LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Ugnė Armonaitė

GYDYTOJŲ REZIDENTŲ ATEITIES PLANŲ SUSIJUSIŲ SU PROFESINE VEIKLA IR JŲ REALIZAVIMO VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadybos)

Studentas Mokslinis vadovas ________ Ugnė Armonaitė _________ prof. Kęstutis Petrikonis 2016-05-11 2016-05-11

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

GYDYTOJŲ REZIDENTŲ ATEITIES PLANŲ SUSIJUSIŲ SU PROFESINE VEIKLA IR JŲ REALIZAVIMO VERTINIMAS

Ugnė Armonaitė

Mokslinis vadovas prof. Kęstutis Petrikonis

Konsultantė dokt. Eglė Vaižgėlienė, LSMU Profilaktinės medicinos katedra

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Podiplominių studijų centras. Kaunas; 2016. 51 p.

Darbo tikslas. Įvertinti gydytojų rezidentų požiūrį į ateities planus susijusius su profesine veikla ir jų realizavimą.

Uždaviniai. 1. Išsiaiškinti gydytojų rezidentų rezidentūros krypties pasirinkimo priežastis; 2. Išsiaiškinti gydytojų rezidentų ateities planus susijusius su profesine veikla; 3. Įvertinti gydytojų rezidentų profesinės veiklos realizavimą.

Tyrimo metodika. Atlikta LSMU rezidentų momentinė anketinė apklausa. Apklausti rezidentai baigę LSMU rezidentūros programas 2015 metais. Tyrimą sudarė dvi dalys: apklausos vykdymas 2015 metų birželio mėnesį, kurios atsako dažnis – 82,0 proc. ir 2015 metų spalio mėnesį, šios dalies atsako dažnis - 53,0 proc.Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 statistinį paketą.Vertinant ryšį tarp dviejų kintamųjų buvo taikomi statistinio patikimumo testai: Chi kvadrato kriterijus (χ2) ir Z-kriterijus – ryšiui tarp kokybinių kintamųjų nustatyti. Pasikliautinumo lygmuo 95 proc. (p < 0,05).

Rezultatai. Renkantis rezidentūros programą 96,6 proc. rezidentų svarbu buvo asmeniniai interesai, 96,2 proc. - studijų kokybė, 94,9 proc. - specialybės paklausa darbo rinkoje ir 94,8 proc. - pačios programos perspektyvumas. Tik 12,8 proc respondentų svarbu, kad įstoti į rezidentūrą būtų lengva 12,9 svarbu, kad būtų lengva studijuoti. Dauguma respondentų (84,0 proc.) mano, kad motyvacinis pokalbis stojant į rezidentūros programą yra tikslingas. Tik 49,4 proc. rezidentų motyvacinis pokalbis atitiko jų lūkesčius. 58,3 proc. apklaustų rezidentų yra patenkinti savo pasirinkimų studijuoti programą ir 89,1 proc. rezidentų rinktųsi tą pačią rezidentūros studijų programą. 53,8 proc. respondentų galvoja išvykti dirbti į užsienį, 46,2 proc. – neplanuoja išvykti iš Lietuvos. Pagal rezidentūros programų grupę daugiausiai planuojančių išvykti iš Lietuvos yra motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilį baigusių rezidentų (81,2 proc.). Geresnė gyvenimo kokybė (72,0 proc.), didesnis darbo užmokestis (72,0 proc.) ir patrauklesnės darbo sąlygos (70,7 proc.) lemia rezidentų norą išvykti dirbti į užsienį. Rezidentėms moterims (47,9 proc.) apie du kartus svarbesnis yra asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumo veiksnys, lemiantis norą išvykti į užsienį nei vyrams (22,9 proc.). 96,2 proc. respondentų planuoja dirbti pagal įgytą specialybę. 65,4 proc. rezidentų svarbu, kad norimoje darbo vietoje būtų geros darbo sąlygos ir 44,9 proc. - profesinius ryšiai. 32,7 proc. respondentų dirba sveikatos priežiūros įstaigose

3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose toks pats procentas respondentų ir planavo dirbti didžiuosiuose miestuose. Visi apklaustieji yra patenkinti savo darbu ir darbas skatina tobulėti, augti profesinėje srityje. Penktadalis (20,0 proc.) odontologijos ir trečdalis (30,3 proc.) chirurginio profilio respondentų yra patenkinti jų gaunamomis pajamomis. 44,2 proc. konservatyviosios medicinos profilio rezidentų ir 57,1 proc. motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio respondentų yra patenkinti savo gaunamomis pajamomis. 26,0 proc. respondentų netenkina jų atlyginimas ir šio tyrimų vyrai respondentai uždirba daugiau nei respondentės moterys.

Išvados. Didžiajai daliai respondentų renkantis rezidentūros kryptį svarbiausia buvo asmeniniai interesai, studijų kokybė, specialybės paklausa darbo rinkoje ir pačios programos perspektyvumas. Beveik visi apklaustieji rezidentai planuoja dirbti pagal įgytą specialybę. Daugiau nei pusė apklaustų rezidentų galvoja apie išvykimą dirbti į užsienį. Gydytojai rezidentai, baigę rezidentūros programas įgyvendino savo profesinės veiklos planus.

4

SUMMARY

Management of Public Health

EVALUATION OF FUTURE CAREER PROSPECTS AND ITS IMPLEMENTATION IN PROFESSIONAL FIELD BY RESIDENT DOCTORS

Ugnė Armonaitė

Supervisor Prof. Kęstutis Petrikonis

Consultant PhD student Eglė Vaižgėlienė, LSMU Department of Preventive Medicine Lithuanian University of Health Sciences, Postgraduate Study Center, Kaunas; 2016. 51 p.

Aim of the study. To evaluate resident doctors standpoint towards their future career prospects and its implementation in professional field.

Objectives. 1. To ascertain the reasons of choosing residency path. 2. To ascertain the connections between professional practice and future career plans for resident doctors; 3. To evaluate resident doctors realization of professional career.

Methods. Prompt survey from LSMU resident students was conducted. LSMU resident students were questioned that graduated in 2015. Analysis consisted of two parts: the survey starting in June 2015, the response rate – 82,0 % and in October 2015, the response rate is being – 53,0 %.

Statistical part of analysis was done using SPSS 16.0 statistical package. In order to evaluate the associations between the two variables statistical reliability tests were applied: Chi-square test (χ2) and Z criteria. Confidence level of 95% (p < 0, 05) was applied.

Results. While choosing residency program for 96,6 % of residents personal interests are important, for 96,2 % - the quality of the study, for 94,9 % demand of the specialty in job market, and for 94,8 % - career perspectives after graduation. Only for 12,8 % of respondents it is important to join the residency easily and for 12,9 % - important to study with less effort. The majority of respondents (84.0 %) believe that the motivational interview before joining the residency program is accurate. Only for 49,4 % of residents motivational interview met their expectations. 58,3 % of interviewed residents are satisfied with choice to join the program and 89,1 % of residents would choose the same residency program again. 53,8 % of respondents are thinking about leaving abroad for work, 46,2 % - are not planning to leave the country. Mainly, from the residency program group, maternal and child health profile graduate residents (81,2 %) are planning to leave Lithuania. The main reasons for it being: better life quality (72,0 %), higher wage (72,0 %) and more attractive working conditions that determine residents’ desire to work abroad (70,7 %). For (47,9 %) of resident women twice more than men (22,9 %) life and work balance factors determine the need to move abroad. 96,2 % of respondents are planning to work in the same professional field. For 65,4 % of residents’ good working conditions and for 44,9 % professional relationships are important while choosing the workplace. Currently, 32,7

5 % of respondents work in health care institutions in major Lithuanian cities as planned before. All respondents are satisfied with their work because it encourages personal improvement and professional growth. One fifth (20,0 %) dental and one-third (30,3 %) surgical profile respondents are satisfied with their income. 44,2 % conservative medical profile residents and 57,1 % maternal and child health profile graduate residents are satisfied with their income. However, 26,0 % of respondents are not satisfied with the salary and male respondents earn more than female respondents.

Conclusions. While choosing residency direction for a majority of respondents the following aspects are important: personal interests, quality of studies, specialty demand in labor market and prospects of the program. Almost all of residents are planning to work in their professional field. More than half of residents are thinking about working abroad. Residents who have already completed residency programs fulfilled their professional career plans.

6

TURINYS

1.3. Rezidentūros studijų programos pasirinkimo priežastys ... 14

1.4. Gydytojų mobilumas ... 15

2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 19

2.1. Tyrimo eiga... 19

2.2. Tyrimo kontingentas ... 19

2.3. Tyrimo instrumentas ... 19

2.4. Statistinė analizė ... 20

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 21

3.1. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos ... 21

3.2. Gydytojų rezidentų rezidentūros krypties pasirinkimo priežastis ... 22

3.3. Gydytojų rezidentų ateities planai susijusius su profesine veikla. ... 27

3.3.1. Gydytojų rezidentų profesinės veiklos galimybės rezidentūroje. ... 27

3.3.2. Gydytojų rezidentų ateities planai susiję su išvykimu dirbti į užsienį. ... 28

3.3.3. Gydytojų rezidentų ateities planai pabaigus rezidentūrą ir juos lemiantys veiksniai. ... 31

3.4. Gydytojų rezidentų profesinės veiklos realizavimas ... 35

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42

IŠVADOS ... 45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47

7

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos moklsų universitetas

SPĮ – Sveikatos priežiūros įstaiga

8

ĮVADAS

Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimas vienas sveikatos priežiūros aspektų, kuris nuolatos sekamas, koreguojamas ir vertinamas ne šiai dienai, o dešimetčiui į priekį. Planuojant sveikatos žmogiškuosius išteklius reikia numatyti specialistų poreikį ir būsimą pasiūlą, bei juos lemiančius veiksnius [56]. Poreikis vertinamas ne tik nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, bet ir tarp profesinių kvalifikacijų. Lietuvoje yra ryškus netolygus geografinis gydytojų pasiskirstimas (tarp miesto ir kaimo). Netolygų geografinį pasiskirstymą galima apibrėžti kaip aprūpinimo gydytojais skirtumus, neigiamai veikiančius sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei jų kokybę, pacientų pasitenkinimą ir prasčiau gydytojais aprūpintų vietovių gyventojų sveikatos rodiklius [57]. Šiuo metu šeimos gydytojų pasiskirstimas tarp savivaldybių skiriasi daugiau kaip tris kartus, todėl šeimos gydytojo paslaugos gyventojams prieinamos netolygiai [40;17]. Rajonuose prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų yra prastas, nes trūksta ne tik šeimos gydytojų, bet ir specialistų. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių ne trūksta, tačiau problema yra netolygus specialybės ir geografinis gydytojų pasiskirstymas.

Taip planuojant žmogiškuosius išteklius atsižvelgiama į specialistų senėjimas, natūrali jų kaita, pirmakursių medicinos studentų atrankos mechanizmą ir priėmimo tvarką, studentų pasitraukimą iš studijų ir kvalifikuotų specialistų pasitraukimą iš profesijos. Gydytojui įgyti specialybę trunka nuo 9 iki 12 metų priklausomai nuo specialybės. Vien rezidentūros studijos trunkančios nuo 3 iki 6 metų valstybei kainuoja apie 15 000-čių - 17 000-čių eur per metus vienam rezidentui [15;19;16;18]. Apie 66 000-čius eur valstybei kainuoja paruošti kvalifikuotą specialistą, pvz. kardiologą, kurio rezidentūros programa trunka ketverius metus.. Pagal Podiplominių studijų centro duomenis apie 10 proc. LSMU medicinos absolventų išvyksta po 6 kurso, VU praėjusiais metais - apie 20 proc. Kvalifikuotam specialistui pasitraukus iš profesijos, t.y. perėjus dirbti į kitą sektorių ar emigravus iš šalies tiek valstybė patiria nuostolį tiek tiesiogiai veikiama sveikatos priežiūros specialistų pasiūla. Svarbu aiškintis sveikatos priežiūros darbuotojų pasitraukimo iš profesijos priežastis ir tai įtakojančius veiksnius, kad būtų galima išvengti kvalifikuotų specialistų netekimo. Taip pat išsiaiškinus tokius veiksnius, kurie įtakoja profesinės veiklos kryptį ir specializacijos pasirinkimą būtų įmanoma įtakoti studentų pasirinkus susijusius su jų profesine karjera.

Profesinės karjeros pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų per visą gyvenimą. Sprendimas reikalauja, kad pasirinkimas atitiktų asmeninius interesus ir polinkius, fizinius ir intelektinius gebėjimus. Medicinos studentai turi priimti du spendimus: pradinis sprendimas, kai nusprendžia tapti gydytoju, o antrasis pasirenkant profesinę specializaciją. Pasirinkus mediko specialybę reikia būti pasiruošus tiek profesine, tiek emocine bei psichologine prasme. Didelis darbo krūvis, nuolatinės kritinės-stresinės situacijos, neretai ir fizinės tvermės išbandymai lydi medikus [44].

9 Darbo temos aktualumas ir naujumas: Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie gydytojų rezidentų ateities planų susijusių su jų profesiją vertinimo prieš jiems bebaigiant studijas ir jau įsidarbinus. Kol kas nebuvo vertinta ar gydytojai rezidententai realizuoja savo planus tiek jeigu planuoja dirbti pagal įgytą specialybę tiek išvykti dirbti į užsienį tiek pasitraukti į kitą profesinę sritį pabaigę rezidentūros studijas. Lietuvoje nėra išsiaiškinta veiksniai lemiantys medicinos studentų pasirinkimą studijuoti tam tikrą rezidentūros studijų programą.

Šis darbas padės atskleisti gydytojų rezidentų požiūrį į ateities planus susijusius su profesine veikla ir, ar planai yra realizuojami. Bus gauta vertinga informacija sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimui. Taip pat išsiaiškinti medicinos studentų motyvai renkantis specializaciją gali būti naudingi siekiant pritraukti studentus studijuoti ne populiarias medicinos specialybes ir gerinant darbo pasitenkinimą.

10

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti gydytojų rezidentų požiūrį į ateities planus susijusius su profesine veikla ir jų realizavimą.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti gydytojų rezidentų rezidentūros krypties pasirinkimo priežastis; 2. Išsiaiškinti gydytojų rezidentų ateities planus susijusius su profesine veikla; 3. Įvertinti gydytojų rezidentų profesinės veiklos realizavimą;

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Rezidentūra

Medicinos rezidentūra – laipsnio nesuteikiančios universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją. Rezidentūros studijos skirtos atitinkamai gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti. Gydytojas rezidentas apibrėžiamas kaip gydytojas, studijuojantis medicinos ir dirbantis gydytoju rezidentu, prižiūrimas rezidento vadovo [41]. Dirbdamas rezidentas įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties. Rezidentūros studijos yra skirtos medicinos studijas baigusiems asmenis pasirengti savarankiškai praktikei veiklai [39]. Į medicinos rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys aukštojo mokslo diplomą beiatlikę klinikinės medicinos praktiką (internatūrą). Rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir rezidento profesinės veiklos praktika, skirstomos į ciklus. Ciklas yra rezidentūros studijų programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas, padedamas rezidentūros vadovo, įgyja rezidentūros studijų programoje numatytų žinių, gebėjimų, praktinių įgūdžių bei patirties, lygiagrečiai vyksta ir su praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai. Vienerių metų rezidentūros studijų teorinė ir praktinė dalys susideda vidutiniškai iš 66 (ECTS) kreditų, o bendra rezidentūros trukmė 3–6 metai priklausomai nuo studijų programos [15].

1.2. Rezidentūros organizavimas

Lietuvoje laipsnio nesuteikiančias universitetinės medicinos krypties studijas organizuoja Lietuvos sveikatos moklsų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas (VU MF). Rezidentūros vietų skaičius nustatomas teisės aktų ir tvirtinamas Švietimo ir mokslo ministerijos, atsižvelgusi į LR Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus. Universitetai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki priėmimo į rezidentūrą pradžios skelbia informaciją apie priėmimą į rezidentūros studijas. Priėmimą į rezidentūros studijas organizuoja rezidentūros komitetas. Stojantieji į rezidentūros programas dalyvauja konkurse, kurį reglamentuoja priėmimo sąlygos ir priėmimo taisyklės, o šias kiekvienais metais būna patvirtinęs Senatas. Konkursinio balo sudarymo principai ir priėmimo į rezidentūros studijas tvarka skelbiama kiekvieno universiteto priėmimo taisyklėse. Konkurso balą Lietuvos sveikatos mokslų universitete sudaro diplomo priedėlyje išvardintų dalykų įvertinimų vidurkis, klinikinės medicinos praktikos egzamino įvertinimas, baigiamojo egzamino įvertinimas, mokslinės veiklos įvertinimas, motyvacijos pokalbio įvertinimas. LSMU motyvacinio pokalbio įvertinimas yra privalomas ir gali būti iki 5 balų sumos, o Vilniaus universitete motyvacijos pokalbis nėra privalomas ir siekia iki 2 balų sumos. VU MF vyksta vienas motyvacinis pokalbis į visas pretenduojamas rezidentūros programas, o LSMU į kiekvieną studijų programą motyvaciniai pokalbiai

12 vyksta atskirai. LSMU motyvacinio pokalbio vertinimo modelyje svariausią balo dalį sudaro asmenybės savybės kaip bendravimo įgūdžiai, orientacija, intelektas, temperamentas, laikysena ir pan.. Atliktame tyrime apie stojimus į anesteziologijos–reanimatologijos specialybę, išsiaiškinta, kad motyvacinio pokalbio metu svarbu vertinti stojančiojo akademinius laimėjimus ir asmenybinius bruožus [44]. Taip pat stojantiesiems svarbus pokalbis su motyvacijos komisija bei jos užduodami klausimai [44]. Daliai stojančiai į LSMU rezidentūrą motyvacinis vertinimas yra priimtinas ir atitinka lūkesčius. Tačiau nėra priimto bendro ir adekvataus motyvacijos vertinimo tarp VU MF ir LSMU, kuriuo būtų galima vienodai įvertinti medicinos studentų motyvacija studijuoti tam tikrą rezidentūros programą.

Kitas skirtumas tarp stojimo tvarkos, kad stojantiesiems į LSMU medicinos rezidentūros studijų programas privalomas klinikinės medicinos praktikos egzamino įvertinimas, o stojantiems į Vilniaus universitetą – internatūros studijų įvertinimas neįtrauktas į konkursinį balą [1; 2]. Rezidento priėmimas į rezidentūros studijas įforminamas Rektoriaus įsakymu.

Rezidentai gali pasirinkti rezidentūros bazę rezidentūros studijų programos ciklams atlikti iš universiteto rezidentūros bazių sąrašo, kurį tvirtina Medicinos ir odontologijos rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija. Rezidentūros bazės - profesinės veiklos praktikai atlikti skirtos vietos. LSMU rezidentūros studijos yra atliekamos LSMU ligoninėje Kauno klinikose arba kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra LSMU rezidentūros bazės. Rezidentas, pasirinkęs rezidentūros bazę turi suderinti su klinikos, atsakingos iš rezidentūros studijų programą, kurioje studijuoja rezidentas, vadovu, rezidentūros studijų koordinatoriumi ir klinikos studijų administratoriumi [58]. Rezidentūros koordinatorius parengia rezidento individualų rezidentūros studijų planą ir nurodo ciklo vykdymo vietą. Rezidentūros studijų ciklų, vykdomų skirtingose rezidentūros bazėse, trukmė neturėtų būti trumpesnė nei 2 mėnesiai ir ilgesnė nei 6 mėnesiai, kai rezidentūros bazė keičiama laikinai.Ciklo metu atlikto darbo apskaitai rezidentas pildo universiteto nustatytos formos dienyną, rezidento įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimties balų vertinimo sistemoje [41]. Asmenys, priimti į rezidentūrą, su universitetu sudaro rezidentūros studijų sutartį. Taip universitetas su rezidentu ir rezidentūros baze, kurią pasirinko rezidentas, sudaro praktinio mokymo sutartis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

LSMU rezidentūros studijų programų vykdymą koordinuoja Podiplominių studijų centras vadovaudamasis LSMU rezidentūros studijų reglamentu [2]. Rezidentūros studijos vyksta pagal Studijų kokybės vertinimo centro akredituotas ir Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas rezidentūros studijų programas [2]. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vykdomos Medicinos akademijos rezidentūros studijų programos:

Abdominalinė chirurgija (5 metai) Akušerija ir ginekologija (4 metai)

Alergologija ir klinikinė imunologija (4 metai)

13 Anesteziologija ir reanimatologija (4 metai)

Burnos chirurgija (3 metai)

Chemoterapinė onkologija (5 metai) Chirurgija (5 metai)

Darbo medicina (4 metai) Dermatovenerologija (4 metai) Dietologija (4 metai)

Endodontologija (3 metai) Endokrinologija (4 metai)

Fizinė medicina ir reabilitacija (3 metai) Gastroenterologija (4 metai)

Genetika (4 metai) Geriatrija (4 metai) Hematologija (4 metai) Infekcinės ligos (4 metai) Kardiologija (4 metai)

Klinikinė toksikologija (3 metai) Kraujagyslių chirurgija (5 metai) Krūtinės chirurgija (5 metai) Laboratorinė medicina (4 metai) Nefrologija (4 metai)

Neurochirurgija (5 metai) Neurologija (4 metai) Oftalmologija (3 metai) Ortodontija (3 metai)

Ortopedinė traumatologija (5 metai) Ortopedinė odontologija (3 metai) Otorinolaringologija (3 metai) Patologija (4 metai)

Periodontologija (3 metai)

Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija (5 metai)

Psichiatrija (4 metai) Pulmonologija (4 metai) Radiologija (4 metai)

Radioterapinė onkologija (4 metai) Reumatologija (4 metai)

Šeimos medicina (3 metai) Širdies chirurgija (5 metai) Sporto medicina (3 metai) Urologija (5 metai) Vaikų chirurgija (5 metai)

Vaikų ir paauglių psichiatrija (4 metai) Vaikų ligos ir endokrinologija (5 metai) Vaikų ligos ir gastroenterologija (5 metai) Vaikų ligos ir hematologija (5 metai) Vaikų ligos ir intensyvi terapija (6 metai) Vaikų ligos ir kardiologija (6 metai) Vaikų ligos ir nefrologija (5 metai) Vaikų ligos ir neonatologija (5 metai) Vaikų ligos ir neurologija (6 metai) Vaikų ligos ir pulmonologija (5 metai) Vaikų ligos (4 metai)

Vaikų odontologija (3 metai)

Veido ir žandikaulių chirurgija (5 metai) Vidaus ligos (5 metai)

Vaikų ligos ir vaikų infekcinės ligos (5 metai)

Vaikų ligos ir vaikų reumatologija (6 metai) Skubioji medicina (5 metai)

Klinikinė farmakologija (4 metai) Vaikų ligos ir vaikų alergologija (5metai)

Rezidentai turi galimybę rinktis rezidentūros studijų programą iš 63-jų vykdomų Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

14 1.3. Rezidentūros studijų programos pasirinkimo priežastys

Ateities planai susiję su specialybės pasirinkimu priklauso nuo daugelių veiksnių, kurie gali būti suskirstyti į keletą kategorijų kaip demografijos, medicininį išsilavinimą teikiančios įstaigos ir studijų programų, studentų suvokimo apie specialybės ypatybes, studento požiūrio ir vertybių. Asociacijų rasta tarp demografinių veiksnių t.y. lyties, kaimo ar miesto, šeimyninės padėties ir tėvų švietimo ir specializacijos pasirinkimo. Iš demografinių rodiklių karjeros pasirinkimui daugiausiai įtakos turi lytis [24].

Rezidentų apsisprendimui renkantis rezidentūros studijų programą daro įtaką įvairūs veiksniai. Busimiems gydytojams apsisprendžiant dėl profesinės karjeros sveikatos priežiūros srityje bendrieji veiksniai veikiantys, dramatiškai besikeičiančiame sveikatos priežiūros pasaulyje, išsivysčiusiose šalyse yra feminizmas darbo vietoje, gydytojų išėjimas į pensiją ir studentų skaičiaus priėmimo į medicinos studijas svyravimai [38]. Artimesni veiksniai veikiantys tiesiogiai besirenkančius rezidentūros programą gali būti studijų programos įdomumas, perspektyvumas, trukmė, studijų kokybė, valstybės finansuojamų vietų skaičius, laukiamos pajamos baigus programą, įsidarbinimo galimybės [32;45].

Rezidentūros kokybė - tai visuma elementų, tokių kaip teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, asmens požiūris ir etiškumas [21]. Pagal rezidentūros studijų reglamentą už rezidentūros studijų kokybę atsakingi VU Medicinos fakultetas, LSMU – podiplominių studijų centras, rezidentūros komisija [60;41]. LSMU Rezidentų tarybos atliktame tyrime „LSMU Rezidentūros studijų kokybės vertinimas“ tik 6,0 proc. respondentų atlikta rezidentūrą įvertino puikiai, 60,0 proc. – gerai, trečdalis (29,0 proc.) – vidutiniškai ir 6,0 proc. – silpnai [43]. 2010 metais atliktame tyrime su rezidentais, pabaigusiais rezidentūrą Kauno medicinos universiteto išsiaiškinta, kad 65,7 proc. respondentų buvo tik iš dalies patenkinti rezidentūros studijų kokybę, kai visiškai patenkinti rezidentūros kokybe buvo 21,1 proc. rezidentų. Nustatyta, kad svarbiausi rezidentūros kokybę užtikrinantys veiksniai, pabaigusiems Kauno medicinos universiteto rezidentūros studijas yra geros teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir tinkamas jų santykis [46]. Taip pat kituose tyrimuose išsiaiškinta, kad besirenkant rezidentūros programą studentams svarbus aspektas yra geras programos organizavimas ir jos struktūra [35]. Šių aspektų ir kiti kaip aukštos kokybės mokymai ir programos atlikimas pripažintose ligoninėse yra įrodyti kaip svarbūs veiksniai renkantis programą keliatoje anksčiau atliktų studijų užsienyje [50;30]. Rezidentūros studijų kokybė labiausiai priklauso nuo pačiose rezidentūros bazėse taikomų gydymo metodų, turimos medicininės technikos ir rezidentų vadovų profesionalumo. Rezidentūros bazės, podiplominių studijų centrai turėtų siekti kuo geresnės rezidentūros programų kokybės, nes tai vienas iš svarbiausių veiksnių pritraukiantis studentus.

15 Tyrimuose apie priežastis, kurios daro įtaką asmenų rezidentūros pasirinkimui minima ir specialybės prestižiškumas [48;37;6;]. Sveikatos priežiūros specialistų specialybės vertinamos kaip prestižiškesnės nei kitos specialybės, šis veiksnys veikia jau stojant į vientisąsias medicinos studijas. Prestižiškesnė specialybė reiškia geresnius finansinius aspektus, pripažinimą visuomenėje ir daro įtaką renkantis karjeros kelią [13]. Taip pat rezidentūros studijų pasirinkimą lemia klinikinės praktikos metu susipažinimas su skirtingomis medicinos profesijų praktikomis, prisijungimas prie mokslinių būrelių ir draugijų veiklos [31]. Žmonės esantys akademinėje bendruomenėje tam tikra prasme studentus pakreipia viena ar kita profesine linkme.

Daugelyje tyrimų kaip svarbiausias veiksnys lemiantis profesinės karjeros pasirinkimą išskiriamas – darbo ir asmeninio gyvenimo balansas [9;10;29;28].Vokietijoje atliktas tyrimas, su paskutinio kurso medicinos studentais parodė, kad studentai siekiantys skirtingų medicinos specialybių teikia prioritetus skirtingiems veiksniams susijusiems su profesinės karjeros pasirinkimu. Tačiau bendrai kaip svarbiausios priežastys studentams renkantis specialybę buvo įvertintos – ateities perspektyvos ir asmeninės ambicijos [33]. Sąveika tarp karjeros pasirinkimo ir ateityje įdomios profesinės veiklos studentams daro įtaką renkantis profesinę sritį. Kita studija, kurioje tyrinėjama rezidentų studijų pasirinkimai atskleidė, kad svarbiausi veiksniai renkantis specializacija yra specialybės įdomumas, laikas, kuris bus skirtas šeimai ir balansas tarp darbo ir laisvalaikio [61]. Šių dienų busimiems gydytojams vis svarbiau tampa šeimos, laisvalaikio ir darbo suderinamumas.

Profesinės veiklos krypties pasirinkimo priežastys ir interesai yra miglota koncepcija, kuri sunkiai konkrečiai apibrėžiama. Interesas dėl profesinės krypties susideda iš daugelio veiksnių įskaitant asmenybės savybes, intelektinius sugebėjimus ir gabumus, valdymo įgūdžius, fizinės ir emocinės charakteristikos ir norą dirbti konkrečioje aplinkoje [17]. Todėl pasakyti, kodėl medicinos studentai renkasi vieną ar kita rezidntūros programą yra sudėtinga, todėl išskiriamos pagrindinės priežastys kaip minėta studijų kokybė, finansiniai aspektai, prestižiškumas.

1.4. Gydytojų mobilumas

Sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją skatina didesni atlyginimai, geresnės darbo sąlygos, profesinės patirties įgijimas, mokymai ir karjeros galimybės [34;55;22;59;42]. Lietuvos gydytojus emigruoti skatina santykinai mažesni atlyginimai, nepagrįstos jų diferenciacijos, nereikalingos biurokratinės procedūros, nelankstus darbo organizavimas, konkurencija tarp kolegų, gana sudėtingos darbo sąlygos atskirose gydymo institucijose, nusivylimas šalies sveikatos priežiūros sistema ir nuolatinė įtampa [51]. Gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų migracijos šaknys yra pačioje sveikatos priežiūros sistemoje. Gydytojai nusprendžia judėti iš vienos šalies į kitą ne tik dėl didesnių pajamų, bet ir ieškodami geresnės darbo aplinkos, karjeros galimybių ir socialinio pripažinimo. Taigi, gydytojų mobilumas gali būti vertinamas kaip sveikatos sistemos problemų

16 padarinys. Kai kurios Europos šalys dėl sveikatos priežiūros darbuotojų migracijos susiduria su gydytojų trūkumu, kitos – su spaudimu valdyti nelygų specialistų pasiskirstimą tiek geografiškai tiek pagal specialybes [12]. Gydytojų mobilumas turi ir teigiamų ir neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai. Paprastai teigiamas poveikis atsiranda, kai mobilumas yra laikinas ir grįžtama į gimtąją šalį, tikslu laikoma patirties, naujų specialybinių įgūdžių ir žinių įgijimas. Taip pat laikina gydytojų migracija turi ir teigiamą poveikį pacientams, kurie gydosi ir naudojasi kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes gydytojai pritaiko užsienyje įgytą gerąją praktiką ir žinias. Neigiamas poveikis sveikatos priežiūros sistemoje jaučiamas tiek makro lygiu tiek mikro lygiu jeigu migracija tampa ilgalaikė ir šalis susiduria su gydytojų trūkumu. Makro lygyje šalis patiria finansinių nuostolių dėl suteikto sveikatos priežiūros specialisto išsilavinimo, gydytojų parengimas yra brangus ir ilgiai trunkantis procesas. Taip pat sveikatos priežiūros įstaigosnetenkant dalies paklausių kvalifikuotų specialistų [51]. Mikro lygyje pacientai susiduria su nelygiu gydytojų specializastų pasiskirstymu ir jų trūkumu, tai įtakoją prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir galiausiai turi įtakos pacientų sveikatai.

Tarp pagrindinių veiksnių įtakojančių migraciją yra finansinė motyvacija. Atlyginimų skirtumai tarp Europos šalių lengvai pastebimi ir juolab kai yra sudaromos socialinės ir ekonominės sąlygos didesniems atlyginimų skirtumams. Lietuvai įstojus į ES gydytojų darbo rinka tapo gerokai lankstesnė ir mobilesnė [40]. Įstojus į Europos Sąjungą, iš Lietuvos išvyko 3 % visų sveikatos priežiūros specialistų [59]. Taip pat kai kurių Europos šalių vykdoma užimtumo politika daro įtaką atlyginimams. Estijos gydytojas Suomijoje gali uždirbti šešis kartus daugiau nei savo šalyje, o Rumunų bendrosios praktikos gydytojas Prancūzijoje – dešimt kartų daugiau nei gimtinėje. Dideli atlyginimų skirtumai egzistuoja netik tarp Europos sąjungos šalių, bet Europos sąjungai nepriklausančių šalių kaip JAV, Naujoji Zelandija ir Australija. Vien Lietuvoje 2015 metais vidutinė mėnesinė alga buvo 756,9 eur, kai Didžiojoje Britanijoje apskaičiavus eurais vidutinė mėnesinė alga – apie 2 855 eur. [49;4]. Todėl daugelis gydytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir Vakarų Europos šalių gali būti motyvuoti didesniu uždarbiu išvykti dirbti iš savo šalies [12].

Kitas veiksnys darantis įtaką gydytojų migracijai yra darbo aplinka ir sąlygos. Prie šio veiksnio prisideda šalies ekonominė padėtis, kuri lemia sveikatos priežiūros įstaigų būklę ir paslaugų kokybę. Taip pat nuo ekonominės padėties priklauso socialinės pašalpos skiriamos sveikatos priežiūros specialistams. Dauguma Europos sąjungos šalių yra sukūrę aukštus sveikatos priežiūros standartus, tokius kaip gerai įrengtos ligoninės, įvestos aukštosios technologijos diagnostikai ir chirurgijai, naudojami naujausi įrankiai/priemonės bandymams tačiau yra šalių, kurioms vis dar trūksta aukščiau išvardintų dalykų. Šios šalys yra naujai prisijungusios prie valstybių narių, turėjo pereiti sunku pereinamąjį laikotarpį ir yra patyrusios stiprių ekonominių problemų, kurios padarė įtaką sveikatos priežiūros plėtrai. Kai gydytojai susiduria su mažesniu

17 ligoninių lovų skaičiumi nei pacientų skaičius, su sena diagnostine įranga, su vaistų ir priemonių trūkumu arba netinkamomis sąlygomis atlikti sudėtingas operacijas jie nuspręsti pasirinkti alternatyva dirbti šalyje, kurioje yra geresnės darbo sąlygos. Geresnės darbo sąlygos ne tik susiję su prieiga prie geresnės sveikatos priežiūros įstaigos įrangos, bet ir su socialinėmis ir ekonominėmis paskatomis, darbo grafiku ir paaukštinimo galimybėmis.

Mokymosi ir karjeros galimybės taip pat daro įtaką sveikatos priežiūros darbuotojams apsisprendžiant išvykti iš gimtosios šalies. Gydytojai migruoja, nes nori specializuotis tam tikroje medicinos srityje, kurios nėra jų šalyje arba jeigu yra, tai ta sritis nėra pilnai išvystyta. Taip pat gydytojai siekia žinių ir praktinių įgūdžių užsienio šalyje, kad įgytų patirties, kuri praplėstų jų profesinę specializacija ir padidintų karjeros perspektyvas. Naujos profesinės ir asmeninės patirtys užsienio šalyje praplečia sveikatos priežiūros specialisto akiratį medicinos srityje.

Kai kurie gydytojai migruoja, nes nori pakeisti savo gyvenimo būdą, pvz. Danijos ar Švedijos gali norėti dirbti Ispanijoje, nes pietų Europos šalyje yra gerai žinomos dėl savo šilto klimato, atsipalaidavimo kasdieniame gyvenime, turtinga kultūra ir skaniu maistu. O gydytojai iš Bulgarijos gali siekti dirbti Austrijoje ar Vokietijoje, nebūtinai dėl didesnio atlyginimo, bet dėl gerai organizuotos valstybės sistemos ir infrastruktūros, aukštų gyvenimo standartų [12].

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimą apie sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją Europoje yra išskiriami šie veiksniai, susiję su migracijos srovėmis, kurie gali skatinti migraciją ir šalies pasirinkimą:

 Individualūs/profesiniai/šeimyniniai veiksniai, kurie didina migracijos tikimybę. Pavyzdžiui: santykinai jaunas amžius, antros pusės neturėjimas, aukštas išsilavinimo lygis, sklandi užsienio kalba, draugai ar šeimos nariai, kurie jau yra emigravę.

 Organizaciniai veiksniai, pavyzdžiui: didelis darbo krūvis, menkos arba apskritai kompensacijų nebuvimas (darbo užmokestis, finansiniai paskatinimai, ne finansiniai paskatinimai ir naudos), profesinė rizika, prastas valdymas (autoritarinis sprendimų priėmimas, neprofesionalus vertinimas, neaiškus darbo procesas), darbo įrangos ir medikamentų trūkumas, karjeros perspektyvų ir pripažinimo stoka, tęstinio mokymosi galimybės.

 Sveikatos priežiūros veiksniai kaip žmogiškųjų išteklių politikos nebuvimas ar netinkamumas, esamos žmogiškųjų išteklių strategijos nesėkmingas įgyvendinimas, nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas ir centralizuotas sprendimų priėmimas.

 Bendri aplinkos veiksniai kaip prastos ekonominės sąlygos (lėtas ekonominis augimas, didelė infliacija), prasta šalies perspektyva palyginus su panašioje situacijoje esamomis šalimis, saugumo stoka (smurtas miestuose, pilietiniai neramumai ir karas) ir klimatas.

18  Kiti veiksniai, kurie apima aktyviai veikiančias užsienio įdarbinimo agentūras, įstatymai lengvinantys mobilumą, esamos kvalifikacijos pripažinimas ir atvykimo į šalį sąlygos [20]. Literatūroje šie veiksniai skirstomi į skatinančiuosius ir traukos veiksnius. Skatinantieji veiksniai, kurie daro įtaką palikti savo šalį ir išvykti į užsienį, o traukos veiksniai, kurie daro įtaką atvykti į tam tikrą šalį [20;12;7]. Dažniausiai skatinantieji ir traukiantys veiksniai veikia priešingomis poromis kaip tęstinio mokymosi galimybės ar karjeros perspektyvų nebuvimas / karjeros galimybių buvimas, aukštas/žemas užmokestis už darbą.

19

2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS

Tyrimui atlikti buvo naudojamos kiekybinis tyrimo metodas, vienmomentinis tyrimas. Tyrimas, siekiant išsiaiškinti gydytojų rezidentų požiūrį į ateities planus susijusius su profesine veikla ir jų realizavimą, atliekamas apklausiant paskutinio kurso gydytojus rezidentus bebaigiančius LSMU rezidentūros studijos 2015 m. ir pakartotiniai juos apklausiant 2015 m. rudenį.

2.1. Tyrimo eiga

Tyrimas buvo sudarytas iš dviejų dalių ir buvo atliekamas 2015 metų birželio ir spalio-lapkričio mėnesiais. Pirmoji anketinė gydytojų rezidentų apklausa buvo vykdoma Podiplominių studijų centre, kai rezidentai ateidavo atsiimti savo rezidentūros baigimo pažymėjimų. Anketą buvo prašoma užpildyti iš karto ir užpildžius gražinti. Antroji tyrimo dalis vykdyta 2015 metų spalio-lapkričio mėnesiais, kurios metu buvo siunčiami elektroniniai laiškai su antrąja anketa pabaigusiems rezidentūrą rezidentams, kurie buvo apklausti birželio mėnesį. Baigusių rezidentų elektroniniai pašto adresai gauti iš LSMU Karjeros centro. Taip pat gautas pritarimas tyrimui iš LSMU Bioetikos centro (priedas Nr. 4).

2.2. Tyrimo kontingentas

Tyrimo objektas – LSMU gydytojai rezidentai, baigę LSMU rezidentūrą 2015 metais. Pagal Podiplominių studijų centro duomenis 2015 metais rezidentūros baigimo diplomų turėjo atsiimti - 195 rezidentai, jų visų buvo prašytą užpildyti klausimynus, gauti 156 atsakymai (atsako dažnis - 82,0 proc.). Antrosios tyrimo dalies klausimyną užpildė 105 pabaigę rezidentūrą respondentai (atsako dažnis - 53,0 proc.). Iš viso LSMU rezidentūroje 2015 metais mokėsi 1031 medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų programų studentai, neįtraukta veterinarinės medicinos.

2.3. Tyrimo instrumentas

Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotas anketinės apklausos metodas. Šis metodas buvo pasirinktas dėl anonimiškumo, kad respondentai galėjo būti atviresni. Kiekybiniam tyrimui įgyvendinti atsižvelgiant į darbo tikslą ir uždavinius, remiantis literatūros šaltiniais [55;47;14;6] buvo sudaromos dvi anoniminė anketos. Pirmąja anketa siekiama įvertinti gydytojų rezidentų požiūrį į ateities planus susijusius su profesine veikla (priedas Nr. 1). Anketą sudaro 24 uždari klausimai. Anketos klausimais siekiamasužinoti gydytojų rezidentų rezidentūros pasirinkimo priežastis ir gydytojų rezidentų profesinės veiklos galimybes. Antrąją anketą sudaro 17 uždarų klausimų (priedas Nr. 2). Šia anketa buvo siekiama išsiaiškinti baigusių rezidentūros studujas gydytojų profesinės veiklos realizavimą. Abiejuose anketose pateikiami demografiniai klausimai, suteikiantys informaciją apie respondentų socialines demografines charakteristikas.

20 2.4. Statistinė analizė

Respondentų atsakymų į anketos klausimus statistinė analizė atlikta naudojantis statistine programa „SPSS for Windows 21.0“. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą vertinamas Chi kvadrato kriterijus (χ2), siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį. Z-kriterijus naudojamas poriniam kokybinių duomenų palyginimui. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė neviršija reikšmingumo lygmens (p<0,05).

21

3. REZULTATŲ APTARIMAS

3.1. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos

Pirmojoje tyrimo dalyje dalyvavo 156 rezidentai,o jų amžiaus vidurkis – 29,7 metai. Pagal šeiminę padėtį daugiau nei pusę respondentų buvo vedę/ištekėjusios, trečdalis buvo nevedę/netekėjusios, 15,4 proc. turėjo partnerį (-ę) ir vienas respondentas išsituokęs (-usi) (žiūr. 3.1.1 lentelė).Tyrimo antosios dalies anketą užpildė 105 rezidentai, o visų respondentų amžiaus vidurkis buvo 29,2 metų. Apie 40 proc. respondentų buvo vedę/ištekėjusios, beveik tiek pat buvo nevedusių/netekėjusių, 18 proc. – turėjo partnerį/-ę ir vienas proc. buvo išsituokusių (žiūr. 3.1.1 lentelė).

3.1.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas

Charakteristikos

Respondentai Pirmos tyrimo dalies

n (%)

Antros tyrimo dalies

n (%) Lytis: Moterys Vyrai 99 (63,5) 57 (36,5) 66 (62,9) 39 (37,1) Šeiminė padėtis: Vedęs/ištekėjusi Nevedęs/netekėjusi Turi partnerį (-ę) Išsiskyręs (-usi) 84 (53,9) 47 (30,1) 24 (15,4) 1 (0,6) 42 (40,0) 43 (41,0) 19 (18,1) 1 (1,0)

Rezidentūros programų grupės:

Chirurginis profilis

Konservatyviosios medicinos profilis Odontologijos grupė

Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilis 53 (34,0) 75 (48,1) 12 (7,7) 16 (10,3) 33 (31,4) 52 (49,5) 5 (4,8) 14 (13,3) Iš viso 156 (100) 105 (100)

Rezidentai užpildę anketas pagal savo baigtą rezidentūros programą suskirstyti į grupes:  Chirurginis profilis;

 Konservatyviosios medicinos profilis;

 Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilis;  Odontologijos grupė (Priedas Nr. 3) [52;53].

Abiejų apklausų metu didžiąją dalį respondentų sudarė konservatyviosios medicinos profilio ir chirurginio profilio rezidentai. Daugiau nei 10 proc. sudarėmotinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio studentai, mažiausiai buvo odontologijos rezidentų. (žiūr. 3.1.1 lentelė).

Pirmosios apklausos metu buvo klausta iš kur respondentai yra atvykę, daugiausiai rezidentų buvo iš didmiesčių ir miestų, kurie yra rajono centrai. 9 proc. apklaustųjų kilę iš miestelių kaip Ramygala ar Vilkija, po 5,1 proc. apklaustųjų buvo atvykę studijuoti rezidentūros iš sostinės ir kaimų (žiūr. 3.1.1 pav.)

22 3.1.1 pav. Respondentų skirstinys pagal, iš kur atvyko studijuoti rezidentūrą.

Antrojoje tyrimo dalyje buvo nustatyta, kad 61,9 proc. gyvena didmiesčiuose, apie penktadalį gyvena mieste, kuris yra rajono centras, likusiųjų respondentų gyvenamosios vietų pasiskirstymas - mažesniuose miesteliuose, sostinėje ir užsienio šalyje (žiūr. 3.1.2 pav.)

3.1.2 pav. Respondentų skirstinys pagal jų gyvenamąją vietą

Pirmosios apklausos metu pasiektas 82,0 proc. atsakomumas, antrosios tyrimo dalies atsakomumas - 53,0 proc..

3.2.Gydytojų rezidentų rezidentūros krypties pasirinkimo priežastis

Medikams renkantis profesinę kvalifikaciją įtaką gali turėti daugybė veiksnių (motyvų) tokių kaip laukiamos karjeros galimybės, palankios aplinkybės (pvz.: gerai išlaikyti baigiamieji studijų egzaminai, motyvacinis pokalbis), reikšmingų asmenų įtaką (tėvų, dėstytojų, draugų), studijų kokybė, savęs realizavimas (pvz.: noras padėti kitiems), prestižas ir noras įgyti kvalifikaciją, kad pilnavertiškai galėtų dirbti kaip sveikatos priežiūros specialistais [36].

5.1 % 43.6 % 37.2 % 9 % 5.1 % Sostinė Didmiestis

Miestas, rajono centras Miestelis Kaimas 7.6 % 61.9 % 18.1 % 10.4 % 1% 1% Sostinė Didmiestis

Miestas, rajono centras Miestelis

ES šalis Ne ES šalis

23 Siekiant išsiaiškinti rezidentų, baigusių rezidentūros programas LSMU 2015 metais, rezidentūros programos pasirinkimo priežastis buvo klausiama kiek svarbūs jiems buvo tam tikri veiksniai. Nustayta, kad rezidentams renkantis rezidentūros studijų programą svarbiausi veiksniai buvo asmeniniai interesai (96,6 proc.), studijų kokybė (96,2 proc.), specialybės paklausa darbo rinkoje (94,9 proc.) ir pačios programos perspektyvumas (94,8 proc.). Kiek mažiau svarbu, kad rezidentūros programa būtų valstybės finansuojama (89,7 proc.), programos įdomumas (89,1 proc.), darbo ir asmeninio gyvenimo balansas (88,5 proc.), laukiamos pajamos pabaigus studijas (85,3 proc.) ir lankstus darbo grafikas (76,9 proc.). Rezidentūros programos prestižiškumas svarbus daugiau nei trečdaliui rezidentų (39,4 proc.). Tik apie dešimtadaliui respondentų yra svarbu, kad įstoti į rezidentūrą būtų lengva (12,8 proc.) ir svarbu, kad būtų lengva studijuoti (12,9 proc.) (žiūr. 3.2.1 pav.).

3.2.1 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstimas pagal rezidentūros programos pasirinkimo priežastis

Analizuojant rezidentūros programų pasirinkimo priežastis priklausomai nuo lyties dauguma jų buvo vienodai svarbūs tiek moterims tiek vyrams. Staistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant laukiamos pajamos pabaigus rezidentūros programą priklausomai nuo lyties, t.y. daugiau moterų (90,9 proc.) šį veiksnį įvardino svarbiu nei vyrai (75,4 proc.) (žiūr. 3.2.1 lentelė).

12,8 12,9 39,4 76,9 85,3 88,5 89,1 89,7 94,8 94,9 96,2 96,6 0% 20% 40% 60% 80% 100% Lengvas įstojimas Lengva studijuoti Programos prestižiškumas Lankstus darbo tvarkaraštis Laukiamos pajamos pabaigus studijas Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas Rezidentūros programos įdomumas Valstybės finansavimas Programos perspektyvumas Specialybės paklausa darbo rinkoje Studijų kokybė Asmeniniai interesai Procentai Svarbu Nei svarbu nei nesvarbu Nesvarbu

24 3.2.1 lentelė. Respondentų atsakymų skirstymas pagal veiksnius įtakojančius rezidentūros studijų

programą pasirinkimą priklausomai nuo lyties

Veiksniai Lytis

Moterys N (proc.) Vyrai N (proc.) Rezidentūros programa būtų įdomi:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 85 (85,9) 13 (13,1) 1 (1,0) 54 (94,7) 3 (5,3) 0 (0,0) χ2= 3,079; lls = 2; p = 0,214 Studijų kokybė: Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 95 (96,0) 4 (4,0) 0 (0,0) 55 (96,5) 2 (3,5) 0 (0,0) χ2= 0,028; lls = 1; p = 0,868

Programa atitiktų asmeninius interesus:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 94 (94,9) 5 (5,1) 0 (0,0) 52 (91,2) 5 (8,8) 0 (0,0) χ2= 0,835; lls = 1; p = 0,361 Programos prestižiškumas: Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 42 (42,4) 41 (41,4) 16 (16,2) 19 (33,9) 28 (50,0) 9 (16,1) χ2= 1,248; lls = 2; p = 0,536 Programos perspektyvumas: Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 94 (94,9) 5 (5,1) 0 (0,) 53 (94,6) 3 (5,4) 0 (0) χ2= 0,007; lls = 1; p = 0,934

Valstybės finansuojama vieta:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 88 (88,9) 9 (9,1) 2 (2,0) 52 (91,2) 4 (7,0) 1 (1,8) χ2= 0,222; lls = 2; p = 0,895

Įgytos specialybės paklausa darbo rinkoje ir įsidarbinimo galimybės:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 94 (94,9) 5 (5,1) 0 (0,0) 54 (94,7) 2 (3,5) 1 (1,8) χ2= 1,929; lls = 2; p = 0,381

Būtų kuo lengviau studijuoti:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 11 (11,1) 23 (23,2) 65 (65,7) 9 (15,8) 10 (17,5) 38 (66,7) χ2= 1,176; lls = 2; p = 0,555 Lengvas įstojimas: Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 12 (12,1) 17 (17,2) 70 (70,7) 8 (14,0) 18 (31,6) 31 (54,4) χ2= 4,938; lls = 2; p = 0,085

Laukiamos pajamos pabaigus rezidentūrą:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 90 (90,9)* 7 (7,1)* 2 (2,0) 43 (75,4) 10 (17,5) 4 (7,0) χ2= 7,005; lls = 2; p = 0,030

25

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 90 (90,9) 6 (6,1) 3 (3,0) 48 (84,2) 9 (15,8) 0 (0,0) χ2= 5,472; lls = 2; p = 0,065

Lankstus darbo tvarkaraštis:

Svarbu

Nei svebu nei nesvarbu Nesvarbu 79 (79,8) 14 (14,1) 6 (6,1) 41 (71,9) 12 (21,1) 4 (7,0) χ2= 1,379; lls = 2; p = 0,502 Iš viso 99 (100) 57 (100)

*- p < 0,05 – lyginat su respondentais vyrais

Didžiajai daliai apklaustųjų (79,5 proc.) renkantis studijų programą įtakos nedarė niekas, 7,1 proc. rezidentų įtakos renkantis programą turėjo draugai, apie 3 proc. rezidentų - tėvai ir dėstytojai.

Būsimiems gydytojams įstojimą ar neįstojimą į norimą rezidentūros programą lemia ir motyvacinis pokalbis, per kurį studentai turi apginti savo pasirinkimo priežastis ir motyvaciją įgyti būtent norimą profesinę kvalifikaciją. Šiame tyrime dauguma dalyvavusių respondentų (84,0 proc.) manė, kad motyvacinis pokalbis stojant į rezidentūros programą yra tikslingas ir panašiai rezidentų (86,5 proc.) atsakė, kad pats stojimo mechanizmas/struktūra yra aiški. Tačiau tik apie pusei apklaustų rezidentų (49,4 proc.) motyvacinis pokalbis atitiko jų lūkesčius. Palyginus šiuos duomenis tarp lyties statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. Daugiau nei pusei respondentų vyrų (57,9 proc.) ir mažiau nei pusei respondenčių moterų (44,4 proc.) motyvacinis pokalbis atitiko lūkesčius (žiūr. 3.2.2 pav.).

3.2.2 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal tai, ar motyvacinis pokalbis stojant į rezidentūros studijas atitiko jų lūkesčius priklausomai nuo lyties

χ2= 2,952; lls = 2; p = 0,229; 40,4 15,2 44,4 33,3 8,8 57,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Iš dalies Ne Taip Procentai Vyrai Moterys

26 Nors tik mažiau nei pusei respondentų (49,4 proc.) motyvacinis pokalbis atitiko jų lūkesčius, tačiau kiek daugiau pusė apklaustųjų (51,3 proc.) mano, kad motyvacinis pokalbis yra reikalingas, 38,5 proc – nei reikalingas nei nereikalingas ir 10,3 proc. rezidentų mano, kad motyvacinis pokalbis stojant į rezidentūrą nėra reikalingas.

Respondentų buvo klausiama ar jie yra patenkinti savo pasirinkta rezidentūros programa. Daugiau nei pusė apklaustų rezidentų (58,3 proc.) yra patenkinti savo pasirinkimu studijuoti programą ir net 89,1 proc. rezidentų rinktųsi tą pačią rezidentūros studijų programą, kurią ir studijavo, 2,6 proc. – nežino ir 8,3 proc. – nesirinktų tos pačios studijų programos. Analizuojant šiuos duomenis pagal apklaustųjų rezidentūros programą beveik visose programose studijavę rezidentai rinktųsi tą pačią rezidentūros programą. Tos pačios rezidentūros programos nesirinktų ketvirtadalis (25,0 proc.) rezidentų pabaigę motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio programas, apie dešimtadalis (11,3 proc.) pabaigę chirurginio profilio programas ir 4 proc. pabaigę konservatyviosios medicinos profilio programas. Statistiškai reikšmingai mažiau motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio rezidentų rinkusi vėl tą pačią rezidentūros progrmą lyginant su visų kitų rezidentūrų studijų rezidentais (žiūr. 3.2.3 pav.).

3.2.3 pav. Respondentų atsakymų skirstinys pagal rezidentūros programų grupes pagal tai, ar rinktųsi tas pačią rezidentūros programą, procentais

χ2= 17,320; lls = 6; p = 0,008;

*- p < 0,05 – lyginant su chirurginio profilio, konservatyviosios medicinos profilio ir odontologijos rezidentais;

^ - p < 0,05 – lyginant su konservatyviosios medicinos profilio rezidentais; 86,80 94,7 62,5 * 100 1,9 1,3 12,5 ^ 0 11,3 4 25 ^ 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Chirurginis profilis Konservatyviosios medicinos profilis Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilis Odontologijos grupė P ro ce n tai Taip Nežino Ne

27 Apibendrinant šio skyriaus rezultatus, galima teigti, jog dauguma 2015 metais rezidentūros studijų programas pabaigusių rezidentų yra patenkinti savo pasirinkimu, o pagrindinės priežastys lėmusios respondentų pasirinkimus buvo asmeniniai interesai, studijų kokybė, specialybės paklausa darbo rinkoje ir pačios programos perspektyvumas. Pastarosios priežastys siejasi su rezidentų profesinės veiklos realizavimu ir įsitvirtinimu darbo rinkoje ateityje.

3.3. Gydytojų rezidentų ateities planai susijusius su profesine veikla. 3.3.1. Gydytojų rezidentų profesinės veiklos galimybės rezidentūroje.

Gydytojai pabaigę rezidentūros studijas, įgyja specializuotos medicinos ar odontologijos praktikos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Pabaigus rezidentūrą yra išduodami pažymėjimai, nurodantys suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Nustatyta, kas dalis rezidentų pradeda dirbti papildomai rajono ligoninės ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojo asistento ar medicinos gydytojo pareigosedar studijuodami rezidentūrą. Daugiau nei trečdalis (39,7 proc.) šiame tyrime apklaustų rezidentų papildomai dirbo regioninėse ligoninėse, taip pat apie trečdalį (36,5 proc.) respondentų papildomai nedirbo tik atlieka rezidentūrą. Likęs trečdalis respondentų rezidentūros metu dirbo privačiamesveikatos priežiūros sektoriuje (9,0 proc.), dirbo ne sveikatos priežiūros sektoriuje (7,7 proc.) arba užsiėmė kita veikla, kuri atnešė pajamas (7,1 proc.) (žiūr. 3.3.1 pav.).

3.3.1 pav. Respondentų pasiskirstimas pagal tai ar jie papildomai dirbo studijuodami rezidentūrą

Trys ketvirtadaliai (71,4 proc.) dirbančių privačiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo odontologijos rezidentai, penktadalis konservatyvios medicinos profilio rezidentų (21,4 proc.) ir vienas rezidentas (7,1 proc.) iš motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio. Didžiausią dalį papildomai nedirbančių suderę koncervatyvosios medicinos profilio rezidentai (68,4 proc.) (žiūr.

36.5% 39.7% 9% 7.7% 7.1% Papildomai nedirba Rajonų ligoninėse

Privačiose gydymo įstaigose Ne sveikatos priežiūros įstaigose Kita

28 3.3.2 pav.). Taip pat rezultatai parodė, kad tik odontologijos rezidentai visi turėjo darbą studijų metais.

3.3.2 pav. Respondentų pasiskirstimas pagal tai kur jie papildomai dirbo studijuodami rezidentūrą priklausomai nuo rezidentūros programų grupes, procentais

χ2= 108,316; lls = 12; p = 0,000;

*- p < 0,05 – lyginant su likusių rezidentūros programų rezidentais

Gydytojams rezidentams, kurie rezidentūros metais pradeda papildomai dirbti tikėtina, kad bus lengviau įsitvirtina darbo rinkoje Lietuvoje jau įgyjus specialybę. Viena iš galimybių susijusi su profesine veikla yra išvykimas dirbti į kitas šalis.

3.3.2. Gydytojų rezidentų ateities planai susiję su išvykimu dirbti į užsienį.

Rezidentų įgijusių profesinę kvalifikaciją įsidarbinimo galimybės aprėpia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio sveikatos priežiūros sektorius. Daugiau nei pusė apklaustų rezidentų (53,8 proc.) galvoja išvykti dirbti į užsienį, 46,2 proc. – neplanuoja išvykti iš Lietuvos. Į 53,8 proc. galvojančių apie išvykimą dirbti iš Lietuvos įtraukti respondentai atsakę, kad galvoja, planuoja arba norėtų išvykti dirbti į užsienį, bet dėl tam tikrų priežasčių negalintys. Analizuojant duomenis pagal rezidentūros programų grupes statistiškai reikšmingai daugiausiai planuojančių išvykti iš Lietuvos yra motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilį baigusių rezidentų (81,2 proc.) lyginant su konservatyviosios medicinos profilio respondentais (48,0 proc.) ir odontologios rezidentais (33,3 proc.). Daugiau nei pusė chirurginio profilio rezidentų (58,5 proc.) planuoja išvykti dirbti į užsienį (žiūr. 3.3.3pav.).

63,6 16,7 46,8 26,3 27,3 66,7 21,4 35,5 68,4 * 9,1 16,7 7,1 14,5 5,3 71,4 * 3,2 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kita

Ne sveikatos priežiūros įstaigose Privačiose gydymo įstaigose Regioninėse ligoninėse Papildomai nedirbo Procentai Chirurginis profilis Konservatyviosios medicinos profilis Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilis Odontologijos grupė

29 3.3.3 pav. Respondentų pagal rezidentūros programų grupes atsakymų skirstinys apie tai, ar

planuoja išvykti dirbti į užsienį, procentais χ2= 8,358; lls = 3; p = 0,039;

*- p < 0,05 – lyginant su konservatyviosios medicinos profilio ir odontologijos rezidentais; Analizuojant respondentų duomenis, kurie atsakė, kad galvoja apie išvykimą dirbti į užsienį pagrindines tokio sprendimo priežastis išskyrė: geresnę gyvenimo kokybę (72,0 proc.), didesnį darbo užmokestį (72,0 proc.) ir patrauklesnes darbo sąlygas (70,7 proc.). Mažiausiai svarbūs veiksniai buvo kaip socialinės garantijos (43,9 proc.), asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumas (37,8 proc.) ir didesnė darbo pasiūla (28,6 proc.) (žiūr. 3.3.4 pav.).

3.3.4 pav. Respondentų atsakymų procentinis pasiskirstimas pagal pagrindinės priežastis lemiančias norą dirbti užsienio šalyse

Vertinant mūsų tyrimo duomenis pagal rezidentūros programų grupes statistiškai reikšmingai daugiau odontologijos rezidentai (75,0 proc.) galvoja apie išvykimą dirbti į užsienį dėl didesnės darbo pasiūlos lyginant su konservatyviosios medicinos profilio (14,3 proc.) ir motinos ir vaiko priežiūros profilio rezidentais (15,4 proc.). Statistiškai reikšmingai chirurginio profilio rezidentams

58,5 48 81,2 * 33,3 41,5 52 18,8 * 66,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Chirurginis profilis Konservatyviosios medicinos profilis Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilis Odontologijos grupė P ro ce n tai Taip Ne 27,7 37,3 43,9 56,6 59 68,7 71,1 72,3 72,3 62,7 56,6 43,4 41 31,3 28,9 27,7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Didelė darbo pasiūla

Asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumas Socialinės garantijos Pagarbesnis požiūris į sveikatos priežiūros… Didesnė profesinių galimybių perspektyva

Patrauklesnės darbo sąlygos Geresnė gyvenimo kokybė Didesnis darbo užmokestis

Procentai

Taip Ne

30 (87,1 proc.) didesnis darbo užmokestis yra svarbesnis veiksnys nei konservatyviosios medicinos rezidentams (54,3 proc.). Socialinės garantijos daugiau odontologijos rezidentems (100,0 proc.) nei chirurginio profilio (38,7 proc.) ir konservatyviosios medicinos profilio (34,3 proc.) rezidentais buvo svarbus veiksnys lemiantis norą išvykti dirbti į užsienį. Taip pat statistiškai reikšmingai chirurginio profilio rezidentams (19,4 proc.) mažiau svarbus veiksnys yra asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumas nei konservatyviosios medicinos profilio (51,4 proc.) ir motinos ir vaiko priežiūros profilio (53,8 proc.) rezidentams (žiūr. 3.3.1 lentelė).

3.3.1 lentelė. Respondentų atsakymų skirstymas pagal pagrindinės priežastis lemiančias norą dirbti užsienio šalyse priklausomai nuo rezidentūros programų grupių

Charakteristikos Respondentai Chirurginio profilio N (proc.) Konservatyvio sios medicinos profilio N (proc.) Odontologijos grupes N (proc.) Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio N (proc.) Didelė darbo pasiūla Taip 13 (41,9) 5 (14,3) 3 (75,0)^ 2 (15,4) Ne 18 (58,1) 30 (85,7) 1 (25,0)^ 11 (84,6) χ2= 11,732; lls = 3; p = 0,008 Didesnis darbo užmokestis Taip 27 (87,1)* 19 (54,3) 4 (100) 10 (76,9) Ne 4 (12,9)* 16 (45,7) 0 (0) 3 (23,1) χ2= 10,729; lls = 3; p = 0,013 Didesnė profesinių galimybių perspektyva Taip 17 (54,8) 21 (60,0) 1 (25,0) 10 (76,9) Ne 14 (45,2) 14 (40,0) 3 (75,0) 3 (23,1) χ2= 3,875; lls = 3; p = 0,275 Geresnė gyvenimo kokybė Taip 24 (77,4) 25 (71,4) 1 (25,0) 9 (69,2) Ne 7 (22,6) 10 (28,6) 3 (75,0) 4 (30,8) χ2= 4,762; lls = 3; p = 0,190 Patrauklesnės darbo sąlygos Taip 18 (58,1) 24 (68,6) 4 (100) 11 (84,6) Ne 13 (41,9) 11 (31,4) 0 (0) 2 (15,4) χ2= 4,983; lls = 3; p = 0,173 Socialinės garantijos Taip 12 (38,7) 12 (34,3) 4 (100)“ 8 (61,5) Ne 19 (61,3) 23 (65,7) 0 (0)“ 5 (38,5) χ2= 8,420; lls = 3; p = 0,038 Pagarbesnis požiūris į sveikatos priežiūros darbuotoją Taip 17 (54,8) 19 (54,3) 2 (50,0) 9 (69,2) Ne 14 (45,2) 16 (45,7) 2 (50,0) 4 (30,8) χ2= 1,031; lls = 3; p = 0,794 Asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumas Taip 6 (19,4)^ 18 (51,4) 0 (0) 7 (53,8) Ne 25 (80,6)^ 17 (48,6) 100 (0) 6 (46,2) χ2= 11,151; lls = 3; p = 0,011 Iš viso: 31 (100) 35 (100) 4 (100) 13 (100)

*- p < 0,05 – lyginant su konservatyviosios medicinos profilio rezidentais;

“ - p < 0,05 – lyginant su chirurginio profilio ir konservatyviosios medicinos profilio rezidentais; ^ - p < 0,05 – lyginant su konservatyviosios medicinos profilio ir motinos ir vaiko priežiūros profilio rezidentais;

31 Statistiškai reikšmingas skirtumas rastas analizuojant asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumą tarp respondentų lyties. Rezidentėms moterims (47,9 proc.) apie du kartus svarbesnis yra asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumo veiksnys, lemiantis norą išvykti į užsienį nei vyrams (22,9 proc.) (žiūr. 3.3.5 pav.).

3.3.5 pav. Respondentų atsakymų skirstymas pagal tai, ar svarbus asmeninio gyvenimo ir darbo suderinamumas priklausomai nuo lyties

χ2= 5,432 ; lls = 1; p = 0,020; *- p < 0,05 – lyginant su vyrais;

Ką tik baigę mokslus rezidentai planuoja išvykimą dirbti svetur taip dar labiau didindami specialistų trūkumą rajonų ligoninėse, o valstybė susiduria su išeikvotomis išlaidomis, kurios buvo skirtos paruošti reikalingų kvalifikacijų specialistams. Tačiau specialistų trūkumo problemos nesumažina likę rezidentai, kurie nenori vykti dirbti į mažus miestus ar kaimus.

3.3.3. Gydytojų rezidentų ateities planai pabaigus rezidentūrą ir juos lemiantys veiksniai. Nemaža dalis rezidentų galvoja apie galimybę apie išvykimą dirbtį į užsienį, tačiau savo profesinės veiklos planus taip pat sieja su Lietuvos sveikatos priežiūros sistema. Beveik visi apklaustieji rezidentai (96,2 proc.) planuoja dirbti pagal įgytą specialybę, 2,6 proc. - tęsti studijas, po 0,6 proc. respondentų planuoja įgyti kitą specialybę ir nedirbti. Trečdalis (32,7 proc.) rezidentų planuoja įsidarbinti sveikatos priežiūros įstaigose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, apie penktadalį universitetinėse ligoninėse (22,4 proc.) ir sveikatos priežiūros įstaigose bet kuriame Lietuvos mieste (17,9 proc.). Šeštadalis respondentų (14,7 proc.) planuoja darbintis privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje ir panašiai apklaustųjų (12,3 proc.) – sveikatos priežiūros įstaigose užsienyje (žiūr. 3.3.6 pav.). 53,1* 47,9* 77,1 22,9 0 20 40 60 80 100 Ne Taip Procentai Vyrai Moterys

32 3.3.6 pav. Respondentų procentinis pasiskirstimas pagal, tai kurioje įstaigoje norėtų įsidarbinti

Tyrimo duomenys parodė, kad dviem trečdaliams respondentų (65,4 proc.) svarbu, kad norimoje darbo vietoje būtų geros darbo sąlygos. Tik mažiau nei pusei respondentų (44,9 proc.) yra svarbu atsižvelgti į profesinius ryšius ir siekius renkantis darbovietę. Apie trečdaliui rezidentų (30,8 proc.) atsižvelgs į priežastis susijusias su sutuoktiniu (-e) ieškantis darbo vietos. Ketvirtadaliui (24,4 proc.) apklaustųjų gyvenimo būdas ir laisvalaikio leidimo galimybės yra svarbus kriterijus ieškantis darbo ir tik šeštadaliui rezidentų (15,4 proc.) svarbios priežastys susijusios su vaikais (žiūr. 3.3.7 pav.). Tokius rezultatus galėjo įtakoti tai, kad rezidentai yra jauni ir dar neturi vaikų.

3.3.7 pav. Respondentų atsakymų procentinis pasiskirstimas pagal pagrindinės priežastis lemiančias norą dirbti pasirinktoje darbo vietoje

Analizuojant, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai apie priežastis lemiančias norą įsidarbinti vienoje ar kitoje įstaigoje ir pasirinktas darbo vietas, statistiškai reikšmingi skirtumai

22.4 %

32.7 % 17.9 %

14.7 %

12.3 % Universitetinėje ligoninėje

Sveikatos priežiūros įstaigose didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Sveikatos priežiūros įstaigoje, bet kuriame Lietuvos mieste

Privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje

Sveikatos priežiūros įstaigoje užsienyje 9 15,4 24,4 30,8 44,9 65,4 91 84,6 75,6 69,2 55,1 34,6 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kita

Priežastys susijusios su vaikais Gyvenimo būdas, laisvalaikio leidimo

galimybės

Priežastys susijusios su sutuoktiniu (-e) Profesiniai ryšiai ir siekiai Darbo sąlygos

Procentai

Taip Ne

33 rasti analizuojant darbo sąlygas, profesinius ryšius ir siekius, gyvenimo būdą ir laisvalaikio leidimo galimybes, bei priežastis susijusias su sutuoktiniu. Darbo sąlygos yra mažiau svarbios norintiems įsidarbinti universitetinėje ligoninėje (42,9 proc.) ir SPĮ bet kuriame Lietuvos mieste (46,4 proc.) nei norintiems įsidarbinti SPĮ didžiuosiuose Lietuvos miestuose (72,5 proc.), privačiame SP sektoriuje (91,3 proc.) ar SPĮ užsienyje (84,2 proc.). Profesiniai ryšiai ir siekiai mažiausiai svarbus respondentams, kurie norinti įsidarbinti SPĮ bet kuriame Lietuvos mieste (96,6 proc.) lyginant su respondentais, norinčiais įsidarbinti į kitas nurodytas įstaigas. Gyvenimo būdas ir laisvalaikio leidimo galimybės kaip svarbesnis veiksnys yra norintiems įsidarbinti SPĮ užsienyje (52,6 proc.) lyginant su respondentais, norinčiais įsidarbinti į kitas nurodytas įstaigas. Priežastys susijusios su sutuoktiniu (-e) statistiškai reikšmingai mažiau svarbus veiksnys norintiems įsidarbinti universitetinėje ligoninėje (11,4 proc.) nei respondentams, norintiems įsidarbinti SPĮ didžiuosiuose Lietuvos mietuose (39,2 proc.) ir privačiame SP sektoriuje (47,8 proc.) (žiūr. 3.3.2 lentelė).

3.3.2 lentelė. Respondentų atsakymų skirstymas pagal charakteristikų svarbą renkantis kur norėtų dirbti priklausomai nuo kur planuoja įsidarbinti

Charakteristikos Respondentai Universitetinėje ligoninėje N (proc.) Sveikatos priežiūros įstaigose didžiuosiuose Lietuvos miestuose N (proc.) Sveikatos priežiūros įstaigoje, bet kuriame Lietuvos mieste N (proc.) Privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje N (proc.) Sveikatos priežiūros įstaigoje užsienyje N (proc.)

Darbo sąlygos Taip 15 (42,9)** 37 (72,5) 13 (46,4)** 21 (91,3) 16 (84,2) Ne 20 (57,1)** 14 (27,5) 15 (53,6)** 2 (8,7) 3 (15,8) χ2= 23,252; lls = 4; p = 0,000 Profesiniai ryšiai ir siekiai Taip 23 (65,7) 23 (45,1) 1 (3,6)* 15 (65,2) 8 (42,1) Ne 12 (34,3) 28 (54,9) 27 (96,4)* 8 (34,8) 11 (57,9) χ2= 29,362; lls = 4; p = 0,000 Gyvenimo būdas ir laisvalaikio leidimo galimybės Taip 2 (5,7) 10 (19,6) 9 (32,1) 7 (30,4) 10 (52,6)^ Ne 33 (94,3) 41 (80,4) 19 (67,9) 16 (69,6) 9 (47,4)^ χ2= 16,852; lls = 4; p = 0,002 Priežastys susiję su sutuoktiniu (-e) Taip 4 (11,4)“ 20 (39,2) 8 (28,6) 11 (47,8) 5 (26,3) Ne 31 (88,6)“ 31 (60,8) 20 (71,4) 12 (52,2) 14 (73,7) χ2= 11,236; lls = 4; p = 0,024 Iš viso: 35 (100) 51 (100) 28 (100) 23 (100) 19 (100)

*- p < 0,05 – lyginant su respondentais norinčiais dirbti visose kitose įstaigose;

** - p < 0,05 – lyginant su respondentais norinčiais įsidarbinti SPĮ didžiuosiuose Lietuvos miestuose, privačiame SP sektoriuje ir SPĮ užsienyje;

^- p < 0,05 – lyginant su respondentais norinčiais įsidarbinti universitetinėje ligoninėje ir SPĮ didžiuosiuose Lietuvos miestuose;

“ - p < 0,05 – lyginant su respondentais norinčiais įsidarbinti SPĮ didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir privačiame SP sektoriuje;

34 Analizuojant veiksnius, kurie lemia rezidentų norą dirbti vienoje ar kitoje darbovietėje pagal rezidentūrų programų grupes ir darbo sąlygas rastas reikšmingas skirtumas. Statistiškai reikšmingai daugiau odontologijos grupės rezidentų (91,7 proc.) darbo sąlygas įvardino kaip svarbu veiksnį renkantis darbo vietą nei chirurginio profilio (56,6 proc.) ir motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio (43,8 proc.) respondentų.

3.3.8 pav. Respondentų pagal rezidentūros programų grupes atsakymų skirstinys apie tai, ar svarbios darbo sąlygos, procentais

χ2= 10,227; lls = 3; p = 0,017;

*- p < 0,05 – lyginant su chirurginio profilio ir motinos ir vaiko sveikatos priežiūros profilio rezidentais;

Taip pat buvo siekiams išsiaiškinti kaip rezidentai planuoja ieškotis darbo. Daugiausiai respondentų (69,2 proc.) planuoja ieškotis darbo tiesiogiai lankydamiesi pas darbdavius, apie pusė (47,4 proc.) – nurodė, kad siųs savo gyvenimo aprašymus darbdaviams. Trečdalis rezidentų (39,5 proc.) darbo ieškosis per internetinius portalus, 17,3 proc. planuoja ieškotis per šeimos narius, draugus ir pažįstamus, 11,5 proc. atsakė, kad ieškos per kitas paieškos priemones. Virš 90 proc. respondentų neieškos darbo per LSMU Karjeros centrą ir Darbo biržą (žiūr. 3.3.9 pav.).

56,6 72,0 43,8 91,7* 43,4 28,0 56,2 8,3* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Chirurginis profilis Konservatyviosios medicinos profilis

Motinos ir vaiko sveikatos priežiūros Odontologijos grupė P ro ce n tai Taip Ne