ŠOKIO TERAPIJOS ĮTAKA AUTIZMO DIAGNOZĘ TURINČIŲ VAIKŲ JUDESIŲ PLANAVIMO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ KAITAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS VAIKŲ REABILITACIJOS KLINIKA

SAMANTA RAFANAVIČIENĖ

ŠOKIO TERAPIJOS ĮTAKA AUTIZMO DIAGNOZĘ TURINČIŲ

VAIKŲ JUDESIŲ PLANAVIMO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ

KAITAI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Audronė Prasauskienė ...

Darbo konsultantė

Mag. Vaida Vasiliauskienė ...

TURINYS

1.1.1. Autizmo apibrėžtis, paplitimas ir etiologija ... 9

1.1.2. Autizmo simptomai ... 11

1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos įgūdžių sutrikimai, vertinimo metodai ... 13

1.3. Judesių planavimas. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių planavimo vertinimas ... 16

1.4. Autizmo diagnozę turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai ir jų vertinimo metodai ... 18

1.5. Šokio pratimų terapija ir jos taikymas autizmo diagnozę turintiems vaikams ... 21

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24

2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas ... 24

2.2. Tyrimo eiga ... 24

2.3. Tyrimo instrumentai... 26

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 29

3. REZULTATAI ... 30

3.1. Demografinių duomenų vertinimo anketos rezultatai... 30

3.2. Stambiosios motorikos įgūdžių vertinimo rezultatai ... 32

3.3. Socialinių įgūdžių vertinimo skalės rezultatai ... 44

3.4. Ryšio ir rezultatų pasiskirstymo tarp socialinių įgūdžių ir stambiosios motorikos vertinimo rezultatai ... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Rafanavičienė S. Šokio terapijos įtaka autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių planavimo ir socialinių įgūdžių kaitai / mokslinė vadovė dr. Prasauskienė A., konsultantė mag. Vasiliauskienė V,.; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2020, 61 p. ;

Darbo tikslas – Ištirti vaikų, turinčių autizmo diagnozę, judesių planavimo ir socialinių

įgūdžių kaitą taikant šokio terapiją.

Darbo uždaviniai: Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių planavimo įgūdžius,

remiantis gautais stambiosios motorikos rodikliais;

Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų socialinius įgūdžius;

Ištirti judesių planavimo ir socialinių įgūdžių kaitą autizmą turintiems vaikams, taikant šokio terapiją ir jos netaikant;

Nustatyti ryšį tarp socialinių įgūdžių ir stambiosios motorikos įgūdžių vaikams, turintiems autizmo diagnozę.

Tyrimo metodika: Tiriamųjų vertinimas demografinių duomenų vertinimo anketa,

socialinių įgūdžių vertinimo skale, Peabody motorinės raidos skalės - antra versija. Struktūruoto ugdymo taikymas abiem grupėms. Šokio terapijos užsiėmimų taikymas poveikio grupei 3 mėnesius. Po 3 mėnesių atliekamas pakartotinis įvertinimas.

Tyrimo dalyviai: 2 – 5 metų vaikai, turintys autizmo diagnozę. Išvados:

1. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių planavimo įgūdžiai poveikio ir kontrolinėje grupėse buvo prastesni, nei tipiškai besivystančių vaikų. Poveikio grupėje 7 iš 8 tiriamųjų judesių planavimo įgūdžiai neatitiko normos. Visų kontrolinės grupės tiriamųjų judesių planavimo įgūdžiai buvo sutrikę;

2. Poveikio grupėje 7 iš 8, o kontrolinėje grupėje visų tiriamųjų socialiniai įgūdžiai buvo sutrikę; 3. Taikant šokio terapijos užsiėmimus, kartu su struktūruotu ugdymu, pagerėjo vaikų, turinčių autizmo diagnozę, judesių planavimo įgūdžiai. Taikant tik struktūruotą ugdymą, per 3 mėnesius, judesių planavimo įgūdžiai nepakito. Taikant struktūruotą ugdymą, per 3 mėnesius, nepriklausomai nuo šokio terapijos taikymo, socialiniai įgūdžiai nepakito;

ABSTRACT

Rafanavičienė S. Influence of dance movement therapy on motor planning and social skills of children with autism / supervisor dr. Prasauskienė A., consultant m. Vasiliauskienė V,.; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Children rehabilitation Clinic – Kaunas, 2020, 61 p.;

The aim of the research – Assess changes in motor planning and social skills while

applying dance movement therapy for children with autism.

The tasks to reach the aim of this study were: To evaluate motor planning skills of

children with autism, while evaluating gross motor skills; To evaluate social skills of children with autism;

Assess how motor planning and social skills of children with autism change, while applying and not applying dance movement therapy;

Assess connection between social and gross motor skills of children with autism.

The methods of the research: Children were evaluated with demographic data evaluation

questionnaire, social skills evaluation questionnaire and Peabody Developmental Motor Scales-2. Dance movement therapy was applied for 3 months for experimental group. Second evaluation of social gross motor skills after 3 months was performed.

Participants: 2 – 5 years old children with autism; Conclusions:

1. Motor planning skills of children with autism in effect and control groups, were inferior compared to motor planning skills of typically developing children. Motor planning skills of 7 out of 8 participants in effect group and all participants in control group do not conform to the norm;

2. In effect group social skills of 7 out of 8 participants and in control group of all participants do not conform to the norm;

3. Motor planning skills of children with autism, improved while applying dance movement therapy together with structured education. Motor planning skills did not change while applying structured education alone for 3 months. Applying structured education for 3 months, did not influence social skills of children with autism, regardless of application of dance movement therapy;

PADĖKA

Dėkoju magistro darbo vadovei dr. Audronei Prasauskienei, už galimybę atlikti tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ dienos centre autizmo diagnozę turintiems vaikams.

Dėkoju konsultantei mag. Vaidai Vasiliauskienei, už nuoširdžią pagalbą, palaikymą, patarimus ir idėjas ruošiant magistro baigiamąjį darbą.

Dėkoju dr. Indrei Bakanienei, už pagalbą ir patarimus ruošiant magistro baigiamąjį darbą. Dėkoju dr. Kristinai Berškienei, už konsultacijas ir pagalbą ruošiant statistinę baigiamojo darbo dalį.

Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ dienos centro autizmo diagnozę turintiems vaikams darbuotojoms už pagalbą atliekant tyrimą.

Dėkoju Kauno Prano Daunio ugdymo centro direktorei Raimondai Juknevičienei, už galimybę atlikti tyrimą ikimokyklinio ugdymo skyriuje.

SANTRUMPOS

ASS – autizmo spektro sutrikimas PSO – pasaulinė sveikatos organizacija

PDMS-2 - Peabody motorinės raidos skalės - antra versija (angl. Peabody Developmental Motor Scales-2, PDMS-2)

TLK – tarptautinė ligų klasifikacija

NICE - Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas (angl. National institute for health and care excellence)

DSM–5 – Diagnostinio ir statistinio psichikos sutrikimų vadovo 5-aasis leidimas (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders)

M-FUN – Millerio funkcijų ir dalyvavimo skalė (angl. Miller Function and Participation Scales) MSEL – Mullen ankstyvo mokymosi skalė (angl. Mullen Scales of Early Learning)

Bayley-III – Bayley kūdikių vystymosi skalė (angl. Bayley Scales of Infant and Toddler Development-III)

MABC-2 – Vaikų judesių vertinimo skalė (angl. (Movement Assessment Battery for Children-2) BOT-2 – Bruininks-Oseretsky motorinių įgūdžių testas (angl. Bruininks–Oseretsky Test of Motor Proficiency-2)

PANESS – Fizinis ir neurologinis švelnių ženklų vertinimas (angl. Physical and Neurological Examination for Soft Signs)

ABAS-3 – Prisitaikomojo elgesio vertinimo sistema, 3 leidimas (angl. Adaptive Behavior Assessment System, Third Edition)

SSIS - Socialinių įgūdžių gerinimo sistema (angl. Social Skills Improvement System) SRS-2 - Socialinio reagavimo skalė (angl. Social Responsiveness Scale 2nd edition) SOM – Socialinių įgūdžių stebėjimo priemonė (angl. Social skills Observation Measure)

„Lopšelio“ dienos centras – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ dienos centras autizmo diagnozę turintiems vaikams

ĮVADAS

Autizmas yra galvos smegenų raidos sutrikimas, kurio diagnostiniai kriterijai yra socialinių įgūdžių ir komunikacijos sutrikimas, riboti ir pasikartojantys pomėgiai ir veiklos (1)(2). Pirmą kartą 1943 metais sąvoką autizmas, kaip sutrikimų apibūdinimą pasiūlė Leo Kanner. Jis aprašė 8 berniukus ir 3 mergaites, kurie negebėjo suformuoti įprasto, amžiui deramo, efektyvaus kontakto su žmonėmis ir turėjo nerimastingą, apsėdantį troškimą palaikyti viską taip pat (3). Nuo to laiko supratimas apie autizmą, jo pasireiškimo priežastis, būdingus simptomus ir efektyvius terapijos metodus patobulėjo, tačiau efektyvus ir universalus gydymo metodas nėra atrastas.

Remiantis Lietuvos higienos instituto pateiktais duomenimis, nuo 2014 iki 2018 metų vaikų (0-17 m.) ligotumas vaikystės autizmu padidėjo nuo 82,49 iki 164,53 atvejų 100000 gyventojų, t. y., dvigubai (4). Toks spartus nustatomų autizmo atvejų skaičiaus didėjimas verčia ieškoti efektyvių terapijos metodų, kurie padėtų mažinti autizmui būdingus sutrikimus, integruotis į šeimos ir visuomenės gyvenimą.

Nors pagrindiniai autizmo simptomai yra komunikacijos ir socializacijos sutrikimai, autizmą turintiems vaikams neretai nustatomi ir motorikos sutrikimai, tokie kaip eisenos, pusiausvyros, stambiosios ir smulkiosios motorikos, imitavimo nepilnavertiškumas, judesių planavimo sutrikimai ir dispraksija (4). Literatūroje vis dažniau kalbama apie motorikos ir socialinių sutrikimų tarpusavio ryšį. McCleery ir kitų autorių atliktoje literatūros analizėje pastebėta, kad kūdikystėje ir jauname amžiuje vaikų, kuriems diagnozuotas autizmas, raida įvairiose su motorika susijusiose srityse dažnai vėluoja ir tai yra susiję su tuo metu ar vėlesniame amžiuje vėluojančiais kalbos ir socialinių įgūdžių sutrikimais (5).

Amerikos šokio terapijos asociacija (angl. American dance therapy association) šokio terapiją apibūdina kaip psichoterapinį judesių naudojimą, siekiant padidinti individų emocinę, kognityvinę, fizinę ir socialinę integraciją. Šokio terapija apima ne tik motorikos, bet ir socialinių įgūdžių lavinimą, todėl manoma, kad šokio terapija galėtų būti veiksmingas terapijos metodas, naudojamas ankstyvojoje intervencijoje vaikams, turintiems nustatytą autizmo diagnozę ar riziką autizmui išsivystyti (4).

Temos aktualumas. Autizmo diagnozę turinčių vaikų Lietuvoje ir pasaulyje daugėja.

Kadangi nėra atrasta efektyvaus gydymo būdo, svarbu ieškoti terapijos metodų, kurie efektyviai mažintų autizmo simptomų pasireiškimą.

Temos naujumas. Moksliniuose tyrimuose nagrinėjamas ryšys tarp motorikos ir socialinių

socialiniams ir bendravimo gebėjimams atlikta nedaug, o tyrimų, kurie buvo atlikti, imtys labai mažos.

Darbo tikslas – Ištirti vaikų, turinčių autizmo diagnozę, judesių planavimo ir socialinių

įgūdžių kaitą taikant šokio terapiją.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių planavimo įgūdžius,

remiantis gautais stambiosios motorikos rodikliais;

2. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų socialinius įgūdžius;

3. Ištirti judesių planavimo ir socialinių įgūdžių kaitą autizmą turintiems vaikams, taikant šokio terapiją ir jos netaikant;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.1. Autizmo apibrėžtis, paplitimas ir etiologija

Lietuvoje autizmo diagnozė, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (TLK) 10-ą peržiūrą priskiriama įvairiapusiams raidos sutrikimams, kurie koduojami F84 kodų grupe. Pagal TLK-10 „šiai grupei priklausantys sutrikimai apibūdinami kokybinėmis socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijomis bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos ratu. Šios kokybinės anomalijos yra asmens iškreipto funkcionavimo visose situacijose požymis“. Įvairiapusiams raidos sutrikimams TLK-10 priskiria: vaikystės autizmą (F84.0), netipinį autizmą (F84.1),Reto sindromą (F84.2), kitus dezintegracinius vaikystės sutrikimus (F84.3), hiperaktyvų elgesį, susijusį su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais (F84.4), Aspergerio (Asperger) sindromą (F84.5), kitus įvairiapusius raidos sutrikimus (F84.8), nepatikslintus įvairiapusius raidos sutrikimus (F84.9). F84.0 – vaikystės autizmas, tai įvairiapusis raidos sutrikimas. Pagrindiniai autizmo požymiai (diagnostiniai kriterijai) pagal TLK 10 yra šie:

• nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus;

• specifiniai socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio sutrikimai;

• nespecifiniai sutrikimai: gali pasireikšti įvairios fobijos, miego ar mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba ar į save nukreipta agresija (6).

Mokslinėje literatūroje dažniausiai vartojama sąvoka autizmo spektro sutrikimas (ASS). Ši sąvoka pateikiama diagnostinio ir statistinio psichikos sutrikimų vadovo 5-ajame leidime (angl.

Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, DSM–5), kuris buvo paskelbtas 2013 metų

gegužės mėnesį. Pagal DSM-5 klasifikaciją Rett sindromas ASS nepriskiriamas, o pagrindiniais diagnostiniais autizmo kriterijais laikomos šios požymių grupės: besitęsiantis socialinių funkcijų sutrikimas, ribotas, pasikartojantis elgesys, pomėgiai ar veiklos, (7).

Autizmas yra kompleksinis sutrikimas, kurio etiologijai turi įtakos genetiniai ir aplinkos veiksniai, kurie ištirti nepakankamai (11). Galimos priežastys yra genetinės ir chromosominės variacijos, dėl kurių sutrinka smegenų raida prenataliniu ir/ar postnataliniu laikotarpiu. Autizmą turinčių asmenų smegenyse nustatomas mažesnis nervinių jungčių kiekis tarp skirtingas funkcijas atliekančių smegenų dalių, padidėjęs jungčių kiekis tarp neuronų grupių, kiti smegenų baltosios medžiagos pakitimai. Nustatyta daugiau nei 100 genų mutacijų, kurios, manoma, susijusios su autizmo išsivystymu. Dalis jų atsiranda de novo (pirmą kartą pasireiškia šeimoje), kitos gali būti paveldimos.(12)(13).

Genų veikimą moduliuoja epigenetiniai mechanizmai, t y aplinkos veiksniai. Kadangi autizmui būdingi smegenų pakitimai nustatomi jau vaisiui, neabejotina, kad su autizmo išsivystymo rizika daugiausiai susiję prenatalinės vaisiaus aplinkos veiksniai. Moksliniai tyrimai įrodo šių aplinkos veiksnių poveikį autizmo išsivystymui:

• Tėvų amžius – su kiekvienais 10 metų dėl moters amžiaus rizika susilaukti vaiko, turinčio ASS padidėja 18 proc., o dėl vyro amžiaus – 21 proc. (14);

• Laiko tarpas tarp nėštumų – mažesnis nei 12 mėnesių arba didesnis nei 60 – 84 mėnesių tarpas tarp nėštumų;

• Imunitetas – bakterinės ir virusinės infekcijos nėštumo metu;

• Vaistų vartojimas – vaistų su teratogeninėmis savybėmis, antidepresantų, vaistų nuo epilepsijos ir astmos vartojimas nėštumo metu;

• Kiti veiksniai: motinos priaugtas svoris nėštumo metu, diabetas, hipertenzija (11);

• Folio rūgštis ir susijusios maistinės medžiagos – papildų su folio rūgštimi vartojimas 40 proc. sumažina sutrikimo pasireiškimo riziką;

• Kitos maistinės medžiagos nėštumo metu – rizika didesnė, kai besilaukiančios moters organizme trūksta geležies ir vitamino D (11).

Rūkymas ir alkoholio vartojimas – anksčiau manyta, kad turi įtakos, bet naujausi tyrimai nenustatė ryšio tarp rūkymo, alkoholio vartojimo ir autizmo išsivystymo (11).

Cheminės medžiagos aplinkoje:

• Oro užterštumas – žinoma, kad padidėjęs NO₂, kietųjų atmosferos dalelių, kurių diametras mažesnis nei 2,5 ir 10 µm poveikis (PM₂,₅, PM₁₀) susijęs su didesniu ASS paplitimu

užterštose teritorijose. Pagalan ir kitų autorių vykdyto tyrimo metu buvo tirta 132256 nėščiųjų aplinka ir jų pagimdytų vaikų raida iki 5 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad 1307 (t. y. 1 proc. visų gimusių) iki 5 metų amžiaus buvo diagnozuotas ASS. Kiti tyrėjai vertino oro užterštumo NO, NO₂ ir PM₂,₅ ir ASS išsivystymo riziką, tačiau statistiškai reikšmingo

viso nėštumo metu, ASS įsivystymo riziką vaikui padidino. Pagrindiniai oro taršos šaltiniai NO ir NO₂ yra transporto priemonių išmetamosios dujos (15);

• Endokrininę funkciją veikiančios cheminės medžiagos (pesticidai, pan.), sunkieji metalai ir kt. (11).

Medijoje dažnai eskaluojama vakcinų ir autizmo išsivystymo rizika jokio mokslinio pagrindo neturi. Naujausi moksliniai tyrimai šį teiginį patikimai atmetė. Hviid ir bendraautorių atliktame tyrime buvo vertintas 657 461 vaikas. Autorių teigimu vakcinos nepadidina autizmo pasireiškimo rizikos (16).

1.1.2. Autizmo simptomai

Autizmas, kaip ir daugelis psichinės sveikatos sutrikimų, turi daug įvairių simptomų, kurie yra nustatomi vertinant vaiko elgesį (17). Autizmo požymiai paprastai pasireiškia iki 3 metų amžiaus, tačiau praktikoje nereti atvejai, kai autizmas diagnozuojamas mokyklinio amžiaus vaikams ir net suaugusiems. Taip atsitinka dėl to, kad apie autizmą daugiau pradėta kalbėti ir rašyti santykinai neseniai, specialistai ilgą laiką stokojo ir tebestokoja žinių ir diagnostikos priemonių. Kita vertus, asmenims, turintiems lengvą autizmą, požymiai neretai tampa aiškiai pastebimi tik tada, kai su amžiumi padidėja socialiniai reikalavimai (11). Daugėja mokslinių tyrimų, kurie teigia, kad autizmą galima įtarti ar net diagnozuoti kūdikiams ar net naujagimiams, pasitelkus sudėtingas žvilgsnio fiksavimo technologijas (vertinama ar daugiau dėmesio skiria veidui ar daiktams), tačiau iki šiol neaišku kokias intervencijas būtų galima/reikėtų taikyti to amžiaus vaikams (18).

Pagrindiniai autizmo bruožai yra sutrikę socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas bendrauti, kartu su apriboto ir pasikartojančio elgesio ir pomėgių modeliais (11). Šios dvi sutrikimų sritys gali būti išreikštos nuo lengvo iki sunkaus lygio. Vieni vaikai gali turėti lengvus socialinių įgūdžių sutrikimus, bet daug įvairių ribotų pomėgių ir elgesio, o kiti turėti mažai apribotų pomėgių ir elgesio, bet sunkių socialinių įgūdžių sutrikimų. Visi vaikai, turintys autizmo diagnozę, turi kalbos ir komunikacijos sutrikimų (19). Apie 30 proc. suaugusių asmenų, kuriems vaikystėje buvo nustatytas autizmas, nekalba (20). Kalbos, komunikacijos ir socialinių įgūdžių sutrikimai, būdinti autizmo diagnozę turintiems vaikams, plačiau bus aptarti kituose skyriuose.

(21). Bent 63 proc. 2 – 6 metų vaikų, turinčių autizmo diagnozę, nustatomas smulkiosios ir stambiosios motorikos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiose srityse: ėjimo, judesio planavimo ir atlikimo, akies – rankos koordinacijos ir pan. (22).

Autizmui būdingas krizinis elgesys (angl. crisis behavior). Tai yra netinkamas elgesys, pasireiškiantis echolalija (garsų, žodžių ar sakinių atkartojimas), pasikartojančiu trankymu (pavyzdžiui delnais per stalą) ar net pavojingu savęs žalojimu ir agresija. Tokio elgesio pasireiškimų intensyvumas, trukmė ir pasikartojimų dažnis skiriasi, yra sunkiai nuspėjamas. Tam, kad išsiaiškinti jo priežastis ir rasti sprendimo būdus reikalingas vaiko stebėjimas, elgesio priežasčių – pasekmių analizė (23).

Berniukams dažniau nei mergaitėms būdingi ryškūs išoriniai simptomai: agresija, stereotipai ir hiperaktyvumas. Mergaitėms, priešingai, dažnesni vidiniai, su nuotaika susiję simptomai: nerimas ir depresija (20).

Vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikus, turinčius autizmo diagnozę, nustatyta, kad jiems pasireiškia daugiau kognityvinių, prisitaikymo, socialinių ir elgesio problemų nei kitiems vaikams, turintiems vystymosi sutrikimų ar tipiškai besivystantiems vaikams. Taip pat neretai tokio amžiaus vaikams, turintiems autizmo diagnozę, gali pasireikšti dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, protinė negalia, motorikos atsilikimas. Socialinės integracijos sutrikimai ir epilepsija dažnai pasireiškia vyresniems vaikams, turintiems autizmo diagnozę (19). Levy ir kitų autorių 2010 metais atliktame tyrime, buvo įvertinti 2568 vaikai turintys autizmo diagnozę. Nustatyta, kad iki 8 metų amžiaus 63,4 proc. tiriamųjų buvo nustatytas kalbos sutrikimas, 21,3 proc. dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, 18,3 proc. protinis atsilikimas, 15,5 proc. tiriamųjų pasireiškė epilepsija (24).

Autizmo diagnozę turintiems asmenims būdingas nervinio audinio uždegimas smegenyse, imunoglobulinų disbalansas. Zerbo ir kitų autorių 2015 metais atliktame tyrime vertinti 3 – 18 metų amžiaus vaikai (tiriamojoje grupėje 5565 vaikai turintys autizmo diagnozę, kontrolinėje 27825 vaikai neturintys autizmo diagnozės). Nustatyta, kad vaikams turintiems autizmo diagnozę dažiau pasireiškia alergijos, pavyzdžiui rinitas, alergija maistui ir panašiai, nei vaikams iš kontrolinės grupės (20,6 proc. tiriamosios ir 17,7 proc. kontrolinės). Taip pat vaikai turintys autizmą statistiškai reikšmingai dažniau serga autoimuninėmis ligomis nei kontrolinės grupės vaikai (1proc. tiriamosios ir 0,8 proc. kontrolinės). Berniukai, vyresni nei 6 metai, turintys autizmo diagnozę, rečiau sirgo astma nei atitinkamo amžiaus berniukai iš kontrolinės grupės. Taigi vaikams turintiems autizmo diagnozę dažiau pasireiškia alergijos, jie dažniau serga autoimuninėmis ligomis ir berniukai rečiau serga astma nei kiti vaikai (25).

prie kieto maisto, dar vėliau pasidaro išrankūs maistui, juos sunku maitinti. Vaikai dažnai atsisako pabandyti naują maistą, ypač daržoves. Dėl tokios mitybos, vaikai turintys autizmą turi 40 proc. didesnę tikimybę nutukti nei tipinio vystymosi vaikai (26).

Autizmo diagnozę turintiems vaikams neretai pasireiškia ir sensorikos sutrikimų. Sensorikos sutrikimai gali būti: lytėjimo, skonio, kvapo, judėjimo (aukščio ar buvimo aukštyn kojomis baimė), vizualinis ir klausos jautrumas, silpnumas, vaikas gali nepakankamai arba per stipriai reaguoti į įvairius stimulus, filtruoti girdimąją informaciją (angl. auditory filtering). Angley ir kitų autorių atliktame tyrime buvo įvertinti 54 vaikai, turintys autizmo diagnozę. Nustatyta, kad 87 proc. tiriamųjų turėjo sensorikos sutrikimų (27). Sensorikos sutrikimai yra tiesiogiai susiję stereotipiniais, pasikartojančiais judesiais (28). Abbacchi ir kitų autorių atliktame tyrime buvo įvertinti 62 vaikai. Nustatyta, kad vaikams turintiems autizmo diagnozę sensorikos sutrikimai turi vidutinį/stiprų ryšį su socialinių įgūdžių sutrikimu (29).

Galima teigti, kad vaikams, turintiems autizmo diagnozę, pasireiškia ne tik diagnostiniai simptomai (socialinių įgūdžių, komunikacijos sutrikimai, apriboti, pasikartojantys judesiai ir pomėgiai), bet ir sensorikos sutrikimai, prisitaikymo ir elgesio problemos, dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, protinė negalia, kalbos ir motorikos atsilikimas, epilepsija, įvairios alergijos ir mitybos sutrikimai, todėl asmenims, turintiems autizmo diagnozę, reikalinga visapusiška pagalba.

1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos įgūdžių

sutrikimai, vertinimo metodai

Stambiosios motorikos įgūdžiai, tai stambiųjų raumenų grupių naudojimas koordinuojant kūno judesius, siekiant atlikti tokias veiklas, kaip išlaikyti pusiausvyrą, sėdėti tiesiai, eiti, šokti, mėtyti tam tikrus objektus ir pan. Stambiosios motorikos įgūdžiai įgyjami kūdikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Iki 2 metų beveik visi vaikai geba atsistoti, eiti, bėgti, šokinėti, lipti laiptais aukštyn ir žemyn, bėgti (30).

(pavyzdžiui gebėjimas iškišti liežuvį ir pamėgdžioti gyvūnus) ir rankų motorikos galimybės (pavyzdžiui pagriebti kabantį daiktą ar žaisti kaladėlėmis), padėjo atskirti vaikus, turinčius autizmą, nuo tipiškai besivystančių vaikų: burnos motorikos ištyrimo jautrumas 83 proc. ir specifiškumas 93 proc., o rankų motorikos ištyrimo jautrumas 89 proc. ir specifiškumas 86 proc. Taip pat autoriai nustatė, kad toks vertinimo būdas padėjo geriau atskirti vaikus, turinčius autizmą, nuo tipiškai besivystančių vaikų nei tokių etapų, kaip ropojimas ar reagavimas į vardą, vertinimas (33). Tai parodo, kad yra svarbus ankstyvas visapusiškas vaiko ištyrimas, nes vaikams, turintiems autizmo diagnozę, burnos ir rankų motorikos sutrikimai gali pasireikšti pakankamai anksti.

Provost ir bendraautorių atliktame tyrime buvo įvertinti 65 vaikai (19 iš jų turintys autizmo diagnoze). Motorikos vertinimas atliktas naudojant Peabody motorinės raidos skalės - antra versija (PDMS-2). Visiems tiriamiesiems, turintiems autizmo diagnozę, nustatyti nepakankami motoriniai įgūdžiai bent vienoje srityje. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikams būtų galima paskirti ankstyvąją intervenciją (34). Downey ir kt. atliktoje literatūros analizėje nagrinėti 49 straipsniai apie vaikų, turinčių autizmo diagnozę, motorinę veiklą. Vaikams, turintiems autizmo diagnozę sunku bendraujant naudoti gestus, sutrikęs vaikų gebėjimas imituoti. Taip pat sutrikęs taisyklingos padėties išlaikymas (angl. postural control), tokiu atveju vaikai dažniau renkasi stabilias, pusiausvyros nereikalaujančias veiklas. Neretai vaikams, turintiems autizmo diagnozę, nustatoma ir dispraksija. Tai negebėjimas atlikti koordinuoto judesio, dėl to prastėja judesių atlikimo kokybė (35).

Literatūroje aprašomi pagrindiniai standartizuoti motorikos vertinimo testai vaikams, turintiems autizmo diagnozę: Peabody motorinės raidos skalės - antra versija, kurią naudojame ir šiame tyrime, Millerio funkcijų ir dalyvavimo skalė (angl. Miller Function and Participation Scales (M-FUN)), Mullen ankstyvo mokymosi skalė (angl. Mullen Scales of Early Learning (MSEL)), Bayley kūdikių vystymosi skalė (angl. Bayley Scales of Infant and Toddler Development-III (Bayley-III)), Vaikų judesių vertinimo skalė (angl. (Movement Assessment Battery for Children-2 (MABC-2)), Bruininks-Oseretsky motorinių įgūdžių testas (angl. Bruininks–Oseretsky Test of Motor Proficiency-2 (BOT-2)), Fizinis ir neurologinis švelnių ženklų vertinimas (angl. Physical and Neurological Examination for Soft Signs (PANESS)). Visos skalės yra patikimo vertinant vaikų motorikos įgūdžius (36). Apibendrinti rezultatai pateikti pirmoje lentelėje.

1 lentelė. Vaikų, turinčių autizmo diagnozę, motorikos vertinimo metodai Skalė Amžius Vertinimo

trukmė

Vertinami įgūdžiai Išskirtinumas

PDMS-2 Nuo gimimo iki 5 metų

45-60 min.

Stambioji ir smulkioji motorika padalinta į 6 dalis. Standartizuoti balai, dėl kurių galima palyginti subtestų balus tarpusavyje

M-FUN 2-7 metai 20-60 min.

Judesių tikslumas ir planavimas, stabilumas, pusiausvyra, svorio pernešimas

Sudaromas vaiko profilis neurologiniu pagrindu MSEL Stambioji motorika nuo 0 iki 33 mėn., smulkioji iki 68 mėn. 15-60 min. pagal amžiau grupę

Stambioji ir smulkioji motorika, vizualinės informacijos priėmimas, kalbos suvokimą ir ekspresyvią kalbą

Padeda tiksliai vertinti kūdikių motoriką ir jos pokyčius Bayley-III 1-42 mėn. 50-90 min. Stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinimas. Taip pat kognityvinių funkcijų, kalbos, socialinis – emocinis ir prisitaikymo vertinimas

Tas pats įgūdis gali būti įvertintas naudojant skirtingas priemones MABC-2 3-6 m. 20-30 min.

Stambioji ir smulkioji motorika, rankų miklumas, taikymasis ir gaudymas, pusiausvyra

Labiau vertinami kasdien reikalingi stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžiai

BOT-2 4-21 m. 25-70 min.

Stambioji ir smulkioji motorika. Raumenų kontrolė, reikalingų rašymo ir piešimo įgūdžiams, rankų kontrolė ir koordinacija, manipuliuojant daiktais, jėgos ir ištvermės vertinimas

Naudojamas tiriamajam suprantamas užduoties pateikimo būdas (verbalinis, vizualinis parodant veiksmą arba paveikslėlį)

PANESS 4-15 m. 15-20 min.

Stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinimas: koordinacijos, grafestezijos (ant kūno piešiamų figūrų atpažinimas pagal pojūčius), stereognozijos (gebėjimo atpažinti daiktus juos liečiant, bet nematant), taisyklingos laikysenos išlaikymas, ritmo palaikymas baksnojant pirštu ar trypiant koja

Holloway ir bendraautorių atliktame tyrime nustatyta, kad PDMS-2 ir M-FUN testų rezultatai koreliuoja. Abu testai tinkami vertinti vaikų, turinčių autizmo diagnozę, motorikos įgūdžius (37).

Taigi vaikų, turinčių autizmo diagnozę, motorikos įgūdžiai dažnai būna sutrikę, jiems sunku planuoti, atkartoti judesius. Tokiems vaikams svarbu atkreipti dėmesį ne tik į socialinių įgūdžių ar elgesio problemas, bet ir pakankamai anksti įvertinti motorikos įgūdžius, siekiant tikslingai suteikti ankstyvą intervenciją.

1.3. Judesių planavimas. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių

planavimo vertinimas

Judesių planavimas – tai bet koks procesas, susijęs su pasiruošimu judesiui, atsirandantis reakcijos metu prieš patį judesį. Reakcijos laikas, t. y. laikas nuo stimulo iki motorinio atsako pradėjimo, užtrunka 200 ms. Per tą laiką, įvyksta daug procesų, leidžiančių smegenims suvokti aplinką, nustatyti konkretų objektą ir reikiamą veiksmą ir išduoti motorinę komandą, kad įgyvendintų norimą veiksmą (38).

1 pav. Motorinio tikslo siekimo schema pagal Haith ir kt. (38)

pasirinkti objektą. Šis pasirinkimas priklauso nuo dėmesio. Užduoties taisyklių taikymas ir objekto pasirinkimas gali būti sujungti, siekiant sukurti motorinį tikslą. Nustačius motorinį tikslą, judesių planavimas apsprendžia kaip norimas judesys bus atliekamas. Paprastiems judesiams atlikti nuo motorinio tikslo pereinama prie paties veiksmo pasirinkimo (pavyzdžiui rankos ištiesimo paimti daiktą). Sudėtingesniems veiksmams atlikti pirmiausia reikia apspręsti abstrakčią kinematiką, kokia bus judesio trajektorija ir tada pasirenkamas veiksmas. Pasirinkus veiksmą, sukuriama tiksli motorinė užduotis, nustatoma kaip tiksliai atrodys judesys (38).

Judesių planavimo vertinimas gali padėti anksti įvertinti pažintinių funkcijų sutrikimus vaikams, turintiems autizmo diagnozę, nes kai vaikas nori tyrinėti daiktą ar su juo žaisti, pirmiausia jam reikia sukurti motorinę programą, kaip tą daiktą paimti ir juo manipuliuoti. Jei motorinė programa nesukuriama, sutrinka vaiko aplinkos tyrinėjimas, o tuo pačiu ir pažintinės funkcijos (32).

Vienas iš judesių planavimo vertinimo būdų, yra įvertinti reakcijos laiką, t. y. kiek laiko užtrunka suformuluoti motorinį planą (32). Papadopoulos ir kitų autorių atliktame tyrime aprašytas judesių planavimo vertinimas, kai vaikai turėjo nubrėžti liniją tarp 2 taškų. Užduoties sudėtingumas keičiamas didinant atstumą tarp taškų (39). Glazebrook ir kitų autorių atliktame tyrime aprašyta judesių planavimo vertinimui skirta užduotis, kurią sudaro 10 jungiklių, iš kurių 2 yra kaip pradiniai taškai abiejų rankų rodomiesiems pirštams. Tyrimo metu, tiriamiesiems nurodoma tiksli komanda, kuriuo pirštu kurį jungiklį paliesti (40).

Įvardinti vertinimo metodai naudojami siekiant nustatyti, ar yra judesių planavimo sutrikimas, lyginant su tipiškai besivystančiais bendraamžiais. Šie metodai nevertina judesių planavimo pokyčio taikant intervencijas. Literatūros apžvalgoje įvardintas motorikos vertinimo metodas M-FUN yra klinikinis motorikos vertinimo metodas, kuris vertina judesių planavimą. Vaikų turinčių autizmo diagnozę judesių planavimo vertinamas gali būti atliekamas ir kaip bendrų motorinių funkcijų vertinimo dalis. Stambiosios ir smulkiosios motorikos, galūnių ir verbalinių judesių atlikimo (angl. praxis), sensorimotorinių funkcijų, įgūdžių reikalingų kasdienėje veikloje vertinimas suteikia atitinkamos informacijos apie vaiko judesių planavimo įgūdžius (30). Dziuk ir kitų autorių atliktame tyrime buvo vertinti 47 tiriamieji, turintys autizmo ir Aspergerio diagnozes ir 47 tipiškai besivystantys vaikai, tiriamųjų amžius 8 -14 metų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad yra tiesioginis ryšys tarp pagrindinių motorinių įgūdžių ir suplanuotų judesių atlikimo vertinimo rezultatų (41). Šie rezultatai parodo, kad vertinant pagrindinius motorinius įgūdžius galima daryti išvadas apie judesių planavimo įgūdžius.

1.4. Autizmo diagnozę turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai ir jų vertinimo

metodai

Socialinių įgūdžių sutrikimas yra vienas iš esminių autizmo diagnostinių reikalavimų. Socializacijos sutrikimas gali nepriklausyti nuo kognityvinių ir kalbėjimo įgūdžių. Socialinių įgūdžių trūkumai nemažėja vaikams vystantis, socialinė aplinka vis sudėtingėja ir vaikas vis labiau supranta, kad turi socialinių įgūdžių sutrikimų (42).

Tipiškai besivystantys kūdikiai yra itin socialūs, anksti pradeda žiūrėti į aplinkinius, reaguoti į balsus, griebia pirštus ir šypsosi. Kūdikiai, kuriems vėliau nustatomas autizmas, neretai net pirmais mėnesiais visiškai nebendrauja, vengia akių kontakto. Jie atrodo abejingi aplinkiniams, net tėvams ir labiau mėgsta būti vieni. Kai kurie vaikai aktyviai vengia prisiliesti prie kito žmogaus. Vaikai, turintys autizmo diagnozę, turi neįprastą ir sunkiai suprantamą prisirišimo prie tėvų būdą (43).

Vaikams, turintiems autizmo diagnozę, pasireiškia sutrikimai įvairiose srityse: bendraujant su bendraamžiais, naudojant neverbalinius bendravimo būdus, imituojant ir žaidžiant. Bendraujant su bendraamžiais pasireiškia sunkumų inicijuojant pokalbį ir atsakant. Neverbaliniai bendravimo būdai apima gestus ir emocines išraiškas, vaikai nemoka jų patys išreikšti ir suprasti kitų žmonių gestų ir emocinių išraiškų. Vaikai, turintys autizmo diagnozę, skiria mažiau dėmesio kitų žmonių reiškiamoms emocijoms, reiškia mažiau empatijos. Taip pat jie mažiau imituoja kitų žmonių veiksmus, judesius, balsus ir garsus (44).

Asmenims, turintiems autizmo diagnozę, yra sunku suprasti, kad kiti žmonės gali turėti kitokius jausmus ir tikslus nei jie. Taip pat jiems sunku nuspėti ir suprasti kitų žmonių veiksmus. Vaikai, turintys autizmo diagnozę, yra linkę prarasti kontrolę, kai jie yra pikti, susierzinę arba naujoje aplinkoje. Tada jie gali mėtyti, laužyti daiktus, užpulti kitus žmones arba žaloti save. Nesusitvarkydami su savo emocijomis jie gali pradėti verkti, rėkti ar kitaip netinkamai elgtis viešose vietose, o tai kitiems žmonėms atrodo nederama ir netinkama. Šios problemos, kai vaikai nesugeba susitvarkyti su savo emocijomis ir netinkamai elgiasi, apsunkina bendravimą su kitais ir draugų susiradimą (43).

Kai asmenys neįsitraukia į tinkamą bendravimą ir socialinį elgesį, jie sunkiai susiranda draugų, dėl to gali pasireikši vienišumas, depresija, mintys apie savižudybę. Mayes ir kitų autorių atliktame tyrime, buvo įvertinti 791 vaikas 1 – 16 metų amžiaus, turintis autizmo diagnozę. 13,8 proc. tiriamųjų turėjo minčių arba bandė nusižudyti ir beveik pusė vaikų turėjo depresinę nuotaiką. Tokie rezultatai parodo, kad yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tokių vaikų psichologinę būklę. Siekiant to išvengti yra svarbu ugdyti vaikų socialinius įgūdžius (45).

susitvarkyti su savo emocijomis, jie demonstruoja netinkamą elgesį, kuris kitiems žmonėms yra nesuprantamas, todėl jie neretai būna atstumiami, sunkiai susiranda draugų, dėl to vyresniame amžiuje gali pasireikšti vienišumas ir depresija. Šios problemos parodo didelį socialinių įgūdžių įvertinimo ir ugdymo poreikį.

Socialinių įgūdžių vertinimo metodai. Vaikų, turinčių autizmo diagnozę, socialinius

įgūdžius galima vertinti lyginant su tipiškai besivystančių vaikų įgūdžiais ir nustatant skirtumus arba nustatyti kokių socialinių įgūdžių vaikui reikia pagal aplinką, kurioje jis yra ir lyginti kuo skiriasi vaiko esamas elgesys nuo to, koks elgesys yra tinkamas pagal aplinką. (46). Taip pat yra keli skirtingi asmenų, turinčių autizmo diagnozę, socialinių įgūdžių vertinimo pobūdžiai. Dažniausiai vertinama stebint asmenį gyvai arba vertinant iš vaizdo įrašų. Naudojamas mokytojų, tėvų ir bendraamžių stebėjimas, pačių asmenų savęs vertinimas. Toks vertinimo pobūdis yra subjektyvesnis (47).

Autizmo diagnozę turinčių vaikų socialinių įgūdžių vertinimo skalės gali būti diagnostinės: • Atrankos (angl. screening) priemonės. Jų tikslas yra nustatyti elgesį, kuris galimai atspindi

autizmo diagnozę, tačiau šios priemonės negali būti naudojamos diagnostikai. Jos taip pat atspindi ir autizmui būdingus socialinių įgūdžių sutrikimus. Pavyzdžiui Vaiko elgesio aprašas (angl. Child Behavior Checklist - CBCL);

• Diagnostinės priemonės specifinės autizmo diagnozę turintiems vaikams. Tai yra auksiniu standartu autizmo diagnostikoje laikomos skalės: Autizmo diagnostinis interviu – peržiūrėtas (angl. The Autism Diagnostic Interview – Revised) ir Autizmo diagnostikos skalė (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule).

Tai skalės, kurios yra skirtos rizikos autizmo diagnozei ir pačiai autizmo diagnozei nustatyti. Kadangi autizmo diagnozės nustatymui yra svarbus socialinių įgūdžių sutrikimas, atrankos ir diagnostiniuose testuose yra vertinami vaikų socialiniai įgūdžiai. Skalės taip pat gali būti specifinės socialinių įgūdžių sutrikimui:

• Adaptyvaus elgesio matavimas. Tai yra standartizuotos socialinio adaptyvaus elgesio ir probleminio elgesio vertinimo skalės. Jos dažnai naudojamos ir socialinių įgūdžių vertinimui, nes atspindi realų, o ne potencialų elgesį. Pavyzdžiai: Vineland-3 skalė ir Prisitaikomojo elgesio vertinimo sistema, 3 leidimas (angl. Adaptive Behavior Assessment System, Third Edition (ABAS-3));

• Socialinių įgūdžių gerinimo sistema (angl. Social Skills Improvement System (SSIS)) ir

Socialinio reagavimo skalė (angl. Social Responsiveness Scale 2nd edition (SRS-2)). Abi

skalės vertina vaikų socialinę kompetenciją ir įgūdžius, yra tiesiogiai susijusios su gydymu; • Nuo aplinkos priklausantis vertinimas. Vaiko elgesys vertinamas jo kasdienėje veikloje.

Antroje lentelėje pateikiamos pagrindinės specifinės skalės, naudojamos vaikų, turinčių autizmo diagnozę, socialinių įgūdžių vertinimui.

2 lentelė. Skalės, specifinės socialinių įgūdžių vertinimui, ir jų aprašymas Skalė Amžiaus

grupė

Skalės aprašymas Paskirtis Privalumai

Vineland-3 Bet kokiam, išskyrus mokytojų vertinimo formą (3 – 21 metai) Įvertina įgūdžius 4 srityse: komunikaciją, kasdienio gyvenimo įgūdžius, socializaciją ir motorinius įgūdžius (46) Adaptyvaus elgesio vertinimas

Trukmė nuo 20 iki 90 min. Vaikams, turintiems autizmo diagnozę, koreliuoja su IQ balais, rekomenduojama PSO (48) ABAS-3 0 – 89 metai pagal 3 amžiaus grupes Vertina prisitaikomojo elgesio įgūdžius dešimtyje skirtingų sričių (46) Adaptyvaus elgesio vertinimas Trukmė 15 – 40 minučių. Tinka asmenims, turintiems intelekto sutrikimų. Įvertinimas padeda individui suteikti reikiamą pagalbą kasdieniame gyvenime (49)

SSIS 3 – 18 metų Suteikia įrodymais pagrįstą, daugialypį vertinimą, padedantį atpažinti mokinius, kurie turi socialinių problemų (46) Vertina vaikų socialinę kompetenciją ir įgūdžius, yra tiesiogiai susijusi su gydymu Trukmė 15 – 20 minučių. Socialinių įgūdžių raidos vertinimas, kartu yra atitinkama intervencijos programa. Skirta vaikams (46)

SRS-2 2,5 – 18 metų 65 punktų vertinimo priemonė, skirta nustatyti simptomams, susijusiems su autizmo diagnoze (46) Vertina vaikų socialinę kompetenciją ir įgūdžius Trukmė 15 – 20 minučių. Tiesiogiai susijusi su gydymu. Skirta vaikams (50)

SOM Mokyklinio amžiaus vaikams

Vaikai, turintys autizmo diagnozę, struktūruotoje aplinkoje, jeigu to yra mokomi, gali išmokti socialinių kognityvinių įgūdžių, tačiau nesugeba jų perkelti į kasdienį gyvenimą. Tokiems vaikams svarbu įvertinti ne tik socialinius įgūdžius, bet ir socialinę kompetenciją. Didžioji dalis vertinimo metodų yra orientuoti į socialinių įgūdžių trūkumus, o ne kompetenciją, todėl nėra gaunama tinkama informacija, reikalinga norint sukurti individualią gydymo programą (46).

1.5. Šokio pratimų terapija ir jos taikymas autizmo diagnozę turintiems

vaikams

Šokio pratimų terapija, tai psichoterapinis pratimų ir šokio naudojimas, per kurį asmuo gali kūrybingai įsitraukti į emocinę, kognityvinę, psichinę ir socialinę integraciją. Šokio pratimų terapija gali būti taikoma tiek suaugusiems, tiek vaikams. Pagrindinės šokio pratimų terapijos taikymo indikacijos vaikams yra emocijų ir elgesio sutrikimai (52).

Šokio terapija dažniausiai taikoma esant šiems sutrikimams:

• Autizmas. Būdingas judesių kartojimas, atsiribojimas nuo aplinkos, socialinių žaidimų vengimas;

• Klausos funkcijos pakenkimas. Visiškas arba dalinis klausos praradimas. Tokiems vaikams gali pasireikšti pusiausvyros pojūčio problemų dėl vidinės ausies kanalų pažeidimo (53)(54); • Emocinis sutrikimas. Asmenys gali būti neramūs, nesugebėti atsipalaiduoti;

• Nesugebėjimas mokytis ir dėmesio deficitas arba hiperaktyvumas. Būdingas nedėmesingumas, per didelis aktyvumas, impulsyvus elgesys (55);

• Protinis atsilikimas. Gali sunkiai apdoroti informaciją, netinkamai reaguoti į socialines ir emocines situacijas (56);

• Kompleksinė negalia. Esant protiniam atsilikimui ir regėjimo ar judėjimo sutrikimams (55); • Ortopedinis pakenkimas. Priskiriami cerebrinis paralyžius, smegenų traumos, raumenų distrofijos, skilęs stuburas ir stuburo smegenų pažeidimai. Asmenims, turintiems šiuos sutrikimus gali pasireikšti nepakankama raumenų kontrolė, spazmai, sulėtėjusi reakcija (57); • Kiti sveikatos sutrikimai (astma, leukemija, tuberkuliozė, vėžiniai susirgimai). Tokiems

asmenims gali trūkti jėgos, energijos ir judrumo (55) (58); • Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai (55);

• Regėjimo sutrikimai. Tai yra susilpnėjęs regėjimas arba aklumas. Tokių asmenų kūno suvokimas ir pusiausvyra gali būti sutrikę dėl sumažėjusių fizinių galimybių (59).

Šokio terapijos taikymas priklauso nuo asmens sutrikimų. Svarbu žinoti esamą sutrikimą, kas jam būdinga ir įsivertinti žmogaus galimybes, siekiant pritaikyti šokio terapijos programą (59).

Lietuvoje naudojama lietuvių liaudies choreografija (etnochoreografija) šokio terapijos užsiėmimuose su vaikais, turinčiai autizmo diagnozę. Aleksinės ir kt. autorių teigimu, šokio terapijos taikymas padeda formuoti pozityvų elgesį (ugdant paklusnumą ratelio ar šokio taisyklėms), skatina bendrauti ( būvimas su kitais vaikas ratelyje ar porose), ugdo toleranciją pokyčiams, lavina taktilinę (prisiliečiant prie savo kūno, susikimbant su kitu vaiku),vestibulinę (šokinėjant, linguojant yra lavinama pusiausvyra) ir proprioceptinę sistemas (kūno suvokimas, gebėjimas planuoti ir koordinuoti judesius, kai, pavyzdžiui, atliekant ratelio dainą, imituojama pagal dainos žodžius) (60).

Taigi Aleksinės ir kt. autorių teigimu pačios šokio terapijos, ar kartu su etnochoreografija, taikymas užsiėmimuose vaikams, turintiems autizmo diagnozę, yra naudingas, nes padeda lavinti jiems trūkstamus įgūdžius.

Atlikome sisteminę literatūros apžvalgą CINAHL, Medline, PsychINFO, ERIC ir OpenDissertations duomenų bazėse. Naudotos tokios frazės, kaip: “autism”, “autism spectrum”, “autism treatment”, “dance”, “dance movement therapy”. Parinkti straipsniai, kurie buvo anglų kalba, tiriamieji buvo 0-18 metų amžiaus vaikai, turintys autizmo diagnozę, nepriklausomai nuo tyrimo imties. Privalomai turėjo būti taikoma šokio terapija.

Scharoun ir kt. autorių atliktoje literatūros apžvalgoje aprašyti mažų imčių (1-4 tiriamieji) tyrimai, atlikti iki 2014 metų. Tyrimų autorių įvardinti teigiami poveikiai buvo: geresnis savo kūno ribų pojūtis, dažnesnis gestų naudojimas, padidėjo tolerancija fiziniam kontaktui, išmoko atsakyti į socialines užuominas (angl. social cues), pagerėjo akių kontaktas, judesiai tapo labiau sinchronizuoti su šokių terapeuto judesiais, sumažėjo neigiamų autizmo simptomų (61).

Arzoglou ir kt. autorių atliktame tyrime buvo vertintas tradicinių Graikų šokių poveikis vaikų, turinčių autizmo diagnozę koordinacijai. Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurių amžius buvo 15 – 18 metų. 5-iems iš jų (poveikio grupei) 8 savaites buvo taikyti šokio terapijos užsiėmimai po 35-45 min, 3 kartus per savaitę. Nustatyta, kad tradiciniai Graikų šokiai gali turėti teigiamą poveikį gerinant vaikų, turinčių autizmo diagnozę, koordinaciją (62).

poveikį suaugusiems. Nustatyta, kad šokio terapija gerina socialinius įgūdžius, savo kūno ribų suvokimą, savijautą, asmenų socialinį įsitraukimą (64).

Koch ir kitų autorių atliktame tyrime buvo įvertintas šokio terapijos poveikis autizmo diagnoze turinčių suaugusių socialiniams įgūdžiams (31 tiriamasis, 16 poveikio ir 15 kontrolinėje grupėje). Nustatyta, kad 7 savaites, kartą per savaitę po 1 valandą taikant šokio terapijos užsiėmimus, statistiškai reikšmingai pagerėja socialiniai įgūdžiai. (65).

Hildebrandt ir kt. autoriai atliko tyrimą, kurio metu vertino šokio terapijos įtaką asmenims, turintiems autizmo diagnozę, pasireiškiantiems neigiamiems simptomams. Tyrimui buvo atrinkti 78 tiriamieji, turintys autizmo diagnozę, kurių IQ buvo >70. Poveikio grupei (N = 53, vidutinis amžius 23,07 m.) buvo taikomi šokio terapijos užsiėmimai: 10 užsiėmimų, 1 kartą per savaitę, užsiėmimo trukmė 60 minučių. Kontrolinei grupei (N = 25, vidutinis amžius 21,27 m.) nebuvo taikyta jokia psichoterapijos forma. Tiriamieji buvo įvertinti Neigiamų simptomų vertinimo skale (angl. Scale for

the Assessment of Negative Symptoms), kurioje įvertinami įvairūs aspektai: akių kontaktas, kalbos

skurdumas, asmeninė higiena, laisvalaikio pomėgiai, socialinis neveiklumas ir pan. Nustatyta, kad asmenims iš poveikio grupės neigiamų simptomų sumažėjimas buvo didesnis nei asmenims iš kontrolinės grupės, todėl galima teigti, kad šokio terapija yra efektyvi mažinant autizmui būdingų neigiamų simptomų pasireiškimą (66).

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas

Tyrimo tipas – kiekybinis, pilotinis, aprašomasis atvejo – kontrolės tyrimas. Tyrimo imtis – 2 – 5 metų amžiaus, autizmo diagnozę turintys vaikai.

2018 metų lapkričio 29 dieną gautas bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą – Nr, BEC – SR(M) – 75 (Priedas Nr. 1).

Tyrimas atliktas 2018 metų gruodžio – 2019 metų balandžio mėnesiais.

Tyrimo vietos: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ dienos centras autizmo diagnozę turintiems vaikams, toliau „Lopšelio“ dienos centras ir Kauno Prano Daunio ugdymo centro ikimokyklinio ugdymo skyrius, toliau KPDUC.

Tiriamųjų atranka - tikslinė. Įtraukimo kriterijai: 1. Nustatyta autizmo diagnozė;

2. Vaiko amžius nuo 2 iki 5 metų;

3. Gautas asmens, tėvų (globėjų) sutikimas įtraukti vaiką į tyrimą.

Tyrime dalyvavusių vaikų tėvams buvo pateikta informavimo forma, kurioje buvo pateikta informacija apie atliekamą tyrimą: tyrimo tikslas, uždaviniai, taikomos ištyrimo ir poveikio priemonės.

2.2. Tyrimo eiga

2 etapas: gavus tėvų sutikimą, kad vaikas dalyvautų tyrime, vaikai iš abiejų grupių buvo įvertinti. Tėvai turėjo užpildyti vaiko demografinių duomenų ir socialinių įgūdžių vertinimo anketas. Tada įvertinta vaikų stambioji motorika naudojant Peabody motorinės raidos skalės – antrą versiją. Įvertinti: statinė pusiausvyra, lokomociniai judesiai ir manipuliavimas objektais. 3 etapas: poveikio grupei, kartu su struktūruotu ugdymu, 3 mėnesius 3 kartus per savaitę po 1 valandą taikyti šokio terapijos užsiėmimai (viso 36 užsiėmimai), o kontrolinei grupei taikytas tik struktūruotas ugdymas. Po 3 mėnesių (4 etapas) abiejų grupių vaikų tėvai pakartotinai užpildė socialinių įgūdžių vertinimo anketą, taip pat pakartotinai įvertinta vaikų stambioji motorika. 4 tiriamųjų (po 2 iš poveikio ir kontrolinės grupių) tėvai negrąžino pakartotinių socialinių įgūdžių vertinimo anketų, todėl galutiniame tyrime nedalyvavo.

Poveikio grupė n=14 Kontrolinė grupė n=11

n=10 n=2 – 6 metų amžiaus n=2 – nebaigė šokio terapijos

kurso

n=10 n=1 – tėvai neužpildė

sutikimo

Vertinimas demografinių duomenų anketa Socialinių įgūdžių anketa

Peabody motorinių įgūdžių vertinimo skalė

Struktūruotas ugdymas ir šokio terapija

Struktūruotas ugdymas

Pakartotinis vertinimas Socialinių įgūdžių anketa Peabody motorinių įgūdžių vertinimo skalė

n=8 n=2 – tėvai neužpildė anketos n=8 n=2 – tėvai neužpildė anketos

2 pav. Tyrimo eigos schema

Surinkus abiejų grupių tyrimų duomenis, atlikta statistinė duomenų analizė. 1 etapas

2 etapas

3 etapas

2.3. Tyrimo instrumentai

1. Demografinių duomenų vertinimo anketa; 2. Socialinių įgūdžių vertinimo skalė;

3. Peabody motorinės raidos skalės - antra versija; 4. Šokio terapijos užsiėmimų programa.

Demografinių duomenų vertinimo anketa. Sudaryta iš 6 klausimų apie vaiko lytį, gimimo

datą, dominuojančią ranką, vaikų skaičių šeimoje ir kelintas vaikas šeimoje yra tiriamasis, gretutinius sutrikimus, kuriuos tėvai turėjo įrašyti patys. Anketą turi užpildyti vienas iš tėvų (Priedas Nr. 4).

Peabody motorinės raidos skalės - antra versija. Skalė sudaryta iš 6 testų grupių

(stambiosios motorikos – 4, smulkiosios motorikos – 2) , kurios skirtos įvertinti tarpusavyje susijusius sugebėjimus ankstyvame motorikos vystymesi. Skalė yra skirta vaikų iki 6 metų motorikos vertinimui. Tyrime bus naudojamos 3 stambiąją motoriką vertinančios testų grupės:

1. Statinė pusiausvyra. Ši testo grupė yra skirta įvertinti vaiko gebėjimą kontroliuoti kūną pagal gravitacijos centrą ir išlaikyti pusiausvyrą;

2. Lokomociniai judesiai. Ši testo grupė skirta įvertinti vaiko persikėlimo būdus: ropojimą, ėjimą, bėgimą, šokinėjimą;

3. Manipuliavimas objektais. Ši testo grupė skirta įvertinti vaiko judesius, reikalingus siekiant pagauti, mesti, spirti, ridenti daiktus;

4. Refleksai vertinami kūdikiams nuo 2 savaičių iki 11 mėnesių. Kadangi tiriamieji 2-5 metų amžiaus, refleksai nebus vertinami (67).

Testavimo metu naudojamos priemonės: kamuolys, teniso kamuoliukas, laiptelis, tiesi linija, taikinys, laikmatis. Testo metu vaikui parodoma užduotis, kurią jis turi pakartoti.

3 lentelė. Stambiosios motorikos įgūdžių išsivystymas pagal standartizuotus balus (Folio, 2000) Standartinis balas Koeficientinis balas Įgūdžių lygis Raida

17-20 131-166 Daug aukščiau už vidutinius

Normali raida

15-16 121-130 Aukščiau už vidutinius

13-14 111-120 Virš vidutinių

8-12 90-110 Vidutiniai

6-7 80-89 Žemiau vidutinių Vėluojanti raida

4-5 70-79 Menki įgūdžiai

Raidos sutrikimas

1-3 35-69 Labai menki įgūdžiai

Sudėjus standartizuotus testų grupių balus, gaunamas raidos koeficientas, kuris suskirstomas į tokius pačius įgūdžių lygius, kaip ir pagal standartizuotus balus. Ištyrus 2003 vaikus iš Kanados testas buvo sunormintas. Patikimumo koeficientas nustatytas: Cronbacho α – 0,89 iki 0,97, pakartotinio testavimo (angl. test-retest) r= 0,82 iki 0,93, kelių tyrėjų (angl. Interscorer) r = 0,96 iki 0,99, tokie rezultatai rodo aukštą testo patikimumą.

Socialinių įgūdžių vertinimo skalė. Skirta įvertinti vaikų iki 18 metų socialinius įgūdžius,

padeda nustatyti silpnąsias ir stipriąsias vaiko socialinių įgūdžių sritis, išsikelti terapijos tikslus, vertinti intervencijos poveikį socialinių įgūdžių pokyčiui (Priedas Nr. 5). Anketos autorius S. Bellini. Tyrime naudota pirminė socialinių įgūdžių vertinimo skalės (angl. Autism social skills profile) versija, pagal kurią buvo sukurta skalė vaikų nuo 6 metų socialinių įgūdžių vertinimui. Ši skalė pasirinkta, nes vertinami jaunesniems vaikams būdingi įgūdžiai (skalėje, skirtoje vaikams nuo 6 metų, vertinami vyresnį amžių atitinkantys socialiniai įgūdžiai). Vertinant skalės vidinį nuoseklumą, t. y. ar visi skalės klausimai atitinka tiriamąjį dydį, nustatėme, kad Cronbacho alfa reikšmė buvo 0,88 – aukštas skalės homogeniškumas.

Abiejų grupių tiriamiesiems taikytas struktūruotas ugdymas. Toks ugdymas yra viena svarbiausių vaikų, turinčių autizmo diagnozę, ugdymo dalių. Struktūruotas ugdymas taikomas vaikams ir suaugusiems, juo siekiama, kad asmuo būtų nepriklausomas nuo aplinkinės pagalbos, o pačios struktūruotos veiklos turėtų būti nukreiptos į kiekvieno vaiko asmeninius sunkumus ir trūkumus. Struktūruotas mokymas susideda iš 6 pagrindinių dalių:

1. Aplinkos pritaikymas, kad ji atitiktų vaiko poreikius;

2. Nuspėjama veiklų seka, kad vaikas žinotų, kada veikla baigsis ir kokia bus kita veikla; 3. Vizualiniai tvarkaraščiai, siekiant padidinti veiklų nuspėjamumą;

4. Lanksti rutina, siekiant, kad vaikas išmoktų toleruoti rutinos pokyčius; 5. Darbo ir kitų veiklų priemonių pateikimas, siekiant savarankiško darbo; 6. Vizualiai struktūruotos veiklos, kad vaikas žinotų ko tikėtis (68).

Šiais principais vadovaujamasi struktūruojant ikimokyklinio ugdymo veiklas abejose įstaigose.

Šokio terapijos užsiėmimų programa. Vaikams poveikio grupėje buvo taikomi šokio

terapijos užsiėmimai. Užsiėmimus vedė šokio terapeutė, užsiėmimai vyko 3 kartus per savaitę po 1 valandą. Šokio terapijos užsiėmimai taikyti visai grupei vienu metu – 12 vaikų.

Šokio terapijos tikslai: 1. Socializacijos gerinimas; 2. Pusiausvyros gerinimas; 3. Koordinacijos gerinimas; 4. Raumenų jėgos didinimas;

5. Imitavimo gerinimas – visų pratimų metu, nes juos rodo šokio terapeutė ir vaikai kartoja, taip pat kartoja ir kitų vaikų atliekamus veiksmus.

Kiekvieno užsiėmimo pradžioje skiriamas laikas apšilimui. Apšilimo metu atliekami pratimai, skirti pusiausvyros, koordinacijos gerinimui, rankų – kojų pakaitinio judėjimo ir imitacijos lavinimui, raumenų jėgos didinimui ir pasikartojančių savistimuliacinių judesių mažinimui. Apšilimo metu atliktų pratimų sąrašas pagal pratimo atlikimo tikslą pateiktas prieduose (Priedas Nr. 6).

Po apšilimo 2 šokiai pagal Lietuvių etnochoreografijos programą. Pabaigai imitavimo ir improvizacijos lavinimas.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 22.0 (Statistical Package for Social Sciences). Kiekybiniai duomenys, netenkinę normalumo prielaidos, pateikiami kaip mediana (X me), minimali reikšmė (X min), maksimali reikšmė (X max) ir aritmetinis vidurkis (m) – X me (X min; X max; m). Dviem priklausomoms imtims palyginti, kai duomenys netenkino normalumo prielaidos, naudotas Vilkoksono kriterijus. Dviem nepriklausomoms imtims palyginti, kai duomenys netenkino normalumo prielaidos, naudotas Mano – Whitney U testas. Koreliacijai tarp 2 kintamųjų naudota Spirmeno koreliacija. Ryšys laikomas silpnu, kai r(0;0,3], vidutiniu, kai r(0,3;0,8), stipriu, kai r[0,8;1). Daugianarių duomenų proporcijų lygybei patikrinti taikytas Chi kvadratas.

3. REZULTATAI

3.1. Demografinių duomenų vertinimo anketos rezultatai

Tyrime dalyvavo 16 vaikų, po 8 vaikus poveikio ir kontrolinėje grupėse. Poveikio grupę sudarė 2 (25 proc.) mergaitės ir 6 (75 proc.) berniukai, kontrolinę grupę sudarė 1 (12,5 proc.) mergaitė ir 7 (87,5 proc.) berniukai (3 pav.).

3 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

4 pav. Poveikio ir kontrolinės grupės vaikų amžius mėnesiais

Iš visų tyrime dalyvavusių vaikų, vienas tiriamasis (6,25 proc. visų tiriamųjų) poveikio grupėje buvo kairiarankis, kiti tiriamieji buvo dešiniarankiai.

Ketvirtoje lentelėje pateikti duomenys, gauti apklausus tiriamųjų tėvus. Pateikta kiek vaikų yra tiriamųjų šeimose ir kelintas vaikas šeimoje yra tiriamasis, jei šeimoje yra daugiau nei 1 vaikas. Pagal vaikų skaičių šeimoje poveikio ir kontrolinė grupės buvo vienodos, abiejose grupėse 6 tiriamųjų šeimose buvo po daugiau nei 1 vaiką.

4 lentelė. Abiejų grupių tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaikų skaičių ir kelintas vaikas

šeimoje yra tiriamasis

Kiek vaikų yra šeimoje Kelintas vaikas šeimoje yra tiriamasis (kai šeimoje yra daugiau nei 1 vaikas)

1 2 3 ir daugiau Pirmas Antras Trečias

Poveikio grupė 2 (25 proc.) 5 (62,5 proc.) 1 (12,5 proc.) 1 (16,7 proc.) 4 (66,6 proc.) 1 (16,7 proc.) Kontrolinė grupė 2 (25 proc.) 5 (62,5 proc.) 1 (12,5 proc.) 3 (50 proc.) 2 (33,3 proc.) 1 (16,7 proc.)

Vertinant gretutinių susirgimų pasireiškimą, nustatyta, kad gretutiniai sutrikimai pasireiškė vienam (6,25 proc. visų tiriamųjų) kontrolinės grupės tiriamajam. Pasireiškę gretutiniai sutrikimai – astma ir atopinis dermatitas.

nesiskyrė. Tyrime dalyvavo 15 dešiniarankių ir 1 kairiarankis vaikas. Didžiosios dalies vaikų šeimose yra daugiau nei 1 vaikas. 1 vaikui, kaip gretutiniai sutrikimai, nustatyti astma ir atopinis dermatitas.

3.2. Stambiosios motorikos įgūdžių vertinimo rezultatai

Stambiosios motorikos įgūdžių vertinimas pagal standartinius balus

Stambiosios motorikos vertinimas buvo sudarytas iš 3 subtestų: statinės pusiausvyros, lokomocinių judesių ir manipuliavimo objektais vertinimo. Pagal skalės autorių pateiktas lenteles, buvo atliktas tiriamųjų balų keitimas iš užduočių balų sumos į standartizuotus balus.

Įvertinus poveikio grupės statinę pusiausvyrą tyrimo pradžioje, nustatėme, kad tiriamųjų statinės pusiausvyros įvertinimas buvo 6(5;10;6,5) balai, o kontrolinės grupės 6(4;7;5,75) balai. Poveikio ir kontrolinės grupių statinės pusiausvyros įvertinimas pagal standartinius balus statistiškai reikšmingai nesiskyrė U=24,5, p=0,442 (5 pav.).

5 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių statinės pusiausvyros įvertinimas pagal standartinius balus tyrimo pradžioje

grupių statinės pusiausvyros įvertinimas standartiniais balais skyrėsi statistiškai reikšmingai U=9, p=0,015. Poveikio grupės statinė pusiausvyra buvo statistiškai reikšmingai geresnė nei kontrolinės grupės vaikų (6 pav.).

6 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių statinės pusiausvyros įvertinimas pagal standartinius balus po 3 mėnesių

Palyginus statinės pusiausvyros įvertinimo pagal standartinius balus rezultatus, nustatėme, kad poveikio grupės vaikų statinė pusiausvyra pagerėjo statistiškai reikšmingai Z=-2,388, p=0,017, o kontrolinės grupės nepakito Z=-1,134, p=0,257. Įvertinus abiejų grupių rezultatų pokytį, nustatyta, kad poveikio grupės tiriamųjų rezultatų pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei kontrolinės grupės U=8, p=0,01.

7 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių lokomocinių judesių įvertinimas pagal standartinius balus tyrimo pradžioje

Įvertinus poveikio grupės lokomocinius judesius po šokio terapijos programos, nustatėme, kad 2 (25 proc.) tiriamųjų rezultatai nepakito, o 6 (75 proc.) tiriamųjų pagerėjo, pakartotinio vertinimo metu jie įvertinti 8(3;14;8) balais. Įvertinus kontrolinės grupės lokomocinius judesius po 3 mėnesių, nustatėme, kad 6 (75 proc.) tiriamųjų rezultatai nepakito, 2 (25 proc.) rezultatai pagerėjo, lokomociniai judesiai įvertinti 5(3;6;4,5) balais. Poveikio ir kontrolinės grupių lokomocinių judesių įvertinimas pagal standartinius balus statistiškai reikšmingai nesiskyrė U=15,5, p=0,083 (8 pav.).

Palyginus lokomocinių judesių įvertinimo pagal standartinius balus rezultatus, nustatėme, kad poveikio grupės vaikų lokomociniai judesiai statistiškai reikšmingai pagerėjo Z=-2,232, p=0,026, o kontrolinės grupės vaikų nepakito Z=-1,414, p=0,157. Įvertinus abiejų grupių rezultatų pokytį, nustatyta, kad poveikio grupės tiriamųjų rezultatų pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei kontrolinės grupės U=13, p=0,03.

Įvertinus poveikio grupės manipuliavimą objektais tyrimo pradžioje, nustatėme, kad įgūdžiai įvertinti 8(5;10;7,75) balais, o kontrolinės grupės manipuliavimo objektais įgūdžiai įvertinti 5(2;6;4,75) balais. Poveikio ir kontrolinės grupių lokomocinių judesių įvertinimas standartiniais balais skyrėsi statistiškai reikšmingai U=6, p=.0,005 Poveikio grupės tiriamųjų manipuliavimas objektais buvo geresnis nei kontrolinės grupės tiriamųjų (9 pav.).

9 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių manipuliavimo objektais įvertinimas pagal standartinius balus tyrimo pradžioje

10 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių manipuliavimo objektais įvertinimas pagal standartinius balus po 3 mėnesių

Palyginus manipuliavimo objektais įvertinimo pagal standartinius balus rezultatus, nustatėme, kad poveikio grupės vaikų manipuliavimas objektais statistiškai reikšmingai pagerėjo Z=-2,041, p=0,041, o kontrolinės grupės nepakito Z=-1,342, p=0,18. Kadangi grupių manipuliavimo objektais įgūdžiai skyrėsi tyrimo pradžioje, palyginti rezultatų pokyčiai. Nustatyta, kad poveikio grupės manipuliavimo objektais įgūdžių pokytis nesiskyrė nuo kontrolinės grupės įgūdžių pokyčio U=19, p=0,195.

Įvertinus tiriamųjų statinę pusiausvyrą, lokomocinius judesius ir manipuliavimą objektais, nustatėme, kad statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių buvo pakartotinai įvertinus statinę pusiausvyrą ir abu kartus įvertinus manipuliavimą objektais. Pakartotinio vertinimo duomenys parodė, kad poveikio grupės statinė pusiausvyra, lokomociniai judesiai ir manipuliavimas objektais pagerėjo statistiškai reikšmingai, o kontrolinės grupės nepakito. Poveikio ir kontrolinės grupių manipuliavimo objektais įgūdžių pokytis nesiskyrė.

Stambiosios motorikos vertinimo suskirstymas pagal standartinius balus

Pirmiausia stambiosios motorikos aspektų vertinimo rezultatai pateikti standartiniais balais, pagal kuriuos tiriamųjų statinės pusiausvyros, lokomocinių judesių ir manipuliavimo objektais gebėjimus suskirstėme ir apibūdinome kaip sutrikusios, vėluojančios ar normalios raidos.

(62,5 proc.) tiriamųjų vėluojanti (11 pav.). Siekiant palyginti poveikio ir kontrolinės grupės rezultatus, jie buvo apjunti į sutrikusią ir vėluojančią ar normalią raidą.

11 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių tiriamųjų statinės pusiausvyros raidos įvertinimo pasiskirstymas tyrimo pradžioje

12 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių tiriamųjų statinės pusiausvyros raidos įvertinimo pasiskirstymas po 3 mėnesių

Tyrimo pradžioje 3 (37,5 proc.) poveikio grupės tiriamųjų lokomocinių judesių raida buvo sutrikusi, 3 (37,5 proc.) vėluojanti ir 2 (25 proc.) normali. Kontrolinėje grupėje didžiosios dalies (87,5 proc.) tiriamųjų lokomocinių judesių raida buvo sutrikusi (p=0,034) ir tik 1 (12,5 proc.) tiriamojo vėluojanti (13 pav.).

Pakartotinio įvertinimo metu nustatyta, kad poveikio grupėje 6 (75 proc.) tiriamųjų lokomocinių judesių raida nepakito ir 2 (25 proc.) tiriamųjų lokomociniai judesiai pagerėjo, 3 (37,5 proc.) tiriamųjų raida buvo sutrikusi, 1 (12,5 proc.) tiriamojo vėluojanti ir 4 (50 proc.) tiriamųjų normali. Kontrolinės grupės tiriamųjų lokomociniai judesiai nepakito (14 pav.).

14 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių tiriamųjų lokomocinių judesių raidos įvertinimo pasiskirstymas po 3 mėnesių

15 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių tiriamųjų manipuliavimo raidos įvertinimo pasiskirstymas tyrimo pradžioje

Po 3 mėnesių, atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta, kad abiejose grupėse 6 (75 proc.) tiriamųjų manipuliavimas objektais nepakito, o 2 (25 proc.) tiriamųjų pagerėjo. Po šokio terapijos užsiėmimų 2 (25 proc.) tiriamųjų manipuliavimo objektais raida buvo vėluojanti, o 6 (75 proc.) tiriamųjų normali. Kontrolinėje grupėje nustatyta, kad 7 (87,5 proc.) tiriamųjų manipuliavimas objektais nepakito ir 1 (12,5 proc.) pagerėjo. 4 (50 proc.) tiriamųjų manipuliavimo objektais raida buvo sutrikusi, o 4 (50 proc.) tiriamųjų vėluojanti (16 pav.).

Stambiosios motorikos vertinimas pagal subtestų balų sumą

Vertinant stambiąją motoriką, iš ją sudarančių subtestų balų sumos, pagal autorių pateiktas lenteles, buvo suskaičiuotas stambiosios motorikos koeficientinis balas. Nustatėme, kad poveikio grupės stambiosios motorikos koeficientinis balas buvo 78,5(64;98;80,63), o kontrolinės grupės subtestų koeficientinis balas buvo 69(55;74;67,25) (17 pav.).

17 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių stambiosios motorikos koeficientinių balų pasiskirstymas tyrimo pradžioje

Įvertinome skirtumą, tarp poveikio ir kontrolinės grupių stambiosios motorikos koeficientinio balo tyrimo pradžioje. Nustatyta, kad poveikio grupės stambiosios motorikos subtestų balų suma yra statistiškai reikšmingai didesnė nei kontrolinės grupės U=8, p=0,01.

18 pav. Poveikio ir kontrolinės grupių stambiosios motorikos koeficientinių balų pasiskirstymas po 3 mėnesių

Įvertinus stambiosios motorikos koeficientinių balų pokytį tarp grupių, nustatėme, kad poveikio grupės tiriamųjų subtestų balai padidėjo statistiškai reikšmingai Z=-2,521, p=0,012, o kontrolinės grupės tiriamųjų nepakito Z=-1,802, p=0,072. Kadangi poveikio ir kontrolinės grupių koeficientiniai balai skyrėsi tyrimo pradžioje, palygintas balų pokytis. Nustatyta, kad poveikio grupės stambiosios motorikos koeficientinių balų pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei kontrolinės grupės U=4, p=0,02.

Šie rezultatai parodo, kad pagal stambiosios motorikos koeficientinius balus poveikio ir kontrolinės grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi, poveikio grupės tiriamųjų stambioji motorika statistiškai reikšmingai pagerėjo ir pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei kontrolinės grupės.

19 pav. Poveikio ir kontrolinės grupės stambiosios motorikos raidos įvertinimų pasiskirstymas tyrimo pradžioje

Po 3 mėnesių, atlikus pakartotinį stambiosios motorikos įvertinimą, nustatyta, kad 2 (25 proc.) tiriamųjų stambioji motorika nepakito (nepablogėjo), o 6 (75 proc.) tiriamųjų pagerėjo. Nustatyta, kad 4 (50 proc.) poveikio grupės tiriamųjų stambiosios motorikos raida atitiko normą, 3 (37,5 proc.) tiriamųjų buvo vėluojanti ir 1 (12,5 proc.) tiriamųjų sutrikusi. Kontrolinės grupės stambioji motorika nepakito (nepablogėjo) (20 pav.).