LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RASA MAČERNYTĖ
KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE, ESANČIOSE
NETOLI GYDYMO ĮSTAIGŲ, DIRBANČIŲ FARMACIJOS
SPECIALISTŲ POŢIŪRIO Į GYDYTOJO IR VAISTININKO
BENDRADARBIAVIMĄ TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovai Doc. dr. Jonas Grincevičius (2012/2013 m.)
Lekt. dr. Jurgita Daukšienė (2013/2014 m.)
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLU UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof.dr. Vitalis Briedis
KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE, ESANČIOSE NETOLI
GYDYMO ĮSTAIGŲ, DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ
POŢIŪRIO Į GYDYTOJO IR VAISTININKO BENDRADARBIAVIMĄ
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovai: Doc. dr. Jonas Grincevičius (2012/2013 m.) Lekt. dr. Jurgita Daukšienė (2013/2014 m.)
Recenzentas: Darbą atliko:
Magistrantė Rasa Mačernytė
3
Turinys
SĄVOKOS ... 7
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1 Bendradarbiavimas ir komandinis darbas medicinoje ... 11
1.2 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo prielaidos ... 11
1.3 Gydytojo ir vaistininko santykiai ... 12
1.4 Teorinis gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo modelis ... 14
1.5 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą sąlygojantys veiksniai ... 15
1.6 Pacientų poţiūris į gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą ... 16
1.7 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo svarba lėtinių ligų kontrolei ir prevencijai ... 17
1.8 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo svarba vaistų vartojimo reţimui uţtikrinti ... 18
1.9 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo reikšmė farmakoterapijos klaidų prevencijai ... 19
2 TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 20
2.1 Tyrimo organizavimas ... 20
2.2 Tyrimo objektas ... 20
2.3 Taikyti tyrimo metodai: ... 20
2.4 Vaistinių atranka ... 21
2.5 Tyrimo instrumentas: ... 22
2.6 Tyrimo instrumento validacija... 22
2.7 Tyrimo eiga... 22
2.8 Tyrimo kontingentas ... 23
3. REZULTATAI ... 26
3.1 Poţiūris į tarpprofesinį bendradarbiavimą ... 26
3.2 Esamas gydytojo-vaistininko bendradarbiavimas ... 27
4
3.4Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo lūkesčiai ... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
5. IŠVADOS ... 46
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO TEMA PARUOŠTOS KONFERENCIJŲ TEZĖS ... 51
5
SANTRAUKA
KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE, ESANČIOSE NETOLI GYDYMO ĮSTAIGŲ, DIRBANČIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŢIŪRIO Į GYDYTOJO IR VAISTININKO BENDRADARBIAVIMĄ TYRIMAS
R. Mačernytės magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai doc. dr. J. Grincevičius (2012/2013m.m.), lekt. dr. Jurgita Daukšienė (2013/2014 m.m.); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas Tyrimo tikslas: ištirti netoli gydymo įstaigų dirbančių farmacijos specialistų poţiūrį į esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą bei jo galimybes ateityje.
Uţdaviniai: 1. Ištirti netoli gydymo įstaigų dirbančių farmacijos specialistų poţiūrį į esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui ir problemas, su kuriomis susiduriama. 3. Atskleisti farmacijos specialistų nuomonę apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybes ateityje. 4. Įvardinti sprendimus, kuriuos įgyvendinant, gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas galėtų būti pagerintas.
Metodika: Tyrimo dalyviai – farmacijos specialistai, dirbantys Kauno miesto visuomenės vaistinėse, esančiose šalia ligoninės, poliklinikos, šeimos klinikos ar individualaus gydytojo kabineto. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Iš viso išdalintos 188 anketos, pilnai uţpildytos grąţintos 157 anketos, iš jų (atsakomumas 83,51proc.). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0 programinį statistinės analizės paketą.
Tyrimo rezultatai: 61,15 proc. respondentų esamą gydytojo-vaistininko bendradarbiavimą vertina kaip nepakankamą. Esamo gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo vertinimas skiriasi priklausomai nuo to, kokią dalį gydytojų, dirbančių šalia esančioje gydymo įstaigoje, farmacijos specialistas paţįsta (p<0,05). 48,08 proc. respondentų nurodė, kad jų praktikoje bendradarbiavimo iniciatyva yra abipusė. Veiksniai, respondentų nuomone, turintys daugiausia įtakos gydytojo – vaistininko bendradarbiavimui yra atstumas iki gydymo įstaigos (55,8 proc.). Daţniausiai respondentai nurodė šias bendradarbiavimo problemas: „sunku susisiekti su gydytoju“ (44,87 proc.) ir „laiko stoka“ (39,10 proc.).
Išvados: 1. Didţioji respondentų dalis esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą vertina kaip nepakankamą, su gydytojais įvairiais klausimais bendradarbiauja retai arba kartais. 2. Daugiausiai bendradarbiavimui įtakos turintys veiksniai yra atstumas iki gydymo įstaigos, asmeninės savybės bei darbo krūvis. Daţniausios problemos: laiko trūkumas bei sunkumai bandant susisiekti su gydytoju. 3. Apklaustieji farmacijos specialistai mano, kad ateityje gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas bus didesnis ir jis gali sąlygoti didesnį pacientų pasitikėjimą sveikatos prieţiūros sistema. 4. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui gerinti apklaustieji farmacijos specialistai siūlo įdiegti elektroninę sistemą bendravimui, rodyti daugiau iniciatyvos bei organizuoti bendras gydytojų ir farmacijos specialistų konferencijas.
6
SUMMARY
ANALYSIS OF ATTITUDES TOWARDS PHYSICIAN – PHARMACIST COLLABORATION OF PHARMACY PROFESSIONALS WORKING IN COMMUNITY PHARMACIES NEARBY TO MEDICAL INSTITUTIONS IN KAUNAS CITY
Aim: To analyze the attitude of pharmacy professionals working nearby to different medical institutions to the current physician-pharmacist collaboration and its future possibilities.
Tasks: 1. To investigate the approach of pharmacy specialists working nearby different medical institutions to the current physician-pharmacist collaboration; 2. To identify the factors that influence the collaboration between a physician and a pharmacist and the problems encountered; 3. Reveal the opinion of pharmaceutical professionals on the possibilities of physician-pharmacist collaboration in the future; 4. Identify solutions which could improve the physician - pharmacist collaboration.
Methods: The participants of the research project - pharmaceutical professionals working in the community pharmacies in the city of Kaunas, located near hospitals, clinics, family clinics or private doctors office. Test method - an anonymous questionnaire. In total there were 188 questionnaires distributed, out of which 157 were returned fully completed (response rate 83.51%). The statistical analysis was performed using SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0.
Results: 61.15 % of respondents identify the existing physician-pharmacist collaboration as insufficient. The assessment of the current level of collaboration varies depending on the proportion of physicians working in a nearby treatment facility, pharmacy technician knows (p <0.05). 48.08 % of respondents indicated that in their practice is the initiative for cooperation is mutual. Factors that have the most impact to physician-pharmacist collaboration in this case, according to the respondents, are the proximity to the medical institutions (55.8 %). In most cases, respondents indicated these following problems, a difficulty to contact a physician (44.87 %) and the lack of time (39.10 %).
Conclusions: 1. Majority of respondents describe the level of current physician-pharmacist cooperation as lacking of cooperation, they collaborate on various issues rarely or occasionally; 2. Factors influencing the collaboration the most are the proximity to the medical institution, personal characteristics, and workload. The most common problems are lack of time and difficulty to contact a doctor; 3. Pharmacy professionals that were surveyed believe that the level of future physician and pharmacist collaboration will be higher and it can lead to an increased patient confidence in the health care system; 4. To improve physician - pharmacist collaboration, the surveyed pharmaceutical specialists suggest installing an electronic system for communication, showing more initiative and organizing conferences for both doctors and pharmaceutical professionals.
7
SĄVOKOS
Bendradarbiavimas – darbe minimas tarpprofesinis bendradarbiavimas – tai skirtingų profesijų atstovų darbas kartu, siekiant bendrų tikslų.
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [21].
Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidţiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [23.]
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [21].
Gydytojas - tai asmuo, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti asmens sveikatos prieţiūros veiklą, kuri apima asmens sveikatos būklės nustatymą (ekspertizę), ligų profilaktiką, ligų diagnostiką, ligonių gydymą ir medicininę reabilitaciją [22].
Gydymo įstaiga – magistro baigiamajame darbe vartojama susiaurinta sveikatos prieţiūros įstaigos sąvoka ir reiškianti ligoninę, polikliniką, kliniką ar gydytojo kabinetą.
Komandinis darbas – kai grupės narių darbą vienija tarpusavio sąveika, siekiant bendro tikslo (tenkinančio organizacijos ir narių poreikius), dalijimasis turimomis kompetencijomis, individualiąja ir bendrąja atsakomybe, atliekant apibrėţtus vaidmenis, nuolat tobulėjant [33.]
Sveikatos prieţiūros įstaiga - įstaiga ar įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos prieţiūros paslaugas ir patarnavimus) [24].
Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos prieţiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro
įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [21].
8
SANTRUMPOS
GVB – gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas FIP – Tarptautinė farmacijos federacija
FR – farmacinė rūpyba GĮ – gydymo įstaiga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo SAM – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija SN – standartinis nuokrypis
SPSS - Statistical Package for the Social Science –Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa
t – Stjudento kriterijus VV – visuomenės vaistinė
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba χ² -susijusių poţymių chi kvadrato kriterijus
9
ĮVADAS
Tarpprofesinis bendradarbiavimas yra bendravimo ir sprendimų priėmimo procesas, siekiant bendro tikslo. Pagrindinis bendradarbiavimo medicinoje tikslas yra kuo geriau patenkinti pacientų gerovės bei sveikatos poreikius. Vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimo būtinybė įtvirtinta Tarptautinės farmacijos federacijos pateikiamuose „Geros vaistinių praktikos nuostatuose“. Geros vaistinių praktikos nuostatai nuo 2007 metų yra inkorporuoti į Lietuvos teisinę sistemą [23]. Nuo 2015 metų Lietuvoje bus įdiegiama farmacinė rūpyba, kuriai vykdyti gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas yra būtinas. Šalyse, kur įdiegta farmacinės rūpybos sistema, atlikti tyrimai rodo, kad gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas duoda teigiamų rezultatų gydant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, siekiant išvengti vaistų paskyrimo klaidų. Teigiami pacientų prieţiūros rezultatai padeda pagerinti pacientų sveikatą bei reguliuoti jų gydymo kaštus. Norint pasiekti didesnį visuomenės vaistinėse dirbančių vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimą, pirmiausia reikia išsiaiškinti jų poţiūrį į esamą situaciją, lūkesčius bei sunkumus, su kuriais susiduriama. Iki šiol Lietuvoje nėra atlikta daug mokslinių tyrimų gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo tema, o apie farmacijos specialistų nuomonę šiuo klausimu publikuotų tyrimų kol kas nėra.
Atliktame tyrime analizuojamas farmacijos specialistų poţiūris į bendravimą esamą su gydytojais ir jo gerinimo galimybes, veiksnius, turinčius įtakos bendradarbiavimui bei analizuojamos situacijos, kuriose gydytojai ir vaistininkai bendradarbiauja šiuo metu. Tyrimo praktinė reikšmė – išsiaiškinus farmacijos specialistų poţiūrį į bendradarbiavimą su gydytojais bei išanalizavus esamą situaciją, bus galima teikti rekomendacijas gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo gerinimui. Pasirinkta tyrimo metodika – anoniminis anketinis tyrimas, atsiţvelgiant į tokius šio tyrimo būdo privalumus kaip didelis grįţtamasis ryšys, tikslios respondento nuomonės atskleidimas, minimalios respondento pastangos atliekant tyrimą. Tyrimo objektas - farmacijos specialistai, dirbantys Kauno miesto visuomenės vaistinėse, esančiose netoli gydymo įstaigos. Įvykdţius tiriamųjų visuomenės vaistinių atranką pagal pasirinktus kriterijus, iš dalies išvengiama vieno iš bendradarbiavimui įtakos turinčių veiksnių – didelio atstumo tarp gydytojo ir vaistininko, taigi tyrimas atliekamas vaistinėse, kuriose dirbantys farmacijos specialistai turi geras sąlygas bendradarbiauti su gydytojais.. Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas – ištirti netoli gydymo įstaigų dirbančių farmacijos specialistų poţiūrį į esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą bei jo galimybes ateityje.
10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas -
ištirti netoli gydymo įstaigų dirbančių farmacijos specialistų poţiūrį į esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą bei jo galimybes ateityje.Uţdaviniai:
1. Įvertinti esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo situaciją (atsiţvelgiant į bendradarbiavimo atvejų daţnumą, sritis ir situacijas, kuriose daţniausiai stebima gydytojo ir vaistininko sąveika).
2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui ir problemas, su kuriomis susiduriama.
3. Atskleisti farmacijos specialistų nuomonę apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybes ateityje.
4. Įvardinti sprendimus, kuriuos įgyvendinant gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas galėtų būti pagerintas.
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Bendradarbiavimas ir komandinis darbas medicinoje
Komandinis darbas šiuolaikinės sveikatos prieţiūros įstaigos veikloje yra vienas pagrindinių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių [11]. Tarpprofesinis bendradarbiavimas šiuolaikinėje medicinoje yra apibūdinamas kaip procesas, kurio metu skirtingų profesijų atstovų grupės dirba kartu tam, kad būtų daroma teigiama įtaka sveikatos prieţiūros sistemai. Tai sąveika, pasiekus bendrą susitarimą tarp skirtingų sveikatos prieţiūros specialistų įvertinant kiekvienos profesijos kompetenciją bei įnešamą indėlį rūpinantis paciento sveikata. Tarpprofesinis bendradarbiavimas apibūdinamas kaip jungtinis bendravimo ir sprendimų priėmimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra kuo geriau patenkinti pacientų gerovės bei sveikatos poreikius, gerbiant abiejų profesijos atstovų kvalifikaciją bei sugebėjimus. Bendradarbiavimu grįsti santykiai reikalauja kooperacijos dirbant kartu, dalijimosi atsakomybe sprendţiant problemas bei priimant sprendimus, susijusius su paciento gydymo plano formavimu ir vykdymu. Svarbiausi tarpprofesinio komandinio darbo komponentai yra atsiskaitomybė, bendravimas, edukacija, bendri sprendimai ir atsakomybė [37].
Lietuvoje atlikto slaugytojų nuomonės apie chirurgijos skyriaus komandinį darbą tyrimo duomenimis, kiekvienas komandos narys atlieka konkrečią uţduotį grupės veikloje bendrai uţduočiai atlikti. Kiekvienas komandos narys yra lygiavertis partneris. Skirtingi specialistai komandiniame darbe papildo vieni kitus, suteikia vieni kitiems naujų ţinių, reikalingų šiandienos pacientų sveikatos problemoms spręsti. Jų visų bendro darbo tikslas – suteikti pacientui kokybiškas paslaugas panaudojant naujausius metodus ir išnaudojant maţiausius išteklius [11]. Tarpprofesinio bendradarbiavimo sąvoka taip pat apima ir problemas, kylančias skirtingų profesijų atstovams dirbant kartu. Kaip daţniausiai pasitaikančios problemos įvardijama maţai išvystyti komunikacijos modeliai, supratimo apie savo ir kitų kolegų vaidmenis bei atsakomybes stoka, konfliktai, kylantys dėl skirtingų poţiūrių į pacientų prieţiūrą. Tai, kiek yra išvystytas skirtingų specialistų bendradarbiavimas dirbant kartu, gali paveikti sveikatos prieţiūros, kurią jie teikia, kokybę. Sveikatos prieţiūros specialistų bendravime atsiradusios problemos sąlygoti paciento sveikatos prieţiūros nesklandumus [37].
Apibendrinant, galima teigti, kad sveikatos prieţiūros paslaugų specialistų bendradarbiavimas ir komandinis darbas yra svarbus profesinės kompetencijos komponentas, suteikiantis galimybę uţtikrinti pacientų saugumą bei pasiekti geresnius gydymo rezultatus.
1.2 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo prielaidos
Lengvesnis vaistų prieinamumas, sudėtingesnis patekimas pas gydytoją ir vis labiau populiarėjanti savigyda sukuria neracionalaus vaistų vartojimo ir polifarmacijos problemas, todėl
12
vaistininkas, savarankiškai priimantis farmakoterapinius sprendimus, tampa reikšminga sveikatos prieţiūros grandies dalimi [26]. Tiek gydytojai, tiek vaistininkai turi ţinių apie vaistus kaip specialistai, taigi, atsiranda prielaida šių dviejų profesijų atstovų bendradarbiavimui. Vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimu grįstos sąveikos idėją suformulavo Tarptautinė farmacijos federacija „Geros vaistinių praktikos nuostatuose“ (International Pharmaceutical Federation, 1997), kuriuose įtvirtinta vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimo būtinybė. Geros vaistinių praktikos rekomendacijos yra inkorporuotos ir į Lietuvos Respublikos teisinį farmacijos sektoriaus veiklos reglamentavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymas Nr. V-494) [12]. Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) Profesinių standartų vaistininkų etikos kodeksams pareiškime (2004 m.) taip pat įtraukta vaistininko pareiga bendradarbiauti su kitais sveikatos prieţiūros specialistais, taip uţtikrinant geriausios įmanomos kokybės sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę asmens ir visuomenės sveikatos lygyje [7].
Vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimo prielaidos tampa aiškesnės, kai atsiţvelgiama į tris ligų ir jų gydymo modelius, paplitusius visuomenėje. Pirma, dauguma ligų, įskaitant ir lėtines ligas, yra valdomos namuose, šią ligų valdymo formą galima įvardinti kaip savigydą. Vaistininkai prieinamumo poţiūriu yra lengviau pasiekiami nei gydytojai, turi išsilavinimą, reikalingą rūpintis gyventojų sveikata [27]. Antra, vaistų terapija yra labiausiai paplitęs gydymo būdas, kurį siūlo gydytojai ir, atsiţvelgiant į vis didėjantį jos poreikį, jos sudėtingumą ir kasmet atsirandančių naujų vaistų teikiamas galimybes, vaistininkai gali būti vertingas informacijos šaltinis informacijai apie vaistus teikti bei ją vertinti. Galiausiai, yra didelis nepageidaujamų reakcijų pavojus ir vaistininkai tinkamai priţiūrėdami farmakoterapiją, konsultuodami ir laiku atlikdami intervenciją, gali sumaţinti riziką, susijusią su vaistų terapija [15].
Mokslinės literatūros analizė rodo, kad gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas yra būtinas dėl savigydos, sudėtingos pacientų farmakoterapijos. Vaistininkai ir gydytojai privalo efektyviai bendrauti tarpusavyje, kad pacientas galėtų pasinaudoti tokio darbo pasidalijimo teikiama nauda.
1.3 Gydytojo ir vaistininko santykiai
Visuomenės vaistinėse dirbantys vaistininkai necharakterizuojami kaip pirminės sveikatos prieţiūros teikėjai, bet, iškilus problemai, jie atlieka pirminės sveikatos prieţiūros specialistų vaidmenį, nes yra lengviau pasiekiami ir gerai paţįsta pacientus. Tokiame kontekste išryškėja gydytojo ir vaistininko profesinių vaidmenų ir jų funkcijų pasiskirstymo klausimas, kuris reikšmingas tiek moksliniu, tiek taikomuoju poţiūriu. Šie klausimai tampa ypač aktualūs, nes reglamentuota vaistininko pareiga bendradarbiauti su gydytoju, ypač farmacinės paslaugos teikimo metu, tačiau trūksta analizių,
13
išsamių ir kompleksinių tyrimų, vertinančių tokį bendradarbiavimą Lietuvoje. Taigi, išsiplėtus vaistininko profesijos sampratai, funkcijoms įgyvendinti būtinas tarpprofesinis bendradarbiavimas [26]. Bendradarbiavimu paremti gydytojo ir vaistininko santykiai šiuo metu yra reikalingi labiau nei bet kada anksčiau dėl sparčios medicinos ir farmacijos srities mokslo paţangos, sudėtingų sąveikų tarp vaistų atsiradimo, padidėjusių išlaidų dėl vaistų sąlygoto sergamumo, padidėjusios medicininių klaidų tikimybės bei didėjančių sveikatos prieţiūros sistemos išlaidų [32]. Vaistininko vaidmuo tampa labiau patariamasis, kontroliuojamasis, harmonizuojant sveikatos prieţiūros komandos funkcionavimą; jis nedubliuoja gydytojo kompetencijos savarankiškai sprendţiant farmakoterapijos klausimus. Tarpprofesinis vaistininko, teikiančio farmacinę paslaugą, ir gydytojo bendradarbiavimas įgyja vis didesnę reikšmę kokybiškų ir paciento sveikatai efektyvių sveikatos prieţiūros paslaugų uţtikrinimui. Tokio bendradarbiavimo turinys, iniciatyva evoliucionuoja priklausomai nuo kintamo visuomenės lūkesčių atitinkamų profesijų jurisdikcijų atţvilgiu. Kintant farmacinę paslaugą teikiančių vaistininkų motyvacijai ir savimonei, tarpprofesinis bendradarbiavimas tampa reikšmingu veiksniu, plečiančiu vaistininko jurisdikciją ir įteisinančiu aiškiai apibrėţtas vaistininko funkcijas sveikatos prieţiūros grandyje bei etinę ir teisinę atsakomybę [26].
Vaistininko ir gydytojo bendravimas yra įdomus ir sudėtingas procesas, nes kiekvienos šalies profesinis tapatumas atsiduria pavojuje kai du specialistai bendradarbiauja. Vaistininkai bando plėsti savo klinikinį vaidmenį ir optimalaus vaisto parinkimo bei jų vartojimo temos gali tapti ginčų pagrindu, kur dvi profesijos siekia nustatyti jų autonomiją ir ginti savo įgaliojimus priimant sprendimus apie vaistus ar jų vartojimą. Kadangi kaţkada uţ šiuos klausimus atsakingi buvo išimtinai tik gydytojai, bandymai įsteigti vaistininkų teisėtą valdţią šiais klausimais gydytojų poţiūriu gali būti matoma kaip nelaukiama invazija. Net jei gydytojai nejaučia grėsmės, kad vaistininkai juos pakeis, vaistininkų pranešimas apie su vaistais susijusias problemas bei rekomendacijos alternatyviam gydymui gali būti palaikomos kritika. Veiksmai, kuriuos vaistininkai turi reguliariai atlikti jei jie vykdo farmacinę rūpybą (pavyzdţiui, atlikti taisymus, patarti ir priminti gydytojui, rekomenduoti, pranešti) gali kelti grėsmę gydytojų profesinei tapatybei [15]. Vaistininko jurisdikcijos išplėtimas neturi dubliuoti gydytojo funkcijų, nes tiek gydytojas, tiek vaistininkas yra visuomenės elementai, kurių kiekvienas atlieka konkretų vaidmenį. Tik harmoninga jų tarpusavio sąveika gali uţtikrinti normalų sveikatos prieţiūros sistemos funkcionavimą [26].
Analizuotuose tyrimuose, gydytojai sutinka, kad bendradarbiavimo su visuomenės vaistininkais rezultatas gali duoti tokios naudos kaip geresnis vaistų reţimo laikymasis. Taip pat, gydytojų nuomone, sumaţėtų klaidų, pasitaikančių skiriant vaistus, kiekis [3,17,36]. Nigerijoje atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad dauguma gydytojų pasitiki vaistininkais bei mano, kad paciento gydymo atsakomybė tenka tiek gydytojui, tiek vaistininkui. Taip pat išreikšta nuomonė, kad vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimas yra svarbus ir turėtų būti skatinamas, nes jis gali pagerinti
14
gydymo rezultatus bei sveikatos prieţiūros kokybę [1]. Kanadoje atliktos gydytojų ir vaistininkų apklausos rodo, kad abi specialistų pusės nori ir bando bendradarbiauti, sutinka, kad bendradarbiavimu pagrįsti santykiai yra naudingi pacientams, tačiau jų nuomonės skiriasi, kai klausiama apie sritis, kuriose norėtų daugiau bendradarbiauti bei atsakomybių pasidalijimą. Gydytojai labiau nori bendradarbiauti su vaistininkais tokiose srityse, kur bendradarbiavimas jau yra pradėtas: gerinant vaistų reţimo laikymąsi, konsultuojant pacientus. Gydytojai įvardija šias bendradarbiavimo su gydytojais kliūtis: uţmokesčio nebuvimą, laiko trūkumą bei sudėtingą situaciją, nes reikia bendradarbiauti su daug farmacijos specialistų [6].
1.4 Teorinis gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo modelis
Pagal McDonough ir kolegų pateikiamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo teorinį modelį, bendradarbiavimu pagrįsti santykiai vystosi jiems progresuojant per penkis lygmenis: nulinis lygmuo - profesinis supratimas, pirmasis lygmuo - profesinis pripaţinimas, antrasis lygmuo- tyrinėjimas ir bandymai bendradarbiauti, trečiasis lygmuo - profesinio bendravimo išsiplėtimas, ketvirtasis lygmuo- įsipareigojimas bendradarbiavimu paremtiems profesiniams ryšiams. Norint pasiekti aukštesnius lygmenis ir išplėsti bendradarbiavimą būtinas tiek gydytojo, tiek vaistininko prisidėjimas. Tam tikri kintamieji, tokie kaip socialinių mainų pobūdis ir apimtis yra varomoji jėga bendradarbiavimu pagrįstų ryšių vystymuisi [25].
Gydytojo ir vaistininko bendravimas vertinamas kaip socialiniai mainai. Nuliniame teorinio bendradarbiavimo modelio lygmenyje, socialiniai mainai yra minimalūs ir pasitaiko tik pavieniai bendravimo atvejai. Kaip pavyzdţiui, skambutis gydytojui, įspėjant dėl galimos vaistų sąveikos ar vaistų terapijos problemos, kilusios išduodant vaistus. Toks bendravimas daţniausiai yra trumpas, nesistengiama vystyti profesinius santykius ar ieškoti naujų strategijų paciento prieţiūros pagerinimui. Pirmajame lygmenyje pastangos sukurti profesinį ryšį yra vienpusės ir daţniau kyla iš vaistininko pusės. Pavyzdţiui, vaistininkas, kurdamas naujas paslaugas savo vaistinėje, gali skambinti gydytojui prašydamas pateikti savo nuomonę. Šioje stadijoje vaistininkas gali suprasti bendradarbiavimą su gydytoju kaip itin svarbų naujai teikiamos klinikinės paslaugos sėkmei, tačiau gydytojai gali nematyti paslaugos prasmės ar reikiamybės vystyti santykius. Progresuojant santykiams, socialiniai mainai tampa abipusiai, norint išlaikyti pasiektą bendradarbiavimo lygmenį, reikalingos abiejų bendradarbiaujančių pusių pastangos. Antrojoje bendradarbiavimo stadijoje, iniciatyva vis dar kyla iš vaistininko pusės. Gydytojas šioje stadijoje vertina vaistininko pasirengimą komandiniam darbui bei poreikį tolimesniam bendradarbiavimui. Trečiojoje stadijoje stebimi daţnesni gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo atvejai, pradedami kurti nuolatiniu bendradarbiavimu paremti santykiai. Ketvirtoji
15
stadija reprezentuoja ilgalaikius abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir bendradarbiavimu grįstus santykius [25]. Pagal šį modelį, kylant bendradarbiavimo lygmeniui, didėja ir vaistininko teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų spektras. Taigi, norėdami teikti paslaugas, kurios turi įtakos pacientų gydymo rezultatams, vaistininkai turėtų stengtis, kad jų bendradarbiavimas su gydytojais atitiktų aukščiausius šio teorinio gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo modelio lygmenis.
1.5 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą sąlygojantys veiksniai
Veiksnius, turinčius įtakos gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui, galima suskirstyti į dalyvių ir aplinkybių charakteristikas. Dalyvių charakteristikos – apibūdina dalyvių asmenines savybes ir profesinę patirtį. Aplinkybių charakteristikos – charakterizuoja specialistų praktikos aplinką bei sistemą.
Kiekvieno specialisto individualios savybės bei nuostatos veikia jo pasiryţimą priimti pokyčius bei riziką, susijusią su profesinio bendradarbiavimo vystymu. Viena asmeninių savybių grupė yra demografinė, tokia kaip išsilavinimas ir amţius. Pavyzdţiui, jaunesni specialistai, kurių mokymosi procese buvo tarpdisciplininės patirties, gali būti imlesni vaistininko – gydytojo bendradarbiavimui. Ir atvirkščiai, yra tyrimų, kad vyresni gydytojai maţiau palaiko besiplečiantį vaistininko vaidmenį teikiant klinikines paslaugas. Gydytojo specialybė, kitų specialybių profesinių gebėjimų paţinimas, bei tikėjimas bendradarbiavimo teikiama nauda taip pat gali sąlygoti jo įsitraukimą į gydytojo – vaistininko profesinį bendravimą. Gydytojas, kuris specializuojasi siauroje medicinos srityje, gali turėti maţiau ţinių apie sąlygas, esančias uţ jo specialybės ribų, kas galbūt padarytų jo poţiūrį į bendradarbiavimą su vaistininku palankesnį. Ir atvirkščiai, gydytojo susipaţinimas su vaistininko kompetencija ir pagarba šiai profesijai gali palaikyti norą bendradarbiauti. Specialistai, kuriems jau anksčiau yra tekę dirbti komandoje, yra labiau linkę bendradarbiauti ir ateityje [2,25].
Aplinkybių charakteristikos taip pat turi įtakos bendradarbiavimo augimui. Šios grupės veiksniai daţniausiai yra įprastinės pacientų sveikatos prieţiūros procedūros, turimi resursai (personalas, finansai, infrastruktūra), įvairūs pacientai ir organizacinė struktūra. Šie veiksniai sąlygoja, kaip specialistai suvokia bendradarbiavimo teikiamą naudą ir sąnaudas. Pacientų, kurie gauna gydytojo ir vaistininko prieţiūrą, tipai, gali paveikti bendradarbiavimu grįstų gydytojo ir vaistininko santykių vystymąsi. Didesnių poreikių pacientų grupės gauna didesnę naudą esant efektyviam specialistų bendradarbiavimui. Taip pat vienas iš veiksnių yra atstumas tarp specialistų. Arti kitų specialistų dirbantieji yra labiau linkę bendradarbiauti. Kuo daţnesnė sąveika tarp sveikatos prieţiūros profesionalų, tuo didesnė tikimybė, kad jie uţmegs profesinius santykius, grįstus bendradarbiavimu
16
[2,25]. Taigi, gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą nuolat veikia daug veiksnių, jis priklauso ne tik nuo gydytojo ir vaistininko asmeninių savybių, bet ir nuo paciento, ankstesnės patirties, bet konkrečios bendradarbiavimo situacijos. Veiksnių, turinčių įtakos gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui, analizė atskleidţia šio bendradarbiavimo dinamiškumą.
1.6 Pacientų poţiūris į gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą
Vienas pagrindinių gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo tikslų – pagerinti pacientų sveikatos būklę, optimizuojant jų gydymą vaistais. Taigi, pacientus galima laikyti šio bendradarbiavimo objektu. Atsiţvelgti į pacientų nuomonę apie sveikatos prieţiūros specialistus bei jų bendradarbiavimą yra svarbu, norint uţtikrinti pacientų lūkesčius atitinkančius šio bendradarbiavimo rezultatus. Mokslininkų atliktuose tyrimuose atsispindi gydytojo - vaistininko bendradarbiavimo poreikis [15,31]. Lietuvoje atlikto interviu su pacientų organizacijų vadovais, siekiant išsiaiškinti profesinės gydytojo - vaistininko sąveikos lūkesčius, duomenimis yra negatyviai vertinamas vaistininko, kaip verslo siekiančio subjekto, vaidmuo. Tyrimo dalyviai išreiškė nusivylimą tais atvejais, kai vaistininkas neprisiima sveikatos prieţiūros specialisto vaidmens, bet elgiasi kaip verslo subjektas. Pacientų organizacijų vadovų nuomone, vaistininkas turėtų pratęsti gydytojo darbą, padėdamas pasirinkti vaistą, o ne siektų kuo didesnio pelno [12]. Vadinasi, pacientai išreiškia gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo poreikį, vaistininkui konsultuojant pacientą apie jo gydymui reikalingus vaistus. Tyrime paţymimas faktas, kad daţnai pacientai apsilanko pas kelis gydytojus, kurie paskiria skirtingus vaistus, taip pat daţnai kartu su receptiniais vaistais vartoja ir nereceptinius vaistinius preparatus. Respondentų nuomone, vaistininkai turėtų pratęsti gydytojo pradėtą konsultavimą farmakoterapijos klausimais. Lietuvos pacientų organizacijų vadovų nuomone, glaudesnė vaistininko ir gydytojo profesinė bendradarbiavimu grįsta sąveika, orientuota į individualios situacijos vertinimą ir problemų sprendimą, labiau tenkintų pacientų lūkesčius. Lietuvoje atliktame tyrime taip pat atsispindi pacientų pageidavimas, kad gydytojas ir vaistininkas kartu siektų efektyvaus ir racionalaus gydymo uţ maţiausią įmanomą kainą [12].
Agwo ir kolegų 2014 metais atliktame tyrime išreiškiama pacientų nuomonė, kad gydytojo ir vaistininko profesijos yra vienodai svarbios. Taip pat didţioji dalis apklaustų pacientų tiki, kad gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas turėtų augti, nes jo dėka gaunami tokie rezultatai kaip sumaţėjęs gydymo vaistais klaidų skaičius bei pagerėjusi sveikatos prieţiūros ir gyvenimo kokybė [1].
17
1.7
Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo svarba lėtinių ligų kontrolei ir
prevencijai
Lėtinėms ligoms priskiriamos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėţys, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos bei diabetas. Lėtinių ligų išsivystymui įtakos turi rizikos veiksniai, kurių būtų galima išvengti. Šie rizikos veiksniai padeda paaiškint didţiosios daugumos mirčių nuo lėtinių ligų atvejų tarp įvairių amţiaus grupių vyrų ir moterų visame pasaulyje. Daţniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra nesveika mityba, maţas fizinis aktyvumas bei rūkymas. Atsiţvelgiant į faktą, kad apie 80 proc. širdies ir kraujagyslės sistemos ligų ir cukrinio diabeto būtų galima išvengti eliminavus rizikos faktorius, pastebima, kad šių ligų prevencija yra itin svarbi. Vis dėlto, jei liga jau diagnozuota, atsiranda jos stebėjimo ir tinkamo valdymo būtinybė [8,9,35].
Vaistininkai yra lengviausiai pasiekiami sveikatos prieţiūros specialistai visuomenėje. Taigi, jie gali aptikti lėtines ligas ankstyvose jų stadijose ar įspėti ţmones dėl jų nesveiko gyvenimo būdo. Vaistininkai gali padėti pacientams sumaţinti rizikos veiksnių daromą įtaką jų sveikatai konsultuodami pacientus individualiai dėl svorio ir mitybos kontrolės, fizinio aktyvumo ar rūkymo. Vaistininkai gali būti visuomenės ţinių šaltinis ir padėti ţmonėms suprasto lėtinių ligų keliamus pavojus bei jų prevencijos svarbą. Bendraudami su kitais sveikatos prieţiūros specialistais vaistininkai gali aptarti su lėtinėmis ligomis susijusias pacientų problemas. Vaistininkas yra neįkainojama vertybė lėtinių ligų gydymo procese, kuriame daţnai reikia ilgalaikio medikamentų vartojimo. FIP rekomenduoja praktikuojantiems vaistininkams nuolat tobulėti šiose srityse:
daţniausiai pasitaikančių lėtinių ligų atpaţinime,
atliekant tokių ligų kaip hipercholesterolemija, osteoporozė, cukrinis diabetas ir hipertenzija atsiradimą sąlygojančių sveikatos rodiklių patikras,
nuolatinėse konsultacijose dėl tinkamo vaistų vartojimo,
vykdant farmacinę rūpybą atsiţvelgiant į paciento individualius poreikius, dirbant kartu su kitais sveikatos prieţiūros profesionalais [8].
Carter ir kolegų 2009 metais atliktame pacientų, sergančių hipertenzija tyrime gauti geresni rezultatai kontroliuojant pacientų kraujospūdį (optimalus kraujospūdis pasiektas 63,9 proc. ir gydytojo, ir vaistininko prieţiūrą gaunantiems pacientams ir 29,9 proc. kontrolinės grupės pacientų, kuriuos konsultavo tik gydytojas) [5]. Geresni sergančiųjų hipertenzija gydymo rezultatai bendradarbiaujant gydytojui ir vaistininkui, pastebėti ir JAV Teksaso valstijoje atliktame tyrime [13]. Jungtinėje dviejų randomizuotų kontroliuojamų tyrimų analizėje teigiama, kad nepageidaujamų reakcijų ir farmakoterapinių klaidų sumaţėjo 34 proc. toje grupėje, kur pacientų gydymas vaistais buvo stebimas farmacijos specialistų. Tyrime, kuriame buvo tiriami nuo metabolinio sindromo kenčiantys asmenys, pacientų būklės pagerėjimas (kraujo spaudimo ir trigliceridų kiekio kraujyje sumaţėjimas) buvo
18
didesnis toje grupėje, kur pacientų prieţiūrą vykdė gydytojo-vaistininko komanda (39,1 proc. atvejų) lyginant su tik gydytojo konsultacijas gaunančiais pacientais (24,7 proc.). Šie rezultatai rodo, kad siekiant uţtikrinti pacientų gerovę, yra būtina siekti didesnio gydytojo – vaistininko bendradarbiavimo [35]. Taip pat teigiamų rezultatų pasiekta gydytojui ir vaistininkui bendradarbiaujant pacientų, turinčių tokius sveikatos sutrikimus kaip širdies nepakankamumas [29,14], cukriniu diabetas [28], astma [16] bei dislipidemija [18] gydyme.
Apţvelgus mokslinius straipsnius, pastebėta, kad gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas pagerina lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklę, padeda optimizuoti jų gydymą ir pasiekti geresnių rezultatų lyginant su tomis grupėmis, kuriose toks bendradarbiavimas nestebimas. Tai rodo, kad gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas yra reikalingas ir gali padėti pagerinti sveikatą visuomenės mastu bei padėti kontroliuoti lėtinių ligų kontrolei skiriamas išlaidas.
1.8 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo svarba vaistų vartojimo reţimui
uţtikrinti
Ilgalaikio gydymo reţimo nurodymų laikymasis aukšto išsivystymo lygio šalyse siekia apytiksliai 50 proc. Besivystančiose šalyse šis rodiklis yra dar ţemesnis ir tai, galbūt, atspindi nevienodas galimybes gauti sveikatos specialistų teikiamą prieţiūrą. ŢIV/AIDS, tuberkuliozė ir neuţkrečiamosios ligos, įskaitant psichikos sutrikimus sudarė 50 proc. visų ligų pasaulyje 2001 metais ir yra spėjama, kad išaugs iki 65 proc. 2020 metais. Yra įrodyta, kad daugeliui pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, iškyla sunkumų laikantis gydytojo nurodyto reţimo ilgą laiką. Prasti gydymo reţimo laikymosi rezultatai sąlygoja prastėjančią sveikatą bei kylančias sveikatos prieţiūros išlaidas. Yra ištirta, kad 40 proc. ūmaus miokardo infarkto atvejų kyla dėl vieno iš rizikos veiksnių - hipertenzijos. Tyrimų duomenimis, nepaisant galimybių efektyviam hipertenzijos gydymui, tik maţiau nei 25 proc. pacientų besigydančių šią ligą pasiekia optimalų kraujospūdį [10].
Taigi, reţimo nesilaikymo kaina pacientams yra sveikatos problemos, kurių būtų galima išvengti, ar net ankstyva mirtis. Sveikatos prieţiūros sistemai ši problema pasireiškia kaip nupirkti, bet nevartojami vaistai ir papildomas gydymas, kurio būtų galima išvengti. Uţkrečiamųjų ligų atveju, gydymo reţimo nesilaikymas gali privesto prie spartaus atsparumo vaistams vystymosi, taip apsunkinant sėkmingą gydymą. Keliuose tyrimuose pastebima, kad papildomos investicijos gydymo reţimo laikymosi uţtikrinimui per kelis metus visiškai atsiperka ir toliau padeda sumaţinti išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugos sistemai. Yra daugybė prieţasčių, tam, kad būtų siekiama pagerinti gydymo reţimo laikymąsi. Tai naudinga, nes pagerintų gydymo rezultatus bei pacientų gyvenimo kokybę, dar daugiau - garantuotų paciento saugumą ir sumaţintų jo gydymui skiriamas išlaidas. FIP teigia, kad efektyvesnis gydymo reţimo laikymasis gali turėti ţymiai didesnį poveikį gerinant
19
visuomenės sveikatą nei kiti specifinio medicininio gydymo patobulinimai [10].
Galima teigti, kad vaistininko vaidmuo padedant pacientams laikytis jiems skirto gydymo reţimo gali būti pagalba išaiškinant gydymo reţimą, patikrinant galimas skirtų vaistų tarpusavio sąveikas su vartojamais gretutinių ligų gydymui. Vaistininkas turėtų būti tas specialistas, kuris pirmasis reaguoja į paciento nusiskundimus dėl vaisto vartojimo ar pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų ir, bendradarbiaujant su gydytoju, gali tobulinti paciento sveikatos prieţiūrą.
1.9 Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo reikšmė farmakoterapijos klaidų
prevencijai
Didelis informacijos apie ligas, jų gydymą bei vaistus kiekis yra prieinamas vartotojams internete, įvairiose knygose, ţurnaluose, reklamose. Lengvai pasiekiama tokio pobūdţio informacija gali sąlygoti vaistus, įvairius maisto papildus vartojančių pacientų skaičiaus augimą. Paciento vartojami augaliniai preparatai bei maisto papildai dar labiau padidina vaistų terapijos valdymo sudėtingumą. Vaistininkas yra paskutinė sveikatos prieţiūros grandinės dalis prieš vaistui pasiekiant pacientą. Todėl viena iš sričių, kuriose galimas gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas yra farmakoterapinių klaidų prevencija. Remiantis Brown ir jo kolegų (2006m. JAV) atlikto tyrimo duomenimis, pacientai yra labiau linkę apie gydymo vaistais klaidas informuoti vaistininką nei savo gydytoją. Visuomenės vaistininkai surenka informaciją apie nepageidaujamas reakcijas bei netinkamą vaisto poveikį. Pasidalinant šia informacija su gydytojais, būtų galima pagerini pacientų gydymo saugumą [4].
Esant didesniam gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimui vaistų paskyrimo bei receptų išrašymo procese, padidėtų tikimybė išvengti gydymo vaistais klaidų. Toks bendradarbiavimas padėtų gydytojui pasiekti geresnių paciento gydymo rezultatų, sumaţintų tiesiogines ir netiesiogines gydymo išlaidas, taip pat padidėtų paciento pasitenkinimas bei gydytojo nurodymų laikymasis [30].
Apibendrinant, gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas, pasireiškiantis kaip gydytojo konsultacija su vaistininku, skiriant vaistinį preparatą pacientui bei vaistininko priţiūrimas paciento vaistų vartojimas bei gydymo plano vykdymas padėtų išvengti su vaistų vartojimu susijusių klaidų.
20
2 TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimo pradţioje, pasirinkti tyrimo metodai bei atlikta mokslinės literatūros, atitinkančios magistrinio baigiamojo darbo temą analizė. Sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uţdaviniai, parinkti tiriamųjų įtraukimo kriterijai. Remiantis atliktos literatūros analizės duomenimis, paruoštas tyrimo instrumentas – anketa.
2.2 Tyrimo objektas
Tiriamieji – farmacijos specialistai, dirbantys Kauno miesto visuomenės vaistinėse, kurios įsikūrusios šalia gydymo įstaigų – t.y. nutolusios nuo ligoninių, poliklinikų, šeimos klinikų bei privačių gydytojų kabinetų ne daugiau kaip 200 metrų spinduliu.
2.3 Taikyti tyrimo metodai:
Teorinis analizės metodas. Atlikta su magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema susijusios
mokslinės publikacijos bei kitų šaltinių apţvalga/analizė. Mokslinės literatūros lietuvių ir anglų kalbomis paieškai naudotos duomenų bazės: PubMed, Springer, Google Scholar.
Empirinis tyrimo metodas. Pasirinktas vienas populiariausių sociologinio tyrimo metodų (R.Tidikis
2003m.) – anketinis metodas. Respondentams buvo išdalintos anoniminės anketos, sudarytos iš 27 klausimų, suskirstytų į 5 dalis pagal klausimų problematiką. Pirmoji dalis klausimų buvo skirta išsiaiškinti farmacijos specialistų nuomonę apie bendradarbiavimo tarp vaistininko ir gydytojo reikalingumą, antroji dalis – esamos bendradarbiavimo situacijos ištyrimui, trečioji klausimų dalis skirta farmacijos specialistų ateities lūkesčių analizavimui, ketvirtojoje dalyje pateikti klausimai apie šalia vaistinės esančią gydymo įstaigą bei penktojoje dalyje pateikti demografiniai klausimai. Anketas respondentai galėjo uţpildyti jiems patogiu metu.
Statistinės analizės metodas. Anketinio tyrimo metu gauti duomenys apdoroti taikant: vidurkių
metodą, procentinių daţnių metodą, Stjudento kriterijų, Chi-kvadrato kriterijų. Gauti skirtumai rezultatuose laikyti statistiškai patikimai reikšmingais, jei klaidos tikimybė (p) maţesnė uţ 0,05.Anketinio tyrimo metu surinktų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0 programinį statistinės analizės paketą. Pagal gautus duomenis sudaryti grafikai bei lentelės naudojant Microsoft Office Excel 2010 programą.
21
2.4 Vaistinių atranka
Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respubikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus 2013m. statistinius duomenis, Kauno mieste yra 197 visuomenės vaistinės (VV). [34] Vykdant vaistinių atranką, pirmiausia atlikta Kauno miesto gydymo įstaigų paieška naudojantis medicinos įmonių katalogu internete www.medicina.lt, paieškos laukelyje įvedant raktinius ţodţius:
ligoninė, klinika, poliklinika, gydytojo kabinetas, šeimos klinika, pirminės sveikatos priežiūros centras.
Kauno miesto visuomenės vaistinių paieška atlikta naudojantis medicinos įmonių katalogu
www.medicina.lt bei interaktyviu Lietuvos ţemėlapiu www.maps.lt, atliekant VV paiešką 200m
spinduliu kaip atskaitos tašką naudojant gydymo įstaigos adresą. Vaistinių atrankos tyrimui schema vaizduojama 2.1. paveiksle. Pirminės atrankos metu, nustatytus kriterijus atitiko 88 Kauno miesto VV (tai sudaro 44,7 proc. visų Kauno mieste esančių visuomenės vaistinių). Patikrinus vaistines pagal adresą, paaiškėjo, kad 6 VV, atitikusios pirminės paieškos metu taikytus kriterijus, uţdarytos. 2 VV anketinės apklausos vykdymo metu buvo uţdarytos dėl vykdomų remonto darbų. Rekonstrukcijai uţdaryta 1 šeimos klinika, todėl dar 2 VV, patikslinus paiešką, buvo pašalintos iš tyrimui atrinktų vaistinių sąrašo. Taigi, patikslinus sąrašą, vaistinėms taikomus tyrimo atrankos kriterijus atitiko 78 Kauno miesto Šie sunkumai pastebimi nepriklausomai nuo to, kada paciento savęs prieţiūra yra reikalaujama įskaitant ir prevenciją VV (sudarė 39,6 proc. Kauno mieste esančių visuomenės vaistinių). Į tyrimą buvo įtraukiamos tiek vaistinių tinklams priklausančios vaistinės, tiek nepriklausomos vaistinės, kuriose buvo gautas leidimas atlikti tyrimą. Leidimai atlikti magistro baigiamojo darbo tyrimą gauti 71 Kauno miesto visuomenės vaistinėje. Vaistinių atrankos tyrimui schema vaizduojama 2.1 paveiksle.
2.1. paveikslas. Vaistinių atrankos tyrimui schema.
Visos Kauno mieste esančios VV N=157
Netoli gydymo įstaigų esančios VV N=88
VV, į kurias kreiptasi siekiant gauti leidimą tyrimui N=78
VV, kuriose buvo atliekamas tyrimas N=71 Atlikta faktinė VV patikra Leidimas atlikti tyrimą nesuteiktas 7 VV
22
2.5 Tyrimo instrumentas:
Tyrimui naudotas instrumentas – anketa (pateikiama 1 darbo priede), sukurta remiantis atlikta mokslinių publikacijų analize. Anketą sudaro 27 klausimai, kurie buvo suskirstyti į grupes šias pagal klausimų temą: klausimai apie tarpprofesinį bendradarbiavimą, klausimai apie esamą gydytojo – vaistininko bendradarbiavimą, klausimai apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybes, klausimai apie šalia esančią gydymo įstaigą bei demografiniai klausimai. Anketa sudaryta iš 23 uţdarųjų (pateikti ir klausimai, ir galimi atsakymų variantai, respondentai turi galimybę pasirinkti vieną ar kelis atsakymų variantus, kurie geriausiai atspindi jų nuomonę tam tikru klausimu) bei 4 atvirųjų klausimų (respondentas turi parašyti savo atsakymą į pateiktą klausimą).
2.6 Tyrimo instrumento validacija
Pasirinktos metodikos ir instrumento validacija buvo atlikta anketą pateikiant nedideliam kiekiui respondentų (n=4) – farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėje, esančioje šalia gydymo įstaigos. Uţpildytos anketos išanalizuotos, surengtas pusiau struktūrizuotas interviu su respondentais, siekiant išsiaiškinti sukurto instrumento tinkamumą pasirinktam tyrimui atlikti. Po interviu, kuriame siekta išsiaiškinti pateiktų klausimų aiškumą, teisingumą bei atitikimą temai, keli klausimai buvo panaikinti bei koreguoti. Validacijos metu anketa pripaţinta tinkama tyrimui atlikti.
Pusiau struktūrizuoto interviu metu buvo uţduodami šie klausimai: Ar anketos klausimai atspindi tyrimo temą?
Ar anketoje pateikiamos klausimų formuluotės yra aiškiai suprantamos? Ar yra nereikalingų/nekorektiškų klausimų?
Ar kilo sunkumų/neaiškumų pildant pateiktą anketą?
Ar Jūsų nuomone anketa tinkama vykdyti tyrimą apie gydytojo – vaistininko bendradarbiavimą?
2.7 Tyrimo eiga
Siekiant įvertinti farmacijos specialistų, dirbančių visuomenės vaistinėse, esančiose šalia gydymo įstaigos, poţiūrį į esamą gydytojo – vaistininko bendradarbiavimą bei šio tarpprofesinio bendradarbiavimo galimybes ateityje, atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa.
23
Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (pateikiamas 2 priede) bei vaistinių vadovų leidimai atlikti tyrimą.
2.1.lentelė. Tyrime dalyvavusių vaistinių pasiskirstymas
Vaistinių skaičius Dalyvavusių tyrime vaistinių dalis
UAB “Apotheca vaistinė” 5 100%
UAB „Benu vaistinė“ 11 100%
UAB „Gintarinė vaistinė“ 22 100%
UAB “Nemuno vaistinė” 14 100%
UAB “Eurovaistinė” 7 0 (negautas leidimas tyrimui)
Individualios vaistinės 19 100%
Leidimai atlikti anoniminę anketinę apklausą vaistinėse derinti su vaistinių vadovais arba personalo vadovais (tinklinėse vaistinėse) bei vaistinių savininkais arba farmacinės veiklos vadovais (individualiose vaistinėse). Leidimai tyrimui atlikti pridedami magistro baigiamojo darbo prieduose (3 priedas). Vaistinių, kuriose atlikta anoniminė anketinė vaistininkų apklausa pasiskirstymas vaizduojamas 2.1. lentelėje.
Anoniminė anketinė farmacijos specialistų apklausa vykdyta 2014 metų sausio – kovo mėn. Anketas buvo prašoma uţpildyti visų vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų. Iš viso išdalintos 188 anketos, pilnai uţpildytos grąţintos 157 anketos, iš jų (atsakomumas 83,51 proc.). Išanalizavus surinktas anketas, atlikta duomenų analizė naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0 programinį statistinės analizės paketą.
Pagal atlikto farmacijos specialistų poţiūrio į gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą bei jo galimybes ateityje tyrimą pateiktos tezės „Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencijoje 2014“. Tezių pavadinimas „Kauno miesto visuomenės vaistinių, esančių netoli gydymo įstaigų, farmacijos specialistų poţiūrio į gydytojo – vaistininko bendradarbiavimą tyrimas“. „Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencijos 2014“ Farmacijos sekcijoje pristatytas darbas laimėjo antrąją vietą.
2.8 Tyrimo kontingentas
Tyrimo metu buvo apklausti 157 farmacijos specialistai (111 vaistininkai ir 46 farmakotechnikai) dirbantys vaistinėse, esančiose netoli gydymo įstaigų. Apklaustųjų farmacijos specialistų sociodemografiniai duomenys pateikiami 2.2. lentelėje.
24 2.2. lentelė. Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys.
Analizuojami poţymiai N Proc.
Lytis Vyras 1 0,64 proc.
Moteris 156 99,36 proc.
Iš viso: 157 100 proc.
Išsilavinimas Vaistininkas 111 70,70 proc.
Farmakotechnikas 46 29,30 proc.
Iš viso: 157 100 proc.
Darbo staţas Iki 1 metų 4 2,55 proc.
1-5 metai 16 10,19 proc.
5-15 metų 44 28,03 proc.
16 ir daugiau metų 93 59,24 proc.
Iš viso: 157 100 proc.
Pareigos Vaistininkas 62 39,49 proc.
Vaistininko padėjėjas 46 29,30 proc.
Vaistinės vedėjas 46 29,30 proc.
Vaistinės savininkas 4 1,91 proc.
Iš viso: 157 100 proc.
Dirba tinklinėje vaistinėje Taip 124 85,4 proc.
Ne 33 14,6 proc.
Iš viso: 157 100 proc.
Šeimoje yra gydytojų Taip 38 24,2 proc.
Ne 119 75,8 proc.
Iš viso: 157 100 proc.
Pagal 2.2. lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad dauguma respondentų yra moterys (sudaro net 99,36 proc. apklaustųjų farmacijos specialistų). Didţioji dalis respondentų dirba tinklinėje vaistinėje (85,4 proc.) bei respondentų šeimose daţniausiai nėra gydytojų (75,8 proc.). Respondentų taip pat buvo klausiama apie jų darbo krūvį bei kiek ţmonių vaistinėje dirba vienos pamainos metu. Į klausimą apie darbo krūvį gauti 148 (94,3 proc.) atsakymai. Rezultatai parodė, kad maţiausias nurodytas darbo krūvis yra 0,25 etato (šį krūvį nurodė 2 farmacijos specialistai), didţiausias darbo krūvis 1,5 etato (tokį darbo krūvį nurodė 4 farmacijos specialistai). Daugiausiai (112) farmacijos specialistų nurodė dirbantys 1 etato krūviu. Darbo krūvio vidurkis 1,03 etato. Didţioji dalis tiriamųjų nurodė, kad vaistinėje vienu metu dirba 2 (30,6 proc.) arba 3 (29,3 proc.) specilistai. Maţiausias nurodytas pamainoje dirbančių farmacijos specialistų kiekis – 1, daugiausiai – 9. Vidutiniškai vienu metu vaistinėje dirba 2,53 farmacijos specialisto. Daugiausia apklaustųjų dirba vaistininkais (62
25
apklaustieji), 46 – vaistininko padėjėjai, 46 vaistinės vedėjai, o maţiausią respondentų dalį sudarė vaistinės savininkai (3 apklaustieji). Didţiosios dalies tiriamųjų darbo staţas siekia 16 ir daugiau metų (93 farmacijos specialistai, tai sudaro 59,24 proc. visų respondentų). 44 apklaustieji nurodė, kad jų darbo staţas yra nuo 5 iki 15 metų, 16 apklaustųjų – nuo vienerių iki 5 metų. Tik 4 respondentų darbo patirtis nesiekė vienerių metų. Daugumos respondentų šeimose nėra gydytojų.
2.2 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo tiriamojoje vaistinėje trukmę (N=150) Respondentų buvo klausiama, kiek ilgai jie dirba tiriamojoje vaistinėje. Trumpiausia nurodyta darbo tiriamojoje vaistinėje trukmė buvo 2 mėnesiai, ilgiausia – 36 metai. Darbo trukmės tiriamojoje vaistinėje vidurkis 7,67 metų (tai sudaro 7 metus 8 mėnesius ir 4 dienas). Nurodytą darbo tiriamojoje vaistinėje trukmę suskirsčius į 5 grupes (iki 5 metų, 5-10 metų, 10-15 metų, 15-20 metų ir 20 ir daugiau metų), gauti rezultatai vaizduojami 2.2 paveiksle. Net 50 proc. respondentų (75 farmacijos specialistai) vaistinėje, esančioje netoli gydymo įstaigos dirba maţiau nei 5 metus, 20 ir daugiau metų darbo trukmę nurodė 4 respondentai.
2.3 lentelė. Šalia tiriamųjų vaistinių esančių gydymo įstaigų pasiskirstymas.
Šalia esanti gydymo įstaiga Daţnis Procentai
Ligoninė 29 18,41 proc.
Poliklinika 85 54,14 proc.
Šeimos klinika 87 55,41 proc.
Individualus gydytojo kabinetas (iki 3 gydytojų) 19 12, 10 proc.
2.3 lentelėje nurodytas šalia tiriamųjų vaistinių esančių gydymo įstaigų pasiskirstymas. Dauguma respondentų nurodė kelias šalia esančias gydymo įstaigas, todėl procentinės išraiškos suma nėra lygi 100 proc. Daugiausia respondentų šalia vaistinės esančias gydymo įstaigas nurodė polikliniką bei šeimos kliniką, atitinkamai 54, 14 proc. ir 55,41 proc. respondentų.
50,00% 29,33% 10,00% 8,00% 2,67% Iki 5 metų 5-10 metų 10 - 15 metų 15-20 metų 20 ir daugiau metų
26
3. REZULTATAI
3.1 Poţiūris į tarpprofesinį bendradarbiavimą
Pirmoji anketos klausimų grupė buvo skirta išsiaiškinti farmacijos specialistų poţiūrį į tarpprofesinį bendradarbiavimą sveikatos prieţiūros srityje. Šioje klausimų grupėje buvo pateikti 4 teiginiai (nurodyti 3.1 paveiksle pavaizduotos diagramos legendoje). Respondentai turėjo įvertinti, ar sutinka su pateiktais teiginiais. Į šios grupės klausimus gauti 157 atsakymai, tai sudarė 100 proc. apklaustų farmacijos specialistų.
3.1 paveikslas. Farmacijos specialistų požiūris į tarpprofesinį bendradarbiavimą (N=157) Gauti rezultatai parodė, kad farmacijos specialistai vaistininką laiko svarbia sveikatos prieţiūros sistemos dalimi. Atsakymą „visiškai sutinku“ pasirinko 68,15 proc. respondentų, „sutinku“ – 29,30 proc., o „iš dalies sutinku“ – 2,55 proc. tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų. Taip pat didţioji dalis respondentų visiškai sutinka su teiginiais, kad „tarpprofesinis bendradarbiavimas yra
svarbus veiksnys, užtikrinant paciento gerovę“ (59,87 proc.) bei „tarpprofesinis bendradarbiavimas skatina sveikatos priežiūros sistemos specialistų tobulėjimą“ (56,05 proc.). Su teiginiu
„bendradarbiaujantys specialistai pasižymi aukštesne kompetencija“ visiškai sutinka 43,95 proc. respondentų, yra ir su šiuo teiginiu nesutinkančių (3,18 proc.) bei visiškai nesutinkančių (2,55 proc.) apklaustų farmacijos specialistų.
2,55% 3,18% 2,55% 2,55% 7,01% 24,20% 29,30% 37,58% 36,94% 26,11% 68,15% 59,87% 56,05% 43,95% 0,00%20,00%40,00%60,00%80,00% Vaistininkas- svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis Tarpprofesinis bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys, užtikrinant paciento… Tarpprofesinis bendradarbiavimas skatina tobulėjimą Bendradarbiaujantys specialistai pasižymi aukštesne kompetencija Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku
27
3.2 Esamas gydytojo-vaistininko bendradarbiavimas
Antroji anketoje pateikiamų klausimų grupė buvo skirta esamos GVB situacijos įvertinimui, bendradarbiavimo atvejų išsiaiškinimui.
3.2 paveikslas. Esamo gydytojo-vaistininko bendradarbiavimo vertinimas (N=157)
3.2 paveiksle vaizduojamas farmacijos specialistų nuomonės pasiskirstymas, vertinant esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą. 61,15 proc. respondentų bendradarbiavimą tarp gydytojo ir vaistininko vertina kaip nepakankamą. 13,38 proc. apklaustų farmacijos specialistų mano, kad bendradarbiavimas apskritai neegzistuoja. 21,02 proc. pareiškė nuomonę, kad bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko yra pakankamas.
3.3 paveikslas. Esamo bendradarbiavimo vertinimas pagal bendravimo su šalia esančios gydymo įstaigos gydytojais intensyvumą.
Pagal 3.3 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad respondentai, nurodę, kad visiškai nebendrauja su šalia esančioje gydymo įstaigoje dirbančiais gydytojais, daţniausiai mano, kad bendradarbiavimas neegzistuoja (42,90 proc.) arba yra per maţas (42,90 proc.). Didţioji dalis
21,02% 61,15% 13,38% 4,46% Pakankamas Per mažas Neegzistuoja Sunku pasakyti 0,00% 18,80% 22,10% 34,90% 26,70% 42,90% 60,90% 62,80% 52,40% 66,70% 42,90% 14,50% 12,80% 9,50% 6,70% 14,30% 5,80% 2,30% 3,20% 0,00% 0,00%20,00%40,00%60,00%80,00% Visiškai nebendrauja
Ţino kelių gydytojų pavardes Ţino kelis gydytojus,
sveikinasi Bendrauja dėl pacientų Paţįsta asmeniškai, bendrauja Sunku pasakyti Neegzistuoja Per maţas Pakankamas
28
farmacijos specialistų, ţinančių kelių šalia esančioje gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų pavardes, paţįsta bent kelis gydytojus, bendradarbiauja dėl paciento gerovės bei asmeniškai paţįsta dalį gydytojų ir su jais bendrauja, nurodė, kad bendradarbiavimas yra per maţas. Tačiau apie trečdalis tų respondentų, kurie nurodė, jog bendrauja su gydytojais dėl paciento gerovės (34,90 proc.) ar asmeniškai paţįsta gydytojus ir su jais bendrauja (26,70 proc.), mano, jog bendradarbiavimas yra pakankamas.
3.1 lentelė. Esamo gydytojo-vaistininko bendradarbiavimo vertinimas
Poţymiai (N) GVB vertinimo
indeksas (min 0, max 3) SN Statistinis patikimumas (didėjimo kryptimi) Išsilavinimas Vaistininkas (N=111) 1,35 0,960 t=0,409 p>0,05 Farmakotechnikas (N=46) 1,28 0,959
Gydytojai šeimoje Yra (N=38) 1,26 0,921 t=0,516
p>0,05 Nėra (N=119) 1,35 0,971 Vaistinė, kurioje dirbama Tinklinė (N=134) 1,30 0,935 t=0,717 p>0,05 Netinklinė (N=23) 1,48 1,082
Darbo staţas Iki 15m. (N=64) 1,15 0,930 t=1,95
p<0,05 Daugiau nei 15
m. (N=93)
1,45 0,961
3.1 lentelėje pateikiamas esamo gydytojo – vaistininko bendradarbiavimo vertinimas, priklausomai nuo įvairių veiksnių. Statistinis vidurkių skirtumo patikimumas buvo tikrinamas naudojant Stjudento kriterijų (t). Daugiau nei 15 metų dirbantys farmacijos specialistai esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo situaciją vertina palankiau nei maţesnį nei 15 metų darbo staţą turintys farmacijos specialistai. (p<0,05). Vaistinių tinklui nepriklausančiose vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai taip pat palankiau vertina esamą gydytojo ir vaistininko situaciją nei tinklinėse vaistinėse dirbantieji. Statistiškai patikimo skirtumo tarp šių grupių negauta, galimai dėl santykinai maţos tyrimo imties. Tikėtina, kad padidinus tyrimo imtį šis skirtumas būtų statistiškai patikimai reikšmingas.
Buvo klausiama farmacijos specialistų, kas, jų nuomone, turėtų inicijuoti ir skatinti gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą ir kas šį bendradarbiavimą skatina jų praktikoje. Į šį klausimą gauti 155 atsakymai. Farmacijos specialistų nuomonės šiuo klausimu pasiskirstymas pateikiamas 3.4 paveiksle.
29
3.4 paveikslas. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo skatinimas (N=155)
Išanalizavus gautus rezultatus matyti, kad daţniausiai praktikoje bendradarbiavimo iniciatyva yra abipusė (tai nurodė 48,08 proc. respondentų) šis rezultatas sutampa su apklaustųjų specialistų nuomone, kad bendradarbiavimą turėtų skatinti ir gydytojas, ir vaistininkas (41,40 proc.). Respondentų poţiūris į tai, kas turėtų skatinti bendradarbiavimą ir to, kaip yra praktikoje labiausiai išsiskiria kalbant apie administracijos vaidmenį gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo skatinime – net 31,85 proc. farmacijos specialistų mano, kad gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą inicijuoti ir skatinti turėtų gydymo įstaigos ar vaistinės administracija, tačiau praktikoje esančią tokią situaciją nurodo tik 1,92 proc. respondentų. Beveik trečdalis apklaustųjų farmacijos specialistų nurodė, kad šiuo metu gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą inicijuoja vaistininkas (27,56 proc.).
Pagal 3.5 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad net 80,60 proc. farmacijos specialistų, kurie paţįsta nuo 75 iki 100 proc. šalia esančioje gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų, teigia, kad jų praktikoje iniciatyva bendradarbiauti yra abipusė. Ši respondentų grupė nemano, kad bendradarbiavimą inicijuoja pacientas, taip pat nei šios grupės respondentas vienas neteigia, kad visiškai nebendradarbiauja su gydytojais. Tuo tarpu iki 25 proc. gydytojų šalia esančioje gydymo įstaigoje paţįstantys farmacijos specialistai daţniausiai teigia, kad bendradarbiavimą inicijuoja vaistininkas bei net 12,70 proc. šios grupės respondentų teigia visiškai nebendradarbiaujantys su gydytojais. Statistinis skirtumų patikimumas vertintas naudojant chi-kvadrato kriterijų. Nustatytas statistiškai patikimai reikšmingas skirtumas tarp farmacijos specialistų grupių, paţįstančių skirtingą procentinę dalį gydytojų, dirbančių šalia esančioje gydymo įstaigoje bei jų nuomonės, kas praktikoje inicijuoja gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą. (χ2
=40,723, p<0,05). 31,85% 2,55% 1,91% 7,01% 3,82% 41,40% 1,91% 9,55% 1,92% 0,00% 5,77% 5,77% 27,56% 48,08% 10,90% 0,00% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% Administracija Gydytojas Nereikalingas/bendradarbiavi mo nėra Pacientas Vaistininkas Iniciatyva abipusė Kita/sunku pasakyti Keli atsakymo variantai
Bendradarbiavimą praktikoje skatina Bendradarbiavimą turėtų skatinti
30
3.5 paveikslas. Bendradarbiavimo inicijavimas praktikoje pagal pažįstamų šalia esančios gydymo įstaigos gydytojų procentinę dalį
Respondentų buvo prašoma įvertinti, kaip daţnai jie bendradarbiauja su gydytoju įvairiais klausimais. 3.6 paveiksle pateikiamas apibendrintas įvairių bendradarbiavimo situacijų daţnumo įvertinimas.
3.6 paveikslas. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo atvejų dažnis.(N=157)
Pagal 3.6 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad apibendrinus skirtingus bendradarbiavimo su gydytojais atvejus kaip bendrą bendradarbiavimą, daţniausiai respondentai nurodė, kad su gydytojais bendradarbiauja labai retai arba kartais (atitinkamai 28,42 proc. visų atvejų ir 27,50 proc. visų atvejų). Respondentai nurodė, kad niekada tam tikrais klausimais nebendradarbiauja su gydytojais net 22,77 proc. visų atvejų. 17,67 proc. atvejų apklaustieji farmacijos specialistai nurodė, kad bendradarbiauja su gydytojais daţnai, o tik 3,64 proc. atvejų – kasdien. Norint išsiaiškinti gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo daţnį konkrečiomis situacijomis, atlikta kiekvienos anketoje pateiktos
3,60% 3,60% 12,70% 12,70% 12,70% 32,70% 21,80% 1,90% 0 3,70% 11,70% 1,90% 29,60% 51,90% 0,00% 0 0,00% 7,70% 7,70% 23,10% 61,50% 0,00% 3,20% 0,00% 0,00% 0,00% 11,90% 80,60% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% kita administracija pacientas sunku pasakyti nebendradarbiauju vaistininkas iniciatyva abipusė 75-100% 50-75% 25-50% iki 25% 22,77% 28,42% 27,50% 17,67% 3,64% Niekada Labai retai Kartais Dažnai Kasdien
31
situacijos analizė atskirai. Atliekant kiekvienos situacijos analizę, atsakymai apie bendradarbiavimo daţnumą sugrupuoti – niekada ir retai paskirta į grupę „retai“, o daţnai ir kasdien – į grupę „dažnai“.
3.7 paveikslas. Gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo dažnumas skirtingomis situacijomis
3.7 paveiksle vaizduojamos galimos gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo situacijos. Simboliu * paţymėtus teiginius įvertino ne visi respondentai, teiginį „Vaistinėje taikomos nuolaidos“ įvertino 86 respondentai, imtis maţesnė, nes viename didţiųjų vaistinių tinkle nebuvo gautas leidimas atlikti apklausą naudojant šią klausimo dalį. Teiginius “Informacija apie pacientą” bei “Vaistinėje
teikiamos papildomos paslaugos” įvertino atitinkamai 153 bei 144 respondentai. Į kitus klausimus
gauti visų 157 respondentų atsakymai. Pagal 7 paveiksle pateikiamus rezultatus, matyti, kad visose nurodytose situacijose farmacijos specialistai su gydytojais bendradarbiauja retai. Daţniau bendraujama su gydytojais informuojant juos apie vaistinėje taikomas nuolaidas bei teikiamas papildomas paslaugas, dėl klaidingų receptų bei neįskaitomo gydytojo rašto recepte. Rečiausiai pasitaikančios bendradarbiavimo situacijos: ieškant informacijos apie pacientą, norint pakeisti vaistą dėl esamos kontraindikacijos ir dėl to susisiekiant su gydytoju bei bendradarbiaujant su gydytoju pasitaikius galimai padirbtam receptui.
Respondentams buvo uţduotas atvirojo tipo klausimas, prašant prisiminti paskutinę situaciją, kurios metu bendradarbiavo su gydytoju. Į šį klausimą atsakė 90 respondentų (tai sudaro 57,32 proc. visų tiriamųjų). Pagal 3.2 lentelėje pateiktus rezultatus matyti, kad daugiau nei pusę atvejų sudarė bendradarbiavimo su gydytoju situacija, kuri buvo susijusi su klaidomis ir neaiškumais gydytojo išrašytuose receptuose bei jų sprendimas. Konsultacijos dėl tam tikrų vaistų ir kitų vaistinės prekių sudarė beveik ketvirtadalį visų pateiktų situacijų. Šias konsultacijas galima išskirstyti į gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą, kai gydytojas tiesiog pasitikslina dėl reikiamo vaisto registracijos ir
70,5 69,5 24,2 52,8 51,3 36,9 75,6 81,7 43,0 56,7 49,0 41,1 54,1 24,4 27,3 53,5 27,1 35,9 49,7 23,1 16,3 26,7 34,4 43,3 51,0 39,5 5,1 3,2 22,3 20,14 12,8 13,4 1,3 2,0 30,2 8,9 7,6 7,9 6,4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Galimos kontraindikacijos Galimos vaistų sąveikos Klaidingas receptas Vaistinėje teikiamos… Naujas vaistas rinkoje Neįskaitomas receptas Galimai padirbtas receptas Informacija apie pacientą* Vaistinėje taikomos nuolaidos* Gydytojo konsultacija apie… Gydytojo konsultacija apie vaistą
Konkretaus paciento atvejis Paskirtų vaistų nėra vaistinėje
Retai Kartais Dažnai
