LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

DOVILĖ BAGDONAITĖ

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODŲ EFEKTYVUMAS SKAUSMO

MAŢINIMUI BEI KAKLO JUDESIŲ AMPLITUDĖS DIDINIMUI ASMENIMS,

KURIEMS NUSTATYTAS LATENTINIS MIOFASCIJINIS TRIGERINIS

TAŠKAS

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. dr. Eglė Lendraitienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė

2016 m. 05 mėn. ... d.

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODŲ EFEKTYVUMAS SKAUSMO

MAŢINIMUI BEI KAKLO JUDESIŲ AMPLITUDĖS DIDINIMUI ASMENIMS,

KURIEMS NUSTATYTAS LATENTINIS MIOFASCIJINIS TRIGERINIS

TAŠKAS

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Eglė Lendraitienė 2016 m. 05 mėn. ... d.

Recenzentas Darbą atliko

Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas Magistrantė

2016 m. 05 mėn. ... d. Dovilė Bagdonaitė

2016 m. 05 mėn. ... d.

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

ABSTRACT ... 6

SANTRUMPOS ... 9

ĮVADAS ... 10

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13

1.1.Miofascijinio skausmo sindromas ... 13

1.2.Miofascijinių trigerinių taškų etiologija ... 15

1.3.Latentinių miofascijinių trigerinių taškų simptomai ... 17

1.4.Latentinių miofascijinių trigerinių taškų ištyrimas ir vertinimas ... 18

1.5.Latentinių miofascijinių trigerinių taškų gydymas ... 22

1.5.1. Invaziniai metodai ... 22 1.5.2. Neinvaziniai metodai ... 23 2. METODIKA ... 29 2.1.Tyrimo kontingentas ... 29 2.2.Tyrimo metodai ... 30 2.3.Tyrimo organizavimas ... 32 3. TYRIMO REZULTATAI ... 35 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45 IŠVADOS ... 48 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 50

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51

SANTRAUKA

Bagdonaitė D. Skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumas skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas. magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. E. Lendraitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016, - 61 p.

Tyrimo objektas: asmenys, turintys latentinį miofascijinį trigerinį tašką viršutinėje trapecinio raumens dalyje.

Tyrimo tikslas: Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumą skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Įvertinti išeminės kompresijos poveikį skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui, asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas

2. Įvertinti teipavimo poveikį skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui, asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas

3. Nustatyti, kuris kineziterapijos metodas yra efektyvesnis skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui, asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 27 savanoriai asmenys, kuriems viršutinėje trapecinio raumens dalyje nustatytas bent vienas latentinis miofascijinis trigerinis taškas ir neturintys sveikatos sutrikimų, kurie galėtų turėti įtakos tyrimo rezultatams. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. I – os gr. (n=15) tiriamiesiems buvo taikoma viena išeminės kompresijos, kurios trukmė buvo 60-90 sekundţių, procedūra, II – os gr. (n=12) tiriamiesiems buvo taikomas 24 valandų teipavimas. Prieš tyrimą, iškart po tyrimo ir praėjus savaitei po tyrimo buvo atliekami matavimai su algometru siekiant išsiaiškinti, kokia spaudimo jėga išprovokuoja skausmą. Taip pat buvo pasitelkta dešimties balų vizualinė analoginė skausmo skalė siekiant išsiaiškinti, kokį skausmą sukelia 4 kg/cm2 stiprumo spaudimas. Matavimai su goniometru buvo atliekami siekiant išsiaiškinti judesių amplitudės pokyčius atliekant kaklo lenkimą, tiesimą ir šoninį lenkimą.

Išvados:

1. Tiriamųjų, kuriems buvo taikyta išeminė kompresija, skausmo slenkstis reikšmingai padidėjo, o skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumaţėjo. Kaklo lenkimo amplitudė statistiškai reikšmingai padidėjo iškart po kineziterapijos ir praėjus savaitei po kineziterapijos. Kaklo tiesimo ir šoninio lenkimo judesio amplitudė nepakito.

2. Tiriamųjų, kuriems buvo taikytas teipavmas, skausmo slenkstis reikšmingai padidėjo, o skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumaţėjo tik iškart po procedūros. Kaklo šoninio lenkimo, lenkimo ir tiesimo judesio amplitudė nepakito.

3. Išeminė kompresija yra efektyvesnis kineziterapijos metodas negu teipavimas, norint sumaţinti latentinių miofascijinių trigerinių taškų skausmą. Kaklo šoninio lenkimo, lenkimo ir tiesimo judesio amplitudė tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

ABSTRACT

Bagdonaitė D. Effect of different physical therapy methods on reducing pain and improving cervical range of motion for individuals with latent myofascial trigger point/ supervisor Ph. d. E. Lendraitienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Clinic of rehabilitation. – Kaunas, 2016, - s.61

Research object: individuals with latent myofascial trigger point in upper trapezius.

Research aim: to compare the effect of different physical therapy methods on reducing pain and improving cervical range of motion for individuals with latent myofascial trigger point.

Research tasks:

1. To evaluate the effect of ischemic compression on reducing pain and improving cervical range of motion for individuals with latent myofascial trigger point.

2. To evaluate the effect of taping on reducing pain and improving cervical range of motion for individuals with latent myofascial trigger point.

3. To ascertain which physical therapy method is more effective on reducing pain and improving cervical range of motion, for individuals with latent myofascial trigger point.

Methods: 27 individuals participated in the study. The inclusion criteria were the presence of

latent myofascial trigger point in upper trapezius and the absence of health problems, which could affect the results. Individuals were randomly assigned into two groups. Group I (n=15) receive an ischemic compression treatment for one session of 60 – 90s duration. Group II (n=12) receive taping program for 24 hours. Individuals were tested before treatment, immediately after treatment and after one week. They were tested with algometer to establish what pressure force provokes pain. Also a pressure of 4 kg/cm2 was applied on latent myofascial trigger points and the visual analogue scale (VAS) was used to evaluate a possible change in pain intensity. Measurements with goniometer were performed to evaluate possible changes in cervical range of motion.

Conclusion:

1. Pain intensity significantly decreased and pressure pain threshold significantly increased in group I which receive ischemic compression session after treatment and one week after treatment Neck flexion significantly increased immediately after treatment. Neck extension and side bending remain the same

2. Pressure pain threshold significantly increased in group II which receive taping for 24 hours. Pain intensity significantly increased just immediately after the treatment. Cervical range of motion in group II remain the same.

3. Ischemic compression is more effective physical therapy method for individuals with latent myofascial trigger point. There were no significant different in cervical range of motion between groups.

PADĖKA

Noriu padėkoti magistrantūros studijų baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Eglei Lendraitienei uţ palaikymą ir pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą.

SANTRUMPOS

EMG – elektromiografija

IMP - intraraumeninis spaudimas

IRT – infraraudonųjų spindulių termografija LMTT – latentinis miofascijinis trigerinis taškas MSS – miofascijinis skausmo sindromas

MTT – miofascijinis trigerinis taškas MVC - maksimalus raumenų įdarbinimas pEMG – paviršiaus elektromiografija SEA – spontaninis elektrinis aktyvumas

TENS - transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija VAS – vizualinė analoginė skalė

ĮVADAS

Raumenų sutrikimai daţnai yra pagrindinė prieţastis dėl ko sutrinka kasdienė veikla [13; 22]. Daţniausias raumenų sutrikimo nusiskundimas yra skausmas. Skausmas yra viena didţiausių susirūpinimą sveikatos prieţiūroje keliančių problemų. Dėl didelio skausmo paplitimo visuomenėje, daţnai sunku nustatyti galutinę diagnozę. Viena iš skausmo diagnozių yra miofascijinio skausmo sindromas [68]. Miofascijinio skausmo sindromas (MSS) yra gerai ţinoma regioninio skausmo būklė, kurią sukelia trigeriniai miofascijiniai taškai ir įtemptos skaidulos [97, 41]. Miofascijiniai trigeriniai taškai yra daugiausiai aptariama miofascijinio skausmo prieţastis, kadangi miofascijinis skausmas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui ir net psichologinei būklei [71]. Miofascijiniai trigeriniai taškai gali būti vertinami atsiţvelgiant į paciento darbo aplinką, sportinę veiklą, kuri gali padaryti ţalos dėl raumenų disbalanso, kūno padėtį, patologinius organizmo procesus [59]. Daţniausiai naudojamas trigerinių taškų apibūdinimas priklauso Travell & Simons (1992). Travell & Simons trigerinius taškus apibūdina, kaip jautrius mazgelius apčiuopiamoje įtemptoje skaiduloje. Trigeriniai taškai sukelia skausmą, kuris gali būti spontaninis arba atsirandantis palapuojant ir spaudţiant trigerinį tašką [59].

Yra dvi pagrindinės miofascijinių trigerinių taškų rūšys. Aktyvūs miofascijiniai trigeriniai taškai (AMTT) yra tokie, kurie sukelia skausmą ir neliečiant jų. Taip pat jie gali sukelti raumenų silpnumą, paresteziją ar net temperatūros pokyčius [59]. Latentiniai miofascijiniai trigeriniai taškai (LMTT) atsiranda esant raumenų sutrumpėjimui. Latentiniai miofascijiniai trigeriniai taškai visada yra įtemptoje skaiduloje, tačiau skausmingi būna tik tada, kai yra palapuojami [31, 39]. LMTT visada gali tapti aktyviais esant įvairiems stimulams, tokiems kaip bloga laikysena, raumenų perkrova, ar disbalansas [59].

Pagrindinis kineziterapijos tikslas yra sumaţinti skausmą bei atstatyti normalią funkciją. Kineziterapijos metodai yra skirstomi į tris kategorijas: manualinės terapijos, akupunktūros terapijos ir kiti metodai (ultragarso terapija, lazerio terapija , termoterapija) [36].

Kaklo skausmai yra daţna problema, ypatingai tarp suaugusiųjų, daţniau pasireiškianti moterims nei vyrams [18]. Miofascijinio skausmo sindromas tarp 30-60 metų asmenų pasireiškia 37 proc. vyrams ir 65 proc. moterims [74]. Manoma, kad MSS yra viena iš pagrindinių galvos ir kaklo skausmus sukeliančių prieţasčių [7].

Latentinių miofascijinių trigerinių taškų paplitimas yra didesnis negu aktyvių miofascijinių trigerinių taškų. Viršutinė trapecija yra labiausia paveikta pečių juostoje [1, 108, 81]. Dviejuose tyrimuose buvo nurodytas LMTT paplitimas. Viename tyrime Lucas et al., nurodė jog iš 154 tiriamųjų (sveikų suaugusiųjų) mentės padėties raumenyse 90 proc. tiriamųjų turėjo bent vieną LMTT. Kitame tyrime kurį atliko Celik et al. Buvo nurodyta, jog 60,5 proc. tiriamųjų turėjo bent vieną LMTT mentę

supančiuose raumenyse. Pagal šių autorių atliktas studijas bent 2 iš penkių LMTT buvo aptikti viršutinėje trapecinio raumens dalyje [20].

Daugumoje atliktų mokslinių tyrimų yra tiriami aktyvūs miofascijiniai trigeriniai taškai, tačiau LMTT yra labiau paplitę bei turi įtakos sumaţėjusiai judesio amplitudei, skausmui, motorinei disfunkcijai, raumenų mėšlungiui, raumenų nuovargiui ir vietiniam jautrumui, todėl mokslininkai vis daugiau pradeda jais domėtis [20].

Šio tyrimo tikslas yra palyginti skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumą skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumą skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Įvertinti išeminės kompresijos poveikį skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

2. Įvertinti teipavimo poveikį skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

3. Nustatyti, kuris kineziterapijos metodas yra efektyvesnis skausmo maţinimui bei kaklo judesių amplitudės didinimui asmenims, kuriems nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Miofascijinio skausmo sindromas

Miofascijinis skausmo sindromas – tai neuţdegiminės kilmės kaulų raumenų sistemos sutrikimas, susijęs su lokalizuotu skausmu, raumenų sustingimu ir jautriais mazgeliais vadinamais myofascijiniais trigeriniais taškais [49]. Kai kurie autoriai mano, jog miofascijinis skausmo sindromas (MSS) yra pagrindinė kaklo ir galvos skausmo prieţastis. Taip pat yra atlikta daug epidemiologinių tyrimų, kurie įrodo, kad miofascijinis skausmas yra vienas iš pagrindinių skeleto raumenų sistemos disfunkcijos veiksnių [36]. Myofascijinis skausmas suvokiamas kaip bukas, nepulsuojantis skausmas, kuris gali varijuoti nuo nedidelio diskomforto jausmo iki sunkiai pakeliamo skausmo, tiek ramybėje tiek fizinės veiklos metu. Šis skausmas retai būna simetrinis [99]. MSS apibūdinti skirti miofascijiniai trigeriniai taškai (MTT). Trigerinis taškas gali būti aptinkamas fascijoje, raiščiuose, raumenyse ir sausgyslėje. MTT yra ypatingai jautrus taškas, kuris asocijuojasi su raumenų įtampa ir yra skausmingas palapuojant ar ištempiant raumenį [5]. MTT dydis gali būti nuo 2 iki 10 mm dydţio [99].

MTT paprastai yra aptinkamas kineziterapinio ištyrimo metu, palpacijos būdu [36].

Miofascijiniai trigeriniai taškai yra viena iš labiausiai pamirštų ir ignoruojamų raumenų skausmo prieţasčių [37]. Taip pat menkai suprantamas jų poveikis asmens gyvenimui [48]. Daţniausiai MTT sukeliamas skausmas nėra pagrindinė skausmo prieţastis, tačiau skausmo šaltinis yra toje pačioje zonoje [77]. Tačiau yra įrodyta, kad MTT gali būti pirminė skausmo ir disfunkcijos prieţastis, o ne būtinai antrinė. Kitaip sakant, MTT gali atsirasti nesant kitai medicininei būklei, ir būti pagrindine skausmo prieţastimi. Ţinoma MTT taip pat gali būti ir gretutinis simptomas, kuris priklauso nuo įvairiausių ligų, tokių kaip osteoartritas, endometriozė, dirgliosios ţarnos sindromas ir kt.

MTT apibūdinamas kaip jautrus taškas, esantis įtemptame raumenyje (1 pav.) ir sukeliantis skausmą palapuojant, tempiant, susitraukiant, perkraunant raumenį [37].

1 pav. Trigerinio taško kompleksas [83].

MTT klasifikuojami į aktyvius ir latentinius [89]. Aktyvi MTT forma pasireiškia savaiminiu skausmu arba skausmu, kurį išprovokuoja tam tikri judesiai [58], sumaţėjusiu raumenų elastingumu, raumenų silpnumu ir skausmu susijusiu su tiesioginiu spaudimu. Skausmo intensyvumas ir išplitimas priklauso nuo MTT dirginimo [21]. Latentiniai MTT turi tas pačias, tik ne tokias aštrias, klinikines charakteristikas kaip ir aktyvūs MTT [51]. Be to, skausmas yra nepastovus, sukeliamas tik tiesiogiai veikiant spaudimu latentinį MTT [99]. Dėl šios prieţasties daţnai pačiam asmeniui yra neţinoma jog jis turi latentinį MTT [105, 79]. Nors didţiausias dėmesys yra skiriamas aktyviems myofascijiniams trigeriniams taškams, tačiau mokslininkai vis daugiau pradeda domėtis latentiniais myofascijiniais trigeriniais taškais, kadangi nors jie ir nesukelia spontaninio skausmo, tačiau gali išprovokuoti motorinę disfunkciją, tokią kaip raumenų silpnumas, slopinimas, padidėjęs jautrumas, raumenų mėšlungis [17]. Be to LMTT paplitimas yra ţymiai didesnis negu AMTT [107].

LMTT sukelia miofascijinį skausmo sindromą tada, kai yra aktyvuojami [55]. Latentiniai trigeriniai taškai gali virsti aktyviais trigeriniais taškais, jei juos sukeliantis dirgiklis veikia pastoviai [20].

MTT vystymasis ir aktyvavimas gali atsirasti dėl daugelio prieţasčių, įskaitant nuolatinį raumenų perkrovimą [54], psichologinį stresą ir visceralinius sutrikimus [37].

1.2. Miofascijinių trigerinių taškų etiologija

Galimų MTT atsiradimo prieţasčių ţinojimas, yra svarbus MTT gydymo vystymuisi [90]. Miofascijinių trigerinių taškų etiologija nėra gerai ţinoma, tačiau pastaruoju metu tyrimai rodo, jog miofascijinių trigerinių taškų patogenezę apima suţeidimai ir perkrautos raumenų skaidulos, kas sukelia raumenų sutrumpėjimą, deguonies ir maistinių medţiagų praradimą toje vietoje ir padidina metabolinius nuostolius aplinkiniuose audiniuose. Labiausiai tikėtina etiologijos teorija yra sujungta hipotezė, kad nenormali galinių motorinių plokštelių depoliarizacija ir ilgalaikis raumenų susitraukimas gali sukelti lokalizuotą „endozino trifosfato energetinę krizę“. Ši integruota hipotezė remiasi dviem plačiai pripaţintomis teorijomis: energetinės krizės teorija ir motorinės galinės plokštelės teorija (knyga gali paaiškinti). Abi kartu šios teorijos pateikia pagrįstą paaiškinimą dėl miofascijinių trigerinių taškų atsiradimo. Yra trečia teorija, kuri teigia, jog pagrindinis patologinis miofascijinių trigerinių taškų atsiradimo faktorius yra stuburo nervai, kurie gali sukelti antrinius raumenų pokyčius. Vis dėlto šios teorijos išlieka prieštaringos, ir reikia daugiau mokslinių tyrimų joms pagrįsti [20].

Manoma, jog MTT atsiradimo prieţastimi gali būti ilgalaikis ţemo intensyvumo raumenų susitraukimas ir intraraumeninis slėgis. Mechaninė raumenų perkrova gali būti apibūdinama kaip raumenų susitraukimo viršijančio pajėgumą rezultatas. Raumenų susitraukimas sutrikdo kraujotaką jame, tačiau baigus susitraukimui, ji iškart atsistato. Esant dinamiškiems ritmiškiems raumenų susitraukimams, kraujo srautas į raumenis yra didesnis. Šis mechanizmas dar vadinamas raumenų pompa. Vis dėlto, esant nuolatiniams raumenų susitraukimams, raumenų metabolizmas yra labai priklausomas nuo deguonies ir gliukozės, o šie yra trumpo veikimo.

Net atliekami vos 10 ir 25 proc. arba maksimalus raumenų įdarbinimas (MVC) galingumo susitraukimai, gali sukelti spaudimą, kuris pablogintų kraujotaką raumenyse. MVC procentas ir intraraumeninis spaudimas labai priklauso nuo paties raumens sudėties. Buvo iškelta prielaida, kad MVC procentas, kaip viršutinė raumens nuovargio riba, ra skirtingas įvairiuose raumenyse, dėl intraraumeninio spaudimo (IMP) variacijos atliekant susitraukimą. Pavyzdţiui, 10 proc. MVC antdyglinio raumens, sukuria 50 mmHg IMP, o 25 proc. MVC trapecinio raumens, sukuria vos 22 mmHg IMP. Net maţos vertės IMP gali paveikti raumenų metabolizmą. Padidėjęs spaudimas atliekant ţemo intensyvumo susitraukimus, gali prisidėti prie skausmo vystymosi ir galiausiai MTT susiformavimo [20].

Kadangi deguonis ir gliukozė yra reikalingi adenozino trifosfato sintezei, o šis suteikia energiją reikalingą raumenų susitraukimui, ilgalaikis susitraukimas gali sukelti vietinę energijos krizę dėl deguonies trūkumo. Siekiant uţtikrinti pakankamą ATP tiekimą, raumuo gali per kelias sekundes perjungti anaerobinę glikolizę. Pradiniame etape viena gliukozės molekulė skyla į dvi piruvato

molekules, taip atsirandant pakankamai energijos kad susiformuotu dvi ATP molekulės. Aerobinėmis sąlygomis, deguonis kreguoja su piruvato rūgštimi ir gamina didelį kiekį ATP (16 molekulių), anglies dioksido ir vandens. Anaerobinėmis sąlygomis, dauguma piruvato rūgšties glikolizės metu yra paverčiama į pieno rūgštį, tokiu būdu padidinamas intaraumeninis rūgštingumas. Dauguma pieno rūgšties difunduoja iš raumenų į kraujotaką. Po treniruotės pieno rūgštis pašalinama iš raumenų per 30 minučių. Deja, kai kapiliarinė cirkuliacija yra stabdoma, esant ţemo intensyvumo susitraukimams, šis procesas sustoja [15].

Mokslininkai nustatė, kad esant aktyviems MTT, pH yra ţemesnis nei 5, o tai yra daugiau negu reikia, kad būtų suţadinti raumenų nociceptoriai, įskaitant ir pieno rūgšties aptikimo jonų kanalus. Be to, ţemas pH padidina acetilcholino efektyvumą ir palaiko sarkomerų susitraukimą.

Raumenų atsipalaidavimas įvyksta tada, kai aktino-miozino tilteliai atsiskiria. Kai ATP prisijungia prie miozino molekulės, ryšys tarp miozino ir aktino silpsta ir galiausiai miozinas atsikabina nuo aktino. Tuo pačiu metu Ca2+ jonai atsiskiria nuo troponino molekulės, kuri blokuoja tropomioziną. Normaliomis fiziologinėmis sąlygomis dideli kiekiai kalcio jonų vėl pateks į sarkoplazminį tinklą kalcio jonų siurblio dėka, taip išnaudodami ATP poilsio metu. Dėl šios prieţasties sarkomerai gali likti susitraukę, kol bus pakankamai ATP, kuris panaikintų ląstelėse susikaupusį kalcį. Didelė kalcio jonų koncentracija yra susijusi su ilgalaikiu sarkomerų susitraukimu ir raumenų paţeidimu. Manoma, kad tai gali turėti įtakos MTT vystymuisi [15].

Atlikti tyrimai parodė, kad yra skirtumas tarp aktyviu, latentinių trigerinių taškų, bei normalaus raumens lyginant jų kraujo tėkmės bangų formas.

Dar viena MTT atsiradimo prieţastis gali būti maksimalūs ir submaksimalūs koncentriniai susitraukimai. Atliekant maksimalius ir submaksimalius koncentrinius susitraukimus yra reikalingi dideli ATP kiekiai. Pradţioje ATP naudojami iš pačiose raumenų ląstelėse sukauptų resursų. Po 4-6 sekundţių, pradedamas ADP fosforilinimas iš kreatino fosfato (KP). Fosforilinimo metu ATP gaunama prie ADP pridėjus vieną fosfato grupę. Sukauptos ATP ir KP atsargos suteikia pakankamai energijos naudojant maksimalią jėgą maţdaug 14-16 sekundţių. Po to reikalinga poilsio pertrauka norint atstatyti aerobinį pajėgumą. Tačiau, kai pratimai pradeda viršyti galimybes pakankamai greitai raumenų ląstelėms atlikti reikalingas reakcijas, raumenyse baigiasi ATP ir gali atsirasti nuolatinis sarkomerų susitraukimas, o tai yra MTT vystymosi pradţia. [15].

MTT atsiradimui didelę reikšmę turi patirta trauma. Literatūroje sutariama dėl to, kad patyrus ūminę raumenų perkrovą, gali atsirasti MTT. Pavyzdţiui ţmonės patyrę kaklo traumą avarijų metu (botago kirčio trauma) daţnai skundţiasi uţsitęsusiu kaklo skausmu bei sutrikusia funkcija. Vienas atliktas tyrimas parodė, kad iš 1096 asmenų, kurie buvo patyrę nedidelio greičio avarijas, 80 proc. skundėsi uţsitęsusiu kaklo skausmu. Kitame atliktame tyrime buvo nustatyta, kad iš 54 pacientų patyrusių kaklo traumas avarijų metu, visiems buvo rasti kliniškai reikšmingi MTT, daugiausiai

trapeciniame raumenyje. Dauguma pacientų po gydymo nejautė skausmo. Kai kurie pacientai traumą buvo patyrę net prieš 2 metus ir nekartą kreipėsi į kineziterapeutus, tačiau šie neapsvarstė MTT būvimo galimybės [30].

Taip pat literatūroje aprašoma, kad MTT atsiradimas gali būti kaip psichologinio streso pasekmė [60]. Ţmonės, kurie daţnai patiria įtampą ir depresiją gali būti labiau linkę į MTT atsiradimą [72]. Viena teorija teigia, jog ţmonės patiriantys stresą nuolat įtempia savo raumenis, dėl to atsiranda sąlygos vystyti MTT. Viename tyrime buvo nustatyta, jog moterys, kurios turėjo ATT buvo labiau prislėgtos negu bendra populiacija. Dėl to, depresijos ir streso valdymas gali būti kaip MTT gydymo dalis [19].

Bet kuriuo atveju, įrodymais patvirtina, kad MTT vystosi „perkrovus“ raumenį [87]. Pavyzdţiui asmenys, kurių galvos laikysena yra bloga, ţymiai daţniau skundţiasi kaklo skausmais, o juos ištyrus paaiškėjo, kad skausmus sukelia atsiradę MTT įtemptuose raumenyse, ypatingai viršutinėje trapecinio raumens dalyje, taigi netinkama laikysena gali išprovokuoti MTT atsiradimą [91]. Pagrindinis veiksnys lemiantis MTT susidarymą yra vietos išemija, kuri veda prie sumaţėjusio pH ir uţsilaikiusio uţdegiminių mediatorių esančių raumenyje, pašalinimo. [15]

1.3. Latentinių miofascijinių trigerinių taškų simptomai

LMTT yra ţymiai labiau paplitę nei AMTT [1]. LMTT yra kliniškai reikšmingi, nes jie lieka nepastebimi ir asmuo gali net neţinoti apie jų buvimą, kadangi jie nesukelia skausmo [76]. Vis dėlto jie gali sukelti raumenų silpnumą ir nuovargį [103]. Tai yra svarbu daugelyje sričių, ypatingai sporto srityje, sėdimo darbo srityse, ir kitose, kuriose svarbus raumenų darbas.

Nors LMTT yra gana paplitę ir turi svarbios reikšmės raumenų funkcionalumui, yra atlikta gana maţai tyrimų, todėl LMTT poveikis iš esmės lieka neištirtas iki galo [31, 92].

Naujausi tyrimai parodė, kad LMTT sukelia skeleto raumenų sistemos problemas:

 Vietinis jautrumas be skausmo

 Skausmo atsiradimas veikiant mechaniškai

 Ribota judesių amplitudė

 Raumenų silpnumas

 Raumenų nuovargis ir mėšlungis [20]

Atlikti tyrimai įrodo, kad sveikiems asmenims turintiems LMTT daţniausiai yra ribota judesių amplitudė. LMTT skaičius neigiamai koreliuoja su judesių amplitude. Tyrimuose pastebėta, kad ultragarso terapija ir išeminė kompresija esant LMTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje, sumaţino raumenų sustingimą, tuo pačiu padidindama judesių amplitudę kaklinėje stuburo dalyje. Tai tik patvirtino, jog LMTT buvimas turi įtakos sumaţėjusiai judesių amplitudei [41].

Mėšlungis. Naktinis blauzdos raumenų mėšlungis yra daţnai pasitaikantis tiek tarp jaunesnio, tiek tarp vyresnio amţiaus asmenų. Padidėjęs neuroraumeninis jaudrumas, toks kaip mėšlungis ar neramių kojų sindromas, taip pat buvo pastebėtas pacientams kenčiantiems nuo lėtinio raumenų skausmo [45]. Yra įrodyta, kad pacientams kenčiantiems nuo lėtinio raumenų skausmo yra būdingi ir aktyvūs ir latentiniai MTT. AMTT gali prisidėti prie raumenų skausmo ir sutrikusios funkcijos, o latentiniai MTT gali būti padidėjusio neuroraumeninio jaudrumo prieţastimi. Todėl vienas iš LMTT simptomų yra laikomas raumenų mėšlungis.

Raumenų silpnumas ir nuovargis. Bet koks ilgą laiką trunkantis fizinis krūvis sukelia raumenų nuovargį. Klinikinė patirtis parodė, kad raumenys kuriuose yra LMTT yra silpni ir greitai pavargsta (Lucas, 2008), tačiau atliktų tyrimų, kurie tai įrodytų yra nedaug [31]. Vis dėlto greitesnis nuovargio atsiradimas raumenyse yra įrodytas pacientams, kurie kenčia nuo lėtinio kaulų raumenų sistemos skausmo. Keliuose tyrime gauti rezultatai parodė, kad raumenys, kuriuose yra LMTT pavargsta greičiau nei normaliuose raumenyse [42].

LMTT gali atsirasti dėl ilgą laiką trunkančių arba neįprastų veiksmų, ţemos apkrovos pasikartojančio raumenų darbo, ūmios ar mechaninės traumos ir toliau besikartojančio streso ir ilgai besitęsiančios išemijos [20]. LMTT gydymas ne tik sumaţina skausmą. Bei pagerina motorinę funkciją, bet ir yra AMTT atsiradimo prevencija. Dėl to LMTT diagnozė ir ištyrimas yra labai svarbus [24].

1.4. Latentinių miofascijinių trigerinių taškų ištyrimas ir vertinimas

Latentiniai miofascijiniai trigeriniai taškai turi labai panašias charakteristikas kaip aktyvūs miofascijiniai trigeriniai taškai [11], todėl ir LMTT vertinimas yra labai panašus į AMTT vertinimą [84]. Nei laboratoriniai testai, nei vaizdo technika negali diagnozuoti miofascijinių trigerinių taškų, tačiau yra skiriami metodai jiems įvertinti. Šie metodai apima: palpaciją [44], spaudimo skausmo slenksčio matavimą, elektromiografiją, infraraudonųjų spindulių termografiją [20], ultragarsą [85]. Nesvarbu, kuris metodas yra naudojamas, svarbiausia pirma lokalizuoti ir identifikuoti trigerinį tašką. Miofascijinio trigerinio taško vertinimas atliekamas tiriamajam gulint ant pilvo, atsipalaidavus, jei veikiama viršutinė kūno dalis. Tada tiriamajam ištempiamas atitinkamas raumuo stebint ar čiuopiant raumens įsitempimą. Tokioje padėtyje normalaus raumens skaidulos lieka atsipalaidavusios, tačiau įtemptos raumeninės skaidulos ar susidarę mazgeliai sukuria papildomą įtampą ir dėl to lengviau atpaţinti įtemptą raumenį. Tada pasitelkiant plokščią palpaciją yra aptinkamos įtemptos vietos ar mazgeliai tarp kineziterapeuto rankos ir tiriamojo kaulo, kuris yra po apčiuopiamu raumeniu. Vis dėl to ţnyplinė palpacija, kai miofascijinis trigerinis taškas yra tarp kineziterapeuto nykščio ir kito piršto, gali būti naudojama tokiems raumenims kaip viršutinė trapecinio raumens dalis, didysis ir maţasis

krūtinės raumuo, plačiausias nugaros raumuo, ir trigalvis ţasto raumuo. Jei raumuo įtemptas, kineziterapeutas pagal raumens skaidulas toliau ieško šiek tiek didesnės susitraukimo vietos. Siekiant uţtikrinti įvertinimo tikslumą procedūra gali būti atliekama dar katą. Siekiant nustatyti MTT buvimo vietą yra naudojami šie keturi kriterijai :

1. Įtemptos vietos ar mazgelių buvimas raumenyje; 2. Tiriamojo skausmo jutimas palapuojant įtemptą vietą; 3. Tiriamasis apibūdina skausmo pojūtį;

4. Vietinis atsakas (trūkčiojimas) [56].

Palpacija (nykščio apčiuopa). Palpacija yra patikimas būdas norint nustatyti MTT buvimą. Kaip jau minėta ankščiau yra du palpacijos būdai – plokščioji ir ţnyplinė (2 pav.) [20] Literatūroje dar galima rasti pirštų galų palpaciją ir rankos palpaciją. Pirštų galų palpacija gali būti naudojama nedideliems paviršiniams raumenims. Rankos palpacija yra atliekama, kai viena ranka sudaromas spaudimas, o po ja esanti ranka palpuoja raumenis, ši palpacija gali būti naudojama giliesiems raumenims [106]. Vis dėlto, Lew„aso et al. atliktas tyrimas parodė, jog besimptomius MTT sunku aptikti nykščio apčiuopa. Be to, MTT aptikimo tikimybė labai priklauso nuo kineziterapeuto patirties [12]. Kineziterapeutas turėtų praktikuotis tiek atmerktomis akimis tiek uţmerktomis akimis, taip pat pajausti patį spaudimą aptikus MTT. Kartais palpacija gali būti nesėkminga dėl kelių prieţasčių:

 Riebalų sluoksnio,

 Įsiterpiančių raumenų,

 Įsiterpiančių sausplėvių,

 Įsitempusio, storo poodinio audinio,

 Nepakankamų įgūdţių [86].

Spaudimo skausmo slenksčio matavimas. Norint diagnozuoti MSS labai svarbu įvertinti raumenų jautrumą, skausmingumą. Skausmingumas tradiciškai matuojamas sukeliant spaudimą į tam tikrą raumenį [80]. MTT galima nustatyti naudojant elektroninį skaitmeninį algometrą (3 pav.) [101]. Algometras sudarytas iš plokščio apvalaus guminio disko su 1.0 cm2

paviršiumi. Diskas jungiasi su stūmokliu, sujungtu su matuokliu, kuris registruoja spaudimą kilogramais. Spaudimo matavimai yra išreiškiami kg/cm2_{. Spaudimo reikšmės svyruoja nuo 0 iki 10 kg/cm}2

.

3 pav. Skaitmeninis algometras PainTest™ FPX 25 [14].

Tyrėjas taiko nuolatinį spaudimą maţdaug 0,1 kg/cm2_{/s greičiu nutaikius ties LMTT kol} algometras parodo tam tikras reikšmes. Spaudimo skausmo slenksčio matavimas yra indikuotinas taikant jį viršutinei trapecinio raumens ir mentę supantiems raumenims. Jei spaudimo skausmo slenkstis yra maţesnis nei normalaus raumens, audinys gali būti svarstomas kaip LMTT [20]. Daţniausiai literatūroje aprašoma, kad audinys gali būti svarstomas kaip MTT, jeigu spaudimo skausmo slenkstis yra 2kg/cm2 maţesnis, nei kitoje pusėje arba maţesnis nei 3 kg/cm2. Spaudimo skausmo slenksčio matavimas algometru gali rodyti skirtingus rezultatus priklausomai nuo lyties, tyrėjo ir aparatūros. Literatūroje pateikiama, kad moterų spaudimo skausmo slenkstis yra maţesnis nei vyrų. Taip pat pateikiama, kad duomenys gauti tiriant algometru yra labia patikimi, kadangi tyrimais įrodyta, kad gauti duomenys, kai spaudimą taiko kompiuteris ir kai spaudimą taiko kineziterapeutas, statistiškai nesiskyrė [80].

Intraraumeninė elektromiografija (EMG). Intraraumeninės elektromiografijos technika naudojama įvertinti ir įrašyti ATT ir LTT elektrinį aktyvumą. Adata įduriama į raumens MTT, norint aptikti spontaninį elektrinį aktyvumą. MTT būdingas didelės amplitudės potencialas. Intraraumeninė EMG daţnai yra nenaudojama dėl pacientui sukeliamo diskomforto.

Paviršiaus elektromiografija (pEMG). pEMG gali būti naudojama norint aptikti LMTT. Ši technika yra patogesnė ir lengviau toleruojama lyginant su intraraumenine EMG, tačiau nėra tokia tiksli.

Registruojant EMG parodymus, kai raumuo yra ramybės būsenoje spontaninis elektrinis aktyvumas (SEA) yra vienas iš MTT ypatybių. Todėl atliekant tiek intaraumeninę, tiek paviršinę EMG, MTT yra nustatomas kaip SEA (4 pav).

4 pav. MTT aptikimas atliekant intraraumeninę ir paviršinę EMG [43].

Infraraudonųjų spindulių termografija (IRT). Termografinis vaizdavimas naudojamas apibūdinti kūno sričių temperatūrai, kuri priklauso nuo mikrocirkuliacijos, metabolinių procesų [20]. IRT nuotraukas galima vertinti dviem būdais: kokybiniu, kai nuotrauką įvertina patyręs specialistas ir pateikia savo nuomonę apie nuotrauką, ir kiekybiniu, kai matavimai ir išvados yra sudaromos pasitelkiant programinę įrangą. Pastarasis būdas yra naudojamas daţniausiai [28]. IRT yra naudinga technika vertinant odos temperatūros nenormalius ir patologinius pokyčius. Vis dėlto yra sudėtinga nustatyti skausmingas kūno vietas naudojant šią techniką, IRT yra naudingas metodas objektyviai vizualizuoti funkcinį pakitimą, todėl keli autoriai naudojo šį metodą nustatant LTT [20].

Ultragarsas. Diagnostikai ultragarsas yra plačiai naudojamas neinvazinis realaus laiko ištyrimo metodas raumenims, sausgyslėms, fascijai, ir kitiems minkštiesiems audiniams (5 pav.).

5 pav. MTT aptikimas ultragarsu. [85].

Šis metodas yra patikimas [93]. Jį naudojant yra maţa rizika suklysti aprašant ir įvertinant audinius [85].

Yra nemaţai MTT ištyrimo ir vertinimo metodų, tokių kaip elektromiografija, ultragarsas infraraudonųjų spindulių termografija. Vis dėlto daţniausiai naudojamas ir paprasčiausias metodas yra apčiuopa ir pagal atliktus tyrimus tai yra patikimas metodas [14].

1.5. Latentinių miofascijinių trigerinių taškų gydymas

LMTT gydyti yra aprašoma nemaţai būdų. Juos visus galima suskirstyti į invazinius ir neinvazinius.

1.5.1. Invaziniai metodai

Invaziniai metodai apima trigerinio taško injekcijas ir akupunktūrą. Įvairios injekcinės medţiagos buvo tiriamos, taip pat ir vietiniai anestetikai, izotoninis fiziologinis tirpalas, priešuţdegiminės medţiagos, vitaminas B12, kortikosteroidai ir botoksas [20].

Literatūroje teigiama, kad botulino injekcijos yra perspektyvi terapija gydant MSS, ypatingai, kai konservatyvi terapija nepadeda [25]. Šios injekcijos turi šalutinį poveikį, pasireiškiantį raumenų silpnumu ar paralyţiumi, tačiau šis poveikis yra trumpalaikis [27].

Taip pat Kim et al., 2015, atliktame tyrime, kuriame MTT sukeltam skausmui ir mėšlungiui gydyti buvo taikomos injekcijos į dvilypiame raumenyje esančius MTT, rezultatai parodė, kad injekcijos panaikina mėšlungio sukeliamus skausmus bei mėšlungio daţnumą [65].

Šių injekcijų efektyvumas MTT buvo įrodytas. Vis dėlto, nėra atliktų mokslinių tyrimų, kurie įrodytų injekcijų veiksmingumą LMTT.

Akupunktūra yra pripaţintas, vienas greičiausių ir efektyviausių būdų gydyti MTT [27], ypatingai MTT esantiems viršutinėje trapecinio raumens dalyje [64]. Šis metodas yra naudojamas įvedant adatą giliai į raumenis ar paviršutiniškai norint atpalaiduoti įsitempusius raumenis [20]. Akupunktūros metu adata įterpiama, tačiau nenaudojamos injekcijos į MTT. Literatūroje aprašoma, jog ši technika yra efektyvi gydant skausmą, kurį sukelia MTT [8]. Taip pat literatūroje akupunktūra pateikiama, kaip saugus metodas [3], tačiau ją atlikti turėtų tik gerai apmokyti kineziterapeutai [100]. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad akupunktūra kartu su postizometrine relaksacija sumaţina LTT klinikinius poţymius raumenims esantiems aplink mentę [20].

Akupunktūrai atlikti pirmiausia reikia paruošti odą. Rekomenduojama ją patepti 70 procentų izopropilo alkoholiu [47]. Taip pat specialistas turėtų naudoti vienkartines medicinines pirštines. Tada reikia identifikuoti MTT. Tam geriausiai tinkamas yra ţnyplinis metodas. Akupunktūrai naudojamos sterilios vienkartinės adatos. Adatos įvedimo gylis turi būti pakankamas, kad pasiektų MTT [96].

Nors akupunktūros tyrimai yra pakankamai jauni, bet yra pakankamai įrodymų kad šis metodas gali būti veiksmingas gydant MTT skausmą, maţinant MTT jautrumą, didinant judesių amplitudę ir galiausiai gerinant gyvenimo kokybę [96].

1.5.2. Neinvaziniai metodai

Neinvaziniai metodai apima manualinę ir elektroterapiją. Manualinės terapijos technikos naudojamos MTT apima sąnarių manipuliaciją, išeminę kompresiją ir spaudimą, įtempimo ir atpalaidavimo techniką, masaţo terapiją, miofascijinio atpalaidavimo terapiją.

Sąnarių manipuliacija. Preliminarūs duomenys rodo, jog manipuliacija gali išprovokuoti hipoalgezinį efektą LMTT, kurie yra raumenyje kuris įnervuojamas to paties segmento. Ruiz-Saez et al. pasiūlė, kad kaklinės stuburo dalies manipuliacija ties C3 ir C4 segmentu sukelia spaudimo jautrumo pokyčius LMTT esantiems viršutiniame trapeciniame raumenyje [20].

Įtempimas/atpalaidavimas. Tai padėties atpalaidavimo technika sukurta Jones„o 1981 metais, kuri remiasi konkrečios paciento padėties pakeitimo norint paveikti tam tikrą raumenų regioną, siekiant sumaţinti trigerinių taškų jautrumą. Dsardzinski et al. praneša, kad šis metodas gali būti veiksmingas norint pagerinti pacientų, kurie skundţiasi lokalizuotu raumenų skausmu, funkciją. Atienza-Meseguer et al. pranešė, kad ši technika maţina mechaninio skausmo jautrumą esant trigeriniams taškams viršutiniame trapeciniame raumenyje [20].

Išeminė kompresija. Išeminė kompresija yra manualinės terapijos technika daţnai naudojama kaip viena pagrindinių priemonių MTT gydyti [75]. Tai masaţo technika, kurios metu taikomas nedidelis, daţniausiai pirštų pagalba, spaudimas į MTT [73]. Spaudimo ir išeminės kompresijos gydymo mechanizmas paremtas tuo, kad yra suaktyvinamas kraujo patekimas į MTT sritį [57]. Nėra

tiksliai nurodyta, kokia turėtų būti spaudimo jėga naudojant šį metodą. Spaudimas yra taikomas tol, kol terapeutas pajaučia pagrindinio veikiamo audinio atsipalaidavimą. Daţniausiai tai uţtrunka apie 60 sekundţių. Naujausi tyrimai parodė, kad spaudimo trukmė gali svyruoti nuo 60 iki 90 sekundţių [20]. Keletas atliktų tyrimų parodė, jog išeminė kompresija yra efektyvus metodas norint sumaţinti LMTT jautrumą ir skausmą. Tie patys tyrimai parodė, kad taip pat padidėjo ir paveiktų raumenų judesio amplitudė. Vieno atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad išeminė kompresija pagerina trapecinio raumens aktyvią judesio amplitudę ir padidina LMTT skausmo slenkstį [35]. Soo A Kim et al. (2013) atliktame tyrime išeminė kompresija buvo taikoma iškart po MTT injekcijos. Rezultatai parodė, kad išeminė kompresija taikoma po MTT injekcijos yra efektyvesnė, negu vien MTT injekcijos. Tačiau taikytas išeminės kompresijos laikas (30 ir 60 sek.), skirtingų rezultatų neparodė [66].

Skersinis trinties masaţas (angl. Transverse Friction Massage). Skersinis trinties masaţas yra giliųjų raumenų masaţo technika, kuri atliekama MTT srityje. Minkštieji audiniai yra masaţuojami norint pagerinti jų lankstumą ir funkcionalumą. Doley et al., 2013 atliktame tyrime rezultatai parodė, kad skersinis trinties masaţas yra efektyvi technika gydant MTT esančius viduriniame sėdmens (gluteus medius) raumenyje. Tyrimais taip pat įrodyta, kad skersinis masaţas yra efektyvus maţinant LMTT jautrumą [29].

Postizometrinė relaksacija tai metodas, daţnai naudojamas kineziterapeutų, siekiant gydyti raumenų įtampą ir sąnarių sutrikimus esant miofascijiniam skausmui [33]. Pagrindinis postizometrinės relaksacijos tikslas yra atpalaiduoti hipertoninius raumenis, ypatingai tokius, kuriuose yra MTT [32]. Postizometrinės relaksacijos metu yra ištempiamas hipertoninis raumuo kol pasijaučia pasipriešinimas, tada pacientas atlieka izometrinį raumens susitraukimą 5 – 10 sek., panaudodamas apie 25 proc. jėgos. Po kiekvieno susitraukimo kineziterapeutas pasyviai padidina raumens ištempimą, kol vėl yra pajaučiamas pasipriešinimas [20] (6 pav).

6 pav. post-izometrinės relaksacijos atlikimo modelis [86].

Dar vienas literatūroje aprašomas efektyvus metodas MTT gydymui yra purškimo ir tempimo metodas [34, 98]. Ant odos purškiamas etilo chloridas ir tuo pačiu atliekamas raumens tempimas. Travel yra pasiūlęs purkšti du ar tris kartus prieš arba kartu su tempimu. Tempimas turi būti atliekamas atsargiai iki viso raumens ilgio [104]. Viename atliktame tyrime buvo tirta ar purškimo ir tempimo technika sumaţina skausmą po akupunktūros esant LMTT trapecinio raumens viršutinėje dalyje. Rezultatai parodė, kad nuskausminantis poveikis buvo trumpalaikis. Deja purškimo ir tempimo terapijos tiesioginis poveikis LMTT nėra ištirtas [70].

Vėliau dėl šalutinio poveikio, tokio kaip kvėpavimo takų paţeidimas, uţšaldymas, ir dėl aplinkos niokojimo, purškimas buvo pakeistas ledo trynimu [104].

Teipavimas. Literatūroje vis daugiau straipsnių pasirodo, kurie pateikia įrodymų, kad teipavimas gali būti naudojamas kaip naujas gydymo būdas. Literatūroje teigiama, jog teipavimą galima naudoti esant kaulų raumenų sistemos problemoms, įskaitant ir miofascijinius trigerinius taškus [52].Tradicinis teipavimas buvo sukurtas 1882 metais. Jis buvo iš tankios, lipnios ir tvirtos medţiagos. Teipas, ribodamas judesių amplitudę ir įmobilizuodamas sąnarius bei raumenis, gali neleisti atsirasti antrinėms traumoms, sumaţinti edemą ir skausmą bei visiškai imobilizuoti gydomą vietą. Teipavimo metodai vystėsi 1973-1979 metais. Juos tobulino dr. Kenzo Kase norėdamas sutvirtinti raumenų-kaulų sistemos struktūras per daug jų neįmobilizuojant ir nesukeliant šalutinio efekto. 1982 metais kinezioteipas buvo pristatytas viešai. Teipas pasiţymėjo elastingumu, vientisumu, lengvumu ir pralaidumu orui. Teipas buvo sukurtas taip, kad jį būtų lengva naudoti tiek klinikoje, tiek namuose, tiek uţsiimant mėgstama ar sportine veikla [104].

7 pav. Erdvės korekcijos technikos poveikis [104].

Teipavimas tai technika pasitelkiant lankstų audinį, kuris dedamas tiesiai ant odos. Teipas skiriasi nuo paprastos juostos savo fizinėmis savybėmis. Teipavimas pasiţymi pagrindinėmis keturiomis savybėmis:

1. Normalizuoja raumenų funkciją;

2. Padidina limfos ir kraujagyslių tekėjimą; 3. Maţina skausmą;

4. Gerina sąnarių funkciją [40].

Teipavimo poveikio efektyvumas priklauso nuo dviejų veiksnių: tinkamas paciento būklės įvertinimas ir tinkamos teipavimo technikos parinkimas.

Kase et al. (2003) išskiria šias teipavimo technikas:

 Mechaninė korekcinė;  Fascijos korekcinė;  Erdvės korekcinė;  Raištinė/sausgyslinė korekcinė;  Funkcinė korekcinė;  Limfinė korekcinė.

Kiekviena technika yra parenkama siekiant skirtingo poveikio [63].

7 – tame paveikslėlyje pavaizduotas erdvės korekcinės technikos poveikio mechanizmas. Prieš teipavimą paţeidimo vietoje pradeda kauptis limfa, dėl to susidaro spaudimas, kuris gali sukelti

skausmą. Teipavimas erdvės korekcijos mechanizmu sudaro sąlygas limfos nutekėjimui, dėl to toje vietoje sumaţėja slėgis ir pagerėja raumens funkcija [104]

Yra sukurta nauja teipų forma – kryţminiai teipai. Tai maţi teipai iš poliesterio su akriliniais klijais. Šie teipai yra atsparūs vandeniui, be vaistų. Jie gali būti naudojami vietiniam nuskausminimui, kurį sukelia trigeriniai taškai, taip pat esant įsitempusiems raumenims, skausmingiems sąnariams, galvos skausmui, bei skausmingiems randams. Priklausomai nuo dėvėjimo sąlygų šie teipai gali išsilaikyti iki kelių dienų. Priešingai nei įprastai naudojami teipai (kineziologiniai teipai) kryţminiai teipai yra netamprūs, todėl negali temptis kartu su oda. Vis dėlto nėra geros kokybės tyrimų, kurie įrodytų kryţminių teipų efektyvumą [52].

Youngsook Bae„as (2014) atliko tyrimą, kuriame buvo tirti sukamojo galvos raumens, kuriame aptikti LMTT, skausmo pokyčiai bei, smilkininio ţandikaulio sąnario judesio amplitudės pokyčiai. Rezultatai parodė, jog po teipavimo skausmas statistiškai reikšmingai sumaţėjo, o amplitudė reikšmingai padidėjo [10]. Halski et al., 2015 atliktas tyrimas parodė, kad teipai, naudojami trigeriniams taškams esantiems viršutinėje trapecinio raumens dalyje, sumaţino subjektyvų skausmo pojūtį. Taip pat po procedūros reikšmingai padidėjo šoninis kaklo lenkimas.

Elektroterapijos būdai. Daugumoje tyrimų, kuriuose LMTT skausmui kontroliuoti buvo naudojama elektroterapija, buvo naudojami tokie elektroterapijos metodai kaip ultragarsas ir transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS).

Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija. TENS yra veiksmingas metodas maţinant įvairios kilmės skausmą [46]. Praktikoje yra taikoma įvairaus daţnio, intensyvumo ir stimuliacijos pulso trukmės. Priklausomai nuo daţnio TENS yra skirstoma į aukšto daţnio (>50 Hz) ir ţemo daţnio (<10 Hz). Aukšto daţnio TENS veikia per vartų teoriją, todėl nuskausminimas yra trumpalaikis, o ţemo daţnio TENS veikia per endogeninių opioidų paleidimą, todėl daţniausiai tai yra ilgalaikis nuskausminimas.

Literatūroje aprašomi trys pagrindiniai TENS tipai:

1. Tradicinis TENS. Daţniausiai klinikinėje praktikoje naudojamas tipas. Taikant tradicinį TENS yra naudojama aukšto daţnio, maţo intensyvumo srovė. Šis tipas gali būti taikomas visą dieną, tačiau turi būti daromos pertraukos, norint išvengti odos sudirginimo.

2. Akupunktūros tipo TENS. Taikant šį tipą yra naudojamos ţemo daţnio ir didelio intensyvumo impulsinės srovės. Šis tipas gali būti naudojamas apie 30 min., dėl galimo raumenų nuovargio.

3. Intensyvus TENS. Naudojamos aukšto daţnio didelio intensyvumo impulsinės srovės [46].

TENS yra plačiai naudojama technika skausmo maţinimui, tačiau reikia ypatingai atsiţvelgti į paciento ligos istoriją, TENS negali būti taikoma jei pacientas bijo, turi širdies stimuliatorių, nėščioms moterims, esant neaiškios kilmės skausmui [62].

TENS nėra įtraukiamas į aktyvių ir latentinių trigerinių taškų gydymą, nes nebuvo nustatyta jo nauda, tačiau yra atlikta nemaţai mokslinių tyrimų, kuriuose buvo tirtas TENS efektyvumas MTT. Tik kelios studijos pateikė rezultatus, kai TENS buvo efektyvi gydant LMTT skausmą [20].

Ultragarsas. Gydymas ultragarsu yra vienas daţniausiai naudojamų MTT gydymo metodų, kurio pagalba šildomi gilieji audiniai [69]. Tai neinvazinis metodas, sudarytas iš pjezoelektroninių kristalų, kurie elektrinę energiją paverčia mechanine virpesių energija pasitelkiant aukšto daţnio kintamas sroves. Ultragarsas savo terminiu ir mechaniniu poveikiu didina vietinę medţiagų apykaitą, kraujotaką, regeneraciją [61]. Nemaţai atliktų studijų pateikė gerus rezultatus gydant aktyvius trigerinius taškus pasitelkiant ultragarsą. Tačiau tik keletas studijų nustatė ultragarso taikymo efektyvumą gydant LMTT [20].

Lazeris. Ţemo intensyvumo lazerio terapija atlieka svarbią rolę gydant raumenų skausmus [9]. Ţemo intensyvumo lazerio terapijos poveikis vadinamas biostimuliacija, kurios metu pagreitėja medţiagų apykaita [26]. Gydant MTT lazerio terapija, gerėja mikrocirkuliacija, skatinamas deguonies tiekimas į ląsteles ir nereikalingų medţiagų pašalinimas iš jų [95]. Keliuose atliktuose tyrimuose rezultatai parodė, kad naudojant lazerio terapiją MTT gydymui smilkininiame ţandikaulio sąnaryje, skausmas po gydymo reikšmingai sumaţėjo vertinant jį SAS ir spaudimo skausmo slenksčio matavimą [94,82]. Yra nemaţai tyrimų, kurie parodė lazerio naudojimo veiksmingumą gydant ATT, tačiau joks tyrimas neparodė efektyvumo gydant LTT pasitelkiant lazerį [20].

Nors yra ne vienas MTT gydymo būdas, manualinė terapija yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų ir kineziterapeutų vaidmuo MTT gydyme neturi būti nuvertintas. MTT yra gydomas manualinės terapijos technikomis, purškimo ir tempimo technika, akupunktūra ir injekcijų terapija. Akupunktūra yra veiksmingas metodas, tačiau kineziterapeutai ją gali taikyti ne visose šalyse [30]. Taip pat klinikiniais tyrimais įrodyta, kad esant tinkamam gydymui MTT simptomai gali būti prislopinti, tačiau jei nebuvo panaikinta tikroji MTT atsiradimo prieţastis, simptomai po kelių dienų ar savaičių atsiranda vėl [53]. Todėl svarbu, kad būtų pašalinti ir MTT sukeliantys veiksniai, tokie kaip mikrotraumos, infekcija, stresas, depresija, nemiga ir kt. [50].

2. METODIKA

2.1. Tyrimo kontingentas

Tyrime savanoriškai dalyvavo 27 sveikatos problemų neturinčių asmenų, iš jų 19 moterų ir 8 vyrai. Tiriamieji buvo suskirstyti atsitiktinai į dvi grupes. I – oje grupėje, kuriai buvo taikyta išeminė kompresija, buvo 11 moterų ir 4 vyrai (8 pav.), II – oje grupėje, kuriai buvo taikytas teipavimas, buvo 8 moterys ir 4 vyrai. (9 pav.) Tiriamieji buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus:

1. Sveikatos sutrikimų, kurie galėtų turėti įtakos tyrimo rezultatams, nebuvimas; 2. Bent vienas latentinis miofascijinis trigerinis taškas viršutinėje trapecinio raumens

dalyje bet kurioje pusėje.

8 pav. Asmenų pasiskirstymas pagal lytį I – oje grupėje.

Tyrime pirmąją grupę, kuriai buvo taikyta išeminė kompresija sudarė 15 tiriamųjų, kurių amţius buvo 26±6,89 metai (20 – 39 metai) , antrąją grupę, kuriai buvo taikytas teipavimas sudarė 12 tiriamųjų, kurių amţius buvo 23,83±3,66 metai (21-36 metai). Amţiaus skirtumas tarp grupių statistiškai nesiskyrė (p>0,05) (10 pav.)

10 pav. Tiriamųjų amžius pirmoje ir antroje grupėje.

2.2. Tyrimo metodai

Kiekvienam tiriamajam sutikusiam dalyvauti tyrime, palpacijos būdu buvo apčiuopiama viršutinė trapecinio raumens dalis. Jei buvo aptinkama įsitempusi raumenų skaidula ir joje esantis mazgelis, kurio skausmo slenkstis buvo maţesnis nei 3 kg/cm2, buvo nustatomas latentinis MTT. Skausmas buvo tiriamas pasitelkiant alogmetrą ir vizualinę analogijos skausmo skalę (VAS). Kaklo judesių amplitudė buvo matuojama su goniometru (11 pav.)

Algometrija

Algometrija – tai skausmo slenksčio matavimas. Tiriamiesiems buvo matuojamas spaudimo skausmo slenkstis Wagner Instruments algometru (12 pav). Spaudimo jėga išreikšta kilogramais.

12 pav. Wagner Instruments algometras.

Matuojant spaudimo skausmo slenkstį tiriamųjų buvo prašoma pasakyti, kada atliekant matavimą bus pajaučiamas diskomfortas ar skausmas (13 pav.) Spaudimas buvo taikomas apytiksliai 1 kg/cm2/s greičiu. Kiekvienas matavimas prieš, po ir praėjus savaitei po gydymo buvo atliekamas po tris kartus išvedant matavimų vidurkį. Kuo didesnis skausmo slenkstis, tuo maţesnis subjektyviai jaučiamas skausmas.

Vizualine analogijos skalė

Vizualinė analogijos skalė (VAS) yra skirta nusakyti skausmo intensyvumui. Skalė sunumeruota nuo 0 iki 10. 0 reiškia, kad nėra skausmo, 10 – nepakenčiamas skausmas. Tyrimo metu tiriamiesiems buvo taikytas spaudimas algometru 4kg/cm2 ir buvo prašoma įvardinti skausmą dešimties balų skausmo skalėje [78].

Goniometrija

Goniometrija – tai judesių amplitudės vertinimas. Tiriamiesiems buvo matuojamas šoninis lenkimas priklausomai nuo to, kurioje pusėje buvo aptiktas LMTT. Šoninis lenkimas atliekamas į priešingą pusę nei esantis LMTT. Jei LMTT aptiktas dešinėje pusėje – šoninis lenkimas į kairę, jei kairėje – šoninis lenkimas į dešinę. Taip pat buvo matuojamas kaklo tiesimas (galvos atlošimas) ir lenkimas. Kiekvienas matavimas buvo atliekamas prieš gydymą, iškart po gydymo bei praėjus savaitei po gydymo. Matavimai buvo atliekami tiriamiesiems sėdint:

Kaklo lenkimas ir tiesimas. Goniometro ašis laikoma ties išorine ausies landa, nejudinama dalis laikoma vertikaliai, judinama goniometro dalis laikoma horizontaliai grindims ties nosiaskyle.

Kaklo šoninis lenkimas. Goniometro ašis laikoma ties C7 slankstelio keterine atauga, nejudinama dalis laikoma vertikaliai ties stuburu, o judinama goniometro dalis laikoma vertikaliai ties galvos vidurio linija [2].

2.3. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos komisijos pritarimą (Nr. BEC – FMR(M) – 05). Tyrimas buvo vykdomas 2016 metų sausio – vasario mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, neurologijos klinikoje.

Visiems asmenims, sutikusiems savanoriškai dalyvauti tyrime, buvo atliktas pirminis tyrimas siekiant nustatyti ar jie turi LMTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje. Atrinkus tyrimui tinkamus dalyvius jie buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. I – jai grupei LMTT gydymui buvo taikytas išeminės kompresijos metodas, II – jai grupei buvo taikytas teipavimas.

Išeminės kompresijos taikymas. Išeminė kompresija buvo taikoma toleruojamo skausmo ribose. Tyrimo dalyviams buvo taikomas spaudimas, kol jie įvardijo skausmą 7-8 balais pasitelkiant VAS. Siekiant, kad išeminė kompresija būtų efektyvi, jos metu buvo išlaikomas skausmo intensyvumas. Jei tiriamieji įvardindavo skausmo sumaţėjimą, spaudimas būdavo lėtai padidinamas iki 7-8 balų pagal VAS. Išeminė kompresija buvo taikoma tris kartus apytiksliai 60-90 sekundţių darant 10 sekundţių pertraukas tarp spaudimų. Procedūra uţimdavo apie 5 min.

Teipavimo taikymas. Teipavimui buvo pasirinkta erdvės korekcinė (angl. space correction) technika (Kase et al., 2003) Buvo naudojamas kinezioteipas Dream®K. Teipas buvo laikomas 24 valandas. Teipavimui buvo naudojamos keturios “I” formos juostelės, kurių plotis 2,5 cm, o ilgis 8 cm. Teipas buvo uţklijuojamas ant viršutinėje trapecinio raumens dalyje esančio latentinio miofascijinio trigerinio taško (14 pav). Teipas buvo įtempiamas 50 proc. viso savo maksimalaus ilgio. Jei dalyviai pajusdavo diskomfortą, nieţėjimą, teipas būdavo pašalinamas stengiantis išvengti bet kokios odos alergijos [52, 63].

14 pav. Teipavimo technika [52].

Prieš taikomą gydymo metodą kiekvienam tiriamajam abejose grupėse buvo pamatuojama kaklo šoninio lenkimo, lenkimo ir tiesimo judesio amplitudė, pasitelkus algometrą buvo matuojamas skausmo slenkstis, o pagal VAS buvo pamatuojamas skausmo intensyvumas. Taip pat visi matavimai buvo atliekami iškart po kineziterapijos ir praėjus vienai savaitei po kineziterapijos. Tyrimo organizavimo schema pateikiama 15 - tame paveikslėlyje.

Statistinė duomenų analizė

Duomenims analizuoti buvo taikyta SPSS Statistics 17.0 programa. Duomenys pateikti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė paklaida. Dviem priklausomoms imtims palyginti taikytas Vilkoksono kriterijus, dviem nepriklausomoms imtims palyginti taikytas Manio - Vitnio kriterijus. Skirtumai, kai p<0,05 buvo laikyti statistiškai reikšmingais.

15 pav. Tyrimo organizavimo schema

Tiriamųjų atranka:

1. Sveikatos sutrikimų, kurie galėtų turėti įtakos tyrimo rezultatams, nebuvimas

2. Latentinis miofascijinis trigerinis taškas viršutinėje trapecinio raumens dalyje

Tiriamieji atitikę atrankos kriterius (n=27)

Ištyrimas:

1. Aktyvi kaklo JA (goniometrija) 2. Skausmo slenkstis (algometrija) 3. Skausmo intensyvumas (VAS)

Taikoma viena išeminės kompresijos procedūra (3 kartus po 60-90 sek.)

Taikoma viena teipavimo procedūra (24 val.)

Ištyrimas po kineziterapijos: 1. Aktyvi kaklo JA (goniometrija) 2. Skausmo slenkstis (algometrija) 3. Skausmo intensyvumas (VAS)

Ištyrimas po savaitės: 1. Aktyvi kaklo JA (goniometrija) 2. Skausmo slenkstis (algometrija) 3. Skausmo intensyvumas (VAS)

3. TYRIMO REZULTATAI

Gauti rezultatai parodė, kad prieš kineziterapiją I – os grupės tiriamųjų, kuriems buvo taikyta išeminė kompresija, skausmo slenkstis buvo 2,27±0,28 kg/cm2

, II – os grupės tiriamųjų, kuriems buvo taikytas teipavimas, skausmo slenkstis buvo – 2,13±0,43 kg/cm2. Grupės, lyginant skausmo slenksčio matavimus prieš kineziterapiją, buvo homogeniškos (p>0,05) (16 pav.).

Iškart po kineziterapijos I – os grupės tiriamųjų skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo iki 3,01±0,33 kg/cm2

(p<0,05), II – os grupės skausmo slenkstis taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo iki 2,30±0,36 kg/cm2

(p<0,05). Nors matavimai abiejose grupėse buvo reikšmingai didesni lyginant juos su matavimais prieš kineziterapiją, vis dėlto I – os grupės skausmo slenkstis po kineziterapijos buvo reikšmingai didesnis negu II – os grupės (p<0,05).

Praėjus savaitei po kineziterapijos I-os grupės skausmo slenkstis buvo 2,63±0,3 kg/cm2 , lyginant su matavimu prieš kineziterapiją jis buvo reikšmingai didesnis (p<0,05), o lyginant su matavimu iškart po kineziterapijos jis buvo reikšmingai maţesnis (p<0,05). II – os grupės skausmo slenkstis buvo 2,33±0,46 kg/cm2. Lyginant su matavimu prieš kineziterapiją skausmo slenkstis reikšmingai padidėjo (p<0,05), o lyginant su matavimu iškart po kineziterapijos skausmo slenksčio pokytis buvo nereikšmingas. Lyginant abi grupes, I – os grupės skausmo slenkstis buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu II – os (p<0,05).

*-p<0,05, lyginant skirstinius.

16 pav. I ir II grupės tiriamųjų latentinių miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenkstis prieš, iškart po ir praėjus savaitei po kineziterapijos.

Lyginant grupių tiriamųjų matavimų rezultatus procentais didţiausias pokytis – 32,60 proc. – buvo I – oje grupėje lyginant duomenis prieš kineziterapiją ir po kineziterapijos (17 pav.). II – os grupės pokytis procentais buvo maţesnis nei I – os grupės – 7,98 proc.

Pokytis, lyginant algometro matavimo rezultatus prieš kineziterapiją ir praėjus savaitei po kineziterapijos, didesnis buvo taip pat I – oje grupėje – 15,86 proc. Tačiau šis pokytis buvo maţesnis lyginant su pokyčiu po procedūros. II – oje grupėje pokytis lyginant duomenis prieš kineziterapiją ir duomenis praėjus savaitei po kineziterapijos buvo 9,39 proc. Lyginant pokytį praėjus savaitei po kineziterapijos tarp grupių skirtumas buvo ţymiai maţesnis negu lyginant pokyti prieš kineziterapiją ir po jos.

17 pav. I ir II grupės latentinių miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenksčio pokyčiai procentais.

Skausmo intensyvumo palyginimas grupėse

Taip pat buvo atliktas dar vienas matavimas, kurio metu visiems tiriamiesiems buvo taikomas 4 kg/cm2 spaudimas į LMTT ir buvo prašoma įvardinti skausmą pagal VAS skalę (18 pav.)

Prieš kineziterapiją I – oje grupėje, kurioje buvo taikoma išeminė kompresija, tiriamieji įvardijo 5,20±0,56 balų skausmą. II – oje grupėje, kurioje buvo taikomas teipavimas, tiriamieji įvardijo 5,33±0,78 balų skausmą. Tarp grupių reikšmingo skirtumo prieš procedūrą nebuvo (p<0,05).

Po kineziterapijos I – oje grupėje tiriamieji įvardijo 3,20±0,78 balų skausmą. Lyginant su matavimais atliktais prieš kineziterapiją skausmas po kineziterapijos reikšmingai sumaţėjo (p<0,05). II – oje grupėje tiriamieji įvardijo 5±0,74 balų skausmą. Lyginant su matavimais atliktais prieš kineziterapiją skausmas po kineziterapijos reikšmingai sumaţėjo (p<0,05). Vis dėl po kineziterapijos pirmosios grupės tiriamųjų skausmas buvo reikšmingai maţesnis negu antrosios (p<0,05).

Praėjus savaitei po kineziterapijos I – oje grupėje tiriamieji įvardijo 4,53±0,74 balų skausmą. Lyginant šiuos matavimus su matavimais prieš kineziterapiją, jie buvo reikšmingai maţesni (p<0,05), o lyginant su matavimais atliktai po kineziterapijos skausmas reikšmingai padidėjo (p<0,05). II – oje grupėje praėjus savaitei po kineziterapijos tiriamieji įvardijo 5,08±0,52 balų skausmą. Šie matavimai lyginant juos su matavimais atliktais prieš kineziterapiją ir po kineziterapijos reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Praėjus savaitei po kineziterapijos pirmosios grupės tiriamųjų skausmas buvo statistiškai reikšmingai maţesnis negu antrosios grupės tiriamųjų (p<0,05).

*-p<0,05, lyginant skirstinius

18 pav. I ir II grupės tiriamųjų latentinių miofascijinių trigerinių taškų skausmo intensyvumas prieš, iškart po ir praėjus savaitei po kineziterapijos

Lyginant grupių tiriamųjų matavimų rezultatus procentais didţiausias pokytis – 38,46 proc. – buvo I – oje grupėje lyginant duomenis prieš kineziterapiją ir po kineziterapijos (19 pav.). II – os grupės pokytis procentais buvo maţesnis nei I – os grupės – 6,19 proc.

Pokytis, lyginant matavimo rezultatus prieš kineziterapiją ir praėjus savaitei po kineziterapijos, didesnis pokytis buvo taip pat I – oje grupėje – 12,89 proc. Tačiau šis pokytis buvo maţesnis lyginant su pokyčiu po kineziterapijos. II – oje grupėje pokytis lyginant duomenis prieš kineziterapiją ir duomenis praėjus savaitei po kineziterapijos buvo tik 2,31 proc. Lyginant pokytį praėjus savaitei po kineziterapijos tarp grupių skirtumas buvo ţymiai maţesnis negu lyginant pokyti prieš kineziterapiją ir po jos.

19 pav. I ir II grupės latentinių miofascijinių trigerinių taškų skausmo intensyvumo pokyčiai procentais.

Kaklo lenkimo, tiesimo ir šoninio lenkimo judesio amplitudės palyginimas grupėse Taip pat buvo atliekami kaklo judesių amplitudės matavimai su goniometru siekiant išsiaiškinti, ar taikant skirtingus kineziterapijos metodus šoninio kaklo lenkimo, lenkimo ir tiesimo judesio amplitudė padidėja.

Prieš procedūrą I – oje grupėje, kuriai buvo taikyta išeminė kompresija, kaklo šoninio lenkimo amplitudė buvo 37±4,6 laipsniai, o II - oje grupėje, kuriai buvo taikytas teipavimas, - 39,92±2,31 laipsnis (20 pav.) Tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05).

Po kineziterapijos I – oje grupėje kaklo šoninio lenkimo amplitudė buvo 37,40±5,03 laipsniai. Lyginant su matavimais prieš kineziterapiją, reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05). II – oje grupėje kaklo šoninio lenkimo amplitudė padidėjo iki 40,33±2,71 laipsnių, tačiau lyginant su matavimais atliktais prieš kineziterapiją reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05). Tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05).

Praėjus savaitei po kineziterapijos I – oje grupėje tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo amplitudė buvo 37,33±4,91 laipsnis. II – oje grupėje tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo amplitudė buvo 40,50±3,03 laipsniai. Reikšmingo pokyčio lyginant matavimus atliktus prieš kineziterapiją ar po kineziterapijos nebuvo. Tarp grupių tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo amplitudė praėjus savaitei po kineziterapijos nesiskyrė (p>0,05).

20 pav. Kaklo šoninio lenkimo amplitudės matavimai tyrimo metu I – oje ir II – oje grupėje.

Kaklo lenkimo amplitudė prieš kineziterapiją I – oje grupėje buvo 49,40±3,72 laipsniai, o II – oje grupėje – 50,67±2,81 laipsniai (21 pav.) Tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05).

Po kineziterapijos I – oje grupėje tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudė reikšmingai padidėjo iki 52,13±4,03 laipsnių (p<0,05). II – oje grupėje tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudė neţymiai padidėjo, tačiau reikšmingo skirtumo nebuvo.

Praėjus savaitei po kineziterapijos I – oje grupėje tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudė buvo 52,07±2,96 laipsniai. Lyginant šiuos matavimus su matavimais atliktais prieš kineziterapiją tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudė reikšmingai padidėjo (p<0,05), o lyginant šiuos duomenis su matavimais atliktais po kineziterapijos reikšmingo skirtumo nebuvo. II – oje grupėje tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudė buvo 52,08±3,68 laipsniai. Lyginant šiuos matavimus su matavimais atliktais prieš kineziterapiją ir su matavimai atliktais po kineziterapijos reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05). Praėjus savaitei po kineziterapijos I – os ir II – os grupės matavimai nesiskyrė (p>0,05).

*-p<0,05, lyginant skirstinius

21 pav. Kaklo lenkimo amplitudės matavimai tyrimo metu I – oje ir II – oje grupėje

Kaklo tiesimo amplitudė prieš kineziterapiją I – oje grupėje buvo 63,13±4,39 laipsniai, po kineziterapijos – 65,13±4,73 laipsniai, o praėjus savaitei po kineziterapijos – 64,20±6,78 laipsniai (22 pav.) Pakitimai buvo neţymūs ir statistiškai nereikšmingi (p>0,05). II – oje grupėje tiriamųjų kaklo tiesimo amplitudė prieš kineziterapiją buvo 65,92±4,36 laipsniai, po kineziterapijos – 65,92±4,19 laipsniai, praėjus savaitei po kineziterapijos – 64,25±7,09 laipsniai. Antroje grupėje pokyčiai prieš, po ir praėjus savaitei po kineziterapijos taip pat buvo neţymūs ir statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Tarp grupių reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05).

22 pav. Kaklo tiesimo amplitudės matavimai tyrimo metu I – oje ir II – oje grupėje

Skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšys

Ištyrus skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšį gauti rezultatai parodė, kad iškart po kineziterapijos I-oje grupėje, kuriai buvo taikyta išeminė kompresija, tarp skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus ryšys (p<0,05; r=-0,743). Kuo didesnis skausmo slenkstis, tuo maţesnis skausmo intensyvumas (23 pav.)

Ištyrus skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšį gauti rezultatai parodė, kad iškart po kineziterapijos II-oje grupėje, kuriai buvo taikytas teipavimas tarp skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo yra statistiškai reikšmingas ir stiprus ryšys (p<0,05; r=-0,745). Didėjant skausmo slenksčiui, skausmo intensyvumas maţėja (24 pav.)

24 pav. Skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšys iškart po kineziterapijos II-oje grupėje.

Ištyrus skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšį praėjus savaitei po kineziterapijos, rezultatai parodė, kad I-oje grupėje, kuriai buvo taikyta išeminė kompresija, maţėjant skausmo intensyvumui, didėja skausmo slenkstis (p<0,05) (25 pav.) Nustatytas stiprus ryšys (r=-0,717).

25 pav. skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšys praėjus savaitei po kineziterapijos I-oje grupėje.

Ištyrus skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšį praėjus savaitei po kineziterapijos, rezultatai parodė, kad II-oje grupėje, kuriai buvo taikytas teipavimas, maţėjant skausmo intensyvumui, didėja skausmo slenkstis (p<0,05) (26 pav.) Nustatytas stiprus ryšys (r=-0,719).

26 pav. Skausmo slenksčio ir skausmo intensyvumo ryšys praėjus savaitei po kineziterapijos II-oje grupėje