LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Šarūnas Martinkus
Biožymenų identifikavimas ligoms po apsiveršiavimo
Identification of biomarkers for diseases after calving
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Ramūnas Antanaitis
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Biožymenų identifikavimas ligoms po apsiveršiavimo“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiau visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1 Ligos po apsiveršiavimo ... 11 1.1.1. Hipokalcemija ir parezė ... 11 1.1.2. Ketozė... 13 1.1.3. Acidozė... 14 1.1.4. Šliužo dislokacija ... 14 1.1.5. Mastitas ... 14 1.1.6. Nuovalų susilaikymas ... 15 1.1.7. Metritas... 161.2. Biocheminiai kraujo rodikliai ... 16
1.2.1. Kalcis(Ca)... 16 1.2.2. Magnis (Mg) ... 17 1.2.3. Fosforas (P) ... 18 1.2.4. Geležis (Fe) ... 18 1.2.5. Kreatinas (Crea) ... 18 1.2.6. Urėja ... 19 1.2.7. Albuminas (Alb) ... 19 1.2.8. Gliukozė (Glu)... 19
1.2.9. Aspartato aminotransferazė (AST), alanino aminotransferazė ( ALT) ir gamo-glutamiltransferazė (GGT) ... 20
1.2.10. Beta-hidroksibutivatai (BHB) ... 20
4
2. TYRIMO METODAI ... 22
2.1. Tyrimo vieta ir laikas ... 22
2.2. Tyrimo metodai ir eiga... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 39
REKOMENDACIJA ... 40
5
BIOŽYMENŲ IDENTIFIKAVIMAS LIGOMS PO APSIVERŠIAVIMO
Šarūnas Martinkus
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbo tikslas: nustatyti ligų po apsiveršiavimo įtaką biožymenų kaitai.
Tikslui įgyvendinti buvo iškelti trys uždaviniai: nustatyti, kaip kinta biožymenys sergant ligomis po
apsiveršiavimo; įvertinti ligų po apsiveršiavimo pasireiškimo dažnumą; nustatyti ir įvertinti užtrūkusių karvių biožymenų klinikinę reikšmę, ligų po apsiveršiavimo ankstyvajai diagnostikai.
Tyrimas buvo atliekamas 2020 metais nuo rugsėjo 7 dienos iki spalio 31 dienos, Pakruojo rajone, esančiame X ŽŪB pieninių galvijų ūkyje. Tyrimo laikotarpiu ūkyje buvo laikoma 1600 galvijų, iš jų 900 melžiamų Lietuvos žalmargių karvių. Vasaros laikotarpiu galvijai ganosi ganykloje, žiemos laikotarpiu laikomi tvartuose, saitiniu laikymo būdu. Ganymo metu galvijai buvo papildomai, du kartus dienoje, šeriami kukurūzų ir žolės mišiniu. Vanduo atvirose girdyklose ir laižalai galvijams prieinami visą parą. Per mėnesį šiame ūkyje vidutiniškai apsiveršiuoja apie 70-80 karvių. Biocheminiams kraujo rodikliams (kalcio(Ca), magnio (Mg), fosforo (P), geležies (Fe), kreatino (Crea), šlapalo(UREA), albumino (Alb), gliukozės (Glu), aspartato aminotransferazės (AST), alanino aminotransferazės ( ALT) ir gamo-glutamiltransferazės (GGT)) tirti buvo pasirinkta 18 trečios laktacijos, užtrūkusių, kliniškai sveikų karvių. Paimti kraujo mėginiai buvo tiriami du kartus LSU VA stambiųjų gyvūnų klinikoje. Pirmą kartą kraujo mėginiai buvo tiriami iki numatomo veršiavimosi likus apie 14 dienų ir antrą kartą 6-ą dieną po apsiveršiavimo arba pasireiškus ligai. Beta-hidroksibutiratas(BHB) buvo tiriamas likus 14 diesnų iki numatomo apsiveršiavimo ir 6-ą dieną po apsiveršiavimo.
Nustatyta, kad dažniausiai X pieno ūkyje diagnozuotos ligos po apsiveršiavimo yra:
hipokalcemija –100 proc., parezė –33 proc., mastitas –17 proc., nuovalų susilaikymas –6 proc.,
ketozė –11 proc.
Tikimybei susirgti pareze (pagal darytus biocheminius kraujo tyrimus prieš apsiveršiavimą) turėjo įtakos šie kraujo rodikliai: geležis Fe ( p<0,039) ir UREA (p<0,042), bei kalcio Ca (p<0,095) ir rodiklio sumažėjimas iki žemutinės normos ribos 2,2 mmol/l.
6
Karvių susirgimui pareze (biocheminiai kraujo tyrimai daryti periode po apsiveršiavimo) didelę įtaką turėjo Ca 20 proc. sumažėjimas ( p<0,005), albuminų 16 proc. sumažėjimas (p<0,014). Ketozės susirgimams atsirasti įtakos turėjo BHB padidėjimas 1,35 karto , kurio patikimumas buvo
(p<0,0001). Mastito susirgimui atsirasti įtakos turėjo UREA 28 proc. (p<0.028) padidėjimas.
Viena iš profilaktikos priemonių prieš ligas po apsiveršiavimo gali būti kraujo biocheminių rodiklių vertinimas ir analizė.
7
IDENTIFICATION OF BIOMARKERS FOR DISEASES AFTER CALVING
Šarūnas Martinkus
Master‘s Thesis
SUMMARY
The aim of the study: to determine the influence of post - calving diseases on biomarker change.
To achieve this goal, three objectives were set: to determine how biomarkers change in diseases after calving; to assess the incidence of post-calving diseases; to determine and evaluate the clinical significance of biomarkers of pregnant cows for the early diagnosis of diseases after calving.
The study was conducted from September 7 to October 31, 2020 in the dairy cattle farm of X ŽŪB in Pakruojis district. During the study period, 1600 cattle were kept on the farm, including 900 dairy Lithuanian red and white cows. In the summer, cattle graze in the pasture, in the winter they are kept in barns, in a tethered way. During grazing, cattle were fed an additional twice daily mixture of corn and grass. Licking supplements and water in open drinking troughs are available to cattle around the clock. On average, about 70-80 cows calve on this farm per month.Eighteen clinically healthy cows of third lactating, were selected for biochemical blood: Calcium (Ca), Magnesium (Mg), Phosphorus (P), Iron (Fe), Creatine (Crea), Urea (UREA), Albumin (Alb), Glucose (Glu), Aspartate Aminotransferase (AST), Alanine 18 third lactation, lactating, clinically healthy cows were selected for aminotransferase (ALT) and gamo-glutamyltransferase (GGT) indicators. Blood samples were examined at the LSU VA Large Animal Clinic twice. The first time, about 14 days before the expected calving and the second time on the 6th day after calving or when disease occured. Beta-hydroxybutyrate BHB was examined 14 days before the expected calving and on the 6th day after calving.
According to them, it can be concluded that the most common diseases diagnosed in dairy farm X after calving are: hypocalcemia –100%, paresis –33%, mastitis –17%, abdominal retention – 6%, ketosis –11%.
The probability of developing paresis, according to the performed biochemical blood tests before calving, was influenced by the following blood indicators: iron Fe (p <0.039) and UREA (p
8
<0.042), and decrease of calcium Ca (p <0.095) to the lower limit of normal 2,2 mmol/l.
Ca 20% of cows developed paresis (biochemical blood tests performed in the period after calving) had a significant effect. decrease (p <0.005), albumin 16%. decrease (p <0.014). The onset of ketosis was influenced by a 1.35-fold increase in BHB, which was (p <0.0001) reliable. UREA had a 28% effect on mastitis. (p <0.028) increase.
Ca (p <0.005) and albumin (p <0.014) deficiency had a significant effect on paresis in cows according to biochemical blood tests performed during the postpartum period. The onset of ketosis was influenced by an increase in BHB, the reliability of which was (p <0.0001). The onset of mastitis was influenced by UREA (p <0.028) increase.
One of the preventive measures against diseases after calving may be the evaluation and analysis of blood biochemical parameters.
9
SANTRUMPOS
Proc – procentai; Pav. – paveikslas; Lent. – lentelė; GLU – gliukozė; Alb – albuminai; P – fosforas; Ca – kalcis; BHB – β hidroksibutirataiAST – aspartato aminotransferazė; ALT – alanino aminotransferazė; GGT – gama-glutamiltransferazė; Crea – kreatinas;
Pvz. – pavyzdys;
M mol/l – milimoliai litre; Mg – magnis;
Fe – geležis; Urea – šlapalas; Val. – valanda;
10
ĮVADAS
Pieno ūkiai ieško būdų, kaip būtų galima investuoti į ūkį, kad jie neštų didesnį pelną. Ekonominiu požiūriu - karvių gydymas yra nuostolingas. Šių nuostolių galima išvengti taikant profilaktines priemones. Ligų gydymas, kurios yra pastebimos ir gydomos nesulaukus klinikinių požymių, atsieina daug pigiau, nes sutrumpėja gydymo laikas, o tuo periodu dažniausiai karvių produkcija nėra tinkama pardavimui (7).
„R. Antanaitis (16) teigia, jog pieno ūkiuose labai paplitusios medžiagų apykaitos ligos. Šios įtakoje daugeli kitų karvių ligų atsiradimą. Todėl pieno ūkiuose pagrindinis ir svarbiausias darbas yra ligų prevencija ir profilaktika“. Pieno ūkiuose vis daugiau yra skiriama laiko ir pastangų gyvūnų sveikatingumui palaikyti (16). Daug pasiekta galvijų medžiagų apykaitos ligų prevencijos srityje, nes laiku pastebėtos tik prasidedančios galvijų sveikatos problemos, bei savalaikis jų pašalinimas, turi didesnės naudos, nei pavėluoti galvijų ligų gydymo kaštai. Vis daugiau ūkių atkreipia dėmesį į periodiškus biocheminius kraujo tyrimus, iš kurių galima sužinoti ne tik apie galvijų sveikatą, bet ir iš gautų biocheminių kraujo tyrimų rezultatų, nustatyti vieno ar kito kraujo rodiklio koncentracijos atitikimą fiziologinei normai, bei rodiklių tarpusavio santykį. (36) Tokių ūkių karvės rečiau serga ir jų išlaikymo kaštai mažesni nei sergančių karvių, kurių pienas yra netinkamas pardavimui ir veršelių girdymui.
Atliekant biocheminius kraujo tyrimus greičiau gaunama informacija apie mineralų, cheminių elementų ir kitų rodiklių stygių arba perteklių. Todėl surinkus atitinkamus duomenis ir juos išanalizavus, galima užkirsti kelią ligų pasireiškimui.
Darbo tikslas: Nustatyti ligų po apsiveršiavimo įtaką biožymenų kaitai.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti, kaip kinta biožymenys sergant ligomis po apsiveršiavimo. 2. Įvertinti ligų po apsiveršiavimo pasireiškimo dažnumą.
3. Nustatyti ir įvertinti užtrūkusių karvių biožymenų klinikinę reikšmę, ligų po apsiveršiavimo ankstyvąja diagnostika.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Ligos po apsiveršiavimo
Pats sudėtingiausias gyvulio gyvenimo etapas yra naujos gyvybės atsivedimas. Jis pareikalauja iš karvės daug jėgų, kurios per trumpą laiką vėl iš naujo turi atsistatyti ir „įjungti“ reprodukcinę sistemą. Tas trumpas laikotarpis yra vadinamas pogimdyviniu (15).
Užtrūkusios karvės 1-2 savaites iki veršiavimosi ir po jos 3-4 savaites imlesnės ligoms dėl imuninės sistemos nusilpimo (1). Silpniausia ir greičiausiai suardoma grandis karvės organizme yra medžiagų apykaita (15).
Karvės po apsiveršiavimo, kurių kūno masės indeksas prieš apsiveršiavimą buvo didesnis negu 3,5balo, penkiabalėje vertinimo sistemoje, po apsiveršiavimo mažiau ėda ir praranda nuo 0 iki 0,75 kūno masės indekso (4). Tokios karvės suserga hipokalcemija (parezė), ketoze, mastitu, placentos užsilaikymu, šliužo dislokacija (3). Karvės, kurios turi didelį kūno masė indeksą, dažnai serga ketoze, šliužo dislokacija. Po apsiveršiavimo karvės gimda 2-3 savaites būna užteršta bakterijomis (1). Karvės, kurių buvo komplikuotas veršiavimasis (distokija, siauri lytiniai takai, lytinių takų plyšimai) arba neigiamas energijos balansas, dažniausiai suserga metritu (5).
Literatūroje yra išskiriamos atskiros ligų grupės, kurios atsiranda po veršiavimosi. Jų svarbiausias etiologinis veiksnys - medžiagų apykaitos sutrikimai. Tai metritas, hipohalcemija ir pogimdyvinė parezė, nuovalų susilaikymas, šliužo dislokacija, acidozė, mastitas, funkciniai lytinės fiziologijos sutrikimai. Visos šios ligos neigiamai atsiliepia reprodukcijai. Dar viena šių minėtų ligų svarbia atsiradimo priežastimi gali būti ketozė. Apie 80 procentų visų karvių serga įvairiomis jos formomis (29, 15).
1.1.1. Hipokalcemija ir parezė
Užsienio literatūroje hipokalcemija yra vadinama pieno karštine. Jai priskiriama pogimdyvinė parezė ir hipokalcemija. Pieno karštinė - tai liga, susijusi su komplikacijomis po apsiveršiavimo (24).
Normali suaugusių karvių kalcio koncentracija kraujyje yra nuo 8,5 iki 10 mg/dl, bet daugumos karvių kalcio kiekis yra mažesnis, t.y. jo reikia daugiau nei gauna su pašarais (24). Pereinamuoju laikotarpiu aktyvus kalcio homeostazės mechanizmas iš dalies būna neaktyvus. Tuo momentu organizmas negali pilnai aprūpinti padidėjusio kalcio poreikio (8, 10). Darosi akivaizdu,
12
kad norint patenkinti kalcio poreikį priešpienio gamybai, vaisiaus brendimui ir dėl prasidedančios laktacijos nėštumo pabaigoje, karvė turės padidinti kalcio kiekio gavimą iš žarnyno ir kaulų. Tuomet karvės suserga hipokalcemija. Tai gali atsitikti didelės laktacijos karvėms dėl netinkamos mitybos bei menko kalcio įsisavinimo pereinamojo laikotarpio pabaigoje (15).
Sumažėjus kalcio koncentracijai kraujyje, karvės suserga hipokalcemija. Ligos eigoje galima išskirti tris stadijas (23). Pirmajai stadijai būdingas padidėjęs karvių jautrumas ir jaudrumas bei ataksijos požymiai (23). Karvė nerimauja, mojuoja galva, karpo ausimis, nenustygsta vietoje, trūkčioja raumenys. Ši stadija gali praeiti ir nepastebėta, nes trunka apie valandą. Negydant, liga pereina į antrą stadiją, kuri trunka iki dvylikos valandų. Karvė guli ant krūtinkaulio, galva padėta ant šono, sausas nosies veidrodėlis, šaltos galūnės, sumažėja temperatūra (23). Trečioje stadijoje, karvė nebegali gulėti ant krūtinkaulio, nereaguoja į dirgiklius, išpunta, atsiranda kiti komos požymiai (23). Tai ūmi hipokalcemijos forma – ūmi pogimdyvinė parezė (15).
Klinikine pareze dažniausiai serga didelio produktyvumo, trečios laktacijos ir vyresnės karvės. Parezę po apsiveršiavimo sąlyginai galima suskirstyti į tris formas: ūmitipinė, atitipinė poūminė. Tipine pareze karvės suserga praėjus kelioms dienoms po apsiveršiavimo. Kartais gali ši liga išsivystyti ir vėlyvuoju laktacijos laikotarpiu arba užtrūkimo periodais. Ji lengvai pagydoma.
Atitipinė parezės forma - tai ūmi ir sunkiai išgydoma liga. Karvė ėda, išlieka budri, gamina pieną, bet negali atsistoti. Ją ištinka užpakalinių galūnių paralyžius. Tokia ligos forma išgydoma labai sunkiai.
Dar viena forma – poūmė. Dažniausiai karvės suserga pereinamuoju laikotarpiu. Kraujo serume matomas kalcio ir magnio sumažėjimas. Šios ligos forma kelis kartus padidina galimybe susirgti nuovų susilaikymu, šliužo dislokacija, mastitu (43).
Hipokalcemija laikoma „vartais“ į ligas (1 pav.), kurie pradžioje lemia medžiagų apykaitos ir infekcinius laktacijos sutrikimus, pvz., meritus, mastitus, abomasalio poslinkį, reprodukcinius sutrikimus (11).
13
1 pav. Pieninių karvių hipokalcemijos pasekmių schema (11)
ŠD- šlužo dislokacija, PU- placentos užsilaikymas, EB- Energijos balansas.
1.1.2. Ketozė
Ketozė - tai liga, kurios metu gyvulio organizme kaupiasi ketoniniai kūnai. Ji dažniausiai pasireiškia didelio produktyvumo karvėms. Ši liga atsiranda, kai karvės energinis balansas yra neigiamas. Dažniausiai tai įvyksta per paskutines dvi savaites, prieš veršiavimąsi ir ankstyvos laktacijos metu. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis dėl hormonų veiklos sumažėja prieskrandžio pajėgumas, dėl to sumažėja ir suvartojamas pašarų kiekis. Ankstyvoji laktacija prisideda prie neigiamo energinio balanso (8). Taigi šiuo laikotarpiu visos karvės gali susirgti ketoze, bet ne visoms išsivysto klinikiniai požymiai (32). Dažniausi ketozės požymiai yra: sumažėjęs apetitas, sumažėjęs pieno kiekis, mažėja svoris, apatija, vidurių užkietėjimas, ketonemija ir ketonurija, riebalinės kepenų distrofijos sindromas (15).
Ketozę galima apibūdinti, kaip laikiną beta-hidroksibutirato (BHB) padidėjimą kraujyje, kurį sukelia sumažėjęs pašarų suvartojimas, tiesiogiai susijęs su kitu sutrikimu, kairiuoju abomasumo poslinkiu. Yra keletas ketozės kategorijų, tačiau visos jos turi panašią lipozės patologiją (8).
Norint išvengti ketozės, reikia užtikrinti, kad karvės nenutuktų (3,5 balo veršiavimosi metu, vertinant 5 balų sistemoje), gautų daug ląstelienos, turinčio stambaus pašaro (taip bus aktyvinama prieskrandžio veikla), pereiti palaipsniui nuo užtrūkusių karvių raciono prie melžiamų karvių
14
raciono, o ankstyvos laktacijos metu vengti pašarų, kurie savo sudėtyje turi daug ketogeninių medžiagų (45).
1.1.3. Acidozė
Acidozė – tai didžiojo prieskrandžio fermentacijos sutrikimas, sukeliantis klinikinius simptomus (15).
Metaboliniai acidozei būdingas pH ir bikarbonatų koncentracijos sumažėjimas (žemas pH, mažas HCO3). Dar gali būti kvėpavimo organų acidozė (žemas pH, didelis pCO2) (33, 38). Acidozę galima laikyti medžiagų apykaitos sutrikimu, nors kai kurie gali paprieštarauti ir sakyti, kad tai tiesiog virškinimo sutrikimas. Esant pH 5,5, sumažėja prieskrandžio judrumas (prieskrandis nustoja trauktis). Dėl to prarandamas apetitas. Ilgai esant pH 5,0, galima susilaukti daug sunkių sveikatos sutrikimų. Kai pH pasiekia 4,5-5,0 tikėtinas gaišimas. Dalis pieno rūgšties bus absorbuojama į kraują. Tai sukels metabolinę acidozę (33). Karvės yra ypač jautrios acidozei po veršiavimosi. Pagrindinė priemonė užkirsti kelią acidozei - tai užtikrinti raciono balansą, kad karvės nesusirgtų medžiagų apykaitos ligomis (40).
1.1.4. Šliužo dislokacija
Šliužo dislokacija - tai liga, kurią galima apibūdinti, kaip šliužo anatominės-topografinės padėties pasikeitimas. Tai dar viena dažnai pasitaikanti karvių liga po apsiveršiavimo (20).
Literatūroje rašoma, jog pereinamuoju laikotarpiu aktyviai persistato medžiagų apykaita, įvairūs galimi sutrikimai susilpnina virškinamojo trakto motoriką, todėl skrandis gali pasislinkti dėl netinkamai prisipildžiusio prieskrandžio (15, 38). Taip pat tyrimais nustatyta, kad daug reikšmės turi judrumas ir pieno kiekis. Maždaug trims paroms iki susirgimo, karvių judrumas sumažėja apie 59 proc., o pieno kiekis, likus parai, yra 35,7 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės karvių (18). Yra žinoma, kad šliužo dislokacija turi glaudų ryšį su ketoze ir hipokalcemija. Kadangi nėra pilnai žinoma ligos pasireiškimo priežastis, nėra kol kas ir veiksmų profilaktikos priemonėms. Norint iš dalies išvengti ligos, nereikia keisti raciono. Yra nustatyta, kad kai kurios karvės turi polinkį sirgti šliužo dislokacija ir šį polinkį perduoda palikuoniams. Po veršiavimosi yra labai svarbu, kad karvės kuo greičiau pripildytų prieskrandį pašarais (15).
1.1.5. Mastitas
„Kaip teigia E. Aniulis (13), mastitas - tai ligų visuma, dėl kurių sumažėja pieno gamyba, pasikeičia jo sudėtis, pablogėja maistinės ir technologinės savybės.“
15
Tai pieninių galvijų ūkyje dažniausiai pasitaikanti liga, kuri yra plačiai paplitusi po visą pasaulį ir finansiškai paveikianti melžiamų karvių ūkį (2, 38). Mastitas yra viena iš brangiausiai kainuojančių sveikatos problemų (13, 26). Dėl jo patiriami dideli ekonominiai nuostoliai, jis yra vienas iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios yra brokuojamos karvės iš pieninių galvijų ūkių (6). Ūkiuose dėl šios ligos priežasties nukenčia pieno kokybė, sumažėja pieno kiekiai (pienas nėra tinkamas vartoti). Ši liga yra lengvai perduodama kitoms karvėms, kurios yra bandoje. Manoma, jog mastitas ir nevaisingumo priežastis yra glaudžiai susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimais. Ją dažniausiai sukelia kalcio apykaitos pokyčiai (8, 25). Urėja yra svarbus rodiklis, pagal kurį galima spręsti apie karvių šėrimą baltyminiais pašarais. Padidėjus kraujyje ar piene šiam rodikliui, galima prognozuoti, jog karvė sunkiai apsivaisins ir susirgs mastitu (9). Kaip rašo V. Žilaitis (15), ,,pagal vadinamuosius bandos metabolinius profilius (kraujo ir pieno rodiklius) galima prognozuoti karvių sveikatingumą, laiku pakoreguoti mitybą, imtis profilaktikos priemonių nuo mastito ir nevaisingumo.“
Atliktuose tyrimuose, tiriant skirtingus pieno ir kraujo serumo biocheminius parametrus, rezultatas parodė, kad užsikrėtusių galvijų pieno ir kraujo serume kalio, kalcio, magnio, fosfaro, geležies ir cinko rodiklių koncentracija buvo žymiai mažesni nei įprastų galvijų. Fermentų, tokių kaip aspartato aminotransferazė ir kiti, buvo daugiau. Šie rezultatai rodo, kad mastitas daro žalingą poveikį užsikrėtusių gyvūnų pienui ir kraujui (27, 41).
1.1.6. Nuovalų susilaikymas
Veršiavimasis baigiasi vaisiaus nuovalų (placentos) išėjimu. Paprastai placenta atsiskiria per 2-6 valandas (14). Nuovalų susilaikymas nėra sezoniška liga. Ja daugiausia serga karvės dėl iškirtinės placentos jungties su vaisiaus dangalu. Bandoje yra laikoma normalu, kai nuovalos susilaiko 1-2 proc. karvių. Jeigu šia liga suserga daugiau karvių ir ji komplikuojasi, laikoma, kad joje vyrauja hipokalcikemija. Ligą įtakoja daugybė faktorių. Viena iš lememų priežasčių - mitybos grandinės sutrikimas (15). Literatūroje rašoma, kad pagrindinė placentos susilaikymo priežastis yra kalcio homeostazės sutrikimas. Kalcio elementas labai svarbus raumenų jaudrumui, tonusui palaikyti. Kalcio apykaita tampriai siejama su ketoze, kurią iššaukia angliavandenių, baltymų ir riebalų sutrikimas. Energijos trūkumas, ketozinė būklė, sutrikusi kalcio apykaita - pagrindinės šios ligos priežastys.
Dažnai pasitaiko ir ne visiškas nuovalų susilaikymas. Šią ligą diagnozuoti nėra sunku, nes ji turi ryškius išorinius požymius. Nuovalos šalinamos chirurginiu būdu arba gydomos konservatyviu metodu. Laiku nepašalinus placentos dalių, karvės gali susirgti pogimdyvine infekcija, metritu, mastitu, o dažnai ir stipriai stanginantis gali iškristi gimda. Negydomas
16
(išsivysčius septicemijai) gyvulys gali nugaišti (15).
Vyrauja nuomonė, kad užtrūkusi karvė nereikli pašarams. Todėl, jei prieš veršiavimosi karvei trūks energetinių medžiagų, tai po atsivedimo išlieka didelė tikimybė susirgti ketoze, kuri yra daugumos ligų po veršiavimosi, įskaitant ir nuovalų susilaikymo, pradžia (1).
Norint išvengti nuovalų susilaikymo, reikia taikyti profilaktines priemones: užtikrinti optimalią makroelemenų ir energetinių medžiagų apykaitą, sudaryti optimalias egzistavimo sąlygas, tinkamai subalansuoti racioną, įvertinti hipokalcemijos riziką (28).
1.1.7. Metritas
Pavadinimas ,,Metritas“ - vartojamas, kaip bendras terminas (2). Pogimdyvinis metritas ypač yra paplitęs tarp pieninių galvijų (1). Tai gimdos infekcinis susirgimas. Jis retai yra pirminis susirgimas. Dažniausiai jis siejamas su medžiagų apykaitos sutrikimais ir kitomis ligomis. Sergančios karvės taip pat linkusios sirgti mastitu, klinikiniu ar subklinikiniu enolometritu (8). Sergančių karvių pogimdyviniu metritu, retai matomi aiškūs bendri ligos požymiai. Slapto uždegimo metu lytinis ciklas nepakinta, tačiau karvės sunkiau apsivaisina, ruja kartojasi, pakinta gimda ir embrionas žūva, todėl karvės abortuojasi ankstyvoje veršingumo stadijoje (15).
Pagrindinis endometrito požymis yra padidėjusi kūno temperatūra ir iš gimdos tekantys dvokiantys pūliai.
Viena iš profilaktikos priemonių metritui gydyti yra imuninės sistemos stiprinimas.
1.2. Biocheminiai kraujo rodikliai
1.2.1. Kalcis(Ca)Kalcis būtinas gyvūnų gyvybei. Tai gausiausias mineralas karvės organizme. Jis dalyvauja įvairiose organizmo funkcijose (11). Jo druskos yra plastinė organizmo medžiaga. 97–99 proc. kalcio yra griaučiuose. Į organizmą kalcis patenka su pašarais. Pagrindinis kraujyje esantis kalcio kiekis yra plazmoje (serume) – 2,5-3,13 m mol/l ir tik 0,128-0,256 m mol/l – eritrocituose (12). Daugumos karvių organizme kalcio balansas yra neigiamas, tai reiškia reikia daugiau, negu gauna su pašarais (15).
Literatūroje rašoma, kad užtrūkusios karvės nesugeba pilnai pasisavinti viso kalcio, kurį gauna su pašaru. Nepaisant laikymo ir šėrimo technologijų pažangos, 79 proc. veršingų karvių nustatoma hipokalcemija. Ištirta, kad karvių kraujyje kalcio pradeda mažėti prieš pat veršiavimosi ir po jo (maždaug po 12-24 valandų po apsiveršiavimo gali nukristi iki 2,1-2,5 m mol/l (11)). Dėl to padidėja tikimybė susirgti metabolinėmis ligoms ir jos yra rizikos veiksnys kitoms ligoms. Viena
17
dažniausiai ir labiausiai paplitusių karvių ligų – parezė po apsiveršiavimo (19).
Kad išlaikyti kalcio pusiausvyrą po apsiveršiavimo, laktacijos pradžioje, įsijungia kalcio palaikymo homeostazės mechanizmas (2 pav. (11)).
2pav. Melžiamų karvių kalcio homeostatiniai mechanizmai (11)
1.2.2. Magnis (Mg)
Apie 50-60 proc. viso magnio randasi kauluose, 26 proc. raumenyse, 14 proc. – kituose audiniuose, organinių junginių pavidalu ir apie 1 proc. yra ekstra ląsteliniame skystyje. Taip pat magnis yra daugiau kaip 300 fermentų kofaktorius. Jis reikalingas riebiųjų rūgščių bei baltymų sintezei, nervų laidumui, raumenų atpalaidavimui. Magnio ir kalcio apykaitos tampriai susietos. Yra galvojama, kad geriau pasisavinamas kalcis, jei karvė tuo pačiu gauna ir magnio druskos. Tai labai svarbu žinoti gydant parezę po apsiveršiavimo.
Jei gyvulio kraujyje magnio sumažėja iki 0,5-0,6 m mol/l, ji tampa nervinga, prasideda raumenų drebėjimas, konvulsijos, susergama ganykline tetanija (15).
18
1.2.3. Fosforas (P)
Apie 80 proc. fosforo yra kauluose ir dantyse. Juose jis sudaro junginius su kalciu. Likęs 20 proc. fosforo yra ląstelėse, ekstra ląsteliniame skystyje, fosfatinėje buferinėje sistemoje. Taip pat fosforas aktyviai dalyvauja metabolizme. Jis svarbus, kaip elementas reguliuojant organizmo pH (1, 15).
Fosforas yra fiziologiškai aktyvus ir organizmui būtinas elementas. Sveikų karvių kraujyje fosforo yra apie 2,2m mol/l. Jo stygiaus organizme pirmas požymis yra jo sumažėjimas kraujo plazmoje. Kai trūksta fosforo, pastebimi pirminiai organizmo sutrikimai – tai judėjimo ir virškinimo sistemos, disfunkcija ir kaulų demineralizacija (16). Esant nepakankamam fosforo kiekiui, gyvuliai ima ėsti neėdamus daiktus, sumažėja apetitas, suserga osteomaliacija, ima klibėti priekiniai dantys, suminkštėja paskutinis uodegos slankstelis, sutrinka ruja. Ilgalaikė fosforo stoka veršingai karvei sukelia embriono žūtį ar sustrikdo gemalo vystymąsi. Galvijams gali susilaikyti nuovalos, susirgti endometritu (12, 16).
1.2.4. Geležis (Fe)
Geležis yra būtinas gyvulio organizmui mikroelementas, reikalingas įvairiems medžiagų apykaitos procesams. Jis dalyvauja hemoglobino gamybai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui organizme, imuninės sistemos veikloje, taip pat labai svarbus normaliai centrinės nervų sistemos veiklai (34). Maždaug 70 prc. viso organizmo geležies yra hemoglobino sudėtyje, likę apie 30 proc. yra sukaupiama kauluose, raumenyse, kepenyse ir blužnyje (15).
Daugiausia geležies absorbuojama per plonąsias žarnas. Į kūną patekusi geležis cirkuliuoja beveik uždaroje sistemoje, nes gyvuliai jos praranda palyginus nedaug, nebent atsitikus kraujavimui. 75 proc. geležies, esančios plazmoje, pernešama į kaulų čiulpus, kad įterptų į besivystančias ląsteles hemoglobiną. Likusieji 25 proc. yra pasisavinami neeritroidiniuose audiniuose, pirmiausia kepenyse (34)
Kai gyvuliui trūksta geležies, išsivysto mažakraujystė (anemija). Tai iš dalies lemia geležies pasisavinimo iš pašarų sutrikimus. Gyvuliai yra linkę į infekcijas, dėl to sumažėja imunitetas. Perteklius gali sukelti nervų sistemos sutrikimo požymius: kraujavimą, plaučių edemą, taip pat atsirasti vėmimas, viduriavimas, o vėliau dehidratacija, tai sukelia metabolinę acidozę ir staigų cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimą (34).
1.2.5. Kreatinas (Crea)
19
masės, į kraujotakos sistemą jis patenka tolygiu greičiu. Sumažėjus raumenų masei, gali sumažėti ir kreatino koncentracija kraujyje. Kreatinas išsiskiria per inkstus. Didelis krūvis sukelia per didelį raumenų aktyvumą, todėl gali padidėti kreatino kiekis kraujyje (33).
Inkstai pasižymi dideliu funkciniu pajėgumu, tačiau kai tai pažeidžiama, padidėja kreatino koncentracija kraujyje. Kreatinino kiekis kraujyje gana pastovus, jo kiekio sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi (39).
1.2.6. Urėja
Vykstant baltymų oksidacijos procesui kepenyse, susidaro labai svarbus rodiklis urėja.
Urėja - tai greitai kintantis kraujo parametras, kuris priklauso nuo raciono. Pagal jį galima spręsti apie karvių šėrimą baltyminiais pašarais, pašarų pilnavertiškumą (16).
Pieno ir kraujo urėjos glaudžiai susijusios tarpusavyje. Padidėjus šio rodiklio koncentracijai kraujyje ar piene, yra požymis, jog karvės sirgs mastitais, sunkiau apsivaisins. Pagal urėjos kraujo ir pieno rodiklius galima prognozuoti karvių sveikatingumą, laiku sutvarkyti mitybą ir imtis priemonių nuo prognozuojamų ligų tikimybės (16).
1.2.7. Albuminas (Alb)
Tai vieni svarbiausi baltymai kraujo serume. Albuminų sintezė vyksta kepenyse, iš kur vėliau pereina į kraują ir yra katalizuojami daugelyje audinių. Sveikų karvių kraujo serume albumino yra apie 30g/l. Kai jų sumažėja, gali būti įtariama sutrikusi kepenų veikla. Taip pat viena iš hipokalcemijos pasireiškimo priežasčių gali būti hipoalbuminemija. Ji neretai pasireiškia prie lėtinio, nepakankamo amino rūgščių pasisavinimo. Albuminas dalyvauja fermentų pernašoje, palaiko osmosinį slėgį (39).
1.2.8. Gliukozė (Glu)
Tai vienas iš rodiklių, kuris yra labai kintantis ir priklauso nuo daugelio faktorių: šėrimo, melžimo laiko. Jis yra svarbus organizmo angliavandenis, iš kurio karvės gauna energijos. Fiziologinė gliukozės koncentracija kraujyje yra nuo 2,5 iki 3,5 m mol/l. Gliukozės kiekis karvių kraujyje po apsiveršiavimo turi tendenciją mažėti, o 6-ą laktacijos dieną jis pasiekia 1,66-0,24m mol/l ribą (21).
Kada trūksta energijos, gliukozės koncentracija kraujyje mažėja (<2,5 m mol/l), o sergant acidoze - gliukozės kiekis viršija 3,5m mol/l (16). Kai kraujyje nėra užtektinai gliukozės, nesuskyla iki galo riebalai, ir todėl kraujyje padaugėja ketoninių kūnų. Dėl šios susidariusios situacijos karvė suserga ketoze (21, 34).
20
1.2.9. Aspartato aminotransferazė (AST), alanino aminotransferazė ( ALT) ir gamo-glutamiltransferazė (GGT)
AST, ALT, GGT, serumo amino transfarezės, kurias gamina daugelis gyvūnų organizmo ląstelių. Aktyviausias iš jų yra AST. Didžiausias jo aktyvumas yra širdies ir skeleto raumenyse, kepenyse, eritrocituose. Mažai jo randama odoje, kasoje, inkstuose. Net 70 prc. jo randama ląstelių mitochondrijose. Likusis 30 proc. – citoplazmoje (35).
ASP pokyčiai parodo kepenų, raumenų ir kitų organų funkcinius pakitimus. Pagal kraujo serumo rodiklius, galima nustatyti kepenų suriebėjimo sindromą, ankstyvos laktacijos pradžioje ketozės laipsnį. Padidėjęs AST rodiklis perspėja apie intensyvėjančius metabolinius pakitimus, parodo subklinikinį kepenų pažeidimo laipsnį. Sveikų galvijų kraujyje AST koncentracija siekia 78-132 U/L (31). Yra nustatyta, kad AST padidėja dvi savaitės po veršiavimosi, o sergančių pogimdyvine pareze AST kraujo serume padidėja apie 82proc. (15, 37).
ALT daugiausia randama kepenyse, inkstuose, kasoje, blužnyje, širdies ir skeleto raumenyse. Kadangi ALT yra ląstelės citoplazmoje, pažeidus ląstelę, šis fermentas greitai patenka į tarpląstelinę erdvę ir jo kiekis kraujo plazmoje padidėja. Kad AST patektų tarp ląstelių, pati ląstelė turi būti labiau pažeista. Todėl AST suaktyvėja vėliau negu ALT.
Pagrinde ALT rodiklio padidėjimas rodo kepenų pažeidimus, kuriems atsirasti įtaką turėjo neigiamas energijos balansas, pasireiškęs ankstyvajame laktacijos periode (37). Fiziologinė ALT koncentracija kraujyje yra 11—40 U/l (34).
Dar vienas rodiklis - tai prie ląstelės membranos prisitvirtinęs baltymas – GGT. Jis padidėja esant kepenų ir tulžies patologijai; cholestazei, hepatitui (34).
Visi šie rodikliai parodo kepenų funkcinį pajėgumą, o jų padidėjimas – kepenų uždegimo procesą, hepatobiliarinės sistemos potologijas (39).
1.2.10. Beta-hidroksibutivatai (BHB)
Beta-hiohoksikutiratas yra ketonas, daugiausiai gaminamas kepenyse. BHB yra pastovus ir svarbus ketoninis kūnas, kurio koncentraciją galima ištirti kraujyje ir piene. Oksiduojantis riebalų rūgštims, susidaro ketoninė medžiaga β - hidroksibutiratas. Normalus BHB kraujo serume yra nuo 0,1 m mol/l iki 1,0 m mol/l. Susirgus subklinikine ketozės forma, BHB koncentracija kraujyje padidėja iki 1,4 m mol/l, klinikinės ketozės atveju - viršija 2,5m mol/l. Esant kūno svorio sumažėjimui BHB koncentracjia negali būti didesnė nei 0,6 m mol/l. Užtrūkusių karvių BHB negali viršyti 0,6 m mol/l (10, 16).
21
Kraujyje BHB gali padidėti susirgus ketoze. Padidėjusi koncentracija siejama su neigiama energine būkle (39). Karvės, kurių aukšta BHB koncentracija, aukšta (>1,4m mol/l) yra rizika pirmą savaitę po veršiavimosi susirgti klinikine ketoze ir šliužo dislokacija į kairę pusę (10, 30).
1.3 Biožymenų indentifikavimas ir panaudojimas nustatant galimas
ligas po apsiveršiavimo
„Norint užkirsti kelią ligoms po apsiveršiavimo, yra labai svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę, teigia R. Antanaitis (17)“. Visi patologiniai procesai karvių organizme prasideda gerokai anksčiau, nei pasireiškia klinikiniai simptomai (18). Vienas iš patologijos nustatymo būdų – biocheminis kraujo tyrimas.
Šio darbo metu buvo atliekami biocheminiai kraujo tyrimai ir pagal juos bandoma prognozuoti galimas karvių ligas po apsiveršiavimo. Manoma, jog tikslingiausia tyrimą atlikti prieš pat numatomą apsiveršiavimą ir po jo.
Užtrūkimo periodas nulemia būsimą karvės sveikatą. Jo metu persitvarko gyvulio organizmas, baigia bręsti viduje esantis vaisius. Ne veltui šis laiko tarpas laikomas, kaip karvės pasiruošimo periodas. Dėl sudėtingų lytinių hormonų kaitos, dėl besivystančio vaisiaus, organizmas ima naudoti savo energijos atsargas. Taip pat yra žinoma, kad užtrūkimo metu natūraliai blogiau yra pasisavinamas kalcis. Todėl šiuo laikotarpiu labai didelis dėmesys turi būti skiriamas pašarų ir šėrimo kokybei. Dėl netinkamo pašaro ir šėrimo išauga rizika susirgti medžiagų apykaitos ligomis (15). „Kaip rašo V. Žilaitis (15) Keturių - šešių savaičių periodas (2-3 savaitės iki veršiavimosi ir tiek pat po jo) vadinamas pereinamuoju arba tranzitiniu periodu.“ Tai pats svarbiausias laikotarpis karvės fiziologijoje, nes tuo metu nuolat didėja karvės organizmo energetinių ir mineralinių medžiagų poreikis, kuris yra didesnis už fiziologines galimybes jas pasisavinti.
22
2. TYRIMO METODAI
2.1. Tyrimo vieta ir laikas
Tyrimas buvo atliekamas 2020 metų rugsėjo 7 - spalio 31 dienomis, Pakruojo rajone, esančiame X žemės ūkio bendrovės pieninių galvijų ūkyje. Tyrimo laikotarpiu ūkyje buvo laikoma 1600 galvijų, iš jų 900 melžiamų karvių. Per mėnesį šiame ūkyje vidutiniškai apsiveršiuoja 70-80 karvių.
Vasaros laikotarpiu galvijai ganosi ganyklose. Žiemos metu laikomi tvarte, saitiniu laikymo būdu. Ganykliniu laikotarpiu galvijai buvo papildomai, du kartus dienoje, ryte – 9.00 valandą ir vakare – 18.00 valandą, šeriami pašarų mišiniu sudarytu iš kukurūzų siloso 70 proc., šiaudų 3 proc., saladino 5 proc., cukrinių runkelių griežinių 10 proc. ir kombinuotų pašarų 12 proc. Vanduo atvirose girdyklose ir laižalai galvijams buvo prieinami visą parą.
2.2. Tyrimo metodai ir eiga
Tyrimui pasirinkta 18 kliniškai sveikų, trečios laktacijos, užtrūkusių Lietuvos žalmargių karvių. Iki numatomo apsiveršiavimo joms buvo likę apie 14 dienų.
Prieš pasirenkant užtrūkusias karves, buvo atliktas nuodugnus klinikinis tyrimas, atkreiptas dėmesys į įmitimą, plaukų dangą, odą, pieno liauką, kūno masę. Patikrinta, ar karvės neserga slaptuoju mastitu. Kliniškai sveiki gyvūnai būna gero įmitimo, žvilganti plauko danga, taisyklinga eisena, sveikas tešmuo (14).
Biocheminiams rodikliams ištirti kraujas buvo imamas du kartus: likus apie 14 dienų iki numatomo apsiveršiavimo ir 6-ąją dieną po apsiveršiavimo arba iškart po apsiveršiavimo - pasireiškus ligai. Ligos buvo diagnozuojamos remiantis bendraisiais simptomais, būdingais ligoms po apsiveršiavimo periode. Tyrimo schema pavaizduota 3 paveiksle.
Tyrimams kraujas buvo imamas laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Jis buvo imamas iš karvių uodegos kraujagyslių. Galvijo uodega užverčiama į viršų ir dezinfekavus dūrio vietą (oda toje vietoje turi būti be plaukų) adata smeigiama pašaknio srityje, į uodegos vidurį (12). Kraujas imamas panaudojus specialią adatą su vakuuminiu mėgintuvėliu (BD Vacutainer 6 ml), be antikoaguliantų (gauti kraujo serumą biocheminiams tyrimams, kraujas imamas be antikoaguliantų). Vožtuvu padengta adata įsukama į laikiklį, o vena punktuojama kitu galu. Įdūrus į veną,
23
mėgintuvėlis įstumiamas į laikiklį ir vakuumas pritraukia reikiamą kraujo kiekį. Tyrimams paimta apie 6 ml kraujo. Tokios kraujo ėmimo sistemos vienas iš privalumų - higiena (16).
Kraujo mėginiai buvo laikomi šaldytuve ir 24 valandų laikotarpyje pristatyti į LSMU VA stambiųjų gyvūnų klinikos laboratoriją. Tirti kraujo biocheminiai parametrai: kalcio(Ca), magnio (Mg), fosforo (P), geležies (Fe), kreatino (Crea), šlapalo(UREA), albumino (Alb), gliukozės (Glu), aspartato aminotransferazės (AST), alanino aminotransferazės ( ALT) ir gamo-glutamiltransferazės (GGT). Biocheminiams tyrimams naudojamas „Randox daytona“ – cheminis analizatorius.
BHB buvo tiriamas likus 14 dienų iki numatomo apsiveršiavimo ir 6-ą dieną po apsiveršiavimo. Kraujas imamas vienkartiniu švirkštu su adata. β-hidroksibutiratų tyrimui naudotas nešiojamas matuoklis „Freestyle Optium Neo“. Paimti kraujo mėginiai tiriami iš karto juos paėmus. Tyrimui buvo naudotos to paties gamintojo tyrimo juostelės „OptiumTM β-Ketone Test Strips“, (JK). Tyrimo juostelė išpakuojama ir įstatoma į matuoklį. Iš švirkšto kraujas užlašinamas ant juostelės, matuoklis parodo rezultatą. Jis užfiksuojamas užrašuose, vėliau perkeltas į Microsoft Excel programą.
Gautų kraujo tyrimų rezultatų palyginimui su fiziologine norma rėmiausi Engelking, (42) pateiktomis biocheminių rodiklių kraujo normomis.
Ligos buvo diagnozuojamos remiantis bendraisiais simptomais, būdingais ligoms po apsiveršiavimo periode.Parezė buvo diagnozuota (ilgai netrukus po apsiveršiavimo) pagal būdingus klinikinius požymius: karvė negali atsistoti, noriai ėda pašarą, paralyžuotos galinės galūnės. Klinikinį mastitą galima diagnozuoti iš sergančių karvių pieno. Jis būna pakitusios konsistencijos: sutirštėjęs, kraujingas, vandeningas, kietos konsistencijos, pūlingas.
Klinikine ketoze sergančios karvės nenoriai ėda pašarą , viduriuoja, ketonai būna padidėję virš 1,2mmol/l, pieno kiekis sumažėjęs, karvė apatiška, matomas karvės svorio mažėjimas.
Placentos užsilaikymas diagnozuojamas karvėms po apsiveršiavimo praėjus daugiau negu 12 val. Šią ligą diagnozuoti nėra sunku, nes ji turi ryškius išorinius požymius.
24
Tyrimo schema
3 pav. Tyrimo metodikos schema
Iš 73 užtrūkusių karvių atrinkta 18 kliniškai sveikų karvių.
Pirmas kraujo paėmimas biocheminiams tyrimams likus 14 dienių iki numatomo
apsiveršiavimo.
Biocheminiai kraujo rodiklių tyrimai Ca, Mg, P, Fe, Glu, Crea, Urea, Alb,
GGT, AST, ALT, BHB
Antras kraujo paėmimas biocheminiams tyrimams 6-ą parą po apsiveršiavimo.
Biocheminiai kraujo rodiklių tyrimai Ca, Mg, P, Fe, Glu, Crea, Urea, Alb,
GGT, AST, ALT, BHB
Fiksuojamos pasireiškusios ligos po apsiveršiavimo
Statistinė duomenų analizė: Microsoft Excel 2016, IBM SPSS
25
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimas atliktas 2020 metų rugsėjo - spalio mėnesiais, buvo ištirta 18 karvių, iš kurių sirgo 12: klinikine ketoze sirgo 2 karvės (11,1 proc.), mastitu 3 karvės (16,7 proc.), pareze 6 karvės (33,3 proc.), placentos užsilaikymu 1 karvė (5,6 proc). Dažniausiai pasireiškusi liga po apsiveršiavimo buvo parezė, kuria susirgo 6 karvės (33,3), mažiausiai pasireiškusi liga - placentos užsilaikymas. Ji pasitaikė tik 1 karvei (5,6 proc.). Tirtos karvių grupės ligų pasireiškimas procentine dalimi yra pateikta 1 paveiksle.
4 pav. Diagnozuotų ligų pasiskirstymas pagal procentinę sudėtį
Iš 18 karvių paimti kraujo mėginiai prieš apsiveršiavimą parodė, kad daugeliui karvių lyginant su fiziologine norma, buvo sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje 2,24 mmol/l (fiziologinė norma 2,5-3,3 mmol/l) net 14 karvių kreatinino kiekis 76,30 umol/l (fiziologinė norma 88,4-176,8 umol/l) -10
26
pateiktoje 1 lentelėje iš pateiktų vidurkių.
1 lentelė. Kraujo biocheminių tyrimų rezultatų bei BHB koncentracijos kraujyje vidurkiai ir normos
prieš apsiveršiavimą
Kraujo rodikliai Vidurkis
Standartinis nuokrypis
Fiziologinė norma:
Alb (g/l) 34,23 1,60 30-40
AST (GOT) (U/l) 75,83 4,90 0-80
Ca (mmol/l) 2,20 0,13 2,2-2,9 GLU (umol/l) 2,24 0,07 2,5-3,3 Creatinine(umol/l) 76,30 5,25 88,4-176,8 Fe (umol/l) 25,95 2,04 27-40 l Urea (mmol/l) 4,83 0,27 3,3-5 Phos (mmol/l) 1,84 0,11 1,6-2,3 GGT (U/l) 18,01 2,25 0-50 BHB (mmol/l) 0,50 0,03 < 1,2
Atlikus pirmą biocheminį kraujo rodiklių tyrimą likus apie 14 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą nustatyta, kad visom 18 karvių gliukozės 2,24 umol/l , kreatino 76,30 umol/l ir geležies 25,95 umol/l koncentracija kraujyje buvo sumažėjusi, tai yra žemesnė už fiziologinės normos ribas. Kalcio 2,20 mmol/l koncentracija buvo ties žemiausia fiziologinės normos riba. Kitų kraujo rodiklių nuokrypio nepastebėta (1 lent.).
27
2 lentelė. Kraujo biocheminių tyrimų rezultatų bei BHB koncentracijos kraujyje vidurkiai ir normos
po apsiveršiavimo
Kraujo rodikliai Vidurkis
Standartinis nuokrypis
Fiziologinė norma:
Alb (g/l) 26,47 1,06 30-40
AST (GOT) (U/l) 88,83 6,85 0-80
Ca (mmol/l) 1,49 0,06 2,2-2,9 GLU (umol/l) 1,21 0,17 2,5-3,3 Creatinine(umol/l) 51,96 2,01 88,4-176,8 Fe (umol/l) 13,78 1,41 27-40 Urea (mmol/l) 3,45 0,13 3,3-5 Phos (mmol/l) 1,26 0,06 1,6-2,3 l GGT (U/l) 20,44 1,85 0-50 BHB (mmol/l) 0,91 0,12 < 1,2
Atlikus antrą biocheminį kraujo rodiklių tyrimą 6-ą dieną po apsiveršiavimo, karvių kraujyje buvo pastebėta šiek tiek didesnė AST(GOT) 88,83 U/l rodiklio koncentracija už fiziologinę normą 0-80 U/l, o kalcio 1,49 mmol/l, gliukozės 1,21 mmol/l, kreatino 51,96 umol/l, geležies 13,78 umol/l ir fosforo 1,26 mmol/l koncentracijų sumažėjimas lyginat su fiziologinėmis normomis. Visoms 18 karvių buvo nustatyta hypocalcemija, kalcio koncentracija buvo mažesnė negu 2,2 m mol/l fiziologinės normos riba (2 lent.).
28
5 pav. Kalcio, gliukozės, fosforo, BHB ir šlapalo koncentracijų vidurkių palyginimas prieš ir
po apsiveršiavimo
Iš atlikto tyrimo matome, kad likus 14 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą, kalcio 2,20 mmol/l ir fosforo 1,84 mmol/l koncentracija kraujyje buvo artimesnė fiziologinei normai. Po apsiveršiavimo atlikus 6-ą dieną antrą kraujo tyrimą, nustatytas žymus kalcio1,49 mmol/l ir fosforo 1,26 mmol/l rodiklių sumažėjimas. Gliukozės 2,24 umol/l koncentracija kraujyje prieš apsiveršiavimą buvo mažesnė negu fiziologinė normos riba. Po apsiveršiavimo darytuose kraujo tyrimuose gliukozės 1,21 mmol/l koncentracija sumažėjo beveik per pusę (5 pav.). Tai gali rodyti angliavandenių apykaitos sutrikimą.
29
Šių rodiklių pirmojo kraujo tyrimo metu, likus 14 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą, nukrypimo nuo fiziologinės normos nebuvo nustatyta. Antrojo tyrimo metu, tai yra 6-ą dieną po apsiveršiavimo, padidėjo AST 88,83 U/l. GGT rodiklis išliko beveik nepakitęs 20,44 U/l. (6 pav.).
7 pav. Kreatino ir geležies koncentracijos kraujyje vidurkių palyginimas prieš ir po apsiveršiavimo
Tyrimo metu nustatyta, kad karvių kraujyje prieš apsiveršiavimą Fe 25,95 umoi/l ir po apsiveršiavimo geležies 13,78 umol/l koncentracija buvo mažesnė negu fiziologinė normos Fe 27,00 umol/l riba.
Tyrimo metu kreatino76,30 umol/l koncentracija likus 14 dienų prieš apsiveršiavimą ir 6-ą dieną po apsiveršiavimo Crea 51,96 umol/l buvo sumažėjusi palyginus su fiziologine normos riba (7 pav.).
30
8 pav. Albumino koncentracijos kraujyje vidurkių palyginimas prieš ir po apsiveršiavimo
Prieš apsiveršiavimą atliktuose kraujo tyrimuose, albumimo 34,23 g/l koncentracija kraujyje buvo fiziologinės normos ribose 30-40 g/l. Tiriant antrą kartą, po apsiveršiavimo, albumino 26,47 g/l koncentracija buvo mažesnė negu fiziologinė norma 30-40 g/l. (8 pav.).
9 pav. Sveikų ir sirgusių pareze karvių kalcio ir fosforo koncentracijos kraujyje palyginimas
po apsiveršiavimo
Lyginant kliniškai sveikų karvių biocheminių kraujo tyrimų vidurkių rodiklius su sirgusiomis pareze, sirgusių karvių kalcio 1,27 mmol/l koncentracija kraujyje yra sumažėjusi, o fosforo 1,60 mmol/l koncentracija padidėjusi.
Kliniškai sveikų ir sirgusių pareze karvių, kalcio1,60 mmol/l ir fosforo 1,33 mmol/l koncentracija kraujyje tyrimo metu buvo mažesnė negu fiziologinių normų rodikliai. (9 pav.)
31
10 pav. Sveikų ir sirgusių klinikiniu mastitu karvių, šlapalo ir gliukozės koncentracijos
kraujyje palyginimas po apsiveršiavimo
Kliniškai sveikų ir sirgusių klinikiniu mastitu karvių kraujo tyrimas parodė, kad sergančių klinikiniu mastitu šlapalo 4,08 mmol/l koncentracija yra padidėjusi, bet neviršija Urea 3,3-5,0 mmol/l fiziologinės normos rodiklio ribų, o gliukozės 1,56 mmol/l koncentracija kraujyje yra beveik tokia pat, kaip ir Glu 1,53 mmol/l kliniškai sveikų karvių. Šlapalo koncentracija kliniškai sveikų karvių kraujyje Urea 3,18 mmol/l buvo žemiau fiziologinės normos ribos. (10 pav.)
11 pav. Sveikų ir sirgusių klinikine ketoze karvių gliukozės ir BHB koncentracijos kraujyje
palyginimas po apsiveršiavimo
Palyginus kliniškai sveikų ir sirgusių klinikine ketoze karvių kraujo tyrimo rezultatus, nustatyta žymiai didesnė už fiziologinę normą BHB 2,20 mmol/l koncentracija karvėms sirgusioms
32
klinikine ketoze. Taip pat sirgusių klinikine ketoze gliukozės 0,54 mmol/l koncentracija kraujyje buvo žymiai mažesnė už fiziologinės normos rodiklį.
Kliniškai sveikų karvių BHB 0-1,2 mmol/l koncentracija kraujyje buvo fiziologinės normos ribose, o gliukozės 2,5-3,3 mmol/l koncentracija kraujyje buvo žemiau fiziologinės normos ribos. (11 pav.)
12 pav. Sveikų ir sirgusių placentos užsilaikymu karvių, kalcio koncentracijos kraujyje
palyginimas po apsiveršiavimo
Lyginant kliniškai sveikų karvių ir sirgusių placentos užsilaikymu, kalcio 1,40 mmol/l koncentracija kraujyje buvo mažesnė sirgusioms placentos užsilaikymu. Abiejuose ir sergančioms, ir kliniškai sveikoms karvėms kalcio 2,2-2,9 mmol/l koncentracija kraujyje buvo žymiai mažesnė negu fiziologinės normos rodiklis (12 pav.).
33
13 pav.Korealiacija tarp kalcio ir fosforo koncentracijų (r=0,436, p<0.003)
Silpnai teigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad pirmojo požymio skaitinėms vertėms didėjant, antrojo požymio vertės didėja r=0,436, p<0.003 (13pav.).
Iš ištirtų kraujo rodiklių, kurie buvo paimti iš karvių po apsiveršiavimo, pagal 3 lentelę yra nustatytas patikimas ryšys tarp kalcio kraujo rodiklio ir parezės (p<0,005) karvėms po apsiveršiavimo. Pagal kalcio kiekio kitimą galima prognozuoti parezės pasireiškimą ūkyje.
3 lentelė. Kalcio kraujo rodiklio priklausomybė nuo parezės susirgimo
Dispersija Laisvų narių skaičius Vidurkio kvadratas Fišerio kriterijus p-reikšmė Faktorinė dispersija 0,447 1 0,447 10,582 0,005 Likutinė dispersija 0,675 16 0,042 Bendroji dispersija 1,122 17 *-p<0,05
Tarp kraujo rodiklio albumino yra nustatytas patikimas ryšys su parezės susirgimu (p<0,014). Tai galima pamatyti 4 lentelėje. Matoma priklausomybė tarp albumino ir parezės.
34
4 lentelė. Albumino kraujo rodiklio priklausomybė nuo parezės susirgimo
Dispersija Laisvų narių skaičius Vidurkio kvadratas Fišerio kriterijus p-reikšmė Faktorinė dispersija 111,972 1 111,972 7,681 0,014 Likutinė dispersija 233,240 16 14,578 Bendroji dispersija 345,212 17 *-p<0,05
Karvių mastito susirgimo ir kraujo rodiklio UREA yra nustatytas patikimas ryšys, tarp jų (p<0,028). Tai yra matoma 5 lentelėje. Jos pagalba galima nustatyti galimo mastito ligos pasireiškimą.
5 lentelė. Urea kraujo rodiklio priklausomybė nuo mastito susirgimo
Dispersija Laisvų narių skaičius Vidurkio kvadratas Fišerio kriterijus p-reikšmė Faktorinė dispersija 1,447 1 1,447 5,825 0,028 Likutinė dispersija 3,973 16 0,248 Bendroji dispersija 5,420 17 *-p<0,05)
Pagal 6 lentelę yra matoma priklausomybė tarp BHB ir ketozės susirgimo, kur patikimas yra (p<0,0001). Pagal BHB (ketonus) galima nustatyti, ar karvė po apsiveršiavimo serga ketoze.
6 lentelė. BHB kraujo rodiklio priklausomybė nuo ketozės susirgimo
Dispersija Laisvų narių skaičius Vidurkio kvadratas Fišerio kriterijus p-reikšmė Faktorinė dispersija 2,668 1 2,668 137,692 0,000 Likutinė dispersija 0,310 16 0,019 Bendroji dispersija 2,978 17 *-p<0,05
35
Iš kraujo, kuris buvo paimtas iš karvių prieš apsiveršiavimą, buvo nustatyta patikima priklausomybė tarp geležies sumažėjimo ir parezės susirgimo po apsiveršiavimo (p<0,039). Šio biocheminio rodiklio pagalba galima prognozuoti galimos ankstyvos parezės susirgimus ūkyje (7 lent.).
7 lentelė. Geležies kraujo rodiklio priklausomybė prieš parezės susirgimą
Dispersija Laisvų narių skaičius Vidurkio kvadratas Fišerio kriterijus p-reikšmė Faktorinė dispersija 304,503 1 304,503 5,031 0,039 Likutinė dispersija 968,443 16 60,528 Bendroji dispersija 1272,945 17 *-p<0,05
Iš paimto kraujo rezultatų, kurie buvo paimti prieš karvei apsiveršiuojant, buvo nustatytas patikimas ryšys tarp UREA ir parezės susirgimo (p<0,042). Kurio pagalba galima numatyti galimos ligos ankstyvą pradžią, jei Urea būna padidėjusi karvių kraujyje prieš apsiveršiavimą (8 lent.).
8 lentelė. UREA kraujo rodiklio priklausomybė prieš parezės susirgimą
Dispersija Laisvų narių skaičius Vidurkio kvadratas Fišerio kriterijus p-reikšmė Faktorinė dispersija 5,093 1 5,093 4,907 0,042 Likutinė dispersija 16,604 16 1,038 Bendroji dispersija 21,696 17 *-p<0,05
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tiriant biocheminius kraujo rodiklius buvo pastebėta, kad visoms karvės po apsiveršiavimo kraujo tyrimuose kalcio koncentracija kraujyje buvo sumažėjusi. Visoms karvėms pasireiškė hipokalcemija. Tai ne visai sutampa su skaitytos literatūros informacija. Joje teigiama, kad trečios laktacijos karvėms hypokalcemijos atvejų būna apie 55 proc. , o parezės atvejų 6 proc. (7). Rodiklis mažesnis negu mažoji norma (2,2 m mol/l-2,9mmol/l) (10, 21, 30). Kalcio ir geležies kraujyje buvo taip pat mažesnė koncentracija, negu mažoji norma, tai sutampa su teiginiais skaitytuose straipsniuose (44, 7). Kreatino koncentracija kraujyje visoms karvės po apsiveršiavimo buvo sumažėjusi. Jo koncentracija buvo mažesnė negu mažoji norma (88,4 umol/l-176,8umol/l), tai nesutampa su literatūroje rašomais teiginiais (44).
Gliukozės koncentracija 14 karvių buvo mažesnė negu norma (2,5mmol/l-3,3mmol/l), tai sutapo su (21) analizuotu literatūros šaltiniu.
Tiriant kalcio priklausomybės su parezės susikirtimais, karvių grupėse buvo nustatytas patikimas ryšys tarp jų (p<0,005), tai parodo, kad kalcis yra vienas iš rodiklių, kurio pagalba galima teigti, kad karvės gali susirgti pareze . Tarp albumino ir pareze susirgusių karvių buvo nustatytas patikimas ryšys (p<0,014), pagal šios kraujo rodiklį buvo galima įtarti galimą susirgimą pareze. Mastito susirgimai turėjo patikimą ryšį su UREA (p<0,028). Pagal padidėjimą kraujyje šio rodiklio, buvo galima nuspėti, jog karvės galimai susirgs mastitu. Klinikinės ketozės susirgimo priklausomybė nuo BHB rodiklio buvo patikima (p<0,0001). Kraujo biocheminio BHB rodikliu yra nustatoma klinikinė ketozė, jei yra daugiau ketonų, negu 1,2 m mol/l ir taip pat matomas gliukozės koncentracijos sumažėjimas kraujyje. Tai parodo klinikinę ketozę.
Kraujo mėginiai, kurie biocheminiams tyrimams buvo paimti iš karvių prieš apsiveršiavimą, parodė priklausomybę tarp parezės pasireiškimo po apsiveršiavimo ir geležies koncentracijos sumažėjimo, taip pat buvo nustatytas patikimas ryšys tarp parezės pasireiškimo ir UREA sumažėjimo.
Iš atlikto tyrimo matome, kad prieš apsiveršiavimą kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje buvo artimesnė fiziologinei normai. Literatūroje rašoma, kad tai yra normalu užtrūkusioms karvėms (8, 22). Po apsiveršiavimo, atlikus antrą kraujo tyrimą , nustatytas žymus kalcio ir fosforo rodiklių sumažėjimas. Literatūroje rašoma, kad 88 proc. karvių hipokalcemija pasireiškia likus 48 val. iki apsiveršiavimo, o 12 proc. karvių veršiavimosi arba netrukus po jo. „Kaip teigia I. Klimienė, dėl
37
kalcio ir fosforo nepakankamumo arba netinkamo santykio, pasikeičia biocheminiai procesai audiniuose, išsivysto medžiagų apykaitos ligos.“ (8).
Gliukozės koncentracija kraujyje prieš apsiveršiavimą buvo mažesnė negu fiziologinė normos riba. Po apsiveršiavimo darytuose kraujo tyrimuose, gliukozės koncentracija sumažėjo beveik per pusę. Tai gali rodyti angliavandenių apykaitos sutrikimą. Angliavandenių apykaita yra glaudžiai susijusi su riebalų apykaita. Sutrikus joms karvės gali susirgti ketoze (15).
AST, GGT - tai serumo amino transfarezės, kurias gamina daugelis gyvūno organizmo ląstelių. Iš šių kraujo serumo rodiklių, galima nustatyti kepenų suriebėjimo sindromą, ankstyvos laktacijos pradžioje - ketozės laipsnį. Taip pat padidėjęs AST rodiklis perspėja apie intensyvėjančius metabolinius pakitimus, parodo subklinikinį kepenų pažeidimo laipsnį (31,35). Yra nustatyta, kad AST padidėja dvi savaitės po veršiavimosi, o sergančių pogimdyvine pareze AST kraujo serume padidėja apie 82proc (15, 37). Dar vienas rodiklis, tai prie ląstelės membranos prisitvirtinęs baltymas – GGT. Jis padidėja esant kepenų ir tulžies patologijai. Šių rodiklių, pirmojo kraujo tyrimo metu likus 14 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą, nukrypimo nuo fiziologinės normos nebuvo nustatyta. Antrojo tyrimo metu, tai yra 6-ą dieną po apsiveršiavimo, padidėjo AST 88,83 U/l. GGT rodiklis išliko beveik nepakitęs 20,44 U/l.
Geležies trūkumas neigiamai veikia imuninę sistemą. Veršingoms ir didelio produktyvumo karvėms geležies reikia apie 25 proc. daugiau (15). Tyrimo metu nustatyta, kad karvių kraujyje prieš apsiveršiavimą Fe 25,95 umoi/l ir po apsiveršiavimo geležies 13,78 umol/l koncentracija buvo mažesnė negu fiziologinė normos Fe 27,00 umol/l riba. Pagal nustatytą geležies kiekį kraujyje ir iš to spręsti apie jo metabolizmo pokyčius organizme negalime. Reikalingi papildomi tyrimai nustatyti apskritai kraujo serumo gebėjimą prisijungti geležį, transferino prisotinimo geležimi procentą (12).
Kreatinas yra raumenų veiklos katabolinis produktas. Priklausomai nuo bendros gyvulio raumenų masės, į kraujotakos sistemą jis patenka tolygiu greičiu. Sumažėjus raumenų masei, gali sumažėti ir kreatino koncentracija kraujyje (33). Inkstai pasižymi dideliu funkciniu pajėgumu, tačiau kai tai pažeidžiama, padidėja kreatino koncentracija kraujyje. Kreatinino kiekis kraujyje gana pastovus, jo kiekio sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi (39). Tyrimo metu kreatino76,30 umol/l koncentracija, likus 14 dienų prieš apsiveršiavimą ir 6-ą dieną po apsiveršiavimo, Crea 51,96 umol/l buvo sumažėjusi palyginus su fiziologine normos riba.
Albuminai vieni svarbiausių baltymų kraujo serume. Jie palaiko osmosinį slėgį ir dalyvauja fermentų pernašoje. Albuminų sintezė vyksta kepenyse, iš kur vėliau pereina į kraują ir yra katalizuojami daugelyje audinių. Sumažėja jo koncentracijai, gali būti įtariama sutrikusi kepenų veikla. Taip pat viena iš hipokalcemijos pasireiškimo priežasčių gali būti hipoalbuminemija. Ji neretai pasireiškia prie lėtinio, nepakankamo amino rūgščių pasisavinimo (39). Prieš apsiveršiavimą atliktuose kraujo tyrimuose, albumimo koncentracija kraujyje buvo fiziologinės normos ribose.
38
Tiriant antrą kartą, po apsiveršiavimo, albumino koncentracija buvo mažesnė negu fiziologinė norma.
Lyginant kliniškai sveikų karvių biocheminių kraujo tyrimų vidurkių rodiklius su sirgusiomis pareze, sirgusių karvių kalcio 1,27 mmol/l koncentracija kraujyje yra sumažėjusi, o fosforo 1,60 mmol/l koncentracija padidėjusi. Kliniškai sveikų ir sirgusių pareze karvių kalcio1,60 mmol/l ir fosforo 1,33 mmol/l koncentracija kraujyje tyrimo metu buvo mažesnė negu fiziologinių normų rodikliai.
39
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad ligos po apiveršiavimo turi įtakos šiems biožymenims:
1.1. Susirgusių pareze karvių kraujyje kalcio 1,27 mmol/l koncentracija buvo žymiai mažesnė, negu fiziologinės normos riba 2,2-2,9 mmol/l;
1.2. Klinikine ketoze sirgusių karvių gliukozės 0,54 mmol/l koncentracija kraujyje buvo žemiau normos ribos 2,5-3,3 mmol/l, o beta-hidroksibutirato 2,2 mmol/l padidėjęs nei fiziologinės normos riba 0-1,2 mmol/l;
1.3. Klinikiniu mastitu sirgusių karvių kraujyje buvo padidėjusi šlapalo 4,08 mmol/l koncentracija kraujyje, bet neviršijo fiziologinės normos 3,3-5,0 mmol/l ribos ir labai sumažėjusi gliukozės 1,53 mmol/l koncentracija palyginus su fiziologine normos riba 2,5-3,3 mmol/l;
2. Nustatyta, kad dažniausiai tiriamajame X ūkyje pasireiškianti karvių liga – parezė, kurią buvo galima prognozuoti atlikus biocheminius kraujo tyrimus ir iš jų nustačius kalcio rodiklio sumažėjimą, kuris buvo mažesnis negu 2,2 m mol/l;
3. Nustatyta, kad užtrūkusių karvių, kurių šlapalo 4,83 mmol/l koncentracija kraujyje prieš apsiveršiavimą buvo padidėjusi, o geležies 25,95 mmol/l rodiklis kraujyje sumažėjęs, galima buvo prognozuoti, kad karvės galimai gali susirgti pareze po apsiveršiavimo.
40
REKOMENDACIJA
Tam, kad būtų gauti patikimesni biocheminiai kraujo tyrimo rezultatai, būtina sudaryti didesnės imties gyvūnų grupes ir tyrimus atlikti ilgesnį laiką.
Prieš apsiveršiavimą ir ankstyvos laktacijos laikotarpyje atlikti karvių biocheminius kraujo tyrimus, juos išanalizavus, būtų galima įvertinti ligų po apsiveršiavimo pasireiškimo riziką.
41
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. LEBLANC S. Monitoring Metabolic Health of Dairy Cattle in the Transition Period. J Reprod Dev. 2010; 56(S): S29-S35.
2. Down P, Bradley A, Breen J, Green M. Factors affecting the cost-effectiveness of on-farm culture prior to the treatment of clinical mastitis in dairy cows. Preventive Veterinary Medicine. 2017 Sep;145:91-9.
3. Gröhn Y, Wilson D, González R, Hertl J, Schulte H, Bennett G, et al. Effect of Pathogen-Specific Clinical Mastitis on Milk Yield in Dairy Cows. Journal of Dairy Science. 2004;87(10):3358-74.
4. Kim I, Suh G. Effect of the amount of body condition loss from the dry to near calving periods on the subsequent body condition change, occurrence of postpartum diseases, metabolic parameters and reproductive performance in Holstein dairy cows. Theriogenology. 2003; 60(8):1445-1456.
5. Giuliodori M, Magnasco R, Becu-Villalobos D, Lacau-Mengido I, Risco C, de la Sota R. Metritis in dairy cows: Risk factors and reproductive performance. Journal of Dairy Science. 2013 Jun; 96(6):3621-31.
6. Oliveira L, Ruegg P. Treatments of clinical mastitis occurring in cows on 51 large dairy herds in Wisconsin. Journal of Dairy Science. 2014; 97(9):5426-36.
7. Reinhardt TA, Lippolis JD, McCluskey BJ, Goff JP, Horst RL. Prevalence of subclinical hypocalcemia in dairy herds. The Veterinary Journal. 2011; 188(1):122-4.
8. Divers, T. J., & Peek, S. F. Rebhun's diseases of dairy cattle. Elsevier Health Sciences; 2007.
p. 358, 590-598, 600-602.
9. Hogeveen, H. (Ed.).Mastitis in Dairy Production: Current knowledge and future solutions.
Wageningen Academic Publishers. 2005; (31-53)
10. Peek, S. F., & Divers, T. J. Rebhun's Diseases of Dairy Cattle. Elsevier Health Sciences;
2018. p. 389,466, 713-730.
11. Seifi, H. A., & Kia, S. Subclinical Hypocalcemia in Dairy Cows: Pathophysiology,
Consequences and Monitoring. Iranian Journal of Veterinary Science and Technology, 2018; 9(2): 1-15.
12. J. Sutkevičius. Veterinarinė klinikinė diagnostika. Kaunas; 2003. P. 177-179, 417,426-427. 13. Eugenijus Aniulis.Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas. Terra Publica; 2007. p. 53-54.
42
14. Aniulis Eugenijus ir kt.Veterinarinė akušerija ir ginekologija.V.: Mokslas; 1989. p. 96-97, 130-133.
15. V.Žilaitis. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. Kaunas; 2007. p. 29-30, 60-63, 70-73, 110-120,157.
16. R. Antanaitis, V. Žilaitis. V. Pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas: Metodinis leidinys veterinarijos fakulteto studentams, veterinarijos gydytojams; 2016. p. 16, 19-25.
17. Antanaitis, R., Žilaitis, V., Juozaitienė, V., & Žiogas, V. Sveikatos būklės, sezono ir laktacijos
įtaka karvių judrumo, masės, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. Veterinarija
ir zootechnika. 2010; 49 (71).
18. Antanaitis R., Žilaitis V., Makauskas A., Sabaliauskienė G., Kučinskas A. Fiziologinių parametrų, fiksuojamų kompiuterine bandos valdymo programa, klinikinė reikšmė diagnozuojant mastitą, endometritą ir šliužo dislokaciją į kairę. Veterinarija ir zootechnika. 2012; 58 (80).
19. Irena Klimienė, Vytautas Špakauskas, Laimis Jodkonis. Kalcio, fosforo, magnio kiekių kitimai sveikų karvių kraujyje. Žemės ūkio mokslai. 2002; Nr. 3.
20. Antanaitis R. Galvijų neužkrečiamosios virškinimo organų ligos: mokomoji knyga; 2017. p.
46-62.
21. Danielius Starevičius, Algimantas Matusevičius, Vytautas Špakauskas. Kalcio, fosforo, magnio ir gliukozės kaita veršingų ir apsiveršiavusių karvių kraujyje. Veterinarija ir zootechnika. 2007; 38 (60).
22. Klimienė, I., Špakauskas, V., & Bertašienė, J. Kreatinkinazės aktyvumo kitimai pareze po
apsiveršiavimo sergančių karvių kraujo serume. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas: Lietuvos veterinarijos akademija. 2002; 18 (40).
23. Anderson, D. E., & Rings, M. Food animal practice. E. J. Abrahamsen (Ed.). Saunders
Elsevier; 2009. p. 40-46, 130-134, 737.
24. Blowey, R., & Weaver, A. D. Color Atlas of diseases and disorders of cattle. Mosby Elsevier;
2011. p. 161-194, 204-207, 269.
25. Radostits, O. M., Gay, C. C., Hinchcliff, K. W., & Constable, P. D. (Eds.). Veterinary
Medicine A textbook of the diseases of cattle, horses, sheep, pigs and goats. Saunders
Elsevier; 2006. p. 1626-1644, 1661-1668.
26. Boboš, S., Radinović, M., Vidić, B., Pajić, M., Vidić, V., & Galfi, A.. Mastitis therapy: Direct
43
27. Qayyum, A., Khan, J. A., Hussain, R., Avais, M., Ahmad, N., & Khan, M. S.Investigation of
milk and blood serum biochemical profile as an indicator of sub-clinical mastitis in Cholistani cattle. Pak Vet J. 2016; 36(3): 275-279.
28. Hopper, R. M. (Ed.). Bovine reproduction. John Wiley & Sons, Inc; 2014. p.
276-278,283-287, 431-438, 440-448.
29. Chamberlin W, Middleton J, Spain J, Johnson G, Ellersieck M, Pithua P. Subclinical hypocalcemia, plasma biochemical parameters, lipid metabolism, postpartum disease, and fertility in postparturient dairy cows. Journal of Dairy Science. 2013; 96(11): 7001-13.
30. Seifi HA, LeBlanc SJ, Leslie KE, Duffield TF. Metabolic predictors of post-partum disease and culling risk in dairy cattle. The Veterinary Journal. 2011 May; 188(2): 216-20.
31. Osorio J, Trevisi E, Ji P, Drackley J, Luchini D, Bertoni G, et al. Biomarkers of inflammation, metabolism, and oxidative stress in blood, liver, and milk reveal a better immunometabolic status in peripartal cows supplemented with Smartamine M or MetaSmart. Journal of Dairy Science. 2014 Dec; 97(12): 7437-50.
32. Farag, E. A., & Metwally, A. M. Markers used for prediction of ketosis and milk fever in
dairy buffaloes at Kaliobeia governorate. Glob. Vet. 2012; 9: (1-7).
33. Smith, B. P. Large animal internal medicine.Mosby Elsevier; 2015.p. 130-132, 360-371.
34. Kaneko, J. J., Harvey, J. W., & Bruss, M. L. (Eds.). Clinical biochemistry of domestic animals. Academic press; 2008. 259-285.
35. Stojević Z., Piršljin J., Milinković-Tur S., Zdelar-Tuk M., Ljubić B.B. Activities of AST, ALT and GGT in clinically healthy dairy cows during lactation and in the dry period. VETERINARSKI ARHIV. 2005; 75 (1): 67-73.
36. R. Antanaitis, R. Stoškus, M. Televičius. Karvių ketozė: trys svarbiausios ligos priežastys. Mano ūkis 2014/11 [Elektroninis išteklius]. [Žiūrėta 2019 11 16. Prieiga per internetą.
https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2014/11/karviu-ketoze-trys-svarbiausios-ligos-priezastys/
37. Klimienė, I., Mockeliūnas, R., Špakauskas, V., & Gintautas, J. The impact of health status after calving on blood biochemical parameters, reproduction and productivity in cows. Veterinarija ir Zootechnika. 2010; (53).
38. Cockcroft, P. (Ed.). Bovine medicine, Third Edition. John Wiley & Sons; 2015. p. 262-297, 356-364.
39. Otter, A. Diagnostic blood biochemistry and haematology in cattle. In Practice. 2013; 35(1): 7-16.
