LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Guoda Urbonaitė

Sarkocistos Lietuvos rinkoje parduodamuose kiaulienos produktuose, galima rizika žmogaus sveikatai

Sarcocysts in pork products marketed in Lithuania, potential risk to human health

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Gražina Januškevičienė

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sarkocistos Lietuvos rinkoje parduodamuose kiaulienos produktuose, galima rizika žmogaus sveikatai“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Guoda Urbonaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Guoda Urbonaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Darbas formaliuosius reikalavimus atitinka, rekomenduoju gynimui

Prof. dr. Gražina Januškevičienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Prof. dr. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo(-os) vardas, pavardė)

(parašas) Baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai) Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus)vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1 Biologinė rizika susijusi su mėsos produktais ... 8

1.2 Sarkocistozės paplitimas pasaulyje ... 11

1.3 Sarkocistozės paplitimas mėsos gaminiuose ... 12

1.4 Sarkocistų rūšys randamos kiaulių audiniuose ... 13

1.4.2 Kiaulių sarkocistozės gyvybinis ciklas ... 14

1.5 Sarkocistozės poveikis kiaulių organizmui ... 15

1.5.1. Patogenezė ir imunitetas... 15

1.5.2 Mėsos apdorojimo įtaka sarkocistų gyvybingumui ... 16

1.6 Rizika žmogaus sveikatai ... 18

1.6.1 Sarkocistozės prevencija ... 20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

2.1 Tyrimo atlikimo vieta ... 21

2.2 Tyrimo metodika ... 21 3. TYRIMO REZULTATAI ... 23 4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 31 5. REKOMENDACIJOS ... 34 IŠVADOS ... 35 PADĖKA ... 36 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37

4

SANTRAUKA

Sarkocistos Lietuvos rinkoje parduodamuose kiaulienos produktuose, galima rizika žmogaus sveikatai

Guoda Urbonaitė Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas – identifikuoti biologinius rizikos veiksnius (sarkocistas) kiaulienos gaminiuose, nustatyti Lietuvos rinkoje parduodamų kiaulienos produktų užsikrėtimo sarkocistomis ekstensyvumą ir intensyvumą.

Tyrimo metu buvo ištirta 250 kiaulienos gaminių: šalto rūkymo, vytinti ir žalios mėsos. Rinkoje parduodamos kiaulienos produktų užsikrėtimas sarkocistomis vidutiniškai sudaro 28,80 proc. tiriant mikroskopiniu–kompresoriniu metodu ir 40,40 proc. tiriant virškinimo metodu. Sarkocistų nustatymo dažnis atskirose produktų grupėse skiriasi nežymiai, sarkocistomis užsikrėtę 50,90 proc. šaltai rūkytų, 48,75 proc. vytintų kiaulienos produktų. Žalios kiaulienos produktuose sarkocistų ekstensyvumas mažesnis – 29,57 proc. Infekcijos intensyvumas skirtinguose kiaulienos produktuose žemas vidutiniškai 6 sarkocistos/ 1 g. Intensyviausia infekcija aptikta smulkintoje kiaulienoje 11 sarkocistų/1 g. Taikant virškinimo metodą, buvo aptikta 11,60 proc. daugiau sarkocistomis užsikrėtusių mėginių (p<0,05) nei taikant mikroskopinį–kompresorinį metodą t.y. naudojant virškinimo metodą šansai aptikti sarkocistas padidėja 1,22 karto (p<0,05).

Tyrimo rezultatų ir mokslinės literatūros duomenimis Sarcocystis spp. gali turėti įtakos žmonių sveikatai, tačiau dėl informacijos apie žmonių sarkosporidiozės paplitimą Lietuvoje nebuvimo, rizika žmonių sveikatai laikoma žema.

5

SUMMARY

Sarcocysts in pork products marketed in Lithuania, potential risk to human health Guoda Urbonaitė

The Master's Thesis

The aim of the thesis – to identify biological risk factors (sarcocystis) in pork products, establish in Lithuania marketed sarcocystis infected pork products extensity and intensity.

During the study, 250 pork products samples were investigated: cold smoked, dried and raw meat. In the market, pork products sarcocystis infection is on average 28,80 %, using microscopic – compressor method and 40,40 % using digestive method. The frequency of sarcocysts in the different product groups varies slightly, 50,90 % cold – smoked, 48,75 % dried – up pork products were infected with sarcocystis. The extensivity of sarcocystis in raw pork products was lower – 29,57 %. Infection intensity in different pork products is low on average 6 sarcocystis/ 1 g. The most intense infection was detected in minced pork – 11 sarcocystis/ 1 g. Using digestion method. 11,60 % more samples, that were infected with sarcocystis, were detected (p<0,05) than using microscopic – compressor method,that is, using digestion method the chance of detecting sarcocystis, increases by 1,22 times (p<0,05).

According to the results of the research and scientific literature Sarcocystis spp. may have an impact on human health, but due to the lack of information on the prevalence of human sarcosporidiosis in Lithuania, the risk to human health is considered low.

6

ĮVADAS

Sarkocistas pirmasis išskyrė šveicarų mokslininkas Friedrich Miescher 1843 metais. Jis tyrė naminę pelę, kai pastebėjo į siūlus panašias struktūras pelės raumenininiame audinyje. Atrastos cistos buvo pavadintos mokslininko garbei – Miescherio vamzdeliai (1).

Sarkocistozė (sarkosporidiozė) yra zoonozinė infekcija, kurią sukelia Sarcocystis genties pirmuonys. Sarcocystis genties rūšims būdingas sudėtingas vystymosi ciklas ir tik maždaug pusei šios genties rūšių jų gyvybinis ciklas yra tiksliai išaiškintas bei aprašytas. Sarcocystis spp. – tai tarpląstelinis parazitas, kuris tarpinio šeimininko raumeniniame audinyje formuoja cistas (raumenų sarkocistozė) arba galutinio šeimininko organizme sudaro kolonijas žarnų sienelėse (žarnų sarkosporidiozė). Sarkocistoms būdingas obligatinis – heterokseninis gyvybinis ciklas, paremtas aukos – plėšrūno ekologiniais santykiais (2). Jie turi labai aukštą specifiškumą savo šeimininkams. Šių parazitų plitimo ir paplitimo intensyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip: klimato, gyvūnų laikymo ir šėrimo sąlygų, gyvūnų lyties, amžiaus, rūšies, aplinkos užteršimo sporocistomis, jų rezistentiškumo aplinkos sąlygoms. Sarkosporidiniai parazitai dažniausiai parazituoja daugumoje stuburinių gyvūnų ir yra labai plačiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus arktines pasaulio dalis (3).

Sarcocystis spp. parazitams būdingas platus šeimininkų spektras: žinduoliai, paukščiai,

ropliai. Tarpiniais šeimininkais dažniausiai būna žolėdžiai ir visaėdžiai, o galutiniai šeimininkais – mėsėdžiai gyvūnai. Žmonėms ši infekcija gali pasireikšti žarnyno funkcijos sutrikimais arba raumenų skausmais (2,4).

Nelytinis sarkocistų dauginimasis prasideda joms patekus į tarpinio šeimininko organizmą, kuriame jos dauginasi kol pasiekia tarpraumeninių cistų stadiją (sarkocistas). Galutinis šeimininkas sarkocistomis užsikrečia suvalgęs užkrėstos mėsos. Lytinė vystymosi stadija vyksta parazitui patekus į galutinio šeimininko žarnyną, kuriame susiformuoja oocistos/sporocistos. Sarkocistų galutinių ir tarpinių šeimininkų gali būti įvairių – paukščiai, ropliai, žinduoliai, tarp jų ir žmogus (5).

Sarkocistos tarpinių šeimininkų, tokių kaip galvijų, kiaulių, paukščių, graužikų, laukiniai gyvūnų ir žmonių, organizme formuoja įvairaus dydžio cistas. Tai priklauso nuo sarkocistų rūšies. Cistos gali varijuoti nuo kelių mikrometrų iki kelių centimetrų. Nors dauguma sarkocistų yra specifinės rūšiai, tarpinių šeimininkų organizme galima aptikti ir kelių tipų sarkocistų (6).

Tarpiniams šeimininkams sarkocistų infekcija, priklausomai nuo į organizmą patekusių pirmuonių skaičių, gali sukelti abortą, sumažinti išskiriamo pieno kiekį, neurologinius požymius, priesvorio sumažėjimą ir esant sunkiems atvejams – mirtį (7).

Žmonės galutiniais Sarcocystis spp. šeimininkais tampa, kai suvalgo žalią arba mažai termiškai apdorotą mėsą, kurioje yra subrendusių S. hominis (jautienoje) ar S. suihominis

7 (kiaulienoje) sarkocistų. Infekcijos metu gali pasireikšti viduriavimo, vėmimo, pilvo pūtimo, tachikardijos simptomai. Mokslininko Velasquez ir bendraautorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmogaus imunodeficito virusu sergančių žmonių būklė smarkiai pablogėja esant sarkosporidinei infekcijai (8).

Manoma, kad daugelis sarkocistų rūšių yra plačiai paplitusios ir nekelia didelės rizikos žmonių sveikatai. Šiuo metu yra nustatytos dvi žmonėms patogeniškos sarkocistų rūšys, tai yra

Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis hominis, kurioms žmogus yra galutinis šeimininkas ir kurių

vystymasis žmogaus žarnyne gali sukelti tam tikrus negalavimus (9). Mokslininkų teigimu, sarkocistos yra laikomos rizikos veiksniu pasitaikančiu žmonių maistui vartojamoje mėsoje ir turi reikšmę maisto higienos požiūriu (10). Tačiau nepaisant to, duomenų apie sarkocistų paplitimą žmonių maistui naudojamoje produkcijoje yra labai mažai arba jie surinkti labai seniai.

Todėl darbo tikslas yra nustatyti Lietuvos rinkoje parduodamų kiaulienos produktų užsikrėtimo sarkocistomis ekstensyvumą ir intensyvumą, įvertinti galimą riziką žmogaus sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti Lietuvos rinkoje parduodamų žalių (neapdorotų) kiaulienos produktų užsikrėtimą sarkocistomis (mikroskopinis tyrimas, virškinimo metodas).

2. Nustatyti Lietuvos rinkoje parduodamų vytintų, šalto rūkymo bei žalių kiaulienos produktų užsikrėtimą sarkocistomis (mikroskopinis tyrimas, virškinimo metodas).

3. Nustatyti skirtingų gamintojų kiaulienos produktų užsikrėtimą sarkocistomis.

4. Įvertinti galimą riziką žmogaus sveikatai, maistui vartojant silpnai termiškai apdorotus kiaulienos produktus.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Biologinė rizika susijusi su mėsos produktais

Mėsos produktuose gali būti biologinės, cheminės ir fizikinės kilmės rizikos veiksniai. Žalioje mėsoje ar į mėsos produktus dedamuose ingredientuose galima aptikti patogenines bakterijas, virusus, prionus ir parazitus. Mokslinėje literatūroje yra pateikiamas mėsos produktuose sutinkamų, riziką žmogaus sveikatai keliančių patogenų (bakterijų, virusų, parazitų ir kt.) sąrašas (1 lentelėje).

Bakterija Parazitas arba pirmuonis Virusas, riketsija arba prionas

Campylobacter spp. Trichinella spp Adenoviridae

Salmonella sp.p Teania saginata (C. bovis) Anthrax

Yersinia spp. Taenia solium (C.

cellulosae)

Astrovirus

Mycobacterium bovis Echinococcus (hydatidosis) Enterovirus

Mycobacterium avium subsp. paratuberculosis

Sarcocystis suihominis Norovirus

Streptococcus suis Sarcocystis hominis Rotavirus

Staphylococcus aureus Toxoplasma gondii Sapporo-like virus

Bacillus cereus Fasciola hepatica Flavivirus

Arcobacter spp. Giardia spp. Hepatitis A

Aeromonas spp. Cryptosporidium spp. Coxiella burnetii (Q-karštinė) Shigella Balantidium coli Adenoviridae

Brucella spp. Isospora belli Anthrax Vibrio cholerae Capillaria hepatica

Listeria monocytogenes Giardia spp . Clostridium botulinum Erysipelothrix rhusiopathiae Clostridium perfringens Streptococcus spp . Francisella tularensis (Tularaemia)

1 lentelė. Išsamus maiste randamų patogenų sąrašas (11)

Vartojant mėsą, apsinuodijimą maistu dažniausiai sukelia devynios patogeninės bakterijos:

9

Escherichia coli, Listeria monocytogenes, Salmonella spp., Staphylococcus aureus, Yersinia enterocolitica.

Bacillus cereus išskiria dviejų tipų toksinus, kurie sukelia viduriavimą ir vėmimą. Nors Bacillus cereus dažniausiai aptinkamas virtuose ir keptuose ryžiuose, krevetėse, grūdų produktuose,

daržovėse ir žuvyje; maisto padažuose, pudinguose, sriubose, įvairiuose troškiniuose, pyragaičiuose ir salotose, jų randama ir mėsos produktuose (12).

Campylobacter jejuni – gali sukelti enteritą arba gastroenteritą ir daugiau siejama su žalia ar

nepakankamai iškepta vištiena, pienu (13). Clostridium botulinum bakterija sukelia stiprų maistinį apsinuodijimą. Su šiuo apsinuodijimu maistu siejami mėsos produktai, pavyzdžiui: dešros, jūros gėrybių produktai, netinkamai konservuoti maisto ir daržovių produktai (14).

Clostridium perfringens – patogenininiai kiekiai sukelia viduriavimą. Šis sukėlėjas į žmogaus

organizmą dažniau patenka su gyvulių mėsa, paukštienos produktais ir pomidorais (15).

Escherichia coli – sukelia hemoraginį kolitą. Apsinuodijimų priežastimi gali būti žalia arba

termiškai neapdorota mėsa, atsitiktiniai kiti mėsos gaminiai ir žalias pienas (16).

Listeria monocytogenes – susirgimas siejamas su virta mėsa, kepta paukštiena ir žaliu pienu,

nepakankamai pasterizuotu pienu ir sūriais (ypač minkšti brandinti). Didelę riziką kelia tai, kad

L.monocytogenes gali augti esant tokioms žemoms temperatūroms kaip pavyzdžiui 3˚C. Tai suteikia

galimybę daugintis šaldytuose maisto produktuose (17).

Salmonella spp. – ligos simptomai priklauso salmonelių rūšies ir pasireiškia karščiavimu,

viduriavimu, vėmimu. Ligos eiga tęsiasi įvairiai – nuo kelių valandų iki kelių dienų ir ilgiau.

Salmonella spp. galima aptikti žalioje arba vidutiniškai iškeptoje mėsoje, paukštienos produktuose,

kiaušiniuose, piene ir jo produkcijoje, jūros gėrybėse, mielėse, įvairiuose padažuose ir salotose (18).

Staphylococcus aureus – užsikrėsti patogeniniu kiekiu galima suvartojus mėsos ir mėsos

produktų, kiaušinių, tuno, kumpio, vištienos, bulvių ir makaronų salotų, pieno ir jo produktų (19).

Yersinia enterocolitica – sukeliamas gastroenteritas su viduriavimu, vėmimas, karščiavimas,

pilvos skausmas. Susirgimas siejamas su mėsa, austrėmis, žuvimi, pienu ir pieno riebalais (20). Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas parazitinėms zoonozėms. Mėsoje gali būti aptinkama Trichinella spiralis. Tai yra nematodas, kurio inkapsuliuotas lervas galima aptikti kiaulių, arklių, žiurkių, lokių ir kitų žinduolių raumenyse. Infekcija sukelia viduriavimą, karščiavimą, raumenų skausmą, sąstingio jausmą, kvėpavimo sutrikimus. Sunki infekcija gali baigtis mirtimi. Riziką kelia tokie maisto produktai kaip žalia ar nepakankamai termiškai apdorota kiauliena, lokių ir arklių mėsa (21).

Taenia saginata – žmoginis kaspinuotis, kurio lervinė stadija (Cysticercus bovis) parazituoja

10 žmoginis kaspinuotis. Jo lervinė stadija parazituoja kiaulių, šunų audiniuose. Žmogus gali būti ir tarpinis šeimininkas. Cistos dažniausiai formuojamos poodiniame audinyje, akyse ir smegenyse. Užsikrečiama suvalgius žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos (23).

Balantidium coli yra patogeninis pirmuonis, kuris dažniausiai randamas kiaulienoje ir tik

retais atvejais kitoje mėsoje. Žmonių apsinuodijimo atveju pasireiškia viduriavimas, sunki dehidratacija ir retais atvejais, mirtis. Užsikrečiama suvalgius žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos (24).

Sarcocystis spp. – pirmuonis, kuriuo užsikrečiama suvalgius sarkocistomis užkrėstos mėsos ar

išgėrus sarkosporidijomis užkrėsto vandens. Žmonėms sukelia dviejų tipų susirgimus: žarnyno ir raumenų. Gali pasireikšti viduriavimas, vėmimas, pilvo ir raumenų skausmai. Dažniausiai žmogus užsikrečia suvalgęs termiškai neapdorotos jautienos, kiaulienos ir jų gaminių (2).

Cryptosporidium spp. yra parazitas, kuris patekęs į organizmą pažeidžia virškinimo trakto

epitelines ląsteles. Žmonėms sukeliamas viduriavimas, simptomai panašūs į choleros, susirgimo metu išsivysto stiprus imunodeficitas. Šis susirgimas dažniau siejamas su žalio pieno ir užteršto išmatomis maisto vartojimu (25).

Skerdenos paviršiaus mikroflora yra reikšmingas šaltinis žalios mėsos ir mėsos produktų užteršimui. Nors sveiko gyvulio raumenyse mikroorganizmų nėra (arba jų labai nedaug), skerdenos paviršius nėra apsaugotas nuo įvairaus laipsnio užteršimo, kuris gali įvykti skerdimo, transportavimo ir mėsos saugojimo metu. Skerdyklos higienos sąlygos ir aplinka yra svarbūs faktoriai, prisidedantys prie mikrobiologinio mėsos užteršimo. Skerdyklos aplinka, transportavimo ir saugojimo sąlygos ne tik užteršia mėsą, bet ir padidina įvairių tipų gedimo ir patogeninių mikroorganizmų augimą. Mikroorganizmų augimas priklauso nuo higienos, automatizmo lygio, naudojamų nukenksminimo technologijų ir patalpų valymo (26).

Kiti galimi mikrobų šaltiniai, galintys užteršti žalią ir perdirbtą mėsą, yra apdorojimo aplinka, saugojimo aplinka, įranga, reikmenys ir darbuotojai – gali įvykti kryžminis užteršimas. Iš tiesų, kai kurie veiksmai, tokie kaip manipuliacijos, pjaustymas ir pakavimas gali pakeisti pirminę mėsos mikroflorą ir padidinti jau esamą užterštumą. Žalia mėsa, naudojama mėsos produktų gamyboje turi būti aukštos mikrobiologinės kokybės, jei perdirbimo technologijos yra naudojamos, jos turi ribotas galimybes sumažinti patogenų lygį produktuose. Norint palaikyti mikrobų kiekį žalioje mėsoje, reikia laikytis maisto saugos reikalavimų pagal HACCP (liet. Pavojaus analizės ir kritinės kontrolės taškai) bei Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608).

Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip: laikas/temperatūra, integratoriai, kombinuota išsaugojimo sistema ir švara bei dezinfekcinės priemonės yra plačiai naudojamos, norint sumažinti poveikį mėsos produktams ir sumažinti mikrobiologinę riziką gamintojams bei pirkėjams (26).

11

1.2 Sarkocistozės paplitimas pasaulyje

Sarkosporidiniai parazitai dažniausiai parazituoja daugumoje stuburinių gyvūnų ir yra labai plačiai paplitę visame pasaulyje, ypač Pietryčių Azijoje, tačiau nediagnozuojama pasaulio arktinėje dalyje. Sarcocystis spp. būdingas platus šeimininkų ratas, tai – žinduoliai, paukščiai, ropliai (2,3). Pavyzdžiui Malaizijoje, Sarcocystis spp. buvo aptiktos lauko pelėse, buivoluose, vėžlių, laukinių kačių, voverių, beždžionių organizme, o taip pat ir žmonėse (27). Žolėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai dažniausiai tampa tarpiniu šeimininku, o mėsėdžiai, tokie kaip šunys, katės, meškėnai, lapės ir vilkai – galutiniais šeimininkais (28).

Apie sarkosporidiozės paplitimą maistui naudojamuose naminiuose gyvūnuose yra pateikiami labai įvairūs ir skirtingi moksliniai duomenys. Taip pat jų nėra labai daug, tyrimai dažniausiai buvo atlikti nedidelės apimties ir atlikti senokai, todėl pagal juos yra pakankamai sudėtinga spręsti apie sarkosporidijų dabartinį paplitimą šiuose gyvūnuose.

Moksliniai duomenys apie sarkosporidijų paplitimą kiaulių organizme Europoje labai skirtingi ir priklausomai nuo šalies, ir įvairių autorių, duomenimis labai svyruoja. Atliekant mokslinius tyrimus Centrinėje Europoje buvo nustatytas 10,00 proc. – 35,00 proc. sarkosporidijų paplitimas (29), Austrijoje – 32,00 proc. paplitimas (30), Vokietijoje – 4,00 proc. – 28,80 proc. (31), Ispanijoje – 39,00 proc. (32). Atliekant tyrimus kiaulių organizme kitose pasaulio šalyse, taip gauti labai skirtingi rezultatai: Japonijoje buvo nustatytas iki 16,00 proc. paplitimas (33), Indijoje – 43,00 proc. – 47,00 proc. (34), Filipinuose – iki 27,00 proc. (35), Kinijoje – 7,00 proc. – 80,00 proc. (36), Šiaurės Amerikoje – iki 18,00 proc. (37). Moksliniais duomenimis, sarkosporidijų paplitimas suaugusiuose galvijuose ženkliai didesnis, daugumoje pasaulio regionų gali siekti iki 100,00 proc. (38). Atliekant naujesnius mokslinius tyrimus Vengrijoje, buvo nustatytas iki 66,00 proc. paplitimas galvijuose (39), Italijoje, skirtingų autorių duomenimis – 64,00 proc. – 91,00 proc. (40). Atliekant tyrimus galvijų organizme kitose pasaulio šalyse taip pat gauti labai skirtingi tyrimai: Vakarų Australijoje buvo nustatytas 52,00 proc. paplitimas (41), Argentinoje – iki 71,50 proc. (42), Indijoje – 58,74 proc. – 80,30 proc. (43). 2013 metais Malaizijoje, tiriant maistui skerdžiamus gyvulius, nustatyta, kad 86,00 proc. avių, 61,80 proc. ožkų ir 28,60 proc. galvijų užsikrėtę sarkocistomis (44).

Apie sarkosporidiozės paplitimą maistui naudojamuose naminiuose gyvūnuose Lietuvoje, mokslinėje literatūroje yra labai mažai duomenų. Sarkosporidiozės paplitimo šiuose gyvūnuose Lietuvoje tyrimai buvo atlikti prieš porą dešimtmečių. Jų metų buvo nustatyta, kad sarkosporidijų paplitimas galvijuose buvo iki 90,60 proc., kiaulėse svyravo nuo 34,20 proc. iki 79,50 proc. (45). Šiuo metu Sarcocystis parazitų infekcijos paplitimo mastas Lietuvoje, jų rūšys, poveikis šeimininkui (daugeliui naminių gyvūnų) nėra tiksliai žinomas.

12 Duomenų apie sarkocistozės paplitimą tarp kiaulių nėra daug, išvados daromos remiantis simptomų stebėsena skerdyklose. Nustatyta, kad didesnė infekcijos perdavimo tikimybė yra tuose ūkiuose, kur katės ir šunys turi tiesioginį kontaktą su kiaulėmis ar prieigą prie jų pašaro vietos (46).

Europos Sąjungos ligų kontrolės centro duomenimis buvo atliktas poskerdiminis kiaulių tyrimas 11 valstybių narių. Rezultatai rodo, kad Austrijoje, Estijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Italijoje rutininiai tyrimai skerdyklose atliekami periodiškai, tačiau jokių duomenų apie sarkocistomis užsikrėtusias kiaules nėra. Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Olandijoje, Belgijoje užfiksuoti keli atvejai – Belgijoje skaičius siekė 69,00 proc. tirtų kiaulių (47).

Pastaraisiais metais Europos Sąjungos valstybėse buvo vykdoma nacionalinė stebėsena, siekiant įvertinti šių parazitų svarbą žmonių sveikatai. Buvo nustatyta, kad tik kiaulės ir laukiniai šernai yra S. suihominis tarpiniai šeimininkai. S. suihominis sukelia didesnio laipsnio pažeidimus, kurie gali sąlygoti kraujotakos sutrikimus (28).

Kadangi šie gyvūnai siejasi su žmonių maisto grandine, nuolatinis monitoringas yra labai aktualus. Yra manoma, kad zoonotinė sarkocistozė plinta daugiausiai tarp maistui naudojamų gyvūnų Europoje, tačiau dėl atliktų tyrimų trūkumo, tikslius duomenis dėl žmonių sveikatos sutrikdymo teikti sunku (48).

1.3 Sarkocistozės paplitimas mėsos gaminiuose

Mokslinėje literatūroje pateikiama nedaug duomenų apie sarkocistoze užsikrėtusios mėsos produkciją. 2014 metų spalio – 2015 metų kovo mėnesiais Irane buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo paimti 20 mėginių iš 3 mėsos produktų gamybos vietų Hamadan mieste. Juos sudarė 8 mėsainiai, 6 dešrelės ir 6 maltos mėsos produktai. Mėginiai buvo tirti virškinamuoju metodu ir įspūdžio tepinėlio metodu – 2 gramai mėginio uždedama ant stiklelio ir fiksuojama 70 proc. metanoliu. Visų mėginių įspaudai buvo nudažyti Gimzos metodu ir analizuoti mikroskopo pagalba, ieškant sarkocistų bradizoitų (49). Rezultatai parodė, kad 16 (80,00 proc.) mėginių buvo užsikrėtę

Sarcocystis spp. Remiantis virškinimo metodo rezultatais, nustatyta, kad didžiausia infekcija buvo

mėsainiuose – 87,50 proc., dešrelėse – 83,33 proc. ir maltoje mėsoje – 66,66 proc. (50).

2013 metais A. Nematollahia ir kt. tyrė sarkocistų cistų buvimą mėsainiuose šiaurės vakarų Irane. Buvo surinkti 96 pramoninės gamybos (70 proc. mėsos) ir tradicinės gamybos (30 proc.) mėsos gaminiai. Iš jų 80 mėginių buvo pramoniniu būdu, likę 16 – pačių pardavėjų pagaminti.

Atlikus mikroskopinius tyrimus, gauti duomenys, kad iš 96 mėginių, 54 (56,25 proc. visų tirtų mėginių) pavyzdžių buvo užkrėsti bent vienu sarkocistų bradizoitu. Iš 54 užkrėstų mėginių, 45 buvo gaminti pramoniniu būdu ir 9 tradiciniu. Statistinė analizė parodė, kad jokių ryškių sarkocistų

13 skirtumų tarp užkrėstų gamintų pramoninu ir tradiciniu būdu nebuvo. Taip pat nustatyta, kad mėsainių užkrėtimas sarkocistomis vasaros sezonu aukštesnis nei kitu metų laiku (51).

Tyrimo, atlikto Vokietijoje, metu buvo paimti 150 mėginių iš galimai sarkocistoze užsikrėtusių 12 žmonių. Buvo nustatyta, kad jie valgė žalią jautieną arba kiaulieną. Teigiami rezultatai buvo 6 žmonėms, kuriems pasireiškė skirtingi gastrito arba žarnyno simptomai ir 6 jokių simptomų nejautė. Buvo nustatyta, kad žmonės užsikrėtė S. hominis paderme (1).

Brazilijoje, São Paulo mieste (2001) buvo ištirti 50 kibbe patiekalo (kurio sudėtyje yra maltos jautienos) mėginių iš įvairių arabų virtuvės restoranų dėl užsikrėtimo sarkocistų cistomis. Atlikus tyrimus šviesiniu ir elektriniu mikroskopais, buvo nustatyta, kad visi 50 mėginių buvo teigiami – juose rasta sarkocistų cistų. Pagal cistų sienelės struktūrą buvo identifikuotos S. hominis – ekstensyvumas siekė 94,00 proc., S. hirsuta – 70,00 proc. ir S. cruzi – 92,00 proc. Šie tyrimai parodė, kad mėsoje vyravo ne vienos rūšies sarkocistų cistos (52).

2008 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti

Sarcocystis spp. paplitimą jautienos gaminiuose, parduodamuose nedideliuose prekybos centruose.

Buvo surinkti 48 mėginiai, kurie buvo tirti histologiniu ir PGA (polimerazės grandininės reakcijos) metodu. Gauti rezultatai parodė, kad 31 mėginys buvo teigimas ir identifikavus sarkocistų tipą, nustatytas S. cruzi užsikrėtimas (53).

1.4 Sarkocistų rūšys randamos kiaulių audiniuose

Yra nustatytos 3 rūšių sarkocistos, kurias galima rasti kiaulių audiniuose: S. miescheriana,

S.suihominis ir S. porcifelis.

Sarcocystis miescheriana rūšis yra paplitusi visame pasaulyje. Galutiniai šeimininkai šunys

(Canis familiaris), meškėnai (Procyon lotor), vilkai (Canis lupus), rudosios lapės (Vulpes vulpes) ir šakalai (Canis aureus). Sarkocistos yra 1500 µm ilgio ir 200µm pločio, randamos skeleto ir širdies raumenyse. Jų sienelių storis siekia nuo 3 µm iki 6 µm, skersaruožės formos, periferinių gaurelių išsikišimai sarkocistų sienelėse yra iki 5 µm ilgio ir 1.3µm pločio, neįprastai ilgi bradizoitai - iki 20 µm ilgio (54).

Sarcocystis miescheriana patogeniška kiaulėms, gali sukelti svorio kritimą, hemoragijas

odoje, ypač ausų ir užpakalio srityse, dusulį, raumenų drebėjimą, abortą ir mirtį. Tai lemia į organizmą patekęs sporocistų skaičius. Prarijus mažiau nei 1 milijoną sporocistų, gali pasireikšti subklinikinė infekcija. Stresas nėštumo metu gali pasunkinti infekciją. Iš 5 paršingų kiaulių, kurios eksperimento metu buvo užkrėstos 50,000 sporocistų, susirgo visos: 2 abortavosi tarp 12 ir 14 dienos po inokuliavimo, 1 nugaišo bei 2 pradėjo gaišti ir buvo eutanazuotos. Panašus skaičius

14 sporocistų buvo skirtas penimoms kiaulėms, jokių klinikinių požymių nebuvo, bet pasireiškė svorio sumažėjimas nuo 11,00 proc. iki 27,00 proc. lyginant su kontroline grupe. Paskyrus 25,000 ar 15,000 sporocistų nesumažėjo nei gyvulių svoris, nei pasireiškė klinikiniai simptomai.

Kiaulės, kurios buvo skiepytos vieną kartą, naudojant nuo 1000 iki 50,000 S. miescheriana sporocistų, tapo atsparios mirtinam S. miescheriana sporocistų kiekiui. Kiaulėms, kurioms buvo duodamos mažos dozės sporocistų (mažas infekcijos kiekis) taip pat išsivystė imunitetas. Bandymo metu paaiškėjo, kad nors ir kiaulės tapo atsparios S. miescheriana sporocistų sukeliamoms infekcijoms, tačiau netapo atsparios S. suihominis sporocistų sukeliamoms infekcijoms (5).

Sarcocystis suihominis – galutinis šios rūšies šeimininkas yra žmogus (Homo sapiens) ir

primatai (Macaca mulatta, Macaca irus, Pan troglodytes, Papio cynocephalus). Sarkocistos gali būti iki 1500 µm ilgio. Jų sienelių storis gali siekti nuo 4 µm iki 9 µm. Bradizoitai yra maždaug 15 µm ilgio. Dvi šizogonijų kartos subręsta maždaug tuo pačiu metu ir yra struktūriškai panašios į

S.miescheriana. Nesubrendusios sarkocistos pirmiausia matomos 27 dieną po inokuliavimo (47,55). S. suihominis yra patogeniškos kiaulėms. Sušėrus kiaulėms 50,000 ar daugiau pašaro su

sporocistomis, jos susirgo. Sušėrus 1 milijoną sporocistų, pusę iš jų nugaišo. Klinikiniai požymiai buvo panašūs į kiaulių, užkėstų S. miescheriana (2,55).

Sarcocystis porcifelis – šios rūšies gyvavimo laikas neaiškus, nes ji aprašyta tik kartą, todėl

trūksta informacijos. Aprašyto bandymo metu sarkocistomis užkrėstos kiaulių stemplės buvo sušertos keturioms katėms. Katės pašalino sporuliuotas oocistas po 5 – 10 dienų nuo užkrėstų kiaulių audinių suvirškinimo. Sporocistos buvo 13,5 µm ilgio 7,6 storio µm. Sporocistos, gautos iš kačių išmatų, buvo sumaitintos aštuoniems paršeliams. Visi paršeliai susirgo ir vienas nugaišo, praėjus 89 dienoms po inokuliavimo. Sarkocistos buvo rastos skeleto raumenyse ir širdyje. Kiti paršeliai nugaišo po 3,5 mėnesio nuo inokuliavimo, jų organizme taip pat buvo rasta sarkocistų. Jų struktūra nebuvo aprašyta (5,54).

1.4.2 Kiaulių sarkocistų gyvybinis ciklas

Liga prasideda, kai su galutinio šeimininko išmatomis į aplinką iškirtos oocistos ar sporocistos su pašaru ar vandeniu patenka į tarpinio šeimininko virškinimo sistemą (56). Sporocistų sienelės, veikiamos tulžies ir fermento tripsino, pažeidžiamos ir taip išsilaisvina keturi judrūs sporozoitai. Jie keliauja per žarnų sieneles ir pasiekia nedidelių arterijų endotelines ląsteles visame organizme. Tai yra vienas iš maždaug keturių nelytinio dauginimosi ciklų, kuris vadinamas šizogonija arba merogonija. Pirmųjų trijų ciklų metu vyksta branduolio dalijimasis, kurio metu susidaro merozoitai – greiti, mėnulio formos mikroorganizmai, kurių struktūra panaši į sporozoitų.

15 Vėlesnės kartos randamos arteriolėse, vėliau – kapiliaruose ir venose, išplitusios po visą kūną. Galutinė karta iki sarkocistų, vystosi skeleto, lygiuosiuose bei širdies raumenyse, kartais jų randama ir nerviniame audinyje. Tai infekcinė stadija galutiniams šeimininkams (1).

Priklausomai nuo rūšies, sarkocistų dydis ir forma varijuoja nuo mikroskopinio iki makroskopino dydžių. Jis gali kisti nuo kelių mikrometrų iki keleto milimetrų ilgio, gali būti siauros pailgos ar plačios ovalios formos. Taip pat gali skirtis sarkocistos sienelės storis ir galima pamatyti periferinius išsikišimus (1).

Lytinis ciklas vyksta galutinio šeimininko organizme. Kai jautraus organizmo galutinis šeimininkas suvalgo sarkocistomis užkrėstos mėsos, šių sienelė virškinama ir taip suardoma (57). Sarkocistose esantys bradizoitai išlaisvinami ir pasklinda po organizmą, pirmiausia pažeisdami plonųjų žarnų gaurelius. Kiekvienas bradizoitas bręsta ir virsta mikrogametocitu (vyriškos rūšies) arba makrogametocitu (moteriškos rūšies) (58). Mikrogametocitai tampa daugiabranduoliais ir formuoja į spermą panašias mikrogametocitines formas aplink kiekvieną branduolį. Mikrogametocitos jungiasi su makrogametocitomis, jų branduoliai susilieja ir apvaisinta makrogametocita vystosi į oocistą (41). Iš oocistos susiformuoja dvi sporocistos, kurių kiekvienoje yra po keturis sporozoitus. Nors oocistos nėra judrios, jos pasiekia žarnas ir yra pašalinamos su išmatomis. Sporocistų S. hominis ir S. suihominis vidutinis dydis gali siekti nuo 9,3 µm iki 13,5 (1,59).

1.5 Sarkocistozės poveikis kiaulių organizmui

1.5.1. Patogenezė ir imunitetas

Daugumai užsikrėtusių sarkocistomis gyvūnų klinikiniai simptomai nepasireiškia. Dažniausiai ikicistinės stadijos sukelia sarkocistozės klinikinius požymius ir pažeidimus, kurie priklauso nuo į virškinimo sistemą patekusių sarkocistų skaičiaus. Ūmios sarkocistozės klinikiniai simptomai kiaulėms pasireiškia 5 – 9 ir 11 – 15 dieną po patogeno patekimo į organizmą (60). Kliniškai nustatyta, kad pagrindinis sarkocistozės infekcijos pasireiškimas kiaulių organizme yra abortas. Tačiau esant ūmiems atvejams, taip pat pasireiškia svorio mažėjimas arba jo nepriaugimas, dispnėja, raumenų drebulys ir anemija. Taip pat hemoraginis vaskulitas, dažniausia lokalizacija ant kojų ir užpakalio, centrinės nervų sistemos pažeidimų simptomai: užpakalinių galūnių silpnumas, svyravimai ar dalinis paralyžius, gali pasireikšti ūminė miopatija (56,44). Natūrali S. suihominis infekcija retai pereina į rimtą susirgimą, tačiau eksperimento metu, užkrėtus paršelius didelėmis dozėmis sarkocistų, pasireiškė labai ūmių susirgimų ir mirčių. Diagnozuoti gali būti sunku, ypač

16 šalyse kur infekcija yra dažna, nes klinikinių simptomų gali nebūti, jie nežymūs ar nespecifiniai šiai infekcijai (46,56).

S. suihominis merontai pažeidžia įvairių organų kapiliarų endotelio ląsteles, sukelia

raumeninių skaidulų degeneraciją. Mikroskopinio tyrimo metu, sarkocistomis infekuotuose raumenyse matomos cistos, kurios yra apsuptos priešuždegiminėmis ląstelėmis arba vėlesnėje stadijoje makrofaginiu ir granuliocitinių audiniu. Cistai raumenyje subrendus, jos kapsulė sustorėja (61,62).

Skrodimo metu matomos hemoragijos skeleto raumenyse ir ūmus širdies raumenų uždegimas. Mikroskopiniai pažeidimai, tokie kaip vaskulitas, hemoragija ir miocitų nekrozė siejama su merozoitais. Sarkocistų plitimą organizme stabdo imuninės kilmės ląstelės – monocitai, neutrofilai, eozinofilai, gigantinės ląstelės (63).

Gyvūnams gali išsivystyti specifinis imunitetas sarkocistinėms infekcijoms, tačiau jis veiksnus tik nuo vienos rūšies sarkocistų. Sarkocistozė gali pasireikšti ir organizmo imunosupresija. Tiek antikūnai, tiek imuninės kilmės ląstelės reaguoja į antigenus esant pirminei infekcijai, bet imuninės kilmės ląstelių reakcija stipresnė (64).

1.5.2 Mėsos apdorojimo įtaka sarkocistų gyvybingumui

Remiantis mokslininko Saleque ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis (1990), sarkocistos gali būti nukenksmintos mėsą gerai iškepus ar sušaldžius. Taip stabdomas bradizoitų vystymasis į sarkocistas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sarkocistos, esančios kiaulių raumenyse, tapo nekenksmingos jas pakartotinai paveikus 60˚C temperatūra 20 minučių, 70 ˚C temperatūra – 15 minučių ir 100 ˚C temperatūra – 5 minutes. Mėsą paveikus šalčiu, sarkocistos žalioje mėsoje buvo nukenksmintos po 48 val. -4 ˚C temperatūroje, o laikant -20 ˚C temperatūroje – per 24 val. (65).

Russell ir kitų bendraautorių atlikto tyrimo metu (2013 m.) sarkocistų oocistos kiaulienoje išliko patogeninės, jas paveikus 50 ˚C temperatūra 60 min. ir 55 ˚C – 5 minutes. Antrojo tyrimo metu, pakėlus iki 55 ˚C temperatūros 15 min. ir 60 ˚C temperatūros 1 min., sarkocistos buvo nukenksmintos (66).

Mokslininko Chen, Lian–Yong su bendraautoriais (2007) teigimu, norint užkirsti kelią sarkocistų infekcijai, svarbu gerai iškepti ar šaldyti mėsą, tai nukenksmina sarkocistose esančius bradizoitus. Gerai iškepta mėsa paveikia bradizoitus ir jie tampa nekenksmingi. S. suihominis,

S.meischeriana geriausiai paveikiama naudojant aukštą temperatūrą. Rekomenduojama kepti 60 ˚C

17 sarkocistiniam užterštumui panaikinti rekomenduojama mėsą laikyti -4˚C 48 valandas arba -20˚C temperatūroje 24 val. (67).

Dubey ir bendraautorių (2002) atlikto tyrimo metu buvo tirtas dezinfektantų poveikis sarkocistų sporocistoms. Tyrimo metu 4 milijonus sporocistų paveikus balikliu (konc.:10, 20 ir 100 proc.), 2,00 proc. chlorheksidinu, 1,00 proc. betadinu, 12,56 proc. fenoliu ir 10,00 proc. formalinu, poveikio sarkosporidijoms. Tik paveikus sarkosporidijas vieną valandą neskiestame 29,50 proc. amonio hidrokside jos buvo nukenksmintos. Autorių teigimu, temperatūra išlieka efektyviausia priemone sarkocistų nukenksminimui (68).

Autoriai Srivastava ir kt. atlikto bandymo metu (1986) dviem šunų grupėms buvo sušerta skirtingai termiškai apdorotos buivolų širdys, kurios buvo užkrėstos S. levinei. Pirmajai grupei buvo sušerta 65˚C – 75˚C temperatūroje apdorota mėsa – ištyrus šunų išmatas nustatyta, kad sporocistos išskirtos nebuvo. Antrosios šunų grupės, kuriems buvo skirta mėsa apdorota 40˚C – 60˚C, išmatose buvo rasta S. levinei sporocistų. Atlikus šaldymo poveikio tyrimą sporocistoms buvo nustatyta, kad šunims suėdus mėsą, kuri buvo šaldyta -4˚C temperatūroje 48 val., sporocistų išmatose nebuvo rasta, o mėsą palaikius -2˚C temperatūroje vieną parą, šunys sarkocistų sporocistas išskyrė (69).

Mokslininkai Kruttlin ir kt. (2001) iškėlė hipotezę, kad S. neurona merozoitus gali nukenksminti pirantelio tartrato druska. Atlikto tyrimo metu, S. neurona merozoitai buvo paveikti įvairiomis pirantelio ir natrio tartrato druskų koncentracijomis, kurios varijavo nuo 0,001 iki 0,01 proc. Merozoitai buvo dedami į arklių odos ląstelių kultūras laboratorinėse terpėse ir inkubuojami 2 savaites, siekiant nustatyti jų gyvybingumą. Po pirmos ir antros tyrimų savaičių, buvo nustatyta, kad merozoitų, veikiamų pirantelio tartrato koncentracijos, didesnės nei 0,0025 proc., skaičius nepadidėjo, kai tuo tarpu paveikus natrio tartato druskomis, merozoitų skaičius išaugo. Šie rezultatai rodo, kad in vitro pirantelio tartratas veikia S. neurona merozoitų aktyvumą (70).

Turkijoje buvo atlikti tyrimai (2017), kuriais buvo siekiama nustatyti sarkocistų paplitimą jautienos produkcijoje, kuri buvo surinkta iš mėsos parduotuvių: maltoje mėsoje, mėsos kukuliuose ir vytintose dešrose. Iš viso buvo tirta 150 mėginių – po 50 iš kiekvienos produkcijos grupės. Siekiant išskirti sarkocistų cistas buvo naudotas virškinimo metodas ir gauti mėginiai mikroskopuoti. Išskirtas genomo DNR iš mėginių buvo laikomas -20 ˚C temperatūroje PGR analizei. Rezultatai parodė, kad ištyrus mėginius mikroskopiniu būdu 2 maltos mėsos mėginiai buvo teigiami (ekstensyvumas siekė 4,00 proc.) ir 1 mėsos kukulių mėginys (ektensyvumas 2,00 proc.). Atlikus PGR analizę buvo nustatyta, kad teigiami rezultatai buvo 14 maltos mėsos mėginių (ekstensyvumas siekė 28,00 proc.), 34 mėsos kukulių mėginiuose (ekstensyvumas – 68,00 proc.) ir 1 vytintos dešros mėginyje (ekstensyvumas – 2,00 proc.) (71).

18

1.6 Rizika žmogaus sveikatai

Manoma, kad daugelis sarkocistų rūšių yra plačiai paplitusios ir nekelia didelės rizikos žmonių sveikatai. Dauguma sarkocistų, kuriomis užsikrečia žmonės ir naminiai gyvūnai yra būdingos tik tam tikram tarpiniam ir galutiniam šeimininkui. Sarkosporidijų infekcijos žalingas poveikis daugiausia pasireiškia tarpiniuose šeimininkuose, o patogeniškumas priklauso nuo tam tikros Sarcocystis spp. rūšies bei užsikrėtimo intensyvumo. Tačiau kai kurios Sarcocystis spp. rūšys yra svarbūs žmogaus bei naminių gyvūnų patogenai, sukeliantys parazitinę ligą – sarkocistozę. Europos Sąjungoje (ES) nustatytos dvi patogeninės sarkocistų rūšys, kurių galutiniu šeimininku gali būti žmogus, tai yra S. suihominis ir S. hominis, šios rūšys gali sukelti žmogaus žarnyno sarkocistozę, todėl sarkocistos laikomas rizikos veiksniu, pasitaikančiu žmonių maistui vartojamoje mėsoje ir turi svarbią reikšmę maisto higienos požiūriu (10,28).

Tačiau nepaisant to, duomenų apie žmonių sarkocistozės tyrimus ar jų paplitimą yra labai mažai arba jie surinkti labai seniai. 1984 metais mokslininko J.P. Dubey išleistame moksliniame straipsnyje teigiama, kad žmonių žarninė sarkosporidiozė Europoje yra nedažnai pasitaikanti ir paplitimas gali svyruoti nuo 1,60 proc. iki 10,40 proc. (72). Yra aprašytas atvejis Vokietijoje, kai sarkospridioze užsikrėtė savanoriai, kurie valgė žalią kiaulių mėsa, infekuotą S. suihominis sarkocistomis. Liga pasireiškė po 6 – 48 val. labai stipriai išreikštais simptomais (vėmimas, viduriavimas, apsunkintas kvėpavimas, pagreitėjęs pulsas ir kt.) (73).

Europoje buvo registruoti apsinuodijimo žvėriena atvejai, kai valgę, intensyviai sarkocistomis užkrėstos šaldytos stirnienos, žmonės viduriavo, taip pat pasireiškė pykinimo ir vėmimo simptomai (74). 2007 metais Vokietijoje pasireiškė grupinis žmonių susirgimas sarkosporidioze (75). Mokslinėje spaudoje yra aprašomi tik pavieniai, reti žmonių sarkosporidiozių atvejai ir todėl manoma, kad tai neatspindi tikros situacijos Europoje (9). Daugiau pranešimų apie žmonių sarkosporidiozės atvejus yra gaunama iš Azijos šalių (2).

Vienintelis šaltinis žarnyno sarkosporidiozės užsikrėtimui yra subrendusiomis sarkocistomis užkrėsta mėsa. Žmogui, kaip galutiniam šeimininkui, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, ūminis ar chroniškas enteritas, tačiau daugeliu infekcijos atveju simptomai būna vidutinio stiprumo arba visai nepasireiškia (76,77). Šiuos skirtumus lemia į organizmą patekusios skirtingos sarkocistų rūšys. Dažniausiai susirgę žmonės nežino kada tiksliai infekcija pasireiškė, kokia mėsa ir koks jos kiekis buvo suvartota (44). Ilgiausias laikas, per kurį su išmatomis buvo išskirta sarkocistų – dvidešimt vienas mėnuo. Tai pasireiškė keletui pacientų Olandijoje, kai tuo tarpu daugumai sergančiųjų šis periodas siekė tik šešis mėnesius (1). Eksperimentinio tyrimo metu Vokietijoje, 3 savanoriai suvartojo nuo 100 iki 400 gramų žalios maltos kiaulienos, kuri buvo gauta iš gausiai

19 viduriavimas, dispnėja, vėmimas, pilvo pūtimas, pykinimas, skrandžio skausmas, padažnėjęs pulsas. Simptomai tęsėsi 48 valandas. Kiti 9 savanoriai suvartojo tų pačių kiaulių mėsą, tačiau ji buvo gerai iškepta. Jokių klinikinių simptomų nepasireiškė nei vienam savanoriui. Remiantis šiais duomenimis, S. suihominis buvo pripažintas kaip patogeniškas ir toksiškas žmonės (2,68).

Žmonėms gali pasireikšti ir raumenų sarkocistozė, kuri nėra dažnai fiksuojamas susirgimas. Keletas atvejų pasaulyje užfiksuota Indijoje, Pietų Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose. 2012 metais buvo užfiksuotas protrūkis Malaizijoje, Pangkor saloje, kai susirgo 89 studentai ir mokytojai iš Azijos. Kitas atvejis užfiksuotas 2011 ir 2012 metais Tioman saloje, kai susirgo daugiau nei 100 turistų ir 2014 metais susirgimas vėl pasikartojo. Infekcijos perdavimas Tioman saloje buvo susietas su užterštu vandeniu. Abu šiuos protrūkius sukėlė Sarcocystis nesbitti. Ši zoonotinė infekcija sukelia dvejų etapų simptomatiką, kuri pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, mialgija – tai pirmas etapas. Antrojo etapo metu simptomų nebūna arba jie pasireiškia rečiau, tačiau po kiek laiko vėl kartojasi pirmasis etapas. Ūmūs simptomai ir besikartojantys pablogėjimo periodai gali kartotis net kelis mėnesius (78).

Raumenų sarkocistoze užsikrėtęs žmogaus jaučia nuovargį, pykinimą, raumenų skausmus ir patinimą, silpnumą, atsiranda išbėrimai, chroniški raumenų skausmai, pasireiškia eozinofilija, bronchospazmai, kraujagyslių ar limfmazgių uždegimai (44).

Žmonių žarnų sarkosporidiozę galima nustatyti remiantis klinikiniais simptomais ir anamneze, jei neseniai suvartojo žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą. Tiksliai diagnozei nustatyti reikalingi keli išmatų mėginiai. S. suihominis sporocistos pirmiausia su išmatomis pašalinamos praėjus 11 – 13 dienų po infekuotos kiaulienos suvartojimo. Sporocistas galima pamatyti elektriniu mikroskopu, panaudojus išmatų flotacijos metodą (2). Kadangi sporocistos pagal rūšį viena su kita persidengia, jų neįmanoma atskirti net ir mikroskopo pagalba.

Raumenų sarkocistų nustatymas paremtas įvairiais klinikiniais požymiais, tokiais kaip mialgija, periodiškai pasireiškiantis silpnumas, poodiniai mazgeliai, dermatomiozitas, eozinofilija, padidėjęs raumenų kreatinino kinazės kiekis. Kai kuriais atvejais, tokie klinikiniai simptomai dažnai susiejami su egzotinėmis kelionėmis. Tokiais atvejais atliekama raumenų biopsija. Sarkocistos iš raumenų biopsijos nustatomos nudažytais hematoksilinu ir eozinu histologiniais mėginiais, atliekant mikroskopinį tyrimą. Tačiau gali atsirasti netikslumų. Kai kuriuose audiniuose, sarkocistų sienelės gali būti labai plonos, neaiškiai matomos ar prastai nusidažiusios. Prieuždegiminės ląstelės dažnai randamos greta sarkocistų. Taip pat su raumenų sarkosporidioze kai kuriais atvejais siejasi atsiradę miozitas, mionekrozės, perivaskulitas ar intersticinis uždegimas, vaskulitas, eozinofilinis miozitas (2).

20 1.6.1 Sarkocistozės prevencija

Kaip prevencinę priemonę galima naudoti mėsos patikrą, tačiau taip sugaištama daugiau laiko, matomos tik makrocistos, neįmanoma identifikuoti sukėlėjo. Tik esant gausiam užsikrėtimui, mikroskopu ar antikūnių tyrimo metu, lengviau nustatyti sarkocistų buvimą, tačiau šie testai nenurodo sarkocistų šeimos atstovo. Tai gali nustatyti tik molekuliniai testai (67).

Norint sukliudyti maistui skirtų gyvūnų užsikrėtimą, reikia laikytis sanitarinių normų – neužteršti vandens, gyvulių laikymo vietos ir pašaro užkrėstomis žmonių išmatomis. Šiuo atveju zoohigiena yra raktas į prevenciją (2).

Siekiant išvengti žmonių užsikrėtimo raumenų sarkocistoze, turi būti vykdomi vandens valymo darbai, mažinti vandens kontaktą su galimai užteršta dirva. Kai įtariama, kad vanduo užkrėstas sarkocistomis, privalu vandenį užvirti ir taip įvykdyti dezinfekciją. Taip pat filtrai su mažomis poromis gali būti panaudoti ne tik bakterijų, bet ir sporocistų pašalinimui.

2002 metais Dubey ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad cheminei dezinfekcijai naudojant chlorą ar kitą medžiagą poveikio Sarcocystis spp. nebus. Kaip prevencinę priemonę, rekomenduojama gerti saugų vandenį iš uždaros talpyklos. Kadangi maistas gali būti užterštas daugelyje produkcijos, platinimo ir paruošimo vietų, rekomenduojama kilus užkrėtimo įtarimui maistą prieš kepimą švariai nuplauti (1,68).

Sarkocistų invazija arklienoje siejama su nešaldytos mėsos vartojimu. Norint išvengti sarkosporidiozės, arklieną rekomenduojama laikyti žemoje temperatūroje: -20˚C ne mažiau kaip 48 valandas. Japonijoje atlikto tyrimo turgavietėse metu (2012), buvo nustatyta, kad dideli kiekiai importuotos arklienos iš Kanados buvo užkrėsti sarkocistų sporocistomis. Todėl rekomenduojama mėsa laikyti atitinkamoje temperatūroje ir vykdyti periodinę mėsos gaminių kontrolę (79).

Sarkocistų užsikrėtimui išvengti svarbu gerai iškepti ar atšaldyti mėsą. Tai nukenksmina sarkocistose esančius bradizoitus. Gerai iškepta mėsa paveikia bradizoitus ir jie tampa nekenksmingi. S. suihominis, S. meischeriana geriausiai paveikiama naudojant aukštą temperatūrą. Rekomenduojama kepti 60 ˚C temperatūroje ne mažiau 20 minučių arba 100 ˚C temperatūroje – 5 minutes. Jeigu mėsa atšaldoma, sarkocitiniam užterštumui panaikinti rekomenduojama mėsą laikyti -4˚C 48 valandas arba -20˚C temperatūroje – 24 val. (67).

21

2

.

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo atlikimo vieta

Tyrimai buvo atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje. Mėginiai tyrimams buvo pirkti prekybos centruose ir turgavietėse.

Iš viso atrinkta 250 kiaulienos gaminių mėginiai: 80 vytintų, 55 šaltai rūkytų kiaulienos gaminių ir 115 žalios kiaulienos gaminių. Iš kiekvieno kiaulienos gaminio buvo išpjaunamas gabalėlis mėsos, kuris vėliau buvo karpomas dažymui ir smulkinamas virškinimui.

2.2 Tyrimo metodika

Atliekant kiaulienos gaminių produkcijos Sarcocystis spp. užsikrėtimo tyrimus buvo naudoti du tyrimų metodai: kompresorinis – mikroskopinis ir audinių virškinimo metodas. Kompresorinio – mikroskopinio tyrimo metodu nustatytas Sarcocystis spp. infekcijos ekstensyvumas ir intensyvumas. Metodika: iš 50 g tiriamos mėsos gaminio iškerpami 28 avižos grūdo dydžio raumenų gabalėliai, sudedami į porcelianinę lėkštelę ir dažomi metileno mėlynojo dažais (1 g metileno mėlynojo ir 500 ml vandens). Mėginiai dažuose laikomi 15 minučių. Vėliau dažai nupilami ir mėginiai nusausinami filtriniu popieriumi. Nusausintos iškarpos dedamos į kitą lėkštelę ir nuskaidrinimui pilama 1,5 proc. acto rūgšties. Mėginiai laikomi 5 minutes. Praėjus laikui, actas nupilamas, mėginiai vėl nusausinami filtriniu popieriumi ir uždedami ant apatinio kompresoriaus. Ant jų lašinama keli lašai glicerolio ir viršutiniu kompresoriaus stikleliu stipriai prispaudžiama. Mėginiai mikroskopuojami šviesiniu mikroskopu x40 padidinimu (80).

Mėginius tiriant virškinimo metodu, buvo nustatytas kiaulienos produktų užsikrėtimo infekcijos ekstensyvumas sarkocistomis. Pasirinktas optimalus 10 mg dydžio mėginys. Tyrimas atliktas naudojant tripsiną (10 g raumenų mėginio ir 50 ml tirpalo). Tirpalą sudarė 2,5 g tripsino 1:250/1 L 1xPBS. Virškinta 2 val. 37˚C temperatūroje specialioje vonelėje su maišytuvu. Gauta suspensija buvo centrifuguota 5 min. 7000 aps./min. ir suspencijos tepinėliai dažyti naudojant Papenheimo metodą (81):

Nefiksuotas nuosėdų tepinėlis nudažytas naudojant May – Grunvald – Gimzos-Ramanovskio dažus. Vėliau jis dedamas ant stiklinio rėmelio ir užpilama 20 – 25 lašai May – Grunvaldo dažų ir laikoma 3 min. Tepinėlis taip ne tik nudažomas, bet ir fiksuojamas. Vėliau dažai nupilami ir ant jo užpilamas buferinis tirpalas – 7,2 pH ir laikoma 1 min. Nupylus buferį ant tepinėlio užpilami neutraliu distiliuotu vandeniu skiesti Gimzos – Ramanovskio dažai (į 1 ml distiliuoto vandens

22 įpilami 2 lašai Gimzos – Ramanovskio dažų). Dažymo trukmė 15–20 min. Tuomet tepinėlis nuplaunamas distiliuotu vandeniu ir džiovinamas kambario temperatūroje (82).

Statistinis duomenų apdorojimas buvo atliktas naudojant „Microsof Office Excel” programą. Buvo apskaičiuotas sarkocistų infekcijos intensyvumas procentais, Fišerio tikslusis kriterijus (df) Patikimais skirtumais laikoma, kai p<0,05.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

Tikslas buvo įvertinti kiaulienos produktų užkrėtimą sarkocistomis. Ištyrėme 250 kiaulienos produkcijos mėginių: 115 žalios mėsos ir 135 vytintų bei šalto rūkymo gaminių pirktų prekybos centruose ir ūkininkų turguje. Iš jų 195 gaminių kilmės šalis Lietuva ir 55 gaminiai importuoti (kilmės šalys: Ispanija, Vokietija). Kompresoriniu metodu 28,80 proc. tirtos kiaulienos produkcijos mėginių rastos sarkocistos, o tiriant virškinimo metodu buvo nustatytas 11,60 proc. didesnis užsikrėtimas sarkocistomis (2 lentelė).

2 lentelė. Sarkocistų infekcijos ekstensyvumas kiaulienos produkcijoje

Produktai Mėginių skaičius

Kompresorinis metodas Virškinimo metodas Teig., vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Teig., vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Šalto rūkymo produktai 55 16 29,10 28 50,90 Vytinti produktai 80 25 31,25 39 48,75 Žalios mėsos produktai 115 31 26,96 34 29,57 Iš viso: 250 72 28,80 101 40,40

Ištyrus žalios kiaulienos produkcijos gaminių mėginius kompresoriniu metodu, buvo nustatyta, kad 29,96 proc. tirtų mėginių buvo užkrėsti sarkocistomis, o atlikus tyrimus virškinimo metodu sarkocistos aptiktos 36,52 proc. mėginių, t.y. 6,56 proc. daugiau.

3 lentelė. Sarkocistų infekcijos intensyvumas ir ekstensyvumas žalioje kiaulienos produkcijoje

Produktai (kilmės šalis: Lietuva) Mėginių skaičius

Kompresorinis metodas Virškinimo metodas Teig. vnt. Infekcijos intensyvumas vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Teig. vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Sprandinė (pirkta prekybos centre) 20 8 1-9 40 9 45

24 Nugarinė (pirkta prekybos centre) 20 2 1-2 10 4 20 Kumpis (pirkta prekybos centre) 20 3 2-3 15 5 25 Mentė (pirkta turgavietėje) 20 5 1-3 25 5 25 Šoninė (pirkta turgavietėje) 20 6 1-4 30 8 40 Smulkinta kiauliena (pirkta prekybos centre) 15 7 1-4 46,67 11 73,33 Iš viso: 115 31 29,96 42 36,52

Tyrimų eigoje nustatyta, kad prekybos centruose pirktų žalios mėsos sarkocistų ekstensyvumas siekė 27,05 proc., kai tuo tarpu turgavietėse pirktų gaminių užkrėtimas sarkocistomis siekė 27,50 proc., turgavietėse pirktuose kiaulienos produktuose mėginių su sarkocistomis buvo 0,95 proc. daugiau. Mėginius ištyrus virškinimo metodu gauti rezultatai parodė, kad parduotuvėse pirktų žalios kiaulienos produktų sarkocistų invazijos ekstensyvumas siekė 38,67 proc. visų tirtų žalios mėsos mėginių, t.y. 6,20 proc. daugiau nei ištyrus turgavietėse pirktos žalios kiaulienos produkcijos (32,50 proc.). Vidutinis invazijos intensyvumas žalios kiaulienos produkcijoje svyravo nuo 1 iki 9 sarkocistų 1 g mėsos. Didelis sarkocistų ekstensyvumas buvo nustatytas ištyrus prekybos centre pirktą smulkintą kiaulieną – kompresoriniu metodu ji siekė 46,67 proc., virškinimo – 73,33 proc. Gaminių etiketėse nenurodyta kokiuose ūkiuose kiaulės buvo augintos, negalima teigti, kad parduotuvėse pirktoje žalios kiaulienos produkcijoje sarkocistų ekstensyvumas yra didelis. Galime daryti prielaidą, kad tai priklauso nuo to iš kokių skerdenos audinių pagaminta smulkinta kiauliena, pavyzdžiui sprandinėje, šoninėje, diafragmos raumeninėje dalyje būna daugiau aptinkama sarkocistų.

4 lentelė. Sarkocistų infekcijos intensyvumas ir ekstensyvumas vytintos kiaulienos produkcijoje

Produkcija Mėginių

25 Teig. Vnt. Infekcijos intensyvumas, vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Teig. Vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Vytintos dešros (kilmės šalis: Lietuva)

Vytinta dešra (Klaipėdos ekstra) 10 2 1-3 20,00 5 50,00 Vytinta dešra („Iki“) 5 1 1 20,00 2 40,00 Vytinta (Dzūkiška dešra) 5 2 1-4 40,00 3 60,00

Iš viso dešrose: 20 5 25,00 10 50,00

Vytinti gaminiai (kilmės šalis: Lietuva)

Juodasis kumpis 5 2 1-3 40,00 2 40,00 Vytintos („Vyno“ dešrelės, Šerno pėda) 10 3 2-4 30,00 4 40,00 Vytinta išpjova (Rokiškio) 5 2 1-2 40,00 2 40,00 Iš viso gaminiuose: 20 7 35,00 29 48,3

Importuoti vytinti gaminiai (kilmės šalys: Ispanija, Vokietija) Vytintas kiaulienos kumpis (Aroso Jamen Serrano) 5 3 1-3 60,00 4 80,00 Vytintas kiaulienos kumpis (Espana) 10 2 1-7 20,00 5 50,00 Vytintas kumpis (Caula Serano) 10 3 3-5 30,00 5 30,00 Vytinta kiaulienos mentė (Espana) 5 2 1-2 40,00 2 40,00 Vytintas kiaulienos kumpis (Abraham prosciutto crudo) 10 3 3-5 30,00 5 30,00 Iš viso (importuotose): 40 13 32,50 21 52,50

26 Iš viso (dešrose,

lietuviškuose gaminiuose ir importuotose)

80 25 31,25 39 48,75

Ištyrus vytintos kiaulienos produktų mėginius kompresoriniu metodu nustatyta, kad 31,25 proc. tirtos produkcijos užkrėsta sarkocistomis, o tiriant virškinimo metodu sarkocistomis užkrėstų vytintų gaminių buvo 17,50 proc. daugiau (48,75 proc.). Taip pat nustatyta, kad gaminiuose, importuotose iš kitų šalių (Ispanija, Vokietija), sarkocistų aptikta dažniau nei lietuviškuose produktuose. Iš 40 mėginių, 32,50 proc. mėginių buvo teigiami juos ištyrus kompresoriniu metodu ir 52,50 proc. atlikus tyrimus virškinimo metodu. Importuotoje produkcijoje iš Ispanijos ir Vokietijos invazijos intensyvumas buvo silpna kaip ir Lietuvoje pagamintuose vytintuose kiaulienos produktuose. Lietuvoje pagamintose vytintose kiaulienos dešrose infekcijos ekstensyvumas sudarė 25,50 proc. – 50,00 proc., sarkocistų infekcijos intensyvumas sudarė 1 – 4 sarkocistas 1 g. mėginio.

5 lentelė. Sarkocistų infekcijos intensyvumas ir ekstensyvumas šaltai rūkytoje kiaulienos

produkcijoje

Produktai Mėginių skaičius

Kompresorinis metodas Virškinimo metodas Teig . vnt. Infekcijos intesyvuma s, vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Teig. vnt. Infekcijos ekstensyvumas, proc. Šaltai rūkytos dešros (kilmės šalis: Lietuva)

Šaltai rūkyta dešra (Utenos skalsioji) 5 1 1-2 20,00 2 40,00 Šalto rūkymo dešra (Ūkininkės) 5 1 3 20,00 3 40,00 Šaltai rūkyta skilandinė dešra (Gaspadorių) 5 1 2 20,00 3 60,00

Iš viso (dešrose): 15 3 20,00 8 53,33

Šaltai rūkyti gaminiai (kilmės šalis: Lietuva) Šalto rūkymo kumpis (Ūkininko) 5 2 1-3 40,00 2 40,00 Šaltai rūkyta ekologiška kiaulienos KARKA 10 4 1-6 40,00 6 60,00

27 Šaltai rūkytas kiaulienos kumpis 5 2 2-4 40,00 2 40,00 Šaltai rūkyta ekologiška kiaulienos nugarinė 5 1 1 20,00 2 40,00 Iš viso (gaminiuose): 25 9 36,00 12 48,00

Importuoti šaltai rūkyti gaminiai (kilmės šalis: Vokietija) Šaltai rūkytas kaimiškas kumpis 5 1 1 20,00 3 60,00 Šaltai rūkyta dešra. Griežinėliai 10 3 1-4 30,00 5 50,00 Iš viso (importuotose): 15 4 26,67 8 53,33

Iš viso (dešrose, lietuviškuose gaminiuose ir importuose)

55 16 29,10 28 50,90

Atlikus šaltai rūkytų kiaulienos gaminių tyrimus kompresoriniu metodu nustatyta, kad sarkocistų infekcijos ekstensyvumas lietuviškoje produkcijoje siekė 30,00 proc., o tirtuose importiniuose gaminiuose (kilmės šalis: Vokietija) – 3,33 proc. mažiau (26,67 proc.). Ištyrus šalto rūkymo gaminius virškinimo metodu nustatyta, kad importuotoje produkcijoje užsikrėtimo sarkocistomis ekstensyvumas siekė 50,90 proc. visų tirtų mėginių, lietuviškoje 0,90 proc. mažiau (50,00 proc.). Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad mėsos užsikrėtimo ekstensyvumas sarkocistomis skiriasi labai nežymiai. Vidutinis sarkocistų intensyvumas tiek lietuviškuose gaminiuose tiek importuotuose gaminiuose – 1–6 sarkocistos 1 g mėginio t.y. silpna infekcija. Didžiausias sarkocistų ekstensyvumas buvo nustatytas šaltai rūkytame kumpyje (ūkininkų produkcija) ir šaltai rūkytoje ekologiškoje kiaulienos karkoje: kompresoriniu metodu jis siekė 40,00 proc. visų tirtų šalto rūkymo mėginių, virškinimo metodu – 60,00 proc. (5 lentelė).

28 1 pav. Sarkocistos Ūkininkės šalto rūkymo kiaulienos dešroje (dažyta metileno

mėlynuoju, x40)

29 3 pav. Sarkocista vytintoje dešroje (x40, dažyta metileno mėlynuoju)

30 Atlikus statistinį duomenų apdorojimą nustatėme, kad sarkocistų nustatymo dažnis nesiskyrė tarp skirtingų gaminių grupių (2 lentelė). Tačiau bendrame ištirtų kiaulienos produkcijos mėginių kiekyje, virškinimo metodu buvo aptikta 11,60 proc. daugiau sarkocistomis užsikrėtusių mėginių.

6 lentelė. Sarkocistų paplitimo dažnis skirtinguose kiaulienos gaminiuose

Lyginamosios grupės Skirtumas tarp teigiamų, proc. Kompresorinis metodas Skirtumas tarp teigiamų, proc. Virškinimo metodas Vytinti produktai Šaltai rūkyti produktai 2,15 p= 0,7886, df=1 -2,15 p= 0,8052, df= 1 Vytinti

produktai Žali produktai

4,29 p= 0,5145, df=1 12,23 p= 0,0064, df= 1 Šaltai rūkyti

produktai Žali produktai

2,14 p= 0,7709, df=1 14,38 p= 0,0047, df= 1

Sarkocistų infekcijos ekstensyvumas nepriklausė nuo kiaulienos produkcijos grupių tiriant kompresoriniu metodu, bet priklausė tiriant virškinimo metodu – p<0,05.

7 lentelė. Sarkocistų infekcijos ekstensyvumas atskirose kiaulienos produktų grupėse

Produktas

Mėgini ų skaičiu

s

Kompresorinis metodas Virškinimo metodas

Patikimum as Teig., vnt Neig., vnt Infekcijos ekstensyvum as, proc. Teig. vnt Neig., vnt Infekcijos ekstensyvum as, proc. Vytinti produktai 80 25 55 31,25 39 41 48,75 p= 0,0238, df=1 Šalto rūkymo produktai 55 16 39 29,1 28 27 50,9 p= 0,0195, df=1 Žali produktai 115 31 84 26,96 34 81 29,57 p= 0,6604, df=1

Įvertinus skirtingos kiaulienos produkcijos grupių užsikrėtimą sarkocistomis, nustatyta, kad skyrėsi procentinės dalys, bet imtys nebuvo didelės ir skirtumai nebuvo reikšmingi. Bet įvertinat visų mėginių tyrimo rezultatus bendrai (250 mėginius) kompresorinio ir virškinimo metodo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai: df=1, p=0.0064 (p<0,05).

31

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Dabartinė užkrečiamųjų ligų situacija ir stebėsenos sistema Europos Sąjungos šalyse narėse yra peržiūrima, siekiant nustatyti parazitų svarbą visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į konkrečius poreikius Europos šalyse. Šiuo metu išskirtos dvi sarkocistų padermės, kurios turi zoonozinės reikšmės žmonėms – S. suihominis ir S. hominis. Dėl duomenų trūkumo ES šalyse narėse, nėra tikslių skaičių, kuriais galima remtis norint pateikti tikslią statistiką. Galima tik preliminariai teigti, kad Sarcocystis spp. cirkuliuoja daugumoje maistui skirtų gyvūnų grupių, nors ir be didelės įtakos visuomenės sveikatai. Tikslesniems duomenims surinkti taip pat trukdo įprastiniai tyrimo metodai, vizuali mėsos patikra skerdyklose, o tai neleidžia atskirti dviejų zoonozių rūšių nuo ne zoonozinių. Tai trukdo tobulinti sarkocistų paplitimo ir pranešimų teikimo Europos Sąjungoje (ES) harmonizuotą sistemą (28).

Remiantis Europos Komisijos reglamentu 845/2004, kuriuo kontroliuojama vartotojams pateikiama mėsa, skerdžiamų gyvūnų skerdenai tyrimas dėl sarkocistų įprasto poskerdiminio tyrimo metu netaikomas. Tačiau kai kurių autorių nuomone, augantis žalios ir mažai termiškos mėsos poreikis gali sukelti sarkosporidiozės infekcijos išaugimą. Mokslininko Bucca su bendraautoriais (2010) duomenimis, žmonių žarnų sarkosporidiozė Europoje gana plačiai paplitusi – paplitimas svyruoja nuo 1,60 proc. iki 10,40 proc. (40).

Šie rezultatai gauti atlikus mikroskopinius išmatų tyrimus, kurių metu neįmanoma atskirti

S.suihominis padermės nuo S. hominis, jos abi yra patogeniškos žmonėms. Tyrimo metu surinkti

duomenys parodė, kad sarkocistozės paplitimas tarp kiaulių Centrinėje Europoje siekia maždaug 35,00 proc. veisiamų gyvulių tarpe ir 10,00 proc. tarp penimų kiaulių.

Vokietijoje atlikto veislinių paršavedžių serologinio tyrimo gauti duomenys parodė, kad net 25,00 proc. tirtų kiaulių užsikrėtusios Sarcocystis spp. Identifikuoti sarkocistų padermę šio tyrimo metu taip pat nebuvo įmanoma dėl bandymo metu naudojamo antigeno kryžminio reaktyvumo, tačiau įtarta, kad dažnesnė padermė yra S. suihominis (61). Sarkocistų rūšys gali būti diferencijuojamos naudojant įvairius metodus, tačiau kol kas jie nėra tinkami kasdieninėje praktikoje didesniems mėginių kiekiams tirti. Kol kas taip pat nėra vieningos nuomonės ar reikėtų naikinti skerdenas, užkrėstas nepatogeninėmis sarkocistomis. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu sarkocistų stebėsenos sistemos pagrįsti negalima dėl nepakankamos mokslinės informacijos apie sarkocistų poveikį žmonių sveikatai. Dėl šių priežasčių negalima spręsti ir apie riziką žmogaus sveikatai (9).

2010 metais pateiktame mokslininkų ekspertų grupės moksliniame raporte Europos maisto saugos tarnyba (EMST) yra teigiama, kad duomenų apie sarkosporidiozės įtaką žmonių

32 sveikatingumui iš ES šalių yra labai mažai arba jos trūksta, skirtingai negu apie sarkocistozės paplitimą naminių gyvūnų populiacijoje, todėl šios ligos įtaka žmonių sveikatingumui išlieka neaiški. Pagal tai būtų galima daryti prielaidą, kad nors zoonotinės Sarcocystis spp. rūšys yra paplitusios daugumoje Europos maistinių gyvūnų populiacijose, tačiau tai nedaro didelės įtakos visuomenės sveikatingumui (28). 2013 metais Europos maisto saugos tarnyba (EMST) pateikė mokslinę nuomonę dėl pavojų visuomenės sveikatai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta galvijų mėsos kontrolės metu. EMST nuomonėje, remiantis ribotais duomenimis ir ekspertų nuomone, prie klasifikuojamų kaip žemo prioriteto biologinių pavojų galvijų mėsos tikrinimo metu priskyrė

Bacillus anthracis, Campylobacter spp. (termofilinės), Sarcocystis hominis ir Taenia saginata.

Tačiau yra pažymima, kad biologinių pavojų skirstymas į konkrečias kategorijas remiasi turimomis žiniomis ir turimais duomenimis (83). Duomenų apie žmonių sergamumo dažnį Europos Sąjungoje nėra. Tai nėra tokia liga apie kurią privaloma pranešti, todėl galima teigti, kad sergamumo dažnis yra žemas. Be to nėra naujausių prieinamų duomenų apie žmonių sarkosporidiozės paplitimą Europoje, paskutinės studijos buvo daugiau kaip prieš 10 metų. Todėl spręsti apie sarkosporidiozių įtaką žmonių sveikatingumai yra labai sudėtinga (2).

Mokslinių tyrimų duomenimis, tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje, sarkosporidiozės paplitimas maistui naudojamų naminių gyvūnų populiacijose yra didelis ir šis paplitimas yra didesnis galvijuose, negu kiaulėse. Tačiau prieinamoje mokslinėje literatūroje nepavyko rasti duomenų apie sarkocistų paplitimą rinkoje parduodamuose kiaulienos produktuose.

Atlikus kiaulienos termiškai neapdorotų mėsos gaminių mėginių tyrimus, sarkocistų infekcijos ekstensyvumas nebuvo aukštas, sarkocistos buvo aptiktos mikroskopiniu tyrimo metodu – 28,80 proc., o virškinimo metodu – 40,40 atrinktų kiaulienos gaminių mėginių. Tirtuose mėginiuose sarkocistų infekcijos ekstensyvumas svyravo nuo 10,00 proc. iki 60,00 proc. – (mikroskopinis tyrimas) bei 20,00 – 80,00 ribose (virškinimo metodas). Atliekant sarkocistų infekcijos intensyvumo tyrimus atrinktuose kiaulienos produkcijos mėginiuose, sarkocistų infekcijos intensyvumas svyravo nuo 1 sarkocistos mėginyje iki 11 sarkocistų tiriamajame mėginyje.

Atliekant sarkocistų intensyvumo tyrimo vertinimą, galima teigti, kad visumoje sarkocistų infekcija, tirtuose termiškai neapdorotuose kiaulienos gaminiuose, yra silpno (žemo) intensyvumo. Taip pat, atsižvelgiant į mokslinės literatūros duomenis, reikia pabrėžti, kad šiuo metu Sarcocystis

spp. parazitų infekcijos paplitimo mastas Lietuvoje, jų rūšys, poveikis šeimininkui daugelyje

maistui naudojamų naminių gyvūnų nėra tiksliai žinomas, nėra nustatytas Sarcocystis spp. rūšių paplitimas, ypatingai zoonotinių patogeniškų žmogui rūšių S. suihominis ir S. hominis paplitimas tiek maistui medžiojamų laukinių gyvūnų, tiek maistui naudojamų naminių gyvūnų populiacijose.

33 Taip pat yra duomenų trūkumas apie žmonių sarkosporidiozės paplitimą ar jos atvejus Lietuvoje, nėra pakankamos mokslinės informacijos apie sarkocistų poveikį žmonių sveikatai. Dėl šių priežasčių yra sudėtinga spręsti apie riziką žmogaus sveikatai. Remiantis turimomis mokslinėmis literatūros žiniomis ir turimais tyrimų duomenimis būtų galima daryti prielaidą, kad sarkosporidiozės rizika žmonių sveikatai Lietuvoje yra žema.