Agnė Dlugaborskytė 5 kursas, 11 grupė
KOKYBINIS KRAŠTINIO KAULO VERTINIMAS PO
ATIDĖTOS IR VIENMOMENTĖS IMPLANTACIJOS
SISTEMINĖ APŽVALGA Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. Dalius Sakavičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
KOKYBINIS KRAŠTINIO KAULO VERTINIMAS PO ATIDĖTOS IR VIENMOMENTĖS IMPLANTACIJOS
LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
Agnė Dlugaborskytė, 5 kursas, 11 grupė Doc. Dalius Sakavičius
20...m... 20...m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kokybinis kraštinio kaulo vertinimas po atidėtos ir vienmomentės implantacijos“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 29 Agnė Dlugaborskytė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 29 Agnė Dlugaborskytė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 29 Dalius Sakavičius (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ………..
Recenzentas: ……… (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ………
Eil.
Nr. BMD dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:__________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ _______________________________ ______________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 12
SUMMARY ... 13
ĮVADAS ... 14
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA . 15 1.1. Pagrindinis klausimas ... 15 1.2. Paieškos protokolas ... 15 1.2.1. Publikacijų tipai ... 15 1.2.2. Tyrimų tipai ... 16 1.2.3. Informacijos šaltiniai ... 16 1.2.4. Paieškos žodžiai ... 16
1.2.5. Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 16
1.2.6. Straipsnių atmetimo kriterijai ... 17
1.2.7. Nuosekli paieškos strategija ... 17
1.3. Duomenų kaupimas. ... 17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 18
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 18
2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos. ... 19
2.3. Sisteminių klaidų vertinimas ... 19
2.4. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 19
2.5. Intervencijų charakteristikos ... 20
2.6. Tyrimų pateiktų rezultatų apžvalga ... 20
2.6.1. Kraštinio kaulo kokybės vertinimas po atidėtos ir vienmomentės implantacijos ... 20
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 26
IŠVADOS ... 27
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
KOKYBINIS KRAŠTINIO KAULO VERTINIMAS PO ATIDĖTOS IR VIENMOMENTĖS IMPLANTACIJOS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Per pastaruosius dešimtmečius vienas iš svarbesnių veiksnių dantų implantacijoje yra kraštinio kaulo rezorbcijos modelių studijavimas, siekiant kuo sėkmingesnių bei ilgaamžesnių rezultatų. Kraštinio kaulo osteolizė aplink implantus priklauso nuo daugybės priežastinių veiksnių, vienas iš jų – pasirinkta implantavimo metodika. Šio darbo tikslas yra atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti ryšį tarp vienmomentės bei atidėtos implantacijos metodikų ir kraštinio kaulo rezorbcijos.
Medžiaga ir metodai: Sisteminei literatūros apžvalgai buvo parinkti straipsniai publikuoti nuo 2011 rugpjūčio 18d. iki 2018 vasario 16d. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA atrankos sistemą iš Pubmed-Medline duomenų bazės. Į analizę buvo įtraukti klinikiniai tyrimai, atlikti su žmonėmis, ne senesni nei 10 metų, publikuoti anglų kalba, nagrinėjantys kraštinę kaulo rezorbciją po vienmomentės bei atidėtos implantacijų.
Rezultatai: Iš viso išanalizuoti 9 tyrimai, atrinkti pagal kriterijus. Juose dalyvavo 597 tiriamieji, kuriems buvo įsriegti 752 implantai (451 vienmomente metodika, 301 atidėta metodika). Atlikus analizę buvo nustatyta, kad tarp kraštinio kaulo rezorbcijos ir implantavimo metodikos statistiškai reikšmingo skirtumo nėra.
Išvados: Galima teigti, kad kraštinio kaulo netekimas neturi statistiškai reikšmingos sąsajos tarp dantų eilių defekto atstatymo vienmomente ar atidėta implantacijos metodika.
EVALUATION OF MARGINAL BONE QUALITY AFTER DELAYED AND IMMEDIATE DENTAL IMPLANTATION
SUMMARY
Revalence of the problem and the aim of the work: In recent decades one of the most important factors in implant dentistry has been the study of marginal bone loss patterns to achieve the most successful and long lasting results. Cortical Bone resorption around the implant depends on many etiological factors and implantation technique is one of the most important. The aim of this study is to assess whether there is a coherence between immediate and delayed implantation
techniques and marginal bone resorption.
Materials and methods: An electronic literature search from Pubmed-Medline database published from August 18 th of 2011 to February 16th of 2018 have been selected for this systematic review of literature. The analysis included clinical human studies published in English, less than 10 years old that had reported: marginal bone loss after immediated and delayed implantation.
Results: The research resulted in 9 articles selected according to the inclusion criteria with 597 patiens overall, 752 implants were implanted (451 immediate implantation technique, 301 delayed implantation technique). Analysis revealed no statistically significant difference between marginal bone loss and implantation technique.
Conclusions: A conclusion can be made that marginal bone resorption has no significant coherence between immediate and delayed implantation techniques.
14
Įvadas
Netektų dantų atstatymas naudojant implantus, yra plačiai paplitęs gydymo metodas, tinkamas daugeliui klinikinių atvejų siekiant atkurti estetiką, funkciją bei fonetiką. Dantų implantavimas gali būti atliekamas norint atstatyti prarastus dantis ar kaip protezo tvirtinimo elementas, ir yra alternatyva tradiciniams metodams, pakeisti trūkstamus dantis nuimamais ar fiksuotais protezais. [1]. Ilgą laiką buvo taikytas atidėtas implantavimo metodas, tačiau dėl vis didėjančių pacientų reikalavimų ir lūkesčių tokių, kaip trumpesnė gydymo trukmė bei estetinis vaizdas, vis dažniau buvo pradėta taikyti vienmomentį implantacijos metodą. [2]. Didelę svarbą, dantų defektų atstatymo implantais vienos procedūros metu padidėjimui, taip pat darė gydytojų susidomėjimas bei naujos žinios apie aplinkinių audinių reakciją aplink implantus. [3].
Klasikinį atidėtą implantavimo protokolą pristatė Per-Ingvar Brånemark devintajame dešimtmetyje, kurio esmė dviejų etapų operacijos, kurios metu gijimo laikotarpis po danties ištraukimo ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai apatiniame žandikaulyje ir 6 mėnesiai viršutiniame žandikaulyje. [4, 5]. Rekomenduojamas gijimo laikas reikalingas visiškam minkštųjų ir kietųjų audinių sugijimui, kad būtų užtikrinta kuo geresnė osteointegracija. [5]. Atidėto implantavimo metodo vienas iš pagrindinių privalumų yra siejamas su burnos ertmės mikrofloros bei periodonto audinių aplink implantą nebuvimu, kas mažina infekcijos tikimybę bei gerina audinių gijimą. [6]. Vis gi didesnis intervencijų skaičius bei ilgesnė gydymo trukmė yra pagrindiniai trūkumai lyginant su vienmomente implantacija.
Spartėjant žmonių gyvenimo tempui bei didėjant estetinės išvaizdos poreikiui buvo pradėta taikyti vienmomentį implantacijos metodą siekiant greičiau atstatyti funkciją, estetiką, užtikrinti mažesnį procedūrų kieki bei trumpesnį gydymo laiką. [7]. Šį dantų implantacijos metodą, kurio esmė vieno vizito metu atliekamas danties pašalinimas bei implanto įsriegimas, pirmą kartą pristatė Schulte ir Heimke 1976 metais. [8].
Todėl gydytojams kyla klausimas, ar abu implantacijos metodai yra vienodai sėkmingi ir ilgaamžiai.
Tyrimo tikslas: Atlikus sisteminę literatūros apžvalgą įvertinti kraštinio kaulo kokybę po atidėtos ir vienmomentės implantacijos.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti, ar vienmomentė bei atidėta implantavimo metodika turi įtakos kraštinio kaulo rezorbcijai.
2. Ar pacientų amžius turi įtakos kraštinio kaulo rezorbcijai.
15
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
1.1. Pagrindinis klausimas
Sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo stengtasi atsakyti į įrodymais pagrįstą (angl. PICO) klausimą „Ar vienmomentės bei atidėtos implantacijos metodikos turi reikšmės kraštinio kaulo kokybei?“ [9, 10]
P I C O
Pacientas /
Populiacija Intervencija Palyginimas/ Kontrolė Rezultatas Pilnamečiai asmenys, kuriems atliktas dantų implantavimas. Pacientų dantų implantavimas vienmomente bei atidėta implantacijų metodikomis. Vienmomentės ir atidėtos implantacijų lyginimas. Kraštinio kaulo rezorbcija. 1.2. Paieškos protokolas
Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 68 žiūrėti priede Nr. 1). Literatūros sisteminės apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu remtasi PRISMA principu (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses). [11]
1.2.1. Publikacijų tipai
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti klinikiniai žmonių tyrimai publikuoti anglų kalba. Nebuvo įtraukti laiškai, redakcijų straipsniai, vieno klinikinio atvejo tyrimai, literatūros apžvalgos, meta-analizės ir doktorantūros tezės.
16 1.2.2. Tyrimų tipai
Mokslinės literatūros sisteminėje analizėje buvo nagrinėti retrospektyvūs kohortiniai tyrimai, atvejo – kontrolės tyrimai, publikuoti nuo 2011 rugpjūčio 18d. iki 2018 vasario 16d., kuriuose nagrinėjama kraštinio kaulo kokybė po atidėtos ir vienmomentės implantacijų.
1.2.3. Informacijos šaltiniai
Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta naudojant internetinę bibliografinę duomenų bazę „MEDLINE“, ją pasiekus per „Pubmed“ svetainės prieigą. Taip pat buvo peržiūrėti tinkamų straipsnių literatūros sąrašai, ieškant susijusių su tema straipsnių.
1.2.4. Paieškos žodžiai
Atliekant straipsnių paiešką duomenų bazėse, naudota raktažodžių formulė: „Immediate implant placement“ AND „delayed implant placement“ AND „dental implant“.
1.2.5. Straipsnių įtraukimo kriterijai
1. Tyrimai, kuriuose lyginami vienmomentės ir atidėtos implantacijų rezultatai; 2. Publikacijos anglų kalba;
3. Studijos su žmonėmis, turinčios mažiausiai 6 mėnesių stebėjimo laikotarpį;
4. Tyrimai su žmonėmis, kuriems reikėjo vieno ar daugiau implantų apatiniame ar viršutiniame žandikauliuose;
17 1.2.6. Straipsnių atmetimo kriterijai
1. Vieno klinikinio atvejo tyrimai, sistematinės apžvalgos, meta-analizės, laiškai, studijos su gyvūnais, in vitro tyrimai;
2. Tyrimai, kuriuose nebuvo aiškiai aprašyta eksperimentinė metodika bei rezultatai;
3. Tyrimai, kuriuose įtraukti pacientai sergantys sisteminėmis ligomis, turinčiomis įtaką implantų integracijai ar gijimo procesams (Cukrinis diabetas, širdies ligos, osteoporozė ir kt.) ;
4. Publikacijose, kuriuose įtraukti pacientai su prasta burnos higiena, vartojantys alkoholį ar turintys kitus žalingus įpročius, turinčius įtakos osteointegracijai;
5. Publikacijos, kuriuose įtraukti tiriamieji vartojantys bifosfonatus, gliukokortikoidus, ciklosporinus ar kitus medikamentus galinčius pakenkti osteointegracijai, taip pat pacientai, kuriems yra ar pastaruoju metu buvo taikomas onkologinis gydymas.
1.2.7. Nuosekli paieškos strategija
Pirminėje publikacijų atrankoje buvo peržvelgti visi straipsnių pavadinimai ir atmesti su apžvalgos tema nesusiję straipsniai bei įtraukimo kriterijus neatitinkantys straipsnių tipai (literatūros apžvalgos, doktorantūros tezės, laiškai, meta-analizės). Taip pat, buvo peržiūrėtos straipsnių santraukos, netinkamos buvo atmetamos. Galutiniai mokslinės literatūros sisteminėje analizėje atrinkti straipsniai buvo pasirenkami pagal įtraukimo/atmetimo kriterijus bei perskaičius pilną straipsnių tekstą.
1.3. Duomenų kaupimas
Kiekvieno tyrimo kaupiami duomenys: • Pagrindinis autorius;
• Publikacijos metai; • Sekimo laikotarpis; • Imties dydis;
• Matuoti kriterijai (kraštinio kaulo rezorbcijos dydis); • Rezultatai.
18
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Atlikus straipsnių paiešką „Pubmed“, buvo identifikuoti 337 straipsniai. Aktyvavus filtrus (straipsniai ne senesni nei 10 metų, anglų kalba, tyrimai su žmonėmis), buvo atrinkti 186
straipsniai. Likusios publikacijos buvo peržiūrėtos ir išanalizuotos, perskaičius pilnus straipsnių tekstus. Pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei, buvo atrinktos 9 mokslinės publikacijos [12 - 20], o likę 9 straipsniai [21 - 29] atmesti. Išsami literatūros atrankos procedūra:
19 2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos
Iš viso buvo išanalizuoti 9 straipsniai, kuriuose gydymo rezultatų kontrolės terminas bent 6 mėnesiai. Atrinktuose straipsniuose buvo atlikti tyrimai, kuriuose vertino kraštinio kaulo netekimo dydį, naudojant skirtingas implantavimo metodikas: vienmomentę bei atidėtą implantacijas. Kraštinio kaulo rezorbcija buvo vertinama rentgenologiniu tyrimu, atliekant jį iš karto po implanto įsriegimo ir praėjus 6 mėnesiams.
2.3. Sisteminių klaidų vertinimas
Peržvelgus išanalizuotas publikacijas, didžioji dalis parodė vidutinį tendencingumą pagal Cochrane intervencijų sisteminės apžvalgos metodinius nurodymus. [30]. Iš į apžvalgą įtrauktų straipsnių nei vienas nebuvo priskirtas aukštai rizikos grupei, 7 - [12 – 14, 16, 17, 19, 20] buvo įvertinti vidutinės rizikos, 2 [15, 18] straipsniai buvo priskirti mažos rizikos grupei. Straipsniai ir jų sisteminių klaidų rizikos vertinimo kriterijai pateikiami priede (lentelė Nr. 2).
2.4. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Atlikus mokslinių tyrimų analizę, iš viso dalyvavo 597 pacientai, kuriems buvo įsriegtas 451 implantas vienmomentės implantacijos būdu bei 301 implantų atidėtos implantacijos metodika. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 85 m. Visi tiriamieji pasižymėjo gera burnos higiena, neturėjo žalingų įpročių, nesirgo sisteminėmis ligomis, turinčiomis įtaką implantų integracijai ar gijimo procesams (Cukrinis diabetas, širdies ligos, osteoporozė), nevartojo medikamentų galinčių pakenkti osteointegracijai (bifosfonatai, gliukorkortikoidai, ciklosporinai), nebuvo taikytas onkologinis gydymas.
Prieš procedūrą bei tyrimų eigoje visiems pacientams buvo atliktas klinikinis bei rentgenologinis ištyrimas burnos būklės įvertinimui, gydymo rezultatų kontrolei. Tyrimuose buvo tirta kraštinio kaulo rezorbcija.
20 2.5. Intervencijų charakteristikos
Nagrinėtose mokslinėse publikacijose buvo atlikta vienmomentė ir atidėta implantacija. Dantų implantų įsriegimo operacijos buvo atliktos laikantis gamintojo nurodyto protokolo. Implantacijos metu nebuvo naudojami kaulo arba minkštųjų audinių pakaitalai ar transplantantai. Ant įsriegtų implantų užsuktos gijimo galvutės ir žaizda susiuvama. Praėjus 6 mėnesiams po implantacijos, tiriamiesiems buvo atlikti radiologiniai tyrimai ir matuojama kraštinio kaulo rezorbcija apie implantus. Buvo siekta įvertinti ir palyginti kraštinio kaulo kokybę po atidėtos ir vienmomentės implantacijos.
2.6. Tyrimų pateiktų rezultatų apžvalga
Lentelė su autorių gautais rezultatais pateikta priede (lentelė Nr.1). Implantai pagal įsriegimo metodiką išskirti į vienmomentės ir atidėtos implantacijos grupes. Radiologiniai kraštinio kaulo netekimo pokyčiai praėjus 6 mėnesiams ir daugiau po implantacijos pateikti lentelėje.
2.6.1. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga
Kraštinio kaulo kokybės vertinimas po atidėtos ir vienmomentės implantacijos
Daniel Rodrigo ir bendraautorių tyrime, atliktame 2011 metais, [12] buvo siekta įvertinti klinikinius irradiologinius penkerių metų rezultatus po vienmomentės ir atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 19 pacientų, kurių amžius 33 – 76 metai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: implantuojami po danties ištraukimo (I grupė) bei pacientai, kuriems dantų eilių defektai atstatyti dantų implantais praėjus 2 - 4 mėnesiams po danties pašalinimo, (II grupė). Abiejuose grupėse buvo įsriegta po 26 vienodus implantus. Visiems pacientams buvo paskirti pakartotiniai vizitai kasmet klinikiniam ir radiologiniam įvertinimui. Dentalinės dantų
rentgenogramos buvo atliktos paralelinės technikos būdu. Kraštinio kaulo rezorbcijai įvertinti buvo matuojamas atstumas nuo artimojo ir tolimojo implanto krašto iki kontakto tarp implanto ir kaulo. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog reikšmingo skirtumo tarp abiejų implantavimo metodų ir kraštinio kaulo netekimo nėra. Rezultatai parodė, jog radiologiškai įvertinta kraštinio kaulo rezorbcija po 1 metų matuojant nuo artimojo implanto krašto 1,8 mm ± 0,9 (I) ir 1,8 ± 1 mm (II); matuojant nuo tolimojo implanto krašto 1,9 ± 0,8 mm (I) ir 2,3 ± 0,7 mm (II).
21 Reza Tabrizi ir bendraautorių 2013 metais atliktame tyrime [13] buvo siekta
rentgenologiškai įvertinti bei palyginti kraštinio kaulo rezorbciją po vienmomentės bei atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupę sudarė 35 pacientai, kuriems buvo įsriegta po vieną implantą iš karto po danties pašalinimo centrinio ar šoninio kandžio srityje. II grupę sudarė 35 pacientai, kuriems daliniai dantų defektai centrinio ar šoninio kandžio srityje buvo atstatyti atidėta implantavimo metodika. Vidutinis pacientų amžius apie 36,43 ± 13,84 metai. Dentalinės rentgenogramos buvo atliktos iš karto po implantacijos bei po 12, 24, 36 mėnesių. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų implantavimo metodų ir kraštinio kaulo rezorbcijos nėra. Didesnis kraštinio kaulo netekimas buvo stebimas centrinių kandžių srityje lyginant su šoniniais kandžiais II grupėje. Rezultatai: I grupės po 12 mėnesių: centrinių kandžių 0,59 ± 0,23 mm, šoninių kandžių 0,46 ± 0,16mm; II grupės po 12 mėnesių: centrinių kandžių 0,70 ± 0,18 mm, šoninių kandžių 0,51 ± 0,15mm.
Tommaso Grandi ir bendraautorių 2013 metais atliktame tyrime [14] buvo siekta palyginti klinikinius bei estetinius rezultatus po vienmomentės ir atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 50 pacientų, kurių amžius 32 – 73 metai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes po 25 asmenis. I grupėje dantų implantai įsriegti vienmomente metodika, II grupėje atidėta implantavimo metodika. Kraštinio kaulo keteros lygis aplink implantą buvo matuojamas remiantis periapikalinėmis rentgenogramomis atliktomis iš karto po dantų implantacijos bei po 12 mėnesių. Dėl 3 implantų nepakankamo stabilumo 2 pacientai iš I grupės bei 1 pacientas iš II grupės buvo pašalinti, todėl tyrimą baigė 47 pacientai. Rezultatai, praėjus 1 metams po
implantų įsriegimo, parodė, kad I grupės kraštinio kaulo rezorbcija apie implantus buvo 0,35 ± 0,23 mm. II grupės kraštinio kaulo osteolizė 0,39 ± 0,16 mm. Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių nėra.
Marco Esposito ir kitų autorių 2015 metais atliktame tyrime [15] buvo siekta palyginti vienmomentės ir atidėtos implantacijų gydymo rezultatus. Tyrime dalyvavo 106 pacientai, kurių amžius 28 – 72 metai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi tiriamąsias grupes. I grupėje įsriegti 54 implantai atliekant vienmomentę implantaciją , II grupėje įsriegti 52 implantai praėjus 4 mėnesiams po danties pašalinimo. Dėl nepakankamo implantų stabilumo 2 pacientai iš I grupės nebaigė tyrimo. Dentalinės dantų rentgenogramos buvo atliktos paralelinės technikos būdu iš karto po implantacijos bei po 12 mėnesių. Atlikus duomenų analizę, nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų implantavimo metodų. Rezultatai, praėjus 1 metams, parodė,
22 jog I grupės kraštinio kaulo pokytis buvo 0.13 ± 0,16 mm, o II grupės kraštinio kaulo rezorbcija buvo 0.27 ± 0,14 mm.
Renzo Guarnieri ir bendraautorių 2015 metais atliktame tyrime [16] buvo siekta palyginti viršutinio žandikaulio priekinės srities kraštinio kaulo rezorbciją, minkštųjų audinių atsaką bei estetinius rezultatus po vienmomentės bei atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 25 asmenys, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Vidutinis pacientų amžius 42 metai. I grupę sudarė 12 pacientų, kuriems buvo atlikta vienmonmentė implantacija, II grupėje buvo 13 pacientų, kuriems buvo įsriegti dantų implantai atidėtos implantacijos metodika. Tiriamiesiems kas 6 mėnesius buvo atlikta profesionali burnos higiena bei klinikinis įvertinimas. Dentalinės rentgenogramos buvo atliktos iš karto po implantacijos bei kasmet 3 metus. Tyrimo rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, kadangi po 3 metų vidutinis kraštinio kaulo netekimas I grupėje buvo 0,35 ± 0,18 mm; II grupėje 0,42 ± 0,21 mm.
Durga Prasad Koirala ir bendraautorių 2016 metais atliktame tyrime [17] buvo siekta įvertinti ir palyginti įsriegtų implantų rezultatus po vienmomentės ir atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 88 pacientai nuo 25 iki 45 metų. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes po 44 asmenis. Kraštinio kaulo kokybė ir kiekis buvo įvertinti naudojant kompiuterinės tomografijos duomenis. Vienmomentės implantacijos grupės tiriamiesiems burnos būklė buvo įvertinta kliniškai bei rentgenologiškai priešoperaciniu periodu, o atidėtos implantacijos tiriamiesiems kompiuterinė tomografija buvo atlikta įvertinti kaulo aukštį ir plotį pašalintų dantų vietoje. Abi grupės buvo įvertintos po 6 ir 12 mėnesių siekiant palyginti kraštinio kaulo rezorbciją tarp abiejų grupių. Tyrimą baigė 80 pacientų ir rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingo skirtumo nėra: vienmomentės implantacijos rezultatai po 6 mėnesių 0,5 ± 0,2 mm; po 12 mėnesių 0,7 ± 0,3 mm. Atidėtos implantacijos rezultatai: po 6 mėnesių 0,4 ± 0,3 mm; po 12 mėnesių 0,6 ± 0,2 mm. Buvo padarytos išvados, jog kraštinio kaulo rezorbcijai skirtingos implantacijų metodikos reikšmingos įtakos neturi.
Björn Gjelvold ir bendraautorių 2017 metais atliktame tyrime [18] buvo siekta palyginti bendrą gydymo rezultatą, vienerių metų stebėjimo, po vienmomentės ir atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 50 pacientų, kurių amžius 19 – 76 metai. Tiriamieji buvo atsitiktinai
suskirstyti į dvi grupes. I grupę sudarė 25 asmenys, kuriems atlikta vienmomentė implantacija (II), II grupę sudarė 25 asmenys, kuriems implantavimas atliktas atidėta metodika, praėjus 4 mėnesiams po danties pašalinimo (DI). II grupėje tyrimą baigė 24 pacientai, nes vienas
23 implantas buvo prarastas. Visiems pacientams buvo atliktas klinikinis burnos ertmės ištyrimas. Rentgenograma atlikta iš karto po operacijos, po 6 bei 12 mėnesių paralelinės technikos būdu. Atlikus galutines restauravimo procedūras buvo sekta pacientų burnos higiena 6 mėnesius bei paskirti pakartotiniai vizitai po 3, 6, ir 12 mėnesių klinikiniam bei radiologiniam įvertinimui. Kraštinis kaulas buvo įvertintas matuojant nuo implanto atramos jungties iki kraštinio kaulo ribų tiek artimojoje, tiek tolimojoje implanto krašto pusėse ir nustatant abiejų matavimų reikšmių vidurkį. Kraštinio kaulo netekimas buvo apskaičiuotas palyginus kaulo – implanto kontakto vietoje netekto kaulo lygį ir palygintas su pradiniu radiologiniu tyrimu naudojant „Image J“ programą. Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą vertinant kraštinio kaulo netekimą abiejuose grupėse nuo 0 iki 6 mėnesių bei nuo 7 iki 12 mėnesių, tačiau reikšmingo skirtumo tarp metodikų neparodė. I grupės rezultatai: 0 – 6 mėnesių kaulo rezorbcija 0,51 ± 0,50 mm ; 7 – 12 mėnesių - 0,07 ± 0,28 mm ; 0 – 12 mėnesių 0,57 ±
0,52mm. II grupės rezultatai: 0 – 6 mėnesių kaulo rezorbcija 0,51 ± 0,56 mm ; 7 – 12 mėnesių – 0,18 ± 0,41 mm ; 0 – 12 mėnesių 0,69 ± 0,57 mm.
Anders Henningsen ir bendraautorių 2017 metais atliktame tyrime [19] buvo siekta įvertinti klinikinius bei rentgenologinius rezultatus žandikaulių priekinėje bei kaplių srityje po
vienmomentės bei atidėtos implantacijų. Tyrime dalyvavo 163 pacientai, kuriems buvo atstatyti dantų eilių defektai 285 implantais. Asmenų amžiaus vidurkis buvo 56,8. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupę sudarė 113 pacientų, kuriems buvo įsriegti 218 implantai vienmomente metodika; II grupėje buvo 44 asmenys, kuriems atlikta atidėta implantacija 67 implantais. Kraštinio kaulo rezorbcijai įvertinti buvo atliktos dentalinės rentgenogramos prieš procedūrą, po jo bei kasmet 3,5 metų. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų implantavimo metodų ir kraštinio kaulo rezorbcijos nėra. Rezultatai parodė, kad tiek po vienmomentės, tiek po atidėtos implantacijų kraštinio kaulo netekimas buvo labai mažas. I grupėje kraštinio kaulo rezorbcija po metų buvo 0,33 mm; II grupėje 0,27 mm.
Himanshu Arora ir bendraautorių tyrime, atliktame 2018 metais, [20] buvo siekta įvertinti laiko įtaką klinikiniams ir estetiniams rezultatams po vienmomentės implantacijos ir palyginti su atidėtu implantacijos metodu. Tyrime dalyvavo 40 pacientų, kurių amžius buvo apie 19 - 74 metai. Asmenys buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupę sudarė 20 pacientų, kuriems buvo atlikta vienmomentė implantacija, II grupę sudarė 20 pacientų, kuriems buvo atlikta atidėta
24 atliktos iš karto po implantacijos ir po 3 metų. Kraštinio kaulo pokyčiai buvo išmatuoti
artimajame ir tolimajame kraštuose kompiuterinės įrangos pagalba „Image J“. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų implantavimo metodų,
praėjusio laiko po implantavimo ir kraštinio kaulo rezorbcijos nėra. Rezultatai parodė, kad I grupėje artimajame krašte rezorbavosi 0,05 ± 0,65 mm kaulo, tolimajame krašte 0,06 ± 0,52 mm; II grupėje artimajame krašte rezorbavosi 0,30 ± 0,54 mm kaulo, tolimajame krašte 0,21 ± 0,60 mm.
25
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai jų reikšmės ir interpretacijos
Remiantis nagrinėtų mokslinių straipsnių ir tyrimų rezultatais galime teigti, kad kraštinio kaulo rezorbcijai apie implantus, implantacijos metodika statistiškai reikšmingos įtakos neturi. Kraštinio kaulo osteolizė po vienmomentės implantacijos 0,54 ± 0,34 mm, atidėtos 0,62 ± 0,32 mm. Tačiau reikia pažymėti, jog kraštinio kaulo rezorbcija priklauso ir nuo daugelio kitų etiologinių faktorių.
Išanalizuotuose straipsniuose buvo pastebėta, jog kraštinio kaulo rezorbcijai didelę įtaką turi pacientų amžiaus grupės. Daniel Rodrigo ir bendraautorių tyrime [12] pacientų amžiaus grupė buvo vyriausia, kas siejama su gautais rezultatais – didžiausiu kraštinio kaulo nutirpimu. Tyrimuose, kuriuose vyravo panaši amžiaus grupė, rodė panašius kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius [18, 20].
Björn Gjelvold ir bendraautorių teigimu [18], laikas, praėjęs po dantų implantacijos, yra svarbus veiksnys kraštinio kaulo rezorbcijoje. Tyrimo rezultatai parodė, statistiškai reikšmingą skirtumą. Per pirmus pusę metų kraštinio kaulo netekimas didesnis lyginant su 7 – 12 mėnesiais praėjusiais po vienmomentės bei atidėtos implantacijų. Anders Henningsen ir bendraautorių teigimu [19], kraštinio kaulo rezorbcija po abiejų implantavimo metodikų labiausiai pasireiškia per pirmus 12 mėnesių, o po 1 metų kraštinio kaulo netekimas kinta labai minimaliai. Kraštinio kaulo
rezorbcija po vienmomentės dantų implatacijos 0,64 ± 0,32 mm, po atidėtos metodikos 0,69 ± 0,29 mm, praėjus 1 metams. Kraštinio kaulo osteolizė apie implantus, atstačius dalinius dantų eilių defetus vienmomenčiu būdu 0,21 ± 0,39 mm, atidėtu 0,34 ± 0,39 mm, po 3 metų.
Buvo pastebėta, jog kraštinio kaulo rezorbcija priklauso nuo dantų eilių defektų atstatymo implantais srities. Reza Tabrizi ir bendraautorių teigimu [13], atidėta implantavimo metodika įsriegti implantai, centrinių kandžių srityje, rodė didesnius kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius, nei šoninių kandžių srityje. Tyrimo rezultatai po vienmomentės dantų implantacijos nebuvo statistiškai reikšmingi.
26 3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Atliekant dantų implantaciją didelės reikšmės, tyrimo galutiniams rezultatams, galėjo turėti gydytojo patirtis ir manualiniai įgūdžiai. Nagrinėtuose straipsniuose nebuvo nustatytas minimalus pacientų imties skaičius prieš tyrimą. Publikacijose nebuvo analizuojamos procedūros atskirai viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Taip pat tyrimuose buvo implantuojami skirtingi dantų regionai, kurie galėjo turėti įtakos kraštinio kaulo osteolizei. Ateityje būtų pravartu atsižvelgti į šiuos veiksnius, parinkti vienodą sekimo laikotarpį po dantų implantacijos, naudoti „split-mouth“ tyrimo metodą, kai vienoje burnos pusėje dantų implantai įsriegiami vienmomente metodika, kitoje – atidėta. Tokiu būdu išlaikomos vienodos sąlygos (organizmo būklės, burnos higienos), siekiant tikslesnių tyrimų rezultatų.
27 IŠVADOS
1. Nustatyta, kad vienmomentės bei atidėtos implantavimo metodikos rezultatai labai panašūs, tiriant kraštinio kaulo osteolizę aplink implantus, dėl to rezorbcijos rodikliams statištiškai reikšmingos įtakos neturi.
2. Kraštinio kaulo rezorbcija buvo didesnė apie implantus įsriegtus vienmomente bei atidėta metodika vyresniems pacientams.
3. Buvo pastebėta, jog pirmaisiais metais po implantacijos pasireiškia didžiausias kraštinio kaulo netekimas.
28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Analizuoti straipsniai įrodo, kad sąsajos tarp vienmomentės bei atidėtos implantacijos ir kraštinio kaulo rezorbcijos nėra. Žvelgiant iš visuomenės sveikatos bei implanto ilgaamžiškumo perspektyvos, jeigu tolimesni tyrimai ir toliau rodys esamus rezultatus, odontologinėje praktikoje būtų rekomenduojama daugiau atvejų taikyti vienmomentę implantacijos metodiką, siekiant
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Esposito M, Grusovin M, Polyzos I, Felice P, Worthington H. Interventions for replacing missing teeth: dental implants in fresh extraction sockets (immediate, immediate-delayed and delayed implants). Cochrane Database of Systematic Reviews. 2010;.
2. Den Hartog L, Huddleston Slater J, Vissink A, Meijer H, Raghoebar G. Treatment outcome of immediate, early and conventional single-tooth implants in the aesthetic zone: a
systematic review to survival, bone level, soft-tissue, aesthetics and patient satisfaction. Journal of Clinical Periodontology. 2008;35(12):1073-1086.
3. Ostman P, Hellman M, Sennerby L. Direct Implant Loading in the Edentulous Maxilla Using a Bone Density–Adapted Surgical Protocol and Primary Implant Stability Criteria for Inclusion. Clinical Implant Dentistry and Related Research. 2005;7(s1):s60-s69.
4. Chrcanovic B, Albrektsson T, Wennerberg A. Immediately loaded non-submerged versus delayed loaded submerged dental implants: A meta-analysis. International Journal of Oral and Maxillofacial Surgery. 2015;44(4):493-506.
5. Bassir S, El Kholy K, Chen C, Lee K, Intini G. Outcome of early dental implant placement versus other dental implant placement protocols: A systematic review and meta‐analysis. Journal of Periodontology. 2018;90(5):493-506.
6. Heydenrijk K, Raghoebar G, Meijer H, van der Reijden W, van Winkelhoff A, Stegenga B. Two-part implants inserted in a one-stage or a two-stage procedure. A prospective
comparative study. Journal of Clinical Periodontology. 2002;29(10):901-909.
7. Moraschini V, Porto Barboza E. Immediate versus conventional loaded single implants in the posterior mandible: a meta-analysis of randomized controlled trials. International Journal of Oral and Maxillofacial Surgery. 2016;45(1):85-92.
8. Ortega-Martinez, J., Perez-Pascual, T., Mareque-Bueno, S., Hernandez-Alfaro, F. and Ferres-Padro, E., 2012. Immediate implants following tooth extraction. A systematic review. Medicina Oral Patología Oral y Cirugia Bucal, pp.e251-e261.
30 9. Schardt C, Adams M, Owens T, Keitz S, Fontelo P. Utilization of the PICO framework to improve searching PubMed for clinical questions. BMC Medical Informatics and Decision Making. 2007;7(1).
10. Fineout-Overholt E, Johnston L. Teaching EBP: Asking Searchable, Answerable Clinical Questions. Worldviews on Evidence-Based Nursing. 2005;2(3):157-160. 11. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA
statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339(jul21 1):b2700-b2700.
12. Rodrigo D, Martin C, Sanz M. Biological complications and peri-implant clinical and radiographic changes at immediately placed dental implants. A prospective 5-year cohort study. Clinical Oral Implants Research. 2011;23(10):1224-1231.
13. Tabrizi R, Azizi M. Mesiodistal Bone Loss of Fresh Socket Placed Implants and Delay Placed Implants at the Anterior of the Maxilla. International Journal of Oral Implantology & Clinical Research. 2013;4(2):63-67.
14. Grandi T, Guazzi P, Samarani R, Grandi G. Immediate provisionalisation of single post- extractive implants versus implants placed in healed sites in the anterior maxilla: 1-year results from a multicentre controlled cohort study. European Journal of Oral Implantology. 2013;6(3):285-295.
15. Esposito M, Barausse C, Pistilli R, Jacotti M, Grandi G, Tuco L et al. Immediate loading of post-extractive versus delayed placed single implants in the anterior maxilla: outcome of a pragmatic multicenter randomised controlled trial 1-year after loading. European Journal of Oral Implantology. 2015;8(4):347-358.
16. Guarnieri R, Belleggia F, Grande M. Immediate versus Delayed Treatment in the Anterior Maxilla Using Single Implants with a Laser-Microtextured Collar: 3-Year Results of a Case Series on Hard- and Soft-Tissue Response and Esthetics. Journal of Prosthodontics.
2015;25(2):135-145.
17. Koirala D, Singh S, Chand P, Siddharth R, Jurel S, Aggarwal H et al. Early loading of delayed versus immediately placed implants in the anterior mandible: A pilot comparative clinical study. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2016;116(3):340-345.
31 18. Gjelvold B, Kisch J, Chrcanovic B, Albrektsson T, Wennerberg A. Clinical and
radiographic outcome following immediate loading and delayed loading of single-tooth implants: Randomized clinical trial. Clinical Implant Dentistry and Related Research. 2017;19(3):549-558.
19. Henningsen A, Smeets R, Köppen K, Sehner S, Kornmann F, Gröbe A et al. Immediate loading of subcrestally placed dental implants in anterior and premolar sites. Journal of Cranio-Maxillofacial Surgery. 2017;45(11):1898-1905.
20. Arora H, Ivanovski S. Clinical and aesthetic outcomes of immediately placed single-tooth implants with immediate vs. delayed restoration in the anterior maxilla: A retrospective cohort study. Clinical Oral Implants Research. 2018;29(3):346-352.
21. Kohen J, Matalon S, Block J, Ormianer Z. Effect of implant insertion and loading protocol on long-term stability and crestal bone loss: A comparative study. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2016;115(6):697-702.
22. Giacomel M, Camati P, Souza J, Deliberador T. Comparison of Marginal Bone Level Changes of Immediately Loaded Implants, Delayed Loaded Nonsubmerged Implants, and Delayed Loaded Submerged Implants: A Randomized Clinical Trial. The International Journal of Oral & Maxillofacial Implants. 2017;32(3):661-666.
23. Kamel S, Abd-Elwahab Radi I. Limited Evidence Suggests Immediate Implant Placement Could be an Alternative to Delayed Implants in Molar Regions. Journal of Evidence Based Dental Practice. 2018;18(3):260-262.
24. Ayna M, Wessing B, Gutwald R, Neff A, Ziebart T, Açil Y et al. A 5-year prospective clinical trial on short implants (6 mm) for single tooth replacement in the posterior maxilla: immediate versus delayed loading. Odontology. 2018;107(2):244-253.
25. Bettach R, Taschieri S, Mortellaro C, Del Fabbro M. Immediate Implant Placement Into Fresh Extraction Sites Using Single-Drilling Bur and Two Loading Procedures. Journal of Craniofacial Surgery. 2018;29(8):2135-2142.
26. Akoğlan M, Tatli U, Kurtoğlu C, Salimov F, Kürkçü M. Effects of different loading protocols on the secondary stability and peri-implant bone density of the single implants in the posterior maxilla. Clinical Implant Dentistry and Related Research. 2017;19(4):624-631.
32 27. Crespi R, Menchini-Fabris G, Crespi G, Toti P, Marconcini S, Covani U. Effects of
Different Loading Protocols on the Bone Remodeling Volume of Immediate Maxillary Single Implants: A 2- to 3-year Follow-up. The International Journal of Oral & Maxillofacial Implants. 2019;34(4):953-962.
28. Tonetti MS, Cortellini P, Graziani F, Cairo F, Lang NP, Abundo R, Conforti GP, Marquardt S, Rasperini G, Silvestri M, Wallkamm B, Wetzel A. Immediate versus delayed implant placement after anterior single tooth extraction: the timing randomised controlled clinical trial. J Clin Periodontol 2017; 44: 215–224. doi: 10. 1111/jcpe.12666. 29. Kniha K, Kniha H, Möhlhenrich S, Milz S, Hölzle F, Modabber A. Papilla and alveolar crest levels in immediate versus delayed single-tooth zirconia implants. International Journal of Oral and Maxillofacial Surgery. 2017;46(8):1039-1044.
30. Higgins, J. and Green, S. (2008). Cochrane handbook of systematic reviews of interventions. Chichester: Wiley.
33
PRIEDAI
Lentelė Nr. 1 Rezultatų lentelė
Nr. Pagrindinis autorius ir metai Sekimo laikotarpis (metais) Pacientų imtis Implantų skaičius Implantacijos metodika Radiologiniai kraštinio kaulo rezorbcijos pokyčiai (mm ± SD) 1. Daniel Rodrigo et al., 2011
1 19 26 Vienmomentė Nuo artimojo
krašto 1,8 ± 0,9 Nuo tolimojo krašto 1,9 ± 0,8
26 Atidėta Nuo artimojo
krašto 1,8 ± 1 Nuo tolimojo krašto 2,3 ± 0,7 2. Reza Tabrizi et
at., 2013
1 70 35 Vienmomentė Centrinių kandžių
0,59 ± 0,23 Šoninių kandžių 0,46 ± 0,16 35 Atidėta Centrinių kandžių
0,70 ± 0,18 Šoninių kandžių 0,51 ± 0,15 3. Tommaso Grand et al., 2015 1 47 23 Vienmomentė 0,35 ± 0,23 24 Atidėta 0,39 ± 0,16 4. Marco Esposito et al., 2015 1 104 52 Vienmomentė 0.13 ± 0,16 52 Atidėta 0.27 ± 0,14 5. Renzo Guarnieri et al., 2015 3 25 12 Vienmomentė 0,35 ± 0,18 13 Atidėta 0,42 ± 0,21 6. 1 80 40 Vienmomentė 0,7 ± 0,3
34 Durga Prasad Koirala et al., 2016 40 Atidėta 0,6 ± 0,2 7. Björn Gjelvold et al., 2017 1 49 25 Vienmomentė 0,57 ± 0,52 24 Atidėta 0,69 ± 0,57 8. Anders Henningsen et al., 2017 1 163 218 Vienmomentė 0,33 67 Atidėta 0,27 9. Himanshu Arora et al., 2018 3 40 20 Vienmomentė Artimajame krašte 0,05 ± 0,65 Tolimajame krašte 0,06 ± 0,52 20 Atidėta Artimajame krašte 0,30 ± 0,54 Tolimajame krašte 0,21 ± 0,60
Rezultatų vidurkis 1,4 66 50 Vienmomentė 0,54 ± 0,34
33 Atidėta 0,62 ± 0,32
Lentelė Nr. 2 Straipsnių sisteminių klaidų rizikos vertinimo lentelė
Autorius, metai Atsitiktinio eiliškumo generavimas Paskirstymo slėpimas Dalyvių ir personalo informavimas Baigčių vertinimas Nepilni duomenys Selektyvūs rezultatai Kiti rizikos šaltiniai Daniel Rodrigo et al., 2011 _ _ + + + ? + Reza Tabrizi et at., 2013 _ _ + + + + +
35 Tommaso Grand et al., 2015 _ _ + + + ? + Marco Esposito et al., 2015 _ + + + + + + Renzo Guarnieri et al., 2015 _ _ + + + + + Durga Prasad Koirala et al., 2016 _ _ + + + ? + Björn Gjelvold et al., 2017 + _ + + + ? + Anders Henningsen et al., 2017 _ _ + + + + + Himanshu Arora et al., 2018 _ _ + + + ? +
36 Priedas Nr. 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas
