TĖVŲ, TURINČIŲ VAIKŲ SU NEGALIA, ŽINIOS APIE VAIKŲ BURNOS SVEIKATĄ IR PROFILAKTIKĄ

Reda Zubaitė

TĖVŲ, TURINČIŲ VAIKŲ SU NEGALIA, ŽINIOS APIE

VAIKŲ BURNOS SVEIKATĄ IR PROFILAKTIKĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Mokslinis vadovas Lekt. Dr. Miglė Žemaitienė

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

TĖVŲ, TURINČIŲ VAIKŲ SU NEGALIA, ŽINIOS APIE VAIKŲ BURNOS SVEIKATĄ IR PROFILAKTIKĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas……… Darbo vadovas……….. (parašas) (parašas)

……….. ……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20….m.………. 20….m. ………. (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

3

TURINYS

1.1. Neįgaliųjų vaikų burnos ertmės sveikata………9

1.2. Neįgaliųjų vaikų burnos ir dantų ligos……….9

1.3. Neįgaliųjų vaikų mitybos įpročių ir vartojamų medikamentų įtaka burnos sveikatai……….…..10

1.4. Neįgaliųjų vaikų burnos ertmės higienos priežiūra namuose………...12

1.5. Neįgaliųjų vaikų naudojamų dantų šepetėlių tipai………..……….13

2. MEDŽIAGA IR METODAI……….14

3. REZULTATAI………...15

3.1. Tiriamųjų ir respondentų bendroji charakteristika………...15

3.1.1. Neįgaliųjų vaikų tėvai ir globėjai………15

3.1.2. Vaikai su negalia……….15

3.1.3. Vaikų su negalia mitybos ypatumai……….………...15

3.2. Odontologinė informacija………18

3.2.1. Neįgaliųjų vaikų burnos higienos ypatumai………....18

3.2.2. Tėvų požiūris į reguliarius vizitus pas gydytoją odontologą………..22

3.2.3. Retų apsilankymų pas gydytoją odontologą priežastys………..23

3.2.4. Lankymosi pas gydytoją odontologą priežastys……….25

3.2.5. Informacijos šaltiniai apie vaikų burnos priežiūrą ir ligų prevenciją……….25

3.2.6. Neįgaliųjų vaikų tėvų žinios apie vaiko dantenų kraujavimą……….26

3.2.7. Tėvų žinios kaip galima užtikrinti gerą vaiko burnos higieną………....28

4

SANTRUMPOS

JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos K./d.- kartų per dieną

L. l. s.- laisvės laipsnių skaičius M.- metai

5

TĖVŲ, TURINČIŲ VAIKŲ SU NEGALIA, ŽINIOS APIE VAIKŲ BURNOS

SVEIKATĄ IR PROFILAKTIKĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Neįgaliųjų vaikų burnos sveikata yra prasta, nes yra sunkiau užtikrinti gerą burnos higieną. Neįgalūs vaikai dažnai yra priklausomi nuo savo tėvų, kurie dažniausiai atlieka sprendimus už vaiką, todėl šio darbo tikslas yra išanalizuoti tėvų, turinčių vaikus su negalia, žinias apie burnos sveikatą ir profilaktines priemones, naudojamas dantų priežiūrai. Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 121 neįgaliųjų vaikų tėvai ar globėjai, kurie atsakė į anketos klausimus. Pirmoji anketos dalis buvo sudaryta iš 8 bendrinių klausimų, o antroji dalis sudaryta iš 14 odontologijos informacijos klausimų. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS IMB STATISTICS v.26 programa.

Rezultatai: Du trečdaliai tėvų atsakė, jog padeda vaikams išsivalyti dantis su įprastu dantų šepetėliu ir dantų pasta ryte ir vakare. 96 proc. tėvų nurodė, kad reguliarūs vizitai yra svarbūs, tačiau vaiko baimė, gydytojo odontologo patirties trūkumas ir vaiko nebendradarbiavimas gydymo metu yra vienos iš pagrindinių priežasčių, trukdančių reguliarius vizitus pas gydytoją odontologą. Nepaisant iškylančių problemų apie 70 proc. vaikų su negalia lankosi pas gydytoją odontologą profilaktiškai, tuo tarpu apie 50 proc. vaikų lankosi dėl dantų gydymo ar šalinimo. Tikrinant neįgaliųjų vaikų tėvų informacijos šaltinius apie dantų priežiūrą ir profilaktiką paaiškėjo, kad gydytojas odontologas ir internetas yra pagrindiniai informacijos šaltiniai.

Išvados: Neįgaliųjų vaikų tėvams trūksta žinių apie burnos profilaktiką, kaip dažnai ir kokias burnos priežiūros priemones naudoti, per retai lankomasi pas gydytoją odontologą. Daugumai vaikų dantų gydymas yra sudėtingas dėl patiriamos baimės ir gydytojo odontologo patirties trūkumo. Reikalingas didesnis neįgaliųjų vaikų ir globėjų švietimas apie neįgaliųjų vaikų dantų priežiūrą ir profilaktiką. Gydytojams odontologams rekomenduojami papildomi kursai apie neįgaliųjų vaikų gydymą.

6

PARENTS OF CHILDREN WITH DISABILITIES KNOWLEDGE

TOWARDS ORAL HEALTH AND CARE OF THEIR CHILDREN’S ORAL

CAVITY

SUMMARY

The relevance of the problem and aim of the research: Children with disabilities have poor oral health because it’s difficult for them to maintain good oral hygiene. Disabled children usually are dependent on their parents’ and they often make decisions for the child, so the aim of this work is to analyse parent’s knowledge about oral health and preventive dental care products.

Material and methods: 121 parents of disabled children participated in the survey and answered to questionnaire. The first part of questionnaire consisted of 8 general information questions, the second part contained 14 dental information. Statistical analysis of data was performed using SPSS IMB STATISTICS v.26 program.

Results: Two thirds of parents said that they help children to brush their teeth with a regular toothbrush and toothpaste in the morning and evening. 96% parents indicated that regular visits are important, but the child’s fear, dentists’ lack of experience and the child’s non-cooperation during dental treatment are among the main reasons that hinder regular visits to the dentist. Regardless of above listed problems about 70 percent children with disabilities go to the dentist for regular check-ups, meanwhile 50 percent of disabled children visit dentist for dental treatment or tooth removal. Internet and dentists are the main information sources for oral health care and prevention.

Conclusion: Parents of disabled children have lack of knowledge about the prevention of oral diseases, how often and which oral care products should be used and they attend a dentist too rarely. Dental treatment for majority of disabled children is challenging because of fear and a dentists’ lack of experience. It is necessary to raise parents’ and caregivers’ perception about oral health care and prevention. Additional courses on the treatment of children with disabilities are recommended for dentists.

7

ĮVADAS

Gera burnos sveikata yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos vaiko gyvenimo kokybei. Yra įrodymų, kad bloga burnos sveikata gali turėti rimtų pasekmių vaiko mitybai, bendrai sveikatai bei būsimai vaiko burnos būklei. Taip pat yra rasta sąsaja, kad prasta burnos sveikata turi įtakos vaiko savivertei ir socialinei integracijai [1; 2; 3]. Atlikti tyrimai priėjo prie vieningos išvados, kad neįgaliųjų vaikų burnos sveikata yra prasta. Ėduonies ir periodonto ligų paplitimas tarp neįgaliųjų vaikų lyginant su sveikais bendraamžiais vaikais yra daug didesnis. Taip pat dėl prastos burnos higienos vaikams su negalia dažnai pastebimos kraujuojančios dantenos [1; 2; 3; 4].

Neįgaliųjų vaikų tėvams yra sunku palaikyti gerą vaiko burnos higieną, nes tėvai daugiau laiko skiria pagrindinėms vaiko ligoms, todėl nukenčia vaikų dantų priežiūra [1]. Yra žinoma, kad neįgaliųjų vaikų tėvai susiduria su sunkumais bandydami gauti kokybišką vaiko dantų gydymą, nes neįgalūs vaikai reikalauja daugiau gydytojo odontologo laiko, žinių bei pastangų atliekant odontologines procedūras [2]. Kariesogeninė mityba ir vartojami medikamentai taip pat yra svarbūs rizikos faktoriai prisidedantys prie prastos burnos sveikatos [5; 6]. Dėl šių priežasčių labai svarbu formuoti vaikams su negalia teisingus burnos priežiūros įpročius, nes su amžiumi jų burnos sveikata dažniausiai prastėja [1].

8 Tyrimo tikslas: išanalizuoti tėvų, turinčių vaikų su negalia, žinias apie burnos sveikatą ir profilaktines priemones, naudojamas dantų priežiūrai.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, ar tėvai, turintys neįgaliuosius vaikus, turi žinių apie burnos sveikatą ir dantų priežiūrą.

2. Nustatyti, ar neįgaliųjų vaikų tėvai žino, kokias burnos higienos priemones reikėtų naudoti ir kaip dažnai.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Neįgaliųjų vaikų burnos ertmės sveikata

Medicininėje literatūroje vartojamas terminas “asmuo, turintis specialių poreikių” apibūdina asmenį, kuris gali turėti fizinius, jutimo, vystymosi, protinius, emocinius, elgesio ar kognityvinius sutrikimus, todėl jiems reikalinga medicininė sveikatos priežiūra arba specializuotos programos ar paslaugos, pritaikytos neįgaliems asmenims [7; 8].

Vaikų, turinčių negalią, gydymas yra sudėtingesnis, nes reikalauja papildomų specialių žinių, prisitaikymo prie paciento negalios, laiko ir pastangų [8]. D. Byrappagari ir kt. JAV atliktame tyrime nustatė, kad odontologams sunku atlikti gydymą dėl įvairių priežasčių tokių kaip: elgesio valdymo problemų, nepakankamos gydytojo patirties, paciento būklės sunkumo ir galimai trūkstamos darbuotojų kvalifikacijos [2].

Taigi, neįgaliųjų vaikų burnos sveikata yra prastesnė lyginant su sveikais vaikais ne tik dėl jų ribotos galimybės naudotis asmens higienos priemonėmis, bet ir dėl ribotos galimybės naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis [2; 9].

1.2. Neįgaliųjų vaikų burnos ir dantų ligos

Vaikų, turinčių negalią, burnos sveikata yra prastesnė lyginant su sveikais bendraamžiais vaikais. Dantų ėduonis, periodonto ligos ir dantų traumos yra vienos iš pagrindinių problemų, su kuriomis dažniau susiduria neįgalūs vaikai [3; 10; 11]. Taip pat dėl prastos asmeninės higienos įpročių dažnai vaikams su negalia pastebimos kraujuojančios dantenos [3]. T. Percival ir kt. Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime nustatė, kad vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, apnašų kiekis ant nuolatinių dantų buvo didesnis, kas lėmė didesnį gingivito sunkumą lyginant su kontroline grupe [12].

10 sąkandis, todėl vaikai kvėpuoja per burną, o tai lemia burnos gleivinės išsausėjimą [11; 13]. Taip pat vartojami medikamentai nuo epilepsijos turi šalutinį efektą: dantenų hiperplaziją, kuri apsunkina geros burnos higienos palaikymą [12]. Taigi, šie faktoriai prisideda prie ženklesnio karieso paplitimo [12; 13].

Atviro sąkandžio ir padidėjusio ėduonies atsiradimo sąsaja buvo pastebėta ir tarp autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų [14]. Tuo tarpu vaikai, turintys Dauno sindromą, susiduria ne tik su padidėjusiu dantų karieso ar periodonto ligų paplitimu, bet ir su kitomis dantų anomalijomis, tokiomis kaip emalio hipoplazija, hipodontija ar taurodontizmas [10; 11; 15]. Taigi, neįgalūs vaikai, lyginant su sveikais vaikais, dažniau susiduria su burnos gleivinės ir dantų ligomis.

1.3. Neįgaliųjų vaikų mitybos įpročių ir vartojamų medikamentų įtaka burnos sveikatai

Neįgalūs vaikai dažnai valgo daug angliavandenių turinčių maisto produktų, geria saldžiuosius gėrimus [5]. Tokį neįgaliųjų vaikų mitybos pasirinkimą paaiškina Mikulovic ir kt. Prancūzijoje atliktame tyrime, kuriame buvo padaryta išvada, kad neįgaliems vaikams maisto skonis yra svarbesnis nei jo maistingumas. Taigi, nenuostabu, kad neįgalūs vaikai yra linkę dažniau valgyti daug angliavandenių turintį maistą [16]. Ne tik netinkama mityba, bet ir vartojami medikamentai turi neigiamos įtakos neįgaliųjų vaikų burnos sveikatai. Vartojami medikamentai didina ėduonies rizikos atsiradimą, nes jų sudėtyje yra gausu cukraus. Taip pat medikamentai mažina seilių išsiskyrimą ir gali išsivystyti kserostomija, o tai sukelia didesnį ėduonies paplitimą [5; 6].

Vaikų, turinčių tiek fizinę, tiek protinę negalią, mityba dažniausiai yra nepilnavertė, nes jų motorika yra sutrikusi, jie negali visiškai sukramtyti ir nuryti maisto. Dėl šių priežasčių jie dažniau maitinami kreminės ar skystos konsistencijos maistu, todėl padidėja rizika atsirasti dantų ir dantenų ligoms [5; 6; 17]. Nepilnavertė mityba ne tik skatina ėduonies atsiradimo riziką, bet ir neigiamai veikia gleivinės žaizdelių gijimą bei imuninę sistemą [17]. Susilpnėjusi imuninė sistema gali lemti paūmėjusio gingivito ir kitų burnos infekcinių ligų atsiradimo riziką [18].

11 jaučiamas kartumo jausmas, todėl dar labiau mažinamas mitybos racionas [5]. Dažnai vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, pasirenka valgyt tik daug angliavandenių turintį maistą, todėl padidėja karieso atsiradimo rizika [5; 20]. J. S. Beighley ir kt. JAV atliktame tyrime su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais nustatė, kad vyresni vaikai yra mažiau išrankūs maistui ir labiau linkę pasirinkti įvairesnį maistą [20]. Taigi, tėvams, kurių vaikai turi autizmo spektro sutrikimą, yra rekomenduojama vietoj nesveikų užkandžių duoti vaisius arba daržoves tam, kad sumažintų karieso atsiradimo riziką [5].

Vaikams, turintiems Dauno sindromą, yra sunkiau kramtyti maistą bei jį nuryti. Nenurytas maistas, užsilikęs burnoje, bei sutrikęs seilėtekis didina ėduonies atsiradimo riziką. Tėvams rekomenduojama mažinti neįgaliųjų vaikų mityboje saldžiųjų gėrimų ir saldumynų, nes tai didina karieso ir viršsvorio atsiradimo riziką [10]. Tuo tarpu vaikų, turinčių cerebrinį paralyžių, mityba dažniausiai yra nepakankama ir nepilnavertė [10]. Mityba yra apsunkinta dėl rijimo ir kramtymo funkcijų sutrikimų. Dėl kalorijų deficito nusilpsta imuninė sistema ir padidėja rizika atsirasti burnos infekcinėms ligoms [21].

Daugumai vaikų, turintiems cerebrinį paralyžių, pasireiškia epilepsija, todėl turi vartoti antiepilepsinius vaistus traukulių dažniui ir sunkumui mažinti [22]. Šie medikamentai dėl skonio pagerinimo turi daug cukraus ir tai padidina karieso atsiradimo riziką. Taip pat nustatyti ir kiti neigiami antiepilepsinių vaistų poveikiai burnos ertmei. Ilgalaikis medikamentų vartojimas sąlygoja dantenų hiperplaziją. I. Marakoglu ir kt. Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime nustatė, kad 50 proc. vaikų, sergančių epilepsija, pradėjus vartoti fenitoiną po 3 mėn. pasireiškė dantenų hiperplazija [23]. Nors dantų hiperplazija nėra skausminga, tačiau išvešėję dantenų audiniai kramtymu metu yra traumuojami ir tai gali sukelti skausmą. Taip pat dantenų hiperplazija apsunkina dantų valymą ir sukuria tinkamas sąlygas apnašų kaupimuisi, o tai sukelia dantenų uždegimą ir kraujavimą, o progresuojant uždegimui gali atsirasti periodonto ligos [23; 24]. Norint išvengti dantenų hiperplazijos rekomenduojama naudoti valproino rūgštį, natrio valproatą arba karbamazepiną, tačiau JAV maisto ir vaistų administracija nustatė, kad šių vaistų sudėtyje yra sacharozės [23; 25]. H. I. Morgan, R. K. Abou El Fadl 2018m atliktame tyrime su vaikais, sergančiais epilepsija, nustatė, kad 69 proc. vaikų vartojo vaistus sirupo pavidalu, ir 98 proc. neįgaliųjų vaikų tėvų nurodė, kad jų vaikai niekada nevalė dantų ar net neišskalavo dantų po medikamentų vartojimo. Taigi, buvo prieita prie išvados, kad ilgalaikis vartojimas antiepilepsinių vaistų, kuriuose gausu cukraus galėjo reikšmingai prisidėti prie pirminio dantų ėduonies paplitimo [23].

12 1.4. Neįgaliųjų vaikų burnos ertmės higienos priežiūra namuose

Vaikai, turintys fizinę ar protinę negalią, dažnai yra priklausomi nuo tėvų ar globėjų, todėl jiems reikia pagalbos atliekant paprastas kasdienines užduotis, įskaitant ir dantų valymą [3]. Neįgaliųjų vaikų tėvai susiduria su problemomis palaikant gerą vaiko burnos higieną [1]. M. Campanaro ir kt. JAV atliktame tyrime su neįgaliųjų vaikų globėjais buvo nustatyta, kad laiko trūkumas ir vaiko nebendradarbiavimas yra vienos iš pagrindinių priežasčių, apsunkinančių dantų valymą. Taip pat dantų valymą apsunkina globėjų įgūdžių trūkumas. Nepaisant iškylančių problemų 50 proc. tėvų valo vaikų dantis 2 ar daugiau kartų per dieną. Taip pat 62 tėvai iš 90 vaikams naudoja dantų pastą su fluoru. Taigi, dauguma tėvų žino apie fluorą ir supranta jo teikiamą naudą dantų kietiesiems audiniams [26].

R. Y. Du ir kt. 2019 m. Honkonge atliktame tyrime palygino burnos higienos įpročius tarp sveikų vaikų ir vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą. Tyrime padarė išvadą, kad sveiki vaikai lyginant su vaikais, turinčiais negalią, ne tik dažniau valėsi dantis, bet ir dažniau naudojo dantų pastą [27]. Taigi, nenuostabu, kad ėduonies paplitimas tarp vaikų, sergančių autizmo spektro sutrikimu, yra didesnis [14]. Panašias burnos higienos priemones kaip ir vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, naudoja cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai. H. M Hamid ir kt. 2017 m. atliktame tyrime su cerebriniu paralyžiumi sergančiais vaikais nustatė, kad didžioji dauguma neįgaliųjų vaikų naudojo įprastą dantų šepetėlį bei dantų pastą su fluoru. Tik 6 proc. neįgaliųjų vaikų tėvų teigė, kad vaikas naudoja burnos skalavimo skystį. Nepaisant mažo burnos skalavimo skystį naudojančių tiriamųjų skaičiaus, apie 80 proc. neįgaliųjų vaikų tėvai teigė, kad jų vaikai skalauja dantis su vandeniu po kiekvieno valgio taip sumažindami maisto likučių kiekį vaiko burnoje [28].

13 1.5. Neįgaliųjų vaikų naudojamų dantų šepetėlių tipai

Vaikams, turintiems fizinę ar protinę negalią, dažniau pasireiškia ėduonis, periodonto ir burnos gleivinių ligos [2]. Vienas iš pagrindinių šių ligų rizikos veiksnių yra apnašos, kurios nėra tinkamai mechaniškai pašalinamos dantų valymo metu [9]. Neįgaliems vaikams yra sunkiau palaikyti gerą burnos higieną dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių gali būti burnos higienos svarbos nesupratimas bei sunkumas prisiminti teisingą dantų valymo techniką. Kitiems dantų valymas yra apsunkintas dėl motorinių judesių sutrikimo. Atsižvelgiant į vaiko negalią bei gebėjimus atlikti dantų valymą yra parenkamas tinkamiausias dantų šepetėlis [30].

Vaikams su motorikos sutrikimais modifikuotas dantų šepetėlis yra efektyvesnis apnašų kontrolei lyginant su įprastu dantų šepetėliu [31]. Modifikacijos yra atliekamos dantų šepetėlio rankenoje, pavyzdžiui užmaunamas kamuoliukas arba naudojant greito kietėjimo plastmasę yra suformuojamas rankos suėmimo atspaudas ant dantų šepetėlio rankenos [7; 31]. Šie pakeitimai padeda vaikui su negalia lengviau suimti ir kontroliuoti dantų šepetėlį valymo metu [31]. Esant negaliai, kai vaikai negali pakelti rankų yra atliekamas dantų šepetėlio rankenos prailginimas, kad galėtų pasiekti burnos kietuosius audinius [30].

Kaip alternatyva neįgaliesiems vaikams, yra naudojamas elektrinis dantų šepetėlis, kuris lyginant su įprastu dantų šepetėliu, ženkliai sumažina dantų apnašų kiekį bei gingivito paplitimą tiek neįgaliems vaikams naudojant individualiai, tiek su tėvų priežiūra. Elektrinis dantų šepetėlis yra lengviau naudojamas dėl storesnės rankenos ir nereikalauja tikslių motorinių įgūdžių dantų valymosi metu lyginant su įprastu dantų šepetėliu [32]. Dėl šių priežasčių elektrinis dantų šepetėlis rekomenduojamas vaikams, kurie turi neuromotorinius, protinius ir regos sutrikimus bei cerebrinį paralyžių ar Aspergerio sindromą [30; 32; 33].

14

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimo populiacija - negalią turintys vaikai iki 18m. ir jų tėvai ar globėjai. Tyrime buvo apklausta 121 neįgaliųjų vaikų tėvų.

Anoniminis anketinis tyrimas buvo atliekamas nuo 2021m. vasario mėn. iki 2021m. kovo mėn. Tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Priedas Nr. 1). Taip pat leidimas atlikti tyrimą buvo gautas iš įstaigos vadovės (Priedas Nr. 2). Anoniminė anketa buvo patalpinta internete bei jos nuoroda buvo nusiųsta Kauno rajono socialinių paslaugų centro neįgaliųjų vaikų tėvams. Anketą sudaro dvi dalys, kurios pirmoji dalis sudaryta iš 8 bendrinių klausimų, o antroji dalis sudaryta iš 14 odontologijos informacijos klausimų. Tiriamieji asmenys buvo informuoti, kad yra užtikrintas jų atsakymų anonimiškumas ir gauti rezultatai bus naudojami tik šio tyrimo tikslui.

15

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų ir respondentų bendroji informacija

3.1.1. Neįgaliųjų vaikų tėvai/ globėjai

Didžioji dalis tyrimo dalyvių sudarė neįgaliųjų vaikų mamos, tuo tarpu tėčiai ir globėjai sudarė 16 proc. viso tyrimo dalyvių. (1 pav.)

1 pav. Respondentų, užpildžiusių anketą, pasiskirstymas pagal šeimyninį santykį su vaiku

Tyrime dalyvavusių neįgaliųjų vaikų tėvų ar globėjų amžius svyravo nuo 23m. iki 61m. Respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: jaunesni (iki 40metų) ir vyresni (virš 40metų). Tėvų ir globėjų virš 40 metų buvo 9 proc. mažiau nei tėvų ir globėjų iki 40 metų. (2 pav.)

2 pav. Tyrime dalyvavusių tėvų/globėjų procentinis pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 45.5%

54.5%

0 10 20 30 40 50 60

virš 40 m. iki 40m.

TĖVŲ/ GLOBĖJŲ PROCENTINIS PASISKIRSTYMAS

16 Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad net apie du trečdaliai neįgaliųjų vaikų tėvų turi aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu žemesnį nei aukštasis išsilavinimą: profesinį, vidurinį ir pradinį turėjo vienas trečdalis tyrime dalyvavusių tėvų. (3 pav.)

3 pav. Tyrime dalyvavusių tėvų/globėjų procentinis pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą

3.1.2. Vaikai su negalia

Didžioji dalis tiriamųjų sudarė berniukai: 67.8 proc. ir 32.2 proc. mergaitės. Tyrime dalyvavusių vaikų amžius svyravo nuo 1 iki 18 metų ir daugiausia vaikų buvo 3 ir 5 metų grupėse. (4 pav.)

17 Išanalizuoti tyrimo duomenys parodė, kad apie pusę tiriamųjų sudarė vaikai su autizmo spektro sutrikimu, o Dauno sindromu sergantys vaikai sudarė penktadalį visų tiriamųjų. 16.5 proc. neįgaliųjų vaikų tėvai pasirinko kitą vaiko negalios rūšį įvardindami: Rett sindromą, Dravet sindromą, Spina bifida, epilepsiją, regos negalią, protinę negalią, mišrius raidos sutrikimus ir emocinius elgesio sutrikimus. (5 pav.)

5 pav. Tiriamųjų vaikų procentinis pasiskirstymas pagal negalios rūšį

Tyrime buvo norima sužinoti, ar daug vaikų vartoja medikamentus, kurie gali turėti neigiamos įtakos burnos sveikatai. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad didžioji dauguma neįgaliųjų vaikų nevartojo medikamentų, tuo tarpu 10.9 proc. neįgaliųjų vaikų tėvai teigė, kad jų vaikai vartoja medikamentus tokius kaip antiepilepsinius medikamentus ar levotiroksiną. Apie 50 proc. vartojusių medikamentus sudarė vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi arba epilepsija. (6 pav.)

18 3.1.3. Vaikų su negalia mitybos ypatumai

Vertinant tyrimo duomenis nustatyta, kad du trečdaliai neįgaliųjų vaikų valgo sveikus produktus, tokius kaip: pieno produktus, vaisius ir daržoves. Apie penktadalį visų tiriamųjų tėvų teigė, kad jų vaikai niekados nevartoja pieno produktų, vaisių ir daržovių. Tėvų paprašius nurodyti, kiek kartų per dieną jų vaikai vartoja vaisių sultis, apie 33proc. tėvų nurodė, kad jų vaikai nevartoja vaisių sulčių visiškai. Taip pat pastebėta, kad daugiau neįgaliųjų vaikų dažniau valgė miltinius produktus lyginant su kitomis maisto grupėmis. (7 pav.)

7 pav.

Vaikų su negalia mitybos ypatumai

3.2. Odontologinė informacija

3.2.1. Neįgaliųjų vaikų burnos higienos ypatumai

Norint sužinoti ar neįgaliems vaikams dėl jų negalios reikalinga suaugusiojo pagalba valant dantis buvo apklausti neįgaliųjų vaikų tėvai. Rezultatai parodė, kad apie du trečdaliai tėvų padeda savo vaikams valytis dantis, tuo tarpu 34.7 proc. vaikų valosi dantis savarankiškai. (8 pav.)

76 76 ₇₅ 40 62 22 29 24 ₂₃ 34 21 14 21 52 22 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Pieno produktai Vaisiai Daržovės Vaisių sultys Miltiniai produktai V A IK Ų S K A IČIU S MAISTO PRODUKTAI

19 8. pav. Vaikų dantų valymosi ypatumai

Vaikams su negalia yra sunkiau palaikyti gerą burnos higieną, dėl šios priežasties buvo norima sužinoti, ar tėvų išsilavinimas turi sąsajos su vaiko dantų valymosi ypatumais. Išanalizuoti tyrimo rezultatai parodė, kad yra statistiška priklausomybė (p<0.003) tarp tėvų išsilavinimo ir vaikų dantų valymosi ypatumų. Tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau padėjo vaikams išsivalyti dantis lyginant su tėvais, turinčiais žemesnį nei aukštasis išsilavinimą. (Lentelė Nr. 1)

Lentelė Nr. 1 Vaikų dantų valymosi ypatumai, atsižvelgiant į tėvų išsilavinimą Tėvų išsilavinimas p reikšmė Žemesnis nei aukštasis n (%) Aukštasis n (%) Kas vaikui valo dantis

Vaikas valosi pats 22 (52.4) 20 (25.3)

0.003 Vaikui reikalinga

suaugusiojo pagalba valant dantis

20 (47.6) 59 (74.7)

χ 2= 13,83; l. l. s.= 3;

Neįgaliųjų vaikų tėvams buvo paprašyta nurodyti, kiek kartų per dieną vaikas valosi dantis. Gauti rezultatai parodė, kad du trečdaliai tėvų teigė, jog jų vaikai valosi dantis du kartus per dieną. 3 proc. neįgaliųjų vaikų tėvai pasirinko kitą variantą nurodydami, kad jų vaikai valosi dantis po kiekvieno valgio. (9 pav.)

20 9 pav. Neįgaliųjų vaikų procentinis pasiskirstymas pagal dantų valymosi dažnį

Tyrimo gauti rezultatai parodė, kad virš 80 proc. neįgaliųjų vaikų naudoja įprastą dantų šepetėlį ir dantų pastą. 19 neįgaliųjų vaikų tėvai pasirinko kitą atsakymą įvardindami šias higienos priemones: elektrinis dantų šepetėlis, vieno danties dantų šepetėlis, antpirštis, burnos irigatorius bei vaikišką dantų pasta. (10 pav.)

10 pav. Vaikų naudojamos burnos higienos priemonės

Neįgaliųjų vaikų tėvų buvo paprašyta nurodyti kokią dantų pastą naudoja jų vaikai. Tyrimų rezultatai parodė, kad apie du trečdaliai vaikų naudoja dantų pastą su fluoru. 3 proc. neįgaliųjų vaikų tėvai pasirinko vaikišką dantų pastą kaip kitą dantų pastos alternatyvą. (11 pav.)

64% 2k./d. 25% 1k./d. 8% rečiau nei 1k./d. 3% kita 7 9 14 15 19 99 103 Tarpdančių šepetelis Neįgaliems pritaikytas dantų šepetėlis Dantų siūlas Burnos skalvimo skystis Kita Įprastas dantų šepetėlis Dantų pasta

21 11 pav. Vaikų naudojama dantų pasta

Išanalizavus duomenis buvo gauti statistiškai reikšminga (p<0.001) sąsaja tarp vaikų naudojamos dantų pastos su fluoru ir tėvų išsilavinimo. Vaikai, kurių tėvai turėjo žemesnį nei aukštasis išsilavinimas, rečiau naudojo dantų pastą su fluoru. Palyginus rezultatus tarp vaikų, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, naudojamos dantų pastos su fluoru ir be rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.001). (Lentelė Nr. 2)

Lentelė Nr. 2 Vaikų naudojama dantų pasta, atsižvelgiant į tėvų išsilavinimą Tėvų išsilavinimas p reikšmė Žemesnis nei aukštasis n (%) Aukštasis n (%) Vaiko naudojama dantų pasta Su fluoru 20* (47.6) 56* (70.9) 0.001 Be fluoro 15 (35.7) 6** (7.6) Nežinau 7 (16.7) 13 (16.5)

Kita (vaikiška dantų pasta)

0 (0) 4 (5.0)

22 Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė neįgaliųjų vaikų tėvų keičia vaiko dantų šepetėlį kas 3 mėn. Tuo tarpu apie vienas trečdalis neįgaliųjų vaikų tėvų teigė, kad vaiko dantų šepetėlį keičia kas pusę metų. (12 pav.)

12 pav. Vaikų su negalia dantų šepetėlio keitimo dažnis

3.2.2. Tėvų požiūris į reguliarius vizitus pas gydytoją odontologą

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad apie pusę tėvų teigė, kad vaikams reikia lankytis pas gydytoją odontologą kas 6 mėn. Tuo tarpu 7 proc. tėvų atsakė, kad vaikai turėtų lankytis reguliariai pas gydytoją odontologą kas 3 mėn. (13 pav.)

23 Buvo norima išsiaiškinti, ar neįgaliųjų vaikų tėvai supranta reguliarių vizitų svarbą jų vaikams. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei 95 proc. tėvų supranta reguliarių vizitų svarbą. (14 pav.)

14 pav. Tėvų požiūris į reguliarių vizitų pas gydytoją odontologą svarbą

Gauti rezultatai parodė statistiškai reikšmingą (p<0.030) skirtumą tarp tėvų išsilavinimo ir požiūrio į reguliarius vizitus pas gydytoją odontologą. Apie 10 proc. tėvų, kurių išsilavinimas yra žemesnis nei aukštasis, nurodė, jog reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą nėra svarbūs.

(Lentelė Nr. 3)

Lentelė Nr. 3 Tėvų požiūris į reguliarių vizitų pas gydytoją odontologą svarbą, atsižvelgiant į jų išsilavinimą Tėvų išsilavinimas p reikšmė Žemesnis nei aukštasis n (%) Aukštasis n (%) Ar reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą yra svarbūs Taip 38 (90.5) 78 (98.7) 0.030 Ne 4 (9.5) 1 (1.3) χ 2=6,36; l. l. s.= 2;

3.2.3. Retų apsilankymų pas gydytoją odontologą priežastys

Neįgaliųjų vaikų tėvų buvo paprašyta nurodyti priežastis, dėl kurių vizitai pas gydytoją odontologą yra vengiami. Rezultatai parodė, kad pagrindinės retų vizitų priežastys yra tai jog, vaikas nesileidžia būti gydomas, gydytojas odontologas neturi pakankamai patirties gydant neįgalius vaikus

24 ir vaiko baimė. Laiko stoka ir nepatogi gydymo lokacija buvo vieni iš rečiausiai pasirinktų priežasčių retiems vizitams pas gydytoją odontologą. (15 pav.)

15 pav. Retų apsilankymų pas gydytoją odontologą priežastys

Vaiko baimė yra viena iš retų vizitų pas gydytoją odontologą priežasčių, todėl buvo norima išsiaiškinti, ar tėvų išsilavinimas turi įtakos vaiko baimei odontologinėms procedūroms. Gauti rezultatai parodė, statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0.043) tarp tėvų išsilavinimo ir vaiko jaučiamos baimės odontologinių procedūrų metu. (Lentelė Nr. 4)

Lentelė Nr. 4 Vaiko patiriamos baimės dantų gydymo metu sąsaja su tėvų išsilavinimu. Tėvų išsilavinimas

p reikšmė Žemesnis nei

aukštesnis n (%) Aukštasis n (%) Ar baimė yra priežastis

retų vizitų pas gydytoją odontologą

Ne 22 (52.4) 56 (70.9)

0.043 Taip 20* (47.5) 23* (29.1)

χ 2= 10,05; l. l. s.= 3; *- statistiškai patikimi skirtumai

21 25 38 39 43 47 71

Nepatogi gydymo įstaigos lokacija Laiko stoka Gydymo įstaiga nėra pritaikyta vaikams su

negalia

Aukštos kainos Baimė Gydytojas odontologas neturi patirties

gydant neįgalius vaikus Vaikas nesileidžia būti gydomas

25 3.2.4. Lankymosi pas gydytoją odontologą priežastys.

Išanalizavus tyrimo rezultatus išsiaiškinta, kad daugiau nei du trečdaliai neįgaliųjų vaikų tėvų atsakė, kad jų vaikai pas gydytoją odontologą lankosi profilaktiškai, tuo tarpu apie 7 proc. tėvų teigė, kad jų vaikai pas gydytoją odontologą nesilanko visiškai. (16 pav.)

16 pav. Lankymosi pas gydytoją odontologą priežastys

3.2.5. Informacijos šaltiniai apie vaikų burnos priežiūrą ir ligų prevenciją.

Neįgalūs vaikai reikalauja papildomų tėvų žinių norint palaikyti geresnę vaiko burnos higieną, todėl tėvų buvo paprašyta nurodyti informacijos šaltinius, kuriuos naudoja norėdami sužinoti apie vaikų burnos priežiūrą ir ligų prevenciją. Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad internetas ir gydytojas odontologas yra pagrindinės priemonės sužinant apie ligų prevenciją bei vaiko burnos priežiūrą. Tuo tarpu knygos buvo nurodytos, kaip vienos iš rečiausiai naudotų šaltinių. (17 pav.)

17 pav. Šaltiniai, iš kurių tėvai gauna informaciją apie vaikų burnos priežiūrą bei ligų prevenciją 16 35 75 80 Knygos Socialinės medijos Gydytojas odontologas Internetas TĖVŲ SKAIČIUS 3 9 59 85 Dantų trauma Nesilanko Dantų gydymas/ šalinimas Profilaktiškai

26 3.2.6. Neįgaliųjų vaikų tėvų žinios apie vaiko dantenų kraujavimą

Vaikų su negalia burnos higienos palaikymas yra sunkesnis, dėl šios priežasties buvo norima išsiaiškinti ar tai turi įtakos dantenų kraujavimui. Rezultatai parodė, kad 88 proc. vaikų dantenos dantų valymosi metu nekraujuoja. (18 pav.)

18 pav. Vaikų procentinis pasiskirstymas pagal dantenų kraujavimą dantų valymosi metu

Tyrime buvo norima sužinoti, ar dantų valymosi ypatumai turi įtakos dantenų kraujavimui. Rezultatai parodė, kad vaikams, kurie valėsi dantis patys, dažniau pasireiškė dantenų kraujavimas dantų valymosi metu lyginant su vaikais, kuriems reikalinga suaugusiojo pagalba valantis dantis (p<0.005). (Lentelė Nr. 5)

Lentelė Nr. 5 Sąsaja tarp dantų valymosi ypatumų ir dantenų kraujavimo dantų valymosi metu Kas vaikui valo dantis

p reikšmė Vaikas valosi pats n (%) Vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba n (%) Ar dantenos kraujuoja dantų valymosi metu Taip 10 (23.8) 5 (6.3) 0.005 Ne 32 (76.2) 74 (93.7) χ 2= 14,88; l. l. s.= 3;

Buvo norima sužinoti, ar tėvai žino, ką reiškia dantenų kraujavimas dantų valymosi metu. Rezultatai parodė, kad du trečdaliai tėvų žino, ką reiškia dantenų kraujavimas dantų valymosi metu.

Ne 88% Taip

27 16 proc. tėvų atsakė, kad nežino, ką reiškia dantenų kraujavimas, tuo tarpu 6 proc. tėvų mano, kad tai normalu. (19 pav.)

19 pav. Tėvų žinios apie dantenų kraujavimą dantų valymosi metu

Gauti duomenys parodė, kad du trečdaliai neįgaliųjų vaikų tėvų žino, kad tinkama asmeninė burnos higiena yra reikalinga norint sustabdyti dantenų kraujavimą, tuo tarpu tik penktadalis tėvų teigė nežinantys, ką reikia daryti esant dantenų kraujavimui dantų valymosi metu. (20 pav.)

20 pav. Tėvų žinios, kaip reikėtų stabdyti dantenų kraujavimą dantų valymosi metu 17 27 28 58 76 Nežinau Vitaminų naudojimas Subalansuoti mitybą Kreiptis pas gyd. Odontologą Tinkama asmeninė burnos higiena

TĖVŲ SKAIČIUS 68% 10% 16% 6% Dantenų liga Dantų kariesas Nežinau

28 3.2.7. Tėvų žinios kaip gali užtikrinti gerą vaiko burnos higieną.

Neįgaliems vaikams yra labai svarbu užtikrinti gerą burnos sveikatą, dėl to buvo norima sužinoti, ar neįgaliųjų vaikų tėvai žino kokius metodus reikėtų taikyti norint palaikyti gerą vaiko burnos higieną. Beveik du trečdaliai tėvų pasirinko, kad visi atsakymai yra teisingi norint užtikrinti gerą vaiko burnos sveikatą. (21 pav.)

20 pav. Tėvų žinios, kaip galima užtikrinti vaiko gerą burnos sveikatą Visi teisingi atsakymai 61% Padėti valytis dantis 23% Mažinti daug angliavandenių turinčio maisto kiekį…

Reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą

29

REZULTATŲ

APTARIMAS

Atliktame tyrime įvertinta neįgaliųjų vaikų mityba, higienos ypatumai, retų vizitų pas gydytoją odontologą priežastys ir tėvų žinios apie burnos sveikatą. Apie pusę tiriamųjų sudarė vaikai su autizmo spektro sutrikimu (51 proc.). Taip pat ištyrėme 21 proc. vaikų su Dauno sindromu, 12 proc. su Cerebriniu paralyžiumi ir 16 proc. vaikų turėjo kitą negalios rūšį.

Vaikams, turintiems fizinę ar protinę negalią, dažniau pasireiškia burnos sveikatos ligos palyginus su sveikais vaikais [2]. Norint pagerinti neįgaliųjų vaikų burnos sveikatos būklę, reikalinga išsiaiškinti dantų valymosi ypatumus. Šiame atliktame tyrime paaiškėjo, kad 65,3 proc. apklaustųjų tėvų padeda vaikams išsivalyti dantis, tuo tarpu 34,7 proc. neįgaliųjų vaikų valosi dantis savarankiškai. Panašias dantų valymosi tendencijas galima matyti ir Rytų Azijoje, Taivane. Apie 60 proc. tyrime dalyvavusių tėvų padeda vaikams valytis dantis, o 40 proc. neįgaliųjų vaikų valosi dantis savarankiškai [3]. Tuo tarpu Honkonge ir Saudo Arabijoje atlikti tyrimai su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais parodė, kad didesnė dalis tėvų padeda vaikams išsivalyti dantis (73 proc. ir 85 proc. atitinkamai) [5; 27]. Šiame tyrime taip pat pastebėti reikšmingi skirtumai tarp tėvų išsilavinimo ir asistavimo vaikui valantis dantis. Vaikai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, dažniau dantis valėsi su tėvų pagalba palyginus su vaikais, kurių tėvai turi žemesnį nei aukštasis išsilavinimą. Toliau tiriant dantų valymosi ypatumus paaiškėjo, kad apie 64 proc. vaikų su negalia dantis valosi 2 kartus per dieną ir 33 proc. tiriamųjų valosi dantis rečiau nei 2 kartus per dieną. Panašūs rezultatai gauti atliktame tyrime Honkonge, kuriame 63 proc. tėvų nurodė, kad vaikas dantis valosi 2 kartus per dieną, o 37 proc. vaikų valosi dantis rečiau nei 2 kartus per dieną [27]. Taivane 2017 m. atliktame tyrime nustatyta, kad apie 20 proc. vaikų su negalia dantis valosi 3 kartus per dieną [3], tuo tarpu šio tyrimo rezultatai parodė, kad tik apie 3 proc. vaikų su negalia valosi dantis dažniau nei 2 kartus per dieną.

Vaikams su negalia yra sunkiau palaikyti gerą burnos higieną, todėl rekomenduojama naudoti specialiai neįgaliems vaikams pritaikytas burnos higienos priemones [30]. Šiame tyrime gauti rezultatai parodė, kad dauguma neįgaliųjų vaikų naudoja įprastas priemones: dantų pastą (85,1 proc.) ir įprastą dantų šepetėlį (81,8 proc.), o kitos priemonės, kaip tarpdančių šepetėlis, dantų siūlas, elektrinis dantų šepetėlis ar neįgaliems pritaikytas dantų šepetėlis naudojami retai. 2017 m. atliktame tyrime Saudo Arabijoje gautas prastesnis rezultatas, kuriame apie 71 proc. vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, naudojo dantų šepetėlį [4].

30 kad net 63 proc. vaikų su negalia naudoja dantų pastą su fluoru. Apie 17 proc. apklaustųjų tėvų nurodė, kad nežino, ar vaiko naudojamos dantų pastos sudėtyje yra fluoro. Panašus tyrimas atliktas Sudane su cerebriniu paralyžiumi sergančiais vaikais. Apie 77 proc. tėvų nurodė, kad jų vaikai naudoja dantų pastą su fluoru, tuo tarpu 20 proc. tėvų nurodė nežinantys [26]. Tyrime taip pat pastebėjome reikšmingus skirtumus tarp tėvų išsilavinimo ir fluoro naudojimo. Tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau nurodė, kad jų vaikas naudoja dantų pastą su fluoru.

Neįgaliųjų vaikų tėvai susiduria su sunkumais bandydami gauti kokybišką vaiko dantų gydymą, todėl vizitai pas gydytoją odontologą yra nukeliami [2]. Tyrimo rezultatai parodė, kad gydytojo odontologo patirties trūkumas dirbant su neįgaliais vaikais, baimė ir vaiko nebendradarbiavimas gydymo metu buvo pagrindinės priežastys retiems vizitams pas gydytoją odontologą. Honkonge atliktas panašus tyrimas, kuriame tėvai nurodė, kad vaiko baimė, nebendradarbiavimas gydymo metu ir kaina buvo pagrindinės priežastys retiems vizitams pas gydytoją odontologą [27]. Taip pat pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp vaiko patiriamos baimės ir tėvų išsilavinimo. Didesnė dalis tėvų, turinčių žemesnį nei aukštasis išsilavinimą, nurodė, kad vaiko baimė yra viena iš pagrindinių priežasčių retesniems vizitams pas gydytoją odontologą.

Išanalizavus dėl kokių priežasčių neįgalūs vaikai dažniausiai lankosi pas gydytoją odontologą, paaiškėjo, kad apie 38 proc. vaikų lankosi dėl dantų gydymo, o 55 proc. vaikų lankosi profilaktiškai. Tuo tarpu Sudane 2017m. atlikto tyrimo metu buvo gauti prastesni rezultatai. 95,3 proc. tėvų nurodė, kad vaikas lankosi pas gydytojo odontologo dėl dantų gydymo [26].

Norint palaikyti gerą vaikų su negalia burnos higieną vaikų tėvams reikalingos papildomos žinios [2]. Dėl šios priežasties svarbu įvertinti, iš kokių šaltinių tėvai gauna informaciją apie vaiko burnos priežiūrą. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 62 proc. tėvų nurodė gydytoją odontologą kaip vieną iš pagrindinių informacijos šaltinių. Kiek prastesnis rezultatas gautas Sudane 2017 m. atliktame tyrime, kuriame tik 11 proc. tėvų nurodė, kad jų informacijos šaltinis yra gydytoją odontologas [26]. Šiame tyrime taip pat didžioji dauguma (66 proc.) nurodė, kad internetas yra vienas iš pagrindinių šaltinių sužinoti apie vaikų burnos priežiūrą. Tuo tarpu knygos ir socialinės medijos buvo pasirinktos rečiausiai tarp informacijos šaltinių.

31 apie 63 proc. tėvų nurodė, kad reikia pagerinti burnos higieną, o 48 proc. tėvų kreiptųsi į gydytoją odontologą. Tuo tarpu Saudo Arabijoje apie 52 proc. tėvų nurodė, kad kreiptųsi į gydytoją odontologą, o 17 proc. nustotų valyti dantis kraujuojančioje vietoje [4]. Palyginus rezultatus tarp Saudo Arabijos ir šio tyrimo, paaiškėjo, kad daugiau lietuvių tėvų nežino, ką daryti, kai dantų valymosi metu kraujuoja dantenos.

32

INTERESŲ KONFLIKTAS

33

IŠVADOS

1. Tikrinant neįgaliųjų vaikų tėvų žinias apie burnos sveikatą ir dantų priežiūrą, išaiškėjo, kad du trečdaliai apklaustųjų tėvų žinojo, ką reiškia dantenų kraujavimas dantų valymosi metu ir kaip jo išvengti taip pat, kad gera burnos higiena, teisinga mityba ir reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą užtikrina gerą burnos higieną.

2. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad apie 80 proc. vaikų su negalia naudojo dantų pastą ir įprastą dantų šepetėlį. Tuo tarpu specialiai neįgaliems vaikams pritaikytos burnos higienos priemonės naudojamos retai.Taip pat išaiškėjo, jog apie 64 proc. vaikų valosi dantis du kartus per dieną, tuo tarpu 24 proc. vaikų valėsi dantis tik vieną kartą per dieną.

3. 96 proc. neįgaliųjų vaikų tėvų ar globėjų žino, kad reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą yra svarbūs. Tikrinant žinias ar tėvai naudojo fluoro preparatus kaip dantų pasta su fluoru karieso profilaktikai, išaiškėjo, jog apie 63proc. vaikų naudoja dantų pastą su fluoru.

4. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tėvų atsakė, kad gydytojas odontologas ir internetas yra pagrindiniai informacijos šaltiniai gauti informacijos apie vaikų dantų priežiūrą bei profilaktiką, tuo tarpu knygos ir socialinės medijos kaip informacijos šaltinis buvo naudojamos retai.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Papildomas neįgaliųjų vaikų tėvų mokymas apie burnos ir dantų sveikatą, naudojamas asmens burnos higienos priemones, jų dažnį bei reguliarūs dantų valymo instruktažai.

2. Informuoti neįgaliųjų vaikų tėvus apie burnos ligų prevenciją bei skatinti dažniau lankytis pas gydytoją odontologą profilaktiškai.

34 ŠALTINIAI

1. A. H. Shah, M. Naseem, M. S. Khan, F. Asiri, I. AlQarni, S. Gulzar, R.Nagarajappa. Oral

health knowledge and attitude among caregivers of special needs patients at a Comprehensive Rehabilitation Centre: an analytical study. Annali di Stomatologia 2018;8(3):110-116.

2. N. J. Wilson, Z. Lin, A. Villarosa, P. Lewis, P. Philip, B. Sumar, A. George. Countering the poor oral health of people with intellectual and developmental disability: a scoping literature review. BMC Public Health 2019 15;19(1):1530.

3. Hsiu-Yueh Liu, Jung-Ren Chen, Szu-Yu Hsiao, Shun-Te Huang. Caregivers' oral health knowledge, attitude and behavior toward their children with disabilities. Journal of Dental Sciences (2017) 12. 10.1016/j.jds.2017.05.003.

4. A. Wyne, N. Alhammad, C. Splieth. Oral health comprehension in parents of Saudi cerebral palsy children. The Saudi Dental Journal (2017) 29. 10.1016/j.sdentj.2017.07.004.

5. S. B. Kotha, , N. S. M. AlFaraj, , T. H. Ramdan, , M. A. Alsalam, , M. J. Al Ameer, Z. M. Almuzin. Associations between Diet, Dietary and Oral Hygiene Habits with Caries Occurrence and Severity in Children with Autism at Dammam City, Saudi Arabia. Open Access Macedonian Journal of Medical Sciences 2018;6:1104-1110

6. Kenneth W. Norwood, Rebecca L. Slayton. Oral health care for children with developmental disabilities. Pediatrics 2013, 131(3)614-619

7. V. Andruškevičienė, N. Basevičienė, R. Bendinskaitė, E. Bendoraitienė, B. Jankauskienė, J. Narbutaitė, V. Mačiulskienė, Ž. Matulaitienė, J. Razmienė, K. Saldūnaitė, E. Slabšinskienė, I. Vasiliauskienė, J. Zūbienė, M. Žemaitienė. „Vaikų burnos ir dantų ligos. Burnos ir dantų ligų profilaktika. 2017m. 246-247.

8. American Academy of Pediatric Dentistry. Management of dental patients with special health care needs. The Reference Manual of Pediatric Dentistry. Chicago, Ill.: American Academy of Pediatric Dentistry; 2020:275-80.

9. M. Neelima, B. R. Chandrashekar, S. Goel, R. Sushma, Y. Srilatha. Is powered toothbrush better than manual toothbrush in removing dental plaque? - A crossover randomized double-blind study among differently abled, India. Journal of Indian Society Periodontology 21(2), 2017, 138-143.

35 11. M. Diéguez-Pérez, M. J. de Nova-García, M. R. Mourelle-Martínez, B. Bartolomé-Villar. Oral health in children with physical (Cerebral Palsy) and intellectual (Down Syndrome) disabilities: Systematic review I. Journal of clinical and experimental dentistry vol. 8,3 e337-43, 2016, doi:10.4317/jced.52922

12. A. H. Subki, A. M. Mukhtar, O. M. Saggaf, R. A. Ali, K. A. Khalifa, D. M. Al-Lulu, M. S. Alsallum, D. H. Bokhary, A. M. Baabdullah, S. M. Kassar, B. M. Jan, M. M. Hindi, M. M. Jan. Parental perceptions of dental health and need for treatment in children with epilepsy: a multicenter cross-sectional study. Pediatric Health, Medicine and Therapeutics vol. 29;9, 2018, p. 165-172.

13. D. Nasu, A. Uematsu, S. Nakamura, M. Ishiyama, T. Shirakawa, T. Hasegawa, Y. Nasu, T. Kaneko, J. Hoshi, N. Horie. Oral hygiene and oral status of institutionalized children with motor and intellectual disabilities. Journal of Oral Science 62, 2020, 89-92.

14. B. Leiva-García, E. Planells, P. Planells del Pozo, J. Molina- Lopez. Association Between Feeding Problems and Oral Health Status in Children with Autism Spectrum Disorder. Journal of Autism and Developmental Disorder 49, 2019, 4997–5008

15. O. A. Cuoghi, F. Topolski, L. Perciliano de Faria, C. M. Occhiena, N. D. Ferreira, C. R. Ferlin, M. Rogério de Mendonça. Prevalence of Dental Anomalies in Permanent Dentition of Brazilian Individuals with Down Syndrome. Openen Dentistry Journal. 2016, 10:469-473.

16. Titiek Akrom, Erviana Nurasa, Akrom Akrom. Relationship of Diet with Overweight Events in Disabled Youth. 18, (2019).

17. G. Pelizzo, V. Calcaterra, C. Acierno and H. Cena. Malnutrition and Associated Risk Factors Among Disabled Children. Special Considerations in the Pediatric Surgical “Fragile” Patients. Frontiers in Pediatric 7:86 (2019) doi: 10.3389/fped.2019.00086 18. Jane Ziegler, Evan Spivack. Nutritional and dental issues in patients with intellectual and

developmental disabilities. The Journal of the American Dental Association,Volume 149, Issue 4,2018, 317-321.

19. S. A. Cermak, C. Curtin, L. G. Bandini. Food selectivity and sensory sensitivity in children with autism spectrum disorders. Journal of the American Dietetic Association,110(2), 2010, 238–246. https://doi.org/10.1016/j.jada.2009.10.032

20. E. Kinnaird, C Norton, C. Pimblett, C. Stewart, K. Tchanturia. Eating as an autistic adult: An exploratory qualitative study. PLoS One (2019) 29;14(8):e0221937. doi: 10.1371/journal.pone.0221937.

36 qualitative study of caregiver experiences and community-based training in Ghana. Food science and nutrition, 7(1), (2018) 35–43 https://doi.org/10.1002/fsn3.788

22. F. Hanci, S. Türay, M. Dilek, N. Kabakuş. Epilepsy and drug-resistant epilepsy in children with cerebral palsy: A retrospective observational study. Epilepsy and Behavior (2020) 112, 107357. doi:10.1016/j.yebeh.2020.107357

23. H. I. Morgan, R. K. Abou El Fadl, N. S. Kabil, I. Elagouza. Assessment of oral health status of children with epilepsy: A retrospective cohort study. International Journal of Paediatric Dentistry vol. 29 (2018) . doi:10.1111/ipd.12432

24. A. A. Agrawal. Gingival enlargements: Differential diagnosis and review of literature. World journal of clinical cases, 3(9), (2015). 779–788 https://doi.org/10.12998/wjcc.v3.i9.779

25. R. P. Mohan, K. Rastogi, R. Bhushan, S. Verma. Phenytoin-induced gingival enlargement: a dental awakening for patients with epilepsy. BMJ case reports, 2013, bcr2013008679. https://doi.org/10.1136/bcr-2013-008679

26. M. Campanaro, C. E. Huebner, B. E. Davis. Facilitators and barriers to twice daily tooth

brushing among children with special health care needs. Special care in dentistry : official publication of the American Association of Hospital Dentists, the Academy of Dentistry for the Handicapped, and the American Society for Geriatric Dentistry, 34(4) (2014) 185– 192

27. R.Y. Du, C. K. Y. Yiu, N.M. King. Oral Health Behaviours of Preschool Children with Autism Spectrum Disorders and Their Barriers to Dental Care. Journal of Autism and Developmental Disorder 49, (2019) 453–459 https://doi.org/10.1007/s10803-018-3708-5 28. Hadeya Hamid, Amal Abuaffan. Parental Oral Health Knowledge, Attitude, Practice and Caries Status of Sudanese Cerebral Palsy Children. Pediatrics and Health Research vol. 2 (2017) 10.21767/2574-2817.100015

29. A. Chauhan, S. Nagarajappa, P. L. Dasar, P. Mishra. Impact of Having a Mentally Disabled Child in the Family on the Oral Health of the Healthy Sibling: A Comparative Study. Oral Health and Preventive Dentistry 2018;16(1):43-49. doi: 10.3290/j.ohpd.a39748. PMID: 29372190.

30. A. Dougall, J. Fiske. Access to special care dentistry, part 4. Education. British Dental Journal, 205(3), (2008), 119–130 doi:10.1038/sj.bdj.2008.652

37 32. A. Jamkhande, S. Shetiya, R. Shirahatti. Comparison of powered toothbrush with or without parental assitance with manual toothbrush on plaque and gingivitis in mentally challenged children of 12-18 years in Pune, India. Pakistan Dental Association Journal vol. 22, (2013), 42-46

33. F. Atarbashi-Moghadam, S. Atarbashi-Moghadam. Tooth Brushing in Children. Journal of Dental Materials and Techniques 7(4), (2018), 181-184. doi: 10.22038/jdmt.2018.11584

34. K. L. Vandana, P. V. Tatuskar, N. N. Valavalkar. A comparative evaluation of manual

38

PRIEDAI

40 Priedas Nr. 3 Anketa

ANKETA

Esu Lietuvos sveikatos mokslu universiteto odontologijos fakulteto V k. studentė Reda Zubaitė. Atlieku baigiamąjį magistro darbą “Tėvų, turinčių vaikų su negalia, žinios apie vaikų burnos sveikatą ir profilaktiką. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti tėvų, turinčių vaikus su negalia, žinias apie burnos sveikatą ir profilaktinę dantų priežiūrą. Tam tikslui prašome užpildyti šią anketą, kurios apibendrinti tyrimo duomenys bus panaudojami magistro tiriamajame darbe. Anketa yra anonimiška, todėl Jūsų asmeniniai duomenys nebus renkami ir skelbiami. Dėl vykdomos apklausos ar jos metu iškilusių klausimų galite kreiptis el. paštu: zubaitereda@gmail.com

Bendra informacija: 1. Jūs esate vaiko: o Mama o Tėtis o Globėjas 2. Jūsų amžius (įrašykite) ____________ 3. Jūsų išsilavinimas: o Pagrindinis o Vidurinis o Profesinis o Aukštasis o Kita (įrašykite) _______________ 4. Vaiko lytis (įrašykite) ______________ 5. Vaiko amžius (įrašykite) ____________ 6. Kokia Jūsų vaiko negalia:

o Autizmas

o Cerebrinis paralyžius o Dauno sindromas

o Kita (įrašykite)_______________________________

7. Kokius medikamentus vaikas vartoja? (Jeigu nevartoja, praleiskite klausimą) ________________________________________

8. Kaip dažnai jūsų vaikas valgo tam tikrus maisto produktus? 1-2 k. per dieną 3-4 k. per

41 Odontologinė informacija:

1. Kas valo Jūsų vaiko dantis? o Vaikas valosi pats

o Vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba valant dantis 2. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas valosi dantis?

o 1 kartą o 2 kartus

o Rečiau nei kartą per dieną

o Kita (įrašykite)____________________

3. Kuriuos iš žemiau pateiktų burnos higienos priemonių naudoja Jūsų vaikas? (galima apibraukti kelis variantus)

o Įprastą dantų šepetėlį

o Neįgaliems pritaikytą dantų šepetėlį o Dantų siūlą

o Tarpdančių šepetėlį o Skalavimo skystį o Dantų pastą

o Kita (įrašykite)________________________________ 4. Kokią dantų pastą naudojate dantų valymui?

o Su fluoru o Be fluoro o Nežinau

o Kita (įrašykite)________________________________ 5. Kaip dažnai keičiate vaiko dantų šepetėlį?

o Kas 3 mėn. o Kas pusę metų o Kartą metuose

6. Jūsų nuomone, kaip dažnai vaikas turėtų reguliariai lankytis pas gyd. odontologą? o kas 3 mėn.

o Kas 6 mėn. o Kas metus

7. Ar manote, kad reguliarūs vizitai pas gyd. odontologą yra svarbūs? o Taip

o Ne

8. Priežastys, dėl kurių vengiate vizitų pas gyd. odontologą? (galimi keli variantai) o Baimė

o Laiko stoka o Aukštos kainos

o Gydytojas odontologas neturi patirties gydant neįgalius vaikus o Nepatogi gydymo įstaigos lokacija

o Gydymo įstaiga nėra pritaikyta vaikams su negalia o Vaikas nesileidžia būti gydomas

9. Dėl kokių priežasčių Jūsų vaikas dažniausiai lankosi pas gyd. odontologą? o Danties gydymas/šalinimas

42 10. Šaltiniai, iš kurių gaunate informacijos apie neįgaliųjų vaikų burnos priežiūrą ir ligų

prevenciją? o Internetas o Socialinės medijos o Knygos o Gydytojas odontologas o Kita (įrašykite)____________

11. Ar vaiko dantenos kraujuoja dantų valymo metu? o Taip

o Ne

12. Jūsų nuomone, ką rodo dantenų kraujavimas dantų valymo metu? o Dantenų ligą

o Dantų kariesą o Nežinau

o Manau, kad tai normalu

13. Kaip reikia sustabdyti dantenų kraujavimą, atsiradusį dantų valymo metu? o Subalansuoti mitybą

o Tinkama asmeninė burnos higiena o Vitaminų naudojimas

o Nežinau

o Kreiptis pas gydytoją odontologą

14. Kaip galima palaikyti gerą vaiko burnos higieną? o Padėti valytis dantis

o Mažinti daug angliavandenių turinčio maisto kiekį o Reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą