LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Rasita Lukošiūt÷
Veterinarin÷s maisto saugos magistrantūros baigiamasis darbas
Tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimas pieno produktų
pramon÷je Lietuvoje
Darbo vadov÷: dr. Dalia Sekmokien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimas pieno produktų pramon÷je Lietuvoje“
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2012- 05- 15 Rasita Lukošiūt÷ (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2012- 05- 15 Rasita Lukošiūt÷ (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO
VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
2012- 05- 15 dr. Dalia Sekmokien÷ (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
APROBUOTAS KATEDROJE (data) (katedros ved÷jo/jos vardas pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(Gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...6 ĮVADAS ...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10 1.1. Maisto priedai ...101.1.1. Tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimo galimyb÷s...13
1.1.2. Dažniausiai pieno pramon÷je vartojami tirštikliai ir stabilizatoriai ir jų charakteristika. ...15
1.2. Tirštiklių ir stabilizatorių ženklinimo ypatumai vadovaujantis HN119 ir HN53...26
1.3. Maistingumo ir sveikatingumo ženklinimas pieno produktuose...27
1.4. Modifikuotas ar pakeistų savybių krakmolas? ...29
2. DARBO METODIKA...30
2.1. Dažniausiai pieno produktuose naudojamų tirštiklių bei stabilizatorių tyrimas...30
2.2 Pieno produktuose esančių tirštiklių ir stabiliatorių ženklinimo etiket÷se nagrin÷jimas ...30
2.2.1 Bendrieji ženklinimo ypatumai pagal HN119 ir HN53...30
2.2.2 Maistingumo ir sveikatingumo teiginių ženklinimas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą....31
2.3. Pieno produktuose vartojamų tirštiklių ir stabilizatorių analiz÷s klausimyno vartotojams sudarymas ...31
3. TYRIMŲ REZULTATAI ...32
3.1. Dažniausiai pieno pramon÷je vartojami tirštikliai ir stabilizatoriai ir jų charakteristika. ...32
3.2.Ženklinimo analiz÷ ...34
3.2.1. Bendrieji ženklinimo reikalavimai vadovaujantis HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” ir HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“...34
3.2.2.Maistingumo ir sveikatingumo teiginių ženklinimas ...39
3.2.3. Modifikuotas ar pakeistų savybių krakmolas? ...42
3.3. Anketos tyrimo analiz÷...45
4. IŠVADOS:...69
SANTRAUKA
„Tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimas pieno pramon÷je Lietuvoje“ Mokslinis vadovas: dr. DaliaSekmokien÷
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Kaunas; 2012. 77p.
Darbo aktualumas: Pastaruoju metu visuomen÷je suaktyv÷jo diskusijos d÷l maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai. Vartotojai vis dažniau atkreipia d÷mesį į raidę „E“ ,su numeriais maisto produktų etiket÷se. Nors teigiama, kad kai kurie maisto priedai nekenkia
sveikatai, bet naujesni tyrimai verčia tuo suabejoti, kadangi nuolat iš sąrašo išbraukiami ankščiau saugiais laikyti maisto priedai.
Darbo tikslas: Įvertinti ir išanalizuoti tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimą Lietuvos pieno produktų pramon÷je.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti, išanalizuoti literatūrą ir apibendrinti turimus duomenis apie tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimą pieno produktuose.
2. Literatūros analiz÷s pagrindu apibendrinti vartojamų tirštiklių ir stabilizatorių fizikines, chemines ir medicinines savybes.
3. Įvertinti dažniausiai pieno produktuose vartojamus tirštiklius ir stabilizatorius.
4. Išanalizuoti pieno produktuose esančių tirštiklių ir stabilizatorių ženklinimo ypatumus.
5. Atlikti anketinę apklausą siekiant išsiaiškinti, ar vartotojai turi žinių apie šiuos maisto priedus, apie jų ženklinimą ir įtaką žmogaus sveikatai.
Tyrimo metodika. Literatūros analiz÷s būdu aprašytos fizikin÷s, chemin÷s tirštiklių ir stabilizatorių savyb÷s ir jų poveikis žmogaus organizmui. Išanalizuotas pieno produktų ženklinimas.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma tirštiklių ir stabilizatorių žymimų E400 ir daugiau yra natūralios kilm÷s. Literatūros analiz÷ nurodo, kad kai kurie tirštikliai ir
stabilizatoriai ( guaro derva saldžiųjų ceratonijų derva, gumiarabikas ir kt.) yra netgi naudingi organizmui, d÷l to, kad gerina virškinimą, mažina kraujospūdį ir insulino kiekį, gali pad÷ti kovoti su viršsvorio problemomis. Tačiau, nereikia, pamiršti, kad per dideli šių maisto priedų kiekiai gali tur÷ti ir neigiamą poveikį orgnaizmui.
Rinkos analiz÷, kurios metu buvo ištirta 50 varšk÷s sūrelių/desertų ir 50 jogurtų etikečių parod÷, kad dažniausiai jų gamyboje yra vartojamas krakmolas, pektinai ir želatina.
Nustatyti maži ženklinimo pažeidimai, kurie neįtakoja kokyb÷s .
Anketin÷ apklausa parod÷, nors ir 93 proc, respondentų žino, kas yra maisto priedai, bet paprašyti įvardinti tirštiklių ir stabilizatorių pavadinimus ir jų poveikį organizmui negal÷jo. Vartotojai turi mažai informacijos apie ženklinimą, tod÷l būtina juos šviesti apie maisto priedų naudojimo tikslus, jų savybes ir saugumą sveikatai.
SUMMARY
“The use of thickeners and stabilizers in dairy indrusty in Lithuania”
Research leader dr. Dalia Sekmokien÷
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy Kaunas; 2012. 77p.
The urgency of the work: At present very active discussions are society about expediency to use food additives, about their influence on people health. The users pay more attention to letter “E” with the numbers on the food labels. Though on the one hand it is stated that same food additives are harmless, on the other hand their newest researches reduce to doubt it, because earlier safe food additives are constantly cross out the register.
The aim of research: to assess and analyse the use of thickeners and stabilizers in Lithuanian indrusty of dairy products.
The goals of the research:
1. To collect, analyse and generalyse available information about the use of thickeners and stabilizers in dairy products.
2. To summarize physical, chemical and medical qualities of the thickeners and stabilizers based on analysis of the literature.
3. To assess the mostly used thickeners and stabilizers in dairy products.
4. To analyse the marking peculiarity of thickeners and stabilizers in dairy products.
5. To carry out questionnaire for the research with the aim to find out if users know about these food additives about their symbols and influence on people’s health.
Results and conclusions of the research. During the research it was determinated that the most of thickeners and stabilizers, which are marked by E400 and more are of natural origin. Analysis of the literature presents that some of the thickeners and stabilizers are useful for the human’s
organism because they make better digestion, reduce blood pressure and the quantity of insulin, can help to fight against overweight problems. However we must not forget that to too big quantity of the food additives can have negative influence on the human’s organism.
The market analysis, during which the labels of curd cheeses/deserts and yogurts were studied, showed that starch, gelatine and pectins are very often used in dairy production. There are few marking violations which are not influenced the quality. The ansvers to questionnaires had indicated that thoudh 93 percents of respondens know what are food additives, but they could not give a na and say their influence on an human’s organism. The users have to little information about marking, so it is necessary to educate them about food additives, their characteristics and safety.
ĮVADAS
Darbo aktualumas.Pastaruoju metu visuomen÷je suaktyv÷jo diskusijos d÷l maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai. Vartotojai vis dažniau atkreipia d÷mesį į raidę „E“ ,su numeriais maisto produktų etiket÷se. Šie būgštavimai atsirado d÷l informacijos apie maisto priedų savybes, jų vartojimo bei reglamentavimo stokos.
(http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/viskas.apie.e.maisto.priedus/prieiga per internetą 2011m. Sausio 10d. ).
Vieni dažniausiai naudojamų maisto priedų – tirštikliai, dauguma jų naudingi sveikatai. Paskelbta nemažai mokslinių straipsnių, kad pektinai (E440) padeda išvesti sunkiuosius metalus iš organizmo, mažina cholesterolio kiekį. Akacijų sakai E414 (gumiarabikas) naudojamas kaip maisto priedas jau 5000 metų. Jie naudojami pagal principą “quantum satis”, taigi, tiek, kiek reikia, yra visiškai netoksiški. Akacijų sakai teigiamai veikia žarnyną, yra prebiotikas. Higienos normoje
specialioje lentel÷je surašyti maisto priedai leidžiami naudoti specialios medicinin÷s paskirties kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose. Pavyzdžiui, E 410 saldžiųjų ceratonijų derva leidžiama vartoti nuo gimimo - produktuose, skirtuose gastroezofaginiam refliuksui mažinti. Tokių tirštiklių, kurie naudojami kaip maisto priedas medicinos praktikoje tokie kaip papildai, ar net vaistai, yra nemažai.
(http://www.kinu-medicina.lt/mityba/50-maisto-priedai.html. Prieiga per internetą 2011m. sausio 10 d.).
Nors teigiama, kad kai kurie maisto priedai nekenkia sveikatai, bet vis naujesni tyrimai verčia tuo suabejoti, kadangi nuolat iš sąrašo išbraukiami ankščiau saugiais laikyti maisto priedai. Taigi, renkantis maistą nereikia visai vengti „E“, bet geriau rinktis tą produktą, kurio etiket÷je nurodyta kuo mažesnis jų skaičius (Lietuvos vartotojų institutas, 2005).
Darbo tikslas: Įvertinti ir išanalizuoti tirštiklių ir stabilizatorių Lietuvos pramon÷je panaudojimą pieno produktuose
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti, išanalizuoti literatūrą ir apibendrinti turimus duomenis apie tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimą pieno produktuose.
3. Įvertinti dažniausiai pieno produktuose vartojamus tirštiklius ir stabilizatorius.
4. Išanalizuoti pieno produktuose esančių tirštiklių ir stabilizatorių ženklinimo ypatumus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Maisto priedai
Maisto priedai - tai medžiagos, kurios nebūdamos maistu ar maisto sud÷tin÷mis dalimis, tikslingai dedamos į maistą gamybinio proceso metu ir suteikia maistui pageidautinų savybių (EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1333/2008 “D÷l maisto priedų”).
Lietuvos teis÷s aktuose maisto priedas apibūdinamas kaip medžiaga, kuri n÷ra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipin÷ maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri sąmoningai įd÷ta į maisto produktus d÷l technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gebenimo ar laikymo) tampa pati ar jos dariniai tokių maisto produktų sud÷tine dalimi (Lietuvos vartotojų institutas, 2005).
Maisto produktų gamintojai vartoja vis daugiau maisto priedų, nes kuria naujas receptūras, įdiegia naujas technologijas arba pradeda gaminti pigesnius produktus, atsižvegiant į vartotojų
poreikius. Gamintojai maisto priedus naudoja ne tik d÷l technologinių, bet ir d÷l ekonominių tikslų – jų naudojimas sumažina maisto produktų savikainą, padeda konkurencin÷je kovoje, didina pelną, kadangi leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesn÷mis: cukrų –
saldikliais, m÷są – baltyminiais pakaitalais, pateikti į prekybą nesezoninių ir naujų gaminių, o svarbiausia – pailginus tinkamumo vartoti trukmę, ženkliai sumaž÷ja nuostoliai d÷l maisto gedimo. (Lietuvos vartotojų institutas , 2005; Hanssen , 2011).
Maisto priedus leidžiama vartoti tik tada, kai:
• yra pagrįstas technologinis poreikis ir tikslo negalima pasiekti kitomis ekonominiu ir technologiniu požiūriu priimtinomis priemon÷mis (t.y. n÷ra kitos išeities);
Maisto priedų naudojimas yra leidžiamas tik tais atvejais, kai jie skirti vienam ar keliems tikslams:
• pagerinti ar išsaugoti maisto produkto mitybinę vertę;
• aprūpinti reikiamomis sudedamosiomis dalimis maisto produktus, gaminamus ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grup÷ms;
• pagerinti maisto produktų kokybę, išlaikyti stabilumą, pagerinti jų juslines savybes; • pagerinti gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ir laikymo sąlygas. Maisto priedus draudžiama naudoti, norint užmaskuoti nekokybiškas žaliavas, maisto gedimą ar kitas nepageidaujamas savybes. Visus maisto priedus, panaudotus maisto gamyboje, gamintojas privalo nurodyti produkto etiket÷je ((EB) Nr. 1333/2008 “D÷l maisto priedų”; Lietuvos vartotojų institutas, 2008).
Lietuvoje maisto priedus ir jų vartojimo įvairiose maisto produktų grup÷se privalomuosius reikalavimus nustato EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr.
1333/2008 “D÷l maisto priedų” ir Lietuvos Higienos norma HN 53 “Leidžiami vartoti maisto priedai“. Maisto produktų gamybai gali būti vartojami tik tie maisto priedai, kurie įtraukti į higienos normos HN 53 leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašą. HN 53 reikalavimai privalomi visoms įmon÷ms ir firmoms, nepriklausomai nuo jų nuosavyb÷s formos, gaminančioms maisto produktus su maisto priedais, taip pat importuojančioms maisto priedus, jų mišinius ar produktus su jais. Bet kuri firma, norinti importuoti į Lietuvą ar gaminti kvapiąsias medžiagas, maisto priedus ir jų mišinius, privalo juos įregistruoti Respublikiniame mitybos centre. Maisto priedai, importuojami į Lietuvos Respubliką arba pagaminti Lietuvoje, turi atitikti HN 53; HN53 – 1 “Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti
kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“ ir HN 53 – 2 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“ reikalavimus. Šios higienos normos patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Maisto priedai, neatitinkantys šių higienos normų reikalavimų, negali būti tiekiami į rinką ir naudojami gamybai (Lietuvos vartotojų institutas , 2005; Gruzdien÷ , 2008).
Kadangi gamintojai gali naudoti arba žym÷jimą E raide, arba visą priedo pavadinimą, dažnai jie pasirenka visą pavadinimą, kuris n÷ra toks gązdinantis, nei žymint raide E. Kita vertus, kai kurių ingredientų, pasižyminčių vertingosiomis maistin÷mis savyb÷mis, pavadinimai gali atrodyti kaip priedų pavadinimai, tod÷l gali kilti keblumų (Gruzdien÷ , 2008).
Jeigu neviršijamos leidžiamos koncentracijos, priedai netur÷tų kenkti sveikatai. Tačiau egzistuoja ir kita nuomon÷. Pasirodo vis naujų tyrimų duomenų. Moksliniuose straipsniuose, nepriklausomų tyrimų ataskaitose, viešose informacijos priemon÷se, internete pateikiama nemažai informacijos apie galimą pavojų sveikatai, kurį gali sukelti kai kurių maisto priedų vartojimas. Manoma, kad jie gali sukelti alergijas, įvairius išb÷rimus, dilg÷linę, slogą, bronchinę astmą, migreną, virškinimo sutrikimus, pykinimą, v÷mimą, kasos, inkstų ligas, padidintas jautrumą kai kuriems medikamentams (pvz., aspirinui), vaikų elgesio sutrikimus (hiperaktyvumą). Remiantis tyrimų duomenimis (ES), galima teigti kad mažiau negu vienas žmogus iš tūkstančio galbūt yra alergiškas kuriam nors konkrečiam maisto priedui. Anglijoje atlikti tyrimai parod÷, kad tik 0,01 – 0,26 ℅ visų šalies gyventojų gali būti jautrus maisto priedams (natūraliems ir sintetiniams), tačiau nustatyta ir tai, kad gana daug gyventojų gali būti jautrūs tradiciniams maisto produktams ar namų dulk÷ms. Nustatyti, ar maisto priedai turi įtakos alerginiams susirgimams, yra sunkus uždavinys, nes jų į organizmą patenka kartu su maisto baltymais, teršalų likučiais bei vitaminais, kurie taip pat gali sukelti alergiją. Mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmon÷ms, ligoniams patartina vartoti ką tik pagamintą, šviežią maistą iš natūralių produktų be priedų. Kai kurie maisto priedai gali tur÷ti mutageninį ir kancerogeninį poveikį. (Gruzdien÷, 2008; Hanssen, 2011).
1.1.1. Tirštiklių ir stabilizatorių panaudojimo galimyb÷s
Šios medžiagos naudojamos plataus asortimento maisto produktų gamyboje: konditerijos, pieno, žuvies, m÷sos produktų, g÷rimų, ledų, majonezo ir t.t. jie suformuoja ir stabilizuoja reikiamą produktų konsistenciją, gelio struktūrą.
Gelis – tai struktūrin÷ koloidin÷ sistema, turinti skystą dispersinę terpę. Šios sistemos karkasas – gelį formuojančios medžiagos, skersiniais ryšiais susiūtos polimerin÷s grandin÷s. Sutirštinimas, stabilizavimas – tai glaudžiai susijusios sąvokos ir astkirti jas labai sunku. Dažnai ta pati medžiaga skirtingomis koncentracijomis gali atlikti visas šias funkcijas. (Gruzdien÷, 2008).
Daugelis polisacharidų ir modifikuoti jų dariniai ( netgi nedidelis jų kiekis ) gali padidinti sistemos klampį, sudaryti gelius, stabilizuoti emulsijas, suspensijas ir putas. Šie junginiai dažnai būna aktyvūs kristalizacijos inhibitoriai, taip pat tinka aromatinių junginių įkapsuliavimui, dažniausiai džiovintuose maisto produktuose. D÷l šių savybių polisacharidai tapo svarbiais maisto pramon÷s priedais ( Gruzdien÷, 2008; Голубев, 2003)
Stabilizatorius – medžiagos, padedančios išlaikyti pastovią fizinę ir cheminę maisto produkto būseną; stabilizatoriai apima medžiagas, padedančias išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių
medžiagų vienalytę dispersiją maisto produkte, taip pat medžiagas, stabilizuojančias, išlaikančias ar sustiprinančias maisto produkto esamą spalvą, ir medžiagas, padidinančias maisto rišamąsias savybes, įskaitant baltymų skersinius ryšius, padedančius atskiras maisto dalis apjungti į atskirą naujai
pagamintą produktą ((EB) Nr. 1333/2008 “D÷l maisto priedų”).
Tirštiklis – tai medžiaga, kurios dedama į vandeninius tirpalus siekiant padidinti skysčio klampumą ir kartu nepakeisti ar nepabloginti kitų jo savybių (Lietuvos higienos norma 53:2010 "Leidžiami naudoti maisto priedai").
Tirštiklis suformuoja norimą gaminio konsistenciją. Tirštiklių dedama į jogurtą, padažus, majonezą ir kitus produktus. Daugelis jų yra natūralios kilm÷s medžiagos: karageninas (E 407),
saldžiųjų ceratonijų derva (E 410), guaro derva (E 412), ksantano derva (E 415). Kai kuriuos natūralios kilm÷s tirštiklius leidžiama vartoti net kūdikių maiste. Pavyzdžiui, E 410 saldžiųjų ceratonijų derva leidžiama vartoti nuo gimimo - produktuose, skirtuose gastroezofaginiam refliuksui mažinti
Maisto pramon÷je labiausiai paplitę ir naudojami natūralūs tirštikliai - pagrindin÷s medžiagos yra polisacharidai (miltai, krakmolingos daržov÷s) ar baltymai (kiaušinio trynys, kolagenas). Mažiau paplitę sintetiniai tirštikliai - augalin÷s kilm÷s medžiagos, modifikuoti jų dariniai.
Natūralūs ir pusiau sintetiniai tirštikliai n÷ra kenksmingi sveikatai, tod÷l jų kiekiai bei koncentracijos maiste n÷ra ribojami. Labiausiai paplitę tirštikliai: pektinas, agaras, krakmolas ir kt. (http://www.infomed.lt/lt/2/portal/sveika_gyvensena,id,b342fb7623 prieiga per internetą 2011 m.vasario 13 d.)
1984 m. prad÷tas taikyti maisto žym÷jimo etiket÷se reglamentas buvo maisto priedų žym÷jimo E raide pradžia, tai leido lengviau identifikuoti maisto priedus (Hanssen, 2011).
1.1.2. Dažniausiai pieno pramon÷je vartojami tirštikliai ir stabilizatoriai ir jų
charakteristika.
E400 Algino rūgštis
Charakteristika. Molekulin÷ formul÷: (C6H8O6)n
Molekulin÷ mas÷: 10,000 - 600,000 Išvaizda: balti/geltoni pluoštiniai milteliai
Tankis: 1.601 g/cm3 (http://en.wikipedia.org/wiki/Alginic_acid prieiga per internetą 201 m. kovo 10 d.) Algino rūgštis yra natūralus hidrofilinis koloidinis polisacharidas
(http://www.fao.org/docrep/W6355E/w6355e04.htm prieiga per internetą 2011m. kovo 10d.). Ekstrahuojamas iš rudųjų dumblių, iš labiausiai paplitusių dumblių rūšių Laminaria (Britų salynas, Prancūzija, Norvegija, Šiaur÷s Amerika, Japonija), Macrocystis ( JAV ).
Alginato (arba algino) yra jūrų dumbliuose. Dumbliuose susidaro algino rūgšties natrio, kalio, kalcio ir magnio druskų mišiniai. Jūros dumbliai išdžiovinami ir išmirkomi atskiestame šarminiame tirpale, kad iš jų būtų galima ekstrahuoti alginatą. Alginatas nus÷da tirpale ir susidaro netirpi kalcio druska, kuri toliau yra apdorojama ir gryninama, kad iš jos būtų galima pagaminti algino rūgštį, iš kurios v÷liau bus gaminami visi kiti alginatai (E401 – 405) (Maro et al, 2002). Pagrindinis
ekstrahavimo metodas pakito labai mažai nuo tada, kai alginatas pirmą kartą buvo išskirtas 1880 m. Komerciniais tikslais maisto pramon÷je prad÷tas naudotis 1934 m (Hanssen, 2011).
Poveikis organizmui. Tai yra natūralus produktas, nekeliantis toksikologinio pavojaus. Kartu su kitomis tirpiomis skaidulomis gaunama didesn÷ doz÷ algino rūgšties nei ta, kurią organizmas pasisavina su maistu, gali užkirsti kelią kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimui, ypač mineralų ir mikroelementų (Gao et al,Hanssen, 2011).
Niukaslio universiteto mokslininkai paskelb÷, kad alginatai gali sumažinti daugiau nei 75% riebalų įsisavinimą žmonių mityboje. D÷l savo savyb÷s sugerti vandenį alginatas gali būti naudojamas svorio kontrolei, nes mažina apetitą (Brownlee, Pearson, 2010).
Produktai, kuriuose naudojamas šis maisto priedas: jogurtas; saldūs kremai; ledų lazdel÷s; pudingai; džemai; purškiamieji kremai ir t.t.
Leistina dienos norma : 0 – 50 mg/kg pagal kūno svorį (Hanssen, 2011).
Agaras ( E 406, agar – agaras)
Charakteristika: disacharidas, sudarytas iš D-galaktoz÷s ir 3,6-anhidro L-galaktopiranoz÷s. Molekulin÷ mas÷: 120,000; (http://en.wikipedia.org/wiki/Agar prieiga per internetą 2011m. kovo 12d.).
Agaras - pagrindinis želatinuojantis agentas, išgaunamas iš dumblių Gelidijum (Gelidium amansii) ir Gracilliarija. Agaras dažnai vadinamas „japoniška želatina“. Dumbliai yra džiovinami ir balinami sausumoje, tada daužomi, plaunami ir verdami. Ekstraktas filtruojamas per drobę,
ataušinamas ir sušaldomas, kad iš jo išgaruotų vanduo, v÷liau išdžiovinamas. Jis parduodamas
juostel÷mis arba milteliais. Agaras, agaroidas ir panašios želatinuojančios sacharido pagrindą turinčios medžiagos priskiriamos fitokoloidų grupei, kurie yra tirpūs karštame vandenyje, sudaro klampius koloidinius tirpalus ir atšaldymo metu suformuoja patvarius drebučius net ir esant nedidel÷mis jų koncentracijoms (Gruzdien÷, 2008).
Poveikis organizmui. D÷l savo tirpumo agaras gali sukelti sotumo jausmą, kas sumažina apetitą ir maistinių riebalų absorbcija, tod÷l gali būti naudojamas svorio kontrolei. Tačiau d÷l per didelio agaro kiekio ir d÷l to, kad organizmas jo nesuvirškina gali laikinai padid÷ti dujų susikaupimas žarnyne, gali pūsti vidurius arba pasireikšti žarnyno obstrukcija (Poddar et al, 2011).
Literatūroje randama agaro naudingosios savyb÷s. Jame daug baltymų ir didel÷ mineralų koncentracija. Kaip dumblių gaminys agaras turi daug jodo, kalcio ir geležies. Agaras turi apie 1,5-4 proc. mineralinių druskų, 10-20 proc.vandens, 70-80 proc. polisacharidų, kurių sud÷tyje yra D-ir L- galaktoz÷s ir įvairių rūgščių, vitaminų A, C, D, K ir B vitaminų kompleksą (Hanssen, 2011).
Atlikti tyrimai nurodo, kad agaras laboratoriniams gyvūnams mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą, virškinimą, valo organizmą nuo toksinų (Takahashia et al., 2009). Tod÷l agarą patartina vartoti žmon÷ms, turintiems aukštą kraujo spaudimą ir turint problemų su širdimi.
Produktai, kuriuose naudojamas agaras: įvairių skonių jogurtas;
desertiniai varšk÷s sūreliai ir desertai. grietin÷l÷;
ledų lazdel÷s; pienas;
dirbtiniai saldinti džemai ir konservai; glajai ir t.t.
Leistina dienos norma: nenurodyta.
E407 Karageninas
Charakteristika. Kitas karagenino pavadinimas yra “Airiškos samanos”. Airiai d÷davo jūros dumblio ekstrakto į pieno pudingą, naudodavo maistui ir kaip vaistus. Komerciniais tikslais priedas nebuvo gaminamas, tačiau iki Antrojo pasaulinio karo buvo gera alternatyva japoniškam agarui (E406). Iki XX a. šeštojo dešimtmečio jis buvo ekstrahuojamas komerciniais tikslais JAV, o d÷l išaugusios paklausos gamyba išsipl÷t÷ į Skandinaviją ir Prancūziją (Hanssen, 2011).
Medžiaga susidaro maždaug 22 raudonojo jūrų dumblių rūšyse, kurios priklauso Gigartinaceae, Solieraceae, Hypnceae ir Furcelariaceae šeimoms, komerciniais tikslais JAV yra išgaunamas iš
Chondrus jūros dumbių, europoje iš Chondrus crispus ir Gigartina
Jūros dumbliai džiovinami mechaniniu būdu arba paliekami ant kranto, kur yra balinami ir mirkomi, o tada džiovinami. Tuomet jie išplaunami, kad pasišalintų druskos ir lūženos, o v÷liau
atliekamas ekstrahavimo procesas, kurio metu naudojamas karštas vanduo su šarmu. Gaunamos sausos permatomos gleiv÷s, kurios išsipučia šaltame vandenyje, yra iš dalies tirpios, iš jų gaminama žel÷. Ektrakte būna apie 3 proc. raudonųjų dumblių, į jį pilama alkoholio, d÷l jo ekstrakte susidaro nuos÷dų (Maro et al, 2002).
„Raudonieji dumbliai“ yra hidrokoloidų kompleksas, o ne atskira medžiaga. Jie turi kintamą kiekį (priklausomai nuo apdorojimo proceso) galaktoz÷s sulfatų esterio amoniako, kalcio, magnio, kalio arba natrio druskų ir 3,6 antihidrogalaktoz÷s kopolimeraų. Sulfatų esteryje esančių džiovintų raudondumblių kiekis svyruoja 18 – 40 proc. Pagrindiniai kopolimerai yra priskiriami kapa, lambda ir jota grup÷ms, šie trys kopolimerai skiriasi savo struktūra ir stingdančiomis savyb÷mis. Jie yra vadinami „grynuoju“ arba „nesuardytu“ karageninu, tai reiškia, kad ilgosios polisacharidų karagenino molekul÷s n÷ra paskirstytos arba padalytos. Karagenino, dedamo į maisto produktus, molekulin÷ mas÷ yra didel÷ (nuo 1 iki 8 000 000). „Suardyto“ karagenino molekulin÷ mas÷ yra labai maža (20 – 30 000), jam nebūdingos stigdančios savyb÷s (Gruzdien÷, 2008; Hanssen, 2011).
Maistinis karageninas turi būti sudarytas iš ilgas grandines sudarančių molekulių, jis negali būti suardomas (http://www.fao.org/docrep/field/003/AB730E/AB730E03.htm prieiga per internetą prieiga per internetą 2011m. kovo 13d.)
Karageninas suteikia maisto produktams norimą pavidalą ir tekstūrą, ypač pieno produktams. Naudojamas 0,001 – 1,0 proc. šios medžiagos koncentratas. Taip pat jis dedamas į įvairius vaistus ir kosmetiką, pritaikomas pramon÷je (Hanssen, 2011).
Poveikis organizmui. Yra įrodymų, iš atliktų tyrimų su žiurk÷mis ir jūrų kiaulyt÷mis bei beždžion÷ms, kad suskilęs karageninas (tas, kurio negalima naudoti maisto gamybai) šiems gyvūnams suk÷l÷ storosios žarnos uždegimą, d÷l jo atsirado auglių gaubtin÷je ir tiesiojoje žarnoje (Tobacman, 2001). Natūralus (nesuardytas karageninas), įd÷tas į laboratorinių gyvūnų maistą, neskatina auglių atsiradimo.
Sud÷tingi polisacharidai iš dalies gali būti suardomi rūgščioje skrandžio terp÷je, tačiau ne tiek, kad pakenktų sveikatai. Tačiau, tyrimas, paskelbtas 2006 m. įrodo, kad koncentruotas suardytas karageninas sukelia žmogaus žarnyno epitelio ląstelių uždegimą (Borthakur et al, 2006).
Kad būtų galima užtikrinti, jog suardytas karageninas nebūtų naudojamas maisto gamyboje, ES reikalavimuose yra nurodyta, kad „karageninas negali būti hidrolizuojamas arba kitaip cheminiu būdu ardomas”. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad medžiagos tirpalas būtų apdorojamas
Nepatartina naudoti mišinių, kuriuose yra karagenino priedo kūdikiams d÷l stipraus
imunogeniškumo efekto (Opinion of the Scientific Committee on Food on Carrageenan (expressed on 5 March 2003).
Mokslin÷je literatūroje randamas ir teigiamas karagenino poveikis organizmui. Karagenino sud÷tyje esantis ekstrahuotas sulfatinis polisacharidas slopina žmogaus papilomos viruso sukeltą infekciją (Buck, et al.,2006).
Tačiau vis dar trūksta išsamesnių tyrimų, d÷l karagenino poveikio organizmui. Nors karagenino leistina paros norma nenustatyta, bet reguliariai dideliais kiekiais jį vartojant galima pakenkti sveikatai (Hanssen, 2011).
Produktai, kuriuose naudojamas karageninas: sutirštintas ir kondensuotas pienas;
šokoladinis pienas;
pieno g÷rimai, pvz., alkoholinis pieno g÷rimas, alkoholinis pieno g÷rimas su kiaušinio tryniu ir cukrumi;
ypač aukštoje temperatūroje sterilizuota grietin÷l÷; tiršti pieno kokteiliai;
jogurtas; pasukos; grietin÷;
E410 Saldžiųjų ceratonijų derva (saldžiavaisio pupmedžio derva)
Charakteristika. Saldžiavaisis pupmedis (Ceratonia siliqua) yra amžinai žaliuojantis medis, priklausantis Leguminoseae arba žirninių šeimai, kuri vyrauja Viduržemio jūros regione. Augalo ankštyse užauga ryškiai rudos spalvos s÷klos. Šiose s÷klose yra endospermo arba maistin÷s medžiagos, kuri yra saldžiavaisio pupmedžio derva. Saldžiavaisio pupmedžio milteliai (šokolado pakaitalas) yra gaminami iš to paties augalo ankščių. Saldžiavaisio pupmedžio vaisių dervą naudojo senov÷s
egiptiečiai balzamuodami mumijas. O daug cukraus turinčios ankštys būdavo valgomos nuo senojo Testamento laikų. Šios ankštys šiandien yra naudojamos kaip žaliava. Saldžiavaisio pupmedžio vaisių dervos molekulinį svorį sudarantys polisacharidai susideda iš galaktopiranoz÷s junginių, jie yra vadinami galaktomananais (Kawamura, 2008; Demirci et al, 2011; Hanssen, 2011).
Poveikis organizmui. Dviejose amerikiečių mokslininkų ataskaitose, kurių vieną pareng÷ Minesotos universiteto mokslininkai, teigiama, kad d÷l saldžiavaisio pupmedžio dervos gali sumažinti cholesterolio lygį kraujyje ( Maiti S, et al., 2010).
Slopindama apetitą, šis maisto priedas gali pad÷ti sumažinti nutukimo problemas. Saldžiosios ceratonijos dervos milteliai turi ir gydomąjį poveikį, nes gali sumažinti viduriavimą, ypač kūdikiams. Taipogi gali pad÷ti sumažinti kosulį. Saldžiųjų ceratonijų derva gali būti naudojama gydant diabetą, nes sumažina insulino kiekį organizme. Sumažindama cholesterolio kiekį organizme padeda kovoti su cukriniu debetu. Kartu su kitomis tirpiomis skaidulomis gaunama didesn÷ doz÷ šios medžiagos nei ta, kurią organizmas gauna su maistu, gali užkirsti kelią kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimui, ypač mineralų ir mikroelementų.
(http://www.glyconutritionforlife.org/Science_of_Glyconutrients/Locust_Bean_Gum_Powder.php
prieiga per internetą 2011m. kovo 25d.).
Produktai, kuriuose naudojama saldžiųjų ceratonijų derva: saldaus deserto su grietin÷le mišinio žel÷s dalis;
itališki ledai;
purškiama grietin÷l÷; grietin÷l÷s sūriai; šaldyto sirupo ledai;
E 412 Guaro derva (guaro miltai, kekin÷s pupel÷s)
Charakteristika. Derva, ekstrahuojama iš maistinių medžiagų, esančių Cymopsis
tetragonolobus arba C. Psoroloides s÷klose (žirninių šeimos narys, paplitęs Indijoje ir sauseniuose tropikuose, auginamas JAV pietvakarių dalyje). Guaro derva - polisacharidas , sudarytas iš cukrų - galaktoz÷s ir manoz÷s (Mudgil et al, 2011.).
Poveikis organizmui. Neigiamas poveikis pasireiškia tik tada, kai yra suvartojami labai dideli priedo kiekiai, tod÷l gali prad÷ti pykinti, kauptis dujos ir pasireikšti pilvo spazmai. Kartu su kitomis tirpiomis skaidulomis gaunama didesn÷ doz÷ šios medžiagos nei ta, kurią organizmas gauna su maistu, gali užkirsti kelią kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimui, ypač mineralų ir mikroelementų
(Hanssen, 2011; Bosscher 2001 ref.7155 5).
Kai kurie tyrimai parod÷ žmonių alerginį jautrumą, ypač produktuose kuriuose guaro derva sinergistiškai veikia su sojos baltymų priedu (http://www.allallergy.net/fapaidfind.cfm?cdeoc=731;
http://www.livestrong.com/article/316045-guar-gum-and-soy-allergy prieiga per internetą 2011m. kovo 30d.).
Tačiau guaro derva vertinama ir teigiamai, nes gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kas ypač aktualu diabetikams. Taip pat guaro derva gali būti vartojama viršsvorio kotrolei (Butt,
2007;SHAIKH et al., 2011)
Guaro guma taip pat gali sumažinti gliukoz÷s absorbciją. Žmon÷ms sergantiems diabetu naudinga vartoti produktus, kurių sud÷tyje yra šio maisto priedo, arba vartoti guaro gumos preparatus pagal gydytojo nurodymą (http://www.zhion.com/phytonutrients/Guar_gum.html prieiga per internetą 2011 m. kovo 30 d.).
Atlikti tyrimai įrod÷, kad žiurk÷ms, kurios buvo maitinamos guaro derva, pasteb÷ti keisti kolerektaliniai augliai (Sengupta, 2001;Okazaki H et al, 2002).
Tačiau kiti tyrimai įrodo, kad guaro derva turi priešv÷žinių savybių (Chaurasia et al, 2006). Produktai, kuriuose vartojama guaro derva:
grietin÷l÷s sūris; jogurtas ir t.t.
Leistina dienos norma. Nenurodyta.
E 414 Akacijų sakai (arabiška derva;gumiarabikas)
Charakteristika Džiovinti sakai, kurie teka iš Acacia senegal ir kitų giminingų rūšių kamienų ir šakų (žirninių šeimos nariai). Sakai susirenka ir sudžiūsta graikinio riešuto dydžio rutuliukais. Įpjovus žievę yra surenkami sakų lašai arba rutuliukai ir eksportuojami be jokio apdorojimo, pašalinamos tik šiukšl÷s ir nuolaužos. Daugiausia šių sakų surenkama Sudano Kordofano regione, tačiau akacijos, iš kurių surenkami šie sakai, auga 3 000 km pločio ruože, pietiniame Sacharos dykumos pakraštyje, nuo Vakarų Afrikos iki Vidurio Rytų ir Indijos. Egiptiečiai akacijos sakus naudojo prieš daugiau nei 4 000 metų. D÷davo jų į dažus. Pagal cheminę sud÷tį tai yra didel÷s molekulin÷s mas÷s polisacharidai, kurių sud÷tyje randama kacio, kalio ir magnio druskų, kurios hidroliz÷s metu virsta arabinoze, galaktoze, ramnoze ir gliukorono rūgštimi
(http://en.wikipedia.org/wiki/Gum_arabic prieiga per internetą 2011 kovo 30 d.).
Akacijų sakai l÷tina kristalizaciją; saldumynų, žel÷s, glazūrų ir kramtomosios gumos tirštiklis, cukraus pūdrą paverčia plastiko tipo pasta, kuri yra naudojama tortams dekoruoti; emulsiklis;
stabilizatorius, kuris neleidžia, kad įvyktų cheminių elementų skilimas maisto produktų mišiniuose; alaus ir gaiviųjų g÷rimų putą padaro purią. Akacijų sakai geriausiai ir greičiausiai iš visų augalin÷s kilm÷s dervų tirpsta vandenyje (Hanssen, 2011).
Poveikis organizmui. Tyrimais nustatyta, kad keli žmon÷s buvo itin jautrūs akacijų sakams, kai įkv÷p÷ arba suvalg÷ šios medžiagos. Medicinoje priedas vartojamas kaip vaistas, minkštinantis gleivių membranas. Nustatyta, kad priedas sumažina cholesterolio kiekį žiurkių kraujyje. Manoma, kad akacijų sakai smarkiai pablogina žmogaus gaubtosios žarnos būklę (Hanssen, 2011).
Atlikti tyrimai nurodo, kad gumiarabikas gali sumažinti neigiamą poveikį l÷tiniu inkstų nepakankamumu sergantiems asmenims (Medani, 2008).
Atlikus tyrimus su gyvūnais ir žmon÷mis, buvo surinkti gausūs įrodymai bei detali chemin÷ informacija, iš kurios žinoma, kad akacijų sakai yra vienas labiausiai vertinamų maisto priedų. Jungtin÷s Maisto ir žem÷s ūkio organizacijos, bei Pasaulin÷s sveikatos organizacijos ekspertų paj÷gų komitetas nenustat÷ jokių medžiagos naudojimo aprbojimų, vadinasi, priedas yra saugus vartoti (Hanssen, 2011).
Produktai, kuriuose naudojami akacijų sakai: vaisių dervos;
vynas; alus;
varšk÷s desertai ir sūreliai ir t.t.
Leistina dienos norma. Nenurodyta.
E 415 Ksantano derva (kukurūzų cukraus derva)
Charakteristika. Gaminamas fermentuojant angliavandenius, pvz., kukurūzų cukrų,
bakterijomis Xanthonomas campestris kartu su azotu ir mineralin÷mis medžiagomis. Po fermentacijos polisacharidas yra nusodinamas augimo terp÷je su izopropilo alkoholiu, išdžiovinamas ir sumalamas į smulkius miltelius (Demirci et al, 2011).
Ksantano derva dedama į maisto produktus, kurių sud÷tyje yra vandens, pvz., pieno produktus ir salotų padažus. Jei produktas nejudinamas, sustingsta į tvirtus drebučius. Tačiau, plakant, maišant arba pilant derva tampa pakankamai skysta. Tyrimais įrodytas sinergistinis ryšys tarp ksantano dervos ir kitų polisacharidų, pvz,. saldžiavaisio pupmedžio derva ir guaro guma (Lachke, 2004).
Kai ksantano derva ir guaro derva (E412) yra naudojamos santykiu 2:1, žel÷ sustingsta stipriau (Hanssen, 2011; WANG et al, 2010).
Ksantano derva gali sukelti alergijas (http://www.allallergy.net/fapaidfind.cfm?cdeoc=2322
prieiga per internetą 2011m. balandžio 3d.).
2011 metais JAV maisto ir vaistų administracija išleido pranešimą - įsp÷jimą t÷vams, glob÷jams ir sveikatos priežiūros teik÷jams, įsp÷jant, kad ksantano dervoje esančios veikliosios dalys gali sukelti nekrozinius enterokolitus neišnešiotiems kūdikiams
(http://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/PressAnnouncements/ucm256253.htm prieiga per internetą 2011 m. balandžio 3 d.).
Atlikti tyrimai rodo, kad kai kuriems žmon÷ms, vartojantiems daug ksantano gumo, pašalinis poveikis pasireiškia žarnų nepraeinamumu ir diar÷ja ( http://www.celiac.com/articles/21710/1/Could-Xanthan-Gum-Sensitivity-be-Complicating-your-Celiac-Disease-Recovery/Page1.html prieiga per internetą 2011 m. balandžio 3d.)
Penkių savanorių vyrų, dvidešimt tris dienas iš eil÷s vartojusių ksantano dervos kiekį, penkiolika kartų viršijantį nustatytą priedo normą, išmatų svoris padid÷jo, taip pat pailg÷jo maisto keliavimo žarnyno laikas. Jų kraujo ir šlapimo tyrimai išliko tokie patys, šiek tiek sumaž÷jo cholesterolio kiekis kraujo serume, bet padid÷jo išmatų tulžies rūgšties kiekis(Hanssen, 2011).
Produktai, kuriuose naudojama ksantano derva: saldus marinatas;
jūros g÷rimų padažas; šaldyta pica;
varšk÷s sūreliai ir desertai; desertų papuošimai ir t.t.
E 440 pektinai
Charakteristika. Pektinas yra natūralus rūgštinis polisacharidas, esantis beveik visuose vaisiuose, ypač obuoliuose, svarainiuose, apelsinuose. Pramoniniu būdu gaunamas iš obuolių minkštimo ir apelsinų žievelių. Natrio, kalio ir amonio pektatai yra atitinkamos pektinų druskos. Amidintas pektinas gaunamas apdorojus pektinus amoniaku, ko pasekoje amidai susiformuoja rūgšties grandin÷je (Sharma et al, 2006).
Pektinai - veiksminga emulsin÷ ir stingdanti medžiaga, naudojama rūgštinei terpei; tirštinančioji medžiaga, dedama į dirbtinai saldintus g÷rimus; naudojama gaminant sirupus šaldytiems produktams (Willats, 2005).
Poveikis organizmui. Nekelia jokios toksikologin÷s gr÷sm÷s. Didelis kiekis gali sukelti laikiną dujų susikaupimą arba žarnyno išpūtimą.
Tyrimais įrodyta, kad pektinas padeda pašalinti iš organizmo radionuklidus (Yablokov et al 2009).
Medicininiais tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir
sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Padeda nutukusiems, sergantiems diabetu, turintiems didelį cholesterolio kiekį (Yablokov et al 2009).
Modifikuotas citrusų pektinas turi priev÷žinių savybių. Tyrimai su žiurk÷mis įrod÷, kad citrusų pektinas slopina prostatos karcinomos metastazių augimą (Yablokov et al 2009).
Pektinai pasižymi ir prebiotin÷mis savyb÷mis (Gibson, G.R. 2004). Produktai, kuriuose naudojamas pektinas:
įvairių skonių jogurtas; pudingai;
desertai; žel÷; mameladai; džemai ir t.t.
1.2. Tirštiklių ir stabilizatorių ženklinimo ypatumai vadovaujantis HN119 ir HN53
Vartotojai, pirkdami maistą, vis dažniau atkreipia d÷mesį ne tik į kainą, bet nori susipažinti ir su produktų kilme, sud÷timi, gamybai panaudotais komponentais, bei maisto priedais. Pasirinkimą apspręsti tur÷tų ne patrauklus įpakavimas, ar įtaigi reklama, o visapusiška ir teisinga informacija apie produktą, leidžianti palyginti jį su kitais maisto produktais ir išsirinkti tinkamiausią. Čia pirk÷jams turi pad÷ti maisto produkto etiket÷. Etiket÷je pateikiama informacija turi būti pakankama, tiksli, neklaidinanti, teisinga, lengvai suprantama, pateikiama valstybine – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vartotojų teisių gynimo įstatyme, Produktų saugos įstatyme yra numatyta, kad vartotojams parduodamos prek÷s privalo būti ženklinamos. Maisto produktų ženklinimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” .
Ženklinimas – visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prek÷s ženklas, komercinis pavadinimas, paveiksl÷liai arba simboliai, nurodyti ant pakuot÷s, dokumente, pastaboje (įsp÷jime), etiket÷je, žiede ar lankelyje.(HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas").
Ženklinimo informacijos pateikimas: • Gerai matomoje vietoje
• Lengva įžiūr÷ti, perskaityti • Neįmanoma ištrinti
•
Neturi būti pasl÷pta, neryški arba uždengta kitais įrašais arba piešiniais. Pagrindin÷ informacija, kuri turi būti nurodyta produkto etiket÷je: • Pavadinimas• Sudedamųjų dalių sąrašas ir kiekis • Maistingumas
• Grynasis kiekis
• Tinkamumo vartoti terminas
Visus maisto priedus, panaudotus gaminant maistą, gamintojas privalo nurodyti maisto produkto etiket÷je. Ženklinti galima dviem būdais:
• nurodyti grup÷s pavadinimą pagal pagrindinę atliekamą funkciją ir priedo pavadinimą, pvz., „tirštiklis, stabilizatorius pektinas“;
arba
• nurodyti grup÷s pavadinimą pagal pagrindinę atliekamą funkciją ir E numerį, pvz., „ tirštiklis, stabilizatorius E440”.
Ženklinant maisto priedus E numeriu yra žymiai patogiau, kadangi jis suprantamas visomis kalbomis, daug trumpesnis už pavadinimą, kuris dažnai vartotojui nieko nepasako (pvz.,“propan- 1,2-diolio alginates” arba 405; „hidroksipropilmetilceliulioz÷“ arba E464 ir pan.) ir pagal jį nesunku identifikuoti maisto priedą. Kuomet maisto priedas etiket÷je nurodomas pavadinimu, jo buvimą parodo grup÷s pavadinimas (dažiklis, konservantas, tirštiklis, stabilizatorius ir pan.).
Ženklinant maisto produktus nei vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktin÷s savyb÷s arba daroma nuoroda į jas.
Maisto priedai, kurie yra genetiškai modifikuoti, turi jų savo sud÷tyje ar yra iš jų pagaminti, turi būti papildomai paženklinti žodžiais „genetiškai modifikuotas“.
Kai kurie maisto priedai gali atlikti keletą funkcjų, pvz., sieros dioksidas (E220) gali atlikti konservanto arba antioksidatoriaus funkciją ir gali būti nurodomas :konservantas E220” arba
“antioksidatorius E220”. Tokiais atvejais už teisingą grup÷s pavadinimo nurodymą atsakingas gamintojas. ( Lietuvos vartotojų institutas, 2005).
Taigi etiket÷ – svarbi pirk÷jo pagalbinink÷, padedanti išsirinkti teisingą produktą.
1.3. Maistingumo ir sveikatingumo ženklinimas pieno produktuose
Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių d÷l :
• energijos (kaloringumo), kurią jis: o suteikia,
o suteikia mažesnį ar didesnį kiekį, o nesuteikia.
• maistinių arba kitų medžiagų, kurių o jis turi,
o turi mažesnį ar didesnį kiekį, o neturi;
Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tik tokiu atveju, jei įrodyta, kad maistin÷s ar kitos medžiagos, apie kurią pateikiamas teiginys, buvimas, nebuvimas arba mažesnis kiekis maisto produkte ar maisto produktų kategorijai priklausančiuose produktuose pasižymi naudingu maistiniu arba fiziologiniu poveikiu, įrodytu visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis.
Teiginiai apie sveikatingumą leidžiami, jei toliau nurodyta informacija yra pateikta ženklinime, o jei ženklinimo n÷ra - pateikime ir reklamoje:
• teiginys, kuriame nurodoma įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba; • būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint užtikrinti teiginyje nurodytą
naudingą poveikį;
• tam tikrais atvejais asmenims, kurie tur÷tų vengti vartoti maisto produktą, skirtas teiginys ir • deramas įsp÷jimas d÷l produktų, kurie gali kelti pavojų sveikatai, jei jų vartojama pernelyg
daug.
Teiginys, kad maisto produktas turi daugiau vienos ar kelių maistinių medžiagų, kurios n÷ra vitaminai ar mineralai, gali būti nurodomas tik tuo atveju , jei jo sud÷tyje, palyginus su panašiu produktu, yra mažiausiai 30 proc. daugiau šių medžiagų. Maisto produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais žmogaus organizmui biologiškai tinkama forma, nepriklausomai nuo to, ar jų paprastai esama ar nesama šių maisto produktų sud÷tyje.
įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius teiginio vartojimą, jo vartojimo sąlygas ir kt. Paraišką v÷liau vertina Europos maisto saugos tarnyba.
1.4. Modifikuotas ar pakeistų savybių krakmolas?
Siekiant aiškumo, nuo šiol modifikuotas krakmolas gali būti vadinamas ir kitu pavadinimu. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) informuoja, kad nuo 2009 metų lapkričio 25 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 metų gruodžio 24 dienos įsakymo Nr. 677 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ pakeitimas (Žin., 2003, Nr. 13-530). Šis pakeitimas numato, kad ženklinimo etiket÷se sudedamosios dalys turi būti nurodomos jų grup÷s vardu, o šalia nurodomas jų specifinis pavadinimas arba E numeris. Jei sudedamoji dalis yra modifikuotas krakmolas, tai ženklinimo etiket÷se ši sudedamoji dalis pateikiama žodžiais „modifikuotas krakmolas“ arba „pakeistų savybių
krakmolas“. Jei sudedamoji dalis priklauso daugiau kaip vienai grupei, nurodoma grup÷ pagal šiame maisto produkte atliekamą funkciją, tačiau šalia pavadinimo „modifikuotas krakmolas“ arba
„pakeistų savybių krakmolas“, jei ši sudedamoji dalis gali tur÷ti glitimo, visada turi būti nurodyta jo specifin÷ augalin÷ kilm÷.
Modifikuotas krakmolas – chemiškai, bet ne genetiškai modifikuotas krakmolas. Tai toks krakmolas, kurio molekul÷je yra pakeistos kelios jungtys, d÷l ko krakmolas greičiau tiršt÷ja.
Modifikuojant krakmolą, pakeičiamos jo technologin÷s savyb÷s, nekeičiant jo, kaip produkto, esm÷s. Modifikuotas gali būti kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas.
Modifikuotas krakmolas yra pripažintas kaip fiziologinis maisto priedas, kuris maistą tirština, stabilizuoja, išlaiko tam tikrą jo konsistenciją. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 metų gruodžio 31 dienos įsakyme Nr. V-793 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1491) modifikuotas krakmolas apibr÷žtas kaip medžiaga, gauta vieną ar kelis kartus chemiškai apdorojant valgomąjį krakmolą, kuris gali būti
2. DARBO METODIKA
2.1. Dažniausiai pieno produktuose naudojamų tirštiklių bei stabilizatorių tyrimas
Tyrimo tiklas: Tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti kokie dažniausiai pieno pramon÷je yra vartojami tirštikliai ir stabilizatoriai.
Tyrimo objektas: didžiuosiuose prekybos centruose „Maxima“, „IKI“, „Norfa“ ir „Rimi“ parduodami pieno produktai ( varšk÷s sūreliai, varšk÷s desertai ir jogurtai). Ištirta 100 pieno produktų etikečių.
Metodika: Tyrimo metu analizuotos atsitiktine atranka atrinktos varšk÷s sūrelių ir varšk÷s desertų bei jogurtų etiket÷s ir jose nurodyti tirštikliai ir stabilizatoriai. Naudojamų tirštiklių ir
stabilizatorių paplitimas apskaičiuotas procentaliai ir pavaizduotas grafiškai naudojant Excel programą.
2.2 Pieno produktuose esančių tirštiklių ir stabiliatorių ženklinimo etiket÷se
nagrin÷jimas
2.2.1 Bendrieji ženklinimo ypatumai pagal HN119 ir HN53
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ar tinkamai yra paženklinti pieno produktai vadovaujantis HN119 ir HN53reikalavimais.
Darbo objektas: pieno produktai parduodami didžiuosiuose prekybos centruose „Maxima“, „IKI“, „RIMI“, „Norfa“.
Tirta:
• Ženklinimo informacijos pateikimas vadovaujantis HN119 privalomaisiais reikalavimais • Maistin÷s vert÷s ženklinimas vadovaujantis HN53 privalomaisiais reikalavimais.
Metodika: Buvo ištirta šimtas atsitiktine tvarka atrinkta pieno produktų ženklinimo etikečių: 1. Penkiasdešimt skystų raugintų pieno produktų
2.2.2 Maistingumo ir sveikatingumo teiginių ženklinimas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybosreglamentu 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą Tyrimo tikslas: išanalizuoti maistingumo ir sveikatingumo teiginius vadovaujantis (EB) NR. 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.
Darbo objektas: pieno produktai parduodami didžiuosiuose prekybos centruose „Maxima“, „IKI“, „RIMI“, „Norfa“.
Tirta: Maistingumo ir sveikatingumo teiginiai pagal (EB) NR. 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.
Metodika: atsitiktine tvarka buvo atrinkta ir ištirta penkiasdešimt jogurto ženklinimo etikečių. Rastos etiket÷s su pažeidimais nufotografuotos, įkeltos ir išanalizuotos.
2.3. Pieno produktuose vartojamų tirštiklių ir stabilizatorių analiz÷s klausimyno
vartotojams sudarymas
Tyrimo tikslas: tikslas iššsiaiškinti ar žmon÷s žino, kokie tirštikliai ir stabilizatoriai yra naudojami pieno produktų gamyboje, kaip jie yra ne tik ženklinami ir ar visa ženklinimo informacija pateikta etiket÷je yra suprantama, bet ir išsiaiškinti kokia nauda/žala yra vartotojų sveikatai.
Metodika: sudaryta anketa vadovaujantis aktualiais vartotojams klausimais. Apklausos organizavimas ir vykdymas:
Imties atrinkimas. Kadangi n÷ra galimyb÷s apklausti visos visumos, respondentams atrinkti buvo pasirinktas paprastas atsitiktin÷s atrankos metodas. Apklausos metu buvo apklausti studentai, darbuotojai dirbantys maisto prekių parduotuv÷se.
Apklausa atlikta 2011 metų rugpjūčio – spalio m÷nesiais. Anketą sudar÷ 23 klausimai. Iš viso apklausta: 82 vartotojai (keturiasdešimt devynios moterys ir trisdešimt trys vyrai).
Anketa buvo patalpinta interneto svetain÷je www.apklausa.lt ir publikuojama viešai
http://apklausa.lt/f/tirstikliu-ir-stabilizatoriu-panaudojimas-maisto-produktuose-lietuvoje-32ewzwj/answers/new.html .
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Dažniausiai pieno pramon÷je vartojami tirštikliai ir stabilizatoriai ir jų
charakteristika.
Analiz÷s metu ištyriau 100 ženklinimo etikečių: 1. 50 varšk÷s sūrelių ir varšk÷s desertų
2. 50 jogurtų.
Pieno produktuose dažniausiai vartojami pektinai ir modifikuotas/pakeistų savybių krakmolas. Pats gamintojas ženklinant krakmolą dažniausiai vartoja „pakeistų savybių krakmolas“
pavadinimą. Nedaugelis gamintojų tiksliai nurod÷ vartojantys kukuruzų, bulvių modifikuotus krakmolus. Keletas gamintojų naudoja tapijokos krakmolą.
Tapijokà [tupių-gvaranių k. tipioka], maisto produktas, pagamintas iš manijoko šakniagumbių krakmolo; produktas iš bulvių ir ryžių krakmolo (
http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/T/tapijoka prieiga per internetą 2011 m. liepos 23d.).
Tapijoka turi daug angliavandenių,, mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir natrio. Tapijoka turi vitamino B9, folio rūgšties, geležies, ir kalcio. Taip pat turi omega-3 riebalų rūgščių, omega-6 riebalų rūgščių ir skaidulinių medžiagų (http://en.wikipedia.org/wiki/Tapioca prieiga per internetą 2011 m. liepos 23 d.).
Atliekant analizę radau tik keletą varšk÷s sūrelių, kurių sud÷tyje n÷ra tirštiklių ir stabiliatorių priedo – „Var÷nos“ varšk÷s sūrelis su pienišku glaistu ir lazdyno riešutais, „Senolių“ linijos varšk÷s sūreliai, „Karums“ varšk÷s sūreliai pagaminti Latvijoje, Rokiškio „Gardi varšk÷“, Rokiškio varšk÷s sūrelis su razinomis „Pelyt÷ Zita“.
Tirštiklių ir stabilizatorių paplitimas varšk÷s sūreliuose ir desertuose
Labiausiai paplitę pektinai ( 100 proc.). Antroje vietoje pagal paplitimą yra modifikuotas arba pakeistų savybių krakmolas. Želatinos ir ksantano dervos paplitimas šiuo atveju yra vienodas.
Tirštiklių ir stabilizatorių paplitimas varšk÷s sūreliuose ir desertuose 4 3 3 5 9 9 50 24 0 10 20 30 40 50 60 p e k ti n a i m o d if ik u o ta s /p a k e is tų s a v y b ių k ra k m o la s ž e la ti n a k s a n ta n o d e rv a a lg in o r ū g š ti s k a ra g e n in a s s a ld ž ių jų c e ra to n ij ų d e rv a g u a ro d e rv a tirštikliai ir stabilizatoriai v a rš k ÷ s s ū re li ų i r d e s e rt ų k ie k is , v n t.
1 pav. Tirštiklių ir stabilizatorių paplitimas varšk÷s sūreliuose ir desertuose Tirštiklių ir stabilizatorių paplitimas jogurtuose
Įvairių skonių jogurtuose yra labai plačiai naudojamas modifikuotas/pakeistų savybių
krakmolas. Plačiai vartojamas ir želatinos priedas. Guaro derva jogurtuose yra dažniau vartojama nei varšk÷s sūreliuose ir desertuose. Žymiai rečiau, nei varšk÷s sūreliuose ir desertuose yra vartojami pektinai. Retas gamintojas savo produktų gamyboje naudoja saldžiųjų ceratonijų dervą, karageniną ir gumiarabiką (2 pav.)
Tirštiklių ir stabilizatorių paplitimas jogurtuose
1 1 3 5 11 13 18 48 0 10 20 30 40 50 60 m o d if ik u o ta s /p a k e is tų s a v y b ių k ra k m o la s ž e la ti n a g u a ro d e rv a p e k ti n a i a g a ra s s a ld ž ių jų c e ra to n ij ų d e rv a k a ra g e n in a s g u m ia ra b ik a s tirštikliai ir stabilizatoriai jo g u rt ų k ie k is , v n t
3.2. Ženklinimo analiz÷
3.2.1. Bendrieji ženklinimo reikalavimai vadovaujantis HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” ir HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“
Ženklinimo analiz÷ buvo atlikta remiantis Lietuvos higienos norma HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” ir Lietuvos higienos norma 53:2010 "Leidžiami naudoti maisto priedai".
Įvertinta:
1. penkiasdešimt varšk÷s desertų ir varšk÷s sūrelių etikečių;
2. penkiasdešimt raugintų pieno produktų – jogurtų ir rauginto pieno g÷rimų etikečių.
Remiantis HN 119:2002 ženklinant maisto produktus būtina nurodyti parduodamo maisto produkto pavadinimą, kuris turi būti nurodytas valstybine kalba. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvių gamintojai labai tiksliai nurodo pavadinimą, tačiau kai kurie Estų ir Latvių gamintojai importuotiems į Lietuvą ant pakuočių neužrašo lietuviško vertimo (1 pav.). Kad „BONO LUXUS“ glaistytas varšk÷s desertas yra su vaflių ir vyšnių gabaliukais suprasti galima tik iš piešinio, nes pagrindiniame matymo lauke pavadinimas nenurodytas nei Lietuvių nei Estų kalba. O visa nurodyta reikalinga informacija apie sud÷tį ir energetinę – maistinę vertę nurodyta teisingai, bet sunkiai įskaitoma, nes pateikta smulkiu šriftu. Tirštiklių ir stabilizatorių grupei priskiriama želatina ant etiket÷s nenurodyta kuriai maisto priedų grupei priklauso o ir jos pavadinimas nurodytas neteisingai „želatinas“, tačiau tai gali būti vertimo iš estų kalbos klaida.
Latvijos firma „RIGAS PIENSAIMNIEKS“ gaminanti varšk÷s sūrelį „Sūrio pyragas“(2 pav) su m÷lynių įdaru ant savo etiket÷s nurodo tik latvišką pavadinimą. Tod÷l norint sužinoti koks tai yra produktas reikia ieškoti informacijos produkto sud÷tyje. Sud÷tyje nurodyti komponentai yra teisingai.
Visa reikalinga informacija, pateikta viename matymo lauke ir yra lengvai įskaitoma. Sud÷tyje nurodytas tirštiklis ženklinamas rašant pilną jo pavadinimą – pektinas.
4 pav.“Siera Kūka“ varšk÷s sūrelis
Nagrin÷jant varšk÷s sūrelių etiketes pasteb÷tina, jog ne visų gamintojų sud÷ties informacija lengvai įskaitoma. Pagal naujus reikalavimus, etikečių šriftas tur÷tų būti ne mažesnis kaip 3 mm.
Pvz, Lietuvių gamintojo “Rokiškio pienas“ varšk÷s sūrelio su vaniliniu plombyru „TIKRAS“ visa ženklinimo informacija pateikta viename matymo lauke. Sud÷tis ir maistingumas nurodytas teisingai, tačiau pateikta informacija ne tik labai smulkiu šriftu, bet ir netinkama spalva ant netinkamo spalvos fono. Visa šita informacija yra labai sunkiai išskaitoma. (3 pav).
Nagrin÷jant „Pieno žvaigždžių“ „ Grūd÷ta varšk÷ su m÷lyn÷mis“ (4 pav) visa pateikta ženklinimo informacija yra gerai matoma viename matymo lauke. Sud÷tin÷s dalys ir naudojami maisto priedai priklausantys specifinei grupei nurodyti teisingai nurodant jų pilną pavadinimą – pektinas, ksantano derva ir natrio alginatas. Tačiau nurodytas produktų riebumas nesutinka su riebalų kiekiu nurodytu energetin÷je – maistin÷je vert÷je. „Grūd÷tos varšk÷s su m÷lyn÷mis“ nurodytas riebumas yra 7 proc., o nurodant maistingumą nurodomas riebalų kiekis 6,2 g.
6 pvz. “Grūd÷ta varšk÷ su m÷lyn÷mis“
Tinkamumo vartoti terminai - nurodo, kiek laiko produktas bus šviežias ir tinkamas vartoti. Visose etiket÷se tinkamumo vartoti terminas nurodytas teisingai – pagal eiliškumą: diena, m÷nesis, metai. Tik keliose etiket÷se pateiktas tinkumumo vartoti terminas buvo nusitrynęs ( 7, 8 pav).
7 pav. „IKI“ glaistytas varšk÷s sūrelis su vanilinu
Tinkamumo vartoti terminas
8 pav. „Jo“ glaistytas varšk÷s sūrelis su vyšniniu įdaru ir sausainiu
Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 53:2010 visos sudedamosios dalys turi būti nurodomos tos grup÷s vardu, o šalia nurodomas jos specifinis pavadinimas arba E numeris. Keliose nagrin÷tose etiket÷se varšk÷s sūrelių ir desertų sud÷tyje nurodytas modifikuotas krakmolas ir želatina n÷ra priskiriami tirštiklių ir stabilizatorių grupei.“Rokiškio pienas„ varšk÷s sūrelyje su džiovintomis slyvomis sud÷tyje nurodytą pakeistų savybių krakmolą nepriskiria kuriai maisto priedų grupei jis yra priskiriamas,nors to ir reikalauja Lietuvos higienos norma HN 53:2010 ( 9 pav).
9 pav. “Pelyt÷ Zita” glaistytas varšk÷s sūrelis
Beveik visose etiket÷se nurodyti tirštikliai nurodyti pilnu pavadinimu ir tik keliose ženklinami nurodant tik E numeriu. Ženklinant tik E numeriu vartotojai klaidinami, nes jie nežino kas yra pasl÷pta po E numeriu. Tą įrodo apklausoje septyniasdešimt du iš aštuoniasdešimt dviejų respondentų nurodę, kad vartotojai yra kaidinami ženklinant vienus maisto produktus tik simboliu „E“, o kitus tik maisto priedo pavadinimu.
„Rokiškio pienas“ naudotos tyr÷s ar uogien÷s jogurtų gamyboje, kiekiai yra nurodyti teisingai, procentine išraiška. „Rokiškio“ jogurte su brašk÷mis „Bifi Active“ tirštikliai išvardinti pilnu
pavadinimu, išskyrus vieną, kuris nurodytas E numeriu (8 pav). Vartotojai yra klaidinami, nes vienur tirštikliai nurodomi su pilnu pavadinimu, o kitur tirštiklis pasl÷ptas po E numeriu E412, kur yra guaro derva, kuri yra natūraliai gaunama ir nepavojinga. Nors mano atliktoje apklausoje maisto produktą, paženklintą tik „E“ simboliu, pasirinktų didesn÷ respondentų dalis, nei maisto produktą, kurio etiket÷je nurodytas pilnas maisto priedo pavadinimas be papildomo „E“ simboliu. Tačiau didžioji respondentų nurod÷, kad ženklinant maisto produktus būtina nurodyti ir maisto priedo pavadinimą ir jį atitinkantį „E“ simbolį.
10 pav.“Bifi active“ jogurtas su brašk÷mis
Išvados: Vadovaujantis HN 119:2002 ir HN 53:2010 rasti šie pažeidimai: 1. sunkiai išskaitoma informacija;
2. nusitrynęs tinkamumo vartoti terminas; 3. netikslumai nurodant riebalų kiekius;
3.2.2.Maistingumo ir sveikatingumo teiginių ženklinimas
Maistingumas - informacija apie maistines medžiagas, jų kiekį. Visose nagrin÷tose etiket÷se maistingumas yra nurodytas teisingai, tačiau, kaip kuriose d÷l per mažo šrifto jis yra sunkiai perskaitomas.
Naudojant sveikatingumo teiginius, Lietuvių gamintojai juos užrašo ne pagal reglamentą. Sveikatingumo teiginius tvirtina Europos maisto saugos tarnyba ir reglamentas Nr. 1924/2006 turi būti įgyvendintas iki 2013 metų. Šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis. Daugelis firmų jau siunt÷ paraiškas ir gavo patvirtinimus d÷l maistingumo ir sveikatingumo teiginių naudojimo. Dažnai apibūdinant produktus naudojami žodeliai „bio“, „bifido“, „bifi“, kurie klaidina vartotoją, nes neaišku kas į juos įd÷ta. Ypač populiarios „Pieno žvaigždžių“ pieno produktų linija „Bios“, bei „Rokiškio pienas“-„Bifi Active“ pieno produktų linija. Šių prek÷s ženklų jogurtai nesiskiria nuo įprastų jogurtų, tačiau parduotuv÷je galima rasti jogurtą „Bios“, ant kurio pakuot÷s yra užrašas „Sveikam gyvenimui“. Tačiau, bet koks jogurtas yra sveikatai naudingas maistas, tod÷l šis teiginys yra diskutuotinas ir jis klaidina vartotoją (11 pav.).
Latvių gamintojas „Baltais“, imunella geriamo jogurto etiket÷je pateikia teiginį - „Stiprina imunitetą“. Jogurte esančių vitaminų kiekis nurodytas, tačiau probiotinių bakterijų kiekis nenurodytas, tik išvardintos jų rūšys. Taip pat nenurodoma, kiek produkto reikia vartoti ir kurį laiką, jog pajusti teigiamą poveikį. „Valio“ firmos jogurtinio g÷rimo etiket÷je taip pat yra užrašas „Stiprina imunitetą“(Strong dose of immunity). Ženklinimo laukelyje nurodytas rekomenduojamas suvartoti jogurto kiekis, tačiau nenurodytas naudotų probiotinių kultūrų kiekis. Visa tai klaidina vartotoją, jis nežino, ar jogurte esančių veikliųjų dalių kiekis atitinka rekomenduojamą vartoti kiekį, kad tikrai pajustų teigiamą poveikį. Reglamente teigiama, jog siekiant užtikrinti, kad pateikiami teiginiai būtų teisingi, būtina, kad teiginyje minimos medžiagos galutiniame produkte būtų pakankamas kiekis (12 pav.).
„Rokiškio pienas“ ženklindamas „Jogurtą su juodosiomis vyšniomis“ teisingai nurod÷ maistinę vertę ir sudedamąsias dalis, naudotas jogurtines bakterijas nurodant tikslius jų pavadinimus, tačiau nenurod÷ jogurtinių bakterijų kiekius esančius jogurte.( 13 pav.)
13 pav. Rokiškio jogurtas su juodosiomos vyšniomis.
3.2.3. Modifikuotas ar pakeistų savybių krakmolas?
Ženklinimo tyrimo analiz÷s metu iškilo šis klausimas, nes pasteb÷jau, kad vienose ženklinimo etiket÷se nurodomas pakeistų savybių krakmolas, o kitur nurodytas modifikuotas krakmolas.
Vartotojai modifikuotą krakmolą dažnai painioja su genetiškai modifikuotu produktu. Nor÷dama visa tai įrodyti, atlikau anketinę apklausą.
Tyrimo objektas: Apklausoje dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti 32 respondentai. Buvo pateikti trys klausimai ir galimi atsakymai:
1. Ką reiškia žodžiai „modifikuotas krakmolas“? • Pavojingas, nes modifikuoti genai
• Chemiškai pakeistų savybių • Nežinau
2. Jei produkto sud÷tyje yra krakmolo, kurį pasirinktum÷te? • Modifikuotą krakmolą
• Pakeitų savybių krakmolą • Neatsak÷ į klausimą
3. Jei galite nurodykite priežastį.
Tyrimo rezultatai:
1. Ką reiškia žodis „modifikuotas krakmolas“?
9
20
3
pavojingas, nes modifikuoti genai chemiškai pakeistų savybių nežinau Ką reiškia žodžiai "modifikuotas krakmolas"?14 pav. „Vartotojų nuomon÷ apie „modifikuoto krakmolo“ kilmę.
2. Jei produkto sud÷tyje yra krakmolo, kurį pasirinktum÷te?
Jei produkto sud÷tyje yra modifikuotas krakmolas, tai tokį produktą pasirinktų tik 8 respondentai (25 proc). Jei produkto sud÷tyje yra pakeistų savybių krakmolas, tai tokį produktą
pasirinktų jau didžioji dauguma (21 respondentas). Trys respondentai dalyvavę apklausoje neatsak÷ į šį klausimą.
8
21
3
modifikuotą krakmolą pakeitų savybių krakmolą neatsak÷ į klausimą Jei produkto sud÷tyje yra krakmolo, kurį pasirinktum÷te?3. Jei galite nurodykite priežastį. Pasirinkimo priežastys buvo labai įvairios:
1. Nežinau kas blogiau, bet įtariu kad abu variantai n÷ra geri ;
2. Tiesą pasakius,nežinau kurį pasirinkčiau,nes nežinau kuris geriau; 3. Man tiek vienas, tiek kitas vienodas pasirinkimas
4. Kažkaip pakeistų savybių krakmolas saugiau ir sveikiau skamba nei modifikuotas
5. Rinkčiausi abu variantus, nes modifikuotas krakmolas ir pakeistų savybių krakmolas, tai vienas ir tas pats. Modifikuotas krakmolas – chemiškai, bet ne genetiškai modifikuotas krakmolas. Tai toks krakmolas, kurio molekul÷je yra pakeistos kelios jungtys, d÷l ko krakmolas greičiau tiršt÷ja. Modifikuojant krakmolą, pakeičiamos jo technologin÷s savyb÷s, nekeičiant jo, kaip produkto, esm÷s. Modifikuotas gali būti kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas.
6. Pasirinkau pakeistų savybių krakmolą, nes jis mažiau pavojingas, mažiau kenkia skonio receptoriams.
7. Manau, modifikuotame krakmole yra daugiau chemijos ir jo savyb÷s mažiau panašios į natūralaus krakmolo sud÷tį.
8. Žodis modifikuotas atbaido vartotoją.
Išvados: vartotojai neturi arba turi labai mažai žinių apie krakmolą. O skirtingas krakmolo ženklinimas vartotojus labai klaidina. Vartotojas nežino, kad „pakeistų savybių krakmolas“ ir
3.3. Anketos tyrimo analiz÷
1. Lytis
Apklausoje dalyvavo 82 respondentai: 49 moterys ir 33 vyrai.
16 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų skaičius
2. Jūsų amžius:
Buvo išskirtos šios amžiaus grup÷s: • > 20 metų
• 20 – 35 metų • 36 – 50 metų • 51 ir daugiau metų.
jausnesnių nei 20 ir 35 – 59 metų amžiaus grupių yra beveik vienodas, atitinkamai: moterys - po 4, ir vyrai - po 7. Apklausoje dalyvavo ir 7 vyresni nei 50 metai respondentai – 4 moterys ir 3 vyrai.
17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
4.
Jūsų išsilavinimas:
Pagal išsilavinimą apklaustieji buvo suskirstyti į keturias grupes: • Vidurinis išsilavinimas
• Aukštesnysis išsilavinimas • Nebaigtas aukštasis
• Aukštasis išsilavinimas.
vidurinį išsilavinimą tur÷jo 14 moteriškos gimin÷s atstovių (17 proc.). Apklausoje dalyvavusių respondentų aukštesnyjį išsilavinimą tur÷jo 5 moterys ir 5 vyrai.
Išsilavinimas pagal amžiaus grupes išsisd÷st÷ taip:
• Didžioji apklaustųjų dalis tur÷jo aukštąjį išsilavinimą tarp 20 – 35 metų. Šioje grup÷je didžiąją dalį sudar÷, nesenai studijas baigę studentai arba jau bebaigiantys studijas.
• Vidurinį išsilavinimą tur÷jo jaunesni nei ir vyresni nei 20 metų paugliai.
• Amžiaus ribai did÷jant, nuo 36 metų pastebimas jau vidurinis ir aukštesnysis išsilavinimas.
5. Ar žinote kas yra maisto priedai?
Iš apklausoje dalyvavusių 82 dalyvavusių respondentų 76 respondentai (93 proc.) žino yra kas maisto priedai – 47 moterys (57 proc.) ir 29 vyrai (35 proc). Tarp nežinančių kas yra maisto priedai tebuvo tik 2 moterys (2 proc.) ir 4 vyrai (5 proc.).
5. Ar žinote, kaip ženklinami maisto priedai?
66 apklaustieji :45 moterys (55 proc.) ir 21 vyras ( 26 proc.) žinojo, kad maisto priedai yra ženklinami ir „E“ raide ir/ar pilnu maisto priedo pavadinimu. Manančių, jog maisto priedai ženklinami tik „E“ raid÷s simboliu buvo 4 moterys (5 proc.) ir 6 vyrai (7 proc.). 3 vyrai galvojo, kad maisto priedai ženklinami tik maisto priedo pavadinimu ir 3 vyrai nežinojo, kaip apskritai jie yra ženklinami.
6. Ar stengiat÷s vengti produktų, kurie turi E numeriu pažym÷tų komponentų?
19 moterų (23 proc.) vengia maisto produktų, jei jų sud÷tyje yra daug „E“ numeriu pažym÷tų komponentų, o tuo tarpu iš 33 vyrų (40 proc.) vengiančių tokių maisto produktų buvo tik 9 vyrai (11 proc.).
Kartais tokių produktų vengia 21 moteris (26 proc.) ir 12 vyrų (15 proc.).
6 moterys (7 proc.) ir 5 vyrai (6 proc.) stengiasi vengti, jei maisto produkto etiket÷je perskaito, jog sud÷tyje yra „E“ simboliu pažym÷tų komponentų.
10 apklaustųjų, tarp jų 3 moterys (4 proc.) ir 7 vyrai (9 proc.) tokių maisto produktų nevengia.
7. Jūs manote, kad visi maisto komponentai su E numeriais yra:
Tarp manančių, jog maisto produktų sud÷tyje esantys maisto priedai yra kenksmingi/žalingi ir naudingi sveikatai buvo 35 moterys (43 proc.) ir 23 vyrai (28 proc.). Kad visi maisto priedai yra nuodingi ir žalingi sveikatai galvojo 13 moterų (16 proc.) ir 9 vyrai (11 proc.). O, kad maisto priedai nesukelia jokio poveikio galvojo tik 2 respondentai – 1 vyras ir 1 moteris.
8. Kaip manote ar kaip kurie maisto priedai gali būti naudingi sveikatai?
Daugiau nei pus÷ apklaustų moterų (57 proc.) galvojo, jog maisto priedai gali būti būti naudingi sveikatai. Tuo tarpu taip manančių vyrų buvo 17 (51 proc).
Kad visi kenksmingi ir nenaudingi sveikatai maisto priedai galvojo 8 moterys (10 proc.) ir 4 vyrai (5 proc.). Nežinančių grup÷je pasiskirstymas buvo panašus – nežinojo 13 moterų (16 proc.) ir 12 vyrų (15 proc).
23 pav. Vartotojų nuomon÷ apie maisto priedų naudingumą sveikatai
9. Ar žinote, kas yra tirštikliai?
Anketos klausimyne buvo šie variantai:
