LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Audronė Tenienė
SKIRTINGŲ PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS KONTROLĖS METODŲ
NAUDOS ŪKININKUI IR PIENO PERDIRBĖJUI ĮVERTINIMAS
EVALUATION OF ADDED VALUE TO FARMERS AND THE DAIRY
PROCESSORS USING VARIOUS MILK COMPOSITION AND
QUALITY CONTROL METHODS
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. Loreta Šernienė Maisto saugos ir kokybės katedra
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,, Skirtingų pieno sudėties ir kokybės metodų naudos ūkininkui ir pieno perdirbėjui įvertinimas “
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. AUDRONĖ TENIENĖ
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe AUDRONĖ TENIENĖ
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO
GYNIMO
PROF. LORETA ŠERNIENĖ
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data ) (katedros vedėjo/jos vardas pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavardė) (parašas)
Baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 TRUMPINIAI ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1.PIENO GAMYBOS SVARBA, SUPIRKIMAS ES IR LIETUVOJE ... 10
1.2.PIENO KOKYBĖS SAMPRATA ... 11
1.3.GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖ ... 16
1.3.1 UAB ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė" veiklos kryptys, kontrolės atlikimo metodai ... 17
1.3.2 Bendro ir kontroliuojamų karvių skaičiaus dinamika bandose 2013 -2015 metais 18 1.4PIENO PARDAVIMAS IR PIENO MĖGINIŲ ĖMIMAS IŠ KIEKVIENOS PIENO SIUNTOS ... 19
2. DARBO VIETA IR METODIKA ... 20
2.1PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS TYRIMO METODAI ... 22
2.2DUOMENŲ STATISTINĖ ANALIZĖ ... 22
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23
3.1KARVIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLIAVIMO ĮTAKA PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAMS ... 23
3.2KARVIŲ BANDOS DYDŽIO ĮTAKA PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAMS ... 23
3.3KARVIŲ ŠĖRIMO TIPO ĮTAKA PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAMS... 24
3.4KARVIŲ LAIKYMO SISTEMOS ĮTAKA PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAMS ... 25
3.5MĖGINIO ĖMIMO BŪDAS ĮTAKA PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIAMS ... 25
4.X PIENO ŪKIO PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS PALYGINIMAS PAKEITUS TYRIMO PERIODIŠKUMĄ ... 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 36
SANTRAUKA
Darbo vadovas: Prof. Loreta Šernienė.Darbo apimtis: 39 lapai, pateikta 8 lentelės ir 11 paveikslų. Buvo panaudoti 41 literatūros šaltinis. Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų pieno sudėties ir kokybės kontrolės metodų naudas ūkininkui ir pieno perdirbėjui.
Uždaviniai:
1. Sukaupti tiriamųjų pieno ūkių pieno sudėties ir kokybės rodiklius panaudojant VĮ ,,Pieno tyrimai“ ir ,, Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ( GPK ) duomenų bazes.
2. Sukauptus duomenis išanalizuoti ir palyginti tarp pieno ūkių, kurie karvių produktyvumo kontrolę vykdo keletą metų ir naujai pradėjusių vykdyti GPK.
3. Išanalizuoti veiksnių ( karvių bandos dydis, šėrimo tipas, karvių laikymo sistemos, mėginio ėmimo būdas ) įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams.
4. Įvertinti mėginio ėmimo dažnumo įtaką X pieno ūkio pieno sudėties ir kokybės rodikliams. Tyrimo atlikimo vieta: Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, Mažeikių rajone, šešiose X ūkininkų fermose 2014 – 2015 magistro studijų metais. Darbe analizuojami ūkių pieno sudėties ir kokybės rodikliai, kurie gyvulių produktyvumo kontrolę (toliau GPK) vykdo kelis metus ir tie, kurie karves kontroliuoja pastaruosius dvejus metus. Visi pieno ūkiai turi šaldymo įrangą ir parduodą pieną tiesiogiai iš ūkio. Karvių skaičius fermose, laikymo ir šėrimo sąlygos panašios.
Tyrimų rezultatai : Gyvulių produktyvumo kontroliavimas padidina (0,18 proc., p ≤ 0,05 pieno baltymingumą ir laktozės kiekį (0,33 proc., p ≤ 0,01). Stambiuose ūkiuose, seniai vykdančiuose GPK, riebumas yra 0,34 proc. didesnis, nei smulkiuose. Ūkiuose, anksčiau nekontroliavusiose karvių produktyvumo, situacija priešinga: stambiuose ūkiuose riebumas 0,18 proc. mažesnis, nei smulkiuose (p ≤0,05). Stambiuose ūkiuose pieno baltymingumas, laktozės kiekis ir urėja yra didesni, nei smulkiuose, o somatinių ląstelių skaičius stambiuose ūkiuose mažesnis (p ≤0,05). Karvių laikymo sistema turėjo įtakos tik pieno baltymingumui. Baltymingumas aukštesnis 0,04 proc. (p ≤ 0,05 ) ūkiuose, kuriuose taikomas tvartinis – ganyklinis karvių laikymo būdas. Mėginio ėmimo būdas turėjo statistiškai patikimos įtakos tik pieno riebumui ir baltymingumui. Pieno riebumas ir baltymingumas aukštesni (0,2 ir 0,14 proc. atitinkamai, p ≤ 0,05) imant mėginius GPK asistentui. Pakeitus mėginių ėmimo periodiškumą (imant mėginius dažniau, kiekvieną kartą superkant pieną) nustatomas mažesnis pieno riebumas ir somatinių ląstelių skaičius, laktozės kiekis ir baltymingumas - aukštesnis (p ≤ 0,05).
Raktažodžiai: gyvulių produktyvumo kontrolė, pieno sudėtis, pieno kokybė, mėginių ėmimas iš kiekvienos pieno siuntos.
SUMMARY
Research supervisor: Professor Loreta Serniene.Research volume: 39 sheets, 8 tables and 11charts. Used literature sources 41.
Research aim: To evaluate added benefits for raw milk producers and raw milk processors using various raw milk composition and quality control methods
Goal:
1. To collect composition of raw milk and quality parameters utilizing milk farm companies “Pieno Tyrimai” and “Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK) database.
2. To analyze collected data and compare farms, which have implemented cow productivity control (GPK) for several years and those which have newly started GPK.
3. Analyze factors (herd size, type of feed, cow keeping system, and sampling method) influencing milk composition and quality.
4. To compare X milk farm‘s raw milk composition and quality indicators after changing analysis frequency.
Research place: The research was performed at the Lithuanian University of Health Science Veterinary academy, in the Food Safety and Quality department, Mazeikiai region. Six farms were analyzed during the 2014- 2015 academic years of Master studies.
This paper analyzes raw milk composition and quality indicators from farms which have performed livestock productivity control (hereinafter LPC) for many years and those, who have controlled the cows for the last two years. All dairy farms have refrigeration equipment and sell raw milk directly from the farm. The farms are similar in number of cows, housing and feeding conditions.
Research results: Livestock productivity control increases (0.18 per cent., P ≤ 0.05) raw milk protein and lactose content (0.33 per cent., P ≤ 0.01 Large farms that have applied livestock productivity control for a long time, have raw milk fat higher, by 0,34 percent, than in small farms. The situation is different in large farms that have never done livestock productivity control. a Milk fat is lower in those large farms, by 0,18 percent, than in small farms. Raw milk protein, lactose content and urea, are higher in large farms than in small ones. Somatic cell count is lower in the large farms (p ≤0,05). The cow keeping system only affected milk proteins. The milk protein content is higher by 0.04 percent (P ≤ 0.05) in farms which apply the grassland - stable cow keeping method. A sampling method was statistically credible for obtaining milk fat and protein. Raw milk fat and protein content were higher (0.2 and 0.14 percent, respectively, p ≤ 0.05) when sampling was done by the assistant of livestock productivity control. When the sampling frequency changed (sampling is carried out more frequently, each time milk is purchased), raw milk fat content and somatic cell number was assessed lower; protein and lactose content was higher (p ≤ 0.05).
Key words: Livestock productivity control, raw milk composition, raw milk quality, sampling each time milk is purchased
TRUMPINIAI
At metodas - kai vieną mėnesį atliekama rytinio melžimo, kitą mėnesį – vakarinio melžimo pieno kontrolė.
GPK - gyvulių produktyvumo kontrolė. R - pieno riebumas proc.
B - pieno baltymingumas proc. SLS - somatinės ląstelės tūkst./ml. ES – Europos Sąjunga.
GVIS - galvijų veislininkystės informacinė sistema. ICAR - tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas.
ĮVADAS
Europos Sąjungoje (ES) pieno gamyba yra vienas iš svarbių žemės ūkio sektoriaus pajamų šaltinio. ES pati visiškai apsirūpina pienu ir net yra viena iš trijų svarbiausių pieno produktų eksportuotojų pasaulyje.
Lietuvoje pieno gamybos sektorius taip pat yra vienas svarbiausių žemės ūkio sektorių, pagaminantis 20–24 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos ir sudarantis daugiau nei pusę gyvulininkystės bendrosios produkcijos [ 26 ].
Pienininkystės ūkiai Lietuvoje stambėja nuosekliai: Smulkūs ūkiai arba visai pasitraukia iš veiklos, arba didina ūkį iki vidutinio stambumo, o vidutiniai dažniausiai plečia savo ūkį iki 50 – 70 karvių ir daugiau. Nors smulkių ūkių skaičius sparčiai mažėja, šis procesas yra lėtas.
Lietuvoje vyrauja itin smulkus pieno ūkiai, negalintys pasiekti plataus masto ekonomijos, neturi finansinių išteklių investicijoms į gamybos efektyvumą, todėl kokybiniai ir kiekybiniai žaliavinio pieno rodikliai Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, yra vieni prasčiausiu [ 20 ].
Pieno sektorių Lietuvoje reikėtų laikyti prioritetiniu ir siekti visomis galimomis priemonėmis palaikyti jo stipriąsias puses: tradiciškai esamą sveikų pašarų bazę, produktyvumo didėjimą, modernią pieno perdirbimo pramonę ir užsienio rinkas [ 25 ].
Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys kreipiamas į pieno produktų kokybę ir jų saugą [ 18 ], didėja vartotojų reikalavimai maisto produktų kokybei, didėja ir sveikų produktų poreikis. Maisto produktai turi būti švieži, natūralūs, skanūs, sveiki ir, jei įmanoma, pasižymėti funkcinėmis savybėmis. Pieno kokybės gerinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių tiek pieno gamintojams, tiek ir jo perdirbėjams [ 1 ].
Mažėjančių pieno supirkimo kainų į kampą įvaryti pieno gamintojai pradėjo taupyti net veislininkystei numatytas lėšas ir atsisako gyvulių produktyvumo kontrolės, to pasėkoje blogėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Vykdant GPK arba pakeitus pieno sudėties ir kokybės kontrolės metodus, galima efektyviau priimti sprendimus pieno ūkyje gerinant pieno sudėtį ir kokybę.
Saugi maisto grandinė – tai socialinė ir ekonominė būtinybė Lietuvoje. Maisto pramonei vis svarbiau, kad vartotojai pasitikėtų jos gaminamų produktų sauga. Nuolatinė vartotojų apsauga, informavimas ir kiti veiksniai skatina kryptingų, gerai koordinuotų mokslinių tiriamųjų bei eksperimentinės plėtros darbų reikalingumą [ 16 ].
Gyvulių produktyvumo kontrolė (GPK) yra veislininkystės pamatas. Jeigu jis nebus išsaugotas, gyvulininkystė bus pasmerkta merdėti. Jeigu ji nevykdoma, nėra sistemingos karvių pieningumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir kitų rodiklių apskaitos, kuri leidžia nustatyti, ar produktyvumo ir pieno kokybės pablogėjimai yra atsitiktiniai, ar jie pastovūs ir susiję
su paveldėjimu. Be to, GPK bandos savininkui suteikia galimybę sutrumpinti neproduktyvų laikotarpį, gauti daugiau veršelių, sudaryti tinkamą šėrimo planą, sumažinti pašarų sąnaudas, išvengti gyvulių medžiagų apykaitos ligų, apskritai, gerinti bandos kokybę [ 39 [
Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų pieno sudėties ir kokybės kontrolės metodų naudas ūkininkui ir pieno perdirbėjui.
Darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai:
1. Sukaupti tiriamųjų pieno ūkių pieno sudėties ir kokybės rodiklius panaudojant VĮ ,,Pieno tyrimai“ ir ,, Gyvulių produktyvumo kontrolė“ ( GPK ) duomenų bazes.
2. Sukauptus duomenis išanalizuoti ir palyginti tarp pieno ūkių, kurie karvių kontrolę vykdo keletą metų ir naujai pradėjusių vykdyti GPK.
3. Išanalizuoti veiksnių ( karvių bandos dydis, šėrimo tipas, karvių laikymo sistemos, mėginio ėmimo būdas ) įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pieno gamybos svarba, supirkimas ES ir Lietuvoje
Lietuvoje, Europoje ir daugelyje kitų šalių vienas iš pagrindinių žmogaus vartojimų produktų yra pienas ir jo produktai.
Lietuvos gamtinės sąlygos nuo seno yra palankios gyvulininkystės verslui plėtoti, tradiciškai gyvulininkystė yra labiausiai išvystyta Lietuvos žemės ūkio sritis. Pieninė galvijininkystė turi ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę.
Europos Sąjungoje (ES) pieno gamyba yra viena iš svarbių žemės ūkio sektoriaus pajamų šaltinių. ES pati visiškai apsirūpina pienu ir net yra viena iš trijų svarbiausių pieno produktų eksportuotojų pasaulyje. Didelis dėmesys kreipiamas tiek į žalio pieno, tiek į pieno produktų paklausą, kuri didina arba mažina žalio pieno supirkimą.
Žaliu pienu rinkose prekiaujama nedaug, nes pienas yra greitai gendantis produktas ir jo toli transportuoti neapsimoka dėl patiriamų sąnaudų. Tačiau mokslininkų nuomone, kiekvienos šalies pieno sektorių sąlygos ne tik vietinės, bet ir pasaulinės rinkos pieno produktų paklausos bei pasiūlos pokyčiai [ 2 ]. Réquillartir kt. [ 2 ] prognozuoja, kad ES pieno ir jo produktų vartojimas vienam gyventojui dar gali šiek tiek didėti, tačiau didžiausią įtaką turės paklausos augimas trečiosiose šalyse. Jis didėja dėl gerėjančios ekonominės situacijos, augančios kai kurių šalių gyventojų perkamosios galios, taip pat dėl didėjančio gyventojų skaičiaus.
28 Europos Sąjungos valstybėse narėse yra apie 12 mln. ūkininkų, o dar 4 mln. žmonių dirba maisto produktų sektoriuje. Ūkininkavimo ir maisto produktų sektoriuose dirba 7 proc. visų darbuotojų ir sukuriama 6 proc. Europos bendrojo vidaus produkto [ 5 ].
LR konkurencijos tarybos draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus pranešime 2015 m. teigiama, kad pieno pramonė užima reikšmingą vietą tarp Lietuvos maisto pramonės šakų. 2013 m. pieno pramonės gaminių gamyba sudarė per ketvirtadalį visos maisto ir gėrimų pramonės gamybos, o pieno gaminių eksportas – apie trečdalį viso maisto ir gėrimų pramonės eksporto. [ 23 ].
Lietuvoje pieno gamybos sektorius taip pat yra vienas svarbiausių žemės ūkio sektorių, pagaminantis 20–24 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos ir sudarantis daugiau nei pusę gyvulininkystės bendrosios produkcijos [ 26 ].
Žaliavinio pieno gamyba daugeliui kaimo gyventojų garantuoja esminę pajamų dalį. Šiame versle dalyvauja dauguma Lietuvos gyventojų, t.y. žaliavinio pieno gamintojai, pieno perdirbėjai ir pieno produktų vartotojai. Jų tarpusavio priklausomybę sieja kaina (žaliavos, pieno perdirbimo ir pieno produktų) ir kokybė (žaliavinio pieno ir pieno produktų).
Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2014 m. duomenimis per Lietuvos narystės ES metus, pieno ūkyje vyko dideli struktūriniai pokyčiai. Pieno ūkiai žymiai sustambėjo – 2004 m. vidutinis pieno ūkio dydis buvo 2,39 karvės/ūkyje, tuo tarpu 2014 m. balandžio 1 d. – 4,92 karvės/ūkyje. Deja, per 2004–2014 m. karvių skaičius sumažėjo beveik 34 proc., iš pieno gamybos pasitraukė per 130,8 tūkst. pieno gamintojų [ 22 ].
Lietuvoje pienas superkamas iš įvairų statusą turinčių pieno pardavėjų: žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų, ūkininkų, turinčių šaldymo įrangą ir parduodančių pieno tiesiogiai iš savo ūkių, smulkių pieno pardavėjų, pristatančių pieną į pieno supirkimo punktus.
Iš pieno gamintojų pienas perkamas vadovaujantis pieno supirkimo taisyklėmis, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.853/2004, nustatančiu konkrečius gyvulinės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 854/2004, nustatančiu specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir kitais teisiniais bei norminiais aktais [ 21 ].
Gyventojų skaičiaus ir pajamų augimas bei pieno produktų populiarumas yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos didelei pieno produktų paklausai ypač besivystančiose šalyse. Didelė pieno produktų paklausa išliks ne tik besivystančiose pieno rinkose, tokiose kaip Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Rytų Azijos šalys, bet ir brandesnėse rinkose, tokiose kaip ES, JAV ir Rusija. Prognozuojama, kad 2020 metais bendras sviesto suvartojimas sudarys 12,58 mln. t, t. y. 27 proc. daugiau nei 2008–2010 metais, sūrių – 23,56 mln. t, t. y. 20 proc. daugiau nei 2008–2010 metais [6].
Vartotojams turi būti tiekiamas tik kokybiškas, sveikų karvių pienas bei jo produktai. Todėl kiekvienas pieno tiekėjas privalo žinoti kokybiško, saugaus pieno kriterijus, jų išlaikymo ir reguliavimo būdus.
Gyvulių skaičiaus augimas ir primilžio didėjimas pasiekiamas gerinant gyvulių genetinį potencialą, šėrimą ir laikymo sąlygas. Pieno ūkių savininkai, norėdami pasiekti ir išlaikyti pieno ūkių konkurencingumą, privalo didinti karvių produktyvumą, gerinti gyvulių priežiūrą laikydamiesi pieno gamybos technologijų reikalavimų. Gyvulių produktyvumo kontrolė padeda tai pasiekti greičiau ir efektyviau [ 41 ].
1.2. Pieno kokybės samprata
Žalio pieno kokybė apibūdinama keletu aspektų, svarbiausi jų – pieno sudėtis; pieno kokybė ir sanitarinė kokybė. Pirmoji ir antroji gali būti lengvai nustatoma įvertinant piene riebalų, baltymų kiekius, bakterinį užterštumą, somatinių ląstelių kiekį.
Sanitarinės kokybės užtikrinimas sukelia daug daugiau problemų. Žalio pieno kokybės užtikrinimo sistemos sėkmė priklauso nuo:
Ūkininko išsilavinimo (švietimas ir informacija);
Ūkininkas turi būti materialiai skatinamas tiekti geros kokybės pieną;
Susidūrus su pieno kokybės problemomis, jam turi būti padedama nustatyti jos priežastis, jas padėti pašalinti. [ 41 ].
Priklausomai nuo bendro kokybės įvertinimo, būdingų ir pašalinių sudėtinių dalių, fizinių ir cheminių, biologinių bei technologinių savybių, iš pieno gaminami visi jo produktai arba tik tam tikros produktų rūšys, o kartais pienas gali būti visiškai netinkamas žmonių mitybai [ 31 ].
Pieno produktų grandinė prasideda nuo žaliavinio pieno, todėl svarbu ištirti pieno sudėtį ir jo kokybę įtakojančius rodiklius [ 16 ].
Žalio karvių pieno sudėties rodikliai yra šie: riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene procentais. Nepakeistos pirminės sudėties pienui būdingas riebalų kiekis 2 ÷ 7 proc., baltymų kiekis 2 ÷ 5 proc., laktozės kiekis 3 ÷ 6 proc. [ 10 ].
Anot S. Urbienės [ 37 ] pienas susideda iš daugiau kaip 200 komponentų. Pagrindiniai pieno komponentai yra vanduo, riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai ( 1 lentelė ).
1 lentelė. Pagrindinių pieno sudedamųjų dalių kiekis proc.
[ Šaltinis: S. Urbienė, Pieno ir jo sudedamųjų dalių biologinė reikšmė, 2015 ]
Sudedamosios dalys Kiekis Vidurkis
Vanduo 85,5-89,5 87,7 Sausosios medžiagos 10,5-14,5 12,3 Riebalai 2,5-6,0 3,5 Baltymai 2,9-3,85 3,3 Angliavandeniai 3,6-5,5 4,8 Mineralinės medžiagos 0,6-0,9 0,7
Apibūdinant pieno vertę svarbią vietą užima pieno riebalai. Pieno riebalų įsisavinimo laipsnis siekia 97 - 99 proc. [ 37 ]. Pieno riebalai yra labiausiai kintanti pieno sudėtinė dalis.
Pieno baltymai yra vadinami visaverčiais baltymais. Pieno baltymus organizmas įsisavina 96-98 proc. [ 37 ]. R. Japertienės, S. Japerto [ 13 ] teigimu pagrindinis pieno baltymas yra kazeinas, sudarantis 75–80 proc. visų pieno baltymų. Tai maisto medžiaga, kurioje yra visos žmogaus organizmui reikalingos aminorūgštys. Jame yra fosforo ir kalcio.
Laktozė yra pagrindinė pieno sudedamoji dalis. Ji susidaro tik pieno liaukoje iš kraujo gliukozės. Žmogaus organizmas įsisavina iki 98 proc. laktozės. Laktozė blogiau tirpsta vandenyje,
palyginti su kitais angliavandeniais, todėl ji įsisavinama organizme lėtai. [ 37 ]. Tai - svarbus angliavandenis, būtinas rūgščių pieno produktų gamyboje. Išskirta iš pieno laktozė plačiai naudojama maisto pramonėje, kūdikių maistelio gamyboje, farmacijoje [ 34 ]. Karvės piene laktozės yra vidutiniškai 4,7 %, ji sudaro apie 30 % visos pieno energetinės vertės. Yra manoma, kad pieno laktozė atspindi gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Todėl mažesnis laktozės kiekis piene, rodo, kad karvei trūksta energijos. Laktozės kiekis piene priklauso nuo gyvulio individualių savybių, veislės, fiziologinės būsenos. Pvz., laktozės koncentracija piene ženkliai sumažėja sergant karvėms mastitu [ 34 ].
Pieno urėja – tai maža organinė molekulė, kurią sudaro anglis, azotas, deguonis ir vandenilis. Ji yra kraujo ir kitų kūno skysčių sudėtinė dalis. Urėja su vandeniu lengvai patenka į kūno audinius ir gali iš kraujo „pereiti“ į pieną [ 13 ].
Piene nustatoma urėja yra svarbi ne tik diagnozuojant ligas, bet ir vertinant karvės šėrimą. Urėjos norma piene yra nuo 15 iki 25 mg%, o produktyvesnėms karvėms ir 30 mg%. Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, reiškia, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų. Padidinus jų kiekį, padaugės ne tik pieno, bet ir padidės pieno baltymingumas, karvės mažiau sirgs medžiagų apykaitos ligomis. Radus piene urėjos daugiau, nei 30 mg% galima įtarti, kad karvės šeriamos labai baltymingais pašarais ir jų šėrimas yra neefektyvus, nešantis ūkiui nuostolį, nes pašarai pilnai neįsisavinami.
Padidėjęs urėjos kiekis yra tiesioginis didesnės mastito rizikos ir neekonomiškai naudojamų pašarų požymis [ 15 ].
Žaliavinio pieno supirkimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, yra nustatyti tam tikri kokybiniai reikalavimai, kurių privalo laikytis tiek žaliavinio pieno gamintojai, tiek pieno supirkėjai ir perdirbėjai. Žalią pieną galima supirkti tik iš sveikų karvių neturinčių jokių klinikinių užkrečiamųjų ligų, per pieną perduodamų žmonėms, požymių, nesergančių enteritu, lyties organų uždegimu, klinikiniu mastitu, negavusių jokios neleistinų medžiagų arba produktų ir neteisėtai negydytų, neužkrėstų tuberkulioze, brucelioze, leukoze. Prieš parduodant pieną perdirbimui ar tiesiogiai vartoti, pieno ūkį pirmiausia turi įvertinti Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, surašyti ūkio patikrinimo aktą. Iš pieno gamintojų superkamo pieno sudėtis ir kokybė vertinama vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėmis ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004.
Pieno kokybės rodikliai ir tyrimo periodiškumas turi atitikti 2 lentelėje nurodytus reikalavimus [ 21 ].
2 lentelė. Pieno kokybės rodikliai bei jų tyrimo periodiškumas
Rodiklio pavadinimas Norma Tyrimo periodiškumas Kas nustato
Pirminiai pieno kokybės rodikliai
Spalva Balta arba gelsvo atspalvio Priimant kiekvieną pieno siuntą Supirkėjas
Kvapas
Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų kvapo. Žiemą ir pavasarį galimas silpnas pašarų kvapas
Priimant kiekvieną pieno siuntą Supirkėjas
Konsistencija
Vienalytė, nesušaldyta, be gleivių, nuosėdų, baltymų dribsnių, sviesto kruopelių ir mechaninių priemaišų
Priimant kiekvieną pieno siuntą Supirkėjas
Temperatūra
Pieno pardavimo metu – ne aukštesnė kaip 8 °C, išskyrus atvejus, kai pienas
pristatomas per 2 val. po melžimo. Į pieno apdorojimo ir perdirbimo įmones atvežto pieno temperatūra neturi būti didesnė kaip 10 °C
Priimant kiekvieną pieno siuntą, išskyrus atvejus, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo
Supirkėjas
Skonis
Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų skonio. Žiemą ir pavasarį galimas silpnas pašarų prieskonis
Kilus įtarimui Supirkėjas
Rūgštingumas Ne didesnis kaip 18 °T Kilus įtarimui Supirkėjas Švarumas Ne žemesnės kaip I grupės Kilus įtarimui Supirkėjas Tankis Ne mažesnis kaip 1027 kg/m3 Kilus įtarimui Supirkėjas Neutralizuojančios ir
inhibitorinės medžiagos Turi nebūti Kilus įtarimui Supirkėjas Pieno kokybės rodikliai
Bendras bakterijų skaičius, ne daugiau kaip tūkst. KSV/ml
100
Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį laikotarpiais:
nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.
Laboratorija
Somatinių ląstelių skaičius ne didesnis kaip tūkst. /ml 400
Ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.
Laboratorija
Inhibitorinės medžiagos Turi nebūti
Ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.
Laboratorija
Pieno užšalimo
temperatūra ne aukštesnė kaip m°C
Minus 515 Ne rečiau kaip vieną kartą per
Visi šie rodikliai tarpusavyje susiję. Vienam jų pakitus, pieno sudėties pasikeitimo priežastį galima išaiškinti, analizuojant kitus rodiklius. Padidėjus somatinių ląstelių kiekiui, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų. Manoma, kad egzistuoja ryšys tarp didėjančio somatinių ląstelių skaičiaus ir inhibitorių piene [ 29,30 ]. Kiekvieno rodiklio nuokrypiai įtakoja pieno kokybę [ 41 ].
Pieno kokybės reikalavimai ir rodiklių ribos yra griežtai nustatytos, neatitinkančių pieno kokybės rodiklių pieną supirkti draudžiama. Pieno supirkimo sankcijos taikomos iš karto, nesuperkant kitos pieno siuntos, tik tuo atveju kai laboratorijoje VĮ ,, Pieno tyrimai“ nustatomi inhibitorinių medžiagų likučiai piene. Dėl kitų pieno kokybės rodiklių yra skaičiuojamas tyrimų geometrinis vidurkis.
Jeigu apskaičiuotas pieno bendro bakterijų skaičiaus ar somatinių ląstelių skaičiaus geometrinis vidurkis yra didesnis nei nurodytas šių taisyklių 13 punkte ir jeigu per 3 mėnesius po tyrimų ne mažesniu kaip šių taisyklių 13 punkte nurodytu periodiškumu pienas pagal šiuos rodiklius neatitinka 13 punkto reikalavimų, jo priėmimas nutraukiamas. Dėl leidimo atnaujinti pieno supirkimą gavimo gamintojas kreipiasi į VMVT [ 21 ].
Dr. Sigitas Japertas [ 12 ] sako, kad aukštos kokybės pieno produktus galima pagaminti tik iš aukščiausios kokybės pieno. Reikėtų pamiršti mitą, kad kokybiškus ir saugius pieno produktus galima pagaminti iš bet kokio pieno.
H. Doličenko [ 3 ] teigia, kad superkamo pieno kokybė tiesiogiai įtakoja gaminamų produktų kokybę, jų patikimumą, užtikrina vartotojų poreikius nusipirkti tik kokybiškus pieno gaminius. Maisto produktų kokybė, ypač jų sauga yra svarbiausias šiuolaikinės maisto pramonės uždavinys. Maisto saugos problemos, jeigu jos ir atsiranda, tai prasideda nuo žaliavos kokybės.R. Mišeikienės ir kt. bendraautorių [ 27 ] teigimu aukštos kokybės pieną apsprendžia somatinių ląstelių skaičius (SLS) ir bendras bakterinis užterštumas.
Sąvoka ,,somatinės“ reiškia ,,iš kūno“, todėl galima teigti, kad somatinės ląstelės yra ,,kūno ląstelės“. Pirmą kartą pieno somatinės ląstelės aprašytos 1838 metais. Vėliau įvairiais tyrimais buvo įrodyta ląstelių svarba gyvulio sveikatai, pieno kokybei bei jo perdirbamosioms savybėms. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno cheminė sudėtis – sumažėja kazeino, laktozės, kalcio, magnio, fosforo, dėl to pieną sunkiau perdirbti, o pieno produktai yra blogesnės kokybės [ 17 ].
Sveikų karvių piene somatinių ląstelių neturi būti daugiau kaip 200 – 300 tūkst./ml, kiti šaltiniai [ 14 ] teigia, kad jau ir net 200 tūkst./ml. somatinių ląstelių skaičius rodo vieno tešmens ketvirčio slaptą uždegimą.
1.3. Gyvulių produktyvumo kontrolė
1907 m. pradėjo kurtis pirmieji karvių produktyvumo kontrolės rateliai. 1967 m. Lietuvoje buvo pradėta kurti Galvijų veislininkystės informacijos sistema, o nuo 1969 galvijų veislininkystės duomenys pradėti apdoroti elektroninėmis skaičiavimo mašinomis.
1998 m. kovo 31 d. įregistruota valstybės įmonė ,, Gyvulių produktyvumo kontrolė“, 2011 m. sausio 6 d. – uždaroji akcinė bendrovė ,, Gyvulių produktyvumo kontrolė“ [ 35 ].
Gyvulių produktyvumo kontrolė vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau kontroliuojama tik apie 43 proc. melžiamų karvių. Šalyje yra 20 gyvulių produktyvumo kontrolės skyrių. Skyriams vadovauja gyvulių produktyvumo kontrolės skyrių vadovai, kuriems pavesta koordinuoti, vykdyti ir organizuoti gyvulių produktyvumo kontrolę jiems priskirtose teritorijose [ 35 ].
D. Kondroto [ 11 ] teigimu mūsų šalyje jau kuris laikas palaipsniui modernizuojami pieno ūkiai, stambėja pieninių galvijų bandos. Modernių ūkių savininkai galvoja apie verslą, skaičiuoja gamybos kaštus. Pieno kilogramo savikainoje produktyvumo kontrolė sudaro apie 0,1 proc. žaliavos gamybos kaštų. Šiuo metu UAB ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė” darbuotojai kontroliuojamų gyvulių bandose tvarko pieninių gyvulių pirminę veislininkystės apskaitą, paima kontrolinius pieno mėginius ir organizuoja jų ištyrimą, pirminius apskaitos duomenis perduoda ŽŪIKVC, konsultuoja gyvulių laikytojus gyvulių produktyvumo kontrolės ir pieno ūkio tvarkymo klausimais, organizuoja mokymus, vykdo ūkinių gyvūnų ženklinimą ir registravimą. [ 11 ].
Gyvulių produktyvumo kontrolės paslauga kontroliuojamos bandos savininkui finansuojama iš valstybės lėšų. Iš valstybės biudžeto kiekvienam kontroliuojamos bandos savininkui, kurio bandą sudaro daugiau nei 5 karvės, yra finansuojama iki 70 proc. kainos už kiekvieną karvę. [ 11 ].
Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. norėdami paskatinti ūkininkus pradėti kontroliuoti savo bandas, pieno perdirbimo įmonė AB ,,Pieno žvaigždės“ pieno gamintojams, vykdantiems kontrolę pagal GPK sistemą, moka X priedą už toną pieno.
,,Nauju priedu už GPK taikymą norime skatinti ūkininkus, naudojantis GPK, nustatyti ligų sukėlėjus, taip gerinti bendrą pieno kokybę ir pasiekti, kad priedą gautų kuo daugiau ūkių.“ – teigė AB ,,Pieno žvaigždės“ žaliavos pirkimų direktorius A. Paspirgėlis. [ 32 ].
Bendrovės misija - teikti gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugą, atitinkančią Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimus: nustatyti pieno kiekio matavimo priemonių techninę priežiūrą, kalibravimą ir patikrą bei plėsti veiklos sritis.
Pieninių gyvulių ir jų prieauglio kilmės, produktyvumo ir kiti duomenys oficialiai pripažįstami tik tada, kai veislininkystės apskaitą tvarko Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos ir gyvulių laikytojai, vykdantys gyvulių produktyvumo kontrolę.
Įmonė plėtoja ryšius ir su kitomis organizacijomis: Žemės ūkio ministerija, Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras”, VĮ „Pieno tyrimai”, Žemės ūkio rūmais, mokslo ir mokymo įstaigomis, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, ūkininkais, mėsos perdirbimo įmonėmis ir skerdyklomis, sėklinimo įmonėmis ir privačiais sėklintojais, Žemės ūkio bendrovėmis, Asociacijomis [ 35 ].
1.3.1 UAB ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė" veiklos kryptys, kontrolės atlikimo metodai
Bendrovė teikia gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 335 darbuotojai, iš jų – 20 Gyvulių produktyvumo kontrolės skyrių vadovų, kurie organizuoja ir vykdo gyvulių produktyvumo kontrolę jiems priskirtose teritorijose ir 285 kontrolės asistentai, kurie vykdo gyvulių produktyvumo kontrolę ir veda pirminę veislininkystės apskaitą kontroliuojamose bandose [ 35 ].
,,Gyvulių produktyvumo kontrolė“ veiklos kryptys yra šios:
gyvulių produktyvumo kontrolė, pirminė veislininkystės apskaita kontroliuojamų gyvulių bandose;
ūkinių gyvūnų registravimas ir ženklinimas;
pieno kiekio matavimo priemonių, naudojamų gyvulių produktyvumo kontrolei, kalibravimas ir techninė priežiūra;
konsultuoja gyvulių produktyvumo kontrolės ir pieno ūkio tvarkymo klausimais;
organizuoja atitinkamus mokymus;
vykdo edukacinę veiklą.
Ūkininkai gali rinktis kelis gyvulių produktyvumo kontrolės metodus:
A metodą, kai pieninių gyvulių bandos produktyvumo kontrolę vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko „Gyvulių produktyvumo kontrolė”;
B metodą, kai pieninių gyvulių bandos produktyvumo kontrolę vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats gyvulių laikytojas arba jo įgaliotas atstovas. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį visos bandos kontrolinį melžimą atlieka „Gyvulių produktyvumo kontrolė”;
C metodą, kai pieninių gyvulių bandos produktyvumo kontrolę vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats gyvulių laikytojas arba jo įgaliotas atstovas. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius visos bandos kontrolinį melžimą atlieka „Gyvulių produktyvumo kontrolė”.
apskaitos būdas „4“, tai kontroliuojamas visos bandos per parą atliekamų visų kontrolinių melžimų pienas,
„t“ apskaitos būdu - tai kontroliuojamas visos bandos vieną kartą per parą atliekamas
kontrolinis melžimas (kontroliniai melžimai turi būti atliekami kitu paros melžimo laiku, nei buvo atliktas paskutinis kontrolinis melžimas).
Dr. Danguolė Urbšienė [ 38 ] teigia, kad nepriklausomai nuo pasirinkto kontrolės metodo ir apskaitos būdo, kontroliuojamos bandos savininkas kiekvieną mėnesį gauna išsamią informaciją apie kiekvieną savo bandos gyvulį. Internetinėje svetainėje ww.vic.lt ji pateikiama 12-oje ataskaitų, tarp kurių yra ir karvių bandos produktyvumas per laktaciją, pasirinktos veislės arba visos bandos vidutiniai metiniai rodikliai ir dviejų paskutinių kontrolinių melžimų duomenys, produktyvumas atskirais kontrolės mėnesiais ir pan.
1.3.2 Bendro ir kontroliuojamų karvių skaičiaus dinamika bandose 2013 -2015 metais
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) kaupiami Lietuvos ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo sistemos duomenys. Ūkinių gyvūnų registro informacija užtikrina tikslią Lietuvoje laikomų gyvūnų apskaitą. Ūkinių gyvūnų registre kaupiami duomenys apie visus gyvulių judėjimus, jų būsenos pasikeitimus.
Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras [ 22 ] teikiama informacija,
2015-01-01 Lietuvoje buvo 4041 ūkių, kuriuose laikomos karvės. Palyginti su 2014 m. (tuo pačiu laikotarpiu), pieno ūkių sumažėjo 0,54 proc., tačiau kontroliuojamų karvių skaičius išaugo – 145088.
Juodmargių veislių karvių 2015 m. liepos 1 d. buvo kontroliuota 73,60 proc., žalųjų ir žalmargių – 24,58 proc., vietinių pagerintų – 1,76 proc. ir kitų veislių – 0,06 proc.(1 pav.)
1 pav. Bendras karvių ir kontroliuojamų karvių skaičius bandose. [ Šaltinis: Lietuvos žemės ūkis. Faktai ir skaičiai, 2015 Nr.2 (16) ]
2015 m. spalio 1 d. šalyje buvo kontroliuojamos 3930 karvių bandos ir 147560 karvės, kas sudarė 47,59 proc. nuo visų respublikoje kontroliuojamų karvių. Lyginant su 2014 m. spalio 1 d., per metus kontroliuojamų karvių padaugėjo 2710 vnt. t.y. 2,07 proc. Duomenys rodo jog vis daugiau šalyje esančių ūkių stambėja, ko pasėkoje vis daugiau karvių tampa kontroliuojamomis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kontroliuojamų karvių grupėje 51 ir daugiau karvių kontroliuojama beveik 86 proc.[36 ].
1.4 Pieno pardavimas ir pieno mėginių ėmimas iš kiekvienos pieno siuntos
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pienas mūsų šalyje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, turi būti superkamas iš pieno gamintojų tik stacionariuose pieno supirkimo punktuose arba tik iš tų pieno gamintojų, kurie turi pieno šaldymo įrangą ir yra įsirengę tinkamas patalpas pienui laikyti.
Pieno gamintojai, turintys pieno melžimo ir šaldymo įrangą, pieną gali parduoti pagal Pieno supirkimo taisyklių 3 priede numatytą naują tvarką, pagal kurią pieno mėginiai gali būti imami kasdien iš kiekvienos pieno siuntos. Šie mėginiai nepatenka į pieno perdirbimo įmones – juos tiesiogiai surenka VĮ „Pieno tyrimai“ automobiliai, važiuojantys nustatytais maršrutais. Ūkininkams tai kainuoja papildomai, tačiau, nelikus tarpininko, pieno tyrimai tampa objektyvesni ir palankesni pieno gamintojui.
Pageidaujantiems parduoti pieną pagal Pieno supirkimo imant mėginius iš kiekvienos pieno siuntos taisykles reikia:
turėti melžimo ir šaldymo įrangą bei šaldytuvą pieno mėginiams laikyti; kad pienas būtų superkamas ūkyje;
informuoti supirkėją;
raštiškai kreiptis į VĮ „Pieno tyrimai“ [ 21 ].
Mėginiai tyrimui imami supirkimo vietoje pagal taisykles ir laboratorijos nustatytą tvarką. Mėginio tara, laboratorijos suteiktas identifikavimo kodas, konteinerio plomba, mėginio tūris ir naudojami konservantai turi atitikti tvarkos ir laboratorijos techninius reikalavimus. Mėginius ima asmenys, turintys VMVT išduotą kvalifikacinį pažymėjimą ir supirkėjo įgaliojimą šiam darbui atlikti. Šių asmenų darbą kontroliuoja VMVT įgalioti asmenys [ 21 ].
Pieno žaliavos tiekėjas, jei tikrai parduoda geros kokybės žaliavą, suinteresuotas gauti patikimus rezultatus. Pasitaikius nebūdingiems ūkininko pieno rodikliams reaguoja tiek pieno gamintojas, tiek pieno supirkėjas.
Imant pieno mėginius iš kiekvienos pieno siuntos gaunamas didesnis kiekis tyrimų duomenų. Didesnis paimtų ir ištirtų pieno mėginių kiekis, jų analizė leidžia greičiau, efektyviau spręsti kylančias problemas pieno ūkiuose, priimti atitinkamus svarbius sprendimus ūkininkams.
2. DARBO VIETA IR METODIKA
Magistro darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, X rajone, 6 ūkininkų fermose 2014 – 2015 magistro studijų metais.
Darbas atliktas vadovaujantis UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, VĮ „Pieno tyrimai“ tyrimų duomenimis, pirminių dokumentų analize (žiniaraščiai, laboratorinės kontrolės žurnalai), X įmonės apskaitos ir kokybės kontrolės sistemų duomenų bazių rezultatų analize.
Tiriamajam darbui atlikti buvo pasirinkti 6 melžiamų karvių ūkiai X rajone. Darbe analizuojami tų ūkių, kurie gyvulių produktyvumo kontrolę (toliau GPK) vykdo kelis metus, ir tų, kurie karvių bandos produktyvumą kontroliuoja tik pastaruosius dvejus metus, pieno sudėties ir kokybės rodikliai.
Visi pieno ūkiai turi šaldymo įrangą ir parduodą pieną tiesiogiai iš ūkio. Karvių skaičius fermose, laikymo ir šėrimo sąlygos panašios.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius darbas buvo suskirstytas į tris etapus:
1 etape buvo atliekamas tiriamųjų ūkių pieno sudėties ir kokybės duomenų kaupimas, sisteminimas, aprašymas.
Pieno sudėties ir kokybės rodikliams surinkti panaudotos VĮ ,, Pieno tyrimai“ ir ,, Gyvulių produktyvumo “ duomenų bazės. Surinkti penkerių metų, t.y. 2011 – 2015 m., pieno sudėties ir kokybės rodikliai ( riebalai, baltymai, somatinės ląstelės, laktozė, urėja ).
Tiriamajame darbe surinkti ir išanalizuoti šešių pieno ūkių pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Pieno ūkiuose melžiamų karvių bandos skaičius svyruoja nuo 60 iki 90 karvių. Tiriamuoju laikotarpiu melžiamas karves kontroliavo trys didžiausi pieno ūkiai, pradėjo kontroliuoti dar trys pieno ūkiai.
Darbo etapai
3 etapas
X pieno ūkio pieno sudėties ir kokybės palyginimas pakeitus tyrimo periodiškumą 2 etapas
Veiksnių įtakos pieno sudėties ir kokybės
rodikliams analizė 1 etapas
Tiriamųjų ūkių pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaupimas (VĮ
Trys karvių ūkio bandos kontroliuojamos ( GPK ) At metodu, kai vieną mėnesį atliekama rytinio melžimo, kitą mėnesį – vakarinio melžimo pieno kontrolė. Trejuose ūkiuose karvių produktyvumo kontrolė At metodu pradėta vykdyti tik tyrimo periodu.
Pieno sudėties ir kokybės rodikliai buvo tiriami kiekvienoje tiriamųjų ūkių pardavimui skirtoje pieno siuntoje VĮ ,,Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Ūkiai turi pieno šaldymo įrangą, todėl pieno siuntos išvežimas iš ūkių vyko kas antrą dieną.
2 tyrimų etape buvo tiriama įvairių veiksnių ( ūkio dydžio, šėrimo, karvių laikymo sistemos ir mėginio ėmimo būdo (GPK ir iš kiekvienos siuntos) įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams. Tirta pradėjusių ar jau kontroliuojamų karvių pieno riebumas, baltymingumas, pieno laktozės kiekis ir urėja, somatinių ląstelių skaičius.
Tyrimui ūkiai suskirstyti į 2 grupes: melžiamas karves daugiau kaip penkis metus kontroliuoja trys pieno ūkiai – tai ūkiai vykdę GPK. Kiti likę trys ūkiai karves pradėjo kontroliuoti tik nuo 2014 m., t. y. pastaruosius du metus – tai ūkiai pradėję vykdyti GPK.
Tirtuose pieno ūkiuose melžiamos Lietuvos juodmargių ir žalųjų veislės karvės. Fermose taikomos dvi laikymo sistemos: tvartinė - ganyklinė, kai gyvuliai žiemą laikomi tvarte, o šiltuoju metų laiku – ganykloje ir tvartinė sistema, kai galvijai visus metus laikomi tvarte. Naudojamas saitinis laikymo būdas. Taikant šį laikymo būdą, karvės tvartuose yra rišamos. Taip laikomos karvės šeriamos ir melžiamos stovėjimo vietoje. Kiekviena karvė per visą tvartinį laikotarpį turi pastovią, ramią šėrimo ir gulėjimo vietą bei tas pačias kaimynes. Pienas melžiama į pieno linijas. Visos fermos tvarkingos, patalpose įrengta ventiliacija, gyvulių laikymo sąlygos geros.
Tirtuose pieno ūkiuose ūkininkai naudoja du karvių šėrimo būdus: subalansuotą ir mišrų. Subalansuotas - sudaromas iš tam tikro kiekio pašarų derinio. Racioną sudaro konsultantas. Mišraus šėrimo ūkiuose pagrindą visais metų laikais sudaro žoliniai pašarai, tačiau tvartiniu laikotarpiu naudoja silosuotus (vytintos žolės silosą, kukurūzų silosą, javainį) arba išdžiovintus (šieną, šiaudus). Ūkininkai gamina kombinuotuosius pašarus iš ūkyje užaugintų grūdų ir komercinių priedų. Pašarų racioną ūkininkai sudaro patys, nesinaudoja konsultacinėmis tarnybomis.
3 etape atliktas X pieno ūkio pieno sudėties ir kokybės palyginimas pakeitus tyrimo periodiškumą, t.y. pradėjus supirkti pieną iš kiekvienos pieno siuntos ir imant mėginius kasdien vietoj anksčiau taikyto mėginių ėmimo 2-3 kartus per mėnesį.
Priimant pieno siuntą, supirkimo metu imami pieno mėginiai. Pieno riebalų ir baltymų kiekis nustatomas laboratorijoje ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d. Užterštumas bakterijomis, nustatomas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d. Somatinių ląstelių skaičiui nustatyti imama ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d. [ 21 ].
X įmonė finansiškai skatina pieno ūkių dalyvavimą GPK ir pieno ėmimą iš kiekvienos pieno siuntos, tiriant sudėties ir kokybės rodiklius. Finansinis skatinimas pieno ūkio savininką motyvuoja tiekti aukštos kokybės ekstrinį pieną.
Tirtame X pieno ūkyje 2011 – 2012 m. pieno mėginiai buvo imami įprasta privaloma tvarka, kurią reglamentuoja Pieno supirkimo taisyklės, t. y. tris kartus per mėnesį.
2013 - 2015 m. X pieno ūkyje keitėsi tyrimų periodiškumas. Pieno sudėties ir kokybės rodikliai buvo tiriami kiekvienoje tiriamojo ūkio pardavimui skirtoje pieno siuntoje VĮ ,,Pieno tyrimai“ laboratorijoje.
2.1 Pieno sudėties ir kokybės tyrimo metodai
Tyrimo metu buvo analizuojami 2011 - 2015 metų žaliavinio pieno riebumo ir baltymingumo procentų, pieno laktozės procentų ir urėjos mg procentų , somatinių ląstelių skaičiaus tūkst/ml tyrimų rezultatai, nustatyti VĮ “Pieno tyrimai“. Riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR.
Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas mikroskopiniu SomaScope (CA-3A4, 2004, Delta Instruments, Olandija, Fluoro-opto-electroninis ) metodu.
2.2 Duomenų statistinė analizė
Duomenys buvo analizuojami naudojantis ANOVA (kai analizuojama keletas nepriklausomų veiksnių ) metodu [ 8 ]. Į statistinį modelį buvo įtraukiami visi veiksniai, galintys turėti įtakos kintamajam. Kintamasis, nusakantis žaliavinio pieno kokybę (somatinių ląstelių skaičius piene ), buvo priskirtas kintamųjų grupei. Veiksniai, įtakojantys somatinių ląstelių kiekį piene, buvo klasifikuojami (išskiriami ūkio dydis, laikymo sąlygos, šėrimo būdas, pieno supirkimo periodiškumas ) ir įtraukiami į modelį kaip nepriklausomi kintamieji.
Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti visuose modeliuose buvo naudojami Sheffe daugybinio palyginimo metodu. Skirtumas statistiškai patikimas - p≤0,05.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Karvių produktyvumo kontroliavimo įtaka pieno sudėties ir kokybės
rodikliams
Trečioje lentelėje pateikiami skirtingų ūkių grupių ( vykdžiusių GPK 2013 – 2014 m., ir naujai pradėjusių kontroliuoti karvių produktyvumą nuo 2014 m. ) pieno sudėties ir kokybės rodikliai.
3 lentelė. Ūkininkų, anksčiau kontroliavusių ir naujai pradėjusių kontroliuoti karvių bandas pieno sudėties ir kokybės skirtumai.
Riebumas , proc. Baltymingumas, proc. Laktozės kiekis, proc. Urėja mg % Somatinių ląstelių skaičius ( lg 10) Ūkiai 2013 - 2014 m. vykdę GPK 4,55 ± 0,08 3,42 ± 0,04* 4,45 ± 0,019** 24 ± 0,09 2,14 ± 0,41
Ūkiai 2014 m pradėję vykdyti GPK 4,12 ± 0,07 3,24 ± 0,03* 4,42 ± 0,018** 18 ± 0,09 2,27 ± 0,46
Paaiškinimas: skirtumai patikimi kai *p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01.
Analizuojant duomenis, seniai kontroliuojančiuose karvių produktyvumą ūkiuose nustatytas didesnis 0,43 proc. riebumas, didesnis baltymingumas 0,18 proc. ( p ≤ 0,05 ), ir 0,33 proc. didesnis laktozės kiekis ( p ≤ 0,01 ) negu ūkiuose, kuriuose gyvulių produktyvumo kontrolė pradėta tik 2014 m.. Statistiškai patikimų skirtumų tarp abiejų grupių ūkių riebumo ir urėjos, bei somatinių ląstelių skaičiaus nenustatyta.
3.2 Karvių bandos dydžio įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams
Ketvirtoje lentelėje matome, kaip ūkio dydis ir gyvulių produktyvumo kontrolė įtakoja pieno sudėties ir kokybės rodiklius.
4. lentelė. Ūkio dydžio įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams. Karvių
skaičius bandoje
Riebumas, proc. Baltymingumas, proc.
Laktozės kiekis,
proc. Urėja mg %
Somatinių ląstelių skaičius ( lg 10)
≤ 69a 4,20 ± 0,07 c,d,e,f 3,21 ± 0,03 b,d,f 4,37 ± 0,01 b,d,e,f 23 ± 0,11 b,c,f 2,11 ± 0,36 b,d,e,f ≤ 68b
4,14 ± 0,06 c,d,e 3,22 ± 0,03 a,b,c,d,f 4,49 ± 0,01c,d,e,f 18 ± 0,08 a,d,e,f 2,24 ± 0,44 a,c,d ≤ 72c 4,03 ± 0,06 a,b.d,e,f 3,20 ± 0,04 b,d,e,f 4,39 ± 0,02 b,e,f 19 ± 0,08 a,d,e,f 2,07 ± 0,41 b,d,e,f
Vidurkis 70 4,12 ± 0,06 3,18 ± 0,03 4,42 ± 0,01 20 ± 0,08 2,14 ± 0,40
≤ 81d 4,30 ± 0,07 a,b,c,e,f 3,50 ± 0,04 a,b,c,e 4,40 ± 0,01 a,b,e,f 22 ± 0,11 b,c,e,f 2,29 ± 0,46 a,b,c,f ≤ 83e 4,67 ± 0,07 a,b,c,d 3,25 ± 0,03 b,c,d,f 4,53 ± 0,01 a,b,c,d,f 24 ± 0,08 b,c,d,f 2,27 ± 0,47 a,c ≤ 86f 4,64 ± 0,07 a,b,c,d 3,48 ± 0,04 a,b,c,e 4,43 ± 0,02 a,b,c,d,e 25 ± 0,07 a,b,c,d,e 2,24 ± 0,44 a,c,d
Vidurkis 83 4,54 ± 0,07 3,41 ± 0,04 4,45 ± 0,01 24 ± 0,08 2,27 ± 0,43 Ūkiai 2014 m pradėję vykdyti GPK Ūkiai 2013 - 2014 m. vykdę GPK
Paaiškinimas: skirtumai tarp ūkio dydžio tiriamų rodiklių a,b,c,d,e,f
patikimi kai p ≤0,05
Stambiuose ūkiuose, seniai vykdančiuose GPK, riebumas yra 0,34 proc. didesnis, nei smulkiuose. Ūkiuose, anksčiau nekontroliavusiose karvių produktyvumo, situacija priešinga: stambiuose ūkiuose riebumas 0,18 proc. mažesnis, nei smulkiuose ( p ≤0,05 ).
Ūkyje, kuriame laikomos 86 kontroliuojamos karvės, pieno baltymingumas yra 0,02 proc. mažesnis, nei smulkesniame ūkyje ( 81 karvė ), laktozės kiekis 0,03 proc. didesnis. Visuose ūkiuose, anksčiau nekontroliavusiose karvių produktyvumo pieno baltymingumas svyruoja tarpusavyje 0,01 proc., laktozės kiekis piene -0,02 proc. ( p ≤0,05 ).
Statistiškai patikimų skirtumų tarp abiejų grupių ūkio dydžio pieno urėjos, bei somatinių ląstelių skaičiaus nenustatyta.
3.3 Karvių šėrimo tipo įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams
5. lentelė. Karvių šėrimo įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams.
Šėrimas Riebumas,
proc.
Baltymingumas, proc.
Laktozės
kiekis, proc. Urėja mg %
Somatinių ląstelių skaičius ( lg 10 )
Subalansuotas 4,44 ± 0,09 3,38 ± 0,04* 4,40 ± 0,02* 23 ± 0,09 2,22 ± 0,52
Mišrus 4,44 ± 0,08 3,40 ± 0,04* 4,47 ± 0,01** 21 ± 0,10 2,11 ± 0,48
Paaiškinimas: skirtumai patikimi kai *p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01.
Analizuojant 5 lentelės pieno ūkių duomenis matome, kad šėrimo tipas neturėjo įtakos pieno riebumui, urėjai ir somatinių ląstelių skaičiui.
Pieno baltymingumas ūkiuose, kuriuose pašarai subalansuoti - 3,38 proc., o mišraus šėrimo - 3,40 proc., t.y., 0,02 proc. mažesnis ( p ≤ 0,05 ).
Laktozės kiekis piene aukštesnis 0,03 proc. mišraus šėrimo ūkiuose, ( p ≤ 0,01 ). Pieno ūkiuose karves šeriančiuose subalansuotais pašarais pieno laktozė - 4,40 proc., mišraus šėrimo –
4,47 proc. Abiejų grupių laktozės kiekio proc. piene atitinka laktozės proc. kiekį randamą natūraliame sveikų karvių piene ( 4,6 – 5,2 proc. ).
3.4 Karvių laikymo sistemos įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams
6. lentelė. Karvių laikymo sistemos įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams.
Karvių laikymo sistemos Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. Laktozės
kiekis, proc. Urėja mg %
Somatinių ląstelių skaičius ( lg 10 ) Tvartinis -
ganyklinis 4,52 ± 0,08 3,41 ± 0,05* 4,46 ± 0,19 23 ± 0,66 2,22 ± 0,53 Tvartinis 4,39 ± 0,09 3,37 ± 0,04* 4,42 ± 0, 23 22 ± 0,67 2,12 ± 0,48 Paaiškinimas: skirtumai patikimi kai *p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01.
Karvių laikymo sistemą turėjo statistiškai patikimos įtakos tik pieno baltymingumui. Baltymingumas ( p ≤ 0,05 ) aukštesnis 0,04 proc. ūkiuose, kuriuose taikomas tvartinis – ganyklinis karvių laikymo būdas.
3.5 Mėginio ėmimo būdas įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams
7. lentelė. Mėginių ėmimo būdo įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams. Mėginio ėmimo būdas Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. Laktozės
kiekis, proc. Urėja mg %
Somatinių ląstelių skaičius ( lg 10 ) Iš kiekvienos siuntos 4,24 ± 0,04* 3,25 ± 0,02* 4,44 ± 0,08 22 ± 0,08 2,35 ± 0,17 Imant mėginius GPK asistentui 4,44 ± 0,09 3,39 ± 0,05* 4,44 ± 0,21 22 ± 0,10 2,16 ± 0,50 Paaiškinimas: skirtumai patikimi kai *p ≤ 0,05; **p ≤ 0,01.
Mėginio ėmimo būdas turėjo statistiškai patikimos įtakos tik pieno riebumui ir baltymingumui. Pieno riebumas buvo 0,20 proc. aukštesnis imant mėginius GPK asistentui. Pieno baltymingumas aukštesnis 0,14 proc. imant mėginius GPK asistentui. ( p ≤ 0,05 ).
4. X pieno ūkio pieno sudėties ir kokybės palyginimas pakeitus tyrimo
periodiškumą
Iš tirtų ūkių analizuotas X pieno ūkis, kuriame 2014 m. pradėti imti pieno mėginiai iš kiekvienos pieno siuntos. Ankstesniu laikotarpiu pieno mėginiai buvo imami vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėse nurodytu periodiškumu, t.y. pieno riebalų ir baltymų kiekis nustatomas
laboratorijoje ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį, ne rečiau kaip po vieną pieno sudėties rodiklių tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 ir nuo 16 iki 31 mėnesio dienos [ 21 ].
2. pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno riebumas.
2013 m. sausio mėn. buvo ištirti 3 pieno mėginiai, kurių vidurkis – 4,55 proc. Aukščiausias pieno riebumas sausio 8 d. – 4,60 proc.
2014 m. sausio mėn. ištirti 15 mėginių, kurių pieno riebumo vidurkis – 3,70 proc. Devynių mėginių pieno riebumas nuo 3,13 proc. iki 3,30 proc., šešių mėginių pieno riebumas nuo 4,33 proc. iki 4,46 proc. Nuo sausio 8 d. iki 20 d. pieno riebumo svyravimai minimalūs, nėra didelių nuokrypių.
Trečiame paveiksle matome, kad nuo 2014 m., pakeitus mėginių ėmimo periodiškumą (imant mėginius dažniau, kiekvieną kartą superkant pieną), pieno riebumo vidurkis 0,85 proc. mažesnis už 2013 m. sausio mėn. pieno riebumą ( p ≤ 0,05 ).
3. pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno riebumo vidurkis proc. ( 2013 m. – N 3, 2014 m. – N 15).
4. pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno baltymingumas.
2013 m. supirkto pieno baltymingumas siekė nuo 3,18 proc. iki 3,31 proc. Vidurkis – 3,26 proc.
2014 m. sausio mėn. pradžioje pieno baltymingumas siekė 3,24 proc., nuo sausio 6 d. iki sausio 26 d. pieno baltymingumas nežymiai mažėjo. Nustatytas mažiausias pieno baltymingumas 3,05 proc. sausio 24 d. Nuo sausio 26 d. iki sausio 30 d. pieno baltymingumas išaugo 0,15 proc. Duomenys statistiškai patikimi.
5. pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno baltymingumo vidurkis proc. ( 2013 m. – N 3,
2014 m. – N 15 ).
5 paveiksle matome, kad nuo 2014 m., pakeitus mėginių ėmimo periodiškumą ( imant mėginius dažniau, kiekvieną kartą superkant pieną ) pieno baltymingumo vidurkis 0,12 proc. mažesnis už 2013 m. pieno baltymingumą.
6. pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno urėjos kiekis mg %.
2013 m. sausio mėn. X ūkio pieno urėjos kiekis 2 d. – 26 mg %; 8 d. – 12 mg %; 20 d. – 30 mg %. Vidurkis – 22 mg %.
2014 m. sausio mėn. atlikus penkiolika tyrimų piene matomas skirtingas urėjos kiekis mg %, aukščiausia reikšmė – 29 mg %, žemiausia – 12 mg %. Vidurkis – 21 mg %. Duomenys statistiškai patikimi.
7 pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno somatinių ląstelių kiekis tūkst./ml.
Iš 7 paveikslo duomenų matome, kad 2013 m. sausio mėn. somatinių ląstelių ( toliau SLS ) vidutiniškai rasta 443 tūkst./ml. Aukščiausia SLS riba užfiksuota sausio 2 d. - 711 tūkst./ml.
2014 m. sausio mėn. pieno SLS vidurkis – 127 tūkst./ml. SLS kiekis piene visą mėnesį svyravo tolygiai. Aukščiausia pieno SLS reikšmė sausio 14 d. – 208 tūkst./ml., žemiausia 26 d. – 91 tūkst./ml. 2014 m. somatinių ląstelių vidurkis mažesnis – 71,33 proc. už 2013 m. ( p ≤ 0,05 ).
8. pav. 2013 – 2014 m. sausio mėn. X ūkio pieno somatinių ląstelių kiekis tūkst./ml. ( 2013 m. – N 3, 2014 m. – N 15 ).
Aštuntame paveiksle matome, kad nuo 2014 m., pakeitus mėginių ėmimo periodiškumą (imant mėginius dažniau, kiekvieną kartą superkant pieną) somatinių ląstelių vidurkis mažesnis 71,33 proc. už 2013 m. vidurkį. ( p ≤ 0,05 ).
9. pav. 2013 – 2014 m. X ūkio pieno somatinių ląstelių kiekis tūkst./ml.
Devintame paveiksle matomi 2013 – 2014 m. somatinių ląstelių svyravimai 2013 – 2014 m. Aukščiausia somatinių ląstelių reikšmė 2013 m. sausio mėn. - 443 tūkst./ml. , žemiausia birželio mėn. – 200 tūkst./ml.. SLS svyravimai pastebimi visus metų mėnesius.
Aukščiausia somatinių ląstelių reikšmė 2014 m. rugpjūčio mėn. – 232 tūkst./ml., žemiausia birželio mėn. – 114 tūkst./ml. .SLS svyravimai nežymūs visus metų mėnesius.
10. pav. 2013 – 2014 m. X ūkio pieno somatinių ląstelių vidurkis tūkst./ml. ( 2013 m. – N 3, 2014 m. – N 15 ).
Dešimtame paveiksle matome, kad nuo 2014 m., pakeitus mėginių ėmimo periodiškumą (imant mėginius dažniau, kiekvieną kartą superkant pieną ) somatinių ląstelių vidurkis mažesnis - 12,90 proc. už 2013 m. vidurkį. ( p ≤ 0,05).
X pieno ūkis 2011 – 2012 metais nedalyvavo kasdieninėje pieno supirkimo tvarkoje, kai pieno mėginiai gali būti imami kasdien iš kiekvienos pieno siuntos.
2011 – 2012 metais pieno mėginiai imti tris kartus per mėn., t. y - 72 mėginiai.
2014 – 2015 m. pieno mėginių ėmimas vyko iš kiekvienos pieno siuntos, t. y. – 391mėginys. Didesnis pieno mėginių kiekis parodo tikslesnius pieno sudėties ir kokybės rezultatus, padeda greičiau ir efektyviau reaguoti į pieno sudėties ir kokybės pokyčius.
8. lentelė. X ūkio pieno sudėties ir kokybės rodikliai 2011 -2015 m.
X ūkio pieno sudėties ir kokybės rodikliai Riebumas, proc. Baltymingumas, proc. Laktozės kiekis, proc. Urėja mg % Somatinių ląstelių skaičius ( lg 10 ) 2011 - 2012 m. 4,10 ± 0,03* 3,12 ± 0,02* 4,28 ± 0,01** 19 ± 0,08 2,43 ± 0,15 2014 - 2015 m. 4,08 ± 0,04* 3,18 ± 0,02* 4,40 ± 0,01** 19 ± 0,10 2,11 ± 0,18
Analizuojant 8 lentelės X ūkio pieno sudėties ir kokybės duomenis, neanalizuotas 2013 m. periodas, kadangi tais metais pasikeitė pieno mėginių ėmimo periodiškumas.
2011 – 2012 m. pieno mėginiai imti tris kartus per mėn. 2014 – 2015 m. pieno mėginių ėmimas vyko iš kiekvienos pieno siuntos.
Pieno riebumas 2011 – 2012 m. siekė - 4,10 proc., baltymingumas – 3,12 proc., 2014 – 2015 m. riebumas – 4,08 proc., baltymingumas – 3,18 proc. ( p ≤ 0,05 ).
2014 – 2015 m. duomenys rodo, kad X pieno ūkyje laktozės kiekis piene aukštesnis 2,73 proc. už 2011 – 2012 m. duomenis. ( p ≤ 0,01 ).
11. pav.. X ūkio pieno somatinių ląstelių kiekio vidurkis tūkst./ml. skirtingais metais. Vienuoliktame paveiksle matome, kad pakeitus pieno mėginių periodiškumą, 2014 – 2015 m. somatinių ląstelių vidurkis tūkst./ml. piene 13,17 proc. žemesnis už 2011 – 2012 m.
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Darbe buvo analizuojami 2011 – 2015 metų šešių pieno ūkių pieno sudėties ir kokybės rodiklių duomenys - riebalai, baltymai, laktozė, urėja, somatinių ląstelių skaičius, pradėjus vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę ir pasikeitus pieno mėginių ėmimo periodiškumui. Buvo tiriama įvairių veiksnių ( ūkio dydžio, šėrimo, karvių laikymo sistemos ir mėginio ėmimo būdo ( GPK ir iš kiekvienos siuntos ) ) įtaka pieno sudėties ir kokybės rodikliams.
Trys karvių ūkio bandos kontroliuojamos ( GPK ) At metodu, kai vieną mėnesį atliekama rytinio melžimo, kitą mėnesį – vakarinio melžimo pieno kontrolė. Trejuose ūkiuose karvių produktyvumo kontrolė At metodu pradėta vykdyti tyrimo periodu.
Pieninių gyvulių bandos produktyvumo kontrolę vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojas. Kontrolinius melžimus bandoje atlieka pagal suderintą su VĮ „Pieno tyrimai“ kontrolinių pieno mėginių išvežimo grafiką. Kontrolinio melžimo duomenis suveda į kompiuterinę sistemą GVIS (Galvijų veislininkystės informacinė sistema ) [ 36 ]. D. Urbšienė [ 38 ] teigia, kad mūsų pieno produktų žaliavos gamintojų tikslas - primelžti kuo daugiau ir kokybiško pieno. Tai pasiekiama gerinant veislininkystės darbą ir atliekant pieno kokybės tyrimus. Tyrimų rezultatai yra panaudojami gerinant gyvulių produktyvumą. Kontroliuojamo produktyvumo bandos savininkai turi visą informaciją apie karvių sveikatingumą, pieningumą, pieno kokybę ir sudėtį. Jie bet kada prisijungę prie informacinės sistemos gali sužinoti, kada ir kokio buliaus sperma buvo apsėklinta kiekviena karvė, kada ji užtrūko, apsiveršiavo ir daug kitų duomenų, būtinų pažangiame pieno ūkyje.
Seniai kontroliuojančiuose karvių produktyvumą ūkiuose nustatytas didesnis 0,43 proc. riebumas, didesnis baltymingumas 0,18 proc. ( p ≤ 0,05 ), ir 0,33 proc. didesnis laktozės kiekis ( p ≤ 0,01 ) negu ūkiuose, kuriuose gyvulių produktyvumo kontrolė pradėta tik 2014 m. Didesnis pieno riebumas ir baltymingumas seniau kontroliuojančiuose ūkiuose gali būti susijęs su keliais aspektais. Literatūroje nurodoma, jog riebalų ir baltymų kiekis piene priklauso nuo galvijo veislės, pašarų, metų laiko ir kt. [ 37 ]. Kitose literatūros šaltiniuose nurodoma [ 7 ], kad. pradėjusių kontroliuoti produktyvumą ūkių pieno riebumas ir baltymingumas mažesnis. Tai gali parodyti karvių energijos disbalansą, ir kad pieno kiekio, baltymų ir riebalų duomenys gali būti panaudoti skaičiuojant karvių energijos balansą. Manome, kad seniau GPK vykdantys ūkiai pilnavertiškai naudojosi kontrolės rezultatais, vykdė intensyvią karvių atrankos selekciją, analizavo kiekvienos kontroliuojamos karvės gautus rezultatus ir juos panaudojo strateginiams ir ūkiniams veislininkystės sprendimams priimti.
Analizuojant ūkio dydžio įtaką sudėties ir kokybės rodikliams nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ūkio dydžių. Stambiuose ūkiuose, seniai vykdančiuose GPK, riebumas yra 0,34 proc. didesnis, nei smulkiuose. Ūkiuose, anksčiau nekontroliavusiuose karvių produktyvumo, situacija priešinga: stambiuose ūkiuose riebumas 0,18 proc. mažesnis, nei smulkiuose ( p ≤0,05 ). Mūsų tirtuose stambiuose ūkiuose pieno baltymingumas yra didesnis, nei smulkiuose ( p ≤0,05 ). Baltymų kiekis skirtingo dydžio fermų karvių piene parodo atvirkščią priklausomybę nei riebalų. Baltymingumas ūkiuose, kuriuose pašarai subalansuoti yra 0,02 proc. mažesnis ( p ≤ 0,05 ), nei mišraus šėrimo ūkiuose. Pieno ūkiuose karvių šėrimo tipas neturėjo įtakos pieno riebumui, urėjai ir somatinių ląstelių skaičiui. Pieno baltymingumas ūkiuose, kuriuose pašarai subalansuoti - 3,38 proc., o mišraus šėrimo - 3,40 proc., t.y., 0,02 proc. mažesnis ( p ≤ 0,05 ).
Gyvulių produktyvumo kontrolė vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau kontroliuojama tik apie 48 proc. melžiamų karvių. Nekontroliuojant karvių yra sudėtinga vykdyti veislininkystės darbą ir gerinti karvių produktyvumą. Todėl šiuolaikiniuose pieno ūkiuose daug dėmesio turi būti skiriama ligų prevencijai ir profilaktikai. Neginčijama šioje gyvulių priežiūros darbo grandyje yra jų produktyvumo kontrolės reikšmė [ 38 ].
Kontroliuojamos bandos savininkui, turinčiam prieigą prie GVIS kiekvieną mėnesį pateikiama 11 išsamių ataskaitų apie karvių bandą (produktyvumas per laktaciją, karvių ir telyčių sėklinimo rodikliai, vidutiniai metiniai rodikliai ir dviejų paskutinių kontrolinių melžimų duomenys, produktyvumas atskirais kontrolės mėnesiais, kontroliuojamų karvių bandos analizė, ir kt. ).
A. Mačiukas teigia, kad stabiliai vykdant ir didinant gyvulių produktyvumo kontrolės apimtis išryškėja jos nauda, tai yra: padidėjo pieno ūkių konkurencingumas, išaugo karvių produktyvumas, pagerėjo pieno kokybė. Gyvulių produktyvumo kontrolės duomenys naudingi ne tik kontroliuojamų bandų savininkams, jais naudojasi ir valstybės valdymo, savivaldos, mokslo ir studijų institucijos, gyvulininkystės konsultantai, galvijų asociacijos, perdirbėjai ir įmonės, kurių veikla susijusi su veislininkyste ir gyvulininkyste, bei kiti vartotojai [ 9 ].
Karvių laikymo sistema tirtuose ūkiuose turėjo statistiškai patikimos įtakos tik pieno baltymingumui. Baltymingumas ( p ≤ 0,05 ) aukštesnis 0,04 proc. ūkiuose, kuriuose taikomas tvartinis – ganyklinis karvių laikymo būdas. Mūsų gautus rezultatus patvirtina ir kiti tyrėjai. Literatūros šaltiniai teigia [ 19 ], kad baltymų kiekis piene gana glaudžiai susijęs su pašarų kokybę
ir įvairove. Kuomet pašaras yra maistingesnis, vertingesnis ir geriau ėdamas karvių, didėja gaunamo pieno baltymingumas.
Mėginio ėmimo būdas turėjo statistiškai patikimos įtakos tik pieno riebumui ir
baltymingumui. Pieno riebumas buvo 0,20 proc. o baltymingumas - 0,14 proc. aukštesnis imant
