MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETASSPORTO INSTITUTAS
MONIKA STIRBIENĖ
PILATES PRATYBŲ POVEIKIS STUDENČIŲ LAIKYSENAI IR
FIZINIO PAJĖGUMO KOMPONENTAMS
Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR RABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS”(valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas
Darbo vadovė dr. Ernesta Gurskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė
2016 m. 01 mėn. 06 d.
PILATES PRATYBŲ POVEIKIS STUDENČIŲ LAIKYSENAI IR
FIZINIO PAJĖGUMO KOMPONENTAMS
Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR RABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS”(valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas
Recenzentas dr. V. Mauricienė 2016 m. 01 mėn. 06 d. Darbo vadovė dr. Ernesta Gurskienė 2016 m. 01 mėn. 06 d. Darbą atliko Magistrantė Monika Stirbienė 2016 m. 01 mėn. 06 d.
KAUNAS, 2016
TURINYS
PADĖKA ... 5 PUBLIKACIJOS ... 6 SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Jauno amžiaus žmonių sveikatos ypatumai ... 15
1.2. Laikysena ... 16
1.3. Pusiausvyra ... 19
1.4. Lankstumas ... 20
1.5. Liemens raumenų statinė ištvermė ... 21
1.6. Pilateso pratimų sistema ... 22
1.6.1. Pitales metodikos istorija ... 22
1.6.2. Pilates metodikos pagrindiniai principai ... 22
1.6.3. Pilates pratybų poveikis ... 26
2. DARBO ORGANIZAVIMAS IR TYRIMO METODAI ... 28
2.1. Tyrimo planavimas ... 28
2.2. Kontingentas ... 29
2.3. Tyrimo metodai ... 29
2.3.1. Antropometrija ... 29
2.3.2. Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas ... 30
2.3.3. Skausmo pasireiškimo vertinimas ... 30
2.3.4. Liemens raumenų statinės ištvermės vertinimo testai ... 30
2.3.5. „Templo posture 2D“ laikysenos vertinimo įranga ... 32
2.3.6. „Flamingo“ testas ... 33
2.3.7. „Sėstis-siekti“ testas ... 34
2.3.8. Liemens šoninio lenkimo vertinimas ... 34
2.3.9. Poveikio charakteristika ... 34
2.3.10. Matematinė statistika ... 35
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 36
3.1. Laikysenos vertinimo rezultatai ... 36
3.1.1. Laikysenos įvertinimo sagitalioje plokštumoje rezultatai ... 36
3.1.2. Laikysenos įvertinimo frontalioje plokštumoje rezultatai ... 37
3.3. Lankstumo vertinimo rezultatai ... 40
3.3.1. „Sėstis-siekti“ testo rezultatai ... 40
3.3.2. Liemens šoninio lenkimo vertinimo rezultatai ... 41
3.4. Liemens raumenų statinės ištvermės vertinimo rezultatai ... 42
3.4.1. Pilvo raumenų statinės ištvermės vertinimo rezultatai ... 42
3.4.2. Nugaros raumenų statinės ištvermės vertinimo rezultatai ... 43
3.4.3. Šoninių liemens raumenų statinės ištvermės vertinimo rezultatai ... 44
3.4.4. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės santykio rezultatai ... 45
3.4.5. Kairės ir dešinės pusės raumenų statinės ištvermės santykio rezultatai... 46
3.5. Skausmo pasireiškimo ir fizinio aktyvumo vertinimo rezultatai ... 48
3.5.1. Fizinio aktyvumo vertinimo rezultatai ... 48
3.5.2. Skausmo pasireiškimo vertinimas ... 49
3.5.3. Skausmo ir fizinio aktyvumo ryšys su laikysena ir fiziniais pajėgumo komponentais .... 51
3.6. Tyrimo rezultatų aptarimas ... 53
4. IŠVADOS ... 56
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 58
PADĖKA
Labai noriu padėkoti savo darbo vadovei dr. Ernestai Gurskienei už nuoširdžią pagalbą planuojant tyrimą, organizuojant patalpas, rašant darbą bei pateikiant tezes publikacijoms.
Dėkoju dr. Kristinai Zaičenkovienei, kuri nuširdžiai padėjo organizuoti tyrimą.
Taip pat labai noriu padėkoti LSU kineziterapijos ir visuomenės sveikatos studijų programų studentėms, kurios noriai lankė Pilates užsiėmimus ir aktyviai dalyvavo tyrime.
PUBLIKACIJOS
1. Tumaitė M., Sendžikaitė E., Zaičenkovienė K. Posture changes of students who attended Pilates. [Kaunas, 2014 m. gruodžio 4 d.) No.PS-10-251-46407. Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „Move For Helth“. (žr. 4 priedas).
2. Stirbienė M., Gurskienė E., Zaičenkovienė K. Effect of Pilates exercise students' balance, flexibility and static endurance of trunk muscle change. . [Kaunas, 2015 m. gruodžio 18 d.) No.PS-10-273-53831. Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „Exercise for Heath and Rehabilitation“. (žr. 5 priedas).
SANTRAUKA
Stirbienė M. Pilates pratybų poveikis studenčių laikysenai ir fizinio pajėgumo komponentams. Magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. E. Gurskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas – Kaunas, 2016, 63 psl.
Darbo tikslas: Įvertinti Pilates pratybų poveikį studenčių laikysenai bei fizinio pajėgumo komponentams.
Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai:
1. Įvertinti Pilates pratybas lankančių ir nelankančių studenčių laikyseną prieš Pilates metodo taikymą, po dviejų mėnesių užsiėmimų ir po dviejų mėnesių pertraukos.
2. Įvertinti Pilates pratybas lankančių ir nelankančių studenčių fizinio pajėgumo komponentus prieš Pilates metodo taikymą, po dviejų mėnesių užsiėmimų ir po dviejų mėnesių pertraukos. 3. Palyginti skirtingų tiriamųjų grupių laikysenos ir fizinio pajėgumo komponentus priklausomai
nuo fizinio aktyvumo lygio ir skausmo pasireiškimo.
Laikysenos ir fizinio pajėgumo komponentų vertinimas buvo atliekamas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Sporto instituto patalpose. Tyrime dalyvavo 25 Lietuvos Sporto Universiteto kineziterapijos ir visuomenės sveikatos studijų programų II-III kurso studentės, kurių amžiaus vidurkis 20,44 (3,25) m. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes: tiriamoji grupė (lankė Pilateso užsiėmimus du kartus per savaitę, n=11, amžius – 21,73 (3,64) m.), ir kontrolinė grupė (neužsiiminėjo jokia kryptinga fizine veikla, n=14, amžius – 21,29 (1,68) m.).
Tyrimo metodai: antropometrija (ūgio, svorio matavimas), laikysenos vertinimas sagitalioje ir frontalioje plokštumose naudojant „Templo posture 2D“ laikysenos vertinimo įrangą; pusiausvyros vertinimui – „Flamingo“ testas; fizinio aktyvumo vertinimui – kasdieninio fizinio aktyvumo Beacke klausimynas; liemens raumenų statinei ištvermei įvertinti – pilvo, nugaros bei šoninių liemens raumenų statinės ištvermės vertinimo testai; lankstumui – „Sėstis-siekti“ testas, liemens šoninis lenkimas vertintas su centimetrine juostele.
Išvados:
1. Po dviejų mėnesių Pilates pratybų tiriamosios grupės laikysena daugumai studenčių pagerėjo lyginant su vertinimu prieš tyrimą, tačiau po dviejų mėnesių pertraukos įvertinta studenčių laikysena buvo panaši kaip prieš Pilates pratybas ir prastesnė nei po jų poveikio.
2. Po dviejų mėnesių Pilates pratybų pagerėjo užsiėmimus lankiusių studenčių pusiausvyra, lankstumas, pilvo raumenų statinė ištvermė bei pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės santykis. Po dviejų mėnesių pertraukos šie fizinio pajėgumo komponentai suprastėjo ir nesiskyrė lyginat su rezultatais prieš Pilates pratybas. Palyginus lankiusių Pilates užsiėmimus ir nelankiusių – fizinio pajėgumo komponentai skirtingais tyrimo etapais nesiskyrė.
3. Nustatėme, kad tyrimo pradžioje didesnio fizinio aktyvumo tiriamųjų laikysena ir liemens stabilumas buvo įvertintas geriau. Po Pilates pratybų sumažėjo tiriamosios grupės skausmo pasireiškimas, tačiau jis nebuvo susijęs su laikysena ir fizinio aktyvumu.
SUMMARY
Stirbiene M. The impact of Pilates exercises on posture and physical capacity components of students. Master’s final work / scientific leader Dr. E. Gurskiene; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sport - Kaunas, 2016, page 63.
The aim of work: To evaluate the impact of Pilates exercises on posture and physical
capacity components of students.
In order to achieve the selected goal of work the following tasks were set:
1. To evaluate posture of students, attending and non-attending Pilates exercises before application of Pilates method, after two months of classes and after two-month break.
2. To evaluate physical capacity components of students, attending and non-attending Pilates exercises before application of Pilates method, after two months of classes and after two-month break. 3. To compare posture and physical capacity components of different groups under investigation depending on the level of physical activity and the manifestation of pain.
The evaluation of posture and physical capacity components was carried out in Lithuanian University of Health Sciences, in premises of the Institute of Sport. The study involved 25 II-III year students from physical therapy and public health study programs in Lithuanian University of Sport, whose average age was 20,44 (3,25). The students under investigation were divided into two groups: the group under investigation (attended Pilates classes twice a week, n = 11, age – 21,73 (3,64) y., and control group (was not engaged in any purposeful physical activity, n = 14, age – 21,29 (1,68) y..
Research methods: anthropometry (measurement of height, weight), evaluation of posture
in the sagittal and frontal planes using "Templo posture 2D" posture assessment software; for equilibrium assessment - "Flamingo" test; for evaluation of physical activity - everyday physical activity questionnaire Beacke; for evaluation of static endurance in waist muscles - static endurance evaluation tests in abdominal, spinal and lateral waist muscles; for flexibility - "Sit-seek" test, waist lateral flexion was evaluated with a tape-measure.
Conclusions:
1. After two months of Pilates exercises posture of group under investigation for most students improved in comparison with the evaluation before the study, but after two-month break evaluated posture of students was similar to posture before Pilates exercises and worse than after its effect.
2. After two months of Pilates exercises equilibrium, flexibility, static endurance of abdominal muscles and ratio of static endurance in abdominal and spinal muscles were improved among
students, which attended classes. After two-month break these components of physical capacity deteriorated and there was no difference, comparing with the results before Pilates exercises. After comparison of attending Pilates classes and non-attending - components of physical capacity at different stages of the investigation did not differ.
3. We found, that at the beginning of the study posture and torso stability of students under investigation with more physical activity was evaluated better. After Pilates exercises pain manifestation in group under investigation decreased, but it was not related to posture and physical activity.
ĮVADAS
Pagal Higienos instituto duomenis jauno amžiaus moterų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis kasmet vis didėja. Tai gali turėti įtakos tiek nugaros skausmui atsiradimui, tiek pusiausvyros ar laikysenos suprastėjimui, tiek netaisyklingos laikysenos formavimuisi.
Daugelis, šiuolaikinio gyvenimo būdo šalininkų, į savo laikyseną neatkreipia dėmesio be rimto įspėjimo. Kai daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, televizoriaus, automobiliuose – praktiškai nebejudama, ilgai būnant netaisyklingose padėtyse, raumenys nuvargsta (Gorskis, 2006), formuojasi netaisyklinga laikysena (Ramanauskienė, Dumčienė, 2007), atsiranda įvairios kilmės nugaros skausmai (Gorskis, 2006). Dėl nusilpusių raumenų prastėja pusiausvyros išlaikymas ir didėja nukritimų bei traumų tikimybė (Jančova, 2008).
Nuo mažumės besiformuojantys fizinio aktyvumo įpročiai turi daug įtakos kasdieninei veiklai bei gyvenimo būdui vyresniame amžiuje (Armonienė, 2007). Jau nuo darželio laikų vis mažėjantis fizinis aktyvumas ugdymo įstaigose praktiškai nebedominuoja studijų metais aukštosiose mokyklose sukeldamas įvairias sveikatos problemas. Daugelis studentų būna fiziškai aktyvūs tik sportinių užsiėmimų metu paskaitose, nes neturi laiko derinti studijų su fizine veikla (Vaščila ir kt. 2007). Paskaitų krūvis ir ilgas sėdėjimas auditorijose alina raumenis sukeldamas jų disbalansą (MacDonald et al., 2009), kai vieni raumenys būna ilgą laiką sutrumpėję, kiti pertempti, atsiranda raumenų nuovargis, silpnumas, prastėja lankstumas bei liemens stabilumas ir formuojasi netaisyklinga laikysena. Už laikyseną atsakingi gilieji raumenys dažnai lieka neaktyvūs ir silpni. Dėl prastos laikysenos, atsiradę įvairiausi nugaros skausmai sukelia nepatogumų ir trikdo kasdieninę veiklą bei gyvenimo kokybę (Koldas Dogan et al., 2008). Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui ir tobulėjant technologijoms, vis daugiau jauno amžiaus žmonių renkasi pasyvų laisvalaikio praleidimo būdą.
Taisyklinga laikysena – tai saikingai išreikšti stuburo linkai, iškili krūtinė, tiesus pilvas (Krutulytė, 2010), atsipalaidavę ir nepertempti raumenys. Su amžiumi vis prastėjanti laikysena ir sveikata vis labiau atkreipia jaunų žmonių dėmesį į save, skatinant fizinės veiklos ir sveikatinimo priemonių paieškas. Pusiausvyros problemas labiau jaučia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau dėl mažėjančio fizinio aktyvumo ir silpnėjančių giliųjų raumenų aktyvumo sutrikusi pusiausvyra gali paliesti ir jaunus žmones, kadani labai dažnai atliekant fizinius pratimus ar judant kasdieninėje aplinkoje tenka išlaikyti statinę kūno padėtį. Sutrikus pusiausvyrai didėja griuvimo rizika bei traumų tikimybė (Jančova, 2008).
Kiekvieno žmogaus lankstumo galimybės skiriasi, nes jos priklauso nuo tokių veiksnių, kaip, genetinis paveldimumas, lytis, amžius, raumenų ir riebalų masė, tačiau lankstumas yra labai svarbi gero kokybinio ir kiekybinio judesio atlikimo sąlyga. Nepakankamas sąnarių paslankumas, raumenų, sausgyslių, raiščių elastingumas neigiamai veikia judamąjį aparatą ir įvairias gyvybiškais svarbias funkcijas (Jurkynas, 2013).
Raumenų grupės, kurios yra nuolat įtemptos, netenka tamprumo, prasideda raumenų disbalansas (O'Sullivan et al., 2009), kuris skatina raumenų trumpėjimą ir silpimą. Tai dažnai sukelia netaisyklingos laikysenos ir griaučių-raumenų sistemos traumų priežastis (Kofotolis and Kellis, 2006). Nepilnos amplitudės judesiai yra nenaudingi, nes jie atliekami papildomai įtempiant raumenis, dėl to greičiau pavargstama. Esant raumenų disbalansui pažeidžiama kūno statinė ir dinaminė pusiausvyra bei raumenų statinė ištvermė (Akyuz et al., 2006).
Šiais laikas ieškoma įvairiausių būdų bei priemonių stiprinti laikyseną bei fizinio pajėgumo komponentus. Vienas labiausiai populiarėjančių sportinių užsiėmimų yra Pilateso metodas. Jį sukūrė Džiosefas Hubertas Pilatesas savo paties sveikatos stiprinimui, vėliau pritaikė įvairių profesijų atstovams Vokietijoje, Amerikoje, kol galiausia Pilates metodas išpopuliarėjo ir išplito po visą pasaulį, o jo efektyvus poveikis greitai pastebimas. Pats Dž.H. Pilatesas teikdavo, kad „po dešimties užsiėmimų pajusite skirtumą, po dvidešimties – pamatysite skirtumą, po trisdešimties – turėsite naują kūną“.
Kadangi prastėjanti laikysena, sumažėjęs lankstumas, prasta pusiausvyra bei nepakankamas liemens raumenų stabilumas sukelia įvairių sveikatos sutrikimų ir tampa vis aktualesniu klausimu kineziterapeuto darbe, kaip būsima specialistė, stengiausi susipažinti su Pilates metodo efektyvumu laikysenai bei fizinio pajėgumo komponentams. Pagrindiniai Pilates metodo principai labai svarbūs judesio atlikimui norint gauti teigiamą pratimų poveikį. Pilates pratimai teigiamai veikia ir aktyvina ne tik paviršinius kūno raumenis, kurie treniruojami daugelio kitų sporto šakų metu, bet ir giliuosius kūno raumenis, kurie yra atsakingi už kūno laikyseną (Zaičenkovienė, 2014).
Šio tyrimo metu siekiama nustatyti Pilates metodo efektyvumą jauno amžiaus žmonių laikysenai, pusiausvyrai, lankstumui ir liemens raumenų statinei ištvermei, bei išsiaiškinti būsimų kineziterapeutų ir visuomenės sveikatos specialistų laikysenos ir fizinio pajėgumo komponentų ypatumus.
Darbo tikslas: Įvertinti Pilates pratybų poveikį studenčių laikysenai bei fizinio pajėgumo komponentams.
Drabo uždaviniai:
1. Įvertinti Pilates pratybas lankančių ir nelankančių studenčių laikyseną prieš Pilates metodo taikymą, po dviejų mėnesių užsiėmimų ir po dviejų mėnesių pertraukos.
2. Įvertinti Pilates pratybas lankančių ir nelankančių studenčių fizinio pajėgumo komponentus prieš Pilates metodo taikymą, po dviejų mėnesių užsiėmimų ir po dviejų mėnesių pertraukos. 3. Palyginti skirtingų tiriamųjų grupių laikysenos ir fizinio pajėgumo komponentus priklausomai
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti Pilates pratybų poveikį studenčių laikysenai bei fizinio pajėgumo komponentams.
Drabo uždaviniai:
1. Įvertinti Pilates pratybas lankančių ir nelankančių studenčių laikyseną prieš Pilates metodo taikymą, po dviejų mėnesių užsiėmimų ir po dviejų mėnesių pertraukos.
2. Įvertinti Pilates pratybas lankančių ir nelankančių studenčių fizinio pajėgumo komponentus prieš Pilates metodo taikymą, po dviejų mėnesių užsiėmimų ir po dviejų mėnesių pertraukos. 3. Palyginti skirtingų tiriamųjų grupių laikysenos ir fizinio pajėgumo komponentus priklausomai
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Jauno amžiaus žmonių sveikatos ypatumai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje besivystančių šalių, studentų sveikatinimui nėra skiriama pakankamai dėmesio, todėl kyla daugybė sveikatos problemų. Didelis paskaitų krūvis, ilgas sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas lemia fizinio ir funkcinio pajėgumo mažėjimą (Katzmarzyk, 2012). Nors paskaitų metu studentai mokinami sveikos gyvensenos principų bei ypatumu, tačiau jie sunkiai randa laiko šias žinias pritaikyti savo asmeniniame gyvenime (Gudžinskienė, 2012).
Fizinis aktyvumas dažnai priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, savijautos ar pomėgių, ir su amžiumi fizinis aktyvumas vis mažėja (Armonienė, 2010). Vaikystėje ir paauglystėje susiformuoja fizinio aktyvumo įgūdžiai visam gyvenimui, dėl per mažo fizinio krūvio atsiranda tingumas, abejingumas, nepaslankumas. Didėja vyresniųjų paauglių mergaičių kūno svoris (Armonienė, 2007), mažėja raumenų jėga (Volbekienė ir kt., 2008), didėja sergamumas (Hagströmer, 2007). Nepakankamas fizinis aktyvumas, yra vienas ir daugelio veiksnių, neigiamai veikiančių augančio organizmo funkcijas ir turi įtakos žmogaus sveikatai (Armonienė, 2007, Volbekienė ir kt., 2008).
2000 ir 2007 metais atlikti tyrimai rodo, kad intensyviai, bent 4 val. ar daugiau per savaitę, sportuojančių taip, kad padažnėtų kvėpavimas ir suprakaituotų, buvo pusė tiriamųjų. Iš jų daugelis sportavo tik mokomųjų užsėmimų metu universitete. Trečdalis studentų sportavo sporto klubuose. Tyrėjų nuomone, greičiausi jauni žmonės mano, kad visiškai pakankamas fizinis lavinimasis tik per studijų programose numatytas pratybas (Zachovajevas, Grinienė, 2007).
Kai kurie autoriai teigia, kad vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių yra fizinis aktyvumas, taip pat, kad mažiau fiziškai aktyvūs studentai greičiau pavargsta ir nėra gera jų psichologinė būsena (Bray, Bora, 2004). „Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, fizinė saviugda menka, jų fiziniam aktyvumui trukdo nesugebėjimas derinti sporto užsiėmimų su studijomis, dažnai jie neturi noro, valios ir energijos domėtis kitomis laisvalaikio praleidimo formomis“ teigia Vaščila ir kt. autoriai (2007). Todėl siekiant pagerinti studentų tiek fizinę tiek psichinę sveikatą, reikia daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui ugdymosi įstaigose (Zachovajevas, Grinienė, 2007).
Dėl fizinio aktyvumo stokos dar vaikystėje gali atsirasti įvairios kilmės nugaros skausmai. Patirti nugaros skausmai vaikystėje yra linkę kartotis bei tapti lėtiniais, taip pat tai yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių nugaros skausmams atsirasti suaugus (Jones, Macfarlane, 2006).
Vis dažniau jauno amžiaus asmenys skundžiasi įvairiais nugaros skausmais, kuriuos gali sukelti daugybė priežasčių: nuo paprasčiausių raumenų pertempimo, netaisyklingo daiktų kėlimo iki degeneracinių stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčių ar diskų išvaržų; nuo ilgalaikės nepatogios padėties iki netaisyklingos laikysenos. Apie 80 proc. visų nugaros skausmų atsiradimą sąlygoja netaisyklinga laikysena, neelastingi raumenys bei silpnų pilvo raumenys (Costa L.O., 2012). Bet kokios kilmės nugaros skausmas daro įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kasdieninei veiklai, ypatingai aktuali šių laikų visuomenės sveikatos problema yra juosmeninės nugaros dalies skausmas, (Koldas Dogan et al., 2008). Žmonėms, su ūmiu nugaros skausmu, prognozės dažnai yra palankios ir
daugumai pagerėja per pirmąsias šešias savaites. Tačiau pacientams su lėtiniu nugaros skausmu, skausmo lygis ir negalia gali sustiprėti (Costa et al., 2012).
Vis prastėjanti jauno amžiaus asmenų laikysena turi reikšmingą poveikį nugaros skausmui ir siejama su dinamine laikysena kasdienėje veikloje (Missaoui et al., 2008). Nugaros ir pilvo raumenų ištvermė turi daug įtakos nugaros juosmeninės dalies skausmui. Tamošaitytės ir kitų autorių (2012) teigimu „silpni raumenys neapsaugo stuburo nuo jį veikiančio krūvio, dėl to stuburas yra labiau pažeidžiamas“. Daugumos jauno amžiaus žmonių yra silpni gilieji raumenys, kurie gali turėti įtakos tiek netaisyklingai laikysenai bei pusiausvyrai, tiek ir nugaros skausmui.Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad atliekant liemens judesius gilieji nugaros raumenys buvo mažiau aktyvūs, o paviršiniai nugaros raumenys labiau aktyvūs asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą nei sveikų (MacDonald et al., 2009). Nugaros skausmai gali atsirasti dėl ilgalaikio sėdėjimo, stovėjimo netaisyklingoje padėtyje, dėl blogos padėties ilgai būnant pasilenkus, dėl neteisingo sunkių daiktų kilnojimo ar daiktų nešiojimo (Gorskis, 2006).
Mažėjantis jauno amžiaus asmenų fizinis aktyvumas, nepatogi ilgalaikė padėtis bei silpnėjantis giliųjų raumenų aktyvumas tampa viena pagrindine sveikatos problemų priežastimi, sukelianti įvairius nugaros skausmus, prastėjančią laikyseną bei skatinantis formuotis netaisyklingai laikysenai.
1.2. Laikysena
Įvairaus amžiaus žmonių laikysenai įtakos turi paveldėti kūno audiniai, lytis, amžius, raumenų treniruotumas, psichiniai faktoriai ir gyvenamoji aplinka (Levine et all., 2007). Pažeisti stuburą galimą išoriniais veiksniais, tokiais kaip netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas ar nešimas ir tai gali turėti įtakos laikysenai (Gorskis, 2006). Taip pat svarbią vietą užima ir anatominiai ypatumai: kūno dalys, kaulų struktūra ir įgimta stuburo konfigūracija (Levine et all., 2007). Tačiau lemiamą
vaidmenį vaidina raumenų treniruotumas (Карева и др., 2012).Skiriami keturi laikysenos tipai (pagal Kendall, Kendal McCreary): normali, tiesi, pakumpusi, lordozė-kifozė (1 pav.):
A. Normali – išryškėję natūralūs stuburo linkiai, iškili krūtinė, tiesus pilvas, visi raumenys atsipalaidavę ir nepertempti.
B. Lordozė-kifozė – per didelė juosmens lordozė ir krūtininė kifozė. Silpni pilvo ir sprando raumenys, ir pertempti juosmeninės nugaros dalies bei krūtinės raumenys.
C. Pakumpusi – viršutinė kūno dalis palinkusi į priekį. Silpni sprando raumenys.
D. Tiesi, plokščia nugara – tiesus stuburas, maži jo linkiai. Silpni juomeninės nugaros dalies bei sprando raumenys.
1 pav. Laikysenos tipai [http://www.ideafit.com/fitness-library/the-perils-of-poor-posture]
Laikyseną vertinti galima įvairiais šiuo metu naudojamais vertinimo metodais. Siekiant įvertinti stuburo linkius sagitalinėje plokštumoje taikomas daktaro John R. Cobb metodas, kuriuo matuojami viso stuburo linkiai. Cobb‘o kampas susidaro tarp linijų nubrėžtų lygiagrečiai krūtininių ir juosmeninių viršutinių slankstelių viršutiniu ir apatinių slankstelių apatiniu paviršiumi. Juosmeninės stuburo dalies linkio kampo dydis nuo 20 iki 70o, krūtininės stuburo dalies – nuo 20 iki 50o (Krutulytė, 2010). Taip pat šiuo metodu galima matuoti ir frontalinėje plokštumoje vertinant skoliozės laipsnį (Ran, Zhang et al., 2014) Tiriant dr. J.R. Cobb metodu, reikia atlikti rentgeno nuotrauką, o tai daryti sudėtinga norint greitai ištirti dideles tiriamųjų grupes (Krutulytė, 2010). Todėl dažnai naudojami kiti paprastesni laikysenos vertinimo metodai, tokie, kaip cirtometras (lanksti juostelė) ar skoliometras. Subjektyvaus vertinimo būdai, naudojami siekiant įvertinti laikyseną yra Hoeger protokolas ar laikysenos tinklelis.
Skoliozei matuoti taikomas skoliometras, kuri Bunnell pristatė 1984 metais. Pagrindinis laikysenos skoliozės vertinimo metodas yra klinikinis tyrimas: lenkiantis į priekį, kuris gali būti atliekamas stovint arba sėdinti.
Inklinometro prietaisą galima naudoti matuojant sagitalioje plokštumoje krūtininį kifozės ir juosmeninį lordozės linkius. Taip pat sagitaliniai stuburo linkius galima vertinti naudojant cirtometrą. Tai guminė lanksti liniuotė, su viduje esančia metaline juostele, ir jos pagalba sugebanti išlaikyti jai suteiktą formą (Mauricienė, 2005). Vertinimas atliekamas prietaisą pridedant prie žmogaus stuburo keterinių ataugų ir suformuojant atitinkamus stuburo linkius. Vėliau liniuotės formą perkeliant ant lapo, atidedami taškai ties iškiliausiomis stuburo linkių vietomis ir matuojami krūtininės kifozės ir juosmeninės lordozės kampai, vertinama pagal nustatytas normas.
1988 m. W.W.K.Hoeger pasiūlė vizualinį laikysenos vertinimo protokolą. Atskiri kūno segmentai vertinami frontalioje plokštumoje, t.y. galva, pečiai, stuburas, dubuo, keliai, čiurnos ir sagitalioje plokštumoje – kaklo, viršutinės stuburo dalies, liemens, pilvo, apatinės stuburo dalies padėtys (Raistenskis, 2012). Surinkus tam tikrą balų skaičių, atitinkamai įvertinama laikysena.
Šiuo metu vis populiarėja 2D ir 3D laikysenos vertinimo metodai, kurių metu su specialiomis kameromis nufotografavus ar nufilmavus žmogų, markeruojant nuotraukas ar video-medžiagą galima labai tiksliai įvertinti tiek statinę, tiek dinaminę laikyseną.
Prasta laikysena pradeda formuotis jau vaikystėje ir vis progresuoja. Daugiau nei trečdalio vaikų laikysena yra patenkinama arba bloga (Кузьмина и Кириллова, 2007). Didžiausias susirūpinimas kyla dėl pečių juostos bei kaklo ir viršutinės dalies segmentų (Raistenskis ir kt., 2012). Dėl fizinio aktyvumo stokos ir netaisyklingos laikysenos sutrinka raumenų funkcija (vienos raumenų grupės nuolat įtemptos, o kitos atpalaiduotos) ir atsiradus raumenų disbalansui, jaučiamas skausmas (Costa L.O., 2012).
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laikysenos sutrikimų mažinimui ir korekcijai. Nors daugelio stuburo iškrypimų priežastys nėra aiškios, vis dėlto dažnai būtent aplinkos ir gyvensenos ypatumai lemia šios problemos atsiradimą, jos paūmėjimą ar progresavimą (Ramanauskienė, Dumčienė, 2007).
Vis mažiau jauno amžiaus asmenų galima sutikti su taisyklinga laikysena ir gražiai išreikštais stuburo linkiais. Mažėjant fiziniam aktyvumui ir vis daugiau laiko praleidžiant netaisyklingose padėtyse atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, mažėja raumenų jėga ir ištvermė, atsiranda raumenų disbalansas, mažėja lanktumas, prastėja pusiausvyra, formuojasi netaisyklinga laikysena. Labai svarbu kuo anksčiau susirūpinti griaučių-raumenų sistemos veikla ir jos gerą funkcionalumą užtikrinti kiek galima ilgiau, tačiau tam reikia didinti motyvaciją būti fiziškai aktyviems.
1.3. Pusiausvyra
Pusiausvyra – tai žmogaus gebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį arba reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius atskiromis kūno dalimis ir įvairiu greičiu judant visam kūnui. Atliekant fizinius pratimus, kasdienės veiklos veiksmus, dažnai tam tikrą laiką kūnas turi išlaikyti statinę pusiausvyrą (Jančova, 2008).
Žmogus vertikalią savo kūno padėtį išlaiko veikiant raumenų jėgai. Pusiausvyra kontroliuojama esant koordinuotam raumenų veikimui (Stropus, 2006). Pusiausvyros išlaikymo aktyvumas prasideda čiurnos sąnario raumenyse, tuomet kyla į sekančius šlaunies raumenis ir tada į priekinius ir nugarinius liemens raumenis. Klubų ir stuburo sąnarių sritis, manoma, prisideda prie laikysenos stabilumo išlaikymo (Hodges et al., 2002). Pusiausvyra priklauso nuo liemens statinės ištvermės (Raistenskis, 2012)
Pusiausvyrą nulemia keletas veiksnių, vienas jų – vestibulinio aparato funkcijos. Svarbią reikšmę turi ir išoriniai dirgikliai: rega, klausa, lytėjimo informacija. Labai reikšminga vidinių receptorių informacija apie raumenų įsitempimą, sąnarių būklę, kūno dalių padėtį. Šią informaciją gavusi, centrinė nervų sistema ją apibendrina ir siunčia reikiamus impulsus į raumenis. Sutrikus nors vienai grandžiai, pusiausvyra blogėja arba visiškai prarandama (Dadeliene, 2008). Tuomet žmogui būna vis sunkiau išlaikyti pusiausvyrą ypatingomis sąlygomis – ant nestabilios plokštumos, ant siauro paviršiaus esant mažam atramos plotui.
Norint išlaikyti kūno padėties stabilumą ir garantuoti reikiamą kūno segmentų orientaciją, reikalinga griaučių raumenų sistemos ir nervų sistemos sąveika. Griaučių raumenų komponentai, lemiantys pusiausvyros stabilumą, yra judesio amplitudė, stuburo lankstumas, raumenų mechaninės savybės, biomechaninės kūno segmentų tarpusavio sąsajos (Juodžabalienė, Muckus, 2006). Sutrikdžius kūno pusiausvyrą, pasireiškia reakcijos, grąžinančios kūną į pradinę padėtį.
Pusiausvyros vertinimas – vienas dažniausiai taikomų instrumentinių statinės pusiausvyros tyrimo metodų – posturografija. Tai žmogaus kūno slėgio centro svyravimų kreivių registravimas ir jų analizė. Posturograma daroma tiriamam žmogui ramiai stovint ant jėgos plokštės, matuojančios slėgio centro svyravimus išilgine ir skersine kryptimis (Muckus 2006). Pusiausvyros tyrimai atliekami pasitelkiant jėgos plokštę, kuri registruoja slėgio centro judėjimą. (Juras et al. 2008).
Paprastesni pusiausvyros vertinimo testai, tai „Flamingo” testas – jo metu žmogus stovi viena koja ant buomelio ir skaičiuojama kiek kartų nukrenta per vieną minutę. Stovėjimas ant vienos kojos užmerktomis akimis, matuojamas laikas, kiek ilgai išstovi tokioje padėtyje.
Pusiausvyros sutrikimai labiau pastebimi vyresniame amžiuje, tačiau dėl mažėjančio fizinio aktyvumo, pasyvesnio laisvalaikio leidimo būdo ir ilgalaikės netaisyklingos padėties silpnėja
giliųjų kūno raumenų aktyvumas ir ištvermė, tad pusiausvyros neišlaikymas gali pasireišti vis jaunesniame amžiuje. Prastėjanti pusiausvyra gali turėti įtakos kasdieniniame gyvenime.
1.4. Lankstumas
Lankstumas – tai gebėjimas atlikti kuo didesnės amplitudės judesius (Sporto terminų žodynas 2002). Kiekvieno žmogaus lankstumo galimybės skiriasi, nes jos priklauso nuo tokių veiksnių, kaip, genetinis paveldimumas, lytis, amžius, raumenų ir riebalų masė (Jurkynas, 2013). Taip pat ir nuo išorinių veiksnių, pavyzdžiui, treniruočių arba patalpos temperatūros ir kt. (Sandoval, 2002). Vaikai būna gana lankstūs, vėliau dirbant fizinį darbą, stiprėjant raumenims ir nedarant pakankamai lankstumo pratimų, mažėja raiščių, sausgyslių ir raumenų elastingumas (Jurkynas, 2013). Lankstumas mažėja su amžiumi, ypač paauglystės laikotarpiu ir labiau pasireiškia vyriškosios lyties atstovams (Gallahue, 2006; Lašinskaitė, 2012). Tikima, jog iki 17 gyvenimo metų lankstumą galima atkurti ir padidinti, pritaikius tinkamas treniruočių programas. Vėliau ši savybė vis labiau silpnėja ir vyrams, ir moterims (Gallahue, 2006).
Raumenų grupės, kurios yra nuolat įtemptos, netenka tamprumo, prasideda raumenų disbalansas, sukeliantis pagrindinių raumenų grupių jėgos ir tamprumo disproporcingumą (O'Sullivan et al., 2009). Raumenų trumpėjimas ir silpimas dažnai sukelia netaisyklingos laikysenos, griaučių raumenų sistemos traumų priežastis (Kofotolis and Kellis, 2006). Nepilnos amplitudės judesiai yra nenaudingi, nes jie atliekami papildomai įtempiant raumenis, dėl to greičiau pavargstama. Esant raumenų disbalansui pažeidžiama stuburo statika ir dinamika (Akyuz et al., 2006).
Didėjant lankstumui, pratimai atliekami platesniais judesiais, didesne jėga ir greičiu, tolygiau ir efektyviau (Sandoval, 2002). Lankstumo ugdymo poveikis: gerėja raumenų kraujotaka, raumenys saugomi nuo traumų, mažina raumenų skausmą, stiprinama raumenų jėga ir ištvermė (Mickevičienė ir kt., 2006).
Lankstymo vertinimo testai: „Sėstis-siekti“ testas, kurio metu stengiamasi nustumti liniuotės žymeklį kuo toliau. Matavimas su centimetrine juostele, kurios metu stebima, koks atstumas lieka iki grindų. Centimetrinės juostelės pagalba galima išmatuoti ir liemens šoninį lenkimą, kai tiriamasis lenkiasi maksimaliai į viena ir kitą šoną.
Atliktų tyrimu metu pastebėta, kad su amžiumi lankstumas vis mažėja, prastėja raumenų, sausgyslių ir raiščių elastingumas, tai gali sąlygoti prastėjančią laikyseną ir įvairius sveikatos sutrikimus.
1.5. Liemens raumenų statinė ištvermė
Liemuo – tai tarsi žmogaus kūno šerdis, jo pagrindas. Liemens raumenims priklauso nugaros, krūtinės ir pilvo raumenys (Dudonienė, 2008). Geras stuburo stabilizavimui reikalinga harmoninga visų liemens raumenų veiklos koordinacija, labiau nei atskiro raumens aktyvacija (Stevens et al., 2006). Raumenų jėga yra apibrėžiama kaip raumens ar raumenų grupės gebėjimas priešintis ar nugalėti išorinį pasipriešinimą. Raumenų ištvermė – tai raumens ar raumenų grupės gebėjimas palaikyti pasipriešinimą tam tikrą laiko tarpą (Dudonienė, 2008).
Stuburo stabilumas palaikomas reguliuojant giliųjų ir paviršinių raumenų koordinaciją (Stevens, 2006). Paviršiniai raumenys sukuria jėgą ir dalyvauja bendrame liemens stabilizavime, tiesiogiai prie stuburo nesitvirtina, jie dalyvauja liemens judesiuose išvystydami didelę jėgą, o gilieji – dalyvauja segmentinėje stuburo stabilizacijoje, jie tiesiogiai tvirtinasi prie stuburo juosmeninės dalies slankstelių ir yra atsakingi už jų stabilizavimą bei judesius (Standaert et al., 2008; O’Sullivan et al., 2009).
Daugumos jauno amžiaus žmonių yra silpni gilieji raumenys, kurie gali turėti įtakos netaisyklingai laikysenai bei nugaros skausmui bei pusiauvyrai (Raistenskis, 2012).Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad atliekant liemens judesius gilieji nugaros raumenys buvo mažiau aktyvūs, o paviršiniai nugaros raumenys labiau aktyvūs asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą nei sveikų (MacDonald et al., 2009).
Liemens raumenys ne tik palaiko kūno laikyseną (statinis darbas), bet yra būtini atlikti judesiu (dinaminis darbas). Tam tikra liemens raumenų jėga ir ištvermė reikalinga kiekvienam tiek statiniam (palaikyti sėdimą, stovimą kūno padėtį), tiek dinaminiam (pakelti, nunešti, pasilenkti ir t.t.) darbui atlikti (Dudonienė, 2008).
Liemens raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas atliekamas matuojant statinėje padėtyje tiek pilvo raumenų, tiek nugaros tiek abiejų šoninių raumenų statinę ištvermę sekundėmis. Iš gautų duomenų galima apskaičiuoti santykius ir įvertinti liemens stabilumą. Kuo santykis tarp pilvo ir nugaros bei dešinės ir kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės artimesnis vienetui, tuo didesnis liemens stabilumas (McGill, 2001). Tačiau jei pilvo raumenų statinė ištvermė yra didesnė arba mažesnė nei nugaros, padidėja nugaros skausmo atsiradimo rizika; vertinant santykį tarp dešinės ir kairės liemens pusės raumenų statinės ištvermės, santykis turi būti kuo artimesnis vienetui, tuo šoninis stabilumas yra geresnis. Paprastai vienos kūno pusės raumenų statinė ištvermė būna didesnė nei kitos, priklausomai nuo vyraujančios rankos (Dudonienė, 2008).
Apibendrinat, galima sakyti, kad dėl silpnėjančių giliųjų liemens raumenų aktyvumo ir statinės ištvermės gali atsirasti raumenų disbalansas, suprastėti pusiausvyra, atsirasti nugaros skausmas bei formuotis netaisyklinga laikysena. Siekdami įvertinti šių dienų kineziterapijos ir
visuomenės sveikatos studenčių laikyseną bei fizinio pajėgumo komponentus ir ištirti Pilates pratybų poveikį šiems rodikliams, atlikome tyrimą, kurio metu stebėjome laikysenos ir fiznio pajėgumo komponentų kaitą taikant Pilates metodą ir stebėjome, ar pasiekti rezultatai išlieka po pertraukos.
1.6. Pilateso pratimų sistema
1.6.1. Pitales metodikos istorija
Džosefas Hubertas Pilatesas (Joseph Hubert Pilates) gimė 1983 metais Vokietijoje. Augdamas su tėvo teigiamu požiūriu apie fizinių pratimų teikiamą naudą ir gydytojos motinos holistiniu požiūriu į sveikatinimą, tai galėjo turėti daugiausia įtakos jo gyvenimo sveikatos ir sportinei filosofijai atsirasti. Vaikystėje Dž.H. Pilatesas sirgo rachitu, astma ir reumatiniu karščiavimu. Dėl savo ligotos vaikystės jis pradėjo studijuoti žmogaus kūno anatomiją (Wiggin M.). Studijuodamas žmogaus sandarą, siekė pagerinti savo fizinę būklę ir atrasti proto ir kūno harmoniją (Rodriguez, 2010).
Pilateso pratimų pavadinimas yra kilęs nuo paties metodo autoriaus pavardės: Joseph Hubertus Pilates. Jam dar būnant gyvam šis metodas buvo vadinamas „Kontroliavimo“ metodu („Contrology“), o po jo mirties buvo pradėta vadinti Pilatesu (Zaičenkovienė, 2014).
Pirmojo Pasaulinio karo metu, patekęs į Vokietijos piliečių stovyklą kalinius mokino savo „Kontroliavimo“ metodo pratimų. Kai po karo grįžo į Vokietiją, jis savo pratimais treniravo policininkus, karininkus, taip pat dirbo su šokėjais, aktoriais ir kt. Kai 1926 metais persikėlė į Niujorką, su žmona atidarė pratimų studiją. Parašė knygą „Return to Life Through Contrology“. Dž.H. Pilatesas mirė 1967 metais (Lange et al, 2000), o jo metodas išpopuliarėjo visame pasaulyje.
1.6.2. Pilates metodikos pagrindiniai principai
Vienas iš pagrindinių Pilateso metodo tikslų – sukurti „raumeninį korsetą“. Stiprinami gilieji stuburą stabilizuojantys raumenys, sukuriami nauji raumenų įsijungimo į darbą modeliai. Taip žmogus tampa ilgesnis, lieknesnis, raumenys stangresni. Pagerėja laikysena, pasiekiama pusiausvyra tarp lankstumo ir jėgos. Kvėpuojant apatine krūtinės ląstos dalimi skatinamas efektyvesnis kvėpavimas. Vienas pačių efektyviausių privalumų – atpalaiduojama nereikalinga įtampa, pašalinamas susikaupęs stresas. Kontroliuojami, plastiški judesiai garantuoja, kad bus išvengta raumenų ir raiščių traumų, dažnai susijusių su kitokia aktyvia fizine veikla. Kadangi visi pratimai
atliekami lėtai, sąmoningai suvokiant savo judesius, pasiekti rezultatai visada ilgalaikiai (Baranauskienė, 2007).
Metodas pagrįstas keliais pagrindiniais principais, siekiant sąmoningo judesio, be įtampos, nuovargio ir skausmo. Skirtingose Pilateso mokyklose principai gali būti pateikiami skirtingai. Pilateso orginalioje knygoje pateikiami principai (Pilates, 1945) yra šie: koncentracija, kontrolė, stiprus kūno centras, tikslumas, plastiškumas, kvėpavimas, vizualizacija.
Kitose literatūrose dar galima rasti keletą tokių principų kaip treniruočių dažnumas (Burkova, 2005), intuicija, izoliacija ir integracija (Siller, 2002), relaksacja (Robinson et al., 2009).
Kvėpavimas
„Kvėpavimas – tai pirmas ir paskutinis veiksmas mūsų gyvenime, todėl turime išmokti kvėpuoti taisyklingai“ (Pilatesas Dž.H., 1945).
Išorinis kvėpavimas susideda iš dviejų judesių – įkvėpimo ir iškvėpimo. Ramaus kvėpavimo metu dalyvauja pagrindiniai kvėpavimo raumenys: vidiniai ir išoriniai tarpšonkauliniai raumenys, diafragma. Gilaus ir intensyvaus kvėpavimo metu įsijungia pagalbiniai kvėpavimo raumenys tokie kaip: užpakalinis dantytasis, kvadratinis juosmens, ir pilvo raumenys (vidiniai ir išoriniai įstrižiniai, skersinis ir tiesusis pilvo) (Stropus ir kt., 2006). Įkvėpimas – tai aktyvus veiksmas, įkvepiant susitraukia tarpšonkauliniai raumenys ir pakyla šonkauliai. Tuo pat metu susitraukus diafragmos raumenims, diafragmos kupolai suplokštėja, nusileidžia ir gerokai padidina krūtinės ląstos tūrį, plaučiai išsiplečia, ir pro nosį bei bronchus į juos patenka oras. Iškvėpimas seka po įkvėpimo. Tai pasyvus veiksmas, kai diafragma atsipalaiduoja, ji pakyla, sumažėja krūtinės ląstos tūris – plaučiai spaudžiami ir iš jų pašalinamas oras (Negri, Baixauli, 1991).
Koncentracija
„Norėdamas taisyklingai atlikti pratimus, visuomet būk susikaupęs“ (Pilatesas Dž.H., 1945). Koncentracija – tai gebėjimas jausti visą kūną kaip darnią visumą neizoliuojant nė vieno raumens, nes tai sukelia kūno disharmoniją, trukdo gerinti koordinaciją, lankstumą, pusiausvyrą (Siller, 2002). Treniruotės metu, protas turi būti sutelktas tik į dabar atliekamus veiksmus, paliekant visus reikalus nuošalyje (Rodriguez, 2010). Atliekant Pilateso pratimus, visą laiką reikia mąstyti apie savo kūną, susikaupti, galvoti apie tai, kas yra daroma ir suprasti, kad kiekvienos kūno dalies judesys yra labai svarbus (Zaičenkovienė, 2014).
Kontrolė
„Gera laikysena gali būti išugdyta tik tada, kai visas kūnas nuolat tobulai kontroliuojamas“ (Pilatesas Dž.H., 1945). Norint išvengti traumų ir pasiekti teigiamų rezultatų labai svarbu pratimus
atlikti kontroliuojant visą kūną (Zaičenkovienė, 2014). Kontrolė yra tada, kada bet kuriuo treniruotės metu situacija yra stebima, visas dėmesys yra skirtas atliekamam pratimui ir visu kūnu jaučiama kaip atliekamas judesys derinamas su kvėpavimu (Rodriguez, 2010). Nė vienas pratimas neturi suketi skausmo. Pajutus, kad atsirado skausmas, svarbu stebėti, ar pratimas atliekamas taisyklingai. Jei vis tiek kelia skausmą, tuomet to pratimo kurį laiką nedaryti.
Stiprus kūno centras ir centravimas
Bet kokio judesio pradžia – tai kūno centras. Todėl Pilateso metode daug dėmesio skiriama zonos, vadinamos „jėgos centru“, stiprinimui ir aktyvinimui. Būtent nuo šios zonos prasideda viso kūno stiprinimas (Rodiguez, 2010). Stipraus kūno centro raumenys, be kurių neįmanoma išlaikyti tinkamos laikysenos ir atlikti taisyklingų judesių yra gilieji dubens dugno ir liemens raumenys (klubinis juosmens, didysis ir mažasis juosmens, klubinis), tiesiamieji nugaros (dauginis, kvadratinis juosmens) ir pilvo raumenys (tiesusi pilvo, vidiniai ir išoriniai įstrižiniai, skersinis pilvo). Tarp šių pagrindinių pilvo ir nugaros raumenų sienų yra du raumenys, kurie atlieka pagrindinę funkciją stabilizavime yra dauginis (multifidinis) ir skersinis pilvo (Alison et al., 2008).
Tikslumas
„Susikoncentruok į judesių atlikimo tikslumą, nes netaisyklingai atliekami jie neturi jokios vertės“ (Pilatesas Dž.H., 1945). Kūno padėtis ir pratimo atlikimo procesas reikalauja ypatingo tikslumo (Rodriguez, 2010). Svarbus ne pratimo kartojimų skaičius, o pratimo tikslumas. Tikslus vieno pratimo atlikimas duos didesnę naudą nei kelių pratimų atlikimas bet kaip (Siller, 2004).
Plastiškumas
„Tai dovanos tau lankstumą, grakštumą ir galia ir neabejotinai atsispindės tavo eisenoje, elgesyje ir darbuose“ (Pilatesas Dž.H., 1945). Visi Pilateso pratimų metu atliekami judesiai yra ramūs, susiję tarpusavyje, nėra atskirų, staigių ir izoliuotų judesių. Judesiai plaukiantys, be sustojimų, dinamiški, atliekami nenutrūkstamai. Atlikimo tempas lėtas, bet ne per daug, pasirenkamas individualiai. Atlikti pratimus sklandžiai, tolygiai ir plastiškai galima tik nuolat juos kontroliuojant. Tai padeda lavinti stabilumą bei tvirtumą didėjant judesių amplitudei. Nesant statinių, izoliuotų, greitų raumens judesių, užtikrinamas saugumas ir išvengiama traumų (Zaičenkovienė, 2014).
Vizualizacija
Norėdami palengvinti pratimą pasitelkite vaizduotę. Galima ne tik įsivaizduoti tai, kas vyksta mūsų kūne arba kaip dirba raumenys atliekant judesį, bet ir naudoti vaizdingus palyginimus
(Rodriguez J., 2010). Prieš atliekant judesį reikėtų jį įsivaizduoti. Mintyse nupiešus judesio paveikslą, smegenų motorinėje žievėje sukuriama programa, kuri nerviniais impulsais siunčiama į raumenis ir tada ta programa vykdoma. Pratimus atlikti galima tik turint viziją, susikaupus ir nuolat kontroliuojant.
Treniruočių dažnumas
„Po dešimties treniruočių jūs pajusite skirtumą, po dvidešimties – pamatysite, o po trisdešimties – jūsų kūnas bus atjaunėjęs“ (Pilatesas Dž.H., 1945). Atliekant Pilateso pratimus, treniruočių dažnumas turi įtakos rezultatams. Pilateso pratimai gali būti atliekami individualiai ir grupinių užsiėmimų metu. Treniruojantis 2-3 kartus per savaitę, pirmuosius rezultatus galima išvysti jau po 10-12 užsiėmimų (Zaičenkovienė, 2014).
Relaksacija (atsipalaidavimas)
Atsipalaidavimas – tai Pilateso metodo sąvoka, kurią mes suprantame kaip svorio pojūtį ir taisyklingą kūno padėtį. Šie veiksmai suteikia kūnui stabilumo (Rodriguez, 2010). Relaksacija – tai gebėjimas pajausti ir atpalaiduoti tas kūno vietas, kurios yra labiausiai įsitempę. Jei pratimų metu visų pirma neatpalaiduosime įtemptų raumenų, dažniausiai jie ir dirbs (Zaičenkovienė, 2014). Dažniausiai įtampa jaučiama tose kūno vietose, kurios dažniausiai būna apkraunamos: tai nugara, pečiai, kaklas, o jei didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami – klubai bei juosmeninė nugaros dalis (Robinson et al., 2009).
Pradėti mokytis Pilateso pratimų ir pajusti šių pratimų naudą gali bet kas, nes pradedama nuo esmių esmės, fiziologinių stuburo linkių išlaikymo įvairiose pradinėse padėtyse: gulint ant nugaros, pilvo, sėdint ir t.t. (Baranauskienė, 2007). Dž.H. Pilatesas tvirtino, kad geriau pradėti treniruotę gulint ant grindų, nes taip mažiau negu stovint ant kojų ir veikiant žemės traukai apkraunamas stuburas ir sąnariai (Rodriguez, 2010).
Pilateso pratimai gali būti atliekami gulint ant kilimėlio, su mažuoju balansiniu kamuoliuku, dideliu kineziterapiniu kamuoliu, svareliais, elastinėmis gumomis bei Pilateso volu ar pan. Naudojant tam tikras priemones galima paįvairinti užsiėmimus juos palengvinant ar pasunkinant. Pilatesas yra sukūręs 34 Kontroliavimo metodo pratimus, kurie yra vadinami klasikiniais Pilateso pratimais, tačiau skirtinguose šaltiniuose galima rasti šimtus jų variacijų, kurie yra palengvinti klasikinių pratimų variantai (Zaičenkovienė, 2014; Rodriguez, 2010). Pavyzdžiui pratimai su mažuoju balansiniu kamuoliuku ypatingai tinka pradedantiesiems ir vidutinio fizinio pasirengimo žmonėms. Šie kamuoliukai turi dvejopą poveikį: sukuria nestabilumą, dėl kurio pareikalaujama daugiau giliųjų raumenų, stabilizuojančių raumenų darbo, taip pat tuo pačiu ir palengvina pratimų atlikimą, padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis. (Zaičenkovienė, 2014). Pratimai atliekami su kineziterapiniu
kamuoliu, plačiai taikomi reabilitacijos metu. Taikant pratimus su kineziterapiniu kamuoliu apsaugomi kelio sąnariai ir raiščiai, mažėja keturgalvio šlaunies raumens mikrotraumų tikimybė, raumenų skausmas (Richardson et al., 1999). Kamuoliai yra nestabilūs, todėl norint išlaikyti savo
kūno svorį ant mobilaus kamuolio reikia išlaikyti pusiausvyrą, o balansavimas ant kamuolio priverčia dirbti daug kūno giliųjų, stabilizuojančių raumenų (Zaičenkovienė, 2014).
1.6.3. Pilates pratybų poveikis
Dar prieš 15 metų, vos 5 000 žmonių praktikavo Pilateso pratimus (Chang, 2000), tačiau nuo 2000 iki 2006 metų Pilates metodikos populiarumas išaugo 613,3 proc., o šiomis dienomis žmonių, praktikuojančių Pilates metodiką, dar daugiau. Jos teigiamas poveikis žinomas ir jaučiamas visame pasaulyje. Vis labiau populiarėjant šiam metodui atliekama daugybė įvairių tyrimų, kurių duomenimis Pilates metodika gali pagerinti bendrą sveikatos būklę, lankstumą (Segal et al., 2004; Gladwell et al., 2006), kūno sudėjimą, raumenų ištvermę (Rogers at al., 2008; Emery at al., 2009). Dėl stabilizavimo pratimų poveikio efektyviai sumažėja apatinės nugaros dalies skausmai (Gladwell et al., 2006; Rydeard et al., 2006; da Fonseca et al., 2009).
2004 metais atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 32 tiriamieji, kuriems buvo vedami 2 mėnesių, 1 kartą per savaitę valandos trukmės Pilates užsiėmimai. Šio tyrimo metu buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas kūno lankstumo pokytis, kuris vertintas atstumo nuo pirštų iki grindų sumažėjimu. Kūno kompozicijos ar kitų svorio parametrų pokytis nenustatytas (Segal et al., 2004).
2006 metais atlikti tyrimai parodė, kad efektyviai pagerina bendrą sveikatos būklę, sportinį pajėgumą, lankstumą ir sumažina lėtinio skausmo lygį. Užsiėmimai vyko 6 savaites (Gladwell et al., 2006). Kitų autorių, atliktas tyrimas su pacientais, sergančiais apatinės nugaros skausmu (NS), taip pat patvirtina, kad 4 savaičių Pilates metodikos taikymas mažina nugaros skausmus ir negalios lygį labiau, nei įprasti metodai taikomi NS gydyti (Rydeard et al., 2006).
2007 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 10 kartų Pilates užsiėmimai turi teigiamą poveikš dinaminės pusiausvyros pagerėjimui sveikiems suaugusiems (Johnson at al., 2007).
2008 metais atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 9 tiriamosios ir 13 kontrolinės grupės asmenys, Pilates pratimai ant kilimėlio buvo vykdomi 8 savaites, 1 valandą per dieną, 3 kartus per savaitę. Nustatyta, kad žymiai pagerėjo raumenų ištvermė ir lankstumas (Rogers at al., 2008).
2009 metais atliktas tyrimas parodė, kad dviejų kartu per savaitę po vienos valandos trukmės Pilates užsiėmimai, trukę 12 savaičių, turėjo teigiamą poveikį pilvo raumenų stiprinimui bei viršutinės stuburo dalies laikysenai, taip pat suteikia pagrindinį stuburo stabilizavimą atliekant judesius (Emery et al., 2009).
2010 metais atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad 12 savaičių mažo intensyvumo Pilates programa pagerino pilvo raumenų statinę ištvermė ir lankstumą, tačiau statistiškai reikšmingo poveikio laikysenai ir pusiausvyrai nenustatyta (Kloubec, 2010).
2012 metais nustatyta, kad Pilates metodas pasiteisina, kaip naudinga terapinė priemonė didinant sportininkų lankstumą, kurie ypač linkę į jo sumažėjimą dėl pasirinktos sporto šakos (Bertolla et al., 2012).
2013 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aštuonių savaičių Pilates programa turi reikšmingą poveikį kūno pusiausvyrai, lankstumui ir raumenų jėgai (Guclu-Gunduz et al., 2013).
Nepavyko rasti tyrimų, kuriuose būtų detaliai pateikiamas laikysenos įvertinimas tiriant Pilates metodo poveikį laikysenai. Daugelis tyrimų nurodo, kad laikysenos pagerėjimo nepavyko nustatyti (Segal et al., 2004; Kloubec, 2010). Tačiau atskiruose tyrimuose pateikiami duomenys, kurių metu nustatyta, kad Pilateso pratimai gerina krūtininės stuburo dalies stabilumą (Emery et al., 2009;) bei mažina juosmeninę lordozę (Yuzbashi, 2012; Rezaeei and Ghofrani, 2010).
Apibendrinant išanaliuotus tyrimus, matoma, kad Pilates metodo užsiėmimai turi teigiamą poveikį daugeliui fizinio pajegumo komponentams, tačiau atliktų tyrimų metu nenustatytas Pilates pratybų poveikis laikysenai. Šio tyrimo metu tyrėme Pilates pratybų poveikį ne tik fizinio pajėgumo komponentams, bet taip pat stengėmės įvertintinti poveikį laikysenai. Taip pat norėjome ištirti, ar pasekti rezultatai po Pilates metodo taikymo, išlieka ir po pertraukos.
2. DARBO ORGANIZAVIMAS IR TYRIMO METODAI
2.1. Tyrimo planavimas
Tyrimui atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (žr.
3 priedas) (protokolo Nr. BEC-IRFP(M)-314). Tyrimas buvo vykdomas LSMU Sporto instituto
patalpose 2015 m. balandžio, birželio ir rugsėjo mėnesiais. Įstaigų vadovai bei tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo eiga ir tikslais, gauti raštiški jų sutikimai.
2 pav. Tyrimo organiavimas
Tyrimas buvo vykdomas penkiais etapais (2 pav.). Pirmojo etapo metu Lietuvos sporto universiteto kineziterapijos studijų programos II-III kurso studentėms buvo išdalinti klausimynai apie fizinį aktyvumą, kaip pagrindinis atrankos kriterijus buvo toks, kad būtų nelankę Pilates užsiėmimų. Tyrime sutiko dalyvauti 34 asmenys, tačiau atitikusių atrankos kriterijų buvo tik 16 studenčių, iš kurių tyrime sudalyvavo 11, o dar 14 buvo priskirti į kontrolinę grupę (tai studentės, neužsiiminėjančios jokia kryptinga fizine veikla).
Antrojo etapo metu buvo atliekamas tiriamųjų testavimas (kūno laikysenos ypatumų vertinimas su Templo posture 2D“ laikysenos vertinimo įranga; pusiausvyros vertinimas – „Flamingo“ testu; fizinio aktyvumo vertinimas – kasdieninio fizinio aktyvumo Beacke klausimynu; liemens raumenų statinės ištvermės įvertinimas – pilvo, nugaros bei šoninių liemens raumenų statinės
Anketinė apklausa I testavimas (2015 m. balandžio mėn.) Pilates pratybos (2015 m. balandžio – birželio mėn.) II testavimas (2015 m. birželio mėn.) III testavimas (2015 m. rugsėjo mėn.) Gautas Bioetikos leidimas
ištvermės vertinimo testais; lankstumo į priekį vertinimas „Sėstis-siekti“ testu ir liemens šoninio lenkimo vertinimas su centimetrine juostele).
Trečiojo etapo metu, du mėnesius 2-3 kartus per savaitę buvo vedami vidutinio intensyvumo vienos valandos trukmės Pilates praktikiniai ir teoriniai užsiėmimai, kurių dėka teorines žinias būsimos kineziterapeutės ir visuomenės sveikatos specialistės galėjo pritaikyti ir praktiniuose užsiėmimuose.
Ketvirtojo etapo metu, po dviejų mėnesių Pilates užsiėmimų, buvo atliktas tiriamųjų antrasis testavimas, kurio metu buvo atlikti tie patys testai, kaip ir pirmojo tyrimo metu.
Penktojo etapo metu, praėjus vasaros atostogoms, studentės buvo vėl pakviestos į tyrimą, ir atlikti tie patys testavimai.
2.2. Kontingentas
Tyrime dalyvavo 25 II-III kurso studentės, studijuojančio LSU kineziterapijos ar visuomenės sveikatos programas, kurioms nuo pavasario semestro prasidėjo Pilates užsiėmimai. Pagal tai, kurie lankė Pilates pratybas ir kurie jų nelankė, tiriamuosius galima suskirstyti į dvi grupes (1 lentelė). Pagal antropometrinius duomenis grupės tarpusavyje nesiskyrė (p=0,876).
1 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių merginų charakteristika (vidurkis (SD))
Tiriamoji Kontrolinė Visi
Imtis, n 11 14 25 Amžius, m 21,73 (3,64) 21,29 (1,68) 21,48 (2,66) Ūgis, cm 168,18 (9,40) 171,36 (6,70) 170,24 (7,92) Svoris, kg 66,50 (15,52) 68,18 (11,25) 67,44 (13,02) KMI, kg/m2 23,30 (4,79) 23,13 (3,07) 23,20 (3,3)
2.3. Tyrimo metodai
2.3.1. AntropometrijaSvorio nustatymui buvo naudojamos medicininės svarstyklės. Ūgis matuotas su centimetrine ūgio matuokle. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuotas formule – svoris/ūgis2.
2.3.2. Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas
Klausimyną sudaro 15 klausimų, kurie padėjo sužinoti apie tiriamųjų fizinį aktyvumą (žr. 2
priedas). Atsakymų į klausimus rezultatai buvo apskaičiuoti pagal Baecke klausimyno skaičiuoklę,
jos dėka galima įvertinti fizinį aktyvumą darbe (šiuo atveju universitete), sportinę veiklą bei fizinį aktyvumą laisvalaikio metu.
2.3.3. Skausmo pasireiškimo vertinimas
Skausmo pasireiškimo ir intensyvumo įvertinimui buvo pateikti keli klausimai anketoje, iš kurios buvo galima sužinoti, kurie tiriamieji jautė skausmą per praėjusį mėnesį ir kaip dažnai (žr. 2
priedas).
2.3.4. Liemens raumenų statinės ištvermės vertinimo testai
Testavimų metu, buvo atliekami pilvo, nugaros bei šonų raumenų statinės ištvermės vertinimai. Pilvo raumenų statinės ištvermės vertinimo metu tiriamasis turi atsisėsti taip, kad tarp liemens ir šlaunų bei šlaunų ir blauzdų būtų 90o kampas. Atsilošiama tiesia nugara atgal, taip, kad tarp grindų ir nugaros būtų apie 60o kampas, rankos sukryžiuotos ant krūtinės. Pagalbininkas, jeigu reikia, prilaiko pėdas. Tokią sėdimą padėtį (3(a) pav.) reikia išlaikyti kaip galima ilgiau. Testo baigimo laikas fiksuojamas tada, kai tiriamasis nebeišlaiko padėties (V. Dudonienė, 2008).
3 pav. Pilvo raumenų statinės ištvermės vertinimas (a); Nugaros raumenų statinės ištvermės vertinimas (b)
Nugaros raumenų statinės ištvermės testas buvo atliekamas gulint ant pilvo, rankos nuleistos prie šonų, atkeliama galva bei pečiai nuo kilimėlio, veidas nukreiptas į grindis, tiesus nugarinis kaklas. Tokią padėtį (3(b) pav.) tiriamasis turi išlaikyti kiek galima ilgiau. Testo baigimo laikas fiksuojamas tad, kai tiriamasis neišlaiko padėties (V. Dudonienė, 2008).
Šoninių liemenes raumenų statinės ištvermės vertinimas buvo atliekamas atsigulus ant šono taip, kad viršutinė koja būtų priekyje, apatinė – už nugaros (žingsnio padėtis), kojos tiesios, viršuje esančios rankos plaštaka uždėta ant priešingo peties. Apatinė ranka, sulenkta per alkūnės sąnarį 90o kampu, remiamasi į grindis ir kūnas pakeliamas nuo grindų, ši padėtis (4 pav.) turi būti išlaikoma kaip galima ilgiau. Testo baigimo laikas fiksuojamas tada, kai tiriamieji nebeišlaiko padėties ir nuleidžia dubenį ant grindų. Išmatavus vienos kūno pusės liemens raumenų statinę ištvermę, matuojama kita pusė, tiriamasis turi užimti tą pačia testavimo padėtį (4 pav.), tik ant kito šono (V. Dudonienė, 2008).
4 pav. Šoninių liemens raumenų statinės ištvermės vertinimas
Visų liemens raumenų statinės ištvermės vertinimai registruojami sekundėmis ir apskaičiuojami santykiai:
santykis tarp pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės. Kuo santykis artimesnis vienetui, tuo didesnis yra liemens stabilumas. Tačiau jei pilvo raumenų statinė ištvermė yra didesnė ne nugaros, yra nugaros skausmo atsiradimo rizika;
santykis tarp dešinės ir kairės liemens pusės raumenų statinės ištvermės. Kuo santykis artimesnis vienetui, tuo liemens stabilumas yra geresnis. Paprastai vienos kūno pusės raumenų statinė ištvermė būna didesnė nei kitos, priklausomai nuo vyraujančios rankos. (V. Dudonienė, 2008).
Pagal gautus duomenis, liemens stabilumas buvo suskirstytas į tris grupes: kai santykis tarp pilvo ir nugaros mažiau už 0,4 – prastas liemens stabilumas; 0,4-0,6 – vidutinis; kai santykis didesnis nei 0,6 – geras liemens stabilumas.
2.3.5. „Templo posture 2D“ laikysenos vertinimo įranga
„Templo posture 2D“ laikysenos vertinimo įranga – tai vokiečių gamybos 2D ir 3D vaizdo analizės aparatūra, kurią sudaro dvi raudonos spalvos kameros naudojamos judesio analizei (viena reikalinga stebėti judesį sagitalioje plokštumoje, kita – frontalioje), viena juoda kamera – laikysenos vertinimui, kompiuterinė įranga ir speciali programa, kurioje apdorojami duomenys, ir nagrinėjami įvairiausi rodikliai, bei atitinkamų protokolų duomenys.
Pirmas žingsnis dirbant su programa ir atliekant tyrimą – tiriamojo asmens duomenų suvedimas ir norimo protokolo parinkimas.
Mūsų tyrime laikysenos vertinimas sagitalioje ir frontalioje plokštumose pasirinktas siekiant įvertinti stuburo linkius ir laikyseną pagal laikysenos tipus (1 pav.) bei kūno asimetriją. Tyrimas buvo atliekamas pagal laikysenos vertinimo protokolą pažymint anatominius taškus frontalioje ir sagitalioje plokštumose (5 pav.).
5 pav. Anatominiai taškai „Templo 2D Posture analysis“ įranga [User Manual TEMPLO 2D posture analysis. Contemplas, Vokietija]
Žmogus atsistoja ant tam tikro pagrindo prie specialios sienelės (6 pav.) ir specialia kamera nufotografuojamas. Pagal ant nuotraukos sužymėtus anatominius taškus, programos pagalba nustatoma pečių bei klubų asimetrija, šoninių trikampių vienodumas frontalioje plokštumoje, taip pat
kūno pasvirimas sagitalioje plokštumoje. Įvertinama laikysena (kūno hipotonusas, kūno balansas, kūno hipertonusas) ir lordozė (hiperlordozė, normali, hipolordozė) (žr. 1 priedas).
6 pav. Tiriamųjų fotografavimui naudojama speciali sienelė ir pagrindas
2.3.6. „Flamingo“ testas
Pusiausvyra buvo vertinama naudojant „Flamingo“ testą (7 pav.), kurio metu tiriamasis turi išstovėti ant buomelio viena koja, kitą su ranka laikydamas sulenktą. Chronometru matuojamas laikas viena minutė ir skaičiuojama, kiek kartu tiriamasis nukrenta per vieną minutę. Kiekvieną kartą nukritus stabdomas laikas ir paleidžiamas tik tada kai vėl tiriamasis išlaiko pusiausvyrą niekur nesilaikydamas. Pradžioje vertinama ant dominuojančios kojos, tiriamasis pats pasirenka ant kurios geriau. Vėliau atliekamas testas kita koja ir stebima asimetrija tarp pusių.
7 pav. Pusiausvyros vertinimas - „Flamingo“ testas
Technikos priemonės. Medinis 50 cm ilgio, 4 cm aukščio ir 3 cm pločio buomelis, aptrauktas medžiaga (jos maksimalus storis 5 mm). Dvi 15 cm ilgio ir 2 cm pločio atramėlės buomelio stabilumui išlaikyti ir laikmatis.
2.3.7. „Sėstis-siekti“ testas
„Sėstis-siekti“ testo metu (8 pav.), tiriamasis pasodinamas ant kilimėlio prie specialios liniuotės, kojas įremia į aparatą, išlaikydamas tiesias kojas turi rankų pirštų galais nustumti liniuotę be inercijos kaip galima toliau. Matavimai buvo atliekami tris kartus ir imtas vidurkis.
8 pav. lankstumo vertinimas - „Sėstis-siekti“ testas
2.3.8. Liemens šoninio lenkimo vertinimas
Šio testo metu vertinamas liemens šoninis lenkimas (9 pav.) ir matuojamas centimetrine liniuote, koks atstumas lieka nuo ilgiausio piršto galo iki grindų. Taip pat stebima asimetrija tarp pusių.
9 pav. Liemens šoninis lenkimas
2.3.9. Poveikio charakteristika
Studentėms, studijuojančioms kineziterapijos ir visuomenės sveikatos specialybes, buvo vedami ne tik praktiniai, bet ir teoriniai užsiėmimai, kurių dėka, būsimi specialistai, gautas žinias
galėjo pritaikyti ir praktikinių pratybų metu, taip galėjo pasiekti geresnių rezultatų. 2/3 užsiėmimų buvo praktikiniai ir 1/3 – teorinių. Praktikinių užsiėmimų metu buvo atliekami Pilates pratimai ant kilimėlio. Pirmųjų treniruočių metu buvo mokoma išlaikyti taisyklingas kūno padėtis įvairiose pozicijose. Pilates užsiėmimų metu buvo akcentuojami pagrindiniai Pilates principai, tokie kaip kvėpavimas, koordinacija, koncentracija, stiprus jėgos centras ir pan. Šių principų dėka judesys yra atliekamas taisyklingai, aktyvinant giliuosius laikysenos raumenis.
Treniruotes sudarė 5-ių minučių raumenų apšilimas užsiėmimo pradžioje ir 5-ių minučių raumenų tempimas užsiėmimo pabaigoje, bei 50 min pagrindinė dalis, kurią sudarė pratimai skirti giliųjų raumenų aktyvinimui bei stiprinimui, lankstumo ir pusiausvyros gerinimui ir liemens raumenų ištvermės didinimui.
2.3.10. Matematinė statistika
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 22.0 for Windows bei Microsoft Excel XP programą. Visi rodmenys tekste ir paveiksluose pateikiami kaip mediana (min. max.). trijų priklausomų imčių vertinimui taikytas Frydmano kriterijus, dviejų nepriklausomų imčių vertinimui – Mano-Vitnio_Vilkoksono kriterijus, dviejų priklausomų imčių vertinimui – Vilkoksono kriterijus. Dviejų priklausomų kokybinių imčių lyginimui taikytas Maknemaro kriterijus, o požymių priklausomybė įvertinta pagal Chi kvadrato kriterijus. Naudoti statistinių hipotezių ir koreliacinių ryšių reikšmingumo lygmenys: kai p>0,05 - statistiškai nereikšmingi, kai p< 0,05 – reikšmingi.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Laikysenos vertinimo rezultatai
3.1.1. Laikysenos įvertinimo sagitalioje plokštumoje rezultatai
Vertinant tiriamosios ir kontrolinės grupės laikyseną su „Templo posture 2D“ laikysenas vertinimo programa, prieš prasidedant Pilates treniruotėms, nustatyta, kad normalų kūno balansą („gera“ laikysena) turėjo 54,5 proc. tiriamosios grupės (p=0,763) ir 35,7 proc. – kontrolinės grupės (p=0,285). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pasiskirstymų nenustatyta.
Stebint laikysenos įvertinimą po dviejų mėnesių Pilates metodo taikymo nustatyta, kad 90,9 proc. tiriamosios grupės studenčių nustatyta „gera“ laikysena, o kontrolinės grupės – 28,6 proc. Statistiškai reikšmingas laikysenos įvertinimo pasiskirstymas nustatytas tiriamajai grupei (p=0,007), tačiau pokytis nėra statistiškai reikšmingas (p=0,763) (10 pav.).
10 pav. Skirtingų grupių laikysenos įvertinimo pasiskirstymas
Vertinant tiriamosios grupės laikyseną su „Templo posture 2D“ laikysenos vertinimo programa, prieš prasidedant Pilates treniruotėms, po dviejų mėnesių Pilates treniruočių ir po dviejų mėnesių pertraukos, statistiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta (p=0,219), tačiau iš gautų duomenų stebima tendencija, kad po Pilates užsiėmimų šiek tiek padaugėjo tiriamųjų su „geros“ laikysenos įvertinimu (11 pav.). 45,5 9.1 64.3 71.4 54.5 90.9 35.7 28.6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% proc entai Gera Bloga
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tyrimo pradžioje Tyrimo pradžioje Po dviejų mėnesių Po dviejų mėnesių p=0,007
11 pav. Tiriamosios grupės laikysenos įvertinimo pasiskirstymas
Vertinant tiriamosios grupės juosmeninės lordozės įvertinimą (hipolordozė arba hiperlordozė ir normali), nustatyta, kad tyrimo pradžioje „normali“ juosmeninė lordozė buvo nustatyta 45,5 proc., o padidėjusi arba sumažėjusi lordozė nustatyta 54,5 proc. po dviejų mėnesių Pilates metodo taikymo „normali“ juosmeninė lordozė buvo nustatyta 63,6 proc. tiriamųjų, o padidėjusi arba sumažėjusi lordozė – 36,4 proc. tiriamųjų. Po dviejų mėnesių pertraukos „normalią“ juosmeninę lordozę turėjo 54,5 proc., o padidinta arba sumažinta – 45,5 proc., statistiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta (p=0.756).
3.1.2. Laikysenos įvertinimo frontalioje plokštumoje rezultatai
Vertinant tiriamosios grupės pečių asimetriją, nustatyta, kad tyrimo pradžioje 63,6 proc. tiriamųjų turėjo pečių asimetriją, po dviejų mėnesių Pilates treniruočių pečių asimetrijos liko 27,3 proc., o po dviejų mėnesių pertraukos – 36,4 proc., tačiau statistiškai reikšmingo pasiskirstymo nenustatyta (p=0,423). Vertinant pečių asimetrijos pokytį po Pilates pratybų, statistiškai reikšmingo pokyčio nepastebėta (p=0,153).
Kontrolinės grupės rezultatai visais vertinimo etapais nesiskyrė (p>0,05), lyginant su tiriamąja grupe, rezultatai neišsiskyrė (p>0,05).
Vertinant tiriamosios grupės klubų asimetriją, nustatyta, kad tyrimo pradžioje 81.8 proc. tiriamųjų turėjo klubų asimetriją, po dviejų mėnesių Pilates pratybų klubų asimetrijos liko 63,6 proc.,
45,5 9.1 36.4 54.5 90.9 63.6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Tyrimo pradžioje Po dviejų mėnesių Pilateso metodo taikymo Po dviejų mėnesių pertraukos proc entai Gera Bloga p=0,007
