Kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato veiksmingumo nuo parezės po veršiavimosi įvertinimas X melžiamų karvių ūkyje

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Deividas Medžiuolis

Kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato veiksmingumo

nuo parezės po veršiavimosi įvertinimas X melžiamų

karvių ūkyje

Calcium chloride and calcium borogluconate efficiency

comparison against milk fever in X dairy farm

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras

Darbas atliktas 2015–2017 m. m. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir Anykščių raj. X melžiamų karvių ūkyje.

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas „Kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato veiksmingumo nuo parezės po veršiavimosi įvertinimas X melžiamų karvių ūkyje“:

1. yra atliktas mano paties;

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2017-12-22 Deividas Medžiuolis

(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavardė)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe:

2017-12-22 Deividas Medžiuolis

(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavardė)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Darbas atitinka keliamiems reikalavimams ir gali būti ginamas.

2017-12-28 Gintaras Daunoras

(data) (parašas) (vardas, pavardė)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

2017-12- Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (parašas) (klinikos vadovės vardas, pavardė)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAI

1) 2018-01-

2) 2018-01-

(data) (parašas) (vardas, pavardė)

MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

TURINYS

1.1. Kalcio biologinė reikšmė, apykaita veršiavimosi metu bei laktacijos pradžioje ... 10

1.2. Kalcio nuostoliai organizme ... 12

1.3. Fosforo poveikis kalcio metabolizmui ... 12

1.4. Subklinikinė hipokalcemija ... 13

1.5. Parezės etiologija ... 13

1.6. Parezės klinikiniai požymiai ir diagnozavimas ... 14

1.7. Parezės gydymas ... 14

1.8. Parezės prevencija ... 16

1.9. Infuzinių tirpalų ruošimas ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Parezės klinikinių duomenų rinkimo kriterijai ... 20

2.2.Tyrimo duomenų suvedimas ir statistinis apskaičiavimas... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Bendrieji tirtų karvių duomenys ... 22

3.2. Stebėtų klinikinių rodiklių duomenys ... 24

3.2.1. Širdies darbo stebėsena. ... 24

3.2.2. Kūno temperatūros kitimo stebėjimas. ... 27

3.2.3. Sirgusių karvių parezės gilumo vertinimas... 30

3.2.4. Jautrumas į skausminį dirgiklį. ... 32

2.2.5. Galvijų didžiojo prieskrandžio veiklos vertinimas. ... 35

2.2.7. Nosies veidrodėlio būklės vertinimas. ... 39

3.3. Ligos baigtis arba atkrytis po pirmosios kalcio preparatų injekcijos ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

IŠVADOS ... 45

REKOMENDACIJOS ... 46

Padėka ... 47

SANTRAUKA

Kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato veiksmingumo nuo parezės po veršiavimosi įvertinimas X melžiamų karvių ūkyje

Deividas Medžiuolis Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo metu buvo palygintas kalcio chlorido 10 proc. tirpalo ir kalcio borogliukonato 50 proc. tirpalo veiksmingumas karvėms, sergančioms pareze po apsiveršiavimo. Tyrimas atliktas, matuojant karvių širdies susitraukimų skaičių per minutę, kūno temperatūrą, parezės sunkumo laipsnį, jautrumą į skausminį dirgiklį, didžiojo prieskrandžio susitraukimų buvimą ir nosies veidrodėlio drėgnumą. Abiejų tipų kalcio druskų preparatai yra panašiai efektyvūs gydant karvių parezę po apsiveršiavimo, tačiau naudojant kalcio borogliukonatą pasitaikė daugiau parezės atkryčio atvejų, nei naudojant kalcio chloridą.

Reikšminiai žodžiai: kalcio borogliukonatas, kalcio chloridas, parezė po atsivedimo, klinikiniai požymiai, veiksmingumo palyginimas.

SUMMARY

Calcium chloride and calcium borogluconate efficiency comparison against milk fever in X dairy farm

Deividas Medžiuolis Master‘s Thesis

The study examined effectiveness of injected 50 % calcium borogluconate and 10 % calcium chloride solutions to treat high productivity dairy cattle parturient paresis. During the study the following parameters were evaluated: heart rate, body temperature, stage of parturient paresis, response to pain in lower part of the body, rumen activity and nose mirror dryness. Both calcium solutions were similarly effective, but higher occurrence of relapse was seen with calcium borogluconate compared to calcium chloride treatment.

Key words: calcium borogluconate, calcium chloride, milk fever, parturient paresis, clinical signs, effectiveness comparison.

SANTRUMPOS

2,3-DFG – 2,3-difosfogliceridas; ATF – adenozino trifosfatas;

cAMF – ciklinis adenozino monofosfatas; DHKF – dihidrokalciferolis;

DNR – deoksiribonukleorūgštis; GTF – guanozino trifosfatas;

i.v. – į veną;

maks. – didžiausia reikšmė; mEq – miliekvivalentas; mg – miligramai;

min. – mažiausia reikšmė; mmol/l – milimoliai litre;

p.o. – per burną, sugirdyti; PTH – parathormonas;

RAKS – raciono anijonų ir katijonų skirtumas, angl. DCAD – dietary cations – anion difference; RNR – ribonukleino rūgštis;

s.c. – po oda;

ĮVADAS

Visame pasaulyje pieninių galvijų reprodukcinė funkcija prastėja, ypač prie to prisideda karvių sėklinimas aukštos vertės bulių sperma, ne visuomet tinkamai užtikrinant atvestų veršelių šėrimo ir laikymo sąlygas (1). Po veršiavimosi karvės organizmo procesai pasikeičia iš užtrūkusios patelės į laktuojančią karvę, galinčią duoti pieną. Organizme tampa svarbu palaikyti normalią kalcio homeostazę, kai didelis jo kiekis ima skirtis su krekenomis, vėliau su pienu. Karvėms, kurių organizme šios pusiausvyros nepavyksta užtikrinti, gali pasireikšti parezė po atsivedimo, klinikinis sutrikimas, kuris kelia pavojų gyvūno gyvybei, bei predisponuojantis daugelį kitų patologijų (2). Kalcis yra svarbus fiziologinis katijonas. Kalcio druskos palaiko kaulų vientisumą, o kalcio jonai viduląsteliniuose bei tarpląsteliniuose skysčiuose, yra svarbūs biocheminiuose procesuose (3). Homeostazė dažniausiai palaiko normalią kalcio pusiausvyrą, bet kartais jos mechanizmai nepajėgia užtikrinti reikiamos koncentracijos. Iš dalies tai gali būti nulemta genetinių veiksnių, didelio produktyvumo bei nesubalansuotų pašarų ar laikymo sąlygų. Hipokalcemija po apsiveršiavimo vadinama pareze po apsiveršiavimo (lot. paresis puerperalis, angl. milk fever), nes organizmas nepajėgia pakankamai greitai įsisavinti kalcio iš kaulų. Tai gali nutikti dėl nepakankamo magnio kiekio organizme esant nesubalansuotiems pašarams. Hipokalcemijos gydymas turėtų būti kuo greitesnis, nes nepastebėjus kelias valandas, iškyla rimta grėsmė gyvybei (4). Greičiausias būdas atstatyti normalų kraujo plazmos kalcio kiekį yra intraveninės kalcio druskų injekcijos (dažniausiai kalcio borogliukonato, nes galima leisti ir po oda) (2). Dėl besikartojančios parezės po veršiavimosi, kartais gyvuliai brokuojami, patiriami ekonominiai nuostoliai. Procesams plėtojantis pasireiškia kiti susiję antriniai sutrikimai, prastėja bendra gyvulių gerovė. Yra daromi tyrimai susiję su panašaus tipo ligomis, tačiau jie nukreipti į patofiziologines reakcijas, bet nepakankamai į vaistų veiksmingumą (4).

Plėtojantis rinkos ekonomikai pastaraisiais metais Lietuvoje žmonės atsisako laikyti nedaug karvių (1–10), todėl vis labiau įsigali intensyvioji gyvulininkystė, kai daugiau gyvulių laikomi fermose, kuriose efektyvus ir greitas ligos gydymas yra prioritetas.

Melžiamų, ypač labai produktyvių karvių parezė po atsivedimo yra pakankamai dažna liga, laiku pastebėta ir imta gydyti, besibaigianti visišku klinikiniu išgijimu. Savo tyrime veiksmingumo palyginimui naudojome du intraveninius Ca2+ preparatus, kurie skirti parezei gydyti. Vaistų pasiūla yra ganėtinai plati, tačiau vyrauja kalcio borogliukonato preparatai, o kalcio chlorido, kaip stipriau veikiančių, firminių preparatų įsigyti nėra galimybės. Tyrimu siekta palyginti dviejų skirtingų kalcio druskų veiksmingumą produktyvioms karvėms, sergančioms parezė po atsivedimo gydyti, kreipiant dėmesį į kūno temperatūros normalizavimąsi, „išėjimo“ iš komos būsenos, stojimosi greitį ir atkrytį bei galimas komplikacijas.

Darbo tikslas: Nustatyti X ūkio pieninių karvių atsistatymo po parezės po atsivedimo greitį bei būklę, naudojant skirtingų Ca2+ _{druskų preparatus, vertinant įprastinius klinikinius požymius.}

Darbo uždaviniai:

1. nustatyti ir palyginti sušvirkštų kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato tirpalų poveikį karvių sergančių pareze po atsivedimo kūno temperatūrai bei širdies veiklai;

2. nustatyti ir palyginti kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato poveikį, vertinant parezės sunkumo laipsnį, jautrumą skausminiam dirgikliui, apetitą, bei skrandžio susitraukimus, nosies veidrodėlio būklę;

3. įvertinti skirtingų kalcio preparatų veiksmingumą, gydant parezę po apsiveršiavimo ir gautus duomenis palyginti su prieinamais moksliniais duomenimis.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kalcio biologinė reikšmė, apykaita veršiavimosi metu bei laktacijos

pradžioje

Kalcis yra svarbus šiuose organizmo procesuose:

a) kaulų formavimesi kaip statybinė medžiaga suteikianti stiprumo; b) kraujo krešėjime aktyvuojant trombocitus;

c) raumenų susitraukime jungiantis su troponinu ir leidžiant susitraukti raumenims; d) kaip viduląstelinių baltymų aktyviklis;

e) nervų sistemai, nes palaiko membranos potencialą ir depoliarizaciją, svarbus sinapsėse, kai atpalaiduojami neuromediatoriai;

f) susijusiuose su oksitocinu;

g) kardiovaskulinėje sistemoje reguliuoja membranų potencialą ir lygiųjų raumenų susitraukimą.

Kalcis organizme būtinas daugelyje biologinių procesų, fermentų funkcijoje, kraujo krešėjime, raumenų susitraukimo reakcijose, nervų sistemos veikloje, perduodant nervinį impulsą tarp ląstelių, bet iš ląstelės vidaus į išorę. Kalcis yra viena iš pagrindinių kaulų sudedamųjų dalių. Organizme kalcis kaupiamas kauluose 98 proc., o kiti 2 proc. yra ląstelėse, bei tarpląsteliniame skystyje. Tik 0,0001 mmol/l yra ląstelės viduje (2). Kaulų kanalėliuose esančiame skystyje yra 6– 15 g kalcio. Nuo šarmų ir rūgščių balanso priklauso organizmo skysčiuose esantis kalcio kiekis. Apie 50 procentų kraujyje esančio kalcio yra jonizuota – biologiškai aktyvi forma (5). Kita kraujyje esanti kalcio pusė yra chemiškai susijungusi su kraujo baltymais netirpia forma. Kompleksus su anijonais (fosfatus, bikarbonatus, citratus) sudaro labai maža kalcio dalis. Ląstelių pralaidumą natrio ir kalio jonams reguliuoja kalcio jonai. Organizme pasireiškia traukuliai, kai kalcio koncentracija tarpląsteliniame skystyje padidėja, o ląstelių dirglumo slenkstis mažėja. Raumeninių skaidulų ląstelėse kalcis jungiasi su troponinu ir aktyvina aktino su miozinu sąveiką. Kalcio koncentracijai smarkiai sumažėjus kraujyje sumažėja ir raumenų tonusas. Didelio produktyvumo melžiamas karves kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje veikia neigiamai. Silpnėja virškinamojo trakto, pieno liaukos bei spenio sfinkterių lygiųjų raumenų susitraukimai. Nustatyta, kad kalcio jonai svarbūs imuninių ląstelių veikimui. Hipokalcemijos simptomus turinčioms karvėms susilpnėja periferinių kraujo mononuklearinių ląstelių aktyvinimas. Taip pat kalcio kiekio svyravimai daro įtaką kasos Langerhanso salelių veiklai: esant kalcio sumažėjimui, nustatomas mažesnis insulino ir didesnis gliukozės kiekis kraujyje (4). Autoriai nurodo skirtingus kalcio kiekius sveikų karvių kraujo serume

esant įvairioms laktacijos ir veršingumo stadijoms. Žinduolių organizmuose kalcio homeostazę reguliuoja liaukos, išskirdamos tris hormonus (1,25-dihidroksikalciferolis – 1,25-(OH)2D arba kalcitriolis, parathormonas – PTH ir kalcitoninas), reaguojantys į kalcio koncentraciją kraujo serume. Esant hipokalcemijai suintensyvėja prieskydinės liaukos PTH sekrecija ir kalcitriolio sekrecija inkstuose, todėl padidėja kalcio patekimas į tarpląstelinį skystį. Esant hiperkalcemijai iš skydliaukės išskiriamas kalcitoninas, kuris lėtina kalcio patekimą į skysčius, ir taip didėja kalcio atsargos kauluose. Sumažėjęs plazmos kalcio kiekis skatina prieskydinę liauką sekretuoti PTH. PTH per kelias minutes padidina kalcio rezorbciją iš glomerulų filtrato inkstuose. Esant nežymiam kalcio pakitimui plazmoje, kalcio kiekiui esant normos ribose, PTH sekrecija normalizuojasi. Jei organizmo skysčiuose yra didelis kalcio trūkumas, PTH sekrecija stimuliuoja kalcio rezorbciją iš kaulų. Kalcis kauluose yra dviejų būsenų: didžioji dalis kalcio yra kalcio hidrofosfato pavidalu ir yra kaulų kolageno sudedamoji dalis. Tirpus kalcis kaulų skystyje nuo tarpląstelinio skysčio atskiras antkaulio ląstelėmis – vienos jų yra osteoklastai ir osteoblastai. Iš hemopoetinių ląstelių kilę osteoklastai pasižymi monocitų bei audinių makrofagų savybėmis. Osteoklastai susiformuoja iš kraujyje cirkuliuojančių mononuklearinių ląstelių susikaupusių ant kaulinio paviršiaus, čia diferencijuojasi ir virsta kelių formų ląstelėmis (3). Įprastai karvės kalcį įsisavina dviem būdais: aktyvaus transportavimo pagalba per žarnyno epitelį ir pasyviuoju būdu per žarnyno epitelines ląsteles. Skirtingas koncentracijos gradientas pradeda difuzijos procesą, dėl to kalcis patenka į organizmą. Difuzija prasideda kuomet žarnų spindyje kalcio jonų koncentracija pakyla daugiau kaip 1 mM Nemsto ekvivalento (6). Papildomai duodant kalcio preparatus ar maisto papildus oraliniu būdu padidinama kalcio koncentraciją žarnų spindyje ir palaikomas kalcio transportavimas difuzijos būdu tarpląsteliniame skystyje (2). Kalcį įsisavinant pasyviuoju būdu jis yra laisvas ir nestimuliuoja kalcitriolio išskyrimo. Įsisavinamojo laisvo kalcio kiekis didėja proporcingai didėjant kalcio koncentracijai žarnyno spindyje (7). Pasyviuoju būdu absorbuojama didžioji kalcio dalis gaunama su pašaru (8). Antras kalcio jonų patekimo į organizmą būdas – aktyvus kalcio transportavimas per ląsteles. Aktyviai adsorbcijai reikalingas vitaminas D ir šis būdas nepriklauso nuo koncentracijos gradiento. Transportą per ląsteles palengvina kalcį prijungiantis baltymas. Jo aktyvumas priklauso nuo vitamino D ir kalcio-magnio-ATF siurblio (9). Vitamino D aktyvacija prasideda jo hidroksilinimu kepenyse, o pilnai aktyvus jis tampa inkstuose. Aktyvacijos fermento hidroksilazės koncentraciją reguliuoja sekretuojamas PTH, kuriam daro įtaką kalcio koncentracija kraujyje. Žemas kalcio kiekis kraujyje, per PTH ir hidroksilazę aktyvuoja vitaminą D. Veršeliui gimdoje formuotis reikalingas kalcis, todėl didesnis kalcio poreikis kraujyje didina PTH ir dihidrokalciferolio išskyrimą (10). Kalcio trūkumas pašaruose aktyvina prieskydinę liauką išskirti daugiau PTH, iš audinių mobilizuojamas dihidrokalciferolis (DHKF). Padidėjęs PTH ir DHKF aktyvuoja osteoklastus. Tokiu būdu organizmas greitai apsirūpina kalciu (11). Nustatyta, kad įprastai, daug karvių turi neigiamą

kalcio balansą, kadangi jo reikia daugiau nei gaunama su pašarais (12). Užtrūkinimo periodu aktyvaus kalcio homeostazės mechanizmas būna iš dalies pasyvus, todėl didžioji dalis karvių po apsiveršiavimo negali greitai reaguoti į padidėjusio kalcio poreikį (13).

1.2. Kalcio nuostoliai organizme

Kalcis išsiskiria iš organizmo keliais būdais ir etapais. Šalinamas per šlapimą, prakaitą, išmatas. Kalcis išsiskiria su išmatomis, net jei minimalus kalcio kiekis su pašarais patenka į organizmą, vis tiek dalis jo pašalinama, nes šis makroelementas įeina į virškinamojo trakto sulčių ir tulžies sudėtį. Inkstų glomeruluose prafiltruoto kalcio išskiriama su šlapimu tik 1 procentas, visas kitas kalcis reabsorbuojamas atgal į plazmą inkstų distaliniuose ir proksimaliniuose kanalėliuose aktyviosios pernašos būdu. Proksimaliniuose inkstų kanalėliuose rezorbcija vyksta kartu su natrio jonais, o distaliniuose aktyviosios pernašos būdu ir naudojamas ATF. Kalcio reabsorbcija proksimaliniuose inkstų kanalėliuose skatina PTH. Pasireiškus lėtinei hiperkalcemijai gali susidaryti inkstų konkrementai, dėl šalinamo didelio kalcio kiekio. Proksimaliniuose inkstų kanalėliuose ir Henlės kilpoje absorbuojami 90 procentų kalcio išfiltruoto inkstų glomeruluose. Distaliniuose vingiuotuose inkstų kanalėliuose vyksta galutinis kalcio rezorbavimas (14). Reikiama kalcio kiekio rezorbcija priklauso tiesiogiai nuo pašare esančio kalcio kiekio ir žarnų pajėgumo jį rezorbuoti. Augaluose esančio kalcio dalis (apie 20–33 proc.) susijungusi su oksalatais, kurių atrajotojai įsisavinti negali, todėl reikalingi pašarinių mineralų priedai, kurie absorbuojami iki 70 procentų (9).

1.3. Fosforo poveikis kalcio metabolizmui

Didžioji dalis kūno fosforo, apie 85 proc. yra organinio fosforo pavidalu. Jis įeina į kaulų ir dantų sudėtį. Mažesnė dalis fosforo įeina į fosfolipidų, baltymų, gliceridų DNR ir RNR sandarą. Fosfolipidai yra svarbi sudedamoji dalis ląstelės membranai. Jie taip pat būtini jonų kanaluose, kaip krūvio pernešėjai ir ląstelinio signalo perdavime, kuriuose veikia fermentai. Fosfolipidai taip pat reikalingi kraujo krešėjimo reakcijose, trombocitų aktyvavime ir X ir V kraujo krešėjimo veiksnių aktyvavime. Organiniai fosfatai yra energijos šaltinis, reikalingas palaikyti ląstelės membranos vientisumą bei metabolinių grandinių reakcijose, kuriose skaidant fosforo jungtis išskiriama energija. Tokie organiniai fosfatai yra adenozino trifosfatas – ATF, guanozino trifosfatas – GTF, ciklinis adenozino monofosfatas – cAMF ir fosfokreatinas (15). Fosforas taip pat būtinas eritrocito membranos struktūros palaikyme ir yra svarbus komponentas susidarant 2,3-difosfogliceridui (2,3-DFG), kuris būtinas normaliam deguonies atidavimui iš hemoglobino į audinius. Apie 15 proc. viso organizmo fosforo yra viduląsteliniame , mažiau nei 1 proc. – tarpląsteliniame skystyje. Galvijų kraujyje padidėjus fosforo koncentracijai kyla ir rizika susirgti pareze (12). Fosforas koncentracija

kraujyje nėra taip smarkiai kontroliuojama, kaip kalcio ar magnio, tačiau yra smarkiai susiję su PO4 koncentracija kraujyje, kuri yra tiesiogiai veikiama kalcitriolio ir netiesiogiai PTH (16).

1.4. Subklinikinė hipokalcemija

Pieninės karvės, sergančios subklinikine hipokalcemija, neturi klinikinių požymių, tačiau turi žemą kalcio koncentraciją kraujyje tipiškai 24 val. po veršiavimosi, tačiau vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti kraujo tyrimus ir nustatyti kalcio kiekį praėjus 1–2 dienoms po veršiavimosi. Galvijai, kurių kraujo kalcio koncentracija yra žemiau 8 mg/dl (2,0 mmol/l), yra laikomi sergančiais subklinikine hipokalcemija. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad apie 50 proc. vyresnių nei 5 metai karvių serga subklinikine hipokalcemija. Taip pat apskaičiuota, kad subklinikinė hipokalcemija yra 4 kartus ekonomiškai nuostolingesnė, nei klinikinė, nors subklinikinės ligos gydymas yra beveik perpus pigesnis. 2016 metais Floridos universiteto mokslininkų buvo pasiūlyta pakelti normalios kalcio koncentracijos ribą iki 8,5 mg/dl, nes karvės su žemesne kalcio koncentracija kraujyje dažniau sirgo metritu ir kitomis metabolinėmis ligomis. Taikant pastaruosius kriterijus, vertinant kalcio koncentraciją kraujyje, buvo nustatyta, kad 51 proc. pirmaveršių ir 65 proc. vyresnio amžiaus karvių turi žemesnę kalcio koncentraciją kraujyje (2).

1.5. Parezės etiologija

Parezė po atsivedimo – tai suaugusių pieninių karvių ūminis arba poūmis metabolinis sutrikimas, pereinantis į dalinį paralyžių, dažniausiai pasireiškiantis po apsiveršiavimo, pasižymintis nukritusia temperatūra, susilpnėjusiu raumenų tonusu ir bendru silpnumu (17). Paskutinėmis veršingumo savaitėmis vaisiaus vystymuisi sunaudojama apie 10,3 g kalcio. Prasidėjus laktacijai karvė išskiria apie 20–30 g kalcio kiekvieną dieną su krekenomis ar pienu pirmomis laktacijos stadijomis, nes krekenų litre yra apie 1,7–2,3 g kalcio, piene – 1,1 g. Paskutinėmis veršingumo

dienomis smarkiai suaktyvėja kraujotaka tešmens liaukose. Apie 24 val. po apsiveršiavimo šis procesas intensyvėja, todėl reikalinga vis daugiau energijos ir kalcio. Kalcio sekrecija per pieną ar krekenas sukelia kraujo serumo kalcio kiekio sumažėjimą nuo 8–5–10 mg/dl iki mažiau nei 7,5 mg/dl (18). Atliekant kraujo tyrimus, galima nustatyti hipokalcemijos stiprumą. Beveik 25 proc. pirmaveršių kalcio koncentracija kraujyje sieks <2 mmol/l. Apie 50 proc. vyresnių karvių, hipokalcemija gali pasiekti šią ribą (2). Šis kalcio poreikis vis auga, o kalcio kiekis kraujyje vis mažėja. Kad išvengtų organizmo gyvybiškai svarbių funkcijų sutrikimo, dėl kalcio trūkumo, aktyvuojama prieskydinė liauka išskirti PTH. Išskiriamas PTH, reguliuojantis kaulų kalcio išskyrimą iš kaulų. Kalcitriolis aktyvina absorbciją iš virškinamojo trakto. Šiuo laikotarpiu organizmas išnaudoja apie 9–13 proc. viso kalcio atsargų esančių kauluose. Gyvuliams, kurių organizme sutrinka

reguliacija, staigus kalcio kiekio sumažėjimas sukelia padidėjusį jaudinimą nervų sistemoje ir sumažėjusį raumenų tonusą. Pasireiškia hipokalcemija, parezė ir silpnumas. Parezė gali pasireikšti bet kurios laktacijos karvėms, bet dažniausiai pasireiškia didelio produktyvumo karvėms trečioje arba vėlesnėje laktacijoje. Parezė gali pasireikšti veršiavimosi metu arba per 24 val. po veršiavimosi. Veislė nėra patikimas predisponuojantis veiksnys, tačiau pastebėta, jog kai kurių veisėjų išveistose karvių veislėse (džersių, holšteinų, aldernėjų) parezė pasireiškia dažniau (18).

1.6. Parezės klinikiniai požymiai ir diagnozavimas

Parezė dažniausiai pasireiškia iki 72 val. po veršiavimosi (19). Parezė gali daryti įtaką kitų ligų vystymuisi, kaip nuovalų neatsidalinimui, gimdos iškritimui, metritui, šliužo dislokacijai ir mastitui. Parezė turi 3 ligos stadijas. Pirmosios stadijos metu, karvė gali būti itin jautri dirginimui, šėlti. Galima silpna ataksija, pasireikšti drebulys matomas pilvo sienoje, trigalvio raumens srityje, ausų trūkčiojimas ir galvos linksėjimas. Gyvulys gali atrodyti neramus, nenustygstantis vietoje, trypiantis galinėmis kojomis. Jei kalcio terapija nėra taikoma, tai tikėtina, kad liga progresuos į antrą stadiją. Antroje ligos stadijoje, karvė dar gali išlaikyti natūralią stuburo formą. Gali pasireikšti anoreksija, apatija, žemesnė kūno temperatūra (36,2–37,4 °C), sausa nosis. Auskultacijos metu girdima tachikardija ir tylesnis širdies darbas (silpnesni širdies susitraukimai). Periferiniai nerviniai impulsai yra silpni, todėl lygiųjų raumenų paralyžius pereina į gastrointestinę stazę, kuri pasireiškia išputimu, nesugebėjimu tuštintis ir rektinio sfinkterio raumens tonuso sumažėjimu. Urostazę galima pastebėti rektinio tyrimo metu, palpuojant šlapimo pūslę ir randant ją prisipildžiusią skysčių, paspaudus turėtų tekėti šlapimas. Karvės dažnai lenkia galvą prie šono, arba jei galva ištiesta matomas S formos linkis ties kaklu. Nepastebėjus arba nepasirinkus tinkamo gydymo liga progresuoja į trečią ligos stadiją. Trečiosios stadijos metu, galvijas netenka sąmonės ir net gali pereiti į komos būseną. Dingsta nugaros raumenų tonusas, prasideda visiškas raumenų atsipalaidavimas, nejautrumas į dirginimą, ir galimas labai intensyvus išputimas. Širdies veiklai silpnėjant, pulsas gali pakilti net iki 120 k./min. ir periferinė pulsacija nejaučiama. Negydoma trečios stadijos parezė per 3 valandas gali būti mirtina. Diferencijuojant nuo kitų ligų, galima įtarti toksinį mastitą, toksinį metritą, kitas sistemines toksines ligas, traumą (tarpslankstelinę kompresiją, pilvo trūkimą), veršiavimosi paralyžiaus sindromą, kai pažeidžiamos n. sciaticus ir n. obturator L6 šaknelės). Kai kurios iš šių ligų gali pasireikšti kaip komplikacijos (18).

1.7. Parezės gydymas

Gydymas paremtas kuo greitesniu kraujo serumo kalcio kiekio atstatymu, kad būtų išvengta raumenų ir nervų pažeidimų ir galimų pakartotinių atkritimų. Rekomenduojamas gydymas yra

intraveninės kalcio borogliukonato druskų injekcijos, dalį vaisto švirkščiant po oda ar sugirdant. Rekomenduotina dozė dažniausiai yra 1 g „grynojo“ kalcio (Ca2+_{) 45 kg gyvulio masės. Stambioms,} dideliu produktyvumu pasižyminčioms karvėms, galima tokį patį kalcio kiekį dar leisti po oda, tai užtikrina prolonguotą kalcio patekimą į kraujo serumą. Vien tik subkutaninės kalcio injekcijos gali būti neefektyvios, dėl susilpnėjusios periferinės kraujotakos ir turėtų būti tik kaip pagalbinė terapija. Taikant visas injekcijas turi būti taikomi griežti aseptikos principai, siekiant sumažinti infekcijos riziką injekcijos vietoje. Dažnai veterinariniai kalcio preparatai sudėtyje turi fosforo ir magnio, tačiau jie nėra reikalingi geresnei ligos prognozei, jei yra nekomplikuota parezės forma. Neigiamas veikimas leidžiant fosforą ir magnį kartu su kalciu nebuvo nustatytas. Magnis gali apsaugoti nuo miokardo dirginimo, leidžiant kalcį į veną. Kalcis taip pat reikalingas PTH sekrecijai ir veikiant galimą tolimesnę hipokalcemiją (20). Didžioji dalis preparatų turi fosfito druskų, kurios yra fosforo šaltinis, tačiau galvijų kraujyje ir audiniuose randamas fosforas, dažniausiai būna fosfato anijonų pavidalu. Dėl negalimo fosfito druskos metabolizavimo, tikėtina, kad preparatai hipofosfatemijos negydo ir neatstato reikiamo fosforo kiekio kraujyje. Kalcis yra kardiotoksiškas, todėl turėtų būti leidžiamas lėtai (reikiamas kiekis suleidžiamas per 10–20 min.), taikant širdies auskultaciją. Jei pastebimi širdies ritmo sutrikimai arba bradikardija, kalcio švirkštimas turėtų būti stabdomas, kol širdies ritmas nepasieks reikiamos normos. Peroralinis kalcio patekimas į organizmą apsaugo nuo toksinio miokardo veikimo ir gali būti efektyvus esant lengvai parezės formai arba pirmoje parezės stadijoje, kol dar neprasidėjusi gastrointestinė stazė. Peroralinis kalcio patekimas į organizmą turėtų būti taikomas kaip pagalbinis arba antrinis gydymo metodas ir negali būti alternatyva injekcijoms, nes prioritetas yra kuo greičiau atstatyti kalcio kiekį kraujo serume. Preparatai turintys kalcio chlorido yra efektyvūs, tačiau naudojant ilgą laiką gali sudirginti ryklės bei burnos gleivinę. Kalcio propionatas gelio forma arba milteliais yra efektyvus, mažiau pavojingas audiniams ir mažiau rizikingas sukelti metabolinę acidozę, nei kad kalcio chloridas. Sugirdžius 50 g tirpaus kalcio, apie 4 g jo pateks į kraujo serumą. Nepaisant koks kalcio druskos tirpalas girdomas, reikia atkreipti dėmesį, kad esant hipokalcemijai būna silpnas rijimo refleksas, dėl ko galima aspiracinė pneumonija, skysčiui patekus į plaučius. Gelis, karvėms su silpnu rijimo refleksu yra kontraindikuotinas. Pareze sergančios karvės dažniausiai į kalcio intravenines infuzijas reaguoja iškart. Prasideda raumenų drebulys, kas parodo, kad stiprėja nerviniai impulsai. Pulsas jaučiamas periferinėse kūno dalyse ir auskultuojant aiškiai girdimas širdies darbas ir sulėtėjęs širdies ritmas. Lygiųjų raumenų funkcijos sustiprėjimas pasireiškia atrajojimu, tuštinimusi, šlapinimusi karvei atsistojus. 75 proc. karvių praėjus 2 val. po intraveninės kalcio infuzijos atsistoja. Karvės, kurių klinikinė būklė nekinta 4–8 val. po kalcio infuzijos, turi būti pakartotinai apžiūrimos ir tęsiama kalcio terapija. Karvėms gali pakartotinai pasireikšti parezė 24–48 val. po pirmojo karto (25–30 proc. karvių). Tokiu atveju, patartinas nepilnas išmelžimas. Istoriškai, buvo naudojamas oro pūtimas į ketvirčius, kaip būdas sumažinti pieno sekreciją, tačiau alveolių

suplėšymas ir galimas uždegimas sukelia tikimybę pieno liaukos užkrėtimui oportunistinėmis bakterijomis arba išorine mikroflora (18).

1.8. Parezės prevencija

Parezės prevencijos pagrindiniai metodai yra šie:

a) užtrūkusių karvių šėrimas, užtikrinant mažesnį nei 20 g/d. kalcio kiekį; b) profilaktinės kalcio injekcijos prieš veršiavimąsi ir po;

c) peroralinis kalcio preparatų davimas prieš pat veršiavimąsi ir 12 val. po jo; d) magnio kiekio pašaruose stebėjimas užtrūkinimo periodu;

e) taikant RAKS principą.

Mažiau taikomi specifiniai profilaktikos metodai: a) galvijų eksterjero vertinimas;

b) melžimas prieš veršiavimąsi;

c) nepilnas išmelžimas pirmosiomis laktacijos stadijomis; d) vit. D3 švirkštimas prieš veršiavimąsi.

Anksčiau, parezės prevencijai buvo taikoma mažai kalcio turintys pašarai užtrūkinimo periodu (21). Neigiamas kalcio balansas pašaruose kelia mažą hipokalcemiją. Tai stimuliuoja PTH sekreciją, dėl ko gerėja kalcio rezorbciją ir inkstų kalcitriolio išskyrimą. Padidėjęs kalcitriolio kiekis kraujyje gerina kaulų kalcio pasisavinimą ir pageriną kalcio įsisavinimą per virškinamąjį traktą. Tačiau dabar žinoma, kad mažai kalcio turinčios dietos nėra tokios efektyvios, kaip manyta, bei didžiojoje dalyje pieno ūkių yra sunku sudaryti racionus, kuriuose būtų pakankamai mažas kiekis kalcio (< 20 g absorbuojamo kalcio karvei per dieną). Kiti metodai susiję su parezės prevencija yra retesni melžimai arba vėlesnis melžimas po apsiveršiavimo, kas palaiko didesnį spaudimą tešmenyje ir stabdo krekenų sekreciją. Dėl šios priežasties yra dirginamas tešmens audiniai ir gali kilti mastitas. Profilaktinis kalcio švirkštimas karvėms po veršiavimosi gali sumažinti parezės pasireiškimo dažnumą. Galima taikyti poodines kalcio injekcijas po veršiavimosi arba girdyti kalcio gelio iškart po veršiavimosi ir 12 val. po pirminio sudavimo. Paplitęs Amerikoje metodas, taikant RAKS principą, kurios pagalba sumažinamas kraujo pH vėlyvoje veršingumo ir ankstyvoje laktacijos stadijoje. Šis metodas labiau efektyvus, nei kalcio kiekio pašaruose sumažinimas, vėlyvoje veršingumo stadijoje. RAKS pagrįstas tuo, jog laikoma, kad didžioji dalis pieninių karvių serga metaboline alkaloze, dėl didelio kalio kiekio pašaruose. Ši klinikinė būklė, su padidėjusiu kraujo pH predisponuoja karves sirgti hipokalcemija, sutrikdant PTH receptorių veikimą. Sumažėjęs PTH receptorių aktyvumas, sumažina kalcio reabsorbciją iš kaulų, silpnina osteoklastų veikimą ir silpnina kalcio reabsorbciją

inkstuose. Svarbiausias strateginis RAKS tikslas yra kalio kiekio pašaruose sumažinimas. Svarbu į užtrūkusių karvių dietą įtraukti didelę dalį kukurūzų siloso, nes kukurūzų silosas turi mažiausiai kalio. Liucernos silosas taip pat tinkamas šėrimui, norint palaikyti tinkamą kraujo pH (22). Anksčiau liucerna buvo laikyta kaip netinkamas pašaras užtrūkusiai karvei, dėl didelio kiekio kalcio jose, tačiau dabar yra nustatyta, kad kalcis minimaliai veikia kraujo pH kilimą. Kalio salietros nenaudojimas užtrūkusių karvių ganyklose ar ruošiant pašarus joms, taip pat yra rekomenduotinas. Galima anijonų druskas maišyti į pašarus, kas mažintų karvių kraujo pH. RAKS dietos rūgštingumą keliantis efektas skaičiuojamas formule RAKS = (Na+ _{+ K}+ _{) – (Cl}- _{+ S}-2_{). Norima formulės vertė yra nuo -15 iki +15} mEq/100 g sausos pašarų masės. Natrio ir kalio kiekiai racione turėtų būti kuo arčiau reikiamos normos (0,1 proc. pašarinio natrio ir 1 proc. pašarinio sauso kalio). Chloridas turėtų būti pridedamas į pašarus, kad sumažėtų kraujo pH rūgštėjimas, esant žemiems kalio kiekiams. Kitaip tariant, reikia duoti apie 0.5 proc. mažiau pašarinių chloridų, nei kad pašarinio kalio, norint palaikyti reikiamą kraujo pH. Šlapimo pH tyrimas yra nebrangus ir labai efektyvus metodas, nustatant pieninių galvijų kraujo pH. Šlapimo pH nuo 6–6,5 yra optimali norma, taikant RAKS metodą ir mažinanti parezės riziką. Šlapimo pH turėtų būti matuojamas > 24 val. po RAKS metodo taikymo. Neigiamas RAKS metodo aspektas yra, kad gyvuliai nenoriai ėda pašarus su anijonų druskomis, dėl ko galima naudoti anijonų druskas, drėgname pašare, kaip kukurūzų silose, liucernos šienainyje, ar pašarus maišant su melasa. Galima naudoti sulfato druskas, vietoje chlorido druskos, tačiau ji yra mažiau efektyvi norint mažinti kraujo pH. Dar galima naudoti vitaminą D3 ir jo metabolitus. Didelės dozės vit. D (20–30 mln. vnt./d.) su pašarais, 5–7 dienas iš eilės prieš veršiavimąsi mažina parezės riziką, tačiau 4 d. prieš veršiavimąsi sumažėjus vit. D kiekiui pašaruose, parezės rizika padidėja. Ilgesnį laikotarpį naudoti nepatartina, dėl vit. D toksiškumo. Vienkartinė 10 mln. TV vit. D injekcija i.v. ar s.c. 8 d. iki veršiavimosi yra taip pat efektyvus metodas, bėda tik, jog tikslią veršiavimosi datą dažnai yra sunku nustatyti. Paskutinis galimas metodas siekiant išvengti hipokalcemijos yra sintetinio PTH hormono injekcijos. Tyrimai rodo geresnį poveikį, nei vit. D, nes PTH aktyvuoja ir žarnų kalcio adsorbciją, kai vit. D tik kauluose esančio kalcio absorbciją. PTH yra leidžiamas i.v. 60 val. prieš veršiavimąsi arba

i.m. 6 dienos iki veršiavimosi. Neigiamos savybės yra ganėtinai brangus preparatas ir ne visose šalyse

jis yra registruotas (2).

1.9. Infuzinių tirpalų ruošimas

Vaistų ruošimas visada buvo veterinarinės medicinos dalis. Anksčiau buvo gaminami nuovirai, mišiniai, boliusai dėl mažos vaistų pasiūlos arba netinkamos vaisto pateikimo formos. Dabar yra daug platesnis vaistų pasirinkimas ir mokslininkai vis geriau supranta vaistų veikimo mechanizmą, vaistų nestabilumą ir rizikos veiksnius. Buvo iškelti prioritetai, kad vaistai turi būti

patikimi, be priemaišų ir veikimas būtų moksliškai pagrįstas. Vaistų gaminimas yra vaisto formos keitimas, koncentracijos keitimas dėl netinkamos vaisto koncentracijos ar vaisto forma yra netinkama tam tikrai klinikinei situacijai. Skonio savybės, lengvesnis vaisto sudavimas arba retesnis vaisto švirkštimas, pasiskirstymo organizme ypatybės taip pat svarbios komponuojant vaistus veterinariniam naudojimui. Ne visada reikalingas yra vaistų paruošimas, tačiau kartais veterinarinių vaistų stoka verčia tai daryti. Dažnai kai kurie vaistai negalimi naudoti tam tikrai gyvūnų rūšiai ir yra kontraindikuotini, todėl jų neapsimoka registruoti šalyje. Kartais žmonių vaistai yra naudojami veterinarijoje. Pagal dabartinius standartus veterinarijoje yra leidžiama gamintis vaistus, pagal veterinarinės klinikos poreikius arba situaciją. Veterinarinių vaistų sudedamosios dalys turi būti patvirtintos, kaip leistinos naudoti medicinoje, ir remiamasi esamų vaistų sudėtimi ir koncentracijomis. Visos veikliosios medžiagos turi būti patvirtintos, kaip leistinos naudoti veterinariniai tikslais ir tai gyvūnų rūšiai. Vaistas turi būti gaminamas iš sterilių medžiagų arba užtikrinamas sterilumas po vaisto pagaminimo. Jei vaistai gaminti savoms reikmėms, atsakingas už vaisto efektyvumą ir naudotas priemones yra veterinarijos gydytojas arba farmacininkas, pagaminęs vaistą pagal kartinį receptą (23).

2. TYRIMO METODIKA

Visi tyrimai buvo atlikti susipažinus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Gyvūnų gerovės reikalavimais atliekant kai kurias veterinarines procedūras, nepažeidžiant Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų (25), nepaisant, kad įprastinei veterinarinei praktikai jie nėra privalomi.

Kalcio chlorido ir kalcio borogliukonato veiksmingumo nuo parezės po veršiavimosi įvertinimo tyrimo duomenys buvo rinkti nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2017 m. spalio „X“ pieninių galvijų ūkyje Anykščių rajone. Per šį laikotarpį ūkyje pasitaikė 48 karvių susirgimai pareze. Pastebėjus klinikinius parezės požymius, karvės atitinkamu preparatu buvo gydomos atsitiktiniu principu. Susirgusios karvės buvo skirstomos į dvi grupes pagal taikytą Ca2+ preparatą (I grupės karvėms švirkštas kalcio borogliukonato injekcinis tirpalas, II grupės – kalcio chlorido 10 % tirpalas). Kreiptas dėmesys: kelinta tai karvei laktacija, svoris, produktyvumas.

Naudoti preparatai:

1) Tetanusan 50 % Novo, injekcinis tirpalas I melžiamų karvių grupei. 1 ml tirpalo yra: kalcio gliukonato hidrato 440 mg, magnio chlorido – 125 mg, dinatrio-1-glicerofosfato – 20 mg, boro rūgšties 60 mg, injekcinio vandens iki 1 ml. Vaisto aprašas nurodo šias indikacijas ir paskirties gyvūnų rūšis: arkliams, kumeliukams, galvijams, veršeliams, kiaulėms, paršeliams gydyti, sergant medžiagų apykaitos ligomis, hipokalcemija, bet kurios rūšies tetanija, pareze (ypač pareze po atsivedimo), sutrikus laktacijai, pasireiškus alergijai, toksikozei, sutrikus medžiagų apykaitai, esant osteomaliacijai, rachitui, laižligei ir naujagimių veršelių, kumeliukų ir paršelių silpnumui. Prieš naudojimą rekomenduojama sušildyti iki kūno temperatūros. Gali pasireikšti nepalankios reakcijos, pvz., pakilti kūno temperatūra, gyvūnai gali apsvaigti, juos gali pykinti, gali atsirasti sunkūs širdies veiklos sutrikimai. Todėl naudojimo metu reikia nuolatos stebėti širdies ir plaučių veiklą juos auskultuojant. Į veną vaistą švirkšti galima tik kol išnyksta hipokalcemijos ir hipomagnemijos požymiai (24).

Gydymui skirta 100,0 ml injekcinio tirpalo pirmos injekcijos metu į jungo veną. Naudojamos vienkartines injekcines sistemas, tirpalą pašildžius iki kūno temperatūros. Vaistas buvo leistas antrą kartą, jei pakartotinai radosi parezės klinikinių simptomų;

2) kalcio chlorido 10 % injekcinis tirpalas II melžiamų karvių grupei. Tirpalas buvo ruošiamas vietoje. 1 ml tirpalo yra: kalcio chlorido 100 mg, injekcinio vandens iki 1 ml. Prieš injekciją tirpalas pašildomas iki kūno temperatūros. Nepalankios reakcijos: gali pakilti kūno temperatūra, gyvūnai gali apsvaigti, gali atsirasti sunkūs širdies veiklos sutrikimai. Todėl naudojimo

metu reikia nuolatos stebėti širdies ir plaučių veiklą juos auskultuojant. Patekus po oda ar į raumenis dirgina vietiškai, kyla stiprus uždegimas, pažeisti audiniai gali nekrozuoti. Dozės: galvijui švirkšti į veną, kad gyvulys gautų 1 g kalcio/45 kg kūno svorio. Pastebėjus širdies darbo pakitimus ar kvėpavimo sutrikimus nustoti leisti, kol širdies darbas normalizuosis. Mūsų atveju, injekcijos metu griežtai į veną buvo leidžiama 360 ml pašildyto kalcio chlorido tirpalo. Naudotos vienkartinės injekcinės sistemos, tirpalą pašildžius iki kūno temperatūros. Galima naudoti pakartotinai atsiradus hipokalcemijos simptomams.

2.1. Parezės klinikinių duomenų rinkimo kriterijai

Ūkyje po apsiveršiavimo (visi atvejai) karvių parezės po atsivedimo diagnozė buvo patvirtinta remiantis šiais kriterijais:

1) širdies susitraukimų skaičius;

2) žemesnė nei įprasta kūno temperatūra; 3) parezės sunkumo laipsnis;

4) jautrumo į skausminį dirgiklį buvimas; 5) didžiojo prieskrandžio motorika; 6) ėdimas ir gėrimas;

7) nosies veidrodėlio drėgnumas.

Tyrimas atliktas stebint galvijus po apsiveršiavimo ir pastebėjus parezės klinikinius požymius, įtarus šią ligą, pradėti registruoti aukščiau išvardinti fiziologiniai rodikliai ir elgsena. Karvės buvo skirstomos atsitiktine tvarka į grupes, kuriose bus leidžiami skirtingi Ca2+ _preparatai. Prieš gydymą įvertintas karvių kūno svoris, skaičiuojama vaisto dozė ir įvertinami fiziologiniai parametrai. Infuzijos metu stebimas gyvūno širdies darbas, pastebėjus širdies darbo pakitimus, kaip aritmijas, infuzija nutraukiama iki kol širdies darbas negrįš į normą.

Duomenys buvo renkami prieš vaisto aplikaciją, ir praėjus 1, 2 ir 24 val.. Laktacijos skaičius, produktyvumas nustatytas iš fermos apskaitos dokumentų.

Fiziologiniai rodikliai pradėti fiksuoti nuo pastebėtų parezės klinikinių simptomų. Stebėjimo metu aukščiau minėti fiziologiniai rodikliai buvo renkami atliekant:

1) širdies auskultaciją: naudojantis fonendoskopu, klausomas širdies darbas ir skaičiuojamas širdies susitraukimų skaičius per minutę. Auskultuojama 15 sekundžių ir gautas rezultatas dauginamas iš 4;

2) termometriją. Rektinė temperatūra matuota į „anusą“ įkišant skaitmeninį termometrą, jį įjungiant ir laukiant kol pasigirs garsinis signalas, pranešantis apie temperatūros matavimo pabaigą;

3) parezės sunkumo laipsnio nustatymą: vertinama pagal 3 kriterijus: ar gali stovėti? Ar išlaiko galvą, ar guli prilenkus galvą prie šono (S formos kaklo linkis);

4) jautrumo į skausminį dirgiklį tikrinimą. Naudotos vienkartinės adatos. Lengvai smeigta adata į galinę kūno dalį, į keturgalvio raumens (m. quadriceps femoris) sritį. Jautrumas į dirginimą vertintas pagal pastebėtą skausmo refleksą;

5) didžiojo prieskrandžio aktyvumą. Tikrinta įremiant kumštį į kairiąją alkiaduobę ir stebint ar yra didžiojo prieskrandžio susitraukimai;

6) ėdimo ir gėrimo stebėseną. Fiksuota kada pradeda gyvulys atrajoti arba pradeda ėsti ar gerti; 7) nosies veidrodėlio būklės vertinimą. Tikrinta apžiūrint ar palpacija.

2.2.Tyrimo duomenų apibendrinimas ir statistiniai skaičiavimai

Duomenų rezultatai kaupti, apibendrinti ir statistinė analizė atlikta naudojant “Microsoft Excel 2016” programą. Kiekybiniai parametrai buvo širdies susitraukimų skaičius per minutę ir temperatūros kitimas, jų statistiniam duomenų patikimumui vertinti buvo skaičiuojamas Stjudento koeficientas. Kokybiniai parametrai buvo: parezės sunkumo laipsnis, jautrumas į skausminį dirgiklį, didžiojo prieskrandžio susitraukimai, ėdimas ir gėrimas, bei nosies veidrodėlio drėgnumas. Šių duomenų statistinė analizė buvo atliekama skaičiuojant X2 _{.Grupių vidurkių skirtumai laikyti} statistiškai patikimais, kai p<0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Bendrieji tirtų karvių duomenys

Kai kurie zootechniniai tyrime naudotų karvių, pagal švirkštą preparatą suskirstytų į pirmąją ir antrąją grupes duomenys pateikti, atitinkamai 1 ir 2 lent.

1 lentelė. Pirmos grupės karvių sirgusių pareze po apsiveršiavimo zootechniniai duomenys

Grupė Karvės numeris Svoris, kg Laktacija, sk. Produktyvumas, l 1 1 500 3 22 2 450 6 24 3 550 3 19 4 600 5 23 5 450 4 17 6 500 7 18 7 550 6 23 8 400 5 17 9 500 4 30 10 600 3 27 11 700 1 16 12 650 6 25 13 600 5 23 14 650 4 20 15 700 2 19 16 450 4 27 17 500 5 25 18 550 6 26 19 550 4 22 20 650 3 24 21 700 2 25 22 650 4 23 23 450 6 20 24 700 5 21 25 500 5 24 26 450 5 23 27 500 4 24 28 550 5 26 29 650 4 25 30 700 2 24 31 650 2 19 32 600 3 26 33 550 4 24 34 450 5 28 35 500 4 26 36 600 3 24 1 grupės statistiniai duomenys Imties dydis 36 36 36 Vidurkis 563,89 4,14 23,31 Vid. paklaida 3,81 30,46 20,39 Min. 400 1 16 Maks. 700 7 30 Moda 500 4 24 Mediana 550 4 24

Karvės numeris čia atitinka eilės, kai karvė buvo įtraukta į tyrimą, numerį. Kūno svoris, laktacijos ir produktyvumo įvarčiai imti iš fermos apskaitos dokumentų.

Tyrime apžvelgiami 48 karvių duomenys. Iš tirtų karvių, sirgusių pareze, visos buvo holšteinizuotų Lietuvos juodmargių veislės. Pirmoje grupėje atsidūrė 36 karvės, kurioms gydyti naudotas kalcio borogliukonato preparatas. Jų laktacijų kiekis buvo nuo pirmos iki septintos. Antrą grupę sudarė 12 karvių, kurioms buvo naudotas kalcio chlorido preparatas. Šios grupės karvės buvo nuo pirmos iki septintos laktacijos. Pastebėtina, kad dažniausiai parezė pasireiškė karvėms, kurios yra ketvirtos arba didesnės laktacijos (1 pav.).

2 lentelė. Antros grupės karvių sirgusių pareze po apsiveršiavimo zootechniniai duomenys Grupė Karvės

numeris Svoris Laktacija Produktyvumas

2 37 450 5 26 38 550 4 24 39 600 6 22 40 600 3 20 41 450 4 26 42 500 2 20 43 500 3 24 44 550 4 26 45 450 5 25 46 600 6 24 47 550 4 26 48 600 3 27 2 grupės statistiniai duomenys Imties dydis 12 12 12 Vidurkis 533,33 4,08 24,17 Vid. paklaida 2,67 0,61 0,48 Min. 450 2 20 Maks. 600 6 27 Moda 600 4 26 Mediana 550 4 24,5

1 pav. Abiejų grupių karvių parezės pasireiškimas pagal laktaciją

Palyginus parezės pasireiškimą pagal produktyvumą pastebėta, kad karvėms iš kurių primelžiama daugiau kaip 21 litro per parą pasireiškė 80 proc. dažniau, nei duodančioms mažiau nei 21 litrą pieno per dieną (žr. 2 pav.).

2 pav. Karvių produktyvumo ir parezės atvejų kiekis tyrimo periodu

3.2. Stebėtų klinikinių rodiklių duomenys

Šiame skyriuje pateikiami 2.1 skyriuje nurodytų rodiklių stebėsenos rezultatai.

3.2.1. Širdies darbo stebėsena. Vienas svarbesnių, parezės atveju, klinikinių rodiklių yra širdies darbas. Mūsų tyrimo metu auskultuojant kairės krūtinės pusės širdies plote buvo skaičiuojami

15 33 0 5 10 15 20 25 30 35

Nuo 1 iki 3 Nuo 4 - 7

Laktacijos skaičius K arvių sk ai čiu s

Sirgusių karvių laktacijos palyginimas

8 40 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 iki 21 l/d. nuo 22 l/d. Produktyvumas l/ d.

širdies trinksniai, vertinama galima aritmija, širdies ritmas. Pareze sirgusių pirmosios ir antrosios grupės karvių širdies susitraukimų duomenys pateikti 3 ir 4 lent.

3 lentelė. Pirmos grupės karvių širdies susitraukimai, x/min.

Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 1k ₁₀₀ – – – 2 92 80 64 52 3 80 68 68 56 4 68 65 60 56 5 84 70 52 48 6 92 72 60 56 7 80 72 64 52 8 92 80 68 60 9 76 64 60 52 10 80 72 68 72 11 84 68 56 56 12 88 72 60 60 13 92 48 52 52 14 96 76 68 56 15 92 68 60 60 16 96 72 64 52 17 92 64 58 52 18 80 72 76 56 19 84 84 60 60 20 80 68 56 60 21 84 64 60 56 22 88 72 68 56 23 92 80 72 60 24 88 72 60 52 25 80 56 56 60 26 76 68 68 52 27k 100 – – – 28 76 68 60 60 29 72 60 52 52 30 80 72 68 48 31 88 80 72 56 32 76 68 56 60 33 72 56 60 52 34 80 72 68 60 35 76 68 60 56

3 lentelės tęsinys Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 36 88 60 56 60 1 grupės statistiniai duomenys Imties dydis 36,00 34,00 34,00 34,00 Vidurkis 84,56 69,15* 62,06* 56,12* Vid. paklaida 1,35 1,30 1,05 0,80 Min. 68,00 48,00 52,00 48,00 Maks. 100,00 84,00 76,00 72,00 Moda 80,00 72,00 60,00 60,00 Mediana 84,00 69,00 60,00 56,00

Pastaba: k – krito; * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis 4 lentelė Antros grupės karvių širdies susitraukimai, x/min.

Grupė Karvės numeris

Prieš švirkščiant

preparatą

Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val.

2 37 92 64 56 60 38 76 60 56 64 39 72 72 60 52 40 80 68 64 60 41 88 72 68 52 42 96 68 64 48 43 80 64 60 56 44 88 60 64 60 45 72 64 72 52 46 86 72 68 60 47 88 64 60 56 48 84 60 56 56 2 grupės statistiniai duomenys Imties dydis 12,00 12,00 12,00 12,00 Vidurkis 83,50 65,67 62,33* 56,33* Vid. paklaida 0,84 0,57 0,66 0,62 Min. 72,00 60,00 56,00 48,00 Maks. 96,00 72,00 72,00 64,00 Moda 88,00 64,00 56,00 60,00 Mediana 36,45 38,10 38,35 38,60

Pastaba: * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

Linijinėje diagramoje matoma, kaip kinta karvių širdies susitraukimų skaičiaus x/min. vidurkis per minutę prieš vaisto injekciją ir praėjus 24 val. (žr. 3 pav.).

3 pav. Širdies susitraukimų per minutę vidurkių kitimas tyrimo metu

Iš diagramos matyti, kaip palaipsniui lėtėja ir normalizuojasi abiejų grupių karvių širdies darbas. Tachikardijai turi įtakos kalcio kiekio sumažėjimas kraujo plazmoje. Per 1 valandą, nuo vaisto aplikacijos, 1 grupės širdies susitraukimai per minutę sulėtėjo 22 proc., o 2 grupės – 27 proc. Abiejų grupių sirgusių karvių širdies susitraukimų skaičius praėjus parai po gydymo normalizavosi iki fiziologinės normos, o vidurkiai skyrėsi patikimai (p<0,05), lyginant su pradiniais duomenimis.

3.2.2. Kūno temperatūros kitimo stebėjimas. Tyrimo metu buvo stebimas kūno temperatūros kitimas, nes jis yra vienas iš klinikinių požymių, vertinant parezės gilumą. Duomenys fiksuoti naudojant skaitmeninį termometrą matuojant rektinę temperatūrą. Surinkti duomenys pateikti 5 ir 6 lentelėse. 84,56 69,15 62,06 56,12 83,50 65,67 _62,33 56,33 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Prieš vaisto leidimą

1 val. po Pulsas 2 val. po 24 val. po

Š irdie s susi tra ukim ai per mnm utę

Širdies susitraukimų per minutę kitimas tyrimo metu

5 lentelė. Pirmos grupės karvių kūno temperatūros (°C) kitimas tyrimo metu Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 Grupė 1k _36,5 – – – 2 36,7 37,8 38 38,8 3 37,5 37,9 38,2 38,6 4 37 37,8 38,4 38,5 5 36,8 37,9 38,1 37,8 6 37,8 38,2 38 38,5 7 38 38,6 38,5 38,5 8 36,4 37,4 38 38 9 36,7 37,4 37,9 38,6 10 36,5 37,2 37,6 37,9 11 36,2 37,6 38,1 38,8 12 36,3 37 38,2 39 13 37,5 37,7 38,1 38,6 14 37,4 38 38,1 38,7 15 36,3 37,2 37,5 37,9 16 36,4 37,6 37,6 38,8 17 36,5 37,9 37,7 38,9 18 36,9 37,8 37,4 37,8 19 36,8 38 37,6 37,9 20 37,8 38,4 38 38,2 21 37,2 37,8 37,1 37,1 22 36,4 36,4 37,4 37,9 23 37 38,1 38 38,1 24 36,4 37,4 37,5 37,9 25 37,5 37,9 38 38,2 26 37,4 38,1 38,6 38,6 27k _36,2 – – – 28 36,4 37,4 37,9 38,2 29 36,1 37,3 37,9 38,9 30 37,1 38,1 38,4 38,7 31 37 38,3 38,1 38,6 32 38 38,9 39 38,8 33 36,4 37,3 37,5 37,9 34 36,3 36,7 37,9 38 35 36,9 37,4 37,9 37,9 36 36,4 37,2 37,8 38,2

5 lentelės tęsinys 1 grupės statistiniai duomenys Imties dydis 36,00 34,00 34,00 34,00 Vidurkis 36,85 37,70 37,94* 38,32* Vid. paklaida 0,09 0,09 0,07 0,08 Min. 36,10 36,40 37,10 37,10 Maks. 38,00 38,90 39,00 39,00 Moda 36,40 37,40 38,00 37,90 Mediana 36,75 37,80 38,00 38,35 Pastaba: k – krito; * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

6 lentelė. Antrosios grupės karvių kūno temperatūros (°C) kitimas tyrimo metu

Grupė _numeris Karvės

Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 2 Grupė 37 36,5 38 37,9 38,6 38 36,7 38,2 37,8 38,4 39 36,7 37,4 37,9 38,3 40 36,3 37,2 38,1 38,6 41 36,2 37,8 37,9 38,6 42 37,2 38,4 38,4 38,5 43 36,9 38 38,5 38,4 44 37,2 38,4 38,4 38,8 45 36,2 38,5 38,9 38,9 46 36,4 38,2 38,4 39 47 36,4 38,7 38,9 38,6 48 36,2 38 38,3 38,8 2 grupės statistiniai duomenys Imties dydis 12,00 12,00 12,00 12,00 Vidurkis 36,58 38,07* 38,28* 38,63* Vid. paklaida 0,06 0,07 0,06 0,03 Min. 36,20 37,20 37,80 38,30 Maks. 37,20 38,70 38,90 39,00 Moda 36,20 38,00 37,90 38,60 Mediana 36,45 38,10 38,35 38,60

Pastaba: * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

1 grupės karvių temperatūros vidurkis buvo 36,85 °C prieš leidžiant vaistą, o 2 grupės 36,58 °C. Temperatūra nustatyta apie 2 °C žemesnė, nei natūrali fiziologinė norma.

Linijinėje diagramoje pavaizduota, kaip kito karvių kūno temperatūros vidurkiai prieš vaistų švirkštimą ir 24 val. po vaisto švirkštimo (4 pav.).

4 pav. Abiejų grupių temperatūrų kitimas visos stebėsenos metu

Abejose grupėse matomas tolygus bendros kūno temperatūros kilimas – normalizavimasis. Tai galima paaiškinti kalcio poveikiu širdžiai ir prieskydinei liaukai. Stipriausias temperatūros padidėjimas matomas tarp temperatūros prieš vaisto švirkštimą ir 1 val. po preparato švirkštimo. Pirmos grupės temperatūros vidurkis pakilo 0,84 °C, o 2 antros grupės 1,49 °C. Vidurkių reikšmės skyrėsi patikimai (p<0,05), lyginant su pradiniais duomenimis.

3.2.3. Sirgusių karvių parezės gilumo vertinimas. Rodiklis vertintas iš dalies subjektyviai, kreipiant dėmesį ar karvė bando stotis, ar guli padėjusi galvą ant grindų, ar guli prilenkusi galvą, ar „šalti ragai“. Sunkumo laipsnį vertinome 0 balų – negili parezė, 1 – vidutinio sunkumo ir 2 balai – sunki parezė. Surinkti duomenys pateikiami 7 ir 8 lentelėse.

36,85 37,70 37,94 38,32 36,58 38,07 38,28 38,63 35,50 36,00 36,50 37,00 37,50 38,00 38,50 39,00 prieš preparato švirkštimą

1 val. po 2 val. po 24 val. po

T em p er atūra ( ◦C) Laikas po švirkštimo

Kūno temperatūros kitimas

7 lentelė. Pirmos grupės parezės sunkumo laipsniai tyrimo metu Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 1k 2 – – – 2 1 1 1 0 3 1 0 1 0 4 1 1 1 1 5 0 1 1 0 6 1 1 1 0 7 1 1 1 0 8 2 1 1 0 9 1 1 1 1 10 1 0 1 0 11 2 1 1 1 12 1 1 1 1 13 0 0 1 0 14 1 1 1 0 15 1 1 1 0 16 1 1 1 0 17 1 1 1 1 18 1 1 1 0 19 0 1 1 0 20 2 1 1 1 21 1 1 1 0 22 1 1 1 1 23 0 1 1 0 24 1 0 1 0 25 1 1 1 0 26 0 1 1 1 27k 2 – – – 28 2 1 1 0 29 1 1 1 0 30 1 0 1 1 31 1 1 1 0 32 1 1 1 0 33 1 1 1 0 34 2 1 1 1 35 1 1 1 0 36 2 1 1 0 Statistiniai duomenys 1 laipsnio 5 5 0 *24 2 laipsnio 23 29 34 *10 3 laipsnio 8 *0 *0 *0

8 lentelė. Antros grupės parezės sunkumo laipsniai tyrimo metu Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 2 37 2 1 1 0 38 1 1 0 0 39 1 1 1 0 40 1 1 1 0 41 2 1 0 0 42 1 1 1 0 43 1 1 0 0 44 1 1 1 0 45 2 1 1 0 46 1 1 0 0 47 1 1 1 0 48 2 1 1 0 Statistiniai duomenys 1 laipsnio 0 0 4 12* 2 laipsnio 8 12 8 0 3 laipsnio 4 0 0 0

Pastaba: * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

Tyrimo metu stebint parezės sunkumo laipsnį, abu vaistai buvo efektyvūs, nes abiejų grupių neparametrinių duomenų X2 _{palyginimas buvo patikimas (p<0,05). Parezės sunkumo laipsnio kitimas} nuo skirtingo parinkto vaisto buvo statistiškai nepatikimas 1, 2 ir 24 val. po vaisto švirkštimo. Todėl negalima teigti, kad vienas iš preparatų parezės sunkumo laipsnį veikia geriau, nei kitas, tačiau antros grupės karvėms nebuvo parezės sunkumo stiprėjimo.

3.2.4. Jautrumas į skausminį dirgiklį. Stebint vaistų efektyvumą į jautrumą skausminiam dirgikliui, buvo vertinama, ar gyvuliai jaučia į skausmą, nestipriai bedant adatą į galinės kojos keturgalvio raumens sritį. Skausminis dirgiklis vertintas balų sistema: 0 – nebuvo atsako į skausminį dirgiklį, 1 – atsakas į skausminį dirgiklį buvo. Surinkti grupių duomenys pateikiami 9 ir 10 lentelėse.

9 lentelė. Pirmos grupės jautrumo į skausminį dirgiklį duomenys. Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 1k 0 – – – 2 0 0 1 1 3 0 1 1 1 4 0 1 1 1 5 0 1 1 0 6 1 1 1 1 7 0 1 1 1 8 1 1 1 0 9 0 1 1 1 10 0 1 1 0 11 0 1 1 1 12 1 1 1 1 13 0 1 1 1 14 0 1 1 1 15 1 1 1 0 16 0 1 1 1 17 0 1 1 1 18 0 1 1 0 19 0 1 1 0 20 1 1 1 1 21 0 1 1 0 22 1 1 1 1 23 0 1 1 1 24 0 0 1 1 25 1 1 1 1 26 0 1 1 1 27k 1 – – – 28 0 1 1 0 29 0 1 1 1 30 0 1 1 1 31 0 1 1 1 32 1 0 1 1 33 0 1 1 0 34 1 1 1 1 35 0 1 1 1 36 0 0 1 1 Statistiniai duomenys Nejautru 26 4* 0* 9* Jautru 10 30* 34* 25*

Iš lentelės matyti, kad jautrumas į skausminį dirgiklį smarkiai padidėjo 1 grupėje 1 valanda po vaisto sušvirkštimo, o po 2 val. jautrios buvo visos pirmos grupės karvės. Tikrinant jautrumą į skausminį dirgiklį 24 val. po vaisto švirkštimo, pastebėtas nejautrumas karvėms, kurioms pasikartojo parezės klinikiniai požymiai.

10 lentelė. Antros grupės jautrumo į skausminį dirgiklį duomenys

Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 2 37 0 1 1 1 38 1 1 1 1 39 0 1 1 1 40 0 1 1 1 41 0 0 1 1 42 0 1 1 1 43 0 1 1 1 44 1 1 1 1 45 0 0 1 1 46 0 1 1 1 47 0 1 1 1 48 0 1 1 1 Statistiniai duomenys Nejautru 10 2* 0* 0* Jautru 2 10* 12* 12*

Pastaba: * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

Nustatytas statistinis patikimumas 2 val. po vaistų švirkštimo, kalcio chloridas antroje grupėje buvo 32,8 proc. veiksmingesnis (p<0,05). Karvių jautrumo į skausminį dirgiklį 2 val. po vaisto švirkštimo pasiskirstymas grupėse pateikiamas žemiau (žr. 5 pav.).

5 pav. Jautrumas į skausminį dirgiklį praėjus 2 val. po vaisto švirkštimo

Taip pat pastebėtas statistinis patikimumas, tarp grupių 24 val. po vaisto švirkštimo. Antroje grupėje naudotas kalcio chloridas buvo 26,4 proc. efektyvesnis (p<0,05) (6 pav.). Statistinio patikimumo, tarp grupių 1 val. po vaisto švirkštimo neaptikta.

2.2.5. Galvijų didžiojo prieskrandžio veiklos vertinimas. Stebint galvijų didžiojo prieskrandžio susitraukimus, vertinta pagal tai, ar jaučiami didžiojo prieskrandžio susitraukimai. Duomenys fiksuoti balų sistema: 0 – susitraukimų nėra, 1 – susitraukimai yra. karvių grupių duomenys pateikti 11 ir 12 lentelėse.

Stebint pirmos grupės duomenis 11 lentelėje, galima matyti, kad skrandžio susitraukimų nebuvo 26 iš 36 karvių prieš vaisto švirkštimą, o 1 val. po vaisto švirkštimo tik 4 karvėms nebuvo didžiojo prieskrandžio susitraukimų. Po 2 valandų visoms karvėms buvo didžiojo prieskrandžio susitraukimai. Praėjus 24 valandoms po vaisto švirkštimo, 9 iš 34 karvių buvo pastebėta didžiojo prieskrandžio atonija, manoma dėl švirkštimo metu suteikto nepakankamo kalcio kiekio.

Stebint antros grupės duomenis 12 lentelėje, matoma, kad prieš vaisto švirkštimą, 10 karvių iš 12 neturėjo didžiojo prieskrandžio susitraukimų, o 1 val. po vaisto švirkštimo buvo jaučiami didžiojo prieskrandžio susitraukimai 10 iš 12 karvių. Po 2 val. visoms karvėms buvo jaučiami didžiojo prieskrandžio susitraukimai.

25 12 9 0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 grupė 2 grupė Ka rvių ska ičius, vnt .

Jautrumas į skausminį dirgiklį

11 lentelė. Pirmos grupės didžiojo prieskrandžio susitraukimų duomenys Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 1k 0 – – – 2 0 0 1 1 3 0 1 1 1 4 0 1 1 1 5 0 1 1 0 6 1 1 1 1 7 0 1 1 1 8 1 1 1 0 9 0 1 1 1 10 0 1 1 0 11 0 1 1 1 12 1 1 1 1 13 0 1 1 1 14 0 1 1 1 15 1 1 1 0 16 0 1 1 1 17 0 1 1 1 18 0 1 1 0 19 0 1 1 0 20 1 1 1 1 21 0 1 1 0 22 1 1 1 1 23 0 1 1 1 24 0 0 1 1 25 1 1 1 1 26 0 1 1 1 27k 1 – – – 28 0 1 1 0 29 0 1 1 1 30 0 1 1 1 31 0 1 1 1 32 1 0 1 1 33 0 1 1 0 34 1 1 1 1 35 0 1 1 1 36 0 0 1 1 Statistiniai duomenys Nėra 26 4* 0* 9* Yra 10 30* 34* 25*

12 lentelė. Antros grupės didžiojo prieskrandžio susitraukimų duomenys Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 2 37 0 1 1 1 38 1 1 1 1 39 0 1 1 1 40 0 1 1 1 41 0 0 1 1 42 0 1 1 1 43 0 1 1 1 44 1 1 1 1 45 0 0 1 1 46 0 1 1 1 47 0 1 1 1 48 0 1 1 1 Statistiniai duomenys Nėra 10 *2 *0 *0 Yra 2 10* 12* 12*

Pastaba: * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

Lyginant duomenis pastebėta, kad visos 2 grupės karvės po 24 val. didžiojo prieskrandžio peristaltika buvo normos ribose, o pirmoje 26 proc. karvių peristaltika buvo nejaučiama (žr. 6 pav.).

6 pav. Didžiojo prieskrandžio susitraukimų po 24 valandų palyginimas

25 12 9 0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 grupė 2 grupė ka rvių ska ičius, vnt.

Didžiojo prieskrandžio susitraukimai

2.2.6. Galvijų noro ėsti ir gerti stebėjimas. Tyrimo metu buvo vertinamas karvių noras ėsti arba gerti. Vertinta 0 balų, jei karvė neėdė ir negėrė, 1 balu – jei geria ir/arba ėda arba gromuliuoja. Žemiau 13 ir 14 lentelėse pateikti apetito duomenys, surinkti tyrimo metu.

13 lentelė. Pirmos grupės karvių ėdimo ir gėrimo duomenys

Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 1k 0 – – – 2 0 0 1 1 3 0 1 1 1 4 0 1 1 1 5 0 1 1 0 6 0 1 1 1 7 0 1 1 1 8 0 1 1 0 9 1 1 1 1 10 0 1 1 0 11 0 1 1 1 12 0 1 1 1 13 0 1 1 1 14 0 0 1 1 15 0 1 1 0 16 1 1 1 1 17 0 0 1 1 18 0 1 1 0 19 0 1 1 0 20 0 1 1 1 21 0 1 1 0 22 0 1 1 1 23 0 1 1 1 24 0 0 1 1 25 0 1 1 1 26 0 1 1 1 27k 0 – – – 28 0 1 1 0 29 0 1 1 1 30 1 1 1 1 31 0 1 1 1 32 0 0 1 1 33 0 1 1 0 34 0 1 1 1 35 0 0 1 1 36 0 1 1 1 Statistiniai duomenys Neėda/negeria 33 6* 0 9* Ėda/geria 3 28* 34* 25*

14 lentelė. Antros grupės karvių ėdimo ir gėrimo duomenys Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 2 37 0 1 1 1 38 0 1 1 1 39 0 0 1 1 40 1 0 1 1 41 0 1 1 1 42 0 1 1 1 43 0 1 1 1 44 0 0 1 1 45 0 1 1 1 46 1 1 1 1 47 0 1 1 1 48 0 1 1 1 Statistiniai duomenys Neėda/negeria 10 3* 0* 0* Ėda/geria 2 9* 12* 12*

Pastaba: * – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

Statistinis duomenų patikimumas nenustatytas tarp vaistų efektyvumo praėjus 1, 2 valandoms po vaisto švirkštimo, todėl galime teikti, kad skirtingi vaistai neturėjo įtakos šiam požymiui, tačiau po 24 val. ėdė visos 2 gr. karvės, kas buvo 26 proc. efektyviau nei pirmoje grupėje (žr. 7 pav.).

7 pav. Karvių ėdimo ir gėrimo pasiskirstymas grupėse 24 val. po vaistų švirkštimo

2.2.7. Nosies veidrodėlio būklės vertinimas. Tyrimo metu buvo vertinamas galvijų nosies veidrodėlio drėgnumas, nes sergančio su temperatūros pokyčiais galvijo vienas iš klinikinių požymių

25 12 9 0 0 10 20 30 40 1 grupė 2 grupė Ka rvių ska ičius, vnt .

Karvių ėdimo ir gėrimo pasiskirstymas

yra nosies veidrodėlio išsausėjimas. Vertinama 0 balų – sausas nosies veidrodėlis ir 1 balu, drėgnas nosies veidrodėlis. Tyrimo metu surinkti duomenys pateikiami 15 ir 16 lentelėse.

15 lentelė. Pirmos grupės nosies veidrodėlio būklė

Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 1 1k 0 – – – 2 0 0 1 1 3 0 0 1 1 4 0 1 1 1 5 1 1 1 0 6 1 1 1 1 7 0 1 1 1 8 1 1 1 0 9 0 0 1 1 10 1 1 1 0 11 0 1 1 1 12 0 0 1 1 13 0 0 1 1 14 0 1 1 1 15 1 1 1 0 16 0 0 1 1 17 0 0 1 1 18 1 1 1 0 19 1 1 1 0 20 0 1 1 1 21 1 1 1 1 22 0 0 1 1 23 0 1 1 1 24 0 1 1 1 25 0 0 1 1 26 0 1 1 1 27k 0 – – – 28 1 1 1 0 29 0 0 1 1 30 0 0 1 1 31 1 1 1 1 32 0 1 1 1 33 1 1 1 0 34 0 1 1 1 35 0 1 1 1 36 0 0 1 1 Statistiniai duomenys Sausas 25 12* 0* 8* Drėgnas 11 22* 34* 26*

16 lentelė. Antros grupės nosies veidrodėlio būklė Grupė Karvės numeris Prieš švirkščiant preparatą Praėjus 1 val. Praėjus 2 val. Praėjus 24 val. 2 37 0 1 1 1 38 0 1 1 1 39 0 1 1 1 40 0 1 1 1 41 0 1 1 1 42 0 1 1 1 43 1 1 1 1 44 0 1 1 1 45 0 0 1 1 46 1 1 1 1 47 0 1 1 1 48 0 1 1 1 Statistiniai duomenys Sausas 10 1* 0* 0* Drėgnas 2 11* 12* 12*

* – p<0,05, lyginant su pradiniais duomenimis

Susisteminus duomenis ir įvertinus statistiką buvo aptiktas dažnesnis nosies veidrodėlio drėgnumas 1 val. po vaisto švirkštimo 2-oje karvių grupėje (p<0,05) (žr. 8 pav.). 1 grupėje nosies veidrodėlio sausumas sumažėjo 18 proc., o antroje grupėje 64 proc. Nosies veidrodėlio drėgnumas po 2 ir 24 val. nepriklausė nuo skirtingo vaisto švirkštimo (p>0,05) tarp grupių.

8 pav. Nosies veidrodėlio drėgnumo palyginimas 1 val. po vaisto švirkštimo

14 1 20 11 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 grupė 2 grupė Ka rvių sk aičius , vn t.

Nosies veidrodėlio drėgnumas

3.3. Ligos baigtis arba atkrytis po pirmosios kalcio preparatų injekcijos

Žemiau pateiktoje diagramoje yra parezės po apsiveršiavimo baigtys procentais (10 ir 11 pav.). Pateikiami procentais apskaičiuoti pasveikimo, pasikartojimo bei kritimo atvejai. Iš 1 grupės karvių sirgusių pareze po pirmosios intraveninės kalcio preparato injekcijos pasveiko 69,4 proc., parezės simptomai pasikartojo 25 proc. ir gaišo 5,6 proc. stebėtų galvijų (žr. 9 pav.). 2 grupės 100 % galvijų pasveiko ir ligos pasikartojimų ar kritimų nebuvo (žr. 10 pav.). Nepastebėta jokio vaistų neigiamo šalutinio poveikio.

9 pav. Ligos baigties pasiskirstymas pirmoje grupėje

10 pav. Ligos baigties pasiskirstymas antroje grupėje

69,44 25,00 5,56 30,56 75 94,44 0 20 40 60 80 100

1 gr. pasveiko 1 gr. pasikartojo 1 gr. krito

Ka rvių ska ičius, proc .

Baigties rezultatai

Teigiama reikšmė Neigiama reikšmė

100 0 0 0 100 100 0 20 40 60 80 100 120

2 gr. pasveiko 2 gr. pasikartojo 2 gr. krito

Ka rvių ska ičius, proc .

Baigties rezultatai