LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS GYVŪNŲ MOKSLAS
ANDRIUS JURKEVIČIUS
AVIŲ MĖSOS FIZIKINIŲ, CHEMINIŲ IR TECHNOLOGINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS IR JŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO AMŽIAUS IR LYTIES
THE RELATIONSHIPS BETWEEN THE PHYSICAL, CHEMICAL AND
TECHNOLOGICAL PARAMETERS OF SHEEP MEAT AND ITS DEPENDENCE OF AGE AND GENDER
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Lekt. dr. Vilija Buckiūnienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ
INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Avių mėsos fizikinių, cheminių ir technologinių rodiklių sąsajos ir jų priklausomybė nuo amžiaus ir lyties“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Andrius Jurkevičius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Andrius Jurkevičius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Dr. Vilija Buckiūnienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Prof. dr. Elena Bartkienė
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
3 Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4 TURINYS SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Avininkystės būklė Lietuvoje ir Europoje ... 10
1.2. Romanovo veislės avys ... 13
1.3. Avienos maistingumas ir sudėtis ... 14
1.3.1. Maistingumas... 15
1.3.2. Baltymai ir amino rūgštys... 16
1.3.3. Riebalai, riebalų rūgštys ir cholesterolis... 16
1.3.4. Malondialdehidas... 17
1.3.5. Mėsos pH ... 18
1.3.6. Biogeniniai aminai ... 18
1.4. Avių amžiaus ir lyties poveikis mėsos kokybiniams rodikliams ... 19
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 21
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 36
REKOMENDACIJOS ... 38
5 SANTRUMPOS
LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; VA - Veterinarijos akademija;
MDA - malondialdehidas;
EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija; ES - Europos Sąjunga;
tūkst. - tūkstantis; m. - metai; mln. - milijonas; Proc. - procentas;
ŽŪIKVC - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras; Kg - kilogramas JK - Jungtinė Karalystė; t - tona; EK - Europos komisija; pH - rūgštingumas; kcal - kalorijos; L* - šviesumas; a* - rausvumas; b* - gelsvumas; RR - riebalų rūgštis;
MNRR - mononesočioji riebalų rūgštis; SRR - sočioji riebalų rūgštis;
PNRR - polinesočioji riebalų rūgštis; MTL - mažo tankio lipoproteinai; DTL - didelio tankio lipoproteinai; BA - biogeniniai aminai;
LR - Lietuvos Respublika;
EEC - Europos ekonominė bendrija; SM - sausosios medžiagos;
p - statistinis patikimumas; ž. p. - žalieji proteinai;
6 SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorius - Andrius Jurkevičius, Gyvūnų mokslo studijų programos magistrantas.
Baigiamojo darbo vadovas - lekt. dr. Vilija Buckiūnienė.
Mokslo įstaiga - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvūnų mokslų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.
Baigiamojo darbo tema - avių mėsos fizikinių, cheminių ir technologinių rodiklių sąsajos ir jų priklausomybė nuo amžiaus ir lyties.
Raktiniai žodžiai: Romanovai, aviena, ėriena, mėsos kokybiniai rodikliai, amžius, lytis.
Temos aktualumas. Nors ir avienos kokybė priklauso nuo genetikos, ją galima dar labiau pagerinti atsižvelgiant į skerdžiamų avių lytį ir tinkamai parinktą skerdimo amžių. Šiais laikais vartotojai turi daug pasiūlos įvairios mėsos, todėl svarbu gamintojams atsižvelgti ir į tai, norint tiekti kokybiškesnę mėsą. Padidėjęs vartotojų pasitenkinimas gali lemti didesnius vartojimo rodiklius ir pramonės pelningumą.
Darbo objektas - Romanovo veislės avys.
Tyrimo metodika ir organizavimas: Magistro baigiamasis darbas atliktas 2018 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. gruodžio mėn. LSMU VA Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo bei produkcijos kokybės laboratorijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute. Avys buvo auginamos avininkystės ūkyje „X“ Šakių rajone.
Bandymui buvo sudarytos trys grupės - kontrolinė ir dvi tiriamosios. Atrinkta 12 avių, po 4 avis iš kiekvienos grupės (skirtingo amžiaus ir lyties avys). LSMU VA Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo bei produkcijos kokybės laboratorijoje, įvertinta avienos cheminė sudėtis bei fizikinės savybės, riebalų rūgščių sudėtis, biogeninių aminų, malondialdehido ir cholesterolio koncentracijos.
Tyrimo rezultatai: Statistiškai patikimi rezultatai lyties įtakai nustatyti: avių kūno dalių išsivystymui, fizikiniams rodikliams, sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių sudėčiai, biogeninių aminų kiekiui ir malondialdehido koncentracijai (p<0,05). Statistiškai patikimi rezultatai amžiaus įtakai nustatyti: avių kūno dalių išsivystymui, avienos cheminei sudėčiai ir fizikiniams rodikliams, mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui, biogeninių aminų koncentracijai, MDA ir cholesterolio koncentracijoms (p<0,05).
Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro 4 skyriai, naudotos literatūros sąrašą sudaro 104 pozicijos. Darbo apimtis: 46 puslapiai, 17 lentelių
7 SUMMARY
Author of the thesis - Andrius Jurkevičius, Master's student of Animal Science study program. Supervisor of the thesis - lect. dr. Vilija Buckiūnienė.
Institution of studies - Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Science, Institute of Animal Rearing Technologies.
The title of the thesis: The relationships between the physical, chemical and technological parameters of sheep meat and its dependence of age and gender.
Keywords: Romanov, sheep, lamb, meat quality, age, gander, carcass morphology.
Relevance of the topic. Although the quality of sheep depends on genetics, it can be improved by the sex of the sheep being slaughtered and the age of slaughter chosen appropriately. These days, users have a lot of supply of meat, so it is important for producers to take consideration of the fact, in order to deliver better quality meat. Increased consumer satisfaction can lead to higher consumption rates and industrial profitability.
Object of the thesis - Romanov breed sheep.
The method of research and structure: The research for master's thesis was accomplished in 2018 September - 2020 December, LUHS, Laboratory of Animal and Aquaculture Productivity and Production Quality. Institute of Animal Husbandry Technology. The experiment sheep kept and was performed at X sheep breeding farm in Šakiai district.
Three groups of sheep were formed for the research - control and two experimental. Selected 12 sheep, 4 sheep from each group (different age and gender sheep). Lamb meat chemical composition, physical characteristics, fatty acids composition, biogenic amines, malondialdehyde and cholesterol concentrations were evaluated in LUHS, Laboratory of Animal and Aquaculture Productivity and Production Quality.
Results: Statistically reliable results influenced of gender were determined for the development of body parts of sheep, physical parameters, the content of saturated and monounsaturated fatty acids, content of biogenic amines and concentration of malondialdehyde (p<0,05). Statistically reliable results influenced of age were determined for the development of body parts of sheep, physical and technological parameters, monounsaturated fatty acids, biogenic amine concentrations, MDA and cholesterol concentrations (p<0,05).
Size and structure of the thesis: thesis consist of 4 chapters. Literature sources list consists of 104 positions. Extent of thesis: 46 pages, 17 tables.
8 ĮVADAS
Visame Pasaulyje vartotojai vis dažniau renkasi saugius, maistingus ir geros kokybės maisto produktus. Mėsos kokybė taip pat yra labai svarbi užtikrinant vartotojų pasitenkinimą. Mėsos kokybei įtakos turi genetiniai veiksniai, gyvulio auginimo būdas ir gamybiniai procesai. Genetiniai skirtumai suprantami kaip genetiniai žymenys, lemiantys daugelį savybių. Taipogi gyvuliai turi būti tinkamai šeriami ir auginami, kad būtų kuo geresnė mėsa. Kokybę taip pat labai įtakoja sąlygos skerdykloje. Tai, kaip su gyvūnais elgiamasi prieš skerdžiant, turi įtakos MDA kiekiui, kas taip pat susiję su mėsos kokybe. Labai svarbu taikyti tinkamus apsvaiginimo ir skerdimo metodus, užtikrinančius sumažintą gyvūnų stresą [1].
Tokie veiksniai kaip veislė, lytis, skerdžiamo gyvūno amžius, mityba ir šėrimo režimas gali turėti įtakos fizinėms, cheminėms, morfologinėms savybėms ir riebalų lokalizacijai. Mėsos kokybė lemia spalvą, skonį, aromatą, sultingumą, marmuringumą, virimo nuostolius - šie rodikliai tiesiogiai daro įtaką vartotojų pasitenkinimui [2].
Taip pat avienos kokybė labai priklauso nuo riebalų lokalizacijos vietos. Ėriukams augant, iš pradžių riebalai kaupiasi ant vidaus organų (inkstų, žarnų). Vėliau - tarp raumenų ir po oda, augimo pabaigoje - raumenyse. Riebalai, įsiterpę tarp raumenų pluoštelių pagerina mėsos struktūrą ir maistingumą, daro ją marmurišką. Riebalų kaupimosi vietą lemia veislė, amžius, lytis bei avies įmitimas. Vilnos, pieno ir produktyvumo krypčių avims riebalai kaupiasi daugiausia ant vidaus organų, o mėsinėms avims - poodyje ir raumenyse, todėl jų mėsa ir yra vertingiausia [3].
Baigiamajame darbe buvo tirtos Romanovo veislės avys, kurių mėsa yra labai vertinama dėl puikaus skonio, sultingumo ir specifinio kvapo nebuvimo. Avių augintojams ši veislė priimtina dėl ilgo jų rujos aktyvumo, trumpesnės ėringumo trukmės nei kitų veislių, didelio atvestų ėriukų skaičiaus ir tuo, kad gali atvesti net dvi vadas per metus [4].
Nors Lietuvoje aviena nėra labai populiari mėsa, kitose šalyse ji itin vertinama. Remiantis EBPO ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis didžiausi avienos vartotojai tarp ES šalių 2015 m. buvo Graikija, kur suvartojamas didžiausias avienos kiekis, tenkantis vienam gyventojui 12,3 kg. Už EBPO ribų didžiausias suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, yra Mongolijoje - 45,1 kilogramo [5].
Šiuo metu ES pagrindinės avienos mėsą gaminančios valstybės narės yra Jungtinė Karalystė (apie 40 proc.) ir Ispanija (apie 16 proc.). Jungtinėje Karalystėje sumažėjusią avienos gamybą (-3,6 proc.) kompensavo išaugusi gamyba kitur, ypač Ispanijoje (+ 3,9 proc.) [6].
9 Daugelyje Musulmonų šalių aviena pirmiausia vartojama ypatingomis progomis ir religiniais tikslais. 2017 m. visame pasaulyje buvo paskersta daugiau nei 567 mln. avių. Aviena yra svarbus produktas pasaulinėje mėsos rinkoje, o paklausa importui vis auga [7].
Darbo tikslas - ištirti avių mėsos fizikinių, cheminių ir technologinių rodiklių sąsajas ir jų priklausomybę nuo amžiaus ir lyties.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti avių amžiaus ir lyties įtaką avių skerdenos morfologinei sudėčiai;
2. Ištirti avių amžiaus ir lyties įtaką avių mėsos cheminei sudėčiai ir fiziniams rodikliams; 3. Ištirti avių amžiaus ir lyties įtaką riebalų rūgščių sudėčiai;
4. Ištirti avių amžiaus ir lyties įtaką biogeninių aminų koncentracijai;
5. Ištirti avių amžiaus ir lyties įtaką mėsos lipidų oksidaciniams procesams (MDA); 6. Ištirti avių amžiaus ir lyties įtaką avių mėsos cholesterolio koncentracijoms.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Avininkystės būklė Lietuvoje ir Europoje
Nuo seniausių laikų Lietuvos žemėje žmonės augino avis. Jos buvo ir maistas, ir žaliava aprangai. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad II tūkst. pr. Kr. pradžioje Lietuvos teritorijoje, sprendžiant iš išlikusių gyvulių kaulų, tuometiniai gyventojai jau turėjo prisijaukinę avis. Daugiau ir tikslesnių žinių apie avininkystės raidą pateikiama nuo XIII a. išleistuose dokumentuose (Dusburgo kronikoje, įvairiuose metraščiuose ir kt.). Daugiausia avių laikyta 1924-1926 m. laikotarpiu - apie 1,5 mln. Vėliau avių skaičius nuolat mažėjo, o mažiausiai jų laikyta 2001 m. - tik 11,5 tūkst. Iki 1988 m. Lietuvoje buvo auginamos tik Lietuvos juodgalvės ir vietinės šiurkščiavilnės avys. Vėliau entuziastingų ūkininkų dėka buvo įvežta įvairių veislių avių iš užsienio [8].
Avys lietuviui taip pat buvo ir maistas, ir žaliava aprangai. Žiemą vilkėdavo ilgais avikailių kailiniais, nešiodavo kailines kepures, įvairius megztus drabužius, veltinius. Avis ir ėriukus skersdavo dažniausiai rudenį. Kasmet papjaudavo 46-85 tūkst. avių [9].
Lietuvos įstojimas į ES 2004 m. sudarė palankias sąlygas stabiliai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Laisvas prekių, darbo ir kapitalo judėjimas atvėrė galimybes dalyvauti didesnėje, labiau atviroje rinkoje, pasinaudoti eksporto subsidijomis ir struktūrinių fondų parama. Todėl reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje vykdomos investicinės paramos programos, skatinančios žemės ūkio subjektų modernizavimą, konkurencingumo didinimą, ES standartų įgyvendinimą. Todėl jaunieji ūkininkai gauna paramas iš įvairių fondų, remiančių vieną ar kitą ūkio šaką [10].
Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 172 tūkst. avių, kurias laiko virš 10 tūkst. avių augintojų. Šalyje dominuoja smulkūs avių ūkiai, kuriuose dažniausiai laikoma po 1-5 avis (apie 60 proc.). Po 6-20 avių laiko 25 proc. ūkių, 21 - 50 avių apie 10 proc., 51-100 avių - tik 3 proc., o 101-500 avių - iki 1 proc. ūkių. Kol kas Lietuvoje yra 5 ūkiai, kuriuose laikoma apie 1000 avių, o vienintelis ūkininkas augina per 2500 avių [11].
Anot Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininkės Gintarės Kisielienės pastaraisiais metais avių skaičiaus mažėjimą (1 lentelė) galėjo lemti daug veiksnių. Matyt nemažai augintojų neapskaičiavo savo galimybių, kažkur išgirdo, kad apsimoka auginti, kad nesunku. Tačiau kai pradėjo auginti, suprato, kad tai nėra taip paprasta. Daug prarandama dėl sezoniškumo, kai rudenį pasiūla būna didžiausia, kaina krenta, realizuoti sunku. Pirkėjai iš kitų šalių prašo daug ir kokybiškos avienos. Deja, lietuviai augina daug prastų veislių mišrūnių, smulkių avių, kurios neretai netinka ne tik užsienio, bet ir vietinei rinkai. Taigi nors atrodo, kad avių augintojų daug, tačiau geros produkcijos yra mažai [12].
11 1 lentelė. Avių skaičiaus, avių laikytojų skaičiaus ir vidutinio avių bandos dydžio dinamika 2014 - 2019 m. [13] 2014 Spalio 1 d. 2015 Spalio 1 d. 2016 Spalio 1 d. 2017 Spalio 1 d. 2018 Spalio 1 d. 2019 Spalio 1 d. Avių skaičius, tūkst. vnt. 133,3 159,8 179,7 187,9 181,4 172,4 Avių laikytojų skaičius, tūkst. vnt. 8,5 9,8 10,5 10,8 10,6 10,1 Vidutinis bandos dydis, vnt. 15,7 16,3 17,2 17,4 17,1 17,0
ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro 2019 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 172,4 tūkst. avių, o avių laikytojų - 10,1 tūkst. Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. avių skaičius padidėjo 29,4 proc. Augantis avių ir jų augintojų skaičius bei vidutinis bandos dydis parodo augantį šios ūkio šakos populiarumą bei didėjančią šios mėsos paklausą. Per analizuojamą laikotarpį (2014-2019 m.) vidutinis avių bandos dydis padidėjo 8,3 proc. Tačiau nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. avių skaičius sumažėjo 5,0 proc., o avių laikytojų skaičius sumažėjo 4,3 proc. Vidutinė avių banda sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 17,0 vnt. ŽŪIKVC Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos 2018-2019 m. duomenimis, iš vienos avies vidutiniškai primelžta 232 kg pieno bei vidutiniškai gauta 13,7 kg pieno riebalų ir 11,9 kg pieno baltymų [13].
Avienos ir pieno gamyba vis dar yra labai svarbi žemės ūkio šaka Europoje. Norint padidinti avių sektoriaus patrauklumą, labai svarbu tvariai didinti produktyvumą.
Europos Sąjungoje yra daugiau nei 70 milijonų avių ir ožkų (85% avių ir 15% ožkų), dažnai laikomų ekonomiškai pažeidžiamose vietovėse, tokiose kaip kalnų regionai. Ėriukai sveriantys daugiau kaip 13 kg daugiausiai auginami Airijoje, lengvųjų veislių ėriukai auginami pietiniuose regionuose, pavyzdžiui, Graikijoje ir Italijoje. Ispanijos ir Prancūzijos produkcija yra mišri. ES remia avininkystės ūkius įvairiomis paramomis [14].
ES avių augintojams yra sukurtas Europos finansuojamas tinklas „SheepNet“, kuris prasidėjo 2016 m. „SheepNet“ koncentruojasi į tris pagrindinius avių produktyvumą įtakojančius veiksnius, būtent į efektyvų dauginimąsi, efektyvų ėringumą ir sumažintą avių mirtingumą. Šis tinklas skatina diegti ir skleisti novatoriškas ir geriausias technologijas bei praktiką avių produktyvumui gerinti. Šiuo tikslu kas dvejus metus rengiami nacionaliniai seminarai nustatė kiekvienos šalies partnerės poreikius, pateikė sprendimus bandos produktyvumui pagerinti ir parengė rekomendacijas sprendimams įgyvendinti [15]. ES yra apie 900 000 avių augintojų, o JK, Ispanija, Prancūzija, Rumunija ir Airija yra pagrindinės auginančios šalys. 2015 m. ES avių ir ožkų mėsos produkcijos vertė sudarė apie 5,5 mlrd. eurų. Nuo
12 1980 m. avių skaičius sumažėjo 25 mln., tačiau ES avių populiacija stabilizavosi ir sudarė apie 86,5 mln. avių. Šiuo metu avienos vienam gyventojui tenka vidutiniškai 2,1 kg skerdenos svorio. 2015 m. ES importavo 212 000 t avienos, iš kurios 85 proc. buvo iš Naujosios Zelandijos. ES avių eksportas sudaro 61 000 t. ES avininkystės sektorių galima apibūdinti kaip labiausiai pažeidžiamą ir jautrų, susiduriant su daugybe reikšmingų iššūkių, įskaitant mažas pajamas ūkio lygmeniu ir silpną finansinį tvarumą, priklausomybę nuo tiesioginės paramos, mažėjantį vartojimą.
Tačiau šis sektorius taip pat turi teigiamų galimybių, įskaitant aukščiausios kokybės gaminių tiekėjo poziciją ES rinkoje, kurioje apsirūpinama tik 87 proc., teigiamą avininkystės vaidmenį gerinant aplinką, tvarkant gamtos išteklius ir biologinę įvairovę [16].
2018 m. sausio mėn. ES avienos ir ožkienos eksportas, palyginti su 2017 m., padidėjo 1 proc. ir sudarė 4,419 tūkst. t (skerdenos svorio). 2018 m. sausio mėn. daugiausia avienos ir ožkienos ES eksportavo į Libiją - 1,268 tūkst. t ir į Honkongą - 0,729 tūkst. t (į kurias eksportas atitinkamai sudarė apie 29 ir 17 proc. viso ES avienos ir ožkienos eksporto kiekio).
2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m., avienos ir ožkienos importas į ES šalis padidėjo 28 proc. ir sudarė 15,283 tūkst. t. Tai labiausiai lėmė didėjanti avienos pasiūla iš Naujosios Zelandijos, kuri yra didžiausia avienos ir ožkienos tiekėja ES šalims [17].
Šių metų liepos mėn. Europos Komisija (EK) paskelbė naujausią savo trumpalaikės žemės ūkio rinkų perspektyvos leidimą, atspindintį COVID-19 pandemijos poveikį. Nors anksčiau buvo prognozuojama, kad gamyba bus stabili, dabar prognozuojama, kad ES avienos gamyba sumažės 1,5 proc. Numatomą kritimą lemia maisto produktų paklausos sumažėjimas dėl COVID-19, taip pat mažiau avienos suvartojama per Velykas ir Ramadano šventes. EK prognozuoja, kad dėl griežtesnio vidaus tiekimo ES avių mėsos eksportas bus 2 proc. didesnis nei 2019 m. Prognozuojama, kad importas sumažės 5 proc. dėl didesnio prieinamumo pagrindinėse tiekėjų šalyse: JK, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje [18].
2 lentelė. Avienos ir ožkienos sektoriaus produkcijos, eksporto, importo ir suvartojimo per metus prognozė [18]
2019 m. 2020 m. prognozė
Produkcija +5,8 proc. -1,5 proc.
Eksportas +9,8 proc. +2,0 proc.
Importas -5,7 proc. -5,0 proc.
13 1.2. Romanovo veislės avys
Romanovo avių veislė atsirado XVIII a. pabaigoje, buvusios Sovietų Sąjungos šiaurės ir šiaurės vakarų regionuose. Nuo seniausių laikų šios buvusios TSRS dalies ūkininkai šiaurines trumpauodeges avis laikė dėl mėsos ir kailių. O per daugelį metų, taikant atranką, pagerino šių avių gamybines savybes. Geriausi rezultatai, gerinant šiaurinių trumpauodegių avių savybes pavyko valstiečiams iš Jaroslavlio gubernijos, Romanovo rajono. Tai ir apsprendė šių avių pavadinimą.
Romanovo veislės avys yra išvestos liaudies atrankos metodais be jokių kitų veislių dalyvavimo. Daugelį metų profesinėse draugijose kyla ginčų dėl Silezijos avinų įtakos Romanovo veislės sukūrimui, būtent dėl vilnos savybių, dėl kurių Romanovo avys gali būti tituluojamos Merino veisle. Galiausiai idėjos ir nuomonės buvo atmestos ir manoma, kad Romanovo veislės savybės buvo atnaujintos atrankos metodu.
Kaip veislė Romanovo avys gali būti auginamos grynakraujės - veisimo tikslams arba panaudotos kaip gerinamoji veislė kryžminant su kitomis veislėmis siekiant padidinti vislumą.
Romanovai - vidutinio dydžio avys. Vidutinė kūno masė būna nuo 45 iki 55 kg avims ir 65 - 80 kg avinams. Romanovo avių galva yra padengta juodais plaukais. Priekiniai nosies kaulai šiek tiek išgaubti. Kaktos srityje kailis turi mažų arba didelių baltos spalvos laukų. Galvoje dominuoja didelės akys su tamsiu pigmentu. Kaklas yra vidutinio ilgio, gerai išsivystęs, ne per raumeningas. Gyvūnai, kurie turi ilgą ir liekną kaklą neveisiami. Geriausi veislės atstovai turi statinaitės formos kūną. Nuo kelių iki kanopos jų kojos yra dengtos juodais plaukais ir gali turėti baltų dėmių.
Romanovų avių mėsa yra labai vertinama dėl puikaus skonio, sultingumo ir specifinio kvapo nebuvimo. Mėsa lengvai virškinama, skoniu panaši į stirnieną. Kaulai yra ploni ir lengvi. Jų dalis šaltoje skerdenoje yra 9-10 proc. Gerai maitintos avies mėsos išeiga yra 50 proc. Dauguma restoranų Romanovo mėsą patiekia kaip firminį patiekalą [19].
Romanovų veislės avims būdingas labai ilgas sezoninis rujos aktyvumas. Daugeliu atvejų joms nėra nevaisingumo laikotarpio. Avys vėl tampa vaisingos 30-40 dienų po ėriavimosi. Jų ėringumo trukmė (vidutiniškai 144 dienos) yra trumpesnė nei daugumos kitų avių veislių. Taigi Romanovų bandas įmanoma tvarkyti taip, kad būtų galima gauti dvi ėriukų vadas per metus. Daugeliu atvejų avys veda nuo 3 iki 5 ėriukų vienu metu, o kartais netgi 7-9 ėriukus. Vidutinis reprodukcinių metų skaičius bandoje yra apie 7,5 metai.
Šios avys yra puikios motinos ir pagamina pieną, kurio užtenka maitinti tris ar keturis gimusius ėriukus. Tiek vaisingumo, tiek motinystės sugebėjimai perduodami palikuonims. Be abejo, tai padidina jų vertę. Romanovo avys anksti lytiškai subręsta. Patinai gali poruotis nuo 3-4 mėnesių amžiaus. Gerai šeriamos patelės gali pasiekti 39-41 kg gyva svorį per 6-8 mėnesius ir jau gali būti veisiamos [4].
14 Tačiau, anksčiau labai populiarios dėl didelio vaisingumo ir greito pulko padidėjimo, šiandien šios veislės avys netenkina avių augintojų reikalavimų. Dėl to, kad atsivedus nuo 3 iki 5 naujagimių reikalinga papildoma priežiūra. Šias avis tris kartus per metus reikia kirpti. O tai ūkininkui papildomos išlaidos bei darbo sąnaudos. Be to, Lietuvoje nėra samdomų kvalifikuotų avių kirpėjų. Kaip nėra ir vilnos paklausos. Todėl vilninės ir vietinės įvairios veislės kryžminamos su mėsinėmis veislėmis, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse [20].
1.3. Avienos maistingumas ir sudėtis
Vartotojai vis labiau reikalauja mėsos, kurią jie valgo, kokybės. Jie nori sveikų, natūralių ir skanių produktų, tačiau jiems taip pat rūpi gyvūnų gerovė juos auginant, gabenant ir skerdžiant. Mūsų elgesys su gyvūnais turi įtakos ne tik gyvūnų gerovei, bet ir pagamintos mėsos kokybei [21].
Yra daug veiksnių, kurie gali įtakoti mėsos kokybę. Svarbu, kad gamintojai žinotų apie šiuos veiksnius, kad gautų maksimalios kokybės skerdeną. Stresas dėl aplinkos pasikeitimų, grubus auginimas, aplinkos temperatūra, drėgmė, šviesos intensyvumas, garsas ir veiksniai prieš skerdimą, gali pabloginti mėsos kokybę. Dėl streso mėsa gali tapti blyški, sausa, minkšta ar per kieta.
Genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos mėsos kokybei. Nustatyta, kad spalva, tvirtumas ir netgi marmuringumas yra paveldimi. Jaunų avinų mėsa yra tamsesnė ir tvirtesnė, nei to pačio amžiaus ėriavedžių.
Būdas kaip skerdžiama avis irgi turi įtakos mėsos kokybei. Skerdžiant avį apsvaiginus, jis netenka sąmonės, bet tai nesustabdo jo širdies. Plakanti širdis padeda greičiau pašalinti kraują iš kūno. Tai labai svarbu, nes papildomas kraujas mėsoje yra nepatrauklus pirkėjams [22].
Veiksniai turintys įtakos mėsos kokybei:
Technologiniai veiksniai - mėsos pH, vandens imlumas, rišlumas, jungiamojo audinio kiekis, baltymų būklė, tarpraumeninių riebalų būklė, raumeninio audinio santykis skerdienoje, subrendimo lygis.
Priešskerdiminiai veiksniai - veislė, amžius, lytis, šėrimas, įmitimas, sveikatos būklė, laikymo technologija, transportavimo sąlygos, priešskerdiminis gyvulių laikymas.
Poskerdiminiai veiksniai - apsvaiginimo būdas, nukraujavimo laipsnis, odos nulupimo kokybė. Mėsos ir produktų laikymo sąlygos [22].
Mėsos kokybės įvertinimas atliekamas laboratorijoje pagal mėsos chemines ir fizines savybes. Mėsos fizinės savybės vertinamos pagal šiuos rodiklius: spalvingumą (L*-šviesumas, a*-rausvumas,
b*-15 gelsvumas), rūgštingumą (pH), vandens rišlumą (proc.), mėsos švelnumą (kg/cm2) virimo nuostolius (proc.) ir mėsos marmuringumą.
Mėsos cheminės savybės vertinamos pagal: sausų medžiagų kiekį, proteinų (baltymų) kiekį, riebalų ir pelenų kiekį [23].
1.3.1. Maistingumas
Subalansuota mityba užtikrina visų pagrindinių maisto medžiagų, kurių žmogaus organizmas reikalauja, suvartojimą [24]. Maistingumas reiškia išsamią informaciją apie gyvybiškai svarbias maisto medžiagas ir energetines vertes [25].
Mėsa yra vienas iš maistingiausių ir daug energijos turinčių natūralių maisto produktų. Manoma, kad mėsa yra svarbi sveikos ir subalansuotos mitybos dalis. Tai gausus baltymų, įvairių riebalų, įskaitant omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, cinko, geležies, seleno, kalio, magnio, natrio, vitamino A, B komplekso vitaminų ir folio rūgšties šaltinis. Mėsa laikoma turtingu būtinų amino rūgščių šaltiniu, tuo tarpu mineralų kiekis yra mažesnis [26].
3 lentelė. Jautienos, kiaulienos ir avienos 100 g mėsos cheminė sudėtis ir energinė vertė [27].
Jautiena Kiauliena Aviena
Vanduo, proc. 55-69 49-58 48-65
Baltymai, proc. 16,2-19,5 13,5-16,4 12,8-18,6
Riebalai proc. 11-28 25-37 12,8-18,6
Kaloringumas, kcal 180-320 300-390 220-380
Vitaminai ir mineralai
Ėriena yra turtingas daugelio vitaminų ir mineralų šaltinis, svarbiausi jų:
Vitaminas B12 - svarbus kraujo susidarymui ir smegenų veiklai. Gyvūninės kilmės maiste yra daug šio vitamino, o veganų mityboje jo trūksta. Trūkumas gali sukelti anemiją ir neurologinę žalą [28]; Selenas - mėsa dažnai yra turtingas seleno šaltinis, nors tai priklauso nuo gyvūno raciono. Selenas
organizme atlieka įvairias svarbias funkcijas [29];
Cinkas - paprastai yra daug geriau absorbuojamas iš mėsos nei iš augalinių produktų. Tai būtinas mineralas, svarbus augimui ir hormonų, tokių kaip insulinas ir testosteronas, formavimuisi [30]; Niacinas - dar vadinamas vitaminu B3, atlieka įvairias svarbias organizmo funkcijas. Nepakankamas
16 Fosforas - maisto produktuose esantis fosforas yra būtinas ląstelių augimui ir palaikymui [32]; Geležis - avienoje yra daug geležies, daugiausia hemo geležies, kuri yra labai biologiškai prieinama
ir absorbuojama efektyviau nei ne hemo geležis, kuri randama augaluose [33].
1.3.2. Baltymai ir amino rūgštys
Vertingiausia mėsos dalis yra baltymai. Jie nulemia mėsos maistinę vertę, turi įtakos fiziniams ir cheminiams rodikliams bei pokyčiams technologinių procesų metu. Baltymų kokybė priklauso nuo jame esančių aminorūgščių, kurios yra baltymų statybinė medžiaga. Baltymuose yra tik 20 aminorūgščių, iš kurių 8 yra nepakeičiamos amino rūgštys. Jų žmogaus organizmas negamina, todėl juos reikia gauti su maistu [34].
Pagrindinė aminorūgščių kiekių skirtumo priežastis yra veislė, gyvūno amžius ir raumenų vieta. Ankstesni tyrimai parodė, kad valino, izoleucino, fenilalanino, arginino ir metionino kiekis gyvūnų mėsoje didėja su amžiumi. Atskirų aminorūgščių kiekis taip pat skiriasi nuo skirtingų skerdenos dalių. Jų sudėtį taip pat galėtų paveikti apdorojimo metodai, tokie kaip šiluma ir jonizacijos spinduliavimas Mėsos rūkymas ir sūdymas taip pat turi įtakos. Be perdirbimo sąlygų, mėsos laikymas taip pat turi poveikį aminorūgščių kiekiui [35].
Moksliniai tyrimai įrodė, kad baltymai:
1. Suteikia didesnį sotumo jausmą, lyginant su angliavandeniais ir riebalais [36]; 2. Yra sudedamoji raumenų dalis ir gali padėti padidinti raumenų masę [37]; 3. Baltymų suvartojimas teigiamai veikia kaulų struktūrą [38];
4. Pagreitina metabolizmą ir padeda deginti riebalus [39];
5. Pagerina organizmo atsistatymą po traumų - didesnis baltymų suvartojimas pagreitina organizmo atsistatymą, gijimą [40].
1.3.3. Riebalai, riebalų rūgštys ir cholesterolis
Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių (RR). Žmonių mityboje riebalai yra svarbūs ne tik kaip didelės energetinės vertės maisto dalis (1 g - 9 kcal), bet ir pagal savo fiziologinę vertę, kurią nulemia į jų sudėtį įeinančios riebalų rūgštys [41].
17 Mėsos ir mėsos produktų riebumas priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, šėrimo ir skerdenos dalies. Mėsos riebaluose daugiausia yra mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) ir sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) [42].
Šiandieną mes žinome, kad mononesočiosios RR nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Tuo tarpu, sočiosios RR dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Polinesočiosios RR yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai palaikyti [43].
Dietinės riebiosios rūgštys, kurias suvartoja avys, gali būti biohidrinamos, todėl mėsoje gali būti daug sočiųjų riebalų rūgščių. Avių organizme biohidrinimas paprastai būna mažesnis nei pvz. galvijų, todėl avių mėsoje gali būti didesnis omega (n) - 3 ir tarpinių PNRR biohidrinimo produktų, įskaitant konjuguotą linolo rūgštį ir trans-MNRR. Žmogaus sveikatos ir gerovės požiūriu nustatyta, kad kai kurios SRR ir trans-MNRR turi neigiamos įtakos ir yra susijusios su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika [44].
Šiais laikais padidėjo visuomenės supratimas apie riebalų ir cholesterolio vartojimą [45]. Cholesterolis yra panaši į vašką medžiaga, kuri randama ląstelėse. Cholesterolis padeda virškinimui, hormonų ir vitamino D gamybai. Organizmas cholesterolį gamina pats, tokį kiekį kiek jo reikia funkcijoms atlikti, tačiau dėl gausaus trans- ir sočiųjų riebalų kiekio organizme gali atsirasti per daug.
Cholesterolis mūsų organizme keliauja lipoproteinais, kurie yra baltymais padengti riebalai. Yra du pagrindiniai lipoproteinų tipai: mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL). Kad sveikata būtų gera, reikia sveiko abiejų kiekio.
MTL yra žinomas kaip „blogasis“ cholesterolis. Didelis jo kiekis gali kauptis kūno arterijose ir apriboti kraujo tekėjimą. Tai gali sukelti širdies priepuolį ar insultą. DTL vadinamas „geruoju“ cholesterolio tipu. Jis paima cholesterolio kiekį iš kitų kūno dalių atgal į kepenis, iš kur gali būti pašalinamas iš organizmo [46].
1.3.4. Malondialdehidas
Laisvieji radikalai sukelia lipidų peroksidacijos procesus organizme. Malondialdehidas (MDA) yra vienas iš galutinių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių peroksidacijos produktų ląstelėse. Laisvųjų radikalų padidėjimas sukelia MDA perteklių. Malondialdehido lygis yra žinomas kaip oksidacinio streso žymuo [47].
Alternatyvus mechanizmas, kurį pasiūlė Esterbaueret ir kt. [48], grindžiamas nuosekliu hidroperoksido susidarymu ir polinesočiųjų riebalų rūgščių β skaidymu. Tada MDA susidaro tiesiogiai skleidžiant 3-hidroperoksialdehido β-dalelę arba reaguojant tarp akroleino ir hidroksilo radikalų [49].
18 MDA taip pat turi didelę reikšmę mėsos kokybei, nes mažas jo kiekis sukelti pašvinkusios mėsos kvapą. Skirtinguose tyrimuose nustatytas 2-2,5 mg/kg MDA kiekis, kaip riba, kai mėsoje ir mėsos produktuose nėra gedimo procesų [50].
MDA gali derintis su keliomis funkcinėmis molekulių grupėmis, įskaitant baltymus, lipoproteinus, RNR ir DNR. Maisto produktų ir biologinių medžiagų MDA kiekio stebėjimas gali būti naudojamas įvairių ligų atveju [47].
1.3.5. Mėsos pH
Po skerdimo raumenyse esantis glikogenas virsta pieno rūgštimi, dėl kurios pH sumažėja nuo pradinės pH 6,8-7,3 iki maždaug 5,4-5,8. Jei prieš pat skerdimą gyvūnai patiria stresą, iš raumenų glikogenas patenka į kraują ir po skerdimo greitai virsta į pieno rūgštį, kol skerdena dar šilta. Šis aukštas rūgštingumo lygis sukelia dalinį raumenų struktūros suskaidymą, dėl kurio mėsa gali būti blyškesnė ir minkštesnė. Tada mėsa praranda dalį vandens surišimo pajėgumo, kuris yra labai svarbus tam tikros rūšies mėsos perdirbimo metu.
Jeigu patiriamas ilgalaikis stresas prieš skerdimą, sunaudojamas glikogenas, todėl po skerdimo susidaro mažiau pieno rūgšties, dėl kurios atsiranda nenormali raumenų būklė, kai vietoj ryškiai raudonos spalvos ji išlieka tamsiai raudona, mėsa būna tvirta ir sausa. Tokios mėsos ir iš jos pagamintų produktų pH yra didesnis nei 6,0 ir jie greitai genda, nes mažas rūgštingumas skatina greitą bakterijų augimą [51].
Perteklinis stresas gali paveikti mėsos ar iš jos pagamintų produktų skonį ir aromatą. Šviežiai paskerstos skerdenos pH stebėjimas yra vertinga priemonė gaminant kokybišką mėsos produktą vartotojui. Todėl mėsos pramonėje pH matavimas yra įprastas daugelyje šalių, o kai kuriose netgi privalomas [52]. Geros kokybės mėsos pH turi būti 5,4-5,7 [53].
1.3.6. Biogeniniai aminai
Biogeniniai aminai (BA) sintetinami ir skaidomi vykstant metaboliniams procesams gyvūnų organizme, augaluose ir mikroorganizmuose. Histaminas, putrescinas, kadaverinas, tiraminas, triptaminas, sperminas ir spermidinas yra laikomi svarbiausiais maisto produktų ir žmogaus organizmo BA. Jų buvimas ir aptikimas maiste yra svarbus dėl dviejų priežasčių: pirma, dėl toksikologinių priežasčių, nes didelis BA kiekis gali būti toksiškas ir, antra, kad jie gali būti kaip kokybės rodikliai.
19 BA išsiskiria laikant ir perdirbant produktus. Tam tikri maisto produktuose esantys baltymai gali susiskaidyti į laisvas amino rūgštis. Jei produktas yra užterštas bakterijomis, kuriose yra dekarboksilazės fermentų, šios laisvos amino rūgštys dekarboksilinamos, kad pasigamintų BA [54].
BA kiekis yra tinkamas rodiklis nustatyti ankstyvą mėsos gedimo pradžią. Be to didesnis BA kiekis gali pakenkti žmonių sveikatai. Histaminas siejamas su apsinuodijimu maistu, tiraminas su hipertenzine krize. Histamino toksiškumą papildo kadaverino, putrescino ir tiramino buvimas. Kadangi BA yra N-nitrozoaminų pirmtakai, jie taip pat turėtų būti laikomi potencialiais kancerogenais [55].
BA siejami su tokiais simptomais kaip pykinimas, prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas ir tachikardija. Sunkiais apsinuodijimo atvejais gali būti negrįžtamai pažeista širdis ir centrinė nervų sistema [56].
1.4. Avių amžiaus ir lyties poveikis mėsos kokybiniams rodikliams
Mėsos kokybė gali priklausyti nuo genetinių veiksnių, gamybos ir perdirbimo veiksnių, tačiau kiti veiksniai, tokie kaip lytis ir gyvūnų amžius taip pat turi įtakos mėsos kokybei. Gyvūnų amžiaus įtaka mėsos kokybės savybėms yra ypač svarbi, nes tai gali padėti priimti rinkodaros sprendimus, tačiau amžiaus poveikio mastas nėra tikslus. Taip yra todėl, kad dažnai vyresnio amžiaus gyvūnai taip pat yra didesnio svorio ir tai gali turėti įtakos aušimo greičiui, kai pH mažėja ir pasikeičia švelnumo ir spalvos rodikliai [57].
Gyvūnui augant keičiasi mėsos spalva. Ėrienoje ji svyruoja nuo šviesios iki tamsiai rožinės, o vienerių metų amžiaus avienoje spalva varijuoja nuo vidutinės rožinės iki šviesiai raudonos. Senesnėje avienoje ji kinta nuo šviesios iki tamsiai raudonos. Ėrienos riebalai būna minkšti, kreminės baltos ar blyškiai rožinės spalvos. Riebalai kietėja bei šviesėja avims senstant [58].
Westhuizen ir kt. nustatė, kad gyvulio lytis turi poveikį mėsos riebalams. Tyrime avinų mėsos riebalų procentinė dalis buvo didesnė nei avių. Buvo nustatyta, kad lytis turėjo įtakos riebalų nusėdimo greičiui ir riebalų nusėdimo vietai [59].
Didesnis amžius ir svoris taip pat gali turėti įtakos patinų mėsos kvapui. Mushi ir kt. nustatė, kad avinų mėsoje yra reikšmingų kvapiųjų medžiagų, palyginti su patelėmis. Tokie nedideli skirtumai buvo nustatyti ir ėrienai [60].
Kituose tyrimuose septynių mėnesių ėriukų patinai turėjo daugiau nepageidaujamų mėsos savybių, palyginus su trijų mėnesių amžiaus ėriukais. Taip pat šiuo tyrimu buvo patvirtinta hipotezė, kad iš patinų gaunama mėsa yra panaši į patelių, riebalų rūgščių sudėtimi ir jusliniu profiliu [61].
20 Teigiama, kad avinų skerdena yra liesesnė. Nors jaunesnių ir vyresnių ėriukų mėsos kokybė skiriasi, atskleisti amžiaus poveikį rodikliams nėra paprasta, nes amžius beveik visada yra siejamas su kitais veiksniais. Veislės tipas taip pat gali turėti įtakos mėsos kokybei, dėl ko gali skirtis riebalų kiekis ir nusėdimo greitis, kartu su tokiais parametrais kaip gyvasis svoris ir amžius [62].
21 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Magistro baigiamasis darbas buvo atliekamas 2018 m. rugsėjo mėn. - 2020 m. gruodžio mėn. LSMU VA Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo ir produkcijos kokybės laboratorijoje. Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis 2013-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122-6126) bei po įstatyminio akto - LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitiks ES Direktyvą 2007/526 EEC ir EK rekomendacijas 2010/63 /EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Kontrolinė ir tiriamosios avių grupės buvo auginamos „X“ avių ūkyje Šakių rajone, šeriamos 4 ir 5 lentelėje nurodytu racionu. Skerdenos morfologinė sudėtis buvo atlikta pagal Fisher ir Deboer metodiką [63].
4 lentelė. Kontrolinės ir tiriamųjų grupių racionas
Žaliavos SM, g Dalis, kg Dalis, proc.
Rapsų išspaudos 895 0,100 11,71
Cukrinių runkelių griežiniai 916 0,100 11,71
Saulėgrąžų rupiniai, 38 proc. ž. p. 894 0,100 11,71
Sojų rupiniai, 42 proc. ž. p. 870 0,100 11,71
Šienas 860 0,450 52,69
Pašarinis priedas X 960 0,004 0,47
0,854 100,00
5 lentelė. Kontrolinės ir tiriamųjų grupių raciono energinė vertė
Maisto medžiaga Sudėtis
SM, g 748
Žalieji proteinai, g 156,32
AE - Atrajotojams, MJ 8,17
NEL - Virškinimo koeficientui, MJ 4,95
Žalioji ląsteliena, g 163,42
Struktūrinė ląsteliena, g 125
22 5 lentelės tęsinys.
Maisto medžiaga Sudėtis
Kalcis, g 6,031 Kalcis : Fosforas 1,50 : 1 Natris, g 0,762 Magnis, g 2,357 Tūris, g 854,00 Proc. ląstel./SM 21,84 Proc. str. ląstel./SM 16,72 Krakmolas, g 7,79 Cukrus, g 102,10
Krakmolas ir cukrus viso, g 109,89
Vitaminas A, TV 1600 Vitaminas D, TV 240 Vitaminas E, TV 4 Cinkas (Zn) 16,00 Geležis (Fe) 16,00 Manganas (Mn) 12,00 Varis (Cu) 2,60 Kobaltas (Co) 0,08 Jodas (J) 0,08 Selenas (Se) 0,04
Buvo tirtos 3 avių grupės, iš kurių kontrolinėje grupėje buvo 10 mėn. amžiaus avinai, antrojoje tiriamojoje grupėje buvo tokio pat amžiaus avių patelės, kad nustatyti lyties skirtumus ir trečiojoje tiriamojoje grupėje buvo 5 mėn. amžiaus avinai, kad nustatyti amžiaus skirtumus mėsos sudėčiai.
6 lentelė. Bandymo schema Avių amžius ir
lytis
Grupė
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
10 mėn. avinai + - -
10 mėn. avys - + -
23 LSMU VA Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo ir produkcijos kokybės laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto buvo įvertinta avienos/ėrienos cheminė sudėtis bei fizinės ir cheminės savybės [64]. Tyrimui naudotos skerdenos dalys - kumpiai. Mėginiai buvo tiriami švieži. Ištirtas avių mėsos pH su pH matavimo prietaisu “Inolab 730”. Taip pat buvo tirtas avių mėsos spalvingumas pagal CIE - LAB metodą. Matuotas spalvos šviesumas (L*), rausvumas (a*), gelsvumas (b*); mėsos vandeningumas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. ją laikant pakabintus maišeliuose su tinkleliu +4 °C temperatūroje. Vandens rišlumas ištirtas pagal Grau ir Hammo metodą; virimo nuostoliai nustatyti pagal Schillingmetodiką [65], mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., prie 70 oC temperatūros, pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo.
Cholesterolio koncentracija avienoje buvo nustatyta skysčių chromotografijos metodu HPLC system (Varian Inc., USA). Avių mėsos riebalų rūgščių kiekiai buvo nustatyti švieži dujų chromotografu GCMS-QP2010 Ultra Shimadzu firmos su masių (MS) detektoriumi remiantis LST EN ISO 12966-2:2011 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių dujų chromatografija.
Riebalų rūgščių metilesterių paruošimas ir LST EN ISO 15304:2003/AC:2005 (LST EN ISO 15304:2003/AC:2005) Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekio nustatymas augaliniuose riebaluose ir aliejuje. Dujų chromatografijos metodas. Avių mėsos lipidų oksidacijos laipsnio nustatymas buvo atliktas šviežios, laikant šaldiklyje prie - 18°C temperatūros, pagal Mandes ir kt. metodiką [66]. Biogeniniai aminai yra mikrobiologinio žaliavų ir maisto produktų užterštumo rodiklis. Biogeninių aminų - tiramino, putrescino, histamino, spermidino, spermino ir kadaverino silicinių junginių kiekybinė analizė buvo atliekama HPAEC-PAD (jonų mainų chromatografija su pulsamperometriniu detektoriumi) pagal Ben-Gigirey ir kt. metodą [67]. Identifikacija atliekama lyginant kiekvieno nustatomo biogeninio amino sulaikymo trukmę su kiekvienos etaloninės medžiagos sulaikymo trukmę. Kiekybinė analizė atliekama pagal vidinio standarto metodą, skaičiuojant smailės plotą apibrėžtam etaloninės medžiagos kiekiui. Buvo tiriama šviežios, po 1, 3 mėn. sandėliuotos avienos, laikant šaldiklyje prie - 18°C temperatūros.
Gauti mėsos kokybės duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010 ir “SPSS 20” (“IBM, JAV)” statistikos programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p≤0,05.
24 3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrime buvo svertos avių įvairios kūno dalys ir organai. Ištyrus lyties įtaką kūno dalių išsivystymui nustatyta, kad pirmos tiriamosios grupės avių bendras svoris, krūtinkaulio, šonkaulių ir sprando, svoris buvo mažesnis, atitinkamai 10,54 proc. (p>0,05), 33,33 proc. (p<0,05), 26,18 proc. (p<0,05) ir 22,12 proc. (p<0,05). Juosmens svoris buvo toks pat - 0,76 kg (p<0,05), o dubens svoris buvo didesnis 10,26 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Kadangi amžiumi kontrolinės grupės avinai už antros tiriamosios grupės vyresni 5 mėn., tai tiesiogiai susiję su skirtingu kūno dalių svoriu. Tiriant amžiaus įtaką, nustatyta, kad antros tiriamosios grupės avinukų bendras svoris, krūtinkaulio, šonkaulių, sprando, juosmens ir dubens svoris buvo mažesnis, atitinkamai 34,97 proc. (p<0,05), 25,64 proc. (p<0,05), 36,73 proc. (p<0,05), 42,48 proc. (p<0,05), 17,11 proc. (p<0,05) ir 37,18 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
7 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka avių kūno dalių išsivystymui, kg
Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė Bendras svoris 11,38 ± 0,28 10,18 ± 0,85 7,40 ± 0,24* Krūtinkaulio svoris 0,39 ± 0,02 0,26 ± 0,03* 0,29 ± 0,04* Šonkaulių svoris 2,75 ± 0,16 2,03 ± 0,16* 1,74 ± 0,1* Kaklo (sprando) svoris 1,13 ± 0,02 0,88 ± 0,07* 0,65 ± 0,04* Juosmens svoris 0,76 ± 0,03 0,76 ± 0,09* 0,63 ± 0,05* Dubens svoris 0,78 ± 0,04 0,86 ± 0,08 0,49 ± 0,01*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Tiriant lyties įtaką kojų dalių išsivystymui, visos buvo lengvesnės patelių. Pirmosios tiriamosios grupės priekinės kairės kojos svoris, jos dilbio, žąstikaulio ir mentės svoris buvo mažesnis nei kontrolinės grupės atitinkamai 13,45 proc. (p>0,05), 19,05 proc. (p<0,05), 9,30 proc. (p>0,05), 14,55 proc. (p<0,05). Priekinės dešinės kojos svoris, visos kojos mėsos ir kaulų svoris buvo mažesnis atitinkamai 12,71 proc. (p>0,05), 12,64 proc. (p>0,05) ir 10 proc. (p<0,05). Tiriant galines kojas taip pat patelių svoris buvo mažesnis. Galinės kairės kojos svoris, jos šlaunikaulio ir blauzdikaulio svoris su mėsa buvo mažesnis, nei kontrolinės grupės atitinkamai 6,30 proc. (p>0,05), 1,20 proc. (p<0,05) ir 4 proc. (p>0,05). Galinės dešinės kojos svoris buvo mažesnis 0,05 proc. (p>0,05), jos kaulų svoris ir mėsos svoris nesiskyrė.
Tiriant amžiaus įtaką kojų dalių išsivystymui, visos jaunesnių avinukų dalys buvo lengvesnės. Visos priekinės kairės kojos, jos dilbio, žąstikaulio ir mentės svoriai buvo mažesni nei kontrolinės grupės
25 atitinkamai 0,42 proc. (p<0,05), 0,06 proc. (p<0,05), 0,16 proc. (p<0,05), 0,20 proc. (p<0,05). Priekinės dešinės kojos svoris, jos mėsos svoris ir kaulų svoris buvo mažesnis nei kontrolinės grupės atitinkamai 0,42 proc. (p<0,05), 0,12 proc. (p<0,05), 0,30 proc. (p<0,05). Antros tiriamosios grupės galinės visos kairės kojos svoris, šlaunikaulio su mėsa ir blauzdikaulio svoris buvo mažesnis nei kontrolinės grupės atitinkamai 0,35 proc. (p<0,05), 0,20 proc. (p<0,05), 0,26 proc. (p<0,05). Taip pat ir galinės dešinės kojos svoris, jos kaulų svoris ir mėsos svoris buvo mažesnis atitinkamai 0,35 proc. (p<0,05), 0,02 proc. (p<0,05), 0,23 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
8 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka kojų dalių išsivystymui, kg
Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė Priekinės kairės kojos svoris 1,19 ± 0,02 1,03 ± 0,10 0,77 ± 0,02* Priekinės kairės kojos dilbio
svoris 0,21 ± 0,01 0,17 ± 0,02* 0,15 ± 0,01*
Priekinės kairės kojos
žąstikaulio svoris 0,43 ± 0,01 0,39 ± 0,05 0,27 ± 0,01* Priekinės kairės kojos mentės
svoris 0,55 ± 0,01 0,47 ± 0,04* 0,35 ± 0,01*
Priekinės dešinės kojos svoris 1,18 ± 0,04 1,03 ± 0,10 0,76 ± 0,04* Priekinės dešinės kojos mėsos
svoris 0,87 ± 0,03 0,76 ± 0,08 0,57 ± 0,04*
Priekinės dešinės kojos kaulų
svoris 0,3 ± 0,01 0,27 ± 0,03* 0,18 ± 0,01*
Galinės kairės kojos svoris 1,27 ± 0,03 1,19 ± 0,11 0,92 ± 0,05* Galinės kairės kojos
šlaunikaulis su mėsa svoris 1,00 ± 0,03 0,96 ± 0,1* 0,74 ± 0,05* Galinės kairės kojos
blauzdikaulis su mėsa svoris 0,83 ± 0,03 0,82 ± 0,10 0,63 ± 0,05* Galinės dešinės kojos svoris 1,28 ± 0,03 1,23 ± 0,11 0,93 ± 0,05* Galinės dešinės kojos kaulų
svoris 0,24 ± 0,01 0,24 ± 0,02* 0,22 ± 0*
Galinės dešinės kojos mėsos
svoris 0,98 ± 0,03 0,98 ± 0,1* 0,75 ± 0,04
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Taip pat buvo tirta ir amžiaus ir lyties įtaka organų išsivystymui. Dauguma pirmosios grupės avių organų buvo mažesnio svorio nei kontrolinės grupės. Smegenys 67,74 proc. (p<0,05), plaučiai 2,00 proc. (p>0,05), kepenys 13,79 proc. (p>0,05), širdis 8,33 proc. (p>0,05) ir inkstai 14,29 proc. (p<0,05) buvo mažesni, o kasa 50,00 proc. (p<0,05) didesnė nei kontrolinės grupės.
Tiriant amžiaus įtaka organų išsivystymui antrosios tiriamosios grupės avinukų smegenys, plaučiai, širdis ir inkstai buvo mažesnio svorio atitinkamai 70,97 proc. (p<0,05), 22 proc. (p<0,05), 25
26 proc. (p<0,05), 14,29 proc. (p<0,05), o kepenys buvo 3,75 proc. (p>0,05), didesnio svorio, lyginant su kontroline grupe. Kasa abiejų grupių buvo tokio pat svorio - 0,02 kg (p>0,05).
9 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka organų išsivystymui, kg
Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė Smegenys 0,31 ± 0,24 0,10 ± 0,01* 0,09 ± 0* Plaučiai 0,50 ± 0,02 0,49 ± 0,03 0,39 ± 0,02* Kepenys 0,29 ± 0,01 0,25 ± 0,02 0,30 ± 0,02 Širdis 0,12 ± 0 0,11 ± 0,01 0,09 ± 0,01* Inkstai 0,07 ± 0 0,06 ± 0* 0,06 ± 0* Kasa 0,02 ± 0 0,03 ± 0* 0,02 ± 0
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Tyrime buvo tirti mėsos fizikiniai ir cheminiai rodikliai. Tiriant lyties įtaką cheminei sudėčiai nustatyta, kad SM kiekis pirmoje tiriamojoje grupėje buvo 1,37 proc. (p>0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje. Baltymų kiekis skyrėsi nežymiai - patelių mėsoje jų buvo 0,41 proc. (p>0,05) mažiau, nei patinų. Tarpraumeninių riebalų ir pelenų kiekis buvo didesnis pirmoje tiriamojoje grupėje, atitinkamai 1,65 proc. (p>0,05) ir 0,12 proc. (p>0,05).
Tiriant amžiaus įtaką cheminei sudėčiai nustatyta, kad SM kiekis antroje tiriamojoje grupėje mažesnis 0,89 proc. (p<0,05) nei kontrolinėje. Baltymų jaunesni antrosios tiriamosios grupės avinukai turėjo 0,30 proc. (p>0,05) daugiau, tarpraumeninių riebalų turėjo 1,23 proc. (p<0,05) mažiau, o pelenų kiekis buvo didesnis 0,03 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
10 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka avienos cheminei sudėčiai
Rodiklis Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė
SM, proc. 23,76 ± 0,43 25,13 ± 0,89 22,87 ± 0,44*
Baltymai, proc. 18,88 ± 0,58 18,47 ± 0,60 19,18 ± 0,71 Tarpraumeniniai
riebalai, proc. 4,01 ± 0,29 5,66 ± 1,08 2,78 ± 0,49*
Pelenai, proc. 0,88 ± 0,09 1,00 ± 0,03 0,91 ± 0,04
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Ištyrus lyties įtaką avienos fizikiniams rodikliams buvo nustatyta, kad pirmoje tiriamojoje grupėje vandens rišlumas buvo 6,32 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinės grupės avinų, virimo nuostoliai ir vandeningumas buvo mažesni atitinkamai 6,61 proc. (p<0,05) ir 0,56 proc. (p<0,05). Patelių mėsos pH buvo 13,11 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinės grupės patinų. Ištyrus spalvingumą, nustatyta, kad pirmosios grupės avių mėsa buvo tamsesnė ir mažesnio gelsvumo intensyvumo nei kontrolinės grupės
27 atitinkamai 15,63 proc. (p<0,05) ir 22,55 proc. ir buvo 9,74 proc. (p<0,05) didesnio rausvumo intensyvumo.
Ištyrus amžiaus įtaką avienos fizikiniams rodikliams buvo nustatyta, kad antrosios tiriamosios grupės vandens rišlumas buvo 5,50 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinės, virimo nuostoliai ir vandeningumas buvo mažesni atitinkamai 2,65 proc. (p>0,05) ir 0,67 proc. (p<0,05). Rūgštingumo skirtumas buvo 6,74 proc. (p<0,05) - antrosios grupės jaunesnių avinukų pH didesnis. Ištyrus spalvingumą, nustatyta, kad antrosios grupės avinukų mėsa buvo tamsesnė ir mažesnio gelsvumo intensyvumo nei kontrolinės grupės atitinkamai 0,68 proc. (p>0,05) ir 5,01 proc. (p>0,05) ir buvo 10,81 proc. (p>0,05) didesnio rausvumo intensyvumo, lyginant su kontroline grupe.
11 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka avienos fizikiniams rodikliams
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Vandens rišlumas, proc. 61,93 ± 0,85 68,25 ± 1,17* 67,43 ± 1,75* Virimo nuostoliai, proc. 18,70 ± 1,56 12,09 ± 1,21* 16,05 ± 1,82 Vandeningumas, proc. 1,31 ± 0,30 0,75 ± 0,34* 0,64 ± 0,13* pH 5,49 ± 0,06 6,21 ± 0,09* 5,86 ± 0,09* Spalva L* 46,78 ± 1,79 39,47 ± 1,91* 46,46 ± 1,50 a* 18,68 ± 0,34 20,50 ± 1,03 20,70 ± 0,72 b* 4,39 ± 0,46 3,40 ± 0,6* 4,17 ± 0,27
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Tiriant lyties įtaką sočiųjų riebalų rūgščių kiekiui mėsoje nustatyta, kad pirmoje tiriamojoje grupėje buvo daugiau C10:0 dekano rūgšties metilo esterio 0,02 proc. (p>0,05), C12:0 dodekano rūgšties metilo esterio 0,20 proc. (p>0,05), C14:0 metilo tetradekanoato 1,22 proc. (p>0,05), C15:0 pentadekano rūgšties metilo esterio 0,06 proc. (p>0,05), C18:0 metil stearato 1,10 proc. (p>0,05), C20:0 Eikozenoato metilo esterio 0,02 proc. (p>0,05), nei kontrolinėje grupėje. C16:0 heksadekano rūgšties metilo esterio ir C17:0 heptadekano rūgšties metilo esterio tiriamojoje grupėje nustatytas mažesnis kiekis, atitinkamai 0,50 proc. (p>0,05) ir 0,21 proc. (p<0,05). Lyginant su kontroline grupe. Visų sočiųjų RR kiekis buvo didesnis 1,90 proc. (p>0,05) avių patelių mėsoje.
Tiriant amžiaus įtaką nustatyta, kad antroje tiriamojoje grupėje buvo daugiau C10:0 dekano rūgšties metilo esterio 0,01 proc. (p>0,05), C14:0 metilo tetradekanoato 0,57 proc. (p>0,05), C15:0 pentadekano rūgšties metilo esterio 0,26 proc. (p>0,05), C17:0 heptadekano rūgšties metilo esterio 1,06 proc. (p>0,05) ir C20:0 cikozenoato metilo esterio 0,07 proc. (p>0,05), nei kontrolinėje grupėje, o C12:0 dodekano rūgšties metilo esterio 0,07 proc. (p>0,05), C16:0 heksadekano rūgšties metilo esterio 1,30
28 proc. (p>0,05), C18:0 metil stearato 0,50 proc. (p>0,05) nustatyta mažiau tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje. Visų sočiųjų riebalų rūgščių kiekis antroje tiriamojoje grupėje buvo didesnis tik 0,03 proc. (p>0,05), nei kontrolinėje grupėje.
12 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka sočiųjų riebalų rūgščių kiekiui avienoje, proc.
Riebalų rūgštis Formulė Kontrolinė
grupė
I tiriamoji grupė
II tiriamoji grupė Dekano rūgšties metilo esteris C10:0 0,11 ± 0,01 0,13 ± 0,02 0,12 ± 0,03 Dodekano rūgšties metilo esteris C12:0 0,21 ± 0,15 0,41 ± 0,11 0,14 ± 0,04 Metilo tetradekanoatas C14:0 2,97 ± 1,41 4,19 ± 0,85 3,54 ± 0,69 Pentadekano rūgšties metilo esteris C15:0 0,78 ± 0,16 0,84 ± 0,08 1,04 ± 0,17 Heksadekano rūgšties metilo esteris C16:0 25,79 ± 1,21 25,29 ± 1,09 24,42 ± 0,73 Heptadekano rūgšties metilo esteris C17:0 1,8 ± 0,28 1,59 ± 0,18* 2,86 ± 0,51
Metil stearatas C18:0 24,47 ± 1,73 25,56 ± 2 23,96 ± 1,28
Eikozenoato metilo esteris C20:0 0,13 ± 0,04 0,15 ± 0,03 0,2 ± 0,07 Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis viso: 56,31 ± 2,14 58,26 ± 2,08 56,34 ± 1,78
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
C15:1 cis10-Pentadekano rūgšties metilo esterio, C20:1 cis 11-Eikozeno rūgšties metilo esterio, C24:1 15-Tetrakosenono rūgšties metilo esterio pirmoje tiriamojoje grupėje nustatyta daugiau, nei kontrolinėje, atitinkamai 0,63 proc. (p>0,05), 0,03 proc. (p>0,05), 0,02 proc. (p>0,05). C16:1 cis 9 heksadekano rūgšties metilo esterio, C17:1 cis 10-Heptadekano rūgšties metilo esterio, C18:1 n9 cis 9 oleino rūgšties metilo esterio, C18:1 n9 trans 9-Elaido rūgšties metilo esterio nustatyta mažiau tiriamojoje grupėje, nei kontrolinėje, atitinkamai 0,61 proc. (p>0,05), 2,20 proc. (p>0,05), 0,58 proc. (p>0,05), 1,30 proc. (p>0,05), 0,42 proc. (p>0,05). Visų MNRR tiriamojoje grupėje buvo mažiau 2,23 proc. (p>0,05).
Lyties įtaka MNRR kiekiui mėsoje: antroje tiriamojoje grupėje, lyginant su kontroline grupe, buvo didesnis kiekis C16:1 cis 9-Heksadekano rūgšties metilo esterio 0,56 proc. (p<0,05), C17:1 cis 10-Heptadekano rūgšties metilo esterio 0,69 proc. (p>0,05), C18:1 n9 trans 9-Elaido rūgšties metilo esterio 1,10 proc. (p>0,05), C20:1 cis 11-Eikozeno rūgšties metilo esterio 0,08 proc. (p>0,05), C24:1 15-Tetrakosenono rūgšties metilo esterio 0,11 proc. (p>0,05), C15:1 cis 10-Pentadekano rūgšties metilo esterio ir C18:1 n9 cis 9-Oleino rūgšties metilo esterio buvo nustatyta mažiau antroje tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje, atitinkamai 0,20 proc. (p<0,05) ir 2,10 proc. (p>0,05). Visų MNRR kiekis buvo didesnis 0,30 proc. (p>0,05) jaunesnių avinukų mėsoje.
29 13 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui šviežioje avienoje, proc.
Riebalų rūgštis Formulė Kontrolinė
grupė
I tiriamoji grupė
II tiriamoji grupė 10-Pentadekano rūgšties metilo esteris C15:1 cis 0,25 ± 0,17 0,88 ± 0,09 0,05 ± 0,02* 9-Heksadekano rūgšties metilo esteris C16:1 cis 2,42 ± 0,24 1,81 ± 0,1 2,98 ± 0,56* 10-Heptadekano rūgšties metilo esteris C17:1 cis 1,06 ± 0,23 0,48 ± 0,13 1,75 ± 0,42 9-Oleino rūgšties metilo esteris C18:1 n9 cis 35,55 ± 2,4 34,27 ± 1,79 33,42 ± 3,33 9-Elaido rūgšties metilo esteris
C18:1 n9
trans 2,33 ± 0,58 1,91 ± 0,53 3,43 ± 1,3 11-Eikozeno rūgšties metilo esteris C20:1 cis 0,05 ± 0,02 0,08 ± 0,01 0,13 ± 0,04 15-Tetrakosenono rūgšties metilo
esteris
C24:1 0,05 ± 0,02 0,07 ± 0,03 0,16 ± 0,11 Mononesočiųjų riebalų rūgščių
kiekis viso: 41,88 ± 2,23 39,65 ± 2 42,1 ± 1,67
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Tiriant lyties įtaką polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui mėsoje, nustatyta, kad C18:2 n6 cis 9,12-Oktadekano rūgšties metilo esterio 0,26 proc. (p>0,05), C22:6n3 4,7,10,13,16,19-Dokozaheksaeno rūgšties metilo esterio 0,05 proc. (p>0,05) buvo daugiau pirmoje tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje. Taip pat daugiau nustatyta tiriamoje grupėje Omega 3 ir Omega 6, nei kontrolinėje atitinkamai 0,05 proc. (p>0,05), 0,24 proc. (p>0,05). C20:2 cis 11,14-Eikozadieno rūgšties metilo esterio buvo tiek pat ir kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje (p<0,05). Visas PNRR kiekis buvo 0,28 proc. (p>0,05) didesnis avių patelių mėsoje.
Tiriant amžiaus įtaką PNRR kiekiui mėsoje, nustatyta, kad antroje tiriamojoje grupėje buvo mažiau, nei kontrolinėje C18:2 n6 cis 9,12-Oktadekano rūgšties metilo esterio 0,22 proc. (p>0,05), Omega 3 0,06 proc. (p>0,05) ir Omega 6 0,28 proc. (p>0,05). C20:2 cis 11,14-Eikozadieno rūgšties metilo esterio kiekis didesnis tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje 0,08 proc. (p>0,05). C22:6n3 4,7,10,13,16,19-Dokozaheksaeno rūgšties metilo esterio buvo tiek pat ir kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje (p>0,05). Viso PNRR mažiau buvo 0,25 proc. (p>0,05) jaunesnių avinukų mėsoje.
14 lentelė. Amžiaus ir lyties įtaka polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui šviežioje avienoje, proc. Riebalų rūgštis Formulė Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė 9,12-Oktadekano rūgšties metilo esteris C18:2 n6 cis 1,36 ± 0,2 1,62 ± 0,17 1,14 ± 0,21 11,14-Eikozadieno rūgšties metilo
esteris C20:2 cis 0,08 ± 0,02 0,08 ± 0,01* 0,16 ± 0,04
4,7,10,13,16,19-Dokozaheksaeno
30 14 lentelės tęsinys.
Riebalų rūgštis Formulė Kontrolinė
grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Omega 3 n-3 0,26 ± 0,03 0,31 ± 0,02 0,2 ± 0,03 Omega 6 n-6 1,47 ± 0,23 1,71 ± 0,16 1,19 ± 0,19
Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis
viso: 1,81 ± 0,25 2,09 ± 0,17 1,56 ± 0,18
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Buvo atlikti tyrimai nustatyti amžiaus ir lyties įtaką biogeninių aminų koncentracijai. Kadaverino, histamino, tiramino ir spermino nebuvo rasta nei vienoje grupėje. Ištyrus lyties įtaką biogeninių aminų koncentracijai buvo rasta kad triptamino, feniletilamino ir spermidino buvo daugiau pirmoje tiriamojoje grupėje nei kontrolinėje atitinkamai 10,58 proc. (p>0,05), 2,19 proc. (p>0,05) ir 20,44 proc. (p<0,05), tačiau putrescino buvo 29,98 proc. (p<0,05) mažiau.
Ištyrus amžiaus įtaką biogeninių aminų koncentracijai nustatyta, kad triptamino, feniletilamino ir putrescino koncentracija buvo mažesnė antroje tiriamojoje grupėje atitinkamai 17,88 proc. (p<0,05), 19,41 proc. (p<0,05) ir 32,36 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Spermidino kiekis antroje tiriamojoje grupėje buvo didesnis 63,22 proc. (p<0,05).
15 lentelė. Biogeninių aminų kiekis avienoje po skerdimo 24 val., mg/kg
Biogeninis aminas Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė
Triptaminas 11,63 ± 1,43 12,86 ± 0,71 9,55 ± 4,02* Feniletilaminas 182,74 ± 12,24 186,74 ± 15,69 147,27 ± 59,3* Putrescinas 22,28 ± 7,06 15,60 ± 1,70* 15,07 ± 6,97* Kadaverinas 0 ± 0 0 ± 0 0 ± 0 Histaminas 0 ± 0 0 ± 0 0 ± 0 Tiraminas 0 ± 0 0 ± 0 0 ± 0 Spermidinas 13,65 ± 1,42 16,44 ± 0,99* 22,28 ± 3,90* Sperminas 0 ± 0 0 ± 0 0 ± 0
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
MDA koncentracijos avienoje tyrimuose nustatyta, kad patelių mėsos MDA kiekis buvo 68,25 proc. (p<0,05) mažesnis nei patinų (kontrolinės grupės) ir pagal amžių jaunesnių avinukų MDA kiekis taip pat buvo mažesnis 24,34 proc. (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje.
31 16 lentelė. Malondialdehido kiekis avių kumpio raumens mėsoje, µmol/kg
Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė
MDA 1,89 ± 0,69 0,6 ± 0,15* 1,43 ± 1,00*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Atlikus cholesterolio koncentracijos tyrimą mėsoje nustatyta, kad pirmoje tiriamojoje grupėje cholesterolio buvo 4,31 proc. (p>0,05) daugiau, o antrojoje tiriamojoje grupėje buvo 41,08 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
17 lentelė. Cholesterolio kiekis avių kumpio raumens mėsoje, mg/g
Rodiklis Kontrolinė grupė I Tiriamoji grupė II Tiriamoji grupė Cholesterolis 38,73 ± 5,01 40,40 ± 2,47 54,64 ± 3,39*
32 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tiriant lyties įtaką avių kūno dalių išsivystymui, daugiausia patelių kūno dalių ir organų buvo mažesnio svorio, nei patinų. Taip pat ir Sadeghi ir kt. nustatė, kad patinų skerdena buvo sunkesnė nei patelių [68]. Įrodyta, kad ėriukų augimui turi įtakos lytiniai hormonai, taip pat ir greitas patinų ėriukų augimo greitis gali būti susijęs su jų gebėjimu efektyviau vartoti pašarus [68].
Mano tyrime patelių šonkaulių ir mentės svoriai buvo mažesni, atitinkamai 26,18 proc. (p<0,05) ir 14,55 proc. (p<0,05), tačiau juosmens svoris tiek patinų, tiek patelių buvo toks pat - 0,76 kg (p<0,05). Iš dalies tai atitinka Santos ir kt. tyrimą, kuriame nustatyta, kad avių patelės turi mažesnę raumenų dalį juosmens, šonkaulių bei mentės dalyse [69].
Tiriant lyties įtaką organų išsivystymui buvo nustatyta, kad patelių širdis, kepenys, inkstai ir plaučiai buvo mažesnio svorio nei patinų, atitinkamai 8,33 proc. (p>0,05), 13,79 proc. (p>0,05), 14,29 proc. (p<0,05), 2,00 proc. (p>0,05). Tai atitinka Kashan ir kt. tyrimo duomenis, kur šie patelių organai buvo mažesnio svorio nei patinų [70].
Analizuojant amžiaus įtaką kūno dalių išsivystymui Muela ir kt. nustatė, kad gyvulių, šeriamų vienodu racionu ir yra tos pačios genetikos, didesnis bendras svoris ir atskirų kūno dalių svoris reiškia didesnį amžių [71]. Mano tyrime pirmos tiriamosios grupės jaunesni 5 mėn. avinukai buvo mažesnio bendro svorio 34,97 proc. (p<0,05) nei 10 mėn. amžiaus avinai. Tai atitinka Barkawi ir kt. tyrimą, kur buvo įvertintas 270 ir 360 dienų amžiaus ėriukų svoris ir nustatyta, kad jaunesnių ėriukų bendras svoris buvo mažesnis 31,74 proc. [72].
Tiriant lyties įtaką mėsos cheminei sudėčiai patelių mėsoje buvo mažiau baltymų (0,41 proc. (p>0,05)) ir daugiau riebalų (1,65 proc. (p>0,05)). Tai atitinka Bras taip pat ir Fourie ir kt. atliktus tyrimus [73,74]. Tačiau Bras tyrime patelių mėsos pelenų buvo mažiau, nei patinų [73], o tai neatitinka mano tyrimo duomenų, kuriuose pelenų buvo daugiau patinų mėsoje, nors tai nebuvo reikšmingas skirtumas - 0,12 proc. (p>0,05).
Analizuojant avies amžiaus įtaką mėsos cheminei sudėčiai nustatyta, kad jaunesnių avinukų mėsoje pelenų ir baltymų buvo šiek tiek daugiau, o tarpraumeninių riebalų buvo mažiau. Tariq ir kt. nustatė, kad jaunesnės avys turėjo mažiau baltymų, riebalų ir pelenų. Iš šių rodiklių mano tyrimą atitinka tik riebalų kiekis mėsoje [75]. Tai atitinka keletą kitų autorių tyrimus, rodančius, kad vyresnių gyvūnų mėsos riebumas buvo didesnis nei jaunesnių gyvūnų [76, 77, 78].
Nors mano tyrime jaunesnių avinukų mėsoje baltymų buvo šiek tiek didesnis kiekis, tačiau Lawrie teigimu, didėjant amžiui baltymų kiekis didėja. Jis teigia, kad baltymų kiekio skirtingose skerdimo masėse ėrienos skirtumus tikriausiai lemia baltymų kaupimasis, didėjant avių kūno svoriui ar amžiui [79].
