LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS VAIKŲ REABILITACIJOS KLINIKA
KASPARAS PAULIUS INKĖNAS
13-18 MĖN. LIETUVOS VAIKŲ JUDESIŲ RAIDA BEI JĄ
ĮTAKOJANTYS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI VEIKSNIAI
Magistro studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija'' (valst. kodas 6211GX010) baigiamasisdarbas
Darbo vadovė Prof. Dr. Audronė Prasauskienė
TURINYS
SANTRAUKA... 3 ABSTRACT... 4 PADĖKA... 6 SANTRUPOS... 7 ĮVADAS... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 101.1. Vaikų judesių raida... 10
1.1.1. Ankstyvojo amžiaus vaikų raidos teorijos... 1
1.2. 13 – 18 mėn. amžiaus vaikų normalios judesių raidos tarpsniai... 17
1.2.1. Sutrikusi vaikų judesių raida... 1.3. Ankstyvojo amžiaus vaikų judesių raidos vertinimo metodai ir priemonės... 20
1.4. Ankstyvojo amžiaus vaikų raidą sąlygojantys veiksniai... 22
1.4.1. Biologinių rodiklių įtaka sveikatai... 1.4.2. Socialinių – ekonominių rodiklių įtaka sveikatai... 1.4.3. Emocinių rodiklių įtaka sveikatai... 2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA... 25
3. TYRIMO REZULTATAI... 30
3.1. Tyrimųjų charakteristika... 30
3.2. 13 - 18 mėn. sveikų Lietuvos vaikų judesių raidos ištyrimas... 36
3.3. 13 – 18 mėn. vaikųjudesių raidos sąsajos su šeimos socialiniais veiksniais... 43
3.3.1. Šeimos sudėties įtaka vaikų judesių raidai... 3.3.2. Televizijos naudojimo namų aplinkoje įtaka vaiko judesių raidai... 3.3.3. Praleisto laiko prie televizoriaus, kompiuterio, telefono, planšetės įtaka vaiko judesių raidai... 3.4. 13 – 18 mėn. vaikų judesių raidos sąsajos su šeimos ekonominiais veiksniais... 48
3.4.1. Šeimos pajamų (tenkančiam vienam šeimos nariui) įtaka vaiko judesių raidai...
11 19 23 23 24 43 44 47 48
3.4.2. Socialinės pašalpos (gaunama ar negaunama) įtaka vaiko judesių raidai...
3.4.3. Vaiko skaičiaus šeimoje (kelintas šeimoje yra šis vaikas) įtaka vaiko judesių raidai...
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 52
IŠVADOS... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 55
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS... 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 57
PRIEDAI... 66 49
SANTRAUKA
Kasparas Paulius Inkėnas. 13-18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raida bei ją įtakojantys socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Audronė Prasauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 65 psl.
Tyrimo tikslas: Ištirti 13 – 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidą ir sąsajas su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Uždaviniai: 1. Ištirti 13 - 18 mėn. sveikų Lietuvos vaikų judesių raidą. 2. Ištirti 13 – 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidos sąsajas su socialiniais veiksniais. 3. Ištirti 13 – 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidos sąsajas su ekonominiais veiksniais. Metodika: Tyrimas atliktas 2020 metų birželio – spalio mėn. Tyrimo vieta - tyrimas buvo atliktas elektroninėje erdvėje, pasitelkiant socialinius tinklus, elektroninį paštą. Atliktas kiekybinis, epidemiologinis tyrimas, taikant momentinę apklausą. Tyrimo instrumentai: išverstas ir adaptuotas Ages & Stages (ASQ - 3) klausimynas, skirtas išsiaiškinti socialinių ir ekonominių veiksnių bei ryšio priemonių naudojimo šeimoje sąsajas su vaiko judesių raida. Tiriamieji: tiriamųjų imtį sudarė n=61 vaikai, 13 – 18 mėn. amžiaus. Išvados: 1. Vaikų judesių raida visose amžiaus grupėse skiriasi tuo, kad 13 – 14 mėn. amžiaus grupėje stebimas rizikos grupės atvejų būvimas smulkiosios ir stambiosios motorikos vertinimo srityje, o 17-18 mėn. grupėje visi vertinimai buvo ,,normalaus vystymosi“. Amžiaus grupėje 15 -16 mėn stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinime buvo atveju ,,reikia stebėti“ ir ,,normaliai vystosi“. Pagal gautus rezultatus, galima teigti, kad kuo vyresni yra vaikai amžiaus grupėje 13 - 18 mėn., tuo stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas atitinka, vertinimą, normalus vystymasis‘‘. 2. Tyrime socialinių veiksnių įtaka vaikų judesių raidai buvo nustatyta remiantis klausimyno klausimais apie šeimos sudėtį, televizoriaus ir kt. įrenginių naudojimą ir įrenginių naudojimo trukmę. Atlikus statistinę analizę paaiškėjo, kad nei vienoje amžiaus tiriamųjų grupėje nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų ir koreliacinių ryšių. Todėl galima teigti, kad tyrime ištirtiems tiriamiesiems socialiniai veiksniai poveikio vaikų judesių raidai neturėjo: šeimos sudėties įtaka vaikų judesių raidai; televizijos naudojimo namų aplinkoje įtaka vaiko judesių raidai; praleisto laiko prie televizoriaus, kompiuterio, telefono, planšetės įtaka vaiko judesių raidai. 3. Ekonominiai veiksniai turėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų socialinių įgūdžių, problemos sprendimo ir bendravimo vystymosi sritims, bet nustatytas nereikšmingas poveikis stambiosios ir smulkiosios motorikos sritims. Remiantis šiais rezultatais galima teigti, kad tirtų vaikų judesių raida nepriklausė nuo tirtų ekonominių veiksnių: šeimos pajamų (tenkančiam vienam šeimos nariui); socialinės pašalpos (gaunama ar negaunama); vaiko skaičiaus šeimoje (kelintas šeimoje yra šis vaikas).
ABSTRACT
Kasparas Paulius Inkėnas. Development of Lithuanian children‘s movement in 13-18 month social, economic factors influence for children‘s development. Master’s thesis. The head of the thesis dr. Audronė Prasauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic for Children Rehabilitation. Kaunas, 2020; 65 p.
The aim of the research: to investigate 13 - 18 months development of Lithuanian children's movements and influence of social and economic factors on this. The tasks of the study: 1. To investigate 13 - 18 months development of healthy Lithuanian children's movements. 2. To investigate 13 - 18 months development of Lithuanian children's links between the development of movements and economic factors. 3. To investigate 13 - 18 months development of Lithuanian children's links between the development of movements and social factors. Methods: The study was performed between June and October 2020. The place of investigation was conducted in cyberspace through social networks, e-mail. A quantitative, epidemiological study was performed using an instantaneous survey. Research instruments: The Ages & Stages Questionnaires, Third edition was translated and adapted for the elucidated links between socio - economic factors and the use of communication tools in families and the development of a child 's movements. Participants: n=61 children, age 13 – 18 month. Conclusions: 1. The development of children's movements in all age groups differs in that 13 - 14 months, in the 17-18 month age group, the presence of at-risk cases was assessed in the assessment of fine and gross motor skills, and in the 17-18 month age group all assessments were “normal development”. In the 15-16 month age group, “need to be monitored” and “normal development” when assessing basic and lower motor skills. According to the obtained results, it can be stated that the older the children in the 13-18 month age group, the more the development of gross and fine motor skills corresponds to the assessment of normal development. 2. During the research, the influence of social factors on the development of children's movements was determined on the basis of questionnaire questions about family composition, television, etc., use of equipment and duration of use of equipment. Statistical analysis did not show statistically significant differences and correlations in any age group. Therefore, it can be stated that social factors had no effect on the development of children's movements: the influence of family composition on the development of children's movements; the influence of the use of television in the home environment on the development of a child's movements; the influence of time spent in front of the TV, computer, telephone, tablet on the development of the child's movements. 3. Economic factors had a statistically significant effect on the studied areas of social skills, problem solving and communication
development, but insignificant effects were found in the areas of gross and fine motor skills. Based on these results, it can be stated that the development of the studied children's movements did not depend on the studied economic factors: family income (per family member); social benefits (received or not); number of children in the family (this child is raised in the family).
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslo universiteto, Vaikų reabilitacijos klinikos Prof. Dr. Audronei Prasauskienei už begalinę kantrybę ir geranoriškumą.
SANTRUPOS
ASQ - 3 – (angl. Ages & Stages Questionnaires, Third Edition ) Amžiaus ir stadijų klausimynas, trečia versija.
AIMS – (angl. Alberta Infant Motor Scale) Alberta kūdikių motorikos skalė. BSID (angl. Bayley Scales of Infant Developmental) Bayley kūdikių raidos skalė. CP – cerebrinis paralyžius.
CNS – centrinė nervų sistema.
PDMS-2 (angl. Peabody developmental motor scales - 2nd edition) Peabody motorinės raidos skalė.
ĮVADAS
Vaikų motorinė raidos pagrindas – judėjimo sistema, kuri yra tiesiogiai susijusi su visų kitų sistemų vystymusi (6,8). Vaikų motorinė raida yra nuolatinis nuoseklus procesas, kurio metu vaikas palaipsniui įgyja daug motorinių įgūdžių. Motorinė raida prasideda nuo paprastų, neorganizuotų įgūdžių ir išsivysto iki judesio lygio, apimančio sudėtingus ir organizuotus modelius (1).
Kiekvieno vaiko judesio raida, kaip organizmo vystymosi procesas turi tam tikrų bendrų būdingų raidos dėsningumų: naujų įgūdžių įgijimas yra glaudžiai susiję su chronologiniu vaiko amžiumi, sudėtingesni įgūdžiai įgyjami tik tuomet, kai jau yra įvaldyti ankstesni, paprastesni įgūdžiai, t.y. vienos judesių raidos srities įgytas rezultatas nulemia kitas, vėlesnes, sudėtingesnes sritis (2,7). Didelę reikšmę vaiko motorikos vystymuisi turi aktyvios veiklos – įvairumu, mažu tėvų ribojimu pasižymintys aktyvūs vaikų žaidimai (10).
Amžiaus ir pasiekimų klausimynas, trečia leidimas (angl. Ages and Stages questionaires,
third edition, ASQ, 3) yra pirma karta naudojamas Lietuvoje. Tai mažai dar kam žinomas ir naudotas
raidos vertinimo instrumentas, bet plačiai naudojamas užsienio mokslininkų. Šiuo klausimynu pagal amžiaus grupes tiriami vaikai nuo 1 iki 66 mėnesių. Jos tikslas yra išskirti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šiuo vystymosi nustatymo įrankiu buvo vertinamas vaikų nuo 13 – 18 mėn. bendravimas, stambioji motorika, smulkioji motorika, problemų sprendimas, socialiniai įgūdžiai. Šis klausimynas pirmą kartą Lietuvoje buvo dar papildomai adaptuotas t.y papildytas socialiniais, ekonominiais klausimais, kurie atskleidžia sąsajas tarp šių veiksnių ir vaiko judesių raidos.
Tarptautiniuose tyrimuose yra atlikta daug tyrimų susijųsiu su veiksniais darančių įtaką vaiko sveikatai ir raidai. Lietuvoje yra mažai dėmesio skiriama tam, kas pasaulyje yra jau atlikta ir žinoma. Lietuvoje mokslininkų tyrimuose daugiau dėmesio yra skirta biologiniams, emociniams, kt. veiksniams, bet mažai kalbama iš pirmo žvilgsnio su nieko nesusijusiems ekonominiams ir socialiniams veiksniams, kurie įrodyta turi svarbią reikšmę vaiko augimui ir gerbūviui. Svarbu suprasti ne tik genetikos, lyties, nervingo vaiko temperamento, perdėtos vaiko apsaugos, bet ir skurdo, aplinkos, kurioje gyvena vaikas įtaką vaiko motorinei raidai.
Atlikto tyrimo objektas – 13 – 18 mėn. vaikų judesių raida ir įtakojantys socialiniai, ekonominiai veiksniai.
Šis tyrimas atliktas sprendžiant problemą: kokia 13 - 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raida bei ją įtakojantys socialiniai ir ekonominiai veiksniai? Siekiant išspręsti šią problemą išsikeltas tikslas: ištirti 13 – 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidą ir sąsajas su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: ištirti 13 - 18 mėn. sveikų Lietuvos vaikų
judesių raidą; ištirti 13 – 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidos sąsajas su socialiniais veiksniais; ištirti 13 – 18 mėn. Lietuvos vaikų judesių raidos sąsajas su ekonominiais veiksniais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų judesių raida
Vaikų motorinė raida yra nuolatinis nuoseklus procesas, kurio metu vaikas palaipsniui įgyja daug motorinių įgūdžių. Motorinė raida prasideda nuo paprastų, neorganizuotų įgūdžių ir išsivysto iki judesio lygio, apimančio sudėtingus ir organizuotus modelius (1). Šis individualaus organizmo vystymosi procesas priklauso ne tik nuo žmogaus amžiaus, tačiau stipriai susijęs ir su genetika, prigimtimi, socialine ir emocine aplinka (2, 3, 4). Aplinka, kurioje vaikas vystosi, socialinė integracija, sensorinis ir emocinis vaiko stimuliavimas turi didelę reikšmę vaiko motorinei raidai bei vystymuisi (4, 5).
Kiekvieno vaiko judesio raida, kaip organizmo vystymosi procesas, turi tam tikrų bendrų būdingų raidos dėsningumų: naujų įgūdžių įgijimas yra glaudžiai susiję su chronologiniu vaiko amžiumi. Sudėtingesni įgūdžiai įgyjami tik tuomet, kai jau yra įvaldyti ankstesni, paprastesni įgūdžiai, t.y. gautas vienos judesių raidos srities rezultatas nulemia kitą vėlesnį ir sudėtingesnį rezultatą (2, 4). Daugelio mokslininkų tyrimų rezultatai įrodo, kad vaikų motorinė raida nėra tik įprastas natūralus procesas, turintis sąsajas su vaiko amžiumi, lytimi, genetika, bet taip pat ir labai tampriai susijęs su sensoriniu ir motoriniu vystymusi. Vaikų motorinės raidos pagrindas – judėjimo sistema, kuri yra kompleksiškai susijusi su visų kitų sistemų vystymusi (5, 6, 7). Normalios judesių raidos ypatumai pastebimi tik tuomet, kuomet motorikos funkcijų tobulėjimas vyksta pagal hierarchinį dėsningumą: pradedant nuo paprastų ir mažai koordinuotų judesių, susijusių su didžiaisiais kūno sąnariais – stambiosios motorikos - iki sudėtingų tikslių, smulkių, gerai koordinuotų judesių atsiradimo – smulkiosios motorikos (4, 8, 9).
Didelę reikšmę vaiko motorikos vystymuisi turi aktyvios veiklos – aktyvūs ir įvairūs žaidimai, kuriuos vaikai atlieka savarankiškai arba su nežymiu tėvų įsikišimu (10). Pagrindiniai judesiai atliekami, kada vaikas tyrinėja, vykstant aktyvioms veikloms. Pagrindinių judesių valdymas pasižymi nuoseklumu ir tęstinumu. Tuo metu gali būti įtraukti ir kiti įvairūs judesiai, pvz. bėgimas ir šokinėjimas, įgyjami manipuliaciniai įgūdžiai, pvz. kamuolio metimas ir gaudymas, stabilumo įgūdžiai, susiję su pusiausvyra ir koordinacija (11).
1.1.1. Ankstyvojo amžiaus vaikų raidos teorijos
Raidos teorijos – tai įrodymais ir bandymais paaiškinti grįsta idėjų schema arba sistema. Pagrindinis raidos teorijos tikslas yra numatyti ir apibūdinti elgesį bei pačią raidą. Raidos teorijas galima išskaidyti į dviejų rūšių teorijas – mažąsias ir didžiąsias. Mažosios raidos teorijos nagrinėja tik labai specifinius vystymosi aspektus, pvz., pažinimo ar socialinį augimą. Pagrindinėmis teorijos analizuoja kiekvieną vystymosi sritį (12, 13).
Zigmundo Froido psichoseksualinės raidos teorija yra viena pirmųjų teorijų, paaiškinančių asmenybės vystymąsi individuose. Šios teorijos pradininkas Zigmundas Froidas dažnai laikomas pirmuoju psichologiniu teoretiku, kuris pabrėžė asmenybės raidos aspektus ir lemiamą ankstyvos patirties kūdikystėje ir vaikystėje vaidmenį, nustatant suaugusio žmogaus charakterio struktūrą (13, 14).
Pasak Z. Froido, vaikystės patirtys ir išgyvenimai gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Šis psichoanalizės pradininkas teigia, jog kiekvienas iš mūsų pereiname psichoseksualinio vystymosi stadijas, t.y. biologiškai determinuotos stadijos, kurios būdingos visiems, nepriklausomai nuo kultūrinės aplinkos, kurioje individas gyvena. Psichoseksualinio vystymosi stadijos pavadintos pagal kūno dalis, kuriose galima patirti didžiausią malonumą. Šio zonos dar vadinamos erogeninėmis zonomis (15).
Psichoseksualinio vystymosi stadijos: oralinė stadija, analinė stadija, falinė stadija, latentinė stadija, genitalinė stadija (16, 17) Jo teorija teigia, jog libido energija yra nukreipiama į skirtingas erogenines zonas tam tikrais gyvenimo etapais (1 lentelė).
1 lentelė. Psichoseksualinio vystymosi stadijos (16)
Psichoseksualinio
vystymosi stadijos Libido koncentracijos zona Stadijos uždaviniai Oralinė stadija
(iki 18 mėn)
Burna: - čiulpimas; - kandžiojimas.
Atpratimas nuo krūtinies ar buteliuko, atsiskyrimas nuo
motinos kūno Analinė stadija (18mėn – 3m) Anus: - fekalijų užlaikymas; - fekalijų išstūmimas.
Išmokti tualeto įgūdžių (savęs kontrolė)
Falinė stadija (3m – 6m)
Lytiniai organai: - masturbacija.
Identifikacija su tos pačios lyties asmeniu
Latentinė stadija (6m – 12m)
Genitalinė stadija
Lytiniai organai: - heteroseksualiniai santykiai.
Intymių santykių užmezgimas, įsimylėjimas, įnašas į visuomenę.
Oralinė stadija - vaikas yra visiškai priklausomas nuo mamos. Burna šioje stadijoje labiausiai susijusi su poreikių patenkinimu ir pasitenkinimu. Malonumo objektas yra krūtis ar buteliukas, o pats malonumas pasiekiamas čiulpiant (18). Jei visiškas pasitenkinimas nėra pasiekiamas čiulpiant krūtį, jis kompensuojamas, pvz., čiulpiant pirštą. Jei ir to neužtenka, atsiranda nerimas, kuris išlieka ir suaugusiam individui. Froido teigimu rūkymas, alkoholizmas, persivalgymas yra oralinio nerimo išraiškos (19). Ši stadija baigiasi, kai yra nutraukiamas vaiko maitinimas krūtimi. Kūdikiai gali patirti tam tikrų sunkumų dėl nutraukto maitinimo krūtimi, nes tai yra susiję su malonumo praradimu. Šie sunkumai dažniausiai gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Dėl per mažos arba dėl per didelės globos šioje stadijoje, susidaro prielaidos išsivystyti fiksacijai oralinėje stadijoje.
Analinė stadija - vaikas mokosi savikontrolės. Analinės stadijos metu ypatingai svarbus vaidmuo tenka tėvams. Vaikas pradeda suprasti ir suvokti, jog tuštinimasis ne tik jam svarbus procesas, bet ir jo tėvams (20). Tėvų vaiko pagyrimas už pasituštinimą puodelyje yra vaiko skatinimas siekti savikontrolės. Froido teigimu tėvai, kurie naudoja pagyrimus už tualeto naudojimą tinkamu laiku, skatina teigiamus rezultatus ir padeda vaikams jaustis pajėgiais ir pasitikinčiais. Toks palaikymo ir pagyrimo modelis gali turėti reikšmingą poveikį tolimesniam vaiko formavimuisi (13, 21).
Falinės stadijos metu malonumas pasiekiamas, liečiant save, tyrinėjant lytinius organus. Taip pat šiame periode vaikai taip pat pradeda atrasti skirtumus tarp vyrų ir moterų. Froidas taip pat įrodinėjo, jog berniukai į savo tėvus pradeda žiūrėti, kaip į motinos meilės varžovą. Edipo kompleksas Froido psichoseksualinėje teorijoje apibūdinamas kaip falinės stadijos etapas, kuriometu abiejų lyčių vaikai supranta tėvą kaip konkurentą dėl motinos meilės. Šioje stadijoje gali pasireikšti ir vaiko baimė, kurią Froidas vadino kastracijos baime/nerimu (13, 16).
Latentinėje stadijoje vaikai įgyja socialinius įgūdžius, vertybes ir bendrystę su bendraamžiais bei kitais suaugusiaisiais už šeimos ribų. Etapas prasideda maždaug tuo metu, kai vaikai eina į mokyklą ir labiau rūpinasi bendraamžių santykiais, pomėgiais ir kitais interesais (13). Latentinis laikotarpis yra tyrinėjimo laikas, kai seksualinė energija yra nuslopinta. Ši energija vis dar yra, tačiau ji yra sutelkta į kitas sritis, tokias kaip intelektinė veikla ir socialinė sąveika. Šis etapas yra svarbus, plėtojant socialinius ir bendravimo įgūdžius bei pasitikėjimą savimi. Kaip ir kitose psichoseksualinės vystymosi teorijos stadijose, Froidas teigė, kad šioje vystymosi fazėje vaikai gali
būti fiksuoti arba „įstrigti“, o fiksacija šiame etape gali sukelti nebrandumą ir nesugebėjimą užmegzti pilnaverčių santykių (13, 16).
Genitalinėje stadijoje, prasidėjus brendimui, libido vėl suaktyvėja. Paskutiniame psichoseksualinio vystymosi etape individas susiduria su stipriu seksualiniu susidomėjimu priešinga lytimi. Šis etapas prasideda brendimo metu, bet tęsiasi visą likusį žmogaus gyvenimą. Kai ankstesnėse stadijose dėmesys buvo skiriamas tik individualiems poreikiams, šiame etape auga susidomėjimas kitų poreikiais. Šiame etape svarbu sukurti pusiausvyrą tarp įvairių gyvenimo sričių. Paaugliai, esantys lytinių organų vystymosi stadijoje, sugeba suderinti savo pagrindinius potraukius su poreikiu atitikti realybės ir socialinių normų reikalavimus (13, 17). Nesėkmė per tam tikrą etapą gali lemti fiksaciją toje vystymosi vietoje, kuri Froido manymu gali turėti įtakos suaugusiųjų elgesiui (16).
E. Eriksono psichosocialines raidos teoretikas - garsus danų kilmės psichoanalitikas Erikas Eriksonas savo psichosocialinės raidos teorijoje išskiria 8 vystymosi periodus, kuriais ryškiausiai atsiskleidžia tam tikrus raidos uždavinius. Iš psichosocialinės raidos teorijų išskirtų aštuonių periodų, penki aptaria tuos, kuriuos išgyvena vaikai (2 lentelė). Psichosocialinio vystymosi etapai yra susiję su raidos krizėmis. Krizė kyla tuomet, kai nesutampa poreikiai ir jų patenkinimo galimybės arba, kai norai didesni už sugebėjimus (22).
2 lentelė. Penkios iš aštuonių psichosocialinės vystymosi etapai nuo gimimo iki paauglystės (23)
Stadija Amžius Stadijos uždaviniai Apibūdinimas 1 0 – 1 m. Saugumas -
nesaugumas
Pasitikėjimas (arba nepasitikėjimas), kad bus patenkinti pagrindiniai poreikiai, tokie kaip maistas ir meilė.
2 1 – 3 m. Autonomiškumas – gėda
Ugdykite daugelio užduočių nepriklausomybės jausmą.
3 3 – 6 m. Iniciatyvumas – kaltė
Imasi iniciatyvos dėl kai kurių veiklų - gali kilti kaltės jausmas, kai nesiseka ar peržengiamos ribos.
4 7 – 11 m. Meistriškumas - menkavertiškumas
Ugdomas pasitikėjimą savimi gebėjimais, kai esate kompetentingi, ar nepilnavertiškumo jausmą, kai ne
5 12 – 18 m.
Tapatumas – vaidmenų painiava
Eksperimentuokite ir ugdykite tapatybę bei vaidmenis
Raidos procesas vyksta vaikui nuosekliai sąveikaujant su jį supančia aplinka arba kontekstu, kurie gali būti suskirstomi į individualų, šeimos, bendruomenės ir kultūrinį (24, 25). Šeimos kontekstas yra vienas svarbiausių – jame vykstantys procesai yra tampriai susiję su įvairiais vaiko prisitaikymo prie šeimos aplinkos aspektais (26). Viena iš šeimos funkcijų yra vaiko asmeninių poreikių patenkinimo užtikrinimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su vaiko galimybėmis atlikti savo amžiaus tarpsniui būdingas raidos užduotis (27).
Teorijos autorius E. Eriksonas teigia, kad dažnai tėvai, augindami vaiką, mėgina laikytis savo įvestų auklėjimo taisyklių, neatsižvelgdami į konkrečius vaiko poreikius. Pvz., vaikas yra per mažai imamas ant rankų, kuomet jis verkia arba visai neimamas, per mažai su juo bendraujama. Dalis šalto bendravimo tarp tėvų ir vaiko gali būti susiję su skirtingais temperamentais, lūkesčiais bei nuostatomis. Todėl kartais tėvams atsiranda sunkumų suprasti savo vaikus – į juos žiūrima ne į kaip asmenybes, bet kaip į tuos įsivaizduojamus vaikus, kurių norėtų tėvai (28). Didžioji dalis tėvų nori ramių, paklusnių bei mažai verkiančių vaikų, tačiau dažniausiai situacija yra priešinga - vaikas yra energingas, aktyvus - judrus, smalsaujantis, užsispyręs. Ir tai sukelia konfliktines situacijas, neįgyvendinami tėvų lūkesčiai (28, 29).
Vaikas, kurio tėvai pripažįsta sudėtingą vaiko elgesį ir reaguoja į vaiko kaprizus kantriai ir ramiai, gali išmokyti vaiką išreikšti savo temperamentą konstruktyviai, pvz., problematiškas vaikas yra dažniau įžeidinėjamas ir baudžiamas. Kartais kenčia tas vaikas, kurio tėvai nenorėjo, kuris yra kitos lyties, nei tėvai vylėsi. Fizinė ir/ar psichinė vaikų raida gali sutrikti, kai vaikas auga narkomanų, alkoholikų, sunkių psichinių, protiškai atsilikusių ar turinčių rimtų psichosocialinių problemų asmenų šeimose. Vaikas žalojamas ir tada, kai juo nesirūpinama, yra išnaudojamas, netinkamai auklėjamas, t.y. traumuojamas emociškai, nesudaroma pakankamai stimuliuojanti ir lavinanti aplinka, normalios sąlygos tobulėti (30). Dažniausiai savo vaikų tinkamai auklėti nemoka tėvai, kurie vaikystėje nepatyrė namų šilumos, augo vaikų globos įstaigose. Tinkamai pasirūpinti vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais nesugeba tėvai, ištikti streso, pvz. nesant gyvenamojo būsto, maisto, drabužių, medicininio aptarnavimo, išsilavinimo (29, 30)
Prieraišumo teorijos pradininkas yra J. Bowlby. M. D. S. Ainswortho ir J. Bowlby teigiamu, glaudūs ir ilgalaikiai santykiai tarp kūdikio ir jam svarbaus asmens (įprastai mamos) turi reikšmingą poveikį būsimiems kūdikio ryšiams su aplinkiniais (31). Formuojantis vaiko prieraišumui pirmaisiais dviem gyvenimo metais sudaromi pamatiniai santykiai su bendraamžiais, giminaičiais ar kitais asmenimis. J. Bowlby teigia, kad prieraišumo jausmas yra savotiška meilės forma - tarp kūdikio ir su juo bendraujančio asmens susiformuoja stiprus emocinis ryšys. Tačiau yra nuomonių, kad priklausomybė dėl fizinių poreikių tenkinimo nėra svarbi, formuojantis prieraišumo jausmui, nes ne visi vaikai vienodai prisiriša prie juos supančių žmonių. Priklausomybė ir prieraišumas dažnai
painiojami, dėl to, kad vaikas dažniausiai stipriai emociškai prisirišęs prie žmonių, kurie yra svarbūs jo kasdieninei priežiūrai. Jautrumas vaiko poreikiams padeda formuotis prieraišumo jausmui. Ypač svarbūs vaiko raidai yra vaiko ir motinos žaidimai (32).
Šios teorijos mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad prieraišumas turi įtakos žmonių mąstymui ir jausmams, vėlesniuose jų romantiniuose santykiuose (31, 33, 34 - 38). Dž. Boulbis teigia, jog vaikai nuo 5 mėn. iki 3 metų amžiaus jautriausiai reaguoja į išsiskyrimą su jam svarbiausiu asmeniu – mama (34). M.Ainsworth nustatė skirtumus tarp vaikų, kurie buvo saugiai prisirišę prie motinos ir, kuriems buvo būdingas nesaugaus prieraišumo jausmas. Pastarieji žymiai mažiau tyrinėjo aplinką. Tuo tarpu, saugų prieraišumo jausmą išgyvenantys vaikai labiausiai siekė tyrinėti aplinką, todėl galėjo daugiau išmokti (39).
Prieraišumo jausmui dažniausiai būdingi tarpusavio ryšio, abipusių jausmų stiprumas bei svarbių emocinių santykių pasireiškimas tarp vaiko ir prižiūrinčio asmens (prieraišumo objekto). Prieraišumas yra vienas iš genetiškai užprogramuotų ryšių, tai vienas iš pagrindinių kūdikio elgsenų, kuri padeda palaikyti artimą ryšį su tėvais/globėjais. Šioje elgsenoje vaikas gauna padrąsinimą, palaikymą, saugaus prieglobsčio garantiją. Prieraišumo objektui taip pat svarbu užtikrinti fizinį bei emocinį atsaką į vaiko norą palaikyti šį ryšį. Prieraišumo teorija išryškina ankstyvai vaikystei būdingus prieraišumui bruožus:
➢ prieraišumas yra pasirinktinas, t.y. vaikas pats pasirenka, į kokį asmenį nukreipti savo lūkesčius ir norą būti kartu;
➢ prieraišumas suteikia vaikui to, ko jam labiausiai reikia – saugumą, emocinį atsaką, pasitenkinimą;
➢ vaiko artumo siekimas su jį prižiūrinčiais asmenimis;
➢ atskirties distresas, kuomet vaikas yra atskiriamas nuo jo prieraišumo objekto (35).
Teorija išskiria trys motinų prieraišumo tipus:
➢ saugiojo prieraišumo tipas – motinoms būdingos šiltos emocijos, jos pasiruošusios atliepti į vaiko poreikius – greitai ir lengvai priima kūdikio signalus, atsakyti į juos;
➢ nesaugiojo vengiančio prieraišumo tipas – tokio tipo motinos psichologiškai nepajėgios atliepti į vaiko siunčiamus signalus; atsakas - nesirūpinimas ir nejautrumas;
➢ nesaugiojo atstumiančio prieraišumo tipas – šio tipo motinoms būdingas nepakankamas jautrumas bei nepastovus atsakas į vaiko siunčiamus signalus: atsakas kartais būna – atstumiantis, kartais – pozityvus (31)
Socialinio elgesio išmokimo teorijos pagrindinis teiginys – individas socialinio elgesio išmoksta stebėdamas (40). Ši teorija ypač pabrėžia aplinkos, elgesio ir asmenybės faktorių įtaką ir
bendrą poveikį. Ši teorija paaiškina socialinio elgesio, požiūrių, emocinių reakcijų išmokimą stebėjimo ir imitavimo būdu. Teoretikas A. Bandura naudoja terminą „modeliavimas“ ir teigia, kad įtakos elgesiui gali turėti modeliavimas ir tiesioginė patirtis. Asmenybė mokosi imituoti elgesį ir modeliuoja save pagal pasirinktą modelį (41).
Socialinio išmokimo teorija skiria keturias išmokimo stebint stadijas - dėmesys, išlaikymas atmintyje, atgaminimas ir motyvacija. Stebint išmokstama, kai greta vienas kito vyksta du dalykai: dėmesys modelio veiksmams ir tų veiksmų vaizdas mokinio atmintyje, kuris fiksuojamas vaizdiniais arba schemomis, ir turi būti suformuotas tuo pačiu metu, kai stebėtojas stebi modelio veiksmus. Išmokimą stiprina veiksmų kartojimas mintyse ir planavimas. Mokydamasis stebėtojas mėgina įsivaizduoti, kaip atliks modelio veiksmus. Mokymosi programos dalį sudaro elgesio praktinis atlikimas ir koreguojamasis grįžtamasis ryšys. Vėlesnė socialinio išmokimo teorijos versija labiau sureikšmina savipastiprinimą, savireguliavimą. Teorijos šalininkai mano, kad išorinės ir vidinės paskatos turi poveikį elgesį (42).
Patirties modeliavimas mokymąsi paveikia per informacinę patirties funkciją. Teorija teigia, kad mokymasis vyksta tik tada, kai pajungiami – savipastiprinimas, saviveiksmingumas, savireguliacija ir savikontrolė. Savipastiprinimas reiškia, kad individas naudoja būdus, kuriuos gali kontroliuoti. Savipastiprinimas pasitelkiamas kaskart, kai pasiekiama nustatyta elgesio norma (43).
Šioje teorijoje svarbią vietą užima sąvokos – asmenybės savireguliacija, savikontrolė ir saviveiksmingumas. Išskiriami trys elgesio savireguliacijos komponentai: savęs stebėjimas, savęs įvertinimas, atsakomybė už save. Individo elgesys reguliuojamas stebint save, įvertinamas per gebėjimą save įvertinti, kaip vertą pagyrimo, pritarimo arba kaip nepatenkinamą ir baustiną, priklausomai nuo to, kokie reikalavimai ir vidinės normos keliamos (42, 44) Poelgiai, atitinkantys individo vidines normas, laikomi pozityviais, o neatitinkantys – negatyviais. Pozityvus savęs vertinimas iššaukia skatinimo reakciją, o negatyvus – baustiną. Savęs įsivertinimas atsiranda ir išlaiko jau turimus skatinimo ar baudimo kriterijus. Elgesys, sukeliantis vidinį diskomfortą gali sukelti įvairias neigiamas reakcijas: psichopatologines formas, formuoti priklausomybes alkoholiui, narkotikams ir kt. Tai skatina pasinerti į vaizdinių pasaulį. Teoretikas A. Bandura teigia, jog nepritampantis elgesys – tai pernelyg griežtų vidinių įsivertinimo normų rezultatas (45).
Individo saviveiksmingumas – tai sąmoningas žmogaus sugebėjimas įveikti specifines, sudėtingas situacijas ir poveikis asmenybės veiklai. Aukštas saviveiksmingumas dažniausiai susijęs su sėkmės tikimybe, vertinami kaip teigiami rezultatai, padeda asmenybės savigarbai. Atvirkščiai, žemas saviveiksmingumas - iš anksto tikintis nesėkmės, sukelia nusivylimą ir menkina individo savigarbą. Tada individo dėmesys nukreipiamas į esamus savo trūkumus, nuolat vyksta tapatumo pasigrindimas (46).
Teigiama, jog kognityviniai gebėjimai padeda vystytis saviveiksmingumui ir verbalinei saviįtaigai, formuoja elgesį, padeda įgyti šalutinės patirties, palaipsniui pasiekti fizinio ir emocinio pakilimo būseną. Svarbią vietą elgesio savireguliacijoje užima mentalinė savikontrolė, kaip kognityvinė priemonė pasiekti pageidaujamo elgesio pavyzdžiams. Ji pasireiškia kruopščiai planuojant individo ir aplinkos sąveiką.
Socialinė – kognityvinė teorija išskiria penkis pagrindinius savikontrolės proceso punktus: elgesio formos, kurią būtina paveikti, nustatymas, pagrindinių duomenų rinkimas, programos sudarymas, programos vykdymas, vertinimas ir užbaigimas. Savikontrolės programa apjungia savęs palaikymo mechanizmą, savęs baudimo ir aplinkos planavimo. Socialinė – kognityvinė teorija turi vieningą asmenybės elgesio valdymo koncepciją, formuojant savikontrolės ir saviveiksmingumo įgūdžius bei sugebėjimus. Saviveiksmingumo lygio kėlimas sudaro galimybę išsivaduoti nuo specifinių ir iracionalių baimių bei fobijų, išsivaduoti nuo priklausomybių, padeda stabilizuoti ir stiprinti psichofizinį asmenybės potencialą, keisti gyvenimo stilių, formuoti teigiamas gyvenimo nuostatas. Mokymasis stebint yra labai svarbus išlikimo ir vystymosi faktorius (43, 44)
G. Butkienė ir A. Kepalaitė (1996) pažymi, jog A. Banduros socialinio išmokimo teorija svarbi trim aspektais: atkreipia dėmesį į vaiką kaip į potencialių galimybių visumą; parodo, jog norint numatyti vaiko ar suaugusiojo poelgius, pakanka žinoti elgesio išmokimo principus ir kontekstą, kuriame tas elgesys atsirado; bei teorija atskleidžia išmokimo stebint dėsningumus ir pasekmes tolesnei asmenybės raidai.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinio išmokimo teorija ypač pabrėžia aplinkos, elgesio ir asmenybės faktorių įtaką ir bendrą poveikį. Tarp individo ir aplinkos egzistuoja abipusis priežastingumas, t. y. žmogus ir aplinka veikia vienas kitą. Tas nepertraukiamas jėgų ryšys kuria tam tikrą pusiausvyrą tarp laisvės ir determinizmo. Žmogiškas elgesys, sutinkamai su socialine - kognityvine teorija, įsisavinamas elgesio ,,štampų“ išmokimo būdu. Asmenybės socialinis elgesys formuojasi stebint kitų elgesį arba įsisavinant pavyzdį. Būtent stebint asmenybė išmoksta imituoti elgesį ir modeliuoti save pagal pasirinktą modelį. Verbalinių ir vaizdinių priemonių dėka asmenybė modeliuoja patirtį ir išlaiko tokiame lygyje, kad naudotų kaip orientyrą būsimam elgesiui.
1.2. 13 – 18 mėn. amžiaus vaikų normalios judesių raidos tarpsniai
Pirmųjų trejų metų vaikų vystymosi raida vyksta gana aiškiais periodais ir tvarkingai, tačiau skirtingais tempais atskiriems vaikams. Antraisiais vystymosi metais mažylis sparčiai auga ir vystosi, kai mokosi naujų dalykų ir tyrinėja savo pasaulį (47, 48).
Normali vaiko pirmųjų gyvenimo metų motorinė raida pagal vaiko chronologinį amžių yra vienas iš svarbiausių rodiklių, atspindi vaiko sveikatą. Šiame vystymosi etape vaiko sveikata priklauso nuo tokių veiksnių kaip gyvenimo sąlygos, dienos režimas, šeimos ekonominė ir socialinė padėtis. Taip pat svarbūs yra auklėjimo ir psichologiniai veiksniai bei aktyvus judėjimas (49). Motorikos raida yra procesas, kurio metu vystosi reikšmingi valingi judesiai. Smulkiajai ir stambiajai motorikai yra būtina kūno padėties kontrolė ir atskiri judesio komponentai: kūno laikysena, koordinacinės funkcijos, kūno judesiai. Kiekvienas motorikos raidos etapo pasiekimas yra įvairių anksčiau minėtų komponentų derinimo galutinis produktas, kurio dėka ir atliekamas funkcinis motorinis veiksmas (sėdėjimas, ėjimas, bėgimas, šokinėjimas). Sveiki vaikai dažniausiai šiuos etapus pasiekia tam tikra seka, tačiau ji gali būti įvairi priklausomai nuo lyties, genetikos, aplinkos stimuliacijos ir motyvacijos. Visų vaikų motorikos vystymosi etapai yra tie patys, tačiau jie gali skirtis priklausomai nuo amžiaus (50).
Motorikos vystymasis prasideda nuo nekontroliuojamų, nediferencijuotų stambiosios motorikos judesių ir tęsiasi iki kontroliuojamų, tikslių smulkiosios motorikos judesių. Pradžioje judesiais kontroliuojami refleksų pagalba, t.y. stambioji motorika, vėliau dėl valingos kontrolės atliekami kontroliuojami specifiniai judesiai - smulkioji motorika, pvz., pirmieji judesiai vyksta įvairiomis amplitudėmis, naudojant stambiąsias raumenų grupes. Kai įgijamas stabilumas proksimaliniuose kūno sąnariuose, pvz., gulint ant pilvo svorio išlaikymas ant alkūnių, įgyjama smulkiųjų raumenų grupių kontrolė, išlaikant svorį ir atliekant judesį mažomis amplitudėmis (51).
Tyrimais įrodyta, jog normalūs vaiko motoriniai įgūdžiai turi sąsają su aukštesniu fizinio aktyvumo lygiu (52, 53). Yra įrodyta, jog išvystyti motoriniai įgūdžiai turi teigiamą poveikį širdies ir kvėpavimo sistemai (52, 54), kūno svoriui (51, 55, 56, 57) bei aktyvumui, dalyvaujant žaidimuose ir kitose aktyviose veiklose (52, 58).
Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas įgyja svarbius judėjimo įgūdžius: šliaužiojimo ir ropojimo, savarankiško sėdėjimo, vaikščiojimo ir bėgiojimo, laipiojimo ir šokinėjimo, akių ir rankų koordinacijos ir manipuliacijos daiktais (1 lentelė). Šiuo laikotarpiu (iki 2 metų amžiaus) tiriamas vaiko motorikos raidos lygis, analizuojant funkciją pagal atskirus raidos etapus (pvz., galvos kėlimas, vartymasis, sėdėjimas, stovėjimas ant keturių, ropojimas, atsistojimas, ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais) (59).
Amžius Stambioji motorika
(stambiųjų raumenų naudojimas)
Smulkioji motorika
(mažųjų raumenų naudojimas rankose / pirštuose)
12 – 13 mėn.
o Savarankiškai keičia padėti iš stovimos į sėdimą;
o Kelias sekundes pastovi vienas be pagalbos;
o Eina kelis žingsnius savarankiškai, kai laikomasi už baldų/sienos ar kažkas laiko už rankos.
o Ploja rankomis;
o Gali įdėti daiktus į dėžutę, krepšį; o Rodo rodomuoju pirštų;
o Geba naudoti pincetinį griebimą (rodomąjį pirštą ir nykštį) norint paiimti kažką;
o Gali pritraukti šaukštą prie burnos. 15 mėn o Sugeba be didelių pastangų atsistoti
savarankiškai;
o Gali užlipti keletą laiptelių;
o Gali atsistoti į stovėjimo padėtį be jokios atramos (baldų / sienų);
o Stovėdamas geba pasiimti žaislus nuo grindų (neprarasdamas pusiausvyros); o Gali keisti judėjimo kryptį
neprarandant pusiausvyros.
o Sugeba pasimaitinti naudojantis šaukštu (šiek tiek išlieja šaukšto turinį);
o Gali nusiauti savo kojines;
o Geba pastatyti bokštą iš dviejų kaladėlių; o Sugeba suimti du daiktus vienoje rankoje.
18 mėn o Gali užlipti ant aukštesnių objektų (pvz. suaugusiųjų kėdžių, sofos); o Eidamas sugeba išlaikyti stabilią
pusiausvyrą nešiojant didelius daiktus (žaislus).
o Viena ranka laiko daiktą, o kita ranka juo manipuliuoja;
o Geba pastatyti bokštą iš 3 - 4 kaladėlių; o Geba laikyti kreidelę naudojantis nykščiu
ir pirštu;
o Gali nusiauti batus (atrištais raišteliais).
Ankstyvosios vaikystės raida apima smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžių įgijimą ir vystymąsi. Nors šie įgūdžiai susiję su judėjimu, jie turi ir savitų skirtumų:
➢ Smulkioji motorika apima mažesnių raumenų grupių judėjimą vaiko rankose, pirštuose ir riešuose (59).
Stambioji motorika apima didesnių raumenų grupių, pavyzdžiui, rankų ir kojų, judėjimą. Vaikai pajėgia atsisėsti, apsiversti, ropoti ir vaikščioti, būtent dėl stambiosios motorikos įgūdžių (60, 61).
1.2.1. Sutrikusi vaikų judesių raida
Sutrikusi vaikų judesių raida pastebima kaip ankstyvosios motorikos raidos etapų vėlavimas. Toks vaikas vėliau išmoksta sėdėti, stovėti, vaikščioti, lipti laiptais, nušokti/užšokti/šokinėti – motorinė raida vėluoja daugelyje sričių. Vaikui gali kilti sunkumų su kasdieninėmis veiklomis,
tokiomis kaip užsisegimas sagų, batų raištelių užsirišimas, kamuolio mėtymas, gaudymas. Smulkiosios motorika sutrikimai atsiranda tuomet, kai vėluoja stambiosios motorikos vystymasis, todėl vaikui yra sunkiau piešti ir laikyti pieštuką rankoje, neaiškiai rašo, dažnai krenta daiktai iš rankų (62, 63).
Teigiama, jog kiekvienas vaikas turi savo įgimtą raidos greitį, tačiau įtakos turi šeima ir aplinkos sąlygos - netinkama vaiko priežiūra, emocinio ryšio ir tėvų dėmesio stoka, sveikatos būklė. Taip pat vaikų tolimesnei raidai įtakos gali turėti sergamumo dažnis (t.y. 3 – 4 kartus per metus), dėl ko yra apribotas judėjimas bei pažintinė veikla (62, 64).
Motorinės raidos sutrikimai dažnai siejami su nervų sistemos pažeidimais, kurie įvyksta prenataliniame, perinataliniame arba postnataliniame perioduose (65). Neišnešiotiems kūdikiams būdingas sutrikęs neurovystymasis, dėl ko galimi šie sutrikimai: cerebrinis paralyžius, klausos ir regos sutrikimai, kognityviniai ir įvairūs judėjimo sutrikimai. Taip pat šiuos sutrikimus gali turėti ir tie vaikai, kurie gimsta labai mažo svorio. Tačiau šie vaikai pagal motorinius įgūdžius gali pasivyti tuos vaikus, kurie gimė išnešioti, tačiau motorinės problemos išryškėja ikimokykliniame amžiuje, sunkėjant užduotims, kurios skirtos motorikai vystyti (66).
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad motorinės raidos sutrikimo etiologija yra kompleksinė ir gali veikti per aplinkos faktorius, chromosomų pakitimus ir kitas įvairias sutrikimų priežastis. Pagrindinėmis priežastimis dažnai būna vaisiaus vystymosi pažeidimai ankstyvuoju nėštumo periodu arba genetinės kilmės priežastys (65). Dažniausios genetinės priežastys: medžiagų apykaitos sutrikimai (Fabry liga, Krabės liga ir kt.), Dauno sindromas (21 chromosomų poros trisomija), Rettʼo sindromas, leukodistrofija, neurokutaniniai sindromai (tuberzinė sklerozė, neurofribromatozė) ir kt. Genetiniai veiksniai turi daug įtakos motorinės raidos sutrikimo atsiradimui (67).
1.3. Ankstyvojo amžiaus vaikų judesių raidos vertinimo metodai ir priemonės
Kiekvieno vaiko raida yra individuali, turi savo paveldimumo ypatybes. Refleksų dėka, kūdikis nuo pirmųjų gyvenimo dienų turi galimybę judėti. Vaiko judesių raida vadinama motorine raida, kurios komponentai yra kūno padėties išlaikymas ir judėjimas, plaštakos judesių valdymas (68). Norint įvertinti judesių raidos vystymosi problemas, būtina diagnozuoti judesio kokybę ir sutrikimus, kad nustatyti kuo anksčiau ir išvengti vaiko neįgalumo ar sumažinti negalios lygį (69). Bendrosios motorikos gebėjimai gali būti vertinami, naudojant įvairius įgūdžių vertinimo testus. Judesių raidos sutrikimams ištirti naudojamos įvairios metodikos ir priemonės, leidžiančios įvertinti atitinkamųfunkcijų išsivystymo lygį (70). Tokios priemonės apima vaiko galimybių vaizdą, leidžia stebėti dinamiką bei numatyti prognozę. Viena iš tokių vertinimo priemonių yra Alberta kūdikių motorikos skalė (angl. Alberta Infant Motor Scale, AIMS)
Ši skalė buvo sudaryta 1994 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai standartizuota motorinės raidos vertinimo priemonė skirta vertinti bendrą kūdikių motorinį vystymasi nuo gimimo iki 18 mėnesių amžiaus (71). Ji taikoma tiems vaikams, kuriems yra įtariami centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimai. Alberta kūdikių vertinimo skalėje dominuoja keturios padėtys (pozicijos): sėdėjimas, stovėjimas, supinacija bei pronacija. Alberta kūdikių vertinimo skalėje labiausiai atsižvelgiama į tris judesiu komponentus: svorio pernešimas, kūno svorio centro išlaikymą bei antigravitacinį judėjimą, kurie skatina vystytis kitiems motoriniams įgūdžiams (72, 73).
Naudojantis šia skale yra atliekamas keturių padėčių įvertinimas pagal dviejų balų sistemą: 0 – neatlieka, 1 – atlieka. Susumavus visus gautus balus, rezultatas yra fiksuojamas procentilių skalėje. Rezultatai pateikiami naudojantis pateiktomis procentilių reikšmėmis:
➢ 90 – 100 procentilės – puikiai besivystanti raida; ➢ 76 - 90 procentilės – labai gerai besivystanti raida; ➢ 26 - 75 procentilės – normaliai besivystanti raida; ➢ 11 - 25 procentilės – motorinė raida kelia įtarimą; ➢ < 10 procentilės – nukrypusi nuo normos raida (71, 73).
Bayley kūdikių raidos skalė (angl. The Bayley Scales of Infant Developmental, BSID) yra
vienas iš svarbiausių ir tarptautiniu mastu pripažintas kūdikių psichomotorinės raidos vertinimo metodų, kurio pradininkė ir autorė yra N. Bayley (74).
Pirmoji Bayley (BSID-1) vertinimo skalės buvo sudaryta 1969 metais, siekiant įvertinti kūdikių raidą iki 30 mėnesių. Šią skalę sudaro dvi dalys ir jos paskirtis yra įvertinti kūdikių suvokimą ir judesius. Vertinant kūdikių suvokimą, siekiama įvertinti kaip vaikas sukuria socialinį kontaktą, kaip vaikas geba bendrauti, kaip pasireiškia jo kūrybiškumas, kiek laiko praleidžia žaisdamas. Judesių vertinimas susideda iš vaiko gebėjimo ropoti, sedėti bei vaikščioti (75).
1993 metais buvo išleistas antrasis leidimas (BSID-2), vertinantis kūdikio protinę būklę (t.y. atmintį, problemų sprendimą, socialinius įgūdžius, abstraktaus mąstymo formavimąsi ir kt.), motorikos vertinimo skalės dalis padeda įvertinti vaiko įgūdžius, tokius kaip sedėjimas, stovėjimas, vaikščiojimas, rankų-akių koordinacija (76). Trečiasis leidimas (BSID-3) išleistas 2006 metais, vertinantis papildomai aktyvumą, gebėjimą siekti tikslo, bendradarbiavimą, baimingumą, emocinį nusiteikimą bei dėmesį (76, 77).
Bayley kūdikių raidos skalė yra plačiai naudojamas įvairiuose moksliniuose tyrimuose,
klinikinėje praktikoje. Ši skalė pagrįsta teoriškai, psichometrinėmis savybėmis bei aukštu validumu bei patikimumu (74).
Kita vertinimo priemonė yra kūdikio motorinio vystymosi vertinimas - T.I.M.E. (angl.
Toddler and Infant Motor Evaluation) (78). Šis vertinimas taikomas vaikams nuo 4 mėnesių iki 3,5
metų. Ši priemonė yra naudojama kineziterapeutų, ergoterapeutų, kitiems specialistams turintiems patirties vertinant vaikų motorinius įgūdžius, pateikiant žaidybines užduotis. Galimi naudoti testai įvertinti mobilumą ir stabilumą, judėjimo organizavimą, socialinius bei emocinius gebėjimus. Vertinimas atliekamas judesio kokybei ir socialinei funkcijai nustatyti. T.I.M.E rekomenduojama naudoti terapijos tikslams bei tėvams įtraukti į vertinimo procesą. Šis vertinimas yra daugiau skirtas kokybei ir pasižymi aukštu patikimumu ir nuoseklumu (79).
Peabody motorinės raidos skalės – antra versija (angl. Peabody developmental motor scales - 2nd edition, PDMS-2). Tai standartizuota, patikima, plačiai naudojama, tyrimais pagrįstas vertinimo
instrumentas. Ši skalė skirta naudoti kineziterapeutams, ergoterapeutams, ir kitai kitiems specialistai. PDMS-2 yra sunormintos stambiosios motorikos ir smulkiosios motorikos skalė, kuri taikoma vaikams iki 6 metų, kad nustatyti smulkiosios bei stambiosios motorikos įgūdžius (80). Užduotys vertinamos balais – 0- 2. Vertinimas reikalingas, kad būtų galima nustatyti kineziterapijos poreikį. (81)
Skalėje yra išdėstytos stambiosios motorikos ir smulkiosios motorikos užduotys. Testą sudaro šios subskalės:
➢ refleksai – užduotys, taikomos nuo gimimo iki 11 mėn; ➢ pusiausvyra – vertinama vaiko kūno kontrolė, pusiausvyra;
➢ judėjimas – vertinamas vaiko judesiai (ropojimas, ėjimas, bėgimas, šokinėjimas ir kt. judesiai);
➢ manipuliacija objektais/daiktais – vertinimas vaiko gebėjimas valdyti objektus (pvz. kamuolį – pagauti, mesti);
➢ griebimas – vertinamas vaiko gebėjimas naudotis rankomis, pirštais;
➢ vizualinė – motorinė koordinacija – sugebėjimas naudoti vizualinius proprioreceptinius įgūdžius (81, 82).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibūdina sveikatą ne tik, kaip ligų ar negalios nebuvimą, bet ir visišką fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. Siekis būti sveiku yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepaisant jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties (83).
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra greito fizinio, socialinio ir emocinio augimo laikotarpis. Valgymo įpročiai taip pat formuojami pirmaisiais gyvenimo metais, pvz., per pirmuosius metus mažyliai pradeda nuo motinos pieno ar mišinio iki suaugusiųjų maisto (84).
Vaiko vystymasis nulemia biologinės ypatybės ir saviti bruožai, kurie atsiskleidžia, vaikui įgyjant patirtie. Daugumos šalių mokslininkai ištyrė, kad daug vaikų iki penkerių metų neišnaudoja kognityvinės ir socialinės raidos galimybių dėl netinkamos ekonominės ir socialinės padėties (85). Tai reikšmingai neigiamai veikia jų vystymosi raidą. Kiti veiksniai, kurie gali turėti neigiamos įtakos bendram vaiko vystymuisi nėštumo metu ir po gimimo, yra tėvų elgesys, mitybos trūkumai, lėtinės infekcijos, išskirtinis maitinimas krūtimi, netinkama maitinimo praktika ir stimuliacijos stoka (84).
1.4.1. Biologinių rodiklių įtaka sveikatai
Ankstyvoje raidoje ypač svarbų vaidmenį gali atlikti biologiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai lemia vaiko augimą ir vystymąsi, tai hormonų lygis, smegenų cheminiai procesai bei genetika (86).
Svarbu prisiminti, kad biologiniai veiksniai neveikia atskirai, pvz., genai gali sąveikauti ir su kitais genais, ir su aplinka. Kai kurie genai gali dominuoti ir neleisti kitiems pasireikšti. Kitais atvejais tam tikra biologinė veiksniai gali turėti įtakos genetinei (87, 88).
Biologinės įtakos pavyzdys yra netinkama mityba - vaikas gali neužaugti aukštu, nors ir paveldėjo aukšto ūgio genus. Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbus viso vaiko vystymosi veiksnys. Motinos mityba ir sveikata vaidina pagrindinį vaidmenį iki gimimo, pvz., vartojant 400 mikrogramų (mcg) folio rūgšties tris mėnesius iki pastojimo ir ankstyvojo nėštumo metu, žymiai sumažėja tam tikrų kūdikio smegenų ir stuburo smegenų apsigimimų rizika (89, 90).
1.4.2. Socialinių – ekonominių rodiklių įtaka sveikatai
Socialinė ir ekonominė padėtis tebėra labai svarbi tiems, kurie studijuoja vaikų raidą. Šis susidomėjimas kyla iš įsitikinimo, Yra manoma, kad stabili šeimos socialinė ir ekonominė padėtis
vaikams suteikia daugybė garantijų, pakankamą aprūpinimą. Taip pat kyla ir susirūpinimas, kad prasti socialiniai ir ekonominiai rodikliai, trūkstant išteklių ar patirties, kyla pavojus vaikų vystymuisi:
➢ skurdas sumažina šeimos išteklius, todėl pasireiškia tiesioginis poveikis - tinkamo maisto, aprangos, pastogės ir kitų pagrindinių reikmenų trūkumas;
➢ skurdas riboja vaikų galimybes gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl vaikai negauna profilaktinių paslaugų arba pagalba gali būti nesuteikiama laiku; ➢ skurde gyvenančiose šeimose trūksta palaikymo, vyrauja chaotiški santykiai.
Ekonominiai sunkumai susiję su tėvų nerimu, psichologine įtampa ir skurdžiomis šeimos valdymo, vaikų priežiūros ir ugdymo praktikomis (91).
1.4.3. Emocinių rodiklių įtaka sveikatai
Emocijos – pirmoji visų žmonių gimtoji kalba. Kūdikiai emocinę kalbą suvokia anksčiau nei verbalinę komunikaciją. Mimika, garsai, judesiai yra panašūs skirtingose kultūrose. Šiomis emocijos išraiškomis kūdikiai gali pademonstruoti vidinių pojūčių, savijautos ypatumus (92).
Vaikų komunikacija su tėvais prasideda nuo verksmo, šypsenos, generalizuotų motorinių reakcijų. Kūdikiai siunčia neverbalinius ženklus, kaip signalą patenkinti psichofiziologinius poreikius (92). Emociškai traumuojantys įvykiai, tėvų skyrybos ar nepilna šeima; ilgalaikis tėvų, ypač motinų, patiriamas stresas - tai yra šeimos krizės, turinčios įtakos vaiko psichinei sveikatai (93, 94).
Ankstyvojo amžiaus vaiko emocinė būsena - vienintelis kūdikių ir aplinkos komunikavimo būdas. Tėvai turi daugiausia galimybių įsitraukti į bendravimą su vaiku ir būti svarbiausiu vaiko ugdymo(si) atskaitos tašku.
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo metodika
Tyrimo tipas - kiekybinis, epidemiologinis tyrimas, taikant momentinę apklausą. Tyrimo vieta – tyrimas buvo atliktas elektroninėje erdvėje, pasitelkiant socialinius tinklus, elektroninį paštą.
Tyrimo laikas - magistro mokslinio darbo tyrimas buvo atliktas 2020 m. birželio – spalio mėnesio.
Bioetikos komisijos leidimas - tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos komisijos leidimas. Išdavimo data 2020 - 04 – 21 Nr. BEC-SR(M)-225. (žr.prieduose).
2.2. Tiriamųjų atranka
Viso tyrimo metu buvo ištirta 61 vaikų – 40 berniukų (65,6 %) ir 21 mergaičių (34,4 %), kurių amžius buvo nuo 13 mėn. iki 18 mėn. Berniukų amžiaus vidurkis 14,2 mėnesio, mergaičių amžiaus vidurkis 13,8 mėnesio.
Tirti vaikai nuo 13 mėn. iki 18 mėn. atrinkti, vadovaujantis įtraukimo kriterijais. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris tiriamųjų grupes pagal amžių: 14, 16, 18 mėn. Suformuluoti atrankos kriterijai.
Įtraukimo kriterijai:
1. Gimę sveiki (neturintys negalių), išnešioti;
2. Amžius (ne jaunesni kaip 13 mėn. ir ne vyresni kaip 18 mėn); 3. Tiriamieji, gyvenantys Lietuvoje;
4. Tėvų sutikimas dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijai:
1. Raidos sutrikimai, neišnešiotumas; 2. Tėvų nesutikimas dalyvauti tyrime;
3. Netinkamas amžius ( jaunesni kaip 13 mėn. ir vyresni kaip 18 mėn); 4. Tiriamieji gyvenantys ne Lietuvoje – užsienyje.
2.3. Tyrimo organizavimas
Tyrimo eiga:
1. 2019 lapkričio 20 d. oficialiai buvo įsigytas Ages & Stages (ASQ - 3) klausimynas (žr.prieduose), kuris buvo išverstas į lietuvių kalbą ir adaptuotas tyrimui. Klausimyne pateikti klausimai, susiję su 13-18 mėn. vaikų amžiaus raida. Atskiri klausimynai buvo pateikiami pagal amžiaus grupes, t.y. atitinkamai:
1.1 14 mėn. klausimynas, pildomas nuo 13 mėn. 0 dienų iki 14 mėnesio 30 dienos. 1.2 16 mėn. klausimynas pildomas nuo 15 mėn. 0 dienų iki 16 mėnesio 30 dienos. 1.3 18 mėn. klausimynas, pildomas nuo 17 mėn. 0 dienų iki 18 mėnesio 30 dienos. 2. Apklausa buvo atliekama nuotoliniu būdu apklausiant tėvus, kadangi tyrimas vyko Covid-19 pandemijos fone.
2.1 Naudojantis Facebook socialiniu tinklu buvo paskelbtas skelbimas - kvietimas asmenims, auginantiems atitinkamo amžiaus vaikus, dalyvauti tyrime. Gavus tėvų sutikimą dalyvauti tyrime, buvo nusiųstos anketos pagal vaiko amžių. Kita dalis anketų popieriniu variantu buvo išdalinta tėvams, draugams, pažįstamiems, šeimos nariams auginantiems vaikus, kurie atitinka tiriamas vaikų amžiaus grupes ir atitinka įtraukimo kriterijus.
2.3 Prieš pradedant tyrimą tiriamųjų tėvai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, metodais, klausimynu, įtraukimo kriterijais ir galimais trukdžiais. Sutikimą dalyvauti tyrime tiriamųjų tėvai arba globėjai patvirtino asmenine žinute arba žodiniu sutikimu, sutikdami, kad tiriamųjų asmens ir sveikatos duomenys bus panaudoti magistro baigiamajame darbe.
2.4 Tiriamųjų tėvams/globėjams sutikus dalyvauti tyrime anketos buvo išsiųstos elektroniniu paštu ar naudojantis socialiniu tinklu Facebook.
2.5 Iškilus klausimams dėl klausimyno pildymo su tėvais/globėjais buvo bendraujama telefonu, elektroniniu paštu, socialiniame tinkle Facebook žinutėmis. Į žinutes, skambučius buvo atsakoma operatyviai, siekiant užtikrinti, kuo greitesnį, išsamesnį, t.y. kokybišką atsakymą į iškilusias problemas.
2.4. Tyrimo etika
Vykdomas tyrimas buvo visiškas konfidencialus. Tiriamųjų duomenys: vardai, pavardės ir gyvenamieji adresai nebuvo reikalaujami. Tėvai/globėjai buvo informuoti, jog anketinės
apklausos bus koduojamos, skelbiami tik apibendrinti rezultatai, norint užtikrinti visišką konfidencialumą. Bendraujant su tiriamųjų tėvais/globėjais buvo aptarti ir galimi nepatogumai ar trukdžiai, pavyzdžiui, laiko sugaišimas.
2.5. Tyrimo metodai ir priemonės
Naudotas tyrimo instrumentas: išverstas ir adaptuotas Ages & Stages (ASQ - 3) klausimynas „Ages & Stages Questionnaires“, trečiasis leidimas (ASQ-3) yra vystymosi nustatymo įrankis, skirtas naudoti ankstyvojo ugdymo pedagogams bei sveikatos priežiūros specialistams. Testą pildo tėvai, globėjai. Klausimynas yra lengvai suprantamas, atitinkantis „šeimoms draugiškumo“ kriterijų, pasižymi paprastumu, patikimumu bei tikslumu, plėtojantis tėvų žinias, linksmas ir įtraukiantis. Klausimynas susideda iš trijų dalių:
1. Klausimai vaiko raidai vertinti: 30 klausimų apie vaiko raidą, pasižyminti paprasta kalba ir hierarchiniu išdėstymu nuo lengvesnio iki sunkesnio užduočių atlikimo. Ši klausimyno dalis yra suskirstyta į penkių sričių vystymosi blokus:
➢ Bendravimas – šioje dalyje klausimai orientuoti apie vaiko kalbos įgūdžius: ką vaikas supranta ir, ką jis gali pasakyti.
➢ Stambioji motorika – klausimai, apimantys didesnių rankų, kojų ir liemens raumenų veiklą - ėjimą, bėgimą, mėtymą, kėlimą, spyrį ar kitas vykdomas veiklas. Šioje dalyje yra klausimų, susijusių su kūno suvokimu, reakcijos greičiu, pusiausvyra ir jėga.
➢ Smulkioji motorika - šios dalies atsakymai į klausimus suteikia informacijos tyrėjui apie dabartinį vaiko akių – rankų koordinaciją, gebėjimą atliekant griebimo funkciją, manipuliavimą daiktais, žaislais, taip pat piešimą, rašymą, konstravimą ir kt.
➢ Problemų sprendimas – šioje dalyje surinkti klausimai apie vaiko mokymąsi ir žaidimą su žaislais, dabartinį vaiko motorinių strategijų konstravimą.
➢ Socialiniai įgūdžiai – ši klausimų dalis skirta, įvertinti vaiko savipagalbos įgūdžius, bendravimą su aplinkiniais bei vaiko gebėjimą žaisti žaidimus su žaislais ar kitais vaikais.
2. Apibendrinantys klausymai - yra klausimų serija, suteikianti tėvams ar globėjams galimybę pasidalinti rūpesčiais, kurie galbūt nebuvo užfiksuoti surenkamoje anketos dalyje. Šie klausimai buvo suformuluoti kaip uždari klausimai su pasirenkamais variantais - „taip“ arba „ne“, tačiau, atsižvelgiant į pasirinktą atsakymą, tėvų buvo paprašyta pateikti papildomą rašytinį paaiškinimą. Šiame klausimyno skyriuje dėmesys buvo skiriamas sveikatos ir vystymosi
problemoms, tokioms kaip klausa, rega, elgesys ir bendros tėvų problemos. Keletas „Apibendrinimas“ skyriaus klausimų taip pat orientuoti į vaiko įgūdžių kokybę, pavyzdžiui, į vaiko motorinių judesių kokybę ar jų bendravimo kokybę. Pavyzdžiui, ASQ-3 16 mėnesių klausimyne pateikiami tokie klausimai: „Ar Jūs suprantate didumą to, ką sako Jūsų vaikas?“ ir „Ar Jums atrodo, kad Jūsų vaikas kalba panašiai kaip ir jo bendraamžiai?“. Klausimai skirti aptikti kalbos/kalbos sutrikimus ar artikuliacijos vėlavimus, kurie nenustatomi įvertintoje ASQ-3 ,,Bendravimas‘‘ srityje.
3. Vertinimas - kiekvienoje klausimų dalyje (bendravimas, stambioji motorika, smulkioji motorika, problemų sprendimas ir socialiniai įgūdžiai), tėvai pažymi vieną atsakymą iš trijų: „Taip“, „Kartais“, „Dar ne“. Kiekvienas klausimas yra vertinamas taškais: ,,Taip‘‘ - 10, ,,Kartais‘‘ - 5 arba ,,Ne‘‘ - 0. Kiekvienos srities klausimų surinkti taškai yra sudedami į bendrą taškų sumą ir atskiriami į atskiras grupes. Ages & Stages (ASQ - 3) klausimyno vertinimo skyrelį pagal surinktą taškų sumą gaunamas vertinimas subskalėje (2.1 pav). Vertinimas pagal subskalę parodo:
➢ Baltajame plote esantys balai parodo, jog vaikas vystosi normaliai - vaikas atitinka įprastą/normalią fizinę raidą.
➢ Pilkoje srityje esantys balai parodo, jog reikia stebėti vaiką, o po kelių mėnesių gali būti reikalinga dar viena patikra.
➢ Juodoje srityje esantys balai parodo, jog vaikas yra rizikos grupėje, ar yra uždelstas vystymasis.
2.1 pav. ASQ-3 informacijos vertinimo skyrius, skirtas užfiksuoti ploto balus. Šioje iliustracijoje pavaizduotas 18 mėnesių vertinimo lapo subskalė. Kiekvieno ASQ-3 intervalo santraukos lentelės stulpelyje „Cutoff“ pavaizduoti konkretaus intervalo ribiniai balai.
Kitas tyrimo instrumentas buvo tyrimo autoriaus parengti klausimai apie vaiko ir šeimos demografinę padėtį (gyvenamasis miestas, kaimas). Tyrimo autoriaus parengti klausimai apie socialinius ir ekonominius veiksnius bei ryšio priemonių naudojimą šeimoje (šeimos sudėtis, kelintas šioje šeimoje yra šis vaikas, mamos išsilavinimas, šeimos pajamos tenkančios vienam šeimos nariui,
ar šeima gauna socialinę pašalpą, ar šeimos namuose televizorius yra įjungtas nuolat ar beveik nuolat, kiek laiko per dieną vaikas leidžia prie televizoriaus ekrano, kompiuterio, telefono ar planšetės).
Siekiant ištirti vaikų judesių raidos priklausomybę nuo socialinių ir ekonominių veiksnių buvo išskirti tokie veiksniai - socialiniai veiksniai:
➢ šeimos sudėtis;
➢ televizijos naudojimas namų aplinkoje;
➢ laikas, praleistas prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, telefono, planšetės). Ekonominiai veiksniai:
➢ šeimos pajamos (tenkančiam vienam šeimos nariui); ➢ vaikų skaičius šeimoje;
➢ socialinė šalpa (gaunama/negaunama).
2.6. Duomenų analizės metodai
Duomenų analizė atlikta naudojantis BMI SPSS 20.0 programine įranga. Kokybiniai duomenys pateikiami imties dydžiu (n) ir procentais (proc.) – n (proc.). Tiriamos imtys mažos, todėl dviems nepriklausomoms imtims palyginti naudotas Mano-Vitnio-Vilkoksono testas, o trims nepriklausomoms imtims palyginti buvo taikytas neparametrinis Kruskalo-Voliso kriterijus. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir vidurkis (x̅) – xme (xmin- xmax; x̅).
Koreliaciniam ryšiui nustatyti taikytas Spirmeno kriterijus. Koreliacinis ryšys, kai 0<|r|≤0,3 laikytas labai silpnu, 0,3<|r|≤0,5 silpnu, 0,5<|r|≤0,7 vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,9 stipriu ir 0,9<|r|≤1 labai stipriu. Reikšmingumo lygmuo α=0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų charakteristika
Iš viso tyrime buvo ištirta 61 tiriamasis. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal amžių. 38 tiriamieji buvo 13-14 mėn. amžiaus grupėje, ir tai sudarė 62,3 proc. visų ištirtų vaikų. 15-16 mėn. amžiaus grupėje buvo 14 tiriamųjų, atitinkamai sudarė 23 proc. ir 17-18 mėn. amžiaus grupėje buvo mažiausiai - 9 tiriamieji, t.y.14,7 proc.
Tyrime ištirta daugiau berniukų, nei mergaičių. Visose trijose amžiaus tiriamųjų grupėse ištirta 40 berniukų, kas sudarė 65,6 proc. visų tirtų vaikų. Mergaičių tyrime ištirta 21, t.y. 34,4 proc. Pasiskirstymas pagal lyties požymį skirtingose amžiaus grupėse pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį skirtingose amžiaus grupėse
Paskaičiuotas tiriamųjų amžiaus vidurkis, kuris buvo 14 mėnesių, o bendrai amžius pasiskirsto nuo 13 – 18 mėnesių.
Nėštumo trukmė ir naujagimio svoris, motinos amžius yra labai svarbūs kriterijai vaiko vystymosi raidai, todėl paskaičiuoti visų tirtų trijų amžiaus grupių pasiskirstymas pagal šiuos kriterijus ir bendras visų tiriamųjų vidurkis, minimali ir maksimali reikšmė pagal šiuos kriterijus.
Visose trijose amžiaus grupėse tiriamųjų vidutinis gestacinis laikotarpis buvo 40 savaičių, mažiausias gestacinis laikotarpis 34 savaitė, ilgiausias - 42 savaitės.
Visų tiriamųjų vidutinis gimimo svoris buvo 3540 (3608,3) g, mažiausias gimimo svoris – 2260 g, didžiausias gimimo svoris – 4757 g.
Apdorojant anketų duomenis, buvo nustatytas vidutinis mamos amžius - 29 (29,33) metai, jauniausios mamos amžius – 20 metai, vyriausios - 37 metai.
88,9 64,3 60,5 11,1 35,7 39,5 0 20 40 60 80 100 17-18 15-16 13-14
Tiriamųjų dalis, proc.
A m ži us , m ėn . Berniukas Mergaitė
Apgar skalė – tai objektyvus metodas tik ką gimusio naujagimio būklei įvertinti ir perduoti informaciją apie naujagimio bendrąją būklę bei jo atsaką į gaivinimo veiksmus. Anketoje pateiktas klausimas apie Apgar skalę, leido atskleisti šio kriterijaus pasiskirstymą tarp 13 – 18mėn vaikų. Vertinant pagal Apgar skalę, naujagimiai testuojami 1min po gimimo. Atlikus šios klausimo anketos analizę, nustatyta, kad tiriamieji buvo įvertinti vidutiniškai 9 balais (8,98). Mažiausias vidutiniškas surinktas balas visose amžiaus grupėse – 8 balai, didžiausias – 10 balų. Vertinant naujagimius naudojant Apgar skalę po 5 min. bendras balas buvo 10 (9,54), mažiausias surinktas balas – 8, didžiausias – 10.
Kiekvienos amžiaus grupės amžiaus, gimimo savaitės, svorio, mamos amžiaus ir Apgar balų duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų amžiaus, gimimo savaitės, svorio, mamos amžiaus ir Apgar rezultatai pagal amžiaus grupes
Rodiklis Grupė Mediana Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis Amžius (mėn.) 13-14 mėn. 14 13 14 13,61 0,5 15-16 mėn. 16 15 16 15,71 0,47 17-18 mėn. 17 17 18 17,44 0,53 Kelintą sav. gimė 13-14 mėn. 40 34 42 39,95 1,39 15-16 mėn. 38,5 34 42 38,64 2,02 17-18 mėn. 39 37 41 39,33 1,32 Svoris (g) 13-14 mėn. 3632,5 2260 4670 3672,95 494,99 15-16 mėn. 3369 2360 4400 3440,43 651,09 17-18 mėn. 3405 2800 4757 3596,44 657,86 Apgar 1 13-14 mėn. 9 8 10 9,11 0,83 15-16 mėn. 9 8 10 8,71 0,73 17-18 mėn. 9 8 10 8,89 0,93 Apgar 5 13-14 mėn. 10 8 10 9,61 0,59 15-16 mėn. 10 8 10 9,43 0,76 17-18 mėn. 9 9 10 9,44 0,53 Mamos amžius 13-14 mėn. 29 20 37 29,21 3,87 15-16 mėn. 30 23 37 29,71 4,12 17-18 mėn. 28 24 36 29,22 3,77
Apdorojant tyrimo anketinės apklausos atsakymus, buvo paskaičiuotas vidutinis pasiskirstymas pagal gimdymo būdą. Daugiausiai tiriamųjų gimė natūraliais gimdymo takais – 42 (68,9 proc.). Likę gimdymo būdai pasiskirstė panašiai: atliekant Cezario pjūvio operaciją gimė 10 (16,4 proc.) tiriamųjų, o 9 (14,8 proc.) atvejais buvo komplikuotas gimdymas. Pasiskirstymas pagal gimdymo būda atskirose amžiaus grupėse pateiktas 2 paveiksle.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gimdymo būdą atskirose amžiaus grupėse. Rezultatai pateikti proc. ir vienetai (n)
Visose amžiaus grupėse daugiausiai vaikų gimė natūraliais takais, mažiausias gimusiųjų skaičius visose amžiaus grupėje priklauso komplikuotam gimdymui.
Į pateiktas anketas beveik visų tyrimo dalyvių anketas pildė vaikų mamos – 59 (98,3) ir tik 1 (1,7 proc.) tėtis, kurio vaikas priklausė 15-16 mėn. amžiaus grupei.
Pagal gyvenamąją vietą anketos klausimo atsakymai parodė, kad daugumos tyrimo dalyviai yra kilę iš didžiųjų Lietuvos miestų: 22 (36,1 proc.) tiriamųjų yra iš Kauno, 19 (31,1 proc.) iš Vilniaus, 4 (6,6 proc.) iš Klaipėdos, 3 (4,9 proc.) iš Marijampolės, 2 (3,3 proc.) iš Palangos ir po 1 tiriamąjį (1,6 proc.) iš Kretingos, Anykščių, Ukmergės, Telšių, Alytaus, Jonavos, Jurbarko, Kėdainių, Prienų ir Panevėžio.
Nustatant vaiko skaičiaus šeimoje analizės metu daugiausiai vaikų šeimoje buvo pirmagimiai – 47 (77 proc.). Beveik penktadalis vaikų (12 (19,7 proc.)) buvo antri šeimoje ir tik 2 (3,3 proc.) vaikai buvo treti šeimoje. Pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse pagal tai, kelintas vaikas gimė šeimoje pateiktas 3 paveiksle.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Natūraliais gimdymo takais Cezario pjūvis Komplikuotas gimdymas
Ti ri am ųjų pa si ski rs tym as (pr o c. ) 13-14 mėn. 15-16 mėn. 17-18 mėn. n=26 n=7 n=5 n=10 n=4 n=6 n=3
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse pagal tai, kelintas vaikas šeimoje yra tiriamasis
Visose amžiaus grupėse daugiausia vaikų buvo pirmagimiai, mažiausias skaičius tiriamųjų gimė šeimose, kuriose jau yra du vaikai.
Iš visų tyrime ištirtų vaikų net n=53 (86,9 proc.) gimė susituokusiose šeimose, o n=7 (11,5 proc.) vaikai gimė šeimose, kuriose tėvai yra nesusituokę ir tik vienas tiriamasis vaikas gimė vienišai mamai (2,6 proc.). Pasiskirstymas pagal šeimos sudėtį atskirose amžiaus grupėse pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimos sudėtį skirtingose amžiaus grupėse.
Šeimos sudėtis Grupė Tiriamųjų skaičius (n) Tiriamųjų dalis (proc.) Vieniša mama 13-14 mėn. 1 2,6 15-16 mėn. 0 0 17-18 mėn. 0 0 Visų tiriamųjų 1 1,6 Pilna šeima/tėvai susituokę 13-14 mėn. 32 84,2 15-16 mėn. 14 100 17-18 mėn. 7 77,8 Visų tiriamųjų 53 86,9 Pilna šeima/tėvai nesusituokę 13-14 mėn. 5 13,2 15-16 mėn. 0 0 17-18 mėn. 2 22,2 Visų tiriamųjų 7 11,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 13-14 mėn. 15-16 mėn. 17-18 mėn. Ti ri am ųjų pa si ski rs tym as (pr o c. )
Pirmas Antras Trečias
n=29 n=11 n=7
n=8 n=2 n=2
n=1
