VAIKŲ ATVIRO IR UŢDARO TIPO AKIŲ TRAUMŲ YPATUMAI IR IŠEITYS

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija Medicinos fakultetas

Akių ligų klinika

VAIKŲ ATVIRO IR UŢDARO TIPO AKIŲ TRAUMŲ YPATUMAI IR

IŠEITYS

Baigiamasis magistrinis darbas Medicinos vientisųjų studijų programa

Mokslinio darbo vadovė: Dr. Edita Puodţiuvienė Parengė: Monika Vieversytė

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI ... 9

10. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10 11. TYRIMO METODIKA ... 12 12. REZULTATAI ... 14 13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 14. IŠVADOS ... 32 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33 16. PRIEDAI ... 36

1 priedas. BETT. Birmingemo akių traumų terminų sistema ... 36

2 priedas. BETT terminai ir jų apibrėţimai ... 37

3

1. SANTRAUKA

Autorė: Monika Vieversytė

Darbo pavadinimas: Vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų ypatumai ir išeitys Tikslas. Nustatyti vaikų atvirų ir uţdarų akių traumų ypatumus ir išeitis.

Uţdaviniai.

1.Palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų prieţastis ir pobūdį.

2.Nustatyti ir palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų klinikinius ypatumus. 3.Nustatyti ir palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų struktūrines ir regos išeitis.

Metodika. Retrospektyviai ištirti 220 sunkių akių traumų, stacionarizuotų į LSMUL KK Vaikų akių ligų skyrių 2009-2013m., atvejai. Duomenys gauti iš asmens sveikatos istorijų (forma 025/a) ir sukaupti vadovaujantis Pasaulinio Akių Traumų Registro (WEIR) pradinio tyrimo anketa ir Mechaninių akies suţalojimų klasifikacija.Analizuoti demografiniai, epidemiologiniai ir klinikiniai veiksniai.Gauti duomenys nagrinėti naudojant statistikos paketą SPSS 20.0. Reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

4

2. SUMMARY

Author: Monika Vieversytė

Title: Characteristics and outcomes of open globe and closed globe injuries in children

Aim: To evaluate characteristics and outcomes of open globe and closed globe eye injuries in children. Tasks:

1. To compare demographic and epidemiological characteristics of open globe and closed globe injuries in children.

2. To evaluate and compare clinical characteristics of open globe and closed globe ocular injuries in children.

3. To identify and compare structural and visual outcomes of open and closed globe injuries in children.

Methods. A retrospective study of 220 pediatric cases (218 children) of severe eye injuries admitted to Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics during the period 2009-2013 was performed. Data from medical records were collected on the demographic, epidemiological and clinical chracteristics of patients and trauma. Ocular injuries were classified by BETT based Classification of Ocular Trauma. Statistical analysis was performed using software program SPSS 20.0. P value less than 0.05 was considered to be statistically significant.

Results. The average age of patients was 10,1 ± 4,6 years. The male to female ratio was 4:1 (p<0.001). Open globe injuries accounted for 35%, and closed globe - 65% of all cases. 74% of male and 26% of female had open globe, while accordingly83,2% and 16,8% had closed globe injuries. Home was the most common place for open globe (75.3%), and street – for closed globe injuries (18,2%). Open globe injuries were usually caused by sharp objects (72,7%) and closed-globe by blunt objects (69,9%). Initial good visual acuity was more common for closed globe (28.2%), while poor visual acuity - for open globe injuries (40%). Iris prolapse (45,5%) was more often diagnosed in open globe and hyphema (72%) - in closed globe injuries. Final good visual acuity was found in 83,1% of closed globe, satisfactory and poor - in 12,1% of open globe injuries. Corneal scarring (86,9%), pupillary oppacities (27,9%) were factors responsible for worse final visual acuity.

5

3. PADĖKA

Padėka mokslinio darbo vadovei dr. Editai Puodţiuvienei uţ pagalbą ruošiant mokslinį darbą ir visapusišką palaikymą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

6

6. SANTRUMPOS

bendr. bendraautoriai

BETT Birmingemo Akių Traumų Terminologija (Birmingham Eye Trauma Terminology)

IOL dirbtinis intraokulinis lęšis IOSv intraokulinis svetimkūnis p reikšmingumo lygmuo PPV pars plana vitrektomija

PVR proliferacinė vitreoretinopatija

RA regos aštrumas

ŠS šansų santykis

USEIR JAV Akių traumų registras (United States Eye Injury Registry) WEIR Pasaulinis akių traumų registras (World Eye Injury Registry) χ2

7

7. SĄVOKOS

1. Atviro tipo akies trauma - akies sienoje yra viso jos storio ţaizda. 2. Uţdaro tipo akies trauma - nėra viso storio akies sienos ţaizdos.

3. Penetruojanti ţaizda - viena (įėjimo) ţaizda akies sienoje, padaryta aštriu daiktu.

4. Perforuojanti ţaizda - dvi (įėjimo ir išėjimo) viso storio akies sienos ţaizdos, padarytos aštriu daiktu. 5. Akies plyšimas - viso storio akies sienos ţaizda, padaryta buku daiktu.

6. Intraokulinis svetimkūnis - viena įėjimo ţaizda ir akies viduje esantis svetimkūnis.

7. Sumušimas (kontūzija) - akies sienoje nėra ţaizdos arba ji ne per visus akies sienos sluoksnius. 8. Afakija - lęšiuko nebuvimas akyje.

9. Anoftalmas - akies nebuvimas.

10. Hifema - kraujas priekinėje akies kameroje.

11. Hipopionas - uţdegimo elementai priekinėje akies kameroje. 12. Iridodializė - rainelės šaknies plyšimas.

13. Pars plana vitrektomija - stiklakūnio pašalinimo mikrochirurginė procedūra.

8

8. ĮVADAS

9

9. DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI

Tikslas – Nustatyti vaikų atvirų ir uţdarųakių traumų ypatumus ir išeitis.

Uţdaviniai:

1. Palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų prieţastis ir pobūdį.

10

10.

LITERATŪROS APŢVALGA

Vaikų ir suaugusiųjų akių traumų etiologija skirtinga. Vaikai daţniausiai susiţaloja atsitiktinai, tuo tarpu suaugusiųjų akių traumos neretai įvyksta dėl smurto [5]. Savisaugos nebuvimas, didesnis emocionalumas, fizinis paţeidţiamumas, polinkis imituoti suaugusiųjų elgesį be adekvataus rizikos įvertinimo, nepakankamų motorinių įgūdţių bei koordinacijos stoka – daţni traumų rizikos veiksniai jaunesniame amţiuje [6,7].

Akies trauma yra mechaninio paţeidimo pasekmė. Atviro tipo akių suţalojimų, kuomet paţeidţiamas uţpakalinis akies segmentas, prognozė yra ţymiai blogesnė nei uţdaro tipo suţalojimų [5]. Šio tipo suţalojimai yra viena iš ekstremaliausių situacijų akių ligų klinikose, nes neatidėliotinai turi būti atliekama operacija [8,9].

Akių traumų epidemiologija, pobūdis ir išeitys skiriasi besivystančiose ir vakarų šalyse. Tam daro įtaką demografiniai, socialiniai bei kultūriniai šalių skirtumai. Vaikų akių traumų ypatumai priklauso nuo lyties ir amţiaus, o jų etiologija yra skirtinga įvairiose šalyse [10].

Įvairių studijų duomenimis vaikų akių traumos sudaro 12,5–33,7% visų sunkių akių traumų [11]. Labai blogas regėjimas ar net aklumas nustatomas nuo 2 iki 14% akių traumas patyrusių vaikų [11,12,13,14].

Ţvelgiant iš visuomenės sveikatos ir suţalojimų prevencijos perspektyvos, traumų daţnio nustatymas apibrėţtoje populiacijoje yra tikslinis švietimo įrankis, siekiant sumaţinti akių traumų pasireiškimą.

Kadappu ir bendr. duomenimis iš 203 atvejų berniukai sudarė 78%, o mergaitės – 22% visų akių traumų. Uţdaro tipo akies suţalojimai buvo daţnesni nei atviro. Atviro tipo akies suţalojimai daţniau pasitaikydavo jaunesniems - 3-5 metų amţiaus berniukams, kai tuo tarpu uţdaro tipo akies suţalojimai buvo daţnesni vyresniems - 9-11 metų amţiaus berniukams. Pagrindinė susiţalojimo vieta - namai (48%), o akies traumą sukėlęs objektas – pagalys (15%). Buvo nustatyta, kad geresnis regos aštrumas vyrauja uţdaros tipo traumų atvejais, lyginant su atviro tipo akių traumomis. Veiksniai, kurie lėmė prastesnį regos aštrumą buvo stiklakūnio suţalojimas, prastesnis pradinis regėjimo aštrumas, lęšiuko trauma ir ţaizdos ilgis didesnis nei 10 mm [15].

11 pasekmes - daugiau nei pusė pirminio patikrinimo metu ištirtų pacientų buvo akli suţalota akimi, o 30% suţeidimų sukėlė ţenklų regos aštrumo sumaţėjimą (<20/200). Uţdaro tipo traumų atvejais daţniausiai diagnozuota hifema, o atviro tipo – ragenos penetruojanti ţaizda [16].

Skirtingi traumų pasiskirstymo duomenys buvo nustatyti Egipte, kur atviro tipo akies suţeidimų skaičius buvo ţymiai didesnis negu uţdaro tipo (atitinkamai 67,3% ir 30,7% visų atvejų). Vertinant pagal amţiaus grupes, tiek atviro tiek uţdaro tipo suţalojimų atvejais, daţniausiai nukentėjo vaikai nuo 2 iki 7 metų. Didţiajai daugumai (86,6%) pacientų prireikė operacinio gydymo. Daţniausiai traumos įvykdavo gatvėje (54,3%) bei namuose (32,7%). El-Sebaity ir bendr. duomenimis, prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, net 92% vaikų buvo vieni arba palikti be prieţiūros. Taip pat buvo pastebėta, kad pacientai, kurių socialinė - ekonominė padėtis buvo ţemesnė (pradinis išsilavinimas ir nedidelės pajamos), po traumos į akių ligų specialistą kreipdavosi vėliau nei „aukštesnės“ padėties atstovai, nepaisant ar trauma buvo sunki ar lengva [17].

Schorkhuber ir bendr. nuomone pradinis regos aštrumas, ţaizdos lokalizacija, trauminė katarakta, tinklainės atšoka, hifema ir stiklakūnio kraujosruva yra statistiškai reikšmingi prognostiniai rizikos veiksniai, įtakojantys akies traumos išeitis. Tyrimo rezultatai parodė, kad paciento amţius, ţaizdos uţteršimas ir operacijos, atliktos praėjus >48 valandoms po traumos, reikšmingos įtakos galutiniam regos aštrumui neturėjo [18].

Sėkmingas atviro tipo akių traumų gydymo rezultatas gaunamas tuomet, kai nustatomas galutinis regos aštrumas yra 20/40 arba geresnis. Toks rezultatas 54-56,5% atvejų stebimas išsivysčiusiose šalyse [17,19,20]. Besivystančiose šalyse šis rezultatas nėra toks geras – tik 15,5 -25,7% [21,22]. Daţniausios blogo regos aštrumo prieţastys po atviro tipo akių suţalojimų vaikams yra ragenos drumstys ir ambliopija [23].

Akių traumų skaičius išlieka nemaţas, nepaisant įdedamų pastangų, siekiant jų išvengti ir kontroliuoti. Podbielski ir bendr. nuomone daugiau nei 90% akių traumų galima būtų išvengti, uţtikrinus tinkamą vaikų prieţiūrą, akių apsaugos priemonių naudojimą bei tėvų ir mokytojų švietimą [24].

Jaunųjų pacientų akių traumų diagnostika ir gydymas visuomet yra sudėtingi, pooperacinė prieţiūra ir regėjimo reabilitacija kelia daug iššūkių, nes išsaugoti regėjimą galima tik sumaţinus ambliopijos atsiradimo galimybę [25,26,27].

Pastaruoju metu, sumaţėjus atviro tipo suţalojimams (kurie buvo daţnesni anksčiau) bei pagerėjus medicininei prieţiūrai, jos galimybėms, pagerėjo ir traumos išeitys, sumaţėjo sunkių potrauminių pasekmių [28].

12

11.

TYRIMO METODIKA

Mokslinis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikoje. Vykdytas retrospektyvusis vaikų sunkių akių traumų, stacionarizuotų į LSMUL KK vaikų akių ligų skyrių 2009-2013m. tyrimas (Kauno regioninio bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC-MF-679).

Duomenys gauti iš asmens sveikatos istorijų (forma 025/a) ir sukaupti, vadovaujantis Pasaulinio Akių Traumų Registro (WEIR) pradinio tyrimo anketa ir Mechaninių akies suţalojimų klasifikacija. Analizuoti demografiniai veiksniai (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, profesinė grupė), etiologiniai veiksniai (akių traumos vieta, traumos šaltinis, traumos aplinkybės) ir klinikiniai veiksniai (akių traumos tipas, rūšis, laipsnis, pradinė diagnozė, suţaloti akies audiniai, laikas nuo traumos iki stacionarizavimo, laikas nuo traumos iki operacijos, operacijos metodas bei išeitys (galutinė diagnozė,geriausias koreguotas galutinis regos aštrumas).

Atviro tipo akių traumos suskirstytos pagal: 1. Rūšį: A. Plyšimas B. Penetruojanti ţaizda C. IOSv D. Perforuojanti ţaizda. 2. Laipsnį (RA): 1˚ 0,5 2˚ 0,2-0,4 3˚ 0,03-0,1 4˚ 1/∞-0,02 5˚ 0.

3. Zoną (ţaizdos lokalizacija): I. Ragena

II. Ragenos limbas ir 5 mm į odeną

III. Nuo 5 mm orientyro odenoje į uţpakalinį polių. Uţdaro tipo traumos suskirstytos pagal:

13 Daliai vaikų dėl jų maţo amţiaus RA nustatyti nepavyko.

Ištirti 220 vaikų akių traumų atvejai (218 vaikų). Pagal amţių tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: iki 7 metų, 7-12 metų ir 13-18 metų amţiaus. Suţalotų akių būklė buvo stebima 121 atvejui iš 220.

Regos rezultatas vertintas pagal galutinį koreguotą regos aštrumą [32]:  Blogas (RA=0-0,02)

 Patenkinamas (RA=0,03-0,4)  Geras (RA≥0,5)

Surinkti duomenys sukaupti duomenų bazėje. Juos analizuojant buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos ir tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių daţnio bei poţymių tarpusavio priklausomumo. Reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

Dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas Student t-testas. Šansų santykiui skaičiuoti buvo taikytas binarinės logistinės regresijos metodas. Kokybinių poţymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas chi kvadrato (χ2

) kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydţio buvo taikytas tikslus (maţoms imtims) ir asimptominis χ2

14

12.

REZULTATAI

Ištirti 220 sunkių uţdaro ir atviro tipo akių traumų atvejai (218 vaikų). Tiriamųjų amţiaus vidurkis 10,1 ± 4,6 metai (nuo 1 iki 17 metų). Vyriškos lyties asmenys sudarė 80% (176/220), moteriškos lyties – 20% (44/220) visų atvejų, o jų santykis buvo 4:1 (p<0,001).

Tiriamuosius pagal amţių suskirsčius į tris grupes, ikimokyklinio amţiaus vaikai iki 7 metų amţiaus sudarė 27,7% (61/220), 7-12 metų – 36,4% (80/220), o 13-18 metų – 35,9% (79/220) visų atvejų.

Akių traumas reikšmingai daţniau patyrė iki 7 metų amţiaus mergaitės ir 13-18 metų amţiaus berniukai. Amţiaus grupių pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 1 paveiksle.

Pastaba: *p=0,002

1 paveikslas. Tiriamųjų amžiaus grupių pasiskirstymas pagal lytį (%)

15 Pastaba: *p=0,02

2 paveikslas. Tiriamųjų amžiaus grupių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus (%)

Uţdaro tipo akies suţalojimus patirti reikšmingai didesnį šansą turėjo 7-12 metų (ŠS 1,882; p=0,041) ir 13-18 metų amţiaus asmenys (ŠS 0,348; p=0,017), lyginant su ikimokyklinio amţiaus tiriamaisiais. Šansas patirti uţdaro tipo akies traumą su kiekvienais amţiaus metais padidėjo 1,084 karto (p=0,009).

Atviro tipo suţalojimus patyrė 74% (57/220) vyriškos lyties ir 26% (20/220) moteriškos lyties asmenų, o uţdaro tipo atitinkamai – 83,2% (119/220) ir 16,8% (24/220). Statistiškai reikšmingo skirtumo, vertinant akių traumų tipus pagal lytį, negauta.

Mieste gyveno 55,5%, kaimo vietovėse – 44,5% tiriamųjų. Reikšmingo skirtumo, analizuojant pacientų gyvenamąją vietą pagal akių traumų tipus nestebėta.

Daţniausiai akių traumos vaikams įvykdavo namuose (59,1%) ir lauke (31,8%), rečiau - mokykloje (6,4%) ir sportuojant (2,3%).

Ikimokyklinio amţiaus vaikai daţniausiai susiţalojo namuose, o 13-18 metų amţiaus – gatvėje ar laisvalaikio metu (1 lentelė).

1 lentelė. Traumos vietos pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

Traumos vieta <7 m 7-12 m 13-18 m Namai 85,24* 60 38 Mokykla 1,6 10 6,3 Poilsis 4,96 20,05 25,3* Gatvė 8,2 8,75 25,3* 47,50 32,50 27,80 52,5 67,50* 72,5* 0 10 20 30 40 50 60 70 80

<7 metų 7-12 metų 13-18 metų

Amžiaus grupė

16

Sportas - 1,2 5,1

Pastaba: *p<0,05

Atviro tipo susiţalojimai reikšmingai daţniau įvyko namuose (75,3%), o uţdaro tipo – gatvėje (18,2%). Traumos vietos pasiskirstymas pagal akių traumų tipus pateiktas 3 paveiksle.

Pastaba: *p<0,05

3 paveikslas. Traumos vietos pasiskirstymas pagal akių traumų tipus (%)

Dešinioji akis buvo suţalota 49,1%, kairioji – 50,9% atvejų (p=0,787). Abiejų akių traumos diagnozuotos 1,8% atvejų. Reikšmingo skirtumo tarp dešiniosios ir kairiosios akies suţalojimų negauta, lyginant akių traumų tipus. 94,5% tiriamųjų vaikų akių traumas patyrė netyčia ir reikšmingo skirtumo tarp akių traumų tipų taip pat nestebėta.

Analizuojant akių traumas sukėlusias prieţastis, daţniausiai tiriamieji susiţalojo bukais (48,6%) ir aštriais (32,3%) daiktais (4 paveikslas).

75,30* 2,60 0 14,30 7,80 0% 50,30 8,40 3,50 18,90 _18,20* 0,70 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Namai Mokykla Sportas Poilsis Gatvė Visuomeninė

įstaiga Traumos vieta

17 4 paveikslas.Akių traumų priežastys (%)

Ikimokyklinio amţiaus vaikai daţniausiai akis susiţalojo aštriais daiktais (52,5%), o vyresni – bukais (7-12 metų - 53,8% ir 13-18 metų - 54,4%). Fejerverkų ir kitų sprogmenų sukelti suţalojimai ikimokyklinėje grupėje stebėti nebuvo. Akių traumas sukėlusių objektų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Akių traumas sukėlusių objektų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

Traumos šaltinis <7 m. 7-12 m. 13-18 m.

Aštrus daiktas 52,5* 28,8 20,3

Bukas daiktas 34,4 53,8* 54,4*

Kritimas 8,2 5,0 10,1

Šratas/kulka 3,3 1,3 2,5

Metalo kalimas plaktuku 0,0 2,5 1,3

Sprogimas 0,0 2,5 2,5

Eismo įvykis 0,0 1,3 1,3

Fejerverkas 0,0 3,8 7,6*

Ţemės ūkio instrumentai 1,6 0,0 0,0

Kita 0,0 1,3 0,0 Pastaba* p=0,035 32 49 8 2 1 4 2 1 1 0 Aštrus daiktas Bukas daiktas Kritimas Šratas, kulka Eismo įvykis Fejerverkas Sprogimas

18 Atviro tipo akių suţalojimų atvejais akių traumas daţniausiai sukėlė aštrūs daiktai, o uţdaro tipo – buki daiktai. Duomenys pateikti 5 paveiksle.

Pastaba: *p<0,01

5 paveikslas. Akių traumas sukėlusių objektų pasiskirstymas pagal traumų tipus (%)

Aštrių ir bukų daiktų analizė pateikta 6 ir 7 paveiksluose. Tarp aštrių daiktų vyravo aštrūs instrumentai (peiliai, ţirklės ir kt.), stiklas, aštrus pagalys, o tarp bukų – pagaliai, akmenys, sporto inventorius. 3,9 72,7* 2,6 9,1 2,6 1,3 2,6 3,9 1,3 0 0 10,5 10,5 69,9* 2,1 0,7 4,9 0,7 0 0,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Metalo kalimas plaktuku Aštrus daiktas Kritimas Bukas daiktas Šratas , kulka Autoįvykis Fejerverkas Sprogimas Įrankiai lauko darbams Kita

19 6 paveikslas. Aštrių daiktų pasiskirstymas (%)

7 paveikslas. Bukų daiktų pasiskirstymas (%)

Buki daiktai sukėlė 48,6% akių traumų, daţniau vyresnio amţiaus vaikams. Daţniausiai pasitaikę buki daiktai buvo pagaliai (24,3%), sporto inventorius (14%), akmenys (12,1%) ir augalinės kilmės buki daiktai (11,2%). Bukų daiktų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 8 paveiksle.

20 Pastaba: *p <0,05

8 paveikslas. Bukų daiktų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

Reikšmingai daţniau traumas kumščiu patyrė 13-18 metų, o augalinės kilmės bukais daiktais – 7-12 metų vaikai (p <0,05).

Aštrūs daiktai sukėlė 32,3% visų akių traumų ir reikšmingai daţniau – ikimokyklinio amţiaus grupėje (p=0,035). Aštrių daiktų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 9 paveiksle.

Pastaba: *p>0,05

9 paveikslas. Aštrių daiktų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

19 19 0 4,8 9,5 15 4,8 28,6 27,3 6,8 2,3 6,8 8,3 22,7* 25 23,3 14 16,3* 23,3 6,7 4,7 11,6 0 5 10 15 20 25 30 35

Pagalys Akmuo Kumštis Šampano

21 Regėjimo korekcinius akinius nuolat nešiojo 7,7% (17/220) vaikų. 13-18 metų amţiaus vaikai akinius nešiojo daţniau nei ikimokyklinio amţiaus (atitinkamai 12,7% ir 1,6%, p=0,053). Akinių nešiojimo tikimybė vyresnio amţiaus vaikams 8 kartus didesnė nei ikimokyklinio amţiaus vaikams (ŠS 8,698; p=0,04).

Analizuojant atviro tipo suţalojimus pagal rūšį, penetruojančios ţaizdos diagnozuotos 74,0% (57/77), perforuojančios – 1,3% (1/77), ţaizdos su intraokuliniais svetimkūniais - 22,1% (17/77), o akies plyšimai – 2,6% (2/77) visų atviro tipo suţalojimo atvejų.

Vertinant traumos laipsnį (pradinis regos aštrumas) vyravo geras pradinis 1⁰ ir 2⁰ regos aštrumas (atitinkamai 23,6% ir 24,5%). Patenkinamas 3⁰ regos aštrumas nustatytas 9,5%, o blogas 4⁰ ir 5⁰ - atitinkamai 23,6% ir 1,4% visų tiriamųjų atvejų. Regos aštrumas neištirtas 15,9% atvejų ir jie visi buvo ikimokyklinio amţiaus grupėje.

Traumos laipsnių pasiskirstymas pagal traumos tipus pateiktas 3 lentelėje. Uţdaro tipo suţalojimų atvejais reikšmingai vyravo geras 1⁰ ir 2⁰ pradinis regos aštrumas, o atviro tipo traumų atvejais – blogas 4⁰ ir 5⁰ regos aštrumas. Šio tipo atvejais reikšmingai daţniau regos aštrumas buvo neištirtas dėl jauno tiriamųjų amţiaus.

3 lentelė. Akies traumos laipsnis pagal traumos tipą (%)

Laipsnis Atviras tipas Uţdaras tipas

1⁰ (≥0,5) 16,0 28,2* 2⁰ (0,2-0,4) 9,3 33,1* 3⁰ (0,03-0,1) 6,7 11,3 4⁰ (1/∞ - 0,02) 40,0* 15,5 5⁰ (0) 2,7* 0,7 Netirtas dėl amţiaus 25,3* 11,3 Pastaba: *p<0,0001

Pradinio tyrimo metu atviro tipo traumų atvejais reikšmingai daţniau buvo diagnozuota akies hipotonija, trauminė katarakta, rainelės ir stiklakūnio iškritimas bei vyzdţio suţalojimas, o uţdaro tipo traumų atvejais – vokų sumušimas, akies hipertenzija, hifema ir tinklainės paburkimas. Pradinių diagnozių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus pateiktas 4 lentelėje.

22

Pradinės diagnozės Atviras tipas Uţdaras tipas p

% N % N

Akies plyšimas 2,6 2 0 0 0,121

Ragenos kiaurinė ţaizda 66,2 51 1,4 2 0,001*

Odenos kiaurinė ţaizda 10,4 8 0,7 1 0,001*

Korneoskleralinė kiaurinė ţaizda 16,9 13 0,0 0 0,001* Ragenos erozija 50,6 39 59,4 85 0,210 Vokų sumušimas 39,0 30 62,2 89 0,001 Vokų ţaizdos 24,7 19 27,3 39 0,677

Ašarų takų suţalojimas 3,9 3 4,9 7 0,734

Nudegimas 1,3 1 1,4 2 0,951 Hipertenzija 1,3 1 13,3 19 0,003 Hipotonija 23,4 18 4,2 6 0,0001 Hifema 39,0 30 72,0 103 0,0001 Hipopionas 6,5 5 0,7 1 0,012 Trauminė katarakta 42,9 33 6,3 9 0,0001 Lęšiuko dislokacija 3,9 3 2,1 3 0,435 Rainelės iškritimas 45,5 35 0 0 0,0001 Iridodializė 14,3 11 6,3 9 0,049 Trauminė midriazė 7,8 6 15,4 22 0,107 Vyzdţio įtrūkimas 16,9 13 3,5 5 0,001 Hemoftalmas 23,4 18 14,0 20 0,079 Stiklakūnio iškritimas 18,2 14 1,4 3 0,0001 Tinklainės atšoka 6,5 5 0,7 1 0,012 Tinklainės paburkimas 10,4 8 32,9 47 0,0001 Tinklainės kraujosruva 11,7 9 20,3 29 0,108 Tinklainės defektai 10,4 8 8,4 12 0,623 Gyslainės plyšimas 2,6 2 3,5 5 0,717 Gyslainės atšoka 3,9 3 0,7 1 0,124

Regos nervo trauma 1,3 1 1,4 2 1,000

Akiduobės hematoma 3,9 3 0,7 1 0,124

Akiduobės svetimkūnis 3,9 3 0,7 1 0,124

23

Potrauminis uveitas 16,9 13 3,5 5 0,01

Endoftalmitas 1,3 1 0 0 0,350

Pastaba: *p<0,005

Pacientai į gydymo įstaigą kreipėsi vidutiniškai 0,75±1,67 dienos (nuo 0 iki 14) po akies traumos: traumos dieną 60%, kitą dieną - 25,9%.

Vertinant kreipimosi į gydymo įstaigą po akies traumos laiką buvo nustatyta, kad tą pačią dieną kreipėsi 60% (132/220), kitą dieną – 25,9% (57/220) atvejų, o likusieji kreipėsi trečią dieną ir vėliau. Reikšmingo skirtumo tarp akių traumų tipų, vertinant kreipimosi laiką nenustatyta (p<0,150).

Chirurginė intervencija vidutiniškai atlikta 2,35±8,45d. po akies traumos: traumos dieną 21,4%, kitą dieną - 11,4%.

Viena chirurginė intervencija atlikta 45,45% (100/220) tiriamųjų atvejų. Atviro tipo suţalojimų atveju operacija atlikta 73 atvejams iš 77 (94,8%): akies ţaizdos siuvimas 91,8%, lęšiuko šalinimas 23,3%, intraokulinio svetimkūnio šalinimas 20,5%, akies revizija 75,3%. Po uţdaro tipo traumos operuota 27 atvejais iš 143 (18,9%): vokų ţaizdų siuvimas 66,7%, ašarų takų siuvimas 18,5%. Pradinių operacijų pasiskirstymas pagal suţalojimo tipus pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. Pradinių chirurginių intervencijų pasiskirstymas pagal akių traumų tipus

Chirurginė intervencija Atviras tipas Uţdaras tipas p

% N % N

Vokų ţaizdos siuvimas 15,1 11 66,7 18 <0,001

Ašarų takų siuvimas 2,7 2 18,5 5 0,006

Akies revizija 75,3 55 33,3 6 <0,001

Akies ţaizdos siuvimas 91,8 67 22,2 6 <0,001

24

Enukleacija 1,4 1 0 0 0,541

Dvi chirurginės intervencijos atliktos 31% (31/100). Daţniau antra operacija atlikta atviro tipo suţalojimų atvejais nei uţdaro, tačiau reikšmingo skirtumo negauta. Trys operacijos, visos esant atviro tipo suţalojimui, atliktos septyniems atvejams (22,6%) ir tik vienam atvejui buvo atliktos keturios operacijos.

Po akies traumos stebėta buvo 55% (121/220) iš visų tiriamųjų atvejų. Atviro tipo traumų atvejais – 79,2% (61/77), uţdaro tipo traumų atvejais 42,0% (60/143). Pacientų akių būklės stebėjimo vidurkis 343±455 dienos (mediana = 162 d.).

Paskutinio apsilankymo metu nustatytos galutinės diagnozės pateiktos 6 lentelėje. Atviro tipo suţalojimų atvejais reikšmingai daţniau nustatytos galutinės diagnozės buvo ragenos randai ir drumstys, rainelės deformacijos, akies hipotonija, afakija, uţpakalinės kameros IOL ir tinklainės atšoka.

6 lentelė. Galutinių diagnozių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus

Vėlyva diagnozė Atviras tipas Uţdaras tipas p

% N % N Junginės randai 14,8 9 5,0 3 0,073 Ragenos randas 85,2 52 10,0 6 0,0001 Ragenos drumstis 62,3 38 16,7 10 0,0001 Rainelės deformacija 27,9 17 13,3 8 0,048 Glaukoma 8,2 5 11,7 7 0,523 Hipotonija 14,8 9 0 0 0,002 Rainelės subatrofija 6,6 4 5,0 3 0,714 Katarakta 21,3 13 10,0 6 0,087 Lęšio dislokacija 3,3 2 3,3 2 0,987 Afakija 16,4 10 0 0 0,001

Priekinės kameros IOL 11,5 7 5,0 3 0,196

Uţpakalinės kameros IOL 13,1 8 1,7 1 0,016

Stiklakūnio kraujosruva 4,9 3 3,3 2 0,661

Tinklainės kraujosruva 3,3 2 8,3 5 0,234

Tinklainės edema 0 0 1,7 1 0,311

25 Tinklainės atšoka 9,8 6 0 0 0,013 PVR 1,6 1 0 0 0,319 Makulos degeneracija 3,3 2 5,0 3 0,648 Tinklainės degeracija 5,0 3 11,7 7 0,186 Gyslainės plyšimas 0 0 3,4 2 0,150 Ţvairumas 15,0 9 5,1 3 0,073

Regos nervo avulsija 0 0 1,7 1 0,311

Regos nervo atrofija 1,7 1 3,4 2 0,549

Uveitas 1,7 1 0 0 0,319

Akiduobės svetimkūnis 0 0 1,7 1 0,311

Anoftalmas 5,0 3 0 0 0,082

Vertinant galutinį geriausiai koreguotą suţalotos akies regos aštrumą, uţdaro tipo suţalojimų atvejais reikšmingai daţniau nustatytas geras 1°, o atviro tipo suţalojimų atvejais – patenkinamas 3° ir blogas 5° regos aštrumas (7 lentelė).

7 lentelė. Galutinio regos aštrumo pasiskirstymas pagal sužalojimo tipą (%)

Traumos laipsnis Atviras tipas Uţdaras tipas

1⁰ (≥0,5) 46,6 83,1* 2⁰ (0,2-0,4) 12,1 10,2 3⁰ (0,03-0,1) 12,1* 1,7 4⁰ (1/∞ - 0,02) 5,2 - 5⁰ (0) 12,1* - Neištirtas dėl amţiaus 12,1 5,1 Pastaba: *p<0,005

Galutinį regos aštrumą bloginantys anatominiai veiksniai, reikšmingai daţniau susiję su atviro tipo suţalojimais buvo ragenos pokyčiai, akies hipotonija, drumstys vyzdţio plote, katarakta ir afakija (8 lentelė).

8 lentelė. Galutinį regėjimą bloginančių anatominių veiksnių pasiskirstymas pagal akies traumos tipus

Blogina matymą Atviras tipas Uţdaras tipas p

26

Vokai 9,8 6 6,7 4 0,527

Ragena 86,9 53 26,7 16 0,0001

Glaukoma 54,5 6 45,5 5 0,774

Hipotonija 14,8 9 0 0 0,002

Drumstys vyzdţio plote 27,9 17 1,7 1 0,0001

Vyzdţio deformacija 19,7 12 18,3 11 0,851 Katarakta 23 14 8,3 5 0,027 Afakija 18 11 0 0 0,001 Stiklakūnio drumstys 11,5 7 8,3 5 0,563 Tinklainė 14,8 9 26,7 16 0,106 Makula 6,6 4 6,7 4 0,981 Gyslainė 1,6 1 5,0 3 0,301 Akiduobė 0 0 1,7 1 0,311 Anoftalmas 3,3 2 0 0 0,157

Pradinio ir galutinio regos aštrumo palyginimas pateiktas 10 paveiksle.

10 paveikslas. Pradinio ir galutinio regos aštrumo palyginimas (%)

24 24,9 9,7 24 1,4 16,1 63,6 11,1 6,8 2,6 5,8 8,5 0 10 20 30 40 50 60 70 1° 2° 3° 4° 5° Netirtas

Regos aštrumo laipsniai

27 Geras galutinis 1° ir 2° regos aštrumas nustatytas 63,6% (77/121), o blogas 5° - 5,8% (7/121) tiriamųjų atvejų. Iš minėtųjų septynių atvejų vienam atvejui buvo atlikta suţalotos akies enukleacija, likusiems šešiems buvo nustatytas blogas 1° ir 2° pradinis regos aštrumas, o galutinį regėjimą blogino ragenos randai ir drumstys bei tinklainės paţeidimas.

Analizuojant atviro tipo suţalojimus pagal rūšį, penetruojančios ţaizdos diagnozuotos 74,0% (57/77), perforuojančios – 1,3% (1/77), ţaizdos su intraokuliniais svetimkūniais - 22,1% (17/77), o akies plyšimai – 2,6 % (2/77) visų atviro tipo suţalojimo atvejų.

Vertinant galutinį regos aštrumą atskiroms atviro tipo suţalojimų rūšims stebėtiems pacientams nustatėme, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp traumos laipsnio ir atviro traumos tipo (p>0,05) (9 lentelė).

9 lentelė. Galutinio regos aštrumo pasiskirstymas pagal atviro tipo sužalojimo rūšis Traumos laipsnis Penetruojanti ţaizda Perforuojanti ţaizda IOSv Akies plyšimas % N % N % N % N 1⁰ (≥0,5) 42,2 19 0 0 60 6 100 2 2⁰ (0,2-0,4) 13,3 6 0 0 10 1 0 0 3⁰ (0,03-0,1) 13,3 6 0 0 10 1 0 0 4⁰ (1/∞ - 0,02) 4,4 2 100 1 0 0 0 0 5⁰ (0) 13,3 6 0 0 10 1 0 0 Neištirtas dėl amţiaus 13,3 6 0 0 10 1 0 0 *Pastaba: p>0,05

Vertinant atviro tipo suţalojimus pagal zoną nustatyta, kad I zona diagnozuota 45 (81,8%), II zona - 1 (1,8%) ir III zona - 9 (16,4%) atvejais.

Vertinant galutinį regos aštrumą pagal traumos zoną atviro tipo suţalojimų atvejais statistiškai reikšmingo skirtumo tarp zonų nenustatyta (10 lentelė).

10 lentelė. Galutinio regos aštrumo pasiskirstymas pagal traumos zoną

Traumos laipsnis I zona II zona III zona

% N % N % N

29

13.

REZULTATŲ APTARIMAS

Sunkios akių traumos turi didelę reikšmę būsimai vaikų gyvenimo kokybei, psichikos bei socialinei raidai, nes greičiau vystosi suţalotos akies ambliopija [33]. Apie 90% akių traumų galima išvengti, todėl klinikiniai - epidemiologiniai tyrimai gali padėti nustatyti veiksmingiausias priemones aklumo prevencijai jauname amţiuje [34].

Ištyrėme 220 vaikų sunkių akių traumų atvejų ir nustatėme, kad akių traumas reikšmingai daţniau patyrė berniukai negu mergaitės ir jų santykis buvo 4:1. Panašius duomenis pateikia ir kitos studijos, kurių duomenimis vyriškos ir moteriškos lyties asmenų santykis buvo 2,5:1 [35,15], 2,7:1 [24]. Šiuos rezultatus galima būtų paaiškinti iš prigimties didesniu berniukų judrumu, smalsumu bei polinkiu uţsiimti pavojingesne veikla. Taip pat berniukai daugiau laiko praleidţia lauke, kur suaugusiųjų prieţiūra neretai būna nepakankama.

Mūsų tyrime vaikai daţniau patyrė uţdaro (65%) nei atviro (35%) tipo akių suţalojimus. Panašūs duomenys gauti atlikus epidemiologinius vaikų akių traumų tyrimus Indijoje, Taivane ir Australijoje [15, 36, 37], tačiau Egipte ir Irane atliktose studijose stebėta priešinga tendencija – dominavo atviro tipo akių traumos [17, 38]. Mūsų duomenimis atviro tipo akių traumas reikšmingai daţniau patyrė ikimokyklinio amţiaus mergaitės, o uţdaro tipo – 13-18 metų amţiaus berniukai.

Mūsų duomenimis daţniausiai atviro tipo akių traumos įvykdavo namuose (59,1%), ypač ikimokyklinio amţiaus vaikams (85,24%), o uţdaro tipo – 13-18 metų amţiaus vaikams gatvėje (25,3%) ir sportuojant (25,3%). Pastebėta, kad besivystančiose šalyse vaikai akis daţniausiai susiţeidţia būdami lauke [21, 39]. Al-Bdour ir bendr.duomenimis net 74,1% atvejų akių traumų prieţastis – sportas [40]. Literatūros duomenimis atviro tipo traumos daugiau nei 60% atvejų įvyksta namuose, o jas 32-79% atvejų sukelia aštrūs daiktai [41, 42, 43]. Mūsų gauti duomenys panašūs – daţniausiai akių traumas sukėlė aštrūs daiktai, reikšmingai daţniau ikimokyklinio amţiaus, ir buki daiktai bei fejerverkai - 7-12 bei 13-18 metų amţiaus vaikams. Tokie rezultatai rodo, kad namai yra nesaugi vieta, o tėvų prieţiūra - nepakankama.

Analizuojant atviro tipo suţalojimus pagal rūšį, penetruojančios ţaizdos diagnozuotos 74%, perforuojančios ţaizdos - 1,3%, ţaizdos su intraokuliniais svetimkūniais - 22,1%, o akies plyšimai – 2,6% visų atviro tipo suţalojimo atvejų. Panašūs rezultatai aprašyti ir kituose literatūros šaltiniuose [22, 39, 44, 45].

30 Tiek mūsų, tiek ir Irane ir Taivane atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad penetruojančias ţaizdas daţniausiai sukėlė tokie aštrūs daiktai kaip ţirklės, peiliai, stiklo ar plastiko fragmentai bei aštrūs pagaliai, tuo tarpu akių sumušimus daţniausiai sąlygojo buki daiktai - pagaliai, sporto inventorius ir akmenys [37].

Mūsų duomenimis reikšmingai daţniau geras 1° (28,2%) ir 2° (33,1%) pradinis regos aštrumas nustatytas uţdaro tipo, o blogas pradinis 4° (40%) ir 5° (2,7%) regos aštrumas - atviro tipo akių traumų atvejais. Geras 1° pradinis regos aštrumas nustatytas 16% atviro tipo akių suţalojimų atvejų ir šis rezultatas yra geresnis, lyginant su duomenimis iš Australijos, kur po atviro tipo akies traumos geras pradinis regos aštrumas nustatytas tik 9% tiriamųjų [15]. Uţdaro tipo suţalojimai kiek lengvesni, nors daţnesni [12, 13, 46], o jų atvejais nustatytas geresnis galutinis regos aštrumas [16]. Mūsų gauti duomenys buvo panašūs.

Funkcinės akių traumų išeitys apibūdinamos kaip sėkmingos tuomet, kai galutinis regos aštrumas siekia 0,5 ir daugiau. Išsivysčiusiose šalyse toks regos aštrumas nustatomas nuo 54 iki 56,5% [15,19,20], besivystančiose šalyse nuo 15,5 iki 25,7% [15,20, 47], o mūsų tyrime nustatytas 65% stebėtų atvejų.

Galutinis blogas 4° ir 5° regos aštrumas nustatytas 17,3% atviro tipo akių traumų atvejų ir ši funkcinė išeitis yra geresnė nei Taivane atliktoje studijoje, kur blogas galutinis regos rezultatas siekė net 25% [48].

Vertinant anatomines akių traumų išeitis vaikams nustatėme, kad atviro tipo akių suţalojimų atvejais reikšmingai daţniau nustatytos galutinės diagnozės buvo ragenos randai ir drumstys, rainelės deformacijos, akies hipotonija, afakija ir tinklainės atšoka. Galutinį regos rezultatą įtakojantys anatominiai veiksniai daţniausiai buvo pokyčiai ragenoje, hipotonija, drumstys vyzdţio plote, katarakta ir afakija.

Remiantis mūsų gautais rezultatais, po atviro tipo akies traumos buvo operuota 94,8% tiriamųjų, o Saxena ir bendr. duomenimis - 95,45% [49]. Sudėtingesnės chirurginės intervencijos ir blogesnė regėjimo prognozė stebima atviro tipo suţalojimų, kurie ypač daţni tarp maţamečių, atvejais [43]. Škotijoje atliktoje studijoje nustatyta, jog po sunkių akių traumų į gydymo įstaigą pacientai atvyko per 1-25 dienas, o pirminė chirurginė intervencija buvo atlikta net 48% pacientų [36]. Mūsų tyrime pastebėjome, kad pacientai į gydymo įstaigą, kurioje teikiama specializuota oftalmologinė trečio lygio pagalba, atvyksta greičiau - per 1-14 dienų, o operacija atliekama panašiu daţniu kaip nurodoma Škotijoje atliktame tyrime - 45,45% nukentėjusiųjų [12].

31 kvalifikuotų gydytojų trūkumas ir informacijos apie veiksmus, įvykus akies trauma, stoka [37]. Kolumbijoje beveik kas trečia uţdelsta situacija po akių traumos įvyko dėl aplaidumo, neįvertinto traumos sunkumo bei jų pasekmių neţinojimo [42].

32

14.

IŠVADOS

1. Akių traumas reikšmingai daţniau patyrė ikimokyklinio amţiaus mergaitės ir 13-18 metų amţiaus berniukai. Uţdaro tipo akies suţalojimaidaţnesni 7-12 metų ir 13-18 metų amţiaus grupėse.

Atviro tipo suţalojimai daţniau įvyko namuose, uţdaro tipo – gatvėje. Ikimokyklinio amţiaus vaikai daţniau susiţalojo aštriais, o vyresni – bukais daiktais, tarp kurių vyravo kumštis ir augalinės kilmės buki daiktai.

2. Uţdaro tipo suţalojimų atvejais daţniau nustatytas geras 1⁰ ir 2⁰ pradinis regos aštrumas, o atviro tipo suţalojimų – blogas 4⁰ ir 5⁰ regos aštrumas. Atviro tipo traumų atvejais daţniau buvo diagnozuota akies hipotonija, trauminė katarakta, rainelės ir stiklakūnio iškritimas bei vyzdţio suţalojimas, o uţdaro tipo traumų atvejais – vokų sumušimas, akies hipertenzija, hifema ir tinklainės paburkimas.

33

15.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Riordan-Eva P, Whitcher J, Vaughan D, Asbury T. Vaughan & Asbury's general ophthalmology. Ocular and orbital trauma. New York: Lange Medical Books/McGraw-Hill Medical Pub. Division; 2008.

2. McGwin G. Incidence of Emergency Department–Treated Eye Injury in the United States. Archives of Ophthalmology. 2005;123(5):662.

3. McGwin G. Rate of Eye Injury in the United States. Archives of Ophthalmology. 2005;123(7):970. 4. Négrel AThylefors B. The global impact of eye injuries. Ophthalmic Epidemiology. 1998;5(3):143-169.

5. Kaur A, Agrawal A. Paediatric ocular trauma. Current science, 2005;89:43–46. 7.

6. Al-Mahdi H, Bener A, Hashim S. Clinical pattern of pediatric ocular trauma in fast developing country. International Emergency Nursing. 2011;19(4):186-191.

7. Nelson L. Pediatric eye injuries related to consumer products in the United States, 1997-2006. Yearbook of Ophthalmology. 2009;2009:175..

8. Katz S. Ocular Trauma: Principles and Practice. Optometry and Vision Science. 2004;80(3):196. 9. Soylu M, Demircan N, Yalaz M, Isigüzel I. Etiology of pediatric perforating eye injuries in Southern Turkey. Ophthalmic Epidemiology. 1998;5(1):7-12.

10. Abbott JShah P. The epidemiology and etiology of pediatric ocular trauma. Survey of Ophthalmology. 2013;58(5):476-485.

11. Poon AS, Ng JS, Lam DS, Fan DS, Leung AT. Epidemiology of severe childhood eye injuries that required hospitalisation. Hong Kong Med J, 1998 Dec;4(4):371-374.

12. MacEwen C, Baines P, Desai P. Eye injuries in children: the current picture. British Journal of Ophthalmology. 1999;83(8):933-936.

13. Moreira C, Debert-Ribeiro M, Belfort R. Epidemiological Study of Eye Injuries in Brazilian Children. Archives of Ophthalmology. 1988;106(6):781-784.

14. Rapoport I. Eye Injuries in Children in Israel. Archives of Ophthalmology. 1990;108(3):376. 15. Kadappu S, Silveira S, Martin F. Aetiology and outcome of open and closed globe eye injuries in children. Clinical & Experimental Ophthalmology. 2012;41(5):427-434.

16. Shoja MR, Miratashi AM. Pediatric ocular trauma. Acta Medica Iranica. 2006;44:125e130. 17. Soliman W, El-Sebaity, Fathalla, Soliman A. Pediatric eye injuries in upper Egypt. OPTH. 2011;1417.

34 19. Liu M, Chang Y, Tseng S, Cheng H, Huang F, Shih M et al. Major Pediatric Ocular Trauma in Taiwan. Journal of Pediatric Ophthalmology & Strabismus. 2010;47(2):88-95.

20. Bunting H, Stephens D, Mireskandari K. Prediction of visual outcomes after open globe injury in children: A 17-year Canadian experience. Journal of American Association for Pediatric

Ophthalmology and Strabismus. 2013;17(1):43-48.

21. Narang S, Gupta V, Simalandhi P, Gupta A, Raj S, Dogra MR. Paediatric open globe injuries. Visual outcome and risk factors for endophthalmitis. Indian J Ophthalmol. 2004; 52:29-34.

22. Liu X, Liu Z, Liu Y, Zhao L, Xu S, Su G et al. Determination of visual prognosis in children with open globe injuries. Eye. 2014;28(7):852-856.

23. Lee CH, Su WY, Lee L, Yang ML. Pediatric ocular trauma in Taiwan. Chang Gung Med J. 2008;31(1):59-65.

24. Podbielski D, Surkont M, Tehrani N, Ratnapalan R. Pediatric eye injuries in a Canadian emergency department. Canadian Journal of Ophthalmology / Journal Canadien d'Ophtalmologie. 2009;44(5):519-522.

25. Prevent Blindness America. The scope of the eye injury problem, 2011.

26. Augsberger J, Asbury T. Ocular and orbital trauma. General Ophthalmology, 17th ed, 2008. 27. Garcia T, McGetrick B, Janik J. Spectrum of Ocular Injuries in Children with Major Trauma. The Journal of Trauma: Injury, Infection, and Critical Care. 2005;59(1):169-174.

28. Kuhn F, Morris R, Mester V. Trauma. In: Hartnett ME. ed. Pediatric retina. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins, 2005; 467-489.

29. Sharma H, Sharma N, Kipioti A. Comment on a new ocular trauma score in pediatric penetrating eye injuries. Eye. 2011;25(9):1240-1240.

30. Rahman I, Maino A, Devadason D, Leatherbarrow B. Open globe injuries: factors predictive of poor outcome. Eye. 2005;20(12):1336-1341.

31. Knyazer B, Levy J, Rosen S, Belfair N, Klemperer I, Lifshitz T. Prognostic factors in posterior open globe injuries (zone-III injuries). Clinical & Experimental Ophthalmology. 2008;36(9):836-841. 32. Ehlers J, Kunimoto D, Ittoop S, Maguire J, Ho A, Regillo C. Metallic Intraocular Foreign Bodies: Characteristics, Interventions, and Prognostic Factors for Visual Outcome and Globe Survival.

American Journal of Ophthalmology. 2008;146(3):427-433.e2.

33. Sul S, Gurelik G, Korkmaz S, Ozdek S, Hasanreisoglu B. Pediatric open-globe injuries: clinical characteristics and factors associated with poor visual and anatomical success. Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol. 2015;.

35 35. Cariello A, Moraes N, Mitne S, Oita C, Fontes B, Melo Jr L. Epidemiological findings of ocular trauma in childhood. Arquivos Brasileiros de Oftalmologia. 2007;70(2).

36. Rajendra P Maurya et al. Profile of pediatric ocular trauma at tertiary eye care centre in northern India. Indian Journal of Clinical and Experimental Ophthalmology, 2015;148:63-123.

37. Lee CH, Su WY, Lee L, Yang ML. Pediatric ocular trauma in Taiwan. Chang Gung Med J. 2008;31(1):59–65.

38. Shoja, Miratashi AM. Pediatric ocular trauma. Acta Medica Iranica. 2006;44:125e130.

39. Skiker H, Laghmari M, Boutimzine N, Ibrahimy W, Benharbit M, Ouazani B, et al. Open globe injuries in children: retrospective study of 62 cases. Bull Soc Belge Ophtalmol 2007;306:57-61.

40. Al-Bdour MD, Azab MA. Childhood eye injuries in North Jordan. Int Ophthalmol, 1998;22(5):269-73.

41. Jandeck C, Kellner U, Bornfeld N, Foerster M. Open globe injuries in children. Graefe's Archive for Clinical and Experimental Ophthalmology. 2000;238(5):420-426.

42. Serrano J. Epidemiology of Childhood Ocular Trauma in a Northeastern Colombian Region. Archives of Ophthalmology. 2004;121(10):1439.

43. Hill JR, Crawford BD, Lee H, Tawansy KA. Evaluation of open globe injuries of children in the last 12 years. Retina, 2006;26(Supplement):S65-S68.

44. Lesniak S, Bauza A, Son J, Zarbin M, Langer P, Guo S et al. Twelve-Year Review of Pediatric Traumatic Open Globe Injuries in an Urban U.S. Population. Journal of Pediatric Ophthalmology & Strabismus. 2011;49(2):73-79.

45. Lee C, Lee L, Kao L, Lin K, Yang M. Prognostic indicators of open globe injuries in children. The American Journal of Emergency Medicine. 2009;27(5):530-535.

46. Tomazzoli L, Renzi G, Mansoldo C. Eye injuries in childhood: a retrospective investigation of 88 cases from 1988 to 2000. Eur J Ophthalmol, 2003.; 13:710. 2.

47. Acuna OM, Yen KG. Outcome and Prognosis of Pediatric Patients with Delayed Diagnosis of Open-Globe Injuries. Journal of Pediatric Ophthalmology & Strabismus. 2009;46(4):208-209. 48. Ching-Hsing Lee et al. Pediatric Ocular Trauma in Taiwan. Chang Gung Med J, 2008; ;31(1):59– 65.

36

16.

PRIEDAI

37 2 priedas. BETT terminai ir jų apibrėţimai

Terminas Apibrėţimas Pastabos

Akies siena Ragena ir odena

Nuo limbo akies siena turi tris sluoksnius. Dėl klinikinių ir praktinių sumetimų įtrauktas tik išorinis – odena

Uţdaras akies

suţalojimas Nėra viso storio akies sienos ţaizdos Atviras akies suţalojimas Akies sienoje yra viso jos storio ţaizda Sumušimas (kontuzija) Akies sienoje nėra viso jos storio _ţaizdos

Akies paţeidimą sukėlė tiesioginis buko objekto energijos pasiskirstymas arba staigus akies formos pokytis Nekiaurinė ţaizda Dalinio storio ţaizda akies sienoje

Plyšimas Viso storio akies sienos ţaizda, padaryta buku daiktu

Staiga suspaudus skystį akies viduje, pakyla akispūdis, siena plyšta silpniausioje vietoje (korneosklaralinėje zonoje, tiesiųjų raumenų prisitvirtinimo vietose ir kt.)

Ţaizda Viso storio akies sienos ţaizda, padaryta aštriu daiktu

Ţaizda atsiranda aštraus daikto poveikio vietoje

Penetruojanti ţaizda Viena (įėjimo) ţaizda akies sienoje, _{padaryta aštriu daiktu}

Nėra išėjimo ţaizdos. Jei yra kelios įėjimo ţaizdos, jos padarytos skirtingais daiktais

Intraokulinis svetimkūnis Viena įėjimo ţaizda ir akies viduje _{esantis svetimkūnis}

IOSv suţalojimas – tai

techniškai penetruojanti ţaizda, atskirta dėl skirtingų klinikinių ypatumų (gydymo metodo, operacijos laiko, endoftalmito daţnio)

38 3 priedas. Mechaninė akių traumų klasifikacija

Akių traumos Atviras tipas Uţdaras tipas

Rūšis A Plyšimas Sumušimas

B Penetruojanti ţaizda Nekiaurinė ţaizda

C IOSv Paviršinis svetimkūnis

D Perforuojanti ţaizda Mišrus

E Mišrus Laipsnis 1 ≥ 0,5 0,5 2 0,2-0,4 0,2-0,4 3 0,03-0,1 0,03-0,1 4 1/∞-0,02 1/∞-0,02 5 0 0

Zona I Ragena ir limbas Išorinė (junginė, ragena, odena)

II Limbas ir 5 mm į odeną Priekinis segmentas (priekinio segmento audiniai ir krumplyno ataugos)

III Nuo 5 mm taško odenoje į uţpakalinį polių