VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

GABRIELĖ ŠEPELIOVAITĖ

VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS

SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS

PASLAUGAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai:

lekt. dr. J. Daukšienė (2013 – 2014 m.m.)

doc. dr. J. Grincevičius (2012 – 2013 m.m.)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS

SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS

PASLAUGAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai:

lekt. dr. Jurgita Daukšienė (2013 – 2014 m.m.) doc. dr. Jonas Grincevičius(2012 – 2013 m.m.)

Recenzentas Darbą atliko Magistrantė:

Gabrielė Šepeliovaitė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1Farmacinės rūpybos koncepcija ... 13

1.2Farmacinės rūpybos reikšmė nustatant vaistų vartojimo problemas ... 15

1.3Farmacinės rūpybos svarba esant savigydai ir neracionaliam vaistų vartojimui ... 16

1.4Duomenų bazių svarba farmacinės rūpybos teikimui ... 16

1.5Būtina sąlyga farmacinės rūpybos paslaugų teikimui: gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas ... 17

1.6Farmacinės rūpybos padėtis Lietuvoje ... 19

1.7Farmacinė rūpyba pasaulyje ... 20

2.DARBO METODIKA... 23

2.1Tyrimo organizavimas... 23

2.2Tyrimo metodai ... 23

2.3Tyrimo instrumentas... 23

2.4Statistiniai duomenų analizės metodai ... 24

2.5Tyrimo imties dydžio nustatymas ... 24

2.6Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas... 26

3.REZULTATAI ... 27

3.2Farmacinės rūpybos bruožų supratimas ... 29

3.3Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinės rūpybos svarbą ... 30

3.4Kliūtys farmacinės rūpybos įdiegimui... 35

3.5Farmacijos specialistų nuomonė apie profesinės kvalifikacijos kėlimosi galimybes ir būdus ... 38

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42

5. IŠVADOS... 45

6. Rekomendacijos ... 46

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 47

SANTRUMPOS

FR - farmacinė rūpyba

FP – farmacinė paslauga

FTP – farmakoterapinė problema

GVP – gera vaistinių praktika

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija

χ² - susijusių požymių chi kvadrato kriterijus

p – duomenims tikrinti taikomas statistiškai patikimai reikšmingas skirtumas

sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo. [8]

Farmacinė paslauga – farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [8]

Farmacinė rūpyba– gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [4]

Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma. [4]

Nepageidaujama reakcija į vaistą - nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę. [8]

Polifarmacija – procesas, kai vienu metu vartojama daug medikamentų dėl ko iškyla perdozavimo, nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir kt. grėsmė.[49]

Racionalus vaistų vartojimas – visi paciento vartojami vaistai turi indikacijas, vartojama reikiama jų dozė, atsižvelgiant į ligą ar sutrikimą – parenkama gydymo vaistais trukmė. Be to garantuojama, kad pacientui parinkti vaistai yra įperkami ir prieinami. [51]

Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais.[4]

ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių. [8]

Vaistininkas - asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo. [8]

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) - asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.[8]

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,

kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. [8]

SANTRAUKA

G. Šepeliovaitė. Magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai lekt. dr. J. Daukšienė, doc. dr. J. Grincevičius; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIŲ FARMACIJOS

SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS TEIKTI FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGAS.

Tikslas: Ištirti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, pasirengimą teikti farmacinės

rūpybos paslaugas.

Metodika: Tyrimas vykdytas nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. sausio mėn. Buvo taikytas

diversifikuotas informacijos analizės metodas – anketavimas. Anketoje pateikti 23 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, atspindinčių jų nuomonę, ir 1 atvirojo tipo klausimas, kuriame respondentai turėjo raštu išreikšti savo nuomonę. Tyrimo metu apklausta 230 farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 17.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojant Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS 17. 00 programas.

Rezultatai: Ištyrėme, kad neteisingą supratimą apie farmacinę rūpybą turi 17,6 % respondentų.

Dauguma apklaustųjų norėtų, kad ši reforma įsitvirtintų kiekvienoje vaistinėje (73,1%) ir sutinka, kad farmacinės rūpybos paslaugų teikimui reikalingas žinių gilinimas ir nuolatinis tobulinimasis. Nors respondentai pritaria, jog farmacinei rūpybai būtinas bendradarbiavimas, 52,6% iš dalies sutinka, kad rūpinimasis pacientų farmakoterapija, jos analizė – gydytojų pareiga. 82% tiriamųjų pažymėjo, kad farmacinė rūpyba leis pacientams gauti daugiau informacijos apie vaistus, mažiausiai respondentų (33%) sutiko, kad tai sumažins hospitalizacijų skaičių. Pati svarbiausia farmacinės rūpybos įdiegimą ribojanti kliūtis – duomenų bazių apie pacientus trūkumas (61,5%).

Išvada: Didžioji dalis respondentų skiria farmacinę rūpybą nuo farmacinės paslaugos ir mano, kad

farmacinės rūpybos paslaugos yra platesnės. Farmacijos specialistų požiūriu, farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėse yra reikalingos, be to jų įdiegimas vertinamas kaip permaina, turėsianti teigiamos

įtakos tiek pacientui, tiek vaistininko profesijai. Pagrindinės kliūtys, ribojančios farmacinės rūpybos

SUMMARY

Master‘s thesis: „ATTITUDES AND KNOWLEDGE OF PHARMACY PROFESSIONALS TOWARDS PHARMACEUTICAL CARE“

The beginning of 2015 year is planned to be challenging for Lithuanian pharmacy professionals cause of new pharmaceutical care services which will be started to provide in community pharmacies of Lithuania. That is why it is very important to find out whether pharmacy specialists, the system of pharmacy is ready to face this challenge and implementate fully beneficial pharmaceutical care services.

Objective: To evaluate attitude and knowledge of pharmacy professionals towards pharmaceutical

care.

Methods: A questionnaire method was applied. The study was made during 2013 July – 2014 January.

The questionnaires were filled out in community pharmacies. The statistical analysis of the quantitative findings was performed using the data accumulation and analysis software package SPSS version 17.0 for Windows. P – values less than 0,05 were considered to be significant.

Results: 17,6 % of respondents have a wrong understanding of pharmaceutical care concept. The

biggest part of pharmacy professionals want pharmaceutcal care serviсes in all community pharmacies (73,1%). Also they agree that providing it requires deeper knowledge and continual improvement of skills. Respondents think that pharmaceutical care needs cooperation between physician, patient and pharmacy professional, but 52,6% partly agree that taking care of patients pharmacotherapy is a role of physicians. The main advantage of pharmaceutical care services was named „patients will get more information about medicines“ (82%), least beneficial it appeared in reducing amounts of hospitalisations (33%). The basic barrier for pharmaceutical care implementation is lack of databases about patients (61,5%).

Сonclusion: The biggest part of respondents understands differences between pharmaceutical care and

ĮVADAS

Per pastaruosius keturis dešimtmečius vaistininko vaidmuo sparčiai keitėsi - gyventojų aprūpinimas vaistais nebėra esminė jo funkcija. Šiais laikais vaistininko praktika vaistinėje tampa orientuota į konkretų pacientą bei rūpinimasi juo. Tai nulėmė didėjantis vaistinių preparatų suvartojimas, išaugę savigydos mastai, farmakoterapinių problemų skaičius bei neracionalus vaistų vartojimas. Dėl to vis daugiau profesinių vaistininkų organizacijų akcentuoja farmacinės rūpybos paslaugų būtinybę vaistinėse. [21, 46] Farmacinė rūpyba – tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [4]

Farmacinė rūpyba – farmacijos praktika, kuri yra visapusiškai orientuota į pacientą. Siekis išvengti ligų, paciento farmakoterapijos įvertinimas, monitoringas, modifikavimas ir kt., garantuojantis gydymo vaistais saugumą ir efektyvumą – esminiai farmacinės rūpybos paslaugų prioritetai. [48]

Remiantis atliktais tyrimais, galima pastebėti, kad Lietuvoje, kaip informacijos apie sveikatą šaltinį 63,6 proc. respondentų renkasi vaistininką, o pirminiu informacijos šaltiniu sunegalavus – 19 proc. tiriamųjų taip pat įvardino vaistininką. [3] Kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje per metus bent vieną kartą vaistinėje apsilanko 94 proc. gyventojų [22], Airijoje – 92 proc. gyventojų [34]. Australijoje kasmet kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui tenka po 14 vizitų į visuomenės vaistinę, be to kiekvienais metais 3,9 milijonai Australijos piliečių bendrauja su vaistininku sveikatos klausimais. [43] Vadinasi vaistininkai išlieka lengviausiai prieinamais ir pasiekiamais sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais suteikti reikiamos informacijos, patarti vaistų vartojimo, ligų prevencijos klausimais. [3]

Tačiau šiuo metu, kai vaistinių pasiūla didelė, o dažnas ten užsuka tiesiog nusipirkti reikiamą medikamentą, skatinamas ne vaistininko – paciento, bet vaistininko – kliento santykių formavimasis. [12] Masinės informacijos priemonės (internetas, reklama, televizija), pardavimų skatinimas nulėmė, kad vaistininko, kaip patarėjo, vaidmuo smarkiai sumenko. [7]

Nuo 2015 – ųjų sausio 1 d. ir Lietuvos visuomenės vaistinėse planuojama pradėti teikti farmacinės rūpybos paslaugas. [4] Iki šiol yra atlikta keletas tyrimų, kuriais buvo siekta įvertinti farmacinės rūpybos perspektyvas Lietuvos vaistinėse, vaistinių atitikimą nustatytiems reikalavimams. Remiantis jais paaiškėja, kad farmacinės rūpybos įsitvirtinimas Lietuvos visuomenės vaistinėse kol kas vis dar sunkiai įsivaizduojamas, todėl norint įsitikinti, ar situacija keičiasi į gerąją pusę, būtini papildomi tyrimai bei analizė.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - Ištirti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, pasirengimą teikti

farmacinės rūpybos paslaugas.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti, ar farmacijos specialistai supranta farmacinės rūpybos sąvoką.

2. Ištirti visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į farmacinę rūpybą. 3. Nustatyti pagrindines kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos plėtrą visuomenės vaistinėse.

4. Įvertinti farmacijos specialistų požiūrį į farmacinės rūpybos ateities perspektyvas visuomenės

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Farmacinės rūpybos koncepcija

1990 metais L. Strand ir Č. Hepleris paskelbė pirmąjį pripažinimo sulaukusį farmacinės rūpybos apibrėžimą, kurį net šiuo metu naudoja didžioji dauguma šalių Europoje. Pasak jų: „ Farmacinė rūpyba – tai atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas – pasiekti neabejotinus rezultatus, pagerinančius paciento gyvenimo kokybę“. Pagrindinis jos tikslas – optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti palankių klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis.“ Manoma, kad klinikinės farmacijos atsiradimas Jungtinėse Amerikos valstijose tapo pagrindu farmacinės rūpybos vystymuisi Europoje. 1991 m. po Č. Heplerio ir L. Strand sumaištį įnešusios publikacijos apie šį naują vaistinėse teikiamų paslaugų komplektą, jie buvo pakviesti į Kopenhagą, į Danijos farmacijos asociaciją. Nuo to prasidėjo ir sekė reikšminga įvykių grandinė Europoje, susijusi su naujai įvesta farmacinės rūpybos koncepcija. Vis daugiau vaistininkų organizacijų gavo žinių apie naują profesinio tobulėjimo kryptį, žinomą farmacinės rūpybos vardu. [12, 26, 29,34,35,39]

Geros vaistinių praktikos nuostatose sutinkama farmacinės rūpybos formuluotė yra: „Farmacinė rūpyba – tai gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas.“ [4]

Teigiama, kad šiais laikais, kai vaistinių skaičius yra pakankamai didelis (Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis - 2011 m. Lietuvoje bendras vaistinių ir jų filialų skaičius buvo – 1442, 2012 m. pabaigoje – 1404, o 2013 m. – 1383 vaistinės ir jų filialiai), be to auga ir farmacijos specialistų (vaistininkai ir vaistininko padėjėjai) skaičius (2013 m. duomenimis - 4631 farmacijos specialistas ) – reikia įgyti konkurencinį pranašumą. Vienas iš perspektyviausių būdų to pasiekti – teikti ne farmacinę paslaugą, o farmacinę rūpybą. [1,12,16,17,18]

1 pav. Farmacinės rūpybos ciklas [28,40]

Farmacinės rūpybos paslaugas gali teikti tik Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka

įvertintos vaistinės (vaistinėse receptinius ir nereceptinius vaistus įsigyjantys pacientai yra atskirti

vieni nuo kitų) bei specialų farmacinės rūpybos tobulinimosi kursą išklausę vaistininkai. Neatsiejamas yra duomenų apie gyventoją rinkimas, kaupimas, tinkamas saugojimas, jų analizavimas bei objektyvus

įvertinimas, gydymo vaistiniais preparatais plano sudarymas ir jo vykdymas, sukurto plano priežiūra,

keitimas atsižvelgiant į gaunamus rezultatus bei numatytų rezultatų siekimas. Vaistininkai, atliekantys šias funkcijas, turi teisę laisvai naudotis farmacijos ir medicininių duomenų bazės informacija, bazėse gali būti kaupiami duomenys apie gyventojams gydytojo paskirtus ar individualiai įsigyjamus medikamentus. Gyventojo asmeninių duomenų įtraukimas į bazes yra galimas tik pastarajam davus leidimą raštu. Vaistinės užtikrina kiekvieno asmens individualių duomenų saugumą, vadovaudamosis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Reikia nepamiršti, kad farmacinės rūpybos procesas – ne vien tik vaistininko reikalas - tai gydytojo, paciento ir vaistininko bendradarbiavimas, be kurio maksimalūs teigiami rezultatai nėra įmanomi. [4, 12,26]

Siekiami rezultatai sprendžiant kiekvieną

esamą ir (ar) galimą problemą, susijusią su

paciento gydymu.

PRADŽIA ir PABAIGA

Paciento gyvenimo kokybės pagerinimas – esminis farmacinės rūpybos tikslas.

Surenkama visa galima informacija apie pacientą, kad būtų

identifikuotos visos esamos ir (ar) galimos medicininės, dėl vaistų vartojimo atsiradusios problemos.

Nustatytų problemų išdėstymas pagal svarbumą, atsižvelgiant ir į tai, ar jos yra kontroliuojamos, ar ne. Prioritetas teikiamas toms problemoms, dėl kurių nusiskundimų kyla pačiam pacientui,

Kiekvienos problemos detali apžvalga, atsižvelgiant į : • sunkumą ; • svarbą ; • ją sunkinančius faktorius; • ankstesnę farmakoterapiją; • gretutines ligas ir kt. Atsižvelgiant į kiekvieną problemą, siūlomi pokyčiai paciento farmakoterapijoje. Pokyčių įgyvendinimas:

• tam tikrų vaistų atsisakymas • papildoma farmakoterapija • tam tikrų vaistų pakeitimas kitais ir kt.

Naujo farmakoterapinio plano sekimas bei

monitoringas – stebima, ar išspręstos problemos, ar pasiektas norimas rezultatas su mažiausia

1.2

Farmacinės rūpybos reikšmė nustatant vaistų vartojimo problemas

Pirmasis farmacinės rūpybos projektas, kurio metu teorinis farmacinės rūpybos supratimas pritaikytas praktikoje, buvo įgyvendintas Jungtinėse Amerikos valstijose, Minesotoje. Vadinamasis Minesotos projektas truko trejus metus (1992 – 1995 m.), buvo sudarytas iš trijų etapų, kurių kiekvienas truko metus. Pirmojo etapo metu buvo vykdomas pilotinis tyrimas, siekiant apibrėžti farmacine rūpybos procesą, su juo susijusias pareigas, išvystyti duomenų rinkimo ir kaupimo sistemą, gaunamų paslaugų apmokėjimo formulę, rekomendacijas vaistinės išplanavimui bei kt. Antraisiais metais – vykdytas farmacinės rūpybos praktinis įgyvendinimas, buvo keičiamos ankstesnės vaistininkų pareigos, dėmesys koncentruojamas į pacientą, renkami ir kompiuterinėse bazėse saugomi duomenys, susiję su juo. Paskutiniojo trečiojo etapo metu buvo vykdoma surinktų duomenų analizė, siekiant nustatyti farmakoterapines problemas.

Atlikus duomenų analizę ir juos įvertinus, buvo išskirtos šios farmakoterapinės problemos: 1) nereikalingas gydymas vaistais (nėra indikacijos, įprotis vartoti vaistus, gydymas ne vaistais

yra tinkamesnis, dvigubinamas gydymas, gydoma nepageidaujama reakcija į vaistą, kurios galima išvengti)

2) netinkamas vaistas (netinkama vaisto forma, kontraindikacija, vaistas nevartojamas esamai būklei, kitas vaistas yra efektyvesnis, vaistų sąveika, būklė atspari vaistui )

3) per maža dozė (netinkama dozė, netinkamas vartojimo dažnumas, netinkama vartojimo trukmė, vaistų sąveika, vaistas laikomas netinkamomis sąlygomis, vaistas netinkamai vartojamas) 4) nepageidaujama reakcija į vaistą (vaistas nesaugus pacientui, alerginė reakcija, netinkamas

vartojimas, vaistų sąveika, per greitas vaisto dozės padidinimas/ sumažinimas, nepageidaujamas vaisto poveikis)

5) per didelė dozė (netinkama dozė, netinkamas vaistų vartojimo dažnumas, netinkama vaistų vartojimo trukmė, vaistų sąveika)

6) netinkamas vaistų vartojimo sąlygų laikymąsis (toks vaistas nėra prieinamas, pacientas negali

įpirkti vaisto, negali praryti/vartoti vaisto, nesupranta vaistų vartojimo instrukcijų, pacientas

nelinkęs vartoti vaistų)

7) reikalingas papildomas gydymas vaistais (negydyta būklė, prevencinis gydymas, sinergistinė terapija)

1.3

Farmacinės rūpybos svarba esant savigydai ir neracionaliam vaistų

vartojimui

Savarankiškas negalavimų šalinimas arba lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais ir kitais nereceptiniais vaistais yra vadinamas savigyda. Dažniausiai ji pasitelkiama gydant spuogus, peršalimą, karščiavimą, gripą, galvos skausmą, nevirškinimą, rėmenį, nemigą, skausmą ir daugelį kitų. Neretai minėti sutrikimai atrodo nereikšmingi, tačiau pasitaiko atvejų, kad jie tampa rimtesnių negalavimų pradiniais požymiais, arba tų, kurių gydymui nepakanka vien vaistų vartojimo, bet būtinos permainos tiek mityboje, tiek gyvenimo būde. Norint užtikrinti tinkamą savigydą yra būtinas atsakingas nereceptinių vaistų vartojimas, vadovaujantis seniai patvirtintomis indikacijomis, paisant vaistų vartojimo nuorodų, kurias geriausiai gali suteikti vaistininkas. [14]

2006 m. Europoje atlikus savigydos antibiotikais tyrimą paaiškėjo, kad 22 proc. gyventojų Lietuvoje patys gydėsi antibiotikais. Tai buvo pats didžiausias savigydos rodiklis iš visų 19 tyrime dalyvavusių šalių. 2009 m. pakartotiniame tyrime savigydos antibiotikais rodiklis Lietuvoje sumažėjo iki 8 proc., tačiau vis dėlto išliko gana didelis, lyginant jį su Skandinavijos šalimis, Olandija (savigydą antibiotikais pripažino 1 iš 100 ar 1 iš 200 gyventojų). [19]

Lekt. dr. Jurgitos Daukšienės atliktas slapto pirkėjo tyrimas ir pirkėjų apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustųjų sunegalavę gydosi patys ar tik pasitardami su namiškiais. Vos vienas iš penkių respondentų konsultuojasi su vaistininku ir tik trečdalis pirmenybę skiria gydytojo patarimams. Taip pat tyrimas atskleidė, kad 52 proc. 18 – 85 metų tiriamųjų kasdien vartoja vaistus ir net 36 proc. ne visąlaik vadovaujasi tinkamo vaistų vartojimo nuorodomis . [3]

Minėti rezultatai bei didėjančios išlaidos vaistams ir jų suvartojimas leidžia daryti prielaidą, kad vaistai nėra vartojami racionaliai. PSO duomenimis daugiau nei pusė visų parduodamų medikamentų yra įsigyjami ir paskiriami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų. Iškyla polifarmacijos grėsmė, kai vienu metu vartojama daug vaistų, nes manoma, kad išgyjimo greitis tiesiogiai priklauso nuo suvartotų vaistų kiekio. Taip didėja nepageidaujamų reakcijų į vaistą atsiradimo tikimybė, atsiranda vaistų sąveikos rizika ir kt.[14,50]

1.4

Duomenų bazių svarba farmacinės rūpybos teikimui

sveikatos priežiūros specialistais. Informacija yra renkama individualiai apie kiekvieną iš pacientų ir naudojama kaip duomenų bazė.

Duomenų bazės apie pacientą struktūra:

• DEMOGRAFINIAI DUOMENYS (vardas, pavardė; adresas; gimimo data; lytis; religija;

profesija)

• ADMINISTRACINIAI DUOMENYS (už gydymą atsakingi gydytojai bei visa informacija,

kuri yra reikalinga, kai pacientas hospitalizuotas)

• MEDICININĖ INFORMACIJA (ūgis; svoris; ūmios ir lėtinės būklės; dabartiniai simptomai;

alergijos/netolerancija; ankstesnė gydymo istorija; laboratoriniai tyrimų duomenys; diagnostinės/chirurginės procedūros)

• DUOMENYS APIE FARMAKOTERAPIJĄ (vartojami receptiniai/nereceptiniai vaistai; vaistų

terapijos nuorodų laikymasis; gydymo rėžimas; alergija/netolerancija vaistams; kiti naudojami medicininės paskirties produktai ir priemonės; anksčiau vartoti medikamentai; paciento vaistų terapijos supratimas)

• DUOMENYS APIE GYVENIMO BŪDĄ (dietos; fizinis aktyvumas; rūkymas, alkoholio/kofeino bei kitų medžiagų vartojimas ar net priklausomybė; asmenybės tipas, kasdienė veikla ir kt.)

• SOCIALINIAI/EKONOMINIAI DUOMENYS (finansinė padėtis; gyvenamosios/darbo vietos

ypatumai ir kt.)

Sukurtose duomenų bazėse surinkta informacija padeda išvengti, nustatyti ir (ar) išspręsti su paciento gydymu ir vartojamais vaistais susijusias problemas. O po to, atsižvelgiant į analizės rezultatus, yra siūlomos rekomendacijos esamai vaistų terapijai, t.y. vykdomas farmacinės rūpybos ciklas. [20,40]

1.5

Būtina sąlyga farmacinės rūpybos paslaugų teikimui: gydytojo ir vaistininko

bendradarbiavimas

kiekvienam pacientui turėtų būti individualiai sudaromas gydymo planas, o ypač teikiant farmacinės rūpybos paslaugas gydytojo ir vaistininko bendravimas neturėtų apsiriboti vien tik pasitikslinimu dėl vaisto dozės ir pavadinimo. [2] Deja, kol kas Lietuvoje šis procesas nėra išvystytas.

Yra nemažai atliktų tyrimų, patvirtinančių, kad gydytojo – vaistininko bendradarbiavimas gali padėti išspręsti kai kurias su sveikata susijusias problemas, sumažinti sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas, nepakenkiant pacientui. 2008 m. T. De Rijdt su kolegomis atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad gydytojai bendradarbiaudami su vaistininkais gali iki 66 proc. sumažinti lovadienių skaičių, klaidų dažnį receptuose, nepageidaujamų reakcijų į vaistą kiekį bei išlaidas. [24] Kitame tyrime, kuris buvo atliktas JAV, apskaičiuota, kad vaistininkas, panaikinęs pasikartojančius gydytojo paskyrimus, vietoje nereceptinio vaisto išduodamas receptinį, užkirsdamas kelią nereikalingai farmakoterapijai, gali sutaupyti 324 dolerius pacientui per metus. Pavyzdžiui, 2000 m. JAV buvo sutaupyta 16,2 mln. dolerių. [41]

Panašaus tyrimo metu Švedijoje (2006 m.) išsiaiškinta, kad vaistininko intervencijos į su paciento gydymu susijusias problemas metu, 68 proc. atvejų buvo pagerintas gydymo efektyvumas, 32 proc. atvejų – sumažintos vaistų sukeliamos problemos arba jų išvis išvengta, dėl to 13 proc. pacientų nebereikėjo kreiptis į gydytoją, o 3 proc. išvengė hospitalizacijos. Šios permainos leido nacionalinei Švedijos sveikatos sistemai sutaupyti 385 mln. eurų per metus. [45]

Lietuvoje panašių tyrimų ir skaičiavimų nėra atlikta, tačiau apklausus Lietuvos pacientų organizacijos vadovus paaiškėjo, kad jie norėtų, jog vaistininkai pratęstų gydytojų pradėtą gydymą vaistais, pasitelkdami konsultaciją, pagelbėdami atsisakant nereikalingų vaistinių preparatų, skatindami racionalų vaistų vartojimą. [5]

Norint įnešti permainų į vaistininko – gydytojo bendradarbiavimo tobulinimą, reikia stengtis pritaikyti farmacijos studijų planus prie sparčiai besikeičiančių vaistininko funkcijų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Belgijos paskutinių metų farmacijos studentai mokosi farmakoterapines problemas analizuoti ir spręsti su medicinos studijų studentais (būsimais gydytojais, slaugos specialistais ir kt.). Taikant šį metodą, pradedamas ankstyvas gydytojo – vaistininko santykių formavimasis, skatinamas klinikinės farmakologijos, farmakoterapijos disciplinų gilesnis supratimas.[32,33]

1.6

Farmacinės rūpybos padėtis Lietuvoje

Lietuvai įstojus į Europos sąjungą (2004 m.), būtinybe tapo prisijungti prie kitose Europos sąjungos šalyse reglamentuotų Geros vaistinių praktikos nuostatų, kuriuos parengė PSO, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis. [9] 2007 m. birželio 15 dieną buvo išleistas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“, kuris

įsigaliojo nuo tų pačių metų birželio 22 d. Būtent šiame įsakyme pirmą kartą sutikta farmacinės

rūpybos sąvoka, kuri iki tol nebuvo apibrėžta net ir Lietuvos farmacijos įstatyme. Remiantis Geros vaistinių praktikos nuostatais, nuo 2010 m. sausio 1 d. farmacinės rūpybos idėja turėjo įgauti ne tik teorinį, bet ir praktinį vaidmenį. Deja, 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V – 1073 (nuo 2010 01 01) farmacinės rūpybos įsigaliojimas atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 12 d. Vėliau antrą kartą pasikartojus tai pačiai situacijai - 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V – 835 (nuo 2012 09 12) farmacinės rūpybos

įsitvirtinimas praktikoje nukeltas į 2015 m. sausio 1 d. Iki šiol nėra aišku, ar ši pataisa vėl nebus

atšaukta. [4]

Kadangi tiek vaistininkai, tiek vaistinės, norinčios teikti farmacinės rūpybos paslaugas, turi atitikti tam tikrus Sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, Lietuvoje buvo atlikta keletas tyrimų, siekiant įvertinti šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos vaistinėse galimybių analizę. 2002 m. atlikto tyrimo metu anketinėje apklausoje dalyvavo Lietuvos vaistinių vadovai (išdalinta 200 anketų, atgauta 148). Paaiškėjo, kad tik 47 proc. respondentų yra susipažinę ar iš dalies susipažinę su „Geros vaistinių praktikos taisyklėmis“, o 6 proc. apklaustųjų buvo iš viso apie jas negirdėję – vadinasi pasitaikė tiriamųjų, kurie nebuvo girdėję ir farmacinės rūpybos sąvokos. Vienas būtiniausių farmacinės rūpybos elementų yra pacientų skatinimas domėtis savo sveikata, tačiau tik pusė iš apklaustų vaistinių galėjo pasiūlyti papildomas paslaugas: 50 proc. turėjo galimybę pamatuoti kraujo spaudimą, tik 12 proc. – riebalų proporcinį kiekį. Taip pat nėra įgyvendintas ir reikalavimas, garantuojantis paciento privatumą – nei vienoje vaistinėje nėra nustatyta tvarka, užtikrinanti, jog niekas kitas, išskyrus pacientą ir vaistininką, apie paciento ligą nesužinos. [2]

apie pastovių pacientų vartojamus vaistus, ligas, alergijas ir pan. – tai vienas iš esminių reikalavimų taikant farmacinę rūpybą. 50 proc. respondentų nurodė, kad vaistinėje dirbantys specialistai pasitikrina turimą informaciją apie paciento vartojimus vaistus, galimas jų sąveikas ir kt., tačiau dažniausiai tai yra įmanoma tik išduodant kompensuojamus vaistus. [11]

Taigi galime teigti, kad Lietuvoje kol kas yra įgyvendinti tik nedaugelis farmacinei rūpybai būdingų elementų. Todėl siekiant, kad 2015 m. reforma įsitvirtintų - būtinos permainos.

1.7

Farmacinė rūpyba pasaulyje

Farmacinė rūpyba atsirado Jungtinėse Amerikos valstijose, o po to plačiai išplito po visą pasaulį. Australijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Kanadoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Makedonijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje yra atlikta tyrimų, siekiant įvertinti jų atitikimą farmacinės rūpybos koncepcijai. Šešiolikoje iš paminėtų šalių yra apibrėžta farmacinės rūpybos, kaip vaistinėje teikiamų paslaugų, sąvoka, o devyniose – terminas nėra vartojamas (Lietuvoje, Norvegijoje neteikiamos jokios paslaugos „farmacinės rūpybos“ vardu).

Šešiose šalyse yra propaguojama paciento vartojamų vaistų peržiūra, 5 šalyse nėra apibrėžtos jokios paslaugos teikiamos šiuo vardu, o likusiose 16 šalių – tokios paslaugos įrodymų nerasta.

Septyniose šalyse pacientai už farmacinės rūpybos paslaugas nemoka, o 3 šalyse mokama dalis kainos, pavyzdžiui, Vokietijoje – 10 proc.

Vaistininkai, teikiantys farmacinės rūpybos paslaugas atlygį gauna 8 iš paminėtų šalių, o 7 iš jų joks atlygis negaunamas. Taip gali būti dėl to, kad iš tikrųjų farmacinės rūpybos paslaugos ten neegzistuoja.

1 lentelė Tam tikrų elementų įgyvendinimas pasaulio šalyse (٧ įdiegta, - neįdiegta, tuščia – informacijos nerasta) [47] Šalis Teisiškai reglamentuojamos farmacinės rūpybos paslaugos Pacientų mokamas mokestis už paslaugas Finansinis atlygis vaistininkams už suteiktas paslaugas Universitetinis švietimas Australija ٧ ٧ ٧ Austrija Belgija ٧ ٧ Bulgarija ٧ - - ٧ Kanada ٧ ٧ ٧ ٧ Kroatija ٧ ٧ Čekija - ٧ Danija ٧ ٧ Estija - - - Suomija ٧ Prancūzija - ٧ Vokietija ٧ ٧ ٧ ٧ Vengrija ٧ ٧ Italija - - - Lietuva - - - Norvegija - ٧ Lenkija ٧ Portugalija ٧ ٧ Makedonija - - - Rumunija - - - ٧ Slovakija - - - Ispanija ٧ - - ٧ Švedija ٧ Šveicarija ٧ ٧ Olandija ٧ ٧ ٧ Didžioji Britanija ٧ ٧ ٧ Jungtinės Amerikos valstijos ٧ ٧ ٧ ٧

anketų duomenys), įvertintas supratimas, požiūris į farmacinę rūpybą, galimybės ir barjerai jos tiekimui, surinkti demografiniai apklaustųjų duomenys. Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei 60 proc. apklaustų vaistininkų turėjo teisingą supratimą apie farmacinę rūpybą. Jie teisingai išskyrė, jog pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas – paciento gyvenimo kokybės pagerinimas, o ją teikiantys vaistininkai identifikuoja ir padeda išspręsti galimas ir (ar) esamas farmakoterapines problemas. Tačiau šiek tiek daugiau nei pusė respondentų manė, kad farmacinė rūpybą yra tik praplėsta šiuo metu teikiamų paslaugų sąvoka. [25]

Vertinant tiriamųjų požiūrį į farmacinę rūpybą, 60 proc. nurodė, kad farmacijos ateitis priklausys nuo šių paslaugų teikimo vaistinėse, o ne tik vaistų išdavimo pacientams. 55 proc. respondentų visiškai palaikė farmacinės rūpybos idėją, o 75 proc. nurodė, kad farmacinė rūpyba reikalauja didesnių klinikinės farmacijos žinių. Aptariant barjerus ir galimybes išryškėjo, jog menkas supratimas apie farmacinės rūpybos teikimo procesą, pasitikėjimo savimi stoka, terapinių žinių, klinikinių problemų sprendimo stygius įvertintos kaip vienos reikšmingesnių. Tačiau didžiausia dalis apklaustųjų svarbiausiems priskyrė: laiko stygių (87 proc.), atlygio nebuvimą (81,9 proc.), paklausos stoką (iš pacientų pusės) (64,1 proc.), negalėjimą prieiti prie pacientų gydymo istorijos (61,3 proc.) [25]

2011 m. Nigerijoje taip pat buvo atliktas panašus tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti priežastis, ribojančias farmacinės rūpybos vystymąsi visuomenės ir ligoninės vaistinėse, esančiose Enugu ir Nsukka miestuose Enugu valstijoje. [30]

Vertinant, kokius farmacinei rūpybai būdingus elementus vaistininkai žino ir teikia, paaiškėjo, kad 93,8 proc. respondentų įvertina išrašytą receptą prieš atleisdami vaistą, 88,8 proc. konsultuoja pacientą, 80 proc. apklaustųjų atlieka gydymo vaistais aptarimą su gydytoju pacientui leidus, 61,3 proc. vykdo paciento interviu. Respondentų manymu, senyvo amžiaus žmonėms (63,8 proc.), lėtinėmis ligomis sergantiems (56,3 proc.) ir vaikams (55 proc.) farmacinės rūpybos paslaugos yra būtiniausios. [30]

2.

DARBO METODIKA

2.1

Tyrimo organizavimas

Prieš organizuojant tyrimą buvo atlikta literatūros analizė, apžvelgti ankstesni moksliniai darbai farmacinės rūpybos tema. Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – išsikeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Remiantis generaline tyrimo aibe nustatytas tyrimo imties tūris. Sudaryta anketa respondentų apklausai, vykdyta apklausa, gauti anketų rezultatai susisteminti, atlikta jų analizė. Tezės magistrinio baigiamojo darbo tema pristatytos konferencijoje „Social pharmacy: state, problems and perspectives“, vykusioje 2014 m. kovo 17 – 20 dienomis, Kharkiv, Ukrainoje.

2.2

Tyrimo metodai

Ruošiant magistrinį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai:

1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos bei tyrimai,

susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.

2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas –

anketinė apklausa. Tai yra duomenų rinkimo metodas, kurio metu respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Tokiu būdu respondentui sudaromos sąlygos klausimyną pildyti jam patogiu metu, išsaugant pateiktos informacijos anonimiškumą bei išvengiant galimos įtakos.

2.3

Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikti 23 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, atspindinčių tiriamųjų nuomonę, bei 1 atvirojo tipo klausimas, kuriame respondentai turėjo raštu išreikšti savo nuomonę.

Anketos struktūrinės dalys:

1. Įvadinė dalis. Joje tiriamiesiems paprastai ir motyvuotai paaiškinta, kodėl atliekamas

tyrimas, pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija.

3. Klausimai apie farmacinės rūpybos reikšmę, jos bruožus, galimą farmacinės rūpybos

įtaką sveikatinimo sistemoje.

4. Klausimai apie kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos vystimąsi, jų įvertinimas.

5. Klausimai apie tobulinimosi galimybes, kvalifikacijos kėlimosi bei literatūros skaitymo ypatumus, kompiuterinį raštingumą.

6. Demografinės respondentų charakteristikos.

2.4

Statistiniai duomenų analizės metodai

Tyrimo metu gauti anketinės apklausos duomenys buvo nagrinėjami panaudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versijos programinį paketą. Grafikams ir lentelės sudaryti buvo panaudota Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS (Statistical Package for Social Science) 17.0 programos.

Statistiniams ryšiams įvertinti buvo panaudotas Chi kvadrato (χ²) kriterijus, kuris yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų neparametrinių statistinių kriterijų. Neparametriniai kriterijai pasižymi universalumu, jie nereikalauja, kad analizuojamų kintamųjų reikšmės būtų pasiskirsčiusios pagal normalųjį ar kokį kitą skirstinį. [13] Chi kvadratas taikomas hipotezių tikrinimui, siekiant

įvertinti, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, taip pat dviejų kintamųjų

nepriklausomumui (vienoje populiacijoje stebima kintamųjų pora) ar vieno kintamojo homogeniškumui (keliose populiacijose stebimas vienas ir tas pats kintamasis) tikrinti. SPSS χ² kriterijus apskaičiuojamas trejopai: taikant Pirsono (Pearson) formulę, pagal tikėtinumo santykio (Likelihood Ratio) formulę arba pagal Mintelio – Haenzelio (Linear – by - Linear) formulę. [10] Šio tyrimo metu chi kvadrato kriterijus buvo skaičiuotas pagal Pirsono formulę. Remdamasi chi kvadrato kriterijaus statistikos reikšme ir statistikos laisvės laipsnių skaičiumi df, SPSS programa apskaičiuoja procentų statistiškai patikimai reikšmingą skirtumą p. Jis parodo tikimybę, kad mūsų imtyje stebėtas skirtumas atsirado atsitiktinai, dėl atsitiktinės statistinės imties paklaidos. Atliekant rezultatų analizę, rodiklių skirtumai laikyti statistiškai patikimai reikšmingais, kai p reikšmė yra mažesnė nei 0,05.

2.5

Tyrimo imties dydžio nustatymas

, kur :

• n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje

• z – koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Studento pasiskirstymo lentelių, ir kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti. Mūsų tyrimo atveju patikimumas yra 95 proc. (p = 0,05), z = 1, 96.

• s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis

• ∆ - leistinas netikslumas.

Dažnai sutinkamas ir imties nustatymas vadovaujantis lentelėmis, kur remiantis nagrinėjamos populiacijos dydžiumi bei imties paklaida, nustatomas rekomenduojamas imties dydis, kuris būtų reprezentatyvus. [6]

2 lentelė. Imties tūrio nustatymas atsižvelgiant į tiriamos populiacijos dydį ir imties paklaidą[10]

Imties paklaida Imties paklaida Imties paklaida Populiacijos dydis ± 3 % ± 5 % ± 10 % 100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1000 516 278 88 2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 95 25000 1023 378 96 50000 1045 381 96 100000 1056 383 96 1000000 1066 384 96 100000000 1067 384 96

farmacijos specialistų Atsakomumas Kauno mieste buvo 83 proc. , o Panevėžio apskrityje - 72 proc.;. [18]

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas [18]

Vieta Visuomenės vaistinių ir jų filialų skaičius Tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų skaičius Atsakomumas (%) Kauno miestas 183 151 83 Panevėžio apskritis 110 79 72

2.6

Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2013 metų liepos iki 2014 metų sausio mėnesio. Farmacijos specialistams iš viso buvo išdalintos 264 tyrimo anketos, iš kurių buvo atgauta 230.

Apklausos buvo vykdomos Lietuvos visuomenės vaistinėse, įsikūrusiose Kauno mieste ir Panevėžio apskrityje.

Respondentų daugumą sudarė moterys, vyriškos lyties apklaustųjų buvo tik 9,6 %, tiriamųjų amžiaus vidurkis - 40 metų, daugiausia apklaustųjų priklausė 40 – 49 metų amžiaus grupei (N=64).

4 lentelė Respondentų amžiaus charakteristikos Jauniausias respondentas Vyriausias respondentas Respondentų amžiaus vidurkis Standartinis nuokrypis

22 metai 65 metai 40,06 metų 10,864

Vaistinės savininkas(-ė) 6 2,6 Nuosavybė Darbuotojas(-a) 222 97,4 1 – 5 metai 42 18,5 5 – 10 metų 45 19,8 10 – 30 metų 112 49,4 Darbo patirtis 30 ir daugiau 28 12,3 1 metus 35 15,5 1 – 3 metus 45 19,9 3 – 5 metus 41 18,1 Darbo trukmė dabartinėje vaistinėje 5 ir daugiau 105 46,5 1 - 2 190 84,9 2 – 3 29 12,9 Farmacijos specialistų skaičius, dirbantis vaistinėje

vienu metu 4 ir daugiau 5 2,2

3.

REZULTATAI

3.1

Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinę paslaugą ir farmacinę rūpybą

Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma farmacijos specialistų atskiria farmacinės paslaugos ir farmacinės rūpybos sąvokas. 85,7% respondentų teisingai nurodė, jog farmacinė paslauga – farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą ir pacientų konsultavimą. Likusieji farmacinę paslaugą sutapatino su kitomis sąvokomis. (6 lentelė)

6 lentelė Respondentų nuomonė apie farmacinę paslaugą (respondentų sk. (N);N=224)

Nuomonė N

Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti

tik vaistų pardavimą ir išdavimą. 8

Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą ir pacientų konsultavimą.

Farmacinės rūpybos atveju teisingą supratimą nurodė 82,4% respondentų, 16,2% apklaustųjų farmacinę rūpybą prilygino farmacinei paslaugai, 0,9% respondentų farmacinę rūpybą apibūdino kaip farmacijos specialisto praktiką vaistinėje, apimančią tik vaistų pardavimą ir išdavimą, o 0,5% apklaustųjų farmacinę rūpybą priskyrė farmacijos specialisto praktikai vaistinėje, apimančiai tik pacientų konsultavimą. (7 lentelė)

7 lentelė Respondentų nuomonė apie farmacinę rūpybą (respondentų sk. (N);N=222)

Siekiant išsiaiškinti, kuri sąvoka, respondentų supratimu, yra platesnė, buvo prašoma palyginti farmacinę paslaugą su farmacine rūpyba. Respondentai pasiskirstė taip : 80,6% apklaustųjų nurodė, kad farmacinė rūpyba yra platesnė sąvoka nei farmacinė paslauga, 14,4% respondentų pažymėjo, kad tai priklauso nuo šias paslaugas teikiančių specialistų, 4,5% apklaustųjų manė, kad farmacinė paslauga yra platesnė sąvoka nei farmacinė rūpyba, o 0,5% teigė, kad farmacinė paslauga yra tas pats, kas farmacinė rūpyba.

Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti

tik pacientų konsultavimą. 1

Tai gydytojo, vaistininko ir paciento

bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas ir taip maksimaliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę minimaliomis ekonominėmis išlaidomis.

23

Nuomonė N

Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti

tik vaistų pardavimą ir išdavimą. 2

Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą ir pacientų konsultavimą.

36

Farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti

tik pacientų konsultavimą. 1

Tai gydytojo, vaistininko ir paciento

bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas ir taip maksimaliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę minimaliomis ekonominėmis išlaidomis.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Procentai

Farmacinė paslauga yra tas pats, kas farmacinė rūpyba Farmacinė paslauga yra platesnė sąvoka nei farmacinė rūpyba Tai priklauso nuo šias paslaugas teikiančių

specialistų

Farmacinė rūpyba yra platesnė sąvoka nei

farmacinė paslauga

2 pav. Respondentų pasiskirstymas lyginant farmacinės rūpybos ir farmacinės paslaugos sąvokas (N= 222) (proc.)

3.2

Farmacinės rūpybos bruožų supratimas

Vertinant farmacijos specialistų bruožų apie farmacinę rūpybą supratimą, paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų sutinka, kad klinikinė farmacija ir farmacinė rūpyba nėra tapačios sąvokos (91,5 proc.). Beveik visi apklaustieji (98,7 proc.) mano, kad pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas yra pagerinti paciento gyvenimo kokybę. 90,3 proc. apklaustųjų galvoja, kad farmacinės rūpybos paslaugos reikalingos ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Apsvarstydami savo vaidmenį farmacinės rūpybos procese, respondentai beveik vienareikšmiškai (94,6%) pasisakė, kad vienas iš esminių jų, kaip farmacijos specialistų, uždavinių yra identifikuoti esamas ir galimas su vaistų vartojimu susijusias problemas. 92,2 proc. apklaustųjų pritarė, jog kompiuterinės duomenų bazės apie pacientus yra būtinas reformos akcentas.

11 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal farmacinės rūpybos bruožų supratimą

Teiginiai

(%)

Ne (%)

Klinikinė farmacija yra tas pats, kas farmacinė rūpyba. 8,5 91,5 Farmacinė rūpyba yra neatsiejama nuo kompiuterinių bazių apie pacientus

įdiegimo. 92,2 7,8

Vaistininkai, vykdantys farmacinę rūpybą, identifikuoja esamas ir galimas

Pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas – pagerinti paciento gyvenimo

kokybę. 98,7 1,3

Farmacinė rūpyba yra būtina tik lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma

ir pan.) sergantiems pacientams. 9,7 90,3

3.3

Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinės rūpybos svarbą

Respondentai atsakė į klausimus, kuriuose nurodyti teiginiai susiję su farmacine rūpyba. Buvo žymimos pasirinkimų eilutės nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesutinku, o 5 – visiškai sutinku su paminėtu teiginiu.

8 lentelė Respondentams pateiktų teiginių apie farmacinę rūpybą vertinimas Vertinimas Teiginys Visiškai nesutinku (%) Nesutinku (%) Iš dalies sutinku (%) Sutinku (%) Visiškai sutinku (%) Farmacinė rūpyba yra būtina

kiekvienoje vaistinėje. 1,3 7,4 18,3 26,1 47 Farmacinė rūpyba reikalauja

gilesnių žinių nei tos, kurių reikia

įprastos farmacinės paslaugos

teikimui.

- 0,9 8,4 35,8 54,9

Rūpinimasis pacientų

farmakoterapija ir jos analizavimas-gydytojų pareiga.

2,6 22,4 52,6 16,7 5,7 Vaistininkai, norintys teikti

farmacinę rūpybą, turi nuolatos tobulintis.

- 0,4 3,5 25 71,1

Vaistininkai, vykdantys farmacinę rūpybą, yra verti didesnio

užmokesčio.

- 1,7 9,6 24,9 63,8 Farmacinė rūpyba yra įmanoma tik

bendradarbiaujant vaistininkui, pacientui ir gydytojui.

- 1,3 4,8 27,9 65,9 Farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra

reikalinga. 48 43,7 5,2 0,4 2,6

73,1 proc. apklaustųjų mano, kad farmacinė rūpyba yra būtina kiekvienoje vaistinėje. Su šiuo teiginiu nesutinka 8,7 proc. respondentų.

90,7 proc. apklaustųjų mano, kad farmacinei rūpybai yra reikalingos gilesnės žinios nei tos, kurių reikia farmacinės paslaugos teikimui. Panašiai pasiskirstė respondentų teigiančių, kad farmacijos specialistai, vykdantys farmacinę rūpybą, yra verti didesnio užmokesčio, skaičius.

96,1 proc. apklaustųjų nurodė, jog farmacijos specialistai, norintys teikti farmacinę rūpybą, turi nuolatos tobulintis. Panašus kiekis respondentų pritarė, kad farmacinė rūpyba yra įmanoma tik bendradarbiaujant vaistininkui, pacientui ir gydytojui.

91,7 proc. apklaustųjų nesutinka, jog farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra reikalinga, o visiškai su šiuo teiginiu sutinka 3 proc. respondentų.

9 lentelė Farmacinės rūpybos bruožų vertinimas pagal skirtingus respondentų požymius

Teiginiai Požymis F ar m ac in ė rū p y b a y ra b ū ti n a k ie k v ie n o je v ai st in ėj e, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as R ū p in im as is p ac ie n tų fa rm ak o te ra p ij a ir j o s an al iz av im as -g y d y to jų p ar ei g a, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as V y k d an ty s fa rm ac in ę rū p y b ą y ra v er ti d id es n io u žm o k es či o , p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as F ar m ac in ė rū p y b a y ra įm an o m a ti k d al y v au ja n t g y d y to ju i, p ac ie n tu i ir v ai st in in k u i, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as F ar m ac in ė rū p y b a L ie tu v o je n ėr a re ik al in g a, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as Moterys 73,9 (153) 22,9 (205) 89,3 (184) 94,2 (194) 3,4 (206) Lytis Vyrai 68,2 (102) p > 0 ,0 5 sn * 18,2 (22) p> 0 ,0 5 s n 86,4 (19) p> 0 ,0 5 s n 90,9 (20) p> 0 ,0 5 s n 0 (22) p < 0 ,0 1 Iki 39 metų 69,6 (102) 24,5 (102) 93,1 (102) 93,1 (102) 2,9 (102) A m ži a u s g ru p ė 39 metai ir daugiau 76,9 (117) p> 0 ,0 5 s n 20,7 (116) p> 0 ,0 5 s n 86,3 (117) p> 0 ,0 5 s n 94,0 (117) p> 0 ,0 5 s n 3,4 (117) p> 0 ,0 5 s n ≤ 1 etatas 71,2 (163) 27,2 (162) 88,3 (163) 93,9 (163) 3,7 (163) D a rb o k rū v is > 1 etatas 80,0 (65) p > 0 ,0 5 sn 11,0 (64) p < 0 ,0 1 90,6 (64) p > 0 ,0 5 sn 93,8 (64) p > 0 ,0 5 sn 1,6 (64) p > 0 ,0 5 sn Vaistinin kas (-ė) 68 (104) 18,4 (28) 92,1 (140) 94,7 (144) 2,6 (152) P a re ig o s Vaistinin ko padėjėjas (-a) 83,3 (35) p < 0 ,0 5 47,6 (20) p < 0 ,0 0 1 85,7 (36) p> 0 ,0 5 s n 88,1 (37) p> 0 ,0 5 s n 4,8 (42) p> 0 ,0 5 s n 1 – 10 metų 78,2 (87) 27,6 (87) 93,1 (87) 92,0 (87) 5,7 (87) D a rb o p a ti rt is 10 – 30 ir daugiau 70,0 (140) p> 0 ,0 5 s n 19,4 (139) p> 0 ,0 5 s n 86,4 (140) p> 0 ,0 5 s n 95 (140) p> 0 ,0 5 s n 1,4 (140) p> 0 ,0 5 s n

Atlikus farmacinės rūpybos bruožų vertinimą skirtingose respondentų grupėse, t.y. atsižvelgiant

į lytį, amžių, darbo krūvį, pareigas bei darbo patirtį, paaiškėjo, kad daugiau moterų nei vyrų sutinka su

visais paminėtais teiginiais. Tačiau statistiškai patikimai reikšmingas skirtumas įžvelgtas tik vertinant tai, kad farmacinė rūpyba Lietuvoje nėra reikalinga – su šiuo teiginiu sutiko daugiau moterų (p<0,05).

Respondentai, kurių darbo krūvis yra mažiau arba 1 etatas, labiau linkę priskirti rūpinimąsi pacientų farmakoterapija ir jos analizavimą gydytojų pareigai, lyginant su tais, kurių darbo krūvis daugiau nei 1 etatas (duomenys statistiškai patikimai reikšmingai skiriasi; p<0,05). Su pastaruoju teiginiu sutinka taip pat ir daugiau vaistininko padėjėjų nei vaistininkų, be to jie mano, kad farmacinė rūpyba yra būtina kiekvienoje vaistinėje (abiem atvejais p<0,05).

Mažesnę darbo patirtį turintys respondentai, kurių amžius iki 39 metų, mano, kad farmacijos specialistai, teikiantys farmacinę rūpybą turėtų gauti didesnį darbo užmokestį nei tie, kurie teikia

įprastą farmacinę paslaugą, tačiau gauti duomenys statistiškai patikimai reikšmingai nesiskiria lyginant

su kitų grupių tiriamaisias (p>0,05).

Siekiant įvertinti kokią įtaką, apklaustųjų nuomone, turėtų farmacinė rūpybos įdiegimas, jie buvo suskirstyti į tris grupes. Respondentai teigiantys, kad farmacinė rūpyba turės teigiamos įtakos sudarė didžiąją dalį – 89,8 proc. , o 8,9 proc. mano, kad po šios reformos įvedimo niekas nepasikeis, tik 1,3 proc. apklaustųjų įžvelgė galimą neigiamą farmacinės rūpybos įtaką.

Tai turės teigiamos

įtakos Niekas nepasikeis

Tai turės neigiamos įtakos

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimą farmacinės rūpybos įtaką (N=225)

Svarbu pastebėti, kad iš visų respondentų, kurie pasirinko teiginį, kad farmacinės rūpybos

įvedimas permainų neatneš (N=20), net 50 proc. jų vis dėlto pritarė, kad farmacinės rūpybos paslaugos

Pagal tai, kas pasikeistų ir pagerėtų po šios reformos įsigaliojimo, teigiamą farmacinės rūpybos reikšmę įžvelgę respondentai turėjo galimybę pažymėti teiginius, kuriems pritaria (buvo galimas daugiau nei vienas atsakymo variantas). Apklaustųjų pasiskirstymas: daugiausia respondentų (82 proc.) sutiko, kad farmacinės rūpybos dėka pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus, panašūs kiekiai tiriamųjų mano, jog pagerės vaistininkų kompetencija (63,1 proc.) ir sumažės farmakoterpainių problemų (61,2 proc.). 59,2 proc. apklaustųjų išskyrė tai, jog pacientai turės galimybę gauti konfidencialią konsultaciją, 57,3 proc. mano, kad santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų taps glaudesni.

Mažiausia farmacinės rūpybos įtaka pastebėta mažinant hospitalizacijų ir ligų komplikacijų skaičių – atitinkamai 33 ir 48,5 proc. Maža dalis respondentų (1,5 proc.) pasirinko „kita“ ir nurodė, jog : pagerės farmacijos specialistų gyvenimo kokybė; niekas nepasikeis, jokios reformos ligoniui naudos ir geresnių paslaugų dar nedavė.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Kita

Pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus Pacientai turės galimybę gauti konfidencialią

konsultaciją

Pagerės vaistininkų kompetencija Santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų taps glaudesni Sumažės farmakoterapinių problemų Sumažės hospitalizacijų skaičius Sumažės ligų komplikacijų skaičius

%

4 pav. Galima farmacinės rūpybos teigiama įtaka

9,8 13,7 22,4 19 9,8 7,3 17,1 0,9 0 5 10 15 20 25 % 1 2 3 4 5 6 7 8 Atsakymų skaičius

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal galimų atsakymo variantų pasirinkimo kiekį (proc.)

Didesnis skaičius respondentų, priklausančių amžiaus grupei iki 39 metų, mano, kad dėka farmacinės rūpybos paslaugų teikimo sumažės farmakoterapinių problemų, be to pagerės santykiai tarp gydytojų ir vaistininkų – duomenys statistiškai patikimi reikšmingai skiriasi; p<0,05. Vyresnio amžiaus tiriamieji, lyginant su kita grupe, daugiau perspektyvų įžvelgė gerinant vaistininkų kompetenciją (p<0,05).

Mažesnę darbo patirtį (1 – 10 metų) turintys respondentai teigiamas permainas išskyrė gerinant santykius tarp gydytojų ir vaistininkų, keliant vaistininkų kompetenciją bei mažinant farmakoterapinių problemų skaičių – visais atvejais p< 0,05. Tai, jog pacientai gaus daugiau informacijos apie vaistus, labiau išskyrė didesnę darbinę patirtį turintys tiriamieji (duomenys tarp grupių statistiškai patikimai reikšmingai skiriasi; p<0,05).

10 lentelė Farmacinės rūpybos teigiamos įtakos vertinimas pagal skirtingus požymius Teiginiai Požymis P ac ie n ta i g au s d au g ia u in fo rm ac ij o s ap ie v ai st u s, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as P ag er ės v ai st in in k ų k o m p et en ci ja , p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as S u m až ės f ar m ak o te ra p in ių p ro b le m ų , p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as P ac ie n ta i tu rė s g al im y b ę g au ti k o n fi d en ci al ią k o n su lt ac ij ą, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as S an ty k ia i ta rp g y d y to jų i r v ai st in in k ų t ap s g la u d es n i, p ro c. ( N ) S ta ti st in is p at ik im u m as Moterys 81,6 (185) 62,2 (185) 62,7 (185) 60,5 (185) 56,2 (185) Lytis Vyrai 85,0 (20) p > 0 ,0 5 sn * 75 (20) p > 0 ,0 5 sn 50,0 (20) p > 0 ,0 5 sn 50,0 (20) p > 0 ,0 5 sn 70 (20) p > 0 ,0 5 sn Iki 39 metų 84,0 (94) 40,4 (94) 73,4 (94) 67,0 (94) 67,0 (94) Amžiaus grupė 39 metai ir daugiau 80,4 (102) p > 0 ,0 5 sn _58,8 (102) p < 0 ,0 1 53 (102) p < 0 ,0 1 56,9 (102) p > 0 ,0 5 sn ₅₂ (102) p < 0 ,0 5 ≤ 1 etatas 83,4 (145) 60 (145) 60 (145) 56,6 (145) 56,6 (145) Darbo krūvis > 1 etatas 78 (59) p> 0 ,0 5 s n 71,2 (59) p > 0 ,0 5 sn _64,4 (59) p > 0 ,0 5 sn _66,1 (59) p > 0 ,0 5 sn _61,0 (59) p > 0 ,0 5 sn Vaistinink as (-ė) 82,6 (114) 64,5 (89) 63,8 (88) 58,0 (80) 52,9 (73) Pareigos Vaistinink o padėjėjas( -a) 91,4 (32) p> 0 ,0 5 s n 48,6 (17) p> 0 ,0 5 s n 57,1 (20) p> 0 ,0 5 s n 57,1 (20) p> 0 ,0 5 s n 62,9 (22) p> 0 ,0 5 s n 1 – 10 metų 75,9 (60) 72,1 (57) 73,4 (58) 67,1 (53) 68,3 (54) Darbo patirtis 10 – 30 ir daugiau 87,1 (108) p < 0 ,0 5 58,9 (73) p < 0 ,0 5 54,8 (68) p < 0 ,0 0 1 55,6 (69) p > 0 ,0 5 sn 50,8 (63) p < 0 ,0 5

* sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas, p – patikimumo lygmuo

3.4

Kliūtys farmacinės rūpybos įdiegimui

Siekiant įvertinti esamas kliūtis farmacinės rūpybos įdiegimui, respondentai atsakė į klausimus, kuriuose buvo išvardinti įvairūs ribojantys veiksniai. Buvo žymimos pasirinkimų eilutės nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesvarbu, o 5 – labai svarbu.

0% 20% 40% 60% 80% 100% Vaistinėje trūksta atskiros erdvės farmacinės rūpybos teikimui Menkos klinikinės farmacijos žinios Trūksta duomenų bazių apie pacientus Visiškai nesvarbu Nesvarbu Neturiu nuomonės Svarbu Labai svarbu

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal svarbiausias kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos vystimąsi (proc.)

Kliūtys, kurioms daugiausia respondentų skyrė mažiausią įtaką yra : bendravimo įgūdžių stygius (14,9 proc.) , pacientų nenoras būti klausinėjamais (3,2 proc.) bei atskiros erdvės nebuvimas vaistinėje (2,7 proc.). Reikia pastebėti, kad atskiros erdvės trūkumą farmacinės rūpybos teikimui daugiausia respondentų (50,9 proc.) išskyrė ir kaip patį svarbiausią ribojantį faktorių.

0% 20% 40% 60% 80% 100% Vaistinėje trūksta atskiros erdvės farmacinės rūpybos teikimui Pacientai nemėgsta būti klausinėjami Bendravimo įgūdžių stygius Visiškai nesvarbu Nesvarbu Neturiu nuomonės Svarbu Labai svarbu

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mažiausiai įtakos turinčias kliūtis, ribojančius farmacinės rūpybos vystimąsi (proc.)

0% 20% 40% 60% 80% 100% Pacientai nemėgsta būti klausinėjami Gydytojai nėra linkę bendradarbiauti Tai daug išlaidų

reikalaujantis procesas Visiškai nesvarbu Nesvarbu Neturiu nuomonės Svarbu Labai svarbu

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kliūtis, ties kuriomis daugiausia apklaustųjų aiškios nuomonės neturi (proc.)

Analizuojant respondentų išskirtas svarbiausias kliūtis farmacinės rūpybos vystimuisi pagal skirtingus požymius, pastebėta, kad duomenų bazių apie pacientus trūkumą tiriamieji iki 39 metų vertina labiau nei vyresni, tokia pati tendencija matoma tarp dirbančių daugiau nei 1 etatu ir ≤1 etatu bei tarp mažesnę darbinę patirtį (1 – 10 metų ) turinčių ir dirbančių 10 – 30 metų ir daugiau (kiekvienu atveju p<0,05; duomenys statistiškai patikimai reikšmingai skiriasi).

Menkas klinikinės farmacijos žinias kaip kliūtį labiau vertina moterys, respondentai, einantys vaistininko pareigas, ≥ 39 metų amžiaus tiriamieji , didesnę darbo patirtį turintys ir dirbantys ≤1 etatu, tačiau statistinio patikimumo rezultatuose nepastebėta (p>0,05).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingoms požymių grupėms priklausančių respondentų vertinant atskiros erdvės vaistinėje trūkumą taip pat neaptikta (p>0,05).

12 lentelė Svarbiausių kliūčių vertinimas pagal skirtingas požymių grupes Svarbiausios respondentų išskirtos kliūtys

≤ 1 etatas 57,3 (157) 60,1 (158) 51,6 (159) Darbo krūvis > 1 etatas 71,4 (63) p<0,05 53,2 (62) p>0,05 sn 48,4 (64) p>0,05 sn Vaistininkas(-ė) 65,1 (146) 62,6 (147) 53,0 (149) Pareigos Vaistininko padėjėjas(-a) 51,2 (41) p>0,05 sn 51,2 (41) p>0,05 sn 41,5 (41) p>0,05 sn 1 – 10 metų 71,4 (60) 56,6 (47) 57,1 (48) Darbo patirtis 10 – 30 ir daugiau 55,1 (75) p<0,05 59,1 (81) p>0,05 sn 47,8 (66) p>0,05 sn

* sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas, p – patikimumo lygmuo

3.5

Farmacijos specialistų nuomonė apie profesinės kvalifikacijos kėlimosi

galimybes ir būdus

42,8% apklaustųjų mano, kad tobulėjimo, kvalifikacijos kėlimosi būdų Lietuvoje pakanka, mažesnė dalis respondentų – 26,6% teigia, kad tobulinimosi galimybių mūsų šalyje neužtenka, 17,9% mano, kad į šį klausimą yra sunku atsakyti, o mažiausia dalis apklaustųjų – 12,7%, teigia, kad galimybės tobulintis priklauso nuo vaistinės, kurioje dirba, administracijos.

Tai priklauso nuo vaistinės administracijos Galimybių tobulintis nepakankamai Sunku atsakyti Galimybių tobulintis pakankamai

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tobulinimosi galimybes Lietuvoje(proc.)

Nepopuliariausi tobulinimosi būdai - publikacijų mokslo žurnaluose ir leidiniuose rašymas (3,1%) bei paskaitų vedimas (3,5%). 4,4% apklaustųjų nurodė kitus galimus kvalifikacijos kėlimosi būdus, pavyzdžiui, medicinos studijos, specialiosios literatūros skaitymas, savarankiškas informacijos ieškojimas, farmacijos magistro studijos ir kt.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Dalyvauja seminaruose

Dalyvauja kursuose Dalyvauja mokslinėse - praktinėse konferencijose Skaito pranešimus Vyksta į stažuotes Kita Veda paskaitas Rašo publikacijas mokslo žurnaluose ir

leidiniuose

%

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kvalifikacijos kėlimosi būdus (proc.)

81,3% respondentų kvalifikaciją kelia 2 – 3 būdais (dažniausiai 2 iš minėtųjų), mažuma – 8,2% - 4- 8 būdais iš paminėtų.

10,5 48,5 32,8 4,8 0 1,3 1,7 0,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 % 1 2 3 4 5 6 7 8

Kvalifikacijos kėlimosi būdų skaičius

Didžioji dalis respondentų (57,6%) tik kartais skaito literatūrą, susijusią su farmacija bei naujienomis apie ją, 39,3% apklaustųjų teigia nuolat skaitantys literatūros šaltinius, labai maža dalis respondentų – 3,1% , jokios literatūros neskaito.

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Taip, nuolat Kartais Ne

12 pav. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į literatūros skaitymą (proc.)

Populiariausi literatūros šaltiniai – žurnalai ir laikraščiai (89,6%), informacija internetiniuose puslapiuose (86,9%), mažesnė dalis apklaustųjų (39,6%) skaito knygas, o 4,5% respondentų nurodė kitus informacinius šaltinius (paskaitos, moksliniai straipsniai, televizijos laidos, seminarų medžiaga, lankstinukai ir kt.).

Informacija internetiniuose puslapiuose

Žurnalai, laikraščiai Knygos

Kiti informaciniai šaltiniai

13 pav. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į skaitomos literatūros šaltinius (proc.)

12,6% 51,8% 34,7% 0,9% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 1 2 3 4

Literatūros šaltinių skaičius

14 pav. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į skaitomos literatūros šaltinių kiekį (proc.)

Kadangi farmacinė rūpyba yra neatsiejama nuo gebėjimo naudotis kompiuteriu ir įvairiomis duomenų bazėmis, siekiant gauti ir sužinoti kuo daugiau informacijos apie klausimus, susijusius su pacientų farmakoterapija ir kt., respondentai turėjo įvertinti savo gebėjimus naudotis kompiuteriu. Paaiškėjo, kad vertinant sugebėjimus 100 % skalėje, vidurkis yra 74, 35 %. Vadinasi apklaustųjų sugebėjimai ieškoti informacijos bei atlikti visas darbui reikalingas procedūras kompiuteriu yra žymiai aukštesni nei vidutiniai.