LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Agnė Rugytė
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PIRMOKŲ MITYBOS YPATUMŲ IR
FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS BEI POKYČIAI PER PENKERIUS
METUS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė
doc. dr. Aušra Petrauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PIRMOKŲ MITYBOS YPATUMŲ IR FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS BEI POKYČIAI PER PENKERIUS METUS
Agnė Rugytė
Mokslinė vadovė doc. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2014. – 67 p.
Darbo tikslas – išanalizuoti Marijampolės apskrities pirmokų mitybos ypatumų sąsajas
su fiziniu išsivystymu bei pokyčius per penkerius metus.
Tyrimo metodika. 2013 metais Marijampolės apskrityje atliktas tyrimas yra Lietuvos
vaikų augimo stebėsenos tyrimo dalis. Jis buvo vykdomas dešimtyje atsitiktinai pasirinktų mokyklų. Tyrimo objektas – pirmokai. Darbe naudoti metodai: pirmokų antropometriniai (ūgio, svorio) matavimai; vaikų tėvų anketinė apklausa (išdalinta 331, sugrąžinta 251 užpildyta anketa, atsako dažnis – 75,8 proc.). Kiekybiniams kintamiesiems skaičiuotas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai ir kt. Kokybiniams kintamiesiems – procentai. Ryšys tarp kokybinių požymių analizuotas taikant Pirsono Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Skirtumo tarp atvejo dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas įvertintas taikant z kriterijų. Tarpusavyje palyginti 2008 ir 2013 metų rezultatai.
Rezultatai. 2013 metais mažiau – beveik du trečdaliai vaikų valgė 4–5 kartus per dieną,
mažiau tiriamųjų kasdien namuose pusryčiavo. Abiejų tyrimų metu dažnai jogurto ir kitų pieno produktų vartojo beveik po du trečdalius tiriamųjų. Kasdien šviežių daržovių valgė tik kas devintas pirmokas, vaikai per retai vartojo vaisių. Dauguma pirmokų retai vartojo gaiviųjų gėrimų su cukrumi, picų, bulvyčių „fri“ ir kito „greito“ maisto. 2013 metais sumažėjo kasdieninis natūralios mėsos bei perdirbtų mėsos gaminių vartojimas. Natūralaus sviesto vartojimas išaugo 1,84 karto, tepų riebalų mišinį rinkosi mažiau tėvų, tačiau abiejų tyrimų metu, po du penktadalius tėvų vaikų sumuštiniams vartojo margariną. Berniukai svėrė daugiau, buvo aukštesni (tik 2013 metais), jų KMI vidurkis buvo didesnis, lyginant su mergaitėmis. Per penkerius metus padaugėjo per didelio svorio vaikų: turinčių antsvorio paplitimas išaugo 1,6 karto, nutukusių – išliko panašus.
Išvados. Per penkerius metus Marijampolės apskrities pirmokų mitybos režimas
dažnai – pieno produktų. Dauguma tiriamųjų rekomenduojamų vartoti retai ir saikingai maisto produktų vartojo pagal rekomendacijas. Išaugo natūralaus sviesto vartojimas, tačiau didžioji dalis vartojo margariną. Padaugėjo vaikų, turinčių antsvorio, nutukusių paplitimas išliko panašus. Sąsajų tarp mitybos įpročių ir mitybos būklės nenustatyta.
SUMMARY
Public Health (Public health and nutrition)
LINKS AND ALTERATIONS OF NUTRITION PECULIARITIES AND NUTRITIONAL STATUS OF FIRST-FORMERS OF MARIJAMPOLĖ DISTRICT DURING A FIVE YEAR PERIOD
Agnė Rugytė
Academic supervisor Assoc. Prof. MD PhD Aušra Petrauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2014. – 67 p.
Aim of the study – to analyze links and alterations between nutrition peculiarities and
nutritional status of first-formers of Marijampolė district during a five year period.
Methods. An investigation performed in 2013 in Marijampolė district is a part of a
research done on the growth observation of Lithuanian children. The investigation has been performed in ten randomly selected schools. The object of research has been first-formers. Methods employed: anthropometric measurements of first-formers (height, weight); a survey of parents of the children (331 surveys given, 251 filled and returned, response rate – 75,8 percent). Quantitative variables have arithmetic average, standard deviation, percentiles, etc. calculated. Qualitative variables have percents set. The links between qualitative attributes has been analyzed by employing the Pearson’s Chi square criteria (χ2). The significance of the different frequency of occasion between two groups of investigative has been assessed by applying the z criteria. The results of 2008 and 2013 have been compared between one another.
Results. In 2013 less – nearly two thirds of children ate 4–5 times per day, less of
investigative had breakfast at home. Both investigations revealed that almost two thirds of investigative often consumed yogurt and other dairy products. Only every ninth first-former ate vegetables daily, children consumed fruit too little. The majority of first-formers rarely consumed fizzy drinks, pizzas, French fries and other fast food. In 2013 there has been a decrease in the daily consumption of natural and processed meat products. The consumption of natural butter has increased by 1,84 times, less parents have chosen mixture of butter and oil while both investigations showed that two fifths of parents used margarine to make sandwiches for their children. The boys weighed more, were taller (only in 2013), their average BMI was higher compared with girls. Within five years there has been an increase in
number of overweight children: the number of children having overweight has increased by 1,6 times, the number of obese children remained similar.
Conclusions. During a five year period the nutrition regime of first-formers of
Marijampolė district has deteriorated. Children consumed not enough fresh vegetables and fruit, although two thirds of them have consumed enough dairy products. The majority of investigative obeyed the recommendations to consume little products that must be used abstemiously. The consumption of natural butter has increased but the majority still used margarine. There has been an increase in children having overweight, the number of obese children remained similar. No links have been recognized between nutrition habits and nutrition status.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Pagrindiniai vaikų augimo vertinimo metodai ... 11
1.2. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas ... 15
1.3. Sveikos mitybos rekomendacijos vaikams... 19
1.4. Vaikų antsvorio ir nutukimo išsivystymo priežastys ... 22
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 27
2.1. Tyrimo pagrindimas ... 27 2.2. Tyrimo aprašymas ... 28 2.3. Tirtųjų kontingentas ... 30 2.4. Tyrimo metodai ... 30 2.4.1. Antropometriniai matavimai ... 30 2.4.2. Anketinė apklausa ... 31
2.4.3. Matematinė-statistinė duomenų analizė ... 32
3. REZULTATAI ... 34
3.1. Marijampolės apskrities pirmokų mitybos įpročiai 2008 ir 2013 metais ... 34
3.2. Marijampolės apskrities pirmokų pagrindiniai fizinio išsivystymo rodikliai ir jų pokyčiai per penkerius metus ... 39
3.3. Marijampolės apskrities pirmokų mitybos įpročių ir jų mitybos būklės sąsajos . 43 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪRA ... 57
PRIEDAI ... 68
1 priedas Lietuvos bioetikos komiteto leidimo atlikti tyrimą kopija ... 68
2 priedas Lietuvos bioetikos komiteto leidimo pratęsimo kopija ... 69
3 priedas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimo kopija ... 70
SANTRUMPOS
COSI – Childhood Obesity Surveillance Initiative (angl.) – Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva;
EASO – European Association for the Study of Obesity (angl.) – Europos nutukimo tyrimų asociacija;
EUPHA – European Public Health Association (angl.) – Europos visuomenės sveikatos asociacija;
HBSC – Health Behaviour in School-aged Children (angl.) – Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas;
IOTF – International Obesity Task Force (angl.) – Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė;
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; KMI – Kūno masės indeksas;
NCHS/CDC – National Center for Health Statistics/Centers for Disease Control and Prevention (angl.) – Nacionalinio sveikatos statistikos instituto, ligų kontrolės ir prevencijos centras;
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija;
ĮVADAS
Pasaulyje vaikų nutukimo paplitimas pasiekė epidemijos lygį [77]. Europoje per paskutinius dvidešimt metų ženkliai išaugo antsvorio turinčių vaikų skaičius [29]. Nepaisant mažėjančio vaikų skaičiaus Europoje, prognozuojama, kad per dešimt metų daugiau negu 20 milijonų vaikų turės antsvorio, iš kurių 5 milijonai bus nutukę [30]. Europos nutukimo tyrimų asociacijos (European Association for the Study of Obesity – EASO) duomenimis, 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio, o tuo pačiu padidėjusią lėtinių ligų išsivystymo riziką vyresniame amžiuje. Penktadalis iš jų – nutukę ir jiems jau yra pasireiškę ankstyvieji diabeto, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligų požymiai [29].
Nutukimas vaikystėje sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo cukrinio diabeto [81], įvairios lokalizacijos vėžio išsivystymą vyresniame amžiuje [87]. Dėl per didelio svorio vaikystėje, padidėja kvėpavimo sutrikimų, tokių kaip miego apnėja, bronchinė astma, rizika suaugus [8]. Nutukusiems vaikams dažniau atsiranda ortopedinių problemų, pasireiškia psichinės sveikatos sutrikimų. Jiems būdingas mažesnis savigarbos, pasitikėjimo savimi jausmas, prastesni akademiniai pasiekimai [81]. Per didelio svorio vaikai yra dažniau diskriminuojami, jiems padidėja rizika tapti bendraamžių patyčių objektu [8]. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad antsvoris, atsiradęs prieš lytinį brendimą, daugiau negu 60 proc. vaikų išlieka ir vyresniame amžiuje [81]. Ankstyvoje kūdikystėje ar dar prieš gimimą per didelio svorio išsivystymo riziką jau didina tam tikri veiksniai, tokie kaip motinos nutukimas, didelis vaiko gimimo svoris, atsisakymas maitinti krūtimi ir kt. [57].
Taip pat antsvoriui ir nutukimui įtakos turi ne tik netinkami mitybos įpročiai, pavyzdžiui, nesveiko maisto vartojimas, dažnas užkandžiavimas, didelės patiekalų porcijos, bet ir mažas fizinis aktyvumas, genetiniai faktoriai, psichologiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai [57] bei daugelis kitų priežasčių, kurios paties asmens gali būti daugiau-mažiau reguliuojamos arba nuo jo nepriklausomos.
Tik nedidelė dalis, apie 25 proc. Europos regiono šalių, turi patvirtintus nacionalinius, reprezentuojančius šalį duomenis apie vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą. Iš 53 šalių tik 13 turi 6–10 metų amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą nusakančius duomenis, o tarp 0–6 metų amžiaus vaikų, tokius duomenis turi 15 šalių [81]. Kadangi įvairiose šalyse vaikų fizinio išsivystymo tyrimai atliekami pagal skirtingus protokolus, o gauti rezultatai vertinami pagal nevienodą metodiką ir standartus, todėl tarp šalių vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo rezultatų palyginimas yra sudėtingas ir gana netikslus.
Taigi, 2006 metais Stambule vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos ministrų konferencijoje (European Ministerial Conference on Counteracing Obesity, Instambul, November, 2006) buvo vieningai nuspręsta, jog Europos šalyse reikalinga standartizuota ir suderinta vaikų nutukimo stebėsenos sistema. Siekiant tai įgyvendinti, 2007 metais PSO Europos regioninis biuras pradėjo vykdyti naują projektą – „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) [94]. Kadangi Lietuvoje taip pat nebuvo vykdoma vaikų augimo stebėsena, šalis nuo 2007 metų yra viena iš šio projekto dalyvių.
Taigi, pasirinkta baigiamojo darbo tema yra svarbi ir atspindinti šiandienos aktualijas, nes darbe analizuojamas vaikų fizinis išsivystymas, antsvorio ir nutukimo paplitimas bei pokyčiai per penkerius metus.
Iki šiol vaikų augimo ir brendimo klausimais daugiausiai domėjosi J. Tutkuvienė. Remiantis jos 1985–1987 metų tyrimų duomenimis, buvo sukurti vaikų augimo ir brendimo vertinimo standartai, išleisti 1995 metais [71]. Tačiau iki šiol Lietuvoje šalį reprezentuojančių vaikų antropometrinių tyrimų nebuvo atlikta. Trūko reprezentatyvių duomenų apie Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinį išsivystymą, antsvorio ir nutukimo paplitimą ir jo kitimo tendencijas. Lietuvos mokslininkai dažniausiai analizuoja suaugusių, studentų arba paauglių mitybos ypatumus. Nepakanka duomenų apie jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročius. Lietuvių autoriai nėra paskelbę publikacijų, analizuojančių šio amžiaus vaikų mitybos ypatumų ir jų fizinio išsivystymo sąsajas. Šiuo požiūriu baigiamasis magistro darbas yra naujas ir originalus.
Darbo autorė jau keturis metus gilina žinias vaikų mitybos klausimais ir yra apgynusi bakalauro baigiamąjį darbą iš 2010 metų Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo duomenų. 2013 metais dalyvavo trečiajame PSO koordinuojamo Lietuvos vaikų augimo stebėsenos projekto etape ir ištyrė Marijampolės apskrities pirmokus. Šis baigiamasis darbas parengtas iš dalies reprezentuojančio Lietuvą tyrimo duomenų. Dalyvauta ne tik moksliniuose tyrimuose, bet užsiimta ir mokslinės informacijos sklaida. Parašytos ir „European Journal of Public Health“ žurnale publikuotos tezės. Pristatytas stendinis pranešimas Europos visuomenės sveikatos asociacijos (European Public Health Association – EUPHA) konferencijoje Maltoje apie šeimų socioekonominės padėties sąsajas su pirmokų mitybos įpročiais. Kita mokslinė publikacija, remiantis magistro darbo rezultatais, pateikta „Visuomenės sveikata“ žurnalo redakcijai.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – išanalizuoti Marijampolės apskrities pirmokų mitybos ypatumų sąsajas su
fiziniu išsivystymu bei pokyčius per penkerius metus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Marijampolės apskrities pirmokų mitybos įpročius 2008 ir 2013 metais. 2. Įvertinti pirmokų pagrindinius fizinio išsivystymo rodiklius ir pokyčius per penkerius metus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pagrindiniai vaikų augimo vertinimo metodai
Vaikų augimo vertinimui dažniausiai yra naudojami šie antropometriniai rodikliai: ūgis pagal amžių, svoris pagal amžių, svoris pagal ūgį [83] bei kūno masės indeksas (KMI) pagal amžių ir lytį [22, 23]. Vaikų KMI tarptautiniu mastu pripažįstamas svarbiu mitybos būklės rodikliu [89]. Jis turėtų būti vertinamas pagal atitinkamos populiacijos KMI rodiklio ribines vertes, kadangi kiekvienoje populiacijoje jos yra skirtingos [74]. Tačiau jeigu šalis neturi savo nacionalinių KMI vertinimo standartų, turėtų naudotis esamais tarptautiniais, pavyzdžiui, Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (International Obesity Task Force – IOTF) arba PSO standartais.
Sveiki vaikai sparčiausiai auga ankstyvoje kūdikystėje ir paauglystėje [49]. Pagal kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ūgio, svorio, galvos ir krūtinės apimčių harmoningą augimą bei greitį, galima spręsti apie viso organizmo augimo ypatumus [71]. Vaikų gydytojai turi sugebėti įvertinti vaiko augimą, jo kūno sudėties pokyčius vaikystės ir paauglystės periodais, žinoti mitybos rizikos veiksnius, sąlygojančius nutukimą ir nepakankamą mitybą [49]. Kiekvienais metais atliekant vaikų sveikatos patikrinimą, matuojamas jų ūgis ir svoris. Remiantis šių matavimų duomenimis, gali būti diagnozuojamas antsvoris ar nutukimas, nustatomas per mažas kūno svoris bei fizinio vystymosi atsilikimas, stebimas brendimo, fizinio vystymosi kitimas [3]. Vienas iš keturių mitybos būklės vertinimo komponentų yra antropometriniai matavimai. Augimo matavimas yra svarbiausias vaikų mitybos būklės vertinimo komponentas [49]. J. Tutkuvienė teigia, kad ūgio ir svorio rodikliai geriausiai atspindi bendrą vaiko sveikatos būklę bei yra svarbūs atliekant fizinio išsivystymo tyrimus [74]. S. M. Phillips su bendraautoriais pastebi, kad normalus augimas neužtikrina geros bendros sveikatos, tačiau vaikams, turintiems augimo sutrikimų, dažnai būdingi ir klinikiniai sutrikimai, pavyzdžiui, uždegiminė žarnyno liga ir kt. [49].
Ūgis yra paveldimas. Kadangi augimo metu jis gali sutrikti tik dėl kraštutinių veiksnių (lėtinių ligų, streso ir kt.) poveikio [74], pagal jį nustatomi kiti fizinio išsivystymo rodikliai [71]. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir gebėjimo stovėti, vertinamas jo ilgis arba aukštis. Matuojant stovintį, aukštis yra apie 0,7 cm mažesnis negu kūno ilgis. Jeigu vaikas yra jaunesnis negu 2-jų metų amžiaus, matuojamas gulinčio vaiko ilgis. Matuojant ilgį, vaikas tiesiai paguldomas ant nugaros, kūdikio galvą priglaudžiant prie horizontalios matuoklės
fiksuoto galvūgalio. Vaiko žvilgsnis turi būti nukreiptas tiesiai į viršų. Jis turi gulėti neišlenktu stuburu, pečiais liesdamas matuoklę, per kelius ištiestomis kojomis ir pėdų pirštais nukreiptais į viršų. Matuojant vyresnio amžiaus vaiko ūgį, matavimo liniuotė turi būti pastatyta ant lygaus paviršiaus. Tiriamasis turi būti be kojinių ir avalynės, išimtais iš plaukų papuošalais, kurie gali trukdyti matavimams. Tiesiai laikoma vaiko galva, mentės, nugara, sėdmenys ir kulniukai turi būti prispausti prie matuoklės, rankos nuleistos, pilvas įtrauktas, kojos per kelius tiesios [85]. Ūgis turi būti vertinamas atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį. Esant normaliam fiziniam išsivystymui, ūgio rodiklis turi patekti į intervalą tarp 3-ojo ir 97-ojo procentilių ribos [74]. Nepakankama mityba ir infekcinės ligos lemia per mažą vaikų ūgį pagal amžių [89], kadangi su maistu gaunamas nepakankamas baltymų ir energijos kiekis neužtikrina optimalaus organizmo augimo ir vystymosi [83].
Atliekant svorio matavimus, svarstyklės turi būti padėtos ant lygaus ir kieto paviršiaus. Kūdikiai sveriami nuogi, vyresnio amžiaus vaikai turi būti sveriami su minimaliu drabužių kiekiu, be kojinių ir avalynės. Vaikas suglaudęs kulnus turi atsistoti ant svarstyklių viduryje pažymėtų pėdsakų ir nejudėti kol ekrane bus užfiksuotas jo svoris [85]. Svoris turi būti vertinamas pagal vaiko amžių, lytį [74]. Atsižvelgiant į amžių ir lytį, vaiko svoris turi būti proporcingas jo ūgiui [71]. Pagal amžių per mažą vaikų svorį lemia organizmo išsekimas, ūminis svorio praradimas bei augimo sustojimas. Kadangi nepakankamas svoris yra sudėtinis rodiklis, jį sunku interpretuoti [89].
KMI yra išvestinis dydis, parodantis svorio ir ūgio santykį. Vyresniems negu 2-jų metų amžiaus vaikams apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m2) [74]. Priešingai negu suaugusiems, vaikams ir paaugliams jis yra analizuojamas atsižvelgiant į jų amžių ir lytį, kadangi kūno riebalų kiekis kinta priklausomai nuo amžiaus ir yra skirtingas mergaitėms ir berniukams [16]. Tai plačiai naudojamas, paprastas, pakankamai pigus ir tikslus neinvazinis metodas įvertinti kūno riebalų perteklių [42].
Lietuvoje dar nėra sukurtų normų, pagal kurias būtų vertinamas vaikų KMI, todėl jų antsvorio ir nutukimo įvertinimui yra naudojami tarptautiniai KMI vertinimo standartai. Vertinant Lietuvos vaikų augimą, rekomenduojama remtis J. Tutkuvienės vaikų augimo vertinimo standartais (procentilių metodu), sudarytais remiantis 1985–1987 metų tyrimų duomenimis [71]. Procentilių metodas – tai procentilių skalės bei vienmatės ir dvimatės procentilių diagramos, kuriomis nuo gimimo iki 18 metų amžiaus pagal lytį vertinami vaikų fizinės būklės rodikliai [74]. Taikant šį metodą, tiriamojo rodiklio dydžiai didėjimo tvarka surikiuojami variacinėje eilutėje. Procentiliai ją padalina į 100 intervalų. Apskaičiuojami kiekvieno jų vidurkiai. 50-tas procentilis sutampa su mediana. Staigesnius tiriamojo rodiklio
kitimus rodo 3-čias, 10-tas, 25-tas, 50-tas, 75-tas, 90-tas, 97-tas procentiliai [71]. Atliekant augimo matavimus, gauti rezultatai turi būti fiksuojami augimo diagramose ir braižoma augimo kreivė [49].
Vertinant ūgį, tiriamieji, esantys intervale iki 3-ojo procentilio, laikomi labai žemais; tarp 3-ojo ir 10-tojo procentilių – žemais; tarp 10-tojo ir 25-tojo procentilių – apyžemiais; tarp 25-tojo ir 75-tojo procentilių – vidutinio ūgio; tarp 75-tojo ir 90-tojo procentilių – apyaukščiais; tarp 90-tojo ir 97-tojo procentilių – aukštais; virš 97-tojo procentilio – labai aukštais. Atliekant svorio vertinimą, esantys intervale iki 3-ojo procentilio, laikomi labai mažo svorio; tarp 3-ojo ir 10-tojo procentilių – mažo svorio; tarp 10-tojo ir 25-tojo procentilių – apylengviais; nuo 25-tojo iki 75-tojo procentilių – vidutinio svorio; tarp 75-tojo ir 90-tojo procentilių – apysunkiais; tarp 90-tojo ir 97-tojo procentilių – didelio svorio; virš 97-tojo procentilio – labai didelio svorio asmenimis [71].
Vertinant fizinį išsivystymą, harmoningas augimas nustatomas tada, kai ūgis atitinka amžių arba leistinose ribose nukrypęs nuo vidutinio (yra tarp 3-ojo ir 97-tojo procentilių). Esant harmoningam augimui, ūgis gali būti kraštutinis ir neatitikti amžiaus (yra iki 3-ojo procentilio; virš 97-tojo procentilio). Neharmoningas augimas nustatomas tada, kai kiti antropometriniai rodikliai neatitinka ūgio, tiriamajam būdinga ankstyva arba vėlyva lytinė branda [71].
2006 metais PSO paskelbė tarptautinius vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus [93], o 2007 metais vyresnių vaikų ir paauglių (5–19 metų amžiaus) augimo vertinimo standartus [84]. Tarptautiniai vaikų iki 5 metų amžiaus augimo vertinimo standartai buvo sudaryti remiantis 8440 sveikų žindomų kūdikių ir mažų vaikų imtimi iš Brazilijos, Indijos, Norvegijos, Ganos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Omano [93].Vyresnių vaikų ir paauglių (5–19 metų amžiaus) augimo vertinimo standartai buvo sudaryti naudojantis JAV Nacionalinio sveikatos statistikos instituto, ligų kontrolės ir prevencijos centro (National Center for Health Statistics/Centers for Disease Control and Prevention – NCHS/CDC) duomenimis [18]. PSO rekomenduoja naudoti NCHS/CDC sudarytas KMI procentilių kreives pagal lytį, pagal kurias normalus vaikų svoris yra tarp 5–85-tojo procentilio, antsvoris – tarp 85–95-tojo procentilio. Kai KMI didesnis arba lygus 95-tajam procentiliui, diagnozuojamas nutukimas, kai KMI yra mažesnis už 5-tąjį procentilį, asmuo vertinamas liesu [16].
2006–2007 metų naujuose PSO augimo vertinimo standartuose vaikų augimas vertinamas pagal standartinio nuokrypio metodą. „0“ pažymėta kreivė augimo diagramose atitinka medianą, standartinio nuokrypio kreivės sunumeruotos („+1“, „+2“, „+3“, „–1“, „–2“, „–3“) ir jos rodo nuokrypį nuo vidurkio. Augimo rodiklis, esantis arčiau „+3“ ar „–3“
standartinio nuokrypio kreivės, gali rodyti augimo sutrikimą. Jeigu vaikas auga normaliai, jo augimo kreivė yra lygiagreti medianai ir standartinio nuokrypio kreivėms [91].
Analizuojant ūgį pagal amžių, kai ūgio rodiklis yra aukščiau „+3“ standartinio nuokrypio, vaikas yra labai aukštas. Jeigu tėvai yra normalaus ūgio, aukštas ūgis gali reikšti endokrininę patologiją. Ūgio rodiklis, esantis aukščiau „+2“, „+1“, ties „0“ (mediana) ir žemiau „–1“ standartinio nuokrypio, laikomas atitinkantis normą. Kai ūgio rodiklis yra žemiau „–2“, tiriamasis yra žemas, žemiau „–3“ – labai žemas; tikėtina, kad žemas ir labai žemas vaikas turi antsvorio [91].
Analizuojant svorį pagal amžių, kai tiriamojo svoris yra aukščiau „+1“, „+2“ ar „+3“ standartinio nuokrypio, vaikas gali turėti augimo problemų, tačiau tai geriau bus įvertinama iš svorio pagal ūgį arba KMI pagal amžių. Svorio rodiklis, esantis ties „0“ (mediana) ar žemiau „–1” standartinio nuokrypio, vertinamas normaliu, žemiau „–2“ – nepakankamu, žemiau „–3“ – ženkliai nepakankamu svoriu [91].
Analizuojant svorio pagal ūgį ir KMI pagal amžių rodiklius, kai jie yra ties „0“ (mediana) arba žemiau „–1“ standartinio nuokrypio, laikoma, kad rodikliai atitinka normą, kai žemiau „–2“, tiriamasis yra išsekęs, kai žemiau „–3“ – labai išsekęs. Aukščiau „+1“ – galima antsvorio rizika. Aukščiau „+2“ – nustatomas antsvoris, aukščiau „+3” – nutukimas [91].
Naujos PSO vaikų augimo normos yra taikomos daugiau negu 140 šalių. PSO augimo vertinimo ir priežiūros skyriaus koordinatorius Mercedes de Onis nurodo, kad PSO vaikų augimo standartai – diagramos, kuriomis siekiama įvertinti ar vaiko augimas ir vystymasis atitinka normas. Vaikai gimę skirtinguose pasaulio regionuose pagal amžių turi galimybę augti ir vystytis tame pačiame ūgio ir svorio diapozone. Standartai padeda nustatyti, ar vaikas auga visu pajėgumu, ar jis yra nepakankamo svorio, ar turi antsvorio. Standartai skirti stebėti kiekvieno vaiko augimą visame pasaulyje nepriklausomai nuo tautybės, socialinės ir ekonominės padėties. PSO augimo standartai rodo, kad aplinkos skirtumai, o ne genetika yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys fizinio augimo iki 5 metų amžiaus skirtumus [80].
Vaikų fizinio išsivystymo (mitybos būklės) palyginimai tarp Europos šalių taip pat gali būti atliekami remiantis IOTF rekomenduotomis tarptautinėmis KMI ribinėmis vertėmis [74]. T. J. Cole, M. C. Bellizzi su bendraautoriais remdamiesi Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, Honkonge, Nyderladuose, Singapūre ir JAV atliktų tyrimų duomenimis, apskaičiavo ir 2000 metais pateikė tarptautines ribines KMI vertes 2–18 metų amžiaus vaikų ir paauglių antsvoriui ir nutukimui, o 2007 metais – liesumui vertinti. Jos yra apskaičiuotos pagal lytį kiekvienam amžiaus pusmečiui. KMI ribinės vertės yra susietos su suaugusių KMI: esant 18 metų amžiui, vertinant antsvorį, KMI = 25 kg/m2, vertinant nutukimą – KMI = 30 kg/m2 [22]. Kai KMI =
18,5 kg/m2 nustatomas nežymus, kai KMI = 17,0 kg/m2 – vidutinis, kai KMI = 16,0 kg/m2 – didelis liesumas [23].
Be anksčiau minėtų vaikų augimo vertinimui dažniausiai naudojamų antropometrinių rodiklių, matavimo juostele pagal tam tikras nustatytas metodikas yra atliekami galvos, žasto, krūtinės, liemens, klubų apimčių matavimai [33], pavyzdžiui, kairės rankos žasto apimtis matuojama per vidurio tašką, esantį tarp vaiko peties ir sulenktos alkūnės [21], liemens apimtis – per siauriausią liemens dalį [70]. Kūdikiams ir vaikams iki 2-jų metų galvos apimtis matuojama apjuosiant juostele virš antakių ir ausų, aplink didžiausią galvos dalį pakaušyje [6]. Kaliperiu yra matuojamas odos riebalinių klosčių storis [33]. Žasto apimtis ir odos raukšlių storis netiesiogiai padeda įvertinti du svarbius organizmo komponentus: riebalinę ir neriebalinę masę. Odos raukšlių storis padeda nustatyti poodinį riebalų kiekį [21]. Gauti duomenys, atsižvelgiant į lytį ir amžių, yra vertinami pagal PSO nustatytus vaikų augimo vertinimo standartus [92].
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai epidemiologiniuose tyrimuose vaikų ir paauglių fiziniam išsivystymui vertinti, naudojami ūgio ir svorio pagal amžių ir lytį rodikliai, o mitybos būklės vertinimui yra naudojamas išvestinis rodiklis – KMI. PSO rekomenduoja šalims turėti savo nacionalinius KMI vertinimo standartus pagal amžių ir lytį, tačiau siekiant duomenis palyginti tarptautiniu mastu, Europoje dažniausiai naudojamos PSO arba IOTF KMI ribinės vertės.
1.2. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas
Per paskutinįjį dešimtmetį labai padidėjo vaikų nutukimo paplitimas [90]. Prognozuojama, kad 2020 metais nutukusių vaikų procentas padidės iki 9,1 proc., taigi, jau vaikystėje apie 60 milijonų vaikų svers daugiau negu rekomenduojama. Pasaulyje antsvorio ir nutukimo paplitimas vaikų tarpe išaugo nuo 4,2 proc. – 1990 metais iki 6,7 proc. – 2010 metais [26]. Prielaida, kad iki 2010 metų pabaigos 43 milijonai vaikų, jaunesnių negu 5 metai, turės antsvorio [90], pasitvirtino. M. de Onis, M. Blossner ir E. Borghi 2010 metais išanalizavo ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą bei jo kitimo tendencijas visame pasaulyje ir nustatė, kad 43 milijonai vaikų, iš kurių 35 milijonai gyveno besivystančiose šalyse, turėjo antsvorio ir buvo nutukę, o 92 milijonams grėsė antsvorio rizika [26]. PSO duomenimis, 2011 metais nustatyta panaši tendencija: daugiau negu 40 milijonų minėto amžiaus vaikų turėjo antsvorio [87]. Apibendrinant PSO Europos regiono šalių pateiktus vaikų fizinio išsivystymo duomenis, didžiausias 11 metų amžiaus ir jaunesnių vaikų
antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas Ispanijoje ir Portugalijoje. Ispanijoje antsvorį, įskaitant nutukimą, turėjo 35,2 proc. 6–9 metų amžiaus vaikų, Portugalijoje 31,5 proc. 7–9 metų amžiaus vaikų. Mažiausias paplitimas buvo registruotas šiose šalyse: Slovakijoje tarp 7– 9 metų amžiaus vaikų – 15, 2 proc., Prancūzijoje tarp 7–9 metų amžiaus vaikų – 18, 1 proc., Airijoje tarp 9 metų amžiaus vaikų – 18,5 proc. [15].
Anksčiau buvo manoma, kad antsvoris ir nutukimas yra dideles pajamas gaunančių šalių problema [87]. Apskaičiuota, kad nutukimo paplitimas išsivysčiusiose šalyse yra du kartus didesnis negu besivystančiose, tačiau pagal absoliučius skaičius yra priešingai: apie 35 milijonai nutukusių arba antsvorio turinčių vaikų gyvena besivystančiose šalyse ir 8 milijonai – išsivysčiusiose [90]. Panašūs rezultatai pateikiami ir kituose šaltiniuose: daugiau kaip 30 milijonų antsvorio turinčių vaikų gyvena besivystančiose ir 10 milijonų išsivysčiusiose šalyse. Didėjantį antsvorio ir nutukimo paplitimą mažų ir vidutinių pajamų šalyse, o ypač miestuose [87], galbūt lemia per gausus riebių ir didelio energetinio tankio maisto produktų, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, prastos socialinės-ekonominės sąlygos, kurios nesuteikia galimybės įsigyti kokybiškesnio maisto.
T. M. Wijnhoven, J. M. van Raaij, A. Spinelli ir daugelis kitų mokslininkų dalyvavo „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ projekte. 2007–2008 metais išmatavę 168 832 6–9 metų amžiaus vaikų (85 934 berniukų ir 82 898 mergaičių) ūgį, svorį bei apskaičiavę KMI, nustatė, jog žemo ūgio, per mažo svorio ir liesi vaikai buvo retai paplitę [78]. Visame PSO Europos regione vis daugiau vaikų turėjo antsvorio [79]. Minėtų autorių rezultatai rodo, kad 19,3–49,0 proc. berniukų ir 18,4–42,5 proc. mergaičių turėjo antsvorio, įskaitant ir nutukimą. 6,0–26,6 proc. berniukų ir 4,6–17,3 proc. mergaičių buvo nutukę. Tyrimo duomenimis, vaikų ūgis ir svoris didėjo su amžiumi, berniukai buvo aukštesni ir sunkesni už mergaites visose amžiaus grupėse. Pietų Europos šalyse mokslininkai nustatė didesnį vaikų antsvorio paplitimą, lyginant su šiaurės Europos šalimis [78]. S. Santiago, I. Zazpe su bendraautoriais pateikia panašius rezultatus. Pietų Europoje išmatavę 2814 6–12 metų amžiaus vaikų, nustatė, kad 31,9 proc. berniukų ir 30,4 proc. mergaičių turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą [56].
H. Thibault ir C. Carriere su bendraautoriais išmatavę 4048 5–7 metų amžiaus ir 3619 7–11 metų amžiaus Prancūzijos vaikus, nustatė nedidelį per didelio svorio vaikų paplitimą: 7,3 proc. 5–7 metų amžiaus vaikų turėjo antsvorio, 2,2 proc. buvo nutukę. 7–11 metų amžiaus vaikų grupėje turinčių antsvorio buvo 12,7 proc., nutukusių – 2,9 proc. [68]. Tačiau kaip teigia kiti šaltiniai, Prancūzijoje nuo 1980 iki 2000 metų vaikų, turinčių antsvorio, skaičius išaugo net tris kartus: 1980 metais – 5 proc., o 2000 – 16 proc. vaikų turėjo antsvorio [79]. N.
Binkin, G. Fontana, A. Lamberti su bendraautoriais 2008 metais 18-oje Italijos regionų atliko tyrimą ir nustatė, kad 24 proc. 8–9 metų amžiaus trečių klasių mokinių turėjo antsvorio, 12 proc. buvo nutukę. Nutukimo lygis svyravo nuo 7,5 proc. šiaurėje, 10,4 proc. – centrinėje dalyje ir iki 16,7 proc. – šalies pietuose [13]. R. Bracale, L. Milani su bendraautoriais 2008 metais Italijos mieste Milane atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti per mažo svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp 6–11 metų amžiaus vaikų. Tyrimui buvo atrinktos 109 pradinės mokyklos. Rezultatai rodo, kad 68,7 proc. vaikų buvo normalaus svorio, 14,7 proc. turėjo antsvorio, 4 proc. buvo nutukę, 11,8 proc. – per mažo svorio ir 0,8 proc. – labai liesi [14]. E. Sidoti, P. Mangiaracina su bendraautoriais dviejose pradinėse vakarų Sicilijos mokyklose išmatavę 294 8–11 metų amžiaus paskutinių trijų klasių mokinius, nustatė 18 proc. nutukusių vaikų. Analizuojant pagal lytį, nutukimo paplitimas tarp mergaičių ir berniukų nežymiai skyrėsi, atitinkamai 8,5 proc. ir 11,6 proc. Tyrimo duomenimis, 23,1 proc. tiriamųjų (10,2 proc. mergaičių ir 12,9 proc. berniukų) turėjo antsvorio [58]. D. B. Panagiotakos ir A. Papadimitriou su bendraautoriais 2005–2006 metais Graikijoje, 18-oje Atėnų mokyklų išmatavo 700 10–12 metų amžiaus vaikų ūgį ir svorį bei apskaičiavę tiriamųjų KMI nustatė, kad 8,6 proc. berniukų ir 9, 0 proc. mergaičių buvo nutukę, o 33,9 proc. berniukų ir 22,1 proc. mergaičių turėjo antsvorio [44].
A. Bac, R. Woźniacka su bendraautoriais 2008–2009 metais Krokuvos regione išmatavę 1499 6–13 metų amžiaus vaikų ūgį, svorį ir apskaičiavę KMI nustatė, jog daugiau berniukų, gyvenančių kaime negu mieste, turėjo antsvorio, o nutukusių – atvirkščiai – buvo daugiau mieste negu kaime. 27,31 proc. Krokuvos mieste gyvenančių berniukų turėjo antsvorio ir 7,78 proc. buvo nutukę. 28,14 proc. kaime gyvenančių berniukų turėjo antsvorio ir 3,52 proc. buvo nutukę. 16,09 proc. mieste gyvenančių mergaičių turėjo antsvorio, 3,8 proc. buvo nutukusios. Gyvenančių kaime 16,49 proc. turėjo antsvorio, 4,12 proc. buvo nutukusios [11].
Skandinavijos šalyse per didelio svorio vaikų paplitimas – mažesnis, lyginant su pietų ir vidurio Europos šalimis. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri dalyvavo PSO „Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ tyrime, 2010 metais buvo nustatyta, kad 19 proc. 8–9 metų amžiaus vaikų turėjo antsvorio arba buvo nutukę [88]. A. Sjöberg, L. Moraeus, A. Yngve su bendraautoriais 2008 metais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti 7–9 metų amžiaus Švedijos moksleivių antsvorio ir nutukimo paplitimą ir jo skirtumus tarp gyvenančių miestuose ir kaimuose. 94 pradinėse mokyklose pasvėrus ir išmatavus 4538 pirmos ir antros klasės vaikus, nustatyta, kad 16,6 proc. vaikų turėjo antsvorio, 3 proc. buvo nutukę. Mokslininkai nustatė, kad antsvoris buvo labiau paplitęs tarp gyvenančių kaimo vietovėse negu mieste [59].
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, per paskutiniuosius 20 metų nutukimo paplitimas labai išaugo ir išliko aukštas iki šių dienų. Apie 17 proc. (12,5 milijonai) 2–19 metų amžiaus vaikų ir paauglių yra nutukę [19].
Remiantis Australijos statistikos biuro duomenimis, 2011–2012 metais 18,2 proc. 2–17 metų amžiaus vaikų turėjo antsvorio, 6,9 proc. buvo nutukę. Antsvorio ir nutukimo paplitimas šiek tiek skyrėsi tik tarp vaikų amžiaus grupių: 2–4 metų amžiaus buvo 22, 8 proc., o 12–15 metų – 26,6 proc. Nuo 1995 iki 2007 metų 5–17 metų amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas padidėjo atitinkamai nuo 20,9 proc. iki 24,7 proc., o 2011–2012 metais išliko nepakitęs – 25,7 proc. [10].
PSO duomenimis, 2010 metais Afrikoje 8,5 proc. vaikų turėjo antsvorio ir buvo nutukę, o 2020 metais prognozuojama – 12,7 proc. Tais pačiais metais Azijoje nustatytas mažesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas negu Afrikoje (4,9 proc.) [26].
F. Taheri ir T. Kazemi su bendraautoriais 2012 metais išmatavę 1541 6–11 metų amžiaus vaiką rytų Irano pradinėse Birjado mokyklose nustatė, kad 9,6 proc. vaikų turėjo antsvorio ir 9,2 proc. buvo nutukę [66]. S. Akhavan Karbasi, R. Falah su bendraautoriais 2005–2006 metais Irane (Yazde) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą. Išmatavus 400 6 metų amžiaus vaikus nustatyta, kad apie 5,5 proc. berniukų buvo nutukę ir apie 5 proc. turėjo antsvorio. Mergaičių grupėje nutukusių buvo apie 2 proc., turinčių antsvorio apie 3,5 proc. Šio tyrimo rezultatai atkleidė mažesnį nutukusių ir turinčių antsvorio vaikų procentą, lyginant su kitais panašiais tyrimais [1].
2009–2010 metų moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimų (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) rezultatai rodo, kad didžiausias 11 metų amžiaus vaikų antsvorio paplitimas buvo nustatytas Graikijoje (33 proc.), Portugalijoje (32 proc.), Airijoje (30 proc.), Ispanijoje (30 proc.), mažiausias – Nyderlanduose (13 proc.), Šveicarijoje (11 proc.). Tarp 15 metų amžiaus vaikų antsvorio paplitimas svyravo nuo 10 proc. (Armėnijoje, Lietuvos ir Rusijos Federacijoje) iki 23 proc. Graikijoje [24], tačiau reikia pastebėti, kad HBSC tyrimų metu analizuojami subjektyvūs mokinių anketose pateikti duomenys apie ūgį ir svorį.
Apžvelgus pasaulyje atliktus vaikų fizinio išsivystymo tyrimų rezultatus, sudėtinga tarp šalių palyginti vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą. Kiekvienoje šalyje tyrimai atliekami skirtingais metodais, pasirenkama nevienoda tiriamųjų imtis, jų amžiaus grupė. Vaikų antropometriniai matavimai atliekami pagal skirtingus protokolus, mitybos būklė vertinama pagal įvairius tarptautinius ir nacionalinius KMI vertinimo standartus.
Ne tik per didelis, bet ir nepakankamas svoris yra svarbi visuomenės sveikatos problema. Trūksta duomenų apie per mažo svorio vaikų paplitimą, tačiau PSO nurodo, kad dėl nepakankamos ir prastos mitybos apie 20 milijonų jaunų vaikų visame pasaulyje yra nusilpę ir labiau pažeidžiami ligų bei ankstyvos mirties [86].
Apibendrinant galima teigti, kad visame pasaulyje stebimas skirtingas ir augantis vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas. Tačiau gautų rezultatų palyginimą ir interpretavimą tarp šalių apsunkina skirtinga atliekamų tyrimų ir rodiklių vertinimų metodika.
1.3. Sveikos mitybos rekomendacijos vaikams
Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių [28]. Šį požiūrį į mitybą patvirtina mokslinių tyrimų rezultatai. Žmogaus organizme nėra organo ar jų sistemos, kurios normalus funkcionavimas nepriklausytų nuo mitybos [69]. Taigi, maitinimasis yra gyvybiškai svarbus procesas.
Sąvoka „maisto racionas“ apibrėžiama per parą organizmui reikalingu baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens kiekiu [39], kurį jis gauna visavertės mitybos metu, valgant tiek augalinės, tiek ir gyvūninės kilmės maistą. Sveika, racionali ir subalansuota mityba aprūpina organizmą visomis reikalingomis maisto medžiagomis ir atitinkamais, geriausiai įsisavinamais jų kiekiais [28]. Taigi, kiekvieną dieną su maistu organizmas turi gauti visų jam reikalingų maisto medžiagų.
Įvairios maisto medžiagos (baltymai ir kt.) įeina į audinių sudėtį ir dalyvauja jų formavimosi procese. Su maistu gaunama energija yra reikalinga fizinei veiklai bei medžiagų apykaitai, o vitaminai ir mineralai reguliuoja organizme vykstančius procesus [28]. Baltymų, jodo, vitamino A, folio rūgšties, kalcio, geležies trūkumas lėtina augimą ir vystymąsi, didina infekcinių ligų ir mirties riziką, aklumą, mažakraujystę, sutrikusią kaulų mineralizaciją [69]. Mityba yra svarbi organizmo fiziniam, psichiniam vystymuisi, darbingumui, gyvybinių funkcijų palaikymui, išgyvenimui [28]. Ji atlieka svarbų vaidmenį kiekviename gyvenimo etape. Sveika mityba vaikystėje ir paauglystėje lemia geresnę sveikatą vyresniame amžiuje [69].
Pradinių klasių mokinių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba yra panaši, tačiau ji turi atitikti ne tik sveikos mitybos principus, taisykles bei rekomendacijas, bet ir kiekvieno vaiko amžių, jo organizmo fiziologinius ypatumus [5].
Maitinimosi įpročiai yra kultūros dalis, nusistovėjusios tradicijos. Jie išreiškia individo asmenybę. Pakeisti įsisenėjusius struktūrizuotus įpročius yra labai sunku. Pirmaisiais
gyvenimo metais šeima atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant vaikų mitybos įpročius. Kadangi mažamečiai vaikai negali patys susikurti savo mitybos įpročių, tėvai nusprendžia už juos ir pagamina jiems maistą. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, ten jis praleidžia didžiąją dalį dienos. Tada mokykla tampa pagrindiniu veiksiu, įtakojančiu vaiko mitybos įpročius [28].
Pradėjus lankyti mokyklą, vaikas didžiąją dienos dalį praleidžia pamokose, ar namuose ruošdamas namų darbus. Sumažėjus jo fiziniam aktyvumui, organizmo energijos poreikis taip pat sumažėja [40, 54]. Kadangi su maistu gaunamas energijos kiekis turi atitikti organizmo sunaudojamą energijos kiekį, todėl yra svarbu tinkamai paskirstyti paros maisto raciono energetinę vertę [54] bei kasdien laikytis mitybos režimo.
Sąvoka „mitybos režimas“ apibrėžiama kaip valgymų skaičiaus per parą ir maisto kiekio paskirstymas kiekvienam maitinimuisi [5, 9, 12, 38, 39]. Jeigu yra laikomasi mitybos režimo, alkio jausmas išnyksta po 10–15 min., kai organizmas suvirškina ir pasisavina pirmąją maisto porciją [9, 12, 38]. 3–7 metų amžiaus vaikams reikia valgyti kasdien [76] ir tuo pačiu metu [75], mažiausiai 4 kartus per dieną [54, 75]. Rekomenduojama, kad trys pagrindiniai valgymai: pusryčiai, pietūs ir vakarienė būtų valgomi kas 5–6 valandos [9, 12, 39]. Vaikui valgant 4 arba 5 kartus per dieną, valgymų energetinės vertės atitinkamai procentiškai skiriasi.
Jeigu vaikas valgo 4 kartus per dieną, pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc., pietūs – 35–40 proc., pavakariai – 10 proc. ir vakarienė – 20–25 proc. paros maisto raciono energetinės vertės [9, 12, 39, 40, 54, 75]. Valgant 5 kartus per dieną: pusryčiai – 25 proc., priešpiečiai – 10 proc., pietūs – 35 proc., pavakariai – 10 proc. ir vakarienė – 20 proc. energetinės vertės [38]. Jeigu yra valgoma 5 kartus per dieną, po 5 proc. sumažėja pietų ir vakarienės energetinė vertė. Geriausiai yra valgyti 5 arba 6 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius (arba pavakarius), pietus ir vakarienę [37], kadangi racionaliai besimaitinant, su pusryčiais ir pietumis gaunama daugiau negu du trečdaliai, o vakarieniaujant mažiau negu trečdalis paros raciono kalorijų [38, 39]. Respublikinis mitybos centras parengė paros energijos ir maistinių medžiagų normas, kuriomis vadovaujantis turi būti organizuojama vaikų fiziologinius organizmų poreikius užtikrinanti mityba.
Vaikams iki 10 metų amžiaus paros energijos ir maistinių medžiagų kiekis priklauso tik nuo amžiaus, o vyresniems – ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo lyties [76]. Remiantis racionalios, sveikos mitybos principais, angliavandeniai turėtų sudaryti apie 58 proc., riebalai – 30 proc., o baltymai apie 12 proc. mokyklinio amžiaus vaikų paros raciono [37]. Mažiau negu 10 proc. bendro riebalų suvartojamo kiekio turėtų sudaryti polinesočiosios, 10 proc. arba mažiau sočiosios ir apie 10 proc. mononesočiosios riebalų rūgštys [38]. Nustatyta, kad 4–6 metų
amžiaus vaikui paros energijos norma yra 1700 kcal. [76]. Per parą šio amžiaus vaiko organizmui reikia gauti 55 gramus baltymų, 60 gramų riebalų ir 235 gramus angliavandenių [5, 76]. Vyresniems, 7–10 metų amžiaus vaikams, rekomenduojama paros energijos norma yra 2030 kcal. Todėl per parą su maistu jis turi gauti didesnį kiekį šių mitybos elementų: 65 gramus baltymų, 66 gramus riebalų ir 294 gramus angliavandenių [5, 38, 39, 54]. Mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione baltymai, riebalai ir angliavandeniai turėtų būti šiuo santykiu 1:1:6 [38, 54]. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų baltymų poreikis su amžiumi mažėja [5, 76]. Skaidulinių medžiagų rekomenduojama 0,5 g/kg kūno masės [5], todėl reikėtų jų suvartoti 25–30 gramų per parą [37]. Vietoje druskos vaikų maisto ruošimui patariama naudoti raudonėlį, čiobrelį, petražolę ir kt. [76].
Kadangi nė vienas maisto produktas nesuteikia organizmui visų jam reikalingų maisto medžiagų ir atitinkamo jų kiekio, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, vaikams kaip ir suaugusiems reikia valgyti ne vienos rūšies, tačiau įvairų maistą, dažniau pasirenkant augalinės negu gyvūninės kilmės produktus [12, 82], kurių sudėtyje būtų daugiau negu 40 skirtingų maisto medžiagų [64]. Augalinis maistas yra naudingas maistinėmis skaidulomis, fitosteroliais, flavanoidais, jame gausu biologiškai aktyvių komponentų, apsaugančių nuo lėtinių ligų [82]. Duonos ir kitų grūdinių produktų, ryžių ar bulvių, kurie aprūpina organizmą baltymais, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, maistinėmis skaidulomis bei energija rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Šviežių Lietuvoje užaugintų daržovių – nemažiau kaip 400 gramų per dieną, kadangi juose gausu vitaminų, mikroelementų, maistinių skaidulų, antioksidantų bei mažai riebalų. Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, riebalus, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, reikia pakeisti augaliniais aliejais, minkštais margarinais. Riebią mėsą ir jos produktus – ankštiniais augalais, lęšiais, žuvimi, paukštiena, liesa mėsa. Šie produktai aprūpins organizmą baltymais ir geležimi. Rekomenduojama naudoti liesų ir nesūrių pieno produktų (kefyro, rūgpienio, jogurto ar sūrio). Iš jų organizmas gaus kalcio ir baltymų. Taip pat valgyti nesūraus, mažai cukraus turinčio maisto. Retai vartoti saldintų gėrimų bei saldumynų [12, 82]. Reikalingas skysčių kiekis vaikui išgerti per parą yra apie 2 litrai, tačiau reikia atsižvelgiant į jo amžių, kadangi mažesniam vaikui fiziologinis vandens poreikis per dieną yra didesnis [37]. Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, valgyti reikia reguliariai ir saikingai, mažinant vieno ar kito produkto kiekį, tačiau jo visiškai neatsisakant [64]. E. K. Eliassen straipsnyje nurodo, kad tėvai turi valgyti kartu su savo vaikais, aptarti patiekalo sudėtį, skonį, išvaizdą, naudą sveikatai. Valgymui turi būti skirta pakankamai laiko, kad vaikas galėtų lėtai sukramtyti maistą. Tėvai turi mokėti suprasti vaiko sotumo išraišką [31] ir neversti jo valgyti per prievartą.
Apibendrinant galima teigti, kad sveikos mitybos rekomendacijų žinojimas, jų reikšmės sveikatai suvokimas ir laikymasis sudaro vieną iš pagrindinių sveikos gyvensenos dalių, todėl tėvai taisyklingos mitybos įgūdžius jau vaikystėje turėtų ugdyti savo vaikams.
1.4. Vaikų antsvorio ir nutukimo išsivystymo priežastys
Nutukimas yra polietiologinė liga, išsivystanti dėl neigiamo įvairių veiksnių poveikio. Kiekvienam asmeniui tikslios nutukimo atsiradimo priežastys gali būti nustatomos tik individualiai, atlikus tam tikrus tyrimus [97]. Kai organizmas su maistu gauna daugiau energijos negu išeikvoja, energijos pusiausvyra sutrinka ir kūno svoris pradeda didėti [43]. Todėl yra išskiriami šie svarbiausi vaikų antsvorio ir nutukimo išsivystymą lemiantys veiksniai: netaisyklingi mitybos įpročiai (per dažnas ir per gausus kaloringo maisto vartojimas) bei fizinis pasyvumas [97].
Kaip rodo tyrimai, vaikų maitinimosi ypatumai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: išaugo perdirbtų maisto produktų vartojimas, vietoje grūdinių patiekalų pasirenkami riebesni gaminiai iš baltų miltų. Įprasti tampo didelio energetinio tankio produktai. Padidėjus saldumynų vartojimui, rečiau valgoma vaisių ir daržovių. Per paskutinius dešimtmečius keletą kartų išaugo saldžių bei gazuotų gėrimų vartojimas, tris kartus padidėjo jų porcijos dydis. Dėl dažno saldintų gėrimų vartojimo, vaikai rečiau geria pieno. Valgant „greitą“ maistą, organizmas gauna 187 kalorijomis daugiau. Kadangi vaikai kartu su tėvais valgo namuose vis rečiau, maitinimo įstaigose suvartoja riebesnius bei didesnių porcijų patiekalus, o tai lemia 200 papildomų kalorijų. Pusryčių atsisakymas ir užkandžiavimas taip pat yra susiję su didėjančiu kūno svoriu. Nustatyta, kad vaikai, žiūrėdami televizorių ir užkandžiaudami, suvalgo didesnę visos dienos maisto dalį [8].
Analizuojant porcijos dydžio įtaką suvartojamam maisto kiekiui, buvo atliktas tyrimas, kurio metu ikimokyklinio amžiaus vaikams pietums buvo duodamos trys skirtingo dydžio (maža, vidutinė ir didelė) makaronų su sūriu porcijos. Tyrimo rezultatų duomenimis, 3 metų amžiaus vaikai visada suvalgydavo vienodą maisto kiekį, nepriklausomai nuo porcijos dydžio. 5 metų amžiaus vaikai – visą maisto porcijos dalį. Apibendrinant galima teigti, kad vyresni vaikai mažiau reaguoja į vidinius alkio ir sotumo signalus ir tampa labiau priklausomi nuo aplinkos išorinių veiksnių [55].
Dar viena per didelio svorio priežastis – persivalgymas. Ši problema pasireiškia jau mišinukais maitinamiems kūdikiams. Permaitinus mišinukais, išsitempia vaiko skrandis ir
tada jis suvalgo daugiau maisto negu reikia jo normaliam fiziniam vystymuisi [51]. Taigi, per didelis kūno svoris yra dažniausia netinkamos mitybos pasekmė.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad užsiimant aktyvia fizine veikla, yra sunaudojamas didesnis energijos kiekis, todėl sumažėja nutukimo išsivystymo rizika. Kiekvienam gyvam organizmui biologinis judėjimo poreikis yra įgimtas, tačiau vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, įvairios drausminės elgesio taisyklės šį poreikį pradeda riboti. Gydytojų teigimu, aktyviai vaikų fizinei veiklai per savaitę turi būti skiriamos ne mažiau kaip 8 valandos. Mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas ypač išryškėja po pradinės mokyklos baigimo pereinant į pagrindinę [51]. Šį pokytį gali įtakoti padidėjęs mokymosi krūvis ir didesni mokiniams keliami reikalavimai.
Dauguma mokinių laisvalaikio metu mažai juda [51], dažniau fiziškai pasyviai pramogauja [97]. Jie dažniausiai žiūri televizorių (apie pusė – keturias ir daugiau valandų per dieną) arba naudojasi kompiuteriu [51]. Pernelyg didelis atsargumas ir rūpestis auklėjant vaikus bei per didelis tėvų užimtumas ir mažas iniciatyvumas taip pat prisideda prie vaikų fizinio pasyvumo ir nenoro užsiimti aktyviomis laisvalaikio pramogomis. Pažanga mokslo srityje, dažnesnis motorinių transporto priemonių naudojimas, besikeičiantys įpročiai, sąveikaujantys su technologijų tobulėjimu, tiesiogiai įtakoja vaikų gyvenimo būdą bei tuo pačiu jų fizinį aktyvumą[97].
Reikia paminėti, kad iki gimimo ir per visą gyvenimą vyksta sąveika tarp asmens genotipo ir aplinkos [43]. C. Gabbert, M. Donohue ir bendraautorių rezultatai rodo, kad kontaktas su virusu taip pat gali sukelti nutukimą arba paspartinti jo vystymąsi. Mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ryšį tarp Adenoviruso 36 specifinių antikūnų ir vaikų nutukimo. Ištyrus 124 8–18 metų amžiaus vaikus nustatyta, kad dauguma (78 proc.) tirtųjų turėjo teigiamą Adenoviruso 36 antikūnų testą. Teigiamas testas reikšmingai dažniau buvo nustatomas nutukusiems vaikams, lyginant su nenutukusiais, atitinkamai 22 proc. ir 7 proc. [32].
Tyrimais įrodyta, kad genetinis faktorius taip pat turi įtakos kūno svoriui. Biologiniai giminaičiai tarpusavyje yra panašūs [17]. Kadangi kūno svorį lemia ir genetiniai veiksniai, todėl genetinį polinkį turėti antsvorio ir būti nutukusiam galima paveldėti [51]. Taigi, asmenys, kurių šeimoje yra per didelio svorio žmonių, taip pat linkę priaugti per daug svorio. Retais atvejais žmonės turi atskirų genų mutacijas, kurios jau kūdikystėje sukelia sunkų nutukimą [17].
Dauguma mokslininkų didėjančiam vaikų nutukimui pasauliniu mastu, priskiria ir su sveikata susijusias problemas, pavyzdžiui, medžiagų apykaitos bei endokrininės sistemos
sutrikimus [51], atsirandančius dėl hormonų trūkumo ar pertekliaus. Taip pat įgimtas ligas [97], genetinius vystymosi sutrikimus. Stresas ir nuotaikos sutrikimai, neigiamas psichosocialinių veiksnių poveikis taip pat gali turėti įtakos nutukimui [43].
Streso įtaką pagrindžia A. Jääskeläinen ir N. Nevanperä su bendraautoriais atliktas tyrimas. Minėti mokslininkai Šiaurės Suomijoje ištyrę 6945 vaikus nustatė, kad streso sąlygotas valgymas buvo labiau paplitęs tarp mergaičių negu tarp berniukų, atitinkamai 43 proc. ir 15 proc. Rezultatai rodo, jog tie tiriamieji dažniau turėjo antsvorio ir buvo nutukę, kurių valgymas priklausė nuo streso poveikio. Tyrimo duomenimis, streso sąlygotas valgymas buvo susijęs su nesveiko maisto produktų (mėsainių, picų, šokolado) vartojimu didesnėmis porcijomis [34].
Įrodytas ir socialinių, kultūrinių veiksnių [43] bei šeimos poveikis [97]. C. Kleiser ir A. S. Rosario su bendraautoriais 2003–2006 metais Vokietijoje atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti galimus vaikų ir paauglių nutukimą lemiančius veiksnius. Išmatavę 17641 3–17 metų amžiaus vaiko ūgį bei svorį, apskaičiavę KMI ir atlikę gilesnius vaikų šeimos socioekonominius tyrimus, mokslininkai nustatė, kad pagrindiniai vaikų nutukimą lemiantys veiksniai buvo tėvų antsvoris bei prastos socialinės ekonominės gyvenimo sąlygos [36]. D. A. Dev, B. A. McBride ir bendraautorių tyrimo rezultatai rodo, kad per didelio svorio tėvų vaikai 1,9 karto dažniau turėjo antsvorio arba buvo nutukę [27]. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad 70– 80 proc. vaikų, kurių abu tėvai yra nutukę, taip pat bus per didelio svorio [8].
M. Posso, P. Brugulat-Guiteras su bendraautoriais 2006–2012 metais Katalonijoje (Ispanijoje) išanalizavę veiksnius, lemiančius 2–14 metų amžiaus vaikų nutukimą, nustatė, jog tėvų, gyvenančių prastesnėmis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis bei įgijusių pradinį išsilavinimą, vaikai buvo dažniau nutukę [50].
A. Andegiorgish su bendraautoriais atlikę tyrimą šiaurės rytų Kinijos mieste Tianjin pateikė priešingus rezultatus negu anksčiau minėti autoriai. Nurodoma, kad aukštos socialinės ekonominės gyvenimo sąlygos buvo tarp rizikos veiksnių, labiausiai susijusių su vaikų antsvoriu. Tyrimo duomenimis, didžiausi 7–18 metų amžiaus vaikų ir paauglių antsvorio rizikos veiksniai buvo ne tik tėvų nutukimas, bet ir motinos, sirgusios gestaciniu diabetu nėštumo metu [4].
C. Kleiser ir A. S. Rosario su bendraautoriais pastebi, jog vaikų antsvoriui ir nutukimui taip pat turi įtakos mamos rūkymas nėštumo metu, didesnis negu 20 kg motinos svorio prieaugis nėštumo laikotarpiu bei didelis vaiko gimimo svoris [36].
V. De Coen, I. De Bourdeaudhuij su bendraautoriais ištyrę 568 3–6 metų amžiaus vaikus, be anksčiau minėtų antsvorio rizikos veiksnių (tėvų antsvorio, žemo motinų
išsimokslinimo lygio) nustatė dar ir šiuos: vienas vaikas šeimoje, darbo dienomis ilgesnis negu 1 valandos sėdėjimas prieš televizoriaus, kompiuterio ekraną [25].
Mokslininkai, analizuodami nutukimo problemos priežastis, išskiria ir sutrumpėjusią miego trukmę. C. Kleiser, A. S. Rosario ir bendraautorių tyrimo rezultatai rodo, kad ilgai miegantys 3–10 metų amžiaus vaikai buvo rečiau nutukę [36]. D. A. Dev, B. A. McBride ir bendraautorių tyrimo duomenimis, nakties miego trukmė buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, reikšmingai susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvoriu ir nutukimu. Rezultatai rodo, kad vaikai, kurie miegojo 8 valandas ir mažiau, 2,2 karto dažniau turėjo antsvorio ar buvo nutukę [27].
R. Zumeras ir V. Gurskas nurodo, kad nutukimas gali būti siejamas ir su gydymo tikslais naudojamais tam tikrais vaistais: gliukokortikoidais, antidepresantais [97].
Vaikų per didelį svorį jau vaikystėje gali sąlygoti ir tam tikri ankstyvieji rizikos veiksniai. K. M. Rathnayake ir A. Satchithananthan su bendraautoriais Šri Lankoje atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ankstyvuosius gyvenimo rizikos veiksnius, susijusius su 3– 5 metų amžiaus vaikų antsvoriu ir nutukimu. Tyrimo rezultatai rodo, kad pirmagimiai bei vaikai, sparčiai priaugę svorio pirmaisiais savo gyvenimo metais, dažniau turėjo antsvorio ir buvo nutukę. Autorių duomenimis, žindymas daugiau negu 2 metus sumažino antsvorio ir nutukimo riziką [53]. M. Zarrati ir F. Shidfar su bendraautoriais siekė išsiaiškinti nutukimo ir maitinimo krūtimi ryšį tarp mažo gimimo svorio vaikų. Irane ištyrę 1184 10–13 metų amžiaus vaikus, nustatė, kad 13,68 proc. tiriamųjų buvo gimę per mažo svorio ir 26,41 proc. iš jų turėjo pilvinį nutukimą. Pilvinio nutukimo paplitimas tarp vaikų, turėjusių mažą gimimo svorį, atvirkščiai koreliavo su maitinimo krūtimi laikotarpiu. Tiriamieji, kurie buvo žindomi 1–2 metus, rečiau turėjo pilvinį nutukimą ar buvo nutukę [96].
Nutukimo išsivystymas priklauso nuo sudėtingų organizme vykstančių procesų. Įrodyta, kad baltyminės kilmės molekulės yra svarbios reguliuojant nutukimą. Riebalų ląstelėse – adipocituose gaminamas ir išskiriamas hormonas leptinas, kuris yra maisto suvartojimo ilgalaikis reguliatorius, mažinantis alkio jausmą bei svorį. Trumpalaikiams priskiriami virškinamojo trakto hormonai – cholecistokininas ir kt. Kai yra suardoma pusiausvyra tarp peptidų, mažinančių ir skatinančių (grelinas ir kt.) maisto suvartojimo poreikį, kūno svoris pradeda mažėti arba didėti, vystosi antsvoris, nutukimas [60].
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad yra daugybė per didelio svorio išsivystymo priežasčių. Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai gali būti išskiriami į kontroliuojamus ir mažiau kontroliuojamus. Vieni veiksniai gali būti lengviau valdomi, pavyzdžiui, kaloringo maisto vartojimas, užkandžiavimas, porcijos dydis, fizinė veikla, nakties miego trukmė, o kiti
– genetika, virusiniai susirgimai, socialinė ekonominė padėtis – sudėtingiau arba iš viso nevaldomi.
2. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo pagrindimas
Siekiant sumažinti nutukimo paplitimą, 2006 metų lapkričio mėnesį buvo priimta Europos chartija apie nutukimo įveikimą. Šį dokumentą pasirašė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Chartijoje nurodoma, kad net pusė visų Europos suaugusiųjų ir kas penktas vaikas turi antsvorio. Šiuo metu 10 kartų padidėjo nutukusių vaikų skaičius, lyginant su 1970 metais. PSO nerimauja dėl vaikų ir jaunimo svorio didėjimo tendencijos, šį reiškinį įvardindama kaip nutukimo epidemiją. Siekiant sumažinti jos plitimą, jau vaikystėje reikia nustatyti galimus rizikos veiksnius bei vykdyti atitinkamą prevencinę veiklą.
2006 metais Stambule vykusioje PSO Europos ministrų konferencijoje (European Ministerial Conference on Counteracing Obesity, Instambul, November, 2006) buvo diskutuojama, kaip kovoti su plintančia nutukimo epidemija. Jos metu buvo nutarta, jog visos Europos mastu reikalinga standartizuota ir suderinta vaikų nutukimo stebėsenos sistema. Todėl 2007 metais PSO Europos regioninis biuras pradėjo vykdyti naują projektą – „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) [94].
Lietuvoje įsitraukus į minėtą iniciatyvą, vykdoma Lietuvos vaikų augimo stebėsena – tęstinis projektas, kurio tikslas įvertinti fizinį išsivystymą bei nustatyti liesumo, normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų. 2008 metais į šią veiklą įsitraukė 13 Europos regiono šalių. Tyrimai Europos šalyse atlikti 2008, 2010 ir 2013 metais. PSO visoms į tyrimą įsijungusioms šalims iškėlė bendras privalomas sąlygas – ištirti nacionalinę, reprezentuojančią šalį pradinių klasių mokinių imtį ir apklausti pasirinktų mokyklų atstovus. Dalyvavusios šalys galėjo pasirinkti, ar anketiniu būdu apklausti tiriamųjų mokinių tėvus. Tyrimo išskirtinumas yra tas, kad naudojami PSO ekspertų parengti, dvigubai aklu būdu išversti standartiniai klausimynai bei vienoda antropometrinė įranga (svarstyklės, ūgio matuoklės). Tyrimo vykdymas pagal vieningą protokolą ir vertinimo metodiką suteikia informacijos apie jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų fizinį išsivystymą, antsvorio ir nutukimo paplitimą Europos šalių mastu, leidžia gautus duomenis palyginti su kitų šiame tyrime dalyvaujančių PSO Europos regiono šalių (Latvijos, Čekijos, Belgijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir kt.) rezultatais.
Lietuva į COSI įsijungė 2007 metais. 2013 metais įgyvendintas trečiasis Lietuvos vaikų augimo stebėsenos etapas. Šio tyrimo koordinatoriai ir vykdytojai yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai kartu su Visuomenės sveikatos fakulteto studentais.
2.2. Tyrimo aprašymas
2008 metų kovo mėnesį Kauno miesto darželyje–mokykloje „Rūtelė“, žvalgomojo tyrimo metu, pirmokų tėvams išdalintos 49 anketos. Kadangi iš jų sugrąžintos 26 užpildytos anketos, atsako dažnis – 53,06 proc. Žvalgomasis tyrimas vyko sklandžiai, todėl buvo nuspręsta, kad apklausos anketose klausimai tiriamiesiems pateikti suprantamai ir jos yra tinkamos naudoti tolesniame tyrime.
2013 metais 3-ojo Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo etapo metu, 120 atsitiktinai pasirinktų mokyklų buvo vykdoma mokyklų vadovų, pirmokų tėvų anketinė apklausa. Antropometriškai planuota ištirti 5800 pirmos klasės (6–9 metų) vaikų.
Darbo autorė tyrimą atliko Marijampolės apskrityje. Pasirenkant pirmos klasės mokinius tyrimui buvo naudotas daugiapakopės (apskritis, mokykla, klasė) imties atrankos metodas.
Iš Statistikos departamento duomenų išsiaiškinta, jog visoje Lietuvoje 2012/13 mokslo metais buvo 26954, o Marijampolės apskrityje – 1542 7 metų amžiaus vaikų. Proporcingai vaikų skaičiui buvo apskaičiuota, kad Marijampolės apskrityje reikia ištirti 331 pirmoką.
Iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas visų Marijampolės apskrities mokyklų, kuriose mokosi pirmokai, sąrašas. Ugdymo įstaigos, kuriose mokėsi mažiau negu 7 pirmokai, iš sąrašo buvo išbrauktos. Tyrimui atrinka kas trečia sąraše buvusi mokykla. 2013 metais tyrimui Marijampolės apskrityje pasirinkta 10 mokyklų: 6-ios dideliuose miesteliuose ir 4-ios mažuose (1 lentelė). Naudotas lizdinės atrankos metodas. Atrankos vienetu pasirinkta klasė.
1 lentelė. Pasirinktų Marijampolės apskrities mokyklų sąrašas ir ištirtų vaikų skaičius 2013 metais Eil. nr. Mokyklos pavadinimas Ištirtų mokinių skaičius
1. Marijampolės Mokolų mokykla – darželis 35
2. Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla 19
3. Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla 33
4. Kazlų Rūdos pradinė mokykla 45
5. Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla 12
6. Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinė mokykla 4
7. Šakių rajono Griškabūdžio gimnazija 20
8. Šakių „Varpo“ vidurinė mokykla 57
9. Vilkaviškio pagrindinė mokykla 20
10. Vilkaviškio rajono Keturvalakių pagrindinė mokykla 6
Iš viso: 251
Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (2008-03-13 Nr. 16) (1 priedas), leidimo pratęsimas (2013-01-09 Nr. 6B-13-17) (2 priedas), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimas (2012-03-07 Nr. 2R-901 (2.6.1)) (3 priedas), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pritarimas bei atrinktų mokyklų vadovų žodiniai sutikimai.
2013 metų kovo–balandžio mėnesiais dešimtyje Marijampolės apskrities mokyklų buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Tyrimas iš anksto buvo suderintas su mokyklų vadovais telefonu, išsiaiškinta mokinių atostogų grafikai, tinkamiausias laikas atvykti. Pirmojo vizito metu mokyklų vadovai buvo supažindinami su planuojamu tyrimu, jo tikslu ir eiga, paprašyta pirmų klasių vaikų sąrašų, susitarta dėl atskiros patalpos antropometriniams matavimams skyrimo. Pasirinktose klasėse pradinukų mokytojoms taip pat trumpai buvo pristatomas tyrimas, pirmokų tėvams išdalinti informaciniai lapeliai apie tyrimą ir apklausos anketos, kurios turėjo būti užpildytos per vieną savaitę.
Marijampolės apskrityje pasirinktų mokyklų pirmokų tėvams buvo išdalinta 331 anketa, sugrąžintos – 251 respondentų užpildytos anketos. Atsako dažnis – 75,8 proc. Siekiant užtikrinti tėvų pateiktos konfidencialios informacijos apsaugą, anketos buvo dalijamos ir grąžinamos vokuose. Mokyklų visuomenės sveikatos specialistai ir klasių auklėtojai padėjo išdalinti ir surinkti anketas.
Antrojo vizito į mokyklas metu buvo surinktos užpildytos anketos bei atlikti vaikų ūgio ir svorio matavimai. Mokyklos atstovų (pavaduotojo, klasės auklėtojo ar visuomenės
sveikatos priežiūros specialisto) buvo prašoma užpildyti mokyklos grįžtamąjį lapą apie mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo organizavimą jų mokykloje.
2.3. Tirtųjų kontingentas
2013 metais Marijampolės apskrityje anketiniu būdu buvo apklausti pirmokų tėvai ir antropometriškai išmatuoti jų vaikai, turėję tėvų raštiškai patvirtintą sutikimą dalyvauti tyrime. Analizuojami buvo pilnai ištirtų (išmatuotų bei pristačiusių tėvų užpildytą anketą) respondentų duomenys: tyrime dalyvavo 132 (52,6 proc.) berniukai ir 119 (47,4 proc.) mergaičių (2 lentelė). Didžioji dalis vaikų buvo 7 metų amžiaus – beveik du kartus daugiau, lyginant su 8 metų amžiaus vaikais.
2 lentelė. Marijampolės apskrities pirmokų demografinė charakteristika 2013 metais
Amžiaus grupės Berniukai Mergaitės Iš viso
n (proc.) n (proc.) n (proc.)
7 metų 85 (51,5) 80 (48,5) 165 (100)
8 metų 47 (54,7) 39 (45,3) 86 (100)
Iš viso: 132 (52,6) 119 (47,4) 251 (100)
2013 metais surinkta informacija apie vaikų mitybos įpročius ir fizinio išsivystymo rodiklius darbe lyginama su 2008 metais Marijampolės apskrityje atlikto vaikų augimo stebėsenos tyrimo duomenimis.
2.4. Tyrimo metodai
Baigiamajame magistro darbe naudoti metodai: mokslinės literatūros ir normatyvinių dokumentų analizė; pirmokų antropometriniai matavimai; vaikų tėvų anketinė apklausa; matematinė-statistinė duomenų analizė.
2.4.1. Antropometriniai matavimai
Prieš vaikų svėrimą buvo prašoma mokinių nusivilkti storus viršutinius rūbelius, nusiauti avalynę, nusiimti bet kokius ant kūno nešiojamus daiktus. Pirmokų svoris buvo
