Jevgenij Nedorezov
5 kursas, 5 grupėSĄSAJA TARP LĖTINIO PERIODONTITO IR
ARTERINĖS HIPERTENZIJOS: LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. Nomeda Basevičienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
SĄSAJA TARP LĖTINIO PERIODONTITO IR ARTERINĖS HIPERTENZIJOS: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Studentas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 (1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0
Straipsnių kalba, publikavimo būklė ir pan.)
atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai
9 kriterijai ir (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su 0,2 0,1 0 paieškos straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos
metodai bei data?
strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų (3,4 balai) paieškos strategija taip, kad ją galima būtų
10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0 data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir
atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
4 derinius)?
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai 0,4 0,2 0
ar, jei taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, 0,4 0,2 0
intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
13 duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0
supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta
14 atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši 0,2 0,1 0 informacija buvo panaudota apibendrinant
duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:
16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, 0,6 0,3 0
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo 0,6 0,3 0 sisteminimas paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
bei analizė laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
18 rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir 0,4 0,2 0 pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 0,3 0
lentelėse pagal atskirus uždavinius?
20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir 0,4 0,2 0
Rezultatų nurodyta jų reikšmė?
21 aptarimas Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos 0,6 0,3 0 (1,4 balo) trūkumai?
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Literatūros Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra sąrašas
27 teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
(1 balas)
literatūros šaltiniai?
5
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
31 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų
32 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, +1 +0,5 0 meta-regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos +2 +1 0
meta-analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
Bendri >20%
40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe (nevert.
) Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 41 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 42 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
6 Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
7
Turinys
SANTRAUKA... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1 STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA . 11 1.1 Pagrindinis klausimas ... 11 1.2 Paieškos protokolas ... 11 1.2.1 Publikacijų tipai ... 11 1.2.2 Tyrimų tipai ... 11 1.2.3 Informacijos šaltiniai ... 11 1.2.4 Paieškos žodžiai ... 12 1.2.5 Publikacijų pasirinkimas... 12
1.2.6 Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 12
1.2.7 Straipsnių atmetimo kriterijai ... 13
1.2.8 Nuosekli paieškos strategija... 13
1.3 Duomenų kaupimas ... 14
2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
2.1 Duomenų paieškos rezultatai ... 15
2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos ... 15
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 15
2.4 Autorių pateiktų rezultatų apžvalga ... 16
2.4.1 Klinikinio prisitvirtinimo praradimas ir arterinė hipertenzija ... 16
2.4.2 Periodonto kišenės gylis ir arterinė hipertenzija ... 17
2.4.3 Kraujavimas po zondavimo ir arterinė hipertenzija ... 18
2.4.4 CPI, CPITN ir arterinė hipertenzija... 18
2.4.5 Patologinės periodonto ligų bakterijos ir arterinė hipertenzija ... 19
3 REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
3.1 Pagrindiniai rezultatai jų reikšmės ir interpretacijos ... 20
4 IŠVADOS... 21
5 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 22
6 DISKUSIJA ... 23
7 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 24
8
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Lėtinis periodontitas vis dažniau siejamas su įvairiais sisteminiais sutrikimais. Pastaraisiais metais ši liga pradėta sieti su arterine hipertenzija, kuri yra viena iš pagrindinių kardiovaskulinių ligų išsivystymo priežasčių. Mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų yra didžiausias tarp visų ligų, todėl jų išsivystymo kontroliavimas yra labai svarbus. Atsižvelgiant į tai, šio darbo tikslas yra atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti ar yra sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos.
Medžiaga ir metodai: Šiai sisteminei literatūros apžvalgai pasirinkti klinikiniai žmonių tyrimai anglų kalba, publikuoti nuo 2005 metų sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA atrankos sistemą iš Pubmed-Medline duomenų bazės. Į analizę buvo įtraukti perspektyvūs kohortiniai tyrimai, atvėjo-kontrolės tyrimai, retrospektyvus medicininių įrašų tyrimas, pjūviniai tyrimai, nagrinėjantys sąsają tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos. Rezultatai: Buvo atrinkta 16 tyrimų, kuriuose dalyvavo 40905 tiriamieji, kurie nesirgo bendrinėmis ligomis, į žalingus įpročius nebuvo atsižvelgta. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad yra reikšminga sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos.
Išvados: Galima teigti, kad egzistuoja sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos, tačiau reikalingi tolimesni, standartizuoti prospektyvūs tyrimai, norint nustatyti ar šis ryšys yra priežastinis. Raktiniai žodžiai: Periodontitis, Chronic periodontitis, Periodontal disease, Hypertension, Systolic blood pressure, Diastolic blood pressure
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Association between chronic periodontitis and systemic diseases is being assessed increasingly. In recent years, an association between chronic periodontitis and hypertension started to be assesed. Hypertension is one of the main risk factors in the development of cardiovascular diseases which are the main reason of human mortality. Taking this into account, a systematic review of the literature was conducted to assess the association between chronic inflammatory periodontitis and hypertension.
Materials and methods: An electronic literature search from MEDLINE database, accessed through Pubmed, published from January 1st, 2005 to December 31st, 2016 was conducted. Sequential screenings at the title, abstract and full-text levels were performed. Clinical human studies in the English language that had assesed association between chronic periodontitis and hypertension were included (prospective cohort studies, case – control studies, cross-sectional studies and retrospective medical records study).
Results: The search resulted in 16 articles meeting the inclusion criteria with 40905 patients overall, who had no systemic disesases. After analysing all articles, significant association has been found between chronic periodontitis and hypertension.
Conclusions: A conclussion can be made that there is an association between chronic periodontitis and hypertension but there is a need for further investigation with standardized prospective studies, to assess if this association is causal.
Keywords: Periodontitis, Chronic periodontitis, Periodontal disease, Hypertension, Systolic blood pressure, Diastolic blood pressure.
10
ĮVADAS
Periodonto ligos, įskaitant gingivitą ir periodontitą, yra lėtinės uždėgiminės ligos, pažeidžiančios dantenas ir dantį supančias struktūras [1]. Skirtingų šaltinių teigimu jos paveikia nuo 20 iki 50% populiacijos, todėl svarbu tinkamai suvokti šių ligų etiologinius faktorius, patologinius mechanizmus, gydymą bei sąsają su bendra organizmo būkle [2]. Sunkios lėtinio periodontito formos paplitimas siekia 11% , liga progresuoja lėtai, kartais dešimtmečiais [1].
Pastarojo laikotarpio tyrimai sieja lėtinį periodontitą su įvairiais sisteminiais sutrikimais, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas [3].Nepaisant vis dažnesnių tyrimų, siejančių periodonto ligas su sisteminiais sutrikimais, jie vis dar yra kontraversiški ir turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į visus rizikos faktorius [3]. Vienas iš šios sistemos sutrikimų – arterinė hipertenzija, neseniai taip pat pradėta sieti su lėtiniu periodontitu [4].
Arterinė hipertenzija apibūdinama didesniu negu 140 mmHg sistoliniu kraujo spaudimu ir didesniu negu 90 mmHg diastoliniu kraujo spaudimu. Šios ligos paplitimas siekia 30-45%, rizika ja susirgti didėja su amžiumi [5]. Arterinė hipertenzija vienas iš pagrindinių ankstyvaus kardiovaskulinių ligų išsivystymo rizikos faktorių [6], o padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas yra daugiausiai mirčių pasaulyje sukeliantis sutrikimas [7]. Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas, sergant arterine hipertenzija, atsakingas už 58,3% visų hemoraginio insulto atvejų, 50% išėminio insulto atvejų ir 54,5% išėminės širdies ligos atvejų pasaulyje [7].
Per pastaruosius 15 metų atsirado vis daugiau tyrimų, siejančių lėtinį periodontitą su arterine hipertenzija. Šį priežastinį ryšį sąlygoja tiek netiesioginiai – bendri rizikos faktoriai, tiek tiesioginiai – periodonto bakterijos, C-reaktyviojo baltymo koncentracija, uždegimo mediatorių, citokinų ir chekominų kiekis kraujo serume . [8-9]. Arterinė hipertenzija yra multifaktorinė liga, todėl, remiantis naujausia literatūra, galima iškelti hipotezę, kad lėtinio periodontito sukeliami pokyčiai gali tapti vienu iš rizikos faktorių šios ligos išsivystymui.
Darbo tikslas: atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti ar yra sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos.
Uždaviniai:
1. Atrinkti ir išanalizuoti tyrimus, nagrinėjančius sąsają tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos.
11
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Sisteminės literatūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu buvo sekama PRISMA principo (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [10].
1.1 Pagrindinis klausimas
Šioje sisteminėje apžvalgoje stengtasi atsakyti į klausimą „Ar lėtinis periodontitas daro įtaką arterinės hipertenzijos išsivystymui/progresavimui?“
1.2 Paieškos protokolas
1.2.1 Publikacijų tipai
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti klinikiniai žmonių tyrimai publikuoti anglų kalba. Nebuvo įtraukti laiškai, redakcijų straipsniai, vieno klinikinio atvejo tyrimai, literatūros apžvalgos, meta-analizės ir doktorantūros tezės.
1.2.2 Tyrimų tipai
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti perspektyvūs kohortiniai tyrimai, atvėjo-kontrolės tyrimai, retrospektyvus medicininių įrašų tyrimas, pjūviniai tyrimai, publikuoti nuo 2005 metų sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d., kuriuose nagrinėjama sąsaja tarp lėtinio periodontito (periodonto kišenės gylis, dantenų kraujavimas, periodonto pristivirtinimo praradimas, kaulinio pristvirtinimo praradimas) ir arterinės hipertenzijos (padidėjęs diastolinis kraujo spaudimas, padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas, padidėjęs centrinis kraujo spaudimas).
1.2.3 Informacijos šaltiniai
Paieškos metu buvo naudota kompiuterinė bibliografinė bazė „MEDLINE“, ją pasiekus per ‚Pubmed“ svetainės prieigą. Elektroninė paieška buvo papildyta rankine paieška šiuose žurnaluose: “International Journal of Periodontics and Restorative Dentistry”, “Journal of Clinical
12 Periodontology”, “Journal of Periodontology”, “Journal of Hypertension", “Journal of the American Society of Hypertension”, “World Journal of Hypertension”, “International Medical Journal”. Ieškant papildomų susijusių straipsnių buvo peržvelgtas kiekvieno aktualaus straipsnio literatūros sąrašas.
1.2.4 Paieškos žodžiai
Atliekant straipsnių paiešką duomenų bazėse, naudota raktažodžių formulė: „chronic periodontitis“ OR „periodontal disease“ OR „periodontitis“ OR „bone attachment loss“ OR „periodontal pockets“ OR „gingival bleeding“ AND „hypertension“ OR „diastolic blood pressure“ OR „systolic blood pressure“ OR „arterial blood pressure“ OR „high blood pressure“.
Tam, kad būtų surinkta visa aktuali informacija, paieškai buvo naudojamas išplėstinis raktažodžių pasirinkimas.
1.2.5 Publikacijų pasirinkimas
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti įtraukti perspektyvūs kohortiniai tyrimai, atvėjo-kontrolės tyrimai, retrospektyvus medicininių įrašų tyrimas, pjūviniai tyrimai. Paieškos metu buvo nagrinėjami tik anglų kalba parašyti straipsniai, publikuot nuo 2005 metų sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d.
Visus pavadinimus ir santraukas peržvelgė apžvalgos autorius, nesusiję straipsniai buvo atmetami. Galutinė straipsnių atranka buvo atlikta perskaičius pilną straipsnio tekstą ir pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Iškilus neaiškumams buvo konsultuojamasi su darbo vadovu.
1.2.6 Straipsnių įtraukimo kriterijai
Straipsniai buvo įtrauti į apžvalgą, jeigu atitiko šiuos kriterijus:
1. Perspektyvūs ir retrospektyvūs kohortiniai tyrimai, atvėjo-kontrolės tyrimai, pjūviniai tyrimai, nagrinėjantys galimą sąsają tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos.
2. Aiškiai apibrėžta lėtinio periodontito diagnozė: 2.1. Lengva lėtinio periodontito forma: 2.2. Vidutinė lėtinio periodontito forma:
Bent 2 skirtingų dantų sritys, kuriose klinikinio prisitvirtinimo praradimas ≥4 mm arba bent viena vieta, kurioje periodonto kišenės gylis (PKG) ≥4 mm;
Generalizuoto lėtinio periodontito diagnozė (klinikinio prisitvirtinimo praradimas (KPP)≥4 mm bent 30% sričių);
13 CPI indekso vertė 3 bent viename ketvirtyje;
PKG ≥4 mm, bet ≤6 mm arba KPP ≥3 mm, bet ≤5 mm;
PKG ≥4 mm ir dantenų kraujavimas nustatytas bent 30% sričių. 2.3. Sunki lėtinio periodontito forma:
Bent 2 skirtingų dantų sritys, kuriose KPP≥6 mm ir bent viena vieta, kurioje PKG≥4 mm;
Bent 5 sritys, kuriose KPP≥6 mm;
CPI indekso vertė 4 bent viename ketvirtyje; PKG ≥6 mm arba KPP≥5 mm.
2. Aiškiai apibrėžta arterinės hipertenzijos (AH) diagnozė:
Sistolinis kraujo spaudimas (SKS)≥140 mmHg, diastolinis kraujo spaudimas (DKS)≥90 mmHg;
Antihipertenzinių vaistų vartojimas; Nekontroliuojama arterinė hipertenzija.
1.2.7 Straipsnių atmetimo kriterijai
1. Vieno klinikinio atvejo tyrimai, sistematinės apžvalgos, meta-analizės, laiškai, studijos su gyvūnais, in vitro tyrimai.
2. Tyrimai, kuriuose tirti dantų netekimo atvejai.
3. Tyrimai, kuriuose AH diagnozė nebuvo nustatyta kliniškai.
1.2.8 Nuosekli paieškos strategija
Atliekant pirminę straipsnių atranką buvo peržiūrėti visi pavadinimai ir atmesti su apžvalgos tema nesusiję straipsniai. Taip pat, buvo atmesti su tema susiję, tačiau į įtraukimo kriterijus nepatenkantys publikacijų tipai (laiškai, redakcijų straipsniai, vieno klinikinio atvejo tyrimai, literatūros apžvalgos, meta-analizės ir doktorantūros tezės). Toliau buvo apžvelgtos likusių straipsnių santraukos ir atmesti netinkami. Galutinė į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų straipsnių dalis (16) buvo sudaryta perskaičius pilnus likusių straipsnių tekstus ir pritaikius įtraukimo/atmetimo kriterijus. Išsami literatūros atrankos procedūra pavaizduota Priede Nr. 1
14 1.3 Duomenų kaupimas
Duomenys buvo kaupiami pildant iš anksto paruoštas formas, parengtas pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas. Kiekvieno tyrimo kaupiami duomenys:
Pagrindinis autorius; Publikacijos metai;
Tyrimo populiacijos imtis; Tyrimo tipas;
Matuoti periodontito kriterijai – periodonto kišenės gylis, klinikinio pristvirtinimo praradimas, CPI, CPITN, dantenų kraujavimas, netektų dantų skaičius;
Kraujospūdžio rodikliai – sistolinis kraujo spaudimas, diastolinis kraujo spaudimas, arterinis kraujo spaudimas, pulsinės bangos greitis, antihipertenzinių vaistų vartojimas;
15
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant straipsnių paiešką iš viso buvo identifikuoti 874 straipsniai. Aktyvavus filtrus atrinkti 367 straipsniai. Santraukų peržiūros metu buvo atrinkta 50 straipsnių, iš kurių peržiūrėtas pilnas tekstas ir pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei buvo atrinkta 16 straipsnių. Išsami literatūros atrankos procedūra pavaizduota Priede Nr. 1, jos metu sukaupti duomenys pateikti Priede Nr. 2 (lentelėse Nr. 1-3).
2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos
Iš viso buvo išanalizuota 16 straipsnių: 2 iš jų buvo atvejo - kontrolės tyrimai, 3 - prospektyvūs kohortiniai tyrimai, 1- retrospektyvus medicininių įrašų tyrimas, 10 - pjūvinių tyrimų.
Visi tyrimai vertino bent 1 lėtinio periodontito rodiklį – periodonto kišenės gylį, klinikinio prisitvirtinimo praradimą, CPI, CPITN, kraujavimą po zondavimo, periopatogeninų bakterijų kiekį arba antikūnų kiekį prieš periopatogenines bakterijas. 3 tyrimai vertino PKG ir KPP sąsają su arterine hipertenzija [12,13,20]; CPITN indekso ir AH sąsają [21,23,24]; CPI indekso ir AH sąsają [16,17,22]. 2 tyrimai vertino PKG ir AH sąsają [15,18]; periopatologinių bakterijų ir AH sąsają [25,26]. 1 tyrimas - KPP ir AH sąsają [11]; PKG, ZK ir AH sąsają [19]; PKG, ZK, KPP ir AH sąsają [14].
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Tiriamieji pacientai buvo iš 3 žemynų – Amerikos [11,12,14,25], Azijos [16,17,20,22,23,24] ir Europos [13,15,21]. Tirtos populiacijos iš 9 skirtingų šalių: po 1 iš Brazilijos [11], Graikijos [13], Kinijos [20], Lenkijos [21], Malaizijos [18], Pietų Korėjos [22], Puerto Riko [12], Suomijos [19], Švedijos [15], 2 iš Jungtinių Amerikos Valstijų [14,25] ir 5 iš Japonijos [16,17,23,24].
Atliekant sisteminę apžvalgą nebuvo atsižvelgiama į žalingus pacientų įpročius (rūkymas, alkoholio vartojimas).
12 iš 16 tyrimų nurodė tirtų pacientų amžiaus vidurkį [11-13,16-19,21,23-26]. 6 tyrimai nurodė pacientų amžiaus minimumą ir maksimumą: Y. Kawabata ir bendraautorių atliktame tyrime – Min 18, Max 27, vidurkis 18.2 m. [17]; S. Engström ir kiti – Min 35, Max 65 [15]; K. Inoue ir kiti – Min 20, Max 59, vidurkis 39,8 m. [24]; N. Chrysanthakopoulos ir kiti – Min 45, Max 65, vidurkis 54,7 [13]; M. Yamori ir kiti – Min 46, Max 58, vidurkis 52,1 m. [23]; E. Ollikainen ir kiti – Min 30, Max 49, vidurkis 40 m. [19];
16 Iš viso tyrimuose dalyvavo 40509 pacientai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 79 [18] metų, visi sudalyvavo iki tyrimų pabaigos. Visų tyrimų dalyviai neturėjo jokių sisteminių susirgimų (cukrinis diabetas, hipertonija, nėštumas, laktacijos periodas).
2.4 Autorių pateiktų rezultatų apžvalga
2.4.1 Klinikinio prisitvirtinimo praradimas ir arterinė hipertenzija
Fabio Vidal ir bendraautorių atliktame tyrime [11] buvo tirta sąsaja tarp KPP ir nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos. Pacientai buvo išskirstyti į dvi grupes: pirmąją grupę sudarė 70 pacientų, sergančių nekontroliuojama arterine hipertenzija, antrąją, kontrolinę, grupę sudarė 67 pacientai, nesergantys arterine hipertenzija. Klinikinės apžiūros metu pacientai, kuriems bent penkiose vietose KPP buvo ≥6 mm, buvo priskirti prie sergančių sunkia lėtinio periodontito forma, o pacientai, kuriems bent 30% vietų KPP buvo ≥4 mm, buvo priskirti prie sergančių generalizuota lėtinio periodontito forma. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą sąsają tarp sunkios lėtinio periodontito formos ir arterinės hipertenzijos (TS=4,04, 95% PI:1,92-8,49), ir tarp generalizuotos lėtinio periodontito formos ir arterinės hipertenzijos (TS=2,18, 95% PI: 1,04-4,56).
Sona Rivas-Tuamanyan ir bendraautorių atliktame tyrime [12] buvo tirta sąsaja tarp periodontito, arterinės hipertenzijos ir kraujo spaudimo. Tyrimo imtį sudarė 182 dalyviai. Daugiamatės analizės metu nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp sunkios periodontito formos ir medicininės arterinės hipertenzijos istorijos. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą sąsają tarp sunkios periodontito formos (KPP≥6 mm ir bent vienoje vietoje PKG≥5 mm) ir padidėjusio kraujospūdžio (TS=2,93, 95% PI: 1,25–6,84).
`
Nikolaos A. Chrysanthakopoulos ir bendraautorių atliktame tyrime [13] buvo tirta sąsaja tarp lėtinio periodontito ir sisteminių ligų. Tyrime dalyvavo 3360 žmonių, iš kurių 164 sirgo arterine hipertenzija. Rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp KPP (≥6 mm) ir arterinės hipertenzijos (TS=1,47, 95% PI:0,58–3,76).
Georgios Tsakos ir bendraautorių atliktame tyrime [14] buvo tiriama ar periodonto audinių uždegimas yra susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu. Tyrime dalyvavo 13994 žmonės. Viena iš nagrinėtų sąsajų – tarp KPP ≥3mm ir padidėjusio SKS bei AH. Atlikus analizę, tarp šių rodiklių nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja (P<0.001).
17 2.4.2 Periodonto kišenės gylis ir arterinė hipertenzija
Sevek Engström ir bendraautorių atliktame tyrime [15] buvo tirta sąsaja tarp gilių periodonto kišenių ir arterinės hipertenzijos. Tyrime dalyvavo 390 žmonių, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: 195 žmonės, sergantys arterine hipertenzija ir 195 žmonės, kuriems nenustatyta arterinė hipertenzija. Rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp gilių periodonto kišenių (≥5 mm) ir padidėjusio diastolinio kraujo spaudimo (TS=1,76, 95% PI: 1,14–2,72).
Toyoko Morita ir bendraautorių atliktame tyrime [16] buvo tirta sąsaja tarp lėtinio periodontito ir kardiometabolinių rizikos faktorių (arterinė hipertenzija, hiperglikemija, dislipidemija ir nutukimas). Tyrime dalyvavo 572 žmonės. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą sąsają tarp arterinės hipertenzijos išsivystymo ir periodonto kišenių, kurias pacientai turėjo ≥6 metus (TS=2,2; 95% PI: 1,1–4,3, P≤0.05).Tačiau nebuvo statistiškai reikšmingos sąsajos su periodonto kišenėmis, kurias pacientai turėjo ≤5 metus (TS=1,5; 95% PI: 0.9–2,4).
Yuya Kawabata ir bendraautorių atliktame tyrime [17] buvo tirta sąsaja tarp lėtinio periodontito ir prehipertenzijos bei hipertenzijos. Tyrime dalyvavo 2588 studentai. Rezultatai parodė, kad galimybė arterinei hipertenzijai išsivystyti per 3 metus yra statistiškai reikšmingai susijusi su lėtinio periodontito buvimu, kai tyrimo pradžioje buvo nustatytos ≥4 mm periodonto kišenės ir dantenų kraujavimas buvo bent 30% sričių (TS:2,74; 95% PI: 1,19–6,29).
Noruzaini bt Megat Mohd Zainoddin ir bendraautorių atliktame tyrime [18] buvo tirta sisteminių susirgimų sąsaja su periodontitu. Tyrime dalyvavo 370 pacientų. Rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos (P<0,001).
Anksčiau minėtame Nikolaos A. Chrysanthakopoulos ir bendraautorių atliktame tyrime [13] taip pat buvo nagrinėta sąsaja tarp gilių periodonto kišenių (≥5 mm) ir arterinės. Rezultatai parodė, kad tarp šių rodiklių taip pat yra statistiškai reikšminga sąsaja. (TS=1,27, 95% PI:0,85–1,51)
Anksčiau minėtame Georgios Tsakos ir bendraautorių atliktame tyrime [14] taip pat buvo nagrinėta sąsaja tap PKG ≥4 mm ir padidėjusio SKS bei AH. Atlikus analizę, tarp šių rodiklių nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja (P<0.001).
E. Ollikainen ir bendraautorių atliktame tyrime [19] buvo tirta sąsaja tarp periodonto audinių būklės ir AH 30-49 amžiaus žmonių grupėje. Tyrime dalyvavo 1296 žmonės. Atlikus analizę nebuvo
18 nusatyta statistiškai reikšmingos sąsajos nei tarp PKG≥4 mm (TS=0,98, 95% PI:0,95–1,01) ir AH, nei tarp PKG≥6 mm ir AH (TS=1,01, 95% PI: 0,90–1,12).
Zhang Li ir bendraautorių atliktame tyrme [20] buvo tirta sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos. Tyrimo imtį sudarė 1415 dalyvių, kurie buvo padalinti į dvi grupes: sergantys lėtiniu periodontitu (934) ir nesergantys (481). Pirmoji grupė buvo suskirstyta į tris pogrupius: sergantys lengva (PKG≤3 mm), vidutine (PKG ≥3 mm, bet ≤6 mm, KPP≤5 mm) ir sunkia (PKG ≥6 mm ir KPP≥5 mm) lėtinio periodontito forma. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą sąsają tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos (P<0,001). Taip pat, buvo nustatyta, kad, palyginus su periodontitu nesergančiais pacientais, yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp lengvos ir sunkios lėtinio periodontito formų ir arterinės hipertenzijos (P<0,001), tačiau nėra statistiškai reikšmingos sąsajos tarp vidutinės lėtinio periodontito formos ir arterinės hipertenzijos (P>0,05).
2.4.3 Kraujavimas po zondavimo ir arterinė hipertenzija
Georgios Tsakos ir bendraautorių atliktame tyrime [14] taip pat buvo tiriama ar yra statistiškai reikminga sąsaja tarp KZ ir padidėjusio SKS bei AH. Gauti rezultatai parodė, kad tarp šių rodiklių yra statistiškai reikšminga sąsaja (P<0.001).
Anksčiau minėtame E. Ollikainen ir bendraautorių atliktame tyrime [19] nebuvo rasta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kraujavimo po zondavimo ir arterinės hipertenzijos
2.4.4 CPI, CPITN ir arterinė hipertenzija
Edward Franek ir bendraautorių atliktame tyrime [21] buvo tirta ar yra sąsaja tarp lėtinio periodontito ir padidėjusio centrinio kraujospūdžio, kai pacientas serga arterine hipertenzija. Tyrimą sudarė 99 dalyviai, kurie buvo išskirti į dvi grupes: 50 pacientų, kurių CPITN indeksas buvo 3-4 ir 49 pacientai, kurių CPITN indeksas buvo 0-2. Rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp sunkios formos lėtinio periodontito formos ir padidėjusio centrinio kraujospūdžio bei pulso spaudimo (P<0,05).
Yoo-Been Ahn ir bendraautorių atliktame tyrime [22] buvo tirta sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos. Tyrimo imtį sudarė 14625 moterys. Rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp arterinės hipertenzijos ir lėtinio periodontito 30-59 metų amžiaus grupėje (paplitimo santykis=1,25; 95% PI: 1,11–1,40).
19 Masashi Yamori ir bendraautorių atliktame tyrime [23] buvo tirta ar yra lėtinio periodontito ir/ar dantų netekimo sąsaja su arterine hipertenzija. Tiriamųjų grupę sudarė 81 moteris, serganti arterine hipertenzija. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp lėtinio periodontito sunkumo laipsnio ir padidėjusio SKS (P=0,018) bei DKS (P=0,015). Taip pat, nustatyta, kad dantų netekimas statistiškai reikšmingai susijęs su padidėjusiu SKS (P=0,010) bei DKS (P=0,0005).
Kazuo Inoue ir bendraautorių atliktame tyrime [24] buvo tirta sąsaja tarp periodontito, padidėjusio baltųjų kraujo kūnelių kiekio ir arterinės hipertenzijos. Tyrime dalyvavo 364 pacientai, pakartotini rodikliai buvo vertinti praėjus vieneriems metams. Pradinio tyrimo metu nustatyta, kad SKS statistiškai reikšmingai didesnis pas pacientus, sergančius lėtiniu periodontitu (128,8±2,1 mmHg prieš 120,8±0,8 mmHg; P<0,001). Po vienerių metu SKS taip pat buvo didesnis pas pacientus, sergančius lėtiniu periodontitu (129,2±2,3 mmHg prieš 123,0±0,8 mmHg; P=0,011). DKS pas pacientus sergančius lėtiniu periodontitu taip pat buvo didesnis tiek pradinio tyrimo metu (76,1±1,5 mmHg prieš 71,2±0,6 mmHg; P=0,003), tiek po metų (80,5±1,7 mmHg prieš 75,4±0,7 mmHg; P=0,004). Pas pacientus, sergančius periodontitu, baltųjų kraujo kūnelių kiekis buvo didesnis tiek pradžioje (6,6×103±0,2×103/ml; P<0.001 prieš 5,8×0,3×103/ml; P=0,001), tiek po metų (7,0×0,3×103/ml prieš 6,5×0,1×103/ml; P=0.03).
2.4.5 Patologinės periodonto ligų bakterijos ir arterinė hipertenzija
Moïse Desvarieux ir bendraautorių atliktame tyrime [25] buvo nagrinėjama sąsaja tarp 11 bakterijų rūšių ir arterinės hipertenzijos. Tyrime dalyvavo 653 žmonės, buvo paimti 4533 bakterijų mėginiai. Rezultatai parodė, kad didelis patologinių bakterijų (A. actinomycetemcomitans, P.
gingivalis, T. forsythia and T. denticola) kiekis statist() iškai reikšmingai susijęs su arterine
hipertenzija (TS=3,13; 95% PI:1,62–6,03; 𝑃 < 0,001).
Yohsuke Hanaoka ir bendraautorių atliktame tyrime [26] buvo nagrinėjamas ryšys tarp
Porphyromonas gingivalis, aterosklerozės ir arterinės hipertenzijos. Tyrime dalyvavo 127 žmonės.
Rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp Porphyromonas gingivalis kiekio, periodontito ir arterinės hipertenzijos išsivystymo (P<0,05).
20
REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai jų reikšmės ir interpretacijos
Remiantis nagrinėtų straipsnių medžiaga ir tyrimų rezultatais galima teigti, kad lėtinis periodontitas gali būti laikomas vienu iš arterinės hipertenzijos rizikos faktorių. Nors kai kurių tyrimų rezultatai yra prieštaringi, daugumos nagrinėtų straipsnių rezutatai patvirtina sąsajos tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos egzistavimą.
Lyginant skirtingų lėtinio periodontito diagnostikos rodiklių sąsają su AH, reikšmingų skirtumų nėra – visi rodikliai (KPP, PKG, ZK, CPI, CPITN) siejami su AH išsivystymu. Tačiau nepaisant to, negalima aiškiai teigti, kad šis ryšys yra priežastinis.
Kita vertus, statistiškai reikšminga periopatologinių bakterijų kiekio sąsaja su arterine hipertenzija nurodo galimai tiesioginį ryšį tarp nagrinėtų ligų [25]. Šį ryšį patvirtina ir Y. Hanaoka atliktas tyrimas [26], kuriame rasta sąsaja tarp antikūnų prieš P. gingivalis ir lėtinio periodontito sunkumo laipsnio. Sunkus lėtinio periodontito laipsnis buvo susijęs su padidėjusiu SKS ir DKS.
Kalbant apie AH išsivystymo riziką, svarbu atkreipti dėmesį į lėtinio periodontito trukmę – ilgesnis nei ≥6 metų kumuliacinis lėtinio periodontito poveikis tampa reikšmingu AH rizikos faktoriumi pacientams, neturintiems AH požymių [16]. Pacientams, kuriems diagnozuota prehipertenzija, lėtinis periodontitas jau po 3 metų siejamas su AH išsivystymu [17].
Žinoma, siekiant išsiaiškinti ryšio tarp lėtinio periodontito ir AH stiprumą, trūksta didesnių kontroliuojamų tyrimų, kadangi didžioji dalis tyrimų yra pjūviniai tyrimai. Kai kuriuose tyrimuose trūksta standartizacijos, autoriai naudoja skirtingus tiek lėtinio periodontito, tiek AH apibūdinimo kriterijus [14]. Tam, kad būtų tinkamai įvertinta nagrinėjama sąsaja, tikslingiausia būtų atlikti prospektyvius tyrimus su aiškiais ir vienodais ligų diagnostikos kriterijais bei rizikos faktorių atmetimu, pavyzdžiui: klinikinius atsitiktinių imčių tyrimus, kurie įvertintų kraujospūdžio padidėjimą dėl lėtinio periodontito ir įvertintų atsaką į jo gydymą [4]
21
IŠVADOS
1. Lėtinis periodontitas gali būti laikomas vienu iš arterinės hipertenzijos išsivystymo ir progresavimo rizikos faktorių.
2. PKG, KPP, ZK, CPI ir CPITN yra reikšmingai susiję su arterinės hipertenzijos išsivystymu bei progresavimu, tačiau trūksta duomenų apie tai, ar šis ryšys yra priežastinis.
3. Statistiškai reikšmingi duomenys apie periopatologines bakterijas nurodo galimą tiesioginio ryšio tarp periodonto ligų ir arterinės hipertenzijos egzistavimą.
4. Dėl tyrimų standartizacijos trūkumo, sunku tinkamai įvertinti lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos sąsajos stiprumą, todėl reikalinga atlikti daugiau kontroliuojamų atsitiktinės imties tyrimų, su standartizuotais vertinimo kriterijais bei atsižvelgti į kitus rizikos faktorius.
22
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Nagrinėti tyrimai įrodo, kad yra sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos. Žvelgiant iš visuomenės sveikatos perspektyvos, jeigu tolimesni tyrimai toliau identifikuos lėtinį periodontitą kaip arterinės hipertenzijos rizikos faktorių bei nurodys teigiamą lėtinio periodontito gydymo poveikį arterinės hipertenzijos išsivystymo ar progresavimo stabdymui, gera burnos ertmės higiena ir periodonto ligų prevencija taps svarbiu rodikliu, siekiant užkirsti kelią širdies ir
kraujagyslių ligų plitimui. Kol kas tokių tyrimų kiekis nėra pakankamas, todėl gydytojo odontologo vaidmuo kraujospūdžio valdyme išlieka minimalus.
23
DISKUSIJA
Pagrindinis šios sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos tikslas buvo nustatyti ar yra sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos. Gauti rezultatai patvirtina, kad sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos egzistuoja.
Lėtinis periodontitas ne pirmą kartą siejamas su sisteminėmis ligomis - praeityje atliktų tyrimų duomenys sieja lėtinį periodontitą su reumatoidiniu artritu [27], metaboliniu sindromu [28] ir insultu [29]. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad periodonto audinių sveikata susijusi su sistemine organizmo būkle.
Kalbant apie mechanizmus, kuriais lėtinis periodontitas gali būti susijęs su arterine hipertenzija, mokslinėje literatūroje keliamos kelios hipotezės, įskaitant endotelio disfunkciją, oksidacinį stresą ir uždegimo sustiprėjimą, sukeltą bakteriemijos bei uždegiminių mediatorių išsiskyrimo dėl periopatologinių bakterijų [30]. Yra tyrimų, kurie sieja lėtinį periodontitą su arterijų sustandėjimu [31], CRB [32] ir citokinų kiekio padidėjimu [33], tačiau tikslūs biologiniai mechanizmai vis dar tiriami.
Taip pat, kol kas nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie tirtų lėtinio periodontito gydymo įtaką arterinei hipertenzijai. Periodontito gydymas turėtų sumažinti bakteriemiją ir uždegimo stiprumą – tai galėtų lemti kraujospūdžio sumažėjimą. Francesco D’Aiuto ir bendraautorių atliktame tyrime [34] buvo nustatyta, kad lėtinio periodontito gydymas reikšmingai sumažina uždegimo mediatorių kiekį ir išlygina bendrą cholesterolio ir mažo tankio cholesterolio pusiausvyrą. Be to, buvo nustatyta, kad periodonto audinių būklės pagerėjimas gali būti siejamas su 7±3 mmHg SKS sumažėjimu, praėjus vos 2 mėnesiams nuo gydymo pradžios. Šie pokyčiai gali reikšti, kad periodontito gydymas gali padėti sumažinti kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybę. Periodonto audinių būklės gerinimas gali būti lyginimas su kitų, įrodymais pagrįstų, padidėjusio kraujospūdžio rizikos faktorių šalinimu, tokių kaip fizinio aktyvumo gerinimas ar druskos suvartojimo mažinimas [355]
Vienas iš kriterijų, apsunkinančių tinkamą sąsajos tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos įvertinimą, yra tai, kad atliktuose tyrimuose skyrėsi šių ligų diagnostikos kriterijai. Norint tinkamai įvertinti šios sąsajos stiprumą, reikalinga abiejų ligų diagnozavimo standartizacija bei vienodų vertinimo kriterijų pasirinkimas.
24
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Martin-Cabezas R, Seelam N, Petit C, Agossa K, Gaertner S, Tenenbaum H et al. Association between periodontitis and arterial hypertension: A systematic review and meta-analysis. Am Heart J. 2016;180:98-112.
2. Sanz M, D'Aiuto F, Deanfield J, Fernandez-Aviles F. European workshop in periodontal health and cardiovascular disease--scientific evidence on the association between periodontal and cardiovascular diseases: a review of the literature. Eur Heart J Suppl. 2010;12(Suppl B):B3-B12. 3. Rydén L, Buhlin K, Ekstrand E, de Faire U, Gustafsson A, Holmer J et al. Periodontitis Increases
the Risk of a First Myocardial Infarction: A Report From the PAROKRANK Study. Circulation. 2016;:CIRCULATIONAHA.115.020324.
4. Tsioufis C, Kasiakogias A, Thomopoulos C, Stefanadis C. Periodontitis and blood pressure: The concept of dental hypertension. Atherosclerosis. 2011;219(1):1-9.
5. Mancia G, Fagard R, Narkiewicz K, Redon J, Zanchetti A, Böhm M et al. 2013 ESH/ESC Guidelines for the management of arterial hypertension. Blood Pressure. J Hypertens. 2013;22(4):193-278.
6. Bromfield S, Muntner P. High Blood Pressure: The Leading Global Burden of Disease Risk Factor and the Need for Worldwide Prevention Programs. Curr Hypertens Rep. 2013;15(3):134-136.
7. Forouzanfar M, Liu P, Roth G, Ng M, Biryukov S, Marczak L et al. Global Burden of Hypertension and Systolic Blood Pressure of at Least 110 to 115 mm Hg, 1990-2015. JAMA. 2017;317(2):165.
8. Leng W, Zeng X, Kwong J, Hua X. Periodontal disease and risk of coronary heart disease: An updated meta-analysis of prospective cohort studies. Int J Cardiol. 2015;201:469-472.
9. Nakajima T, Yamazaki K. Periodontal disease and risk of atherosclerotic coronary heart disease. Odontology. 2009;97(2):84-91.
10. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339(jul21 1):b2700-b2700.
11. Vidal F, Figueredo C, Cordovil I, Fischer R. Higher prevalence of periodontitis in patients with refractory arterial hypertension: a case-control study. Oral Dis. 2011;17(6):560-563.
12. Rivas-Tumanyan S, Campos M, Zevallos J, Joshipura K. Periodontal Disease, Hypertension, and Blood Pressure Among Older Adults in Puerto Rico. J Periodontol. 2013;84(2):203-211.
13. Chrysanthakopoulos N, Chrysanthakopoulos P. Association between indices of clinically-defined periodontitis and self-reported history of systemic medical conditions. J Investig Clin Dent. 2014;7(1):27-36.
14. Tsakos G, Sabbah W, Hingorani A, Netuveli G, Donos N, Watt R et al. Is periodontal inflammation associated with raised blood pressure? Evidence from a National US survey. J Hypertens. 2010;:1.
15. Engström S, Gahnberg L, Högberg H, Svärdsudd K. Association between High Blood Pressure and Deep Periodontal Pockets. Ups J Med Sci. 2007;112(1):95-103.
16. Morita T, Yamazaki Y, Fujiharu C, Ishii T, Seto M, Nishinoue N et al. Association Between the Duration of Periodontitis and Increased Cardiometabolic Risk Factors: A 9-Year Cohort Study. Metab Syndr Relat Disord. 2016;14(10):475-482.
25 17. Kawabata Y, Ekuni D, Miyai H, Kataoka K, Yamane M, Mizutani S et al. Relationship Between Prehypertension/Hypertension and Periodontal Disease: A Prospective Cohort Study. Am J Hypertens. 2015;:hpv117.
18. Zainoddin N, Taib H, Awang R, Hassan A, Alam M. Systemic Conditions in Patients with Periodontal Disease. Int Med J. 2013;20(3):363-366.
19. Ollikainen E, Saxlin T, Tervonen T, Suominen A, Knuuttila M, Jula A et al. Association between periodontal condition and hypertension in a non-smoking population aged 30-49 years: results of the Health 2000 Survey in Finland. J Clin Periodontol. 2014;41(12):1132-1138.
20. Zhang L, Li Y, Sang X, Dilimulati A, Wang W. The association between chronic periodontitis and hypertension in rural adult Uygur residents. J Cardiol. 2011;39(12):1140-1144.
21. Franek E, Klamczynska E, Ganowicz E, Blach A, Budlewski T, Gorska R. Association of Chronic Periodontitis With Left Ventricular Mass and Central Blood Pressure in Treated Patients With Essential Hypertension. Am J Hypertens. 2009;22(2):203-207.
22. Ahn Y, Shin M, Byun J, Kim H. The association of hypertension with periodontitis is highlighted in female adults: results from the Fourth Korea National Health and Nutrition Examination Survey. J Clin Periodontol. 2015;42(11):998-1005.
23. Yamori M, Njelekela M, Mtabaji J, Yamori Y, Bessho K. Hypertension, Periodontal Disease, and Potassium Intake in Nonsmoking, Nondrinker African Women on No Medication. Int J Hypertens. 2011;2011:1-5.
24. Inoue K, Kobayashi Y, Hanamura H, Toyokawa S. Association of periodontitis with increased white blood cell count and blood pressure. Blood Press. 2005;14(1):53-58.
25. Desvarieux M, Demmer R, Jacobs D, Jr, Rundek T, Boden-Albala B et al. Periodontal bacteria and hypertension: the oral infections and vascular disease epidemiology study (INVEST). J Hypertens. 2010;28(7):1413-1421.
26. Hanaoka Y, Soejima H, Yasuda O, Nakayama H, Nagata M, Matsuo K et al. Level of serum antibody against a periodontal pathogen is associated with atherosclerosis and hypertension. Hypertens Res. 2013;36(9):829-833.
27. Nibali L, Tatarakis N, Needleman I, Tu Y, D'Aiuto F, Rizzo M et al. Association Between Metabolic Syndrome and Periodontitis: A Systematic Review and Meta-analysis. J Clinical Endocrinol Metab. 2013;98(3):913-920.
28. Fuggle N, Smith T, Kaul A, Sofat N. Hand to Mouth: A Systematic Review and Meta-Analysis of the Association between Rheumatoid Arthritis and Periodontitis. Front Immunol. 2016;7. 29. Lafon A, Pereira B, Dufour T, Rigouby V, Giroud M, Béjot Y et al. Periodontal disease and
stroke: a meta-analysis of cohort studies. Eur J Neurol. 2014;21(9):1155-e67.
30. Paizan M, Vilela-Martin J. Is There an Association between Periodontitis and Hypertension? Curr Cardiol Rev. 2014;10(4):355-361.
31. Schmitt A, Carra M, Boutouyrie P, Bouchard P. Periodontitis and arterial stiffness: a systematic review and meta-analysis. J Clin Periodontol. 2015;42(11):977-987.
32. Chopra R, Patil S, Kalburgi N, Mathur S. Association between alveolar bone loss and serum C-reactive protein levels in aggressive and chronic periodontitis patients. J Ind Soc Periodontol. 2012;16(1):28.
33. Buhlin K, Hultin M, Norderyd O, Persson L, Pockley A, Rabe P et al. Risk factors for atherosclerosis in cases with severe periodontitis. J Clin Periodontol. 2009;36(7):541-549.
26 34. D'Aiuto F, Parkar M, Nibali L, Suvan J, Lessem J, Tonetti M. Periodontal infections cause changes in traditional and novel cardiovascular risk factors: Results from a randomized controlled clinical trial. Am Heart J. 2006;151(5):977-984.
35. Cook N, Cutler J, Obarzanek E, Buring J, Rexrode K, Kumanyika S et al. Long term effects of dietary sodium reduction on cardiovascular disease outcomes: observational follow-up of the trials of hypertension prevention (TOHP). BMJ. 2007;334(7599):885-885.
27
PRIEDAI
Priedas Nr.1
Paveikslas Nr. 1. Straipsnių atrankos procedūra
Išplėstinė straipsnių paieška “Pubmed” duomenų bazėje:
Paieškos terminai:
„Chronic periodontitis“ OR „periodontal disease“ OR „periodontitis“ OR „bone attachment loss“ OR „periodontal pockets“ OR „gingival bleeding“ AND „hypertension“ OR „diastolic blood pressure“ OR „systolic blood pressure“ OR „arterial blood pressure“ OR „high blood pressure“.
Atlikus straipsnių paiešką identifikuoti straipsniai (n=874):
Pateikti straipsniai (n=367)
Pašalinti straipsniai (n=317) - Netinkamas pavadinimas (n=272)
- Santraukos turinys neaktualus,
atsižvelgiant į nagrinėjamą temą (n=45 ) Straipsniai, tinkami tolimesnei atrankai (n=50)
Pašalinti straipsniai (n=34)
- Tyrimai, analizuoajantys vieną klinikinį
atvejį (n=12)
- Studijos, kuriose nepakankamas
informacijos kiekis pagal nagrinėjamą temą (n=16)
- Literatūros apžvalga (n=6)
Straipsniai, pasirinkti pagal tinkamumą (n=16)
Visi įtraukti straipsniai (n=16) 40905 tiriamieji
Id
en
ti
fik
av
im
as
At
ran
k
a
T
in
k
a
m
u
m
as
Įt
rau
ki
m
as
Aktyvuoti filtrai:- Straipsniai ne senesni nei 10 metų (n=536) - Tyrimai su žmonėmis (n=407)
28 Priedas Nr. 2 Lentelės Nr. 1-3. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga
Nr. Pagrindinis autorius, metai
Tiriamųjų skaičius
Studijų rūšis Matuototi periodontito kriterijai
Krauospūdžio rodikliai
Tyrimo rezultatai
1. K. Inoue et al., 2005 364 Pjūvinis tyrimas CPITN SKS, DKS SKS ir DKS buvo didesni pas
periodontitu sergančius pacientus tiek pirmo vizito metu, tiek po 1 metų, tačiau sąsaja nėra statistiškai reikšminga. Taip pat, nustatyta sąsaja tarp periodontito ir BKK kiekio.
2. S. Engström et al., 2007
195 Pjūvinis tyrimas PKG DKS Statistiškai reikšminga sąsaja tarp
periodontito ir padidėjusio kraujospūdžio pas pacientus, turėjusius ≥5 mm gylio periodonto kišenes (TS=1,76, 95% PI: 1,14–2,72).
3. E. Franek et al., 2009 99 Pjūvinis tyrimas CPITN CKS, PBG Statistiškai reikšminga sąsaja tarp periodontito sunkumo laipsnio ir centrinio kraujospūdžio bei pulso spaudimo (P<0,05). 4. M. Desvarieux et al., 2010 653 Atvejo - kontrolės A. actinomycetemcomitans, P. gingivalis, T. forsythia, T. denticola, F. nucleatum, P. intermedia, C. rectus, P. micra, E. corrodens, V. parvula, A. naeslundi kiekis SKS, DKS; antihipertenzinių vaistų vartojimas
Patologinių bakterijų kiekis susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu ir arterine hipertenzija
5. G. Tsakos et al., 2010 13994 Pjūvinis tyrimas KZ, PKG, KPP SKS, DKS; antihipertenzinių vaistų vartojimas
Visi periodontologiniai rodikliai turėjo statistiškai reikšmingą sąsają su
29 nekoreguotame linijiniame modelyje. Koreguotame linijiniame modelyje statistiškai reikšminga AH sąsaja buvo stebima tik su kraujavimu po zondavimo
6. F. Vidal et al., 2011 137 Atvejo - kontrolės KPP Nekontroliuojama
arterinė hipertenzija
Statistiškai reikšminga sąsaja tarp sunkaus laipsnio lėtinio periodontito (TS=4,04, 95% PI:1,92-8,49) ir generalizuoto lėtinio periodontito (TS=2,18, 95% PI: 1,04-4,56)
7. M. Yamori et al., 2011 81 Pjūvinis tyrimas CPITN SKS, DKS Periodontito sunkumo laipsnis statistiškai reikšmingai susijęs su padidėjusiu SKS (r=0288, P=0,018) ir DKS (r=0,293, P=0,015). Netektų dantų skaičius taip pat statistiškai reikšmingai susijęs su
padidėjusiu SKS (r=0,308, P=0,010) ir DKS (r=0,417, P=0,0005)
8. Zhang et al., 2011 1415 Prospektyvus kohortinis tyrimas
PKG, KPP SKS, DKS Statistiškai reikšminga sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos (P<0,001). AH statistiškai reikšmingai susijusi su lengva (P<0,001) ir sunkia (P<0,001) periodontito formomis, palyginus su periodontitu nesergančiais pacientais. Nebuvo statistiškai
reikšmingos sąsajos tarp AH ir vidutinės formos periodontitu (P>0,05).
9. Y. Hanaoka et al., 2013
127 Pjūvinis tyrimas Antikūnų kiekis prieš
Porphyromonas gingivalis
SKS, DKS Statistiškai reikšminga sąsaja tarp
antikūnų prieš Porphyromonas gingivalis kiekio, periodontito ir arterinės
hipertenzijos išsivystymo (P<0,05). 10. S. Rivas-Tumanyan et
al., 2013
182 Pjūvinis tyrimas PKG, KPP SKS, DKS Sunki lėtinio periodontito forma
statistiškai reikšmingai nesusijusi su medicinine AH istorija (TS=0,99, 95% PI: 0,40–2,48), tačiau yra statistiškai
30 reikšminga sąsaja su padidėjusiu kraujospūdžiu (TS=2,93, 95% PI: 1,25– 6,84) 11. N. Zainoddin et al., 2013 370 Retrospektyvus medicininių įrašų tyrimas PKG Kliniškai nustatyta AH
Statistiškai reikšminga sąsaja tarp lėtinio periodontito ir arterinės hipertenzijos (P<0,001).
12. N.
Chrysanthakopoulos et al., 2014
3360 Pjūvinis tyrimas PKG, KPP Antihipertenzinių
vaistų vartojimas Statistiškai reikšminga sąsaja tarp ≥5mm PKG ir AH (TS=1,27, 95% PI:0,85–1,51) ir tarp KPP≥6 mm ir AH (TS=1,47, 95% PI:0,58–3,76)
13. E. Ollikainen et al., 2014
1296 Pjūvinis tyrimas PKG, ZK SKS, DKS Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingos
sąsajos tarp PKG, ZK ir AH 30-49 amžiaus tiriamųjų grupėje.
14. Ahn Y-B et al., 2015 14625 Pjūvinis tyrimas CPI SKS, DKS;
antihipertenzinių vaistų vartojimas
Statistiškai reikšminga sąsaja tarp periodontito (CPI=3-4) ir padidėjusio kraujospūdžio 30-59 m. pacientų amžiaus grupėje (PS=1,25, 95% PI: 1,11–1,40) 15. Y. Kawabata el al.,
2015
2588 Prospektyvus
kohortinis tyrimas
CPI SKS, DKS Statistiškai reikšminga sąsaja tarp rizikos
po 3 metų susirgti AH ir lėtinio periodontito (TS:2,74; 95% PI: 1,19– 6,29)
16. T. Morita et al., 2016 1023 Prospektyvus kohortinis tyrimas
CPI SKS, DKS Statistiškai reikšminga sąsaja tarp
periodontinės kišenės buvimo laiko (≥6 metai) ir AH išsivystymo (TS=2,2; 95% PI: 1,1–4,3, p≤0.05)
