). p = 0.001
Danties Nr. (n) TKD padėtis 18 28 38 48 n (%) Vertikali 6 11 13 11 41 (15.70) Pasvirę medialiai 13 13 26 37 89 (34.10) Horizontali 3 1 4 11 19 (7.28) Pasvirę distaliai 28 31 14 6 79 (30.27)
Pasvirę žandine-liežuvine kryptimi 11 12 1 1 25 (9.58)
Kita 1 2 3 2 8 (3.07) Viso 62 70 61 68 261 (100 ) Danties Nr. n(%) Retencijos gylis 18 28 38 48 Viso A 0 0 10 (16.39) 10 (14.70) 20 (7.66) B 6 (9.68) 9 (12.86) 27 (44.27) 29 (42.65) 71 (27.21) C 56 (90.32) 61 (87.14) 24 (39.34) 29 (42.65) 170 (65.13) Viso 62 (100) 70 (100) 61 (100) 68 (100) 261 (100)
Lentelė Nr.4. Apatinių retinuotų trečiųjų krūminių dantų pasiskirstymas, atsižvelgiant į santykį su a/ž šaka (Pell and Gregory klasifikacija). p>0.05
Išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija nustatyta 35 pacientams (40 retinuotų TKD), iš kurių 18 buvo vyrai ir 17 buvo moterys (4 pacientams išorinė šaknų rezorbcija buvo nustatyta dviejuose arba daugiau antruosiuose krūminiuose dantyse). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių (p = 0.018) (lentelė 5). Statistiškai reikšmingai rezorbcija buvo dažnesnė vyrų tarpe.
Lentelė Nr.5. Išorinės šaknų rezorbcijos priklausomybė nuo lyties. p = 0.018 Danties Nr. n(%)
Santykis su a/ž šaka
38 48 Viso I 39 (63.93) 55 (80.88) 94 (72.87) II 21 (34.43) 12 (17.65) 33 (25.58) III 1 (1.64) 1 (1.47) 2 (1.55) Viso 61 (100) 68 (100) 129 (100) Lytis n(%) Rezorbcija
Moteris Vyras Viso
nėra 153 (88.44) 68 (77.27) 221 (84.67) yra 20 (11.56) 20 (22.72) 40 (15.33) Viso 173 (100) 88 (100) 261 (100)
Ieškant išorinės dantų šaknų rezorbcijos priklausomybės nuo amžiaus nenustatyta statistiškai patikima priklausomybė (p=0.183).
Atsižvelgiant į palinkimą, retinuoti TKD, kurie sukėlė išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, pasiskirstė taip: 2 (5 %) buvo vertikalios pozicijos, 30 (75 %) pasvirę medialiai, 7 (17.5 %) horizontalios padėties ir 1 (2.5 %) – pasviręs žandine-liežuvine padėtimi. (p < 0.001).
Atsižvelgiant į lokalizaciją, retinuotų TKD, kurie sukėlė išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, pasiskirstymas pavaizduotas lentelėje Nr.6.
Lentelė Nr.6. retinuotų TKD, kurie sukėlė išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, lokalizacijos pasiskirstymas. p = 0.010
Vertinant retencijos gylį pagal Pell and Gregory klasifikaciją, retinuotų TKD, kurie sukėlė išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, pasiskirstymas pavaizduotas lentelėje Nr.7. Pasiskirstymas, vertinant retinuoto TKD santykį su a/ž šaka, pavaizduotas lentelėje Nr.8.
Lentelė Nr.7. Rezorbcijos priklausomybė nuo retencijos gylio (Pell and Gregory klasifikacija). p = 0.939 Danties Nr. n(%) Rezorbcija 18 28 38 48 Viso nėra 55 (88.71) 62 (88.57) 55 (90.16) 49 (72.06) 221 (84.67) yra 7 (11.29) 8 (11.43) 6 (9.84) 19 (27.94) 40 (15.33) Viso 62 (100) 70 (100) 61 (100) 68 (100) 261 (100)
Lentelė Nr.8. Rezorbcijos priklausomybė nuo santykio su a/ž šaka (Pell and Gregory klasifikacija). p = 0.015
Tiriant priklausomybę tarp apatinio žandikaulio retinuotų TKD retencijos gylio ir santykio su a/ž šaka bei išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos nustatyta, jog šaknų rezorbcija nėra statistiškai reikšmingai susijusi su retencijos gyliu (p>0.05), tačiau staistiškai reikšmingai priklauso nuo retinuotų TKD santykio su a/ž šaka (p=0.015).
Atliekant tyrimą buvo išmatuoti 89 pasvirusių medialiai retinuotų TKD pasvirimo kampai, kurie variavo nuo 11.3° iki 60.5° (vidurkis 33.84° (10.58)). Retinuotų dantų, kurie sukėlė gretimų antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją (n=29), vidutinis medialinio pasvirimo kampas buvo 35.83° (11.31), o tų retinuotų TKD, kurie nesukėlė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos (n=60), vidutinis pasvirimo kampas buvo 32.88° (10.17).Nustatyta, jog pasvirimo kampo dydis statistiškai reikšmingai nėra susijęs su rezorbcija (p > 0.05)
Retencijos Gylis n(%) Rezorbcija A B C Viso 0 (nėra) 17(85) 61 (85.92) 143 (84.12) 221 (84.67) 1 (yra) 3 (15) 10 (14.08) 27 (15.88) 40 (15.33) Viso 20 (100) 71 (100) 170 (100) 261 (100) Santykis su a/ž šaka n(%) Rezorbcija I II III Viso nėra 70 (74.47) 32 (96.97) 2 (100) 104 (80.62) yra 24 (25.53) 1 (3.03) 0 25 (19.38) Viso 94 (100) 33 (100) 2 (100) 129 (100)
Nustatyta, jog 18 (45%) antrųjų krūminių dantų išorinė šaknų rezorbcija lokalizavosi priekaklelinėje antrojo krūminio danties srityje, 21 (52.5%) - ties šaknies viduriu ir 1 (2.5%) -ties šaknies viršūne. Tiriant išorinės šaknų rezorbcijos vietos priklausomybę nuo retinuotų TKD padėties pagal Winter‘s klasifikaciją, statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (p > 0.05) (lentelė Nr.9).
Taip pat nenustatyta ryšio tiriant išorinės šaknų rezorbcijos vietos priklausomybę nuo TKD retencijos gylio ir santykio su a/ž šaka (p > 0.05) (lentelė Nr.9).
Lentelė Nr.9. Rezorbcijos vietos priklausomybė nuo retinuoto TKD padėties. p>0.05
Apskaičiuota, jog vidutinė išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos gylio reikšmė – 0.93 (0.43) mm (nuo 0.4 mm iki 2 mm). Iš 40 išorinės šaknų rezorbcijos atvejų, 8 (20%) atvejai buvo tik cemento rezorbcija, 18 (45%) - nežymios rezorbcijos, kai pažeista iki pusės dentino sluoksnio, 10 (25%) - vidutinio sunkumo, kai pažeista daugiau negu pusė dentino sluoksnio, ir 4 (10%) - sunkūs atvejai, kai pažeidimas pasiekęs pulpą.
Taip pat nustatyta, jog išorinės šaknų rezorbcijos gylis nesusijęs su retinuotų TKD pasvirimo kampu (r2 = 0.081). Tyrimu nebuvo nustatyta priklausomybė tarp išorinės šaknų rezorbcijos vietos ir retinuotų TKD pasvirimo kampo (grafikas Nr.1).
Grafikas Nr.1. Rezorbcijos vietos priklausomybė nuo pasvirimo kampo. Retinuoto danties padėtis Rezorbcijos lokalizacija n (%)
priekaklelinė vidurio viršūninė
Retinuoto danties gylis
A 3 (7.5) 0 0
B 5 (12.5) 5 (12.5) 0
C 10 (25) 16 (40) 1 (2.5)
Retinuoto danties santykio su a/ž šaka
I 14 (56) 9 (36) 1 (4)
II 1 (4) 0 0
III 0 0 0
Retinuoto danties pasvirimas
vertikali 1 (2.5) 1 (2.5) 0
pasviręs medialiai 15 (37.5) 15 (37.5) 0
horizontali 2 (5) 4 (10) 1 (2.5)
pasviręs distaliai 0 0 0
pasviręs žandine-liežuvine padėtimi 0 1 (2.5) 0
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Antrųjų krūminių dantų išorinė šaknų rezorbcija, sukelta retinuotų TKD, dažniausiai nustatoma, kai būna pažeista antrųjų krūminių dantų pulpa ir prasideda uždegimas. Ankstesnės studijos nurodo, jog antrųjų krūminių dantų išorinė šaknų rezorbcija nustatoma 0.3 – 24.2% visų klinikinių atvejų, taikant ortopantomograminį radiologinį tyrimą [3,23]. Tiriant kūginio pluošto kompiuteriniu tomografu nustatomų atvejų skaičius padidėja iki 49.43% [3]. Naujausi tyrimai, atlikti KPKT, šį teiginį patvirtina – 20.17% horizontalios padėties ir mezialiai pasvirusių retinuotų TKD sukelia išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją [2]. Lietuvoje KPKT tyrimo būdas dar nebuvo taikytas, diagnozuojant antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją. Esminis atlikto tyrimo skirtumas, lyginant su panašiais darbais yra toks, jog buvo matuotas išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos pažeidimo gylis bei jo priklausomybė nuo retinuotų TKD padėties, pasvirimo kampo. Šiame tyrime buvo atrinkti 103 pacientai su 261 retinuotais TKD iš 786 pacientų, esančių duomenų bazėje. Tyrimas buvo atliktas naudojant KPKT. Išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija buvo nustatyta 17.59% visų atvejų ir tai sutampa su ankstesnių tyrimų rezultatais. Tyrime nustatytas šaknų rezorbcijos paplitimas yra šiek tiek mažesnis lyginant su Oenning ir bendraautoriais (49.43%) bei Wang ir bendraautoriais (20.17%) atliktais tyrimais, tačiau skirtingi rezultatai gali būti dėl skirtingos tyrimo imties bei pacientų atrinkimo kriterijų. Wang ir bendraautoriai tyrė išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos priklausomybę nuo horizontalios padėties ir pasvirusių medialiai retinuotų TKD. Tyrimui buvo atrinkti 216 pacientų su 362 retinuotais TKD. Oenning ir bendraautoriai atliko 2 tyrimus, iš kurių viename buvo atrinkti 66 pacientai su 188 retinuotais TKD, buvo tirta išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos priklausomybė nuo retinuotų TKD bei lyginta tarpusavyje KPKT tyrimo su ortopantomogramomų tikslumas diagnozuojant rezorbciją. Kitame tyrime Oenning ir bedraautoriai tyrė medialiai pasvirusių retinuotų TKD galimybę sukelti išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, taikant KPKT. Tyrimui buvo atrinkti 116 pacientų su 174 retinuotais medialiai pasvirusiais TKD.
Ankstesni moksliniai tyrimai nurodo, jog išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos atsiradimui daro įtaką paciento lytis, amžius, danties retencijos gylis bei retinuoto TKD padėties [3,23]. Viename iš pirmųjų tyrimų nurodoma, jog išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija dažniau nustatoma vyrams negu moterims [23]. Dabartinis tyrimas patvirtina šį teiginį, nes iš 15.33% išorinės rezorbcijos atvejų 22.72% buvo nustatyta vyrams. Tačiau rezultatai gali būti netikslūs dėl palyginti mažos tyrimo imties. Taip pat tyrimai nurodo, jog išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija dažniau nustatoma pacientams, kurie yra virš 24 metų [2,3]. Tai grindžiama
tuo, jog danties judėjimas nesibaigia susiformavus šaknims. Tačiau atliktame tyrime nebuvo nustatyta amžiaus įtaka išorinei šaknų rezorbcijai.
Moksliniuose straipsniuose teigiama, jog išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją dažniau sukelia pasvirę medialiai ir horizontalios padėties retinuoti TKD [2]. Teigiama, jog taip yra todėl, nes pasvirę medialiai ir horizontalios padėties retinuoti TKD turi didesnį kontaktą su antraisiais krūminiais dantinimis bei taip yra išvystoma didesnė spaudimo jėga, kuri sukelia išorinę šaknų rezorbciją [2]. Atliktame tyrime nustatyta, jog iš visų 40 rezorbcijos atvejų 29 buvo sukelti retinuoto TKD pasvirusio medialiai (76.32%). Wang ir bedraautorių atliktas tyrimas nurodo, jog didesnė tikimybė, kad išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją sukels retinuoti TKD, kurių kramtomasis paviršius yra tokiam pačiam aukštyje kaip ir 2-ojo krūminio kramtomasis paviršius (A grupė) (29.8%), lyginant su retinuotais TKD, kurių kramtomasis paviršius yra žemiau 2-ojo krūminio danties dantenų krašto (C grupė) (24.5%) ar TKD, kurių kramtomasis paviršius yra tarp 2-ojo krūminio danties kramtomojo paviršiaus ir dantenų krašto (B grupė) (16.1%) [2]. Teigiama, jog A grupės retinuoti TKD kontaktuoja su priekakleline danties sritimi, kuri yra jautriausia išorinės rezorbcijos atsiradimo faktoriams. Tačiau atliktame tyrime nustatyta, jog dažniausiai išorinė antrųjų krūminių šaknų rezorbcija pasireiškia, kai retinuoti TKD būna C grupės (65.79%), o A grupės ir B grupės atitinkamai 7.89% ir 26.32%. Galima manyti, jog šie rezultatų skirtumai galėjo atsirasti dėl skirtingų pacientų atrinkimo kriterijų bei skirtingo išorinės šaknų rezorbcijos vertinimo. Todėl būtų tikslinga pakartoti tyrimą rezultatų patikrinimui su didesne imtimi.
Profilaktinis retinuotų TKD pašalinimas vis dar yra diskutuotina tema. Jeigu retinuoti TKD sukelia išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją, jie turi būti pašalinti [2]. Po tokio pašalinimo dažnai gali reikėti terapinio, endodontinio, periodontologinio arba chirurginio antrojo krūminio danties gydymo [2]. Kaip jau buvo minėta, KPKT gali laiku padėti diagnozuoti išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją bei patvirtinti retinuotų TKD šalinimo indikaciją. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus galima teigti, jog išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija, sukelta retinuotų TKD, nėra reta komplikacija ir ją galima diagnozuoti naudojant KPKT. Tuomet sumažėja tikimybė prarasti antrąjį krūminį dantį.
6. IŠVADOS
1. Tyrime nustatyta, jog išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija priklauso nuo retinuoto trečiojo krūminio danties padėties, jo santykio su apatinio žandikaulio šaka, tačiau nepriklauso nuo retencijos gylio ir retinuoto trečiojo krūminio danties pasvirimo kampo. 2. Tyrimu nenustatyta, kad antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija būtų susijusi su paciento
amžiumi, tačiau nustatytas reikšmingas ryšys su lytimi- moterims rezorbcija diagnozuota statistiškai reikšmingai rečiau.
3. Nustatyta, jog statistiškai dažniausiai išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją gali sukelti apatinio žandikaulio dešinės pusės retinuotas trečiasis krūminis dantis.
4. Nustatyta, jog dažniausiai išorinė antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcija formuojasi ties šaknies vidurio sritimi. Išorinės antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbcijos vieta nepriklausė nuo retinuoto trečiojo krūminio danties padėties, retencijos gylio, santykio su apatinio žandikaulio šaka ir pasvirimo kampo.
PADĖKA
Už pagalbą bei konsultaciją dėl naudojimosi SPSS programa tyrimo metu dėkoju Algirdui Jurgeliui. INTERESŲ KONFLIKATAS
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduotina tyrimą pakartoti su didesne pacientų imtimi. Taip pat, būtų tikslinga, jog tyrimo imtį sudarytų panašus moterų ir vyrų skaičius, kadangi šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad moterims rezorbcija diagnozuota statistiškai reikšmingai rečiau. Tokiu atveju, tikėtinas mažesnis duomenų iškraipymas. Taip pat būtų tikslinga atlikti tyrimą, kurio imtį sudarytų apatinio žandikaulio horizontalios padėties arba medialinio pasvirimo retinuoti tretieji krūminiai dantys, kadangi nustatyta, jog yra didžiausia tikimybė, jog būtent šie retinuoti tretijei krūminiai dantys gali sukelti išorinę antrųjų krūminių dantų šaknų rezorbciją.
LITERATŪRA
1. Ahlqwist M, Gröndahl HG. Prevalence of impacted teeth and associated pathology in middle-aged and older Swedish women. Community Dent Oral Epidemiol. 1991;19:116– 119.
2. Wang D, He X. External root resorption of the second molar associated with mesially and horizontally impacted mandibular third molar: evidence from cone beam computed tomography. Clin Oral Investig. 2016 Jun 18.
3. Anne Caroline Costa Oenning, Frederico Sampaio Neves. External Root Resorption of the Second Molar Associated With Third Molar Impaction: Comparison of Panoramic Radiography and Cone Beam Computed Tomography. J Oral Maxillofac Surg 72:1444-1455, 2014
4. Fuss Z, Tsesis I, Lin S. Root resorption - diagnosis, classification and treatment choices based on stimulation factors. Dent Traumatol. 2003;19(4):175-82.
5. Heithersay GS. Invasive cervical resorption: An analysis of potential predisposing factors. Quintessence Int. 1999;30:83–95.
6. Nikolaos Pandis, Maria Nasika, Argy Polychronopoulou, Theodore Eliadesd. External apical root resorption in patients treated with conventional and self-ligating brackets. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2008;134:646-51
7. Peterson LJ. Principles of management of impacted teeth. In: Peterson LJ, Ellis E III, Hupp JR, Tuker MR, editors. Contemporary oral and maxillofacial surgery. 3rd ed. St. Louis: Mosby-Yearbook Inc; 1998. pp. 215–248
8. Juodzbalys G, Daugela P. Mandibular third molar impaction: review of literature and a proposal of a classification. J Oral Maxillofac Res. 2013;4:e1.
9. Bedoya MM, Park JH. A review of the diagnosis and management of impacted maxillary canines. J Am Dent Assoc. 2009;140:1485–1493.
10. Matsuyama J, Kinoshita, Kawano S, Hayashi Sakai S, Mitomi T, Sano Asahito T. Severe impaction of the primary mandibular second molar accompanied by displacement of the permanent second premolar. Case Rep Dent 2015;2015:582462.
11. J.E.Enabulele, O.N.Obuekwe. Prevalence of caries and cervical resorption on adjacent second molar associated with impacted third molar. . J Oral Maxillofac Surg Med Pathol (2017)
12. Ness GM, Peterson LJ. Impacted teeth. In: Miloro M, editor. Peterson’s principles of oral and maxillofacial surgery. 2nd ed. Hamilton, Ontario: BC Decker Inc.; 2017. p. 139–55.
13. Odusanya SA, Abayomi IO. Third molar eruption among rural Nigerians. Oral Surg Oral Med Oral Pathol. 1991;71(2):151-4.
14. Kruger E, Thomson WM, Konthasinghe P. Third molar outcomes from age 18 to 26: findings from a population-based New Zealand longitudinal study. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 2001;92(2):150-5.
15. Hattab FN, Alhaija ES. Radiographic evaluation of mandibular third molar eruption space. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 1999;88(3):285-91.
16. Alling CC, Alling RD. Indications for management of impacted teeth. In: Alling CC, Helfrick JF, Alling RD, editors. Impacted Teeth. Philadelphia: W.B. Saunders; 1993. p. 49-54.
17. Grover PS, Lorton L. The incidence of unerupted permanent teeth and related clinical cases. Oral Surg Oral Med Oral Pathol 1985;59:420‑5.
18. Naveed Ahmad Khawaja, Hesham Khalil. A Retrospective Radiographic Survey of Pathology Associated with Impacted Third Molars among Patients Seen in Oral & Maxillofacial Surgery Clinic of College of Dentistry, Riyadh. J Int Oral Health. 2015; 7(4): 13–17.
19. Knutsson K, Brehmer B, Lysell L, Rohlin M. Pathoses associated with mandibular third molars subjected to removal. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 1996;82(1):10–7.
20. Santosh P. Impacted Mandibular Third Molars: Review of Literature and a Proposal of a Combined Clinical and Radiological Classification. Department of Oral Medicine and Radiology, College of Dentistry, Al Jouf University, Sakakah, Al Jouf, Kingdom of Saudi Arabia. Ann Med Health Sci Res 2015;5:229-34.
21. Prophylactic removal of impacted third molars: is it justified? Br J Orthod. 1999;26:149–51 22. American Association of Oral and Maxillofacial Surgeons. Wisdom Teeth. [Last accessed
on 2011 Jan 23]. Available from: http://www.aaoms.org/wisdom_teeth.php .
23. Minoru Yamaoka, Kiyofumi Furusawa. Root resorption of mandibular second molar teeth associated with the presence of the third molars. Australian Dental Journal 1999;44:(2):112-116
24. Shilpa D Kandalgaonkar, Professor, Leena A Gharat. Invasive Cervical Resorption: A Review. J Int Oral Health. 2013; 5(6): 124–130.
25. Nizar Ahmed, Gopalakrishnan. External cervical resorption case report and a brief review of literature. J Nat Sci Biol Med. 2014; 5(1): 210–214.
26. Bergmans L, Van Cleynenbreugel J, Verbeken E, Wevers M, Van Meerbeek B, Lambrechts P.Cervical external root resorption in vital teeth: X-ray microfocus— tomographical and histopathological study.J Clinl Periodontol. 2002;29:580–5.
27. Adriana Gabriela Creanga, Hassem Geha. Accuracy of digital periapical radiography and cone-beam computed tomography in detecting external root resorption. Imaging Sci Dent. 2015 Sep; 45(3): 153–158.
28. Patel S, Dawood A, Wilson R, Horner K, Mannocci F. The detection and management of root resorption lesions using intraoral radiography and cone beam computed tomography - an in vivo investigation. Int Endod J. 2009;42:831–838.
29. Guerrero ME, Shahbazian M, Elsiena Bekkering G, Nackaerts O, Jacobs R, Horner K (2011) The diagnostic efficacy of cone beam CT for impacted teeth and associated features: a systematic review. J Oral Rehabil 38(3):208–216
30. Anne Caroline Costa Oenning, Saulo Leonardo Sousa Melo. Mesial Inclination of Impacted Third Molars and Its Propensity to Stimulate External Root Resorption in Second Molars— A Cone-Beam Computed Tomographic Evaluation. J Oral Maxillofac Surg 73:379-386, 2015.
PRIEDAI
Tyrimo anketa
Lytis Moteris Vyras
Amžius
Žandikaulis Viršutinis Apatinis
Retinuoto danties numeris Padėtis pagal Winter‘s
klasifikaciją
Vertical Mesioangular Horizontal Distoangular Buccolingual Others
Padėtis pagal Pell and Gregory klasifikaciją (retencijos gylis ir santykis su
A/Ž šaka)
A B C
I klasė II klasė III klasė
Retinuoto danties šaknų skaičius
1 2 daugiau
Pasvyrimo kampas (įrašyti konkrečią reikšmę)
1-50 60-69 80-89 90
Gretutinės patologijos*
Šaknies rezorbcijos vieta Priekaklelinė Vidurio Viršūninė
Rezorbcijos gylis (mm) Rezorbcijos sunkumas pagal
Ericson and Kurol*
Nėra Nežymi Vidutinė Sunki
1.* Cista, tumoras, 2-ojo krūminio danties kariesas, kanalo gydymas, vainikėlis, distalinės plombos, 3-ojo krūminio danties šaknies ilgio mažiau negu 2/3
2.* Nėra – pažeistas tik cemento sluoksnis, nežymi – iki pusės dentino sluoksnio, vidutinė – daugiau negu pusė dentino storio, sunki – pažeista pulpa
