MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GINTARĖ BIRŠTONAITĖ
KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR
FARMACIJOS SPECIALISTŲ NUOMONĖS APIE PREKYBĄ
TREČIOSIOSE ŠALYSE PAGAMINTAIS MAISTO PAPILDAIS NE
VAISTINĖSE TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė
Konsultantas Doc., dr. Tauras Antanas Mekas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof., dr. Vitalis Briedis 2015 m.
KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR
FARMACIJOS SPECIALISTŲ NUOMONĖS APIE PREKYBĄ
TREČIOSIOSE ŠALYSE PAGAMINTAIS MAISTO PAPILDAIS NE
VAISTINĖSE TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas
Doc., dr. Tauras Antanas Mekas
Recenzentas
Darbo vadovas
Doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė
Darbą atliko: Magistrantė
Gintarė Birštonaitė
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Vaistų krautuvės ... 11
1.2. Prekybos vaistais kontrolė ... 13
1.3. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ... 14
1.4. Maisto papildai: apibrėţimas ir notifikavimas ... 15
1.5. Maisto papildų vartojimas Lietuvoje ... 17
1.6. Maisto papildų importas ... 20
1.7. Maisto papildai Rusijos Federacijoje: samprata, registravimas ir rinka ... 21
1.8. Prekyba vaistais, prisidengiant prekyba maisto papildais ... 23
1.9. Maisto papildo kokybė ir saugumas ... 23
1.10. Vaistų ir maisto papildų falsifikavimas ... 25
1.11. Maisto papildų sudėties neatitikimas ir nepageidaujamas poveikis ... 26
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31
3.1. Interviu rezultatų analizė ... 31
3.2. Pacientų anketinės apklausos analizė ... 37
IŠVADOS ... 51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
SANTRAUKA
G. Birštonaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc., dr. R. Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas.
Pavadinimas: Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės apie prekybą trečiosiose šalyse pagamintais maisto papildais ne vaistinėse tyrimas Raktiniai ţodţiai: maisto papildai, prekyba ne vaistinėse, „rusiški― maisto papildai.
Tyrimo metodai: istorinė literatūros analizė, Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa ir farmacijos specialistų iš dalies struktūrizuotas interviu.
Tyrimo dalyviai: Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai ir jose dirbantys farmacijos specialistai.
Tyrimo tikslas: įvertinti visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą „rusiškais― maisto papildais ne vaistinėse bei išanalizuoti rezultatus lėmusius veiksnius.
Tyrimo uţdaviniai: nustatyti maisto papildų vartojimo daţnumą Kauno mieste, vartojimo sąsajas su demografiniais (lytis, amţius) ir socialiniais (išsilavinimas) veiksniais. Nustatyti „rusiškų― maisto papildų vartojimo ypatybes Kauno mieste: vartojimo prieţastis, daţnį, papildų įsigijimo vietą, visuomenės nuomonę apie šiuos papildus ir pagrindines problemas susijusias su šių maisto papildų prekyba ne vaistinėse, bei palyginti farmacijos specialistų ir vaistinių pacientų nuomones šias klausimais. Nustatyti sąsajas tarp maisto papildų parduotuvių esančių Kauno mieste ir vaistų krautuvių veikusių Lietuvoje iki XXa. vidurio.
Išvados: maisto papildus vartoja 88,6% kauniečių, juos įsigyja vaistinėse tik 62,4% pacientų. Gausiam Lietuvoje esančiam maisto papildų prekyviečių (ne vaistinių) tinklui, kuriose prekiaujama „rusiškais― maisto papildais, atsirasti galėjo turėti įtakos istorinės aplinkybės – jau nuo XVIIa. istoriniuose šaltiniuose minimos vaistų krautuvės. Nustatyta, kad du trečdaliai pacientų nepritaria prekybai maisto papildais ne vaistinėse, trečdalis galvoja, kad ne vaistinėse parduodamus maisto papildus vartoti nesaugu, tačiau „rusiškus― papildus vis tiek vartoja beveik pusė kauniečių (45,3%), o 82,1% ţino, kur jų galėtų įsigyti. Pagrindinis veiksnys lemiantis „rusiškų― maisto papildų vartojimą – ţema kaina. Maisto papildų prekyvietėse labiau linkę pirkti vyrai; ţmonės neturintys aukštojo išsilavinimo; „rusiškus― maisto papildus pacientai iki 30m. perka rečiau, nei kitų amţiaus grupių respondentai (p<0,05). Farmacijos specialistai kaip ir vaistinių pacientai nepritaria tokiai prekybai ir įţvelgia daug grėsmių susijusių su ne vaistinėse parduodamais maisto papildais ir vaistais: netinkamas laikymo sąlygas, ţemą pardavėjų kvalifikaciją, neuţtikrintą preparatų saugumą ir kt.
SUMMARY
G. Birstonaites masters’s thesis/ research leader associate professor, doctor of science R. Gerbutaviciene; Lithuanian University of Health Sciences; Pharmacy’s Faculty; Department of Drug Technology and Social Pharmacy - Kaunas.
Title: The research on the opinion of society of Kaunas city`s pharmacies specialists and patients about food supplements produced in third countries usage and marketing out of pharmacies boundary.
Key words: food supplement; trade out of pharmacies boundary; ―Russian‖ food supplements.
The methods of research: analysis of historical literature, the questionnaire survey and partial interview of Kaunas city’s drug users and pharmaceutical specialists.
Study participants: pharmacies clients, pharmaceutical specialists and society of Kaunas city.
The aim of a study: to assess opinion from pharmacy’s clients and specialists about food supplements produced in Russian Federation and to analyse its determinative factors.
Research goals: to determine the frequency of food supplements usage in Kaunas city. According demographical usage interface (age, gender), and social factors (education). To identify ―Russian‖ food supplements usage peculiarity in Kaunas city: the cause of usage, its frequency, the place of purchase, to obtain societies opinion about these products and to collect main issues caused by marketing of these supplements out of pharmacies boundary as well as to compare society’s and pharmaceutical specialists opinion about this topic. Obtain links between food supplement stores in Kaunas city and drug stores eliciting in Lithuania till the middle of XXa.
Conclusions: in Kaunas city the usage of food supplements seeks 88, 6% from which 62,4% is bought in pharmacies. There are hints in historical sources that since XVIIa. In Lithuania there were a food supplement stores which has possibly had influence to present food supplements (non
pharmacies) marketing. It is established that two-thirds of patients do not affirm to food supplements marketing out of pharmacies boundary; one third thinks that it is risky to consume food supplements that is bought not in pharmacy; despite that ―Russian‖ food supplements is used by 45,3% of
consumers and 82,1% is able to know where to buy them. The main cause of ―Russian‖ food
supplements usage is its low price. Do the shopping in such a food supplement areas are more likely: men, people that have no university education; compared to other groups of age (p<0,05) people aged 30 years buys ―Russian‖ supplements seldom. Pharmaceutical specialists as well as clients of
pharmacies mind against such a marketing and envisage a lot of danger: improper storage conditions, seller’s low qualification, unsecured safety of products composition and et cetera.
SANTRUMPOS
BAFS (Biologically active food supplements) – Biologiškai aktyvūs maisto papildai CRN (Council for Responsible Nutrition) – Atsakingos mitybos taryba
EDQM (European Directorate for the quality of medicines) – Europos direktoratas vaistų kokybei FDA (U.S. Food and Drug Administration) – JAV maisto ir vaistų administracija
HN – Higienos norma
IMPACT (International Medical Products Anti-Counterfeiting Taskforce) – Tarptautinė kovos su vaistų klastojimu darbo grupė
LR – Lietuvos Respublika
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
RASSF (Rapid Alert System for Food and Feed) – Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema
RVASVT sistema – Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema TSR – Tarybų Socialistinė Respublika
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
ĮVADAS
Paţvelgus per istorinę prizmę prekyba vaistais ne vaistinėse egzistuoja jau seniai. Kaip dabar, taip ir ankščiau, vaistinėms tekdavo konkuruoti su neoficialiomis prekybos vietomis, kuriose buvo galima įsigyti maisto papildų ar vaistų. Anksčiau vaistinių konkurentėmis buvo vaistų krautuvės, o dabar maisto papildų parduotuvės, prekeiviai turguose ar ţmonės pardavinėjantys iš uţsienio parsiveţtus vaistus ir maisto papildus savo namuose ar internetu. Toks reiškinys kelia nemaţai problemų vaistininkams, prekeiviams ir patiems pirkėjams.
Lietuvai tapus Sovietų Sąjungos dalimi, sovietinis supratimas įsiverţė į daugelį ţmogaus gyvenimo sričių: tai palietė darbo sferą, gyvenimo būdą ir ţinoma gydymo sistemą. „Rusiškų― maisto papildų ir vaistų pasirinkimas nebuvo itin didelis, bet ţmonės gerai ţinojo, koks vaistas ar maisto papildas kam skirtas ir kokiu tikslu jį vartoti. Viskas buvo aišku ir paprasta.
Ekonominės krizės laikotarpiu, prekių kainų kilimas palietė ir vaistines. Pakilus maisto papildų kainoms, vartotojai pradėjo ieškoti, kur jų galėtų įsigyti pigiau. Atsiradus paklausai, atsirado ir pasiūla – Lietuvą uţplūdo pigūs maisto papildai iš trečiųjų šalių. Jais imta prekiauti prekeivių namuose, turgavietėse, internetu. Šiose prekybos vietose daugiausiai parduodami maisto papildai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, tačiau bendrai, visus šiuos maisto papildus ţmonės laiko „rusiškais―, nekreipdami dėmesio į ant pakuotės nurodytą kilmės šalį. Daugelis tokių prekyviečių puikuojasi iškabomis „Rusiški maisto papildai―, sufleruodamos apie prekyvietėse parduodamų prekių asortimentą. Dėl anksčiau minėtų prieţasčių, rašant darbą nusprendėme orientuotis į „rusiškus― maisto papildus.
Maisto papildais gali būti prekiaujama vaistinėse, maisto papildų parduotuvėse, prekybos centruose, turguose ar internetu. Tačiau darbo metu dėmesį sutelkėme į tas prekybos vietas (ne vaistines), kuriose gali būti potencialių neatitikimų teisės aktams bei kokybės nukrypimų dėl netinkamų laikymo sąlygų ar kitų veiksnių – tai daţniausiai yra maisto papildų prekyvietės turguose, maisto papildų parduotuvės (nespecializuotos) ir privačiai maisto papildus namuose pardavinėjantys asmenys.
Taip pat ir vaistinėse ţmonės ėmė vis labiau teirautis „rusiškų― papildų, maisto papildų prekyvietės tapo vaistinių konkurentėmis. Kodėl taip yra? Ar tam turi įtakos tai, kad Lietuva prieš ketvirtį amţiaus priklausė Sovietų Sąjungai? Ar ţmonės prisirišę prie „senų―, jau paţįstamų papildų, ar viską lemia ekonominiai veiksniai? Ar ţmogus gali būti pats sau gydytojas, ir ar turgaus prekeivis gali klientus konsultuoti sveikatinimo ir maisto papildų vartojimo klausimais? Kilus šiems ir daugeliui kitų klausimų, nusprendţiau panagrinėti šią opią problemą plačiau.
Svarbiausios darbe vartojamos sąvokos. „Rusiškas“ maisto papildas – maisto papildas vartotojams keliantis asociacijas su Rusijos Federacija, bet nebūtinai pagamintas šioje šalyje. Pavyzdţiui, maisto papildas „Validol― gali būti pagamintas Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje, tačiau vartotojai jį apibūdina kaip „rusišką― maisto papildą. Taip pat šiai kategorijai gali būti priskirti maisto papildai paţenklinti rusiškomis etiketėmis. Nors vartojama sąvoka („rusiški― maisto papildai) nėra tiksliai aprašoma, tačiau darbo esmė nustatyti visuomenės nuomonę, o būtent pacientų nuomone, „rusiškų― maisto papildų sąvoka apima ne tik Rusijos Federacijoje pagamintus maisto papildus.
Teorinė ir praktinė reikšmė. Iki šiol niekas nenagrinėjo mano pasirinktos temos, todėl darbas yra unikalus ir išskirtinis. Darbe paliečiama vaistų ir maisto papildų prekybos Lietuvoje istorija, analizuojama pacientų ir farmacijos specialistų nuomonė apie prekybą maisto papildais ne vaistinėse. Šio darbo išvados gali būti panaudotos kaip rekomendacinio pobūdţio medţiaga maisto veterinarijos tarnybai ir kitoms sveikatos prieţiūros įstaigoms, siekiant supaţindinti su esama problema ir sumaţinti jos mastą.
Tyrimo objektas. Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų atsakymai apie prekybą „rusiškais― maisto papildais ne vaistinėse.
Tyrimo metodologija. Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudoti 3 metodai. Gauti duomenys analizuoti naudojant statistinius analizės metodus. Tyrimo metodai:
teorinis – literatūros šaltinių analizė;
kokybinis tyrimas – iš dalies struktūrizuotas Kauno miesto visuomenės vaistinių farmacijos specialistų interviu;
kiekybinis tyrimas – Kauno miesto vaistinių pacientų anketinė apklausa.
Tyrimo instrumentas. Siekiant išsiaiškinti Kauno miesto visuomenės vaistinių farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą „rusiškais― maisto papildais ne vaistinėse buvo parengtas tyrimo instrumentas – iš dalies struktūrizuoto interviu klausimynas (1 priedas). Pacientų nuomonės tyrimui panaudotas instrumentas – anketa (2 priedas).
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą „rusiškais― maisto papildais ne vaistinėse bei išanalizuoti rezultatus lėmusius veiksnius.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti maisto papildų vartojimo daţnumą Kauno mieste, vartojimo sąsajas su demografiniais (lytis, amţius) ir socialiniais (išsilavinimas) veiksniais.
2. Nustatyti „rusiškų― maisto papildų vartojimo ypatybes Kauno mieste: vartojimo prieţastis, daţnį, papildų įsigijimo vietą, visuomenės nuomonę apie „rusiškus― maisto papildus.
3. Nustatyti pagrindines problemas susijusias su maisto papildų prekyba Kauno mieste ne vaistinėse. 4. Palyginti visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą
„rusiškais― maisto papildais Kauno mieste ne vaistinėse.
5. Nustatyti sąsajas tarp maisto papildų parduotuvių esančių Kauno mieste ir vaistų krautuvių veikusių Lietuvoje iki XX amţiaus vidurio.
1.
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Vaistų krautuvės
Vaistų prekyba ne vaistinėse egzistuoja jau labai seniai, ši problema vienais laikmečiais buvo didesnė, kitais maţesnė, bet išliko iki šių dienų. Yra duomenų apie dar XVIIIa. dabartinio Kauno teritorijoje egzistavusią prekybą vaistais ne vaistinėse. Istoriniuose šaltiniuose minima, kaip 1701m. Caras Petras I išleido įsaką, kuriuo uţdraudė pardavinėti vaistines medţiagas chemikalų ir ţolių parduotuvėse ir liepė likviduoti visas tokias įstaigas Rotušės aikštėje, gatvėse bei skersgatviuose (1pav.) [1].
Net XIX a. susiformavus vaistinių tinklui, įvairaus pobūdţio krautuvėse, kuriose prekiavo kosmetika, galanterija ar net geleţimi buvo galima nusipirkti pigesnių, bet abejotinos kokybės vaistų. 1864m. Medicinos taryba išleido naujas taisykles, kurios suteikė teisę vaistų krautuvėms prekiauti vaistinės prekėmis. Tam, kad įsteigti tokią krautuvę nereikėjo išsilavinimo, Medicinos departamento leidimo ir paţymų apie turimą turtą. 1891m. vaistų krautuvėms buvo leista prekiauti patentuotais vaistais. Atliekant patikrinimus krautuvėse buvo randami vaistų falsifikatai ir patentuoti vaistai, kuriuos Medicinos taryba draudė įveţti į Rusijos imperiją. Kauno gubernijoje 1890m. buvo 28, 1892m. – 25, 1903m. – 72, 1905m. – 86, 1908m. – 87, 1911m. – net 154 vaistų krautuvės. XXa. pradţioje Lietuvoje cheminių medţiagų ir vaistų krautuvių buvo kelis kartus daugiau nei vaistinių [1].
Vokiečių okupacijos laikotarpiu (1914-1918m.) vaistų krautuvėse buvo galima rasti nuodų ir stipriai veikiančių vaistų, kuriais prekiavo net be gydytojo recepto. Vaistų krautuvės buvo perėmę vaistinių funkciją, o ir visuomenė tarp jų didelių skirtumų nematė [2]. Dalis prieš karą veikusių vaistų krautuvių pavirto kosmetikos-parfumerijos parduotuvėmis ir prisidengdamos prekyba groţio prekėmis toliau pardavinėjo vaistus iš po prekystalio. Nelegaliai vaistais buvo prekiaujama ir įprastose krautuvėse. Nelegalus vaistų šaltinis buvo ir urmo vaistų sandėliai, kurie prie didmeninės vaistų prekybos juos pardavinėjo ir pavieniams vartotojams [3].
Problema išliko ir tarpukario Lietuvoje: to meto spaudoje buvo gausu nusiskundimų dėl vaistų krautuvininkų. 1926m. leidinyje „Farmacijos ţinios― buvo piktinamasi, kad farmacininkams dėl padidėjusio vaistinių skaičiaus ir taip trūksta darbo, o dar tenka konkuruoti ir su vaistų krautuvėmis. Dėl susidariusios situacijos buvo imta abejoti farmacininkų ir farmacijos mokslo reikalingumu [4]. Ţmonės buvo sąmoningai klaidinami krautuvių pavadinimais, kurie skambėjo: „aptiekos prekės―, „aptiekos prekyba―, „vaistinės prekės―, kurie sufleravo, kad jose be paprastų krautuvės prekių galima rasti ir vaistų [5]. Konkurencijos papiktinti vaistininkai paskelbė vaistų krautuvėms karą ir ėmė prekiauti kosmetika, parfumerija, ką buvo labiau įprasta surasti krautuvėje, negu vaistinėje. Tačiau dalis tuometinių vaistininkų laikėsi „tos nuomonės, kad aptiekos kompetencija išimtinai turėtų būti
apribota receptų gaminimu, farmakopėjos preparatų atleidinėjimu, na ir prekių, turinčių išimtinai gydomąją reikšmę, bet ne daugiau― (Maţonas, 1931). Likusi dalis vaistininkų, gindami savo nuomonę teigė, kad vaistininko darbas ne tik nuo ligų išgydyti, bet ir maţinti sergamumą naudojant higienos priemones, kuriomis ėmė prekiauti vaistinėse [6].
Atkūrus nepriklausomybę Medicinos statute buvo nurodyta, kad vaistais prekiauti gali tik legaliai įsteigtos vaistinės: „Materealistams ir pirkliams, kurie neturi specialaus valdţios leidimo, vaistai pardavinėti draudţiama― (Makauskis, 1928) [2]. Deja, šis įstatymas sukėlė prekiautojų nepasitenkinimą ir 1928m. vaistų krautuvių savininkai pateikė prašymą pakeisti „Vaistų ir kosmetikos dalykų gaminimo taisykles― paskelbtas 1927m., kurios tariamai prieštaravo Lietuvos įstatymams. Buvo prašoma, kad farmaciniais preparatais leistų prekiauti vaistų sandėliams, chemikalų, drogerijos ir kitoms parduotuvėms, o ne tik vaistinėms ir chemijos-farmacijos laboratorijoms bei fabrikams; kad prekybai nereikėtų specialių leidimų; ir, kad vaistais galėtų prekiauti visi, o ne tik provizoriai, tačiau prašymas buvo atmestas [7].
Vaistų krautuvės egzistavo ne tik Lietuvoje. Dar 1869m. Julius Hensel Berlyne įsteigė pirmąją vaistų krautuvę pavadinimu „Apothekerwarenhandlung― (liet. Vaistinės prekių prekyba). Tačiau, kaip ir Lietuvoje, vaistų krautuvėse be legalios prekybos, vyko ir prekyba nelegaliais preparatais bei vaistų gamyba, kas kėlė vaistininkų nepasitenkinimą [6].
Visi šie istorijoje uţfiksuoti nelegalios vaistų prekybos atvejai, ne tik ekonomiškai kenkė vaistinėms, bet ir smukdė vaistininkų autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą [3]. Be abejonės tai buvo ţalinga ir patiems vartotojams. Kai vaistai yra pardavinėjami paprastose parduotuvėse, vartotojas negauna jokios garantijos, kad vaistas yra saugus ir kokybiškas, o pardavėjas neprivalo uţ kliento sveikatai galimą padaryti ţalą prisiimti jokios atsakomybės. Padaryta ţala gali būti nepataisoma - XXa. pr. Ţieţmarių miestelyje nuo krautuvininkų parduotų vaistų mirė 3 ţmonės [1]. Deja, net praėjus šimtmečiui, tokie atvejai vis dar kartojasi, pvz. 2013m. Lenkijoje buvo uţfiksuotas atvejis, kai 22m. mergina mirė nuo internetu pirkto maisto papildo, kurio sudėtyje buvo nuodingo herbicido dinitrofenolo; Švedijoje 22m. vaikinas vartojęs maisto papildus, kurių sudėtyje buvo 1,3-dimetilamilamino, dėl per didelio šios medţiagos kiekio patyrė širdies smūgį [8,9].
Atlikus istorinę analizę matome aiškią sąsają tarp vaistų krautuvių ir šiuo metu Lietuvoje veikiančių maisto papildų prekyviečių (2pav.). Suprantant galimą šio reiškinio ţalą pacientams, turi būti stengiamasi uţkirsti kelią maisto papildų prekyviečių plėtrai.
1.2. Prekybos vaistais kontrolė
Lietuvoje prekyba vaistais ir maisto papildais yra reglamentuojama. Norint prekiauti vaistiniais preparatais reikia turėti vaistinės veiklos licenciją, kurią išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Prekybai maisto papildais, pakanka turėti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, kurį privalo turėti šie maisto tvarkymo subjektai: „gamybos (įskaitant – maisto papildų, pirminių produktų gamybos, prekybos įmonės, kuriose vykdoma gamyba, subjektai, maţais kiekiais surenkantys ir rinkai tiekiantys arbatţoles ir / ar prieskonius ir kt.), prekybos (didmeninės ir maţmeninės prekybos įmonės (įskaitant – prekybos centrai, kuriuose vykdomas maisto fasavimas, sandėliai, vaistinės, prekybos kioskai, gatvės prekeiviai ir kt.), viešojo maitinimo įmonės (įskaitant – Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jų teritorijose esantys maisto tvarkymo subjektai), fiziniai asmenys, vykdantys maisto tvarkymą pagal verslo liudijimus, pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos paţymas, fiziniai asmenys, uţsiregistravę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, subjektai, uţsiimantys maisto tvarkymu tam tikro sezono metu ir kt.― (VMVT įsakymas Nr. B1-527) [10]. Daţnai maisto papildų prekybininkai pardavinėja ir vaistinius preparatus. 2006m. VVKT Farmacijos produktų platinimo įmonių inspekcijos vedėjas V. Michalkovas sakė, kad: „Turgavietėse ţmonėms siūlomi įsigyti vaistiniai preparatai būna išdėlioti ant prekystalių, prekyviečių lentynose, kartais net po stalu. Todėl galima teigti, jog šie preparatai pateikiami maţmeninei prekybai, siūlant gyventojams (pacientams) jų įsigyti. Tuo tarpu vaistinių preparatų pardavimas (išdavimas) gyventojams, <...> priskiriamas licencijuotai farmacinei veiklai – vaistinės veiklai.― (Michalkovas, 2006) [11]. Todėl visos prekybos vietos, neturinčios licencijų farmacinei veiklai yra nelegalios. Siekiant sumaţinti nelegalią prekybą vaistais yra atliekami maisto papildų prekybos vietų patikrinimai. Neteisėtas vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla uţtraukia baudą su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo: fiziniams asmenims nuo 144 iki 289 eurų; juridinių asmenų vadovams – nuo 868 iki 1737 eurų [12]. Tačiau galimos baudos prekeivių negąsdina. Informacijos apie Kaune esančiose maisto papildų prekybos vietose aptiktus paţeidimus gausu, keletas aprašytų atvejų: 2014m. liepos mėn. iš prekyvietės Lukšio g. konfiskuota 14 rūšių Rusijoje pagamintų vaistinių preparatų (viso 121 pakuotė). Konfiskuoti preparatai „Analgin―, „Doksiciklin―, „Amoksicillin― ir kt. [13]. 2010m. Kauno Aleksoto turgavietėje pareigūnai konfiskavo 163 pavadinimų vaistus (antibiotikai, „Ketanov― ir kt.) ir maisto papildus [14].
Pranešimų apie nuobaudas būta ir anksčiau. Nuo 1935m. leidinyje „Farmacijos ţinios― Kronikos skiltyje buvo pradėta skelbti apie krautuvininkų baudimą uţ prekybą vaistais. Baudţiama
buvo piniginėmis baudomis ir vaistų konfiskavimu, pvz. 1937m. Ukmergės krautuvininkas Potruchas Kauno apygardos teismo nubaustas uţ vaistų prekybą 300 lt bauda [15].
Nors vaistai yra konfiskuojami šimtais pakuočių ir naikinami kilogramais, tačiau prekybininkų tai neatbaido nuo nelegalios veiklos. Nedidelės baudos nėra veiksminga priemonė stabdant nelegalią vaistų prekybą. Daţniausiai sumokėję baudas, prekybininkai vėl sugrįţta į turgavietes. Todėl, norint sumaţinti prekybos mastus, reikėtų vykdyti daţnesnius prekybos vietų patikrinimus ir skirti didesnes baudas uţ nelegalią prekybą vaistiniais preparatais.
1 pav. Vaistų krautuvė Kaune, Rotušės aikštėje XXa. Pradžioje
Atvirukas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvo
2 pav. „Rusiškų“ maisto papildų parduotuvė Kaune 2015m.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
1.3. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai
Mityba – svarbi ţmogaus gyvenimo dalis.50% ţmogaus gyvenimo trukmę lemiančių veiksnių sudaro gyvensena, o mityba vienas pagrindinių gyvenseną lemiančių veiksnių [16]. Nepilnavertė mityba lemia įvairių organizmo veiklos sutrikimų ir ligų atsiradimą. Lietuvoje plačiai paplitę su netinkama mityba susiję lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai: nutukimas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, arterinė hipertenzija, sutrikusi angliavandenių apykaita organizme [17].
1997m. ir 2007m. atliktų faktinių mitybos tyrimų duomenys parodė, kad daugumos lietuvių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Pernelyg didelę lietuvių mitybos dalį sudaro riebalai, ypač sočiosios riebalų rūgštys, per maţai kalorijų gaunama iš angliavandenių, o suvartojamas baltymų kiekis beveik atitinka normas. 2007m. atlikto tyrimo duomenimis vyrų racione riebalai sudarė 44,9 ± 9,1% vidutinio paros maisto davinio energijos, o moterų - 41,9 ± 9,5%. 1997m. tyrimo
duomenimis rodikliai buvo šiek tiek aukštesni. 1997m. ir 2007m. energija gaunama iš angliavandenių sudarė apie 41% maisto davinio energinės vertės. 1997m. baltymų tiekiamos energijos dalis buvo 13,7%, o 2007m. – 16,6%. Pagal PSO rekomendacijas riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30% paros maisto davinio energinės vertės, baltymai – apie 15%, o angliavandeniai ne maţiau 55% [18,19]. Lietuvoje vis dar buvo plačiai naudojamas sviestas ir naminis riebus pienas, kurie turi įtakos antsvorio bei širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. 1994-2012m. suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis sviesto vartojimas 1994-2000m. maţėjo, vėliau padidėjus tepių riebalų mišinių pasiūlai ėmė augti ir 2012m. juos vartojo 60% vyrų ir 64% moterų. Kaimišką ar natūralų parduotuvėje pirktą pieną 2012m. dar gėrė apie trečdalis Lietuvos gyventojų. Pastebėta, kad riebų pieną gėrė daugiau ţemesnio išsilavinimo ţmonių, nei aukštesnio. Švieţių darţovių, kurios maţina širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir kitų ligų riziką, vartojimas Lietuvoje 1994-2012m. išaugo daugiau negu 5 kartus, tačiau vis tiek yra nepakankamas. 2012m. švieţias darţoves 6-7 dienas per savaitę valgė 29% moterų ir 21% vyrų [17]. Taip pat lietuviai per daug vartojo cukraus, natrio, bet per maţai kalcio ir jodo. Moterys maţiau negu rekomenduojama vartojo vitaminų D, B1, PP, B12 ; magnio, geleţies ir cinko,
vyrai – maisto produktų turinčių vitamino B12 [18].
Apibendrinant, lietuvių mityba neatitinka PSO rekomendacijų. Maţas darţovių ir vaisių vartojimas lemia organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų trūkumą, didelis suvalgomų riebalų kiekis didina riziką susirgti širdies ligomis ir įgyti antsvorio. Norint pagerinti savijautą ir sumaţinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką lietuviams reikėtų maţinti suvalgomų riebalų kiekį, daugiau vartoti vitaminų ir mikroelementų turintį maisto arba šių medţiagų trūkumą maţinti vartojant maisto papildus.
1.4. Maisto papildai: apibrėţimas ir notifikavimas
Maisto papildo apibrėţimas Lietuvoje atsirado 1995m. liepos 1d., kuomet jį patvirtino Farmakologijos komitetas prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiuo metu Lietuvos higienos norma maisto papildus apibūdina taip: „Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medţiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medţiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti maţais dozuotais kiekiais, formomis.― (Lietuvos higienos norma, 2010) [20].
Notifikavimas. Norint prekiauti maisto papildais, apie tai turi būti pranešta (notifikuota) Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Iki 2015m. sausio 1d. turi būti notifikuoti visi maisto papildai, kuriais prekiaujama Lietuvoje, priešingu atveju tokia prekyba bus
laikoma neteisėta. Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos (LR) rinką tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašas buvo patvirtintas LR VMVT direktoriaus 2014m. sausio 16d. pasirašytu įsakymu Nr. B1-22. Aprašas taikomas visiems maisto tvarkymo subjektams, kurie tiekia maisto papildus į LR rinką. Dokumentu siekiama uţtikrinti maisto papildų kontroliavimą, vykdant jame esančius nurodymus atliekama maisto papildų ir jų sudedamųjų dalių stebėsena, teikiant informaciją VMVT ir kitoms šiuo klausimu suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei. Notifikavimo procedūra kinta priklausomai nuo to, iš kur yra tiekiami maisto papildai, iš Europos Sąjungos šalių, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Islandijos Respublikos ar trečiųjų šalių, kurioms priklauso ir Rusijos Federacija. Jeigu papildas yra tiekiamas iš ES šalių, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės tuomet uţtenka nurodyti maisto tvarkymo subjekto kontaktinius ir identifikuojančius duomenis ir maisto papildo etiketę lietuvių kalba.
Norint notifikuoti maisto papildus iš trečiųjų šalių turi būti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui pateikiami tokie duomenys: maisto papildo etiketė (lietuvių kalba); maisto tvarkymo subjekto identifikuojantys duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, adresas; juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas; maisto tvarkymo subjekto kontaktiniai duomenys (telefono, fakso numeris, elektroninis paštas); jeigu papildo etiketėje nurodyti kitokie teiginiai apie sveikumą negu ES reglamentuose, tuomet reikia pagrįsti, jog tie teiginiai turi tą pačią prasmę; papildo gamintojo išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad papildas atitinka ES ir (ar) LR teisės aktais nustatytus maisto saugos, kokybės bei sudėties reikalavimus; kad maisto papildas yra skirtas ţmonėms; dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad maisto papildai pagaminti pagal individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri uţtikrina, kad visi priţiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus [21].
Notifikavimo statistika Lietuvoje. VMVT duomenimis nuo 2010m. kovo 1d. iki 2015m. kovo 1d. iš viso notifikuoti 5462 maisto papildai, 1587 iš jų pagaminti Rusijoje [22,23]. Vilniaus visuomenės sveikatos centro produktų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Belousovaitės teigimu, 2012m. pateikti notifikuoti buvo 879, 2013m. – 206 maisto papildai. Daţniausiai pateikiamų maisto papildų farmacinė forma 72% atvejų buvo kapsulės, 9% – tabletės. Daugiausiai pateikiama notifikuoti maisto papildų pagamintų JAV (48% atvejų) ir Rusijoje (42% atvejų). 84% pateiktų notifikuoti papildų skirti suaugusiems. 33% pateikiamų notifikavimui maisto papildų sudaro vitaminai, 23% - augalai ir jų ekstraktai, 19% - mineralinės medţiagos, 5% - riebalų rūgštys ir aliejai, 1-3% - amino rūgštys, prebiotikai ir probiotikai, flavanoidai, karotenoidai ir fermentai. Daugiausiai pateikta vitamino C (19%) ir vitamino B6 (14%) maisto papildų. Kitų vitaminų
notifikuoti maisto papilduose nurodytos šios mineralinės medţiagos: kalcis – 44%, magnis – 27%, chromas – 11%, cinkas – 8%, geleţis – 6%.
Pateikti maisto papildai yra vertinami ir jeigu atitinka visus reikiamus kriterijus – notifikuojami. Net 49% notifikuoti pateiktų papildų neatitiko keliamų reikalavimų. Daugiau negu pusė neatitikusių reikalavimų maisto papildų nebuvo leista tiekti į rinką, 19% - tiekimas buvo uţdraustas, o likę 29% - buvo ištaisyti nustatyti teisės aktų paţeidimai ir suteiktas leidimas tiekti šiuos papildus į rinką. Daţniausiai fiksuotas paţeidimas – ţenklinimas sudarė 65% visų paţeidimų. 19% buvo galimai maisto papildams nepriskiriamų gaminių, 9% buvo neaiškios maisto papildo sudedamosios dalys, 5% - buvo rasta draudţiamų medţiagų, o 2 % - naujų sudedamųjų dalių [24].
Nauja notifikavimo tvarka sugrieţtins prekybą maisto papildais ir bus naudinga vartotojams – pacientai galės gauti informaciją apie visus papildus, kuriais teisėtai prekiaujama LR ir įsitikinti, kad jie atitinka Lietuvoje keliamus reikalavimus.
1.5. Maisto papildų vartojimas Lietuvoje
Kasdien ţmogaus organizmui reikia gauti apie 40 skirtingų medţiagų. Dėl didelio gyvenimo tempo, termiškai apdoroto maisto, menkaverčio mitybiniu poţiūriu maisto vartojimo, maţo darţovių ir vaisių kiekio mitybos racione, negauname mums visų reikalingų maisto medţiagų. Nenorintys keisti mitybos įpročių, ar ţmonės su didesniais organizmo poreikiais, pvz. nėščiosios ar ţmonės turintys tam tikrų sutrikimų, turi vartoti maisto papildus [18].
Išanalizavus 1997-2013m. Lietuvoje atliktus mitybos tyrimus galima teigti, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai, taip pat didesnė dalis ţmonių vartoja ir maisto papildus. Nors maisto papildų vartojimas auga, tačiau Lietuvos gyventojai maisto papildus daţniausiai vartoja nereguliariai. Anot prof. R. Stuko racionaliai maisto papildus vartoja tik 26% gyventojų, o 19,8% papildus vartoja atsitiktinai ir neprasmingai [25]. 1997-2007m atliktų tyrimų duomenimis (n=6049), per dešimtmetį maisto papildų vartojimas Lietuvoje didėjo: maisto papildus 1997m. vartojo 42,7% lietuvių, o 2007m. – 62,2% (3 priedas). Iš nevartojančių maisto papildų daugiau buvo kaimo gyventojų, bedarbių, gyventojų su pradiniu išsilavinimu (p<0,05). Ţmonės daţniausiai vartojo polivitaminų ir mineralų turinčius papildus [18].
2012m. atliktame Lietuvos suaugusių ţmonių gyvensenos tyrime (n= 1801) papildų vartojimo augimo tendencija nepakito. Nustatyta, kad maisto papildus vartoja 52,9% vyrų ir 68,8% moterų (62,5% visų apklaustųjų). Didţioji dalis papildus vartojusių vyrų (21,8%) juos teigė vartojantys tik vieną mėnesį per metus. Dauguma moterų (29,8%) maisto papildus vartojo ilgesnį laiko tarpą, t.y. 2-3mėn. per metus. Suaugusių ţmonių vartojančių maisto papildus pusę metų ir ilgiau (8,7%) buvo
daugiau negu papildus vartojančių 4-5mėn. per metus (6,4%). Tyrimo metu analizuota asmenų nors vieną mėnesį per metus vartojusių maisto papildus dalis (%), pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. Atsiţvelgiant į šeimyninę padėtį, ţmonių vartojusių maisto papildus nors vieną mėnesį per metus daţnis buvo didţiausias išsiskyrusių ţmonių grupėje, juos vartojo 63% išsiskyrusių vyrų ir 73% išsiskyrusių moterų. Maisto papildus vartojo 53% vedusių vyrų ir 70% ištekėjusių moterų. Abejose grupėse maisto papildų vartojimas augo didėjant išsilavinimui. Daugiausiai maisto papildus vartojo ţmonės su universitetiniu išsilavinimu, tai sudarė 66% vyrų ir 77% moterų. Antroje vietoje buvo aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai, 58% vyrų ir 70% moterų. Maţiausiai maisto papildus vartojusių buvo vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų grupėje – 45%. Moterų tarpe maţiausiai maisto papildus vartojo moterys su pradiniu išsilavinimu (57%.). Atsiţvelgiant į darbo pobūdį daţniausiai maisto papildus vartoja įstaigose, aptarnavimo sferoje dirbantys asmenys: 59%. vyrų ir 73% moterų. Antroje vietoje yra pensininkai (63%), trečioje – moksleiviai (61%). Maţiausiai maisto papildus vartojančių asmenų yra bedarbių (51%.) ir ţemės ūkio, miško darbus dirbančių asmenų (51%). Daugiausiai maisto papildus vartojo didţiųjų miestų gyventojai (70%), maţiausiai maisto papildus vartojo kaimo gyventojai (56%) [17].
Tyrimo „Lietuvos gyventojų mitybos įpročių vertinimas 2013 metais― (n= 1001) rezultatai parodė, kad 2013m. maisto papildus vartojo 64% apklaustųjų, nuolat vartojo tik 6% gyventojų [26].
Ištyrus Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus buvo nustatyta, kad ir moterys, ir vyrai maisto papildus daţniausiai įsigyja vaistinėse (atitinkamai 98,3% ir 79%). Vaistinėse maisto papildus statistiškai patikimai labiau linkę pirkti moterys, nei vyrai (p<0,05), vyrai statistiškai patikimu skirtumu daţniau maisto papildus perka specializuotose parduotuvėse ir sporto klubuose. Turguje maisto papildus teigė perkantys tik 2 studentai (0,6%), 4 studentai maisto papildus parsiveţa iš uţsienio (1,1%), keturiems studentams maisto papildus nuperka tėvai (1,1%) [27].
Maisto papildų vartojimas JAV. Maisto papildų vartojimas JAV nuolat auga. Penkių nacionalinių apklausų (NHANES), vykdomų 1971-2006m. metu nustatyta, kad vyresnių ţmonių (>50 m.) maisto papildų vartojimas išaugo beveik 2,5 karto (nuo 27% iki 67%), o suaugusių iki 50 m. amţiaus – 2 kartus (nuo 22% iki 45%) (4 priedas). NHANES – valstybinio lygio sveikatos ir mitybos charakteristikų tyrimai. Tyrimai buvo atliekami interviu būdu, imtis nuo 5000 iki 34000 skirtingo amţiaus respondentų iš visų valstijų. 1999-2000m. atlikto NHANES tyrimo duomenimis (n= 4862), maisto papildų vartojimo paplitimas statistiškai patikimai buvo didesnis moterų, negu vyrų tarpe (atitinkamai - 57% ir 47%). Maisto papildų vartojimas auga su amţiumi: juos statistiškai patikimai daţniau vartoja 60 ir daugiau metų amţiaus grupėje (63%), negu 40-59 metų amţiaus (56%) ir 20-39 metų amţiaus (43%) grupėse, aukštąjį išsilavinimą turintys (62,2%), negu aukštesnįjį (48%) ir vidurinį (34%) išsilavinimą turintys asmenys. Tyrimo duomenimis maisto papildus vartoti statistiškai patikimai labiau linkę asmenys, neturintys antsvorio (KMI < 25), vidutinio fizinio aktyvumo, nerūkantys, tačiau
anksčiau rūkę, 5 ir daugiau kartų per mėnesį stiprius alkoholio gėrimus vartojantys asmenys. Tarp vartojančių 47,3% pasirenka vieną preparatą, 22,7% - du preparatus, 30% - tris ir daugiau preparatų. Analizuojant 2003-2006m. NHANES tyrimo (n= 18758) maisto papildus vartojo 49% vienerių metų ir vyresnio amţiaus JAV populiacijos (44% vyrų ir 53% moterų), maisto papildų vartojimas visose kategorijose augo su amţiumi. Daţniausiai ţmonės vartojo po 1 maisto papildą, 79% vartotojų juos vartojo kasdien paskutines 30 dienų. Trečdalis respondentų vartojo multivitaminų ir multimineralų papildus, 14% – augalinius papildus, 4% – amino rūgštis. Suaugusių tarpe maisto papildų vartojimo daţnis buvo 54%. Maisto papildų vartojimo paplitimas statistiškai patikimai buvo nutukusių ţmonių (48%) nei turinčių antsvorio (57%) ar normalaus svorio asmenų (56%) grupėje. Maisto papildus statistiškai patikimu skirtumu daţniau vartojo aukštąją mokyklą baigę ţmonės (61%), negu jos nebaigę (31%) [28-32].
Atlikus moterų apklausą Ajovos valstijoje (n= 18346) taip pat buvo įrodyta, kad maisto papildų vartojimo mastai didėja. 1986m. (tiriamųjų amţiaus vidurkis 60,6m. ) maisto papildus vartojo 66,5% apklaustųjų, o 2004m. apklausus tas pačias tiriamąsias (amţiaus vidurkis 78,6m.) nustatyta, kad maisto papildus vartojo net 85,4% apklaustųjų, iš kurių 38,2% vartojo 2-3 maisto papildus, o 26,9% teigė vartojančios 4 ir daugiau papildų. Daugiau negu 60% iš jų vartojo multivitaminus, panašus skaičius apklaustųjų vartojo kalcio papildus. Apie 30%. vartojo vitamino C ir vitamino E maisto papildus. Tyrimo rezultatai rodo, kad maisto papildų vartojimas tiriamųjų moterų tarpe išaugo su amţiumi [33].
Multietninio kohortinio tyrimo (n= 100 196) atlikto Havajuose ir Los Andţele (Kalifornija) rezultatai parodė, kad 56% vyrų ir 72% moterų teigia vartojantys maisto papildus bent vieną kartą per savaitę. Daţniausiai buvo vartojami multivitaminai, vitaminai C ir E. Tyrėjų teigimu maisto papildų vartojimas išaugo su amţiumi, išsilavinimu ir didesniu fiziniu aktyvumu. Tai, kad maisto papildus daţniau vartoja išsilavinę asmenys leidţia daryti išvadą, kad išsilavinimas lemia geresnį supratimą apie mitybos daromą poveikį sveikatai [34].
Atsakingos mitybos tarybos (CRN) vartotojų apklausos atliktos JAV tyrimų duomenimis save kaip maisto papildų vartotoją 2006m. nurodė 66% respondentų, o 2011m. net 69% apklaustųjų. 2012-2014m. situacija išliko stabili, 68% tyrime dalyvavusių asmenų save laikė maisto papildų vartotojais (6 priedas). 2014m. 52% ţmonių manė, jog patikimą informaciją apie maisto papildus jiems gali suteikti gydytojas, 28% vaistininkas, 28% pasitikėjo dietologų konsultacijomis, 20% - šeimos narių ar draugų patarimais. 2013 m. svarbiausias faktorius renkantis maisto papildą 63% vartotojų buvo kaina, 48% – papildo sudėtis, 39% papildo kiekis pakuotėje. 39% vartotojų teigė, kad maisto papildus perka vaistinėse. Paaiškėjo, kad dauguma vartotojų nesilaikė nurodymų maisto papildus laikyti vėsioje, sausoje vietoje, apsaugotoje nuo vaikų. Netinkamas maisto papildų laikymas gali sąlygoti veiksmingumo pokyčius ir galimą apsinuodijimą, kai nesaugioje vietoje laikomą maisto papildą gali
pavartoti vaikai. Daţniausiai vartotojai maisto papildus laiko virtuvėje: spintelių viduje (40%) arba ant atvirų lentynų (21%), 28%- vonios kambaryje, 13%- ant stalelio prie lovos [35-40].
JAV yra laikoma pasauline maisto papildų rinkos lydere. Maţmeninė maisto papildų prekyba šioje šalyje kiekvienais metais viršija dešimtis bilijonų JAV dolerių. 2000m. Jungtinėse Amerikos Valstijose vitaminų ir maisto papildų maţmeninės prekybos suma siekė 17,2 bilijono JAV dolerių, o 2014m. net 32,8 bilijono JAV dolerių, t.y. padidėjo beveik 2 kartus. Numatoma, kad 2017m. suma gali siekti net 36,1 bilijono JAV dolerių [41] (5 priedas).
Apibendrinant atliktų tyrimų duomenis galima teigti, kad maisto papildų vartojimas priklauso nuo lyties, amţiaus ir išsilavinimo, taip pat vartojimui įtaką daro gaunamos pajamos. Lietuvoje per pastaruosius 16 metų (1997-2013m.) maisto papildų vartojimas kryptingai augo, tačiau vis tiek išliko maţesnis negu kitose šalyse, pvz. JAV, kuri laikoma pasauline maisto papildų rinkos lydere.
1.6. Maisto papildų importas
VMVT teigimu maisto papildų importas į Lietuvą iš trečiųjų šalių auga. 2009m. į Lietuvą iš Rusijos importuota 1,98 tonos maisto papildų siuntų (11 siuntų), 2010m. pirmą pusmetį – 2 tonos maisto papildų (7 siuntos) [42].
Į Lietuvą keleiviams savo asmeniniame bagaţe leidţiama vienu metu veţtis ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildo pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg. Taip nedideliais kiekiais legaliai įveţami ir maisto papildai iš Rusijos, kuriais vėliau gali būti prekiaujama turguose ar privačių asmenų namuose. Iš trečiųjų šalių į LR importuojami maisto papildai pasienio postuose ir maisto kontrolės vietose yra kontroliuojami pagal VMVT direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. išleistą įsakymą Nr. B1-478 „Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašas―. VMVT pareigūnas vykdydamas kontrolę tikrina ar siuntą lydintys dokumentai atitinka maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar yra taisyklingai paţenklinta, ar nurodytas tinkamumo vartoti terminas, ar ţenklinime nurodyti maisto priedai atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar maisto papildas yra įrašytas į notifikuotų maisto papildų sąrašą. Vertinant maisto papildus yra imami laboratoriniai mėginiai iš kiekvienos maisto papildų siuntos. Maisto papildų tiriami rodikliai yra nustatomi atsiţvelgus į maisto kontrolės duomenis, RASSF sistema gautus skubius pranešimus, taip pat įvertinant riziką yra atrenkami mėginiai tyrimams dėl genetinės modifikacijos, apšvitinimo jonizuojančia spinduliuote. Jeigu iš RASSF buvo gautas skubus pranešimas, tuomet 12 mėnesių nuo gavimo dienos galioja reikalavimas, kad tos pačios kilmės šalies to paties negyvūninio maisto siuntos turi būti tikrinamos kol 3 kartus iš eilės siuntų tyrimų rezultatai atitiks teisės aktų reikalavimus [43].
Norint išvengti neteisėto maisto papildų ir vaistų patekimo į LR rinką, siuntos turi būti kruopščiai tikrinamos bei stengiamasi uţkirsti kelią galimai jų kontrabandai, įveţami turėtų būti tik notifikuoti maisto papildai.
1.7. Maisto papildai Rusijos Federacijoje: samprata, registravimas ir rinka
Rusijoje maisto papildai vadinami biologiškai aktyviais maisto papildais. Biologiškai aktyvūs maisto papildai nėra vaistai – nėra skirti gydyti ar diagnozuoti ţmogaus ligas, jų gamyba, plėtra ir registracija yra santykinai paprasta lyginant su vaistiniais preparatais. Rusijos Federaliniai įstatymai biologiškai aktyvius maisto papildus (BAFS) apibrėţia kaip natūralias (identiškas natūralioms) biologiškai aktyvias medţiagas skirtas vartoti tiesiogiai arba praturtinti jomis maisto produktų sudėtį, siekiant pagerinti ţmogaus mitybą ir klasifikuoja juos kaip maisto produktus. Rusijoje maisto papildų „indikacijos― iš esmės yra suderintos su esančiomis Europoje ir JAV. Rusijoje sistema yra grieţta, kuomet yra kalbama apie maisto papildų sudėtį. Skirtingai nei kitose šalyse, čia yra sudaryti teigiamas ir neigiamas sudedamųjų medţiagų, tam tikrų audinių, gyvūnų rūšių ir mikroorganizmų sąrašai, pagal kuriuos nustatoma, kokios sudedamosios dalys gali būti naudojamos maisto papildų gamyboje. Teigiamame sąraše yra 166 medţiagos, apimančios aminorūgštis, riebalų rūgštis, vitaminus, mineralus, baltymus ir biologiškai aktyvias medţiagas kartu su nurodytais rekomenduojamais ir maksimaliais leistinais kiekiais. Maţmeninė prekyba maisto papildais yra leidţiama vaistinėse, specializuotose dietinio maisto parduotuvėse ir maisto prekių parduotuvėse. Maisto papildai turi būti ţenklinami pagal nustatytus reikalavimus: maisto papildo pavadinimas neturėtų atspindėti produkto poveikio, draudţiama naudoti terminą „ekologiškas produktas― tiek produkto pavadinime, tiek informacinėje etiketėje, taip pat neturi būti jokių pareiškimų, kuriems trūksta teisinio ar mokslinio įrodymo. Maisto papildo sudėtinės dalys turi būti nurodytos masės dalių arba procentinio kiekio maţėjimo tvarka nenurodant konkrečių medţiagos kiekių, pirmiausiai nurodant veikliąsias, paskui pagalbines medţiagas [44].
Maisto papildų teisinis reglamentavimas Rusijos Federacijoje pradėtas 1991m., tada Federalinis sanitarinės ir epidemiologinės prieţiūros centras (Rospotrebnadzor) įsteigė biologiškai aktyvių maisto papildų registrą. Maisto papildo sąvoka (БАД - Биологически активные добавки к пище) imta vartoti tik 1996m. Maisto papildų registraciją atlieka Valstybinė sanitarinė epidemiologinė prieţiūros tarnyba, jų ekspertizę vykdo Mokslinis mitybos tyrimų institutas. Rusijoje maisto papildų kokybės kontrolę reglamentuoja Federalinis įstatymas Nr. 29 (2000m.), kiekybinę sudėtį metodinės rekomendacijos MP 2.3.1.1915-04, kokybinę sudėtį – Sanitarinės epidemiologinės taisyklės ir normatyvai [27].
Maisto papildai turi būti registruojami prieš juos gaminant Rusijoje ir norint juos importuoti į Rusiją, kai jie gaminami kitose šalyse. Registracijos pagrindas yra mėginių saugos tyrimas, apimantis šiuos veiksmus: higienos tikrinimas, įskaitant sanitarinius-cheminius ir sanitarinius-mikrobiologinius tyrimus, laikantis atitinkamų kokybės ir saugos teisės aktų reikalavimų; radiologinis tyrimas; ekspertizė dėl: draudţiamų medţiagų ar jų junginių panaudojimo bei dėl mikroorganizmų ir kitų biologinių objektų, kurie pavojingi ţmogaus sveikatai; pagrindinių aktyvių ingredientų turinio ir jų indikacijų analizė; registracijos dokumentų apţvalga; valstybinės registracijos paţymėjimo išdavimas, kuris suteikia teisę importuoti ir platinti maisto papildus vaistinėse ir specializuotose parduotuvėse. Valstybinės registracijos paţymėjimo galiojimas yra neribotas. Maisto papildų registravimo procedūra trunka maţiausiai 3mėn. ir kainuoja nuo 120 000 rublių [45].
Norint uţregistruoti maisto papildą, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą registracijai; paţymėjimą dėl mokesčių registravimo; reguliavimo arba techninę dokumentaciją; sanitarinę-epidemiologinę išvadą leidţiančią gaminti maisto papildus, išduotą Rusijos Federacijos valstybinio sanitarijos inspekcijos centro; gamintojo patvirtintą maisto papildo etiketę arba jos projektą; aiškinamąjį raštą, kuriame nurodytas maisto papildo sudėties mokslinis pagrindas, moksliškai pagrįstos rekomendacijos naudojimui, kontraindikacijos, apribojimai maisto papildo naudojimui, jei tokių yra; pareiškimą, kad maisto papildo sudėtyje nėra ir gamyboje nebuvo naudojami komponentai pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų; pareiškimą apie stipriai veikiančių, psichotropinį ir narkotinį poveikį turinčių ingredientų nebuvimą maisto papildo sudėtyje; mokslinių tyrimų, bandymų protokolus (jei yra); maisto papildo mėginių kiekius pakankamus sanitariniams-epidemiologiniams tyrimams atlikti; nustatytos formos mėginių ėmimo aktus; uţsienyje pagamintiems maisto papildams – kompetentingų šalies institucijų dokumentus, patvirtinančius, kad produktas yra klasifikuojamas kaip maisto papildas (maisto produktas) arba dokumentus, kad produktas nėra vaistas ir yra saugus vartoti ţmonėms. Norint uţregistruoti maisto papildą pagamintą uţsienyje, pateikiamų dokumentų sąrašas šiek tiek skiriasi [46].
2001m. Rusijoje pagamintų maisto papildų rinka sudarė 2% maisto papildų rinkos, kuri pasaulio rinkos tyrimo duomenimis siekė 70mlrd. JAV dolerių [28]. 2004-2009m. Rusijoje sveikatos ir sveikatingumo rinkoje maţmeniniai pardavimai išaugo nuo 417,8 iki 1169 milijonų JAV dolerių [47]. 2007 metais Londone vykusios konferencijos Nutracon Europe metu buvo paskelbta, kad 2006m. Rusijos maisto papildų rinka sudarė 39% centrinės ir rytų Europos rinkos, tuo tarpu Lietuvos maisto papildų rinka – tik 2%. Rusijos maisto papildų rinka nuo 2011m. iki 2012m. išaugo 12% ir siekė 1,4 bilijonų JAV dolerių. Ekspertai prognozuoja, kad rinka ir toliau augs ir 2016m. sieks 1.6 bilijonus JAV dolerių [48,49].
Rusijos maisto papildų rinka yra svarbi Europoje ir visame pasaulyje. Maisto papildų registracija yra grieţtai kontroliuojama, tikrinamas preparatų saugumas. Dauguma „rusiškų‖ maisto
papildų patys savaime nėra netinkami vartoti, bet laikomi netinkamomis sąlygomis ir parduodami farmacinio išsilavinimo neturinčių ţmonių gali kelti riziką sveikatai.
1.8. Prekyba vaistais, prisidengiant prekyba maisto papildais
Kaip ir anksčiau, prisidengiant maisto papildų prekyba klesti nelegali prekyba vaistiniais preparatais. Maisto papildais gali prekiauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, kurį išduoda teritorinė VMVT [50], tačiau šis paţymėjimas nesuteikia teisės prekiauti vaistais. Nors prekiautojai, pardavinėjantys maisto papildus turgavietėse, teigia turintys teisę tai daryti, tačiau daţnai greta prekiavimo papildais yra vykdoma „prekyba iš po prekystalio―, kuomet yra pardavinėjami receptiniai vaistai, tarp kurių pasitaiko ir neregistruotų Lietuvoje. Tai įrodo anksčiau minėti atvejai apie nustatytus paţeidimus maisto papildų prekyvietėse. Ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos (2008m.) R.Rutkauskaitės teigimu „tai nebūtinai rusiški vaistai, tik atveţti iš Rusijos. Paprastai ant pakuotės nenurodyta vaisto cheminė sudėtis, ţmonės juos pasiskiria patys, kartais visai be reikalo, neţino, kaip jais gydytis, kaip derinti su kitais vaistais. Itin pavojingi paties sau paskirti nesaugiais pripaţinti antibiotikai, skausmą malšinantys, liekninantys preparatai" (Rutkauskaitė, 2008) [51]. Prekyba vaistais ne vaistinėse kelia didţiulę grėsmę ţmonių sveikatai, todėl turėtų būti dedamos visos pastangos tokioms prekyvietėms išaiškinti ir likviduoti, taip pat reikėtų mokyti visuomenę, kad neatsakingas vaistų, ypač receptinių, vartojimas yra pavojingas ir to reikėtų vengti.
1.9. Maisto papildo kokybė ir saugumas
Maisto papildai kaip ir vaistai, turi būti kokybiški ir saugūs vartoti. Prekyba „rusiškais― maisto papildais daţniausiai vykdoma turguose, kioskuose, pardavėjų namuose, kur nėra uţtikrinamos tinkamos jų laikymo sąlygos, kurios gali įtakoti maisto papildo veiksmingumą ar toksinių medţiagų susidarymą, nėra kontroliuojama maisto papildų įveţimo tvarka, todėl iškyla grėsmė maisto papildo kokybei. Lietuvos toksikologų draugijos pirmininko R.Purvanecko teigimu yra pasitaikęs ne vienas apsinuodijimas Rusijoje pagamintu paracetamoliu, citramonu, antibiotikais, liekninamuoju preparatu Lida [51]. Papildo veiksmingumui turi įtakos ir papildo kokybė, forma, grynumas, bioprieinamumas, laikymo sąlygos, trečiosios šalies (asmens) patikra ir „veikliosios― medţiagos kiekis [52]. Maisto papildo saugumui turi įtakos trys kokybės aspektai: falsifikavimas, uţterštumas ir sudedamųjų dalių pokyčiai [53].
Maisto papildų uţterštumas. Organizacijos ar jų filialai, gaminantys, fasuojantys, gabenantys, laikantys, įveţantys, importuojantys, tiekiantys į LR maisto papildus turi laikytis Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai― reikalavimų. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kuriuose nurodyta Komisijos reglamento (EB) reikalavimai: kokios išvardytos mineralinės medţiagos ir vitaminai gali būti naudojami maisto papildų gamybai; maisto papildų sudedamosioms medţiagoms taikomi grynumo kriterijai; didţiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai; maisto papildų fasavimo ir pakavimo medţiagoms taikomi reikalavimai ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) reikalavimai dėl maisto produktų higienos [20]. Maisto papildai gali būti uţteršiami kai jų gamybai naudojamos ţaliavos yra uţteršiamos sunkiaisiais metalais, alergenais, bakterijomis, grybeliais ar kitais toksinais. Uţterštos gali būti tiek veikliosios, tiek pagalbinės medţiagos, taip pat uţteršta vaisto pakuotė. Maisto papildą gali uţteršti ir dėl netinkamų laikymo sąlygų susidarę skilimo produktai. Priemaišų šaltiniu gali būti gamyboje naudojami sunkiaisiais metalais, pesticidais ir kt. medţiagomis uţteršti augalai. Geriausias būdas išvengti uţteršimo augalinių ţaliavų uţteršimo yra tinkamas auginimas, derliaus nuėmimas, apdorojimas ir laikymas [54,55]. Viena iš galimų priemaišų – metalai yra neorganinės priemaišos, kurios turi būti kontroliuojamos vaistuose, bei jų sudedamosiose dalyse ir maisto papilduose. Metalų priemaišos toksiškai veikia: kepenis, inkstus, širdies-kraujagyslių, reprodukcinę, nervų, ir imuninę sistemas. Pvz. metil-gybsidabris, kuris gali būti randamas ţuvų taukuose, sukelia neurotoksinį poveikį: parestezijas, koordinacijos praradimą, neaiškią kalbą, jutimų sumaţėjimą, psichikos sutrikimus [56].
Jonizuojančioji spinduliuotė. Viena iš su „rusiškais― maisto papildais susijusi problema – jonizuojančios spinduliuotės naudojimas, nedeklaruojant to ant maisto papildo pakuotės. Jonizuotoji spinduliuotė gali būti naudojama norint prailginti maisto papildo galiojimo laiką, sunaikinti gedimą sukeliančias bakterijas. Panaudojus šią spinduliuotę, maisto papildo etiketėje turi būti paţymima: „Apšvitinta― arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote―. ES leidţiama jonizuojančia spinduliuote apšvitinti tik sausas aromatines ţoles, prieskonius bei augalinius pagardus. Europos Komisija yra patvirtinusi maisto apšvitinimo įmonių sąrašą trečiosiose šalyse ir į ES galima importuoti tik tose įmonėse spinduliuote apdorotus produktus. Šios įmonės privalo laikytis ypač grieţtų maisto produktų apšvitinimo taisyklių [57]. Nustatytas atvejis, kai Lietuvoje atlikus importo kontrolę rastas Rusijoje pagamintas maisto papildas „Medella – 2‖, kurio sudėtinės dalys buvo apdorotos jonizuojančia spinduliuote – šią siuntą buvo uţdrausta įveţti į Lietuvą [58].
Apibendrinant galima teigti, kad maisto papildus įsigyjant ne vaistinėse galima susidurti su šiomis grėsmėmis, kurios atsiranda dėl netinkamo preparatų laikymo ir gamybos bei turi įtakos maisto papildų saugumui, veiksmingumui ir vartotojų sveikatai – maisto papildų uţterštumas, apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote
1.10. Vaistų ir maisto papildų falsifikavimas
Vaistų falsifikavimas yra labai sena ir opi problema visame pasaulyje. Jau prieš 2000 metų Dioskoridas parašė pirmąja farmakopėją, kurioje davė patarimus kaip atpaţinti falsifikuotus vaistus [59]. Gydantis falsifikuotais vaistais galima ne tik nesulaukti norimo efekto, bet ir negrįţtamai pakenkti sveikatai. 2007m. JAV mirtingumas dėl vaistų vartojimo buvo didesnis nei nuo alkoholio vartojimo ar šaunamųjų ginklų naudojimo. Praėjusio amţiaus IX-X dešimtmetyje padirbtų vaistų sukeltos mirtys buvo ypač daţnos [60].
Falsifikuoti vaistai – tai vaistai, kuriuos pagamino neoficialūs gamintojai, kopijuojant ar imituojant originalų produktą neturint leidimo, siekiant apgauti ar suklaidinti parduodant vaisto kopiją kaip originalą. Falsifikuojami gali būti tiek etiniai, tiek generiniai vaistai.
Falsifikuoti vaistai gali būti suskirstyti į 6 kategorijas: 1. Padirbti vaistai be veikliosios medţiagos;
2. Padirbti vaistai su per dideliu arba per maţu veikliosios medţiagos kiekiu; 3. Padirbti vaistai, kuriuose yra visai kiti komponentai, veikliosios medţiagos;
4. Padirbti vaistai, kurių kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra artima originaliam vaistui, bet pakuotė yra suklastota;
5. Originalių vaistų kopijos, kurias pagamino ne oficialus gamintojas; 6. Padirbti vaistai su didele tarša, priemaišomis. [61]
Išsivysčiusiose šalyse padirbti vaistai sudaro maţiau negu 1% (JAV, Anglija, Europa), o besivystančiose šalyse (Rusija, Kinija, Kambodţa) – maţdaug 10%. Pagal PSO IMPACT programos duomenis: kai kuriose Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos šalyse yra padirbtas vienas iš 3 vaistų o buvusioje Sovietų Sąjungoje – 1 iš 5 vaistų [62]. Daţniausiai padirbinėjami vaistai, kurie parduodami dideliais kiekiais, yra labai brangūs ir vaistai, dėl kurių pacientai vengia konsultuotis su gydytojais: vaistai erekcijos sutrikimams, plikimui gydyti, svorio maţinimui [63]. Afrikoje gydymas padirbtais antibiotikais ar vaistais nuo maliarijos, kuriuose nėra veikliosios medţiagos nusineša daug gyvybių. Europoje aktualesnė problema yra maisto papilduose randamos vaistinės medţiagos. Europos direktorato vaistų kokybei (EDQM) laboratorijose atlikus tyrimus nedeklaruotos vaistinės medţiagos rastos: 47% iš 370 tirtų mėginių, kurių dauguma buvo paţymėti kaip augaliniai, pagaminti Kinijoje; pusėje iš 520 tirtų maisto papildų, skirtų seksualinio pajėgumo stiprinimui. FDA maisto papildų sudėtyje nustatė tokias nedeklaruotas vaistines medţiagas: varfariną, fenitoiną, lovastatiną, sildenafilį, propranololį ir kt. Taip pat rasta veikliųjų medţiagų, kurios iš rinkos buvo pašalintos dėl neuţtikrinto saugumo (fenfluraminas) ir kontroliuojamų medţiagų (benzodiazepinų ir anabolinių steroidų) [64,65].
Falsifikuotus vaistus didţiausia tikimybė yra įsigyti internetu, teigiama, kad apie 50% vaistų perkamų interneto svetainėse, slepiančiose savo fizinius adresus, yra padirbti, tačiau jų galima įsigyti ir
vaistinėje [66]. VVKT duomenimis, Lietuvoje falsifikuotų vaistų įsigijimo vaistinėse atvejų nenustatyta [67]. 1997-2009m. duomenimis, Rusijoje daugiausiai vaistų klastočių pasitaikė 2002-2005m. (7 priedas) [68,69]. Apie 10% Rusijoje parduodamų vaistų yra falsifikatai, kurie daţniausiai savo sudėtyje neturi nurodytos veikliosios medţiagos, todėl veikia kaip placebo. Taip pat atsiranda didelė rizika vartoti netinkamomis sąlygomis perveţtą ar laikomą vaistą, nes jis gali ne tik netekti gydomųjų savybių, bet ir dėl jame vykstančių cheminių reakcijų tapti nuodingas bei ţalingas sveikatai [51]. Apibendrinant, galima teigti, kad jei maisto papildas pagamintas Rusijoje, yra didelė tikimybė, jog jis gali būti falsifikuotas, ypač jei yra įsigyjamas ne vaistinėse: internetu ar iš privačių asmenų.
1.11. Maisto papildų sudėties neatitikimas ir nepageidaujamas poveikis
Siekdami sumaţinti gamybos išlaidas, neretai gamintojai vienas medţiagas pakeičia kitomis, arba sumaţina sudėtyje esančios „veikliosios― medţiagos kiekį, to nenurodydami maisto papildo etiketėje. Neatitikimai augaliniuose preparatuose tarp esančios ir deklaruojamos medţiagų gali atsirasti neteisingai identifikavus gamybai naudojamą augalą, tam išvengti gamintojai naudoja įvairius testus medţiagų tapatybės nustatymui. Pagal HN „Maisto papildai― maisto papildo etiketėje turi būti nurodytas „maisto papilde esančių maistinių ar kitų medţiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis <...> skaitmenimis―. (HN „Maisto papildai―, 2010) [20]. Šis kiekis yra gamintojo atliktos produkto analizės rezultatų vidurkis. 2014m. Lietuvoje VMVT atliko maisto papildų skirtų sąnarių funkcijoms palaikyti kiekybinius tyrimus - tyrė ar sudėtyje esančių gliukozamino ir chondroitino kiekiai atitinka deklaruojamus maisto papildo etiketėje. Neatitikimai buvo nustatyti maisto papilduose „Proenzi 3―, „Gliukozaminas Plius Chondroitinas, MSM ir vitaminas C―, „Bio-Glucosamine Mega― ir „„Bio-Glucosamine Chondroitine―. Kai kuriuose papilduose medţiagų kiekiai viršijo deklaruojamus, kituose – buvo maţesni nei nurodyti etiketėje [70]. Rumuniškuose maisto papilduose „Gliukozaminas― gliukozamino kiekis buvo net 20 kartų maţesnis nei nurodyta ant pakuotės (73,2 mg vietoje 1500 mg) [71].
Nepageidaujamas poveikis. Maisto papildus kaip ir vaistus vartoti gali būti rizikinga, jie gali sukelti ir šalutinius poveikius. FDA duomenimis maisto papildų sukeliamų nepageidaujamų poveikių skaičius auga. 2010m. uţfiksuoti 1009, 2011m. – 2047, 2012m. – 2844 nepageidaujamų poveikių atvejai. Dauguma ţmonių dėl maisto papildų sukeliamo nepageidaujamo poveikio nesikreipia į tarnybas, todėl realiai skaičiai yra dar didesni [72]. Nepageidaujami poveikiai gali kisti nuo lengvų iki sunkių negalavimų ir priklausyti nuo ţmogaus sveikatos būklės, maisto papildo sudėties, dozavimo ir kitų kartu vartojamų medţiagų (maisto, gėrimų, receptinių ir nereceptinių vaistų). Didesnė rizika pasireikšti nepageidaujamam maisto papildo poveikiui nustatyta šioms ţmonių grupėms: vaikai;
maţesnio ūgio ţmonės; vyresnio amţiaus ţmonės; nėščios ar maitinančios krūtimi moterys; ţmonės, turintys imuninių sutrikimų (pvz. ŢIV ar AIDS); vėţiu sergantys asmenys; turintiems kepenų, inkstų sutrikimų; turintys virškinamojo trakto sutrikimų arba chirurginių operacijų; ţmonės su transplantuotais organais; hospitalizuoti pacientai [54].
Atsiţvelgiant į galimas maisto papildo sąveikas su kitais produktais, individualų organizmo jautrumą, prieš vartojant maisto papildą pirkėjas turėtų pasitarti su sveikatos prieţiūros specialistais. Farmacijos specialistai gali pacientui padėti atpaţinti vartojamų preparatų galima šalutinį poveikį ir padėti jo išvengti, tačiau perkant maisto papildus ne vaistinėse, kokybiško, kompetentingo patarimo paprasti pardavėjai suteikti negali.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Siekiant kokybiškai išanalizuoti temą, buvo pasirinktas 3 skirtingų tyrimo metodų derinys (3pav.). Pradedant tyrimą atlikome istorinę aprašomąją analizę – jos tikslas buvo suprasti šios problemos ištakas. Remiantis istorine aprašomąja analize buvo sudaryta antra ir trečia tyrimo dalys. Antra tyrimo dalis – kiekybinė anketinė apklausa. Respondentų apklausa atlikta norint suţinoti vartotojų, t. y. visuomenės vaistinių pacientų nuomonę apie prekybos maisto papildais ne vaistinėse problemą. Tiriamuosius pasirinkome – ţmones besilankančius vaistinėse (t.y. vaistų vartotojus), manome, kad būtent šiems tiriamiesiems yra aktuali jų sveikatos prieţiūros sistema. Trečia dalis – kokybinis tyrimas: visuomenės vaistinių farmacijos specialistų iš dalies struktūrizuotas interviu. Jį atlikome norėdami patvirtinti arba paneigti kiekybinio tyrimo metu gautus rezultatus. Taip pat siekėme suţinoti, ką apie tą pačią problemą mano ţmonės, turintys farmacinį išsilavinimą ir suprantantys problemos aktualumą. Derinant šiuos tyrimus, siekta palyginti pacientų ir farmacijos specialistų poţiūrį į „rusiškų― maisto papildų prekybą ne vaistinėse.
3 pav. Tyrimo proceso schema
Tyrimas buvo atliekamas 2014 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais Kauno miesto visuomenės vaistinėse. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (8 priedas). Leidimai atlikti tyrimus vaistinėse gauti iš UAB „Tamro vaistinės―, UAB „Euro vaistinės― ir UAB „X vaistinės― (vaistinės vadovybė pageidavo anonimiškumo).
Tyrimo objektai – Kauno miesto seniūnijų visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai (kokybinis tyrimas) ir jose besilankantys pacientai (kiekybinis tyrimas), t.y. ţmonės besirūpinantys savo sveikata ir vaistus bei maisto papildus perkantys vaistinėse. 2014m. duomenimis Kauno mieste buvo 11 seniūnijų. Kiekvienoje seniūnijoje buvo pasirinkta po 1 vaistinę, kurioje buvo atliktas tyrimas.
Kiekybinis tyrimas. Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Anketavimas buvo anoniminis, siekiant, kad respondentai jaustųsi laisvai ir kuo galima tiksliau atsakytų į jiems pateiktus klausimus. Klausimyną sudarė 25 atviri bei 1 uţdaras klausimas. 4 klausimai buvo skirti suţinoti bendrus duomenis apie respondentą: amţių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą; 2 klausimai – suţinoti maisto papildų vartojimo daţnumą ir kokius maisto papildus respondentas vartoja; 3 klausimai – apie papildų prekybos vietą; 2 klausimai apie maisto papildų pasiūlą vaistinėse; 2 klausimai – apie maisto papildus parduodančių ţmonių kvalifikaciją; 2 klausimai apie skirtingų kilmės
