LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA
GRETA JUŠKAITYTĖ
SENATVINIO SILPNUMO SINDROMO IR FIZINIO PAJĖGUMO,
GRIUVIMŲ BAIMĖS BEI GYVENIMO PILNATVĖS SĄSAJOS
PACIENTAMS PO ŠIRDIES OPERACIJOS PIRMUOJU
REABILITACIJOS ETAPU
Magistro studijų pogramos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
dr. Lina Leimonienė
2
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 SANTRUMPOS ... 7 ŽODYNĖLIS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS AŽVALGA ... 111.1 Pirminis senėjimas ir fiziologiniai pokyčiai ... 11
1.2 Antrinis senėjimas ... 13
1.3 Senatvinis silpnumo sindromas ... 14
1.3.1 Rizikos veiksniai ... 16
1.3.2 Atsiradimo mechanizmų teorijos ... 17
1.3.3 Įvertinimas ir nustatymas ... 19
1.4 Geriatrinių kardiologinių pacientų ypatybės po širdies operacijos ... 20
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24
2.1 Tiriamųjų kontingentas ... 24
2.2 Tyrimo organizavimas ... 24
2.3 Tyrimo metodai ... 26
2.3.1 Anketinė apklausa...26
2.3.2 5 metrų ėjimo testas ... 26
2.3.3 Plaštakos raumenų suspaudimo jėgos vertinimas dinamometru ... 27
2.3.4 Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas ... 29
3
2.3.6 6 minučių ėjimo testas ... 32
2.3.7 SF-36 klausimynas ... 30
2.3.8 Statistinė duomenų analizė ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI ... 34
3.1 Tiriamųjų duomenys ir senatvinio silpnumo sindromo lygio nustatymas ... 34
3.2 Senatvinio silpnumo sindromo kriterijų įvertinimas ... 35
3.3 Griuvimų baimės lygio nustatymas ir įvertinimas ... 39
3.4 Fizinio pajėgumo nustatymas ir įvertinimas ... 40
3.5 Gyvenimo pilnatvės nustatymas ... 40
3.6 Sąsajų nustatymas tarp fizinio pajėgumo ir gyvenimo pilnatvės ... 42
3.7 Sąsajų nustatymas tarp griuvimų baimės ir gyvenimo pilnatvės ... 43
3.8 Sąsajų nustatymas tarp griuvimų baimės ir fizinio pajėgumo ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45
IŠVADOS ... 48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 50
4
SANTRAUKA
Greta Juškaitytė. Senatvinio silpnumo sindromo ir fizinio pajėgumo, griuvimų baimės bei
gyvenimo pilnatvės sąsajos pacientams po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Lina Leimonienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 60p.
Tikslas: nustatyti senatvinio silpnumo sindromo ir fizinio pajėgumo, griuvimų baimės bei
gyvenimo pilnatvės sąsajas pacientams po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu.
Uždaviniai: 1. Nustatyti SSS lygį pacientams po širdies operacijos pirmojo reabilitacijos etapo
pradžioje 2. Nustatyti ir įvertinti griuvimo baimės lygį skirtingo SSS lygio pacientams po širdies operacijos pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje 3. Nustatyti ir įvertinti fizinį pajėgumą skirtingo SSS lygio pacientams po širdies operacijos pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje 4. Nustatyti gyvenimo pilnatvę skirtingo SSS lygio pacientams po širdies operacijos pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje 5. Nustatyti SSS ir fizinio pajėgumo, griuvimų baimės bei gyvenimo pilnatvės sąsajas pacientams po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu.
Tyrimo metodika: dalyvavo 30 tiriamųjų, kuriems atlikta širdies operacija. Pacientai suskirstyti į
dvi grupes: turintys SSS riziką (n=14) ir turintys SSS (n=12). Pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje grupių tiriamiesiems nustatytas griuvimų baimės lygis, fizinis pajėgumas, gyvenimo pilnatvė.
Tiriamieji: 65–90 metų amžiaus pacientai po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu,
neturintys kontraindikacijų 6 minučių ėjimo testą.
Išvados: 1. SSS rizika buvo nustatyta 54 proc. tiriamųjų, o SSS – 46 proc. tiriamųjų. 2. SSS riziką
turintiems tiriamiesiems mažos griuvimų baimės, ir tiriamiesiems turintiems SSS didelės griuvimų baimės, rezultatai nepakito. 3. SSS riziką turintiems tiriamiesiems fizinis pajėgumas padidėjo ir iš mažo fizinio pajėgumo tapo vidutiniu, taip pat kaip ir pagerėjo SSS turintiems ir padidėjo mažo fizinio pajėgumo rezultatai. 4. Tiriamiesiems, kuriems nustatyta SSS ir turintiems SSS, gyvenimo pilnatvės rezultatai nepakito. 5. Tiriamųjų, kuriems nustatyta SSS, fiziniam pajėgumui didėjant, gerėja fizinio aktyvumo ir socialinių funkcijų vertinimo duomenys. 6. Tiriamųjų turinčių SSS fiziniam pajėgumui didėjant, mažėja veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, gerėja fizinio aktyvumo ir socialinių funkcijų vertinimo duomenys. 7. Abiejų grupių tiriamiesiems tarp griuvimų baimės ir gyvenimo pilnatvės duomenų sąsajų nenustatyta. 8. Abiejų grupių tiriamiesiems tarp griuvimų baimės ir fizinio pajėgumo duomenų sąsajų.
5
ABSTRACT
Greta Juškaitytė. The link between frailty syndrome and physical capacity, fear of falling, quality
of life in patients after heart surgery in the first stage of rehabilitation. Master‘s thesis. Supervisor – dr. Lina Leimonienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2020; 60 p.
The aim: to determinate the link between frailty syndrome and physical capacity, fear of falls,
quality of life in patients after heart surgery in the first stage of rehabilitation.
The tasks: 1 To determinate the level of FS in patients after heart surgery in the start of the first
stage of rehabilitation 2. To determinate and evaluate fear of falls in patients with different levels of FS after heart surgery in the start and end of the first stage of rehabilitation 3. To determinate and evaluate physical capacity in patients with different levels of FS after heart surgery in the start and end of the first stage of rehabilitation 4. To determinate life quality in patients with different levels of FS after heart surgery in the start and end of the first stage of rehabilitation 5. To determinate the link between frailty syndrome and physical capacity, fear of falls, quality of life in patients with different levels of FS after heart surgery in the first stage of rehabilitation.
Methodology: study included 30 patients aged 65–90 years old who underwent heart surgery.
Patients were put into two groups: with risk of frailty syndrome (n=14) and frailty syndrome (n=12). At the beginning and the end of the first stage of rehabilitation both groups were evaluated for fear of falls, physical capacity, quality of life.
Participants: 65–90 year old patients after heart surgery in the first stage of rehabilitation without
contraindications for six-minute walk test.
Conclusions: 1. The risk of FS was found to be in 54 percent, and 46 percent of the patients with
FS. 2. Low fear of falls in patients with the risk of FS and high in patients with FS results remained unchanged. 3. Physical capacity from low to average increased in patients with the risk of FS, and the patients with FS remained to be low physical capacity, but results increased. 4. Patients with the risk of FS and patients with frailty syndrome quality of life results remained unchanged. 5. Patients with the risk of FS, physical capacity improves with increasing social function and physical activity. 6. Patients with FS, physical capacity improves with increasing social function and physical activity and decreasing activity limitation due to physical problems. 7. There was no correlation between the fear of falls and quality of life in patients with the risk of FS, and the patients with FS. 8. There was no correlation between the fear of falls and physical capacity in patients with the risk of FS, and the patients with FS.
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei – Gerb. dr. Linai Leimonienei, už savo paskirtą brangų laiką, kurio metu mielai dalinosi sukauptomis žiniomis, patirtimi ir nestokojo patarimų bei pasiūlymų.
7
SANTRUMPOS
FS – frailty syndromekcal – kilokalorijos
KMI – kūno masės indeksas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos MET – metaboliniai deguonies vienetai
MET min/sav. – metaboliniai deguonies vienetai minutėmis per savaitę mm/Hg – gyvsidabrio stulpelis milimetrais
n – imties dydis
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija r – koreliacijos koeficientas
SSS – senatvinis silpnumo sindromas ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
WHOQOL – PSO gyvenimo kokybės trumpas klausimynas x – daugybos ženklas
8
ŽODYNĖLIS
SpO2 – įsotinimas deguonimi9
ĮVADAS
Senėjimas yra nuosekli, laipsniška, visą žmogaus gyvenimą vykstanti kompleksinė kaita, kuri yra susijusi su didėjančiu amžiumi. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) (angl. World
Health Organization (WHO)), senatvinis slenkstis – 65 metų amžius, pagal Jungtines tautas – 60
metų amžius. Senyvo amžiaus žmonių populiacija yra greičiausiai didėjanti gyventojų dalis pasauliniu mastu. Manoma, jog ši populiacijos dalis 2000–2050 m. padidės nuo 10 proc. iki 21 proc. (1). Tokiu būdu taip pat sparčiai daugėja ir pagyvenusių asmenų, kurie yra nesavarankiški, priklauso nuo dirbančių, ekonomiškai aktyvių valstybės gyventojų. Lesauskaitė (1) teigia, kad 2000 m. Europoje darbingo amžiaus grupėje buvo mažiau kaip 5 asmenys kiekvienam 65 m. ir vyresniam žmogui, o 2050 m. bus mažiau kaip du. To pasekoje galima teigti, jog didėjant senyvo amžiaus žmonių taip pat padidės ir su senėjimu susijusių lėtinių ligų, negalumo bei sindromų kiekis, vienas iš jų yra – senatvinis silpnumo sindromas (SSS) (2, 1). Daugiau negu vienos lėtinės ligos turėjimas yra paplitęs tarp SSS turinčių asmenų ir tai ženkliai pablogina gyvenimo kokybę (3). Senstant įvyksta psichologiniai bei socialiniai pokyčiai, kurie įtakoja besikeičiantį požiūrį į save ir pasaulį, to pasekoje keičiasi asmens vaidmenys šeimoje bei visuomenėje (4).
Silpnumas yra laikomas atitikmeniu neįgalumui ir sergamumui, kadangi šie procesai yra paplitę tarp senyvo amžiaus žmonių. Vis dėlto yra pripažinta, jog šis klinikinis sindromas turi atskirą veikimo mechanizmą pagrįstą fiziologiniu pagrindu. Šis procesas yra pereinamoji būsena – dinamiška progresija, nuo pilnaverčio funkcinio pajėgumo iki jo nuosmukio. Bendriesiems fiziologiniams rezervams, fizinėms ypatybėms, kognityvinių funkcijų rodikliams prastėjant tampa vis sunkiau visoms organizmo sistemoms palaikyti senėjantį organizmą (5). Dėl šios priežasties yra labai svarbu įvertinti SSS riziką pacientams po širdies operacijų, kad sudaryti tinkamas sąlygas saugiam pacientų aktyvinimui. Svarbu paminėti, jog ir atrenkant kandidatus širdies operacijoms yra naudojamos gairės remiantis 45–65 metų amžiaus populiacijos duomenimis. Tokiu būdu rizikos operacijai apskaičiavimas ir pooperacinės prognozės bus netikslios senyvo amžiaus asmenims ir toks faktorius kaip SSS, tik dar labiau iškraipo ir taip galimai netikslius duomenis (6). Geriatrinių sindromų įvertinimas leistų tiksliau prognozuoti atsistatymą po operacijos, koreguoti reabilitacijos programą ir nustatyti, kuriems pacientams reikalingas išsamesnis geriatrinis vertinimas, kuriems – ne, sudaryti SSS progresavimo sulėtinimo, o tiems kuriems nustatoma rizika – prevencijos planą (7). Tarp fizinės, psichologinės, fiziologinės ir socialinės sveikatos yra glaudus ryšys, kurį svarbu nustatyti ir įvertinti pacientams po širdies operacijos, sudaryti saugias sąlygas apirmuoju reabilitacijos etapu.
10
Darbo tikslas: Nustatyti senatvinio silpnumo sindromo ir fizinio pajėgumo, griuvimų
baimės bei gyvenimo pilnatvės sąsajas pacientams po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti senatvinio silpnumo sindromo lygį pacientams po širdies operacijos prieš taikant kineziterapiją pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje.
2. Nustatyti ir įvertinti griuvimo baimės lygį skirtingo senatvinio silpnumo sindromo lygio pacientams po širdies operacijos prieš taikant kineziterapiją pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.
3. Nustatyti ir įvertinti fizinį pajėgumą skirtingo senatvinio silpnumo sindromo lygio pacientams po širdies operacijos prieš taikant kineziterapiją pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.
4. Nustatyti gyvenimo pilnatvę skirtingo senatvinio silpnumo sindromo lygio pacientams po širdies operacijos prieš taikant kineziterapiją pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.
5. Nustatyti senatvinio silpnumo sindromo ir fizinio pajėgumo, griuvimų baimės bei gyvenimo pilnatvės sąsajas pacientams po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu.
11
1. LITERATŪROS AŽVALGA
1.1 Pirminis senėjimas ir fiziologiniai pokyčiai
Senėjimas yra nuosekli, laipsniška, visą žmogaus gyvenimą vykstanti kompleksinė kaita, susijusi su didėjančiu amžiumi. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) (angl. World Health
Organization (WHO)), senatvinis slenkstis – 65 metų amžius, o pagal Jungtines tautas – 60 metų
amžius. Pasirengimas šiam procesui turi būti tęstinis, įvairiapusis, įtraukiantis socialinį, psichologinį, fizinį, ekonominį, kultūrinį ir medicininį aspektus (8). Pastarojo požiūriu senėjimas yra teigiamas vyksmas, kuris įrodo, jog gyvenimo ir sanitarinės sąlygos gerėja, efektyviau kovojama su ligomis (9). Nepaisant to, viso gyvenimo metu esame įtakojami įgimtų – genetinių, asmeninių – gyvenimo būdo (mityba, fizinis aktyvumas ir pan.) ir aplinkos – epigenetinių (mikroorganizmų, teršalų, jonizuojančios spinduliuotės ir pan.) veiksnių poveikio (10). Dėl jų kompleksinio veikimo galima paaiškinti, kodėl to paties amžiaus asmenys sensta skirtingai tiek išore tiek vidumi. Biologiniu aspektu senėjimo procesas yra negrįžtamas, demografiniu – ilgėja gyvenimo trukmė, psichologiniu – tarpsnio pradžia yra pabaiga yra individuali, socialiniu – asmuo dažnai apibūdinamas kaip pensinio amžiaus (9).
Priklausymas nuo laipsniškai mažėjančių homeostatinių rezervų – vienas iš senėjimo bruožų. Šie fiziologiniai pokyčiai įtakoja visas organų sistemas, tačiau poveikio lygmuo organizme ir tarp asmenų skiriasi (11):
Širdies-kraujagyslių sistemos pokyčiai:
o storėja arterijų sienelės, didėja lygiųjų raumenų tonusas ir elastolitinis, kolagenolitis aktyvumas kraujagyslių sienelių sudėtyje. To pasekoje susilpnėja susitraukimo efektyvumas, standėja kraujagyslės ir tokiu būdu padidėja sistolinis arterinis spaudimas;
o miocitų hipertrofija yra padidėjusios perkrovos rezultatas ir tokiu būdu pailgėja širdies raumens susitraukimo, o vėliau – visas širdies ciklo laikas;
o venų kraujagyslių sistema yra kaip rezervuaras, kurioje yra laikoma 70 proc. viso cirkuliojančio kraujo tūrio. Senstant jos standėja ir tokiu būdu sumažėja kraujo išlaikymas. Dėl šios priežasties senyvo amžiaus asmenys yra ypatingai jautrūs staigiems intravaskulinio tūrio pokyčiams;
o sumažėjęs baro-reflekso jautrumas. To pasekoje padidėja širdies susitraukimų dažnis norint kompensuoti kraujo spaudimo sumažėjimą (11).
Nervų sistemos pokyčiai:
o centrinė nervų sistema: smegenų masės, ypatingai – pilkosios medžiagos, neurotransmiterių – katecholaminų, seratonino, acetilcholino gamybos sumažėjimas. To rezultatas
12
yra pakitusi atmintis, nuotaika, motorinės funkcijos, informacijos apdorojimo greitis (12, 11) ir to pasekoje atsiranda neurodegeneracinės ligos, pavyzdžiui: Parkinsono, Alzheimerio ir jų rizika didėja su amžiumi taip pat kaip ir insulto (13, 14);
o periferinė nervų sistema: motorinių, autonominių ir sensorinių skaidulų sumažėjimas įtakoja raumenų atrofiją, nes raumenų ląstelės nėra atitinkamai įnervuojamos ir signalas iš raumeninių skaidulų nėra perduodamas į centrinę nervų sistemą ir atvirkščiai (15);
o autonominė nervų sistema: senstant padidėjusi simpatinės nervų sistemos veikla prisideda prie padidėjusio sisteminio kraujagyslių pasipriešinimo. Sutrinka baroreceptorių, esančių aortos lanke ir miego arterijos sinuse, gebėjimas perduoti signalus apie besikeičiantį arterinį spaudimą ir to pasekoje susilpnėja širdies susitraukimo dažnio atsakas (11).
Jutimo organų pokyčiai:
o Rega: ragenos storėjimas, atspindžio netoleravimas, kontrastingumo, spalvos suvokimo ir lęšiuko gebėjimo akomoduoti sumažėjimas, prebiopsijos atsiradimas. (16, 17, 18). Šie pokyčiai turi įtakos pusiausvyrai, koordinacjai ir kitiems su tuo tiesiogiai nesusijusiems kasdieniams veiksmams, pavyzdžiui: vairavimas, skaitymas ir pan.;
o klausa: aukštų tonų jautros praradimas, atsirandantis klausos susilpnėjimas, kuri gali įtakoti kalbą, bendravimą bei supratimą (19);
o skonis: skonio receptoriai tampa mažiau jautrūs sūrumui, o kartumui – labiau. Sumažėja išskiriamų seilių kiekis (20), žemėja skonio pojūčio slenkstis (18).
o uoslė: su amžiumi didėja hiposmija (21);
o lytėjimas: Oda, sausgysės, raumenys bei vidaus organai turi receptorius, kurie reaguoja į lytėjimą, temperatūros pokyčius, skausmą ir vibraciją (12, 22). Senstant jų mažėja ir jie tampa ne tokie jautrūs. To pasekoje yra įtakojama pusiausvyra, motoriniai įgūdžiai.
Kvėpavimo sistemos pokyčiai:
o sumažėja alveolių paviršiaus plotas, krūtininės dalies paslankumas; o raumenų, dalyvaujančių kvėpavimo procese masės sumažėjimas (11).
o sutrinka drenažinė bronchų funkcija ir to pasekoje silpsta kosulio refleksas (18);
o bronchų sienelėms storėjant, standėjant ir deformuojantis jų spindžiui mažėja gyvybinis plaučių tūris (1).
Virškinimo veiklos pokyčiai: lėtėja oksidacinės reakcijos – didėja medžiagų apykaitos
sutrikimų (18).
Odos pokyčiai: sumažėja elastingumas, oda tampa peršviečiama, plona ir pradeda
raukšlėtis (18). Padidėja jautrumas mechaniniams, cheminiams, šiluminiams dirgikliams (1).
Inkstų ir šalinimo organų veiklos pokyčiai: šlapimo pūslės talpos sumažėjimas, inkstų svorio ir apimties sumažėjimas, jų sugebėjimas koncentruoti šlapimą. Dėl pastarosios priežasties
13
itin greitai gali atsirasti dehidratacija (18, 1) ir šlapimo takų pokyčiai gali įtakoti šlapimo nelaikymą (1).
Kinestezijos pokyčiai: kūno orientavimosi erdvėje ir vietos suvokimo sutrikimas įtakoja
lėtesnį, atsargesnį vaikščiojimą. Kojų vilkimas – vienas iš kompensacinių organizmo mechanizmų, leidžiančių geriau orientuotis, jaustis stabiliam (1).
Atramos-judėjimo sistemos pokyčiai: senstant sumažėja raumenų jėga, jų spindis ir
kaulų masė, pastarosios akytumas padidėja. To pasekoje padidėja lūžių tikimybė, tai gali įtakoti gyvenimo kokybę ir sumažinti paciento savarankiškumą, fizinį aktyvumą. Veiklos, kurios yra susijusios su raumenų darbu tampa ne tokios efektyvios dėl nervinio laidumo sumažėjimo ir sulėtėjimo (12, 23, 24).
Senėjimas ir jo metu vykstantys fiziologiniai procesai yra kompleksiniai, kuriems būdingi progresuojantys, neišvengiami visų organizmo sistemų pokyčiai. Bendrai šiuos pokyčius galima suskirstyti į trys grupes. Pirmieji pasikeitimai įvyksta ląstelių lygmenyje, kurių pasekoje yra įtakojami antrieji – organų masės sumažėjimas. Pastarieji pokyčiai paveikia trečiuosius: sumažėja organų ir jų sistemų funkciniai rezervai (25). Daugiametis procesas turi atsaką ne tik fiziniams, tačiau taip pat ir psichologiniams, socialiniams pokyčiams (26). Didžiausias gerontologijos tikslas – prailginti aktyvų savarankišką gyvenimą ir trumpinti priklausomo gyvenimo laikotarpį (1).
1.2 Antrinis senėjimas
Senėjimas yra svarbi sveikatos, ekonomikos ir finansų politikos problema visame pasaulyje dėl nuolat ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės. Egzistuoja didelė dalis pagyvenusių asmenų, kurie susiduria su ūminėmis ir lėtinėmis sveikatos problemomis, kurios neretai yra susijusios su silpnumu, neįgalumu, lūžiais, kurie yra susiję su kaulų tankio sumažėjimu, kognityvinių funkcijų ir širdies-kraujagyslių sistemos funkcijos suprastėjimu ir padidėjusia rizika susirgti vėžiu (27,28). Nepaisant to, biologinis amžius turi tik nedidelę įtaka senėjimui. Nustatyta, jog pagyvenusio amžiaus žmonės turi dvidešimt septynis biologinius rizikos faktorius, kurie įtakoja senėjimą, pavyzdžiui: socialinis statusas, gyvenimo būdas, sergamumas, kognityvinė funkcija ir pan. Tokiu būdu galima teigti, jog amžius yra ne vienintelis faktorius susijęs su mirtingumu ir silpnumas daro įtaką pagyvenusio amžiaus populiacijai (28).
Antrinis senėjimas – nukrypimas nuo normalios senėjimo eigos, kuris yra sukeltas išorinių rizikos faktorių, ligų. Tai yra santykinė sąvoka, nes iki dabar yra diskutuojama prie ko reikėtų priskirti su senėjimu susijusias ligas (pavyzdžiui: katarakta, silpnaprotystė, sklerozė) – normalaus ar
14
patologinio senėjimo? (1) Ar SSS yra normalaus, pirminio senėjimo tęsinys? (29) Neaiški linija tarp pirminio ir antrinio senėjimo galėtų paaiškinti, kodėl asmenys, turintys SSS skiriasi vienas nuo kito. Skirtumas tarp biologinio ir chronologinio amžiaus gali paaiškinti asmens imlumą silpnumui. Yra pasiūlyta naudoti SSS, kaip kriterijų, atrenkant labiau pažeidžiamus asmenis ir remtis ne tik chronologiniu amžiumi. Tokiu būdu galimas antrinio senėjimo, susijusio su ligomis nustatymas (30).
1.3 Senatvinis silpnumo sindromas
SSS yra apibrėžiamas, kaip organizmo pažeidžiamumas ūminių stresorių, kurio metu sumažėja bendrieji funkciniai ir fiziniai organizmo rezervai (28) ir padidėja griuvimų, negalios, hospitalizavimo, mirštamumo rizika (31). Šio proceso metu yra pažeidžiamos sistemos: griaučių-raumenų, endokrininė, imuninė, neurohumoralinė (32, 33) ir įtakoja šiuos procesus: mobilumą, raumenų jėgą, pusiausvyrą, kognityvinę funkciją, ištvermę, fizinį aktyvumą (34). Šiems asmenims būdingi veiklos apribojimai dėl fizinių ir emocinių sutrikimų, kurie įtakoja funkcijų kontrolės praradimą. SSS turintys asmenys turi 16 proc. didesnę riziką susirgti širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, lėtinėmis širdies ligomis – 13 proc., cukriniu diabetu – 13 proc., hipertenzija – 12 proc., lyginant su pacientais neturinčiais SSS (35).
Senstant mažėja organizmo kompleksiškumas ir tokiu būdu sukeliamas fiziologinis stresas organizmui (36), tai reiškia, kad žmogaus organizmo sistemos turi prastesnį gebėjimą prisitaikyti esant perturbacijoms ir nukrypsta nuo sveikos būsenos, dėl sumažėjusios dinamikos ir organų sistemų funkcionalumo (37). Svarbu yra nustatyti silpnumą, kuris yra susijęs su senėjimu ir normaliais šio proceso metu vykstančiais pokyčiais ir tarp patologinių pasikeitimų (38). Nepakankamas SSS atsiradimo mechanizmo supratimas ir įvertinimas gali būti gyvybiškai svarbus ankstyvajam rizikos faktorių nustatymui ir jų intervencijai, nes ansktyvuoju laikotarpiu yra įmanomas atvirkštinis pokytis (31).
SSS yra dinamiškas procesas, kuris gali būti grįžtamasis ankstyvosiose stadijose. Nepaisant to, labiau būdinga yra SSS progresija, o ne regresija (33) (1 pav.) dėl jį įtakojančių įvairių faktorių: lėtinų ligų, fizinio aktyvumo trūkumo, nepilnavertės mitybos, ir senėjimo pačio savaime, kuris yra neišvengiamas. Rizikos veiksniai įtakoja pirmo lygio pažeidimus, kurie palaipsniui įtakoja – antro, ir vėliau – trečio. To pasekoje vystosi SSS, kuris didina sergamumą, negalią, griuvimų riziką, pažinimo sutrikimus, hospitalizacijos poreikį kol pasiekiama paskutinė vystymosi stadija – mirtis (39, 29).Kompleksinis gydymas ir požiūris į SSS iš fizinės, fiziologinės, socialinės, kognityvinės funkcijų pusės gali pagerinti sveikatos ir pakeisti SSS vystymosi modelio
15
baigtį (40). SSS yra apibūdinamas kaip vienas iš labiausiai pažeidžiančių gyvenimo kokybę ir savarankiškumą geriatrinių sindromų (41, 42).
16
Nustatyta, jog gydymo procese didelę įtaką turi fiziniai pratimai. Jeigu jie yra nuolat, sistematiškai atliekami – užkertamas kelias SSS progresijai. Tokiu būdu sumažėja hospitalizacijos laikotarpis, tikimybė patekti į senelių namus. Ištvermės, jėgos ir pusiausvyros lavinimas yra efektyviausia strategija norint pagerinti su silpnumu susijusį ėjimo sulėtėjimą, pusiausvyrą, jėgą ir tokiu būdu sumažinti griuvimo riziką (29). Fizinius pratimus papildančios intervencijos – pilnavertė mityba (didesnis baltymų, amino-rūgščių, vaisių ir daržovių kiekis) ir kasdienės mikroelementų (vitaminai D, B12, žuvų taukai) dozės suvartojimas (29, 43). Maisto papildai gali sinergistiškai veikti, kartu su fiziniais pratimais ir papildyti vienas kitą (33). Kombinuojant fizinį aktyvumą ir maisto papildus, atitinkama dieta yra naudinga norint išlaikyti pacientą kuo labiau savarankišką (40), sulėtinti ar užkirsti kelią raumenų masės netekimui.
1.3.1 Rizikos veiksniai
Asmenys, turintys SSS, yra linkę į santykinai nedidelių stresorių pažeidžiamumą, kuris įtakoją nerimo atsiradimą (42). Dėl šios priežasties dažnai pastebimi pažinimo funkcijų ir emocijų sutrikimai (44, 45). Ūmūs susirgimai ir negalumas yra dažnai siejami su SSS, tačiau nustatyta, kad šis sindromas gali pasireikšti nepriklausomai nuo kitų gretutinių ligų buvimo (33). Silpnumo supratimas gali paaiškinti, kodėl dalis pagyvenusio amžiaus pacientų atsigauna po operacijos pavyzdžiui: greičiau nei tikėtasi, o kiti – lėčiau. Šis reiškinys yra fenotipas, kuriuo galima nustatyti, kurių pacientų fiziologiniai rezervai yra sumažėję įvairiuose organizmo sistemos lygiuose. Jis yra susijęs su šių sistemų išsiderinamumu įskaitant: suprastėjusią imuninės sitemos funkciją, hormoninius ir širdies veiklos variabilumo pokyčius, nereguliarų kortizolio lygį bei bendrą uždegimo lygį. Nustatyta, jog kiekvienas fenotipo kriterijus yra susijęs su užburtu išsiderinusios energijos ciklu, kuris spirale leidžiasi žemyn ir pasižymi mažėjančiu adaptyviu pajėgumu (46) ir priklauso nuo (33, 47):
1. amžiaus: didėjant amžiui – didėja SSS tikimybė;
2. lyties: moterims yra didesnė tikimybė pasireikšti SSS nei vyrams; 3. išsilavinimo: žemas išsilavinimas yra susijęs su SSS pasireiškimu;
4. gyvenimo būdo, ypatingai rūkymo: žmonės, kurie rūko turi didesnę tikimybę pasireikšti SSS;
5. gretutinių ligų, kuo didesnis gretutinių ligų skaičius, tuo didesnė tikimybė pasireikšti SSS; 6. nepakankama mityba sąlygoja raumenų masės netekimą (26).
SSS – kompleksinį atsiradimo ir veikimo mechanizmą turinti sąvoka. Atsiradus rizikos veiksniams ir jiems sąveikaujant tarpusavyje keičiasi žmogaus organizmo kompleksiškumas.
17
Nepaisant to, kuriame organizmo sistemos lygis yra pažeidžiamas rizikos veiksnių, jų funkcionavimas keičiasi. Norint išlaikyti organizmo sistemų stabilumą, jos saviorganizuojasi įvairiuose sistemos lygiuose. Tokiu būdu SSS yra dinamiška, pereinamoji būsena tarp aukšto lygio funkcionavimo iki negalumo. Ši kompleksiškumo savybė yra svarbi sistemos adaptacinėms galimybėms, kurios leidžia žmogaus kūnui prisitaikyti prie patiriamų perturbacijų siekiant palaikyti senėjantį organizmą.
Svarbu paminėti, jog yra nustatytas ryšys tarp SSS ir širdies-kraujagyslių sistemos ligų, tokių kaip išeminė širdies liga ir širdies nepakankamumas (48, 49, 50). Šis ryšys yra svarbus tyrimui, nes kardiovaskulinių ligų išeitis gali būti širdies operacija. Šiuo metu širdies-kraujagyslių sistemos ligos yra vienos pirmaujančių pasauliniu mastu tarp mirties priežasčių, o 2016 m. išeminė širdies liga buvo pirmojoje vietoje (51). SSS sąsajos su širdies-kraujagylių sistemos ligomis padidina hopitalizacijos, mirties riziką, griuvimų riziką (52, 53.) ir šis klinikinis sindromas gali būti naudojamas kaip prognostinis atsigavimo kriterijus po širdies operacijos. Tačiau, iki kokio lygio ir kaip gali SSS įtakoti reabilitacijos programą dar nėra išsiaiškinta (53.).
1.3.2 Atsiradimo mechanizmų teorijos
SSS metu organizmas yra itin imlioje infekcijoms lėtinėje stadijoje (29). Lėtinis uždegimas yra pagrindinis veiksnys, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie silpnumo per tarpinius patofiziologinius procesus (47). Egzistuoja mažai tvirtai pagrįstų įrodymų, paaiškinančių kaip atsiranda SSS molekuliniame, ląsteliniame ir audinių lygmenyje (29). Tačiau plačiausiai naudojamos yra dvi atsiradimo mechanizmų teorijos. Pirmuoju atveju – SSS yra rizikos faktorių, ligų kaupimasis įvairiose organizmo sistemose, kurios sukelia klinikinius sutrikimus ir negalią (48). Šiuo atveju SSS yra visų sutrikimų rezultatas, kuris yra susijęs su mirtingumu. Antrasis mechanizmas teigia, jog silpnumas yra unikalus procesas, kuris gali pakenkti fiziologinėms funkcijoms bei homeostazei, jos išsibalansavimui pasikeitus energijos naudojimui, paskirstymui ir gamybai (56,57).
Dėl senėjimo ir SSS homeostazės pusiausvyros mažėjimas padidina organizmo pažeidžiamumą įvairioms perturbacijoms, pavyzdžiui: laisviesiems radikalams, DNR pažaidoms. Ląstelės pažaida įtakoja ląstelės lygmenyje jos atsaką – senėjimą, transformaciją, taisymą, apoptozę (2 pav.). Ląstelės atsako į stresorius disbalansas gali įtakoti audinio patologiją, pavyzdžiui: padidėjęs apoptozės aktyvumas lemia jos atrofiją, senėjimas yra normalių ląstelių atsakas į galimus vežį sukeliančius procesus, suformuojamos neoplazmos, kurios gali iš esmės pakenkti organo
18
funkcijai ir išgyvenimui. Taisymo proceso metu pašalinami pažeisti lipidai, baltymai, organelės ir kataboliniu/degradacijos būdu sudedamosios dalys yra perdirbamos (58,38).
2 pav. Ląstelės atsakas į stresorius (38)
Patofiziologiniai procesai, kurie įtakoja SSS atsiradimą, paveikia visas sistemas, kurios metu viena sistema įtakoja kitą (34). Norint išlaikyti organizmo sistemų veikimo mechanizmus vykstant vidiniams ir išoriniams pokyčiams – jis sistemiškai, sinchronizuotai atsako į atsaką uždegimu senstant sveikame organizme, nes uždegiminiame procese ląstelė gali reguliuoti savo procesus (38). Įprastai uždegimas yra ūminis organizmo atsakas, kuris yra trumpos trukmės ir praeina pašalinus jį sukėlusią priežastį, pavyzdžiui: infekcija. Lėtinis uždegimas pasižymi aukšta uždegiminių citokinų koncentracija, kuri yra būdinga SSS turinčius asmenys palyginus su neturinčiais (29), pavyzdžiui:
1. Uždegiminiai citokinai įtakoja augimo hormoną ir „ligotą elgesį“ (angl. sickness
behaviour), kuris yra sukeliamas ląstelėms reaguojant į imuninį įššūkį. Jam būdingas: nuovargis,
negalavimas, susidomėjimo socialine veikla praradimas, sunkumas susikaupti, miego sutrikimai. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp silpnumo ir uždegiminių citokinų (38, 59).
19
1.3.3 Įvertinimas ir nustatymas
SSS įvertinimui ir nustatymui nėra auksinio standarto dėl sindromo kompleksiškumo (60, 61).Nėra vieno geriausio metodo nustatyti SSS, nes visi pasirinkti metodai yra naudingi ir suteikia galimybę nuspėti apie tolimesnę asmens būklės eigą (30, 60). Tačiau pasak autorių, tyrimus apsunkina tai, kad iki šiol nėra standartizuotų kriterijų, bei pratimų programos pacientams, turintiems SSS. Tokiu būdu nukenčia mokslinių tyrimų kokybė, kuri priklauso nuo tyrimų rezultatų interpretavimo (62). Priklausomai nuo pasirinktų metodų, šio klinikinio sindromo paplitimas yra nuo 4 proc. iki 59,1 proc. tarp asmenų nuo 65 metų (63). Dėl nesibaigiančių mokslinių tyrimų SSS srityje diagnozavimas perėjo nuo gydytojų geriatrų subjektyvios nuomonės, jog gali pastebėti asmenį turintį SSS vos tik jį pamačius (47) (galima neobjektyviai įtarti sindromą, jei pacientas turi sarkopeniją, anoreksiją, osteoporozę, nuovargį, riziką griuvimams) iki nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra įvertinamas SSS lygis (64):
1. silpnumas – nustatoma matuojant plaštakos suspaudimo jėgą. Plaštakos raumenų
suspaudimo jėgos vertinimas izokinetiniu dinamometru leidžia objektyviai išmatuoti raumenų jėgą (65). Tokiu būdu galima įvertinti ne tik konkrečius sutrikimus tačiau ir taikomų intervencijų naudą, nes lengvai galima sekti raumenų jėgos pokyčius. Rezultatai yra vertinami pagal lytį ir kūno masės indeksą;
2. sulėtėjęs ėjimo greitis – nustatoma atliekant 5 metrų ėjimo testą (angl. 5 Meter Walk
Test). Jis yra naudojamas ėjimo greičiui įvertinti, specifiškai norint nustatyti pacientų lėtumą ir
tokiu būdu po širdies operacijų išvengti galimų neigiamų pasekmių ir sudaryti saugaus pacientų aktyvinimo sąlygas. Šis testas yra patikimas ir santykinai lengvai galima įvertinti jo metu gautus rezultatus. Alternatyvus testai, kurių metu taip pat yra fiksuojamas per laiko vienetą nueitas atstumas yra: 6 minučių ėjimo testas, Stotis-eiti testas ir 10 metrų ėjimo testas. Tačiau visų jų metu yra įvertinami skirtingi ėjimo aspektai, kaip: ištvermė, atsisėdimo ir apsisukimo įtraukimas, kai 5 metrų ėjimo testo metu yra įvertinamas tik ėjimo greitis (66);
3. nuovargis – tyrime pasirinktas nuovargio nustatymas: asmeniui teigiamai atsakius
anketoje į klausimą dėl jaučiamo nuovargio. Galimi klausimo atsakymo variantai: „beveik visą laiką“ ir „vidutiniškai dažnai (3–4 dienas/savaitę)“. Atlikus literatūros analizę svarbu paminėti, jog visi nuovargio įvertinimo metodai tyrimuose buvo subjektyvūs, pavyzdžiui: anketoje pateiktas klausimas apie tiriamojo jausmą, kad viskas ką asmuo darė pastarąją savaitę reikalavimo pastangų (68); anketoje įvertinti teiginio ,,nebegalėjau toliau tęsti užsiėmamos tuo momentu veiklos“ pasireiškimo dažnį (69); anketoje pateiktas klausimas „ar jautiesi, jog esi pilnas energijos?“ ir atsakymo variantai yra taip arba ne (70); anketoje klausimas apie nuovargį arba neįprastą išsekimo jausmą pastarąjį mėnesį (71).
20
4. žemas fizinis aktyvumas – pagrindiniai sveikatingumo skatinimo įrodymų pagrindai ir praktikos elementai yra paremti optimalaus fizinio aktyvumo įvertinimu (67). Apskaičiuojant energijos sąnaudas, naudojami klausimynai, pavyzdžiui: Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International physical activity questionnaire). Tai yra subjektyvus fizinio aktyvumo įvertinimo klausimynas, kuris yra skirtas tirti su sveikata susijusį fizinį aktyvumą (72). Aktyvumo komponentai yra vertinami atsižvelgiant į laisvalaikį, darbinę veiklą, namų ruošą ir važiavimą transporto priemone. Nepaisant nepakankamo pagrįstumo, dėl didelės respondentų išsilavinimo, gyvenamosios vietos, kultūros, sveikatos būklės ir sezoniškumo įtakos, šis klausimynas išlieka populiariausiu ir lengvai interpretuojmu klausimynu (73);
5. nepaaiškinamas kūno svorio sumažėjimas – nustatomas asmeniui teigiamai atsakius į
klausimą dėl nepaaiškinamo kūno svorio sumažėjimo per paskutinius metus, kuris buvo 4,5 kg ar ≥ 5 proc. bendros kūno masės. Tai yra rečiausiai pasitaikantis kriterijus (24).
Egzistuoja trys senatvinio silpnumo sindromo lygiai, kurie gali tarpusavyje skirtis socialiniu, psichologiu, fiziologiniu ir fiziniu funkcionavimu (74). Jei pacientui nustatomas vienas ar du kriterijai iš penkių – vertinama, kad jis turi SSS riziką. Jei nustatomi trys ir daugiau kriterijų – vertinama, kad jis turi SSS. Jei visi kriterijai neigiami – SSS nenustatomas (31, 40). SSS lygių įvertinimas yra svarbus nustatant prevencinių programų naudą, efektyvumą ir bent vieno teigiamo kriterijaus nustatymas turi sąlygoti tolimesnį išsamų geriatrinį ištyrimą (30).
1.4 Geriatrinių kardiologinių pacientų ypatybės po širdies operacijos
Geriatrinė kardiologija gali būti svarstoma, kaip nauja disciplina, kurios tikslas būtų pritaikyti klinikinį valdymą senyviems pacientams supažindinant juos su geriatrinės medicinos koncepcija jų kasdienėje kardiologinėje priežiūroje. Tai yra aktuali tebesitęsianti diskusija, nes širdies-kraujagyslių sistemos ligos lemia apie 60 proc. mirčių 65–75 metų amžiaus asmenų populiacijoje. Tolimesni moksliniai tyrimai turėtų atsižvelgti į psichologinius ir emocinius faktorius, kurie įtakoja pooperacinius rezultatus ir kardiologinę reabilitaciją geriatriniams pacientams (75).
Vyresnio amžiaus pacientams sergantiems širdies-kraujagyslių ligomis „silpnumo“ sąvoka atsirado geriatrijos literatūroje, nes chronologinis asmens amžius neatspindi jo fiziologinės būklės. Dėl šios priežasties turintys SSS skiriasi savo amžiumi (75). Priimant klinikinius sprendimus, pavyzdžiui: įvertinant riziką atrenkant kandidatus širdies operacijai ar kitai intervencinei procedūrai, turi būti atsižvelgta į SSS lygį. Šiam tikslui yra naudojamos gairės remiantis 45–65 metų amžiaus populiacijos duomenimis. Dėl šios priežasties rizikos apskaičiavimas vyresnio
21
amžiaus nei 65 metai atsistatymo prognozės bus netikslūs ir toks rizikos faktorius kaip SSS, tik dar labiau iškraipo ir taip netikslias prognozes (6). Išankstinė prieš- ir po- operacinė priežiūra senyvo amžiaus pacientais leidžia tikėtis saugesnių ir patenkinamų rezultatų. Atsakinga pacientų atranka, be komplikacijų praėjusi operacija, tinkama anestezija, pacientų homeostazė ir miokardo apsauga yra pagrindiniai reikalavimai sėkmingai širdies operacijai senyvo amžiaus pacientams. Šios populiacijos atstovų priežiūra gali būti pagerinta tik bendradarbiaujant geriatrams, anesteziologams, kardiologams bei širdies-kraujagyslių-krūtinės chirurgams. Chronologinis amžius pats savaime yra rizikos faktorius širdies operacijai, didėjant amžiui – didėja rizika: kairiojo skilvelio disfunkcija, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, inkstų pakenkimas, periferinių arterijų liga, prastėja gyvenimo kokybė, mažėja fizinis pajėgumas, didėja griuvimų baimė (75, 76, 77, 78). SSS ir negalios įvertinimas asmenims prieš širdies operaciją gali pagerinti operacijos ir pooperacinių komplikacijų riziką (79) ir užtikrinti tinkamas sąlygas saugiam pacientų aktyvinimui reabilitacijos etapais.
Asmenims po širdies operacijos svarbų vaidmenį atlieka reabilitacija. Pagrindiniai pirmojo reabilitacijos etapo tikslai yra atkurti ir didinti funkcinį bei fizinį pajėgumą, sumažinti pooperacinių komplikacijų tikimybę (pavyzdžiui: plaučių uždegimo), aktyvinti kvėpavimo sistemos atsistatymą (80). Remiantis apžvalginiu straipsniu kardiologinės reabilitacijos programa pacientams, turintiems SSS riziką ir jau pasireiškus sindromui, turi susidėti iš šių dalių: fizinio aktyvumo didinimo, psichologinės paramos ir mitybos plano tobulinimo. Tokia programa yra prevencinio pobūdžio asmenims, kuriems nėra nustatytas SSS, o jau esant SSS – taikoma programa pagerina SSS kriterijų rezultatus (81). Visiems asmenims, nepriklausomai nuo SSS pasireiškimo, fizinis aktyvinimas yra reliatyviai kontraindikuotinas arba absoliučiai kontraindikuotinas jei yra patenkinama bent viena 1 lentelėje pateikta sąlyga (82):
1 lentelė. Reliatyvios ir absoliučios kontraindikacijos fiziniam aktyvinimui po širdies operacijos
Reliatyvios kontraindikacijos Absoliučios kontraindikacijos
Asmens negebėjimas stebėti ir įvertint tenkantį fizinį krūvį procedūros
arba ramybės metu
Nestabili krūtinės angina
Ryški anemija Nekompensuotas širdies nepakankamumas Skilvelio aneurizma Miokardo infarktas septynių dienų laikotarpyje Sunkiai gydoma tirotoksikozė Ryški aortos stenozė
22
Sunkiai gydomas cukrinis diabetas Grėsminga aritmija ramybės ar krūvio metu Disekuojanti aortos aneurizma
III° atrioventrikulinė blokada Neseniai įvykęs plaučių infarktas, arterijų
embolizacija
Obstrukcinė hipertrofinė kardiopatija Ūminis tromboflebitas
Sisteminė infekcija Uždegiminė miokardo liga
Pooperacinės komplikacijos (pavyzdžiui: skystis pleuros arba širdiplėvės ertmėje), kurios sukelia
klinikinius požymius
Visiems asmenims pirmuoju reabilitacijos etapu po širdies operacijos taikomas fizinis aktyvumas turi būti mažo intensyvumo. Lyginant su ŠSD ramybėje jis gali padidėti tik iki 20 proc., o sistolinis kraujo spaudimas – 33 mm/Hg (82). Saugios kineziterapijos procedūros metu asmeniui negali atsirasti skausmas, galvos svaigimas ar tachikardija. Procedūra turi būti nutraukiama nedelsiant atsiradus krūvio netoleravimo simptomams ir asmeniui turėtų būti instruktuota, kaip ramiai kvėpuoti norint nusiraminti.
Pagal paplitimą dažniausi priešoperaciniai rizikos veiksniai yra susiję su pačiais pacientais. Vyresnis amžius negu 70 metų, didesnis nei 28 KMI, cukrinis diabetas, nestabili krūtinės angina, aritmija, kepenų nepakankamumas, lėtinės plaučių ligos ir SSS pasireiškimas – turi įtakos pooperacinių komplikacijų atsiradimui (83, 84). Taip pat svarbu paminėti, jog egzistuoja prieštaringi tyrimai dėl paciento išsilavinimo lygio įtakos. Vieni autoriai teigia, jog atsirasti pooperacinėms komplikacijoms išsilavinimas turi svarbų vaidmenį (85), o kiti – kad tai neužima svarbaus vaidmens (86). Deja šiuo metu nėra tyrimų, kurių metu būtų nustatytos sąsajos tarp išsilavinimo ir asmenų, kuriems yra pasireiškęs SSS. Tačiau pats klinikinis sindromas dažniausiai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms, kurie yra vieniši, gyvena tokiau nuo miesto centro ir yra žemo išsilavinimo lygio (angl. low education) (87, 88).
Apžvelgus kitų autorių tyrimus galima teigti, kad priešoperacinis rizikos veiksnių identifikavimas yra labai svarbus tiek asmenims kuriems yra pasireiškęs SSS, tiek kuriems yra nepasireiškęs. Priešoperacinis įvertinimas įtakoja pooperacines komplikacijas ir to pasekoje funkcinę bei fizinę paciento būklę. Ji priklauso nuo asmens būklės prieš širdies operaciją ir rizikos
23
veiksnių kurie yra identifikuojami geriatrinio-kardiologinio ištyrimo metu. Tik esant individualiam, kompleksiniam įvertinimui galima sudaryti saugią reabilitacijos programą pacientams, kuriems yra pasireiškęs SSS.
24
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1 Tiriamųjų kontingentas
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SR(M)-162 (žr. 1 priedą). Jo galiojimo metu LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje ištirta 30 pacientų, kuriems buvo atlikta širdies operacija ir pradėtas pirmasis reabilitacijos etapas.
Atrankos kriterijai:
1. 65–90 metų amžiaus pacientai po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu; 2. savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime;
3. neturintys kontraindikacijų (nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas mėnesio laikotarpyje) atlikti 6 minučių ėjimo testą.
Pradinio ištyrimo metu buvo įvertinamas SSS lygis pagal kriterijus, tikslu nustatyti senatvinio silpnumo sindromo ir fizinio pajėgumo, griuvimų baimės bei gyvenimo pilnatvės sąsajas pacientams po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu. Reikalingi teigiami trys iš penkių kriterijų, tam, kad būtų galima nustatyti SSS. Esant vienam ar dviem teigiamiems kriterijams, yra nustatoma SSS rizika ir galimybė jai progresuoti, jei visi kriterijai neigiami – SSS nenustatomas. Tiriamieji buvo suskirstyti į pirmąją (n=14), antrąją (n=12) grupes, homogeniškas pagal lytį ir amžių. Į pirmąją grupę buvo įtraukti asmenys, kuriems buvo nustatyta SSS rizika, į antrąją – tiriamieji su SSS. Tiriamieji (n=4), kuriems nebuvo nustatytas SSS į tyrimą neįtraukti. Visi tiriamieji pasirašė informavimo ir sutikimo formas bei buvo užtikrintas jų konfidencialumas ir anonimiškumas.
2.2 Tyrimo organizavimas
Tyrimo metu LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje ištirti 30 tiriamųjų, 72,58 (65–86; 75,5)) metų amžiaus po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu, neturintys kontraindikacijų atlikti 6 minučių ėjimo testą. Pradinio ištyrimo metu buvo įvertinamas SSS lygis pagal kriterijus:
1. silpnumas – įvertinama plaštakos suspaudimo jėga dinamometru;
25
3. žemas fizinis aktyvumas – įvertinamas Tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimynu;
4. nuovargis – įvertinamas anketoje esančiu klausimu apie jaučiamą nuovargį. Galimi atsakymo variantai: „beveik visą laiką“, ,,vidutiniškai dažnai (3–4 dienas/savaitę)“;
5. nepaaiškinamas kūno svorio sumažėjimas per paskutinius metus 4,5 kg ar ≥ 5 proc. bendros kūno masės – įvertinamas anketoje esančiu klausimu apie kūno svorio kritimą.
Jei pacientui nustatomas vienas ar du kriterijai iš penkių – vertinama, kad jis turi SSS riziką. Jei nustatomi trys ir daugiau kriterijų – vertinama, kad jis turi SSS.
Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes, atsižvelgiant į SSS lygį (3 pav.). Pirmąją grupę (n=14) sudarė pacientai, kuriems buvo nustatyta SSS rizika, antrąją grupę (n=12) sudarė pacientai su SSS. Tiriamieji (n=4), kuriems nebuvo nustatytas SSS, į tyrimą neįtraukti.
Pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje atliktas abiejų grupių tiriamųjų ištyrimas: nustatytas pacientų fizinis pajėgumas – 6 minučių ėjimo testo metu, griuvimų baimės lygis – Tarptautine griuvimų efektyvumo skale, gyvenimo pilnatvė – SF-36 klausimynu (vertinamos subskalės: fizinė būklė, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas, bendra sveikatos būklė, energingumas, socialinis funkcionavimas, veiklos apribojimas dėl emocinių problemų, psichinė būklė). Pirmuoju reabilitacijos etapu (kol pacientai gydomi skyriuje) buvo taikoma kineziterapija ir, pagal poreikį, elektrostimuliacijos procedūros. Pirmojo reabilitacijos etapo pabaigoje buvo atliekamas pakartotinis ištyrimas, tikslu įvertinti tirtų rodiklių kaitą ir tarpusavio sąsajas.
26
3 pav. Tyrimo organizavimo schema
2.3 Tyrimo metodai
2.3.1 Anketa
Tyrėjo sudaryta anketa (žr. 5 priedą) buvo naudojama tiriamojo duomenims apie lytį, amžių, ūgį, svorį, gretutinių ligų ir pooperacinių komplikacijų pasireiškimą surinkti. Tiriamojo
27
duomenys buvo apdorojami statistinės analizės būdu ir nustatyti du (nuovargis ir nepaaiškinamas kūno svorio sumažėjimas per paskutinius metus 4,5 kg ar ar ≥ 5 proc. bendros kūno masės) iš penkių SSS kriterijų.
Nuovargis buvo įvertinamas anketoje esančiu klausimu apie jaučiamą nuovargį. Galimi atsakymo variantai: „beveik visą laiką“, ,,vidutiniškai dažnai (3–4 dienas/savaitę)“. Esant bet kuriam variantui, atsakymas yra įvertinamas, kaip teigiamas nuovargio kriterijus.
Antrasis kriterijus, kuris buvo nustatomas anketoje esančiu klausimu yra nepaaiškinamas kūno svorio sumažėjimas per paskutinius metus 4,5 kg ar ≥ 5 proc. bendros kūno masės. Galimi atsakymo variantai: „taip“ ir „ne“. Teigiamass kriterijus yra nustatomas, jeigu tiriamasis atsako į klausimą – „taip“.
2.3.2 5 metrų ėjimo testas
Testo metu yra matuojama ėjimo trukmė sekundėmis, per kurį yra nueinamas 5 metrų atstumas. Laikui fiksuoti yra naudojamas chronometras. Privaloma užtikrinti, jog būtų einama tiesiu, lygiu, kietu paviršiumi. Testas yra atliekamas tris kartus ir gauti matavimo rezultatai yra įrašomi į tyrėjo parengtą testo protokolą (žr. 4 priedą). Iš gautų matavimo rezultatų yra apskaičiuojamas vidurkis. Rezultatų pagerėjimas yra išmatuojamas ėjimo trukmės sutrumpėjimu. Pagal nueitą ėjimo trukmę sekundėmis ėjimo greitis yra įvertinamas, kaip:(90, 91):
buitinis ėjimo greitis – <0,4 metrai/sekundę;
ribotas bendruomenėje greitis – 0,4-0,8 metrų/sekundę; bendruomenėje tinkamas greitis – 0,8-1,2 metrai/sekundę; gebėjimas saugiai pereiti gatvę – ≥1,2 metrai/sekundę.
Pagal rezultatų duomenis nustatytam buitiniam ėjimo ir ribotam bendruomenėje greičiams yra nustatomas teigiamas sulėtėjimo kriterijus.
2.3.3 Plaštakos raumenų suspaudimo jėgos vertinimas dinamometru
Tyrimo metu buvo naudojamas hidraulinis rankos dinamometras (4 pav.), jėgos matavimo vienetai yra kilogramai (kg). Jo ekrane, smailia rodykle fiksuojamas didžiausias rodmuo, maksimali suspaudimo jėga (nuo 0 iki 90 kg). Atliekant vertinimą būtina standartizuoti vertinimo reikalavimus:
28 tiriamasis turi sėdėti patogioje padėtyje;
ranka pritraukta prie kūno, alkūnė sulenkta 90° kampu; dilbis ir riešas neutralioje padėtyje;
plaštaka suimama dinamometro rankena ir atliekamas suspaudimas;
plaštakos raumenų suspaudimo jėga yra matuojama tris kartus. Visų testų rezultatai yra įrašomį į tyrėjo parengtą testo protokolą (žr. 3 priedą). Iš gautų matavimo rezultatų yra apskaičiuojamas vidurkis.
4 pav. Plaštakos raumanų suspaudimo jėgos matavimas hidrauliniu dinamometru
(http://www.teida.lt/Reabilitacijai/Diagnostikai/Funkcinio-vertinimo-prietaisai/Hidraulinis-rankos-dinamometras.html)
Tiriamieji yra priskiriami atitinkamai kategorijai, pagal išmatuotą plaštakos raumenų jėgos suspaudimą, kuris yra suskirstytas pagal lytį ir KMI (3 lentelė) (90). Jeigu tiriamasis patenka į bet kurią kategoriją – teigiama, jog jo plaštakos suspaudimo raumenų jėga yra sumažėjusi.
3 lentelė. Žemesniųjų raumenų jėgos rezultatai naudojant dinamometrą, kategorijos pagal lytį ir KMI
Moterys Vyrai
Jėga, kg KMI Jėga, kg KMI
≤ 17 kg KMI ≤ 23 ≤ 29 kg KMI ≤ 24
≤ 17.3 kg KMI ≤ 23.1–26 ≤ 30 kg KMI ≤ 24.1–26
29
≤ 21 kg KMI > 29 ≤ 32 kg KMI > 28
2.3.4 Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas
Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji versija (angl. International Physical
Activity Questionnaire – Short Form) yra validizuota programa sudaryta iš septynių klausimų: du
klausimai yra apie labai intensyvią veiklą (veikla, kuri reikalauja didelių fizinių pastangų ir jos metu smarkiai padažnėja kvėpavimas), du klausimai apie vidutinškai intensyvią veiklą (veikla, kuri reikalauja vidutinių fizinių pastangų ir jos metu šiek tiek padažnėja kvėpavimas), du klausimai apie trunkantį ne mažiau nei dešimt minučių ėjimą ir vienas apie laiką praleistą sėdint. Respondentui buvo pateikiami atviro tipo klausimai apie pastarąsias septynias dienas, kiek laiko (įvertinama laiko trukmė – minutėmis, ir dažniu – dienomis ) skyrė tam tikrai fizinei veiklai atlikti.
Fizinio aktyvumo intensyvumo lygiams standartizuoti yra naudojama fizinio aktyvumo skaičiuoklė (89). Fizinis aktyvumas kiekybiškai yra vertinamas pagal suvartojamos energijos kiekį, kuris gali būti išreikštas fizinės veiklos metaboliniais deguonies vienetais (MET). Klausimynu yra nustatomas vidutinis MET min/sav. Šis rodiklis yra skirtas išreikšti fizinės veiklos intensyvumą. 1 MET yra prilyginamas medžiagų apykaitos greičiui ramybės būsenoje, pavyzdžiui: ramybės būsenoje 1 kg kūno svorio/min sunaudoja 1 MET, kuris lygus 3,5 ml/kg/min (68). Skirtingos MET reikšmės klausimyne yra priskiriamos prie skirtingų fizinių aktyvumo lygių.
Apskaičiuojami ėjimo, vidutinio fizinio aktyvumo, didelio fizinio aktyvumo duomenys. Duomenų analizei yra naudojamo nustatytos MET reikšmės: ėjimo – 3,3 MET, vidutinio fizinio aktyvumo – 4 MET, labai intnsyvaus fizinio aktyvumo – 8 MET. Naudojantis reikšmėmis, nustatomi visų fizinio aktyvumo lygių ir bendri kiekybiniai duomenys, papildomai pateikiamas apskaičiavimo pavyzdys 2 lentelėje:
ėjimo MET min/sav. = 3,3 x minutės x d.
vidutinio fizinio aktyvumo MET min/sav. = 4 x minutės x d. labai intensyvaus fizinio aktyvumo = 8 x minutės x d.
bendra suma = suma ėjimo + vidutinio fizinio aktyvumo suma + labai intensyvaus fizinio aktyvumo suma
30
2 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio nustatymo pavyzdys
Fizinio aktyvumo tipas MET Per 1 d./sav d./sav. Suma
Ėjimas 3,3 20 3 198 MET min/sav.
Vidutinis fizinis aktyvumas 4,0 20 2 160 MET min/sav. Labai intensyvus fizinis aktyvumas 8,0 20 1 160 MET min/sav.
Bendra suma 518 MET min/sav.
Fizinis aktyvumas naudojantis Tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimynu pagal bendrą fizinio aktyvumo sumą skirstoma į tris kategorijas:
1 – žemas fizinio aktyvumo lygis, 600 MET min/sav.
2 – vidutinis fizinio aktyvumo lygis, 600-3000 MET min/sav. 3 – aukštas fizinio aktyvumo lygis, > 3000 MET min/sav.
2.3.5 Tarptautinė griuvimų efektyvumo skalė
Tarptautine griuvimų efektyvumo skale (angl. Falls Efficacy Scale Inernational Version (FES-I)) pacientas įsivertina savo griuvimų baimę. Tokiu būdu yra įvertinama, kaip kasdienė veikla yra susijusi su baime griūti. Skalė yra sudaryta iš 16 klausimų, kurių bendra suma yra 64 balai. Atsakymai yra vertinami balų skale (100):
1 balas – „Ne, nejaučiu griuvimo baimės“; 2 balai – „Šiek tiek bijau pargriūti“; 3 balai – „Pakankamai bijau pargriūti“; 4 balai – „Labai bijau pargriūti“.
Maža griuvimų baimė yra nustatoma, jei atsakymų suma yra 16–22 balai, didelė – 23–64 balai (101).
2.3.6 6 minučių ėjimo testas
Standartizuotas 6 minučių ėjimo testas (angl. The 6 Minute Walk Test) yra neinvazinė priemonė, kuri yra naudojama įvairiais reabilitacjos etapais pacientams, sergantiems
širdies-31
kraujagyslių sistemos ligomis (92). Šis testas yra naudojamas, kaip vienkartinė priemonė funkcinei būklei ir viso reabilitacijos programos poveikio įvertinimui (93). Tokiu būdu yra nustatomas submaksimalus funkcinis pajėgumas, kuris parodo paciento sugebėjimą užsiimti kasdiene fizine veikla (94). Testas yra atliekamas vieną kartą ir gauti matavimo rezultatai yra įrašomi į tyrėjo parengtą testo protokolą (žr. 6 priedą). Rezultatų pagerėjimas yra išmatuojamas nueito atstumo metrais padidėjimu (93).
Absoliučios kontraindikacijos 6 minučių ėjimo testui (95): miokardo infarktas įvykęs mėnesio laikotarpyje; nestabili krūtinės angina;
nekontroliuojamos aritmijos;
miokardito, perikardito, pulmonarinės edemos, plaučių embolijos ūmios ligos fazės;
įtariama aneurizma;
sunki hipoksija arba ūmus kvėpavimo sistemos nepakankamumas;
ūmus ne šrdies-kraujagyslių ar kvėpavimo sistemos sutrikimas, tačiau kuris gali turėti įtaką fizinio pobūdžio pratimų atlikimui arba jis gali būti apsunkintas dėl fizinio pobūdžio pratimų, pavyzdžiui: infekcija, inkstų nepakankamumas, tirotoksikozė.
Santykinės kontraindikacijos (95):
ŠSD >120 k/min ramybės metu;
sistolinis kraujo spaudimas >180 mm/Hg ramybės metu; diastolinis kraujo spaudimas >100 mm/Hg ramybės metu.
Prieš ir po testo atlikimo yra matuojamas ŠSD. Testas turi būti nedelsiant sustabdytas, jei pacientui atsiranda (95):
krūtinės skausmas; netoleruojamas dusulys; mėšlungis apatinėse galūnėse; prakaitavimas;
paciento nusiskundimas dėl prastos savijautos; odos išbalimas ar papilkėjimas (96);
svyravimas (96);
SpO2 <80 proc., užsitesęs ilgiau negu 6 sekundės (96).
Testo metu yra matuojamas nuotolis, nueitas per 6 minutes įprastu tempu. Reikia užtikrinti, jog būtų einama tiesiu, lygiu, kietu paviršiumi. Tako ilgis turi būti suskirstytas į lygias
32
atkarpas, jog būtų patogu matuoti atstumą. Viso tako ilgis turi būti ne trumpesnis nei 30 metrų (95). Chronometru yra matuojama ėjimo trukmė. Tiriamajam yra leidžiama daryti pertraukas, tačiau jų laikas yra įskaičiuojamas į bendrą testo atlikimo laiką ir tai yra pažymima testo protokole, taip pat kaip ir išankstinis testo užbaigimas neišėjus 6 minučių laikotarpio. Pagal nueitą atstumą metrais fizinis pajėgumas yra įvertinamas, kaip (97):
mažas – <150 metrų per 6 minutes; vidutinis – 150–425 metrai per 6 minutes; geras – >425 metrai per 6 minutes.
2.3.7 SF-36 klausimynas
Gyvenimo pilnatvė susijusi su sveikata yra įvertinama SF-36 klausimynu (angl. SF-36
questionnaire), kurį sudaro 36 klausimai ir yra pildomas pačio paciento arba jo gydytojo.
Klausimyno pildymas įprastai gali užtrukti nuo 5–10 min.
Klausimynas yra sudarytas iš trijų lygių: klausimų, aštuonių sričių (fizinis aktyvumas, bendra sveikatos būklė, energingumas ir gyvybingumas, socialinės funkcijos, veiklos apribojimai dėl emocinių problemų, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, emocinė būklę, skausmas), kuriose yra nuo 2–10 klausimų ir 2 apibendrinimai, kurie sujungia visas sritis. Visos šios subskalės yra sujungiamos į dvi sveikatos skales – psichinę ir fizinę. Psichinei sveikatai įvertinti yra sritys: veiklos apribojimas dėl emocinių problemų, socialinių funkcijų, energingumo, o fizinei sveikatai – fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas, bendra sveikata.
Rezultatų rodikliai yra įvertinami balais nuo 0 iki 100. Kuo didesnė gautų rezultatų suma – arčiau 100 balų, tuo geresnis yra vertinimas, nes 100 balų atitinka gerą sveikatos būklę (98).
2.3.8 Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences
22.0 for Windows) programine įranga ir Microsoft Office Excel 2013 programą.
Įvertintos padėties ir išsibarstymo charakteristikos: kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana(xme), minimali (xmin), maksimali (xmax) reikšmė ir vidurkis ( ) - xme(xmin - xmax; ), kokybiniai – procentais.
33
Dviems nepriklausomoms imtims palyginti buvo taikytas Mann-Whitney kriterijus. Ryšiui tarp kintamųjų nustatyti skaičiuojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.
34
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų duomenys ir senatvinio silpnumo sindromo lygio nustatymas
Buvo atrinkti 30 tiriamųjų, kurie atitiko keliamus tyrimui reikalavimus. 4 iš visų tiriamųjų nebuvo nustatyta nei SSS rizika ar SSS – jie nebuvo įtraukti į tyrimą. SSS rizika buvo nustatyta 14 (54 proc.), o SSS – 12 (46 proc.) visų tiriamųjų po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu (5 pav.).5 pav. SSS nustatymas tarp tiriamųjų
Pradiniame ištyrime dalyvavo 16 (61,5 proc.) vyrų ir 10 (38,5 proc.) moterų. Visų tiriamųjų amžius buvo 72,58 (65–86; 75,5), ūgis – 176,5 (162–192; 175,07) centrimetrai, svoris - 77 (65–92; 77,07) kilogramai. Pooperacinės komplikacijos buvo būdingos 11 (42,3 proc.) tiriamųjų, o gretutinės ligos – 20 (76,9 proc.) tiriamųjų. Tiriamųjų lyties, amžiaus, ūgio, svorio, pooperacinių komplikacijų ir gretutinių ligų tarp pirmosios ir antrosios grupės rezultatai yra pateikti 4 lentelėje. Grupėse tiriamųjų pasiskirstymas pagal lentelėje pateiktas charekteristikas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
35
4 lentelė. Tiriamųjų lyties, amžiaus, ūgio, svorio, pooperacinių komplikacijų ir gretutinių ligų pasiskirstymas tarp grupų
Pirma grupė Antra grupė
Skirtumas tarp grupių Lytis Vyrai (proc.) 9 (64,3) 7 (58,3) p=0,874 Moterys (proc.) 5 (35,7) 5 (41,7) Iš viso 14 12 Amžius, metai 72,5 (65-82; 72,28) 77,5 (68-86; 75,5) p=0,613 Ūgis, cm 178 (162-192; 175,35) 175 (165-185; 174,75) p=0,683 Svoris, kg 77 (65-92; 78,7) 75,5 (65-86; 75,16) p=0,682 Pooperacinės komplikacijos (proc.) 4 (28,5) 7 (58,3) p=0,503
Gretutinės ligos (proc.) 10 (71,5) 12 (100) p=0,367
3.2 Senatvinio silpnumo sindromo kriterijų įvertinimas
Iš 26 į tyrimą įtrauktų asmenų, 9 (32 proc.) tiriamiesiems iš visų nustatytas – 1 SSS kriterijus, 5 (22 proc.) tiriamiesiems – 2 kriterijai, 10 (38 proc.) tiriamųjų – 3 kriterijai, 2 (8 proc.) tiriamiesiems – 4 kriterijai, 5 kriterijai nebuvo nustatyti nei vienam iš tiriamųjų (6 pav.).
36
Įvertinus pirmosios tiriamųjų grupės 5 metrų ėjimo testo rezultatus, jų mediana buvo 4,3 (3,7–5,6; 4,364) metrai (7 pav.). Nustatyta, jog sulėtėjęs ėjimo greitis buvo būdingas 4 (28 proc.) pirmosios grupės tiriamųjų.
7 pav. Pirmos grupės tiriamųjų 5 metrų ėjimo testo rezultatai pirminio ištyrimo metu Įvertinus antrosios tiriamųjų grupės 5 metrų ėjimo testo rezultatus, jų mediana buvo 7,10 (6–8; 7,14) metrai (8 pav.). Nustatyta, jog sulėtėjęs ėjimo greitis buvo būdingas 3 (25 proc.) antrosios grupės tiriamųjų.
37
Įvertinus pirmosios tiriamųjų grupės dinamometrijos testo rezultatus, jų mediana buvo 17,05 (14–21; 17,35) kilogramai (9 pav.) Nustatyta, jog sumažėjusi plaštakos raumenų sugriebimo jėga buvo būdinga 3 (21 proc.) pirmosios grupės tiriamųjų.
9 pav. Pirmos grupės tiriamųjų plaštakos raumenų suspaudimo jėgos testo rezultati pirminio ištyrimo metu
Įvertinus antrosios tiriamųjų grupės dinamometrijos testo rezultatus, jų mediana buvo 13,95 (11–17; 14,13) kilogramai 10 pav.). Nustatyta, jog sumažėjusi plaštakos raumenų sugriebimo jėga buvo būdinga 2 (17 proc.) antrosios grupės tiriamųjų.
10 pav. Antros grupės tiriamųjų plaštakos raumenų suspaudimo jėgos testo rezultati pirminio ištyrimo metu
38
Įvertinus pirmosios tiriamųjų grupės Tarptautinio fizinio atyvumo klausimyno rezultatus, jų mediana buvo 1900 (800–4800; 2203) MET min/sav. (11 pav.) Nustatyta, jog sumažėjęs fizinis aktyvumas buvo būdingas 5 (35 proc.) pirmosios grupės tiriamųjų.
11 pav. Pirmos grupės tiriamųjų fizinio aktyvumo Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno rezultatai pirmo ištyrimo metu
Įvertinus antrosios tiriamųjų grupės Tarptautinio fizinio atyvumo klausimyno rezultatus, jų mediana buvo 650 (450–1300; 727) MET min/sav. (12 pav.) Nustatyta, jog sumažėjęs fizinis aktyvumas buvo būdingas 5 (41 proc) antrosios grupės tiriamųjų.
12 pav. Antros grupės tiriamųjų fizinio aktyvumo Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno rezultatai pirmo ištyrimo metu
39
Įvertinus pirmosios ir antrosios tiriamųjų grupės nepaaiškinamo kūno svorio sumažėjimo klausimo anketos (žr. 6 priedą) rezultatus, nustatyta jog jis buvo būdingas 16 (61,5 proc.) visų tiriamųjų. Grupėse tiriamųjų pasiskirstymas pagal nepaaiškinamą kūno svorio sumažėjimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (5 lentelė).
5 lentelė. Pirmosios ir antrosios grupės tiriamųjų nepaaiškinamo kūno svorio sumažėjimo rezultatų pasiskirstymas tarp grupių
Pirma grupė Antra grupė Skirtumas tarp grupių
Nepaaiškinamas kūno svorio sumažėjimas (proc.) 9 (64,3) 7 (58,3) p=0,485
Įvertinus pirmosios ir antrosios grupės tiriamųjų nuovargio anketos (žr. 6 priedą) rezultatus, nustatyta jog jis buvo būdingas 8 (30,7 proc.) visų tiriamųjų. Grupėse tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymo rezultatus apie nuovargį, kuris jaučiamas – „beveik visą laiką“, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tap pat kaip ir „vidutiniškai dažnai (3–4 dienas/savaitę)“ (p>0,05) (6 lentelė).
6 lentelė. Pirmosios ir antrosios grupės tiriamųjų nuovargio rezultatų pasiskirstymas tarp grupių
Pirma grupė Antra grupė Skirtumas tarp grupių
Nuovargis (proc.):
,,Beveik visą laiką“ 0 (0) 2 (7,6) p=0,271
„Vidutiniškai dažnai (3-4 dienas/savaitę)“ 1 (3,8) 5 (19,2) p=0,429
3.3 Griuvimų baimės lygio nustatymas ir įvertinimas
Analizuojant griuvimų baimės lygio rezultatus, nustatyta, jog pirmosios grupės tiriamųjų rezultatai nepakito po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu (p>0,05). Pradinio ištyrimo metu rezultatai buvo – 16 (8–26; 15) balų ir nustatyta maža griuvimų baimė. Pakartotinio ištyrimo metu buvo 16 (8–25; 14) balai ir nustatyta maža griuvimų baimė. Antroje grupėje rezultatai taip pat
40
nepakito (p>0,05), šie prieš reabilitaciją buvo – 25 (24–42; 12) balai ir nustatyta didelė griuvimų baimė, o po reabilitacijos – 22 (23–42; 12) balai ir išliko didelė griuvimų baimė.
3.4 Fizinio pajėgumo nustatymas ir įvertinimas
Analizuojant fizinį pajėgumą, pirmosios grupės tiriamųjų rezultatai pradinio ištyrimo metu buvo – 167 (151–225; 174) metrai ir nustatytas mažas fizinis pajėgumas, o pakartotinio – 238 (217–310; 246) metrai ir nustatytas vidutinis fizinis pajėgumas (13 pav.). Antroje grupėje tiriamųjų rezultatai prieš reabilitaciją buvo – 156 (102–158; 128) metrai ir nustatytas mažas fizinis pajėgumas ir po reabilitacijos – 196 (137–217; 164) metrai, vis dar nustatytas mažas fizinis pajėgumas (13 pav.). Nustatyta, jog pirmoje ir antroje grupių fizinio pajėgumo tiriamųjų rezultatai padidėjo po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu (p<0,05).
13 pav. Tiriamųjų fizinio pajėgumo rezultatai, prieš ir po reabilitacijos, * – statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05)
3.5 Gyvenimo pilnatvės nustatymas
Analizuojant SF-36 gyvenimo pilnatvės klausimyno, pirmosios grupės tiriamųjų rezultatus po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu, nustatyta gerėjimo tendencija visose subskalėse (14 pav.).
41
14 pav. Pirmos grupės tiriamųjų SF-36 klausimyno atskirų subskalių (fizinio aktyvumo (FA), veiklos apribojimų dėl fizinių problemų (VFP), skausmo (S), bendros sveikatos būklės (BSB), energingumo ir gyvibingumo (EG), socialinių funkcijų (SF), veiklos apribojimų dėl emocinių
problemų (VEP), emocinės būklės (EB)) rezultatai, prieš ir po reabilitacijos
Analizuojant SF-36 gyvenimo pilnatvės klausimyno, antrosios grupės tiriamųjų rezultatus po širdies operacijos pirmuoju reabilitacijos etapu, nustatyta gerėjimo tendencija visose subskalėse (15 pav.).
15 pav. Antros grupės tiriamųjų SF-36 klausimyno atskirų subskalių (fizinio aktyvumo (FA), veiklos apribojimų dėl fizinių problemų (VFP), skausmo (S), bendros sveikatos būklės (BSB), energingumo ir gyvibingumo (EG), socialinių funkcijų (SF), veiklos apribojimų dėl emocinių
