LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS KARDIOLOGIJOS KLINIKA

Rūta Unikaitė

BAIGIAMASIS MAGISTRINIS DARBAS

DILATUOTOS KYLANČIOSIOS AORTOS IR KAIRIOJO SKILVELIO BIOMECHANIKOS RODIKLIŲ SĄSAJOS ESANT IŠLIKUSIAI KAIRIOJO SKILVELIO SISTOLINEI FUNKCIJAI IR

AORTOS VOŽTUVO NESANDARUMUI Medicinos studijų programa

Darbo vadovai Prof. J.J. Vaškelytė Gyd. M. Biesevičienė

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

ABSTRACT ... 4

PADĖKA ... 5

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

METODIKA ... 13

Tyrimo planavimas, objektas, imtis ... 13

Transtorakalinė echokardiografija ... 14

Taškelių žymėjimo echokardiografija ... 15

Aortos standumo vertinimas ... 18

Statistinė analizė ... 18

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19

Tiriamųjų demografiniai, klinikiniai ir įprastiniai TTE rodikliai ... 19

KA dydžio įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams ... 21

Aortos vožtuvo morfologijos įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams ... 23

AVN įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams ... 24

AH įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams ... 26

KS, aortos biomechanikos rodiklių, įvertintų taškelių žymėjimo echokardiografija, aortos standumo rodiklių, aortos dydžio tarpusavio ryšiai ... 28

IŠVADOS ... 34

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35

SANTRAUKA

Autorius: Rūta Unikaitė. Moksliniai vadovai: prof. J. J. Vaškelytė, dokt. M. Biesevičienė.

Pavadinimas: „Dilatuotos kylančiosios aortos ir kairiojo skilvelio biomechanikos rodiklių sąsajos

esant išlikusiai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai ir aortos vožtuvo nesandarumui”.

Tyrimo tikslas: Nustatyti dilatuotos kylančiosios aortos (KAD) ir kairiojo skilvelio (KS)

biomechaninius rodiklius, jų sąsajas ir įvertinti arterinės hipertenzijos (AH), aortos vožtuvo nesandarumo (AVN), aortos vožtuvo morfologijos (dviburis (DAV) ar triburis (TAV) įtaką rodiklių pokyčiams.

Tyrimo uždaviniai: 1) Palyginti KS ir KAD biomechaninius rodiklius, įvertintus įprastine

transtorakaline echokardiografija (TTE) ir taškelių žymėjimo echokardiografija (TŽE), esant išlikusiai KS išstūmio frakcijai (IF), nustatyti jų tarpusavio sąsajas; 2) Įvertinti AVN, aortos (Ao) vožtuvo tipo, AH įtaką KAD ir KS biomechanikos rodikliams.

Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 25 KAD tiriamieji, kurių Ao dydis ties sinusais arba kylančiąja

dalimi > 40 mm, ir 22 kontrolinės gr. asmenys. Jiems atlikta TTE, TŽE, įvertinti Ao standumo rodikliai. Tiriamieji palyginti pagal Ao dydį (I gr. ≤ 45 mm, II gr. > 45 mm), Ao vožtuvo tipą (DAV ar TAV), AVN dydį ir AH buvimą.

Rezultatai: Gauti statistiškai reikšmingai sumažėję KAD grupių KS vėlyvasis diastolinis išilginės ir

radialinės įtampos greitis (IĮG ir RĮG) ir Ao užpakalinio sinuso (US) skersinis poslinkis (SP). Ao vožtuvo morfologija rodikliams įtakos neturėjo - KS viršūnės pasisukimas, vėlyvasis diastolinis RĮG ir Ao US SP buvo mažiausi TAV gr. Didelis AVN sukelia reikšmingą KS vėlyvojo diastolinio RĮG ir dIĮG, sistolinio IĮG, Ao US SP sumažėjimą. Pacientų su KAD ir AH KS apsukinė įtampa, anktyvasis diastolinis apsukinės įtampos greitis, ankstyvasis diastolinis IĮG, Ao užpakalinės sienelės SP, US SP, priekinės kylančiosios dalies išilginė įtampa, Ao elastingumas buvo mažiausi, o elastinis modulis – didžiausias.

Išvados: 1) Tiriamiesiems su KAD > 45 mm buvo nustatyti mažesni KS ir Ao biomechanikos

rodikliai. KAD populiacijos anksčiausiai kito KS vėlyvasis diastolinis IĮG, RĮG ir Ao US SP; 2) Tiriamųjų, turinčių AVN ir KAD, KS ir Ao biomechanikos rodikliai buvo susiję su AVN dydžiu. Rodikliai mažėjo didelio AVN metu. Tiriamųjų, turinčių DAV arba TAV ir KAD, KS ir Ao biomechanikos rodikliai nesiskyrė ir Ao vožtuvo morfologija įtakos jiems neturėjo. KAD populiacijos KS, Ao biomechanikos ir standumo rodikliams didžiausią įtaką turėjo AH, lėmusi jų sumažėjimą.

Praktinės rekomendacijos: KS, Ao biomechanikos ir Ao standumo rodikliai gali būti naudojami

klinikinėje praktikoje įvertinant KAD komplikacijų rizikos veiksnius ir pasirenkant geriausią gydymo taktiką.

ABSTRACT

Author: Rūta Unikaitė. Tutors: prof. J. J. Vaškelytė, dokt. M. Biesevičienė.

Title: „2-dimensional speckle-tracking echocardiography for evaluation of dilative ascending aorta

and left ventricle biomechanics in patients with chronic aortic regurgitation and normal left ventricular ejection fraction”.

The aim of the research: to determine dilative ascending aorta (DAA) and left ventricle (LV)

biomechanics by 2-dimensional (2D) speckle-tracking echocardiography (STE), evaluate their connection and impact of arterial hypertension (AH), aortic valve regurgitation (AVR), type of aortic valve (bicuspid aortic valve (BAV) or tricuspid aortic valve (TAV).

The tasks of the research: 1) To determine DAA and LV biomechanical indices by standard 2D

transthoracic echocardiography (TTE) and 2D-STE, assess their connection for patients with normal LV ejection fraction (EF); 2) To evaluate the impact of AVR, aortic valve (AoV) morphology, AH on DAA and LV biomechanics.

Methodology of the research: 25 patients with DAA (diameter > 40 mm) participated in the study.

They were divided into groups according to diameter of ascending aorta (Ao): I gr. ≤ 45 mm, II gr. > 45 mm, type of AoV (BAV or TAV), degree of AVR and the presence of AH. They were compared to 22 control group subjects. Standard TTE, 2D-STE were performed to determine LV, Ao biomechanics and stiffness parameters.

Results: The lowest LV late diastolic (d) longitudinal and radial strain rate (LSR and RSR), transverse

displacement (TD) of Ao posterior sinus (PS) were found in II group. The type of AoV had no influence on LV and Ao biomechanics – LV apical rotation, late dRSR and Ao PS TD were the lowest in patients with TAV. LV late dRSR and dLSR, sistolic LSR, Ao PS TD were lower for patients with severe AVR. DAA patients with AH had the lowest circumferential strain, early diastolic circumferential strain rate and dLSR, Ao TD of posterior wall, PS TD, longitudinal strain of anterior ascending Ao, Ao distensibility and the highest Ao elastic modulus.

Conclusions: 1) The lowest LV and Ao biomechanical parameters were determined for DAA patients

with Ao diameter > 45 mm. The earliest changing indices were LV late dLSR and dRSR, Ao PS TD; 2) LV and Ao biomechanical parameters were lower for patients with DAA and severe AVR. AoV morphology had no influence on LV and Ao biomechanical parameters. AH had a great influence on LV and Ao biomechanical parameters - they were lower for patients with DAA and AH.

Practical recommendations: LV, Ao biomechanical and Ao stiffness parameters can be used in

clinical evaluation of patients with DAA when assessing the risk of complications and choosing a treatment strategy.

PADĖKA

Esu dėkinga savo mokslinio darbo vadovėms prof. J. J. Vaškelytei, gyd. M. Biesevičienei už visapusišką pagalbą rašant baigiamąjį magistrinį darbą, taip pat Kardiologijos klinikos informacinių technologijų specialistui Aivarui Simanavičiui už techninę pagalbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas, Nr. BE-2-12, išduotas 2012 03 07, pratęsimo leidimas, Nr. P1-BE-2-12/2012, išduotas 2016 02 22.

SANTRUMPOS

AA – aortos atsisluoksniavimas AH – arterinė hipertenzija AĮ – apsukinė įtampa

AJG – apsukinis judėjimo greitis AS – aortos stenozė

AKS – arterinis kraujospūdis

AVN – aortos vožtuvo nesandarumas DAV – dviburis aortos vožtuvas GDT – galinis diastolinis tūris

GDTi – galinio diastolinio tūrio indeksas IF – išstūmio frakcija

IĮ – išilginė įtampa

IJG – šilginis judėjimo greitis IP – išilginis poslinkis

KA – kylančioji aorta

KAD – kylančiosios aortos dilatacija KS – kairysis skilvelis

KSH – kairiojo skilvelio hipertrofija ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema RĮ – radialinė įtampa

RJG – radialinis judėjimo greitis SP – skersinis poslinkis

STJ – sinotubulinė jungtis TAV – triburis aortos vožtuvas TSP – tarpskilvelinė pertvara

TTE – transtorakalinė echokardiografija TŽE – taškelių žymėjimo echokardiografija

ĮVADAS

Kylančiosios aortos dilatacija (KAD) – dažniausia aortos liga, vietą užleidžianti tik aortos aterosklerozei [1]. Ji dažnai būna besimptomė, diagnozuojama atsitiktinių vaizdinių tyrimų metu. Dažnai KAD pirmą kartą pasireiškia komplikacijomis - ūmiais aortos sindromais. Viena pavojingiausių KAD komplikacijų – aortos atsisluoksniavimas (AA). Profilaktinio chirurginio gydymo rekomendacijos, nustatytos 2014 m. Europos kardiologų draugijos aortos ligų tyrimo ir gydymo gairių [1], remiasi aortos dydžiu. Iki šiol aortos dydžiams pamatuoti naudojama lengvai pasiekiama ir pakankamai tiksli įprastinė dvimatė transtorakalinė echokardiografija (TTE). Tačiau pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys į tai, kad aortos dydis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis intervencinį gydymą. Siekiama įvertinti ir kitų KAD bei AA riziką didinančių veiksnių – aortos vožtuvo nesandarumo (AVN), dviburio aortos vožtuvo (DAV), arterinės hipertenzijos (AH), - įtaką. Vertinama aortos biomechanika, standumo rodikliai - aortos dydžio pokytis, elastingumas, standumo indeksas; ieškoma naujų aortos tyrimo būdų, pvz., taškelių žymėjimo echokardiografija (TŽE). Susidomėjimas degeneraciniais kraujagyslių sienelės pokyčiais didėja. Manoma, kad jie gali atsirasti anksčiau nei aortos išsiplėtimas.

Daugybės tyrimų metu patvirtinta ir standartizuota arterijų sienelės standumo rodiklių vertinimo metodika. Šie rodikliai tampa svarbiais širdies ir kraujagyslių ligų prognozės veiksniais, prilyginamais dislipidemijai, cukriniam diabetui ir kairiojo skilvelio hipertrofijai (KSH) [2]. Aortos biomechanika gali būti vertinama nauja metodika – TŽE, kuri pirmiausiai buvo sukurta kairiojo skilvelio (KS) vertinimui. Tik vėliau TŽE pritaikyta kitoms širdies ertmėms ir stambiosioms kraujagyslėms tirti [3]. Šis tyrimo metodas vis dažniau naudojamas įvairiuose moksliniuose tyrimuose, kad būtų išaiškinta jo nauda kasdienėje klinikinėje praktikoje. TŽE jau dabar svarbi ankstyvos KS disfunkcijos diagnostikai, sergant įvairiomis širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligomis ir esant išlikusiai KS išstūmio frakcijai (IF). Svarbu parinkti geriausią chirurginio arba intervencinio gydymo laiką pacientams, turintiems AVN, DAV, KAD, nes šių būklių metu pakinta hemodinamika, o tai pamažu sukelia komplikacijų: KSH, pamažu KS sistolinės funkcijos mažėjimą ir širdies nepakankamumą [4]. Iki šiol nėra atlikta tyrimų, vertinančių KS ir kylančiosios aortos biomechanikos rodiklių, nustatytų TŽE ir įprastine echokardiografija, sąsajas. Šio darbo tikslas yra nustatyti dilatuotos kylančiosios aortos ir KS biomechaninius rodiklius, jų sąsajas ir įvertinti AH, AVN, aortos vožtuvo morfologijos (DAV arba triburio aortos vožtuvo (TAV) įtaką rodiklių pokyčiams.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas

Nustatyti dilatuotos kylančiosios aortos ir kairiojo skilvelio biomechaninius rodiklius, jų sąsajas ir įvertinti arterinės hipertenzijos, aortos vožtuvo nesandarumo, aortos vožtuvo morfologijos (dviburis ar triburis) įtaką biomechanikos rodiklių pokyčiams.

Uždaviniai:

1. Palyginti dilatuotos aortos biomechaninius rodiklius, įvertintus 2D ir taškelių žymėjimo echokardiografija (išilginį, skersinį poslinkį, bendrą įtampą, standumą, elastingumą), esant išlikusiai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai, nustatyti šių rodiklių sąsajas su kairiojo skilvelio biomechanikos rodikliais.

2. Įvertinti aortos vožtuvo nesandarumo įtaką dilatuotos aortos ir kairiojo skilvelio biomechanikos rodikliams, esant išlikusiai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai, nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas.

3. Palyginti dilatuotos aortos ir kairiojo skilvelio biomechanikos rodiklius pacientams, turintiems išlikusią kairiojo skilvelio sistolinę funkciją, esant įgimtam dviburiui arba triburiui aortos vožtuvui, nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas.

4. Įvertinti arterinės hipertenzijos įtaką dilatuotos aortos ir kairiojo skilvelio biomechanikos rodikliams, esant išlikusiai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai, nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas.

LITERATŪROS APŽVALGA

KAD - vietiškas aortos spindžio išsiplėtimas ne daugiau nei 50% palyginti su normaliu spindžiu [5]. Pagrindinės priežastys – amžiniai sienelės pokyčiai, aterosklerozė, įgimtas DAV, genetiniai sindromai. Krūtininės aortos išsiplėtimas pagal vietą skirstomas į kylančiosios aortos, aortos lanko ir nusileidžiančiosios aortos. Įvairūs tyrimai rodo skirtingą KAD paplitimą – 0,16 – 0,34 %

bendros populiacijos [6,7]. KAD pavojinga komplikacija yra ūmūs aortos sindromai - AA, sienelės išopėjimas, vidusieninė hematoma. Global Burden Disease 2010 projektas parodė, kad pasaulinis mirtingumas nuo KAD ir AA padidėjo nuo 2,49 atv./100 000 gyv. iki 2,78 atv./100 000 gyv. nuo 1990-ųjų iki 2010-ųjų metų [8]. Įprastai chirurginis KAD gydymas rekomenduojamas, jei aortos dydis > 55 mm. Pacientams, turintiems genetinius sindromus (Marfano, Loeyso ir Dietzo), taikyti intervencines procedūras siūloma anksčiau – dydžiui pasiekus 42-50 mm [9, 5]. Mirtingumas dėl KAD išlieka didelis, ypač dėl komplikacijų, tokių kaip AA. Atliekami įvairūs tyrimai, kurie leistų surasti pacientus, turinčius didelę ūmių aortos sindromų riziką bei paskirti geriausią chirurginio gydymo laiką.

Aorta – kartu ir tuščiaviduris cilindras, ir elastinių savybių turintis indas. Sistolės metu KS išstumiant kraują į aortą, ji, paveikiama pulsinės bangos, išsiplečia, taip pulsuodama kartu su širdimi. Šį išsitempimą lydi sienelių grįžimas į pradinę būklę. Taip sukuriamas kraujo srovės išlyginamasis efektas, dėl kurio kraujo srovė tolygiai keliauja į smulkesnes kraujagysles ir kapiliarus. Tai padeda paaiškinti ir Windkessel modelį: į stambiąsiąsias (elastines) kraujagysles esant didesniam patenkančio nei ištekančio kraujo kiekiui (dėl periferinių kraujagyslių pasipriešinimo), užtikrinama kraujo talpinimo funkcija. Taip organai pakankamai aprūpinami krauju širdies diastolėje [10]. Biomechanika pakinta esant kraujagyslių patologijai. Šiuos pokyčius galima nustatyti vertinant arterijos standumą - vieną iš anksčiausiai atsirandančių ženklų, rodančių patologinius struktūrinius ir funkcinius arterijos sienelės pokyčius.

Su KAD atsiradimu susiję veiksniai - aterosklerozė, AH, DAV, AVN - lemia aortos sienelės struktūros pokyčius. Didėjantis kraujagyslės spindis bei standėjanti, neelastinga sienelė veikia ir aortos biomechaniką, t. y., judėjimą širdies ciklo metu. Sistolės metu aorta ilgėja, plečiasi, tempiama sienelė, ji plonėja. Atliktuose tyrimuose nustatytas svarbus ryšys tarp išilginių kraujagyslių judesio rodiklių ir aterosklerozės. Didėjant arteriniam kraujospūdžiui (AKS), aorta prailgėja. Tai - aortos arba jos segmento ilgio, esant konkrečiam spaudimui, ir pradinio ilgio santykis. Didėjant aortos išilginiam išsitempimui (jo santykiui) mažėja apsukinė jos įtampa (deformacija), aorta tampa standesnė. AH, kuri labai svarbi KAD patogenezėje, metu didėja apsukinis poveikis, išreiškiamas spaudimo ir sienelės storio santykiu. Siekiant išlaikyti mechaninę homeostazę, padidėjus AKS vyksta aortos prisitaikymas – storėja sienelė. Sustorėjus sienelei pasiekiamas pradinis spaudimo į ją ir jos storio santykis – taip išlaikomas nuolatinis poveikis į arterijos sienelę. Manoma, kad sienelės įtampa (deformacija) prie pokyčių prisitaiko greičiau nei poveikis (spaudimas) [10].

Didėja ankstesnio chiruginio gydymo poreikis, todėl pritaikomi nauji metodai, leidžiantys anksčiau diagnozuoti aortos biomechanikos pokyčius. Jie ypač svarbūs sergant lėtinėmis ŠKS ligomis, nes dėl kompensacinių mechanizmų įprastine TTE įvertinti dydžiai ir aortos standumo rodikliai gali išlikti nepakitę. Aortos išsiplėtimas ir su KAD susijusios būklės sukelia pokrūvio bei prieškrūvio pokyčius. Veikiamas KS ir, nepaisant išlikusios IF, jau gali būti KS biomechanikos pokyčių,

nustatomų TŽE. Jie atspindi ikiklinikinę KS disfunkciją ir šiuo metu plačiai tyrinėjami tarptautinės mokslinės bendruomenės.

Viename iš nedaugelio tyrimų apie TŽE pritaikymą aortos vertinimui, autoriai lygino jos biomechanikos rodiklius (išilginę įtampą (IĮ), išilginį ir skersinį poslinkius (IP ir SP), išilginį judėjimo greitį (IJG) su tradiciniais aortos standumo rodikliais (elastingumu, standumu) pacientams, sergantiems KAD, ir sveikiems asmenims [11]. Sergantys KAD buvo suskirstyti į 2 grupes: 1 gr. – esant KAD 40-45 mm, 2 gr. – > 45 mm. Kontrolinės grupės asmenys neturėjo AVN ar aortos stenozės (AS). KAD grupės tiriamiesiems AS diagnozuota 6,2% 1-os gr. ir 15,4% 2-os gr. pacientų, AVN – 50% 1-os gr. ir 53,8% 2-os gr. pacientų. TŽE rodikliai labiausiai sumažėjo pacientams su plačiausiomis aortomis: priekinės aortos sienelės IP (-8,2 palyginus su -12,7 1-os gr. pacienų, -10,7 kontrolės pacientų), priekinės ir užpakalinės sienelių SP (priekinės sienelės: 5,4 palyginus su 7,2 ir -6,8 atitinkamai; užpakalinės sienelės: 3,8 palyginus su 6,2 ir 5,6) bei IJG (atitinkamai: –4,5, -5,3, -6,1 ir -5,6, -6,8 ir -6,2). IĮ tarp grupių nesiskyrė. TŽE metodika vertinti rodikliai koreliavo su aortos standumo rodikliais: priekinės sienelės IP ir IĮ - su aortos standumu ir dydžio pokyčiu, užpakalinės sienelės IP – aortos dydžio pokyčiu. Į skaičiavimus neįtraukus pacientų su AS ir AVN, buvo gauti panašūs rezultatai. Analizuojant tuos pačius rodiklius tarp pacientų, turinčių DAV ir TAV, statistiškai patikimai skyrėsi tik aortos užpakalinio sinuso IĮ, kuris buvo didesnis DAV populiacijoje (8,9 lyginant su 18,8). Pagrindinis tyrimo rezultatas – TŽE rodikliai labiausiai pakitę platesnių aortų grupės. Padaryta išvada, kad TŽE rodikliai labiau priklauso nuo aortos dydžio nei nuo vožtuvo tipo. Kai kurie rodikliai buvo didžiausi 1-os gr. pacientų – tai laikyta kompensaciniu mechanizmu. Autoriai padarė išvadą, kad dėl KAD pakinta aortos judėjimas širdies ciklo metu ir tai gali būti KAD komplikacijas nuspėjantis veiksnys. TŽE metodika gali būti naudojama klinikinėje praktikoje šiems pokyčiams įvertinti.

Kraujagyslių standumas, kurio padidėjimą lemia procesas, vadinamas arterioskleroze, atspindi kraujagyslių pasipriešinimą deformacijai. Tai lemia daug veiksnių, biologinių procesų - elastino fragmentacija, padidėjęa kolageno kaupimasis ir kalkėjimas. Didėja AKS ir KSH [3]. Nors “arteriosklerozės” sąvoka nėra tolygi aterosklerozei, tačiau biologiniai abiejų procesų mechanizmai panašūs. Aterosklerozės metu stebimas padidėjęs aortos, miego arterijų standumas, sumažėjęs jų elastingumas, prisitaikymas [12]. Tai glaudžiai susiję su AH. Kitų tyrimų rezultatai parodė, kad ir kitos būklės, pvz., aortos vožtuvo morfologija ir funkcija – nesandarumas arba stenozė – taip pat turi įtakos aortos standumo rodikliams. Yurdakul’is ir kt. nustatė, kad turintiems DAV sumažėja aortos dydžio pokytis, išsitempimas, padidėja jos standumas [13]. Priešingai, esant AVN, padidėja aortos elastingumas ir prisitaikymas – kompensacinė reakcija padidėjusiam sistoliniam tūriui [14]. Leite’as ir bendraautoriai aortos įtampos rodikliams ištirti panaudojo naują TŽE metodiką. Jie vertino aortos biomechanikos pokyčius esant AVN ir AS [15]. TŽE aortos mechaninius rodiklius tyrėjai vertino

trumpojoje ašyje matuodami globalią apsukinę kylančiosios aortos įtampą, jos greitį ir įprastinius aortos standumo rodiklius. Nustatyta, kad esant dideliam AVN, apsukinė įtampa ir jos greitis mažėja. Standumo indeksas β nepakito, todėl padaryta išvada, kad TŽE įvertinti aortos biomechanikos rodikliai yra jautresni nei apskaičiuojamas standumo indeksas.

Visų aprašytų būklių metu kinta ne tik aortos judėjimas, standumo rodikliai, bet neišvengiamai KS biomechanika. Tyrimai atskleidžia, kad širdies minutinį tūrį daugiausiai užtikrina (apie 60%) išilginis atrioventrikulinės plokštumos poslinkis nuo KS pamatinės dalies link viršūnės, likusią dalį – radialinis sienelės sustorėjimas ir apsukinis sutrumpėjimas pagal skersinę ašį [16]. Žmogaus širdis lyginama su sudėtingu siurbliu, jo įvairiomis kryptimis išsidėsčiusios raumenų skaidulos užtikrina minutinį tūrį. Sistolės metu KS susitraukia ir atlieka gręžiamąjį susisukimo judesį: širdies viršūnė juda prieš laikrodžio rodyklę, o pamatinė dalis – pagal laikrodžio rodyklę (vertinant iš viršūnės padėties). Šį judesį užtikrina miokardo skaidulos, sienelėje išsidėsčiusios skirtingomis kryptimis: subendokardo sluoksnio kryptis apibūdinama “dešinės rankos” taisykle, sienelės viduryje miofibrilės išsidėsto statmenai pastarosioms, subepikarde jų išsidėstymas pasikeičia į “kairės rankos” modelį. Šios sudedamosios dalys sudaro KS sistolinį susitraukimą: sutrumpėjimą pagal išilginę bei skersinę ašis, sienelės sustorėjimą ir KS susisukimą, vertinamą susisukimo ir sąsūkos rodikliais. Diastolės metu vyksta priešingi procesai. Visus šiuos procesus galima įvertinti įvairių ŠKS ligų metu prie paciento lovos atliekant įprastinę TTE arba TŽE.

AVN, kuris dažnai lydi KAD, sukelia KS perkrovą tūriu ir spaudimu, didėja KS galinis diastolinis tūris (KSGDD). Dėl šios priežasties KS miokardo skaidulų susitraukimas sukuria intensyvesnį susisukimo judesį, palaikoma KS IF [17].

Mizarienė ir kt. naudojo TŽE metodiką ištirti KS pokyčius pacientams, turintiems lėtinį AVN [18]. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip kinta TŽE rodikliai šios ligos metu ir koks jų ryšys su įprastinės TTE rodikliais. Pacientai padalinti į sveikus (kontrolinė grupė), sergančius vidutiniu AVN ir dideliu AVN. Pacientai su vidutiniu AVN neturėjo širdies nepakankamumo simptomų ir tik 6 iš 34 dideliu AVN sergančių asmenų jų neturėjo. Mažiausi KS TŽE rodikliai – sistolinė IĮ ir jos sistolinis ir diastolinis greičiai, sistolinė radialinė įtampa (RĮ), jos diastolinis greitis, sistolinis pamatinės dalies pasisukimas ir jo sistolinis ir diastolinis greitis – nustatyti tiriamųjų grupėje su dideliu AVN. Tačiau IĮ rodikliai, diastolinis RĮ greitis buvo sumažėję ir sergančiųjų vidutiniu AVN grupės. Sistolinis viršūnės pasisukimas ir jo sistolinis greitis buvo didžiausi vidutinio AVN grupės – tai vertinta kaip kompensacinė reakcija. KS susisukimas ir sąsūka buvo didesni vidutinio AVN grupės, mažiausi – didelio AVN, tačiau be statistiškai reikšmingų skirtumų. Rastos koreliacijos tarp didesnių KS tūrinių rodiklių, mažesnės KS IF ir mažesnių KS mechaninių rodiklių. Padaryta išvada, jog ankstyva KS sistolinės disfunkcijos diagnostika naudojant TŽE metodą gali būti naudojama klinikinėje praktikoje šių pacientų stebėsenai ir planuojant jų tolesnį gydymą.

Kitame tyrime Mizarienė ir kt. tyrė AVN dydžio ir AH įtaką KS TŽE rodikliams [19]. Išilginės ašies disfunkcija nustatyta pacientams su vidutiniu ir sunkiu AVN ir AH, tačiau nepasireiškė tiriamiesiems, neturintiems AH. RĮ sumažėjo tik didelio AVN be AH grupėje, kai pacientams su dideliu AVN ir AH išliko nepakitusi. Pamatinis pasisukimas reikšmingai mažesnis buvo tik didelio AVN ir AH, o viršūnės pasisukimo kompensacinis padidėjimas - tik vidutinio AVN be AH grupėse. Autoriai padarė išvadą, kad tiriamiesiems su besimptominiu vidutiniu AVN pasireiškė ikiklinikinė KS ilgosios ašies disfunkcija, ryškesnė kartu sergantiems ir AH; KS sukimasis buvo mažiau sutrikęs.

Enache ir bendraautoriai ištyrė pacientus, sergančius lėtiniu AVN ir turinčius išlikusią KS IF, vertino KS sukimosi rodiklius [20]. Rezultatai parodė, jog sergant AVN ir esant išlikusiai IF, KS viršūnės pasisukimas sumažėja, KS susisukimas sumažėja ir tampa vėlesnis, atsisukimas sumažėja lyginant su sveikais kontrolinės grupės pacientais. Autoriai padarė išvadą, jog IF sumažėjimas ir ženklią KS dilataciją rodantys rodikliai atsiranda vėliau nei TŽE vertinami KS sukimosi rodikliai.

AVN dažnai būna susijęs su įgimtu DAV, kaip viena iš šios ligos išraiškų. Atsiradus TŽE metodikai siekta įvertinti netipiškos aortos vožtuvo morfologijos įtaką KS biomechanikai; tai svarbu ir todėl, jog ši liga trunka daug metų – nuo paciento gimimo. Zhang’as ir kt. lygino DAV turinčius pacientus, turinčius išlikusią IF, su sveikais žmonėmis [21]. Siekdami išsiaiškinti, kas DAV ligos metu sukelia lemiamą poveikį KS biomechanikos pokyčiams, sergančiųjų imtį suskirstė į 4 funkcines grupes: DAV su AVN, DAV su AS, DAV su AVN ir AS bei DAV su normalia vožtuvo funkcija. Palyginus su kontroline grupe, sergančiųjų DAV KS biomechaniniai rodikliai (IĮ, RĮ, AĮ ir jų greičiai, susisukimas) buvo sumažėję. Tačiau sergančiųjų populiaciją išskirsčius pagal aortos vožtuvo funkciją, nerasta statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės grupės ir sergančiųjų DAV su išlikusia normalia vožtuvo funkcija. Tai leidžia daryti išvadą, jog aortos vožtuvo morfologija, nesant jo stenozės arba nesandarumo, nesukelia ryškesnių KS biomechanikos pokyčių.

Kiti autoriai siekė įvertinti ne tik DAV, bet ir KAD santykį su KS biomechanikos rodikliais. Yang’as ir kt. tyrė pacientus su DAV ir suskirstė juos į dvi grupes: kartu esant KAD ≥35 mm ir aortos diametrui nesiekiant 35 mm [22]. Pacientai su ryškia AS ir AVN nebuvo įtraukti į tyrimą. Rezultatai atskleidė, kad kartu esant KAD, KS miokardo įtampos rodikliai, aortos elastingumas buvo mažiausi, standumas – didžiausias. Pirešingai nei prieš tai aptartame tyrime, DAV be KAD populiacijoje šie rodikliai siekė tarpines vertes, palyginus su kontrole ir DAV su KAD grupėmis. Stebėti skirtumai taip pat buvo statistiškai reikšmingi.

AH, dažnai lydinti KAD, susijusi su didesniu pokrūviu, skatinančiu KSH. Įvairūs tyrimai aprašo skirtingus KS biomechanikos pokyčius šios ligos metu. Hensel’is ir kt. nustatė, kad KS IĮ, sistolinis IĮ greitis bei AĮ reikšmingai mažėja, sergant AH [23]. Tadic’as su bendraautoriais ištyrė pacientus su normaliu-padidėjusiu AKS (130-140/85-90 mm Hg) ir gavo rezultatus, rodančius IĮ, AĮ ir RĮ sumažėjimą. Autoriai padarė išvadą, kad normalus-padidėjęs AKS jau blogina KS biomechaniką

[24]. Kitų tyrėjų radiniai siūlo, kad didelę įtaką TŽE tyrimui turi sistolinis AKS jo metu: Yingchoncharoen’as ir kt. atliko 24 studijų metaanalizę, siekdami nustatyti normalias KS globalių įtampų vertes, jų ribas bei jas iškreipiančius faktorius [25]. Panaudoję meta-regresinius skaičiavimus, tyrėjai nustatė, kad sistolinis AKS tyrimo metu turi reikšmingos įtakos IĮ rodikliui – didėjant sistoliniam AKS, didėja ir IĮ (β – 0,43). Tuo tarpu tai, kad skirtingose studijose TŽE tyrimą atliko skirtingi specialistai, neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos. Analizuojant KS sukimosi rodiklius, manoma, kad AH atveju kaip kompensacinė reakcija stiprėja KS pamatinės dalies, viršūnės pasisukimas, KS susisukimas, tačiau mažėja atsisukimas [26]. Kiti autoriai siūlo, jog tai priklauso nuo KSH, kurią sukelia AH, tipo: esant normaliai KS konfigūracijai, koncentriniam remodeliavimuisi ir koncentrinei hipertrofijai šie rodikliai didėja, lyginant su kontroline grupe, tačiau esant ekscentrinei hipertrofijai, stebimas jų sumažėjimas [27].

KAD klinikinėje praktikoje pasireiškia kaip daugialypė patologija, įvairiai susijusi su KS ir aortos biomechanikos ir struktūros pokyčiais. Nuodugnus paciento ištyrimas bei ikiklinikinės KS ir aortos biomechanikos disfunkcijos vertinimas naujais, daug žadančiais vaizdiniais metodais gali būti naudingas geriausios gydymo taktikos parinkimui.

METODIKA

Tyrimo planavimas, objektas, imtis

Tyrime dalyvavo 47 asmenys, 22 buvo kontrolinės grupės, 25 – tiriamųjų, turinčių KAD, grupės. Į KAD tiriamųjų grupę buvo įtraukti pacientai, kurių kylančiosios aortos arba jos sinusų dydis buvo > 40 mm. KAD grupės tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I gr. – kylančiosios aortos dydis ≤ 45 mm, II gr. > 45 mm.

Kontrolinės grupės asmenys neturėjo kylančiosios aortos patologijos, AVN, jų visų aortos vožtuvai buvo normalios morfologijos, triburiai. Dalis tiriamųjų sirgo AH (63,6 %).

Visi KAD grupės pacientai buvo gydomi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kardiologijos klinikoje 2012-2014 m.

Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

• Echokardiografija nustatytas nors 1 aortos šaknies arba kylančiosios aortos dydis ≥ 40 mm su / be aortos vožtuvo patologijos, nepriklausomai nuo aortos vožtuvo morfologijos (DAV ar TAV) bei AVN dydžio.

• Išlikusi KS IF (≥ 50 %).

• Gera echokardiografinio vaizdo kokybė. • Stabilios būklės pacientai.

Pacientų neįtraukimo į tyrimą kriterijai (esant bent vienam iš nurodytų):

• Ūminis aortinis sindromas.

• Aortos koarktacija ir fenotipiniai genetinių sindromų požymiai. • Žinomos uždegiminės (infekcinės ar neinfekcinės) aortos ligos. • Implantuotas elektrokardiostimuliatorius.

• Elektrokardiogramoje užrašytas nesinusinis ritmas ar laidumo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada, Hiso pluošto kojyčių blokados).

• Persirgtas miokardo infarktas, hemodinamiškai reikšminga vainikinių arterijų liga, nustatyta vainikinių arterijų angiografijos metu (stenozė > 50 %), būklė po vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos.

Visiems tiriamiesiems surinkta ligos ir gyvenimo anamnezė, atliktas klinikinis ištyrimas bei 2D TTE, vėliau echokardiografinių tyrimų duomenų bazėje reikalingi vaizdai vertinti TŽE metodu. Visi tiriamieji pateikė pasirašytas informuoto sutikimo formas. Tyrimui atliktas gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą (leidimo Nr. BE-2-12, išduotas 2012 03 07, pratęsimo leidimo Nr. P1-BE-2-12/2012, išduotas 2016 02 22).

Transtorakalinė echokardiografija

Įprastinė TTE buvo atlikta naudojantis Vivid 7 (GE-Vingmed Ultrasound AS, Hortenas, Norvegija) ultragarso aparatu su M3S davikliu. Atlikti M režimo, 2D, doplerio ir TŽE tyrimai; ilgosios ašies vaizdai (trijų, keturių ir dviejų ertmių) gauti iš priekrūtinkaulinės padėties, trumposios ašies (dviburio vožtuvo, speninių raumenų ir širdies viršūnės lygmenyse) – iš širdies viršūninės padėties. Tolesnei echokardiografinio vaizdo analizei išsaugoti skaitmeniniai echokardiografiniai vaizdai. Matavimai vertinti trijų širdies ciklų ir apskaičiuotas vidurkis. 2D vaizdai išsaugoti užrašant 40-90 kadrų per sekundę (FPS) greičiu.

Širdies ertmių dydžiai, aortos dydis, aortos vožtuvo morfologija ir AVN buvo įvertinti pagal 2015 m. echokardiografijos tyrimo rekomendacijas [28]. Pacientai pagal AVN dydį padalyti į 2 grupes: A gr. – mažo ir vidutinio AVN, B gr. – didelio AVN. Pagal aortos vožtuvo burių skaičių tiriamieji sugrupuoti į turinčius DAV arba TAV. Aortos dydis pamatuotas 4-iuose lygmenyse: ties aortos žiedu, Valsalvės sinusais, sinutubuline jungtimi (STJ) ir kylančiosios aortos dalyje (3 cm nuo aortos žiedo) [29].

Taškelių žymėjimo echokardiografija

TŽE – naujas ir patogus metodas širdies struktūrų judesiui tirti. Pirmiausiai pritaikytas KS biomechanikai analizuoti. Jis paremtas taškelių, kurie programos sugeneruojami kaip sąveikos tarp ultragarso spindulių ir širdies raumens skaidulų rezultatas, erdvinės dislokacijos analize. Tai atliekama panaudojant standartinės TTE vaizdus ir vadinama KS (ar kitos širdies ertmės) sienelės sekimu. Pavieniai taškeliai programos sujungiami į stambesnius funkcinius vienetus, kurie tampa “ultragarsiniu antspaudu”, – jo judėjimas gali būti sekamas viso širdies ciklo metu [30]. Dabar ši metodika naudojama ne vien KS, bet ir dešiniojo skilvelio, kairiojo prieširdžio, aortos biomechanikai vertinti.

TŽE rodikliai vertinti naudojant programą EchoPac PC; GE Vingmed. Prieš echokardiografinių vaizdų analizę pažymėti dviburio vožtuvo ir aortos vožtuvo atsidarymas ir užsidarymas, t. y., širdies ciklo – sistolės ir diastolės – fazės. Vėliau kiekvieno vaizdo analizavimui užrašytoje elektrokardiogramoje pasirinktas vienas geriausios kokybės širdies ciklas, pradedamas vertinimas.

KS funkcijos vertinimas pagal taškelių žymėjimo metodiką atliekamas iš pilkumo skalės 2D echokardiografinių vaizdų. Tuo pačiu principu pagrįsta aortos biomechanikos analizė TŽE metodika.

Pradedant analizę programos „Q analysis“ lange, iš išsaugotų skaitmeninių echokardiografinių vaizdų parenkamas optimaliausios kokybės vienas širdies ciklas. Jis pažymimas tarp dviejų dviburio vožtuvo užsidarymo žymenų. Parinkus „2D strain“ nuorodą atsidariusiame lange ranka apibrėžiamas KS endokardo kontūras, o tiriant aortą – vidinis aortos sienelės paviršius, vėliau programa automatiškai apibrėžia KS miokardą arba aortą. Tiriant aortą, siauriausias vertinamo audinio plotis pasirenkamas dėl plonos aortos sienelės. Esant gerai audinio taškelių judėjimo atpažinimo kokybei, atliekamas patvirtinimas, po kurio programa apskaičiuoja funkcinius rodikius.

Aortos biomechanikai vertinti pasirinkti ilgosios ašies TŽE rodikliai. Naudoti ilgosios ašies vaizdai iš priekrūtinkaulinės padėties. Aorta padalyta į 4 segmentus: priekinis aortos sinusas, priekinė kylančioji aorta, užpakalinis sinusas, užpakalinė kylančioji aorta [11,31]. Buvo nevertinami 2

segmentai, KS ilgosios ašies analizavime atitinkantys 2 viršūninius segmentus. Jei nėra tikslaus aortos sienelės sekimo, kontūras taisomas rankiniu būdu tol, kol išgaunamas geriausias sienelės judesio atkartojimas viso širdies ciklo metu. Tokiu atveju sekimas patvirtinamas ir gaunamos vertintų segmentų biomechanikos rodiklių kreivės, lentelėse - skaitinės vertės. Kiekvieno rodiklio kreivėje automatiškai parinktos didžiausios sistolinės, diastolinės arba globalinės (t.y., viso širdies ciklo) vertės. Jos buvo patikrinamos tyrėjo, esant klaidingam automatiniam žymėjimui – pataisomos, atrenkami teisingi įverčiai.

Aortos biomechanikos analizei TŽE metodika vertinti šie aortos judesio rodikliai iš priekrūtinkaulinės ilgosios ašies echokardiografinio vaizdo padėties:

- Išilginis aortos audinio poslinkis (ĮP), mm – didžiausias viso širdies ciklo metu objekto (aortos) padėties pasikeitimas išilginėje ašyje, įgyja neigiamąsias reikšmes.

- Skersinis aortos audinio poslinkis (SP), mm – didžiausias viso širdies ciklo metu objekto padėties pasikeitimas skersinėje ašyje, priekinės sienelės įverčiai neigiami, užpakalinės – teigiami.

- Aortos išilginė įtampa (IĮ), % – didžiausia viso širdies ciklo metu objekto deformacija išilginėje ašyje, objekto ilgio pokyčio ir jo pradinio ilgio santykis; aortos išilginio poslinkio išvestinis dydis, įgyjantis teigiamąsias vertes.

- Aortos išilginis judėjimo greitis (IJG), cm/s – didžiausias viso širdies ciklo metu išilginis objekto poslinkis per laiko vienetą, neigiamosios reikšmės.

Visų 4 aortos segmentų TŽE rodikliai vertinti atskirai, išskirti sudėtiniai priekinės ir užpakalinės sienelių rodikliai.

KS biomechanika vertinta iš ilgosios ašies 3-ų (viršūnės ilgosios ašies), 4-ių ir 2-ų širdies ertmių vaizdų bei trumposios ašies vaizdų ties dviburiu vožtuvu, speniniais raumenimis ir širdies viršūne. Pažymimas endokardas, parenkamas automatiškai sugeneruoto kontūro plotis, atitinkantis visą miokardo sienelės storį. Ilgosios ašies vaizduose KS sienelė padalinta į 6 segmentus, iš visų 3 vaizdų gaunamas kiekvieno judesio rodiklio vidurkis. Trumposios ašies vaizdai analizuoti analogiškai, išskyrus širdies viršūnę, kur iš 6 segmentų palikti 4.

Ilgojoje ašyje analizuoti rodikliai KS išilginio sutrumpėjimo rodikliai:

- KS išilginė įtampa (IĮ), % – didžiausia KS deformacija pagal ilgąją ašį, išreiškiama ilgio pokyčio ir pradinio ilgio santykiu.

- KS išilginės įtampos sistolinis greitis (sistolinis IĮG), -1/s – KS didžiausia sistolinė išilginė deformacija per laiko vienetą.

- KS išilginės įtampos ankstyvasis diastolinis greitis, -1/s – KS didžiausia išilginė deformacija per laiko vienetą ankstyvosios (pasyviosios) diastolės fazės metu.

- KS išilginės įtampos vėlyvasis diastolinis greitis, -1/s - KS didžiausia išilginė deformacija per laiko vienetą vėlyvosios (prieširdinės) diastolės fazės metu.

KS deformuodamasis sistolės metu sutrumpėja, ilgosios ašies sistoliniai rodikliai įgyja neigiamąsias vertes – kuo didesnė deformacija, tuo labiau neigiamos vertės. Tada jos apibūdinamos kaip „didesnės”, nors matematiškai labiau neigiamas įvertinimas būtų vadinamas „mažesniu”. Diastolės metu vyksta priešingi procesai, tad diastoliniai IĮG įgyja priešingas – teigiamas – vertes.

KS trumposios ašies rodikliai:

- sutrumpėjimas pagal skersinę ašį:

o KS apsukinė įtampa (AĮ), % – didžiausia skersinė deformacija.

o KS apsukinės įtampos sistolinis, ankstyvasis ir vėlyvasis diastoliniai greičiai, -1/s – didžiausia skersinė deformacija per laiko vienetą atitinkamų fazių metu.

- sienelės sustorėjimas:

o KS radialinė įtampa (RĮ), % – didžiausia deformacija storėjant KS sienelei.

o KS radialinės įtampos sistolinis, ankstyvasis ir vėlyvasis diastoliniai greičiai, -1/s – didžiausia deformacija storėjant KS sienelei per laiko vienetą atitinkamų fazių metu.

- susisukimas:

o KS sistolinis pamatinės dalies pasisukimas, °.

o Pamato pasisukimo greitis sistolės, ankstyvosios ir vėlyvosios diastolės fazių metu, °/s.

o KS sistolinis viršūnės pasisukimas, °.

o Viršūnės pasisukimo greitis sistolės, ankstyvosios ir vėlyvosios diastolės fazių metu, °/s.

o KS susisukimas, ° – suminis dydis, apibūdinantis KS sistolės metu vykstantį gręžiamąjį judesį, gaunamas iš viršūnės pasisukimo atėmus pamato pasisukimą. Apsukinės deformacijos metu vyksta KS sutrumpėjimas, jos sistoliniai rodikliai įgyja neigiamas reikšmes. Radialinės deformacijos sistolės metu atveju didėja sienelės storis – sistolinių rodiklių reikšmės teigiamos [32]. Diastoliniai rodikliai igyja priešingas sistoliniams rodikliams vertes, analogiškai aprašytiems IĮ rodikliams. Sukimosi žymenys vertinami pagal susitarimą – žiūrint iš viršūnės pozicijos pamatas juda pagal laikrodžio rodyklę ir įgyja neigiamas vertes, širdies viršūnė – prieš laikrodžio rodyklę, įgydama teigiamą įvertį. Apskaičiuojant susisukimą pagal formulę gaunama teigiama vertė.

Aortos standumo vertinimas

TTE metu visiems pacientams buvo pamatuotas AKS ties žąstine arterija. Vertinti šie aortos standumo rodikliai:

- Aortos dydžio pokytis – sistolės metu įvykstančio aortos dydžio pokyčio ir pradinio diastolinio dydžio santykis. Tai yra jėgos į aortos sienelę (skersine kryptimi) rezultatas.

- Aortos elastingumas – santykinis aortos dydžio pokyčio ir spaudimo pokyčio santykis, padaugintas iš 2.

- Elastinis modulis – poveikio į arterijos sienelę ir įtampos (arba prisitaikymo) santykis, apskaičiuojamas AKS pokytį padalinus iš aortos dydžio pokyčio. Priešingas aortos elastingumui dydis.

- Standumo indeksas β – AKS pokyčio ir aortos dydžio pokyčio santykio natūralus logaritmas [12, 33].

Statistinė analizė

Statistinė analizė atlikta programa IBM SPSS STATISICS (22). Apskaičiuoti kintamųjų vidurkiai, pateikti su standartiniu nuokrypiu. Požymių skirstinys apskaičiuotas naudojant χ2 testą, pateiktas absoliučiais skaičiais ir procentais. Vidurkių palyginimui naudoti Mann’o-Whitney’io, Kruskal’io-Wallis’o testai, rodiklių koreliacijai – Spearman’o koreliacijos koeficientas. Daugialypė tiesinė regresinė analizė taikyta surasti kintamuosius, susijusius su aortos dydžiu. Skirtumai ir koreliacijos laikyti statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Tiriamųjų demografiniai, klinikiniai ir įprastiniai TTE rodikliai

Tiriamosios populiacijos demografiniai, klinikiniai ir įprastinės TTE duomenys apskaičiuoti panaudojant Mann’o-Whitney’io, Kruskal’io-Wallis’o, χ2 testus. Vidurkiai pateikti su standartiniu nuokrypiu, požymių pasiskirstymas – procentais. Duomenys išdėstyti 1-oje ir 2-oje lentelėse. Kontrolinę grupę sudarė daugiau moterų nei vyrų, tiriamųjų su KAD grupėje - daugiau vyrų nei moterų, skirtumas statistiškai reikšmingas. Daugiau II grupės tiriamųjų sirgo AH (90 %), turėjo didesnį KMI (31,98 ± 2,98 kg/m2_{) palyginus su kontroline ir I grupėmis. Sistolinis AKS, išmatuotas} TTE tyrimo metu, tarp grupių nesiskyrė, tačiau diastolinis AKS mažiausias buvo I gr. Tiriamųjų grupių amžiaus vidurkis nesiskyrė. I grupės didelė dalis pacientų, o II gr. – visi, turėjo AVN (93,3 ir 100 % atitinkamai), mažesnė dalis – DAV (46,7 ir 20 % atitinkamai).

KS GDD ir tarpskilvelinės pertvaros (TSP) matmenys buvo didesni abiejų KAD tiriamųjų grupių nei kontrolinės grupės. KS GDDi didžiausias I gr., KS užpakalinė sienelė (US) – tarp II gr. pacientų. Kylančiosios aortos matmenys buvo mažiausi kontrolinės grupės, ties STJ ir kylančiąja dalimi didžiausi II grupės.

1 lentelė. Demografiniai ir klinikiniai tiriamųjų populiacijos rodikliai

Rodikliai Kontrolinė grupė, n=22 KAD grupės

I gr. (≤ 45 mm), n = 15 II gr. (> 45 mm), n = 10 Amžius (metai) 58,15 ± 8,25 49,75 ± 16,5 57,2 ± 9,58 Lytis (M/V) (%) 54,5/45,5 20/80* 30/70* KMI (kg/m2) 27,94 ± 5,43 26,09 ± 3,99 31,98 ± 2,98*† Arterinė hipertenzija (%) 63,6 53,3 90*† sAKS, mm Hg 135,78 ± 15,26 146,69 ± 31,83 152,1 ± 31,59 dAKS, mm Hg 82,94 ± 9,37 72,31 ± 14,09* 83,9 ± 9,6†

Aortos vožtuvo patologija (%)

AVN 0 93,3* 100*

AVN – aortos vožtuvo nesandarumas, dAKS – diastolinis arterinis kraujospūdis, DAV – dviburis aortos vožtuvas, KAD – kylančiosios aortos dilatacija, KMI – kūno masės indeksas, M – moterys, sAKS – sistolinis arterinis kraujospūdis, V – vyrai.

* - p<0,05 palyginti su kontroline grupe † - p<0,05 palyginti su AD ≤ 45mm grupe

2 lentelė. Tiriamųjų populiacijos įprastiniai transtorakalinės echokardiografijos rodikliai

Rodikliai Kotrolinė grupė KAD grupės

I gr. (≤ 45 mm) II gr. (> 45 mm)

KS matavimai, atlikti įprastine TTE

KS galinis diastolinis dydis (mm) 46,16 ± 4,56 57,43 ± 8,56* 52,69 ± 7,11* KS galinio diastolinio dydžio indeksas (mm/m2) 24,62 ± 2,75 29,16 ± 4,16* 25,99 ± 3† Tarpskilvelinė pertvara (mm) 10,7 ± 1,64 11,97 ± 1,59* 13,43 ± 2,26* KS užpakalinė sienelė (mm) 10,24 ± 1,38 10,89 ± 1,32 11,63 ± 1,67* KS IF (%) 60,68 ± 5,44 54,57 ± 2,87* 53,33 ± 2,5*

Kylančiosios aortos dydžiai, išmatuoti įprastine TTE

Aortos žiedas sistolės

pabaigoje, mm 22,27 ± 2,02 27,86 ± 3,85* 26,25 ± 3,28*

Aortos sinusai diastolės

pabaigoje, mm 33,89 ± 3,38 45,72 ± 10,53* 47,82 ± 6,54* Sinotubulinė jungtis diastolės pabaigoje, mm 29,23 ± 2,57 37,69 ± 7,43* 45,18 ± 8,41*† Kylančioji dalis diastolės pabaigoje, mm 32,62 ± 2,85 40,3 ± 5,64* 54,7 ± 6,33*†

IF – išstūmio frakcija, KAD – kylančiosios aortos dilatacija, KS – kairysis skilvelis, TTE – transtorakalinė echokardiografija.

† - p<0,05 palyginti su AD ≤ 45mm grupe

KA dydžio įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams

Palyginti skirtingo aortos dydžio (≤ 45 mm ir > 45 mm) grupių KS, aortos biomechanikos ir aortos standumo rodikliai. Rodikliams lyginti naudoti Kruskall’io-Wallis’o, Mano-Witney’io testai. Rezultatai pateikti 3-ioje lentelėje.

Analizuojant KAD grupių rodiklius, nustatyti statistiškai reikšmingi KS vėlyvųjų diastolinių IĮG ir RĮG rodiklių skirtumai; kontrolinės grupės šie dydžiai buvo didžiausi. KS vėlyvieji diastoliniai IĮG ir RĮG I grupės buvo mažiausi. Tai galėjo lemti didesnis I gr. pacientų, turinčių DAV, skaičius. II grupės pacientams nustatytas reikšmingas aortos užpakalinio sinuso SP sumažėjimas. Kiti aortos TŽE, standumo rodikliai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Nors be statistiškai reikšmingo skirtumo, tačiau dauguma aortos TŽE rodiklių mažiausi buvo II grupės pacientų, didžiausi – I gr.: priekinės sienelės IP, priekinės sienelės ir užpakalinės kylančiosios dalies SP, priekinės ir užpakalinės kylančiosios dalies IĮ, priekinės sienelės IJG. Stebima abiejų KAD grupių užpakalinio sinuso IP, IJG tendencija mažėti, palyginus su kontroline grupe.

Biesevičienės ir kt. atliktame tyrime [11] tarp ekvivalentiškai sudarytų tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi daugiau aortos TŽE rodiklių, tačiau šiame tyrime stebimos tos pačios tendencijos. Šis tyrimas taip pat atskleidžia I grupės pacientų aortos TŽE rodiklių padidėjimą, palyginus su kontrole. Manoma, kad tai gali būti kompensacinė reakcija. Abiejuose tyrimuose daugelis rodiklių mažiausi II grupės. Mažesni aortos TŽE rodiklių skirtumai gali būti dėl skirtingų šių tyrimų imčių: AVN paplitimas Biesevičienės ir kt. tyrime buvo mažesnis – I grupėje pacientų su AVN buvo 50 %, II – 53,8 %; šiame tyrime AVN serga didesnė dalis pacientų – atitinkamai 93,3% ir 100 %. Manoma, kad AVN sukeltomis padidėjusio širdies išstumiamo tūrio sąlygomis aorta tampa elastingesnė, geriau prisitaikanti [14]. Todėl AVN galėjo lemti mažesnius KAD grupių aortos biomechanikos rodiklių, įvertintų TŽE, skirtumus.

Yang’as ir kt. nustatė, kad pacientų su DAV ir KAD KS biomechaniniai rodikliai mažesni nei pacientų tik su DAV [22]. Tyrėjai padarė išvadą, kad esant KAD, blogėja KS biomechanika. Mūsų tyrime nustatyta mažiau pakitusių KS biomechanikos rodiklių. Tačiau Yang’as ir bendraautoriai į tiriamųjų grupę įtraukė pacientus, kurių kylančiosios aortos dydis buvo > 35 mm. Mūsų tyrime KAD pacientų aortos dydis ≥ 40 mm, o kontrolinės grupės pacientų < 40 mm. Skirtingai sudarytos tyriamųjų grupės galėjo turėti įtakos skirtingiems tyrimų rezultatatams.

3 lentelė. Kairiojo skilvelio ir aortos biomechanikos rodiklių tarp skirtingo kylančiosios aortos dydžio grupių palyginimas

Rodiklis Kontrolinė grupė KAD grupės

I gr. (≤ 45 mm) II gr. (> 45 mm)

KS biomechanikkos rodikliai, įvertinti TŽE

Vėlyvasis diastolinis IĮG, -1/s 1,16 ± 0,2 0,93 ± 0,29* 0,97 ± 0,22* Vėlyvasis diastolinis RĮG, -1/s -2,01 ±0,56 -1,35 ± 0,42* -1,81 ±0,61†

Aortos biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Išilginis poslinkis, mm

Priekinio sinuso -12,5 ± 6,35 -14,47 ± 6,9 -10,54 ± 6

Užpakalinio sinuso -5,96 ± 3,97 -5,34 ± 3,67 -5 ± 3,58

Priekinės kylančiosios dalies -11,14 ± 3,8 -11,8 ± 6,42 -7,27 ± 7,24 Užpakalinės kylančiosios dalies -3,97 ± 3,95 -2,25 ± 3,75 -4,29 ± 3,77 Priekinės sienelės -11,82 ± 4,72 -13,13 ± 6,4 -8,9 ± 6,07 Užpakalinės sienelės -4,97 ± 3,87 -3,79 ± 3,41 -4,64 ± 2,9 Skersinis poslinkis, mm Priekinio sinuso -8,04 ± 4,26 -9,43 ± 2,91 -5,28 ± 4,9 Užpakalinio sinuso 5,26 ± 2,7 3,6 ± 3,01 2,21 ± 3,08*

Priekinės kylančiosios dalies -5 ± 3,33 -5,74 ± 3,22 -3,04 ± 3,86 Užpakalinės kylančiosios dalies 4,59 ± 2,9 5,71 ± 3,24 3,27 ± 3,2 Priekinės sienelės -6,52 ± 3,72 -7,58 ± 2,93 -4,16 ± 4,33 Užpakalinės sienelės 4,93 ± 2,62 4,65 ± 2,81 2,74 ± 3,04 Išilginė įtampa, % Priekinio sinuso 7,19 ± 20,87 11,41 ± 16,55 8,55 ± 12,36 Užpakalinio sinuso 15,07 ± 12,81 20,20 ± 11,49 17,18 ± 19,19 Priekinės kylančiosios dalies 27,23 ± 20,19 28,78 ± 18,93 19,83 ± 9,81 Užpakalinės kylančiosios

dalies 18,16 ± 14,58 22,63 ± 16,83 15,52 ± 7,85

Priekinės sienelės 17,21 ± 17,9 19,84 ± 13,73 14,19 ± 10,83

Užpakalinės sienelės 16,61 ± 11,89 20,91 ± 12,04 16,35 ± 12,81 Išilginio judėjimo greitis, cm/s

Užpakalinio sinuso -7,27 ± 1,93 -6,76 ± 3,23 -6,89 ± 2,88 Priekinės kylančiosios dalies -5,34 ± 1,69 -6,22 ± 1,78 -4,91 ± 1,87 Užpakalinės kylančiosios

dalies -5,88 ± 1,82 -6,29 ± 2,05 -6,45 ± 1,9

Priekinės sienelės -5,25 ± 1,55 -5,96 ± 1,59 -4,69 ± 2,03

Užpakalinės sienelės -6,57 ± 1,64 -6,52 ± 1,91 -6,67 ± 1,62 IĮG – išilginės įtampos greitis, KAD – kylančiosios aortos dilatacija, KS – kairysis skilvelis, RĮG – radialinės įtampos greitis, TŽE – taškelių žymėjimo echokardiografija.

* - p<0,05 lyginant su kontrole † - p<0,05 lyginant AD≤45mm grupe

Aortos vožtuvo morfologijos įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams

Palyginti aortos vožtuvo morfologijos (DAV ir TAV) grupių KS, aortos biomechanikos ir aortos standumo rodikliai. Rodikliams lyginti naudoti Kruskall’io-Wallis’o, Mano-Witney’io testai. Statistiškai reikšmingi skirtumai pateikti 4-oje lentelėje.

Tiriant aortos vožtuvo morfologijos įtaką KS ir aortos biomechanikai reikšmingi skirtumai stebėti tarp tų pačių KS TŽE rodiklių: tiriamųjų vėlyvasis diastolinis RĮG ir vėlyvasis diastolinis IĮG buvo mažesni nei kontrolinės grupės, tačiau DAV ir TAV grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip pat stebėtas TAV grupės viršūnės pasisukimo, užpakalinio sinuso SP sumažėjimas, reikšmingas lyginant su kontroline grupe. DAV grupės šie rodikliai reikšmingai nesiskyrė nei nuo kontrolinės grupės, nei nuo TAV tiriamųjų.

Įvairių tyrimų išvados skirtingos: šios imties rezultatai neprieštarauja Zhang’o ir kt. tyrimui, kuriame pacientų su normaliai funkcionuojančiu DAV KS biomechaniniai rodikliai taip pat nebuvo sumažėję [21]. Kitame tyrime Yang’as su bendraautoriais nustatė, kad KS biomechanikos rodikliai ir aortos standumo rodikliai mažesni pacientų, turinčių DAV [22]. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad aortos vožtuvo morfologija neturi įtakos nei KS, nei aortos biomechaniniams rodikliams. Tačiau gali būti, kad rodiklius lėmė jaunesnis DAV pacientų grupės amžius (42,25 ± 13,6 m. ir 58,15 ± 11,68 m TAV grupės, p = 0,014) bei mažesnis AH paplitimas (33,33 % ir 87,5 % atitinkamai, p = 0,005).

4 lentelė. Aortos vožtuvo morfologijos įtaka kairiojo skilvelio ir aortos biomechanikos rodikliams

Rodiklis Kontrolinė grupė

KAD pacientai Pacientai, turintys

DAV

Pacientai, turintys TAV

KS biomechanikkos rodikliai, įvertinti TŽE

Viršūnės pasisukimas, ° 12,2 ± 4,86 13,29 ± 5,44 8,42 ± 5,77* Vėlyvasis diastolinis RĮG, -1/s -2,01 ± 0,56 -1,62 ± 0,67 -1,5 ± 0,49* Vėlyvasis diastolinis IĮG, -1/s 1,16 ± 0,2 0,83 ± 0,24* 1,01 ± 0,26

Aortos biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Užpakalinio sinuso SP, mm 5,26 ± 2,7 3,8 ± 2,45 2,67 ± 3,3*

DAV – dviburis aortos vožtuvas, IĮG – išilginės įtampos greitis, KAD – kylančiosios aortos dilatacija, KS – kairysis skilvelis, RĮG – radialinės įtampos greitis, SP – skersinis poslinkis, TAV – triburis aortos vožtuvas, TŽE – taškelių žymėjimo echokardiografija.

* - p<0,05 lyginant su kontrole

AVN įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams

Palyginti AVN dydžio (mažo ir vidutinio AVN ir didelio AVN) grupių KS, aortos

biomechanikos ir aortos standumo rodikliai. Rodikliams lyginti naudoti Kruskall’io-Wallis’o, Mann’o-Witney’io testai. Statistiškai reikšmingi skirtumai pateikti 5-oje lentelėje.

Norint išsiaiškinti AVN įtaką biomechanikos rodikliams, tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes: A gr. – su mažu ir vidutiniu AVN, B gr. – su dideliu AVN. Statistiškai reikšmingi skirtumai stebėti vėlyvojo diastolinio RĮG, sistolinio IĮG, vėlyvojo diastolinio IĮG. Jie buvo mažiausi pacientams, turintiems didelį AVN. Esant mažam bei vidutiniam AVN vėlyvasis diastolinis RĮG ir vėlyvasis diastolinis IĮG mažėja, o sistolinis IĮG - didėja, tačiau statistiškai nereikšmingai, palyginus su kontrole.

Iš aortos TŽE rodiklių, kaip ir KAD > 45 mm grupės tiriamųjų, didelio AVN grupės nustatytas sumažėjęs užpakalinio sinuso SP, palyginus su kontrole. Nors jis mažiausias mažo ir vidutinio AVN grupės, tačiau statistiškai nereikšmingai.

Rezultatai rodo KS biomechanikos blogėjimą esant dideliam AVN ir saikų mažėjimą pacientams, turintiems mažą ir vidutinį AVN. Palyginti su Mizarienės ir kt. tyrimu [18], nustatyta mažiau pakitusių KS TŽE rodiklių; galbūt tai lėmė maža imtis. Svarbus TŽE rodikliams įtaką darantis veiksnys – AH. Kitame tyrime Mizarienė su bendraautoriais [19] nustatė svarbią AH įtaką pacientų,

turinčių AVN, KS biomechanikos rodikliams: reikšmingas išilginių TŽE rodiklių sumažėjimas buvo tik pacientams, kurie turėjo ir AH. Enache ir bendraautoriai nustatė, kad sergant vidutiniu-dideliu ir dideliu AVN, mažėja viršūnės pasisukimas [20], o Mizarienė ir kt. [18] nustatė kompensacinį viršūnės pasisukimo padidėjimą turintiems vidutinio laipsnio AVN. Mūsų tyrime stebima viršūnės ir pamato pasisukimo ir jo greičių vėlyvojoje diastolės fazėje tendencija mažėti didėjant AVN laipsniui, sistolinės ir ankstyvosios diastolės fazių pasisukimų greičių - mažėti didelio AVN grupės bei didėti mažo ir vidutinio AVN grupės, tačiau statistiškai nereikšmingai. Kitame tyrime stebėta pasisukimo rodiklių priklausomybė nuo AH [19]. Šis radinys patvirtintas ir kitų tyrimų, analizavusių AH ir KS sukimosi rodiklių ryšį. Šio tyrimo imtyje AH paplitimas kontrolinėje, mažo ir vidutinio AVN bei sunkaus AVN grupėse nesiskyrė (63,64%, 66,67% ir 75% atitinkamai, p = 0,794). Atrodo, kad AH yra svarbus veiksnys, darantis įtaką KS biomechanikos rodikliams.

AH svarbi ir aortos standumo rodikliams - arterijų elastingumas didėja dėl AVN, bet mažėja dėl AH. Tai gali būti šių tiriamųjų grupių aortos standumo rodiklių vienodumo priežastis. Atrodo, kad aortos TŽE rodikliai labiau priklauso nuo AH, kuri tarp trijų grupių buvo vienodai paplitusi. Nors Leite’as ir kt. sėkmingai panaudojo TŽE metodiką aortos biomechanikos skirtumams išaiškinti AVN metu, buvo tirti kiti rodikliai – globali apsukinė aortos įtampa bei jos greitis [15], tad pastarojo ir šio tyrimo rezultatus lyginti sunku.

5 lentelė. Aortos vožtuvo nesandarumo dydžio įtaka kairiojo skilvelio ir aortos biomechanikos rodikliams Rodiklis Kontrolinė grupė KAD pacientai A gr. – pacientai su mažu ir vidutiniu AVN B gr. - pacientai su sunkiu AVN

KS biomechanikkos rodikliai, įvertinti TŽE

Vėlyvasis diastolinis RĮG, -1/s -2,01 ± 0,56 -1,73 ± 0,53 -1,32 ± 0,51*

Sistolinis IĮG, -1/s -1,16 ± 0,12 -1,24 ± 0,13 -1,09 ± 0,15†

Vėlyvasis diastolinis IĮG, -1/s 1,16 ± 0,2 1,03 ± 0,23 0,83 ± 0,26*

Pamato pasisukimas, °/s -6,28 ± 3,37 -5,86 ± 3,3 -4,66 ± 3,43

Viršūnės pasisukimas, °/s 12,22 ± 4,86 11,45 ± 4,86 9,23 ± 7,18 Sistolinis pamato pasisukimo

greitis, °/s -64,73 ± 20,87 -76,17 ± 31,6 -58,69 ± 18,48

Sistolinis viršūnės pasisukimo

Ankstyvasis diastolinis pamato

pasisukimo greitis, °/s 55,3 ± 18,55 55,74 ± 22,63 49,77 ± 20,08 Ankstyvasis diastolinis

viršūnės pasisukimo greitis, °/s -75,55 ± 29,64 -92,02 ± 43,92 -59,37 ± 19,97 Vėlyvasis diastolinis pamato

pasisukimo greitis, °/s 44,20 ± 17,72 44,09 ± 27,64 36,25 ± 18,85 Vėlyvasis diastolinis viršūnės

pasisukimo greitis, °/s -42,9 ± 27,86 -34,25 ± 19,55 -32,89 ± 17,59

Aortos biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Užpakalinio sinuso SP, mm 5,26 ± 2,7 2,82 ± 3,88 3,12 ± 2,41*

AVN – aortos vožtuvo nesandarumas, IĮG – išilginės įtampos greitis, KAD – kylančiosios aortos dilatacija, KS – kairysis skilvelis, RĮG – radialinės įtampos greitis, SP – skersinis poslinkis, TŽE – taškelių žymėjimo echokardiografija.

* - p<0,05 palyginti su kontrole

† - p<0,05 palyginti su mažo ir vidutinio AVN grupe

AH įtaka KS ir aortos biomechanikos rodikliams

Dėl didelio AH paplitimo ir tiriamųjų, ir kontrolinėje imtyse, abi grupės išskirstytos į pogrupius su AH ir be AH. KS ir aortos TŽE, aortos standumo rodikliai apskaičiuoti šiuose pogrupiuose bei palyginti tarpusavyje. Naudoti Kruskal’io-Wallis’o, Mann’o-Whitney’io testai. Duomenys pateikti 6-oje lentelėje.

Dauguma KS TŽE rodiklių buvo didesni grupių be AH. KAD pogrupio su AH rodikliai - KS AĮ, KS ankstyvasis diastolinis AĮG, IĮG, užpakalinės aortos sienelės SP - statistiškai reikšmingai sumažėjo, palyginti su KAD be AH pogrupiu. Kai kurie rodikliai pacientų su KAD be AH (AĮ, ankstyvieji diastoliniai AĮG ir IĮG) didesni nei kontrolinės grupės su AH. Panašius rezultatus gavo Hensel’is ir kt. [23], taip pat ir Tadic’as su bendraautoriais [24], kurie tyrė AH įtaką KS biomechanikai. Elastinis modulis, susijęs su elastingumo aortos sienelėje sumažėjimu, didesnis grupių su AH. Elastingumas mažėjo pogrupiuose su AH. Šie duomenys patvirtina kitur aprašytas AH ir padidėjusio aortos standumo, sumažėjusio elastingumo sąsajas [3].

Kontrolinės grupės su AH stebimas padidėjęs vėlyvasis diastolinis viršūnės pasisukimo greitis, palyginti ne tik su pogrupiu be AH, bet ir su pacientais, sergančiais KAD. Šis pokytis patvirtina galimą kompensacinę reakciją dėl AH, pasireiškiančią KS sukimosi rodiklių padidėjimu ir aprašytą

Han’o ir kt. autorių [26], nors kiti pasisukimo rodikliai reikšmingai nepakitę. Taip pat galima daryti išvadą, kad kartu esant KAD ir AH, sukimosi rodikliai ima mažėti.

Aortos TŽE rodikliai – užpakalinio sinuso ir užpakalinės sienelės SP, priekinės kylančiosios dalies IĮ – mažiausi KAD su AH grupės. Tyrimų, vertinančių AH įtaką aortos TŽE rodikliams, nėra atlikta. Tačiau gauti rezultatai neprieštarauja Kassab’o išvadoms apie aortos biomechanikos pokyčius, prisitaikant prie padidėjusio spaudimo į jos sienelę [10].

Rezultatai rodo, jog AH turi didelę įtaką KS, aortos TŽE ir aortos standumo rodikliams.

6 lentelė. Arterinės hipertenzijos įtaka kairiojo skilvelio, aortos žymėjimo echokardiografijos rodikliams ir aortos standumo rodikliams

Rodiklis Kontrolinė grupė KAD pacientai

Be AH (n = 7) Su AH (n = 14) Be AH (n = 6) Su AH (n = 16)

KS biomechanikkos rodikliai, įvertinti TŽE

Vėlyvasis diastolinis viršūnės pasisukimo greitis, °/s -20,16 ± 9,41 -56,71 ± 26,45† -32,4 ± 16,69⌘ -35,61 ± 19,72⌘ AĮ, % -18,67 ± 3,82 -17,19 ± 2,39 -20,01 ± 1,66⌘ -16,85 ± 2,97* Ankstyvasis diastolinis AĮG, -1/s 1,61 ± 0,3 1,54 ± 0,2 1,83 ± 0,17⌘ 1,46 ± 0,19* Vėlyvasis diastolinis RĮG, -1/s -2,17 ± 0,54 -1,92 ± 0,57 -1,44 ± 0,52† -1,58 ± 0,57† Ankstyvasis diastolinis IĮG, -1/s 1,38 ± 0,31 1,33 ± 0,25 1,58 ± 0,19†,⌘ 1,17 ± 0,24* Vėlyvasis diastolinis IĮG, -1/s 1,07 ± 0,12 1,21 ± 0,22* 0,84 ± 0,25⌘ 0,99 ± 0,26⌘

Aortos biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Užpakalinės sienelės SP, mm 4,51 ± 1,66 5,14 ± 3,03 6,13 ± 1,98 3,03 ± 2,91* Užpakalinio sinuso SP, mm 4,79 ± 2,33 5,5 ± 2,92 5,39 ± 2,61 2,15 ± 2,77⌘*† Užpakalinio sinuso IP, mm 7,68 ± 7,69 18,76 ± 13,46 26,78 ± 14,69† 16,04 ± 14,13 Priekinės 35,78 ± 19,39 22,95 ± 19,86 40,29 ± 18,34 19,42 ± 11,3*†

kylančiosios dalies IĮ, %

Aortos standumo rodikliai Elastinis modulis, mm Hg 3,81 ± 3,73 18,66 ± 15,29† 3,58 ± 3,57⌘ 20,79 ± 17,13*† Aortos elastingumas, mm Hg−1 0,31 ± 0,07 0,27 ± 0,33 0,55 ± 0,47 0,16 ± 0,11†

AH – arterinė hipertenzija, AĮ – apsukinė įtampa, AĮG – apsukinės įtampos greitis, IĮ – išilginė įtampa, IĮG – išilginės įtampos greitis, IP – išilginis poslinkis, KAD – kylančiosios aortos dilatacija, KS – kairysis skilvelis, RĮG – radialinės įtampos greitis, SP – skersinis poslinkis, TŽE – taškelių žymėjimo echokardiografija.

* - p<0,05, lyginant su pacientais su AD ir be AH † - p<0,05, lyginant su kontroline grupe be AH ⌘- p<0,05, lyginant su kontroline grupe su AH

KS, aortos biomechanikos rodiklių, įvertintų taškelių žymėjimo echokardiografija,

aortos standumo rodiklių, aortos dydžio tarpusavio ryšiai

Apskaičiuoti KS ir aortos biomechanikos rodiklių, įvertintų TŽE, ryšiai: nustatytos vidutinio stiprumo koreliacijos (Spearman’o koreliacijos koeficientai), rezultatai pateikti 7-oje lentelėje. Visi ilgosios ašies rodikliai, apsukiniai ir radialiniai bei pamato pasisukimo greitis sistolės metu koreliuoja su priekinės ir užpakalinės aortos sienelių TŽE rodikliais. Statistiškai patikimas ryšys su KS biomechanikos rodikliais nenustatytas tik užpakalinės sienelės IP. Teigiami koreliacijos koeficientai reiškia, kad gerėjant KS biomechanikai, gerėja ir aortos biomechanika. Neigiami koeficientai nurodo, kad gerėjant KS biomechanikai, aortos biomechanika blogėja, arba atvirkščiai. Dauguma statistiškai reikšmingų ryšių įgijo teigiamus koreliacijos koeficientus. Tačiau KS vėlyvasis diastolinis IĮG ir AĮG su aortos priekinės sienelės IĮ, taip pat KS vėlyvasis diastolinis RĮG su aortos priekinės sienelės SP turėjo atvirkštinį ryšį. Galvojama, kad šioms koreliacijoms įtaką darė AVN. Esant dideliam AVN, blogėjo KS TŽE rodikliai, o kylančiosios aortos priekinės sienelės IĮ ir SP didėjo, galbūt dėl didesnio pulsinio spaudimo į priekinę sienelę.

7 lentelė. Kairiojo skilvelio ir aortos biomechanikos rodiklių, įvertintų taškelių žymėjimo echokardiografija, ryšiai.

Rodikliai

Aortos biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

IP SP IĮ IĮG

PS US PS US PS US PS US

KS biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Išilginiai rodikliai IĮ, % 0,33 -0,018 0,28 0,39 0,35 0,35 0,33 -0,11 Sistolinis IĮG, -1/s 0,201 -0,09 0,29 0,43 0,101 0,304 0,37 0,18 Ankstyvasis diastolinis IĮG, -1/s 0,45 0 0,25 0,39 0,31 0,45 0,32 0,07 Vėlyvasis diastolinis IĮG, -1/s -0,065 -0,072 0,11 0,25 -0,38 0,057 0,15 0,223 Apsukiniai rodikliai Sistolinis AĮG, -1/s -0,12 -0,06 -0,032 0,176 -0,085 0,092 0,256 0,33 Ankstyvasis diastolinis AĮG, -1/s 0,249 0,011 0,23 -0,19 0,17 0,403 0,24 0,2 Vėlyvasis diastolinis AĮG, -1/s -0,091 0,086 -0,011 0,051 -0,329 0,22 0,11 0,49 Spinduliniai rodikliai Sistolinis RĮG, -1/s -0,048 -0,066 -0,011 0,29 -0,06 -0,084 0,234 0,34 Ankstyvasis diastolinis RĮG, -1/s 0,262 0,06 0,14 0,29 0,17 0,18 0,35 0,28 Vėlyvasis diastolinis RĮG, -1/s -0,231 -0,008 -0,44 -0,013 -0,29 -0,004 -0,12 0,09 Sukimosi rodikliai Sistolinis pamato pasisukimo greitis, -0,15 0,025 -0,17 0,29 -0,062 0,037 0,36 0,201

Ao – aorta, AĮG – apsukinės įtampos greitis, IĮ – išilginė įtampa, IĮG – išilginės įtampos greitis, IP – išilginis poslinkis, KS – kairysis skilvelis, PS – priekinė sienelė, RĮG – radialinės įtampos greitis, SP – skersinis poslinkis, TŽE - taškelių žymėjimo echokardiografija, US – užpakalinė sienelė.

Paryškinti koreliacijos koeficientai, kurių p < 0,05.

Mažiau KS TŽE rodiklių susiję su aortos standumo rodikliais (8 lentelė). Vidutiniškai stiprūs ryšiai nustatyti su sistoliniu ir vėlyvuoju diastoliniu AĮG, sistoliniu RĮG ir aortos dydžio pokyčiu. Elastinis modulis, standumo indeksas β ir elastingumas koreliuoja tik su sistoliniu RĮG. Nustatytas atvirkštinis ryšys su aortos dydžio pokyčiu ir elastingumu – šie rodikliai blogėjo, gerėjant KS TŽE rodikliams. Tiesioginiai ryšiai su elastiniu moduliu ir standumo β indeksu – jie mažėja, blogėjant KS TŽE rodikliams. Manoma, kad šiems ryšiams įtakos galėjo turėti AVN sukelti hemidinamikos pokyčiai.

8 lentelė. Kairiojo skilvelio biomechanikos rodiklių, įvertintų taškelių žymėjimo echokardiografija, ir aortos standumo rodiklių ryšiai.

Aortos standumo rodikliai

Rodikliai Aortos dydžio

pokytis Elastinis modulis

Standumo β

indeksas Elastingumas

KS biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Apsukiniai rodiklai Sistolinis AĮG, -1/s -0,32 0,13 0,32 0,26 Vėlyvasis diastolinis AĮG, -1/s -0,46 0,28 0,29 -0,29 Spinduliniai rodikliai Sistolinis RĮG, -1/s -0,49 0,39 0,57 -0,56

Ao – aorta, AĮG – apsukinės įtampos greitis, KS – kairysis skilvelis, RĮG – radialinės įtampos greitis, TŽE - taškelių žymėjimo echokardiografija.

Paryškinti koreliacijos koeficientai, kurių p<0,05. °/s

Nustatyti vidutiniškai stiprūs ryšiai tarp KS išilginių, apsukinių, spindulinių rodiklių ir aortos dydžio ties jos žiedu, sinusais, STJ ir kylančiąja dalimi (9 lentelė). Kylančioji dalis buvo susijusi tik su RĮ. Nustatyti ryšiai atvirkščiai proporcingi – gerėjant KS biomechanikos rodikliams, aortos dydis mažėja.

Taip pat vidutiniškai stipri koreliacija aortos TŽE, standumo rodiklių ir aortos dydžio (10 lentelė). Priekinės sienelės IP koreliuoja su aortos dydžiu ties sinusais, užpakalinės sienelės IP – su STJ, kylančiosios dalies dydžiu. Elastinis modulis susijęs su visų aortos dalių dydžiu, išskyrus aortos žiedą. Nustatyti aortos dydžio ryšiai su aortos TŽE rodikliais ir elastingumu atvirkščiai proporcingi – gerėjant aortos biomechanikos rodikliams, elastingumui, aortos dydžiai mažėja. Ryšiai su elastiniu moduliu ir standumo β indeksu – tiesiogiai proporcingi, t. y., jiems didėjant, didėja ir aortos dydis.

9 lentelė. Kairiojo skilvelio biomechanikos rodiklių, įvertintų taškelių žymėjimo echokardiografija, ir aortos dydžio ryšiai.

Aortos dydis

Rodikliai Aortos žiedas, mm Aortos sinusai,

mm Aortos STJ, mm

Kylančioji aortos dalis, mm

KS biomechanikos rodikliai, įvertinti TŽE

Išilginiai rodikliai IĮ, % -0,43 -0,41 -0,43 -0,28 Ankstyvasis diastolinis IĮG, -1/s -0,21 -0,37 -0,37 -0,29 Vėlyvasis diastolinis IĮG, -1/s -0,39 -0,26 -0,24 -0,12 Apsukiniai rodikliai AĮ, % -0,015 -0,19 -0,31 -0,12 Ankstyvasis diastolinis AĮG, -1/s -0,14 -0,25 -0,38 -0,15 Spinduliniai rodikliai RĮ, % -0,14 -0,28 -0,25 -0,3 Vėlyvasis -0,46 -0,37 -0,3 -0,22