GYDYTOJO IR PACIENTO KOMUNIKACIJOS ĮTAKA PACIENTO ADAPTACIJAI PRIE IŠIMAMŲJŲ DANTŲ PROTEZŲ

Aurelija Simutytė

5 kursas, 10 grupė

GYDYTOJO IR PACIENTO KOMUNIKACIJOS ĮTAKA

PACIENTO ADAPTACIJAI PRIE IŠIMAMŲJŲ DANTŲ

PROTEZŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Prof. dr. Alvydas Gleiznys

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

GYDYTOJO IR PACIENTO KOMUNIKACIJOS ĮTAKA

PACIENTO ADAPTACIJAI PRIE IŠIMAMŲ DANTŲ

PROTEZŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį? 0,4 0,2 0

15 Rezultatai

(2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,2 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės

rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?

-0,5

balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} -2 balai -1 balas

38 Bendri

reikalavimai

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 Balo

(nevert. ) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2

balo _Balo -0,5 41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2

balo _Balo -0,5 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 Balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2

balo _Balo -0,5 *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA ...8 SUMMARY ...9 SANTRUMPOS ...10 ĮVADAS ...11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12

1.1 Visuomenės senėjimas – dantų protezų paklausos garantas ...12

1.2. Išimamieji dantų protezai ...12

1.2.1. Pilnieji plokšteliniai dantų protezai ... 13

1.2.2. Daliniai plokšteliniai protezai ... 13

1.3. Veiksniai, trukdantys priprasti prie naujų plokštelinių dantų protezų ...14

1.4. Gydytojo – paciento komunikacija ...16

2. MEDŽIAGA IR METODAI ...20

2.1. Tiriamieji, tyrimo aplinka, etika ir metodai ...20

2.2. Statistinė duomenų analizė ...22

3. TYRIMO REZULTATAI ...23

3.1. Tiriamųjų charakteristikos ...23

3.2. Gydytojo komunikavimo su pacientu įtaka paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų ...25

3.2.1. Verbalinės komunikacijos vaidmuo ... 25

3.2.2. Neverbalinio komunikavimo įtaka ... 27

3.2.3. Bendrojo pasitenkinimo įtaka... 28

3. 3. Studentų ir gydytojų rezidentų komunikacijos vertinimas ...28

3.3.1. Verbalinės komunikacijos vertinimas ... 28

3.3.2. Neverbalinės komunikacijos vertinimas ... 29

3.3.3. Bendrojo pasitenkinimo vertinimas ... 30

3.3.4. Studentų bei gydytojų rezidentų bendravimo su pacientu ir paciento pripratimo prie dantų protezų sąryšis ... 30

3.4. Kiti veiksniai, turintys įtakos paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų ...31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...36

IŠVADOS ...41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...43

PRIEDAI ...50

1 priedas. ...50

Gydytojo ir paciento komunikacijos įtaka paciento adaptacijai prie išimamųjų dantų protezų SANTRAUKA

„Švedų mokslininkai nustatė, kad iš 100 pagyvenusių žmonių 90 nešioja plokštelinius dantų protezus“ [1]. Šie pacientai dažnai sunkiai pripranta prie naujų nuimamų protezų dėl fizinių ir psichologinių priežasčių [2,3]. Gera gydytojo – paciento verbalinė ir neverbalinė komunikacija potencialiai gali nulemti paciento emocijas, palengvinti teikiamos informacijos suvokimą, leisti gydytojui suprasti paciento poreikius, galimybes ir nusiteikimą [4,5]. Pacientai, gerai vertinantys santykius su savo gydytoju, dažniau yra patenkinti ir gydymo rezultatu [6].

Tikslas: Nustatyti ir įvertinti gydytojo ir paciento susikalbėjimo svarbą paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų.

Uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos įtaką paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų. Nustatyti ir įvertinti gydytojų rezidentų ir odontologijos programos studentų verbalinės ir neverbalinės komunikacijos ypatumus ir jų įtaką pacientų pripratimui prie plokštelinių protezų. Įvertinti kitų veiksnių įtaką paciento pripratimui prie plokštelinių protezų.

Metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Tyrime dalyvavo 93 pacientai, turėję naujai pagamintus viršutinio žandikaulio ir/ar apatinio žandikaulio dalinius ir/ar pilnus išimamuosius dantų protezus. Apklausa vyko du kartus per visą tyrimo laikotarpį: 1 savaitės laikotarpiu nuo plokštelės atidavimo (naudojamas PSQ- 18 klausimynas) ir praėjus 4 mėnesiams nuo naujo plokštelinio protezo nešiojimo pradžios pasiteirauta, kaip pats pacientas vertina, ar yra pripratęs prie naujų protezų. Rezultatai: Nustatyta teigiama, vidutinio stiprumo, statistiškai reikšminga koreliacija tarp gydytojo verbalinės, neverbalinės komunikacijos, paciento bendro pasitenkinimo ir paciento pripratimo prie naujų plokštelinių protezų. Pripratę pacientai gydytojo verbalinę komunikaciją (4,61), tarpasmeninį elgesį (4,89), techninius aspektus (4,39), bendrą pasitenkinimą (4,34) įvertino geriau nei nepripratusieji, atitinkamai – 3,44; 4,38; 3,51; 3,75. Pacientai lietuvių studentų komunikaciją įvertino vidutiniškai 4,40, užsienio studentų 3,63, gydytojų rezidentų 4,45 balais. Tarpasmeninį elgesį atitinkamai – 4,83; 4,34; 4,83. Techninius aspektus – 4,20; 3,63; 4,43. Bendrąjį pasitenkinimą – 4,25; 3,85; 4,21. 75 % pripratusių pacientų lankėsi pas Lietuvos studentus, 11,7 % – pas gydytojus rezidentus, 60 % dar ne visiškai pripratusių pacientų protezavosi taip pat pas gydytojus rezidentus. Paciento amžius (2 3,149,p0,9250,05), lytis (2 2,685 p0,2610,05), išsilavinimas (2 2,685 p0,9070,05), likusių natūralių dantų skaičius (2 1,899,

05 , 0 929 , 0  

p ), kelintas kartas, kai pacientui gaminami nauji plokšteliniai dantų protezai (

824 , 3

2 

 ,p0,7000,05), išimamų protezų tipas (2 19,777,p0,1370,05) ir paciento pripratimas prie protezų nėra reikšmingai susiję požymiai.

Išvados: Vertinant komunikacijos įtaką paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų nustatyta, jog tiek verbalinė, tiek neverbalinė komunikacija reikšmingai susijusios su paciento pripratimu prie išimamų dantų protezų, nes pripratusieji prie naujų protezų kiekvieną komunikacijos komponentą įvertino geriau, nei nepripratusieji. Pacientai geriausiai vertina lietuvių studentų ir gydytojų rezidentų komunikaciją, didžioji dalis pripratusių pacientų gydėsi pas lietuvius studentus, daugiausia nepripratusių – pas gydytojus rezidentus, tačiau pas pastaruosius – daugiausia respondentų ne visiškai pripratusių prie naujų plokštelinių protezų. Paciento amžius, lytis, išsilavinimas, likusių natūralių dantų skaičius, kreipimosi dėl protezų gaminimo kartas, protezų tipas neturi įtakos paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų.

Impact of dentist – patient communication on patient adaptation to removable dentures

SUMMARY

Background: A Swedish study concluded that 99 out of 100 elderly patients wear removable dentures [1]. These patients often find difficulties with getting used to new removable dentures due to psychological and physical reasons [2,3]. Good verbal and non-verbal dentist – patient communication can potentially have an impact on the patient’s emotional state, favor the understanding of medical information, and allow the doctor to understand the patient’s needs, abilities and mindset [4,5]. Patients rating relationships with their dentist as good often are more satisfied with the treatment outcome [6].

The purpose of this study is to identify and assess the importance of dentist – patient

communication on patient adaptation to removable dentures.

The aims of the study: Identify and assess the impact of verbal and non-verbal communication on patient adaptation to removable dentures. Identify and assess the peculiarities of verbal and non-verbal communication of residents and dentistry students and its impact on patient adaptation to removable dentures. Assess the impact of additional factors on patient adaptation to removable dentures.

Methods: The study was conducted in the department of prosthodontics of LUHS between October 2016 and March 2017. 93 patients were involved in the study who had recently received newly made maxillary and/or mandibular partial and/or complete removable dentures. Patient surveys were conducted on two occasions, the first at one week following fitting of the dentures (PSQ -18 was used) and the second at four months, when patients were asked how well they are used to the dentures.

Results: Positive, moderate significance, statistically reliable correlation between verbal and non verbal dentist communication, general patient satisfaction and patient adaptation to new removable dentures was determined. Dentist communication (4,61), interpersonal behavior (4,89), technical aspects (4,39), general satisfaction (4,34) were rated better by patients with good adaptation to dentures and poorer rates were given by patients with poorer adaptation results – 3,44, 4,38, 3,51, 3,75 accordingly. Patients rated communication skills of lithuanian dentistry students (4,40), foreigner dentistry students (3,63), prosthetic dentistry residents (4,45). Interpersonal behavior – 4,83, 4,34, 4,8, technical aspects – 4,20, 3,63, 4,43 accordingly. 75% of patients with good adaptation were patients of Lithuanian students and 11,7% were patients of residents. 60% of patients with incomplete adaptation were patients of the residents. Patients age, gender, education, quantity of remaining natural teeth, the repetitions of application of new removable dentures, type of removable dentures and patients adaptation to new dentures are not statistically related features. Conclusions: Communication impact on patients adaptation to removable dentures assessment led to determining that both verbal and non-verbal communication have a significant impact on patient adaptation to removable dentures, because patients with better adaptation rated each component of communication better than those with poorer adaptation. Patients best rated communication of Lithuanian students and residents. The majority of patients with good adaptation were patients of Lithuanian students. The majority of patients with poor adaptation were patients of the residents. However, the majority of patients with moderate adaptation were also patients of the residents. Patient age, gender, education, quantity of remaining natural teeth, the repetitions of making new removable dentures, type of removable dentures did not have significant impact on patients adaptation to new dentures.

SANTRUMPOS

PSO- Pasaulio sveikatos organizacija; P- reikšmingumo lygmuo;

Bendr.- bendraautoriai; Kt.- kiti;

χ2

- Chi kvadrato kriterijus; SN- standartinis nuokrypis.

11

ĮVADAS

Numanoma, jog 2050 m. 65 metų ir vyresnių žmonių pasaulyje bus beveik 1, 5 milijardo ir tai sudarys 15, 56 % bendros pasaulio populiacijos [7]. Vyresnio amžiaus žmonių mažesnis atidumas burnos ertmės priežiūrai tiesiogiai susijęs su burnos ertmės sveikatos pablogėjimu ir paveikia apie 3,9 milijardus žmonių pasaulio mastu [8]. LR Odontologų Rūmų žiniomis Europoje nuo 15 % iki 72 % 65 m. ir vyresni asmenys yra bedančiai [9]. Odontologinių paslaugų ir priežiūros kainos nuolat kyla, dėl to mažėja jų prieinamumas nepasiturintiems bei vyresniems pacientams [10]. Išimami dantų protezai yra pigiausias ir paprasčiausias gydymo būdas koreguoti dantų eilių defektus, tačiau pacientai neretai sunkiai pripranta prie naujų nuimamų dantų protezų dėl fizinių ir psichologinių priežasčių [2,3]. Tad gydytojui odontologui svarbu suprasti, jog protezavimas plokšteliniais protezais nėra tik klinikinis bei laboratorinis darbas, tačiau ir išsamių žinių pacientui apie protezų nešiojimą ir priežiūrą suteikimo procesas [11]. Efektyvus gydytojo bendravimas su pacientu – svarbi, labai reikšminga viso gydymo proceso sudėtinė dalis, daranti didelę įtaką galutinių tikslų pasiekimui ir pacientui savo vaidmens suvokimui gydymo procese [12]. Gera gydytojo/paciento komunikacija maksimaliai gali nulemti paciento emocijas, palengvinti medicininės informacijos suvokimą, leisti gydytojui nustatyti paciento poreikius, galimybes ir nusiteikimą [4,5]. Pacientai, gerai vertinantys santykius su savo gydytoju, dažniau yra patenkinti ir gydymo rezultatu [6]. Lietuvos autoriai – Z. Liubarskienė, E. Peičius, R. Kaminskas ir kt., – ir užsienio – G. Swaminath, A. van den Brink-Muinen, J. Jünger, V. Köllner ir kt. – gvildena gydytojo–paciento komunikaciją ir jos įtaką gydymo rezultatams, tačiau mažoka informacijos apie komunikacijos svarbą ir jos reikšmę rezultatams protezuojant plokšteliniais dantų protezais. Šiuo tyrimu bus siekiama nustatyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos įtaką paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų.

Šio darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti gydytojo ir paciento komunikavimo svarbą paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų.

Šio darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos įtaką paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų.

2. Nustatyti ir įvertinti gydytojų rezidentų ir odontologijos programos studentų verbalinės ir neverbalinės komunikacijos ypatumus ir jų įtaką pacientų adaptacijai prie plokštelinių dantų protezų.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Visuomenės senėjimas – dantų protezų paklausos garantas

„Statistikos duomenimis per pastaruosius devyniasdešimt metų vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo net 25 metais“ [1]. Nors bendras šalies gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, pagyvenusių – 65 metų ir vyresniųjų – dalis didėja.2013 m. Europoje pagyvenusių žmonių kiekis pasiskirstė taip: Italijoje – 21,2 %, Vokietijoje – 20,7 %, Graikijoje – 20,1 %, Portugalijoje – 19,4 %, Slovakijoje – 13,1 %, ir Kipre – 13,2 %, o mažiausiai buvo Airijoje – 12,2 %. 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 943,5 tūkst. gyventojų, iš jų 542,7 tūkst. (18,4 %) buvo 65 metų ir vyresni [13]. Daugeliui pagyvenusių žmonių reikalinga odontologinė pagalba. Vyresnio amžiaus žmonių mažesnis atidumas burnos ertmės priežiūrai tiesiogiai susijęs su burnos sveikatos pablogėjimu ir paveikia apie 3,9 milijardus žmonių pasaulio mastu [8]. Odontologinių paslaugų ir burnos priežiūros kainos nuolat kyla, dėl to mažėja odontologijos paslaugų prieinamumas vyresniems pacientams [10]. „Švedų mokslininkai nustatė, kad iš 100 pagyvenusiųjų žmonių 90 nešioja plokštelinius dantų protezus“ [1].

1.2. Išimamieji dantų protezai

Nors pastaraisiais metais didesnis dėmesys sutelkiamas į pažangesnius gydymo metodus – protezavimas ant implantų, fiksuoti dantų protezai – tačiau yra atvejų, kai plokšteliniai dantų protezai tebelieka tinkamesnis gydymo būdas:

 kai to pageidauja pats pacientas;

 kai prasta paciento burnos ertmės audinių būklė;  kai pacientą riboja jo finansinės galimybės [14].

Skiriama pilnieji ir daliniai išimami dantų protezai. Europoje dalinių išimamų dantų protezų paplitimas svyruoja nuo 13 iki 29 proc. , pilnų (kai abu žandikauliai bedančiai) – nuo 3 iki 13 proc.[15]. NU. Zitzmann su bendraautoriais atliktas tyrimas parodė, jog Europoje dalinių išimamų protezų poreikis didėja, o pilnų – mažėja [16].

13 1.2.1. Pilnieji plokšteliniai dantų protezai

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų prevencinės pastangos apsaugoti paauglius ar suaugusius žmones nuo dantų netekimo yra gana efektyvios, tačiau bedantystė vis dar aktuali problema tarp pagyvenusių žmonių. Tai ypač aktualu besivystančiose šalyse – ketvirtadalis 65–74 m. amžiaus asmenų yra bedančiai [17]. Iš visų protezavimo metodų stomatognatinės sistemos vientisumo atstatymas pilnais išimamais dantų protezais suteikia mažiausią komfortą [18]. Prastas pilnų plokštelinių protezų stabilumas yra pagrindinis parametras, kuris daro didžiausią neigiamą įtaką paciento gyvenimo kokybei [19]. Stabilumą lemiantys veiksniai yra šie: protezo bazės kongruencija (atitikimas), retencija, dirbtinių dantų įstatymas burnos ertmės-prieangio kryptimi į dirbtinį alveolinės ataugos kraštą ir antagonistų padėtis [20]. Didesnį stabilumą bei komfortą galima pasiekti fiksuojant plokšteles ant implantų, tačiau tai gerokai brangesnis gydymo metodas. Atliktos studijos parodė, jog 36 % vyresnio amžiaus bedančių atsisakytų galimybės turėti pilnus išimamus protezus fiksuotus ant implantų, eliminuojant implantų kainos faktorių. Taigi gydymo metodas pilnais išimamais protezais išliks paklausus ir ateityje [21].

1.2.2. Daliniai plokšteliniai protezai

Išsivysčiusiose šalyse žmonės mažiau praranda natūralių dantų, todėl gausėja populiacijos su daliniais dantų eilių defektais [22]. Pastarųjų gali būti daugiau nei 65000 variacijų. Egzistuoja ne vienas dalinis dantų eilių defektų klasifikavimo metodas, tačiau dėl savo paprastumo ir lengvo pritaikymo dažniausiai naudojama 1923 m. pasiūlyta klasifikacija pagal Dr. Edward Kennedy. Pastarasis galybę galimų dantų eilių defektų variacijų sutalpino į 4 paprastas grupes [23,24,25]:

 pirma klasė – abipusiai galiniai dantų eilių defektai (40 % atvejų);  antra klasė – vienpusis galinis dantų eilės defektas (33% atvejų);

 trečia klasė – vienpusis įterptinis dantų eilės defektas, esantis tarp priekinių ir galinių dantų (18% atvejų);

 ketvirta klasė – vienas, tačiau abipusis (kerta dantų lanko centro liniją) dantų eilės defektas priekinių dantų srityje (9% atvejų).

Atvejai, kurių negalima apibūdinti klasikiniais pagrindinių klasių požymiais, vadinami modifikacijomis [24]. Klasifikacijos sistema palengvina gydytojams odontologams problemų

14 identifikavimą [23]. Protezavimas išimamais daliniais dantų protezais yra taikomas esant šioms indikacijoms:

 didelis įterptinis dantų eilės defektas;

 nėra galinės atramos fiksuotiems protezams;

 prarasta daug alveolinio kaulo (estetikos problemos);  likę dantys nepajėgūs būti atrama fiksuotiems protezams;

 gretimų dantų apsaugojimas nuo padėties dantų lanke pasikeitimo; prasta pilnų plokštelinių dantų prognozė dėl alveolinės keteros morfologijos;

 paciento noras ir finansinės galimybės [23]. Gydymo tikslai išimamais protezais yra:

 apsaugoti likusius dantis ir juos supančias struktūras;  atkurti ar/ir pagerinti estetiką, fonetiką, kramtymą;  pagerinti gyvenimo kokybę;

 padidinti komfortą ir asmens pasitikėjimą savimi [23].

1.3. Veiksniai, trukdantys priprasti prie naujų plokštelinių dantų protezų

Remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, „adaptacija – tai organizmo ar individo prisitaikymas prie aplinkos, sąlygų ar reikalavimų“ [26]. Netekę dantų ir/ar nešiojantys išimamus dantų protezus žmonės dažnai patiria sunkumus atsipalaiduodami, valgydami, pasirinkdami maisto produktus. Jie vengia ėjimo į viešumą, patiria skausmą ir nuovargį [27].

Remiantis daugelio autorių tyrimų duomenimis aiškėja, kad moterys dažniau skundžiasi dėl išimamų dantų protezų nei vyrai. Ypač reikšmingos problemos – netenkinanti estetika, prastas protezo stabilumas, nepakankamos kramtymo galimybės ir skausmo pojūtis. Esant fizinio, psichologinio, socialinio nepilnavertiškumo jausmui pacientas sunkiai pripranta prie naujų plokštelinių protezų [2,3].

Gydytojo su pacientu komunikacijos svarbą pripratimui prie išimamų dantų protezų įrodo klinikinis atvejis, kai gydytojas odontologas, nepasitardamas su pacientu, išrinko būsimų pilnų plokštelinių protezų dantų spalvą. Šis poelgis lėmė nesėkmę, nes dėl netenkinančios estetikos pacientė jautė gilų psichologinį ir socialinį nepasitenkinimą – teko pagaminti naujus protezus [28]. Dar didesnio dėmesio reikalauja spalvos parinkimas esant daliniams dantų eilių defektams, nes

15 dirbtinių dantų spalvą reikia priderinti prie natūralių dantų spalvos. Į viršutinio žandikaulio plokštelės estetiką kritiškiau žiūri išsilavinę pacientai [29].

Labai svarbu atidžiai rinktis ir protezus dezinfekuojantį tirpalą. Nustatyta, jog dezinfekuojant protezus chlorheksidino digliukonato 2 % tirpale po 5 minutes per dieną 6 mėnesius stebimi protezo bazės spalvos pakitimai. Valant protezą su minkštu dantų šepetėliu, kokosų muilu, nenaudojant dezinfekcijos priemonių ar dezinfekuojant protezą 2 % chlorheksidino gliukonato tirpalu protezo paviršius linkęs šviesėti. Natrio perborato tirpalas (Corega tabletės) protezo paviršių tamsina. Pokyčiai tampa pastebimi praėjus 3–6 mėnesiams nuo naudojimo pradžios [30].

Paciento motyvacijai nešioti plokštelinius dantų protezus estetiniai aspektai kartais svarbesni už funkcinius [31, 32, 33].

Sutrikusi kramtymo funkcija gali lemti ir fizines, ir psichologines, ir socialines problemas. Asmenys, nešiojantys išimamus dantų protezus, priklauso nepakankamos mitybos, badavimo ar išsekimo rizikos grupei dėl galimai nepakankamo organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis, mineralais ir vitaminais. Mitybos nepakankamumo prevencija yra labai svarbi, todėl gydytojai odontologai taip pat turėtų stebėti ir įvertinti savo pacientų sveikatą. Mitybos įvertinimo anketa (ang. Mini- Nutritional Assessment) – puikus būdas išsiaiškinti pacientų mitybos ypatumus, ypač vyresniųjų su dantų eilių defektais ir/ar nešiojančių išimamus dantų protezus [34]. Mėgavimasis maistu, savijauta valgant yra tiek pat svarbūs sveikatai, kaip ir funkcinis gebėjimas sveikai maitintis. Protezų fiziniai apribojimai dažnai priverčia žmones koreguoti savo mitybos racioną, vengti valgymo, kai yra apsupti žmonių. Nepasitikėjimo stoka valgant lemia žmonių socialinį nepilnavertiškumą [35]. Įrodyta, jog yra ryšys tarp socialinės izoliacijos ir sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, širdies ligos, bendravimo vengimas ir netgi vyresnio amžiaus žmonių mirštamumas. Pacientų pojūčiai, savijauta valgant yra labai svarbus protezų adaptacijos sėkmingumo vertinimo kriterijus [36]. Tačiau adaptacijos laikotarpiu dauguma pacientų stengiasi valgyti namuose [35].

„Skausmas yra nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių ar nervų sistemos pažeidimu arba nusakomas šio pažeidimo terminais. Skausmas visada subjektyvus“ (Tarptautinė skausmo studijų asociacija, 1979).

Įprastai veido ir burnos srities skausmas yra glaudžiai susijęs su dantimis, tačiau pastarųjų netekimas negarantuoja, kad šioje vietoje nebus skausmo. Išimami dantų protezai yra viena skausmo priežasčių. Dažniausiai tai nesubalansuotos okliuzijos, protezo bazės ir jo ložės prastos adaptacijos, alveolinės ataugos krašto atrofijos ar rezorbcijos, egzostozių, opų atsiradimo pasekmė [37].

16 Atliktame tyrime buvo lyginama burnos gleivinės protezinės ložės reakcija 30 dienų adaptacijos laikotarpiu naudojant Corega kremą protezų fiksacijai (retencijai, stabilumui) pagerinti ir nenaudojant. Padaryta išvada, jog pacientai, naudojantys Corega kremą, adaptacijos laikotarpiu patiria mažiau skausmo, gleivinės drėgmės lygis aukštesnis, taip pat protezinė ložė mažiau uždegimiška [38].

MT John, GD Slade ir bendraautorių studija parodė, jog nešiojant išimamus dantų protezus su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė pradeda gerėti per mėnesį nuo plokštelių nešiojimo pradžios ir adaptacija gali tęstis iki 6–12 mėn. po gydymo pradžios [39]. Lurachi Jurien atlikdamas funkcinius magnetinio rezonanso tyrimus pacientams su senomis plokštelėmis, naujų plokštelių atidavimo metu, praėjus vienai savaitei ir trims mėnesiams nuo atidavimo pradžios pastebėjo, jog adaptacijos laikotarpiu yra padidėjęs abiejų pusių smegenų žievės priešcentrinių ir užcentrinių vagų aktyvumas. Po 3 mėnesių nešiojimo smegenų aktyvumo lygis tampa toks pats, kaip ir prieš pradedant nešioti išimamus dantų protezus [40]. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai sunkiau adaptatuojasi prie išimamų dantų protezų, todėl siūloma apriboti plokštelinių protezų indikacijas [41].

Pasitenkinimas, pripratimas prie išimamų dantų protezų – svarbiausias burnos sveikatos parametras, siejamas su geresne gyvenimo kokybe [42]. Du pagrindiniai kriterijai, lemiantys 46, 4 % gyvenimo kokybės pagerėjimo po gydymo, yra efektyviai atkurta kramtymo funkcija ir gera burnos ertmės būklė [43]. Pacientui pripratus prie išimamų plokštelinių protezų nėra reikšmingo skirtumo pasitenkinimui tarp dalinių ir pilnų išimamų dantų protezų [44]. Tačiau esant daliniams dantų eilių defektams, kai likę natūralių dantų, galinčių pakankamai atlikti funkciją, dalis pacientų neturi poreikio pašalinti defektus, tad dalinius išimamus dantų protezus suvokia kaip trukdį, o ne pagalbą [45]. Nustatyta, kad 36 % pacientų, turinčių dalinius plokštelinius dantų protezus, jų nenaudoja arba nešioja kartkartėmis [46].

1.4. Gydytojo – paciento komunikacija

Literatūroje pateikiamas ne vienas komunikacijos apibrėžimas. Rositos Lekavičienės su bendraautoriais knygoje “Bendravimo psichologija šiuolaikiškai” pateikiamas šis apibrėžimas: “Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą“ [47]. Oksfordo žodyne komunikacija apibrėžiama kaip informacijos perdavimas arba keitimasis kalbant, rašant ar naudojantis kitomis medijos priemonėmis [48]. Viktorijos Baršauskienės ir kt. vadovėlyje rašoma,

17 kad „komunikacija – dvišalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomenėje, kuris realizuojamas kalboje ištartu ar parašytu tekstu“ [49].

Informacijai perduoti naudojami šie būdai: verbalinė, paraverbalinė ir neverbalinė komunikacija. Verbalinė komunikacija vyksta tada, kai žodžiu ir/ar raštu perteikiame informaciją, mintis, idėjas, pojūčius. Paraverbalinė komunikacija apima kalbėjimo tono, tempo, intonacijos, informacijos kiekio komponentus, kurie kartu perteikia kalbančiojo emociją, požiūrį į pašnekovą ir į situaciją. Neverbalinė komunikacija – kalbančiojo kūno kalba: laikysena, veido išraiškomis, gestikuliacija, atstumu nuo pašnekovo ir kitaip perteikiamos žinutės. Paskutinieji du komunikacijos tipai nepelnytai mažiau sureikšminami. Verbaline komunikacija ištransliuojame tik iki 10 % informacijos, likusieji iki 90 % priklauso paraverbalinei ir neverbalinei komunikacijai, kurios, kaip ir verbalinė komunikacija, lemia paciento pasitenkinimą, laikymąsi gydytojo rekomendacijų, patarimų ir nulemia klinikinius rezultatus. Pagal Mehrabian‘s ir Argyle‘s modelį, 7 % komunikacijos sudaro žodžiai, 38 % – bendravimo tonas, 55 % – kūno kalba [50,51,52].

Siekiant teikti aukštos kokybės paslaugas ir laukiant geriausių rezultatų efektyvūs gydytojo komunikacijos įgūdžiai yra svarbūs kaip ir klinikinės žinios [53]. Efektyvi komunikacija – tai rišliai, aiškiai, paprastai dėstomos mintys, kurios pasiekia pašnekovą. Jeigu klausantysis nesupranta, kas jam yra sakoma, tai komunikacija neefektyvi [54].

Katarina Sondell su bendraautoriais nustatė, jog ortopedinėje odontologijoje vizito metu vidutiniškai 59 % užima gydytojo komunikacija, 28 % – paciento komunikacija, 10 % gydytojo asistentės ir 3 % kitų žmonių, pvz., dantų techniko. Gydytojo odontologo komunikacija labiau orientuota į su gydymu susijusius dalykus ir minimaliai asmenines temas. Socioemocines temas labiau linkusios paliesti pacientės moterys nei vyrai. Taip pat nustatyta, jog skirtingų lyčių gydytojas ir pacientas bendrauja daugiau nei tos pačios lyties, o ypač vyrai odontologai su moterimis pacientėmis. Amžiaus skirtumas tarp gydytojo ir paciento neturi įtakos komunikacijos tipui ar kiekiui/trukmei [55].

Transliuojant informaciją vyresniam pacientui gydytojas turėtų būti kantrus, linkęs pakartoti informaciją, kalbėti paprastais žodžiais, užduoti klausimus, reikalaujančius išplėsto atsakymo (angl. open- ended question), medicinius terminus paaiškinti arba jų nevartoti, akcentuoti svarbiausius dalykus ir įteikti atmintinę raštu. Svarbu įdėmiai klausytis paciento [56].

Šiandieninė komunikacija turėtų būti orientuota į pacientą. Efektyvus gydytojo informacijos priėmimas iš paciento galimas, kai gydytojas susikoncentravęs į tai, ką sako pacientas. Tad pokalbis turėtų prasidėti kabinete, o ne vestibiulyje, reikėtų pasirūpinti, kad pacientas jaustųsi patogiai, o gydytojas savo manieromis, kūno kalba parodytų susidomėjimą tuo, ką sako pacientas.

18 Gydytojo rankos padėjimas ant peties, galvos linktelėjimas, palaikymas už rankos įtikina pacientą, jog gydytojas rūpinasi juo ir supranta problemą. Šis etiketas priimtinas vakarų šalyse, bet nebūtinai kitose pasaulio šalyse, tad dirbant svetur reikėtų žinoti šalies etiketo normas. Taip pat nereikėtų įsiterpti, negalima pertraukti, kai pacientas pasakoja savo problemą ir visada pasiteirauti, ar jis turi pastebėjimų bei papildomų klausimų [57,58]. Atidžiai klausytis turėtų ir pacientas. „Nemokėjimas klausytis – viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. Būtent tai veida į nesusipratimus, klaidas ir problemas, kurios gali būti ne tik pavojingos, bet ir lemtingos“. Efektyvus klausymasis susideda iš šių komponentų: girdėjimas, supratimas, atsiminimas, reagavimas, įvertinimas, interpretavimas [59].

Tačiau pacientai sunkiai atsimena medicininio pobūdžio informaciją. RP Kessels nustatė, jog 40 %–80 % gydytojo pateiktos informacijos užmirštama [60]. E. Witt su bendr. tyrimo duomenimis, praėjus 10 dienų po vizito pas gydytoją, pacientas neprisimena 70 % svarbios informacijos [61]. Tai lemia prastesnį paciento bendradarbiavimą su gydytoju, taigi sunkiau priprantama prie naujų plokštelinių dantų protezų. Literatūroje rašoma, jog tiesioginiai veiksniai – informacijos supratimas ir atmintis, netiesioginis veiksnys – paciento pasitenkinimas – yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys gydytojo išsakytų rekomendacijų bei patarimų vykdymą [62]. Tikslinga būtų informaciją pateikti ne tik žodžiu, bet ir raštu ar netgi vaizdiniais. Tyrimas parodė, kad naudojant pastaruosius kaip vieną iš informavimo būdų pacientai po vizito prisiminė 85 %, o po 4 savaičių – 71 % informacijos [63].

Gerai informuoto paciento sutikimas efektyvina komunikaciją, nes tokiu atveju pacientas atidžiau klausosi ir, jeigu ko nesupranta, stengiasi išsiaiškinti. Narjara Conduru Fernandes Moreira su bendr. tyrime nurodoma, jog įprasto informuoto sutikimo atveju pacientas supranta 27 %–85 % informacijos, iš kurios atsimena nuo 20 % iki 86 %. Jeigu informuotas sutikimas patikslinamas vizualiai, pacientas supranta 44 %–93 %, o atsimena 30 %–94 % informacijos. To paties tyrimo rezultatai parodė, jog pacientai ne visada supranta gydytojo perteikiamą informaciją, nors odontologui teigė, jog suprato. Nesėkmių atvejų pacientai dažnai teigia, jog su situacija susijusi informacija jiems nebuvo pateikta. Tad nors pacientai teigia, kad viską suprato, reikėtų įvertinti, kad dažnai jų informacijos supratimas ir interpretavimas yra riboti. Skundų atvejų informuotas sutikimas yra ir dokumentas [64]. Darytina išvada, kad 20 % atvejų konfliktų susiję su komunikacijos neefektyvumu, 58 % – su paciento nepasitenkinimu gydymu [65].

Neverbalinės komunikacijos skirtumai būdingi tarp gydytojų vyrų, kurie linkę kalbėti garsiau, palaikyti didesnį atstumą nuo paciento, ir gydytojų moterų, kurios kalba plonesniu balsu, labiau palaiko akių kontaktą su pacientu ir kūnu yra daugiau palinkusios į pacientą. Informacijos suvokimui lytis neturi reikšmės [16]. Gydytojo drabužiai taip pat neverbalinės kalbos išraiška.

19 Nustatyta, jog pacientai labiau pasitiki gydytojais, jaučia konfidencialumą ir empatiją, kai pastarieji vilki baltus chalatus, o ne kitos paskirties aprangą [66].

Neverbaline kalba (pagarbiu, šiltu elgesiu, veido išraiškomis, žvilgsniu, kūno padėtimi, judesiais ir kt.) mes ištransliuojame emociją, kurią pacientas sieja, lygina su ankstesne patirtimi. Visa tai lemia paciento požiūrį į gydytoją, informacijos įtaigumą, priėmimą ir stengimąsi įsisavinti, lengvesnį bendrų sprendimų priėmimą ir sėkmingesnį galutinį rezultatą [67]. Gydytojo elgesys, požiūris vizito metu – vienas iš faktorių, lemiančių paciento pasitenkinimą [68].

Robin Wright nurodė būtinus niuansus, kurie yra svarbūs odontologo – paciento santykių gerinimui. Gydytojas turėtų užmegzti glaudų ryšį su pacientu:

 padrąsinti pacientą aktyviai dalyvauti gydymo procese;  turėtų efektyviai įsiklausyti į paciento skundus;

 empatiškai reaguoti ir atsakyti į paciento klausimus;

 suprantamai paaiškinti dabartinę situaciją, susijusią su burnos ir dantų būkle;  paaiškinti, kokia būsianti gydymo eiga, laikas;

 aptarti lūkesčius, galimas nesėkmes;  aptarti finansinius aspektus;

 įtikinti pacientą, kad laikytųsi gydytojo rekomendacijų;  kalbėti pasitikinčiai, įtaigiai;

 prie paciento efektyviai komunikuoti su bendradarbiais;

 nespręsti konfliktinių situacijų su kitais komandos nariais, kai šalia yra pacientas [69]. Literatūroje dažniau aprašoma bendra komunikavimo įtaka gydymo rezultatui, trūksta konkrečių duomenų, kokia galima atskirai verbalinės ir neverbalinės komunikacijos įtaka paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų. Žinant, kad išimamus dantų protezus dažniausiai pasirenka jautri visuomenės grupė – pagyvenę žmonės, ir žinant, jog šis protezavimo metodas gali priversti patirti diskomfortą, svarbu suvokti komunikacijos svarbą – ji gali lemti sėkmingesnį paciento pripratimą prie išimamų dantų protezų.

20

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tiriamieji, tyrimo aplinka, etika ir metodai

Mokslinis tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje.

2016 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas, kuriame dalyvavo 15 pacientų, atrinktų atsitiktine tvarka, nešiojančių išimamą/us dantų protezą/us. Plokštelių nešiojimo laikas nebuvo apibrėžtas. Tyrimo tikslui pasiekti naudotas pacientų pasitenkinimo klausimyno ilgoji forma (angl. PSQ- III). Atliekant bandomąjį tyrimą, buvo pastebėta, kad pacientai atsakinėdami į klausimus neišlaiko dėmesio, skundžiasi neturintys laiko ilgiau tęsti apklausą. Kai kurių apklaustųjų išimami dantų protezai buvo gaminti seniai, tad atsiliepimai ir įspūdžiai apie juos gydžiusius gydytojus nėra patikimi – visa tai gali turėti įtakos tyrimo rezultatams. Naudojant šią tyrimo metodiką pacientai buvo apklausiami Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje, tačiau anksčiau gydęsi pas gydytojus odontologus, dirbančius skirtingose gydymo įstaigose. Įvertinus šias problemas metodika buvo pakoreguota.

Aprašomas tyrimas vykdytas nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. kovo mėnesio. Šiuo laikotarpiu kiekvieną savaitę apklausai tinkamų pacientų duomenys buvo atrenkami iš Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientų registro.

Pacientų atrankos kriterijai:

1. naujai pagamintų viršutinio ir/ar apatinio žandikaulio dalinio/dalinių ir/ar pilno/pilnų plokštelinių dantų protezų atidavimas pacientui ir ne mažiau 4 mėnesių adaptacinis periodas tyrimo laikotarpiu;

2. pacientai gydyti LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje Lietuvos ar užsienio studentų, gydytojų rezidentų;

Tyrimui netinkančių pacientų ypatumai:

1. pacientai, gydyti gydytojų odontologų-ortopedų;

2. pacientai, kuriems atiduoti išimami dantų protezai ne tyrimo laikotarpiu;

3. pacientai, kuriems apklausos vykdymo periodu adaptacinis laikas būtų trumpesnis nei 4 mėnesiai;

21 5. pacientai, kuriems pagamintos tik fiksuotos restauracijos;

Iš viso apklausoje dalyvavo 93 pacientai, iš kurių 33 vyrai ir 60 moterų. Šeši pacientai atsisakė dalyvauti tyrime. Tiriamųjų amžiaus intervalas: 33–94 metai.

Remiantis PSO rekomendacijomis respondentai buvo suskirstyti į amžiaus grupes: vidutinio amžiaus (40–59 m.), pagyvenę (60–74 m.), seni (75–90 m.) ir ilgaamžiai (>90 m.). Atsižvelgiant į šias rekomendacijas jaunesni nei 40 m. pacientai priskirti jauno amžiaus grupei [70].

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC- OF- 27.

Prieš pradedant apklausą tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, buvo gautas savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime ir naudoti gautą informaciją tik moksliniais tikslais. Visi tiriamieji buvo apklausti per vieną savaitę nuo plokštelės atidavimo (naudota pacientų pasitenkinimo klausimyno trumpoji forma) ir praėjus 4 mėnesiams – po išimamo protezo atidavimo. Dalis apklausos vyko anketuojant asmeninio kontakto metu, dalis – telefonu.

Tyrimo dalyvių konfidencialumas yra užtikrintas, nes anketos yra anoniminės, tiriamųjų vardai, pavardės ar kiti asmeniniai duomenys nebuvo identifikuojami. Gauti tik apibendrinti tyrimo rezultatai. Pacientai rizikos bei žalos sveikatai nepatyrė, savanoriškai paskyrė laiką.

Paciento pasitenkinimo klausimyno trumpoji forma (angl. PSQ-18) sudaryta iš 18 klausimų ir yra skirta sužinoti, kaip pacientas vertina jį gydžiusį gydytoją. Šis klausimynas parengtas sutrumpinus kur kas ilgesnes ankstesnes versijas. Bandomajame tyrime naudota paciento pasitenkinimo klausimyno versija PSQ- III sudaryta iš 50 klausimų, į kuriuos atsakydami pacientai vidutiniškai užtrunka 9–12 minučių, o į sutrumpintą 3–4 minutes, tad pastaroji versija patrauklesnė ypač vyresniems žmonėms. Šiuo klausimynu gydytojo atžvilgiu vertinama paciento bendrasis pasitenkinimas, techniniai aspektai, tarpasmeninis elgesys, gydytojo komunikacija, finansiniai aspektai, su gydytoju praleistas laikas, paslaugos prieinamumas ir patogumas. Pacientų atsakymai buvo vertinami pagal Likerto skalę: 1- visiškai nesutinku, 2- nesutinku, 3- neįsitikinęs, 4- sutinku, 5- visiškai sutinku [71].

Praėjus 4 mėnesiams nuo plokštelinių protezų nešiojimo pradžios susisiekus su pacientu, pasiteirauta apie pripratimą. Galimi atsakymo variantai ir jų vertinimas: 1- nesutinku, 2- ne visiškai, 3- sutinku.

22 2.2. Statistinė duomenų analizė

Darbe kiekybiniai požymiai išreikšti jų reikšmių vidurkiais ir procentais, kokybiniai – vidurkiais. Kintamųjų koreliacijai nustatyti naudotas tiesinės koreliacijos Spirmeno koeficientas.

Bonferoni daugkartinio palyginimo kriterijus naudotas hipotezių palyginimui, kai yra trys ar daugiau imčių.

Kintamųjų skirstinių populiacijoje tikrinimui naudotas Chi kvadrato (χ2

) testas – vienas populiariausių neparametrinių kriterijų.

Skirtumas laikytinas statistiškai patikimas, kai reikšmingumo lygmuo p< 0,05.

Duomenų analizei buvo naudojamos Microsoft Office Excel 2007 ir SPSS 17.0 statistinės programos.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 93 asmenys, iš kurių 60 moterų ir 33 vyrai. Pacientų amžius intervale nuo 33 iki 94 metų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 68,11± 12,08 metai.

1.1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

1.2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 2% 17% 46% 34% 1% Jauno amžiaus Vidutinio amžiaus Pagyvenusio amžiaus Senyvo amžiaus Ilgaamžiai 0% 9% 44% 16% 1% 30% Neįgytas Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis

24 1.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

1.4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal natūralių dantų skaičių

Paskaičiavus, kelintą kartą pacientams protezuojami išimamais dantų protezais, rezultatai yra tokie: 35 pacientams protzuota 1 kartą, 45 – 2–3 kartą, 12 pacientų protezuota 4–5 kartą ir likusieji – šeštą ar daugiau kartų. Didžiausiam skaičiui pacientų (30, 1 %) protezuota viršutinio ir apatinio žandikaulio išimami dantų protezai. 22, 6 % pacientų buvo pagamintos viršutinio ir apatinio žandikaulio pilnos plokštelės, o 19, 4 % respondentų kreipėsi į įstaigą dėl apatinio žandikaulio dalinių išimamų protezų. Vienodas skaičius pacientų (8, 6 %) gydyti viršutinio žandikaulio pilnomis ir apatinio žandikaulio dalinėmis ploštelėmis kartu ir viršutinio žandikaulio dalinėmis plokštelėmis. 4,3 % respondentų buvo gydyti viršutinio žandikaulio dalinėmis ir apatinio žandikaulio pilnomis plokštelėmis kartu. Viršutinio žandikaulio pilni išimamieji protezai ir apatinio žandikaulio pilnos plokštelės pasiskirstyta tiriamiesiems tolygiai – po 3,2 %.

85% 11% 4% Miestas Priemiestis Kaimas 29% 38% 25% 8% Neturi natūralių dantų

Turi nuo 1 iki 9 Turi nuo 10 iki 19

Turi 20 ir daugiau

25 1.5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gydytojus

Daugiausia šio tyrimo respondentų lankėsi pas Lietuvos studentus (64%), 20% pacientų lankėsi pas užsienio studentus, likusi dalis (16%) pas gydytojus rezidentus.

3.2. Gydytojo komunikavimo su pacientu įtaka paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų

3.2.1. Verbalinės komunikacijos vaidmuo

Sakytinis bendravimas. Gydytojo komunikaciją (pacientui suprantamą žodinį informacijos transliavimą, paciento išklausymą) ir paciento pripratimą prie išimamų dantų protezų sieja vidutinio stiprumo statistiškai reikšminga koreliacija. Tiesinės koreliacijos Spirmeno

koeficientas yra 0,576 ir p0,0000,05( Lentelė Nr. 2.1.). Tai reiškia, jog gydytojo – paciento sakytinis bendravimas ir paciento pripratimas prie naujų plokštelinių protezų tarpusavyje

reikšmingai susiję. Pripratę prie naujų plokštelinių protezų pacientai gydytojo bendravimą buvo įvertinę geriau (4.61) nei nepripratę pacientai (3.44) (Lentelė Nr. 2.2.).

20% 64% 16% Užsienio studentas Lietuvos studentas Gydytojas odontologas- rezidentas

26 Lentelė Nr. 2.1. Gydytojo komunikavimo ir paciento adaptacijos prie išimamų dantų protezų koreliacija Sakytinė komunikacija Tarpasmeninis elgesys Techniniai aspektai Paciento adaptacija prie išimamų dantų protezų Spirmeno koreliacijos koeficientas 0,576** 0,527** 0,540** P 0,000 0,000 0,000 Respondentų skaičius 93 93 93 ** P< 0,01.

Lentelė Nr. 2.2. Gydytojo komunikavimo, paciento bendro pasitenkinimo ir paciento pripratimo prie naujų išimamų dantų protezų ryšys (vidurkis (SN))

Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų Sakytinė komunikacija Tarpasmeninis elgesys Techniniai aspektai Bendrasis pasitenkinimas Pripratęs 4,60 (0,06) 4,89 (0,05) 4,39 (0,05) 4,35 (0,03) Ne visiškai 4,52 (0,29) 4,80 (0,12) 4,40 (0,20) 4,18 (0,12) Nepripratęs 3,44 (0,17) 4,38 (0,10) 3,51 (0,14) 3,75 (0,09) P< 0,05.

Komunikacija raštu. Remiantis chi kvadrato testu, galima teigti, kad pripratimas prie naujų plokštelinių protezų yra statistiškai reikšmingai susijęs su naudojimusi atmintine (



2 6,520 ,p 0,0380,05) (2 priedas: Lentelė Nr.1.). Dauguma nepripratusių (78,6 proc.) prie naujų išimamų dantų protezų nesinaudojo atmintinėmis (Lentelė. Nr. 2.3.).

27 Lentelė. Nr. 2.3. Paciento naudojimosi atmintine ir pripratimo prie plokštelinių protezų ryšys

Paciento adaptacija prie naujų

išimamų dantų protezų Iš viso

Pripratęs Ne visiškai Nepripratęs

Ar naudojosi atmintinė? Ne Respondentų skaičius 31 2 22 55 Naudojimasis atmintine (%) 56,4 3,6 40,0 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų (%) 51,7 40,0 78,6 59,1 Taip Respondentų skaičius 29 3 6 38 Naudojimasis atmintine (%) 76,3 7,9 15,8 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų

dantų protezų (%) 48,3 60,0 21,4 40,9 Iš viso Respondentų skaičius 60 5 28 93 Naudojimasis atmintine (%) 64,5 5,4 30,1 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų (%)

100,0 100,0 100,0 100,0

3.2.2. Neverbalinio komunikavimo įtaka

Gydytojo ir paciento tarpasmeninis elgesys. Gydytojo ir paciento tarpasmeninį elgesį bei adaptaciją prie naujų plokštelinių protezų sieja tiesinė, vidutinio stiprumo, teigiama, statistiškai reikšminga koreliacija. Tiesinės koreliacijos Spirmeno koeficientas yra 0,527 ir

05 , 0 000 , 0  

p . (Lentelė Nr. 2.1.) Pripratusieji gydytojo tarpasmeninį elgesį vertino geriau (4,89) nei nepripratusieji (4,38) (Lentelė Nr. 2.2.).

Techniniai aspektai. Paciento pasitikėjimą gydytoju ir pripratimą prie naujų plokštelinių protezų sieja tiesinė, vidutinio stiprumo, teigiama, statistiškai reikšminga koreliacija. Tiesinės koreliacijos Spirmeno koeficientas yra 0,540 ir p0,0000,05 (Lentelė Nr. 2.1.). Pripratusieji gydytojo techninius aspektus įvertino geriau (4,39) nei nepripratusieji (3,51) (Lentelė Nr. 2.2.).

28 3.2.3. Bendrojo pasitenkinimo įtaka

Taikant Bonferoni daugialypio palyginimo metodą, iškeltos šios hipotezės: 0

H – Pripratusių, ne visiškai pripratusių ir nepripratusių pacientų grupių bendro pasitenkinimo balo vidurkiai nesiskiria.

1

H – Bent dvejose grupėse bendro pasitenkinimo balo vidurkiai skiriasi.

Kadangi p0,000, t.y. mažiau už 0,05, todėl H0atmetame. Tai reiškia, kad priimama alternatyvioji hipotezė, kuri teigia, kad bent dvejose grupėse bendro pasitenkinimo balo vidurkis skiriasi. Statistiškai reikšmingai bendrojo pasitenkinimo balų vidurkiai skiriasi tarp nepripratusiųjų ir pripratusiųjų bei tarp nepripratusių ir ne visiškai pripratusių respondentų, atitinkamai p0,000ir

022 , 0



p (2 priedas: Lentelė Nr. 2.). Nepripratusių prie naujų protezų bendrojo pasitenkinimo balo vidurkis žemiausias – 3,75, ne visiškai pripratusių – 4,18, o pripratusiųjų – aukščiausias – 4, 34 (Lentelė Nr. 2.2.).

3. 3. Studentų ir gydytojų rezidentų komunikacijos vertinimas

3.3.1. Verbalinės komunikacijos vertinimas

Sakytinė komunikacija įvertinta Bonferoni daugialypio palyginimo metodu. Iškeltos šios hipotezės:

0

H – Visų tiriamų grupių vidurkiai nesiskiria.

1

H – Bent dvejose grupėse komunikacijos balo vidurkis skiriasi.

Kadangi p0,001, t.y. mažiau už 0,05, todėl H₀atmetame. Tai reiškia, kad priimama alternatyvioji hipotezė, kuri teigia, kad bent dvejose grupėse sakytinės komunikacijos įvertinimų vidurkis skiriasi. Statistiškai reikšmingai skiriasi bendravimo balų vidurkiai tarp lietuvių ir užsienio studentų bei tarp užsienio studentų ir gydytojų rezidentų, atitinkamai p0,0010,05 ir

05 , 0 008 , 0  

p (2 priedas: 3 lentelė). Pacientai lietuvių studentų komunikaciją įvertino vidutiniškai 4,40, užsienio studentų 3,63, gydytojų rezidentų 4, 45 balais (Lentelė Nr.3.1.).

29 Lentelė Nr.3.1. Studentų ir gydytojų rezidentų komunikavimo ir paciento bendrojo pasitenkinimo vertinimas (vidurkis (SN))

Sakytinė komunikacija Tarpasmeninis elgesys Techniniai aspektai Bendrasis pasitenkinimas Lietuvos studentas 4,40 (0,09) 4,83 (0,05) 4.20 (0,08) 4.25 (0,05) Užsienio studentas 3,63 (0,24) 4,34 (0,15) 3.63 (0,17) 3.85 (0,12) Gydytojas rezidentas 4,45 (0,15) 4,83 (0,08) 4.43 (0,13) 4.21 (0,09) P< 0,05.

Komunikacija raštu. LSMU KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje 11,10 % užsienio studentų, 54, 20 % lietuvių studentų ir 66,70 % gydytojų rezidentų pacientams duoda atmintinę. Skaitinės išraiškos rodo, kad daugiausiai svarbią informaciją apie išimamus dantų protezus raštu perteikia gydytojai rezidentai, o mažiausiai – užsienio studentai. (3.1 pav.)

3.1 pav. Studentų ir gydytojų rezidentų bendravimas raštu

3.3.2. Neverbalinės komunikacijos vertinimas

Tarpasmeninis elgesys. Taikant Bonferoni daugialypio palyginimo metodą, iškeltos šios hipotezės:

0

H – Visų tiriamų grupių vidurkiai nesiskiria.

1

H – Bent dviejų grupių vidurkiai skiriasi.

Kadangi p0,000< 0,05, todėl H0atmesta. Priimta alternatyvioji hipotezė, kuri teigia, kad bent dvejose grupėse vidurkiai skiriasi. Statistiškai reikšmingai skiriasi tarpasmeninio elgesio įvertinimų vidurkiai tarp užsienio ir lietuvių studentų bei tarp užsienio studentų ir gydytojų

54,20% 11,10% 66,70% 45,80% 88,80% 33,30%

Studentai lietuviai Užsienio studentai Gydytojai rezidentai Ar davė gydytojas atmintinę?

30 rezidentų, atitinkamai p0,0000,05 ir p0,0070,05 (2 priedas: Lentelė Nr. 4.). Pacientai lietuvių studentų tarpasmeninį elgesį įvertino vidutiniškai 4,83, užsienio studentų 4,34, gydytojų rezidentų 4, 83 balais (Lentelė Nr. 3.1.).

Techniniai aspektai. Taikant Bonferoni daugialypio palyginimo metodą iškeltos šios hipotezės:

0

H – Visų tiriamų grupių vidurkiai nesiskiria.

1

H – Bent dviejų grupių vidurkiai skiriasi.

Kadangi p0,000< 0,05, todėl H₀atmesta. Tai reiškia, kad priimama alternatyvioji hipotezė, kuri teigia, kad bent dvejose grupėse vidurkiai skiriasi. Statistiškai reikšmingai skiriasi techninių aspektų įvertinimo vidurkiai tarp užsienio ir lietuvių studentų bei tarp užsienio studentų ir gydytojų rezidentų, atitinkamai p0,0020,05 ir p0,0010,05 (2 priedas: Lentelė Nr. 5.). Pacientai geriausiai vertina gydytojų rezidentų techninius aspektus (4,43), prasčiausiai – užsienio studentų (3,63) (Lentelė Nr. 3.1.).

3.3.3. Bendrojo pasitenkinimo vertinimas

Taikant Bonferoni daugialypio palyginimo metodą iškeltos šios hipotezės: 0

H – Visų grupių vidurkiai nesiskiria (Pacientų bendro pasitenkinimo įvertinimų vidurkis nesiskiria pas visusgydytojus).

1

H – Bent pas dviejų gydytojų besilankančių pacientų bendro pasitenkinimo įvertinimų vidurkis skiriasi.

Kadangi p0,001< už 0,05, todėl H0atmesta. Priimta alternatyvioji hipotezė, kuri teigia, kad bent dvejose grupėse vidurkiai skiriasi. Statistiškai reikšmingai skiriasi bendro pasitenkinimo vidurkis tarp lietuvių ir užsienio studentų bei tarp užsienio studentų ir gydytojų rezidentų, nes

05 , 0 001 , 0  

p ir p0,0300,05 (2 priedas: Lentelė Nr.6). Taigi didžiausiais bendro pasitenkinimo vidurkis yra tų pacientų, kurie lankosi pas lietuvius studentus (4,25), o mažiausiais – pas užsienio studentus (3,85) (Lentelė Nr. 3.1.).

3.3.4. Studentų bei gydytojų rezidentų bendravimo su pacientu ir paciento pripratimo prie dantų protezų sąryšis

Atlikus chi kvadrato testą, matome, jog tarp skirtingos gydytojų grupės ir paciento pripratimo prie naujų protezų yra statistiškai reikšmingas ryšys, nes



2 17,699 _ir

05 , 0 001 , 0  

p (2 priedas: Lentelė Nr. 7.). Daugiausia pripratusių pacientų lankėsi pas Lietuvos studentus (75 %), mažiausiai – pas gydytojus rezidentus (11,7 %), tačiau didžioji dalis (60 % ) dar ne visiškai pripratusių pacientų protezavosi taip pat pas gydytojus rezidentus (Lentelė Nr. 4.1.).

31 Lentelė Nr. 4.1. Studentų, gydytojų rezidentų ir paciento pripratimo sąryšis

Paciento adaptacija prie naujų

išimamų dantų protezų Iš viso

Pripratęs Ne visiškai Nepripratęs

Gydytojas Lietuvos studentas Respondentų skaičius 45 2 12 59 Gydytojas (%) 76,3 3,4 20,3 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų (%) 75,0 40,0 42,9 63,4 Užsienio studentas Respondentų skaičius 8 0 11 19 Gydytojas (%) 42,1 0 57,9 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų (%) 13,3 0 39,3 20,4 Gydytojas rezidentas Respondentų skaičius 7 3 5 15 Gydytojas (%) 46,7 20,0 33,3 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų (%) 11,7 60,0 17,9 16,1

Iš viso Respondentų _skaičius 60 5 28 93

Naudojimasis atmintine (%) 64,5 5,4 30,4 100,0 Paciento adaptacija prie naujų išimamų dantų protezų (%) 100,0 100,0 100,0 100,0

3.4. Kiti veiksniai, turintys įtakos paciento pripratimui prie išimamų dantų protezų

Amžius. Jaunų žmonių amžiaus grupėje buvo tik 3 pacientai, o ilgaamžių 1, tai lėmė šitų amžiaus populiacijų nepatikimus rezultatus. Remiantis chi kvadrato testu negalima teigti, kad pripratimas ir pacientų amžiaus grupės yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai (2 3,149,

05 , 0 925 , 0   p ) (Lentelė Nr. 4.1.).

32 4.1 pav. Pripratimo prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo paciento amžiaus

Lentelė Nr. 4.1. Paciento pripratimo prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo įvairių veiksnių

Amžius Lytis Išsilavini mas Likusių natūralių dantų skaičius Ankstesnė patirtis Išimamųjų protezų tipas Paciento adaptacija prie naujų plokštelinių dantų protezų χ2 3,149 2,685 3,402 1,899 3,824 19,777 P 0,925 0,261 0,907 0,929 0,700 0,137 Df 8 2 8 6 6 14 Respondentų skaičius 93 93 93 93 93 93

Lytis. Remdamiesi chi kvadrato testu negalime teigti, kad lytis ir pripratimas prie naujų išimamų dantų protezų yra statistiškai reikšmingai susiję kriterijai (2 2,685

05 , 0 261 , 0   p ) (Lentelė Nr. 4.1.). 100% 62,50% _58,10% 71,00% 100% 0% 0% 6,30% 7,00% 3,20% 0% 31,30% 34,90% _25,80% 0% Jauni Vidutinio amžiaus Pagyvenusio

amžiaus

Seno amžiaus Ilgaamžiai Pripratęs Ne visikai pripratęs Nepripratęs

33 4.2 pav. Pripratimo prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo paciento lyties

Gyvenamoji vieta. Dauguma miesto ir priemiesčio gyventojų sutinka su teiginiu, jog jaučiasi pripratę prie naujų išimamų dantų protezų, o dauguma kaimo gyventojų nesutinka. Tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes 2 10,998 _ir p0,0270,05 (Lentelė Nr. 4.3.). Tačiau tyrime dalyvavo tik 4 respondentai-kaimo gyventojai ir 10 – priemiesčio, taigi dėl mažos imties šis rezultatas nėra patikimas (2 priedas: Lentelė Nr. 8., Lentelė Nr. 9.).

Išsilavinimas. Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turėjo vos 1 respondentas, tad šį rezultatą interpretuoti netikslinga (4.3 pav.). Remdamiesi chi kvadrato testu, negalime teigti, kad išsilavinimas ir pripratimas prie naujų išimamų protezų yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai (2 2,685 p0,9070,05) (Lentelė Nr. 4.1.).

4.3 pav. Pripratimo prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo paciento išsilavinimo

62,30% 68,80%

3,35% 9,40%

34,40%

21,90%

Moterys Vyrai

Pripratęs Ne visiškai pripratęs Nepripratęs

62,50% _58,50% 73,30% 100% 67,90% 12,50% _7,30% 0% 0% 3,60% 25% 34,10% 26,70% 0% 28,60% Pradinis išsilavinimas Vidurinis išsilavinimas Profesinis išsilavinimas Aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas Aukštasis universitetinis išsilavinimas Pripratęs Ne visiškai pripratęs Nepripratęs

34 Likusių natūralių dantų skaičius. Remdamiesi chi kvadrato testu, negalima teigti, kad pripratimas prie naujų plokštelinių protezų ir protezų tipas yra statistiškai reikšmingai susiję kriterijai (2 1,899,p0,9290,05) (Lentelė Nr. 4.1.).

4.4 pav. Pripratimo prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo pas pacientą likusių natūralių dantų skaičiaus

Kelintą kartą pacientui gaminami nauji plokšteliniai protezai. Remdamiesi chi kvadrato testo rezultatu negalima teigti, kad pripratimas ir protezų darymo kartai yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai (2 3,824,p0,7000,05) (Lentelė Nr. 4.1).

4.5 pav. Pripratimo prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo to, kelintą kartą pacientui gaminami nauji išimami dantų protezai

Išimamų protezų tipas. Remiantis chi kvadrato testu negalima teigti, kad pripratimas ir protezų tipas yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai (2 19,777,p0,1370,05) (Lentelė Nr. 4.1.). 66,70% 65,70% 60,90% 62,50% 3,70% 8,60% 4,30% 0% 29,60% _25,70% 34,80% 37,50%

Neturi natūralių dantų 1-9 natūralių dantų 10-19 natūralių dantų 20 ir daugiau natūralių dantų

Pripratęs Ne visiškai pripratęs Nepripratęs

57,10% 64,40% 83,30% 100% 8,60% _4,40% 0% 0% 34,30% _31,10% 16,70% 0% 1-as kartas 2-3 kartas 4-5 kartas 6 ir daugiau kartas

35 4.6 pav. Paciento adaptacijos prie plokštelinių protezų priklausomybė nuo protezų tipo

100% 100% 50,00% 100% 66,70% 53,60% 25% 87,50% 0% 0% 11,10% 0% 4,80% 3,60% 0% 12,50% 0% 0% 38,90% 0% 28,60% 42,90% 75% 0% Pripratęs Ne visiškai pripratęs Nepripratęs

36

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Vertinant sakytinės komunikacijos svarbą pripratimui prie naujų išimamų dantų protezų nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija. Pripratę prie naujų plokštelinių protezų pacientai gydytojo bendravimą buvo įvertinę geriau (4.61) nei nepripratę pacientai (3.44). Efektyvios komunikacijos ir pasitenkinimo gydymo rezultatais ryšį akcentuoja ir Katarina su bendraautoriais. Pastebėta, jog moterys gydytojos linkusios daugiau bendrauti su pacientais. Medikui svarbu ne tik pačiam teikti informaciją, bet ir išklausyti pacientą, jo užduotus klausimus [72], stengtis suprasti paciento lūkesčius ir pristatyti savuosius, išsakyti rekomendacijas, kurios palengvintų paciento adaptacijos prie išimamų protezų laikotarpį ir padėtų pasiekti geresnių galutinių rezultatų. Gydytojas turėtų skatinti pacientą bendradarbiauti, laikytis rekomendacijų, sėkminga gydytojo komunikacija lemia 2,16 kartų geresnį paciento įsitraukimą į rezultatų siekimą [73].

Šiuo tyrimu nustatėme, kad pacientui skirta atmintinė raštu yra statistiškai reikšmingai susijusi su pripratimu prie naujų plokštelinių protezų. Dauguma nepripratusių (78,6 %) prie naujų išimamų dantų protezų negavo/nesinaudojo atmintinėmis. Darytina išvada, kad pacientai medicininio pobūdžio informaciją atsimena prastai, ypač vyresnio amžiaus žmonės. Jie linkę atsiminti su diagnoze susijusią informaciją, interpretuoti ją savaip ir užmiršta, kaip jis pats turėtų elgtis gydymo metu, kaip laikytis gydytojo nurodymų. Todėl efektyviau, kai sakytinė informacija įtvirtinama rašytine ir/ar iliustruota atmintine. Vizualinė informacija ypač naudinga žemesnio raštingumo/išsilavinimo asmenims [74]. Houts tyrimo duomenimis pacientai atsimena 15 % sakytinės informacijos ir 85 % informacijos, kai sakytinė yra papildoma su piktogramomis [75].

Daniela Garcia Ribeiro su bendr. tyrime buvo siekiama nustatyti, kuriuo būdu pateikiamą informaciją apie burnos ertmės higieną efektyviausiai įsisavina pacientai, nešiojantys išimamus dalinius dantų protezus. Buvo sudarytos trys tiriamųjų grupės:

 higienos instruktažas pateiktas žodžiu;  žodžiu ir raštu;

 žodžiu, raštu ir iliustracijomis.

Buvo stebima vienerius metus. Stebėjimo metu nustatyta, kad mažiausiai apnašų ant išimamų dantų protezų paviršiaus trečioje grupėje, o daugiausiai – pirmoje [76].

Gydytojų tarpasmeninio elgesio kokybė ir pacientų pripratimas prie naujų išimamų dantų protezų sudaro statistiškai reikšmingą koreliaciją. Pacientai lietuvių studentų tarpasmeninį