MAGNIO IR KALCIO PREPARATŲ KOKYBINIS IR KIEKYBINIS VERTINIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

DŽIULJETA CHOSTEGIAN

MAGNIO IR KALCIO PREPARATŲ KOKYBINIS IR KIEKYBINIS

VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Augusta Ževžikovienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė

Data

MAGNIO IR KALCIO PREPARATŲ KOKYBINIS IR KIEKYBINIS VERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Augusta Ževžikovienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė , parašas Magistrantė

Džiuljeta Chostegian

Data Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Magnis ... 11

1.1.1. Magnio vaidmuo ... 11

1.1.2. Magnio apykaita ir pasiskirstymas ... 11

1.1.3. Magnio šaltiniai ... 12

1.1.4. Magnio suvartojimas ... 12

1.1.5. Magnio trūkumas ... 12

1.1.5.1 Magnio trūkumo požymiai ... 13

1.1.6. Magnio perteklius ... 13

1.1.7. Magnio klinikinis panaudojimas ... 14

1.1.8. Magnio druskos ... 15

1.2. Kalcis ... 17

1.2.1. Kalcio vaidmuo ... 17

1.2.2. Kalcio apykaita ir pasiskirstymas ... 17

1.2.3. Kalcio šaltiniai ... 18

1.2.4. Kalcio suvartojimas ... 18

1.2.5. Kalcio trūkumas ... 18

1.2.5.1 Kalcio trūkumo požymiai ... 19

1.2.6. Kalcio perteklius ... 19

1.2.7. Kalcio klinikinis panaudojimas ... 20

1.2.8. Kalcio druskos ... 20

1.3. Magnio ir kalcio nustatymas ... 21

2. TYRIMO METODIKA ... 23

2.1. Tyrimo planavimas ... 23

2.2. Tyrimo objektas ... 23

2.4. Prietaisai ir priemonės ... 27

2.5. Magnio kokybinis vertinimas ... 27

2.6. Kalcio kokybinis vertinimas ... 27

2.7. Magnio preparatų tirpalų paruošimas titrimetrinei analizei ... 28

2.8. Magnio titrimetrinė analizė ... 28

2.9. Kalcio preparatų tiriamųjų tirpalų paruošimas titrimetrinei analizei ... 29

2.10. Kalcio titrimetrinė analizė ... 29

2.11. Statistinė duomenų analizė ... 30

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31

3.1. Magnio identifikavimas ... 31

3.2. Kalcio identifikavimas ... 31

3.3. Magnio ir kalcio kiekybinis vertinimas ... 31

IŠVADOS ... 36

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37

SANTRAUKA

Dž. Chostegian magistro baigiamasis darbas „Magnio ir kalcio preparatų kokybinis ir kiekybinis vertinimas“/ mokslinė vadovė doc. dr. A. Ževžikovienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas.

Darbo tikslas: atlikti pasirinktų magnio ir kalcio preparatų kokybinę ir kiekybinę analizę. Darbo uždaviniai:

1. Identifikuoti magnį ir kalcį pasirinktuose preparatuose; 2. Nustatyti magnio ir kalcio kiekį pasirinktuose preparatuose;

3. Palyginti magnio ir kalcio nustatytą kiekį su ant pasirinktų preparatų pakuočių nurodytu kiekiu. Tyrimo objektas: 15 skirtingų Lietuvos rinkoje esančių magnio ir kalcio preparatų įvairiomis farmacinėmis formomis.

Tyrimo metodika: tiriamų magnio ir kalcio preparatų identifikavimui taikyta Europos farmakopėjoje 2.3.1 aprašyta metodika. Kiekybinei analizei atlikti pasirinktas kompleksonometrinis titravimo metodas. Jis atliktas, remiantis Europos farmakopėjoje 2.5.1.1 aprašyta metodika. Titravimui naudotas 0,1 M trilono B tirpalas. Titruota tol, kol tirpalas iš violetinės spalvos pakinta į tamsiai mėlyną (iki spalvos pasikeitimo). Kiekvienas mėginys titruotas 3 kartus.

Rezultatai ir išvados: atlikta mokslinių literatūros šaltinių analizė apie magnio ir kalcio poveikį organizmui, vartojimą, trūkumą, klinikinį panaudojimą. Visuose pasirinktuose preparatuose magnis ir kalcis sėkmingai identifikuotas. Vadovaujantis Europos farmakopėjos 2.5.1.1 metodikomis, kompleksonometrinio titravimo metodu nustatyti magnio ir kalcio kiekiai pasirinktuose preparatuose. Didžiausias magnio ir kalcio kiekis nustatytas preparatuose Nr.3 (1828,59 mg) ir Nr.14 (842,88 mg). Mažiausias magnio ir kalcio kiekis nustatytas preparatuose Nr.8 (230,95 mg) ir Nr.11 (497,79 mg). Atlikus kiekybinę pasirinktų preparatų analizę, didžiausias magnio ir kalcio atitikimas nustatytas preparatuose Nr.6, 9, 12 (99,99 proc.), mažiausias – preparatuose Nr.8 (61,59 proc.) ir Nr.15 (204,54 proc.). Statistiškai reikšmingas rezultatų skirtumas nenustatytas (p>0,05), išskyrus preparatuose Nr.8,10,14,15 (p<0,05).

SUMMARY

Work title: Qualitative and quantitative evaluation of magnesium and calcium preparations. Džiuljeta Chostegian master‘s thesis/ supervised by Doc. Dr. Augusta Ževžikovienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Analitic and Toxicological chemistry – Kaunas, 2019.

Aim: to assess qualitative and quantitative analysis of selected magnesium and calcium preparations.

Objectives:

1. Identify magnesium and calcium in selected preparations;

2. Determine the amount of magnesium and calcium in the selected preparations;

3. Compare the fixed amount of magnesium and calcium with the amount prescribed on the packaging of the selected preparations.

Object: 15 different magnesium and calcium preparations in Lithuania in various pharmaceutical forms.

Methods: The method described in European Pharmacopoeia 2.3.1 was used to identify the magnesium and calcium preparations under study. For the quantitative analysis, a complexonometric titration method was chosen. It is based on the methodology described in European Pharmacopoeia 2.5.1.1. Titration solution 0.1 M was used for titration. Titrate until the solution changes from purple to dark blue (to colour change). Each sample was titrated 3 times.

Results and conclusions: An analysis of scientific literature on the effects of magnesium and calcium on the body, consumption, deficiency, clinical use was performed. Magnesium and calcium have been successfully identified in all selected preparations. According to the European Pharmacopoeia 2.5.1.1 method, magnesium and calcium in selected preparations were determined by complexometric titration. The highest magnesium and calcium amount was found in preparations No. 3 (1828,59 mg) and No. 14 (842,88 mg). The lowest magnesium and calcium amount was found in preparations No. 8 (230,95 mg) and No. 11 (497,79 mg). Following a quantitative analysis of the selected preparations, the highest magnesium and calcium compliance was found in preparations No. 6, 9, 12 (99,99 proc.), lowest – in preparations No. 8 (61,59 proc.) and No. 15 (204.54 proc). No statistically significant difference in results was found (p > 0,05), except in the preparations No. 8,10,14,15 (p < 0,05).

SANTRUMPOS

ATP – adenozintrifosfatas

Ca10[PO4]6[OH]2 – kalcio hidroksiapatitas

EDTA – etilendiaminotetraacto rūgštis

K4Fe(CN)6*3H2O – kalio ferocianido hidratas

Mg – magnis

Na2HPO4 – dinatrio fosfatas

Na2CO3 – natrio karbonatas

NH4Cl – amonio chloridas

PTH – paratiroidinis hormonas SN – standartinis nuokrypis

Vit. B6 – piridoksino hidrochloridas Vit. B12 – cianokobalaminas

Vit. D – cholekalciferolis VT – virškinamasis traktas

SĄVOKOS

Celiakija – autoimuninė sisteminė genetinė virškinamojo trakto liga, kuri atsiranda dėl įvairių grūdų baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei.

Eklampsija – specifinė nėštumo liga, pasireiškianti generalizuotų traukulių atsiradimu nėštumo metu. Hiperkalcemija – būklė, kai kraujyje yra per didelis kalcio kiekis.

Hipokalcemija – būklė, kai kraujyje yra per mažas kalcio kiekis. Hipermagnezemija – būklė, kai kraujyje yra per didelis magnio kiekis. Hipomagnezemija – būklė, kai kraujyje yra per mažas magnio kiekis.

Inkstų tubulinė acidozė – klinikinis sindromas, kai inkstai nepajėgia rezorbuoti bikarbonato arba ekskretuoti vandenilio bei amoniako jonų.

Tetanija – liga, susijusi su prieskydinių liaukų funkcijos nepakankamumu, sutrikus medžiagų apykaitai, kada pasireiškia traukuliai.

ĮVADAS

Dėl šiuolaikinio greito gyvenimo tempo žmonėms pradeda trūkti laiko būtiniausiems dalykams. Net pavalgymui skiriama vis mažiau dėmesio. Dėl nevisavertės mitybos žmonės negauna pagrindinių elementų kiekio su maistu. Todėl organizme pradeda trūkti būtiniausių mineralų, tokių kaip magnis ir kalcis.

Magnis – vienas iš būtiniausių žmogaus organizmui elementų. Jis plačiai paplitęs gamtoje ir yra ketvirtas pagal kiekį mineralas žmogaus organizme. Jo gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, grūduose, mėsoje, pieno produktuose [2,12,52]. Magnis yra atsakingas už daugelio gyvybiškai svarbių organų (širdies, vazomotorinio centro, nervų sistemos, raumenų) veiklą. Atsiradus magnio trūkumui, pradeda vystytis daug įvairių ligų: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (hipertenzija, aritmijos, miokardo infarktas), nervų sistemos ligos (migrena, depresija, epilepsija) ir kitos žmogaus sveikatai pavojingos būklės [1,2,12,21,30,36,41]. Siekiant užkirsti kelią ligų vystymuisi ir progresavimui, labai svarbu užtikrinti pakankamą magnio kiekį organizme.

Kalcis – penktasis iš labiausiai paplitusių elementų Žemėje ir didžiausią dalį pagal kiekį sudarantis elementas, saugomas žmogaus organizme. Jo gausu pieno produktuose, daržovėse, grūduose [5,45,70]. Kalcis yra nepakeičiamas organizmo gyvybinėms funkcijoms: reguliuoja širdies darbą, dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, svarbus nervų sistemos veiklai, kaulams, dantims ir raumenims. Tad jo trūkumas organizme gali tapti ne vienos rimtos ligos atsiradimo priežastimi (širdies ligos, osteoporozė). Kadangi reikalingas kalcio kiekis nėra pakankamai gaunamas iš maisto, atsargos organizme mažėja. Jaunas organizmas sugeba geriau pasisavinti kalcį iš maisto produktų, o vyresnio amžiaus žmogaus organizmas to jau padaryti nesugeba [5,45,75]. Tad labai svarbu užtikrinti pakankamą kalcio kiekį organizme norint išvengti gretutinių ligų.

Siekiant išvengti magnio ir kalcio trūkumo organizme ir negaunant šių pagrindinių elementų pakankamo kiekio su maistu, reikalinga užtikrinti papildomą šių gyvybiškai svarbių junginių gavimą. Tam reikalingas papildomas jų vartojimas. Tai galima užtikrinti naudojant magnio ir kalcio vaistinius preparatus ar maisto papildus. Šiame tiriamajame darbe analizuojami Lietuvos rinkoje esantys magnio ir kalcio preparatai. Tyrimo tikslas – atlikti pasirinktų magnio ir kalcio preparatų kokybinę ir kiekybinę analizę.

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: atlikti pasirinktų magnio ir kalcio preparatų kokybinę ir kiekybinę analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Identifikuoti magnį ir kalcį pasirinktuose preparatuose; 2. Nustatyti magnio ir kalcio kiekį pasirinktuose preparatuose;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Magnis

1.1.1. Magnio vaidmuo

Magnis dalyvauja kaip kofaktorius daugiau nei 300 fermentinių sistemų, reguliuojančių įvairias biochemines reakcijas organizme, įskaitant baltymų sintezę, nervinio impulso perdavimą, neuromuskulinį laidumą, signalo transdukciją, kraujo gliukozės kontrolę ir kraujo spaudimo reguliavimą. Šis elementas taip pat reikalingas DNR ir RNR sintezei, aerobinei bei anaerobinei energijos gamybai – oksidaciniam fosforilinimui ir glikolizei - netiesiogiai kaip magnio-adenozintrifosfato (Mg-ATP) komplekso dalis arba tiesiogiai kaip fermento aktyvatorius. Magnis taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį aktyviai transportuojant kalcio ir kalio jonus per ląstelių membranas, kuris yra svarbus nervų impulsų laidumui, raumenų susitraukimui, vazomotoriniam tonui ir normaliam širdies ritmui. Magnis reguliuoja ir kitų mikroelementų, tokių kaip vario, cinko ar vitamino D santykį organizme. Jis yra reikalingas vitamino D konversijai į aktyviąją formą, kuri palaiko kalcio absorbciją ir metabolizmą bei įprastą paratiroidinio hormono (PTH) funkciją [2,6,21,30,36,55].

Širdies laidumo sistemoje magnis atlieka kelis vaidmenis. Pagrindinis vaidmuo yra kalcio kanalų blokavimas. Magnis dėl savo antagonistinio poveikio kalciui išplečia kraujagysles, pagerina ląstelių aprūpinimą deguonimi, mažina arterinį kraujo spaudimą. Šis mikroelementas, mažindamas trombocitų sukibimą, veikia kaip antikoaguliantas. Magnis slopina kalcio indukuotą neuromediatorių atsipalaidavimą simpatinės nervų sistemos nervinės ląstelės presinapsinėje membranoje, dėl to mažėja nervinės ląstelės jaudrumas, streso hormonų – adrenalino ir noradrenalino išskyrimas [1,21,55].

Magnio vaidmuo yra svarbus priešvirusiniam ir priešnavikiniam poveikiui. Nuosekliai mažas laisvo magnio kiekis sąlygoja citotoksinį poveikį [36,51].

1.1.2. Magnio apykaita ir pasiskirstymas

Magnio absorbcija virškinimo trakte nėra visapusiškai suprantama. Jo homeostazę organizme palaiko žarnynas, kaulai ir inkstai. Iš viso suvartoto magnio apie 24–76 proc. yra absorbuojama žarnyne, o

likusi dalis pašalinama su išmatomis. Dauguma magnio absorbuojama plonojoje žarnoje pasyviu paraceluliniu mechanizmu [20,29,54].

Kauluose randama daugiau nei pusė viso kūno magnio (60 proc.), likusi dalis – skeleto raumenyse ir minkštuose audiniuose (30–40 proc.).Tik 1 proc. viso kūno magnio yra ekstraląsteliniuose skysčiuose ir tik 0,3 proc. viso kūno magnio yra serume. Magnio koncentracija intraląstelinėje terpėje svyruoja tarp 5– 10 mmol/l, kraujo serume – 0,76–1,15 mmol/l [3,19,22,28,67,71].

1.1.3. Magnio šaltiniai

Pieno produktai yra laikomi pagrindiniu magnio šaltiniu. Taip pat geri maistiniai magnio šaltiniai yra riešutai, sėklos, sojos,tamsusis šokoladas ir nerafinuoti sveiki grūdai, žalios lapinės daržovės [12,36,41].

1.1.4. Magnio suvartojimas

Daugelis mitybos ekspertų mano, kad idealus magnio suvartojimas turėtų būti pagrįstas kūno svoriu (pvz., 4–6 mg/kg per parą). Vidutiniškai magnio paros poreikis yra 300 mg moterims ir 350 mg vyrams. Tačiau magnio daugiau reikia tam tikrais gyvenimo tarpsniais: augant ir bręstant organizmui, nėštumo ir laktacijos metu, vyresnio amžiaus žmonėms bei ypatingai moterims [1,21,52].

1.1.5. Magnio trūkumas

Magnio trūkumas, ar hipomagnezemija, vadinama tada, kai magnio kiekis serume būna mažesnis kaip 0,75 mmol/l. Trumpalaikis magnio trūkumas organizme gali atsirasti dažnai viduriuojant, vemiant ar prakaituojant. Per didelis kavos, gazuotų gėrimų, druskos ar alkoholio vartojimas, sunkūs menstruaciniai periodai ar užsitęsęs stresas taip pat gali nulemti magnio trūkumo atsiradimą. Ilgalaikį magnio trūkumą gali sukelti patologinės buklės, tokios kaip inkstų nepakankamumas, malabsorbcijos sutrikimai (Krono liga, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija, gastroenteritas, idiopatinė steatorėja, opinis kolitas, plonosios žarnos rezekcija), inkstų tubulinė acidozė, diabetinė acidozė, ilgalaikė diurezė, ūminis pankreatitas, hiperparatiroidizmas ir pirminis aldosteronizmas. Taip pat magnio trūkumo priežastys gali būti: Bartterio sindromas, Gitelman sindromas, diabetas, hiperkalcemija, kalcitriolio trūkumas ir vaistų, tokių kaip

diuretikų, antacidų, protonų siurblio inhibitorių, aminoglikozidų, chemoterapinių vaistų (cisplatinos) vartojimas. Padidėjęs kalcio ir fosforo suvartojimas taip pat padidina magnio poreikius ir taip gali sukelti magnio trūkumą [1,2,12,21,41].

1.1.5.1

Magnio trūkumo požymiai

Ankstyvieji magnio trūkumo požymiai nėra specifiniai ir apima apetito praradimą, mieguistumą, pykinimą, vėmimą, nuovargį, galvos skausmą, dirglumą ir silpnumą. Akivaizdesnis magnio trūkumas susijęs su padidėjusio neuromuskulinio jaudrumo simptomais. Gali pasireikšti raumenų mėšlungis, drebulys, depresija, dismenorėja, tetanija ir generalizuoti priepuoliai [2,21]. Simptomai paprastai būna lengvi arba jų nėra, kai hipomagnezemija yra nuo 0,5 iki 0,7 mmol/l, bet tampa aiškesni ir (arba) sunkesni, kai magnio koncentracija serume yra mažesnė nei 0,5 mmol/l. Magnio trūkumas gali sukelti organizme metabolizmo pokyčius: padidėjęs cholesterolio kiekis, sumažėjusi gliukozės tolerancija, atsparumas insulinui, padidėjusi metabolinio sindromo rizika, kaulų ir vitamino D metabolizmo sutrikimai, atsparumas PTH. Taip pat hipomagnezemija gali sukelti širdies aritmijas, įskaitant širdies nepakankamumą, prieširdžių ir skilvelių tachikardiją, skilvelių virpėjimą, QT intervalo pailgėjimą, torsades de pointes, prieširdžių ir skilvelių ekstrasistoles ar staigią širdies mirtį [9,15,54,62,67-68].

Dėl magnio trūkumo nėščiosioms gali pasireikšti persileidimas, priešlaikinis gimdymas, eklampsija [21,36,52].

1.1.6. Magnio perteklius

Per didelis magnio kiekis kraujyje vadinamas hipermagnezemija. Normaliai žmogaus organizme magnio koncentracija svyruoja nuo 1,7 iki 2,3 mg /dL. Hipermagnezija atsiranda, kai magnio kiekis yra 2,6 mg /dL arba daugiau ( > 0,95 mmol/l). Dauguma hipermagnezemijos atvejų pasireiškia žmonėms, kuriems yra inkstų nepakankamumas. Sutrikus inkstų funkcijai, magnis pradeda kauptis organizme. Kitos hipermagnezemijos priežastys yra hipotirozė, Adisono liga, vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra magnio, pvz., kai kurie vidurių preparatai ir antacidiniai preparatai. Ši būklė taip pat gali vystytis žmogui, kuris buvo gydomas nuo narkotikų perdozavimo su magnio turinčiais katartikais. Atsiradus magnio pertekliui gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, neurologinis sutrikimas, hipotenzija, paraudimas, galvos skausmas. Ypač

didelis magnio kiekis kraujyje gali sukelti širdies ir kvėpavimo sutrikimus, šoką. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti koma [12,41,52,76].

1.1.7. Magnio klinikinis panaudojimas

Keletas tyrimų parodė, kad magnio vartojimas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Amerikos širdies asociacija magnį rekomenduoja kaip trečios eilės vaistą (po amiodarono ir lidokaino) gelbstint ligonius, kuriems pasireiškia bepulsė skilvelinė tachikardija ar skilvelių virpėjimas. Taip pat magnis atlieka pagrindinį vaidmenį ūminio miokardo infarkto patogenezėje ir atsirandant perkutaninės angioplastikos ir stentavimo komplikacijoms, nes sumažina trombocitų agregaciją. Skiriant tuoj pat po miokardo išemijos pradžios, mažėja išemijos progresavimas, tai sumažina aritmijų riziką. Taip pat keletas tyrimų parodė, kad magnis yra veiksmingas gydant insultą, hipertenziją, turint inkstų akmenų, sergant premenstruaciniu sindromu ir psichikos sutrikimais [2,12,18,23,27,32,37,41,46,57].

Keletas tyrimų buvo atlikta su migrena sergančiais pacientais. Didesnis magnio kiekis parodė mažesnį migrenos priepuolių skaičių, todėl magnio preparatai gali būti skiriami kaip pagalbinė priemonė, trumpinanti migreninių galvos skausmų trukmę ir galinti padėti sumažinti vartojamų medikamentų kiekį [40,44,48,53].

Dar keletas atliktų tyrimų parodė, kad didesnis magnio kiekio suvartojimas mažina depresijos ir epilepsijos priepuolių skaičių. Tačiau norint visiškai suprasti magnio poveikį depresijai ir epilepsijai, reikalinga atlikti daugiau tyrimų [6,8,26,72,43,47,65,69].

Naujausi tyrimai atskleidė, kad Alzhaimerio liga sergantiems pacientams magnio naudojimas gali turėti teigiamą poveikį.Taip pat buvo tirtas galimas magnio vaidmuo ir parkinsono ligai. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnės magnio koncentracijos buvo susijusios su sumažinta parkinsono ligos rizika, tačiau reikalinga atlikti daugiau tyrimų [21,30,35,39].

Magnio prepraratai gali sumažinti dusulio priepuolius ūmios astmos priepuolio metu. Vaikams, sergantiems ūmia astma, į veną sušvirkštas magnio sulfatas taip pat parodė tikėtiną naudą vidutinio sunkumo ir sunkiose astmos formose kartu su standartiniais bronchus plečiančiais ir steroidiniais vaistais. Galiausiai šie tyrimai atskleidė, kad magnio sulfatas yra veiksmingiausias, kai yra naudojamas kartu su β2-agonistu, bei pacientams, sergantiems sunkiais astmos priepuoliais [10,12,33,36,50,55-56,58,61].

Keli atlikti tyrimai parodė, kad magnio preparatai pagyvenusiems žmonėms pagerina insulino poveikį ir sumažina gliukozės kiekį kraujyje, o tai ypač svarbu cukriniu diabetu sergantiems pacientams [7,13,21,34].

Magnio sulfato intraveninė infuzija dažniausiai naudojama kaip tokolitikas priešlaikinio gimdymo metu. Manoma, kad magnis riboja kalcio kaupimąsi gimdos raumenų ląstelėse, taip sumažindamas gimdos susitraukimą. Ši intervencija taip pat sumažina cerebrinio paralyžiaus atsiradimą naujagimiams, kuris yra pagrindinė priešlaikinio gimdymo komplikacija. Atliekant nedidelį tyrimą su nevaisingomis moterimis ir tomis, kurios gimdė prieš laiką, nustatyta, kad nepakankamas magnio kiekis gali tiesiogiai paveikti moters reprodukcinę funkciją ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Intraveninis magnio sulfatas paprastai yra vartojamas apsaugai nuo preeklampsijos ir eklampsijos sukeliamų komplikacijų. Magnis yra pirmos eilės vaistas gydymo įstaigoje, kai reikia nutraukti su eklampsija susijusį priepuolį. Daugkartiniai tyrimai rodo, kad magnio koncentracija nėštumo metu mažėja ir kad magnio trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Be to, magnis padeda moterims sumažinti menopauzės metu pasireiškiančius simptomus, tokius kaip karščio pylimas, nes tuo metu moterų organizme mažėja estrogeno kiekis, o magnis šį procesą silpnina [2,36,52,55].

Taip pat magnis naudojamas osteoparozės gydyme. Tai padeda apsaugoti organizmą nuo kaulų masės netekimo [2,21,52].

1.1.8. Magnio druskos

Širdies ligų profilaktikai, gydymui bei kitoms ligoms, sukeltoms magnio trūkumo, vartojami įvairūs magnio preparatai. Daugelis magnio druskų yra tiekiamos kaip maisto papildai. Jų sudėtyje yra neorganinių (magnio oksido, magnio chlorido, magnio sulfato) ir organinių (magnio laktato, magnio citrato, magnio aspartato, magnio orotato) druskų. Magnio druskų absorbcija ir veiksmingumas priklauso nuo tam tikrų veiksnių – virškinamojo trakto terpės (pH), druskos tirpumo žarnyno skysčiuose, kokia magnio druska yra preparate, preparato formos stabilumo, suvartoto kiekio. Didelis kitų elementų kiekis (pvz.: cinko) mažina magnio absorbcija ir pasisavinimą.[1,21,52].

Organinių magnio druskų tirpumas ir pasisavinimas daug geresnis nei neorganinių magnio druskų. Magnio chloridas, sulfatas, citratas, laktatas, malatas, glicinatas ir taurinatas pasižymi geru biologiniu praeinamumu, o magnio oksidas – prastu biologiniu praeinamumu. Magnio citrato druska yra gerai tirpi

vandenyje, o magnio oksidas prastai tirpsta net rūgštinėje terpėje [1,21,31,52]. Detalus magnio druskų palyginimas pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. Magnio druskų palyginimas [1]

Geriausiai pasisavinama (iki 45 proc.) ir mažiausiai šalutinių poveikių virškinamajam traktui (VT) sukelia magnio laktato druska. Naujesniuose preparatuose yra naudojamas enterinis apvalkalas, apsaugantis tabletę nuo sąveikos su skrandžio rūgštimi. Apvalkalu apsaugotas racionalus magnio laktato dihidrato ir vitamino B6 derinys, geriausiai atitinka fiziologinius organizmo poreikius [1]. Taip pat labai geru tirpumu ir biologiniu pasisavinimu pasižymi magnio citrato druska. Tarp kitų druskų nepastebėti dideli pasisavinimo skirtumai. Taip pat dauguma magnio druskų (ypatingai magnio oksidas) pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu [52].

Daugeliui žmonių, kuriems sunku toleruoti geriamąjį magnį, naudojamas transderminis vartojimas. Medicinos literatūroje nėra pakankamai paskelbtų tyrimų dėl šių agentų naudojimo ir absorbcijos, tačiau įvairūs losjonai, kremai, purškalai, aliejai, kompresai ir vonios produktai yra dažnai naudojami, siekiant kompensuoti nepakankamą geriamo magnio vartojimą kai kuriems žmonėms. Iki šiol tyrinėjami purškiamas magnio preparatas, akių bei ausų lašai, taip pat magnio vaginaliniai preparatai [55,60,66].

1.2. Kalcis

1.2.1. Kalcio vaidmuo

Kalcis – vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizme, kuris randamas daugiausiai kauluose, ir būtinas organizmo gyvybinėms funkcijoms. Jis yra reikalingas raumenų susitraukimui, širdies darbui, nervų sistemos veiklai, viduląsteliniam signalų pernešimui, hormoninei sekrecijai ir normaliam kraujo krešumo palaikymui, kuris daugiausiai asocijuojasi su kaulų formavimusi ir metabolizmu. Kalcis dalyvauja kraujagyslių susitraukime ir jų dilatacijoje, taip koreguodamas arterinį kraujo spaudimą. Kalcis taip pat dalyvauja energijos apykaitoje, imuniniame atsake, skrandžio peristaltikos darbe (virškinimo fermentų veikime), ląstelių diferencijos procesuose bei padeda palaikyti sveiką kaulų ir dantų struktūrą [5,11,45,74-75].

1.2.2. Kalcio apykaita ir pasiskirstymas

Kalcio absorbcija vyksta virškinamajame trakte skirtingose vietose. Didžiausia dalis kalcio, apie 65 proc., yra absorbuojama tose virškinamojo trakto vietose, kur pH yra 6,5 – 7,5. Svarbu paminėti, kad kalcis nėra absorbuojamas skrandyje. Kalcis absorbuojamas aktyviosios pernašos ir pasyviosios difuzijos būdu pro žarnyno gleivinę. Transportas vyksta daugiausia dvylikapirštėje žarnoje. Naudojant kalcio preparatus vidutiškai yra įsisavinama apie 30 proc. kalcio. Procentas gali variuoti priklausomai nuo įvairių faktorių: nėštumo metu, kai kalcis yra reikalingas augančiam vaisiui, kalcio absorbcija padidėja. Tačiau kalcio įsisavinimą žmogaus organizme lemia kalcio jonizacijos laipsnis ir maisto produktuose esančių augalinių rūgščių, vitamino D ir riebalų įtaka. Dėl to faktiškai galima įsisavinti tik 20 – 30 proc. viso su maistu gaunamo kalcio. Kofeinas, alkoholis ir natrio perteklius gali sumažinti kalcio absorbciją ir (arba) padidinti kalcio išsiskyrimą iš organizmo [5,70,75].

Kalcio homeostazę palaiko 3 organų sistemos: inkstai, žarnynas ir kaulai. Inkstai yra pagrindinis mechanizmas greitai kalcio ekskrecijai, kurios metu paprastai yra ekskretuojama apie 200 mg per dieną [5,70].

Kalcio metabolizmą didžiąja dalimi reguliuoja PTH – vitamino D endokrininė sistema. Greitas mineralų išskyrimas iš kaulų yra būtinas norint išlaikyti serume atitinkamą jonizuoto kalcio kiekį. Vitamino

D trūkumo būklės metu kaulų metabolizmas yra stipriai sumažėjęs, dėl to mažėja aktyvaus kalcio absorbcija. Dėl to padidėja PTH sekrecija, Padidėjęs PTH kiekis sukelia fermentų aktyvumą (1α-hidroksilazę) inkstuose, kuris vitaminą D paverčia aktyvia hormonine forma - kalcitrioliu. Savo ruožtu kalcitriolis stimuliuoja sustiprintą kalcio absorbciją iš žarnų. Kalcio apykaitai ir įsisavinimui reikalingas vitaminas D [5,12,45].

Kalcis organizme yra pasiskirstęs įvairiuose audiniuose. Jo yra visuose žmogaus audiniuose ir skysčiuose, kur 51 proc. sudaro laisvi kalcio jonai, ~ 40 proc. kalcio – baltymų kompleksai, ~ 9 proc. kalcio jonų kompleksai. Žmogaus kūne yra maždaug 1 kg kalcio, kurio daugiau kaip 99 proc. kaupiama kaip kalcio hidroksiapatitas (Ca10[PO4]6[OH]2). Kalcis yra saugomas kauluose ir dantyse, kuriems suteikia tvirtumą, o

mažiau kaip 1 proc. kalcio yra randama ekstraceliulinėje plazmoje. Paprastai kalcio kiekis organizme palaikomas 2,15- 2,5 mmol/l [5,45,74-75].

1.2.3. Kalcio šaltiniai

Organizmui reikalingą kalcio kiekį galima gauti su maistu ar vartojant maisto papildus. Labiausiai kalciu praturtinti maisto produktai yra pienas, jogurtas, sūris. Likęs kalcio kiekis gaunamas iš daržovių (7 proc.), grūdų (5 proc.), ankštinių daržovių (4 proc.), vaisių ( 3 proc.), mėsos, paukštienos ir žuvies (3 proc.), kiaušinių (2 proc.) [45,70].

1.2.4. Kalcio suvartojimas

JAV sveikatos apsaugos duomenimis, suaugęs žmogus turi kas dieną gauti apie 800 mg kalcio, o nėščosios ir matinančios moterys bei vyresnio amžiaus žmonės – ne mažiau kaip 1500 mg kalcio, tuo tarpu vaikai – 1000 mg kalcio [64,75,77].

1.2.5. Kalcio trūkumas

Kalcio trūkumas arba hipokalcemija – tai būklė, kai organizme kalcio norma kraujyje mažesnė nei 7,5 mg/dl (1,88 mmol/l). Organizmui pritrūkus kalcio pradedama jo skolintis iš kaulų. Todėl kaulai palaipsniui silpnėja, tampa trapūs ir greitai lūžta. Yra išskiriamos 3 žmonių grupės, kurioms yra didžiausia

rizika kalcio trūkumui. Tai apima moteris (amenorėjikes, sportininkės, postmenopauziniu laikotarpiu), alergiškus pienui ir netoleruojančius laktozės žmones, ir senyvo amžiaus žmones. Kava, arbata, kai kurie vaistai, stresas, trukdo kalciui įsisavinti. Kalcio sumažėjimas padidėja dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nepakankamo vitaminų kiekio racione, vartojant gazuotus gėrimus [5,74-75].

1.2.5.1 Kalcio trūkumo požymiai

Kalcio trūkumas skirtingose amžiaus grupėse sukelia skirtingus sveikatos sutrikimus. Kūdikiams dėl kalcio trūkumo gali pasireikšti sulėtėjęs vystymasis, vėlyvas atsistojimas, nesukaulėjusi kaukolė, pavėlavęs dantų kalimasis, išgąstis ir šaukimas miego metu, prakaitavimas naktį, miego sutrikimas, skonio sutrikimas, plikimas, traukuliai, rachitas, kreivos kojos, pavėlavęs vaikščiojimas, periodiški skausmai pilvo srityje, “gaidžio krūtinė” ir skausmas krūtinkaulyje, plonos, mažos ir silpnos pirštų falangos. Paaugliams – skausmai augimo proceso metu, galūnių traukuliai, greitas nuovargis, prasta miego kokybė, atminties pablogėjimas, dažni peršalimai, alergija, kaulų suminkštėjimas, sulėtėjęs vystymasis, mažas ūgis. Suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms – osteoporozė, galūnių silpnumas ir tirpimas, skausmai ir diskomfortas juosmens srityje, pakumpimas, klimakterinis sindromas, hipertonija, cukrinis diabetas, vidurių užkietėjimas, mieguistumas, bendro pobūdžio negalavimas, traukuliai, akmenligė, ūgio sumažėjimas, širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligos, silpnaprotystė, kraujagyslių sklerozė, onkologiniai susirgimai. Taip pat kaip atskirą grupę derėtų išskirti moteris ir nėščiąsias. Nėščiosioms gali pasireikšti skausmai ir diskomfortas juosmens ir nugaros srityje, galūnių jautrumo sumažėjimas, raumenų spazmai, traukuliai, sąnarių reumatizmas, dantų trapumas, vaisiaus išsigimimas, nepakankamas pieno išsiskyrimas, plaukų ir odos žvilgesio praradimas, senėjimo proceso pagreitėjimas, alergija, reumatas. Moterims – maudžiantis skausmas kojose ir juosmenyje, nemiga, bloga atmintis, galvos svaigimas, pastovus negalavimas, skydliaukės disfunkcija, vidinės sekrecijos sutrikimai, raumenų silpnumas, odos žvilgesio ir elastingumo praradimas, greitas senėjimas, alergija, reumatas [5,11,70,74].

1.2.6. Kalcio perteklius

Didesnis kalcio kiekis organizme nei nustatyta riba vadinama hiperkalcemija. Kalcio dozė neturėtų viršyti 3 g per dieną. Per didelis kalcio kiekis gali sukelti pilvo skausmus, vidurių užkietėjimą, nuotaikų

svyravimus. Padidėja inkstų akmenų formavimosi tikimybė, gali padidinti miokardo infarkto atsiradimo riziką [45,49].

1.2.7. Kalcio klinikinis panaudojimas

Kalcio preparatai naudojami širdies ligų profilaktikai, taip pat arterinei hipertenzijai, kadangi pakankamas kalcio kiekis mažina kraujo spaudimą. Taip pat kalcio preparatai naudojami osteoparozės prevencijai ir profilaktikai. Tyrimai parodė, kad kalcio preparatų naudojimas gali sumažinti kaulų retėjimą ir kaulų lūžių riziką vyresniame amžiuje [5,49,64,75]. Kalcio preparatai (pvz.: kalcio karbonatas) naudojami kaip antacidiniai preparatai skrandžio rūgštingumui mažinti tarp valgių gastroezofaginio rūgšties refliukso ir opų ligų atvejais. Keli tyrimai parodė, kad didelis kalcio kiekis mažina riziką susirgti krūties vėžiu bei kolorektalinio vėžio riziką, tačiau reikalinga atlikti daugiau tyrimų [11,70,75].

1.2.8. Kalcio druskos

Kliniškai naudojamas kalcis paprastai yra skiriamas kaip maisto papildas. Dažnai naudojamos druskos yra karbonatas, fosfatas, citratas ir malatas. Paprastai jie vartojami tablečių pavidalu, tačiau yra ir kitų preparatų formų: kapsulės, kramtomosios tabletės, milteliai, lašai, kurios apskritai yra lengviau vartojamos ir lengviau virškinamos. Labiausiai paplitusi kalcio forma preparatuose yra kalcio citratas ir kalcio karbonatas. Kalcio vartojimas kartu su vitaminu D geriau įsisavinimas nei vien tik kalcio naudojimas. Kalcio junginiai su vitaminu D3, vitaminu C bei mikroelementais, kurie dalyvauja kalcio įsisavinime pagerina jo biologinį prieinamumą. Kalcio karbonatas yra pigiausias, todėl dažniausiai ir pasirenkamas. Tačiau ši kalcio druska vartojama dideliais kiekiais gali sukelti vidurių užkietėjimą ir inkstų akmenis [5,45,74-75].

Kalcio preparatai gali sąveikauti su kitais vartojamais vaistais: kraujospūdžio preparatais, sintetiniais skydliaukės hormonais, bifosfonatais, antibiotikais ir kalcio kanalų blokatoriais. Kalcio preparatus geriau naudoti mažomis dozėmis valgio metu, nes taip jie geriau įsisavinami. Kalcio citratas yra vienodai gerai absorbuojamas vartojant jį tiek su maistu, tiek be jo ir yra rekomenduojamas žmonėms, turintiems mažą skrandžio rūgštingumą, uždegimines žarnų ligas ar absorbcijos sutrikimų [74].

1.3. Magnio ir kalcio nustatymas

Magnio ir kalcio vertinimui praktikoje yra taikomi įvairūs analizės metodai. Šie elementai gali būti nustatomi biologiniuose objektuose (kraujo serume, šlapime), piene, jūros vandenyje, įvairiose farmacinėse formose [4,16,24-25,42,59,63].

Magnio nustatymui seniausi taikomi yra kolorimetrinis, fluorimetrinis ir titano geltonojo analizės metodai. Tuo tarpu kalcio įvertinimui buvo naudojami gravimetrinis ir fotometrinis analizės metodai. Taip pat buvo bandyta taikyti fluorescencinį metodą, tačiau analizė šiuo metodu nepasirodė labai tiksli. [4,24,59,63,73].

Magnio nustatymui seniausiai taikomas yra kolorimetrinis nustatymo metodas. Šį metodą pirmiausiai aprašė Mendel ir Benedict, kur magnis buvo nustatytas po ekskrecijos gyvūnų šlapime. Tačiau šis metodas turi trūkumą, kad negalima nustatyti kitų elementų vienu metu. Magnis buvo nustatytas tik prieš tai tirpale nusodinus kalcį [4,71].

Autorius A. Shokrollahi aprašė magnio nustatymą mineraliniame vandenyje analizei naudojant titano geltonąjį. Šis metodas grindžiamas rožinės spalvos komplekso su magnio jonais ir titano geltonojo natrio hidroksido terpėje formavimu. Magnis nusodinamas natrio hidroksidu, naudojant akridino-sulfo dažą – titano geltonąjį. Dažas absorbuojamas magnio druskos ir spalva pakinta iš geltonos į raudoną. Šis metodas turi keletą privalumų: pasižymi paprastumu, dideliu nuskaitymo greičiu, pigus, efektyvus ir pakankamai jautrus [4,59].

Vienas seniausių kalcio nustatymo metodų – gravimetrija. Tyrėjas Pribham nustatė kalcį kraujo serume, naudojant amonio oksalatą. Šiuo metu metodas nebetaikomas. Toliau sekė mokslininkų Kramer ir Tisdall tyrimai, kur kalcis buvo nustatytas naudojant kalio permanganato tirpalą. Reakcijai įvykti į tirpalą būtina įdėti nedidelį kiekį mangano sulfato sieros rūgštyje ir pašildyti [4,71].

Tiek magnio, tiek kalcio druskų nustatymui paprastai taikomas kompleksonometrinis titravimo metodas. Šiuo metu dažnai taikomi ir kiti analizės metodai: liepsnos atominės absorbcijos spektrometrija, jonų mainų chromatografija, kapiliarinė elektroforezė [4,14,16-17,25,42].

Autoriai Alcock, MacIntare ir Raddle magnio ir kalcio vertinimui pasiūlė liepsnos atominės absorbcijos spektrometrijos metodą. Tyrimo metu magnio ir kalcio kiekis buvo vertintas kiaušiniuose. Šio metodo privalumai – kalcis ir magnis gali būti nustatomi kartu tame pačiame mėginyje, reikalingas nedidelis mėginio kiekis, paprastas, greitas, jautrus ir tikslus metodas. Trūkumai – būtinai reikalingas prieš analizę mėginių apdorojimas [4,14,25,63].

M.El Said ir kitų mokslininkų atliktame tyrime magnis ir kalcis buvo nustatytas naftos telkiniuose. Analizei atlikti buvo pasiūlytas jonų-mainų chromatografijos metodas. Jonų-mainų chromatografija suteikia alternatyvų metodą nustatyti magnio ir kalcio (bei kitus) jonus per trumpą laiką [16].

Siekiant nustatyti kalcio ir magnio kiekį parenteralinėse mitybos formose, autorius S. Nussbaumer pasiūlė kapiliarinės elektroforezės metodą. Katijonai buvo atskirti per mažiau nei 4 minutes. Kapiliarinė elektroforezė sujungta su netiesiogine UV detekcija buvo sukurta neorganinių katijonų analizei, tokių kaip natris, kalis, kalcis ir magnis. Šis metodas buvo lyginamas su liepsnos atomine absorbcijos spektrometrija ir jonų mainų chromatografija ir buvo priimtas kaip puiki alternatyva [42].

Daugelis tyrėjų magnio ir kalcio nustatymui kraujo plazmoje ir kituose kūno skysčiuose pasiūlė taikyti kompleksonometrinį titravimą, naudojant metalochrominius indikatorius. Vienas paprasčiausių kalcio ir magnio nustatymui taikomų metodų – kompleksonometrinis titravimas, naudojant etilendiaminotetraacto rūgštį (EDTA). EDTA šarminėj terpėj suformuoja chelatinį junginį. Taip magnis suformuoja kompleksą su eriochromo juoduoju T dažu. Titruojama iki spalvos pasikeitimo, kol iš vyšninės raudonos tirpalas nusidažo mėlyna spalva. Trūkumas yra tas, kad eriochromas juodasis T reaguoja panašiai ir su kalciu. Tad būtina iš anksto pašalinti kalcį iš tirpalo arba įvertinti kalcį, naudojant specifinį indikatorių – mureksidą. Tačiau palyginus šis metodas yra tikslus, paprastas ir greitas [4,71,73].

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo planavimas

Siekiant nuodugniai ir tinkamai atlikti tyrimą, buvo sudarytas darbų planas: 1. Magnio ir kalcio identifikavimas pasirinktuose preparatuose;

2. Magnio ir kalcio preparatų tiriamųjų tirpalų paruošimas;

3. Magnio ir kalcio .kiekybinis nustatymas pasirinktuose preparatuose.

Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijoje, Farmacijos fakultete, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedroje.

Magnio ir kalcio veikliųjų medžiagų identifikavimui ir kiekio nustatymui tiriamuosiuose preparatuose buvo apžvelgta mokslinė literatūra. Taikytas kompleksonometrinis titravimas pagal Europos farmakopėjoje pateiktas metodikas [17]. Gautus rezultatus buvo siekiama palyginti su ant magnio ir kalcio tiriamų preparatų pakuočių nurodytais veikliųjų medžiagų kiekiais.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – Lietuvos rinkoje esantys magnio ir kalcio preparatai, pateikiami įvairiomis farmacinėmis formomis (milteliai geriamajam tirpalui, tabletės, kapsulės, pastilės). Tiriamieji objektai buvo įsigyti Lietuvos vaistinėse.

Analizei atlikti buvo įsigyti nereceptiniai vaistai ir maisto papildai, kurių sudėtyje yra magnio ir/ar kalcio junginių. Iš viso pasirinkta 15 preparatų. Visos pasirinktų tiriamųjų preparatų sudėtys pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Pasirinktų preparatų sudėtis

Nr. Veiklioji medžiaga, stiprumas mg

Pagalbinės medžiagos Farmacinė

forma

Šalis

1 Magnio orotato dihidratas 500 mg

Povidonas K30, laktozė monohidratas, talkas, magnio stearatas, natrio ciklamatas, kukurūzų krakmolas, kroskarmeliozės natrio druska, mikrokristalinė celiuliozė, koloidinis bevandenis silicio dioksidas.

Tabletės Vokietija

2 Magnio citratas 610 mg

Sacharozė, celiuliozės milteliai, citrinų rūgštis, ksantano lipai, kalcio stearatas, sacharino natrio druska, apelsinų skonio medžiaga.

Pastilės Vokietija

3 Magnio citratas 1830 mg

Sacharozė, bevandenė citrinų rūgštis, natrio-vandenilio karbonatas, riboflavinas, apelsinų aromatinė medžiaga. Granulės geriamajam tirpalui Vokietija 4 Magnio laktato dihidratas 470 mg, piridoksino hidrochloridas (vit. B6) 5 mg

Tabletės branduolys: sacharozė, sunkusis kaolinas, gumiarabikas, karbomeras 35,000 mPa.s, talkas, magnio stearatas. Tab. dangalas: gumiarabikas, sacharozė, talkas, karnaubo vaškas, titano dioksidas (E171).

Dengtos tabletės Prancūzija 5 Kalio aspartatas 158 mg, magnio aspartatas 140 mg

Tablečių branduolys: silicio dioksidas, povidonas, magnio stearatas, talkas, kukurūzų krakmolas, bulvių krakmolas. Plėvelė: makrogolis 6000, titano dioksidas, Eudragit 100 (katijoninis kopolimeras, susidedantis iš dimetilaminetilinto metakrilato, butilinto metakrilato ir metilinto metakrilato) ir talkas.

Plėvele dengtos tabletės Vengrija 6 Magnio citrato druska 300 mg - Milteliai geriamajam tirpalui Izraelis

7 Magnio citratas 375 mg

Gliukozė, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapioji medžiaga, burokėlių milteliai, saldiklis sukralozė, lipnumą reguliuojanti medžiaga silicio dioksidas, dažiklis riboflavinas. Milteliai geriamajam tirpalui Lenkija 8 Magnio citratas 375 mg, kalio citratas 320 mg

Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, gliukozė, kvapiosios medžiagos, burokėlių milteliai, saldiklis sukralozė, lipnumą reguliuojanti medžiaga silicio dioksidas, dažiklis riboflavinas.

Milteliai geriamajam tirpalui Lenkija 9 Magnio citratas 300 mg, kalio citratas 300 mg

Ekologiškas cukrus Milteliai

geriamajam tirpalui Izraelis 10 Magnio citratas 300 mg, cinko citratas 10 mg, vit. B6 1,4 mg, cianokobalaminas (vit. B12) 2,5µg - Milteliai geriamajam tirpalui Izraelis 11 Kalcio karbonatas 500 mg, cholekalciferolis (vit. D) 5 µg

Ksilitolis (E967), povidonas, izomaltas (E953), apelsinų aromatinė medžiaga, magnio stearatas, sukralozė (E955), riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai, visų racematų α-tokoferolis, sacharozė, modifikuotas kukurūzų krakmolas, vidutinės grandinės trigliceridai, natrio askorbatas ir bevandenis koloidinis silicio dioksidas.

Kramtomos tabletės Norvegija 12 Kalcio citratas 600 mg, vit. D 10 µg - Milteliai geriamajam tirpalui Izraelis 13 Kalcio karbonatas 600 mg, vit. D 11,5µg

Saldikliai manitolis ir sorbitolis, tirštiklis natrio karboksimetilceliuliozė, užpildas

Kramtomosi os tabletės

riebalų rūgščių magnio druskos, kvapioji medžiaga, saldiklis sukralozė.

14 Kalcio karbonatas 750 mg, magnio oksidas 375 mg, cinko oksidas 18 mg, vit.D 3,75µg

Emulsikliai mikrokristalinė celiuliozė ir celiuliozės milteliai, lipnumą reguliuojančios medžiagos riebalų rūgščių magnio druskos, lipnumą reguliuojanti medžiaga silicio dioksidas. Kapsulės Lietuva 15 Kalcio citratas 520 mg, magnio citratas 300 mg, kalio citratas 200 mg, cinko citratas 15 mg, vit. D 5 µg. - Milteliai geriamajam tirpalui Izraelis

1-oje lentelėje pažymėti Nr.1-5, 11 yra preparatai, kurie registruoti Lietuvos rinkoje kaip nereceptiniai vaistai, o Nr. 6-10, 12-15 yra preparatai, kurie Lietuvos rinkoje registruoti kaip maisto papildai.

2.3. Medžiagos ir reagentai

Tyrimui atlikti buvo naudojamos šios medžiagos ir reagentai:  Distiliuotas vanduo;

 Amonio chloridas („Sigma-Aldrich“, Vokietija);  Dinatrio fosfatas („Sigma-Aldrich“, Vokietija);  Acto rūgštis (≥99 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);

 Glioksalhidroksianilas (≥97 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);  Natrio hidroksidas (≥98 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);  Natrio karbonatas (≥99 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);  Chloroformas (≥99 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);  Kalio ferocianidas (≥98,5 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);  Mordant black 11 trituratas („Sigma-Aldrich”, Vokietija).

 0,1 M trilonas B (≥99 proc., „Sigma-Aldrich”, Vokietija);  Kalkonkarboksirūgštis („Sigma-Aldrich”, Vokietija).

2.4. Prietaisai ir priemonės

Tyrimui atlikti buvo naudojamos šios priemonės:

 Automatinės pipetės („Eppendorf Research“, Vokietija);  Titravimo biuretė;

 Matavimo kolbos, kūginės kolbos ir mėgintuvėliai;

 Analitinės svarstyklės („Shimadzu Auw 120 D“, Vokietija);  Kaitinimo plytelė („SB160 Stuart”, Jungtinė Karalystė);  Vandens gryninimo sistema MILIPORE (Vokietija).

2.5. Magnio kokybinis vertinimas

Magnio atpažinimui pasirinktuose preparatuose atlikta Europos farmakopėjos skirsnyje 2.3.1 aprašyta atpažinimo reakcija [17]. Tabletės prieš tai buvo pasvertos ir sutrintos į miltelius, o kapsulės atidarytos ir turinys išpiltas.

Visų tiriamųjų preparatų, turinčių sudėtyje magnio (Nr.1-10, Nr.14-15) buvo atsverta atskirai po 15 mg ir ištirpinta 2 ml vandens. Siekiant padidinti medžiagų tirpumą, visi tiriamieji mėginiai 5 – 10 min. įdėti į ultragarso vonelę. Į kiekvieną tiriamąjį mėginį įpilta po 1 ml šviežiai paruošto amoniako tirpalo. Iškritus baltoms nuosėdoms, pridėta po 1 ml amonio chlorido (NH4Cl) tirpalo ir nuosėdos ištirpo. Įpilta po

1 ml dinatrio fosfato (Na2HPO4) tirpalo. Iškrenta baltos kristalinės nuosėdos [17].

2.6. Kalcio kokybinis vertinimas

Kalcio atpažinimui pasirinktuose preparatuose atliktos Europos farmakopėjos skirsnyje 2.3.1 aprašytos atpažinimo reakcijos [17]. Tabletės prieš tai buvo sutrintos į miltelius, o kapsulės atidarytos ir turinys išpiltas.

Pirmoji kalcio atpažinimo reakcija. Visų tiriamųjų preparatų, turinčių sudėtyje kalcio (Nr.11-15), buvo atskirai atsverta po 0,4 mg ir ištirpinta 2 ml vandens. Siekiant padidinti medžiagų tirpumą, visi tiriamieji mėginiai 5 – 10 min.įdėti į ultragarso vonelę. Į kiekvieną tiriamąjį mėginį įpilta po 0,5 ml 2g/l etanolinio glioksalhidroksianilo tirpalo, 0,2 ml praskiesto natrio hidroksido (NaOH) tirpalo ir 0,2 ml natrio karbonato (Na2CO3) tirpalo. Visi tiriamieji tirpalai sumaišyti su 2 ml chloroformo ir įpilta po 2 ml vandens.

Chloroformo sluoksnis nusidažo raudona spalva [17].

Antroji kalcio atpažinimo reakcija. Visų tiriamųjų preparatų, kurių sudėtyje yra kalcio ( Nr. 11-15), atskirai atsverta po 20 mg ir įpilta po 5 ml acto rūgšties tirpalo. Įdėta po 0,5 ml kalio ferocianido hidrato (K4Fe(CN)6*3H2O) tirpalo. Į gautą skaidrų tirpalą, įdėta 50 mg NH4Cl. Iškrenta baltos spalvos nuosėdos

[17].

2.7. Magnio preparatų tirpalų paruošimas titrimetrinei analizei

Naudoti preparatai, kurių sudėtyje yra magnio (Nr.1-10, 14-15). Tabletės pasvertos ir sutrintos į miltelius, o kapsulės pasvertos, atidarytos ir turinys išpiltas. Kiekvienas magnio tiriamasis tirpalas ruošiamas atskirai. Magnio tiriamiesiems tirpalams paruošti buvo atskirai atsverta po 0,02 g mėginio.

Į 500 ml kolbą įdėta tiriamoji medžiaga ir ištirpinta 150 ml vandens. Kolba 10 – 15 min. dedama į ultragarso vonelę geresniam veikliųjų medžiagų ištirpimui. Įpilta 5 ml NH4Cl tirpalo ir 25 mg Mordant

black 11 triturato bei pašildyta iki 40o_{C temperatūros. Paruošti tiriamieji tirpalai (M1-M12) toliau titruojami}

[17].

2.8. Magnio titrimetrinė analizė

Kiekybinė magnio analizė atlikta taikant kompleksonometrinį titravimą. Kiekvienas tiriamasis tirpalas (M1-M12) titruojamas 0,1 M trilono B tirpalu iki spalvos pasiketimo (iš violetinės į tamsiai mėlyną). Kiekvienas mėginys titruotas po 3 kartus [17].

Siekiant nustatyti magnio kiekį pasirinktuose preparatuose apskaičiuota remiantis formule: X = V × T

X – magnio kiekis, g;

V – nutitruotas 0,1 M trilono B tirpalo kiekis, ml; T – magnio titras.

2.9. Kalcio preparatų tiriamųjų tirpalų paruošimas titrimetrinei analizei

Naudoti preparatai, turintys sudėtyje kalcio (Nr.11-15). Tabletės pasvertos ir sutrintos į miltelius, o kapsulės pasvertos, atidarytos ir turinys išpiltas. Kiekvienas kalcio tiriamasis tirpalas ruošiamas atskirai. Kalcio tiriamajam tirpalui paruošti buvo atsverta po 0,02 g tiriamosios medžiagos.

Į 500 ml kolbą įdėta tiriamoji medžiaga ir ištirpinta 150 ml vandens. Kolba 10 – 15 min. dedama į ultragarso vonelę geresniam veikliųjų medžiagų ištirpimui. Įpilta 3 ml koncentruoto natrio hidroksido (NaOH) tirpalo ir 100 mg kalkon karboksirūgšties triturato. Paruoštiems tiriamiesiems tirpalams (K1-K5) toliau atliekamas titravimas [17].

2.10. Kalcio titrimetrinė analizė

Kiekybinė kalcio analizė atlikta taikant kompleksonometrinį titravimą. Kiekvienas tiriamasis tirpalas (K1-K5) buvo titruojamas 0,1 M trilono B tirpalu iki spalvos pasikeitimo (iš violetinės į tamsiai mėlyną. Kiekvienas mėginys titruotas po 3 kartus [17].

Siekiant nustatyti kalcio kiekį pasirinktuose preparatuose apskaičiuota remiantis formule: X = V × T

X – kalcio kiekis, g;

V – nutitruotas 0,1 M trilono B tirpalo kiekis, ml; T – kalcio titras.

2.11. Statistinė duomenų analizė

Gauti duomenys apdoroti naudojant Microsoft® Office Excel 2013 (Microsoft, JAV) kompiuterinę programą. Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas statistinis patikimumas (p<0,05), aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Tyrimo metu buvo siekta identifikuoti magnį ir kalcį pasirinktuose preparatuose bei nustatyti jų kiekį ir palyginti su ant preparatų pakuočių deklaruojamu kiekiu. Atlikta statistinė rezultatų analizė parodė, kad titravimo metodas yra tinkamas magnio ir kalcio kiekybinei analizei atlikti. Taip pat statistinė analizė parodė, kad ant daugumos tirtų preparatų pakuočių nurodytas magnio ir kalcio kiekis atitinka nustatytą magnio ir kalcio kiekį.

3.1. Magnio identifikavimas

Atlikta magnio atpažinimo reakcija visuose tirtuose preparatuose (Nr.1-10, 14-15) buvo teigiama. Atlikus Europos farmakopėjos 2.3.1 skirsnyje aprašytą magnio identifikavimo reakciją, susidarė baltos spalvos nuosėdos. Tai įrodo magnio buvimą preparate.

3.2. Kalcio identifikavimas

Atlikta kalcio atpažinimo reakcija visuose tirtuose preparatuose (Nr.11-15) buvo teigiama. Atlikus Europos farmakopėjos 2.3.1 skirsnyje aprašytą kalcio identifikavimo reakciją, chloroformo sluoksnis nusidažė raudona spalva. Tai įrodo kalcio buvimą preparate.

Antroji kalcio atpažinimo reakcija taip pat parodė teigiamus rezultatus. Visuose tirtuose mėginiuose (Nr.11-15) aptiktas kalcis. Atlikus Europos farmakopėjos 2.3.1 skirsnyje aprašytą identifikavimo reakciją susidarė baltos spalvos nuosėdos. Tai įrodo kalcio buvimą preparate.

3.3. Magnio ir kalcio kiekybinis vertinimas

Magnio ir kalcio pasirinktų preparatų kiekybinei sudėčiai tirti buvo atlikti titravimai naudojant Europos farmakopėjos skirsnio 2.5.1.1 metodikas. Magnio ir kalcio kiekiui nustatyti buvo pasirinktas titrimetrinis metodas, kuris yra pigus, paprastas, nereikalauja brangios ir sudėtingos įrangos. Buvo analizuojami pagaminti tiriamieji tirpalai iš pasirinktų vaistinių preparatų ir maisto papildų. Duomenys

sisteminti, titruojant kiekvieną paruoštą mėginį tris kartus (n=3). Kiekvienam preparatui išvestas titravimų vidurkis ir apskaičiuotas standartinis nuokrypis (SN). Titravimų rezultatai pateikti 2 lentelėje

2 lentelė. Tiriamųjų preparatų titravimo rezultatai

Tiriamojo preparato nr. Titravimo rezultatai su SN

1 205,6 ± 0,06 2 251 3 752,5 ± 0,4 4 193 ± 0,06 5 57,6 6 123,4 7 145,3 ± 0,23 8 95 9 123,4 ± 0,06 10 105 11 124,2 ± 0,29 12 149,7 13 149,4 ± 0,06 14 210,3 ± 0,29 15 153,1 ± 0,06

Iš lentelės duomenų matyti, kad didžiausia paklaida gauta to preparato, kurio sunaudotas didžiausias titranto kiekis – Nr.3. Nustatytas SN = ± 0,4.

Siekiant patvirtinti kompleksonometrinio titravimo tinkamumą ir tikslumą bei įvertinti veikliųjų medžiagų kiekio atitikimą, nurodytą ant tiriamų preparatų pakuočių, buvo nustatytas magnio ir kalcio kiekis pasirinktuose preparatuose.

Žinoma, kad 1 ml nutitruoto 0,1 M trilono B tirpalo atitinka 2,431 mg magnio; 1 ml nutitruoto 0,1 M trilono B tirpalo atitinka 4,008 mg kalcio.

3 lentelė. Magnio ir kalcio nustatytas kiekis pasirinktuose preparatuose Tiriamojo

preparato Nr.

Nustatytas kiekis, mg Dalis, kurią sudaro ant pakuotės, proc. Veiklioji medžiaga 1 499,81 99,96 Magnis 2 610,18 100,03 Magnis 3 1828,59 99,92 Magnis 4 469,19 99,83 Magnis 5 140,03 100,02 Magnis 6 299,98 99,99 Magnis 7 353,22 94,19 Magnis 8 230,95 61,59 Magnis 9 299,98 99,99 Magnis 10 255,26 85,08 Magnis 11 497,79 99,56 Kalcis 12 599,99 99,99 Kalcis 13 598,79 99,8 Kalcis 14 842,88/ 511,45 112,38/ 136,39 Kalcis/ magnis 15 613,62/ 372,34 204,54/ 124,11 Kalcis/ magnis

Remiantis lentelės duomenimis didžiausias nustatytas magnio kiekis preparate Nr. 3 – 1828,59 mg. Mažiausias nustatytas magnio kiekis preparate Nr. 8 – 230,95 mg. Didžiausias nustatytas kalcio kiekis preparate Nr.14 – 842,88 mg. Mažiausias nustatytas kalcio kiekis preparate Nr. 11 – 497, 79 mg.

Remiantis gautais tyrimo duomenimis, gauti rezultatai palyginti su ant pasirinktų preparatų pakuočių nuorodytais magnio ir kalcio druskų kiekiais. Nustatyta, ar rezultatų skirtumai yra statistiškai reikšmingi p<0,05.

Palyginus gautus magnio ir kalcio kiekius su ant tiriamųjų preparatų pakuočių nurodytais kiekiais, didžiausias magnio ir kalcio kiekio atitikimas nustatytas preparatuose Nr.6, 9 ir 12 (99,99 proc.).

Mažiausias magnio ir kalcio kiekio atitikimas nustatytas preparatuose Nr. 8 (61,59 proc.) ir 15 (204,54 proc.).

Beveik visi gauti kiekiai yra leistinose nukrypimo ribose (±5 proc. – nereceptiniams vaistams, ±20 proc. – maisto papildams). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas preparatuose Nr.8, 14, 15 (p<0,05). Kitiems preparatams statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).

Atlikus pasirinktų magnio ir kalcio preparatų titravimus ir nustačius preparatuose esančių magnio ir kalcio druskų kiekius, sudarytas nustatytų kiekių ir nurodytų ant preparatų pakuočių medžiagų kiekių grafinis palyginimas. Nustatytų magnio ir kalcio kiekių palyginimas su ant pasirinktų preparatų pakuočių nurodytais medžiagų kiekiais grafiškai pateiktas 2 paveiksle.

2 pav. Magnio ir kalcio tiriamųjų preparatų nustatytų ir nurodytų ant pakuotės kiekių palyginimas

* Diagramoje 16* ir 17* pažymėtais skaičiukais yra magnio nustatytas ir pateiktas ant pakuotės kiekis kombinuotuose preparatuose (Nr.14-15).

499,81 610,18 1828,59 469,18 140,03 299,98 353,22 230,95 299,98 255,26 497,79 599,99 598,79 842,88 613,62 511,45 372,34 500 610 1830 470 140 300 375 375 300 300 500 600 600 750 300 375 300 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 K ie ki s, m g Tiriamieji preparatai, Nr.

Nustatytas magnio/kalcio kiekis Pateiktas magnio/kalcio kiekis

Atlikta statistinė rezultatų analizė parodė, kad titravimo metodas yra tinkamas magnio ir kalcio kiekybinei analizei atlikti. Taip pat statistinė analizė parodė, kad ant daugumos tirtų preparatų pakuočių nurodytas magnio ir kalcio kiekis atitinka nustatytą magnio ir kalcio kiekį.

Magnio ir kalcio skirtumai tarp nustatytų kiekių ir nurodytų kiekių ant pakuočių tiriant juos titrimetriškai galėjo atsirasti dėl leidžiamų veikliosios medžiagos nukrypimų tabletėse ir kitose tirtose farmacinėse formose, netenkant dalies vaistinės medžiagos ruošiant tirpalus, dėl žmogiškojo faktoriaus, svarstyklių paklaidos.

Tiriamajame darbe nebuvo atskirai vertinta pagalbinių medžiagų įtaka. Didelis jų kiekis galėjo turėti įtakos veikliosioms medžiagoms ir neleisti tiksliai nustatyti magnio ir kalcio kiekį tiriamuosiuose preparatuose. Keliuose preparatuose (Nr. 2, 5, 14) buvo nustatytas didesnis veikliosios medžiagos kiekis nei nurodyta ant pakuotės. Tam galėjo turėti įtakos didelis pagalbinių medžiagų kiekis. Tačiau didelis pagalbinių medžiagų kiekis galėjo lemti ir priešingą poveikį – sumažinti veikliosios medžiagos kiekį, neleidžiant visiškai jai atsipalaiduoti.

Pastebėta, kad preparatuose, kuriuose nebuvo pagalbinių medžiagų, veikliosios medžiagos kiekis nustatytas tiksliausiai, išskyrus du tiriamuosius preparatus Nr.10 ir 15. Juose papildomai be tiriamųjų veikliųjų medžiagų į preparato sudėtį įėjo kiti elementai. Remiantis literatūros duomenimis, žinoma, kad kiti elementai (cinkas) turi įtakos magnio ir kalcio absorbcijai. Tad kitų veikliųjų medžiagų kiekis galėjo turėti įtakos ir neleisti tiksliai nustatyti tiriamųjų medžiagų (magnio ir kalcio) kiekį preparatuose.

Taip pat pastebėta, kad kompleksiniuose preparatuose (Nr.14-15), kur kalcis ir magnis yra kartu, nustatyti gerokai didesni kiekiai nei nurodyta ant preparatų pakuočių. Įtakos veikliųjų medžiagų kiekio nustatymui galėjo turėti ir kitos veikliosios medžiagos, esančios preparato sudėtyje.Tad siekiant gauti reikalingą kiekį, derėtų vartoti šiuos elementus atskirai.

Veikliųjų medžiagų kiekio nustatymui galėjo turėti įtakos ir preparato forma. Tačiau ši įtaka nebuvo analizuojama tiriamajame darbe.

Taip pat įtakos galėjo turėti ir pasirinktų preparatų sudėtyje esančių magnio ir kalcio druskų tirpumas vandenyje. Tam patvirtinti, reikalinga atlikti detalesnius tyrimus.

IŠVADOS

1. Remiantis Europos farmakopėjos 2.3.1 metodikomis, atlikta pasirinktų magnio ir kalcio preparatų kokybinė analizė. Visuose tirtuose preparatuose magnis ir kalcis sėkmingai identifikuotas.

2. Vadovaujantis Europos farmakopėjos 2.5.1.1 metodikomis, atlikta magnio ir kalcio pasirinktų preparatų tiriamųjų tirpalų analizė kompleksonometrinio titravimo metodu. Nustatyti magnio ir kalcio kiekiai pasirinktuose preparatuose. Didžiausias magnio ir kalcio kiekis nustatytas preparatuose Nr. 3 (1828,59 mg) ir Nr.14 (842,88 mg). Mažiausias magnio ir kalcio kiekis nustatytas preparatuose Nr. 8 (230,95 mg) ir Nr.11 (497,79 mg).

3. Palyginus gautus magnio ir kalcio kiekius su nurodytais kiekiais ant pasirinktų preparatų pakuočių, didžiausias magnio ir kalcio atitikimas nustatytas preparatuose Nr. 6, 9, 12 (99,99 proc.), mažiausias – preparatuose Nr. 8 (61,59 proc.) ir Nr.15 (204,54 proc.). Statistiškai reikšmingas rezultatų skirtumas nenustatytas (p > 0,05), išskyrus preparatuose Nr.8,14,15 (p < 0,05).

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į gautus atlikto tyrimo rezultatus, taikytos Europos farmakopėjos kompleksonometrinio titravimo metodikos galėtų būti pritaikytos tirtų magnio ir kalcio preparatų analizei in vitro, taip pat į tyrimą įtraukiant daugiau magnio ir kalcio preparatų.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

2. Radžiūnas A. Magnis – naudingas mikroelementas. Farmakoterapija Apžvalgos ir aktualijos. 2006;3:45-48.

3. Švagždiene M., Širvinskas E., Baranauskiene D., Adukauskiene D. Correlation of magnesium deficiency with C-reactive protein in elective cardiac surgery with cardiopulmonary bypass for ischemic heart disease. Medicina (Kaunas) 2015, 51, 100–106.

4. Alcock N.W. Analytical methods for magnesium. Annals of Clinical Biochemistry: International Journal of Laboratory Medicine. 1961:1(6):143-147.

5. Beto J. The Role of Calcium in Human Aging. Clinical Nutrition Research. 2015;4(1):1.

6. Boyle N, Lawton C, Dye L. The Effects of Magnesium Supplementation on Subjective Anxiety and Stress—A Systematic Review. Nutrients. 2017;9(5):429

7. Chaudhary DP, Sharma R, Bansal DD. Implications of magnesium deficiency in type 2 diabetes: a review. Biol Trace Elem Res. 2010; 134:119–129.

8. Chen, B.B.; Prasad, C.; Kobrzynski, M.; Campbell, C.; Filler, G. Seizures related to hypomagnesemia: A case series and review of the literature. Child Neurol. Open 2016, 3, 2329. 9. Chernow, B.; Bamberger, S.; Stoiko, M.; Vadnais, M.; Mills, S.; Hoellerich, V.; Warshaw, A.L.

Hypomagnesemia in patients in postoperative intensive care. Chest 1989, 95, 391–397.

10. Cheuk, D.K.; Chau, T.C.; Lee, S.L. A meta-analysis on intravenous magnesium sulphate for treating acute asthma. Arch. Dis. Child. 2005, 90, 74–77.

11. Committee to Review Dietary Reference Intakes for Vitamin D and Calcium, Food and Nutrition Board, Institute of Medicine. Dietary Reference Intakes for Calcium and Vitamin D. Washington, DC: National Academy Press, 2010.

12. Costello R, Wallace T, Rosanoff A. Magnesium. Advances in Nutrition. 2016;7(1):199.

13. Dasgupta A, Sarma D, Saikia UK. Hypomagnesemia in type 2 diabetes mellitus. Indian J Endocrinol Metab. 2012; 16:1000–1003.

14. de Jesus A, Zmozinski A, Barbará J, Vale M, Silva M. Determination of Calcium and Magnesium in Biodiesel by Flame Atomic Absorption Spectrometry Using Microemulsions as Sample Preparation. Energy & Fuels. 2010;24(3):2109-2112.

15. Ehrlich Von. E.; Barbagallo, M.; Classen, H.G.; Guerrero-Romero, F.; Morren, F.C.;Rodriguez-Moran, M.; Vierling, W.; Vormann, J; Kisters, K. The significance of magnesium in insulin

resistance, metabolic syndrome, and diabetes—Recommendations of the Association of Magnesium Research e.V. Diabetol. Stoffwechs. 2014, 9, 96–100.

16. El-Said M, Ramzi M, Abdel-Moghny T. Analysis of oilfield waters by ion chromatography to determine the composition of scale deposition. Desalination. 2009;249(2):748-756.

17. European Pharmacopoeia. 8th edition. Council of Europe. 2014.

18. Geiger, H.; Wanner, C. Magnesium in disease. Clin. Kidney J. 2012, 5, i25–i38.

19. Gibson, R.S. Principles of Nutritional Assessment, 2nd ed.; Oxford University Press: New York,NY, USA, 2005.

20. Graham, L.A.; Caesar, J.J.; Burgen, A.S. Gastrointestinal absorption and excretion of Mg 28 in man. Metabolism 1960, 9, 646–659.

21. Gröber U, Schmidt J, Kisters K. Magnesium in Prevention and Therapy. Nutrients. 2015;7(9):8199-8226.

22. Gröber, U. Magnesium. In Micronutrients: Metabolic Tuning-Prevention-Therapy, 1st ed.;Gröber, U., Ed.; MedPharm Scientific Publishers: Stuttgart, Germany, 2009; pp. 159–166.

23. Guerrero-Romero, F.; Simental-Mendía , L.E.; Hernández-Ronquillo, G.; Rodriguez-Morán, M. Oral magnesium supplementation improves glycaemic status in subjects with prediabetes and hypomagnesaemia: A double-blind placebo-controlled randomized trial. Diabetes Metab. 2015,41, 202–207.

24. Gupta A, Mishra P, Shah K. Simple UV Spectrophotometric Determination of Rosuvastatin Calcium in Pure Form and in Pharmaceutical Formulations. E-Journal of Chemistry. 2009;6(1):89-92. 25. Ieggli C, Bohrer D, do Nascimento P, de Carvalho L, Garcia S. Determination of sodium, potassium,

calcium, magnesium, zinc, and iron in emulsified egg samples by flame atomic absorption spectrometry. Talanta. 2010;80(3):1282-1286.

26. Isaev, D.; Ivanchick, G.; Khmyz, V.; Isaeva, E.; Savrasova, A.; Krishtal, O.; Holmes, G.L.; Maximyuk, O.Surface charge impact in low-magnesium model of seizure in rat hippocampus. J. Neurophysiol. 2011, 107, 417–423.

27. Ishimura, E.; Okuno, S.; Yamakawa, T.; Inaba, M.; Nishizawa, Y. Serum magnesium concentration is a significant predictor of mortality in maintenance hemodialysis patients. Magnes. Res. 2007, 20, 237–244.

28. Ismail, Y.; Ismail, A.A. The underestimated problem of using serum magnesium measurements to exclude magnesium deficiency in adults; a health warning is needed for “normal” results. Clin. Chem. Lab. Med. 2010, 48, 323–327.

29. Jahnen-Dechent, J.; Ketteler, M. Magnesium basics. Clin. Kidney J. 2012, 5, i3–i14.

30. Kirkland A, Sarlo G, Holton K. The Role of Magnesium in Neurological Disorders. Nutrients. 2018;10(6):730.

31. Kisters, K. What is the correct magnesium supplement? Magnes. Res. 2013, 26, 41–42. 32. Kisters, K.; Gröber, U. Lowered magnesium in hypertension. Hypertension 2013, 62, e19.

33. Kokotajlo, S.; Degnan, L.; Meyers, R.; Siu, A.; Robinson, C. Use of intravenous magnesium sulfate for the treatment of an acute asthma exacerbation in pediatric patients. J. Pediatr. Pharmacol. Ther. 2014, 19, 91–97.

34. Kundu D, Osta M, Mandal T, Bandyopadhyay U, Ray D, Gautam D. Serum magnesium levels in patients with diabetic retinopathy. J Nat Sci Biol Med. 2013; 4:113–116.

35. Kurup, R.K.; Kurup, P.A. Hypothalamic digoxin-mediated model for Parkinson’s disease. Int. J. Neurosci. 2003, 113, 515–536.

36. Long S, Romani A. Role of Cellular Magnesium in Human Diseases. Austin journal of nutrition and food sciences. 2015;2(10):1-19.

37. Massy, Z.A.; Drüeke, T.B. Magnesium and cardiovascular complications of chronic kidney disease. Nat. Rev. Nephrol. 2015.

38. Mauskop, A.; Altura, B.T.; Cracco, R.Q.; Altura, B.M. Intravenous magnesium sulfate rapidly alleviates headaches of various types. Headache 1996, 36, 154–160.

39. Miyake, Y.; Tanaka, K.; Fukushima, W.; Sasaki, S.; Kiyohara, C.; Tsuboi, Y.; Yamada, T.; Oeda, T.; Miki, T.;Kawamura, N.; et al. Dietary intake of metals and risk of Parkinson’s disease: A case-control study in Japan. J. Neurol. Sci. 2011, 306, 98–102.

40. Nattagh-Eshtivani, E.; Sani, M.A.; Dahri, M.; Ghalichi, F.; Ghavami, A.; Arjang, P.; Tarighat-Esfanjani, A. The role of nutrients in the pathogenesis and treatment of migraine headaches. Biomed. Pharmacother. 2018, 102, 317–325.

41. Nicolantonio J, O’Keefe J, Wilson W. Subclinical magnesium deficiency: a principal driver of cardiovascular disease and a public health crisis. Open Heart. 2018;5(1):e000668.

42. Nussbaumer S, Fleury-Souverain S, Bouchoud L, Rudaz S, Bonnabry P, Veuthey J. Determination of potassium, sodium, calcium and magnesium in total parenteral nutrition formulations by capillary electrophoresis with contactless conductivity detection. Journal of Pharmaceutical and Biomedical Analysis. 2010;53(2):130-136.

43. Osborn, K.E.; Shytle, R.D.; Frontera, A.T.; Soble, J.R.; Schoenberg, M.R. Addressing potential role of magnesium dyshomeostasis to improve treatment efficacy for epilepsy: A reexamination of the literature.J. Clin. Pharmacol. 2016, 56, 260–265.

44. Peikert, A.;Wilimzig, C.; Köhne-Volland, R. Prophylaxis of migraine with oral magnesium: Results froma prospective, multi-center, placebo-controlled and double-blind randomized study. Cephalalgia 1996, 16,257–263.

45. Pu F, Chen N, Xue S. Calcium intake, calcium homeostasis and health. Food Science and Human Wellness. 2016;5(1):8-16.

46. Qu X, Jin F, Hao Y, Li H, Tang T, Wang H, et al. Magnesium and the risk of cardiovascular events: a meta-analysis of prospective cohort studies. PLoS One. 2013; 8:e57720.

47. Rajizadeh, A.; Mozaffari-Khosravi, H.; Yassini-Ardakani, M.; Dehghani, A. Effect of magnesium supplementation on depression status in depressed patients with magnesium deficiency: A randomized, double-blind, placebo-controlled trial. Nutrition 2017, 35, 56–60.

48. Ramadan, N.; Halvorson, H.; Vande-Linde, A.; Levine, S.R.; Helpern, J.; Welch, K. Low brain magnesium in migraine. Headache J. Head Face Pain 1989, 29, 590–593.

49. Reid IR. Should we prescribe calcium supplements for osteoporosis prevention? J Bone Metab 2014;21:21-8.

50. Rowe BH, Bretzlaff JA, Bourdon C, Bota GW, Camargo CA Jr. Intravenous magnesium sulfate treatment for acute asthma in the emergency department: a systematic review of the literature. Ann Emerg Med. 2000; 36:181–190.

51. Rude RK, Gruber HE, Wei LY, Frausto A, Mills BG. Magnesium deficiency: effect on bone and mineral metabolism in the mouse. Calcif Tissue Int. 2003; 72:32–41.

52. Rude, R.K., Ross A.C., Caballero B., Cousins R.J., Tucker K.L., Ziegler T.R. Magnesium. In Modern Nutrition in Health and Disease, 11th ed. Lippincott Williams & Wilkins:Baltimore, MA, USA, 2012; pp. 159–175.

53. Sarchielli, P.; Coata, G.; Firenze, C.; Morucci, P.; Abbritti, G.; Gallai, V. Serum and salivary magnesium levels in migraine and tension-type headache. Results in a group of adult patients. Cephalalgia 1992, 12, 21–27.

54. Saris, N.E.; Mervaala, E.; Karppanen, H.; Khawaja, J.A.; Lewenstam, A. Magnesium: An update on physiological, clinical and analytical aspects. Clin. Chim. Acta 2000, 294, 1–26.

55. Schwalfenberg G, Genuis S. The Importance of Magnesium in Clinical Healthcare. Scientifica. 2017;2017:1-14.