LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA
ARTIOM ALEKSEJEV
PROFESIONALIŲ RANKININKŲ KRŪTININĖS STUBURO
DALIES MOBILUMO IR PETIES SĄNARIO FUNKCIJOS IR
TRAUMŲ SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005 baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas______
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 PADĖKA ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ŢODYNĖLIS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 91.1 Rankinio ţaidimo specifiškumas ... 10
1.2 Pakeltomis rankomis sportuojančių asmenų rengimo ypatumai ... 11
1.3 Peties sąnario ypatumai metančių sportininkų ... 14
1.4 Daţniausiai patiriamos krūtininės stuburo dalies ir viršutinės galūnės traumos bei jų prieţastys ... 15
1.4.1 Rotatorių manţetės paţeidimai ... 15
1.4.2 Mentės diskinezija ... 17
1.4.3 Peties sąnario ankštumas ... 17
1.4.4 Peties sąnario nestabilumas ... 19
1.4.5 Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės paţeidimai ... 20
1.4.6 Krūtininė stuburo dalis ir mobilumas ... 21
1.5 Rizikos veiksniai, turintys įtaką patirti traumą ... 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 27
2.1. Tyrimo objektas ... 27
2.2 Atrankos kriterijai... 27
2.3 Tiriamieji ... 27
2.4 Tyrimo organizavimas ... 27
2.5 Pirmame ištyrime naudoti testai ... 29
2.5.2 Apţiūra ... 30
2.5.3 Specialus peties sąnario testai. ... 30
2.6 Antras ištyrimas ... 32
2.7 Tiriamųjų stebėjimas ir traumų registravimas sezono metu ... 35
2.8 Statistinė duomenų analizė ... 37
3. REZULTATAI ... 38
3.1 Tiriamųjų asmenų charakteristiniai rodikliai ... 38
3.2 Krūtininės stuburo dalies rotacijų vertinimas ... 38
3.3 Peties sąnario išorinės rotacijos vertinimas ... 40
3.4 Peties sąnario vidinės rotacijos vertinimas ... 41
3.5 Sportinių traumų daţnio vertinimas ... 42
3.6 Sportinių traumų pasiskirstymas ... 43
3.7 Sąsajų vertinimas tarp - krūtininės stuburo dalies, peties sąnario ir patirtų traumų .. 43
3.8 Traumų pasiskirstymas pagal tipą ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46
IŠVADOS ... 48
PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS ... 49
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 50
SANTRAUKA
Artiom Aleksejev. Profesionalių rankininkų krūtininės stuburo dalies mobilumo ir peties
sąnario funkcijos ir traumų sąsajų įvertinimas. magistro baigiamasis darbas, mokslinio darbo vadovas doc. dr. laimonas šiupšinskas; lietuvos sveikatos mokslų universitetas, slaugos fakultetas, sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020; 60 p.
Tikslas: Įvertinti krūtininės stuburo dalies ir peties sąnario mobilumo sąsajas
profesionaliems rankininkams.
Uţdaviniai: 1. Įvertinti krūtininės stuburo dalies mobilumą, vertinant rotacijas sėdint. 2.
Įvertinti tiriamųjųpeties sąnario išorinę ir vidinę rotacijas. 3. Nustatyti tirtų rankininkų viršutinių galūnių patirtų sportinių traumų daţnį ir pobūdį. 4. Įvertinti sąsajas tarp kūtininės stuburo dalies mobilumo ir patirtų viršutinių galūnių sportinių traumų ir peties funkcijos.
Metodika: Dalyvavo 20 vyrų, 18–35 m. amţiaus, ţaidţiantys ,,VHC Šviesa― rankinio
komandoje, 2017 m. spalio – 2018 m. gruodţio mėn. Pradinio ištyrimo metu visi ţaidėjai buvo apklausti ar neturi nusiskundimų peties, krūtininės stuburo dalies srityse. Nei vienas ţaidėjas nusiskundimų nenurodė. Tačiau ištyrimo metu 3 tiriamiesiems nustatyti peties paţeidimai, jie į tyrimą nebuvo įtraukti. Kiekvienam tiramajam buvo išmatuotos peties sąnario vidinė ir išorinė rotacijos, dominuojančios ir nedominuojančios rankos, krūtininės stuburo dalies rotacijos į kairę ir į dešinę puses. Viso sezono metu kiekvienas ţaidėjes buvo stebimas rungtynių bei treniruočiu metu, kiekviena peties ar krūtininės stuburo dalies trauma buvo registruojama naudojant Priešvarţybinio etapo sportininko sveikatos klausimyną.
Tiriamieji: 1. 18-35 m. 2. Svoris 100 kg. 3. Reguliariai besitreniruojantys ţaidėjai; 4. Neturintys ūmių viršutinės galūnės ir krūtininės stuburo dalies traumų. 5. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
Išvados: 1. Profesionalių rankininkų krūtininės stuburo dalies mobilumas didesnis į
dominuojančios, metimą atliekančios rankos pusę. 2. Tiriamųjų peties sąnario išorinė, metimą atliekančios rankos, rotacija buvo didesnė, o vidinė rotacija maţesnė. 3. Daţniausios tirtų rankininkų traumos viršutinėse galūnėse buvo raumenų ir sausgyslių paţeidimai. Sportinių traumų daţnis nebuvo susijęs su dominuojančia ranka. 4. Tiriamiesiems, kurių krūtininės stuburo dalies mobilumas metimą atliekančios rankos pusėje buvo maţesnis , patirdavo daţnesnes tos pačios pusės peties sąnario traumas.
ABSTRACT
Artiom Aleksejev. Relation betweem thoracic spine mobility and shoulder function and
injuries among professional handball players. Master‘s thesis. Supervisor – doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Departament of Sports Medicine. Kaunas, 2020; 60 p.
The aim: To assess interfaces between shoulder joint rotations and injuries among
professional handball players.
The tasks: 1. To evaluate rotation of thoracic spine while sitting. 2. To evaluate external
and internal rotations of the shoulder. 3. To evaluate the frequency and nature of sports injuries.4. To evaluate the link between thoracic spine, shoulder joint and injuries.
Methodology: 20 men participated 18-35 years old in the „VHC Šviesa― handball team
during 2017 October – 2018 December. During baseline examination all players were interviewed if they had any comlaints regarding shoulder joint or thoracic spine. No players reported any complaints. After the examination there were noticed shoulder problms to 3 participants, they were not enrolled into the study. For each participant external and internal rotations of the shoulder joint in dominant and non-dominant hand, left and right rotations of thoracic spine were measured. Thorought the season, each player was monitored during the match and durign training. Each shoulder or thoracic spine injury was recorded using Pre-competitive Athlete Health Questionnaire.
Participants: 1. 18-35 years old. 2. Not more than 100 kg.. 3. Constantly training players.
4. No acute upper limb and thoracic spine injuries. 5. Witten informed consent.
Conclusions: 1.The professional handball players has greater mobility in the thoracic spine
to the dominant throwing hand. 2. Subjects had bigger external rotation and smaller internal rotation of dominant throwing hand. 3. The most common injuries of upper limb were muscles and tendons violation. Frequency of sports injuries was not related to the dominant hand. 4. Subjects with lower thoracic spine mobility in the throwing arm side were more likely to experience shoulder injuries on the same side.
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovui doc. dr. Laimonui Šiupšinskui, uţ profesionalią pagalbą viso tyrimo metu.
SANTRUMPOS
KSD – krūtininė stuburo dalisPS – peties sąnarys RM – rotatorių manţetė P – reikšmingumo lygmuo
ŢODYNĖLIS
PRS – pakeltomis rankomis sportuojančiųSLAP – Superior Labrum Anterior-Posterior
ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas. Profesionalių rankininkų ţaidimo veiklos pobūdis
labai platus. Šiuolaikiniam rankiniui būdingas dinamiškumas, ţaidėjams reikalingos didelės fizinės pastangos. Rankinio ţaidimo kokybė priklauso nuo ţaidėjų atletinio parengimo, raumenų galingumo bei aerobinio pajėgumo. Rankininkams reikalingas vikrumas, būtina gera pusiausvyra, tikslumas judant su kamuoliu ir be jo, orientacija ir geras erdvės bei laiko suvokimas (1,8).
Rankinis – tai itin daug jėgų reikalaujantis sportas, kuris neatsiejamas nuo greitų raumenų susitraukimų, greičio, šuolių, apsisukimų keičiant tempą ir kamuolio metimo. Taip reikalingi ne tik techniniai bei taktiniai įgūdţiai, itin reikšmingi rankininkų antropometriniai duomenys, treniravimosi intensyvumas bei raumenų jėga. Tinkamai atliekamas metimas yra labai svarbus veiksnys naudingas visai komandai (2).
Peties sąnarys yra vienas mobiliausių ţmogaus kūno sąnarių. Siekiant atlikti aukšto lygio taisyklingus metimus bei funkcinio judesių stabilumo, turi būti efektyviai atliekami pečių juostos bei peties komplekso raumenų aktyvavimai. Aktyvavimo metu rotatorių manţetės raumenys yra vienas svarbiausių veiksnių uţtikrinančių peties sąnario stabilumą. Rotatorių manţetės raumenys veikia efektyviai rankos kėlimo į viršų, virš galvos metu, kuomet sportininkai atlieka metimą (3).
Visgi, profesionalus sportas – profesionalus rankinis yra neatsiejamas nuo patiriamų traumų, uţsiimant tokia veikla padidėja rizika susiţeisti. Daţniausiai patiriamos sportininkų krūtininės stuburo dalies ir viršutinės galūnės traumos ar sutrikimai – rotatorių manţetės paţeidimai, mentės diskinezija, peties sąnario ankštumas, peties sąnario nestabilumas, „SLAP― paţeidimai, krūtininės stuburo dalies traumos (4). Profesionalus rankinis didina traumų tikimybę, todėl itin svarbu taikyti efektyviausius būdus rankininkų traumų prevencijai ir efektyviam gydymui (5,6). Siekiant profesionalius rankininkus kryptingai rengti taip pat būtinas ţaidėjų individualaus fizinio parengimo lygio nustatymas ir įvertinimas.
Darbo tikslas: Įvertinti krūtininės stuburo dalies ir peties sąnario mobilumo sąsajas profesionaliems rankininkams.
Darbo uţdaviniai :
1. Įvertinti krūtininės stuburo dalies mobilumą, vertinant rotacijas sėdint. 2. Įvertinti tiriamųjųpeties sąnario išorinę ir vidinę rotacijas. 3. Nustatyti tirtų rankininkų viršutinių galūnių patirtų sportinių traumų daţnį ir pobūdį. 4. Įvertinti sąsajas tarp kūtininės stuburo dalies mobilumo ir patirtų viršutinių galūnių sportinių traumų ir peties funkcijos.
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Rankinio ţaidimo specifiškumas
Rankinis – komandinis sportas, ţaidţiamas dviem komandoms varţantis tarpusavyje, rankinio ţaidimo veikla yra kompleksiška. Šiuolaikinis rankinis yra itin dinamiškas, reikalaujantis didelių fizinių pastangų bei išskirtinio rankininkofizinio parengimo (7).
Ţaidţiant profesionalų rankinį, kiekvienos pozicijos ţaidėjo ir parengimo rodikliai skiriasi. Visgi, vieni svarbiausių gebėjimų, kurie būtini kiekvienos pozicijos ţaidėjui ginantis ar atakuojant vartus, yra :
1) vikrumas;
2) gera pusiausvyra;
3) tikslumas judant su kamuoliu ir be jo; 4) orientacija;
5) geras erdvės bei laiko suvokimas; 6) greitumas ir kojų raumenų galingumas; 7) staigioji jėga;
8) jėgos greitumas (1).
Profesionaliame rankinio ţaidime didelę reikšmę turi rankininkių kūno sudėjimas, tai ūgis ir kūno masė. Rankininkių geresnis kūno sudėjimas, didesnis ūgis, maţesnis riebalų kiekis ir didesnė raumenų masė, tai daro įtaką geresniam rankininkių atletiniam parengimui (9).
Rankininkų kūno sudėjimas reikšmingai daro įtaką rungtynėms, kadangi aukštesni rankininkai efektyviau ginasi ir galingiau atakuojaį varţovų vartus, o tuo tarpu didesnio kūno svorio rankininkai efektyviau valdo kamuolį, stipriau meta į varţovų vartus, laimi dvikovas su varţovais (10). Profesionaliame rankinyje nuolat tobulinamas individualus sportininko parengtumas, siekiant ne tik veiksmingų atakų į vartus, bet ir kvalifikuoto kitų veiksmų atlikimo.
Profesionalių rankininkų veiklos rodikliai yra susiję su sportininkų patirtimi. Ţaidţiantys profesionalų rankinį brandaus amţiaus rankininkai, turintys didelę varţybinę patirtį, turi daugiau galimybių laimėti rankinio varţybas ir uţimti aukštą vietą (2). Todėl ypatingai svarbu nuolat stebėti ir nustatyti, kokią įtaką sportininkų rezultatui turi rankininkų kūno sudėjimas, varţybinė patirtis.
Rankininkai ţaisdami patiria fizinį kontaktą su varţovu. Rankinio ţaidimo metu sportininkai atlieka įvairius fizinius veiksmus, tokius kaip šuoliai, pagreitėjimai keičiant judėjimo kryptį ir kitus technikos veiksmus, priklausomus nuo taktikos situacijos, reikalaujančios didelių psichinių pastangų per trumpą laiką. Taip pat atliekami ir kiek maţiau intensyvūs vidutinės trukmės
veiksmai, tokie kaip pagreitėjimai kontratakuojant ir gynyba nuo varţovų kontratakų (11). Ţaidţiant rankinį gynybos metu labai svarbus judėjimas į šonus.
Todėl siekiant visų rungtynių metu išlaikyti didelę spartą reikalingas aerobinis bei anaerobinis organizmo parengimas. Rankinio kokybė priklauso nuo atletinio parengimo. Ţaidţiant rankinį ir siekiant pergalių itin svarbi jėga ir raumenų galingumas. Vienas svarbiausių veiksnių rankinio metu yra sportininko kamuolio metimo greitis ir tikslumas, lemiantis įvarčio pelnymą (12, 13). Kadangi greitai ir tiksliai išmestas kamuolys sudaro galimybę pelnyti įvartį varţovams nesuspėjus pasirengti jo atmušimui.
Ţaidţiant rankinį svarbu parinkti atitinkamas ţaidimo kombinacijas, kad sportininkai turėtų galimybę mesti į vartus įsibėgėjus — taip išnaudojami kūno masės ir judėjimo greičio privalumai bei padidinamas kamuolio metimo greitis į vartus. Todėl rekomenduojama rankininkams tobulinti metimus iš atremties (1). Tačiau tokiu atveju reikalingas kojų, liemens bei nugaros raumenų stiprinimas.
Rankiniame judamieji gebėjimai tarpusavyje nepriklausomi, tačiau labai reikšmingi visi kartu. Dėl šios prieţasties ţaidţiant profesionalų rankinį reikalingas rankininkių ištvermės lavinimas bei jėga, didinant ţaidėjų aktyviąją kūno masę, kuri pagerina kojų raumenų galingumą. Taip pat svarbus rankų ir kojų judesių daţnumo gerinimas, itin reikšmingas gynybos ir puolimo metu (14). Ţaidţiant profesionalų rankinį reikalingi nuolatiniai rankininkų parengimo rodiklių tyrimai, nustatantys taikomos treniravimo programos poveikį.
Apibendrinant galima teigti, kad kiekvienos pozicijos rankininkas turi pasiţymėti vikrumu, gera pusiausvyra, tikslumu judant su kamuoliu ir be jo, orientacija, geru erdvės bei laiko suvokimu, greitumu ir kojų raumenų galingumu, staigiąja jėga, jėgos greitumu. Profesionaliame rankinio ţaidime didelę reikšmę turi rankininkių kūno sudėjimas – ūgis ir kūno masė. Rankininkų kūno sudėjimas reikšmingai daro įtaką rungtynėms, kadangi aukštesni rankininkai efektyviau ginasi ir galingiau atakuoja į varţovų vartus, tuo tarpu didesnio kūno svorio rankininkai efektyviau valdo kamuolį, stipriau meta į varţovų vartus, laimi dvikovas su varţovais. Ţaidţiant rankinį gynybos metu labai svarbus judėjimas į šonus, taip pat svarbus sportininko kamuolio metimo greitis ir tikslumas, lemiantis įvarčio pelnymą ir nuolatinis kojų, liemens bei nugaros raumenų stiprinimas.
1.2 Pakeltomis rankomis sportuojančių asmenų rengimo ypatumai
PRS asmenų rengimo ypatumai yra panašūs daugelyje sporto šakų, tokių kaip plaukimo, tinklinio, teniso, beisbolo ir kitų sporto šakų. Todėl itin svarbu išmanyti kokie viršutinių galūnių raumenys yra aktyvūs metant. Tai reikšminga treneriams ir gydytojams, sudarantiems įvairias treniruočių bei reabilitacijos programas (15).
PRS sportininkų parengtumas sąlygoja sportinius rezultatus. Peties sąnarys yra vienas mobiliausių ţmogaus kūno sąnarių. Siekiant atlikti aukšto lygio taisyklingus metimus bei funkcinio judesių stabilumo, turi būti efektyviai atliekami pečių juostos bei peties komplekso raumenų aktyvavimai. Aktyvavimo metu rotatorių manţetės raumenys yra vienas svarbiausių veiksnių, uţtikrinančių peties sąnario stabilumą. RM raumenys veikia efektyviai rankos kėlimo į viršų, virš galvos metu, kuomet sportininkai atlieka metimą (3).
Daugelis rankinio ţaidimo metimų yra atliekami atitraukiant petį, sulenkiant ranką per alkūnę 90° bei pakeliant ranką virš galvos. Metimo metu dešiniarankiai sportininkai vieną ţingsnį kaire koja ţengia į priekį (16).
Mokslinėje literatūroje išskiriamos penkios peties ir rankos judesių pakeltomis rankomis metimo fazės (17, 18, 19, 20):
1) rankos kėlimo aukštyn (angl. wind-up); 2) ţingsnio/atraminės kojos (angl. stride);
3) atvedimo, uţsimojimo (angl. cocking, earlyand late); 4) pagreičio (angl. acceleration);
5) lėtėjimo (angl. deceleration); 6) uţbaigimo (angl. followthrough).
1 pav. Metimo fazės (21)
Atliekant minėtus veiksmus dalyvauja viršutinis peties sąnario raištis ir kapsulė, veikiantis kaip pagrindinė statinė priekinė atrama. Tuo metu deltinis raumuo kelia ţastikaulį, kol rotatorių manţetės raumenys reguliuoja ţastikaulio galvos padėtį duobėje. Peties sąnariui judant pirmyn pasitelkiami didysis krūtinės raumuo bei plačiausiasis nugaros raumuo (5).
Siekiant, jog rankininko metimai būtų tikslesni svarbu didinti jų metimo tikslumą bei greitį. Itin svarbūs metimai 7 metrų atstumu (22). Rankininkai taiko įvairias metimo technikas,
kurios priklauso nuo sportininko ţaidimo pozicijos, taip pat metimo technikai daro įtaką varţovų gynyba.
Pastaruoju metu rankinyje daţniausiai naudojami metimo tipai: 1) kamuolio trajektorijos įvertinimas;
2) metimo atlikimo aktyvumas (12).
Metimo atlikimo trajektorijos vertinimas priklauso nuo to, ar sportininkas yra stovintis ar šokinėja. Tai skirstoma į tokius veiksmus kaip sustabdytas judėjimas, priekiniai bei šoniniai šuoliai (23). Rankiniame ţaidime nuolat keičiasi ţaidimo sąlygos, varţovai daro įtaką sportininkų prisitaikymui įvairiomis, nestabiliomis, kintamomis sąlygomis, priklausančiomis nuo kamuolio judėjimo greičio bei krypties (24). Pagerinus rankų judesių daţnį ir greitį atsiranda galimybės perimti didesnį kiekį kamuolių bei efektyviau blokuoti priešininkų metimus.
Metimas, kuomet ranka yra pakelta virš galvos yra tipinis staigus judesys, itin svarbus profesionaliame rankinyje, o tuo tarpu jo greitumas ir jėga daro įtaką ţaidimo efektyvumui. Todėl didesne išorine rotacija bei maţesne vidine peties sąnario rotacija pasiţymi metimus atliekanti ranka (25,26).
Profesionaliame rankinyje gerinant metimus, taikomos įvairios mokymo formos. Skirtingos mokymo formos yra skirstomos:
1) atsparumo perkrovai mokymas; 2) greičio pratybos (9).
Treniruojanti naudojamos pakeltomis rankomis metimo mokymo pratybos, naudojant kamuolius, tai:
1) mokymas su didelio svorio kamuoliais; 2) mokymas su maţo svorio kamuoliukais (27).
Visgi, nėra aiškių nurodymų, kas yra efektyviausia sportuojančių asmenų rengimui pakeltomis rankomis. Todėl, siekiant nuolat gerinti metimo rodiklius, svarbu didinant mėtymo greitumą bei jėgą, didinti ir krūvį (2, 5).
Profesionaliems rankininkams metant pakeltomis rankomis itin svarbu lavinti fizinius įgūdţius, blokavimą, sprintą, kamuolio kontrolę ir manevravimą (28, 29). Rankininkams svarbu gebėti numatyti kamuolio metimo kryptį bei teisingai nustatyti į kurią pusę kamuolys bus metamas, todėl reikalinga lavinti reakciją bei koordinaciją (11).
Apibendrinant galima teigti, jog siekiant atlikti aukšto lygio taisyklingus metimus bei funkcinio judesių stabilumo, turi būti efektyviai atliekami pečių juostos bei peties komplekso raumenų aktyvavimai. Aktyvavimo metu rotatorių manţetės raumenys yra vienas svarbiausių veiksnių uţtikrinančių peties sąnario stabilumą. Išskiriamos peties ir rankos judesių pakeltomis rankomis metimo fazės, tai rankos kėlimo aukštyn; atvedimo, uţsimojimo; pagreičio lėtėjimo ir
uţbaigimo. Profesionaliame rankinyje gerinant metimus, taikomos įvairios mokymo formos atsparumo perkrovai mokymas, greičio pratybos. Treniruojanti naudojamos pakeltomis rankomis metimo mokymo pratybos, naudojant kamuolius, tai mokymas sumaţo ir didelio svorio kamuoliais. Siekiant nuolat gerintimetimo rodiklius, svarbu didinant mėtymo greitumą bei jėgą, didinti ir krūvį.
1.3 Peties sąnario ypatumai metančių sportininkų
Rankinis – tai sporto šaka kur nuolat atliekami judesiai reikalaujantys pakelti rankas virš galvos, todėl ypatingas vaidmuo ir vienas didţiausių krūvių tenka rankininkų peties sąnariui.
Peties sąnarys yra mobiliausias kūno sąnarys, todėl mobilumas gali sukelti pavojų stabilumui, kas itin svarbu profesionaliems sportininkams, kurie turi padidintą tikimybę patirti peties sąnario traumą. Rankininkų peties sąnario traumų rizika yra nuolat auganti (30).
Profesionaliame rankinyje, sportininko raumenys ir raiščiai metimo metu nuolat patiria įtampą. Didelė ekscentrinė jėga, išvystoma išorinės rotacijos metu, petyje gali sukelti nestabilumą, ankštumą ir rotatorių manţetės plyšimą, todėl reikalingas nuolatinis darbas su mentę stabilizuojančiais raumenimis, rotatorių manţetėmis bei kapsulės stabilizatoriais (31, 32).
Rankinyje vienas esminių aspektų, yra tiksliai ţinoti peties sąnario funkciją, todėl reikalinga nuolat analizuoti sportininko veiksmą ir padavimo techniką, o nedideli anatominiai pokyčiai ilgainiui sukelia ryškius funkcinius sutrikimus (33, 34).
Sportininkai ţaidţiantys rankinį daţnai patiria peties komplekso traumą, kuriai daro įtaką didelė apkrova, jėgos panaudojimas bei susidūrimai. Rankininkų peties sąnario traumoms įtaką gali daryti ir sportininkų amţius, ţaidimo lygis ir intensyvumas (2).
Profesionalų rankinį ţaidţiantys sportininkai daţnai jaučia lėtinį ar ūminį peties sąnario skausmą (5).
Daţniausios, metančių sportininkų peties sąnario traumos, tai: 1) rotatorių manţetės paţeidimai;
2) mentės diskinezija;
3) peties sąnario ankštumas ar nestabilumas; 4) distalinio raktikaulio galo išnirimas ar lūţis; 5) sąnario struktūriniai pakitimai (35, 36).
Apibendrinant galima teigti, jog rankinyje, sportininko raumenys ir raiščiai metimo metu nuolat patiria įtampą. Didelė ekscentrinė jėga, išvystoma išorinės rotacijos metu, petyje gali sukelti nestabilumą, ankštumą ir rotatorių manţetės plyšimą, todėl reikalingas nuolatinis darbas su mentę stabilizuojančiais raumenimis, rotatorių manţetėmis bei kapsulės stabilizatoriais. Sportininkai
ţaidţiantys rankinį daţnai patiria peties komplekso traumą, kurią įtakoja didelė apkrova, jėgos panaudojimas bei susidūrimai.
1.4 Daţniausiai patiriamos krūtininės stuburo dalies ir viršutinės galūnės
traumos bei jų prieţastys
1.4.1 Rotatorių manţetės paţeidimai
Rotatorių manţetė sudaryta iš keturių raumenų, tai pomentinis, viršdyglinis, podyglinis bei maţasis apvalusis raumenys, apimantys peties sąnarį. Šiuos raumenis uţbaigia trumpos, plokščios sausgyslės, susiliejančios su fibrozine kapsule bei formuojančios raumenų – sausgyslių manţetę (37). Rotatorių manţetė padeda išlaikyti peties stabilumą ir leidţia ranką pakelti ţemyn ar aukštyn, pasukti ją į vidų, į išorę.
Profesionaliame rankinyje, daţniausia peties skausmo prieţastis yra rotatorių manţetės paţeidimai. Vieni daţniausiai paţeidţiamų rotatorių manţetės raumenų yra viršdyglinis bei podyglinis raumenys (13). Daţniausi peties sąnario paţeidimai yra rotatorių manţetės sausgyslių paţeidimai (37). Dėl daţnų rankininkų kontaktų, perkrovos, lėtinių pasikartojančių mikrotraumų bei kritimų ant peties sąnario atsiranda daliniai ar visiški rotatorių manţetės plyšimai (39) (ţr. 1 pav.).
2 pav. Rotatorių manžetės plyšimas (38)
Šiems plyšimams didėjant ir plintant paţeidţiamos podyglinio ir pomentinio raumenų sausgyslės.
Rotatorių manţetės paţeidimai metimo metu yra skirstomi pagal aktyvumą, tai: 1) rankos kėlimo aukštyn fazėje – rotatorių manţetė neaktyvi;
2) ţingsnio/atraminės kojos fazėje – išorinė rotacija; 3) atvedimo, uţsimojimo fazėje - rotatorių manţetė aktyvi; 4) pagreičio fazėje - rotatorių maţetė iš dalies aktyvi;
5) lėtėjimo/uţbaigimo fazėje - labiausiai aktyvūs visi rotatorių manţetės raumenys (39). Profesionaliame rankinyje rotatorių manţetės raumenų paţeidimų prieţastys:
1) daţnas, didele jėga vykstantis rankos judesys virš galvos, atliekant metimus, perdavimus, smūgiavimus;
2) įtemptas tarp rotatorių manţetės sausgyslių skaidulų sutrikimas; 3) rotatorių manţetės jėgų disbalansas;
4) antdyglinis raumens sustorėjimas; 5) priekinės kapsulės laisvumas; 6) uţpakalinės kapsulės kontraktūra, 7) silpni mentę stabilizuojantys raumenys;
8) rotatorių manţetės raumenų sausgyslių silpnumas; 9) nepakankamas, sutrikusęs kraujo tiekimas į manţetę;
10) kritimai ant ištiestos rankos, esant kontaktui, uţkliuvus ar metimo metu leidţiantis (13, 33, 35).
Esant rotatorių manţetės paţeidimams rankininkai skundţiasi viso peties sąnario skausmu, taip pat rotatorių manţetės paţeidimai sukelia sumaţėjusią judesio amplitudę, silpnumą ir metimo greičio sumaţėjimą. Rotatorių manţetės sausgyslių paţeidimų gydymas yra vienas sudėtingiausių sausgyslių paţeidimų gydymų (40). Anksti diagnozavus rotatorių manţetės paţeidimus galima išvengti chirurginio gydymo, sąlygojančius prastesnius rankininko sportinius rezultatus.
Apibendrinant galima teigti, jog profesionaliame rankinyje, daţniausia peties skausmo prieţastis yra rotatorių manţetės paţeidimai. Vieni daţniausiai paţeidţiamų rotatorių manţetės raumenų yra viršdyglinis bei podyglinis raumenys. Daţniausi rotatorių manţetės sausgyslių paţeidimai yra peties sąnario paţeidimai. Profesionaliame rankinyje rotatorių manţetės raumenų paţeidţimo prieţastys yra daţnas, didele jėga vykstantis rankos judesys virš galvos, atliekant metimus, perdavimus, smūgiavimus, įtemptas tarp rotatorių manţetės sausgyslių skaidulų sutrikimas, rotatorių manţetės jėgų disbalansas, antdyglinis raumens sustorėjimas, priekinės kapsulės laisvumas, uţpakalinės kapsulės kontraktūra, silpni mentę stabilizuojantys raumenys; rotatorių manţetės raumenų sausgyslių silpnumas; nepakankamas, sutrikęs kraujo tiekimas į manţetę ir kritimai ant ištiestos rankos, esant kontaktui, uţkliuvus ar metimo metu leidţiantis.
1.4.2 Mentės diskinezija
Esant mentės patologijai atsiranda netaisyklinga kūno padėtis ir asimetrija. Šis sutrikimas vadinamas „SICK Scapula“ (41, 42):
Paraidţiui iššifravus tai reikštų - S – mentis, I – vidinis, C- korakoidinis, K- diskinezija. Mentės diskinezija yra diagnozuojama asmenims, jaučiantiems skausmą peties sąnaryje. Mentės diskineziją sukelia:
1) ankštumo sindromas;
2) rotatorių manţetės plyšimas; 3) kapsulės plyšimas;
4) sąnario nestabilumas (43).
Pagrindiniai mentės diskinezijos paţeidimai, tai: 1) mentės nusileidimas;
2) mentė pritraukta ar nusvirusi į šoną (41). Išskiriami mentės diskinezijos tipai:
1) vidinis - vidurinis mentės paviršiaus išsikišimas, išryškėjantis esant priekinės peties sienos įsitempimuibei trapecinio ir priekinio dantytojo raumens silpnumui;
2) išorinis - mentės kampo pakreipimasdėl perdidelio judesio, įtakojančio sąnario ertmės susiaurėjimą bei skausmą išorinio pasukimo metu (33).
Esant mentės diskinezijai gali atsirasti netiksli mentės rotacija ţastikaulio atitraukimo metu bei subakromialinio tarpo ūmus susiaurėjimas, tai daro įtaką peties sąnario ankštumo simptomų atsiradimui (41).
Apibendrinant galima teigti, jog mentės diskineziją sukelia ankštumo sindromas, rotatorių manţetės plyšimas, kapsulės plyšimas, sąnario nestabilumas. Pagrindiniai mentės diskinezijos paţeidimai, tai mentės nusileidimas, mentė pritraukta ar nusvirusi į šoną.
1.4.3 Peties sąnario ankštumas
Peties sąnario ankštumas yra viena daţniausių peties sąnario sutrikimų rankininkų tarpe. Ankštumo metu tarpas tarp ţastikaulio galvos ir petinės ataugos sumaţėja, todėl bursa ir sausgyslės esančios tame tarpe yra spaudţiamos ir traumuojamos (ţr. 2 pav.).
3 pav. Peties sąnario ankštumas (https://dopaminas.lt/peties-skausmas/)
Peties sąnario ankštumo atsiradimo riziką įtakoja įvairios prieţastys, tai: 1) nuolatiniai abdukcijos, išorinės rotacijos judesiai;
2) nuolatiniai viršutinių galūnių judesiai virš galvos; 3) netaisyklinga judesio biomechanika;
4) sąnario nestabilumas;
5) mentės kontrolės praradimas (44, 45, 46).
Rankininkų peties sąnario ankštumą ir su juo susijusį lėtinį skausmą gali sukelti mentės disfunkcija. Todėl sportininkams itin svarbu stabilios mentės turėjimas bei sinchroniškų ir koordinuotų judesių valdymas tarp mentės ir ţastikaulio (43).
Peties sąnario ankštumo sindromas skirstomas į tris stadijas: I stadija – edemoms ir kraujosrūvos bursoje;
II stadija – tendinitas ir rotatorių manţetės fibrozė; III stadija – dalinė arba visiška sausgyslės degeneracija.
Peties sąnario ankštumas diagnozuojamas klinikinių ir instrumentinių tyrimų pagalba. Ultragarsas ir magnetinio rezonanso tyrimai nustato peties sąnario (storį) ir aplinkinių struktūrų būklę, tačiau itin svarbūs išsamiam ištyrimui klinikiniai testai, tokie kaip peties sąnario provokaciniai skausmo testai, nustatantys peties sąnario ankštumo tipą (44).
Apibendrinant galima teigti, jog peties sąnario ankštumas yra viena daţniausių peties sąnario sutrikimų rankininkų tarpe. Peties sąnario ankštumo atsiradimo rizikai daro įtaką įvairios prieţastys – nuolatiniai abdukcijos, išorinės rotacijos judesiai, nuolatiniai viršutinių galūnių judesiai
virš galvos, netaisyklinga judesio biomechanika, sąnario nestabilumas ir mentės kontrolės praradimas. Rankininkų peties sąnario ankštumą ir su juo susijusį lėtinį skausmą gali sukelti mentės disfunkcija.
1.4.4 Peties sąnario nestabilumas
Peties sąnario nestabilumas, tai būklė, kuomet įvairiomis kryptimis iš mentės sąnarinės duobės atliekant judesius išnyra ar panyra ţastikaulis. Peties sąnario nestabilumui daro įtaką:
1) peties sąnario viduje esančių raiščių plyšimas;
2) mentės sąnarinės dalies ir ţastikaulio galvos kremzlės bei kaulo paţeidimai (40).
Ţastikaulio panirimo metu plyšta peties sąnarį stabilizuojanti sąnario lūpa bei raiščiai. Peties sąnario nestabilumas yra skirstomas į tris pagrindines kategorijas:
1) trauminis išnirimas – kuomet kaulas išnyra veikiant išorinei jėgai. Trauminį išnirimą veikia tiesioginė ar netiesioginė jėga, pvz. kai ţastikaulis išnyra nusileidus/nukritus ant riešo ar alkūnės. Trauminį išnirimą įtakoja per stipriai susitraukiantys raumenys, esant silpniems sąnariniams raiščiams arba patologiškai pakitusiam sąnariui;
2) netrauminis išnirimas – kuomet peties sąnarys išnyra veikiantminimaliai jėgai. Toks sąnario išnirimas atsistato savaime padedant minimaliai. Netrauminio sąnario išnirimas būdingas asmenims, turintiemsdidelį sąnarių laisvumą bei hiperekstenziją.
3) pozicinis netrauminis išnirimas – kuomet sąnariai išnyra savaime, tai yra įgimtas sutrikimas (30).
Rankininkų peties sąnario nestabilumui įtaką daro nuolatiniai kontaktai su kitais sportininkais, nuolat pasikartojantys susistumdymai, daţni kritimai iš aukštai ant peties sąnario (40).
Rankininkai itin daţnai patiria dviejų tipų peties sąnario paţeidimus, susijusius su įvairiomis traumomis bei nuolatine perkrova:
1) peties sąnario nestabilumas su ţastikaulio panirimu arba išnirimu;
2) pomentinės ataugos ankštumo sindromas su sukamųjų sausgyslių daliniu, visišku plyšimu arba be plyšimo;
3) petinio raktikaulio galo panirimai arba išnirimai (35, 45).
Esant minėtoms traumoms, susijusioms su peties sąnario nestabilumu, rankininkai negali tęsti sportinės karjeros, dėl peties sąnario nestabilumo bei nefunkcionalumo (30).
Apibendrinant galima teigti, jog peties sąnario nestabilumas, tai būklė, kuomet įvairiomis kryptimis iš mentės sąnarinės duobės atliekant judesius išnyra ar panyra ţastikaulis. Peties sąnario nestabilumą įtakoja peties sąnario viduje esančių raiščių plyšimas ir mentės sąnarinės dalies ir
ţastikaulio galvos kremzlės bei kaulo paţeidimai. Rankininkai daţniausiai patiria dviejų tipų peties sąnario paţeidimus, susijusius su įvairiomis traumomis bei nuolatine perkrova, taipeties sąnario nestabilumas su ţastikaulio panirimu arba išnirimu, pomentinės ataugos ankštumo sindromas su sukamųjų sausgyslių daliniu, visišku plyšimu arba be plyšimo ir petinio raktikaulio galo panirimai arba išnirimai.
1.4.5 Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės
paţeidimai
Peties sąnario paţeidimus yra itin sunku pilnai ištirti, diagnozuoti ir interpretuoti. Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės komplekso paţeidimas neturi specifinių simptomų, kuriais remiantis nustatomas paţeidimas ir peties sąnario funkcinio sutrikimo prieţastis.
Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės kompleksas yra paţeidţiamas kuomet tempimo, spaudimo ir atplėšimo jėgos atitinkamai pasiskirsto peties sąnaryje, įtakodamos staigų ar lėtinį degeneracinį poveikį viršutinei sąnario lūpai ir staigų ar lėtą sąnario plyšimą (47).
Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės komplekso paţeidimai atsiranda dėl šių prieţasčių:
1) Esant funkciniam peties sąnario judrumo apribojimui, įtakotam peties sąnario ankštumo.
2) Esant peties sąnario dvigalvio ţasto raumens ilgosios sausgyslės ir sąnarinės lūpos ţiedo tvirtinimosi prie mentės krašto peties sąnaryje vientisumo paţeidimui;
3) Esant pasikartojantiems rankos judesiams virš galvos; 4) Esant staigiai rankos hiperekstenzijai (44, 48).
Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės komplekso diagnozavimui naudojami įvairūs tyrimai ir testai, tai :
1) Artroskopija;
2) Jobe išnirimo ir panirimo baimės testas;
3) Whiple priekinės supraspinatus dalies plyšimo testas; 4) Apkrovos-prašokimo testas;
5) Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR); 6) Tomografija (47).
Artroskopijos pagalba nustatoma tiksli peties sąnario funkcinio sutrikimo ir skausmo prieţastis. Whiple testo metu nustato priekinės peties sąnario dalies paţeidimus, Apkrovos-prašokimo testo pagalba nustatomas padidėjęs ţasto judrumas ir krepitacija. Tomografijos metu
daţnai diagnozuojami ir kiti peties sąnario paţeidimai, tokie kaip peties sukamųjų raumenų plyšimas, kremzlės paţeidimas ar peties sąnario nestabilumas (35).
Apibendrinant galima teigti, jog peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės kompleksas yra paţeidţiamas kuomet tempimo, spaudimo ir atplėšimo jėgos atitinkamai pasiskirsto peties sąnaryje, įtakodamos staigų ar lėtinį degeneracinį poveikį viršutinei sąnario lūpai ir staigų ar lėtą sąnario plyšimą. Peties sąnario lūpos ir dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės komplekso paţeidimai atsiranda esant funkciniam peties sąnario judrumo apribojimui, įtakotam peties sąnario ankštumo, peties sąnario dvigalvio ţasto raumens ilgosios sausgyslės ir sąnarinės lūpos ţiedo tvirtinimosi prie mentės krašto peties sąnaryje vientisumo paţeidimui, pasikartojantiems rankos judesiams virš galvos bei staigiai rankos hiperekstenzijai.
1.4.6 Krūtininė stuburo dalis ir mobilumas
Stuburas - tai vienas ant kito išsirikiavę slanksteliai, sudaryti iš stuburkaulių kūnų, lankų ir ataugų, kuriuos jungia sudėtinga raiščių bei sąnarių sistema. Tarp slankstelių kūnų yra tarpslanksteliniai diskai, atliekantys amortizatoriaus vaidmenį. Stuburo kaulų lankų ir ataugų sudarytame kanale yra nugaros smegenys - tai centrinės nervų sistemos dalis (49).
Ţmogaus stuburą sutvirtina raiščiai, tai:
1) priekinis išilginis ir uţpakalinis išilginis - leidţiasi nuo pakauškaulio ţemyn priekiniais ir uţpakaliniais slankstelių kūnų paviršiais;
2) antketeriniai raiščiai - eina geterinių ataugų viršūnėmis ir pereina į sprando raištį (50). Raumenys sutvirtina stuburo slankstelius ir leidţia jiems judėti. Raumenys atlieka tris pagrindines funkcijas, tai sutvirtinimo, judėjimo ir laikysenos valdymo. Esant įtemptiems arba silpniems raumenims, atsiranda nugaros skausmas (50).
Išskiriami krūtininės stuburo dalies raumenys, tai:
1) krūtininės stuburo dalies tiesiamieji raumenys - keterinis krūtinės raumuo, ilgiausiasis krūtinės raumuo; krūtininis klubinis šonkaulių raumuo; dauginis raumuo; pusketerinis raumuo; tarpskersiniai raumenys; tarpketeriniai raumenys;
2) krūtinės stuburo dalį į šoną lenkiantys raumenys - kvadratinis juosmens raumuo; šonkaulių keliamasis raumuo;
3) krūtinės stuburo dalies sukamieji raumenys - sukamieji raumenys (51).
Metimo judesiui atlikti reikia labai sudėtingų/ kombinuotų judesių, apimančias tiek apatines, tiek viršutines galūnes, taip pat kombinuotame judesyje dalyvauja stuburas. Didelę svarbą atlieka krūtininė stuburo dalis, kad mėtymo metu kinetinė energija būtų peduodama iš apačios į viršų, t.y. iš apatinių galūnių į metančią ranką (52,53). Kibler (53) su bendraautoriais teigimu,
kojos ir krūtininė stuburo dalys atlieka jėgos generatoriaus vaidmenį, tuo tarpu viršutinė galūnė reguliuoja susidariusios jėgos paskirstymą per peties kompleksą, alkūnę į riešą, kad būtų atliekamas kamuolio metimas. Taip yra sukuriamas stabilus pagrindas kinetinei grandinei. Tiksliau sakant, norint optimalios kamuolio metimo mechanikos, reikia reikšmingo krūtinės stuburo dalies judesio, ypač sagitalinėje ir skersinėje plokštumose (54).
Krūtininė stuburo dalis metimo metu atlieka įvairius judėsius. Tiksliau sakant, rankos kėlimo aukštyn fazėje krūtininė stuburo dalis sukasi į metančios rankos pusę ir išlaiko tokią padėtį, kol priešingos pusės koją padėdama ant ţemės, kūnui judant link numatyto taikinio. Kai yra pasiekta maksimali peties sąnario išorinė rotacija, arba atvėdimo/uţsimojimo fazėje, kūnas pradeda visą energiją kojose, krūtininėje stuburo dalyje perkelti į viršutinę galūne, pagreičio fazę. Toliau krūtininė stuburo dalis lenkiasi ir sukasi į nemetančios rankos pusę, perduodant kinetinę energiją į peties sąnarį, atliekama vidinę rotacija ir išmetamas kamuolys (55).
Apibendrinant galima teigti, kad krūtininės dalies stuburas yra maţai judrus ir gerai apsaugotas krūtinės ląstos, šonkaulių, raiščių bei raumenų. Krūtininė stuburo dalis atlieka įvairius judesius, o kombinavimas yra neatsiejama metimo judesio dalis. Tinkamas jos judėjimas yra svarbi kinetinės energijos sukūrimo ir perdavimo dalis, o rankininkams tai turi įtakos stipriam ir taisyklingam metimui atlikti.
1.5 Rizikos veiksniai, turintys įtaką patirti traumą
Rankinyje patiriamos traumos ir paţeidimai siejami su metimo faze, kurios metu patiriama trauma ar su kitu sportiniu veiksmu, kuriam būdingas traumų atsiradimas (12). Profesionalių rankininkų sporte daţniausiai įvyksta pečių traumos ir paţeidimai, o traumų daţnis gali siekti apie 40 traumų per 100 val. varţybų metu ir apie 3 traumas per 100 val. treniruočių metu (2).
Remiantis Rafnsson ir jo bendraautoriu teigimu, rungtynių ir treniruočių metu daţniausiai patiriamos traumos apatinėje galūnėje, kas sudaro 40%-69% ir viršutinėje galūnėje - 17%-40% visų traumų, rečiau įvyksta veido ir galvos traumos - 4%-32% bei krūtinės - 2%-17% (56).
4 pav. Traumų dažnis tarp moterų ir vyrų remiantis duomenimis iš aukščiausio lygio tarptautinių varžybų (23)
Rankininkų pakitusį peties sąnario sukimosi pajėgumui, sąnario funkciniam ir struktūriniam pakitimui turi įtakos :
1) nuolatinis intensyvus krūvis; 2) maksimalios rotacijos judesiai;
3) apkrova peties regionui, esant pagreitėjimo ir lėtėjimo metimams (18).
Rankininkų sportinė veikla reikalauja nuolatinio kamuolio metimo pakėlus ranką virš galvos, todėl akumuliacinės jėgos įtakoja sumaţėjusią vidinės rotacijos ir padidėja išorinės rotacijos judesio amplitudę. Rankininkų peties sąnario suţalojimų rizikos faktoriai yra :
1) peties sąnario judesio amplitudė; 2) mentės diskinezė;
3) sumaţėjusi rotatorių manţetės raumenų jėga (18, 57, 58).
Rankininkai daţnai patiria lėtines perkrovas, kurias įtakoja peties traumos, taip pat atsiranda lėtinis peties skausmas, dėl nuolatinio rankos kėlimo virš galvos, jėgos keitimo, lankstumo, peties sąnario nuolatinis padėties keitimasis (16).
Krūtininės dalies stuburas yra maţai judrus ir gerai apsaugotas krūtinės ląstos bei šonkaulių. Todėlrankinyje krūtininės stuburo dalies traumos pasitaiko retai. Daţniausia krūtininės stuburo dalies rankininkų traumos prieţastis yra tiesioginis smūgis į stuburą (59).
Krūtininės stuburo dalies kanalas, kuriame yra nugaros smegenys, yra palyginti siauras, jame išsidėsčiusios nervinės šaknelės, įnervuojančios krutinę ir liemenį, bei praeina nerviniai laidaiį apatinę kūno dalį.Nors krūtininė stuburo dalis lūţta retai, bet šios traumos pasekmės yra labai sunkios. Lūţus krūtininiams slanksteliams daţniausiai nugaros smegenys yra nutraukiamos (60).
Rankininkui atliekant kamuolio padavimo/metimo judesius, kinetinė grandinė, t. y. kojos, klubai,krūtininė stuburo dalis, petis, alkūnė ir riešas sudaro sąlygas generuoti, apibendrinti ir perduoti jėgas nuo kojos iki rankos, todėl minėtos grandinės dalys turi būti itin geros būklės, siekiant išgauti reikalingos energijos padavimui/metimui, o sutrikimas kinetinėje grandyje, gali didinti riziką patirti traumą (61, 62, 63).
Rankininkų peties sąnario traumosrizika patirti, yra viena didţiausių rizikų rankinyje, kurią įtakoja didelė sąnario apkrova ir įtampa metimo pradţioje bei pabaigoje. Taip pat peties sąnario traumos riziką didina sportininko amţiaus didėjimas, todėl itin svarbus tyrimų atlikimas, kuriais siekiama kuo anksčiau diagnozuoti patirtą traumą (64).
Peties sąnario ir krūtininės stuburo dalies traumų riziką didina rankininkų treniruočių metu taisyklingos judesių biomechanikos nesilaikymas.
Peties sąnario ir krūtininės stuburo dalies traumų rizikos veiksniai skirstomi į : 1) vidiniusrizikos veiksnius;
2) išoriniusrizikos veiksnius (65).
Minėti veiksniai lemia prieţastis ir sąlygas traumai įvykti (16) (ţr. 1 lentelę).
1 lentelė. Traumas įtakojantys rizikos veiksniai
V
Vidiniai ir išoriniai rizikos veiksniai pateikti 2a ir 2b lentelėse (18):
2a lentelė. Vidiniai rizikos veiksniai įtakojantys traumų atsiradimą
Rizikos veiksniai
Vidiniai rizikos veiksniai Amţius
Lytis
Kūno kompozicija: svoris, riebalų masė, KMI, antropometriniai duomenys
Sveikatos būklė: ankstesnės traumos,
Rizikos veiksniai Trauma
Vidiniai rizikos veiksniai Sąnario mobilumo sumaţėjimas Raumenų disbalansas
Raumenų silpnumas Mentės asimetrija
Išoriniai rizikos veiksniai Peties sąnario nestabilumas Mikro paţeidimai
sąnarių nestabilumas
Anatomija: raumenų jėga ir stiprumas Įgūdţiai
2b lentelė. Išoriniai rizikos veiksniai įtakojantys traumų atsiradimą
Išoriniai rizikos veiksniai
Ţmogiškieji faktoriai: komandos nariai, varţovai
Apsaugos priemonės: šalmas, kūno apsauga Treniravimo programos
Varţybų tvarkaraščiai
Jeigu yra nepaisomi minėti rizikos veiksnių, nemaţinamos apkrovos ir intensyvumas, gali atsirasti padidėjęs lokalus raumenų tonusas, raumenų stangrumas bei elastingumo sumaţėjimas. Susitraukdamas raumuo praranda optimalų funkcionavimą, todėl negali pilnai susitraukti ir atsipalaiduoti (66).
Esant ilgalaikiams raumenų įtempimams, sumaţėja raumenų kraujotaka, limfotaka ir inervacija, įtakojanti rankininko laikyseną ir gebėjimą veikti fiziologiškai optimaliai (35).
Kuomet rankininkas patiria traumą, gali atsirasti psichologinė priklausomybė, siekiant kontroliuoti paţeistą vietąbei apsaugoti ją nuo galimų naujų paţeidimų, todėl daţnai sportininkas, grįţtantis po traumos kiekis turi gerą fizinį pasirengimą, tačiau psichologiškai priklauso nuo patirtos traumos (1).
Todėl itin svarbus profesionalaus rankininko psichologinis paruošimas tiek prieš įvykstant traumai, tiek įvykus traumai. Sportininkas patyręs traumą, ypatingai didelio ir vidutinio sunkumo paţeidimus, mano, jog josportinė karjera baigta, atsiranda psichologinė priklausomybė. Todėl profesionalų sportininkų psichologų pagalbos nebuvimas, yra priskiriamas prie rizikos veiksnių sąlygojančių rankininko traumatizmą (13). Taip pat mokslinių tyrimų duomenimis, pratimų programos atliekamos apšilimo metu, prieš pagrindinę treniruotės dalį, gali sumaţinti riziką patirti traumas (67).
Apibendrinant galima teigti, jog rankininkai daţnai patiria lėtines perkrovas, kurias įtakoja peties traumos, taip pat atsiranda lėtinis peties skausmas, dėl nuolatinio rankos kėlimo virš galvos, jėgos keitimo, lankstumo, peties sąnario nuolatinis padėties keitimasis. Rankininkų peties sąnario traumos rizika patirti, yra viena didţiausių rizikų rankinyje, kurią įtakoja didelė sąnario apkrova ir įtampa metimo pradţioje bei pabaigoje. Taip pat peties sąnario traumos riziką didina sportininko amţiaus didėjimas, todėl itin svarbus tyrimų atlikimas, kuriais siekiama kuo anksčiau diagnozuoti patirtą traumą.
Peties sąnario ir krūtininės stuburo dalies traumų rizikos veiksniai skirstomi į vidinius ir išorinius rizikos veiksnius. Vidiniai rizikos veiksniai, tai sąnario mobilumo sumaţėjimas, raumenų disbalansas ir silpnumas, mentės asimetrija. Išoriniai rizikos veiksniai, tai ţmogiškieji faktoriai: komandos nariai, varţovai, apsaugos priemonės: šalmas, kūno apsauga, treniravimo programos, varţybų tvarkaraščiai. Kuomet rankininkas patiria traumą, gali atsirasti psichologinė priklausomybė, siekiant kontroliuoti paţeistą vietą bei apsaugoti ją nuo galimų naujų paţeidimų, todėl daţnai sportininkas, grįţtantis po traumos kiekis turi gerą fizinį pasirengimą, tačiau psichologiškai priklauso nuo patirtos traumos. Geras pasiruošimas prieš treniruotę, gali sumaţinti riziką patirti traumą.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo objektas
Peties sąnario išorinė ir vidinė rotacijos, bei krūtininės stuburo dalies rotacijos. Peties sąnario ir krūtininės stuburo dalies testavimas buvo naudojamas goniometrija bei Priešvarţybinio etapo sportininko sveikatos klausimyną siekiant nustatyti amplitudţių ir traumų sąsajas.Visi tiriamieji tyrime dalyvavo laisva valia.
2.2 Atrankos kriterijai
Į tyrimą buvo įtraukti VHC „Šviesa― rankininkai kurie atitiko atrankos kriterijus: 1. 18-35m.;
2. Nedaugiau kaip 100 kg
3. Pastoviai treniruojantys ţaidėjai;
4. Neturintys ūmių viršutinės galūnės ir krūtininės stuburo dalies traumų; 5. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
2.3 Tiriamieji
Iš tyrime dalyvauti norėjusiu 20 profesionalių rankinio ţaidėjų, 3 ţaidėjai negalėjo dalyvauti tyrime, dėl nustatytų paţeidimų ir atrankos kriterijų, tyrimo imtis sudarė 17 ţaidėjų. Kiekvienas ţaidėjas sezono metu, kiekvieną savaitę treniravosi po 4-5 kartus, o sezono metu turėjo apie 60 varţybų, kiekvienų trukmė sudarė 60 min, tik varţybinio laiko.Visi tyrimo dalyviai turėjo reguliariai lankyti visas treniruotes bei varţybas. Treniruotėje ar varţybose galėjo nedalyvauti ţaidėjai tik dėl ligos ar rimtų asmeninių prieţasčių
Prieš tyrimą visi rankininkai buvo nuodugniai ištirti, panaudoti skausmo provokaciniai testai, raumenų funkciniai testai, apţiūra ir apklausa padedantys nustatyti peties sąnario, rotatorių manţetės būklę, skausmo lokalizaciją ar vietą susijusia su peties sąnariu ar krūtininę stuburo dalimi.
2.4 Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas Vilniaus pedagoginiame universitete, sporto centre, profesionalioje vyrų rankinio komandoje VHC „Šviesa―. Tyrime iš viso norėjo dalyvauti 20 profesionalių rankinio ţaidėjų , 18 – 30 m amţiaus, pastoviai ţaidţiančių VHC „Šviesa― rankinio komandoje, 2017 m. Spalio – 2018 m. Gruodţio mėn. Pradinio ištyrimo metu visi ţaidėjai buvo apklausti ar neturi nusiskundimų peties ar krūtininės stuburo dalies srityse. Nevienas ţaidėjas nusiskundimų nenurodė,
bet vėliau po atliktu testų, nustatyti peties paţeidimams ir sutrikimams, 3 ţaidėjams buvo nustatyti paţeidimai, dėl kurių jie nebuvo įtraukti į tiriamąją dalį. Tyrimo atlikimui buvo gautas Lietuvossveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (priedas nr.1 ). Visi tiriamieji buvo supaţindinti su tyrimo tikslu, uţdaviniais, metodais, kurie bus taikomi tyrimo metu ir savo sutikimą dalyvauti tyrime patvirtino raštiškai. Tiriamieji buvo informuoti, kad pateikta tyrimo anketa yra anonimiška, gautų duomenų konfidencialumas uţtikrinamas, duomenys bus naudojami tik apibendrinti.
Visiems tiriamiesiems buvo išmatuotos peties sąnario vidinė ir išorinė rotacijos, dominuojančios ir nedominuojančios rankos, bei krūtininės stuburo dalies rotacijos į kairę ir į dešinę puses. Viso sezono metu kiekvienas ţaidėjas buvo stebimas rungtynių bei treniruočių metu, kiekviena peties ar krūtininės stuburo dalies trauma buvo registruojama naudojant Priešvarţybinio etapo sportininko sveikatos klausimyną. Tyrimo etapai pavaizduoti schemoje (5 pav.)
5 pav. Tyrimo organizavimo etapų schema
2.5 Pirmame ištyrime naudoti testai
2.5.1 Apklausa
Prieš vykdant tyrimą kiekvienas profesionalus ţaidėjas buvo apklaustas apie esamas ar buvusias traumas, taip pat ar neturi nusiskundimų peties ar krūtininės stuburo dalies srityse.
Visų tiriamųjų (n=20) Ištyrimas Pašalinti tiriamieji n=3 Tiriamieji n=17 Tiriamųjų (n=17) II Ištyrimas Visų tiriamųjų rezultatai Išvados Praktinės rekomendacijos Tiriamųjų stebėjimas ir traumų registravimas sezono metu (n=17)
2.5.2 Apţiūra
Kiekvieną sportininką apţiūrėjome-įvertinti peties sąnario vientisumą bei sąnario kontūrus iš visų paviršių (priekinio, nugarinio, šoninio, viršutinio bei apatinio).
2.5.3 Specialus peties sąnario testai.
Buvo atlikti testai, kurie padeda susieti gautą informaciją sunusiskundimais/ galimais paţeidimais, anamneze. Testus sudarė:
Apley testas
Hawkins-Kennedy testas tuščios skardinės testas
Neer testas
išorinės/vidinės rotacijos provokaciniai testai
Remiantys šiais testais buvo galima nustatyti peties sąnario ankštumo simptomus, rotatorių manţetės plyšimus, bei peties sąnario raumenų disbalansą ar silpnumą.
Apley testas. Testo pagalba yra diagnozuojama judesių amplitudţių sumaţėjimas bei
problemas susijusias su rotatorių manţete (tendinopatiją, daţniausiai pasitaikančios antdyglinio raumens sausgyslės) (6 pav.) (68;69).
6 pav. Apley testas (49)
Hawkins-Kennedy testas. Testo pagalba yra diagnozuojamas subakromialinis ankštumas.
Teigiamas testas yra nustatomas tuomet, kai yra jaučiamas skausmasesant vidinei rotacijai, kas sąlygoja apie subakromialinį ankštumą, rotatorių manţetės tendinopatija ar plyšimą (7 pav). (70;71).
7 pav. Hawkins - Kennedy testas (49)
Tuščios skardinės testas. Padeda nustatyti antdyglinio raumensankštumą bei raumenų irsausgyslių
vientisumą. Teigiamas testo rezultatas rodo rotatorių manţetės patologiją, tarp jų ir antdyglinio raumens tendinopatija bei peties komplekso raumenų sausgyslių plyšimus (8 pav.)(68;70;72).
8 pav. Tuščios skardinės testas (49)
Neer testas Testo pagalba yra diagnozuojamas subakromialinis ankštumas. Teigiamas
testas yra nustatomas tuomet, kai yra jaučiamasskausmas, kai ranka fleksijoje ir pasukta į vidų (9 pav). (73;74).
9 pav. Neer testas (49)
Išorinės/vidinės rotacijos provokaciniai testai. Testo pagalba yra diagnozuojama
rotatorių manţetės būklę.Teigiamas testas yra nustatomas tuomet, kai yra raumenų silpnumas, galima lyginanti su priešinga ranka. Testas gali parodyti pomentinio ir maţojo apvaliojo raumenų tendinopatiją ar sausgyslės (į-) plyšimus (10 pav.) (70;75).
10 pav. Išorinės rotacijos / pomentinio raumens testas jėgai vertinti (49)
2.6 Antras ištyrimas
Antro ištyrimo metu buvo matuojamos amplitudės :
• Peties sąnario amplitudţių tikrinimas ( vidinės ir išorinės rotacijos); • Krūtininės stuburo dalies rotacinių amplitudţių tikrinimas;
Peties sąnario vidines ir išorines rotacijas, bei krūtininės stuburo dalies amplitudės buvo tikrinamos naudojant mechaninį goniometrą (11 pav.)
11 pav. Goniometras
(http://www.teida.lt/Reabilitacijai/Diagnostikai/Funkcinio-vertinimo- prietaisai/Goniometrai/Goniometras-15-cm.html?fbclid=IwAR3D-jcSyTs8THzTlJfZiVZ1565v1G-Pho8Ef5OkCclMGXOB8x80fW6Lz6c)
Peties sąnario išorinė rotacija
.
Grišėvičiaus ir bendraautorės (76) teigimu - tiriamoji padėtis – gulint ant nugaros, testuojama ranka per peties sąnarį turi būti atitraukta 90°. Dilbis padedamas statmenai atramos paviršiui, delnas nukreiptas į kojas, ţastikaulis guli ant pagrindo, alkūnė neturi remtis į pagrindą. Sukimo metu ţastas išlaikomas atitrauktas 90° kampu, ranka per alkūnę – sulenkta 90° kampu. Sukimosi amplitudės pabaiga fiksuojama, kai juntamas pasipriešinimas tolesniam judesiui ir tęsiant sukimą, mentikaulis pradeda suktis atgal.Remiantis Grišėvičiaus ir bendraautorės darbu (76) goniometro ašis turi sutapti su alkūne, stacionari svirtis vertikaliai, judanti svirtis – su alkūnkaulio yline atauga. Rotacija tikrinama abiejų pusių, pasiţymint goniometro rodmenis. Visi matavimai buvo atliekami visiems tiriamiesiems tą pačią dieną, neleidţiant ţaidėjams išsitampyti, atlikti jėgos pratimus ar kitus veiksmus, kurie turėtų įtakos tyrimui (12 pav.).
Peties sąnario vidinė rotacija. Tiriamoji padėtis turi būti gulint ant nugaros, o testuojama
ranka per peties sąnarį - atitraukta 90°. Dilbis padetas statmenai atramos paviršiaus, delnas nukreiptas į kojas, ţastikaulis padedamas ant pagrindo, o alkūnė neturi remtis į pagrindą. Rotacijos metu ţastas – atitrauktas ir išlaikomas 90° kampu, ranka – per alkūnę turi būti sulenkta 90° kampu. Rotacijos amplitudės pabaiga – kai juntamas pasipriešinimas tolesniam judesiui ir tęsiant sukimą mentikaulis pradeda suktis į priekį (76).
Remiantis Grišėvičiaus ir bendraautorės darbu (76) goniometro ašis turi sutapti su alkūne, stacionari svirtis vertikaliai, o judanti svirtis – su alkūnkaulio yline atauga. Rotacija tikrinama abiejų pusių, pasiţymint goniometro rodmenis. Visi matavimai buvo atliekami visiems tiriamiesiems tą pačią dieną, neleidţiant ţaidėjams išsitampyti, atlikti jėgos pratimus ar kitus veiksmus, kurie turėtų įtakos tyrimui (13 pav).
13 pav. Vidinės rotacijos goniometrija (76)
Stuburo liemens dalies sukimas Grišėvičiaus ir bendraautorės (76) teigimu matavimo
metu tiriamasis turi sėdėti ant kėdės be atlošo, kaklinė stuburo dalis neturi būti pasukta ar palenkta į šoną, pradinė padėtis – ţiūrėti tiesiai prieš save. Dubuo stabilizuojamas, siekiant išvengti jo pasisukimo, stuburo lenkimo, tiesimo bei šoninio lenkimo. Tiriamasis turi pasukti savo kūną į vieną pusę, kiek tik įmanoma išlaikydamas liemenį tiesų ir kojas padais prispaustas prie grindų. Judesio pabaiga – kai tiriantysis pajunta, kad dubuo pradeda irgi suktis
Remiantis Grišėvičiaus ir bendraautorės darbu (76) goniometro ašis turi sutapti su viršutine galvos atauga, o stacionari svirtis – su įsivaizduojama linija, lygiagrečia su linija, jungiančia priekinius viršutinius klubakaulio dyglius (ASIS), o judanti svirtis – su linija, jungiančia pečių
ataugas. Visi matavimai buvo atliekami visiems tiriamiesiems ta pačia dieną, neleidţiant ţaidėjams išsitampyti, atlikti pratimų ar kitus veiksmus, kurie turėtų įtakos tyrimui (14 pav.).
14 pav. Krūtininės stuburo dalies goniometrija (76)
2.7 Tiriamųjų stebėjimas ir traumų registravimas sezono metu
Viso sezono metu kiekvienas ţaidėjas buvo stebimas rungtynių bei treniruočių metu, kiekviena peties sąnario ar krūtininės stuburo dalies trauma buvo registruojama naudojant Priešvarţybinio etapo sportininko sveikatos klausimyną (15 pav.).
15pav. Pažeistos kūno dalies lokalizacija
Visos PS ir KSD traumos buvo atidţiai apţiūrimos, ţaidėjų buvo prašoma įvardinti traumos ar paţeidimo lokalizaciją. Taip pat buvo prašoma įvardinti pojūčius bei stiprumą, vėliau nustatomas paţeidimo tipas ir jis registruojamas tiriamajam darbui (16 pav.). Visi gauti duomenys buvo registruojami naudojant Priešvarţybinio etapo sportininko sveikatos klausimyno sudarytus kodus.
16 pav. Pažeidimo stiprumas ir tipas
2.8 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinės įrangos paketą „IBM SPSS v 22.0―. Dėl maţos tiriamųjų imties (n=17) dviemnepriklausomoms imtims palyginti taikytas Mann-Whitney testas. Koreliacinį ryšį nustatyti naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Koreliacinis ryšys, kai 0<|r|≤0,3 laikytas labai silpnu, 0,3<|r|≤0,5 silpnu, 0,5<|r|≤0,7 vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,9 stipriu ir 0,9<|r|≤1 labai stipriu. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali reikšmė (xmin.), maksimali reikšmė (xmax.) ir vidurkis (x̄) - xme (xmin.-xmax.; x̄), o kokybiniai – procentais. Tiriamųjų charakteristikos aprašomos vidurkiu (x̄ ) ir standartiniu nuokrypiu (SD) - x̅ ±SD. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų asmenų charakteristiniai rodikliai
3 lentelė. Rankininkų amžiaus rodikliai
Tiriamųjų rodikliai Amţius metais
Profesonalūs rankininkai (n = 17) 24,2 ± 3,80
Pagal tyrimo įtraukimo kriterijus 17 tiriamųjų atitiko amţiaus rodiklio kriterijų, kurių vidutinis amţius buvo 24 metai.
4 lentelė. Rankininkų svorio rodikliai
Tiriamųjų rodikliai Svoris kg
Profesonalūs rankininkai (n = 17) 88,4 ± 7,71
Visi į tyrima įtraukti profesonalus rankininkai atitiko atrankos kriterijus 5 lentelė. Rankininkų ūgio rodikliai
Tiriamųjų rodikliai Ūgis cm
Profesonalūs rankininkai (n = 17) 188,76 ± 6,07
3.2 Krūtininės stuburo dalies rotacijų vertinimas
Palyginus rotacijos didumas į kairę pusę sėdint tarp atvejų, kai dominuojanti ranka kairė ir kai dominuojanti ranka dešinė. Gauti rezultatai parodė, kad kairiarankių KSD rotacija yra didesnė negu dešiniarankių, o skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (Z = -0.71, p = 0.479> 0,05) (17 pav.).
17 pav. Krūtininės stuburo dalies rotacijos į kairę pusę kairės ir dešinės rankos grupėse Palyginus krūtininės rotacijos didumą į dešinę pusę tarp atvejų, kai dominuojanti ranka kairė ir kai dominuojanti ranka dešinė. Gauti rezultatai parodė, kad dešiniarankių KSD rotacija yra didesnė negu kairiarankių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Z = -1.99, p = 0.046< 0.05) (18 pav.).
18pav. Krūtininės stuburo dalies rotacijos į dešinę pusę sėdint kairės ir dešinės rankos grupėse
3.3 Peties sąnario išorinės rotacijos vertinimas
Palyginus kairės pusės peties išorinę rotaciją tarp atvejų, kai dominuojanti ranka kairė ir kai dominuojanti ranka dešinė. Gauti rezultatai parodė, kad kairės rankos vidutinė PS išorinė rotacija yra didesnės kairiarankių negu dešinerankių, o skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Z = -2.66, p = 0.008 < 0.05)(19 pav.).
19pav. PS išorinės rotacijos dešinės rankos grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0.008)
Palyginus dešinės pusės peties išorinę rotaciją tarp atvejų, kai dominuojanti ranka kairė ir kai dominuojanti ranka dešinė. Gauti rezultatai parodė, kad dešinės rankos vidutinė PS išorinė rotacija yra didesnės dešinerankių negu kairiarankių, o skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Z = -2.65, p = 0.008 < 0.05)(20 pav.)
20 pav. PS išorinės rotacijos kairės rankos grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0.008)
3.4 Peties sąnario vidinės rotacijos vertinimas
Palyginus kairės pusės peties vidinę rotaciją tarp atvejų, kai dominuojanti ranka kairė ir kai dominuojanti ranka dešinė. Gauti rezultatai parodė, kad dešinės pusės, kai dominuojanti ranka yra kairė, peties sąnario vidinė rotacija yra didesnės dešiniarankių negu kairiarankių, o skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Z = -2.66, p = 0.008 < 0.05) (21 pav.).
statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0.008)
Palyginus dešinės pusės peties vidinę rotaciją tarp atvejų, kai dominuojanti ranka kairė ir kai dominuojanti ranka dešinė. Gauti rezultatai parodė, kad dešinės rankos vidutinė PS vidinė rotacija yra didesnės kairiarankių negu dešiniarankių, o skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Z = -2.68, p = 0.007 < 0.05) (22 pav.).
22 pav. PS vidinės rotacijos kairės rankos grupėje statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0.007)
3.5 Sportinių traumų daţnio vertinimas
Nustatyta, kad traumų skaičiaus vidurkis siekia ~11 traumų. Traumų vidurkis 11.06±678. Maţiausiai traumų buvo 4 traumos, o daugiausiai – 23 traumos (6 lentelė).
6 lentelė. Traumų skaičiaus aprašomoji statistika
Traumų skaičius Statistika Reikšmė Tiriamųjų skaičius 17 Vidurkis 11.06 Mediana 8.00 Standartinis nuokrypis 6.768
Minimali reikšmė 4
Maksimali reikšmė 23
3.6 Sportinių traumų pasiskirstymas
Palyginus dešiniarankius ir kairiarankius, vidutiniškai daugiau traumų turėjo asmenys, kurių dominuojanti ranka yra kairė negu dešinė, o traumų skaičius grupėse statistiškai reikšmingai nesiskiria (Z = -1.33, p = 0.185> 0.05) (23 pav.).
23 pav. Traumų skaičius kairės ir dešinės rankos grupėse
3.7 Sąsajų vertinimas tarp - krūtininės stuburo dalies, peties sąnario ir
patirtų traumų
Nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp krūtininės stuburo dalies rotacijos į dešinę pusę ir traumų skaičiaus bendroje imtyje (r = -0.54, p = 0.027< 0.05), tarp kitų matuotų rotacijų statistiškai reikšmingas ryšis nebuvo nustatytas ( p > 0.05)( 24 lentelė).
24 lentelė. Ryšys tarp traumų skaičiaus išorinės, vidinės ir Kūtininės stuburo dalies rotacijos bendroje imtyje
*-statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0.027)
Traumų skaičius
Bendra imtis
r p
Išorinė rotacija (kairė) 0.19 0.463
Išorinė rotacija (dešinė) -0.17 0.507
Vidinė rotacija (kairė) -0.04 0.868
Vidinė rotacija (dešinė) 0.28 0.272
Kūtininės stuburo dalies rotacija kairėn sėdint -0.17 0.528 Kūtininės stuburo dalies rotacija dešinėn sėdint -0.54 0.027*
Taip pat, nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus atvirkštinis ryšys tarp krūtininės stuburo dalies rotacijos į dešinę pusę ir traumų skaičiaus tarp dešiniarankių (r = -0.77, p = 0.001 < 0.05), tarp kitų matuotų rotacijų statistiškai reikšmingas ryšis nebuvo nustatytas ( 25 lentelė).
25 lentelė. Ryšys tarp traumų skaičiaus išorinės, vidinės ir Kūtininės stuburo dalies rotacijos tarp dešiniarankių
*-statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0.001)
Traumų skaičius
Dominuojanti ranka
Kairė Dešinė
r p r p
Išorinė rotacija (kairė) -0.50 0.667 -0.20 0.946
Išorinė rotacija (dešinė) 0.50 0.667 -0.30 0.919
Vidinė rotacija (kairė) 0.50 0.667 -0,06 0.844
Vidinė rotacija (dešinė) -0.50 0.667 0.15 0.611
Kūtininės stuburo dalies rotacija kairėn sėdint -0.50 0.667 -0.02 0.951
3.8 Traumų pasiskirstymas pagal tipą
Išanalizavus visas traumas, buvo apskaičiuotas traumų pasiskirstymas pagal tipa visoje imtyje. Didţiąją dalį traumų sudarė 10 (raumens patempimas/įplyšimas/plyšimas) ir 11 (sutrenkimas/kraujosruva/mėlynė) punktai pagal naudota klausimyna, kas sudare atitinkamai 43% ir 41%. 13% sudarė 12 (sausgyslės uţdegimas/tendinopatija) punktas , o maţiausia dalį traumų sudarė 13 (artritas/synovijitas/bursitas) ir 6 (sausgyslės plyšimas) punktai, kas atitinkamai sudare 2% ir 1%. (26 pav.)
26 pav. Traumų pasiskirstymas pagal tipą
1% 43% 41% 13% 2% 1 2 3 4 5 41% - raumens sutrenkimas 43% - raumens patempimas 13% - sausgysės uždegimas 2% - bursitas 1% - sausgyslės pyšimas
