PATOLOGINĖ PRIEKINIŲ DANTŲ MIGRACIJA PACIENTAMS, SERGANTIEMS PERIODONTO LIGA. PILOTINIS TYRIMAS

Jurgita Vazgytė

PATOLOGINĖ PRIEKINIŲ DANTŲ MIGRACIJA

PACIENTAMS, SERGANTIEMS PERIODONTO LIGA.

PILOTINIS TYRIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Dr. Eglė Zasčiurinskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

PATOLOGINĖ PRIEKINIŲ DANTŲ MIGRACIJA PACIENTAMS, SERGANTIEMS PERIODONTO LIGA. PILOTINIS TYRIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas... Darbo vadovas...

(parašas) (parašas)

Jurgita Vazgytė, V kursas 4 grupė Dr. Eglė Zasčiurinskienė 2021 m. ……….. 2021 m. ...

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir

įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?

0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?

0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;

ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės rekomendaci-

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20

psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34

Bendri reikalavimai

Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai

-1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo

rengimo reikalavimus?

-1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? balo -0,5

-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? balai -2

-1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(neve rt.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo 41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas?

-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? balo -0,2

-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

TURINYS

1.2. Periodonto ligų rizikos veiksniai ... 11

1.3. Patologinė dantų migracija ... 12

1.4. Patologinės dantų migracijos tipai ... 13

1.5. Periodontito kompleksinis gydymas ... 13

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 15

2.1. Tyrimo organizavimas ... 15

2.2. Tyrimo eiga ... 16

2.3. Matavimų patikimumas ... 19

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 19

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Tiriamųjų charakteristika ... 21

3.2. Periodonto būklės įvertinimas ... 22

3.3. Periodonto būklės vertinimas priklausomai nuo pacientų charakteristikos ... 25

3.4. Sąkandžio vertinimas pagal Angle klasifikaciją ... 27

3.5. Okliuzinė trauma ir netekti dantys ... 29

3.6. Patologinė priekinių dantų migracija ... 29

3.7. Patologinė priekinių dantų migracija skirtingose pacientų grupėse pagal Angle ... 30

3.8. Patologinė priekinių dantų migracija skirtingose tiriamųjų grupėse pagal netektų dantų skaičių ... 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33 IŠVADOS ... 36 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38 PRIEDAI ... 41

PATOLOGINĖ PRIEKINIŲ DANTŲ MIGRACIJA PACIENTAMS,

SERGANTIEMS PERIODONTO LIGA. PILOTINIS TYRIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Patologinė priekinių dantų migracija (PPDM) yra viena dažniausių pažengusios periodontito stadijos pasekmių, reikalaujanti multidisciplininės sąkandžio reabilitacijos. Literatūroje trūksta duomenų apie dantų migracijos tipus bei sąkandžio anomalijas, būdingas periodonto liga sergantiems asmenims.

Darbo tikslas  išnagrinėti patologinius priekinių dantų migracijos tipus bei sąkandžio anomalijas periodonto liga sergantiems pacientams.

Medžiaga ir metodai. Dėl periodontologinio gydymo 2020 m. sausio 6 - 2021 sausio 31 dienomis į LSMU Kauno klinikas ar į privačią odontologijos kliniką besikreipę III-IV stadijos periodontitu sergantys asmenys buvo pakviesti pilnam periodontologiniam- ortodontiniam ištyrimui. Atmetimo kriterijai: amžius ≤ 30 metų, nekontroliuojamas diabetas, nėštumas ar žindymo laikotarpis, rūkymas >20 cigarečių per dieną. Sąkandžio tipas nustatytas pagal Angle klasifikaciją. PPDM buvo vertinama remiantis pagrindiniais tiriamojo išsakomais nusiskundimais, okliuzinės traumos buvimu ir/arba tarpais tarp priekinių dantų/ dantų atsikišimu/ išdygimu iš alveolės/ rotacija. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 21.0 programinę įrangą.

Rezultatai. Ištirtas 51 (76,5 proc. moterų ir 23,5 proc. vyrų) III-IV stadijos periodontitu sergantis asmuo. PPDM buvo nustatyta 86,3 proc. tiriamųjų (tarp jų 36,4% tik viršutiniame, 18,2% tik apatiniame ir 45,4% abiejuose dantų lankuose). Besiformuojantys tarpai ir dantų atsikišimas buvo labiausiai paplitęs migracijos tipas, pastebėtas 88,6 proc. migracijas turėjusių tiriamųjų. PPDM pasireiškimą siejant su Angle klase, statistiškai reikšmingo ryšio nerasta (p = 0,349). Statistiškai reikšmingas ryšys rastas tarp PPDM ir netektų dantų skaičiaus (p = 0,011).

Išvados. III-IV stadijos periodontitu sergančių asmenų grupėje PPDM ir antrinės sąkandžio anomalijos yra labai paplitusios.

PATHOLOGIC MIGRATION OF ANTERIOR TEETH IN PATIENTS WITH

PERIODONTAL DISEASE. A PILOT STUDY

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Pathologic migration of anterior teeth (PMAT) is one of the most common consequences of advanced stages of periodontitis, requiring multidisciplinary occlusal rehabilitation. However, there is a lack of the literature on the types of PMAT and malocclusions that are characteristic for subjects with periodontal disease.

The aim of the present study was to study types of PMAT and malocclusions in subjects with periodontal disease.

Materials and the methods. Subjects with stage III-IV periodontitis consecutively seeking periodontal consultation at Lithuanian University of Health Sciences and a private practice (from January 6th, 2020 – to January 31st, 2021) were invited to undergo full periodontal – occlusal examination. Exclusion criteria: age ≤30 years, uncontrolled diabetes, pregnancy/lactation, smoking >20 cigarettes/day. Malocclusion was determined based on the Angle‘s classification. PMAT was

evaluated by main complain and the presence of occlusal trauma and/or spacing/proclination/ overeruption/rotation of anterior teeth.

Results. 51 subjects (76.5 % women, 23.5 % men) with stage III-IV periodontitis were

studied. PMAT was found in 86.3% of subjects (among them 36.4 % only in the upper, 18.2 % only in the lower and 45.4% in both dental arches). Flaring was the most common type of migration observed in 88.6%. No difference was found of PMAT in different sagittal malocclusions (p = 0.349). The significant relationship was found between PMAT and the number of lost teeth (p = 0.011).

Conclusions. PTM of anterior teeth and malocclusions were highly prevalent in subjects

with stage III-IV periodontitis.

SANTRUMPOS

CAL – klinikinės jungties netekimas (angl. clinical attachment loss) PP – periodonto kišenės (angl. periodontal pocket)

BOP – kraujavimas zonduojant (angl. bleeding on probing) PI – apnašų indeksas (angl. plaque index)

REC – dantenų recesija (angl. gingival recession) PPDM – patologinė priekinių dantų migracija M – medialinis paviršius D – distalinis paviršius MB – mediobukalinis paviršius DB – distobukalinis paviršius ML – mediolingvalinis paviršius DL – distolingvalinis paviršius VDL – viršutinis dantų lankas ADL – apatinis dantų lankas

ICC – intraklasinis koreliacijos koeficientas

SD – standartinis nuokrypis (angl. standart deviation) SE – standartinė paklaida (angl. standart error)

CI – pasikliautinasis intervalas (angl. confidence interval) IQR – tarpkvartilinis plotis (angl. interquartile range) p – reikšmingumo lygmuo

n – tiriamųjų skaičius χ2 _{– chi kvadrato kriterijus}

ĮVADAS

Periodontitas yra plačiai paplitusi uždegiminė lėtinė liga, pasireiškianti progresuojančia dantis supančių audinių destrukcija. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis 2020 metais sunkia periodontito forma sirgo apie 10 proc. visos žmonių populiacijos [1]. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių visuomenėje, periodonto ligų ir jų pasekmių gydymui skiriama vis daugiau dėmesio [2]. Viena dažniausių pažengusios periodontito stadijos pasekmių yra patologinė dantų migracija [3]. Šie periodonto ligai progresuojant atsirandantys dantų poslinkiai neigiamai veikia sergančiųjų gyvenimo kokybę [4,5]. Atsiradus patologinei dantų migracijai pacientai dažniausiai skundžiasi psichologinėmis ir socialinėmis problemomis dėl pablogėjusios šypsenos estetikos, atsiradusiu skausmu bei diskomfortu kramtant [4–6]. Dėl ortodontinio gydymo besikreipiančių periodontitu sergančių pacientų skaičius nuolat didėja [2,7].

Asmenų sergančių periodontitu su patologine dantų migracija gydymas yra multidisciplininis, dažnai reikalaujantis komandinio darbo [5,8]. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad periodonto liga sergančių pacientų kombinuotas periodontologinis-ortodontinis gydymas yra sėkmingas, galintis atstatyti patologiškai migravusius dantis į fiziologinę padėtį ir pagerinti periodonto audinių stabilumą be didesnės rizikos [5,8–10].

Literatūroje nėra pakankamai duomenų apie III-IV stadijos periodontitu sergančių pacientų patologinės dantų migracijos paplitimą, tipus ir priklausomybę nuo įvairių faktorių. Ši tema mažai nagrinėta iš ortodontinės perspektyvos.

Hipotezė: Patologinė priekinių dantų migracija III-IV stadijos periodonto liga sergančių pacientų grupėje yra labai paplitusi ir priklauso nuo sagitalinės sąkandžio anomalijos bei netektų dantų skaičiaus.

Darbo tikslas  išnagrinėti patologinius priekinių dantų migracijos tipus bei sąkandžio

anomalijas periodonto liga sergantiems pacientams. Darbo uždaviniai:

1. Aprašyti įtrauktų į tyrimą pacientų imtį pagal periodontitui būdingus faktorius. 2. Įvertinti III-IV stadijos periodontitu sergančių pacientų priekinių dantų patologinės migracijos dažnį, lokalizaciją ir tipus.

3. Įvertinti III-IV stadijos periodontitu sergančių pacientų priekinių dantų patologinės migracijos skirtumus esant skirtingoms sagitalinėms sąkandžio anomalijoms.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Periodontito požymiai

Periodontitas  daugiafaktorinė infekcinė liga, kurios pagrindinė priežastis yra bakterinės dantų apnašos. Ligai būdingas ilgai trunkančio uždegimo sukeltas apydančio minkštųjų audinių bei alveolinio kaulo nykimas [11]. Periodontitas gali būti diagnozuojamas kliniškai ir rentgenologiškai [11]. Klinikinės jungties netekimas (angl. clinical attachment loss, CAL), periodonto kišenės (angl. periodontal pockets, PP) ir kraujavimas zonduojant (angl. bleeding on probing, BOP) yra pagrindiniai ligos požymiai. Kliniškai periodontitas nustatomas kai zonduojant periodontologiniu zondu bent dviejų negretimų dantų interproksimaliniuose paviršiuose randamas klinikinės jungties netekimas ≥3 mm, o rentgenologiškai stebimas alveolinio kaulo netekimas [11,12]. Ligos išraiška priklauso nuo burnos mikrofloros, paciento lyties, amžiaus, pažeidimo sunkumo, išplitimo, lokalizacijos dantų lanke [13].

Periodontito liga yra apibūdinama stadija ir klase. Stadija nusako ligos sunkumą ir reikalingo gydymo kompleksiškumą, o nustatant klasę vertinamas ligos progresavimas, gydymo veiksmingumas, rizikos veiksniai, periodontito poveikis bendrai sveikatai [13]. M. Sanz ir bendraautorių sudarytose ir Lietuvos periodontologų draugijos lietuvių kalba pateiktose I-III stadijos periodontito gydymo gairėse teigiama, kad: „Ligos stadija, kuri priklauso nuo ligos sunkumo ir numatomo gydymo kompleksiškumo, turėtų būti pagrindas sudarant gydymo planą, renkantis įrodymais pagrįstus gydymo metodus. Kita vertus, individualus paciento priežiūros planas turėtų remtis klase, kadangi ji suteikia papildomos informacijos apie paciento rizikos veiksnius ir ligos progresą” [11,14]. Pagal CAL periodontito stadijos išskiriamos į: pirmą – kai netekta 1-2 mm, antrą – 3-4 mm, trečią ir ketvirtą – ≥5 mm klinikinės jungties [13].

1.2. Periodonto ligų rizikos veiksniai

Periodonto ligų etiologijoje labai svarbu įvertinti rizikos veiksnius. Periodontito pasireiškimas priklauso nuo faktorių, tokių kaip amžius, lytis, išsilavinimas, rūkymo įprotis bei bendrinės ligos [15,16]. Amžius – svarbus rizikos veiksnys periodonto ligų išsivystymui ir progresavimui. Didėjant amžiui periodontitas diagnozuojamas statistiškai reikšmingai dažniau ir sunkesnės stadijos [16,17]. Liga statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims [15–17]. Rūkymas skatina periodontito atsiradimą bei sunkina ligos eigą [15–17]. Be to, metusiems rūkyti pacientams stebimi statistiškai reikšmingai geresni periodontologinio gydymo rezultatai nei toliau rūkantiems [18]. Periodontito paplitimas yra statistiškai reikšmingai didesnis tarp žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių [19]. Su išsilavinimu siejama asmeninė burnos higiena ir lankymosi pas

gydytojus odontologus įprotis [19]. Aukštesnį išsilavinimą turintiems žmonėms būdinga geresnė burnos priežiūra [19]. Įrodyta, jog sisteminės ligos, kaip cukrinis diabetas, padidina periodonto ligų išsivystymo tikimybę [16].

1.3. Patologinė dantų migracija

Periodontitui progresuojant ir mažėjant prisitvirtinusių audinių aukščiui, ypač nykstant dantis jungiančioms ir stabilizuojančioms periodonto raiščių kolageno skaiduloms, dantys pradeda migruoti. Patologinė dantų migracija apibrėžiama kaip dantų poslinkis, atsirandantis uždegimui periodonte sutrikdžius pusiausvyrą tarp faktorių, palaikančių fiziologinę danties padėtį [20].

Patologinės dantų migracijos etiologijoje labai svarbūs faktoriai yra uždegimo sukelta periodonto audinių destrukcija, dantų netekimas, okliuziniai faktoriai, patologiniai įpročiai, minkštųjų audinių (skruostų, lūpų, liežuvio) spaudimas [3,21]. Atsiradus patologinei dantų migracijai, atsiranda trauminiai dantų kontaktai (okliuzinė trauma), kurie dėl kartu vykstančio uždegiminio proceso toliau destruktyviai veikia atraminį aparatą. Dėl to net ir fiziologinės kramtymo jėgos tampa per didelės ir periodonto audiniai nebepajėgia adaptuotis [22].

Literatūroje nėra vieningos nuomonės apie okliuzinių jėgų įtaką periodonto ligoms. Nelengva įrodyti priežastinį periodontito progresavimo dėl okliuzinės traumos ryšį, nes okliuzinė trauma turi keletą fazių. Epidemiologinių tyrimų metu svarbu nustatyti destruktyvią okliuzinės traumos fazę, kuri turi įtakos radiologiniams pokyčiams periodonto audiniuose. Tačiau trauminį kontaktą turintys dantys turi tendenciją migruoti, kad „pabėgti“ nuo traumos. Manoma, kad tai yra viena iš patologinės dantų migracijos priežasčių. 2019 metais atliktos sisteminėje literatūros apžvalgoje aptariama, kad traumuojančios jėgos gali palengvinti bakterijų ir uždegiminio eksudato plitimą apikaliai, dėl ko gilėja kišenė, didėja klinikinės jungties netekimas, prarandamas alveolinis kaulas [23]. S. K. Harrel su bendraautoriais atliktais tyrimais patvirtina glaudų ryšį tarp negydytų ortodontinių anomalijų ir periodonto ligos progresavimo [24–26]. Dantims, kuriems būdingi priešlaikiniai kontaktai centrinio santykio metu, šoninių dantų kontaktai priekinio judesio metu, balansuojančios pusės kontaktai šoninio judesio metu ar okliuzinė trauma, būdingas statistiškai reikšmingai didesnis periodonto kišenių gylis [25,26].

Patologinė dantų migracija dažniau pasireiškia pažengusio periodontito stadijose [27,28]. H. Khorshidi ir kiti, P. Martinez-Canut su bendraautoriais nustatė, kad patologiniai dantų poslinkiai labiau būdingi asmenims, netekusiems keleto ar daugiau dantų [27,28]. Įrodyta, kad migravusių dantų CAL yra statistiškai reikšmingai didesnis nei nemigravusių dantų [27].

Patologinė priekinių dantų migracija yra dažnas reiškinys periodontitu sergantiems pacientams [21,27,28]. P. P. Towfigh su bendraautoriais straipsnyje, publikuotame 1997 metais, teigia, kad jie pirmieji pateikia patologinės priekinių dantų migracijos paplitimo duomenis [21]. Jų

tirtoje III ir IV stadijos periodontito paveiktų tiriamųjų grupėje patologinės priekinių dantų migracijos (PPDM) paplitimas buvo 30 proc. [21]. Tais pačiais metais atliktame tyrime buvo rastas 56 proc. paplitimas [28]. 2016 metais Irane atliktame tyrime nurodomas 11,14 proc. PPDM paplitimas I, II ir III stadijos periodontitu sergantiems tiriamiesiems ir 22 proc. II ir III stadijos [27]. 2020 metais Indijoje atliktame tyrime nurodomas 72 proc. PPDM pasireiškimas tiriamojoje grupėje [29]. Moksliniame tyrime, atliktame su tiriamaisiais, kuriems diagnozuotas agresyvus periodontitas, nustatytas 81 proc. migracijos paplitimas [30].

1.4.Patologinės dantų migracijos tipai

Tyrimai rodo, kad patologinė dantų migracija dažniausiai įvyksta priekinių dantų srityje, tačiau paveikti gali būti ir šoniniai dantys [20]. Pirminiai dantų migracijos tipai yra sunkiai identifikuojami, kadangi dažniausiai pasireiškia dantų judesių kombinacijos. Išskirti pagrindiniai migracijos tipai: dantų atsikišimas su besiformuojančiais tarpais (angl. flaring), diastema (angl. diastema), pasisukimas (angl. rotation), danties išdygimas iš alveolės (angl. extrusion) ir palinkimas (angl. tipping) [21]. P. P. Towfigh su bendraautoriais atliktame tyrime dažniausiai nustatytas migracijos tipas buvo dantų atsikišimas su besiformuojančiais tarpais (angl. flaring) (90,9 proc. tiriamųjų), rečiausiai – palinkimas (angl. tipping) (13,6 proc. tiriamųjų) [21]. N. Rajeshwaran ir bendraautorių atliktame tyrime migracijų tipai buvo: tarpai tarp dantų (angl. spacing) (53 iš 151), mezialinis pasvirimas (angl. mesial tilt) (36 iš 151), dantų susigrūdimas (angl. crowding) (33 iš 151), diastema (angl. diastema) (24 iš 151) ir distalinis pasvirimas (angl. distal tilt) (5 iš 151) [29].

1.5. Periodontito kompleksinis gydymas

Periodontologinio gydymo tikslai yra sustabdyti ligos progresavimą ir išvengti sunkiausios periodontito komplikacijos – dantų praradimo. Siekiama sumažinti ligos simptomus ir, esant galimybei, atkurti prarastus periodonto audinius. Pradiniam periodontito gydymui taikoma: individualios burnos higienos mokymas ir rizikos veiksnių šalinimas (skatinima mesti rūkyti, koreguojama dieta). Vėliau seka konservatyvus periodontologinis gydymas taikant instrumentinį viršdanteninių ir podanteninių konkrementų šalinimą. Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, paviršiuose, kur išlieka gilesnės periodonto kišenės (6 mm) ir kraujuoja zonduojant, taikomas chirurginis periodontologinis gydymas kartu taikant vietinę, o pažengusioms stadijoms kartais ir sisteminę farmakoterapiją [31].

Pažengusia periodontito stadija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia patologinė dantų migracija, sutrinka kramtymo funkcija, blogėja šypsenos estetika. Tai neigiamai veikia gyvenimo kokybę, fizinę ir psichosocialinę gerovę. [6,32]. Šios grupės pacientams reikalingas multidisciplininis periodontologinis-ortodontinis-ortopedinis gydymas [5,8]. Melsen ir

bendraautoriai periodontologinį gydymą kartu su ortodontiniu gydymu, koreguojant migravusių dantų padėtis, įvardija kaip dažnai vienintelę sąkandžio reabilitacijos išeitį [2]. Migravusių dantų padėties korekcija periodonto liga sergantiems pacientams žymiai sumažina periodontito progresavimą, padeda atkurti funkciją, išvengti dantų netekimo, todėl yra labai svarbus aspektas kompleksiškai gydant periodonto ligas [26,32]. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į paciento bendradarbiavimą, motyvaciją išlaikyti nuosavus dantis, finansines galimybes, sistemines ligas, atsaką į taikytą periodontologinį gydymą [3,32].

Netaikant reikalingo kompleksinio gydymo, liga progresuoja ir lemia pavienių ar daugelio dantų netekimą [27,28,33]. Apie dantų implantus, kurie naudojami netektų dantų atstatymui, gali išsivystyti periimplantitas [34,35]. 2019 metais publikuotos sisteminės apžvalgos duomenimis periimplantitas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia periodontitu sergantiems pacientams. Praėjus bent 5 metams po implantacijos periimplantitas kartu su alveolės kaulo netekimu >3 mm būdingas 22 proc. tiriamųjų [35].

Žinant periodontito etiologijos faktorius, kliniką ir pasekmes, taip pat gydymo metodus bei netektų dantų atstatymo implantais problematiką vis dažniau diskutuojama apie natūralių dantų išsaugojimo galimybes. Būtent dėl to didėja periodonto liga sergančių pacientų ir juos gydančių specialistų susidomėjimas ortodontiniu gydymu. Mokslininkai pradėjo skirti daugiau dėmesio šios grupės asmenų multidisciplininei sąkandžio reabilitacijai.

Lietuvoje nėra atliktų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamas periodonto liga sergančių pacientų patologinės dantų migracijos paplitimas, tipai, priklausomybė nuo įvairių faktorių. Šios žinios aktualios kuriant periodonto ligos ir dėl jos atsirandančių bei blogėjančių sąkandžio anomalijų profilaktikos ir gydymo strategijas.

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimui atlikti buvo gautas regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas Nr. BE-2-111 (1 priedas). Taip pat gautas pritarimas biomedicininio tyrimo papildymui Nr. P1-BE-2-111-2019 (2 priedas).

Dėl periodontologinio gydymo 2020 m. sausio 6 - 2021 sausio 31 dienomis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Burnos ir dantų ligų kliniką ar į UAB „Odontologijos praktikos centras” besikreipusiems asmenims buvo pasiūlytas pilnas periodontologinis-ortodontinis ištyrimas. Asmenys buvo supažindinti su biomedicininio tyrimo tikslais, uždaviniais ir eiga. Sutikus dalyvauti, buvo prašoma pasirašyti informuoto asmens sutikimo formoje (3 priedas). Asmuo galėjo užduoti kilusius klausimus, į kuriuos tyrimą atliekantys asmenys privalėjo atsakyti. Tiriamasis turėjo teisę atsisakyti dalyvauti tyrime arba be paaiškinimo nutraukti dalyvavimą bet kuriuo metu.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Diagnozuotas III ar IV stadijos periodontitas pagal 2018 metų periodontito klasifikaciją (žr. lentelę Nr. 1) [11,36];

2. Pacientai vyresni nei 30 metų amžiaus [37];

3. Pacientai, sutinkantys atvykti pakartotinai periodontologiniam ir ortodontiniam ištyrimui.

Lentelė Nr. 1. Periodontito klasifikacija pagal stadijas [11,36]

Stadijos I stadija II stadija III stadija IV stadija

Pagrindiniai veiksniai Didžiausias jungties netekimo lygis 1-2mm 3-4mm ≥5mm ≥5mm Rentgenologinis kaulo netekimo lygis Vainikinis šaknies trečdalis (<15 proc.) Vainikinis šaknies trečdalis (15-33 proc.) Siekia vidurinį ar viršūninį šaknies trečdalį Siekia vidurinį ar viršūninį šaknies trečdalį Dantų netekimas

Nėra dantų netekimo dėl periodontito ≤4 netekti dantys dėl periodontito ≥5 netekti dantys dėl periodontito

Sunkinantys veiksniai Vietiniai Didžiausias zondavimo gylis ≤4mm Vyrauja horizontali kaulo rezorbcija Didžiausias zondavimo gylis ≤5mm Vyrauja horizontali kaulo rezorbcija II stadijos požymiai ir: Zondavimo gylis ≥6mm Vertikali kaulo rezorbcija ≥3mm II ar III klasės furkacijų pažeidimai III stadijos požymiai ir: Kramtymo disfunkcija Antrinė okliuzinė trauma (danties paslankumas ≥IIo₎ <20 likusių dantų (<10 kontaktuojančių dantų porų) Atmetimo kriterijai:

1. I-II stadijos periodontitas, neuždegiminės periodonto ligos;

2. Asmenys, nešiojantys didesnius, nei krūminių dantų atstatymui viename dantų lanke skirtus išimamus protezus;

3. Moterys nėštumo ir žindymo laikotarpiu;

4. Nekontroliuojamu cukriniu diabetu sergantys asmenys; 5. Rūkantys >20 cigarečių/dieną asmenys.

2.2 Tyrimo eiga

Tyrimą sudarė paciento apklausa, ekstraoralinis ir intraoralinis tyrimas. Apklausiant buvo renkami duomenys norint įvertinti literatūroje aprašomų periodonto ligų rizikos veiksnių ir periodonto būklės ryšį [15–17]. Buvo pažymima lytis, amžius, išsilavinimas, rūkymo įprotis ir bendrinės ligos. Ekstraoralinio tyrimo metu vertintas asmens veido profilio tipas. Intraoralinis tyrimas apėmė periodonto būklės įvertinimą bei sąkandžio ištyrimą.

Intraoralinio tyrimo metu buvo vertinama paciento periodonto būklė ir sąkandis. Ištyrimas buvo atliekamas naudojant šviesos šaltinį, odontologinį veidrodėlį ir periodontologinį zondą. Taip pat buvo atliekamos intraoralinės ir ekstraoralinės fotografijos.

Atliekant periodontologinį tyrimą žymėjimui buvo naudojama Berno universiteto sudaryta klinikinio tyrimo forma (4 priedas). Fiksuoti duomenys:

 Dantų apnašas ant tiriamojo danties paviršiaus (PI). Vertinami šeši paviršiai (M-D-MB-DB-ML-DL) ir pažymima, kuriuose stebimas apnašas.

 Kraujavimas zonduojant (BOP). Periodontologiniu zondu zonduojama šešiuose kiekvieno danties paviršiuose (M-D-MB-DB-ML-DL). Pažymima, kuriuos zonduojant stebimas kraujavimas.

 Dantenų kišenės (PP) gylis. Periodontologiniu zondu matuojamas atstumas (mm) nuo dantenų krašto iki dantenų kišenės dugno šešiuose kiekvieno danties paviršiuose (M-D-MB-DB-ML-DL).

 Dantenų recesija (REC). Vertinamas kraštinių dantenų pasislinkimas apikaliai nuo cemento-emalio jungties. Esant dantenų pasislinkimui, recesijos dydis matuojamas šešiuose (M-D-MB-DB-ML-DL) kiekvieno danties paviršiuose periodontologiniu zondu.

 Klinikinės jungties netekimas (CAL). Periodontologiniu zondu matuojamas atstumas nuo cemento-emalio jungties iki dantenų kišenės dugno šešiuose (M-D-MB-DB-ML-DL) kiekvieno danties paviršiuose. Kadangi įtraukimo į tyrimą kriterijus buvo III-IV stadijos periodontitas, kurio požymis CAL ≥5 mm, buvo fiksuotas paviršių, kuriems tai būdinga, skaičius [13].

 Dantų paslankumas. Rodomuoju pirštu liečiamas dantis vienoje pusėje, spaudžiant instrumento pagalba iš kitos pusės. Paslankumas vertinamas balais: 1 – pažymima, kai dantis juda mažiau nei 1 mm bukolingvaline ar meziodistaline kryptimis, 2 – pažymima, kai dantis juda 1 mm ar daugiau bukolingavine ar meziodistaline kryptimis, tačiau nejuda vertikalia kryptimi, 3 – pažymima, kai dantis juda 1 mm ar daugiau bukolingvaline ar meziodistaline bei vertikalia kryptimis [37].

 Netektų dantų skaičius – vertinimo formoje pažymima ar pacientas turi netektų dantų, jei turi, nurodoma kurių. Trečiųjų krūminių dantų nebuvimas nevertinamas kaip dantų netekimas. Pacientai pagal netektų dantų skaičių suskirstyti į keturias grupes: pirmoji- turi visus dantis, antroji- yra netekę 1 danties, trečioji – netekę 2-3 dantų, ketvirtoji – netekę >3 dantų [28].

 Angle klasifikacija – vertinamas pirmųjų krūminių dantų ir ilčių santykis dešinėje ir kairėje pusėse sagitaliai.

1) Pirmųjų krūminių dantų santykis vertinamas tiriamajam sukandus į centrinės okliuzijos padėtį (viršutinio žandikaulio pirmojo krūminio danties meziobukalinio kauburo ir apatinio žandikaulio pirmojo krūminio danties centrinės vagelės santykis). Kai viršutinio žandikaulio pirmojo krūminio danties medialinis skruostinis gumburas įeina į apatinio žandikaulio pirmojo krūminio danties centrinę vagelę arba yra nukrypęs <1 mm – pažymima Angle I klasė, kai medialinis skruostinis gumburas >1 mm medialiau nei centrinė vagelė – Angle II klasė, kai >1 mm distaliau – Angle III klasė.

2) Ilčių santykis vertinamas tiriamajam sukandus į centrinės okliuzijos padėtį. Kai viršutinio žandikaulio ilties gumburas yra tarp apatinio žandikaulio ilties ir pirmojo

kaplio – pažymima Angle I klasė, kai gumburas pasislinkęs >1 mm medialiai – Angle II klasė, kai >1 mm distaliai – Angle III klasė [38].

 Veido profilio vertinimas – atliekamas pacientui tiesiai stovint. Vertinamas dviejų menamų linijų santykis. Pirmoji linija išvedama nuo taško „nasion“ iki „subnasale“ , antroji – nuo „subnasale“ iki „pogonion“. Jei susidaro tiesi linija ar stebimas poslinkis iki 10 laipsnių – veido profilis tiesus – skeletinė I Angle klasė. Jei tarp linijų susidaro didesnis nei 10 laipsnių kampas – veido profilis išgaubtas – skeletinė II Angle klasė arba įgaubtas – skeletinė III klasė (žr. 1 pav) [7].

1 pav. Profilio vertinimo schema. A – Išgaubtas veido profilis (Angle II klasė), B – tiesus veido profilis (Angle I klasė), C – įgaubtas veido profilis (Angle III klasė) [7].

 Okliuzinė priekinių dantų trauma (angl. fremitus) nustatoma atliekant „vibracinį“ testą. Tyrėjas pozicionuoja pirštą ant danties šaknies prieanginio paviršiaus ir paprašo paciento sukąsti dantis. Trauminė okliuzija diagnozuojama jaučiant vibraciją ir danties mobilumą sukandimo metu [22].

 Dantų migracija – vertinamas dantų fiziologinės padėties pasikeitimas. Patologinės priekinių dantų migracijos (PPDM) diagnozavimas buvo pagrįstas pagrindiniais tiriamojo išsakomais nusiskundimais, okliuzinės traumos buvimu ir/arba tarpais tarp priekinių dantų, dantų atsikišimu, išdygimu iš alveolės, rotacija [21]. Nustačius vieno ar daugiau dantų atsikišimą, pasislinkimą, išdygimą iš alveolės, besiformuojančius ar didėjančius tarpus tarp dantų, diastemą, atsiradusį dantų susigrūdimą, pažymima pasireiškusi dantų migracija ir jos tipas (žr. 2 pav.).

2 pav. PPDM IV stadijos periodontitu sergančiam pacientui

Dėl mažos imties tiriamieji pagal migracijos dantų lankuose pasireiškimą buvo suskirstyti į tris grupes:

 1 grupė- PPDM tik viršutiniame dantų lanke;  2 grupė- PPDM tik apatiniame dantų lanke;  3 grupė- PPDM abiejuose dantų lankuose [21,29].

Šis suskirstymas taip pat leidžia įvertinti PPDM pasireiškimą atskiruose dantų lankuose.

2.3 Matavimų patikimumas

Remiantis B. Holtfreter ir bendraautorių rekomendacijomis periodontito sunkumo ir paplitimo studijoms atlikti, matavimų patikimumui nustatyti buvo pasirinkta matuoti periodonto kišenių gylį [12]. Pagrindinio tyrėjo (EZ) matavimų kalibracija buvo atlikta matuojant atstumą nuo dantenų krašto iki giliausio dantenų kišenes taško keturiems pacientams (30 dantų). Iš viso 120 pakartotinių matavimų rezultatų buvo palyginti tarpusavyje ir nustatytas intraklasinis koreliacijos koeficientas (ICC) 0,93; 95 proc. CI: 0,87, 0,95: p=0,0001.

2.4 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą SPSS 21.0 (angl. Statistical Package for the Social Sciences for Windows, version 21; IBM SPSS Inc., Chicago, IL, 2012).

Pagrindinės analizės procedūros siekė įvertinti aprašomąsias statistikas. Kiekybiniams kintamiesiems buvo apskaičiuotas vidurkis, standartinis nuokrypis (SD), standartinė paklaida (SE), vidurkio 95 proc. pasikliautinasis intervalas (CI), mediana bei tarpkvartilinis plotis (IQR). Kintamųjų normališkumo sąlygos patikrintos taikant Kolmogorovo-Smirnovo (KS) testą. Kategoriniams kintamiesiems apskaičiuotas kiekvienos kategorijos atvejų skaičius ir dažnis, išreikštas procentais (proc.) bei jo 95 proc. CI. Grafikuose 95 proc. CI pavaizduoti vertikaliomis atkarpomis.

Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05 (reikšminga). Be to, naudoti ir kiti lygiai: p<0,01 (labai reikšminga) ir p<0,001 (ypatingai reikšminga). Šių lygių sutartinis žymėjimas buvo *, ** arba *** atitinkamai.

Hipotezės apie dviejų procentinių dydžių skirtumą tikrintos taikant z-testą (su Bonferroni korekcija). Priklausomybė tarp kategorinių kintamųjų įvertinta taikant chi-kvadrato (χ2_{) testą.}

Kadangi kiekybiniai kintamieji netenkino pasiskirstymo normališkumo sąlygos, buvo taikomi neparametriniai statistinių hipotezių tikrinimo metodai – Mann-Whitney U (kintamiesiems tarp dviejų grupių palyginti) ir Kruskal-Wallis (kintamiesiems tarp daugiau nei dviejų grupių palyginti). Kadangi skirstinių centrinė dalis vertinta medianomis, taip pat buvo taikytas medianų testas.

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvauti sutiko 71 pacientas. Iš jų, 20 pacientų nebuvo įtraukti į tyrimo imtį. Atmetimo priežastys: 2 pacientams diagnozuotas nekontroliuojamas pirmo tipo cukrinis diabetas, 10 pacientų nustatytas I ar II stadijos periodontitas, 8 pacientai neatvyko pilnam periodontologiniam-ortodontiniam ištyrimui. Atrankos kriterijus atitiko 51 pacientas (29 tiriamieji Kauno Klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje ir 22 UAB „Odontologijos praktikos centras“). Taigi, duomenų analizė buvo vykdoma naudojant 51 paciento tyrimo duomenis.

Tiriamųjų skirstinys pagal lytį, amžių, išsilavinimą, rūkymo įprotį ir bendrines ligas pateiktas lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2. Tiriamųjų charakteristika (N=51) n (Proc.) Lytis: Vyrai 12 (23,5) Moterys 39 (76,5) Amžius: ≤ 35 metų 6 (11,8) 36 – 65 metai 40 (78,4) > 65 metų 5 ( 9,8) Išsilavinimas: Vidurinis 19 (37,3) Aukštasis 32 (62,7) Rūkymo įprotis: Nerūko 41 (80,4) Rūko 10 (19,6) Bendrinės ligos: Endokrininės ligos 2 ( 3,9) Širdies ir kraujagyslių ligos 16 (31,4) Autoimuninės ligos 3 ( 5,9) Neserga šiomis ligomis 30 (58,8)

Rūkančių vyrų procentas buvo reikšmingai didesnis už moterų (atitinkamai 41,7 proc. ir 12,8 proc.; p=0,028, z testas, įskaitant Bonferroni korekciją). Beveik pusė tiriamųjų (41,2 proc.) nurodė sergą bendrinėmis ligomis, iš kurių dažniausios (76,2 proc.) buvo širdies ir kraujagyslių ligos.

3.2. Periodonto būklės įvertinimas

Visų tiriamųjų periodonto būklės įvertinimas pagal pasirinktus rodiklius (periodonto kišenės gylis; klinikinės jungties netekimas; paviršių, kuriuose klinikinės jungties netekimas 5 mm, procentas; apnašų indeksas; kraujuojančių zonduojant paviršių procentas) pateiktas lentelėje Nr. 3.

Lentelė Nr. 3. Ištirtų pacientų periodonto būklės įvertinimas taikant aprašomąsias statistikas (N=51)

Rodiklis Vidurkis SD SE Mediana IQR Min Max

PP (mm) 3,00 0,88 0,12 2,74 0,89 1,92 5,38

CAL (mm) 3,38 0,96 0,13 3,18 1,28 2,16 6,77

CAL 5 (proc.) 24,1 17,3 2,4 19,6 24,2 2,3 78,9

PI (proc.) 25,4 26,9 3,8 17,3 33,2 0 100

BOP (proc.) 32,7 28,8 4,0 26,3 47,4 0 100

PP – periodonto kišenės; CAL – klinikinės jungties netekimas; CAL 5 – paviršių, kurių CAL 5mm, procentas; PI – apnašų indeksas; BOP – kraujuojančių zonduojant paviršių procentas.

3–7 paveiksluose pateikti visų periodonto būklei vertinti pasirinktų rodiklių skirstiniai. Jų histogramos forma, vizualiai palyginta su normaliojo skirstinio kreive, rodo, kad visų rodiklių skirstiniai skiriasi nuo normaliojo skirstinio. Tačiau atlikus Kolmogorovo-Smirnovo (KS) testą buvo rasta, kad yra dar pakankamai didelės tikimybės (p>0,05), jog taip nėra. Tokią testo išvadą, be abejo, lėmė nedidelis imties dydis (N=51), todėl vykdant tolesnę šių rodiklių analizę buvo tikslinga taikyti neparametrinius hipotezių tikrinimo testus.

3 pav. Periodonto kišenės (PP) gylio skirstinys su normaliojo skirstinio kreive. N=51; Vidurkis (SD)=3,00 (0,88); p=0,060 (KS testas).

4 pav. Klinikinės jungties netekimo (CAL) dydžio skirstinys su normaliojo skirstinio kreive. N=51; Vidurkis (SD)=3,38 (0,96); p=0,421 (KS testas).

5 pav. Paviršių, kuriose klinikinės jungties netekimas (CAL) ≥5 mm, procento skirstinys su normaliojo skirstinio kreive.

N=51; Vidurkis (SD)=24,1 (17,3); p=0,124 (KS testas).

6 pav. Apnašų indekso (PI) skirstinys su normaliojo skirstinio kreive. N=51; Vidurkis (SD)=25,4 (26,9); p=0,097 (KS testas).

7 pav. Paviršių, kraujuojančių zonduojant, procento skirstinys su normaliojo skirstinio kreive. N=51; Vidurkis (SD)=32,7 (28,8); p=0,064 (KS testas).

3.3. Periodonto būklės vertinimas priklausomai nuo pacientų charakteristikos Periodonto būklės vertinimas priklausomai nuo pacientų lyties pateiktas lentelėje Nr. 4. Iš lentelės duomenų matyti, kad vyrų visi periodonto būklės rodikliai buvo prastesni nei moterų, tačiau reikšmingas skirtumas buvo rastas tik lyginant klinikinės jungties netekimą. CAL reikšmės buvo didesnės tarp vyrų lyginant ir viso jo dydžio vidurkį (p=0,008), ir paviršių, kuriuose CAL ≥5 mm, procentą (p=0,008).

Lentelė Nr. 4. Periodonto būklė priklausomai nuo pacientų lyties

Rodiklis

Vyrai (N=12)

Moterys

(N=39) _p

Vidurkis 95 proc. PI Vidurkis 95 proc. PI

PP (mm) 3,45 2,68 – 4,23 2,85 2,63 – 3,08 0,190

CAL (mm) 3,96 2,74 – 3,24 3,20 2,91 – 3,49 0,008

CAL ≥ 5 (proc.) 34,2 24,4 – 43,9 21,0 15,5 – 26,4 0,008

PI (proc.) 31,6 14,8 – 48,4 23,6 14,8 – 32,3 0,161

BOP (proc.) 37,3 18,1 – 56,5 31,3 22,0 – 40,6 0,541

PP – periodonto kišenės; CAL – klinikinės jungties netekimas; CAL ≥5 – paviršių, kurių CAL 5 mm, procentas; PI – apnašų indeksas; BOP – kraujuojančių zonduojant paviršių, procentas; p – Mann-Whitney U testas.

Periodonto būklės vertinimas priklausomai nuo pacientų išsilavinimo pateiktas lentelėje Nr. 5. Jos duomenys rodo, kad žemesnio (vidurinio) išsilavinimo pacientų visi periodonto būklės rodikliai buvo prastesni nei aukštesnio (aukštojo) išsilavinimo pacientų. Nors visi skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nereikšmingi, galima pastebėti, kad dantų paviršių su apnašu (PI) procentas buvo pastebimai didesnis tarp žemesnio išsilavinimo pacientų, o statistinio patikimumo testas (p=0,054) buvo labai artimas nustatytam reikšmingumo lygmeniui.

Lentelė Nr. 5. Periodonto būklė priklausomai nuo pacientų išsilavinimo Rodiklis Vidurinis (N=19) Aukštasis (N=32) _p

Vidurkis 95 proc. PI Vidurkis 95 proc. PI

PP (mm) 3,21 2,74 – 3,67 2,87 2,58 – 3,16 0,185

CAL (mm) 3,63 3,07 – 4,19 3,23 2,94 – 3,52 0,205

CAL 5 (proc.) 28,9 19,4 – 38,4 21,2 15,7 – 26,7 0,223

PI (proc.) 38,0 21,2 – 54,9 18,0 11,7 – 24,3 0,054

BOP (proc.) 39,7 24,8 – 54,6 28,6 18,8 – 38,4 0,146

PP – periodonto kišenės; CAL – klinikinės jungties netekimas; CAL ≥5 – paviršių, kurių CAL 5 mm, procentas; PI – apnašų indeksas; BOP – kraujuojančių zonduojant paviršių, procentas; p – Mann-Whitney U testas.

Periodonto būklės vertinimas priklausomai nuo pacientų rūkymo įpročio pateiktas lentelėje Nr 6. Iš lentelės duomenų matyti, kad rūkančių pacientų visi periodonto būklės rodikliai buvo prastesni nei nerūkančių pacientų. Tarp šių rodiklių reikšmingas skirtumas buvo rastas lyginant periodonto kišenių (PP) gylį (p=0,018) ir klinikinės jungties netekimą – reikšmingas skirtumas rastas lyginant CAL vidurkius (p=0,006) ir CAL 5 mm procentus (p=0,008).

Lentelė Nr. 6. Periodonto būklė priklausomai nuo pacientų rūkymo įpročio Rodiklis

Nerūko (N=41)

Rūko

(N=10) _p

Vidurkis 95 proc. PI Vidurkis 95 proc. PI

PP (mm) 2,81 2,59 – 3,03 3,75 2,93 – 4,58 0,018

CAL (mm) 3,15 2,93 – 3,38 4,30 3,37 – 5,23 0,006

CAL  5 (proc.) 20,4 15,9 – 24,9 39,2 24,2 – 54,2 0,008

PI (proc.) 23,1 15,5 – 30,6 35,3 9,3 – 61,2 0,319

BOP (proc.) 30,9 22,2 – 39,6 40,2 15,7 – 64,7 0,469

PP – periodonto kišenės; CAL – klinikinės jungties netekimas; CAL ≥5 – paviršių, kurių CAL 5 mm, procentas; PI – apnašų indeksas; BOP – kraujuojančių zonduojant paviršių, procentas; p – Mann-Whitney U testas.

Periodonto būklės vertinimas priklausomai nuo pacientų sveikatos būklės pateiktas lentelėje Nr. 7. Sergančių ir nesergančių sisteminėmis ligomis tiriamųjų periodonto būklė reikšmingai nesiskyrė nei lyginant periodonto kišenių (PP) gylio vidurkius (p=0,213), nei klinikinės jungties netekimo (CAL) vidurkius (p=0,368), nei paviršių, kuriuose CAL ≥5 mm, procentus (p=0,329), nei kraujuojančių zonduojant paviršių (BOP) procentus (p=0,151). Reikšmingas skirtumas buvo rastas

tik tikrinant dantų apnašas – pacientų, sergančių bendrinėmis ligomis, apnašų indeksas (PI) (35,7 proc.) buvo statistiškai reikšmingai didesnis už sveikų pacientų atitinkamą rodiklį (18,3 proc.; p=0,030).

Lentelė Nr. 7. Periodonto būklė priklausomai nuo pacientų sveikatos būklės

Rodiklis Sveiki pacientai (N=30) Pacientai, sergantys bendrinėmis ligomis (N=21) p

Vidurkis 95 proc. PI Vidurkis 95 proc. PI

PP (mm) 2,93 2,60 – 3,27 3,08 2,69 – 3,47 0,213

CAL (mm) 3,38 2,96 – 3,80 3,38 3,06 – 3,70 0,368

CAL 5 (proc.) 23,1 16,0 – 30,1 25,5 18,6 – 32,3 0,329

PI (proc.) 18,3 10,1 – 26,5 35,7 21,8 – 49,5 0,030

BOP (proc.) 29,1 18,3 – 39,9 37,9 24,8 – 50,9 0,151

PP – periodonto kišenės; CAL – klinikinės jungties netekimas; CAL ≥5 – paviršių, kurių CAL 5 mm, procentas; PI – apnašų indeksas; BOP – kraujuojančių zonduojant paviršių, procentas; p – Mann-Whitney U testas.

3.4. Sąkandžio vertinimas pagal Angle klasifikaciją

Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų santykio sagitalinėje plokštumoje dėl prarastų dantų nebuvo galima įvertinti 29 (56,9 proc.) tiriamiesiems dešinėje pusėje ir 27 (52,9 proc.) kairėje pusėje. Visus pirmuosius krūminius dantis turėjusių pacientų pasiskirstymas pagal šių dantų tarpusavio santykį (Angle klasifikaciją) pavaizduotas lentelėje Nr. 8. Pastebimas skirtumas tarp dešinės ir kairės pusės, vertinant I klasės (p=0,116) ir III klasės (p=0,396) anomalijų skaičių, bet šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.

Lentelė Nr. 8. Sąkandžio anomalijų skirstinys pagal Angle klasifikaciją, vertinamą pagal

dešinės ir kairės pusės pirmųjų krūminių dantų santykį

Angle klasė Dešinė pusė Kairė pusė

n (proc1/proc2) n (proc1/proc2) I klasė 3 ( 5,9/13,6) 11 (21,6/45,8) II klasė 7 (13,7/31,8) 6 (11,8/25,0) III klasė 12 (23,5/54,5) 7 (13,7/29,2) Iš viso 22 (43,1/100) 24 (47,1/100) Nevertinta 29 (56,9) 27 (52,9)

Proc1 – procentas, apskaičiuotas nuo visų tyrime dalyvavusių pacientų skaičiaus; proc2 – procentas, apskaičiuotas nuo pacientų, turinčių pirmuosius krūminius dantis, skaičiaus.

Iltinių dantų santykio sagitalinėje plokštumoje kairėje ir dešinėje pusėse dėl netektų dantų nebuvo galima įvertinti tik vienam pacientui. Visus iltinius dantis turėjusių pacientų sąkandžio anomalijų skirstinys pagal iltinių dantų tarpusavio santykį (Angle klasifikaciją) pateikiamas lentelėje Nr. 9.

Lentelė Nr. 9. Sąkandžio anomalijų skirstinys pagal Angle klasifikaciją, vertinamą pagal

dešinės ir kairės pusės iltinių dantų santykį

Angle klasė Dešinė pusė Kairė pusė

n (proc1/proc2) n (proc1/proc2) I klasė 21 (41,2/40,0) 16 (31,4/32,0) II klasė 22 (43,1/44,0) 28 (54,9/56,0) III klasė 7 (13,7/14,0) 6 (11,8/12,0) Iš viso 50 (98,0/100) 50 (98,0/100) Nevertinta 1 ( 2,0) 1 ( 2,0)

Proc1 – procentas, apskaičiuotas nuo visų tyrime dalyvavusių pacientų skaičiaus; proc2 – procentas, apskaičiuotas nuo pacientų, turinčių iltinius dantis, skaičiaus.

Kadangi daugeliui pacientų nustatytas pirmųjų krūminių dantų netekimas, buvo sudėtinga sugrupuoti pacientus pagal Angle sąkandžio anomalijų klases. Dėl šios priežasties tiriamieji, pritaikius metodikoje aprašytą profilio analizę (žiūrėti 1 pav.), buvo sugrupuoti pagal veido profilio tipą. Daugiausiai tiriamųjų nustatytas tiesus veido profilis, mažiausiai – įgaubtas. Tiriamųjų skirstinys pagal veido profilio tipą pavaizduotas lentelėje Nr. 10.

Lentelė Nr. 10. Tiriamųjų skirstinys pagal veido profilį (Angle klasifikacija)

Angle klasė n (proc.)

I klasė (tiesus veido profilis) 26 (51,0) II klasė (išgaubtas veido profilis) 20 (39,2) III klasė (įgaubtas veido profilis) 5 (9,8)

Iš viso 51 (100)

3.5. Okliuzinė trauma ir netekti dantys

Atlikus vibracinį testą, 47 (92,8 proc.; 95 proc. CI 84,3–98,0) pacientams nustatyta bent vieno priekinio danties okliuzinė trauma ir tik 4 (7.8 proc.) pacientams okliuzinės traumos nenustatyta.

Tiriamieji pagal turimų ir netektų dantų skaičių buvo suskirstyti į keturias grupes (lentelė Nr. 11). Tik apie penktadalį pacientų (19,6 proc.) turėjo visus dantis. Likusieji (80,4 proc.; 95 proc. CI 68,6-90,2), buvo netekę nors vieno danties.

Lentelė Nr. 11. Tiriamųjų skirstinys pagal netektų dantų skaičių

Netektų dantų skaičius n (proc.)

Turi visus dantis 10 (19,6)

1 6 (11,8)

2 – 3 17 (33,3)

> 3 18 (35,3)

Iš viso 51 (100)

3.6. Patologinė priekinių dantų migracija

Patologinė priekinių dantų migracija (PPDM) pastebėta 44 (86,3 proc.; 95 proc. CI 76,5– 94,1) pacientams. Likusiems 7 (13,7 proc.) pacientams PPDM požymių nestebėta.

Tiriamųjų skirstinys pagal PPDM pasireiškimą dantų lankuose pateiktas lentelėje Nr. 12. Rezultatai rodo, kad priekinių dantų migracijos dažniausiai pasireiškia abiejuose dantų lankuose kartu, o rečiausiai izoliuotai apatiniame dantų lanke.

Lentelė Nr. 12. Pacientų, turėjusių migracijas, skirstinys pagal PPDM pasireiškimą dantų lankuose (N=44)

PPDM pasireiškimas n (proc.)

Tik viršutiniame dantų lanke 16 (36,4)

Tik apatiniame dantų lanke 8 (18,2)

Abiejuose lankuose 20 (45,4)

Taip pat buvo vertinti PPDM tipai. Pastebėta, kad dažniausiai pasireiškęs priekinių dantų migracijos tipas buvo besiformuojantys tarpai ir dantų atsikišimas (angl. flaring). Viso (ir viršutiniame, ir apatiniame, ir abiejuose kartu dantų lankuose) šio tipo migracija nustatyta 39 pacientams (88,6 proc. migracijas turėjusių tiriamųjų). Tik viršutiniame dantų lanke besiformuojantys tarpai ir dantų atsikišimas nustatytas 14 tiriamųjų (31,8 proc.), tik apatiniame 5 tiriamiesiems (11,4 proc.), abiejuose dantų lankuose 20 tiriamųjų (45,4 proc.). 2 tiriamiesiems (4,5 proc.) nustatytas viršutinių priekinių dantų išdygimas iš alveolės (angl.extrusion), o 3 asmenims (6,8 proc.) nustatytas apatinių priekinių dantų išilgėjimas ir dantų susigrūdimas.

3.7. Patologinė priekinių dantų migracija skirtingose pacientų grupėse pagal Angle PPDM įvairiose pacientų grupėse pasireiškė skirtingai. Lentelėje Nr. 13 pateikti duomenys apie PPDM pasireiškimą skirtingose tiriamųjų grupėse pagal Angle klasifikaciją.

Pacientams, priskirtiems I Angle klasei, nustatyta daugiausiai PPDM – iš viso 24 pacientams. Tai buvo daugiau negu pusė (54,5 proc.) atvejų, skaičiuojant nuo visų PPDM. Tarp jų būdingiausias dantų migracijos tipas buvo abiejų dantų lankų besiformuojantys tarpai ir dantų atsikišimas (angl. flaring) (10 pacientų arba 38,5 proc. Angle I klasės tiriamųjų). Šis dantų migracijos tipas dažniausiai pasireiškė ir Angle II ir III klasės grupėms (atitinkamai 8 ir 2 pacientams). PPDM pasireiškimo tipus siejant su veido profilio suskirstymu pagal Angle klases statistiškai reikšmingo ryšio nerasta (χ2 _{=6,703; lls=6; p=0,349).}

Lentelė Nr. 13. Patologinės priekinių dantų migracijos pasireiškimas priklausomai nuo pacientų veido profilio pagal Angle klasifikaciją

Veido profilis pagal Angle klasifikaciją

Migracijos pasireiškimas

Iš viso Nėra Tik VDL Tik ADL VDL + ADL

I klasė n 2 9 5 10 26 (proc.) (7,7) (34,6) (19,2) (38,5) (100) II klasė n 4 7 1 8 20 (proc.) (20,0) (35,0) (5,0) (40,0) (100) III klasė n 1 0 2 2 5 (proc.) (20,0) (0) (40,0) (40,0) (100) Iš viso n 7 16 8 20 51 (proc.) (13,7) (31,4) (15,7) (39,2) (100 VDL – viršutinis dantų lankas; ADL – apatinis dantų lankas.

χ2 _{=6,703; lls=6; p=0,349.}

3.8. Patologinė priekinių dantų migracija skirtingose tiriamųjų grupėse pagal netektų dantų skaičių

Tiriamieji pagal netektų dantų skaičių buvo suskirstyti į keturias grupes (žr. lentelę Nr. 11). Buvo tikrinama ar PPDM pasireiškimas priklauso nuo netektų dantų skaičiaus. Šios analizės duomenys pateikti lentelėje Nr. 14. Ryšys buvo statistiškai reikšmingas (χ2 _{=21,334; lls=9; p=0,011).}

Matyti, kad didėjant netektų dantų skaičiui didėja dantų migracijos pasireiškimų skaičius, todėl didžiausias migracijos pasireiškimo skaičius (18 pacientų; 40,9 proc. tarp visų PPDM) rastas tiriamųjų, kurie buvo netekę daugiau nei 3 dantų, grupėje. Visiems šiems pacientams stebėta dantų migracija. Tarp jų būdingiausias PPDM tipas buvo abiejų dantų lankų priekinių dantų atsikišimas su besiformuojančiais tarpais (angl. flaring) (15 pacientų arba 83,3 proc. tarp pacientų, netekusių daugiau nei 3 dantų).

Lentelė Nr. 14. Patologinės priekinių dantų migracijos pasireiškimas priklausomai nuo netektų dantų skaičiaus

Netektų dantų skaičius

Migracijos pasireiškimas

Iš viso Nėra Tik VDL Tik ADL VDL + ADL

Nė vieno n 4 4 2 0 10 (proc.) (40,0) (40,0) (20,0) (0) (100) 1 n 1 3 0 2 6 (proc.) (16,7) (50,0) (0) (33,3) (100) 2 – 3 n 2 7 1 7 17 (proc.) (11,8) (41,2) (5,9) (41,2) (100) > 3 n 0 2 5 11 18 (proc.) (0) (11,1) (27,8) (61,1) (100) Iš viso n 7 16 8 20 51 (proc.) (13,7) (31,4) (15,7) (39,2) (100 VDL – viršutinis dantų lankas; ADL – apatinis dantų lankas.

χ2 _{=21,334; lls=9; p=0,011.}

Rezultatai iš dalies patvirtino hipotezę, kad patologinė priekinių dantų migracija III-IV stadijos periodonto liga sergančių pacientų grupėje yra labai paplitusi ir priklauso netektų dantų skaičiaus. Tačiau nerasta skirtumų tarp patologinės priekinių dantų migracijos skirtingose sagitalinėse sąkandžio anomalijose.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime pateikti ankstyvieji sąkandžio anomalijų paplitimo rezultatai specialioje pacientų, sergančių III-IV stadijos periodontitu, grupėje. Rezultatuose išsamiai aprašyta į tyrimą įtrauktų pacientų imtis, taip pat išanalizuotas periodonto būklės ir rizikos veiksnių ryšys. Tyrime aprašytas ne tik patologinės priekinių dantų migracijos (PPDM) paplitimas, lokalizacija bei tipai, bet ir PPDM pasireiškimas skirtingose Angle klasėse bei priklausomybė nuo netektų dantų skaičiaus. Šis tyrimas aktualus dėl didėjančio periodonto liga sergančių pacientų ir juos gydančių specialistų susidomėjimo multidisciplinine sąkandžio reabilitacija.

Visose grupėse buvo stebimos periodonto ligos rizikos veiksnius vertinančiai mokslinei literatūrai pritariančios tendencijos [15–17]. Tirta lyties, amžiaus, išsilavinimo, rūkymo įpročio ir kai kurių bendrinių ligų įtaka periodonto būklei. Šie duomenys, planuojant ortodontinį gydymą, yra labai svarbūs, nes suteikia informacijos apie profilaktinių priemonių svarbą. Reikšmingų skirtumų buvo rasta vertinant lyties bei rūkymo įpročio įtaką prisitvirtinusių audinių praradimui. Periodontologinės kišenės taip pat statistiškai didesnės buvo rūkantiems asmenims, o bendrinėmis ligomis sergantiems tiriamiesiems buvo būdingas didesnis apnašo kaupimasis. Didžiąją dalį bendrinėmis ligomis sergančių pacientų sudarė sergantieji arterine hipertenzija (žiūrėti lentelę nr. 2). Įrodymų apie periodontito ir hipertenzijos abipusį ryšį vis dar trūksta, tačiau tyrimo rezultatai pritaria 2019 metais atliktos metaanalizės, teigiančios, kad periodontitas ir hipertenzija yra tarpusavyje susijusios ligos, rezultatams [39]. Cukriniu diabetu sergantys asmenys, atsižvelgiant į tyrimus, įrodančius periodonto ligų ir šio endokrininės sistemos sutrikimo abipusį ryšį, nebuvo įtraukti į tyrimą [15]. Visiems atmestiems tiriamiesiems buvo nustatytas nekontroliuojamas cukrinis diabetas. Yra įrodymų, kad cukriniu diabetu sergantys pacientai, turintys gerą glikemijos kontrolę, gali sirgti lengva forma arba visai nesirgti periodonto liga, todėl toliau vykdant tyrimą, į imtį būtų galima įtraukti vaistais cukraus kiekį kraujyje kontroliuojančius asmenis [15].

Patologinė priekinių dantų migracija nustatyta 86 proc. tiriamųjų. Tai yra žymiai didesnis paplitimas nei kitų autorių atliktuose tyrimuose. Toks rezultatų skirtumas gali būti susijęs su tiriamos grupės parametrais. Mūsų tyrime prospektyviai tirta tik III-IV stadijos periodontitu sergančių pacientų grupė. Įtraukti tik vyresni nei 30 metų pacientai, taip atmetant jauno amžiaus bei agresyvaus periodontito atvejus. Įdomu tai, kad kad patologinė priekinių dantų migracija ypač būdinga agresyviu periodontitu sergantiems pacientams (81 proc.) dėl greito prisitvirtinusių audinių ir alveolinio kaulo nykimo [30]. P. Martinez-Canut ir bendraautoriai savo prospektyviniame tyrime su I-IV stadijos periodontitu sergančiais pacientais nustatė 56 proc. paplitimą, tačiau neišskyrė migracijų pagal periodontito stadiją, neatmetė diabetu sergančių bei rūkančių asmenų, tyrime dalyvavo ir jauni asmenys (nuo 19 metų) [28]. Todėl galima daryti prielaidą, kad tirti ir agresyvaus periodontito atvejai.

2016 metais retrospektyviai atliktame tyrime su I-IV stadijos periodontitu sergančiais tik 11-21 proc. tiriamųjų buvo nustatyta PPDM [27]. Įtraukti pacientai nuo 17 metų, atmesti rūkantys ir sergantys cukriniu diabetu. Minėtuose tyrimuose tiriamosios grupės buvo sudarytos iš lengvesnėmis stadijomis sergančių pacientų, kuriems, kaip rodo moksliniai tyrimai, patologinė priekinių dantų migracija yra mažiau būdinga [28]. 1997 metais JAV III-IV stadijos periodontitu sergančius asmenis prospektyviai tyrę autoriai nustatė 30 proc. paplitimą [21]. Minėtame tyrime dalyvavo rūkantys ir cukriniu diabetu sergantys pacientai. Svarbu tai, kad įtraukti asmenys nuo 18 metų, neatmetant agresyvaus periodontito atvejų. N. Rajeshwaran su bendraautoriais atlikto retrospektyvinio tyrimo rezultatai, kuriuose nurodomas 72 proc. patologinės migracijos paplitimas, yra artimesni mūsų gautiesiems. Į šį tyrimą įtraukti I-IV periodontito stadijomis sirgę pacientai, tačiau tik vyresni nei 30 metų, taip atmetant agresyvaus periodontito atvejus [29].

Mūsų atliktame tyrime dažniausiai nustatytas (88,6 proc.) patologinės priekinių dantų migracijos tipas buvo besiformuojantys tarpai ir dantų atsikišimas (angl. flaring). Tai pastebima ir kitų autorių atliktuose darbuose, kuriuose taip pat rastas didžiausias šio tipo migracijos pasireiškimas [21,29].

Taip pat nustatyta, kad migracija dažniausiai pasireiškia abiejuose dantų lankuose kartu, o rečiausiai tik apatiniame dantų lanke (žiūrėti lentelę Nr. 12). Šie rezultatai panašūs į kitus tyrimus, kur dantų migracijos viršutiniame dantų lanke pastebėtos 1.7 karto dažniau nei apatiniame [30].

S. L. Selwyn su bendraautoriais pateikia rezultatus, kad II skeletinei Angle klasei priskiriamiems pacientams kandžių PPDM pasireiškia statistiškai reikšmingai dažniau nei šios patologijos neturintiems pacientams [40]. Vis dėlto, mūsų tyrime tokios tendencijos nestebėta – PPDM paplitimas bei tipai skirtingose Angle klasėse buvo panašūs.

Jau 1975 metais N. Stern ir L. Brayer aprašė kad dantys pradeda migruoti, kai suardomas dantų lanko vientisumas. Dantų lanko vientisumas gali būti suardomas praradus dantis, nesant interproksimalinių dantų kontaktų dėl karieso pažeidimų ar nekokybiškai atlikto restauracinio gydymo, įgimtų tarpų tarp dantų, esant neproporcingiems dantų lankų ir dantų vainikų dydžiams [41]. Tuomet dantys praranda stabilumą, sutrinka okliuzinių jėgų perdavimas dantų lanke ir dėl to dantys pradeda migruoti. Dėl mažos imties mūsų tyrime analizuotas tik netektų dantų skaičiaus ir PPDM ryšys. Didėjant netektų dantų skaičiui, statistiškai reikšmingai didėja migracijų pasireiškimas. Šie rezultatai atliepia moksliniams tyrimams, kuriuose kreipiamas dėmesys į PPDM priklausomybę nuo periodontito sunkumo ir kartu nuo dantų netekimo [3,21,28]. Mūsų rezultatai taip pat patvirtina tyrimo, teigiančio, kad tiriamiesiems, netekusiems šoninių dantų ir turintiems sutrumpėjusius dantų lankus statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia antrinės sąkandžio anomalijos, išvadas [42].

Šiame darbe aprašyti ankstyvi duomenys apie PPDM leidžia prognozuoti, kad ortodontinis gydymas bus reikalingas pacientams su III-IV stadijos periodontitu, jei gydymo plane bus pasirinkta

išsaugoti natūralius dantis. Taip pat aišku, kad pacientams su sisteminėmis ligomis (ypač kardiovaskulinės sistemos) bus reikalinga žymiai didesnė priežiūra dėl apnašo kaupimosi. Dar vienas labai svarbus aspektas – rūkymas. Rūkantiems stebimi ženkliai blogesni periodonto būklės rodikliai. Dėl sudėtingos periodonto ligos kontrolės šios grupės pacientų ortodontinis gydymas gali būti rizikingas. Tyrimas su III-IV stadijos sergančiais pacientais vykdomas toliau, todėl ateityje bus galima ieškoti sąsajų ir su kitais periodonto ligos rizikos faktoriais.

Tyrimo trūkumai: mažesnė nei planuota tyrimo imtis, nes dėl Covid-19 pandemijos sumažėjo į gydymo įstaigas besikreipiančių pacientų skaičius. Dėl per mažos imties nepavyko palyginti pacientų periodonto būklės rodiklių skirtingose amžiaus grupėse. Taip pat, dėl mažos tyrimo imties, PPDM tipai sujungti ir sugrupuoti pagal pasireiškimą dantų lankuose. Dar vienas trūkumas – nevertinta kitų etiologijos faktorių (minkštųjų audinių spaudimo, okliuzijos faktorių, įpročių ir kt.) įtaka PPDM pasireiškimui. Taip pat dėl literatūros stokos cituojami senesni nei 10 metų šaltiniai. Literatūros stoka pabrėžia tyrimo aktualumą.Tyrimas yra tęsiamas, tad ateityje planuojama atlikti išsamesnę duomenų analizę.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei dr. Eglei Zasčiurinskienei už suteiktas žinias, visokeriopą pagalbą ir idėjas rengiant šį magistrinį darbą. Taip pat noriu padėkoti prof. habil. dr. Apolinarui Zaborskiui už pagalbą atliekant statistinę duomenų analizę. Taip pat dėkoju gydytojams rezidentams Dominykai Grinkevičienei, Urtei Marijai Sakalauskaitei ir Kristupui Skaruliui už pagalbą tiriant pacientus.

INTERESŲ KONFLIKTAS

IŠVADOS

1. Pacientų, sergančių III-IV stadijos periodontitu, periodonto būklės rodikliai buvo prastesni vyriškos lyties ir rūkantiems asmenims, o sisteminėmis ligomis sergantiems asmenims pastebėtas didesnis apnašo kaupimasis.

2. Patologinė priekinių dantų migracija buvo nustatyta 86,3 proc. tiriamųjų (tarp jų 36,4% tik viršutiniame, 18,2% tik apatiniame ir 45,4% abiejuose dantų lankuose). Besiformuojantys tarpai ir dantų atsikišimas buvo labiausiai paplitęs migracijos tipas, pastebėtas 88,6 proc. migracijas turėjusių tiriamųjų.

3. Patologinės priekinių dantų migracijos pasireiškimas nepriklausė nuo sagitalinės sąkandžio anomalijos.

4. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp patologinės priekinių dantų migracijos ir netektų dantų skaičiaus.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Ankstyva periodontito diagnostika ir gydymas gali sumažinti PPDM pasireiškimą bei multidisciplininės terapijos poreikį.

Prieš ortodontinį gydymą būtina įvertinti periodonto ligos stadiją ir šalinti rizikos veiksnius. Dėl prastesnių periodonto būklės rodiklių rekomenduojama ypač atsakingai svarstyti ortodontinio gydymo reikalingumą vyriškos lyties, ypač rūkantiems, asmenims.

Kadangi patologinė priekinių dantų migracija priklauso nuo netektų dantų skaičiaus, po ortodontinio gydymo, siekiant išvengti atkryčio, būtina į bendrą gydymo planą įtraukti netektų dantų atstatymą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. World Health Organization. Oral Health. 2009. URL: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/oral-health.

2. Melsen B. The role of orthodontics in the regeneration of the degenerated dentition. J Oral Rehabil. 2016;43:226–37.

3. Brunsvold MA. Pathologic Tooth Migration. J Periodontol. 2005;76:859–66.

4. Spanemberg JC, Cardoso JA, Slob EMGB, López-López J. Quality of life related to oral health and its impact in adults. J Stomatol Oral Maxillofac Surg. 2019;120:234–9.

5. Feu D. Orthodontic treatment of periodontal patients: Challenges and solutions, from planning to retention. Dental Press J Orthod. 2020;25:79–116.

6. Gkantidis N, Christou P, Topouzelis N. The orthodontic-periodontic interrelationship in integrated treatment challenges: A systematic review. J Oral Rehabil. 2010;37:377–90. 7. Proffit W, Fields, H.W J, Sarver D. Contemporary Orthodontics Fifth Edition.pd. 2013.

8. Tondelli PM. Orthodontic treatment as an adjunct to periodontal therapy. Dental Press J Orthod. 2019;24:80–92.

9. Zasčiurinskienė E, Basevičienė N, Lindsten R, Slotte C, Jansson H, Bjerklin K. Orthodontic treatment simultaneous to or after periodontal cause-related treatment in periodontitis susceptible patients. Part I: Clinical outcome. A randomized clinical trial. J Clin Periodontol. 2018;45:213–24. 10. Zasčiurinskiene E, Lindsten R, Slotte C, Bjerklin K. Orthodontic treatment in periodontitis-susceptible subjects: a systematic literature review. Clin Exp Dent Res. 2016;2:162–73. 11. Papapanou PN, Sanz M, Buduneli N, Dietrich T, Feres M, Fine DH, et al. Periodontitis:

Consensus report of workgroup 2 of the 2017 World Workshop on the Classification of Periodontal and Peri-Implant Diseases and Conditions. J Clin Periodontol. 2018;45:S162–70.

12. Holtfreter B, Albandar JM, Dietrich T, Dye BA, Eaton KA, Eke PI, et al. Standards for reporting chronic periodontitis prevalence and severity in epidemiologic studies: Proposed standards from the Joint EU/USA Periodontal Epidemiology Working Group. J Clin Periodontol. 2015;42:407–12.

13. Tonetti MS, Greenwell H, Kornman KS. Staging and grading of periodontitis: Framework and proposal of a new classification and case definition. J Periodontol. 2018;89:S159–72.

14. Sanz M, Herrera D, Kebschull M, Chapple I, Sculean A, Tonetti MS. I – II I stadijų periodontito gydymas . EFP S3 lygio klinikinė praktika Gairės. 1863.

15. Genco RJ, Borgnakke WS. Risk factors for periodontal disease. Periodontol 2000. 2013;62:59– 94.

16. Aljehani YA. Risk factors of periodontal disease: Review of the literature. Int J Dent. 2014;2014.

17. Eke PI, Dye BA, Wei L, Thornton-Evans GO, Genco RJ. Prevalence of periodontitis in adults in the United States: 2009 and 2010. J Dent Res. 2012;91:914–20.

18. Preshaw PM, Heasman L, Stacey F, Steen N, McCracken GI, Heasman PA. The effect of quitting smoking on chronic periodontitis. J Clin Periodontol. 2005;32:869–79.