LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
LAURYNAS JARUTIS
SPECIALIZUOTŲ ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS GALIMYBIŲ
VERTINIMAS TAURAGĖS RAJONE
SPECIALIZED DENTAL SERVICES DEVELOPMENT OPPORTUNITIES
ASSESSMENT IN TAURAGE AREA
Visuomenės sveikatos studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas prof. Žilvinas Padaiga
TURINYS
SANTRAUKA ...6
SUMMARY ...7
1. SPECIALIZUOTŲ ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO SISTEMA: TEORINIS ASPEKTAS ...12
1. 1. Specializuotas odontologines paslaugas reglamentuojančių dokumentų analizė...12
1. 2. Valstybės sveikatos politikos vaidmuo organizuojant specializuotų odontologinių paslaugų teikimą...17
1. 3. Specializuotų odontologinių paslaugų teikimo principai ir ištekliai ...22
1.4. Specializuotų odontologinių paslaugų teikimo modelio teorinis pagrindimas...28
2. SPECIALIZUOTŲ ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIAVIMAS TAURAGĖS RAJONE: EMPIRINIS TYRIMAS ...31
2. 1. Tauragės rajono demografinė charakteristika...31
2. 2. Tyrimo organizavimas ir respondentų charakteristika ...32
2. 3. Tyrimų rezultatų analizė ...44
2. 3. 1. Tauragės rajono gyventojų specializuotų odontologinių paslaugų plėtros poreikio analizė...44
2. 3. 2. Bendrosios praktikos gydytojų odontologų požiūris į specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes Tauragės rajone...61
2. 4. ,,X“ odontologijos centro strategijos pavyzdys ...71
IŠVADOS ...81
REKOMENDACIJOS ...82
LITERATŪROS SĄRAŠAS...83
SANTRAUKŲ SĄRAŠAS
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaSPECIALIZUOTŲ ODNTOLOGINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS TAURAGĖS RAJONE
Laurynas Jarutis
Mokslinis vadovas prof. Žilvinas Padaiga.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas, 2014. – 83 p.
Specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybės Tauragės rajone – dar nenagrinėta moksliškai ir praktiškai problema. Šių paslaugų vadybos būtinumas yra neatskiriama bendros visuomenės sveikatos vadybos dalis. Bendradarbiavimas sveikatos sistemoje, ieškant palankių plėtros galimybių kiekvienam jos dalyviui – pagrindinis politikų, profesionalų bei pacientų uždavinys. Svarbu tiek moksliškai tiek praktiškai pagrįsti specializuotų odontologinių paslaugų teikimo plėtros galimybes tam, kad būtų išsiaiškinti pacientų ir gydytojų odontologų poreikiai, požiūris ir numatytos veiklos perspektyvos.
Darbo tikslas. Ištirti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes Tauragės
rajone.
Tyrimo uždaviniai. Įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuomonę apie specializuotų
odontologinių paslaugų poreikį bei bendrosios praktikos gydytojų odontologų požiūrį į specializuotų odontologinų paslaugų plėtros galimybes Tauragės rajone; suformuluoti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros Tauragės rajone rekomendacijas.
Tyrimo metodika. Anketine apklausa raštu buvo apklausti 290 Tauragės rajono
gyventojų, apsilankiusių pas gydytoją odontologą Tauragės rajone. Atlikta tyrimo rezultatų statistinė kiekybinė analizė, naudojantis statistinių duomenų apdorojimo programomis: ,,SPSS 17.0 for Windows“, skaičiuojant x2 kriterijų, Spearman koreliacija, Mann Whitney U kriterijus, išvestas duomenų vidurkis, dichotominis požymių pasiskirstymas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas pusiau struktūruoto interviu žodžiu metodu. Tyrimo rezultatai observuoti ir pateikti analizei klasikinės Content analizės metodu, skirstant gautą informaciją kategorijų – subkategorijų principu.
Rezultatai. 40% Tauragės rajono gyventojų mano, jog jų pageidaujamos specialiosios
odontologinės paslaugos Tauragės rajone yra prieinamos, penktadaliui respondentų (21%) yra neprieinamos. Daugiau nei dviem trečdaliam tyrime dalyvavusiųjų (77%) yra labai svarbu, kad Tauragės rajone būtų teikiamos plataus spektro specialiosios odontologinės paslaugos. Svarbiausiais veiksniais, sąlygojančiais kokybiškas specialiąsias odontologines paslaugas Tauragės rajone gyventojai išskyrė: aukštą medicinos personalo kvalifikaciją (67,6%), efektyvų gydymą (68,6%), galimybę susirgus iš karto patekti pas gydytoją (65,9%), modernią medicinos įrangą (64,1%), galimybę laisvai pasirinkti norimą gydytoją (58,6%), gydymo procedūrų saugumą (57,6%) bei kt.
Absoliuti dauguma respondentų pritaria teiginiui, jog specialios odontologinės paslaugos Tauragės rajone turėtų būti teikiamos ne pagal gyventojų finansines galimybes, bet pagal jų poreikį. Neatmetama kainos kriterijaus svarba. Tauragės rajone gyventojams daugiau skiriama dėmesio privačiose įstaigose, teikiant specialiąsias odontologines paslaugas. Bendrosios praktikos gydytojų odontologų nuomone, pagrindinės specializuotų odontologinių paslaugų problemos iškylančios Tauragės rajone – infrastruktūra bei laiko ir žmogiškieji ištekliai. To pasekoje, kaimo gyventojams neužtikrinama jų teisė į gerą specializuotų odontologinių paslaugų prieinamumą. Esama profesionalų, patirtį turinčių ir specializuotų gydytojų odontologų Tauragės rajone problema. Pagrindinės plėtros sritys: technologijos, vadyba bei infrastruktūra.
Išvados. Daugelis tyrime dalyvavusių Tauragės rajono gyventojų Tauragėje teikiamas
specializuotas odontologijos paslaugas vertina teigiamai. Bendrosios praktikos gydytojai odontologai pagrindinėmis problemomis Tauragės rajone teikiant specializuotas odontologines paslaugas nurodo infrastruktūros bei žmogiškųjų ir laiko išteklius. Pagrindinės sritys, kur turėtų būti atkreiptas didesnis dėmesys, norint užtikrinti sklandžią specializuotų odontologinių paslaugų plėtrą: technologijos, vadyba bei infrastruktūra.
SUMMARY
Management of Public Health
SPECIALIZED DENTAL SERVICES DEVELOPMENT OPPORTUNITIES ASSESSMENT IN TAURAGE AREA
Laurynas Jarutis
Supervisor prof . Žilvinas Padaiga .
Department of Health Management , Faculty of Public Health, Lithuanian university Of Health Sciences – Kaunas, 2014. – P 83.
Specialized dental service development opportunities Taurage area - are pending scientific and practical problem. The necessity for management is an integral part of public health management part. Cooperation in the health system, finding favorable opportunities for the development of each participant - a key political, professional and patient task. It is important both scientifically and practically feasible for specialized dental service development opportunities in order to find out the patients and doctors of dental needs, attitudes and the operational perspective.
Aim of the study. To investigate specialized dental services development opportunities
in Taurage area.
Objectives. To rate Taurage district residents views on the need for specialized dental
services in Taurage area and general practitionering dentists views on specialized dental services development opportunities in the Taurage area; formulate specialized dental service development recommendations in the area Taurage.
Methods. By written questionnaire were interviewed 290 residents from Taurage area
who visited a dentist Tauragės during this study time. The statistical results of the study conducted a quantitative analysis using statistical data-processing programs: "SPSS 17.0 for Windows, calculating the x2 criterion, Spearman correlation, Mann Whitney U test, data derived average twofold signs distribution. A qualitative study was carried out semi-structured interviews oral method. The results observed and provide analysis of the classical content analysis, the distribution of the information categories - subcategories principle.
Results. 40% Taurage area residents believe that their preferred special dental services
are available in Taurage area, one-fifth of respondents (21%) said that’s it’s not available. More than two-thirds of the surveyed (77%) that it is very important that Taurage area has a wide range of special dental services. The most important factors that determine the quality of special dental services in Taurage are residents valued: the high qualifications of medical staff (67.6%), effective treatment (68.6%), the possibility of immediate help and dental emergency (65.9%), the modern medical equipment (64.1%), the freedom to choose a doctor (58.6%), medical treatment and security (57.6%) ect. The vast majority of respondents agree that a specilized dental services in Taurage area should be not offered by the financial possibilities of the population, but according to their needs. Does not rule out the importance of the price criterion. More Taurage area residents attention is paid to private institutions, providing specific dental services. General dental practitioners consider the underlying specialized dental service problems arising Taurage area - infrastructure and time and human resources. As a result, rural residents have been deprived of the right to a good specialist dental services are available. They agree that there are many professionals, experienced and specialized in dental problem solving. The main areas of development: technology, management and infrastructure.
Conclusions. Many of the surveyed area residents provide specialized dental services
positively in Taurage area. General dental practitioners mentioned main problems in the area providing specialized dental services indicated in infrastructure, human and time resources. The main areas where specilized dental services in Taurage are should be improved in order to ensure the smooth
ĮVADAS
Temos aktualumas. Darni šalies ūkio plėtra, apimanti ekonomikos, socialinės ir kitas sritis,
reikalauja naujai pažvelgti į šalies vystymosi galimybes ir ekonominius bei socialinius katalizatorius, kurie skatintų strategiškai veikti ne tik apibendrintas idėjas sveikatos sistemoje, bet leistų skirti daugiau dėmesio kiekvienai sveikatos priežiūros dimensijai būti išanalizuotai, ištirtai (Dubinas, Smilga, 2010). Tai reikalinga tam, kad išanalizavus kiekvieną sveikatos problemą atskirai būtų prieita bendrumo priimant sprendimus.
Sveikatos apsaugos sistemos misija – motyvuoti žmones sveikai gyventi, skatinti ligų prevenciją, o atsiradus sveikatos problemoms – suteikti kokybiškas reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus išteklius. Specialiosios odontologinės paslaugos – tai viena iš sveikatos priežiūros mechanizmo grandžių, kuri lygiai taip pat turėtų būti užtikrinama kiekvienam šalies gyventojui, būti prieinama ir atitikti visus piliečių poreikius. Kaip teigiama Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų plėtros metmenyse (2011), vienas iš pagrindinių sveikatos politikos plėtros Lietuvoje principų – prieinamumas, kuriuo turi būti siekiama valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. Odontologinės paslaugos Lietuvoje – vienos iš brangiausių sveikatos priežiūros paslaugų. Specializuotų odontologinių paslaugų organizavimo procesas ir sistema nėra nagrinėjama nei praktikoje nei mokslo plotmėje kaip atskiras aspektas, dažniausiai šios srities situacija, problemos ir klausimai aptariami bendrojoje sveikatos sistemos kompetencijoje.
Kiekvienas mokslo pasiekimas atveria naujas pagalbos pacientui galimybes. Tačiau, kad tokios galimybės būtų realizuotos, turi būti sudarytos būtinos jų įgyvendinimo sąlygos, atlikti būtini organizaciniai, vadybiniai, techniniai, teisiniai pokyčiai.
Pokyčiai bet kokioje sistemoje atsiranda tik tuo metu, kai žinomi poreikiai ir suformuluojamos galimybės keisti. Poreikių vertinimas yra viena pagrindinių visuomenės sveikatos funkcijų ir kertinis visuomenės sveikatos priežiūros įrankis (Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybėse poreikio, apimties, išteklių nustatymas, 2011). Poreikio ir plėtros galimybių nustatymas, teikiant odontologines paslaugas šalies rajonuose – nauja ir atskiru aspektu mažai tyrinėta sritis tiek moksle, tiek praktikoje. Įvertinti žmonių poreikius, nuomonę apie odontologinių paslaugų teikimą yra būtina, norint formuoti strategiškai kryptingą sveikatos politiką.
Konceptualusis moderniosios sveikatos vadybos modelis sveikatos apsaugos sistemos organizatoriams, medikams, ekspertams ir praktikams, kuriems rūpi maksimaliai išsaugoti šiandieninės visuomenės (kiekvieno jos nario) sveikatą, akcentuoja prevencinį momentą ir gyvenimo kokybės užtikrinimą. Tad bet kokios sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios organizacijos strategijos kūrimas, vadovaujantis moderniąja vadyba, turėtų būti orientuotas į gyvenimo kokybės žmonėms užtikrinimą.
Čia strateginio valdymo problematika sveikatos apsaugos sistemoje apima tikslų sistemos aspektą ir išteklius: finansai, personalas, technologijos, valdymo schemos, informacija, patirtis ir žinios (Mintzberg, Lampel, Quinn, Ghoshal, 2002, Smilga, Janušonienė, 2005). Jei valstybės, regiono, šeimos ar asmenybės mastu neturima strategijos, tai nuolatos reaguojama ir esama dalimi kažkieno kito strategijos (Toffler, 2001). Taigi, nepriklausomai nuo sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios organizacijos veiklos pobūdžio, juridinio statuso, neužtikrintas kryptingas valdymas yra vienas pagrindinių veiksnių, nulemiančių sveikatos apsaugos sistemos, plačiąja prasme, neefektyvumą.
Sveikatos priežiūros paslaugų poreikio vertinimas, numatant plėtros galimybes teikti specializuotas odontologines paslaugas – tai vienas iš būdų sveikatos sistemoje surinkti duomenis apie konkrečias visuomenės grupes ir remiantis išvadomis planuoti paslaugų poreikio tenkinimo žingsnius, planuoti plėtros galimybes ir strategiškai veikti tikslo link, to pasekoje išvengiant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumų.
2012 metų Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime nurodytos problemos: gyventojų poreikių ir reikalavimų didėjimas, nepakankamas finansavimas sveikatos sistemoje ir nepakankami žmogiškieji ištekliai, politikų kišimasis optimizuojant sveikatos priežiūros tinklą, - visa tai dar kartą įrodo būtinumą pažvelgti į atskiras sveikatos priežiūros sistemos grandis atidžiau ir bendradarbiaujant ieškoti efektyvesnių sprendimų užtikrinant kokybę ir porekių tenkinimą kiekvienam piliečiui.
Paslaugų kokybės gerinimas yra kiekvienos valstybės sveikatos sistemos ir medicinos pagalbos uždavinys (Jankauskienė, 2011). Pacientų nuomonė, patirties vertinimas, lūkesčiai, gaunant specializuotas odontologines paslaugas, tampa svarbiu odontologinių paslaugų teikimo kokybės, prieinamumo ir galimybių tobulėti bei stebėsenos įrankiu.
Pastaraisiais metais įvairiose šalyse atliekama daugybė pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūros sistema tyrimų. Kai kuriose šalyse vykdoma nuolatinė sisteminga pasitenkinimo stebėsena (pvz., Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Nederlanduose). Kitose šalyse (pvz., Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Izraelyje. Slovėnijoje, Lietuvoje) atliekami pavieniai pasitenkinimo tyrimai nacionaliniu arba atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu. Tokie pavyzdžiai liudija, kad informacija apie pacientų patirtį yra pripažintas ir plačiai naudojamas paslaugų kokybės matas (Jankauskienė, 2011).
Specializuotų odontolodinių paslaugų plėtros galimybės Tauragės rajone – dar nenagrinėta moksliškai ir praktiškai problema. Šių paslaugų vadybos būtinumas yra neatskiriama bendros visuomenės sveikatos vadybos dalis. Bendradarbiavimas sveikatos sitemoje, ieškant palankių plėtros galimybių kiekvienam jos dalyviui – pagrindinis politikų, profesionalų bei pacientų uždavinys. Svarbu tiek moksliškai tiek praktiškai pagrįsti specializuotų odontologinių paslaugų teikimo plėtros galimybes tam, kad būtų išsiaiškinti pacientų ir gydytojų odontologų poreikiai, požiūris ir numatytos veiklos perspektyvos.
Mokslinė problema. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių 2002 metų rezoliucija Nr. 2002/31
,,Dėl kiekvieno teisės naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio fizine ir psichine sveikata“ (Commission on Human Rights resolution, 2002) patvirtinam kad kiekvieno žmogaus teisė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikata yra žmogaus teisė ir tokia teisė kyla iš prigimtinio orumo. Valstybė tiek mokslinėje tiek praktinėje plotmėse privalo imtis priemonių individualiai, remiantis bendradarbiavimo principais, siekti panaudoti visus turimus išteklius, galimybėms tobulėti, kad būtų užtikrinta žmogaus prigimtinė teisė į sveikatos priežiūrą.
Šiuolaikinio mokslo pasiekimai – svarbiausias sveikatos apsaugos odontologijos srityje pažangos šaltinis, teikiantis naujas, veiksmingesnes pagalbos pacientui galimybes, tačiau tam, kad tos galimybės būtų panaudotos, reikalinga visa grandinė inovacijų.
Siekiant efektyvinti specializuotų odontologinių paslaugų teikimą Tauragės rajone, ištirti plėtros galimybes, organizuojant paslaugų prieinamumą ir kokybę, yra būtina išsiaiškinti pacientų bei gydytojų odontologų poreikius, vertinimus, tiksliau apibrėžti esamą situaciją, numatyti grėsmes bei galimybes, išryškinti stipriąsias odontologinių paslaugų tinklo puses.
Šio darbo mokslinė problema ir aktualumas siejami su temos naujumu ir galimybėmis pagrįsti sėkmingą konkurencinį potencialą tolesnei odontologijos plėtrai Tauragės rajone.
Praktinė darbo reikšmė. Šio darbo praktinė reikšmė grindžiama tuo, kad pritaikius
specializuotų odontologinių paslaugų teorinį teikimo modelį Tauragės rajone, bus galima nustatyti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros sritis, užtikrinti strategišką specializuotų odontologinių paslaugų valdymą bei patenkinti pacientų bei gydytojų odontologų poreikius.
Tyrimo objektas – specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybės Tauragės
rajone.
Tyrimo tikslas – ištirti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes Tauragės
rajone.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuomonę apie specializuotų odontologinių paslaugų poreikį;
2. Įvertinti bendrosios praktikos gydytojų odontologų požiūrį į specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes Tauragės rajone;
3. Suformuluoti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybių Tauragės rajone rekomendacijas.
Tiriamieji ir tyrimo metodai:
1. Reprezentatyvios suaugusiųjų Tauragės rajono gyventojų, besilankančių pas bendrosios praktikos gydytojus odontologus Tauragės rajone, imties anketinė apklausa raštu;
2. Tauragės rajono bendrosios praktikos gydytojų odontologų pusiau struktūruotas interviu žodžiu.
Darbo metodai:
Mokslinės literatūros apžvalga, teisinių dokumentų analizė, lyginamoji analizė, content (turinio) analizė, teorinis modeliavimas, statistinių duomenų analizė, apibendrinimas.
1. SPECIALIZUOTŲ ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO SISTEMA: TEORINIS ASPEKTAS
Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis (www.stat.gov.lt) 2011 metais Lietuvoje 10 tūkst. Gyventojų teko 8,3 praktikuojantys odontologai. Privačių odontologinęs priežiūros įstaigų 2011 metais Lietuvoje veikė 1 024. Vienas gyventojas 2011 metais vidutiniškai apsilankė pas odontologą per metus 1,1 karto. Vidutiniškai per 2011 metus gydymo paslaugoms, Higienos instituto duomenimis šalies biudžeto išlaidos siekė apie 3 477, 0 mln. litų.
Odontologija kaip ir kitos sveikatos priežiūros sritys privalo būti pagrįsta teisiniais, moraliniais, etiniais principais ir atsakomybę numatančiais aktais. Moderni odontologinė įranga, šiuolaikiškos gydymo ir sveikatos priežiūros valdymo technologijos, platus odontologų specialistų ir dantų technikų ratas – visa tai privalo leisti visuomenei naudotis itin aukštos kokybės ir kvalifikacijos specializuotomis odontologijos paslaugomis ir užtikrinti aukštą gydymo kokybę bei pacientų pasitenkinimą. Gydymui ir profilaktikai naudojamos Europos Sąjungos valstybėse sertifikuotos medžiagos ir įrengimai. Kaip visa valstybės sveikatos politika, taip ir odontologijos sritis yra pakankamai grįsta teisiniais reglamentais, kurie priimti šalies nacionaliniu lygmeniu bei ratifikuoti tarptautiniais standartais, kokybės projektais bei kt. dokumentais. Tam, kad būtų aiški specializuotų odontologinių paslaugų veiklos sfera yra būtina apsibrėžti odontolodinių paslaugų, veiklos ribas, profesionalų bei pacientų teises, pareigas ir pan.
1. 1. Specializuotas odontologines paslaugas reglamentuojančių dokumentų analizė
Žmogaus teisių institutui, teikiant specialiąsias odontologines paslaugas įtakos turi ne tik nacionalinės teisės sistemos raida, valstybės konstituciniai politiniai procesai, bet ir tarptautinis žmogaus teisių reglamentavimas. Dabartinėse teisės doktrinose dominuoja nuostata, kad žmogaus teisės į sveikatos apsaugą negali būti traktuojamos siauru nacionaliniu aspektu, jos yra universalios ne tik jas deklaruojant, bet ir taikant (Birmontienė, 2007). Todėl asmens teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą tikslinga pradėti nagrinėti nuo tarptautinės teisės dokumentų, kadangi tik jų dėka asmens teisė į sveikatos priežiūrą ir šios teisės davė pagrindus ir prielaidas nacionaliniu šalies mastu plėtoti asmens teisę į sveikatos priežiūrą ir perkelti jų nuostatas į nacionalinius teisės aktus.
Daugelyje tarptautiniuose teisės aktuos reglamentuojančiuose sveikatos priežiūrą (žr. 1 priedas) yra įtvirtintos asmens teisės į sveikatos priežiūrą priemonės: asmens sveikatos priežiūros priemonės ir visuomenės sveikatos priemonės.
Specialiosios odontologijos kontekste tarptautiniai teisės aktai yra svarbūs, norint užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos visiems gauti odontologines paslaugas ir medicininę priežiūrą, ypatingą dėmesį, individualią pagalbą teikiant esant ypatingiems atvejams.
Tačiau, nepaisant to, kad teisė į sveikatos priežiūrą yra įtvirtinta daugelyje tarptautinės teisės dokumentuose, pasak Gevers (1992) svarbiausi sprendimai dėl sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo ir strateginės veiklos gerinimo yra priimami nacionaliniu lygmeniu. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992) 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medicininė pagalba yra laiduojama visiems ir teikiama nemokama pagalba valstybinėse gydymo įstaigose.
Bendrosios sveikatos kompetencijos ribose specializuotos odotologinės paslaugos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymu (1994, aktuali redakcija) ir jo naujausiomis redakcijomis, kuriame aiškiai nurodyti visi esminiai teisiniai reglamentai, pagrindžiantys Lietuvos sveikatos politikos esmę.
Minėto įsakymo (LR Sveikatos įstatymas, 1994, aktuali redakcija) 3 straispnyje labai konkrečiai yra įvardyta, jog tik įstatymai nustato sveikatos teisės veikimo sritį, uždavinius ir principus, sveikatinimo veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistemą, pagrindinių sveikatinimo veiklos valdymo subjektų kompetenciją, veiklos koordinavimo, sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų bei kitų teisės subjektų teises ir pareigas, jų steigimo, veiklos teisinius pagrindus, strategijas.
LR Sveikatos įstatymo (1994, aktuali redakcija) 3 straipsnio 21 punkte numatyta, kad ,,[...] tik įstatymai nustato[...] odontologinės priežiūros, [...] sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus“. Vadinasi, specializuotos odontologinės paslaugos yra griežtai reglamentuotos šalyje galiojančiais teisės aktais, kurie ir yra pagrindas nagrinėjant specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes konkrečioje šalies teritorijoje, šalyje galiojančių teisės aktų ribose.
1996 metais Lietuvoje buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas, kurio 2003 metų redakcijoje įstatymo pavadinimas pakeistas iš Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo į Odontologinės praktikos įstatymą (2003). Šiame dokumente yra reglamentuojama teisė verstis gydytojo odontologo praktika, odontologinės priežiūros atlikimo (pagalbos teikimo) tvarka, kontrolė, licencijavimo tvarka, odontologo profesinės teisės, pareigos ir atsakomybė, valstybės reguliavimo būdai odontologijos srityje, atsakomybės pagrindas.
Pagal Odontologijos praktikos įstatymą (2003, aktuali redakcija), odontologas – tai gydytojas odontologas ar gydytojas odontologas specialistas, baigęs odontologijos studijas ir/ar odontologijos rezidentūrą. Odontologijos praktika – odontologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama burnos ligų individuali profilaktika, diagnostika, gydymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis įstatymo nustatyta tvarka galiojančią licenciją. Odontologinė veikla turi būti verčiamasi tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Odontologo kompenciją nustato šalies sveikatos apsaugos ministras.
Odontologo profesinės teisės ir pareigos yra ribojamos įstatymo. Odontologas turi teisę verstis odontologo praktiką įstatymų nustatyta tvarka, išrašyti receptus, nustatyti žmogaus mirties
faktus, išduoti asmens sveikatos pažymėjimus, atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja odontologo profesinės etikos principams arba gali sukelti pavojų paciento ar odontologo gyvybei, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus (LR Odontologijos praktikos įstatymas, 2003, aktuali redakcija, 8 staipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog LR Odontologo pareigų įstatyme (2005) numatyta daugiau nei teisių. Odontologas privalo: verstis odontologijos praktika įstatymų nustatyta tvarka, tapti Odontologų rūmų nariu, tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir apie tai pranešti licencijas išduodančiai institucijai nne rečiau kaip kas 5 metus, gerbti pacientų teises bei jų nepažeisti, laiktytis odontologo etikos principų, tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, privalo pranešti teisės aktų nustatyta tvarka teisėsaugos bei kitoms institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, apaaiškinti odontologijos praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos isntitucijų prašymu bei kt.
Iki 2001 m. vasario 10 d. odontologams licencijos buvo išduodamas pagal Gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatus, patvirtintus Sveikatos ministro įsakymu, išleistu 1998 m. birželio 19 d. šis dokumentas teigė, kad pirminės ar specializuotos medicinos praktikos licencijos turi būti perregistruojamo kas penkeri metai nuo jų išdavimo ar perregistravimo dienos (Dėl Gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatų patvirtinimo, Valstybės žinios, 1998, Nr. 59-1687). 2001 metų vasario 1 dieną Sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatų“ pateikė dar vieną reikalavimą – norint perregistruoti licenciją, bent trejus iš pastarųjų penkerių metų reikia dirbti pagal savo specialybę ar subspecialybę (Dėl gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatų, Valstybės žinios, 2001, Nr. 13-407). Šiuo metu galioja 2004 metais patvirtintos odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, kurios nustato odontologijos praktikos licencijos išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo, dublikato nišdavimo, rekvizitų duomenų patikslinimo tvarką, sąlygas, teises ir pareigas. Specializuotas odontologines paslaugas teikia gydytojai odontologai specialistai kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos odontologinės praktikos (priežiūros) įstatymas (2003). Specializuotos odontologinės paslaugos gali būti ambulatorinės ir stacionariosios teikiamos II ir III lygiuose (žr. 1 lentelė).
1 lentelė Specializuotų odontologinių paslaugų klasifikacija
Ambulatorinės SO paslaugos Stacionariosios SO paslaugos II ir III lygio paslaugos Odontologija Suaugusiųjų burnos chirurgija Burnos higiena Vaikų burnos chirurgija
Ortodontija Suaugusiųjų burnos, veido, žandikaulių chirurgijos Endodontologija Vaikų burnos, veido, žandikaulių chirurgijos Ortopedinė odontologija
Periodontologija Vaikų odontologija Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija
Kaip matyti pateiktoje lentelėje, ambulatorinės specializuotos odontologinės paslaugos apima kur kas didesnį spektrą paslaugų nei stacionariosios II ir III lygio specialiosios odontologinės paslaugos. Kiekvienas iš minėtų odontologijos specialistų turi LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus pareiginius nuostatus, kuriuose nurodytos kiekvieno iš specialistų teisės, pareigos, teisės aktai, kuriais privalo remtis savo medicinos praktikoje, taip pat daug dėmesio skiriama kompetencijos riboms apibrėžti ir atsakomybei nurodyti.
Lietuvos medicinos normoje MN 42:2011 (2011), patvirtintoje LR Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V – 706, yra numatomos pagrindinės gydytojo odontologo teisės, pareigos, kompetencijos ir atsakomybė.
Siekdamas užtikrinti tinkamą gydytojo odontologo specialisto konsultacijos teikimo organizavimo ir apmokėjimo už ją tvarką, 2012 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos teikimo organizavimo ir apmokėjimo už ją tvarkos aprašą bei Gydytojo odontologo specialisto konsultacijos metu atliekamų odontologinių procedūrų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, sąrašą. Šioje tvarkoje labai konkrečiai išvardinta kokios endodontologų, ortodontų, odontologų ortopedų, periodontologų, burnos chirurgų, vaikų odontologų procedūras apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Sąraše - daugiau kaip 40 procedūrų. Pabrėžtina, kad naujasis teisės aktas nėra taikomas pirminiam odontologijos paslaugų lygiui. Šis įstatymas nei padidina nei sumažina mokamų odontologinių paslaugų kiekio, bet tiksliau, aiškiau ir skaidriau aprašo specialiųjų odontologinių paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas tvarką.
Kitas svarbus teisinis reglamentas, grindžiantis specializuotų odontologinių paslaugų teikimą – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (1996, aktuali redakcija). Šis teisinis aktas nustato įstatyminius rėmus Privalomojo sveikatos draudimo aspektu – valstybės nustatyta asmens sveikatos prižiūros ir ekonominių priemonių sistemą, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo finansavimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemonių kompensavimą. Odontologinės veiklos pagrindai Lietuvos sveikatos programos kontekste apibrėžiami Seimui Vyriausybės teikimu patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklso tikslai, valstybės siekiamo sveikaros lygio rodikliai ir sveikatinimo strategijos jiems pasiekti. Lietuvos sveikatos programoje nustatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė, ministerijos, kitos vyriausybės įstaigos, savivaldybės organizuoja valstybės ir savivaldybių sveikatos programų ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų rengimą bei jų įgyvendinimą arba numato šių uždavinių įgyvendinimo priemones kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo programose (Grabauskas, 2012).
Numatant sveikatos programų specialiųjų odontologinių paslaugų teikimo svarbos vaidmenį, yra būtina akcentuoti, kad bendrąjame kontekste yra pabrėžiamas tarpžinybinis
bendradarbiavimas, jo būtinybė ir galimybės derinti veiksmus nacionaliniame ir teritoriniame lygmenyse.
Visi teisės aktai galiojantys tiek nacionaliniu lygmeniu tiek tarptautiniu lygmeniu yra svarbūs ir aktualūs vykdant odontologinę praktiką ir stengiantis užtikrinti kokybiškas odontologines paslaugas pacientams. Tą taip pat užtikrina 1996 metais išleistas LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl pacientų teisių ir žalos atlyginimo. Šiuo įsakymu privalo vadovautis visi medicininė praktiką atliekantys gydytojai profesionalai bei pacientai. Pastarasis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, žalos atlyginimo procesą bei pagrindus (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, 1996, aktuali redakcija).
Organizuojant ir teikiant specialiosios odontologijos paslaugas išlieka svarbus minėto įsakymo 2 straipsnio 8 punktas, kuris teigia, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
Vadinasi, specialioji odontologija ir ją vykdantys asmenys privalo užtikrinti teikiamos paslaugos kokybę pacientui ir prisiimti už tai visišką atsakomybę sėkmės ar nesėkmės atveju. Tai rodo, jog specialioji odontologija pagrįstai turi turėti žinių, informacijos apie pacientų poreikius, galimybes, užtikrinti prieinamumą ir prigimtinę, LR Konstitucijoje bei Žmogaus teisių deklaracijoje užtikrintą teisę į sveikatos priežiūrą.
Apibendrinant teisės aktus, reglamentuojančius šalies sveikatos priežiūrą bendruoju aspektu bei specialiosios odontologijos teisinį pagrindą, akivaizdu, jog teisės aktų yra daugiau nei pakankamai, tačiau tai neužtikrina teisinio pagrindo įgyvendinimo praktikoje. Tam, kad teisės aktuose nustatyti specialiosios odontologijos, bendrosios odontologijos, bendrosios sveikatos priežiūros principai būtų efektyviai realizuoti, būtina išsamiai ir longitudiškai tirti situaciją sveikatos apsaugos srityje, analizuojant kiekvieną sveikatos priežiūros sistemą atskirai ir teikti rekomendacijas tobulėjimui. Tai nuolatinis ir nepertraukiamas darbas, skirtas sukurti vieningą teisinę bazę, užtikrinančią lygiateisišką ir konstruktyvią sveikatos politiką, kadangi sveikata yra viena svarbiausių žmogaus investicijų užtikrinančių pagrindą socialinei – ekonominei pažangai. Lietuvos nacionalinė sveikatos strategija yra Vyriausybės tvirtinamas visų Lietuvos sveikatos priežiūros nuostatų įgyvendinimo planas, kuriame privalo būti integruotas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros planavimas, tobulinimo galimybės.
1. 2. Valstybės sveikatos politikos vaidmuo organizuojant specializuotų odontologinių paslaugų teikimą
2011 metais Lietuvos Seime buvo patvirtinti Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011 – 2020 metų metmenys (2011). Nepaisant kritikos, LR Seimas priėmė šį dokumentą, siekdamas nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą valstybėje 2011 – 2020 metais. Ir taip sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, kurios pagrindinių nuostatų negalėtų kaitalioti būsimos valdžios.
Šiame dokumente tvirtinamos sveikatos sistemos plėtros gairės, kuriomis siekiama sukurti tokią sveikatos sistemą, kuri skatintų sveikatos ugdymą ir stiprinimą bei prevenciją, sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos sąlygomis, didintų sveikatos sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai, vadovaujantis šiuolaikiniais sveikatos ekonomikos, etikos ir mokslo įrodymais pagrįstos medicinos ir vadybos principais, siektų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą, skatintų racionalų ir efektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą.
Atsižvelgiant į siekinius, numatytus Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011 – 2020 metų metmenyse (2011), visuminiu požiūriu odontologinių paslaugų teikimo organizavimas nėra išskirtinis iš visos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemos. Specializuotų odontologinių paslaugų plėtra valstybės lygmenyje lygiai taip pat kaip ir kitos turėtų būti grindžiamos ugdymu, stiprinimu, prevencija, rinkos plėtra, pasitelkiant sąžiningą ir racionalią konkurenciją, veiklos skaidrumu, mokslo, technologijų modernumu, šiuolaikiniais vadybos principais (žr. 1 paveikslas).
1 pav. Specializuotų odontologinių paslaugų teikimo organizavimas valstybės sveikatos sistemos plėtros metmenyse
Sveikatos sistemos plėtros metmenyse numatomi 3 sveikatos politikos problemų sprendimų etapai: struktūriniai pokyčiai, vykdomi administracinėmis priemonėmis, maksimalių biudžetų nustatymas, t.y. nustatomos finansinės ribos, ir trečiasis etapas – sąnaudų pasidalijimas, t.y.
Sveikatos ugdymas Sveikatos stiprinimas Ligų prevencija Odontologijos paslaugų rinkos plėtra Konkurencija Mokslas, technologijos Šiuolaikiniai vadybos principai
užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų papildomojo sveikatos draudimo funkcionavimą, įteisinant pacientams priemokas už dalį sveikatos priežiūros paslaugų, diegiant sąžiningos konkurencijos ir efektyvios vadybos principus sveikatos sektoriuose (Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011 – 2020 metų metmenys, 2011).
Taigi, sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo rėmuose, odontologinė sveikatos priežiūra privalo išspręsti minėtų problemų etapus taip pat: struktūrinius pokyčius, teikiant specialiąsias odontologines paslaugas, biudžeto ribas, apmokant specialiąsias odontologines paslaugas, taip pat pasidalinti sąnaudas, kaip bus apmokamos papildomos valstybės nefinansuojamos specialiosios odontologinės paslaugos, tinkamai įdiegta kompensavimo sistema.
Valstybės sveikatos politikoje esti nemažai problemų, kurios tiesiogiai liečia odontologinių paslaugų teikimą: nepakankamai nuoseklus teisinis reguliavimas, infrastruktūros netolygumas, nepakankamai efektyvi sveikatos priežiūros organizavimo sistema, atsiliepianti ir specialiosioms odontologinėms procedūroms. Taip pat nepagrįsta gyventojų atsakomybė už savo sveikatą, nepakankamai pagrįsti sveikatos sistemos reguliavimo principai ir metodai. Todėl yra būtina ieškoti galimybių tobulinti šio sistemos veiksmingumą ir pagrindą žmogaus teisei į sveikatos priežiūrą.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (1994, aktuali redakcija) 6 straipsnis numato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindus, kuriuos sudaro Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomieji subjektai (sveikatos priežiūros ar farmacines licencijas turinčios įstaigos), sveikatinimo veiklos valdymo subjektai, LNSSS ištekliai, LNSS veikla ir teikiamos paslaugos (7, 8 straipsniai).
Nors odontologija yra greičiausiai ir sėkmingiausiai privačiu verslu tapusi medicinos sritis, viešosios odontologijos klinikos ir kt. įstaigos dar nėra išnykusios ir tebeturi gana tvirtas pozicijas sveikatos priežiūros rinkoje.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Statistikos skyriaus duomenimis (2010), Lietuvoje 2010 metais veikė 195 odontologines paslaugas teikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Jose kasmet apsilanko daugiau nei 1,6 milijono žmonių. Tuo tarpu privačiose odontologijos klinikose, kurių šalyje 2010 metais buvo daugiau nei 1497, kiekvienais metais apsilanko daugiau nei 1,5 milijono pacientų (Medicina, 2010).
Atkreipiant dėmesį į tai, kad per pastaruosius šešerius metus odontologų paslaugų kainos padidėjo net 76, 3 procento, o tai labiausiai palietė privačių odontologinių klinikų pacietus. O viešosiose odontologijos klinikose gydymo kainos vis dar tebėra tik iš dalies mokamos, kada nemokai suteikiama tik būtinoji pagalba, stacionarinis gydymas ir vaikų odontologo paslaugos. Valstybė iš valstybės socialinio draudimo fondo skiria vidutiniškai apie 35 litus vienam asmeniui gauti būtinąsias odontologines paslaugas.
Akivaizdu, jog odontologo paslaugos šalyje yra vienos iš brangiausiai apmokamų paslaugų. 2009 metų Lietuvos Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje dirbo 80,30 procentų
odontologų privačiose gydymo įstaigose ir iš jų 52,3 procentų privati klinika buvo pagrindinė darbo vieta.
Nors valstybės sveikatos priežiūros sektoriaus reforma nepaskatino sveikatos priežiūros specialistų tolygesnio pasiskirstymo (Grabauskas, Buivydas, Černiauskas ir kt., 2011), tai reiškia, jog valstybė vis dar neišsprendė odontologinių paslaugų tolygesnio prieinamumo skirtinguose regionuose problemos. Čia atsiranda dar viena sveikatos sistemos sąvoka – medicinos turizmas. Medicinos turizmas – tai medicinos paslaugų grandinė, sinergiškai bei koordinuotai veikianti valstybinio ir privataus kapitalo įstaigų bei įmonių profesionalių gydytojų migracija, įtraukianti į savo procesą kitas institucijas, gretimai veikiančias sveikatos priežiūros sistemai. Kaip teigia Paškevičius (2013), medicinos turizmas užtikrina šalies konkurencinį pranašumą tarptautinėje medicinos paslaugų rinkoje. Tačiau iš čia seka nacionalinė problema – ne visiems prieinamos odontologinės infrastruktūros padėtis.
Nors pastaraisiais metais valstybėje įvyko nemažai teigiamų pokyčių sveikatos sektoriaus valdyme– decentralizuotas valdymas, įvyko sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas, padidėjo sveikatos reformos priemonių ir kt., finansavimas – šalyje valstybės lygiu vis dar išliko svarbios problemos, tokios kaip sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, t.y. sveikatos priežiūros monitoringas ir efektyvus, strateginis valdymas.
Konceptualusis moderniosios sveikatos vadybos modelis, sveikatos apsaugos sistemos organizatoriams, medikams, ekspertams ir praktikams, kuriems rūpi maksimaliai išsaugoti šiandieninės visuomenės (kiekvieno jos nario) sveikatą, akcentuoja prevencinį momentą ir gyvenimo kokybės užtikrinimą. Tad bet kokios sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios organizacijos, sveikatos priežiūros grandies (šiuo atveju – odontologijos) strategijos kūrimas, vadovaujantis moderniąja vadyba, turėtų būti orientuotas į gyvenimo kokybės žmonėms užtikrinimą. Čia strateginio valdymo problematika sveikatos apsaugos sistemoje apima tikslų sistemos aspektą ir išteklius: finansai, personalas, technologijos, valdymo schemos, informacija, patirtis ir žinios (Mintzberg, Lampel, Quinn, Ghoshal, 2002, Smilga, Janušonienė, 2005). Jei valstybės, regiono, šeimos ar asmenybės mastu neturima strategijos, tai nuolatos reaguojama ir esama dalimi kažkieno kito strategijos (Toffler, 2001). Taigi, labai svarbu, nepriklausomai nuo sveikatos apsaugos paslaugas organizuojančios, planuojančios, kontroliuojančios ir odontologines paslaugas teikiančios organizacijos veiklos pobūdžio, teisinio, juridinio statuso, nepakankamas strateginio valdymo principo taikymas yra vienas pagrindinių veiksnių, nulemiančių sveikatos apsaugos sistemos, plačiąja prasme, neefektyvumą.
Kuriant odontologines paslaugas teikiančios sveikatos apsaugos sistemos grandies veiklos strategiją, valdant organizaciją strategiškai pagrįstai, yra labai svarbu atsižvelgti ne tik į sveikatą reglamentuojančius teisinius aspektus, medicinines paradigmas, tačiau skirti dėmesio bendrai visuomenės sveikatos palaikymo strategijai, kurios tiek konceptualioji, tiek struktūrinė ir finansinė dalys turi apimti bendrąjį visuomenės sveikatingumą ir užtikrinti, jau minėtąją, gyvenimo kokybę.
Strateginis planavimas, kuriant šiuolaikine vadybos koncepcija pagrįstą odontologijos paslaugas teikiančią sveikatos apsaugos sistemą – tai ištisas, nepertraukiamas problemos sprendimo procesas, siekiant pritaikyti paslaugą jos ateities aplinkai. Tai yra procesas, kūrybinė, darbinė eiga, kuriai vykstant yra būtina numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad odontologines paslaugas teikiantieji ir gaunantieji pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos, apsisaugotų nuo visko, kas kelia grėsmę ir trukdo sėkmei bei išlikimui.
Odontologijos paslaugas teikianti organizacija, institucija, klinika ar kt. kaip ir daugelis sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios organizacijos yra kitokie nei kitos pelno siekiantys privataus ar valstybinio kapitalo sveikatos paslaugas teikiantys juridiniai vienetai. Taigi, sveikatos priežiūros sistemoje veikianti odontologija kaip veikla išsiskiria savo unikaliais požymiais ir bruožais, reikalauja itin konkretaus planavimo ir kiekviena teikiama paslauga turi būti atsverta profesionalumo ir nuolat veiklą papildančių inovacijų.
Medicina – viena sparčiausiai besikeičiančių ir tobulėjančių sektorių paslaugų sferoje, todėl kuriant strategiją, planuojant sveikatos apsaugos užtikrinimo ateitį itin svarbu atsižvelgti ir numatyti minėtų pokyčių ir inovacijų valdymo mechanizmus, profesionalumo užtikrinimą. Pasitelkiant strateginį planavimą odontologijos srityje atsiveria nemažai galimybių rinktis į kurią paslaugų teikimo pusę bus nukreipta veikla, pelno siekimas ir pan.
Odontologijos paslaugų teikimo strategija – tai plati programa, apimanti tikslų suformulavimą ir įgyvendinimą, tai tarsi atsakas savo aplinkai laike, kai programa nurodo ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Svarbu, kad strategijoje vyrautų tam tikras tikslų ir galimybių suderinamumas ir palaikymas. Odontologinės veiklos strategiją reikėtų vertinti kaip tam tikrą veiklos planavimo etapą, kuris apibendrina visos sveikatos priežiūros sitemos veiklą tam tikram laikotarpiui, kartu užtikrinant, kad besikeičiant politinei ir socialinei aplinkai, būtų galima koreguoti veiksmus. Strateginis planas odontologijos paslaugų kompetencijoje padeda tiesiog surikiuoti ir paskirstyti išteklius, atsižvelgiant į turimą kompetenciją ir išsiaiškinti trūkumus, numatyti pokyčius, prognozuoti perspektyvą.
Kuriant specialiosios odontologijos paslaugų sistemos strateginį planą, strategija bus suprantama kaip priemonių planas, skirtas artimiausiems tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į vidutinės trukmės ir ilgalaikius Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006 – 2013 metų strategijos (Žin., 2005, Nr. 40 – 1290) tikslus, Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų plėtros metmenis (2011). Specialiosios odontologijos veikimo strategijos kūrimas bendrąja prasme skiriasi nuo daugelio kitų strategijų kūrimo, kadangi veiklos prioritetai ir veiklos rezultatai, veiklos valdymas yra ypatingi savo unikalumu. Sveikatos priežiūros organizacijos tokios kaip ir odontologijos srityje veikiančios, išsiskiria tuo, jog yra labai sudėtinga įvardinti ir išmatuoti įdirbį ir veiklos sudėtingumą, pati darbo specifika yra itin kintanti, individuali ir vien jau dėl to pakankamai sudėtinga. Daugelis veiklos atvejų odontologijos srityje kaip ir dažniausiai bendrojoje medicinoje yra priklausomi „greitosios pagalbos“ suteikimui ir tai apsprendžia veiklos neatidėliotinumą. Tikslumą, išmanymą ir
nuoseklumą - odontologinėje veikloje laikyti veiklos prioritetais numato tai, jog darbo klaidos yra sunkiai ištaisomos, padariniai sunkūs, skaudūs ir atsiliepia pacientų gyvenimo kokybei. O tai įrodo veiklos planavimo, išmanymo, nuoseklaus ėjimo tikslo link svarbą valstybės sveikatos apsaugos sistemos viduje.
Bendradarbiavimas, kuriant strategiją yra pagrindas ateities valstybės sveikatos politikos sėkmei. Kadangi tik bendradarbiaujant yra randami optimaliausi, priimtiniausi visiems sprendimai bei būdai tuos sprendimus įgyvendinti, realizuoti.
Strateginio veiklos plano kūrimas – tai pakankamai ilgas kūrybinis, analitinis procesas, kelias, kuriant modernią, efektyviai dirbančią ir besivystančią organizaciją. Ir tai yra neatskiriamas, gyvybiškai sveikatos sistemai svarbus ekonominis, socialinis bei politinis iššūkis atliepti visuomenės poreikius tam, kad, pavyzdžiui, odontologinių paslaugų organizavimas vyktų nepertraukiamai ir sėkmingai. Strateginis planas suteikia pagrindą sistemos viduje kurti ir vykdyti taktikas perspektyviai rinkai, suteikti prioritetus tikslams ir uždaviniams, kurie yra svarbiausi ir koordinuoti resursus (Varkey, Bennet, 2010).
Tipiškai, sveikatos politikos veikimo sėkmė priklauso kaip ir mikro elemento – sveikatos priežiūros organizacijos veiklos sėkmė - kaip valdoma pati organizacija ir kaip kiekvienas organizacijos narys gali dalyvauti pačios organizacijos valdyme. Kiekvienas darbuotojas, gydytojas, sistemos prasme, – kiekvienas sveikatos apsaugos sistemos dalyvis - privalo jaustis reikšmingu ir svarbiu, tam, kad komandinis darbas, kuris yra neatsiejamas odontologijoje, leistų vystytis strategijai. Darbuotojų ir pacientų poreikiai privalo būti svarbiausi.
Daugelyje strateginio veiklos plano apibrėžimuose pabrėžiami kokybiniai pokyčiai ir kad rengiant strategiją, tam tikra prasme yra rengiamasi pokyčiams ir jų įgyvendinimui. Kita vertus, ir pokyčių padariniams valdyti strateginis valdymas, planaviimas yra geriausia priemonė išlaikant modernios politikos statuso. Odontologijos valdymo veiksmai privalo būti grindžiami valdymo veiklos turiniu ir tam tikrais, kartais išskirtiniais principais, individualumais. Be to, remiantis strategija, siekiant kokybinių (neatmetami ir kiekybiniai pokyčiai, turint omenyje pelną), kartu skatinami ir valdomųjų bei veikiamųjų sistemų, objektų ir situacijų raidos, pažangos, tobulėjimo bei kiti kaitos procesai.
Strateginis veiklos planas valstybės sveikatos politikoje - tai valdymo sprendimas (kompleksinis valdymo sprendimas), esamoms ir prognozuojamoms problemoms, sunkumams, grėsmėms spręsti, kokybiniams pokyčiams skatinti ir padėti prisitaikyti prie naujų aplinkos ar kitų sąlygų, numatant politinės būsenos pokytį – kokybiška perspektyva valdymo požiūriu, nuosekliai tobulinant odontologijos grandies veiklą bendroje valstybės sveikatos sistemos plotmėje.
Pasaulio šalių patirtis rodo, jog decentralizuojant sveikatos sektoriaus valdymą, iškyla jo horizontalios fragmentacijos pavojus, kuriam mažinti reikia imtis reikiamų priemonių (Grabauskas, Buivydas, Černiauskas ir kt., 2011). Net ir kylant šalyje ekonomikos lygiui, pavyzdžiui, 1998 – 2003
metais, valstybinis sveikatos finansavimas nedidėjo. Tad net ir vėlesniais metais Lietuvoje nebuvo Europai būdingo sąryšio tarp ekonomikos raidos ir sveikatos sistemos finansavimo apimties.
Šiandienos šalies sveikatos politika, organizuojant sveikatos priežiūrą, užtikrinant odontologijos veiklos plėtotę bendroje sistemoje, visais jau Europoje ir visame pasaulyje taikomais vadybos metodais ieško plėtros galimybių, užtikrinant kokybišką sveikatos priežiūrą šalyje. Vienas iš valstybės politikos siekių – nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos pėltrą, siekiant sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, kuri tobulintų naujovių diegimą sistemoje ir padėtų sėkmingai spręsti vis dar esančias problems, tokias kaip, pavyzdžiui, priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas.
Apibendrinant valstybės politikos vaidmenį organizuojant specializuotų odontologinių paslaugų teikimą, būtina pažymėti, kad universalaus ir paties efektyviausio sveikatos sistemos organizavimo modelio, šablono nėra sukurta. Kiekviena valstybė turi pasirinkti savo kelią, atsižvelgdama į susiformavusias istorines kultūrines tradicijas, bendrą ekonomikos padėtį ir kitus socialinius veiksnius.
1. 3. Specializuotų odontologinių paslaugų teikimo principai ir ištekliai
Sveikatos sistemoje dalyvauja itin daug santykinių dėmenų. Tekiant specializuotas odontologines paslaugas procesų dalyvių sąlyginai sumažėja, tačiau tebelieka galioti nacionaliniame lygmenyje galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (1994, aktuali redakcija) numatytos nuostatos, sveikatinimo sistemos veiklos reguliavimo principai. Šiais principais vadovaujamasi ir teikiant specializuotas odontologines paslaugas, vykdant jų teikimo vadybines funkcijas ir pan.
Lietuvos sveikatos sistemos įstatymo (1994, aktuali redakcija) 5 straipsnyje yra numatyti šie sveikatinimo veiklos reguliavimo principai:
Visapusė asmens ir visuomenės sveikatos sauga;
Asmens teisių turėti kuo geresnę sveikatą lygybė, nevarbu, kokios jis būtų lyties, rasės tautybės, pilietybės, socialinės padėties ir profesijos;
Asmens laisvė pasirinkti kuo geresnės sveikatos sąlygas;
Asmens sveikatos priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas;
Asmenų laisvė vienytis į visuomenines organizacijas, ginančias asmens ir visuomenės sveikatos interesus, ir valstybės parama šių organizacijų veiklos programoms;
Visuomenės informavimas visapusiškai teisingai ir laiku apie kuo geresnės sveikatos ugdymo sąlygas bei šių sąlygų reklama;
Visuomeninių organizacijų dalyvavimas valdant sveikatinimo veiklą ir tiesiogiai, ir per išrinktus savo atstovus;
Valstybės parama asmenims saugant, atgaunant ir stiprinant jų sveikatą; Valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros nustatymas;
Visų sveikatinimo veiklos subjektų vykdoma visapusė pavojaus ir žalos asmens ir visuomenės sveikatai prevencija;
Valstybės skatinamos sveikatai naudingos ūkinė veikla ir iniciatyva.
Specializuotos odontologinės paslaugos asmenims privalo būti teikiamos vadovaujantis aukščiau išdėstytais medicinos veiklos principais. Kiekviena odontologinė problema turi būti išspręsta visapusiškai, individualiai, užtikrinant lygybę. Asmens laisvė pasirinkti kuo geresnes specialiąsias odontologines paslaugas turėtų būti užtikrinama ir finansiniu požiūriu, kadangi šiuo metu numanoma dažnai odontologines paslaugas vidutinis statistinis lietuvis renkasi ne pagal tai, kur jo nuomone, teikiamos geresnės paslaugos, bet ten, kur jam prieinama finansiškai. Todėl sveikatos priežiūros principas - asmens laisvė pasirinkti kuo geresnes sveikatos sąlygas yra tik sąlyginai užtikrinamas.
Priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principai yra paremti kiekvieno individualia odontologinės problemos situacija. Prieinamumas, tai – tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas (Jankauskienė, 2012). Specialiųjų odontologinių paslaugų prieinamumas asmenims turėtų būti užtikrinamas tiek organizacine, tiek komunikacine, tiek ekonomine prasmėmis. Metodinėse rekomendacijose ,,Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybėse poreikio, apimties, išteklių nustatymas“ (2011) prieinamumas yra išskiriamas kaip viena iš didžiausių šalies sveikatos priežiūros problemų. Metodinių rekomendacijų autorių teigimu, valstybėje yra pastebimas sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumas. Bendruomenei yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos gali būti nevienodai prieinamos bendruomenės nariams. Tokį skirtumą dažniausiai lemia arba gali lemti įvairūs veiksniai: socialinės - ekonominės priežastys (mažos pajamos, nedarbas, menkas išsilavinimas), geografinė padėtis (gyvenamoji vieta yra atoki, nutolusi nuo paslaugų teikimo vietos), prasta visuomeninio transporto infrastruktūra, nėra informacijos apie tokių paslaugų buvimą ir kt. Kaip teigia Jankauskienė (2012) savo atliktame tyrime „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimas“, nuogąstavimai dėl prastėjančios sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo yra daugiau prasto informuotumo ir išankstinės pokyčių baimės pasekmė. Todėl yra itin svarbu visuomenei būti informuotai ir apie specialiosios odontologijos paslaugas, galimybes, prieinamumą, kokybę, alternatyvas. Mažinant odontologinių paslaugų prieinamumo netolygumus, kuriuos visų pirma reikia ištirti ir empiriškai, būtini veiksmai visose įtakos veiksnių lygmenyse, t.y. įvardinti problemas, jas įvertinti, nustatyti prioritetus ir strategiškai veikiant priimti sprendimus.
Specializuotų odontologinių paslaugų tinkamumas asmenims turėtų būti siejamas su paslaugų kokybe. Vertinant kokybės sampratą iš kokybės vadybos pozicijų, kokybė yra objektyvus daikto ar reiškinio apibūnimas tam tikrai rūšiai būdingais esminiais požymiais, kai galima tikrovės rūšinė įvairovė (Stoners, 2010). Kokybė teikiant specializuotas odontologines paslaugas – tai
specializuotų odontologinių paslaugų savybių visuma, įgalinanti tenkinti paslaugų gavėjų ir teikėjų išreikštus ir numatomus poreikius. Stebėti, tobulinti ir garantuoti aukštą kokybę teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms yra pagrįstas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. įsakymu ,,Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepcijos patvirtinimo. Šiame įsakyme numatytos kokybės skatinimo ir kokybės gerinimo priemonių taikymas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Specializuotos odontologinės paslaugos – tai odontologijos kryptis, turinti itin individualų veiklos pobūdį, todėl, yra būtina pereiti nuo masinės paslaugos prie individualios, veikiant bendroje sistemoje.
Lygybė organizuojant specializuotų odontologinių paslaugų teikimą taip pat yra labai svarbi. Pasiekus aukštesnį ekonominio išsivystymo lygį, skirtumai tarp įvairių visuomenės socialinių ekonominių grupių gyventojų sveikatos turėtų pradėti mažėti, siekiant įgyvendinti šalies sveikatos sistemos strategiją. Formuojant nacionalinę sveikatos bei socialinę politiką, būtina skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir teikti prioritetus labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms (Kalėdienė, 2010). Sveikatos politika turėtų siekti panaikinti ne visus sveikatos netolygumus, o tik tuos, kuriuos sąlygoje socialiniu požiūriu neteisingais laikomi veiksniai. Sveikatos lygybės principas turi būti suprantamas, kaip pasirinkimo laisvės garantija, besiremianti sveikata kaip pagrindine vertybe, koncepcija.
2 pav. Specializuotų odontologinių paslaugų teikimo prioritetų sklaida sveikatos politikos kontekste Šaltinis. Sveikatos sistemos vystymo perspektyva Europos finansinės paramos kontekste, 2012, Vilnius.
Kokybės užtikrinimo principas specializuotų odontologijos paslaugų teikimo procese gali reikšti ir sąžiningą racionalią konkurenciją. Kaip teigiama Lietuvos sveikatos sistemos 2011 - 2020 metų plėtros metmenyse (2011), nepakankamai efektyvią sveikatos priežiūros organizavimo sistemą lemia nepakankamai efektyvus sveikatos priežiūros įstaigų valdymo problemos, nepakankama
konkurencija sveikatos priežiūros sektoriuje valdymo ištekliai privalo būti racionaliai valdomi kaip priemonė, užtikrinanti sklandų paslaugų teikimo mechanizmą tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir tarp sveikatos priežiūros paslaugų pirkėjų.
Sudėtinės kokybiškos gydomosios veiklos dalys yra: kvalifikuota darbo jėga, modernūs vaistai ir medicinos įranga, efektyvi sveikatos proceso vadyba (Černiauskas, Jankauskienė, 2010). Čia atsiranda išteklių valdymo būtinybė. Išteklių vadybos procesas labai svarbus valdymo elementas, nes leidžia pašalinti problemas, kilusias dėl išteklių stokos bei vykdyti proaktyvų problemų šalinimą.
Problemų teikiant specializuotas odontologines paslaugas yra ne mažiau nei bendroje šalies sveikatos priežiūros sistemoje. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (1994, aktuali redakcija) 10 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ištekliai, kurie apima materialinius išteklius, valdymo subjektų turtą, valstybės ir savivaldybių biudžeto išteklius, duomenų bankus, valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių, turinčių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos licenciją, specialistai ir kiti darbuotojai. Taigi, pagrindiniai ištekliai teikiant specializuotas odontologines paslaugas yra žmogiškieji ir materialieji.
Materialieji sveikatos priežiūros ištekliai taip pat yra pagrįsti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsnyje. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektų ir teikiamų paslaugų finansavimo šaltinai - valstybės ir savivaldybių lėšos, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšos, savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos, lėšos už mokamas paslaugas bei palūkanos, mokamos už bankuose saugomas asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lėšas. Valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose yra paplitusi praktika, naudojant įstaigų turtą (pastatus, medicinos įrangą ir kt.), teikti pacientams mokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientai už sveikatos priežiūras paslaugas moka neoficialiai ir (arba) yra priversti savo lėšomis įsigyti vaistų, medicinos priemonių ar apmokėti kitas su gydymu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias išlaidas. Kai tuo tarpu privačiose sveikatos priežiūros įstaigose imamos priemokos už paslaugas, kurios jau apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiuo aspektu yra būti tobulinti materialinių išteklių vadybą ir jų skirstymo organizavimą, kadangi finansų politika sveikatos priežiūros atžvilgiu turi nemažai spragų.
Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos Europos finansinės paramos kontekste tyrimas (2012) atskleidė ir įvardijo vieną iš uždavinių sveikatos priežiūros tobulesnei perspektyvai užtikrinti – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų valdymą ir finansavimą. Specializuotų odontologinių paslaugų valdymo ir finansavimo veiklos srityje, turėtų būti užtikrinti šie pagrindiniai tobulinimo faktai: finansinio valdymo gerinimo priemonių įgyvendinimas, specializuotas odontologines paslaugas teikiančių institucijų (viešų ir privačių) administravimas, dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas, visuotinių kokybės standartų nustatymas, nuolatinės paslaugos kokybės stebėsenos ir vertinimo užtikrinimas (tai leistų atidžiau skirtyti lėšas ir numatyti problemines sritis) bei kt.
3 pav. Sveikatinimo veiklos Lietuvoje finansavimo struktūra
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimu (2012), aukščiau pavaizduota Lietuvos sveikatos sistemos finansavimo struktūra (žr. 3 pav.) įtraukia ir specializuotą sveikatos priežiūrą, kuriai priklauso ir specializuota odontologija.
Sveikatinimo veiklos išlaidos apima šalies įmonių, įstaigų ar privačių asmenų sveikatos priežiūros paslaugų (įskaitant administravimą, draudimą) ir prekių galutinio vartojimo išlaidų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų bendrojo kapitalo formavimo išlaidų sumą (Buivydas, Černiauskas, 2011)
Černiausko (2012) Sveikatos sistemos reformų analizės galutinėje ataskaitoje teigiama, kad bendrosios namų ūkių, verslo ir valstybės investicijos į sveikatą 2012 – 2020 metais turėtų padidėti. Papildomų investicijų rezultatas - tobulėjanti sveikatos priežiūros sistema, sukurta bendradarbiaujant ir laikant žmogaus sveikatą vieninga vertybe. Todėl svarbu, kad valstybės išlaidos socialinei apsaugai, viešajai tvarkai, sveikatos priežiūrai turėtų būti augančios ir užtikrinančios orią sveikatos priežiūrą. Specializuotos odontologinės paslaugos neretai teikiamos privačiame sektoriuje, todėl verslo investicijos į sveikatą turėtų apimti priemones darbo sąlygoms gerinti ir darbo saugai stiprinti. Kaip teigia Černiauskas (2012), palyginti su bendruoju vidaus produktu, santykinai spartesnis sveikatos išlaidų augimo tempas yra būtinas dėl populiacijos senėjimo bei jos poreikių struktūros pokyčių. 2012 – 2020 metais Lietuva turėtų užtikrinti daugumai Europos Sąjungos valstybių būdingą bendrojo vidaus produkto ir sveikatos apsaugos išlaidų santykį.
Finansiniai ištekliai – tai tiesioginis materialinis specializuotų odontologinių paslaugų pagrindas. Finansais yra užtikrinamas objektyvus specializuotų odontologinių paslaugų paklausos ir pasiūlos balansavimas. Tai užtikrina valstybės makroekonominiame lygmenyje ir efektyvų paslaugų
įmonių patencialo naudojimą mikroekonominiuose lygmenyse, siekiant teikti paslaugas, kurios būtų realizuojamos privačių asmenų, vyriausybės, užsienio pirkėjų ar kitų įmonių (Dubinas, Smilga, 2010).
Nagrinėjant specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes ir analizuojant šios veiklos išteklius, žmogiškiesiems ištekliams tenka ypatinga vieta. Strateginis sveikatos priežiūros valdymas, specializuotų odontologinių paslaugų plėtros planavimas, galimybių numatymas yra visiškai tiesiogiai susiję su žmogiškaisiais ištekliais.
Keičiantis šalies ekonominiam, socialiniam užsakymui, labai svarbus tampa aptarnaujančio personalo klausimas sveikatos sistemoje. Anot Pikturnaitės (2008), tik žmogiškųjų išteklių dėka visos valstybinės sistemos turi teisinę bazę, jų kaitą, tobulėjimą, taip pat užtikrina organizacijų valdymo efektyvumą.
Černiausko (2012) pateiktai duomenis Sveikatos sistemos reformų analizės galutinėje ataskaitoje, 2010 metais 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 7,6 odontologo, vadinasi, šalyje vidutiniškai vienas odontologas aptarnauja 1 315,8 pacientų. Remiantis perspektyvomis ir ateities sveikatos priežiūros vizijomis, 2020 metais Lietuvoje turėtų tekti 15 odontologų 10 tūkstančių šalies gyventojų.
Profesorė D. Jankauskienė, atlikusi Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimą (2012), darbo išvadose pateikė tokias išvadas apie sveikatos priežiūros sistemos žmogiškuosius išteklius, kurie gali būti tiesiogiai pritaikyti ir organizuojant specializuotas odontologines paslaugas: nuolatinis gydytojų odontologų ir jų komandos kvalifikacijos tobulinimas, siekiant suteikti efektyvią ir kokybišką paslaugą, paremtą visame pasaulyje užtikrintomis šiuolaikinėmis technologijomis, medikamentais, darbo technikomis, daly gydytojų odontologų funkcijų, pasitelkus vadybos delegavimo funkciją, perduoti bendrosios praktikos slaugytojams, suplanuoti specializuotų odontologinių paslaugų teikėjų – gydytojų odontologų komandą proporcingą gyventojų skaičiui, daugiau skirti laiko ir iniciatyvos gerosios praktikos pasidalijimui, daugiau investicijų į kvalifikaciją, įstaigų administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą vadybos bei strateginio planavimo srityse. Tam, kad būtų užtikrintas sveikatos specialistų ir pacientų pajėgumas suteikti kokybiškas paslaugas yra būtinas gydytojų odontologų rengimo ir tobulinimui reikalingos infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas, sveikatos specialistų studijų programų tobulinimas, efektyvaus gydytojų odontologų poreikio prognozavimo ir planavimo skaitinimas, kuriant veiksmingas specializuotų odontologinių paslaugų teikimo plėtros strategijas.
Kartu su žmogiškųjų resursų tobulinimu specializuotos odontologijos srityje, atsiranda dar viena išteklių ašis – technologijos.
Lietuvoje apie technologijų svarbą sveikatos priežiūroje pradėta kalbėti 1991 metais. Medikams ir pacientams medicinos inovacijos technologijos srityje padeda užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, išteklių panaudojimą bei kokybiškesnį ir efektyvesnį rezultatą. Yra svarbu specialiosios odontologijos technologijas vertinti sistemiškai ir pritaikyti prie bendros pasaulio
