LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Nerijus Martinkus
KARVIŲ MELŽIMO OPERACIJŲ ĮTAKA SOMATINIŲ
LĄSTELIŲ SKAIČIUI PIENE
Magistro darbas
Darbo vadovė:
Dr. Ramutė Mišeikienė
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedroje, Melžimo mokymo centre ir 2 pienininkystės ūkiuose
Magistro darbą paruošė: Nerijus Martinkus
Magistro darbo vadovas: Dr. Ramutė Mišeikienė (LVA Gyvulininkystės katedra )
Recenzentas:
TURINYS
ĮVADAS ... 4
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 6
1.1. Somatinės ląstelės ir pieno kokybė... 6
1.2 Pagrindinės SLS piene atsiradimo priežastys... 6
1.3 Karvių mastitas ir jo diagnostika... 7
1.4.Karvių tešmens paruošimo prieš melžimą pagrindinės operacijos... 9
1.4.1 Tešmens paruošimas prieš melžimą... 9
1.4.1.1 Tešmens ir spenių valymas ... 9
1.4.1.2 Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas... 10
1.4.2 Melžiklių užmovimas... 10
1.4.3 Melžimas... 11
1.4.4 Melžiklių numovimas ... 12
1.4.5 Spenių antiseptika po melžimo... 12
1.5 Karvių melžimo operacijų įtaka somatinių ląstelių skaičiui ... 15
1.6. Karvių melžimas... 16
1.6.1 Karvių melžimas rankomis... 16
1.6. 2 Mechanizuotas melžimas ... 16 2. DARBO METODIKA ... 18 3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20 IŠVADOS... 25 SUMMARY ... 26 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27 3
ĮVADAS
Raktas į šiuolaikinės pienininkystės sėkmę yra pelninga aukštos kokybės pieno gamyba. Besiplečiančios pasaulinės pienininkystės rinkos ir pasaulinis vartotojų susirūpinimas maisto kokybe ir saugumu toliau didėja, darydamas vis didesnį spaudimą pieno įmonėms, kad jos tiektų sveikus, kokybiškus ir saugius pieno produktus (Reneau J. K., 1998).
Pienas – vienas iš vertingiausių ir plačiausiai vartojamų maisto produktų. Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno (Skimundris, 1993). Vertingas ir labiausiai paplitęs yra karvės pienas (Liutkevičius, Lazdauskienė, 2005). Karvės pieno sudėtis kinta laktacijos eigoje. Pagrindiniai žaliavinio pieno sudėties ir kokybės rodikliai yra pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekis, somatinių ląstelių skaičius (SLS) ir bendras bakterinis užterštumas, vandens užšalimo taškas.
Modernios pieninkystės fermos sėkmė priklauso nuo to, ar joje gaminamas pienas yra aukštos kokybės. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra gera melžimo organizacija, melžimo įrangos taisyklingas veikimas, klinikinių mastitų gydymas antibiotikais ir kt. (Barkema et al., 1998). Mokslininkai (Merril W. G. et al., 1987) įrodė, kad melžti karves kas dvylika valandų yra optimaliausia, kai jos melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo taisyklingos melžimo darbotvarkės, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens ir spenių paruošimas melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, melžiklių užmovimas ant spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių antiseptika po melžimo) ir nuo šių operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melžimo procedūros yra svarbios mastito prevencijai ir užtikrina visišką pieno išmelžimą iš tešmens. Tyrėjai (Calhoun, 1995) įrodė, kad daugiau kaip 50 % melžimo proceso laiko užtrunka pats melžimas. Dabartiniu metu melžimo operacijos vis labiau mechanizuojamos. Netaisyklingas melžimas gali pailginti pieno atleidimo laiką, didėja rizika susirgti tešmens uždegimais. Pablogėja pieno kokybė, todėl gaunami ekonominiai nuostoliai.
Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene svarbus mastito požymis. Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Klinikine forma serga 2 – 5 % laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 % karvių (Rudejevienė J., 2007). Viena dažniausiai pasitaikančių ir daugiausia nuostolių galvijų augintojams pridarančių ligų yra slaptasis mastitas. Galvijų augintojai patiria nuostolius dėl sumažėjusios pieno produkcijos, išlaidų gydymui, pablogėjusios pieno kokybės, ankstyvo karvių brokavimo. Jų pienas gali būti žmonių
apsinuodijimo bei kai kurių infekcinių ligų priežastis. Karvių pieno kokybė priklauso ne vien nuo tešmens sveikatingumo, bet ir nuo jų mitybos, laikymo bei priežiūros sąlygų, amžiaus, laktacijos, metų laiko (Rudejevienė J., 2007).
Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius (SLS) (Japertienė R., Japertas S., 2006).
Darbo tikslas - įvertinti melžimo operacijų (karvių spenių paruošimas melžimui, melžimas, baigiamasis melžimas) trukmę ir jų įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
Uždaviniai:
• Apibendrinti literatūrą, nagrinėjančią karvių melžimo operacijų įtaką pieno kokybei.
• Palyginti ir išanalizuoti pagrindinių melžimo operacijų trukmę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1 Somatinės ląstelės ir pieno kokybė
Somatinės ląstelės – tai biologinės kilmės priemaišos, išskiriamos tešmens liaukų latakuose: atplyšusios epitelio ląstelės, leukocitai, limfocitai ir raudonieji kraujo kūneliai. Somatinių ląstelių padaugėja apsiveršiavusių karvių ir užtrūksiančių bei tešmens ligomis sergančių karvių piene (Gudonis A., 2007). Somatinės ląstelės piene yra vienas iš svarbiausių karvių pieno kokybės ir tešmens sveikatingumo rodiklių. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno cheminė sudėtis – sumažėja kazeino, laktozės, kalcio, magnio ir fosforo (Juozaitienė V. ir kt., 2004). Nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičius yra paveldimas (http://www.litgenas.lt/page.php?sk=8&id=1. Prieiga per internetą: 2007 m. spalio 24 d.). Somatinių ląstelių skaičiui piene, be fiziologinių faktorių, dažniausiai įtakos turi patologiniai procesai tešmenyje (Aniulis E., 2007).
Somatinių ląstelių skaičius yra parametras, pagal kurį nustatoma ar tešmens ketvirtis užkrėstas patogeniniais mikroorganizmais. Nustatyta, kad 200000 SLS/ml pieno praktiškai parodo bandos sveikatingumą (Heald et al., 2000; Haile-Mariam et al., 2003; Koivula . et al.,2004, Rogers, 1995). Somatinių ląstelių būna ir sveikų karvių piene, o nežymus jų padidėjimas yra natūrali apsauginė ląstelių funkcija prieš tešmens uždegimus (Koivula, 2005). Lietuvai įstojus į ES, pagal bendrus ES reglamentus SLS piene turėtų neviršyti 400000 SLS/ml. (Valstybės žinios, 2005). N. Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje SLS piene turi būti mažiau nei 500000/ml (Sargeant et al., 1998; Norman et al., 2000).
1.2 Pagrindinės SLS piene atsiradimo priežastys
Padidėjęs SLS piene rodo, kad karvės serga slaptu ar klinikiniu mastitu. Jeigu piene jų yra 200000/ml, vadinasi, yra nedidelių problemų, tačiau didesnis nei 400000/ml somatinių ląstelių skaičius parodo, kad tos problemos rimtos. Pagrindinės priežastys, dėl kurių padidėja SLS yra šios:
● netinkamas melžimo organizavimas; ● nesureguliuota melžimo įranga;
● nešvarios karvės. Jeigu 5 % karvių yra labai užterštos kojos ir tešmenys, ypač speniai,
reiškia, kad yra prastos karvių laikymo sąlygos (guoliavietės, kraikas,). Aplinkos mikroorganizmai (stafilokokai, streptokokai) patenka į karvių tešmenį ir gali sukelti mastitus, o tai žymiai padidina SLS. Karves reikia laikyti švariai, sausai ir komfortabiliai, kad į melžimo aikštelę jos eitų švarios;
● užkrečiamieji mastitai ir melžimo procedūros. Dažniausiai užkrečiamuosius mastitus
sukelia S. aureus. Beveik visose bandose yra karvių su sužalotais speniais. Per pažeistus spenius, netaisyklingai atliekant melžimo operacijas susirgimas gali išpliti ir karvės susirgti mastitu.
● netinkama spenių antiseptika po melžimo.
(http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d.).
1. 3 Karvių mastitas ir jo diagnostika
Pieno liaukos uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų, trūkinamų ir užtrūkintų karvių liga. Pagal mastitų paplitimą ir ekonominius nuostolius, tai yra vienas iš nuostolingiausių susirgimų galvijininkystėje (Aniulis E., 2007). 60-70 % visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl: pieno produkcijos sumažėjimo (50- 55%), gydymo išlaidų (20-25%), išlaidų, atsiradusių dėl karvių išbrokavimo (30-35%) (Kabašinskienė A., 2006).
Mastitas – tai ligų kompleksas, dėl kurio sumažėja pieno sintezė, pasikeičia jo sudėtis, pablogėja dietinės ir technologinės savybės. Uždegimas yra apsauginė reakcija į žalingų veiksnių poveikį tešmeniui (Aniulis E., 2007).
Mastitas yra daugiausia lėšų reikalaujanti pieninio tipo karvių sveikatos problema. Mastitą gali sukelti mechaniniai, fiziniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai. Mastito sukėlėjai skirstomi į 3 grupes: - mikroorganizmai, kurie patenka į tešmenį hematogeniniu keliu (S. aureus, S. agalactiae, S. epidermidis); - mikroorganizmai iš aplinkos patenkantys į tešmenį laktogeniniu keliu (E. coli, Enterobacter, S. uberis, Candida genties grybai); - specifiniai ligos sukėlėjai (Rudejevienė J., 2007).
Mastitą sąlygoja ir genetiniai faktoriai: spenio forma, sfinkterio tonusas, spenio kanalo anatomija, karvės amžius. Melžimo metu perlaikyti melžimo aparatai yra dažna mastito priežastis. Tinkama bandos ir individuali karvių priežiūra – vieni iš pagrindinių kriterijų, mažinančių SLS piene. Didėjančiam SLS laktacijos metu turi įtakos melžimo reikalavimų
nesilaikymas, netvarkinga melžimo linija, tešmens paruošimas ir spenių antiseptikos taisyklių nesilaikymas (Rudejevienė J., 2007).
Pieno liaukoje, atsižvelgiant į uždegimą sukėlusius veiksnius, sutrinka medžiagų apykaita bei mityba. Dėl mikroorganizmų išskiriamų toksinų ir audinių irimo produktų rezorbcijos suardoma tešmens audinių struktūra ir funkcija, tešmuo tampa skausmingas (Aniulis E., 2007). Mastitu sergančių karvių piene galima pastebėti krešulių, kraujo ar pūlių. Jis gali būti sūraus skonio, melsvos ar gelsvos spalvos. Jame sumažėja sausųjų medžiagų laktozės, riebalų ir kalcio, padidėja chloro ir albumino bei globulino (Vaitkus J., 1995).
Diagnozuojant mastitą, nepakanka nustatyti vien išreikštus klinikinius požymius ir jį sukėlusių mikroorganizmų rūšį. Mastitų diagnozavimui būtinas kompleksinis tyrimas: klinikinis tešmens ir sekreto tyrimas, sekreto fiziko-cheminis tyrimas, sekreto citologinis ir bakteriologinis tyrimas. Gamybos sąlygomis dažniausiai taikomi klinikiniai ir prieinami laboratoriniai tyrimo metodai: ph ir somatinių ląstelių nustatymas naudojant CMT, mastestą ir kt. (Aniulis E., 2007).
Slaptiesiems mastitams diagnozuoti taikomi įvairūs metodai, kurie nustato pieno fizinius ir cheminius pokyčius. Vieni paprastesnių, nesunkiai atliekamų nesudėtinga laboratorine įranga, yra ekspres diagnostikos metodai. Pieno pH pokyčiams nustatyti naudojami filtriniai popieriai su indikatoriniais ploteliais kiekvienam tešmens ketvirčiui. Indikatoriniai ploteliai impregnuoti bromtimolio mėlynuoju arba bromkrezolio purpuriniu, kurių spalva priklauso nuo vandenilio jonų koncentracijos. PH indikatorinis nustatymas taikomas tik kartu su kitais tyrimais. Mastitams fermose nustatyti plačiausiai pasaulyje naudojamas Kalifornijos mastitinis testas – CMT (California Mastitis Test) (Jodkonis L., 1999). Šio testo sudėtyje yra bromkrezolio purpurinio, kuris savo spalvos pasikeitimu rodo tiriamo pieno pH. Sąveikaujant aktyviajai paviršiaus medžiagai su maistiniu pienu, paveikiami somatinių ląstelių branduoliai ir mišinio klampumas didėja. Pagal CMT daugelyje šalių sukurti analogiški reagentai slaptiesiems mastitams diagnozuoti: mastestas, mastirapidas ir kt. (Rudejevienė J., 2007). CMT, Mastesto ir kitų testų negalime naudoti 3-5 d. po apsiveršiavimo ir prieš karvių traukinimą. Tyrimui pieno mėginiai imami po melžimo. Ekspres diagnostikos metodai puikiai tinka diagnozuoti mastitis gamybos sąlygomis, tačiau įvertinant pieno kokybę būtina žinoti absoliutų somatinių ląstelių skaičių piene. Tam yra pasitelkiama šiuolaikinė technika, aparatai Fossomatic, Somascop MKZ (Aniulis E., 2007).
Įprastai mastitai gydomi plataus veikimo spektro antibiotikais: tetraciklinu, gentamicinu, ampicilinu, cefalosporinais, rifamicinu. Dažniausiai naudojami antibakterinių medžiagų deriniai, kurie švirkščiami į raumenis arba tešmens ketvirčius (Japertas S., 1999). Karvėms
galima skirti kompleksinius preparatus, kuriuose vienos grupės antibiotikai papildytų kitos grupės antibiotikų poveikį. (Rudejevienė J., 2007). Slaptuoju mastitu sergančią karvę geriausiai gydyti antimaistiniais preparatais, leidžiamais į pažeistą ketvirtį pro spenio kanalą (Japertas S., 1999).
Mastitų profilaktikai svarbios tešmens sanitarinės- higieninės priemonės, spenių antiseptika pamelžus. Profilaktinis kovos su karvių mastitais yra selekcinis-genetinis metodas. Mastitas yra paveldimas (Rudejevienė J., 2007). Tik reguliarios profilaktinės priemonės – laikymo sąlygos, pilnavertis šėrimas, laiku atliekama diagnostika, tinkamas melžimas bei gerai eksploatuojama melžimo technika, tešmens sanitarija ir higiena, efektyvus gydymas laktacijos ir užtrūkimo metu bei karvių selekcinė atranka – labia sumažina sergamumą mastitu (Šernienė L., Sekmokienė D., 2006). Svarbu ne tik tinkamai paruošti tešmenį melžimui, bet ir kruopščiai plauti gumines melžimo aparato dalis, valyti melžimo aikšteles, takus, dažnai šalinti mėšlą iš karvių stovėjimo vietų (Rudejevienė J., 2007).
1.4. Karvių tešmens paruošimo prieš melžimą pagrindinės operacijos 1.4.1 Tešmens paruošimas prieš melžimą
1.4.1.1 Tešmens ir spenių valymas
Tešmens ir spenių valymo, plovimo ar šluostymo tikslas – pašalinti nešvarumus, bakterijas, kurių tarpe gali būti ir patogeninių. Valant, plaunant ar šluostant spenius yra sunaikinami tešmens uždegimą sukeliantys mikroorganizmai. Siekiant išvengti susirgimų mastitu ir gauti aukštos kokybės pieną, prieš užmaunant melžiklius speniai turi būti švarūs ir sausi (Reneau J. K., 1998).
Sėkmingai antiseptikai prieš melžimą būtinos 5 sąlygos: • karvių speniai turi būti švarūs;
• efektyvus antiseptinis tirpalas turi padengti didžiąją dalį spenio (apie 75%) ir ant spenio odos išbūti 30-45 sekundes;
• antiseptinio tirpalo likučiai turi būti pašalinami nusausinant kiekvieną spenį; • spenių šluostymas turi trukti 15-20 sekundžių (stimuliuojamas pieno atleidimas); • spenių pamerkimas sumažina aplinkos mikroflorą, kuri gali sukelti pieno liaukos uždegimą.
Spenio pagrindą ir spenius reikia nuplauti tirpale, kuris skirtas spenių antiseptikai prieš melžimą, išmirkytomis servetėlėmis, po to spenius sausai nušluostyti. Servetėlę perlenkti ir
švaria puse nušluostyti spenių viršūnes, kadangi ant jų susikaupia daugiausia bakterijų. Moksliškai įrodyta, kad gerai nušluosčius spenius, bakterijų skaičius ant jų paviršiaus sumažėja net iki 75 %. Spenius švariai nušluostant pašalinama 80-90 % ant spenių esančių bakterijų (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001), o tai žymiai sumažina bendrą bakterinį pieno užterštumą. Nustatyta, kad laikas, skirtas spenių valymui ir pirmųjų pieno čiurkšių išmelžimui, yra būtinas pieno išsiskyrimui.
Tešmens šluostymas
1.4.1.2 Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas
Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, tikrinant ar nėra mastito, yra rekomenduojama karvės paruošimo prieš melžimą procedūros dalis (Reneau J. K., 1998). Pirmosios pieno čiurkšlės suteikia informacijos apie pieno kokybę ir duoda signalą atskirti netinkamą pieną, kad šis nepatektų į pagrindinį rezervuarą. Pirmąsias pieno čiurkšles numelžus į tam skirtą indą, jos nepatenka į bendrą pieno talpą. Pirmosiose čiurkšlėse būna daugiausiai bakterijų. Numelžiant gerai stimuliuojami speniai, todėl geriau atleidžiamas pienas, pagerėja pieno išmelžimas, pienas neišlaistomas ant grindų (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001). 10-20 s stimuliacijos rankomis pakanka daugumai karvių, nepaisant jų laktacijos stadijos ar karvės produktyvumo (Reneau J. K., 1998).
Pirmųjų pieno čiurkšlių išmelžimas
1.4.2 Melžiklių užmovimas
Ypač svarbus momentas, kai užmaunami melžikliai, nes būtent šiuo metu dauguma
karvių užsikrečia mastito bakterijomis (http://wdmc.org/2003/Managing%20Mastitis%20in%20Todays%20Parlors.pdf). Paruošus
visus spenius, per 60-90 sekundžių nuo tešmens paruošimo pradžios būtina užmauti melžiklius (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001). Mokslininkai teigia, kad melžiklius reikia užmauti per 60 sekundžių nuo pirmo prisilietimo prie karvės tešmens (Rasmussen M.D., 1992). Melžikliai turi būti užmaunami atsargiai, kad neįtrauktų oro. Pienas turi pradėti nepertraukiamai tekėti po kelių sekundžių (http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. rugsėjo 12 d.). Tyrimais įrodyta, kad nuo laiko, per kurį ant spenių užmaunami melžikliai priklauso primelžto pieno kiekis. Rasmussen M.D. (1992) nustatė, kad išmilžis mažėja, o liekamojo pieno kiekis Holšteino veislės karvių tešmenyje didėja, jei melžiklių ant spenių užmovimas trunka nuo 1,3 iki 3,0 minučių (laikas nuo tešmens paruošimo pradžios). Rasmussen M.D. ( 1992) teigia, kad, jeigu melžikliai ant spenių užmaunami laiku, per laktaciją iš karvės primelžto pieno kiekis padidėja iki 5,5 %.
Melžiklių užmovimas
1.4.3 Melžimas
Melžimo metu turi būti tylu ir ramu. Melžėja atidžiai stebi karvių elgseną ir pieno tekėjimo srovę. Mechanizuoto melžimo trukmė priklauso nuo karvės paveldimųjų savybių, pieno kiekio, veršingumo mėnesio, laktacijų skaičiaus, paruošimo melžimui. Svarbu karvės nepermelžti, nes permelžimas yra viena iš pirmutinių spenių virūnių hiperkeratozės priežasčių . ((http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. rugsėjo 12 d.). Melžimo pabaigoje svarbu laiku pastebėti, iš kurio spebio anksčiau nustojo bėgti pienas. Išmelžtas tešmens ketvirtis subliūkšta, melžiklis pakyla į viršų ir užspaudžia spenio pagrindą. Laiko skirtumas tarp atskirų ketvirčių išmelžimo neturi viršyti vienos minutės. Labai sulėtėjus pieno srautui, atliekamas baigiamasis melžimas. Melžimą baigti rekomenduojama ne ilgiau kaip per 30 s (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
Melžimo eigos stebėjimas
1.4.4 Melžiklių numovimas
Tešmenį visiškai išmelžus, melžiklius reikia atsargiai numauti, o melžiant automatizuotai pasibaigus melžimui jie nukrenta patys. Tai darant būtina: uždaryti vakuumo tiekimą, leisti, kad vakuumo lygis po spenių galiukais susilygintų, prilaikyti slystančius nuo spenių melžiklius, vengti greito vakuumo išlyginimo. Šios priemonės neleidžia plisti bakterijoms (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001). Negalima spausti tešmens ir tempti melžiklių žemyn, nes gali patekti oro (tai gali sukelti mastitą) (http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. rugsėjo 12 d. ) arba jie turi būti numaunami tuoj pat, baigus tekėti iš spenių pienui.
Melžikliai nuo spenių turėtų būti numaunami, kada pieno tekėjimo greitis yra mažesnis nei 400 g/min. Daugumoje šiuolaikinių melžimo aikštelių yra instaliuotas automatinis melžiklių numovimas.
Melžiklių numovimas
1.4.5 Spenių antiseptika po melžimo
Karvių spenių antiseptika prieš melžimą ir po jo yra efektyviausios prevencinės procedūros, galinčios sumažinti naujus pieno liaukos uždegimus. Po kiekvieno melžimo atliekama karvių spenių antiseptika specialiu skysčiu, t.y. kiekvienas kavės spenys pamerkiamas į antiseptinį tirpalą. Jis pašalina pieno likučius nuo spenių ir sunaikina mikroorganizmus, spenį „apdengia“ specialia plėvele, kuri saugo spenius tarp melžimų. Speniai į tokį tirpalą gali būti įmerkiami (¾ spenio) arba apipurškiami tomis medžiagomis (http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m.
rugsėjo 12 d. ). Spenių antiseptikai būtina naudoti tik registruotus, nurodytos koncentracijos preparatus (Stankūnienė V., Tacas J., 2004). Spenių antiseptika po melžimo turi didžiulę įtaką pieno bendram bakteriniam užterštumui ir somatinių ląstelių skaičiaus mažėjimui (http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d. ).
Spenių antiseptika po melžimo .
Iškart po melžimo išplaunama visa melžimo įranga, nuvalomi visi melžimo sistemos paviršiai. Po kiekvieno naudojimo rankiniu ar automatiniu būdu išplaunami ir išskalaujami visi sistemos komponentai, naudojant tinkamas priemones (http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m.
rugsėjo 12 d. ).
Naudojant spenių antiseptiką, pieno liaukos uždegimų gali sumažėti net iki 50-75 %. Antiseptika prieš melžimą ypač sumažina aplinkos patogenų ant tešmens kiekį. Antiseptika efektyviausia kontroliuojant aplinkos patogenus (E. coli ir aplinkos streptokokus) ir iš dalies efektyvi prieš koaguliazei neigiamus stafilokokus. Pagal tai, koks spenių švarumas, jau galima numatyti somatinių ląstelių skaičių piene. Sėkmingai antiseptikai būtinos 5 sąlygos:
karvių speniai turi būti švarūs;
efektyvus antiseptinis tirpalas turi padengti didžiąją dalį spenio (apie 75 %) ir ant spenio odos išbūti 30-45 s;
antiseptinio tirpalo likučiai turi būti pašalinami nusausinant kiekvieną spenį; spenių šluostymas turi trukti 15-20 s (stimuliuojamas pieno atleidimas);
spenių panardinimas sumažina aplinkos mikroflorą, kuri gali sukelti pieno liaukos uždegimą.
Spenius pamerkus į antiseptinį tirpalą naujų pieno liaukos uždegimų, sukeltų aplinkos patogenų, sumažėja daugiau kaip 50 %, lyginant kada tešmuo plaunamas ir sausinamas individualia popierine servetėle. Spenių pamerkimas sumažina naujų infekcijų, sukeltų S. aureus, atsiradimą. Spenių pamerkimo į antiseptinį tirpalą efektyvumas priklauso nuo to,
kokioje aplinkoje karvės būna tarp melžimų. Jeigu karvės po melžimo išbūna 1 – 2 valandas, bakterijų kiekis nėra didelis, tada ir spenių pamerkimas prieš melžiant yra efektyvesnis, negu tuomet, kada karvių speniai po melžimo iškart užsiteršia.
Spenių pamirkymas antiseptiniame tirpale ir po to jų nusausinimas individualia servetėle ne tik sumažina bakterijų kiekį, bet ir taip išvengiama antiseptinių priemonių patekimo į pieną. Spenį laikyti panardintą reikia mažiausiai 15 – 20 s, nes tada žūva daugiau bakterijų. Kai fermos aplinka užteršta, ant spenių yra daug mastitus sukeliančių patogenų, todėl spenį pamerkus reikia laikyti ne mažiau 30 s. Praktiškai kiekvienai karvei spenių pamirkymas trunka 3-6 s, spenių sausinimas 6-8 s ir pomelžiminis paruošimas 4-7 s. Esant drėgnam orui, kada karvės speniai (ir tešmuo) yra šlapi, prieš varant į melžimo aikštelę juos reikia kruožščiai nuplauti, nušluostyti ir nusausinti. Tai sumažina aplinkos pieno liaukos uždegimų sukėlėjų
plitimą(http://www.milkproduction.com/Library/Articles/Milking_Proce-dures_and_Relationship_to_Milking_Efficiency.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. birželio 4 d.).
Pieno kokybei gerinti, o tuo pačiu ir mastito profilaktikai, ypač svarbios tešmens ir spenių priežiūrai skirtos ir sanitarinės medžiagos. Plovikliai turi geras plovimo savybes, pašalina nešvarumus, tačiau neveikia kaip antiseptikas. Todėl juos naudojant reikėtų turėti ir antiseptinę medžiagą, kuri skirta speniams ir tešmeniui šluostyti. Ji turi būti baktericidiška, greitai veikianti, mažai dirginanti odą, neturi patekti į pieną. Gera antiseptinė priemonė turi veikti greitai ir plačiu spektru, nepažeisti spenių odos, piene nepalikti inhibitorių (http://www.milkproduction.com/Library/Articles/Milking_Procedures_and_Relationship_to_ Milking_Efficiency.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. birželio 4 d.).
Antiseptinis tirpalas turi būti tinkamai paruoštas, o jo ekspozicijos ant spenių trukmė 30 s. Spenių antiseptika prieš melžimą mažiau efektyvi, jeigu naudojami tirpalai lėtai veikia bakterijas, nes paruošti tešmenį ir spenius prieš melžimą reikia apie 1 min (http://www.milkproduction.com/Library/Articles/Milking_Procedures_and_Relationship_to_ Milking_Efficiency.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. birželio 4 d.).
Iškart po melžimo išplaunama visa melžimo įranga, nuvalomi visi melžimo sistemos paviršiai. Po kiekvieno naudojimo rankiniu ar automatiniu būdu išplaunami ir išskalaujami visi sistemos komponentai, naudojant tinkamas priemones ( http://www.delaval.lt/Dairy-Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. rugsėjo 12 d.).
1. 5 Karvių melžimo operacijų įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Visi pagrindiniai melžimo operacijų etapai įtakoja somatinių ląstelių skaičių piene. Melžimo įrenginių įjungimo uždelsimas veikia somatinių ląstelių skaičių. Kuo ilgiau uždelsiama įjungti įrenginius, tuo labiau sutrumpėja melžimo laikas. Po įrenginių įjungimo uždelsimo pieno tekėjimas sulėtėja, tešmenyje lieka pieno ir melžimas užtrunka (http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d. ).
Glaudus ryšys tarp tešmens paruošimo melžimui ir pieno somatinių ląstelių kiekio. Dėl netinkamo tešmens paruošimo, po melžimo užbaigimo, tešmenyje lieka daug pieno, o tai padidina mastito riziką. Kai tešmenyje lieka daug pieno, tai kito melžimo metu jo kiekis būna mažesnis (http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d. ).
Jei tešmuo paruošiamas netinkamai, tai tuo atveju mechanizuoto išmelžimo laikas padidėja. Kuo daugiau laiko sugaištama baigiamajam melžimui, tuo didesnis somatinių ląstelių skaičius (http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d. ).
Kai ilgiau atliekamas baigiamasis melžimas, tuo aukštesnis somatinių ląstelių skaičius piene. Baigiamasis melžimas turi trukti nedaugiau kaip 30 sekundžių. Kai tešmuo paruoštas melžimui tinkamai, tokiu atveju baigiamasis melžimas trunka 10-15 sekundžių kiekvienai karvei. Karvių permelžimas atsiranda, kai melžimui naudojama per daug melžimo prietaisų, tai yra 4 ir daugiau prietaisų melžimo sistemos grandyje (http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d. ). Somatinių ląstelių daugėja, kai melžimo trukmė mažėja, ir melžimo greitis didėja (Juozaitienė V. Ir kt., 2006).
Aukštos kokybės pieno produkcijos gavimas priklauso nuo melžimo. Yra svarbūs tokie aukšto somatinio pieno ląstelių skaičiaus prevencijos būdai: spenių dezinfekavimas po melžimo, sausa karvių terapija, aukštas melžimo proceso organizavimo lygis, klinikinio mastito gydymas antibiotikais, netinkamų melžimui karvių brokavimas. Nustatyta, kad dvylikos valandų pertrauka tarp melžimų yra optimali dviejų kartų melžimui. Netinkamas ir nerūpestingas melžimas gali sukelti primelžimo mažėjimą, tešmens ligų paūmėjimą ir žemą pieno kokybę. Kad užtikrinti visapusišką tešmens evakuaciją yra būtina atlikti atidų tešmens paruošimą melžimui. Vienkartinių popierinių rankšluosčių naudojimas mažina somatinių pieno ląstelių skaičių ir sustabdo bakterijų transmisiją nuo užsikrėtusių karvių sveikoms
(http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf. Prieiga per internetą: 2007 m. balandžio 24 d. ).
1. 6 Karvių melžimas 1.6.1 Karvių melžimas rankomis
Melžiant karves rankomis, sunku išvengti pieno užteršimo mechaninėmis dalelėmis ir mikroorganizmais. Tačiau, griežtai laikantis sanitarinių–higieninių reikalavimų, galima pamelžti tokį pat kokybišką pieną, kaip ir melžtuvais. Geros kokybės pieną galima pamelžti kai: karvė švari; kraikas geros kokybės, 1–1,5 val. prieš melžiant karvės pašertos, tvartas išvalytas ir 0,5 val. prieš melžiant išvėdintas; tešmuo gerai nuplautas, dezinfekuotas ir sausai nušluostytas; melžėjos rankos švariai nuplautos, melžėjos drabužiai švarūs; melžimui skirti kibirai išplauti ir dezinfekuoti; rankoms, tešmeniui, pieno indams plauti naudojamas švarus, geros kokybės vanduo; melžėja melžia sausomis rankomis, nedrėkina pirštų pienu melžimo metu; kibire pamelžtas pienas pernešant iki košimo vietos uždengtas. Geriausias melžimo būdas – kumštinis. Jam būdingas laipsniškas spenio suspaudimas ir nežymus jo patraukimas žemyn. Melžiant rankomis, stipriai dirginami nerviniai mazgeliai speniuose, o tai skatina aktyvų pieno atleidimą. Spenius reikia suspausti 60–70 kartų per minutę. Pamelžus spenius reikia antiseptinti, specialiu antiseptiniu tirpalu (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
1. 6.2 Mechanizuotas melžimas
Geriausia karves melžti nustatytu laiku, ta pačia eilės tvarka. Melžti galima įvairiu paros metu, išskyrus laiką nuo 24 iki 4 val. Melžiamos anksti ryte karvės lėtai atleidžia pieną ir tešmenyje jo lieka daugiau. Melžiant du kartus per parą, intervalas tarp melžimų gali būti 10–14 val., o melžiant tris kartus – siūlomas ilgiausias 10 val. tarpas tarp vakarinio ir rytinio melžimo (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
Karvių melžimas stovėjimo vietose. Stovėjimo vietose pirmiausia melžiamos
pirmaveršės karvės, tada – šviežiapienės sveikos, toliau – senesnės. Gydomos ir sergančios karvės melžiamos galiausiai. Stovėjimo vietose melžiamos dviem neautomatizuotais ir trimis automatizuotais arba iš dalies automatizuotais melžtuvais. Kiekvienu melžtuvu stovėjimo vietose paeiliui melžiamos dvi karvės, stovinčios iš abiejų vakuumo kranelio pusių. Taigi melžiamos ne iš eilės stovinčios karvės, o kas antra (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
Karvių melžimas specialiose salėse – melžyklose. Tandemo tipo melžimo aikštelė.
Į melžimo stakles (vietas) karvės įleidžiamos individualiai, pro atskirus vartelius, o pamelžtos po vieną išleidžiamos taip pat pro atskirus vartelius. Melžėjų darbą lengvina melžimo automatas. Baigiant melžti karvę, melžtuvas automatiškai pradeda baigiamąjį melžimą, o jam pasibaigus automatas nuo spenių nuima melžiklius (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
Eglutės tipo melžimo aikštelė. Karvės stovi 30° kampu į melžėją . Melžimo aikštelės durys ir staklių varteliai valdomi jungikliais iš melžėjų darbo vietos. Baigus melžti visas karves vienoje aikštelės pusėje, jos išleidžiamos, o į jų vietą suleidžiama kita karvių grupė. Taip melžimo procesas kartojasi. Galima išleisti pro vienus vartelius arba visą grupę pakeliant užtvarą. Tai būtų greitas išleidimas (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
Šonas prie šono (lygiagrečių) tipo melžimo aikštelė. Šioje melžimo aikštelėje karvės
stovi užpakaliu į melžėją. Darbas organizuojamas analogiškai kaip ir eglutės tipo aikštelėje, priklausomai nuo automatizavimo lygio. Sueina pro vienus vartelius, o išeina visos kartu arba grupelėmis (Stankūnienė V., Tacas J., 2004) .
Karuselės tipo melžimo aikštelė. Karuselės tipo melžimo aikštelė tai stambių pieno
fermų įrenginys. Šioje aikštelėje melžėjos dažniausiai dirba prie besisukančios platformos, ant kurios lėtai juda karvės, viduje. Melžimo aikštelė būna pilnai automatizuota, o melžėjų darbas specializuotas (Stankūnienė V., Tacas J., 2004).
2. DARBO METODIKA
Tyrimai buvo atliekami 2007 metais A ir B ūkiuose. Abiejuose ūkiuose karvės laikomos pririštos. Ūkyje A karvės melžiamos į pieno liniją, naudojama pilnai automatizuota „Milkmaster“ melžimo įranga. Ūkyje B karvės buvo melžiamos į bidonėlius. Melžimui naudojama nepilnai automatizuota (nebuvo automatinio melžikių nuėmimo) „Interpuls“ įranga. Ūkiuose karvės melžiamos du kartus per dieną. Tyrimams kiekviename ūkyje buvo atrinkta po 20 Lietuvos juodmargių veislės 2 – 4 metų amžiaus karvių. Tyrimus atlikome tvartiniu laikotarpiu.
Mūsų tyrimai buvo pradėti iškart po kontrolinių melžimų. Buvo fiksuojama kiekvienos melžimo operacijos trukmė. Surinkta informacija apie primelžtą pieno kiekį, pieno riebalus, pieno baltymus ir somatinių ląstelių skaičių.
Atlikta karvių bandos reprodukcijos analizė. Analizei naudotos mėnesinė VĮ “Pieno tyrimai’ ataskaita.
Melžimo metu buvo stebima šių operacijų trukmė (s): tešmens paruošimas melžimui, melžimo trukmė, baigiamasis melžimas. Kad bakterijos nuo tešmens melžimo metu nepatektų į pieną, prieš melžimą spenių nuvalymui buvo naudojamos vienkartinės impregnuotos dezinfekciniu tirpalu popierinės servetėlės – “Sowotaan 200”. Numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės ir iš kart ant spenių užmaunami melžikliai. Toliau stebimas karvių melžimas, baigiantis išmelžti pieną atliekamas baigiamasis melžimas, kurį rekomenduojama baigti per 30 s. Po melžimo speniai buvo mirkomi “Profiac Armor” tirpale, pamerkiant ¾ spenio. Šis preparatas veikia antiseptiškai, padengia spenio galiuką plėvele, mažai dirgina odą, lengvai pašalinamas prieš melžimą.
Pieno kokybei įvertinti kontrolinių melžimų metu buvo imami pieno mėginiai. Jie buvo imami į sterilius indelius. Atšaldyti mėginiai buvo išsiųsti į VĮ „Pieno tyrimai“, kur atlikti pieno sudėties tyrimai. Somatinių ląstelių skaičius (SLS) buvo nustatytas tiesioginiu - fluorooptoelektroniniu metodu, dalelių skaitikliu “Fossomatic” (“Foos Electric”, Hillerad, Danija). Metodas pagrįstas fluorescuojančio komplekso susidarymu, sąveikaujant fluorescenciniams dažams su somatinių ląstelių branduolių DNR. Specialia aparatūra nustatomas jų kiekis piene. Tiriamasis pienas aparate sumaišomas su dažančiu buferiniu tirpalu. Gautas mišinys plonu sluoksniu paskleidžiamas ant sukamo disko paviršiaus, kuris yra vidinio mikroskopo stebimoje plokštumoje. Kiekviena nudažyta ląstelė stebima šiuo mikroskopu. Detektoriaus pagalba fluorescuojantis švytėjimas verčiamas elektriniu impulsu. Jis yra sustiprinamas ir registruojamas. Skaičiavimo rezultatai pateikiami ekrane, nurodant somatinių ląstelių skaičių tūkst./ml.
Tyrimų rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą “Microsoft Excel 2003”. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai, standartinis nuokrypis, patikimumo koeficientas, koreliacijos koeficientas.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Šiuolaikiška melžimo įranga padeda melžėjoms pagreitinti melžimo procesą taip, kad vienu metu pienas yra melžiamas iš visų keturių spenių. Tuo pačiu metu reikia laikytis visų automatizuoto melžimo taisyklių. Tam, kad užtikrinti visapusišką pieno evakuaciją iš tešmens yra būtina atlikti atidų tešmens paruošimą melžimui. Tai padeda greičiau išsiskirti pieno atleidimo hormonui – oksitocinui.
Rezultatų analizė parodė, kad vienkartinių popierinių servetėlių naudojimas mažina bakterijų transmisiją nuo užsikrėtusių karvių sveikoms. Prieinama tokios išvados, kad melžimo proceso metu reikia naudoti popierines servetėles, ypač tose bandose, kur dažnai atsiranda problemos su aukštu somatinių pieno ląstelių skaičiumi piene ir bakterijų kiekiu.
Svarbu, kad melžikliai būtų užmaunami taisyklingai ir operatyviai. Uždelsus melžiklių užmovimą pieno tekėjimas sulėtėja, tešmenyje lieka pieno ir mechanizuotas melžimas užtrunka. Jeigu karvė melžiama laktacijos pradžioje arba viduryje, patartina melžiklius užmauti per 50 sekundžių nuo tešmens paruošimo pradžios, o laktacijos pabaigoje – melžiklius užmauti vėliau, nes tokios melžiamos karvės lėčiau atleidžia pieną, kaip ir teigia R. M. Bruckmaier (2000).
1 lentelė. Analizuojamų karvių pagrindinių melžimo operacijų trukmė ūkyje A
Rodikliai Vidurkis Standartinis nuokrypis Minimu- mas Maksimu- mas Tešmens paruošimas (s) Melžimo trukmė (min) Baigiamasis melžimas (s) 41,98 6,85 17,03 10,36 1,88 5,17 25,50 2,74 8,0 65,50 11,03 29,65
2 lentelė. Tiriamų karvių pagrindinių melžimo operacijų trukmė ūkyje B
Rodikliai Vidurkis Standartinis nuokrypis Minimu- mas Maksimu- mas Tešmens paruošimas (s) Melžimo trukmė (min) Baigiamasis melžimas (s) 46,03 6,89 24,35 6,64 2,07 6,74 33,50 3,71 12,50 59,0 10,27 4,10
Ūkyje B pastebėjus, kad pieno tekėjimo greitis sumažėjo, buvo atliekamas baigiamasis melžimas ir numaunami melžikliai, nes nebuvo visiškai automatizuota melžimo įranga. Ūkyje A to atlikti nereikėjo, nes buvo atliekamas automatinis baigiamasis melžimas ir melžikliai numauti automatiškai.
Tyrimų metu fiksavome melžimo operacijų trukmę ir analizavome, kokią įtaką tai turi įtaką somatinių ląstelių skaičiaus kitimui piene. Pagal Etgen et al. (1987) tyrimus, baigiamasis melžimas turi trukti ne daugiau 30 sekundžių. Barkema et al. (1998) tyrimų duomenimis, baigiamasis melžimą rekomenduojama atlikti ne ilgiau kaip per 20 s. Calhoun (1995) teigia, kai tešmuo paruoštas melžimui, tinkamiausias baigiamojo melžimo laikas 10-15 sekundžių.
1 ir 2 lentelėse pateikti duomenys apie pagrindinių melžimo procedūrų trukmę. Vidutinis priešmelžiminis tešmens paruošimas ūkyje A – 41,98 s, o ūkyje B - 46,03 s. Tai nesukėlė psichologinio poveikio karvėms, kaip atsitinka melžiant rankomis. Baigiamasis melžimas ūkyje A truko 17,03 s., o ūkyje B - 24,35 s. Ūkyje A kai kurių karvių tešmens paruošimas melžimui užtruko 25,50 s, o ūkyje B – 33,50 s. Jei tešmens paruošimas buvo nepakankamas, mechanizuoto melžimo laikas pastebimai padidėjo. Įrodyta, kad tuo atveju,
kai tešmenyje lieka daug pieno, tai kito melžimo meto jo kiekis mažesnis (Adkinson et al., 1996; Etgen et al., 1987). Karvių, kurių tešmenys buvo trumpiau ruošiami prieš melžimą, baigiamasis melžimas trunka ilgiau (Calhoun, 1995; Timmermans, 1996).
Abiejuose ūkiuose melžėja vienu metu melžė po 3 karves. Rezultatai rodo, kad melžimo trukmė ilgesnė tada, kai mažiau laiko skiriama tešmens paruošimui.
Taip pat buvo tirta kaip melžėjai kontroliuoja melžimo sistemos darbo procesą. Tai pateikta 1 ir 2 lentelėse. Jie nesugebėjo tinkamai prižiūrėti visų melžimo operacijų jungčių, nes buvo per ilgai tešmuo buvo ruošiamas vienai karvei. Ilgiausia tešmens paruošimo trukmė 65,50 s. Ilgiau ruošiant karves melžimui, dėl didelio pieno kiekio tešmenyje susidaręs osmosinis slėgis skatina greitą pieno atleidimą. Tokiu atveju tikimybė, kad karvė galėjo būti nevisiškai išmelžta, nes operatorius nespėjo paruošti tinkamu laiku.
3 lentelė. Koreliacinis ryšys tarp įvairių melžimo operacijų ūkyje A
Rodikliai Baigiamasis melžimas Melžimo trukmė
Tešmens paruošimas melžimui Baigiamasis melžimas
0,213 0,503*
-0,044 * P<0,05
Koreliacija tarp tešmens paruošimo melžimui ir melžimo trukmės yra patikima (P<0,05). Tešmens paruošimo operacija nežymiai užtruko, dėl to daugiau laiko buvo paskirta melžimui.
4 lentelė. Koreliacinis ryšys tarp operacijų mechanizuoto melžimo metu ūkyje B
Rodikliai Baigiamasis melžimas Melžimo trukmė
Tešmens paruošimas melžimui Baigiamasis melžimas
0,022 0,630**
-0,318 ** P<0,01
Statistiškai patikima koreliacija (P<0,01) nustatyta tarp tešmens paruošimo melžimui ir melžimo trukmės. Tešmens paruošimui buvo skirta pakankamai laiko, melžikliai buvo užmauti taisyklingai, melžimo trukmė nesutrumpėjo ir nebuvo permelžimo. O melžimo eigoje nesumažėjo pieno kiekis.
Nepatikima koreliacija tarp tešmens paruošimo melžimui ir baigiamojo melžimo.
5 lentelė. Koreliacija tarp melžimo operacijų ir pieno sudėties rodiklių ūkyje A
Rodikliai Tešmens paruošimas melžimui ir melžiklių užmovimas Melžimo trukmė Baigiamasis melžimas SLS, tūkst/ml Pienas, kg Riebalų kiekis, % Baltymų kiekis, % 0,662** -0,071 -0,191 0,103 0,122 0,283 -0,068 -0,279 0,719** -0,367 -0,211 -0,111 ** P<0,01
6 lentelė. Koreliacija tarp melžimo operacijų ir pieno sudėties rodiklių ūkyje B
Rodikliai Tešmens paruošimas melžimui ir melžiklių užmovimas Melžimo trukmė Baigiamasis melžimas SLS, tūkst/ml Pienas, kg Riebalų kiekis, % Baltymų kiekis, % 0,562** -0,04418 0,037 0,162 -0,171 -0,344 0,069 -0,011 0,721** -0,111 -0,075 0,181 ** P<0,01
Visi pagrindiniai etapai įtakoja somatinių ląstelių skaičių. Abiejuose ūkiuose statistiškai patikima koreliacija (P<0,01) užfiksuota tarp tešmens paruošimo melžimui ir somatinių ląstelių skaičiaus. Dėl netinkamo tešmens paruošimo melžimui, po melžimo užbaigimo tešmenyje lieka daug pieno, o tai padidina mastito riziką.
Nustatyta koreliacija tarp baigiamojo melžimo ir somatinių ląstelių skaičiaus (P<0,01). Kuo daugiau laiko sugaištama mechanizuotam baigiamajam melžimui, tuo didesnis somatinių ląstelių skaičius. Karvės pripranta prie mechanizuoto baigiamojo melžimo, tačiau tą gali išvystyti ir operatoriaus laukimas prieš pieno nuleidimo refleksą. Tokiu atveju kai kurios
tešmens dalys būna persipildžiusios pienu, tačiau neįmanoma pastebėti iš kokių tešmens dalių teka pienas ir tokiu atveju vakuumas pažeidžia persipildžiusių tešmens dalių liaukas, kas įtakoja mastito atsiradimą.
41,98 6,85 6,89 17,03 24,35 46,03 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Ūkis A Ūkis B
Tešmens paruošimas Melžimo trukmė Baigiamasis melžimas
1 grafikas. Riebalų %, baltymų % ir SLS skaičiaus palyginimas tiriamų karvių piene A ir B ūkiuose
Pieno riebumas ūkyje A buvo 0,56 % didesnis nei ūkyje B. Didesniu pieno baltymų procentu pasižymėjo A ūkio analizuojamos karvės, kurių pieno baltymingumas didesnis vos 0,12 % nei ūkio B. Aukštesnis somatinių ląstelių skaičius rastas B ūkio analizuojamų karvių piene - 113,3 tūkst./ml daugiau nei ūkyje A.
IŠVADOS
1. Apibendrinus literatūros apžvalgą galima teigti, kad norint gauti aukštos kokybės pieno produkciją yra svarbūs tokie aukšto somatinių ląstelių skaičiaus prevencijos būdai: spenių dezinfekavimas po melžimo, aukštas melžimo proceso organizavimo lygis, klinikinio mastito gydymas antibiotikais, netinkamų melžimui karvių atrinkimas.
2. Tešmens paruošimas prieš melžimą A ūkyje vidutiniškai truko 41,98 s, o baigiamasis melžimas 17,03 s.
3. Tešmens paruošimas prieš melžimą B ūkyje vidutiniškai truko 46,03 s, o baigiamasis melžimas 24,35.
4. Statistiškai apskaičiuota, kad abiejuose ūkiuose SLS piene priklausė nuo tešmens paruošimo ir baigiamojo melžimo trukmės (P<0,01).
5. Abiejuose ūkiuose nustatyta teigiama koreliacija tarp melžimo ir tešmens paruošimo melžimui trukmės (P<0,05 ūkyje A, o ūkyje B - P<0,01).
SUMMARY
Data were collected from two dairy farms. On the farm A cows were milked using full automatised milking equipment „Milkmaster“. On the farm B cows were milked with „Interpuls“ milking equipment. The DeLaval milking system was supplied with automatic cluster remover. On dairy farms A and B cows were milked twice daily.
The goal of our studies was to analyse consumption of main milking operations (cow udder preparation before milking, milking and over-milking) and their influence on milk somatic cell count. Were selected 20 cows in each farm. The duration of main milking procedures were recorded. Data on milk, fat and protein yields and somatic cell count were collected.The mean duration of pre-milking udder preparation was 42 s (farm A) and 46,03 s (farm B). Some cows were prepared only for 25,50 Afarm A) s, whereas the udder preparation comprised merely inadequate cleaning of teats. The maximum duration of over-milking was 41,10 (farm B).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adkinson R. W., Ryan J. J., Gough R. H., McGrew P. B., Hudu K. I. Alternative udder preparation effects on milk quality. J. Dairy Sci, 1988. Vol. 71. P. 283-287.
2. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas, 2007. P. 12-132.
3. Barkema H. W., Van Der Ploeg J. D., Schukken Y. H., Lam T. J. G. M., Benedictus G., Brand A. Management style and its association with bulk milk somatic cell count and incidence rate of clinical mastitis. J. Dairy Sci, 1998. Vol. 82. P. 1655-1663.
4. Bray D. R., Shearer J. K. Proper milking procedures, [žiūrėta 2007-10-05]. Prieiga per internetą:
http://www.edis.ifas.ufl.edu/DS129.
5. Bruckmaier R. M. Milk ejection during machine milking in dairy cows. Livestock Production Science, 2000. Vol. 70. P. 121-124.
6. Calhoun D. Efficient milking. Sweden: Tumba, 1995. P. 56.
7. Etgen W. M., James R. E., Reaves P. M. Dairy cattle feeding and management. USA, 1987.
8. Grinienė E. Pieno sudėtis ir savybės. Kaunas, Technologija. 1992. P. 131. 9. Gudonis A. Pieno kokybė. Kaunas, 2007. P. 56.
10. Haile-Mariam M., Bowman P. J., Goddard M. E. Genetic and environmental relationship among calving interval, survival, persistency of milk yield and somatic cell count in dairy cattle. Livestock Production Science, 2003. Vol. 80. P. 189-200.
11. Heald C. W., Kim T., Sischo W. M., Cooper J. B., Wolfgang D. R. A computerised mastitis decision aid using farm-based records: an artificial neural network approach. J. Dairy Sci, 2000. Vol. 83. P. 711-720.
12. http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. Prieiga per internetą: 2007 m. rugsėjo 12 d.
13. http://www.litgenas.lt/page.php?sk=8&id=1. Prieiga per internetą: 2007 m. spalio 24 d.
14. Ingalls W. Milking procedures and relationship to milking efficiency, [žiūrėta 2007-06-04]. Prieiga per internetą:
http://www.milkproduction.com/Library/Articles/Milking_Procedures_and_Relationship_to_ Milking_Efficiency.htm.
15. Japertas S. Apie slaptuosius mastitis. Ūkininko patarėjas. 1999. N.118. P. 8. 16. Japertienė R., Japertas S. Mažiau somatinių ląstelių – geresnė pieno kokybė. Mano ūkis. 2006. N. 3. P. 70-71.
17. Jodkonis L. Karviu slaptų mastitų bei patogeninių stafilokokų ir streptokokų piene nustatymas/ Daktaro disertacija. Kaišiadorys, 1999. P. 10-15.
18. Juozaiteinė V., Japertienė R., Japertas S. Melžimo savybių įtaka somatinių ląstelių skaičiui žalųjų ir žalmargių karvių piene skirtingų laktacijų metu. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 35 (57). P. 62-66.
19. Juozaitienė V., Kučinskienė J., Juozaitis A., Malevičiūtė J. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 28 (50). P. 83-86.
20. Kabašinskienė A. Bandos ilgaamžiškumas ir pagrindinės gyvulių brokavimo priežastys. Ferma. 2006. N. 2 (2). P. 30-31.
21. Karvių melžimas ir melžimo higiena. Vertė Pikelis V. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kėdainių raj., 2001. P. 5-12.
22. Kiiman H., Parna E., Leola A., Kaart T. Effect of milking procedures on milk somatic cell count, [žiūrėta 2007-04-24]. Prieiga per internetą: http://www.eau.ee/~aps/pdf/20052/kiiman_i.pdf.
23. Koivula M., Mäntysaari E. A., Negussie E., Serenius T. Genetic and Phenotypic Relationships Among Milk Yield and Somatic Cell Count Before and After Clinical mastitis. J. Dairy Sci, 2005. Vol. 88. P. 827-833.
24. Koivula M., Negussie E., Mäntysaari E. A. Genetic Parameters for Test-day Somatic Cell Count at Different Lactation Stages of Finnish Dairy Cattle. Livestock Production Science, 2004. Vol. 90. P. 145-157.
25. Liutkevičius A., Lazdauskienė J. Viskas apie pieną ir iš pieno. Kaunas, 2005. P. 6-7.
26. LR žemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Valstybės žinios. 2005. N. 135-4868.
27. Merrill W. G., Sagi R., Petersson L. G. Effects of premilking stimulation on complete lactation milk yield and milking performance. J. Dairy Sci, 1987. Vol. 70. P. 1676-1684.
28. Norman H. D., Miller R. H., Wright R., Wiggans G. R. Herd and state means for somatic cell count from dairy herd improvement. J. Dairy Sci, 2000. Vol. 83. P. 2782-2788.
29. Rasmussen M. D., Frimer E. S., Galton D. M., Petersson L. G. The influence of premilking teat preparation and attachment delay on milk yield and milking performance. J. Dairy Sci, 1992. Vol.75. P. 2131-2141.
30. Reid D. A. Managing mastitis in today’s parlors, [žiūrėta 2007-02-19]. Prieiga per internetą:
http://www.wdmc.org/2003/Managing%20Mastitis%20in%20Todays%20Parlors.pdf. 31. Reneau J. K. Udder Preparation for quality milk production, [žiūrėta 2007-04-16]. Prieiga per internetą:
http://www.ansci.umn.edu/dairy/Quality%20COUNTS/REFERENCE%20MATERIAL/Udde r%20Preparation.pdf.
32. Rogers G. W., Hargrove g. L., Cooper J. B. Correlations among somatic cell scores of milk within and across lactations and linear type traits of Jerseys. J. Dairy Sci, 1995. Vol. 78. P. 914-920.
33. Rudejevienė J. Ką žinome apie slaptąjį mestitą. Ferma. 2007. N. 1 (3). P. 40-42.
34. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas, 2007. P. 9-82.
35. Sargeant J. M., Schukken Y. H., Leslie K. E. Ontario bulk milk somatic cell count reduction program: progress and outlook. J. Dairy Sci, 1998. Vol. 81. P. 1545-1554.
36. Skimundris V. Pienininkystė. Vilnius, 1993 P. 8-85.
37. Skimundris V. Pieno savybės ir kokybės gerinimo būdai. Dotnuva – Akademija, 1997. P. 54.
38. Stankūnienė V., Tacas J. Karvių melžimo taisyklės. Kaunas, 2004. P. 15-27. 39. Šernienė L., Sekmokienė D. Pieno higiena. Sanitariniai reikalavimai žalio pieno apdorojimui. Kaunas, 2006. P. 18-22.
40. Timmermans I. M. Cell count recording for optimal udder health. Veepro holland, 1996. No. 25. P. 8-9.
41. Vaitkus J. Gyvulinių produktų veterinarinė sanitarija. Vilnius, 1995. P. 351-355.
