LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Zigmas Andriuškevičia
KARVIŲ MELŽIMO EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS
„GRŪDUVOS“ ŽEMöS ŪKIO BENDROVöJE
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Dr. Ramut÷ Mišeikien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje ir UAB „Grūduva“ gyvulininkyst÷s padalinyje.
Magistro darbą paruoš÷: Zigmas Andriuškevičia
Magistro darbo vadovas: Dr. Ramut÷ Mišeikien÷ (LVA Gyvulininkyst÷s katedra )
Recenzentas:
TURINYS
ĮVADAS... 4
LITERATŪROS APŽVALGA ... 6
1. Melžimo procedūros, jų trukm÷, bei įtaka pieno atleidimui ir primilžiui... 6
1.1. Melž÷jo darbo specifika melžimo aikštel÷je ... 6
1.2. Tešmens paruošimas melžimui... 7
1.2.1. Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas. ... 8
1.2.2. Tešmens plovimas ir antiseptinimas prieš melžimą... 8
1.2.3. Spenių šluostymas ir sausinimas ... 11
1.3. Tešmens masažas... 11
1.4. Melžiklių užmovimas, melžimas ir melžimo pabaiga ... 12
1.5. Spenių antiseptika po melžimo... 13
2. Pieno tek÷jimo srautas ... 14
3. Melžimas melžimo įrenginiuose su kompiuterine sistema... 16
3.1. Melžimo aikštel÷s efektyvumas... 16
3.2. Sukauptų duomenų analiz÷... 18
3.3. Pieno gamybos kontrol÷s galimyb÷s ... 19
3.4. Izraelio firmos „AFIKIM" melžimo sistema ... 20
3.5. Automatin÷s melžimo sistemos (robotai) ... 24
DARBO METODIKA ...Error! Bookmark not defined. TYRIMŲ REZULTATAI ... 30
IŠVADOS... 37
SUMMARY... 38
ĮVADAS
Šiandien Lietuvos pieno ūkiui siūloma melžimo technika nuo paprasčiausio melžtuvo iki sud÷tingo kompiuteriu valdomo viso pieno ūkio. Dabar pasaulyje gaminama ir Lietuvoje parduodama melžimo įranga leidžia karvių melžimo metu steb÷ti ir reguliuoti ne tik patį melžimo procesą, bet ir sekti pieno kiekį, kokybę, karvių tešmens sveikatingumą, valdyti melžimo procesą, nustatyti rują, kontroliuoti karv÷s kūno masę, sekti individualų š÷rimą, atlikti karvių rūšiavimą pagal užduotus parametrus ir t.t.
Lietuvoje jau seniai esančios ir įsitvirtinusios firmos DeLaval, WestfaliaSurge, In-terpuls, latvių Rezekn÷s neseniai pas mus atsiradusi ir dabar jau bandanti įsitvirtinti Afikim ir daugelio kitų šalių melžimo technika prekiaujančių didesnių ir mažesnių firmų atstovai, bei individualios įmon÷s siūlo įvairiausią melžimo įrangą.
Pririštas karves melžti stov÷jimo vietoje ir palengvinti melž÷jos darbą, pagerinti pieno kokybę galima naudojant įrenginį melžimui į pieno liniją. Priklausomai nuo automatizacijos lygio galima melžti iki 100 karvių.
Firmos DeLaval ir WestfaliaSurge siūlo iš dalies automatizuotus įrenginius karv÷ms melžti stov÷jimo vietose. Pavyzdžiui, gana plačiai paplitusi firmos DeLaval melžimo sis-temos „Duovac" ir „Milk Master". Įrangos esminis principas yra supaprastinti sąveiką tarp karv÷s, melžtuvo ir melž÷jos. Sud÷tingesnis - „Milk Master", iš pradžių dirba mažesniu vakuumu ir pamasažuoja spenius, o pienui prad÷jus normaliai tek÷ti, pradeda dirbti normaliu vakuumo režimu ir pulsacija. „Milk Master" turi kompiuteriuką, ekraną, kuriame galime matyti pieno kiekį, melžimosi greitį arba melžimo laiką. Melžimo metu lemput÷s rodo, kokia operacija atliekama.
Šiuo metu šalyje naujos statybos arba rekonstruotose senuose šiltuose arba šaltuose tvartuose gana plačiai plinta palaidas karvių laikymas. Tada karves reikia melžti specialiose stacionariose melžimo aikštel÷se. Jas galima skirstyti pagal tai, kaip karv÷s stovi aikštel÷se melžimo metu. Aikštel÷s yra „tandemo“, „eglut÷s“, „karusel÷s“ arba „šonas prie šono“ tipo. Jose yra visi mazgai, kaip ir melžimui į pieno liniją - vakuumo sudarymo įrenginys, skaitikliai, plovimo automatika, melžtuvai, pieno rinktuvas, filtras ir t.t.. Melž÷jos darbo vieta yra tranš÷ja, kuri gali būti iki 2 m pločio ir įgilinta iki 80 cm. Ji dirba stov÷dama, tod÷l karvių tešmenys yra rankų lygyje. Melžimo aikšteles yra lengviausia kompiuterizuoti, pieno kelias iki šaldytuvo yra gana trumpas, tod÷l galima gauti geresn÷s kokyb÷s pieną.
Tandemo tipo melžimo aikštelę siūloma naudoti melžiant iki 100 karvių. Aikštel÷je karvių stov÷jimo vietų skaičius gali būti įvairus, bet dažniausiai ne daugiau kaip po 5 vietas vienoje ir kitoje tranš÷jos pus÷je. „Tandeme" kiekvienai karvei yra atskira individuali vieta (stakl÷s), individualūs įleidimo ir išleidimo į jas varteliai.
Eglut÷s tipo aikštel÷je karv÷s stovi 30° kampu į tranš÷ją. Melžiant karves „eglut÷s" tipo aikštel÷se, jas reikia sugrupuoti pagal išmilžio laiką, nes viena ilgai besimelžianti karv÷ gali užlaikyti visą vienoje aikštel÷s pus÷je esančių karvių grupę. Jose gali būti melžiama net iki 14 karvių. Eglut÷s tipo melžimo aikštel÷se karv÷s įleidžiamos ir iš melžimo aikštel÷s išleidžiamos grup÷mis. Tokias aikšteles rekomenduojama naudoti, kai bandoje yra iki 400 karvių.
Šonas prie šono (lygiagrečių) tipo melžimo aikštel÷se karv÷s stovi užpakaliu į mel-ž÷ją. Į jas karv÷s sueina pro vienus vartelius, o išeina visos kartu arba grup÷mis. Melžiant šiose aikštel÷se, karves reikia parinkti taip, kad tarp užpakalinių kojų būtų didesni atstumai. Vienu metu galima melžti iki 40 karvių po 20 kiekvienoje aikštel÷s pus÷je.
Karusel÷s tipo aikštel÷s yra dviejų modifikacijų: melž÷ja dirba aikštel÷s viduryje arba aikštel÷s išor÷je. Melžimo staklių skaičius didelis, iki 40 vietų. Dažniausiai jos būna visiškai kompiuterizuotos. Kai karusel÷ per 10-15 min. vieną kartą apsisuka, karv÷s būna pamelžtos.Tai stambių pieno fermų iki 1000 karvių įrenginys. Naudojantis tokia melžimo technika, labai palengv÷ja melž÷jos darbas, mažos darbo sąnaudos. Tačiau jinai yra sud÷tinga, brangi, n÷ra galimybių išpl÷sti vietų skaičių, reikia daugiau vietos jai įrengti (Tacas, 2008).
Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti karvių melžimo procesą ir aikštel÷s panaudojimo efektyvumą karusel÷s ir eglut÷s tipo melžimo aikštel÷s.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti melž÷jos darbo efektyvumą. 2. Įvertinti ir palyginti:
- karvių paruošimą melžimui;
- pieno primilžį per pirmąsias dvi minutes; - karvių melžimo trukmę;
- pieno tek÷jimo srautą;
LITERATŪROS APŽVALGA
1. Melžimo procedūros, jų trukm÷, bei įtaka pieno atleidimui ir primilžiui
Šiandienin÷ pieno pramon÷ sparčiai plečiasi. Karv÷s yra melžiamos greičiau, įrengiamos didesn÷s melžimo aikštel÷s technologiškai pranašesn÷s. Kadangi pienas yra pagrindinis pajamų šaltinis gamintojams, pieno ūkio valdymas yra vienas svarbiausių uždavinių bet kokio dydžio pieno fermai.
Siekiant gaminti aukštos kokyb÷s pieną, gauti maksimalius primilžius ir didelę ekonominę vertę reikalingas efektyvus melžimo aikštel÷s valdymas. Tai didelis iššūkis pieno gamintojams. Vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių pieno kokybę ir kiekybę bei mastitų profilaktiką - melžimo procedūros (Fuhrmann, 2002).
1.1. Melž÷jo darbo specifika melžimo aikštel÷je
Darbo planavimas prasideda nuo to, kaip atskiras melž÷jas ar melž÷jų grup÷ atlieka melžimo procedūras (nepilnas ar pilnas) karvių grupei šonas prie šono ir eglut÷s tipo melžimo aikštel÷se. Yra trys pagrindin÷s melžimo darbotvark÷s (grupin÷, nuosekli ir teritorin÷).
Grupin÷, kai melž÷jas vykdo visas atskiras melžimo operacijas keturioms ar penkioms karv÷ms. Kai tik karvių grup÷ būna paruošta melžimui, operatorius pereina prie kitos karvių grup÷s.
Melž÷jai, naudojantys nuoseklią darbų tvarką, pasidalija atskiras melžimo procedūras tarpusavyje ir dirba kaip komanda. Vienas po kito vykdo atskiras užduotis. Pvz.:, vienas melž÷jas išmelžia pirmąsias pieno čiurkšles ir paruošia tešmenį melžimui, kitas operatorius užmauna melžiklius ant spenių ir t.t.
Tokia darbo tvarka efektyviai išnaudojama karusel÷s tipo aikštel÷je. Ši tvarka taip pat naudojama šonas prie šono ir eglut÷s tipo aikštel÷se, bet tokiu atveju, kai aikštel÷ yra didel÷ (28 ir daugiau karvių), nuosekli darbo tvarka nepasiteisina.
Teritorin÷ darbo tvarka tokia, kai melž÷jui yra priskirtas tam tikras skaičius karvių iš abiejų melžimo aikštel÷s pusių ir jis dirba tik prie šių karvių. Kai naudojama teritorin÷ darbo
Pagrindiniai karvių paruošimo melžimui būdai yra nepilnas (pirmųjų čiurkšlių išmelžimas, šluostymas ir melžiklių užmovimas) ir pilnas (spenių antiseptika putomis, pirmųjų čiurkšlių numelžimas, šluostymas ir melžiklių užmovimas). Nuo karvių paruošimo būdo pasirinkimo priklauso karvių, pamelžtų per valandą šonas prie šono, eglut÷s, karusel÷s tipo melžimo aikštel÷se ir stov÷jimo vietoje, skaičius. Didel÷se šonas prie šono, eglut÷s tipo melžimo aikštel÷se per valandą vienoje stov÷jimo vietoje pamelžiamos 5,2 karv÷s, kai naudojamas nepilnas karvių paruošimas melžimui, ir 4,4 karv÷s, kai naudojamas pilnas karvių paruošimas melžimui. Karusel÷s tipo aikštel÷se per valandą vienoje stov÷jimo vietoje pamelžiama atitinkamai 5,8 ir 5,3 karv÷s lyginant nepilną karvių paruošimą melžimui su pilnu. Didel÷se melžimo aikštel÷se melžimo procedūros lemia maksimalų karvių skaičių, kurį gali aptarnauti vienas operatorius, dirbdamas šonas prie šono ir eglut÷s tipo melžimo aikštel÷se. A. Smith ir kt. (1997) publikavo nurodymus, kiek karvių gali aptarnauti vienas operatorius, naudodamas pilną ir nepilną karvių paruošimą melžimui. Naudodamas pilną karvių paruošimą melžimui vienas melž÷jas dirbo prie 10 karvių vienoje melžimo aikštel÷s pus÷je, o naudodamas nepilną karvių paruošimą melžimui melž÷jas dirbo prie 17 karvių. Ši rekomendacija buvo pagrįsta 4-6 sekundžių pirmųjų čiurkšlių numelžimo trukme ir melžiklių per 4 minutes užmovimu visoms karv÷ms, esančioms vienoje aikštel÷s pus÷je.
Melžimo specialistai teigia, kad 2-3 čiurkšl÷s iš spenio kanalo (8-10 sekundžių spenių stimuliavimas) pirmųjų čiurkšlių išmelžimo metu skatina oksitocino išsiskyrimą ir geresnį pieno atleidimą. Ilgesnis spenių stimuliavimo laikas trumpina melžimo trukmę. Taip pat pieno atleidimas maž÷ja, kai karv÷ms, kurioms buvo išmelžtos pirmosios pieno čiurkšl÷s ir jos pilnai paruoštos melžimui, melžikliai neužmaunami iš karto. Taigi, atsižvelgiant į šiuos faktus, operatoriaus aptarnaujamų karvių skaičių (karves ruošiant tiek pilnu, tiek nepilnu būdu) reik÷tų sumažinti per pusę (Smith, Dhuyvetteret. al., 2005).
1.2. Tešmens paruošimas melžimui
Tešmuo melžimui ruošiamas sekančiai: 1) išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s; 2) nuplaunamas tešmuo ir speniai;
3) sausai nušluostomas tešmuo ir speniai. (Stankūnien÷)
1.2.1. Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas.
Pirmosios pieno čiurkšl÷s tur÷tų būti numelžiamos prieš ruošiant tešmenį. Jei tešmuo švarus, numelžiama prieš plaunant, jei nešvarus – tik nuplovus ir sausai nušluosčius tešmenį ir spenius. Numelžiant pirmąsias čiurkšles prieš valant spenius iš karto pastebima, ar ketvirtis serga klinikiniu mastitu. Iš kiekvienos spenio kumštiniu būdu numelžiamos 2-3 pirmosios pieno čiurkšl÷s į specialų puodelį. Ant tamsaus puodelio intarpo atidžiai stebima pieno spalva ir konsistencija. Negalima pieno išmelžti ant delno, grindų, žol÷s ar kitur.
Pirmųjų čiurkšlių numelžimas ir tešmens bei spenių valymas turi trukti 30–60 sek. Šviežiapien÷s karv÷s pieną atleidžia per 30 sek. nuo tešmens ruošimo pradžios, tai yra, kai prisiliečiama prie tešmens, tod÷l gerai nusausintomis šluost÷mis dažnai pakanka nuvalyti tik tešmens dugną ir spenius.
Antroje laktacijos pus÷je, sul÷t÷jus pieno gamybai ir esant mažesniam spaudimui tešmenyje, pienas atleidžiamas silpniau, tod÷l prieš melžiant rekomenduojama valyti ne tik tešmens dugną, spenius, bet ir visą tešmenį. Taip sudirginama daugiau nervų ir pienas greičiau atleidžiamas. Baigiant šluostyti tešmenį, reikia kilstelti spenius į viršų. Taip imituojamas veršelio žindymas – pagrindinis dirgiklis oksitocinui išsiskirti (Stankūnien÷, Tacas, 2004).
1.2.2. Tešmens plovimas ir antiseptika prieš melžimą.
Efektyvi karvių spenių higiena – pagrindinis būdas sumažinti bakterijų skaičių ant karv÷s spenių odos. Karvių spenių antiseptika prieš melžimą ir po jo yra efektyviausios prevencin÷s procedūros, galinčios sumažinti karvių pieno liaukos uždegimų atsiradimą. Pieno kokybei gerinti ir mastito profilaktikai yra svarbios tešmens ir spenių priežiūrai skirtos antiseptin÷s medžiagos. Gera antiseptin÷ medžiaga turi veikti greitai ir plačiu spektru, nepažeisti spenių odos, piene nepalikti inhibitorių. Medžiagų, skirtų tešmens ir spenių antiseptikai, sud÷tyje yra baktericidiškai veikianti medžiaga, odą apsaugantis komponentas ir skiedžiamoji medžiaga, dažniausiai vanduo. Antiseptinių medžiagų veiksmingumas priklauso nuo plaunamų paviršių švarumo, mikroorganizmų rūšies, tirpalo koncentracijos ir temperatūros, ekspozicijos trukm÷s ir kitų veiksnių (Malinowski, 2004). Antiseptiniai tirpalai naikina daugelį oportunistinių ir kontaginių mikroorganizmų, esančių ant spenio odos, ir sumažina galimybę jiems patekti į tešmenį (Jones, 2000). Naudojant spenių antiseptiką, pieno liaukos uždegimų gali sumaž÷ti net iki 50–75%.
LVA mokslininkų 2003 m. atliktų bandymų rezultatai rodo, kad tvartiniu laikotarpiu karvių spenių odos bendrasis bakterinis užterštumas sumaž÷jo 5,8 karto (83%), spenius šluostant tirpale, kurio veikliosios medžiagos – jodas, etileno laurilas, glicerolis išmirkytomis servet÷l÷mis (1 grafikas).
1 grafikas. Karvių spenių odos bendrasis bakterinis užterštumas tvartiniu laikotarpiu.
Ganykliniu laikotarpiu (2 grafikas) spenius prieš melžimą nušluosčius ProfilacIopre“ tirpale išmirkytomis servet÷l÷mis ir vienkartin÷mis servet÷l÷mis spenių odos bendrasis bakterinis užterštumas sumaž÷jo 1,3 karto (23%), o servet÷l÷mis, impregnuotomis „AgriseptTabs“ (veiklioji medžiaga – chloras)tirpale – 1,2 karto (19%).
2 grafikas. Karvių spenių odos bendrasis bakterinis užterštumas ganykliniu laikotarpiu.
Remiantis bandymų rezultatas galima pasteb÷ti, jog spenių odos bakterinio užterštumo pasikeitimas prieš ir po valymo n÷ra didelis, ir ypač ganykliniu sezonu. Taigi, galima teigti, kad karvių spenių bakteriniam užterštumui didelę įtaką turi aplinka, kurioje karv÷s laikomos. Jei karv÷s laikymo sąlygos yra geros, karv÷s guli sausuose ir neužterštuose m÷šlu boksuose, jų
tešmenys ir speniai būna gana švarūs. Tai sąlygoja mažą mikroorganizmų kolonijas sudarančių vienetų (KSV/ml.) skaičiaus skirtumą tarp m÷ginių, paimtų prieš šluostant ir nušluosčius spenius. Šie tyrimai patvirtina ir pagrindžia teiginį, kad aplinka, su kuria kontaktuoja karv÷s tešmuo, turi būti švari. Pieno kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo fermos higienin÷s būkl÷s (Mišeikien÷, Šiugždait÷ ir kt., 2006).
Spenių mirkymas antiseptiniame tirpale prieš melžimą yra efektyvi priemon÷, kuri sumažina naujų infekcijų patekimą iš aplinkos į spenio kanalą ir tešmenį. Kad būtų efektyvu, dauguma antiseptinių priemonių prieš nuvalant su spenio oda turi kontaktuoti 15–30 sekundžių (Jones, Ohnstad, 2002).
Tvartiniu laikotarpiu dažnai pasitaiko atvejų, kai karv÷s tešmuo būna labai užterštas m÷šlu ar kitais nešvarumais.
Nešvarius karvių tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro (karv÷s melžiant stov÷jimo vietose) arba vandens srove (melžiant aikštel÷se).
Plaunant tešmenis tiesiog iš kibiro, geriausiai būtų keisti vandenį kiekvienai karvei. Net ir pakeitus vandenį, bet neišplovus kibiro, bakterijų skaičius vandenyje padid÷ja nuo 19 iki 383 tūkst./ml. Tešmens papildomai nedezinfekavus, mikrobų skaičius piene gali išaugti iki 572-737 tūkst./ml.
Tešmenį plauti reik÷tų šiltu 45-50 °C temperatūros vandeniu. Galima į vandenį įpilti plovimo-dezinfekcinį (Agrisept Tabs, Masodine, natrio hipochlorito ar kt.) tirpalą. Į tokį tirpalą merkiamas apie 1,1 m ilgio rankšluostis. Tuo pačiu rankšluosčiu tešmuo nuplaunamas ir po to sausai išgręžus nušluostomas. Tirpalas kibire keičiamas priklausomai nuo jo užsiteršimo laipsnio. Laiku nepakeitus dezinfekuojančio tirpalo susidaro galimyb÷s plisti mastitą sukeliančiai infekcijai (Stankūnien÷) http://www.lva.lt/mmc/main.php?data=pagrindas Prieiga per internetą 2008 gruodžio 7 d.
Tešmuo plaunamas taip: imamas tarp rankų rankšluostis ir pirmiausiai plaunami speniai. Po to, laikant abiem rankomis rankšluostį, plaunama priešinga tešmens pus÷, braukiant rankšluosčiu iš viršaus į apačia link spenių. Paskiausiai plaunamas tešmens kraštas iš melž÷jos pus÷s (Stankūnien÷, Tacas, 1999).
1.2.3. Spenių šluostymas ir sausinimas
Po antiseptikos ir plovimo tešmens pagrindas ir speniai kruopščiai nusausinami. Geriausias būdas spenių sausinimui – vienkartin÷s popierin÷s servet÷l÷s, tačiau jos gana brangios. Alternatyva - medvilninio audeklo rankšluosčiai. Tačiau rankšluostį galima naudoti tik vienai karvei, o tarp melžimų juos reikia išskalbti.
Gerai nenusausinus spenių, likę ant spenių ir tešmens vandens lašai gali būti užteršti bakterijomis ir nešvarumais, o tek÷dami žemyn užteršia melžiklius, spenius, ir galų gale pieną. Tokiu būdu, nenusausinus spenių atsiranda rizika mastitams plisti ir gali padid÷ti pieno bakterinis užterštumas. Be to, ant šlapių spenių užd÷ti melžikliai slankios.
Sausinimas skatina pieno atleidimą: karvei pieno atleidimo refleksas prasideda valant, masažuojant ir sausinant spenius (Jones, Ohnstad, 2002).
D÷l netinkamo sausinimo ar jo stokos gali pablog÷ti melžimo higiena ir atsirasti pieno liaukos uždegimų, o tai tik mobilizuoja bakterijas. Šį teiginį galima pagrįsti tuo, kad, išanalizavus įvairių veiksnių įtaką mikroorganizmų skaičiui piene ir ant spenių odos, konkrečios antiseptin÷s medžiagos ir spenių šluostymo poveikis buvo labai nedidelis, o ganykliniu laikotarpiu - neigiamas. Tod÷l daugelis konsultantų siūlo nešluostyti karvių tešmens, ir ši praktika plinta. Tai gali būti taikoma tada, kai karv÷s laikomos visiškai švariai, ganykloje (Mišeikien÷, Šiugždait÷ ir kt., 2006).
1.3. Tešmens masažas
Melžiant ar veršeliui žindant karvę yra svarbus pieno atleidimo refleksas, kad iš alveolių išsiskirtų pienas. Alveol÷se randasi daugiau kaip 80 % pieno, esančio pienin÷s karv÷s tešmenyje. Spenius stimuliuojant rankomis ar melžimo aparatais yra skatinamas pieno atleidimas - hormonas oksitocinas patenka į kraujotakos sistemą. To pasekoje susitraukia pieno liaukos alveol÷s. Laikas nuo stimuliavimo pradžios iki pieno atleidimo trunka nuo 40 sekundžių iki 2 minučių. Kuo mažesnis tešmens užpildymo laipsnis, tuo ilgesnis masažo laikas. Tod÷l karv÷ms reikia ilgesnio tešmens stimuliavimo v÷lyvose laktacijos stadijose, arba, jei laiko intervalai tarp melžimų yra maži. Esant pilnam tešmeniui stimuliavimas prieš melžimą yra mažiau svarbus (Ayadi, Knight, 2004).
Pieno atleidimas gali būti sutrikdytas d÷l įvairių priežasčių: melžiant naujoje melžimo aplinkoje, arba kelios savait÷s po pirmojo karv÷s apsiveršiavimo.
Sutrikęs pieno atleidimas gali būti ir d÷l sumaž÷jusio ar visiško oksitocino neišsiskyrimo iš hipofizio. Pieno atleidimo sutrikimas d÷l naujos melžimo aplinkos yra susietas su adrenalino išsiskyrimu iš antinksčių žiev÷s. Tod÷l atskirų karvių jautrumas stresui (išgąsčiui), trikdantis pieno atleidimą, gali būti nulemtas antinksčių žiev÷s hormono (Bruckmaier, Wellnitz, 2008).
Daugkartinis melžimas be masažo sukelia indukciją - alveolinio pieno ilgalaikį neatleidimą melžimo metu. Tokiu būdu pieno srauto kreiv÷s ženkliai svyruoja (t.y., pieno srautas sumaž÷ja po pieno išmelžimo iš tešmens cisternos) (Ayadi, Knight, 2004).
Nepertraukiamas pieno atleidimas priklauso nuo oksitocino koncentracijos kraujyje per visą melžimą. Bet koks pieno atleidimo proceso pertraukimas gali sutrikdyti pilną pieno išmelžimą. Nepilną pieno atleidimą gali sukelti oksitocino nepatekimas į kapiliarus, esančius tešmens periferijose, ar d÷l silpno oksitocino išsiskyrimo (Rasmussen, Frimer et. al., 1992).
Periferinis slopinimas yra sukeliamas d÷l adrenerginių alfa receptorių pieno liaukoje dirginimo. Manoma, jog tai įvyksta d÷l šiurkštaus masažo.
Taigi, galima daryti išvadą, jog melžiant tiek rankomis, tiek mechanizuotai būtina atsižvelgti į karv÷s fiziologinius poreikius ir sumažinti stresą sukeliančias situacijas (Bruckmaier, Blum, 1998).
Oksitocino sekreciją gali padidinti melžimo vietoje komfortą sukeliantys veiksniai: pašaras, melžimo aikštel÷s apšvietimas ir kt.
Skirtingose melžimo sistemose turi būti patikrinama, ar tešmens stimuliavimas yra pakankamas, kad sužadintų pilną pieno atleidimą. Skirtingų gamintojų automatin÷s melžimo sistemos sukelia pakankamą tešmens stimuliavimą, net jei yra būtinos kelios minut÷s oksitocino išskyrimui ir pieno atleidimui (Rasmussen, Frimer et. al., 1992).
Specifin÷ms veisl÷ms, naudojamoms mažiau intensyviai pieno gamybai, jų veršiukų buvimas skatina pakankamą oksitocino sekreciją melžimo metu (Bruckmaier, Wellnitz, 2008).
1.4. Melžiklių užmovimas, melžimas ir melžimo pabaiga
Melžiklius reikia užmauti per 60 sekundžių nuo pirmojo prisilietimo prie karv÷s tešmens (Rasmussen, Frimer et. al., 1992). Kad vakuumas ženkliai nesumaž÷tų, melžikliai neįtrauktų oro ir nepakliūtų bakterijų, kurių virš kraiko yra gana daug, maunant melžiklius reikia užlenkti trumpąsias pieno žarneles (kolektorius laikomas rankoje nuo karv÷s galvos pus÷s).
Pirmiausia melžiklis maunamas ant priešingos pus÷s priekinio spenio, toliau – ant priešingos pus÷s užpakalinio, ant savos pus÷s užpakalinio ir priekinio spenių. Maunant melžiklius spenys smiliumi nukreipiamas į melžiklio vidų. Užmovus melžiklius, kolektorius lengvai nuleidžiamas žemyn, o melžtuv÷, pieno ir vakuumo žarnos patraukiamos link karv÷s priekinių kojų (Stankūnien÷, Tacas,2004). pienas tur÷tų prad÷ti tek÷ti po kelių sekundžių nuo melžiklių užmovimo (Rasmussen, Frimer, et. al., 1992).
Melž÷ja atidžiai stebi karvių elgseną ir pieno srovę. Jeigu melžikliai nuo spenių nukrinta, automatiškai kolektoriaus pieno kameroje esantis vožtuvas užsidaro ir išjungia vakuumą, tod÷l vožtuvo melžimo metu negalima fiksuoti. Vožtuvui neužsidarius, pro nukritusius melžiklius nuo kraiko ar melžyklos grindų traukiamas oras su mechanin÷mis dalel÷mis ir daugyb÷ bakterijų. Patekus orui pro melžiklius, ženkliai sumaž÷ja vakuumas, tod÷l melžikliai gali nukristi ir nuo kitų karvių tešmenų. Susiteršę melžikliai nuplaunami vandeniu ir v÷l užmaunami ant spenių.
Melžimo pabaigoje svarbu laiku pasteb÷ti, iš kurio spenio anksčiau nustojo b÷gti pienas. Išmelžtas tešmens ketvirtis subliūkšta, melžiklis pakyla į viršų ir užspaudžia spenio pagrindą. Nuo išmelžto spenio numaunamas melžiklis, užlenkiama pieno žarnel÷ arba melžiklis užkemšamas specialiu kamščiu. Laiko skirtumas tarp atskirų ketvirčių išmelžimo neturi viršyti vienos minut÷s (Stankūnien÷, Tacas,2004).
Labai sul÷t÷jus pieno srautui, atliekamas baigiamasis melžimas. Ranka, esančia arčiau karv÷s galvos, paimamas kolektorius, atsargiai paspaudžiamas žemyn ir truputį į priekį, o kita ranka, esančia arčiau karv÷s kojų, lengvai braukiama per užpakalinius tešmens ketvirčius iš viršaus žemyn. Tada, pakeitus ranką ant kolektoriaus ir masažuojant išmelžiami priekiniai ketvirčiai (Stankūnien÷, Tacas,2004). Melžimą baigti rekomenduojama ne ilgiau kaip po 30 sek. Kai pieno srov÷ nutrūksta, melžikliai nuo spenių nuimami arba nusimauna patys (Hillerton, Pankey et al., 2002).
1.5. Spenių antiseptika po melžimo
Po melžimo spenio kanale ir spenio cisternoje visuomet lieka šiek tiek pieno, kuris yra puiki terp÷ mikrobams daugintis. Mikroorganizmai į pieną patenka įvairiais būdais. Jais pienas užsiteršia melžimo metu arba pamelžus nuo gyvulio odos, melž÷jų rankų, melžimo indų, iš oro ir t.t.. Po melžimo spenių kanalai kurį laiką dar lieka atviri, ir ant spenio galiuko lieka pieno likučių, tod÷l atsiranda sąlygos mikroorganizmams daugintis ir pakliūti
į tešmens ketvirtį. Karvių spenius apdorojus antiseptine jodo veikliosios medžiagos pagrindu pagaminta emulsija, mikrobinis užterštumas sumaž÷ja 12,8 karto, palyginus su kontroline karvių grupe.
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute anksčiau atliktais tyrimais nustatyta, kad naudojant jodo veikliosios medžiagos pagrindu pagamintus antiseptinius vilgiklius, somatinių ląstelių skaičius piene sumaž÷ja nuo 18 iki 41%.
Įvairios antiseptin÷s tešmens pomelžiminio apdorojimo priemon÷s, spenio sfinkterio išor÷je sukuria mechaninį ir baktericidinį barjerą, tuo pačiu leidžiančios pagerinti pieno kokybę.
2002-2003 m. Radviliškio rajono Sk÷mių ŽŪB buvo atliktas bandymas su melžiamomis karv÷mis, laikomomis saitiniu būdu ir melžiamomis į pieno linijas. Bandymo metu buvo tirti antiseptinių spenių vilgiklių "Hamra Dipal" ir "Nova Dip" efektyvumas ir panaudojimo būdai. Panaudoti antiseptiniai vilgikliai "Hamra Dipal" ir "Nova Dip" somatinių ląstelių skaičių melžiamų karvių piene sumažino 1,5 ir 3,24 karto, lyginant su kontroline grupe, bendram bakterijų skaičiui (BBS), pieno kiekiui, riebumui, baltymingumui, rūgštingumui bei laktozei antiseptinių vilgiklių panaudojimas bandymo metu įtakos netur÷jo. Tai rodo, jog antiseptinių vilgiklių "Hamra Dipal" ir "Nova Dip" pieno sud÷ties rodikliams įtakos netur÷jo (Matuolien÷, Vaičionis, 2004).
2. Pieno tek÷jimo srautas
Pieno tek÷jimo srauto kreivių analiz÷ teikia naudingą informaciją. Teisingas jų analizavimas ženkliai padidino melžimo efektyvumą ir tešmens sveikatingumą, pritaikius įrenginius ir melžimo procedūras prie fiziologinių karv÷s poreikių.
Didžiausią įtaką pieninių karvių pieno tek÷jimo srauto kreiv÷ms turi genetinis veiksnys ir melžimo sąlygos (melžimo įranga, melžimo darbotvark÷ ir intervalai tarp melžimų).
Pieno srauto melžimo metu analiz÷ suteikia naudingą informaciją, kurios d÷ka padidinamas melžimo efektyvumas ir tešmens sveikatingumas. Pienas yra sukauptas dvejose tešmens liaukos dalyse: tešmens cisternoje ir alveoliniame audinyje. Alveolinio pieno kiekis maž÷ja, maž÷jant intervalui tarp melžimų (kai intervalas 12 val. alveolin÷ frakcija yra maždaug 80 % viso pieno) ir priklauso nuo melžimų skaičiaus bei laktacijos.
Tešmens cisternoje esanti pieno frakcija lengvai pašalinama, įveikus spenio sfinkterio barjerą; priešingai, alveolinis pienas išmelžiamas tik po to, kai aktyviai išstumiamas į tešmens cisternos ertmes d÷l pieno išmetimo reflekso. Masažas (pavyzdžiui, valymas, ar pirmųjų čiurkšlių numelžimas) aktyvina neuroendokrininį mechanizmą, lemiantį oksitocino sekreciją. Oksitocinas sukelia raumeninių skaidulų, gaubiančių tešmens alveoles, susitraukimą ir pieno iš jų išstūmimą.
Be išankstinio stimuliavimo pieno atleidimo refleksas yra užlaikomas. Užmovus melžiklius išmelžiamas tik tešmens cisternoje esantis pienas. Pieno srautas sumaž÷ja išmelžus pieną iš pieno cisternos. Šis reiškinys yra paaiškinamas d÷l dvilypių (su dviem viršūn÷ms) pieno srauto kreivių. Kreivių dvilypiškumas gali tur÷ti neigiamą įtaką melžimo efektyvumui, sukeldamos pailg÷jusią mašininio melžimo trukmę ir manoma, kad tai neigiamai veikia spenio ir tešmens sveikatingumą d÷l permelžimo. Nustatytas patikimas ryšys tarp dvilypių pieno srauto kreivių ir Holšteino veisl÷s karvių somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene. Siekiant išvengti neigiamų padarinių reikia garantuoti nepertraukiamą ir nuolatinį pieno srautą per visą melžimą ir visišką pieno pašalinimą (Timmermans, 1996). Tešmens išankstinis stimuliavimas 20 - 60 sekundžių, priklausomai nuo tešmens užpildymo laipsnio. Nuo tešmens paruošimo pradžios iki melžiklių užmovimo turi praeiti apie 1 minutę (Rasmussen, Frimer et al., 1992), jeigu laikas ilgesnis, to pas÷km÷s, ilgesnis mašininio melžimo laikas (Timmermans, 1996).
Nustatyta, kad Danijos juodmarg÷s tolygiau atleidžia pieną ilgiau ruošiant tešmenį.Tačiau ilgas laiko tarpas tarp pieno atleidimo reflekso suaktyvinimo ir melžimo pradžios gali neigiamai paveikti pieno išmelžimą iš kapiliarin÷s ir alveolines tešmens dalies (Sandrucci, Tamburini et al., 2007).
Be to, dvilypiškumas, bei daug kitų pieno tek÷jimo srauto kreivių savybių gali būti naudingos aiškinantis sumaž÷jusį pieno tek÷jimą ar kitas situacijas, kurios gali būti pavojingos tešmens sveikatingumui. Dideli pieno tek÷jimo per spenio sfinkterį srautai yra susiję su dideliu jautrumu bakterinei infekcijai. Bakterijos į tešmenį lengviau patekti gali per didesnį ar silpnesnį spenio sfinkterį. Dažnai pasikartojantis melžimo aparatų perlaikymas ar ryškus pieno tek÷jimo srauto sumaž÷jimas gali sukelti spenio viršūn÷s sukiet÷jimą ar sfinkterio neužsidarymą, ir šis pažeidimas įtakoja susirgimą klinikiniu mastitu. Ilga žemiausio pieno tek÷jimo srauto faz÷ turi teigiamą koreliaciją su SLS, vienam ketvirčiui ar visam tešmeniui. Melžiklių perlaikymas ant spenių dar labiau pagilina
problemą ir priveda prie edemos ir blogos spenio būkl÷s (Sandrucci, Tamburini et al., 2007).
3. Melžimas melžimo įrenginiuose su kompiuterine sistema
Dideli, progresyvūs pienininkyst÷s ūkiai susiduria su didele problema: kaip valdyti informacijos srautus, netrikdant melžimo aikštel÷s reguliarios dienotvark÷s ir neaukojant gamybos intensyvumo ar pieno kokyb÷s. Ši problema buvo neįveikiama daugeliui intensyvių pieno ūkių, siekiančių gauti aukštos kokyb÷s pieno produkciją, nemažinant melžimo aikštel÷s pralaidumo. To sprendimas – melžimo proceso analiz÷, reikalaujanti daug papildomų darbo sąnaudų.
Priemon÷, kuri ženkliai palengvino darbus, neaukojant laiko ir materialinių išteklių, buvo informacijos, gautos iš pieno rodiklių ir valdymo programin÷s įrangos, kaupimas ir sisteminimas.
3.1. Melžimo aikštel÷s efektyvumas
Melžimo aikštel÷s efektyvumo tikslus galima apibūdinti sekančiai:
Karv÷s į melžimo aikštelę įeiti ir užimti stov÷jimo vietas tur÷tų ramiai ir nesiblaškydamos.
Melž÷jas privalo pilnai paruošti tešmenį per 60 sekundžių nuo karv÷s į÷jimo. Po tešmens ruošimo speniai turi būti švarūs, sausi, ypač didelį d÷mesį skiriant spenių viršūn÷ms. Ši procedūra turi paskatinti karvę pilnai atleisti pieną.
Per 60 sekundžių nuo tešmens ruošimo pradžios melž÷jas turi užmauti melžiklius. Melžikliai ant spenių maunami su minimaliu oro pasiurbimu, minimaliu karv÷s
dirginimu ir tinkamai sureguliavus jų pad÷tį.
Pienas iš karv÷s turi būti išmelžiamas greitai ir visiškai. Melžikliai numaunami iškart pasibaigus tek÷ti pienui.
Karv÷s iš aikštel÷s tur÷tų išeiti per minutę po melžimo pabaigos. Kita karvių grup÷ aikštelę tur÷tų užpildyti ramiai ir jų neskubinant
.
Tokie faktoriai, kaip melž÷jo darbas ir pageidaujami pieno kokyb÷s rodikliai, nusako melžimo aikštel÷s efektyvumą, bet vienas iš svarbiausių rodiklių - maksimalus pieno primilžis melžimo aikštel÷je per dieną arba per valandą, taip pat visos karv÷s, melžiamos per dieną (ar per valandą), yra palyginamos su primelžtu pieno kiekiu, bet dažnai tai panaudojama kaip vienintelis matas.
Yra trys būdai, kuriais galima padidinti pieno kiekį: 1. Didinant karv÷s produktyvumą.
2. Didinant pieno tek÷jimo srautą nuo pat melžiklių užmovimo pradžios. 3. Trumpinant tešmens ruošimo laiką.
Sutrumpinti karv÷s melžimo laiką galima tuo atveju, jei gerai paruoštas karv÷s tešmuo, palaikomas reikiamas vakuumo lygis, sureguliuotas pulsatoriaus pulsų skaičius ir santykis, intensyvesnis automatinis masažas.
Nuolat atliekami bandymai siekiant nustatyti tikrą, kiekvieno iš pamin÷tų melžimo įrangos faktorių įtaką karv÷s melžimo trukmei.Taip pat nagrin÷jama pieno tek÷jimo srauto, spenio viršūn÷s sveikatingumo ir melžimo aikštel÷s pralaidumo įtaka. Bandymų rezultatai ir jų analiz÷ rodo, kad karv÷s melžimo laikas gali būti ženkliai sumažintas reguliuojant ir tinkamai eksploatuojant melžimo įrengimus, beveik be neigiamo efekto gamybai ar pieno kokybei.
Laikas, kai melžikliai nuimami nuo vienos karv÷s ir to paties melžtuvo melžiklių užmovimo kitai karvei gali būti sumažintas identifikuojant delsimo priežastis ir jas panaikinant. Melžimo proceso užlaikymai gali įvykti d÷l įvairių priežasčių:
1. Karv÷s į÷jimo į melžimo aikštelę trukm÷.
2. Laikas nuo į÷jimo į melžimo aikštelę iki atsistojimo į boksą. 3. Laikas tarp karv÷s atsistojimo į boksą ir melžiklių užmovimo. 4. Užlaikymas d÷l grup÷s karvių išvarymo iš melžimo aikštel÷s.
5. Uždelsimas d÷l tuščios priešmelžimin÷s patalpos, pavyzdžiui, tarp dviejų karvių grupių melžimo.
6. Laikas nuo melžtuvo užd÷jimo vienai, ir to paties melžtuvo užd÷jimo sekančiai karvei.
7. Uždelsimas d÷l blogo karvių grupavimo, kai grup÷je melžiama viena ar kelios karv÷s, o anksčiau pamelžtos turi laukti.
8. Uždelsimas d÷l įrangos faktorių, mažinančių pieno tek÷jimą (mažo našumo kolektoriai, ploni pieno vamzdžiai ir kt.).
9. Melžimo trukm÷s pailg÷jimas d÷l netinkamo karvių ruošimo ir stimuliavimo, mažinančio pieno atleidimą (Stewart, Eickeret. al., 1999).
3.2. Sukauptų duomenų analiz÷
Duomenys iš elektroninių melžimo aikštel÷s sistemų gali būti labai naudingi atskleidžiant ir šalinant daugelį mažo melžimo aikštel÷s efektyvumo priežasčių:
Nuo karv÷s kodo nuskanavimo iš asmeninio dekoderio ant karv÷s kaklo ar ant kojos, į÷jimo į melžimo aikštelę metu, prasideda duomenų kaupimas ir analiz÷. Pirmas matas yra laikas, kai karv÷ at÷jo į melžimo aikštelę ir kada jai buvo užmauti melžikliai. Šiuo atveju dažnai galima pasteb÷ti darbų organizavimo problemas, kada melž÷ja laukia, kol paskutin÷ karv÷ įeis į melžimo aikštelę, o tik tada mauna melžiklius pirmajai karvei. Tai yra taip pat labai geras būdas parodyti įtaką, kuria pakeista paruošiamoji rutina turi.
Matuojant laiką nuo pirmos karv÷s individualaus dekoderio kodo nuskaitymo, į÷jimo į melžimo aikštelę iki paskutin÷s karv÷s, į÷jusios į melžimo aikštel÷s tą pačią pusę, kodo nuskaitymo, dažnai padeda pasteb÷ti problemas, susijusias su į÷jimu į melžimo aikštelę. Tos problemos atsiranda d÷l aikštel÷s ir pagalbinių patalpų išplanavimo, operatoriaus darbo.
Matuojant laiką nuo melžiklių užmovimo pirmai karvei iki melžiklių užmovimo paskutinei karvei toje pačioje aikštel÷s pus÷je galima pasteb÷ti problemas, susijusias su melžiklių užmovimo efektyvumu. Be to, melžtuvo užd÷jimo ir melžimo eigos operacijos gali būti atskirtos ir suskaidytos į daugiau duomenų grupių, taip pat analizuojant ir kontroliuojant procedūras prieš melžimą.
Matuojant laiką nuo melžiklių numovimo (vakuumo atjungimo, paspaudžiant išjungiantį mygtuką pulsatoriuje) paskutinei karvei ir sekančios grup÷s, įeinančios į aikštelę, pirmos karv÷s individualaus kodo nuskaitymo. Pagal šiuos duomenis galima analizuoti užlaikymų priežastis d÷l blogo iš÷jimo ar blogo į÷jimo į melžimo aikštelę, ir d÷l tuščios priešmelžimin÷s aikštel÷s (tarp atskirų karvių grupių melžimo).
Matuojant laiką nuo melžiklių užmovimo pirmai karvei ir melžiklių numovimo paskutinei karvei toje pačioje melžimo aikštel÷s pus÷je, dažnai pastebimas
stimuliavimo, netinkamų įrangos sureguliavimų ar melž÷jos įgudimo stokos, kurie pailgina melžimo operacijų trukmę. (Stewart, Eickeret. al., 1999)
3.3. Pieno gamybos kontrol÷s galimyb÷s
Dabartin÷se visų rūšių ir firmų melžimo aikštel÷se duomenys apie išmilžį, fiziologinę karv÷s būklę ir pieno kiekį bei jo elektrinį laidumą gali būti įvedami į kompiuterį. De-Laval firma tai vadina „Pieno gamybos kontrol÷s ir steb÷jimo sistema". Jos pagalba galima kontroliuoti galvijų š÷rimą, karvių aktyvumą, registruoti pieno tek÷jimo greitį, primilžį, reguliuoti karvių jud÷jimą. Šitų sistemų „širdis" yra kompiuterinis procesorius, sujungtas su š÷rimo ir melžimo aikštel÷mis, karvių identifikavimo, atskyrimo vartais ir kita. Stacionarų asmeninį kompiuterį galima prijungti prie procesoriaus. Iš melži-mo vietos galima valdyti visas melžimelži-mo funkcijas: pulsavimą, vakuumą, automatinį melžtuvų nu÷mimą, primilžio matavimą ir t.t. Sistema registruoja primilžio dydį, didžiausią pieno srautą, vidutinį pieno srautą, vienos karv÷s melžimo trukmę, viso melžimo trukmę. Melžimo aikštel÷je kontroliuojama karv÷s būkl÷, įsp÷jama apie mažą primilžį, pašaro su-vartojimą, atskyrimo vartus, melžimo aikštel÷s vartus, bandos varymo vartus. Kontro-liuojamas automatinis melžtuvų nu÷mimas, melžimas pagal pieno srautą, elektroninis pulsavimas. Ši sistema kiekvieno melžimo metu automatiškai registruoja reikiamus duomenis ir įrašo juos į procesoriaus atmintį. Gautą informaciją galima analizuoti, lyginant tos dienos primilžius su vakarykščiais, savait÷s ir kt. Informacija apie melžimą gali būti naudojama siekiant įvertinti melž÷jų darbą, apskaičiuoti ir įvertinti pašarų racioną pagal pieno kiekį konkrečiai karvei ar karvių grupei, galimą karv÷s perš÷rimą arba nepakankamą š÷rimą. Taip pat ši sistema gali būti naudojama rujos nustatymui: mažesnis rytinis primilžis ir didesnis aktyvumas būdingas rujojančiai karvei; sveikatos diagnostikai, vadovaujantis duomenimis apie primilžį, pašarų suvartojimą, didžiausią pieno t÷kmę; remiantis melžimo trukm÷s rodikliu, galima sugrupuoti karves į melžimo aikštel÷s puses, pagal produktyvumą. Reikiamai užprogramavus melžimo metu būtinus atlikti veiksmus, galima matyti konkrečios karv÷s melžimą, nurodyti gydymo būdus, užprogramuoti konkrečių karvių atskyrimą ir t.t. (Tacas, 2008).
3.4. Izraelio firmos „AFIKIM" melžimo sistema
Pastaruoju metu daugelis melžimo įrenginių gamintojų naudoja elektronines -kompiuterines sistemas, kurios leidžia automatiškai sekti ir įvertinti melžimo efektyvumą, melžimo aikštel÷s našumą ir melž÷jų darbo įgūdžius. Lietuvos pieno gamintojai jau trijose fermose naudoja Izraelio melžimo įrangos gamintojų produkciją, tod÷l yra įdomu paanalizuoti, kaip Izraelio melžimo įrangos specialistai realizavo „SAE-Afikim" sistemą tokiu būdu (1 pav.):
nepriklausomai nuo to, kokia melžimo aikštel÷ naudojama, joje karv÷s stov÷jimo vietoje įrengtos antenos;
kai karv÷ atsistoja melžimo vietoje, ant jos kojos esančio radijo siųstuv÷lio pagalba per anteną kompiuteriui perduodamas karv÷s numeris, užfiksuojamas tikslus karv÷s at÷jimo į aikštelę laikas ir parodoma, kurioje stov÷jimo vietoje stovi karv÷;
kada prasideda melžimas ir melž÷ja užmauna melžiklius ant spenių, o v÷liau auto-matiškai nuimamas melžtuvas, užfiksuojamas laikas, taip yra sužinoma melžimo trukm÷.
1 pav. “AFIKIM“ bandos valdymo sistema
Elektroninis pieno skaitiklis skaičiuoja ir siunčia kompiuteriui duomenis ne tik apie bendrą primelžto pieno kiekį, bet ir apie jo tek÷jimo greitį kas 15 s bei pieno elektrinį laidumą.
Žinant karvių grup÷s pirmos karv÷s at÷jimo ir paskutin÷s iš÷jimo iš melžimo aikšte-l÷s laiką, taip pat sekančios grup÷s pirmos karv÷s at÷jimo į aikštelę laiką, kompiuteris apskaičiuoja grupių kaitą, melžimo aikštel÷s našumą, iš kiekvienos karv÷s primelžto pieno kiekį, pieno elektrinį laidumą, karv÷s žingsnių skaičių tarp melžimų, pieno kieki iš kiekvienos karvių grup÷s ir t.t.
Vadinasi, į kompiuterį, nepriklausomai kur jis yra, iš pritvirtinto ant kojos pedometro radijo siųstuv÷lio, svarstyklių ir individualaus š÷rimo ÷džių siunčiama tokia informacija:
2. Žingsnių skaičius, atliktas tarp melžimų (pedometrija), rujos ar susirgimo nusta tymui;
3. Karv÷s kūno mas÷s svoris;
4. Karv÷s su÷stų koncentruotų pašarų kiekis.
Taip pat daug duomenų siunčiama iš melžimo aikštel÷s. Aikštel÷je yra sumontuotas pieno skaitiklis, atliekantis šias funkcijas:
1. Matuoja primelžto pieno kiekį;
2. Matuoja pieno elektrinį laidumą, kurio pagalba išaiškinamos slaptuoju mastitu sergančios karv÷s;
3. Matuoja pieno tek÷jimo greitį atskirais pieno atleidimo etapais.
Kai melž÷ja užmauna melžiklius ir v÷liau jie nuimami, kompiuteryje tiksliai užfiksuojama šių operacijų trukm÷ kiekvienai karvei kiekvieno melžimo metu.
Afifarm sukurta programa gautą informaciją apdoroja ir pateikia tokias ataskaitas: Melžimo efektyvumo diagnoz÷;
Melžiklių užmovimo ant spenių eiliškumas; Melžimo aikštel÷s našumas;
Kokie buvo pasteb÷ti nukrypimai nuo taisyklingo melžimo proceso (melžiklių nukritimas nuo spenių ir kt.);
Atskirų melžimo sesijų planas („žem÷lapis");
1 lentel÷. Lentel÷je pateikti, Izraelio fermų, kuriose laikoma daugiau kaip po 700 karvių, duomenys.
* Karv÷s buvo melžiamos 3 kartus per dieną (pateikti vidudienio melžimo rezultatai). Kaivių vidutinis produktyvumas - 11 000 kg/ laktaciją.
**1 kg/min. ir l÷čiau
*** Prep-Lag-Time yra laikotarpis (sekund÷mis) nuo pirmo tešmens palietimo (padirginimo) momento iki melžiklių užmovimo.
Iš 1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad melžimo efektyvumas pirmojoje fermoje žymiai mažesnis negu antroje fermoje, nes:
Melžimo metu pradinis pieno srautas pirmojoje fermoje yra silpnesnis nei antrojoje;
Per pirmas dvi melžimo minutes pirmojoje fermoje buvo primelžta žymiai mažesnis pieno kiekis nei antrojoje fermoje;
Pirmoje fermoje po pieno srauto padid÷jimo (15-30 s), 30-60 s jis sul÷t÷jo net 0,4 kg/min., o v÷-liau v÷l padid÷jo. Šis neigiamas reiškinys angliškai vadinamas Bi-modality (kreiv÷s dvilypumas). Jis parodo, kad yra nesklandumų, susijusių su melžimo operacijomis ir oksitocino išskyrimo trukme. Bi-modality apsunkina pieno atleidimą ir prailgina melžimo trukmę. Tuo tarpu antroje fermoje pieno atleidimas buvo žymiai greitesnis ir pieno srautas nepertraukiamai did÷jo iki 60-120 s. Tokiu būdu buvo išvengta Bi-modality ir karv÷s melžimo laikas sutrump÷jo.
Rodikliai 1 ferma 2 ferma
Pieno kiekis karves (kg)* 11,2 11,3
Melžimo trukm÷ (min,,) 5,4 4,3
Pieno srautas (kg min.) per:
0-15 s 0,1 0,9
15-30 s 1,6 2,3
30-60 s 1.2 2,9
60-120 s 2,8 4,4
Pieno kiekis, primelžtas per pirmąsias 2 min. (kg)
3,8 6,6
Per 2 min. primelžto pieno kiekis % nuo viso iš karv÷s primelžto pieno kiekio (kg)
35,3 58
Žemo pieno srauto trukm÷** (min.) 1,5 0,9
Tešmens paruošimo melžimui trukm÷ (s) {Prep-Lag-Time) ***
Amalizuojant galimas min÷tų rodiklių didelių skirtumų priežastis abiejose fermose, reik÷tų atkreipti d÷mesį kokia melžimo darbotvark÷ jose praktikuojama, ir kokia jų tešmens paruošimo trukm÷. Izraelyje ir daugelyje pasaulio šalių yra priimta, kad optimaliausias „Prep-Lag-Time" (tešmens paruošimo trukm÷) yra 60-90 sekundžių. Pasirod÷, kad antroje fermoje šis rodiklis vidutiniškai siek÷ 77,7 sekundžių, tuo tarpu pirmoje fermoje jis net nebuvo matuotas. Joje melžikliai užmaunami ant spenių iškarto be jokio tešmens paruošimo. Tikriausiai tai gal÷jo būti silpno pieno atleidimo priežastimi, nes vakuumas, pulsatorius ir automatiškas melžiklių nu÷mimas buvo tinkamai sureguliuoti. Tačiau visada reikia tur÷ti omenyje, kad yra daugyb÷ kitų veiksnių, turinčių Įtakos pieno atleidimui.
Prof. E. Aizinbud daro išvadą, kad naudojant Izraelio „SAE-Afikim" siūlomą šiuolaikinę kompiuterinę pieno fermos valdymo sistemą, ji leidžia nustatyti pieno atleidimo sutrikimus, melžimo proceso organizacinius nesklandumus ir melž÷jos darbo kokybę. Ji leidžia sekti specialistų siūlomų rekomendacijų efektyvumą, kad pager÷tų melžimo procesas, būtų galima išvengti nesklandumų melžimo kasdienyb÷je. O kitas žingsnis melžimo įrangoje yra robotas, kuris padeda išvengti žmogiškojo faktoriaus - melž÷jos įtakos melžimo technologijoje (Tacas, 2008).
3.5. Automatin÷s melžimo sistemos (robotai)
Pirmieji robotai buvo pagaminti 1980-aisiais metais Europoje. Juos gaminti prad÷jo daug firmų: „Lely" ir „Pro-lion" (Olandija), „Fulhvood" (Anglija), „Alfa-Laval-Agri" (Švedija), „Westfalia Landtechnik" (Vokietija), „Goscoiąnc Melotte" (Prancūzija) ir kitos. Jų poreikis buvo iššauktas brangstančius darbo j÷gos ir kvalifikuotų melž÷jų trūkumo, tod÷l melžimo įrangos gamintojai ir pieno ūkių savininkai vis dažniau buvo priversti galvoti apie brangią, bet ištisą parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus dirbančią nepavargstančią automatinę melž÷ją. Automatin÷s melžimo sistemos AMS - (angliškai jos vadinamos VMS (voluntary milking system)) robotus galima įdiegti įvairių laikymo sistemų ir š÷rimo technologijų tvartuose. Tod÷l jų jau gana daug yra Olandijoje, Čekijoje, Kipre, Pietų Kor÷joje, Japonijoje, Italijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose senosios Europos šalyse. Visose šalyse apie robotus sulaukiama daugyb÷s teigiamų atsiliepimų. Tai suprantama: pieno gamintojas - ūkininkas, įdiegęs tokią sistemą, sutaupo d÷l to, kad jam reikia mažiau samdomos darbo j÷gos, sunkus fizinis darbas ne taip nualina žmogų, o svarbiausia, kad maž÷ja jo įtaka melžimo kokybei, maž÷ja ligų, melžimo metu vykdoma pieno apskaita, tikrinama jo kokyb÷ iš kiekvieno karv÷s tešmens ketvirčio. Jei
produkcijos. Naudojant AMS - robotus galima gerai, efektyviai išnaudoti visas kompiuterinio pieno ūkio valdymo privalumus.
Nežiūrint visų teigiamų AMS pusių, ūkininkas visų pirma tur÷tų būti labai atidus, nes jei mašina sugestų, nuostolių būtų daug. Kiekvieną kartą melžtuvą maunantis melž÷jas anksčiau pastebi įrangos gedimus. Eksploatuodamas robotą jis turi būti garantuotas d÷l technin÷s priežiūros, nes čia reikalingas hidraulikos, pneumatikos, informatikos specialistas.
Visiškai automatizuota melžimo sistema gali būti pritaikyta prie įvairių gyvulių laikymo ir š÷rimo technologijų. Bet karv÷s, laikomos ant gilaus kraiko, gali iššaukti AMS gedimų, nes į robotą jos turi ateiti pakankamai švarios. Kitą svarbi sąlyga - tešmens speniai turi būti taisyk-lingai išsid÷stę, nuo tešmenų turi būti nukirpti plaukai. Automatinei melžimo technologijai įdiegti keliama ir daugiau reikalavimų. Pavyzdžiui, jei guoliaviet÷s netinkamos, karv÷ms nepakanka pašarų, jos nepails÷jusios, vaikščiojimo takai nepatogūs, tokia sistema blogai veiks, roboto našumas nebus išnaudojamas. Koks bebūtų geras ir modernus robotas, jokios naudos nebus, jei karv÷s neis melžtis. Būtina taip suplanuoti karvidę, kad vienaip ar kitaip karv÷s būtų priverstos užsukti į melžyklą. Paprastai visiškai automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru pa÷sti. Karvių jud÷jimas organizuojamas taip, kad jos į robotą nukreipiamos eidamos pa÷sti arba po to, kai pa÷da (vadinamoji Feed First sistema). Gyvulius vienu ar kitu keliu nukreipia skirstymo vartai, kuriuose įrengti karvių atpažinimo įrenginiai sujungti su kompiuteriu, kuriame yra sukaupta visa reikalinga informacija apie karvę. Gyvulių gerov÷s po-žiūriu pati geriausia tokia laikymo sistema, kai gyvulių jud÷jimas n÷ra ribojamas, tačiau tokia technologija neužtikrina, kad karv÷s bus pamelžtos. Jas reik÷s paraginti eiti melžtis. Mokslininkai teigia, kad labiau pasiteisina š÷rimo sistema, kai tvarte įrengtos automatin÷s koncentratų š÷-ryklos. Esant tokiai š÷rimo technologijai, paprasčiau kontroliuoti karvių jud÷jimą. Jau senai žinoma, kad iš karvių primelžiama daugiau pieno, jei jos melžiamos dažniau. Prad÷jus karves melžti 3 kartus per parą, produktyvumas pakyla 10-15 proc. Melžiamos robotu karv÷s taip pat yra produktyvesn÷s, tačiau tik tuo atveju, jei intervalai tarp melžimų yra kuo vienodesni. Jei karvių melžimas bus chaotiškas, produktyvumas nepadid÷s. Paprastai karv÷s eina pa÷sti 10-15 kartų per parą. Tiek ir yra galimybių nukreipti karvę prie roboto. Tokiu būtų nesunku ir suvienodinti intervalus tarp melžimų. Nustatyta, kad melžiant karves vienodais intervalais, pager÷ja tešmens sveikatingumas, sumaž÷ja somatinių ląstelių skaičius, bet ypač produktyvias karves melžti daugiau kaip 4 kartus nepatartina. Taip pat svarbu, kad nepritrūktų gerų, kokybiškų pašarų (Tacas, 2008),
Automatin÷s melžimo sistemos (AMS) atlieka šias funkcijas:
Atpažįsta gyvulį (naudojamos panašios sistemos, kaip ir kitoje melžimo įrangoje: daviklis ant kaklo ir kt.);
pateikia kombinuotuosius pašarus (tai skatina gyvulį lankyti melžimo boksą);
valo ir masažuoja tešmenį. Naudojamas vienas didelis šepetys; priešingomis kryptimis besisukantys šepečiai arba apvynioti ritiniai dr÷gnai nuvalo tešmenį, kuris v÷liau džiovinamas; speniai plaunami melžiklyje ir džiovinami. Ši sistema turi penktą valymui skirtą melžiklį, kuriame, speniai, cirkuliuojant suspaustam orui ir plovimo skysčiui, plaunami atskiriamos numelžtos pirmosios pieno čiurkšl÷s;
matuoja pieno srautą iš kiekvieno tešmens ketvirčio; individualiai nuima kiekvieną melžiklį;
apipurškia ir dezinfekuoja spenius; plauna melžikius;
kaupia duomenis apie melžimo eigą (Bleizgys, 2008).
Melžimo robotas daro beveik viską. Įdiegus automatinio melžimo sistemą ne tik sumaž÷ja fizinio darbo krūvis. Švedijos žem÷s ūkio universiteto tyrimais nustatyta, kad robotas, palyginti su žmogumi, melžimui karvę paruošia nepriekaištingai: kiekvienas spenys nuplaunamas, numelžiamos pirmosios čiurkšl÷s, ketvirčiai pamasažuojami, speniai nusausinami ir po melžimo dezinfekuojami. Robotas pašalina net 98 proc. mikroorganizmų, tuo tarpu žmogus - tik 65 proc. Be abejo, antibiotikais gydomų karvių ar d÷l kitokių priežasčių žmonių maistui netinkamas pienas iš roboto teka į atskirą pieno talpą (Tacas, 2008).
Automatinio melžimo technologija tokia: karv÷ įeina į melžimo aikštelę;
fiksuojama karv÷s stov÷jimo vieta; valomas tešmuo ir surandami speniai;
uždedami melžikliai ir pradedamas melžimas; baigus melžti, nuimami melžikliai;
dezinfekuojami speniai;
plaunami ir dezinfekuojami melžimo įrenginiai (Bleizgis, 2008).
AMS daro viską, išskyrus tai, kad robotas pats „neateina" iki karv÷s. Nuolat tobulinama įranga dabar gali net somatinių ląstelių skaičių nustatyti (pagal pieno elektrinį laidumą). Tobulinamos ir melžiklių užd÷jimo „rankos". Jose įrengti lazeriai ir vaizdo
valdoma ranka gali užmauti melžiklius ir ant trumpesnių, susiglaudusių ar pakrypusių spenių. Paskutinio modelio robotuose patogu melžtis ir stambioms, ir smulkesnio sud÷jimo karv÷ms. Po kiekvieno melžimo automatiškai išplaunami ne tik melžikliai, bet ir grindys, ant kurių sumontuotas robotas.
Melžikliai yra užmaunami ir ant mažo, ir ant didelio tešmens. Jei užpakalinių ketvirčių melžiklius karv÷ nuspiria, roboto „ranka" be vargo juos v÷l uždeda, pirmųjų tešmens ketvirčių melžimas nenutrūksta. Apgalvotas ir pirmaveršių ar labai neramių karvių melžimas. Kol priprantama prie technikos darbo, tokioms karv÷ms melžiklius galima užmauti rankiniu būdu. Vienas robotas skiriamas ne daugiau kaip 75 karv÷ms melžti. Apskaičiuota, kad vienos karv÷s melžimas užtrunka apie 7 minutes. Per dieną automatui reikia apie 38 kWh energijos, t. y. maždaug 0,23 kWh vienam melžimui, per parą robotas sunaudoja apie 1t vandens.
Neteisinga nuomon÷, kad įrengus robotą, nereik÷s nieko daryti. Būtina nuolat atlikti patikras, keisti melžiklius ir kitas susid÷v÷jusias detales.
Ūkininko diena prasideda nuo duomenų peržiūr÷jimo kompiuteryje, nes robotas dirba visa naktį. Ūkininkui tereikia kompiuteryje peržiūr÷ti duomenis apie karvių produkcijos padid÷jimą ar sumaž÷jimą ir imtis reikiamų priemonių (Tacas, 2008).
TYRIMŲ METODIKA
Tyrimai buvo atliekami 2008 metais, UAB „Grūduva“ gyvulininkyst÷s padalinyje. Ūkyje laikomos Llietuvos juodmargių ir holšteinių veislių galvijai. Žem÷s ūkio bendrov÷ turi Holšteinų veislininkyst÷s ūkio statusą. Šiai ūkio veiklai pl÷sti buvo sukomplektuota moderniausia pašarų gamybos technika, rekonstruotos senos fermos, kurios aprūpintos šiuolaikiška įranga. Šiuo metu bendrov÷je laikoma apie 900 melžiamų karvių ir apie 1000 pakaitinių telyčių banda. Karvių Bandos pagrindą sudaro 1 – 4 laktacijų karv÷s. http://www.agrowill.lt. Prieiga per internetą 2009 m. sausio 18 d.
Gyvulininkyst÷s padalinyje įdiegta Izraelio firmos „SAE-Afikim" kompiuterin÷ bandos valdymo sistema ,,Afifarm“, jos duomenų kaupimo sistema sudaryta iš keturių skyrių: melžimo aikštel÷s – „Afimilk“, p÷dometrų – „Afiact“, svarstyklių – „Afisort“ ir automatinių koncentruotųjų pašarų dalytuvų – „Afifeed“. Sukaupti duomenys siunčiami į procesorių, kur jie grupuojami ir analizuojami.
Ūkyje įrengtos dviejų tipų melžimo aikštel÷s:
• Rotacin÷ – karusel÷s tipo, turinti 24 vietas. Gamintojas ,,Westfalia“; • Eglut÷s tipo, su greito paleidimo sistema, 28 vietų http://www.agrowill.lt.
Prieiga per internetą 2009 m. sausio 18 d.
Visa karvių banda skirstoma į keletą smulkesnių grupių: pagal laktacijos tarpsnį ir pieningumą; atskiras grupes sudaro sergančios įvairiomis ligomis karv÷s ir karv÷s, kurių piene padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius (sergančios tešmens uždegimu). Grup÷s n÷ra pastovios, karv÷s nuolat juda tarp grupių (pvz.: karvei pasveikus ji pervaroma į melžiamų karvių grupę arba užtrūkusi karv÷ pervaroma į užtrūkusių grupę ir panašiai).
Melžimo aikštel÷s efektyvumas, iš esm÷s, priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: Melž÷jos (jos profesionalumo, darbo organizavimo ir atliekamų tešmens
paruošiamųjų, bei melžimo operacijų)
Melžimo aikštel÷s (nuo jos tipo, dydžio, automatizacijos lygio, išplanavimo ir kt.) Duomenis tyrimams rinkome atsižvelgdami į tai, kad neįmanoma tos pačios grup÷s karvių melžti abiejose aikštel÷se, tod÷l eliminavome karvių individualias savybes, tokias kaip pieningumas, laktacijos tarpsnis, amžius ir kt. Didžiausią d÷mesį skyr÷me melž÷jos darbo analizei ir operacin÷s sistemos „Afimilk“ užfiksuotas aikštel÷je vykstančių operacijų trukmę,
kiekybinius pieno rodiklius (pieno tek÷jimo srauto kreiv÷, per pirmąsias dvi minutes primelžtas pieno kiekis ir t.t.).
Nor÷dami tinkamai įvertinti melž÷jos darbą chronometru matavome visas jos atliktas operacijas:
1. Pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimą; 2. Tešmens valymą;
3. Melžiklių užmovimo laiką;
4. Pieno tek÷jimo pradžia (kada į kolektorių prad÷jo tek÷ti pienas)
Iš operacin÷s (kompiuterin÷s) sistemos „Afimilk“ atrinkome duomenis, kurie įtakojo melžimo aikštel÷s panaudojimo efektyvumą:
1. Karvių su÷jimo į aikštel÷s vieną pusę trukm÷ (eglut÷s tipo aikštel÷je); 2. Laiko tarpas nuo karv÷s atsistojimo aikštel÷je iki melžimo pradžios; 3. Melžimo eiga;
4. Melžimo trukm÷.
Steb÷jome melžimo eigą, kurios svarbiausias rodiklis yra pieno tek÷jimo srautas. ,,Afifarm“ kompiuterin÷ sistema fiksuoja išmelžto pieno kiekį per pirmąsias dvi minutes nuo melžimo pradžios, registravome duomenis kas 15; 30 ir 60 sekundžių. Be šių rodiklių, iš sistemos surinktų duomenų galima matyti bendrą pieno kiekį išmelžtą iš karv÷s, pieno kiekį, išmelžtą per dvi pirmąsias melžimo minutes išreikštą procentine dalimi nuo viso primelžto pieno, melžimo trukmę ir kt.
Melžimo aikštel÷s efektyvumą „Afimilk“ programin÷ įranga skaičiuoja pagal formulę: Melžimo aikštel÷s efektyvumas = (Bendra karv÷s melžimo trukm÷ min. / buvimo aikštel÷je trukm÷ min.) X 100.
Bendra melžimo trukm÷ skaičiuojama sumuojant karv÷s paruošimo, melžimo ir antiseptinimo trukmes. O vizito trukm÷, tai laikas nuo individualaus karv÷s kodo nuskaitymo iki pamelžtos karv÷s išleidimo. Taigi, didelę reikšme melžimo aikštel÷s efektyvumui turi melž÷jos profesionalumas, atliekamos procedūros ir darbotvark÷s (darbų pasiskirstymas).
Pastaba: lentelių grafose „Afimilk“ nurodo laiką minut÷mis ir šimtosiomis minut÷s dalimis.
Tyrimų metu surinktus duomenys apdoroti statistiškai, naudojant kompiuterinę programą “Microsoft Excel 2003” ir statistinį “R” paketą. Buvo apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, narių skaičius, kvadratinis nuokrypis, patikimumo koeficientas.
TYRIMŲ REZULTATAI
Išanalizavus ,,Afifarm“ sistemoje sukauptus duomenis, įvertinome abiejų aikštelių melžimo eigą ir palyginome eglut÷s ir karusel÷s tipo aikštel÷se gautus duomenis
tarpusavyje. 2 lentel÷. Melžimo eiga Aikš-tel÷s tipas Karvių skaičius Primilžis, kg Išimilžis per pirmas 2 min, kg Išmilžis per pirmas 2 min, proc. Žemo pieno tek÷jimo srauto trukm÷, min1 Melžimo trukm÷, min Išmilžis kg 0-15 s Išmilžis kg 15-30 s Išmilžis kg 30-60 s Išmilžis kg 60-120 s eglut÷ 1055 7,58±0,099 *** 3,47±0,055 *** 47,64±0,596 *** 2,08±0,035 *** 5,23±0,05 *** 0,16±0,012 * 1,29±0,034 ** 1,49±0,036 *** 2,35±0,036 *** karusel÷ 843 8,1±0,114 *** 2,72±0,055 *** 35,88±0,596 *** 2,78±0,086 *** 6,54±0,089 *** 0,07±0,039 * 1,06±0,074 ** 1,03±0,03 *** 1,86±0,035 *** *** p<0,001; ** p<0,01; * p<0,05
1Žemas pieno tek÷jimo srautas, kai pieno išmilžis nesiekia 1kg/min.
2 lentel÷je pateikti duomenys apie pagrindinius melžimo eigos rodiklius. Pamelžtas pieno kiekis per pirmąsias dvi minutes eglut÷s tipo aikštel÷je buvo vidutiniškai 3,47 kg, o išmilžis procentais nuo viso primelžto pieno kiekio, per pirmąsias dvi minutes, sudar÷ 47,64 proc., tai yra beveik puse viso pamelžto pieno kiekio. Tuo tarpu karusel÷s tipo aikštel÷je išmilžis kilogramais ir procentin÷ dalis (nuo viso pieno kiekio) per pirmąsias dvi minutes atitinkamai buvo 2,72kg ir 35,88 proc., tai sudar÷ šiek tiek daugiau nei trečdalį viso primelžto pieno kiekio. Galima teigti, kad šį skirtumą (11,76 proc.) l÷m÷ blogas karvių tešmens paruošimas prieš melžimą karusel÷s tipo melžimo aikštel÷je.
Tačiau nereik÷tų atmesti ir šios versijos, kad veikiant pirminiams pieno atleidimo dirgikliams karv÷s intensyviau atleidžia pieną melžimo metu. Eglut÷s tipo aikštel÷je karvių tešmuo pradedama ruošti tik pilnai užpildžius vieną aikštel÷s pusę ir ruošiamos visos karv÷s iš eil÷s. D÷l to susidaro ilgas laiko tarpas nuo karv÷s į÷jimo į aikštelę iki jos ruošimo melžimui pradžios. Tuo tarpu karusel÷s tipo aikštel÷je karvei į÷jus į aikštelę ji nedelsiant pradedama ruošti melžimui.
Nevienodą karvių paruošimą melžimui abiejose aikštel÷se rodo ir ženkliai skirtingas primelžto pieno kiekis per pirmąsias penkiolika sekundžių bei žemo pieno tek÷jimo srauto trukm÷ (2 lentel÷): eglut÷s tipo aikštel÷je žemo pieno tek÷jimo srauto trukm÷ – vidutiniškai 2,08 min. per visą melžimą (5,23 min.), o per pirmąsias penkiolika melžimo sekundžių vidutiniškai
minučių primelžta vidutiniškai tik 0,07 kg pieno. Palyginant abi melžimo aikšteles tarpusavyje galima matyti ženklų pieno kiekio, išmelžto per pirmąsias penkiolika sekundžių, skirtumą. Blogas tešmens paruošimas melžimui karusel÷s tipo aikštel÷je iššauk÷ ilgą žemo pieno tek÷jimo srauto trukmę (0,7 min. ilgesnis nei eglut÷s tipo aikštel÷je). Tai neigiamai veikia spenių gleivinę ir tešmens sveikatingumą.
Kad atsakingas asmuo tinkamai įvertintų karvių melžimo eigą, kompiuterin÷ operacin÷ sistema ,,Afifarm“, suregistravusi duomenis apie primelžtą pieno kiekį, kas 15, 30 ir 60 sekundžių nubr÷žia linijinį grafiką – pieno srauto kreivę. Pirmasis kreiv÷s staigus kilimas rodo pieną, melžiamą iš ketvirčių cisternų, kuris sudaro tik iki 30 proc. viso išmelžiamo pieno kiekio. V÷liau seka pieno tek÷jimo sul÷t÷jimas, kurio priežastis – dar neatleistas alveol÷se ir smulkiuose kapiliaruose esantis pienas. Antrasis staigus pieno srauto padid÷jimas rodo prasid÷jusį pieno atleidimą. Kuo ryškesnis pieno srauto sul÷t÷jimas, tuo kreiv÷s kampai tampa statesni. Esant netinkamam tešmens paruošimui, ar veikiant kitiems neigiamiems veiksniams, pieno tek÷jimas gali visai sustoti. Tai gali sukelti įvairias tešmens ligas.
Pieno tek÷jimo srauto kreiv÷s
0 0,5 1 1,5 2 2,5 0-15 15-30 30-60 60-120 melžimo laikas (s) p ieno k iek is ( k g) Eglut÷ Karusel÷ 3 grafikas
Palyginus tarpusavyje abiejų aikštelių duomenis, išreikštus linijiniu grafiku (3 grafikas), galima matyti ryškų kreivių atitolimą laiko tarpe nuo pieno išmelžimo ketvirčių cisternose iki alveolinio pieno atleidimo. Iš karusel÷s tipo aikštel÷je surinktų duomenų nubr÷žus grafiką galima
matyti, kad pieno tek÷jimas buvo visiškai sustojęs. Šį pieno tek÷jimo kreiv÷s kritimą iššauk÷ blogas karvių paruošimas arba netinkamas automatinis spenių stimuliavimas prieš melžimą.
Po deramo rankinio ar automatinio spenių ir tešmens stimuliavimo vyksta sklandus melžimo procesas. Išsiskyręs hormonas oksitocinas skatina alveolių susitraukimą ir pieno išstūmimą iš jų. Kai oksitocino išsiskiria pakankamai, tuomet jo poveikis trunka apie 6 minutes, pienas teka stipria srove, o melžimas būna sąlyginai trumpas ir su staigia pieno tek÷jimo pabaiga.
Automatizuota melžimo įranga atlieka daugiau melžimo procedūrų, lyginant su neautomatizuota. Tačiau jai reikia daugiau reguliavimų ir nustatymų. Svarbiausias melžimo proceso elementas yra baigiamasis melžimas ir melžimo pabaigos nustatymas. „Afimilk“ baigiamąjį melžimą pradeda, kai pieno primilžis 1,5 kg mažesnis už laukiamą primilžį (pagal praeitos dienos melžimą), o melžikliai nuimami kai pieno tek÷jimo srautas nesiekia 1 kg/min.
3 lentel÷. Automatinis melžiklių nu÷mimas Melžimo
aikštel÷s tipas
Karvių skaičius Melžimo trukm÷, min
Primilžis, kg Pieno tek÷jimo srov÷ (kg/min) melžiklių
numovimo metu
eglute 54 6,85±0,306* 7,54±0,453‘ 0,89±0,129
karusele 59 8,03±0,378* 9,6±0,985‘ 0,96±0,18
‘ p<0,1; * p<0,05
Iš surinktų duomenų (3 lentel÷) galima matyti pieno tek÷jimo srautą melžiklių numovimo metu. Karusel÷s tipo aikštel÷je pieno tek÷jimo srautas melžiklių numovimo metu siek÷ 0,96 kg/min., tai yra 0,07 kg/min. didesnis pieno srautas nei eglut÷s tipo aikštel÷je. Karusel÷s tipo aikštel÷je taip pat buvo ženkli paklaida (±0,18 kg/min.). Aukštą pieno tek÷jimo srautą melžiklių numovimo metu gal÷jo lemti ilga melžimo trukm÷ (karusel÷je vidutiniškai 8,03±0,378 min.). Kadangi oksitocino poveikis trunka trumpiau, tuomet pieno atleidimas gal÷jo sul÷t÷ti, ir nebuvo ženklaus pieno tek÷jimo srauto sumaž÷jimo, baigiantis pienui tešmenyje.
Karvių grupavimas pagal jų melžimo trukmę gali ženkliai įtakoti bendrą melžimo laiką tiek eglut÷s, tiek karusel÷s tipo aikštel÷se. Kadangi eglut÷s tipo melžimo aikštel÷je karv÷s išleidžiamos tik pamelžus visas vienoje aikštel÷s pus÷je esančias karves, taigi, kuo vienodesn÷ jų melžimo trukm÷, tuo trumpiau anksčiau pamelžtoms karv÷ms tenka laukti ilgiau melžiamų karvių. Karusel÷s tipo melžimo aikštel÷je panaši karvių melžimo trukm÷ leidžia optimaliai sureguliuoti aikštel÷s sukimosi greitį.
4 lentele. Karvių pasiskirstymas pagal melžimo trukmę
Eglut÷s tipo melžimo aikštel÷ 6% 9% 27% 58% 4 - 6 min 6 - 8 min. 8 - 10 min. virš 10 min.
Karusel÷s tipo melžimo aikštel÷
57%
6%
27%
10%
4 grafikas. Karvių grup÷s pasiskirstymas pagal melžimo trukmę proc.
Iš surinktų duomenų (4 lentele ir 4 grafikas) galima matyti, kad iš vidutiniškai per melžimą melžtų 228 karvių eglut÷s tipo melžimo aikštel÷je, 130 karvių melžimo trukm÷ buvo 4 – 6 min. Tai sudar÷ apie 58 proc. nuo visų vidutiniškai per melžimą melžtų karvių. Karusel÷s tipo melžimo aikštel÷je per melžimą vidutiniškai buvo melžiama 245 karvių, vidutiniškai 140 melžimo trukm÷ buvo 4 – 6 min. ir sudar÷ apytikslei 57 proc. nuo visų per melžimą melžtų karvių. Karvių, kurių melžimo trukm÷ buvo 6 – 8 min., skaičius eglut÷s ir karusel÷s tipo melžimo aikštel÷se atitinkamai buvo 62 (apie 27,3 proc.), ir 66 karv÷s (27,0 proc.) nuo visų vidutiniškai per melžimą melžtų karvių. Likusią dalį sudar÷ karv÷s, kurių melžimo trukm÷ 8 – 10 ir daugiau kaip 10 min.
Taigi, tik kiek daugiau nei pus÷s abiejose melžimo aikštel÷se melžtų karvių melžimo trukm÷ yra panaši. D÷l skirtingos karvių melžimo trukm÷s pailg÷ja bendras melžimo laikas, taip pat did÷ja darbo ir energetin÷s sąnaudos.
Melžimo aikštel÷s tipas Melžimų skaičius Vidutinis per melžimą melžtų karvių skaičius Karvių skaičius, kurių melžimo trukm÷ 4 – 6 min. Karvių skaičius, kurių melžimo trukm÷ 6 – 8 min. Karvių skaičius, kurių melžimo trukm÷ 8 - 10 min. Karvių skaičius, kurių melžimo trukm÷ virš 10 min. Eglut÷ 8 228.44±9,38 130,44±23,379 62,56±12,041 21,56±6,279 13,88±5,058 Karusel÷ 9 245,11±4,619 140±16,86 66,33±8,542 24,11±5,078 14,67±4,816
