Morta Stasikėlytė
5 kursas, 1 grupėPeriimplantinės dantenų vagelės skysčio pH tyrimas ir analizė
aplink vienatūrius ir išardomus dviejų dalių dantų implantus:
pilotinis tyrimas
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė Doc. Nomeda Basevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
Periimplantinės dantenų vagelės skysčio pH tyrimas ir analizė aplink vienatūrius ir išardomus dviejų dalių dantų implantus: pilotinis tyrimas
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko magistrantė ... Morta Stasikėlytė, 5 kursas 1 grupė 2018 m. balandžio 30 d.
Darbo vadovė ... Doc. Nomeda Basevičienė 2018 m. balandžio 30 d.
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
... Recenzentas:
... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas BMD reikalavimų Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema? 0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
kriterijai? 13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32 rekomendaci Praktinės jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo
-0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA
8
SUMMARY
9
1. ĮVADAS
10
2. LITERATŪROS APŽVALGA
13
3. MEDŽIAGA IR METODAI
17
4. REZULTATAI
19
5. REZULTATŲ APTARIMAS
22
IŠVADOS
27
INTERESŲ KONFLIKTAS
28
PADĖKA
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
30
PRIEDAI
35
PERIIMPLANTINĖS DANTENŲ VAGELĖS SKYSČIO pH TYRIMAS IR
ANALIZĖ APLINK VIENATŪRIUS IR IŠARDOMUS DVIEJŲ DALIŲ
DANTŲ IMPLANTUS: PILOTINIS TYRIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir tyrimo tikslas: Šiuo metu pagal dizainą yra išskiriamos dvi pagrindinės dantų implantų grupės - vienatūriai ir išardomi dviejų dalių dantų implantai [1]. Nors mokslinės studijos rodo labai aukštą dantų implantų sėkmės rodiklį, deja, nė viena iš minėtųjų implantų grupių neišvengia komplikacijų, iš kurių dažniausios - perimukozitas ir periimplantitas [2]. Dabartiniai diagnostiniai metodai yra nebrangūs ir reliatyviai neinvazyvūs, tačiau nėra
pakankamai jautrūs ir negali nustatyti uždegiminio proceso aktyvumo, tik jo veiklos rezultatą ligai jau pažengus [3]. Kaip potencialus periimplanto audinių būklės diagnostinis metodas siūlomas periimplantinės dantenų vagelės skysčio (PDVS) tyrimas. Šio tyrimo tikslas - ištirti PDVS pH skirtumus tarp sveikų vienatūrių ir išardomų dviejų dalių dantų implantų ir išsiaiškinti, ar tyrime pasiūlytas metodas galėtų būti pritaikomas kasdienėje klinikinėje praktikoje kaip neinvazyvus, tikslus ir greitas PDVS pH nustatymo būdas. Metodai: Thermo Fisher Scientific™ Orion™ 9863BN stikliniu mikroelektrodu buvo išmatuotos 35 vienatūrių ir 33 dviejų dalių sveikų implantų PDVS pH vertės ir dantenų vagelės skysčio (DVS) pH prie 39 sveikų dantų. Rezultatai: PDVS pH prie dviejų dalių implantų buvo rūgštingesnis nei prie vienatūrių (p<0,001). Vidutinė pH vertė prie vienatūrių implantų buvo 6,46, prie dviejų dalių - 6,15. Moterų PDVS pH prie dviejų dalių implantų nustatytas šarmingesnis nei vyrų (p<0,001), vienatūrių implantų ir natūralių dantų grupėse
statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Tiriamųjų, kurių amžius >55 metų, PDVS pH prie vienatūrių implantų yra šarmingesnis nei <55 metų amžiaus (p=0,004). Išvados: dantų implantų dizainas turi įtakos PDVS pH vertei. Stiklinis mikroelektrodas yra tinkama priemonė tiksliam PDVS pH vertės nustatymui in vivo.
Raktiniai žodžiai: peri-implant crevicular fluid; one-piece implant; two-piece implant; gingival crevicular fluid.
THE DETERMINATION OF pH OF PERI-IMPLANT CREVICULAR FLUID
AROUND ONE-PIECE AND TWO-PIECE DENTAL IMPLANTS: A PILOT
STUDY
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: there are two main types of dental implant designs: one-piece and two-piece implants [1]. Although success rates of both of these types of implants are high, none of them avoid complications, of which the most common are peri-implant mucositis and peri-peri-implantitis [2]. Current clinical diagnostic parameters are relatively non-invasive and cost-efficient, however, they are often not sensitive enough and fail to determine the activity of inflammation [3]. Investigation of peri-implant crevicular fluid (PICF) has a potential as a new diagnostic method. The aim of this study was to determine and compare the pH of PICF around one-piece and two-piece implants and to find out, if our suggested method could function accurately for determination of PICF pH. Methods: Thermo Fisher Scientific™ Orion™ 9863BN glass microelectrode was used to determine pH of PICF around 35 one-piece and 33 two-piece implants and pH of gingival crevicular fluid (GCF) around 39 healthy teeth. Results: pH of PICF around two-piece implants was more acidic (p<0,001). Average pH around one-piece implants was 6,46 and around two-piece implants 6,15. pH of PICF in women around two-piece implants was more alkaline (p<0,001), no difference was found in control and one-piece implant groups. Participants over 55 years old had more alkaline pH of PICF around one-piece implants than
participants under 55 years old (p=0,004). Conclusions: design of dental implants has an impact on pH of PICF. Glass microelectrode is an appropriate tool for accurate determination of pH in PICF.
Key words: peri-implant crevicular fluid; one-piece implant; two-piece implant; gingival crevicular fluid.
PERIIMPLANTINĖS DANTENŲ VAGELĖS SKYSČIO pH TYRIMAS IR
ANALIZĖ APLINK VIENATŪRIUS IR IŠARDOMUS DVIEJŲ DALIŲ
DANTŲ IMPLANTUS: PILOTINIS TYRIMAS
1. ĮVADAS
Jau daugiau nei 60 metų dantų implantai yra sėkmingai naudojami kaip viena
ilgaamžiškiausių ir efektyviausių dantų eilių defektų reabilitacijos priemonių [4]. Per tą laiką jie nuolat tobulėjo ir keitėsi, didėjo implantų bei chirurginių metodikų pasirinkimo įvairovė. Šiuo metu odontologijos rinkoje galima rasti skirtingo dizaino, dydžio, paviršiaus paruošimo, iš skirtingų medžiagų pagamintų ir pagal įvairius protokolus sriegiamų dantų implantų. Pagal dizainą yra išskiriamos dvi pagrindinės dantų implantų grupės - vienatūriai ir išardomi dviejų dalių dantų implantai [1]. Vienatūriai dantų implantai turi šiurkščią intrakaulinę dalį ir nuo jos besitęsiantį lygų kaklelį, ant kurio vėliau yra cementuojamas vainikėlis. Tuo tarpu išardomi dantų implantai susideda iš dviejų atskirų dalių - intrakaulinės dalies ir prie jos prisukamos vainikėlio atramos, ant kurios bus cementuojamas arba prisukamas vainikėlis [5]. Nors mokslinės studijos rodo labai aukštą dantų implantų sėkmės rodiklį - net 96,8 proc.išgyvenamumą 5 metų laikotarpyje [4]- deja, neišvengiama ir komplikacijų [6-7]. Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje vis dažniau kalbama apie
atokiąsias(angl. long-stage) reabilitacijos dantų implantais komplikacijas - perimukozitą ir periimplantitą, kurių pasireiškimas yra atitinkamai 43 proc. ir 22 proc. [2]. Perimukozitas yra apibrėžiamas kaip minkštųjų audinių uždegimas aplink dantų implantą be kaulo rezorbcijos požymių toje vietoje. Šis procesas yra grįžtamas. Tuo tarpu periimplantito atveju be uždegimo minkštuosiuose audiniuose taip pat stebima ir marginalinio kaulo rezorbcija (>2 mm) [2]. Kaip šių ligų rizikos veiksniai išskiriami bloga asmens burnos higiena, rūkymas, cukrinis diabetas ir lėtinio periodontito istorija [8]. Kartu su šiais etiologiniais veiksniais vis dažniau kvestionuojama ir paties implanto dizaino bei konstrukcijos įtaka periimplanto audinių uždegimo atsiradimui.
Dantų implantologijoje vis svarbesnė tampa perimukozito ir periimplantito diagnostika, kadangi pacientas dar kurį laiką gali nejausti jokių simptomų, kol uždegiminiai procesai nėra pažengę. Todėl itin svarbu aptikti ligą pradinėse jos stadijose, kad būtų galima užkirsti kelią tolimesnei aplinkinių audinių destrukcijai. Dabartiniai diagnostiniai metodai ir parametrai buvo pradėti naudoti daugiau nei prieš 50 metų ir iki pat šiol yra laikomi auksiniu standartu tiek implantologijoje, tiek periodontologijoje - tai dantenų kišenės gylio matavimas, kraujavimas po
zondavimo, klinikinis audinių prisitvirtinimo lygis, apnašų indeksai, radiologinis kaulo lygio tyrimas. Nors šie diagnostiniai rodikliai ir tyrimai yra nebrangūs bei reliatyviai neinvazyvūs, tačiau jie nėra pakankamai jautrūs, kadangi gali parodyti ligos progresavimą tik įvykus 2-3 mm pokyčiui po paskutinio tyrimo (tiek matuojant dantenų kišenės gylį, tiek stebint kaulo rezorbciją
rentgenogramoje) ir negali nustatyti uždegimo aktyvumo, tik jo veiklos rezultatą. Pavyzdžiui, tradicinės rentgenogramos nėra pakankamai jautrios ir ne visi kaulo defektai jose gali būti stebimi, ypač jeigu tai skruostiniai ar liežuviniai kauliniai defektai [3]. Dėl šios priežasties yra reikalingas naujas neinvazyvus, nebrangus ir jautrus diagnostinis metodas, galintis aptikti uždegimą labai ankstyvoje jo fazėje, fiksuoti mažesnius pokyčius nei prieš tai išvardinti metodai ir nustatyti, ar uždegimas šiuo metu yra aktyvioje ar stabilizuotoje fazėje.
Pastaruoju metu daug dėmesio mokslinėje literatūroje yra skiriama burnos ertmės skysčių (seilių, dantenų vagelės skysčio ir periimplantinės dantenų vagelės skysčio) analizavimui, siekiant išsiaiškinti, ar jų tyrimas galėtų tapti rutininiu metodu periodonto ir periimplanto audinių ligų diagnostikoje [3, 9]. Ypač daug žadantys yra periimplantinės dantenų vagelės skysčio (PDVS) tyrimai (angl. peri-implant crevicular fluid, PICF). Bevilacqua ir bendraautoriai [10] ištyrė, kad PDVS išsiskyrimas pagausėja esant periimplanto audinių uždegimui ir kad jo tūris skiriasi perimukozito ir periimplantito atveju. Kiti autoriai labiau koncentravosi į biologinius žymenis, susijusius su periimplanto ligomis ir kaip jų kiekiai PDVS keičiasi uždegimo metu [11-14]. Kaip perspektyvų diagnostinį metodą buvo bandyta pasiūlyti ir PDVS pH matavimą, tačiau iki šiol buvo atliktas tik vienas pilotinis tyrimas, siekęs išsiaiškinti PDVS pH vertes bei jų pokyčius prie sveikų ir pažeistų uždegimo dantų implantų. Nyako ir bendraautoriai [15] nustatė, kad pH skirtumas tarp sėkmingų ir periimplantito pažeistų implantų yra statistiškai reikšmingas. Deja, dėl mažos šio tyrimo imties ir kitų metodologinių aspektų, negalime daryti galutinių išvadų - tam yra reikalingos kitos išsamesnės studijos.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti PDVS pH skirtumus tarp sveikų vienatūrių ir išardomų dviejų dalių dantų implantų.
Tyrimo uždaviniai:
1. ištirti, koks PDVS pH yra būdingas sveikiems dantų implantams; 2. išsiaiškinti, ar PDVS pH priklauso nuo implanto dizaino;
3. palyginti sveikų dantų implantų PDVS pH su sveikų natūralių dantų dantenų vagelės skysčio pH;
4. ištirti, ar lytis turi įtakos PDVS pH aplink sveikus skirtingų rūšių dantų implantus; 5. ištirti, ar amžius turi įtakos PDVS pH aplink sveikus skirtingų rūšių dantų implantus; 6. išsiaiškinti, ar šiame tyrime pasiūlytas metodas yra tinkamas tiksliam PDVS pH nustatymui
2. LITERATŪROS APŽVALGA
Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje labai daug dėmesio skiriama periimplanto ligų etiologijai [8, 16-18]. Dažniausiai minimi etiologiniai faktoriai yra nepakankama asmens burnos higiena, sisteminės ligos (antrojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių
sistemos ligos, osteoporozė ir kt.), žalingi įpročiai (rūkymas ir alkoholio vartojimas), tačiau vis dar yra mažai informacijos yra apie tai, kokią įtaką dantų implanto ilgaamžiškumui ir polinkiui į periimplanto audinių uždegimą turi jo dizainas.
Dviejų dalių išardomi dantų implantai šiandieninėje implantologijoje yra populiaresni už vienatūrius dėl jų privalumo protezuojant. Jeigu pradinė implanto padėtis yra nepalanki (dėl žandikaulio anatomijos ar kaulo storio), ją galima pakoreguoti parenkant individualiai išlietą ar jau pagamintą kampinę protezavimo atramą. Tuo tarpu vienatūriai implantai ilgą laiką neturėjo šios galimybės - vainikėlis būdavo pritaikomas šlifuojant implanto vainikinę dalį arba, jei to padaryti neįmanoma, tiesiog cementuojamas tokioje padėtyje, kokioje buvo įsriegtas implantas. Dėl šios priežasties galutinis rezultatas labai priklausydavo nuo įsriegto implanto padėties kaule ir todėl sumažėdavo vienatūrių implantų panaudojimo galimybės. Tačiau šiuo metu rinkoje jau galima rasti vienatūrių dantų implantų su kaklelio palinkimo laipsnio koregavimo galimybe. Tai leidžia įsriegus implantą vėliau jo vainikinę dalį pakreipti tokia kryptimi, kokia bus palanki protezavimui. Šiuo atveju ne kaulas taikomas prie dantų implanto, o dantų implantas prie kaulo.
Deja, nei vienos, nei kitos konstrukcijos dantų implantai neišvengia komplikacijų. Sistematinėse literatūros apžvalgose dantų implantų komplikacijų dažnis varijuoja tarp 3,5-8,8 proc. (techninės), 2,6–8,5 proc. (biologinės) ir 3,6-13–6 proc. (estetinės) [19].
Vienatūriams implantams dažniausiai priskiriamos techninės ir estetinės komplikacijos dėl ribotų protezavimo galimybių, o dviejų dalių implantams - biologinės (dėl mikroorganizmų ir jų veiklos produktų migracijos į mikroplyšį tarp implanto ir atramos), tačiau taip pat stebimos ir techninės komplikacijos - atramos atsilaisvinimas dėl kramtymo metu susidarančių
mikrojudesių bei pakartotinis dantenų traumavimas atsukant ir vėl prisukant vainikėlį [7]. Šios dvi dantų implantų grupės pasižymi ne tik skirtumais konstrukcijose, tačiau ir skirtinga integracija bei skirtingu periimplanto audinių atsaku aplink juos. Moksliniai tyrimai
rodo, jog biologinis plotis aplink vienatūrius implantus yra panašesnis į biologinį plotį aplink natūralius dantis negu dviejų dalių implantų [20-21]. Hermann ir bendraautoriai [22] taip pat
ištyrė, jog vienatūriai implantai pasižymi mažesne ankstyvąja kaulo rezorbcija negu dviejų dalių implantai. Šis skirtumas aiškinamas tuo, jog vienatūriai implantai neturi mikroplyšio, susidarančio tarp implanto ir jo atramos, todėl išvengia ankstyvos bakterijų kolonizacijos.
Periimplantinės dantų vagelės skystis - tai iš dantenų kraujagyslių rezginio, esančio šalia jungiamojo epitelio, drenažo metu osmosiškai susidarantis fiziologinis skystis, kurio gamyba ypač suintensyvėja uždegimo metu. Jo sudėtis yra artima dantenų vagelės skysčio sudėčiai prie natūralių dantų ir susideda iš enzimų bei jų inhibitorių, uždegimo mediatorių, uždegiminio atsako faktorių bei audinių apykaitos produktų [23]. Biologiniai markeriai, arba žymenys – tai objektyvūs organizmo ar atskirų organų veiklos parametrai, kurių kiekybinis arba kokybinis tyrimas gali teikti informacijos apie viso organizmo arba atskirų organų sveikatą ar patologiją bei jos lygį [24]. Daugiau nei 90 skirtingų dantenų vagelės skysčio komponentų jau buvo įvertinti kaip galimi biologiniai markeriai, siekiant nustatyti ar patvirtinti periodontologinę diagnozę [25]. Didžioji jų dalis yra būdinga minkštųjų
periimplanto audinių uždegiminiam procesui ir tik keli iš jų yra specifiški alveolinio kaulo destrukcijos biomarkeriai. Uždegiminių citokinų ir chemokinų (IL-1b, IL6, IL8 ir TNF-a) išskyrimas yra siejamas būtent su periimplanto ligos progresavimu ir marginalinio kaulo rezorbcija, t.y. permukozito perėjimu į periimplantitą [26]. Kaip galimas uždegimo
indikatorius taip pat tirtas ir PDVS tūrio kitimas. Bevilacqua ir bendraautoriai [10] nustatė, jog PDVS tūris statistiškai reikšmingai skiriasi tarp sveikų implantų ir implantų, pažeistų periimplantito, tačiau uždegimo metu nepriklauso nuo dantenų kišenės gylio. Tai aiškinama tuo, jog giliausia kišenė ne visada yra labiausiai pažeista uždegimo.
Dar vienas svarbus, tačiau mokslinėje literatūroje mažai nagrinėtas periimplanto audinių uždegimo biologinis markeris yra PDVS rūgštingumas, arba pH. Yra žinoma, jog skirtingos bakterijų rūšys, susijusios su periodonto ir periimplanto audinių ligomis, auga skirtingo rūgštingumo terpėse, todėl dantenų vagelės skysčio pH vertė yra tiesiogiai susijusi su periodonto ir periimplanto audinių sveikata. Takahashi ir bendraautoriai [27] ištyrė, jog periopatogeniškos bakterijos auga švelniai rūgštinėje terpėje - Porphyromonas gingivalis auga terpėje, kurios pH 6.5-7.0, Prevotella intermedia, kai pH 5.0-7.0, o Fusobacterium
nucleatum, kai pH of 5.5-7.0. Moksliniai tyrimai, atlikti dar praėjusiame šimtmetyje, siekė
pažeistų dantų [28-29]. Pirmieji tyrimai tam tikslui naudojo metalinius stibio elektrodus (angl. anodic electrode), kurie originaliai buvo pradėti naudoti dantų apnašų pH matavimui. Šis metodas pavadintas touch electrode metodu. Kaip sufleruoja pavadinimas, šis elektrodas pH pamatuodavo jį įmerkus į norimą ištirti terpę ar tiesiog prie jos prilietus. Tiriant dantenų vagelės skysčio pH, elektrodas būdavo panardinamas į dantenų vagelę, kur, norint pasiekti kuo tikslesni rezultatą, turėdavo nesiliesti nei su danties, nei su dantenų paviršiumi - kitu atveju būdavo gaunami klaidingi rezultatai. Dėl šios priežasties, tyrimai, rėmęsi touch
electrode metodu, yra netikslūs ir skelbia apie 1,5 vieneto aukštesnį skysčio pH nei jis yra iš
tikrųjų. 1990 metais Eggert ir bendraautoriai [30] publikavo studiją, kurioje tyrė vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dantenų kišenės skysčio pH su stikliniu miktroelektrodu (angl. glass electrode), kai dantenų kišenės gylis <3 mm ir >3 mm, tačiau statistiškai reikšmingo rezultato negavo. Vėliau tokio tipo tyrimas nebuvo pakartotas.
Nors dantų implantus supantys minkštieji ir kietieji audiniai pasižymi labai panašia struktūra kaip aplink natūralius dantis, tačiau taip pat yra ir skirtumų kraujagyslių ir kolageno skaidulų išsidėstyme, dėl kurio implantai pasižymi mažesniu atsparumu uždegimui [31]. 2005 metais Nyako ir kiti [15] publikavo studiją, siekusią išsiaiškinti periimplantinės dantenų vagelės skysčio pH kitimą prie sveikų ir periimplantito pažeistų dantų implantų. Buvo
nustatytas statistiškai reikšmingas pH skirtumas tarp šių grupių. Prie uždegimo pažeistų implantų vidutinė PDVS pH vertė buvo 7,20 (intervalas 5,63–8,50), tuo tarpu prie sveikų implantų pH - 6,80 (intervalas 6,35–7,65). Tačiau autoriai teigia, jog šio pilotinio tyrimo imtis yra per maža, todėl galutinės išvados nepateikia. Deja, iki šių dienų šis tyrimas yra vienintelis, tyręs PDVS pH vertes, ir vis dar lieka neaišku, kaip pH priklauso nuo kitų faktorių, pvz. sisteminių ligų (2 tipo cukrinio diabeto, aukšto cholesterolio kiekio kraujyje), žalingų įpročių (rūkymo ir alkoholio vartojimo), medžiagos, iš kurios pagamintas dantų implantas, ir paties implanto dizaino.
Žinant fiziologines pH PDVS vertes ir kaip jos kinta esant skirtingiems faktoriams, pH tyrimas galėtų tapti neinvazyviu, greitu ir informatyviu diagnostiniu metodu kasdienėje klinikinėje odontologijos praktikoje, leidžiantis tiksliau atskirti sveikus dantų implantus nuo pažeistų perimukozito ar periimplantito. Perimukozitas yra grįžtamasis minkštųjų audinių uždegimas aplink implantą, todėl ypač svarbu nustatyti ir pradėti gydymą ankstyvoje jo stadijoje, kol dar nėra įvykę negrįžtami pokyčiai, t.y. kraštinio alveolės kaulo rezorbcija. Galbūt egzistuoja ribinė pH vertė (angl. threshold), indikuojanti perimukozito perėjimą į
periimplantitą ar bent jau diferencijuojanti šias dvi uždegimo formas tarpusavyje - jos nustatymas galėtų signalizuoti apie ūmaus uždegimo perėjimą į lėtinę jo formą. Thermo Scientific Orion stiklinis mikroelektrodas (Thermo Scientific™ Orion™ 9863BN Micro pH Electrode), naudotas šiame tyrime, dar niekada nebuvo panaudotas, tiriant pH
periimplantinėje dantenų vagelėje in vivo. Šioje mokslinėje studijoje pasiūlytas pH matavimo metodas galėtų duoti pradžią ne tik tolimesniems PDVS tyrimams, tačiau ir jo panaudojimui kasdienėje klinikinėje praktikoje.
3. MEDŽIAGOS IR METODAI
Prieš atliekant klinikinį tyrimą buvo gautas LSMU Kauno klinikų Bioetikos centro leidimas (Nr. TPP-4470) (žr. Priedas Nr.1), atitinkantis 2002 m. Helsinkio deklaraciją.
Tyrimas buvo pradėtas vykdyti 2017 metų gruodžio 1 d. Kauno klinikų Dantų implantacijos ir protezavimo skyriuje. Iš viso tyrime dalyvavo 27 tiriamieji, iš kurių 16 moterų ir 11 vyrų, kuriems 2017 m. buvo atliktas gydymas ir vienatūriais, ir dviejų dalių dantų implantais Kauno klinikų Dantų implantacijos ir protezavimo skyriuje. Dalyvavusiųjų tyrime amžiaus vidurkis 58 m. (nuo 47 iki 72 m.).
Kadangi šis tyrimas yra pilotinis ir nėra duomenų, kuriais galėtume remtis, imties dydžio skaičiavimas nebuvo atliktas.
Pacientai tyrimui buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus:
1. pacientai, kuriems įsriegti ir vienatūriai, ir išardomi dantų implantai;
2. po dantų implantų įsriegimo praėję ne mažiau 3 mėn. ir ne daugiau nei 1 metai; 3. dantų implantai be uždegiminio proceso požymių [2]:
nėra kraujavimo zonduojant;
dantenų kišenės gylis ≤5mm;
radiografiškai nestebima kaulo rezorbcija aplink dantų implantą (<2mm);
nėra pūlingo eksudato.
4. pacientai, pasižymintis gera bendrine sveikata ir reguliariai nevartoja medikamentų; 5. neįtrauktos nėščios ar maitinančios moterys;
6. neįtraukti jaunesni nei 18 metų pacientai.
Atvykdami apžiūrai tiriamieji atsinešdavo naujai darytą panoraminę dantų rentgeno nuotrauką, kuri būdavo palyginama su po implantacijos darytomis nuotraukomis, norint įvertinti marginalinio kaulo būklę.
Peri-implantinės vagelės skysčio pH buvo matuojamas su stikliniu mikroelektrodu (Thermo Fisher Scientific™ Orion™ 9863BN Micro pH Electrode) ir prie jo prijungtu pH
matuokliu (Thermo Fisher Scientific Orion Star™ A121 pH Portable Meter). Prieš pradedant klinikinį tyrimą, elektrodas buvo sukalibruotas kalibraciniuose tirpaluose (kai pH=4, kai pH=7, kai pH=10).
Prieš kiekvieną peri-implanto vagelės skysčio pH matavimą būdavo įvertinamas implantų statusas pagal anksčiau minėtus kriterijus. Po klinikinio įvertinimo gleivinė aplink tiriamąjį implantą būdavo nusausinama ir elektrodo galiukas įvedamas į vagelę aplink implantą (iki 1mm) ir laikomas, kol pH vertė pH matuoklio ekrane nusistovės. Matavimas būdavo pakartojamas 3 kartus, jeigu įmanoma - iš kelių skirtingų pusių. pH matavimas taip pat būdavo atliekamas prie sveiko danties, atitinkančio šiuos kriterijus:
nėra kraujavimo zonduojant; dantenų kišenės gylis ≤3mm;
radiografiškai nestebima kaulo rezorbcija;
nėra pūlingo eksudato ar kitų uždegimo požymių.
Po kiekvieno tiriamojo matavimo elektrodas būdavo dezinfekuojamas (Mikrozid dezinfekcinis skystis paviršių dezinfekcijai, gamintojas Schülke&Mayr).
Iš viso buvo išmatuoti 68 dantų implantai iš titano, iš kurių 35 vientūriai ir 33 išardomi, ir 39 dantys. Dantų implantai buvo suskirstyti į 2 tiriąmąsias grupes:
1 grupė - vienatūriai dantų implantai;
2 grupė - išardomi dviejų dalių dantų implantai;
kontrolinė grupė - tyrime dalyvavusių tiriamųjų sveiki dantys.
4. REZULTATAI
Lentelė Nr. 1. Tyrimo demografiniai duomenys
PDVS vidutinė pH vertė skyrėsi tarp vienatūrių dantų implantų ir dviejų dalių išardomų dantų implantų grupių (p<0,001). Vidutinė PDVS pH reikšmė prie vienatūrių implantų (1 grupė) buvo 6,46 (kai mažiausia užfiksuota reikšmė 5,9, o didžiausia - 6,86), prie dviejų dalių išardomų implantų (2 grupė) - 6,16 (kai mažiausia užfiksuota reikšmė 5,6, o didžiausia - 6,6). 1 ir 2 tiriamųjų grupių vidutinė pH reikšmė statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės (natūralių dantų) (pH = 6,64, kai mažiausia reikšmė 6,2, didžiausia - 7,0) (žr. 1 pav.).
*,**,*** p<0,001, remiantis parametriniu poriniu testu priklausomoms imtims
1 pav. Vidutinė dantenų vagelės skysčio pH vertė prie vienatūrių ir dviejų dalių implantų bei sveikų dantų, p<0,001
PDVS pH 2 grupėje statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp vyrų ir moterų (pagal Mann-Whitney testą, p<0,001). Moterų grupėje pH vidutinė reikšmė prie išardomų implantų buvo 6,23, o vyrų - 6,02. 1 ir kontrolinėje grupėse statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių nenustatytas (žr. 2 pav.).
2 pav. PDVS pH skirtumai tarp lyčių
Tirtos imties amžiaus vidurkis 59,1 (standartinis nuokrypis - 6,3), jauniausias tiriamasis 47 metų, vyriausias – 72 metų, mediana – 58,0 metai. Amžius tiesiogiai reikšmingai koreliavo (r=0,322, p=0,046) su tiriamojo vienatūrių implantų pH. Remdamiesi amžiaus skirstinio I-a kvartile išskyrėme dvi amžiaus grupes: < 55 metų amžiaus ir > 55 metų amžiaus.
Remdamiesi neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims gavome, kad tiriamųjų, kurių amžius <55 metai pH vienatūrių implantų buvo reikšmingai (p=0,004) mažesnis nei tų, kurių amžius >55 metai (atitinkamai: 6,34 ir 6,48) (žr. 3 pav.).
3 pav. Vidutinės PDVS pH vertės skirtingose amžiaus grupėse
Gauta slenkstinė vienatūrių implantų PDVS pH vertė 6,44, skirianti minėtasias dvi amžiaus grupes (4 pav.).
4 pav. ROC testas slenkstinei vienatūrių implantų PDVS pH reikšmei prognozuoti, atsižvelgiant į amžiaus grupes
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Ši klinikinė studija yra pirmoji tyrusi PDVS pH prie sveikų skirtingų konstrukcijų dantų implantų, todėl gautų rezultatų kol kas neįmanoma adekvačiai palyginti su kitais
tyrimais. 2005 metais publikuotoje Nyako ir bendraautorių [15] studijoje, tyrusioje pH pokytį PDVS prie sveikų ir periimplantito pažeistų implantų, gauti rezultatai skelbia vidutinę sveikų implantų pH reikšmę 6,80, kai reikšmių variacija 6,35-7,65, tuo tarpu periimplantito pažeistų implantų vidutinė pH reikšmė 7,20, kai reikšmės varijuoja 5,63–8,50. Šiame tyrime gautų pH reikšmių intervalas yra siauresnis (5,6-6,86) ir visos pH reikšmės yra mažesnės nei 7,0. Tai galima aiškinti skirtingomis tyrimų metodikomis. Nyako ir bendraautorių tyrime buvo naudotas metalinis mikroelektrodas, o šiame tyrime - stiklinis. Metalinis elektrodas yra labai jautrus prisilietimui prie paviršių, todėl skelbiama, kad dantenų vagelėje galėjo rodyti
maždaug 1,5 didesnę pH vertę dėl atsitiktinio sąlyčio su dantenų arba danties paviršiumi. Tuo tarpu stiklinis elektrodas yra jautrus tik vandenilio jonams, patenkantiems į elektrodo vidų per jiems pralaidžią membraną, todėl fiksuoja tikslų dantenų vagelės skysčio pH. Taip pat yra nežinoma, kokio dizaino dantų implantus tyrime naudojo Nyako ir bendraautoriai, todėl negalime tiksliai palyginti gautų rezultatų.
Šiame tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas PDVS pH skirtumas tarp skirtingų dizainų implantų. Vienatūriai dantų implantai pasižymėjo aukštesniu pH nei dviejų dalių išardomi implantai (p<0,001). PDVS pH skirtumas gali būti aiškinamas mikroplyšio buvimu dviejų dalių išardomuose implantuose. Nors dabartinės technologijos leidžia mikroplyšį tarp implanto ir atramos sumažinti iki 10 µm, tačiau tai neapsaugo nuo mikroorganizmų
penetracijos į mikroplyšį, kadangi mažiausi mikroorganizmai, randami burnoje, yra 0,1 µm dydžio, o jų išskiriami toksinai, pavyzdžiui lipopolisacharidai, kurie skatina uždegiminius procesus, yra dar mažesni, todėl gali lengvai patekti į tarpą tarp implanto ir atramos [32]. Tarp mikroplyšį kolonizuojančių mikroorganizmų rastos aštuonios pariopatogeniškų bakterijų rūšys, tarp kurių Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Porphyromonas
gingivalis, žinomos kaip vienos iš periopatogeniškiausių ir dažniausiai periodonto patologijas
sukeliančių bakterijų. Ankstyva mikroorganizmų invazija į tarpą tarp implanto ir atramos gali nulemti periimplanto ligos išsivystymą ir marginalinio kaulo rezorbciją. Tuo tarpu vienatūriai implantai neturi mikroplyšio ir pasižymi minimalia ankstyvąja kaulo rezorbcija [33-34].
Günday ir bendraautoriai [35] taip pat nustatė, jog platesni implantai pasižymi platesne periimplantine dantenų vagele ir gausesne dantenų vagelės skysčio produkcija. Šie faktoriai leidžia daryti prielaidą, jog dviejų dalių dantų implantai turi didesnį polinkį į periimplanto audinių uždegimą dėl lengvesnės mikroorganizmų penetracijos į vagelę, kadangi dėl mechaninių priežasčių yra gaminami platesni nei vienatūriai implantai.
Judgar ir kiti [36] taip pat nustatė, jog sveiki dviejų dalių dantų implantai pasižymi gilesne dantenų vagele negu vienatūriai implantai, tačiau gauti rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi, todėl norint pateikti galutinę išvadą yra reikalingos išsamesnės studijos. Šiame tyrime nebuvo tirta PDVS pH priklausomybė nuo dantenų vagelės gylio, tačiau Nyako ir bendraautoriai [15] skelbia, jog tarp uždegimo pažeistų implantų dantenų vagelės pH nepriklauso dantenų vagelės gylio.
Seilės, kurių pH yra <7,0, rodo acidemiją, arba patologinį kraujo rūgštingumą. Jeigu acidemija yra chroninė, tuomet burnos ertmė turi didesnį polinkį dantų ėduoniui, halitozei ir periodontitui [37]. Takahashi su bendraautoriais [27] nustatė, jog periopatogeniškos
bakterijos auga lengvai rūgštinėje terpėje, o jų išskiriami metaboliniai veiklos produktai taip pat yra rūgštiniai: fuzobakterijos išskiria glutamo rūgštį, gamina acetinę bei butirinę rūgštis.
Porphyromonas gingivalis, Prevotella intermedia ir Campylobacter rectus išskiria sukcininę
rūgštį. Todėl lengvai rūgštinė terpė dantenų vagelėje yra palanki periopatogeniškoms bakterijoms.
Šiame tyrime gauta vidutinė dantenų vagelės skysčio pH (pH=6,64) prie sveikų natūralių dantų sutampa su prieš tai atliktų tyrimų rezultatais. Borden ir bendraautoriai [38] nustatė 6,5 vidutinę pH vertę. Bickel ir Cimasoni [28] gavo vidutinę pH vertę 6,9. Watabe ir bendraautorių [39] tyrime vidutinė pH vertė buvo 6,7.
Nepriklausomai nuo dantų implantų dizaino, PDVS pH skyrėsi nuo dantenų vagelės pH prie natūralių dantų (p<0,001). Rūgštingesniam dantenų vagelės pH prie dantų implantų įtakos gali turėti skirtingas periodonto audinių išsidėstymas aplink natūralius dantis ir dantų implantus. Fiziologinė periimplantinė dantenų vagelė yra gilesnė nei dantenų vagelė prie dantų. Tai yra aiškinama tuo, jog kolageno skaidulos negali prisitvirtinti prie implanto ar jo atramos paviršiaus, todėl toje vietoje nesusidaro jungiamojo audinio jungtis, tik jungiamasis epitelis ties marginalinio kaulo kraštu. Be to, aplink implantą nesusidaro periodonto plyšis, kuris pasižymi gausia vaskuliarizacija ir atlieka maitinimo funkciją, todėl periimplanto
audiniai yra kur kas prasčiau aprūpinami krauju ir pasižymi mažesniu atsparumu uždegimui [40].
Taip pat įtakos turėti gali ir medžiaga, iš kurios pagamintas dantų implantas. Nors titanas yra laikomas vienu iš labiausiai biologiškai suderinamų metalų ir taip pat vienu iš labiausiai atsparių korozijai, tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai teigia, jog
fiziologinėmis sąlygomis, t.y. titanui sąveikaujant su biologiniai skysčiais (pvz. seilėmis ar dantenų vagelės skysčiu), apsauginė titano oksido plėvelė tampa nebeatspari, implanto paviršius ima koroduoti ir dėl to titano jonai patenka į aplinkinius audinius, o vėliau išplinta po visą organizmą. Fei Yu ir bendraautoriai [41] ištyrė, jog titanas, naudojamas dantų implantų gamyboje, yra ypač neatsparus korozijai, kai aplinka yra lengvai rūgštinė. Koike ir kiti [48] taip pat nustatė, jog titanas ir jo lydiniai lengvai koroduoja aplinkoje, kurioje yra maža deguonies koncentracija. Būtent tokia aplinka yra periimplantinė dantenų vagelė, kuri fiziologinėmis sąlygomis yra gilesnė aplink dviejų dalių išardomus dantų implantus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog dviejų dalių išardomi implantai turi didesnį polinkį korozijai ir titano kaupimuisi organizme.Dėl korozijos yra netenkama medžiagos tūrio, o tai ilgainiui lemia neatitikimą tarp atramos ir vainikėlio bei atramos ir implanto, t.y. didesnio
mikroplyšio atsiradimą bei galiausiai vainikėlio atsilaisvinimą [42].
Implanto ir atramos jungtis yra nuolat veikiama vertikalių ir horizontalių kramtymo jėgų, kurios gali siekti net 450 N, priklausomai nuo jėgos krypties [43-44]. Zipprich ir
bendraautoriai [45] ištyrė, jog veikiant šioms jėgoms didėja plyšis tarp implanto ir jo atramos, ypač jeigu galutinė restauracija yra prisukama, o ne pricementuojama. Tai lemia ne tik
vainikėlio atsilaisvinimą, tačiau ir lengvesnę bakterijų penetraciją į mikroplyšį. Keletas skirtingų autorių taip pat įrodė, jog jungtis tarp implanto ir atramos nėra sandari net ir nesant apkrovimo kramtymo jėgomis [46-47].
Broggini ir kiti [48] nustatė, jog tankiausiai uždegiminės ląstelės išsidėsto ties
mikroplyšio vieta bei 0.5 mm koronaliai nuo jo ir laipsniškai mažėja kaulo ir dantenų epitelio kryptimis prie dviejų dalių išardomų implantų. Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas bendro uždegiminių ląstelių kiekio skirtumas tarp vienatūrių ir dviejų dalių implantų (p<0,001). Uždegiminės ląstelės savo ruožtu aktyvuoja imuninį atsaką (antikūnus, komplemento sistemą, citokinus) ir uždegimas mikroplyšio vietoje intensyvėja.
Šioje klinikinėje studijoje taip pat nustatyta, jog amžius turi įtakos periimplantinės dantenų vagelės skysčio pH vertei vienatūrių implantų grupėje. Nustatyta, jog >55 metų tiriamieji pasižymi aukštesniu pH nei tiriamieji, kurių amžius <55 metai (p=0,004). Tačiau nenustatyta pH pokyčio priklausomybės nuo amžiaus kontrolinėje ir išardomų dantų implantų grupėse. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių išardomų dviejų dalių implantų grupėje - moterų PDVS pH prie dviejų dalių implantų gautas šarmingesnis nei vyrų (p<0,001). Kitose grupėse statistiškai reikšmingi skirtumai nerasti. Tačiau paaiškinti šių rezultatų kol kas negalime. Tam yra reikalingi tolimesni tyrimai su didesnėmis tiriamųjų imtimis.
Tyrime taip pat dalyvavo ir 3 rūkantys tiriamieji. Jų PDVS pH prie vienatūrių
implantų varijavo 5,4-5,8, o prie dviejų dalių 5,36-5,74. Tačiau rūkančių tiriamųjų imtis buvo nepakankama, kad sudarytų atskirą tiriamųjų grupę, todėl šie rezultatai į tyrimą nebuvo įtraukti. Voelker ir bendraautoriai [49] ištyrė, jog rūkančiųjų seilės pasižymi rūgštingesniu pH negu nerūkančių. Nors ir negalime daryti išvadų apie rūkymo įtaką PDVS pH, tačiau šiame tyrime gautos pH vertės leidžia daryti prielaidą, jog rūkant mažesniu pH pasižymi ne tik seilės, bet ir PDVS, tačiau šiai hipotezei patvirtinti yra reikalingos didesnės imtys.
Iki šiol mokslinėje literatūroje nebuvo minima galima dantų implanto dizaino įtaka PDVS pH pokyčiams. Šios klinikinės studijos metu gauti rezultatai patvirtina tyrime naudoto metodo efektyvumą ir potencialą tolimesniems tyrimams. Tiksli ir greita periimplanto
audinių uždegimo diagnozė, ypač ankstyvose stadijose, yra ypatingai svarbi, norint išvengti sudėtingo ir, deja, ne visada efektyvaus gydymo. Nechirurginio gydymo protokolas dažnai tik kuriam laikui pristabdo ligos progresavimą, tačiau jos nepašalina. Tuo tarpu chirurginis gydymas yra sudėtingas tiek gydytojui, tiek pacientui, o rezultatai dažnai yra visgi
nenuspėjami. Ne veltui pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje ypatingas dėmesys yra skiriamas naujų diagnostinių metodų tyrinėjimui ir etiologinių faktorių paieškoms. Šiame tyrime pasirinkta plačiau nagrinėti dantų implantų dizaino, kaip vieno iš galimų periimplantų audinių ligų etiologinio faktorių, įtaką PDVS rūgštingumui. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog implanto dizainas gali lemti didesnį ar mažesnį polinkį periimplanto audinių uždegimo išsivystymui, o šioje klinikinėje studijoje pasiūlytas pH periimplantinėje dantenų vagelėje matavimo metodas galėtų tapti greitu, informatyviu ir ekonomišku diagnostiniu įrankiu kasdienėje klinikinėje praktikoje. Kadangi periodonto ligos ir jų kilmė yra itin kompleksiška ir daugialypė, vieno biologinio žymens matavimo neužtenka tiksliai diagnozei
ir ligos aktyvumui nustatyti. Tačiau PDVS pH nustatymas kartu su kitais jau žinomais periodonto ligų biologiniais žymenimis turi didelį diagnostinį potencialą, leidžiantį nustatyti taip vadinamą latentinę, arba pilkąją, ligos stadiją, kai periimplantinės vagelės zondavimo gylis siekia 3-5 mm ir neįmanoma nusakyti, ar patologinis procesas šiuo metu yra aktyvus ar ne.
Žinodami PDVS fiziologines pH vertes, tolimesniuose tyrimuose sieksime išsiaiškinti, kaip jos kinta skirtingose uždegimo fazėse ir ar egzistuoja pH vertė, galinti signalizuoti apie ūmios uždegimo stadijos perėjimą į lėtinę.
IŠVADOS
1. PDVS yra lengvai rūgštinis (5,6-6,86, vidutinė pH vertė - 6,3);
2. Dantų implantų dizainas turi įtakos periimplantinės dantenų vagelės skysčio pH vertei (p<0,001). Vienatūrių dantų implantų PDVS pH yra artimesnis fiziologinei vertei prie natūralių sveikų dantų;
3. Periimplantinės dantenų vagelės skysčio pH fiziologinėmis sąlygomis yra rūgštingesnis negu dantenų vagelės skysčio pH prie natūralių dantų (p<0,001); 4. Lytis neturi įtakos dantenų vagelės pH vertei prie vienatūrių implantų ir natūralių
dantų, tačiau moterys pasižymi šarmingesniu pH prie dviejų dalių išardomų implantų negu vyrai (p<0,001);
5. Amžius turi įtakos PDVS pH vertės kitimui prie vienatūrių implantų (p=0,004). Amžius neturi įtakos dviejų dalių išardomų implantų PDVS pH vertei ir dantenų vagelės skysčio pH vertei prie natūralių dantų;
6. Šiame tyrime pasiūlytas metodas yra tinkamas tiksliam PDVS pH nustatymui ir pritaikymui kasdienėje klinikinėje praktikoje.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Atliekant šią klinikinę studiją interesų konflikto nebuvo.PADĖKA
Ypatingą padėką tyrimo autorė nori išreikšti:
gyd. periodontologui Dainiui Karpavičiui už palaikymą ir suteiktą galimybę tyrimą
atlikti Kauno klinikų Dantų implantacijos ir protezavimo skyriuje;
UAB Linea Libera produktų specialistui Evaldui Burbuliui už efektyvų bendradarbiavimą, suteiktas tyrimui reikalingas priemones bei laiką, skirtą apmokymui, kaip jomis naudotis;
LSMU Biochemijos katedros prof. Rasai Banienei už konsultacijas ir pagalbą planuojant tyrimą;
Helsinkio universiteto Biomedicum mokslinių tyrimų centro doktorantui Arvydui Dapkūnui už konsultacijas, siekiant atrasti tinkamiausią metodą šiam klinikiniam tyrimui, bei pagalbą ieškant optimaliausio pH mikroelektrodo;
gyd. periodontologei, Diuseldorfo Heinrich Heine universiteto doktorantei Aušrai Ramanauskaitei už palaikymą ir pagalbą išgryninant tyrimo idėją.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gamper FB, Benic GI, Sanz-Martin I, Asgeirsson AG, Hämmerle CHF, Thoma DS. Randomized controlled clinical trial comparing one-piece and two-piece dental implants supporting fixed and removable dental prostheses: 4- to 6-year observations. Clin Oral Implants Res. 2017 Dec; 28(12): 1553-1559.
2. Lang NP, Berglundh T. Periimplant diseases: where are we now? Consensus of the Seventh European Workshop on Periodontology. J Clin Periodontol 2011 Mar; 38(11): 178–181;
3. Kinney J, Ramseier C, Giannobilea W. Oral Fluid-Based Biomarkers of Alveolar Bone Loss in Periodontitis. Ann N Y Acad Sci. 2007 Mar; 1098: 230–251; 4. Jepsen S, Berglundh T, Genco R, Aass AM, Demirel K, Derks J, et al. Primary
prevention of peri-implantitis: managing peri-implant mucositis. J Clin Periodontol. 2015 Apr; 42(16): 152-7;
5. Scacchi M, Merz BR, Schär AR. The development of the ITI® dental implant system. Clinical oral implants research 2000 Sep; 11(s1): 22-32;
6. Jung RE, Pjetursson BE, Glauser R, Zembic A, Zwahlen M, Lang NP. A systematic review of the 5‐year survival and complication rates of implant‐supported single crowns. Clinical oral implants research 2008 Feb; 19(2): 119-130;
7. Pjetursson BE, Tan K, Lang NP, Bragger U, Egger M, Zwahlen M. A systematic review of the survival and complication rates of fixed partial dentures (FPDs) after an observation period of at least 5 years. Clinical Oral Implants Research 2004 Dec; 15(6): 625–642, 667-676;
8. Lindhe J, Meyle J. Group D of the European Workshop on Periodontology. Peri-implant diseases: consensus report of the Sixth European Workshop on
Periodontology. J Clin Periodontol 2008 Sep; 35(8): 282–5;
9. Castagnola M, Picciotti PM, Messana I, Fanali C, Fiorita A, Cabras T, et al. Potential applications of human saliva as diagnostic fluid. Acta Otorhinolaryngol Ital. 2011 Dec; 31(6): 347-57.
10. Bevilacqua L, De Biasi M, Lorenzon MG, Frattini C, Angerame D. Volumetric Analysis of Gingival Crevicular Fluid and Peri-Implant Sulcus Fluid in Healthy and Diseased Sites: A Cross-Sectional Split-Mouth Pilot Study. Open Dent J. 2016; 10: 131–138;
11. Basegmez C, Yalcin S, Yalcin F, Ersanli S, Mijiritsky E. Evaluation of periimplant crevicular fluid prostaglandin E2 and matrix metalloproteinase-8 levels from health to periimplant disease status: a prospective study. Implant Dent. 2012 Aug; 21(4): 306-10;
12. Ramseier CA, Eick S, Brönnimann C, Buser D, Brägger U, Salvi GE. Host-derived biomarkers at teeth and implants in partially edentulous patients. A 10-year
retrospective study. Clin Oral Implants Res. 2016 Feb; 27(2): 211-7.
13. Nomura T, Ishii A, Shimizu H, Taguchi N, Yoshie H, Kusakari H, Hara K. Tissue inhibitor of metalloproteinases-1, matrix metalloproteinases-1 and -8, and collagenase activity levels in peri-implant crevicular fluid after implantation. Clin Oral Implants Res. 2000 Oct; 11(5): 430-40.
14. Ma J, Kitti U, Teronen O, Sorsa T, Husa V, Laine P, Rönkä H, Salo T, Lindqvist C, Konttinen YT. Collagenases in different categories of peri-implant vertical bone loss. J Dent Res. 2000 Nov; 79(11): 1870-3.
15. Nyako EA, Watson CJ, Preston AJ. Determination of the pH of peri-implant
crevicular fluid in successful and failing dental implant sites: a pilot study. Arch Oral Biol. 2005 Dec; 50(12): 1055-9;
16. Heitz-Mayfield LJ. Peri-implant diseases: diagnosis and risk indicators. J Clin Periodontol. 2008 Sep; 35(8): 292–304;
17. Renvert S, Quirynen M. Risk indicators for peri-implantitis. A narrative review. Clin Oral Implants Res. 2015 Sep; 26(11): 15–44;
18. Konstantinidis IK, Kotsakis GA, Gerdes S, Walter MH. Cross-sectional study on the prevalence and risk indicators of peri-implant diseases. Eur J Oral Implantol. 2015 Spring; 8(1): 75–88;
19. Jung RE, Zembic A, Pjetursson BE, Zwahlen M, Thoma DS. Systematic review of the survival rate and the incidence of biological, technical, and aesthetic complications of single crowns on implants reported in longitudinal studies with a mean follow‐up of 5 years. Clinical oral implants research 2012 Oct; 23(s6) (2012): 2-21;
20. Gu YX, Shi JY, Zhuang LF, Qiao SC, Xu YY, Lai HC. Esthetic outcome and alterations of soft tissue around single implant crowns: a 2-year prospective study. Clin Oral Implants Res. 2015 Aug; 26(8): 909-14;
21. Zhao X, Qiao S-C, Shi J-Y, Uemura N, Arai K, Lai H-C. Evaluation of the clinical and aesthetic outcomes of Straumann®Standard Plus implants supported single
crowns placed in non-augmented healed sites in the anterior maxilla: a 5–8 years retrospective study. Clin Oral Implants Res. 2016 Jan; 27(1): 106-12;
22. Hermann JS, Cochran DL, Buser D, Schenk RK, Schoolfield JD. Biologic width around one‐and two‐piece titanium implants. Clinical oral implants research 2001 Dec; 12(6); 559-571;
23. Javed F, Al-Hezaimi K, Salameh Z, Almas K, Romanos GE. Proinflammatory cytokines in the crevicular fluid of patients with peri-implantitis. Cytokine 2011 Jan; 53(1); 8-12;
24. Biomarkers Definitions Working Group. Biomarkers and surrogate endpoints: preferred definitions and conceptual framework. Clin. Pharmacol. Ther. 2001 Mar; 69: 89–95;
25. Loos BG, Tjoa S. Host-derived diagnostic markers for periodontitis: do they exist in gingival crevice fluid? Periodontol 2000; 39: 53-72;
26. Giannobile WV, Beikler T, Kinney JS, Ramseier CA, Morelli T, Wong DT. Saliva as a diagnostic tool for periodontal disease: current state and future directions.
Periodontology 2009 Apr; 50(1): 52-64;
27. Takahashi N. Microbial ecosystem in the oral cavity: Metabolic diversity in an ecological niche and its relationship with oral diseases. International Congress Series 2005; 1284: 103-112;
28. Bickel M, Cimasoni G. The pH of human crevicular fluid measured by a new microanalytical technique. Journal of periodontal research 1985 Jan; 20(1): 35-40; 29. Bickel M, Munoz JL, Giovannini P. Acid-base properties of human gingival
crevicular fluid. Journal of dental research 1985; 64(10): 1218-1220;
30. Eggert FM, Drewell L, Bigelow JA, Speck JE, Goldner M. The pH of gingival crevices and periodontal pockets in children, teenagers and adults. Archives of oral biology 1990; 36(3): 233-238;
31. Ivanovski S, Lee R. Comparison of peri-implant and periodontal marginal soft tissues in health and disease. Periodontol 2000. 2018 Feb; 76(1): 116-130.
32. Rack A, Rack T, Stiller M, Riesemeier H, Zabler S, Nelson K. In vitro synchrotron-based radiography of micro-gap formation at the implant–abutment interface of two-piece dental implants. J Synchrotron Radiat. 2010 Mar; 17(2): 289–294;
33. Östman PO, Hellman M, Albrektsson T, Sennerby L. Direct loading of Nobel Direct® and Nobel Perfect® one‐piece implants: a 1‐year prospective clinical and radiographic study. Clinical oral implants research 2007; 18(4): 409-418;
34. Parel SM, Schow SR. Early clinical experience with a new one-piece implant system in single tooth sites. Journal of oral and maxillofacial surgery 2005; 63(9): 2-10; 35. Günday S, Topcu A, Guncu G, Akman A, Karabulut E, Yamalik N. Analysis of
potential factors affecting peri-implant sulcus fluid (PISF) volume. Clin Dent Res 2011; 35: 12-24;
36. Judgar R, Giro G, Zenobio E, Coelho PG, Feres M, Rodrigues JA, et al. Biological width around one-and two-piece implants retrieved from human jaws. BioMed research international 2014;
37. Baliga S, Muglikar S, Kale R. Salivary pH: A diagnostic biomarker. J Indian Soc Periodontol. 2013 Jul-Aug; 17(4): 461–465;
38. Borden, SM, Golub LM, Kleinberg I. The effect of age and sex on the relationship between crevicular fluid flow and gingival inflammation in humans. Journal of periodontal research 1977; 12(3); 160-165;
39. Watanabe T, Toda K, Morishita M, Iwamoto Y. Correlations between salivary protease and supragingival or subgingival calculus index. Journal of dental research 1982; 61(9): 1048-1051;
40. Berglundh T, Zitzmann NU, Donati M. Are peri-implantitis lesions different from periodontitis lesions? J Clin Periodontol 2011; 38(11): 188-202;
41. Yu F, Addison O, Baker SJ, Davenport AJ. Lipopolysaccharide inhibits or accelerates biomedical titanium corrosion depending on environmental acidity. Int J Oral Sci. 2015 Sep 14; 7(3): 179-86;
42. Koike M, Fujii H. The corrosion resistance of pure titanium in organic acids. Biomaterials 2001; 22 (21): 2931–2936.
43. Morneburg TR, Pröschel PA. Measurement of masticatory forces and implant loads: a methodologic clinical study. International Journal of Prosthodontics 2002; 15(1); 44. Binon PP. Implants and components : entering the new millennium. Int J Oral
Maxillofac Implants 2000; 15: 76-94;
45. Zipprich H, Weigl P, Lange B, Lauer HC. Micromovements at the implant-abutment interface: Measurement, causes, and consequences (in German). Implantologie 2007; 15: 31-45;
46. Coelho AL, Suzuki M, Dibart S, Da Silva N, Coelho PG. Cross‐sectional analysis of the implant–abutment interface. Journal of oral rehabilitation 2007; 34(7): 508-516; 47. Harder S, Dimaczek B, Açil Y, Terheyden H, Freitag-Wolf S, Kern M. Molecular
leakage at implant-abutment connection—in vitro investigation of tightness of
internal conical implant-abutment connections against endotoxin penetration. Clinical Oral Investigations 2010; 14(4): 427-432;
48. Broggini N, McManus LM, Hermann JS, Medina RU, Oates TW, Schenk RK, et al. Persistent Acute Inflammation at the Implant-Abutment Interface. J Dent Res 2003; 82;232;
49. Voelker MA, Simmer-Beck M, Cole M, Keeven E, Tira D. Preliminary findings on the correlation of saliva pH, buffering capacity, flow, consistency and Streptococcus mutans in relation to cigarette smoking. American Dental Hygienists Association 2013; 87(1): 30-37.
PRIEDAI
Priedas Nr.1
