SERGANČIŲJŲ ANTROJO TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENSENOS KEITIMO NAUDOS SUVOKIMAS KONTROLIUOJANT LIGĄ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

JULIJA ŠAKALYTĖ

SERGANČIŲJŲ ANTROJO TIPO CUKRINIU DIABETU

GYVENSENOS KEITIMO NAUDOS SUVOKIMAS

KONTROLIUOJANT LIGĄ

Gyvensenos medicinos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Studentė

Mokslinis vadovas

Julija Šakalytė

Doc. dr. Narseta Mickuvienė

2020-01-03

2020-01-03

SANTRAUKA

SERGANČIŲJŲ ANTROJO TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENSENOS KEITIMO NAUDOS SUVOKIMAS KONTROLIUOJANT LIGĄ

Julija Šakalytė

Mokslinis vadovas Doc. dr. Narseta Mickuvienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 56 p.

Darbo tikslas. Nustatyti sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu suvokimą apie gyvensenos keitimo svarbą, siekiant geros ligos kontrolės ir jų elgsena, susirgus diabetu.

Uždaviniai. 1. Įvertinti kaip pakito sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu gyvensenos įpročiai, diagnozavus ligą. 2. Įvertinti sergančiųjų informuotumą apie gyvenseną, sergant antrojo tipo cukriniu diabetu ir gyvensenos pokyčių naudą. 3. Įvertinti informuotumo ir elgsenos sąsajas, kontroliuojant antrojo tipo cukrinį diabetą.

Metodika. Buvo atliekamas epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimas buvo vykdomas VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, Vilniuje, 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Tiriamieji – 71 pacientas, sergantis antrojo tipo cukriniu diabetu: 42 moterys (59,2 proc.) ir 29 vyrai (40,8 proc). Duomenys buvo renkami anketinės apklausos būdu. Kategorinių kintamųjų

palyginimui naudotas c2 testas ir Fišerio tikslusis testas, kategorinių – ranginių duomenų

palyginimui dvejose grupėse naudotas Mann – Whitney U testas. Elgsenos ir informuotumo sąsajų įvertinimui atlikta logistinė regresija. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Rezultatai. Beveik 10 proc. tiriamųjų atsisakė diagnozavus 2TCD bandyti kontroliuoti ligą gyvensenos keitimu. Kas penktas nepakankamai kontroliuojantis ligą pacientas maitinosi tik 1–2 kartus per dieną, nė vienas pacientas, daugiausiai informacijos apie 2TCD gaunantis iš interneto ir spaudos nesimaitino reguliariai. Ankštines kultūras, daržoves bei vaisius kiekvieną dieną vartojo 92 proc. gerai ligą kontroliuojančių pacientų, devyni iš dešimties daugiausiai informacijos gaunančių iš žiniasklaidos, daržoves vartojo ne kiekvieną dieną. Dauguma pacientų atsisakė kai kurių aukšto glikeminio indekso produktų (desertų, baltos duonos, bananų). Du trečdaliai pacientų, informaciją apie ligą gaunančių iš žiniasklaidos, visai neužsiėmė fizine veikla. Didžioji dalis pacientų su gera 2TCD kontrole nevartojo alkoholio, 76,2 proc. su nepakankama ligos kontrole alkoholį vartojo retkarčiais.

40,8 proc. tiriamųjų trūko informacijos apie gyvensenos principus, 18,3 proc. tiriamųjų trūko informacijos apie FA reikšmę, sergant cukriniu diabetu. Gerai ligą kontroliuojantys pacientai turėjo 5,46 karto didesnę tikimybę reguliariai maitintis ir 7,95 k. didesnę tikimybę būti fiziškai aktyvūs. Tiriamieji, įsitikinę, kad gydytojų rekomendacijų laikosi visada, turėjo 4,55 karto didesnę tikimybę maitintis reguliariai, 5,62 k. didesnę tikimybę kasdien valgyti daržoves, 4,88 k.

didesnę tikimybę būti fiziškai aktyvūs, 7,76 k. didesnę tikimybę laikytis FA rekomendacijų bei 3,84 k. didesnę tikimybę nevartoti alkoholinių gėrimų, palyginus su gydytojų rekomendacijų besilaikančiais tik kartais. Informaciją apie 2TCD gaunantys iš gydytojų, turėjo 18,8 karto didesnę tikimybę kasdien vartoti ankštines kultūras, daržoves bei vaisius.

Išvados. Ne visi tiriamieji suvokia gyvensenos keitimo svarbą 2TCD kontrolei. Didžioji dalis informacijos apie ligą gaunama iš patikimų šaltinių – sveikatos priežiūros specialistų. Siekiant geros ligos kontrolės, sveikatos priežiūros specialistai 2TCD pacientams turėtų suteikti moksliškai pagrįstą informaciją apie ligą, jos eigą, gyvensenos keitimo reikšmę, sergant 2TCD.

Raktiniai žodžiai. Gyvensena, 2 tipo cukrinis diabetas, informuotumas, su sveikata susijusi elgsena.

SUMMARY

TYPE 2 DIABETES PATIENTS' PERCEPTIONS OF THE BENEFITS OF LIFESTYLE MODIFICATION FOR DISEASE CONTROL

Julija Šakalytė

Research supervisor Doc. dr. Narseta Mickuvienė

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 56 p.

Aim of the study. To determine the awareness of people with type 2 diabetes about the importance of lifestyle changes for good disease control and their health behavior after diagnozing diabetes. Objectives. 1. To evaluate the change in lifestyle behavior of people with type 2 diabetes after disease diagnosis. 2. To assess the awareness of patients with the benefits of lifestyle changes in type 2 diabetes and the benefits of lifestyle changes. 3. To evaluate the links between awareness and behavior when controlling type 2 diabetes.

Methods. A Cross-sectional survey was conducted in Vilnius PI Karoliniškių out-patient clinic in 2019 September – November. The subjects were 71 patients with type 2 diabetes: 42 women (59.2%) and 29 men (40.8%). Data were collected through a questionnaire survey. For qualitative data analysis, Pearson Chisquare (χ²) and Fisher’s exact test were used. The Mann-Whitney U test was applied to compare categorical – ordinal data in the two groups. Logistic regression was performed to evaluate links between behavior and awareness. Data were considered statistically significant at p<0.05.

Results. After being diagnosed with type 2 diabetes almost 10% of respondents refused to manage the disease through lifestyle changes. Every fifth patient who isn‘t controlling type 2 diabetes enough ate only 1–2 times per day and none of the patients who get most of the information about the disease from the internet was eating regularly. 92% of patients who controll the disease well ate legumes, vegetables and fruits every day while nine of ten who get most of the information from the press were not eating vegetables every day. Most of the patients gave up some of the high glycemic index foods (deserts, white bread, bananas). Two thirds of the patients who get information about their disease from the press were not physicaly active. Most of the patiens who manage their disease well were not consuming alcohol while 76.2% of the patients who are controlling the disease not good enough were sometimes consuming alcohol.

40.8% of respondents had not enough information about lifestyle principles, 18.3% of respondents about importance of physical activity while having type 2 diabetes. Patients who manage their disease were 5.46 times more likely to eat regularly and 7.95 times likely to be physicaly active. Respondents who are sure that they totaly follow doctors‘ recommendations had 4.55 times better chances to eat regularly, 5.62 times better chances to eat vegetables every day,

4.88 times better chances to be physicaly active, 7.76 times better chances to follow the physical activity recommendations and 3.84 times better chances to avoid alcohol comparing to those who follow doctors‘ recommendations only sometimes. Those who get most of the information about type 2 diabetes from doctors were 18.8 times more likely to eat legumes, vegetables and fruits daily. Conclusions. Not all respondents understand the importance of lifestyle changes while trying to manage type 2 diabetes. Most of them get information about the disease from trusted sources – healthcare professionals. In order to manage type 2 diabetes healthcare professionals should provide scientifically proven information about the disease, course of it, importance of lifestyle changes while having type 2 diabetes.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju VšĮ Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriaus vedėjai, gydytojai endokrinologei doc. dr. Linai Zabulienei už palaikymą, skirtą laiką ir patarimus bei pagalbą rengiant magistro baigiamąjį darbą.

Taip pat noriu padėkoti VšĮ Karoliniškių poliklinikos Endokrinologijos poskyrio gydytojoms ir slaugytojoms už bendradarbiavimą atliekant pacientų apklausą.

TURINYS

1.1. Antrojo tipo cukrinis diabetas ... 11

1.2. Cukrinis diabetas Lietuvoje ir pasaulyje ... 13

1.3. Cukrinio diabeto kontrolė ... 15

1.4. Sergančiųjų diabetu mokymas ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 22

2.1. Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas ... 22

2.2. Tyrimo instrumento aprašymas ... 23

2.3. Duomenų analizė ... 24

3. TYRIMO REZULTATAI ... 25

3.1. Tiriamųjų aprašymas ... 25

3.2. Tiriamųjų gyvensenos įpročiai diagnozavus 2TCD ... 27

3.3. Tiriamųjų informuotumas apie 2TCD ... 40

3.4. Tiriamųjų informuotumo ir elgsenos sąsajos, kontroliuojant 2TCD ... 44

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47

5. IŠVADOS ... 49

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 50

7. LITERATŪRA ... 51

8

SANTRUMPOS

1. VšĮ – Viešoji įstaiga 2. k. - kartai

3. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija 4. CD – cukrinis diabetas

5. 2TCD – 2 tipo cukrinis diabetas 6. JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos 7. KMI – kūno masės indeksas

8. FA – fizinis aktyvumas 9. ES – Europos Sąjunga

10. HbA1c – glikozilintas hemoglobinas

11. DSMES – diabeto savikontrolės mokymas ir palaikymas (angl. Diabetes Self-Management Education and Support)

12. TPE – terapinis pacientų ugdymas (angl. Therapeutic Patient Education) 13. LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

9

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) cukrinį diabetą (toliau – CD) apibrėžia kaip lėtinę medžiagų apykaitos ligą, kuriai būdingas gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje (hiperglikemija), todėl atsiranda širdies, kraujagyslių, akių, inkstų ir nervų pažeidimų. Antrojo tipo cukrinis diabetas (toliau – 2TCD) – dažniausia CD forma, kuria serga suaugę asmenys, dėl atsparumo insulinui, insulino sekrecijos sutrikimo ir kitų priežasčių.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, CD sergančių yra apie 463 milijonai žmonių visame pasaulyje, daugiausia žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse [1]. Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje sergančiųjų CD skaičius sparčiai didėjo (nuo 108 milijonų pacientų pasaulyje 1980 metais iki 463 milijonų 2019 metais) ir prognozuojama, kad iki 2045 metų CD sirgs net 700 milijonų asmenų [2–5]. CD lemia vis augančias sveikatos priežiūros išlaidas visuomenei, kadangi apie 11 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų pasaulyje (apie 612 milijardų JAV dolerių) lemia išlaidos CD gydymui ir priežiūrai. Senėjanti visuomenė, gyvensenos pokyčiai, mitybos įpročiai, fizinis pasyvumas, nutukimas ir stresas yra vienos pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį spartų CD paplitimą [3, 4, 6, 7].

Siekiant veiksmingos CD kontrolės, pacientams yra itin svarbu laikytis sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų. :aikydamiesi sveikos gyvensenos principų ir gydymo rekomendacijų, pacientai gali kontroliuoti savo ligą, išvengti galimų ligos padarinių ir gyventi visavertį gyvenimą. Bloga ligos kontrolė is ligos komplikacijos kelia rūpesčių sergančiajam ir jo šeimai, yra našta visuomenei ir sveikatos apsaugos sistemai [8].

Sergančiųjų CD gydymą ir priežiūrą apima sveikatai palanki gyvensena (sergančiajam pritaikytos dietos laikymasis, buvimas fiziškai aktyviems), gliukozės kiekio kraujyje (glikemijos) stebėjimas (CD savikontrolė), reguliarios sveikatos priežiūros specialistų (šeimos gydytojo, gydytojo endokrinologo, slaugytojo diabetologo ir kitų specialistų) konsultacijos, esant poreikiui ar pažengus ligai – hiperglikemiją mažinančių vaistų vartojimas [8]. Tyrimų duomenimis, gyvenimo būdo intervencijos pacientams yra ne tik veiksmingos ligos valdymui, bet ir ekonomiškai naudingos sveikatos apsaugos sistemai, todėl labai svarbu išsiaiškinti, kaip CD sergantys asmenys suvokia savo ligą ir būtent gyvenimo būdo keitimo svarbą savo ligos kontrolei [4, 7, 9].

DARBO TIKSLAS: nustatyti sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu suvokimą apie gyvensenos keitimo svarbą, siekiant geros ligos kontrolės ir jų elgseną, susirgus diabetu.

10 DARBO UŽDAVINIAI:

1. Įvertinti kaip pakito sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu gyvensenos įpročiai, diagnozavus ligą;

2. Įvertinti sergančiųjų informuotumą apie gyvenseną, sergant antrojo tipo cukriniu diabetu ir gyvensenos pokyčių naudą;

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, pasireiškianti kai kasa gamina nepakankamai insulino arba žmogaus organizmas negali efektyviai panaudoti gaminamo insulino. Insulinas – hormonas, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje. Hiperglikemija (padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje) daro didelę žalą daugeliui organizmo sistemų, ypač nervų sistemai ir širdies ir kraujagyslių sistemai [2].

1.1. Antrojo tipo cukrinis diabetas

Antrojo tipo cukrinis diabetas yra dažniausias (daugiau nei 90 proc.) CD forma ir juo dažniausiai serga vyresni nei 40 metų asmenys, dažnai keli šeimos nariai. 2TCD būdinga kasos beta ląstelių disfunkcija ir atsparumas insulinui, kuris susijęs su nutukimu ar antsvoriu – šias sąlygas dažnai lemia nesubalansuota mityba ir sėdimas gyvenimo būdas. Šiuo metu vis dažniau šio tipo CD diagnozuojamas ir vaikams [2, 7, 9, 10].

2TCD rizikos veiksniai [5, 11]: · antsvoris (KMI 25 kg/m² ar daugiau);

· amžius (vyresni nei 45 metų amžiaus asmenys);

· CD sergantys pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai);

· ankstesni gliukozės apykaitos sutrikimai (tarpinė hiperglikemija ar prediabetas); · moterys, sirgusios gestaciniu diabetu ar gimdžiusios sunkesnius nei 4 kg naujagimius; · didelė juosmens apimtis (vyrams nuo 102 cm, moterims nuo 88 cm);

· mažas fizinis aktyvumas; · miego sutrikimai;

· ir kt.

Sergant 2TCD sutrinka normali gliukozės apykaita, t. y. sutrinka gliukozės įsisavinimas audiniuose, todėl nevalgius ir po valgio kraujyje stebimas padidėjęs gliukozės kiekis. Esant tokiai būklei ilgesnį laiką, pradeda sparčiai vystytis ir CD komplikacijos [3, 5, 12, 13].

Pastarųjų kelių dešimtmečių CD epidemiologiniai tyrimai praplėtė supratimą apie ligos kilmės ir vystymosi rizikos veiksnius, kurie apima ir genetinius ir epigenetinius – gyvenimo būdo, aplinkos ir kitus veiksnius. Nors individualus polinkis sirgti CD yra genetiškai apspręstas, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad daugelio 2TCD atvejų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą ar aplinkos veiksnius [3].

Daugelis tyrimų įrodė, kad paprastos gyvenimo būdo keitimo priemonės yra veiksmingos, siekiant užkirsti kelią 2TCD arba atitolinti jo pradžią. Norėdami išvengti 2TCD ir jo komplikacijų rizikos grupės asmenys turėtų [2, 3, 5]:

12 · mažinti padidėjusį cholesterolio kiekį;

· palaikyti optimalų kūno svorį;

· būti fiziškai aktyvūs – mažiausiai 30 minučių reguliarios, vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien;

· maitintis sveikai, vengiant cukraus, sočiųjų riebalų; · vengti tabako vartojimo.

2TCD būdingi simptomai [5, 14]:

· per didelis šlapimo išsiskyrimas (poliurija), troškulys (polidipsija), burnos džiūvimas; · padidėjęs alkio jausmas (pradinėse stadijose);

· svorio pokyčiai (augimas ar kritimas);

· regos pokyčiai (neryškus matymas, blogėjantis regėjimas); · nuolatinis nuovargis, dirglumas, silpnumas;

· periodontitas;

· blauzdų skausmas einant;

· blogai gyjančios žaizdos ir įbrėžimai;

· rankų ir padų tirpimo ar deginimo jausmas vakarais, naktimis;

· patamsėjusi oda kaklo, pirštų, alkūnių, pažastų sulenkimo vietose (lot. acanthosis nigricans).

2TCD simptomai panašūs į pirmojo tipo CD, tačiau dažnai būna silpniau išreikšti, todėl CD diagnozuojamas dažniausiai per vėlai, o kartais tik praėjus 9–10 metų nuo ligos atsiradimo, kai atsiranda ligos komplikacijos – miokardo infarktas, insultas. Daugiau nei pusei CD sergančių suaugusiųjų liga ilgai nėra diagnozuota, todėl nustačius ligą jie jau turi daugelį CD komplikacijų kiekį. Kadangi CD simptomai ilgai lieka nepastebėti, labai svarbu yra ankstyvas ligos nustatymas, tikslu išvengti greito CD progresavimo [2, 3, 5].

Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių CD yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų, aklumo, inkstų nepakankamumo ir apatinių galūnių amputacijos priežastis. Taip pat CD pacientams didesnė rizika susirgti infekcijomis. Svarbiausios CD komplikacijos [2, 3, 15]:

· suaugusieji, sergantys CD, turi 2–4 kartus didesnę miokardo infarkto ir insulto riziką dėl širdies ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimų, galvos smegenų ir kaklo kraujagyslių aterosklerozės.

· diabetinė retinopatija – svarbi aklumo priežastis, kurios metu tinklainėje yra pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės.

· diabetinė nefropatija – viena pagrindinių 2TCD sergančių žmonių inkstų nepakankamumo priežasčių, kadangi sergant 2TCD atsiranda inkstų smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai,

13 tuomet šlapime aptinkama baltymo, o laiku nesustabdžius šios būklės vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas.

· diabetinė polineuropatija – dažniausiai pasitaikanti periferinė neuropatija – neurologinis

sutrikimas, išsivystantis dėl periferinės nervų sistemos (neuronų aksonų). Dažnai šis pažeidimas pasireiškia kojose, pradžioje atsiranda pirštų, pėdų nejautra, skausmai, o vėliau plinta aukštyn. Būdingas progresuojantis distalinis jutimų netekimas, sunkiais atvejais kartu pasireiškia motorinis silpnumas. Dėl sumažėjusio pėdų jautrumo gali atsirasti nuospaudų, žaizdų, kurių negydant didėja opų ir infekcijų tikimybė, todėl taip pat galimas galūnių amputacijos poreikis.

Svorio metimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti CD. Vaistų vartojimas pagal poreikį, savikontrolės mokymai, reguliari sveikatos priežiūra gali padėti pajausti kokybiško gyvenimo malonumą net ir sergant CD [16].

1.2. Cukrinis diabetas Lietuvoje ir pasaulyje

Sergamumas CD Lietuvoje kasmet vis didėja ir nuo 2002 iki 2018 metų CD pacientų Lietuvoje padaugėjo beveik 30,7 sergančiųjų 1000 gyventojų (1.1 pav.). Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su CD tendencijos taip pat linkusios didėti. Nuo 2010 iki 2018 metų mirtingumas padidėjęs 8,9 mirusiųjų 100 000 gyventojų (1.2 pav.) [17, 18]. Būtent dėl didėjančio sergamumo bei mirtingumo, CD sergantiems žmonėms reikia suteikti daugiau informacijos apie ligos valdymą, gyvensenos keitimo svarbą ligos kontrolei, taip pat visuomenei skleisti informaciją apie CD prevenciją, užkertant kelią spartesniam ligos progresavimui nacionaliniu lygmeniu.

1.1 pav. Lietuvos suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) gyventojų sergamumas cukriniu diabetu 2002 – 2017 metais. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalas.

12,8 22,0 36,2 42,4 19,0 29,9 45,0 50,7 16,2 26,3 41,0 46,9 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 2002 2008 2014 2018 Sergan či ų jų sk. / 1000 gyv. Metai Vyrai Moterys Iš viso

14 1.2 pav. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su cukriniu diabetu 2010 –

2018 metais. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

Ligotumas CD Lietuvos savivaldybėse pasiskirstęs netolygiai (1.3 pav.). 2015 metais didžiausias buvo Zarasų rajone (47,2 / 1000 gyv.), Elektrėnuose (29,7 / 1000 gyv.) bei Birštono savivaldybėje (28,5 / 1000 gyv). Tuo tarpu mažiausi ligotumo CD rodikliai stebėti Šilalės rajone (11,6 / 1000 gyv.), Rietavo savivaldybėje (14 / 1000 gyv.) bei Klaipėdos rajone (13,7 / 1000 gyv.) [19].

1.3 pav. Ligotumas cukriniu diabetu Lietuvos savivaldybėse 2015 metais. Šaltinis: „Visuomenės sveikatos netolygumai“

8,9 14,8 18,8 0 5 10 15 20 2010 2017 2018 Mirusi ų jų sk. / 100 000 gyv. Metai

15 2019 metų Tarptaudinės diabeto federacijos duomenimis, Europoje didžiausias sergamumas CD tarp 20 metų ir vyresnių asmenų buvo Vokietijoje (15,3 proc.), Portugalijoje (14,2 proc.), Maltoje (12,2 proc.). Tuo tarpu mažiausias sergamumas pastebimas Monake (2,9 proc.), Airijoje (3,2 proc.) bei Lietuvoje (3,8 proc.) [1].

2017 metais paskelbtoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sergamumo CD ataskaitoje [20] nurodoma, kad visoje šalyje 2013 metais net 9,4 proc. visos populiacijos (~30,3 milijonai gyventojų) buvo sergantys CD, iš kurių 90–95 proc. 2TCD (1.4 pav). Lyginant su ES šalimis, vienintelė Prancūzija sergamumu CD lenkia JAV, tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugiau nei 2 kartus mažesnis nei amerikiečių.

1.4 pav. ≥ 20 metų amžiaus asmenų sergamumas cukriniu diabetu JAV 2013 metais. Šaltinis: Centers for Disease Control and Prevention.

1.3. Cukrinio diabeto kontrolė

Siekiant įvertinti, ar CD yra veiksmingai kontroliuojamas, atliekami gliukozės, glikozilinto hemoglobino (HbA1c), inkstų veiklos rodiklių, cholesterolio ir kiti laboratoriniai tyrimai, matuojamas arterinis kraujo spaudimas, įvairių organų (akių, širdies, nervų) būklė. Siektini glikemijos kontrolės rodikliai [5]:

· gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje prieš valgį ≤ 7 mmol/l ;

· gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje po valgio (2 val. nuo valgio pradžios) ≤ 8,5 mmol/l;

· gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje prieš miegą 5,5–8,5 mmol/l · glikozilintas hemoglobinas HbA1c ≤ 7,0 proc.

16 · nėra sunkios, reikalaujančios gydymo, ar naktinės hipoglikemijos.

Jeigu šie glikemijos kontrolės tikslai nėra pasiekiami daugiau nei 3–6 mėn., tai rodo, kad CD nėra kontroliuojamas veiksmingai ir reikėtų keisti ligos priežiūrą bei gydymą – pakeisti gyvenseną, didinti vaistų dozes ar skirti papildomų hiperglikemiją mažinančių vaistų derinius, insulino terapiją [5].

CD pacientai turėtų gliukozės kiekį namuose tikrinti įvairiu paros metu [5]: · prieš valgį ryte, prieš pietus ar prieš vakarienę;

· 2 val. po valgio;

· prieš miegą, nakties metu;

· bet kuriuo paros metu pasijutus blogai; · kitu metu, kaip nurodė gydytojas.

Nors įvairiu paros metu matuojamas momentinis gliukozės kiekis kraujyje, nustatyti ilgalaikius gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimus yra sunku. Būtent tam atliekamas HbA1c (kraujo gliukozės ir hemoglobino junginio) tyrimas, rekomenduojamas atlikti kas 3 mėnesius, siekiant įvertinti CD kontrolę. Kadangi eritrocitų gyvavimo trukmė apie 120 dienų, HbA1c atspindi glikemijos kontrolę per pastaruosius 2–3 mėn. iki ištyrimo. Kuo gliukozės koncentracija yra didesnė, tuo daugiau hemoglobino jungiasi su ja, tai lemia blogėjantį eritrocitų baltymo gebėjimą pernešti deguonį organizmo ląstelėms, audiniai patiria deguonies trūkumą [4, 15, 19]. Atsižvelgiant į tinkamą glikemijos kontrolės svarbą komplikacijų prevencijai, bendrai sveikatos būklei, visiems CD sergantiems žmonėms rekomenduojama reguliariai atlikti HbA1c tyrimą.

CD sergantiems žmonėms yra labai svarbu suprasti savo atsakomybę už sveikatą – nuolatos matuoti gliukozės rodiklius patiems namuose, esant reikalui keisti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, prižiūrėti pėdas, vartoti gydytojų paskirtus geriamuosius ar švirkščiamuosius vaistus, reguliariai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistą. CD savikontrolė (gliukozės kiekio stebėjimas, reguliavimas) yra itin svarbi glikemijos kontrolei, svorio mažinimui ir insulino ar kitų

hiperglikemiją mažinančių vaistų poreikio sumažinimui iki minimumo [3, 5, 9, 15, 22, 23].

Sergantiems CD ir siekiantiems kontroliuoti savo ligą rekomenduojama sveikatai palanki mityba [24–27]:

· valgyti nedidelėmis porcijomis reguliariai, 5–6 kartus per dieną; · vartoti daug įvairiaspalvių daržovių (ypač ankštinių, pupelių) ir vaisių;

· riboti angliavandenių suvartojimą iš cukraus, rafinuotų grūdų (balta duona, balti ryžiai), kurie turi mažai skaidulinių medžiagų ir aukštą glikeminį indeksą;

· riboti alkoholio vartojimą;

17 · savo racioną papildyti nesmulkintų grūdų ir daug skaidulų (25–50 g per dieną) turinčiais

produktais (duona, kruopomis);

· sočiuosius riebalus keisti nesočiaisiais (tik <10 proc. paros maisto energinės vertės turėtų sudaryti sotieji riebalai);

· riboti riebalų vartojimą (<30 proc. paros maisto energinės vertės);

· rinktis liesą mėsą, paukštieną, žuvį, sumažinto riebumo pieną, jogurtą, sūrį, kiaušinius, riešutus, sėklas;

· gerti daug vandens.

Svarbu atkreipti sergančiųjų dėmesį ir į suvartojamų produktų glikeminį indeksą (GI), parodantį kaip greitai angliavandeniai yra suvirškinami bei pasisavinami. Aukštą glikeminį indeksą turintys produktai (balta duona, morkos, bulvės, bananai) pasisavinami greitai ir tai lemia staigų gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje bei staigų kritimą, todėl rekomenduojama valgyti neperdirbtus grūdus, mažesnį GI turinčias kruopas (avižas, miežius), mažinti krakmolingų produktų kiekį racione, pavyzdžiui, įprastas bulves keisti saldžiosiomis, rinktis žirnius, obuolius, apelsinus, kriaušes, slyvas [3, 5, 15, 28].

Taip pat sergantiems CD labai svarbi ir fizinė veikla, kuri gerina gliukozės įsisavinimą, stiprina organizmo insulino veikimą ir švirkščiamojo insulino įsisavinimą, taigi išlaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje, mažina kraujospūdį. Rekomenduojama bent po 30 min. vidutinio intensyvumo veiklos, kad širdies ritmas pasiektų 60–70 proc. maksimalaus pulso dažnio, 3–4 kartus per savaitę (mažiausiai 150 min. per savaitę) arba 25 min. intensyvių aerobinių pratimų 3 kartus per savaitę, papildomai 2 kartus per savaitę atliekant ir jėgą stiprinančius pratimus [5, 15, 24–26].

Svarbu atkreipti dėmesį į T2CD pacientams pasireiškusias komplikacijas – jeigu yra retinopatija, didelio intensyvumo aerobiniai pratimai gali būti netinkami dėl padidėjusios kraujosruvų į stiklakūnį rizikos. Tokiu atveju tikslinga prieš pradedant intensyviai mankštintis pasitarti su gydytoju oftalmologu. Taip pat esant periferinei neuropatijai ir užsiimant fiziniu aktyvumu reikėtų dėvėti tinkamą avalynę, kasdien tikrinti pėdas, kad būtų galima anksti nustatyti odos pažeidimus.

Tyrimų duomenimis, vidutinis svorio sumažinimas apie 5 proc. kūno svorio gali pagerinti insulino veikimą, sumažinti gliukozės kiekį kraujyje nevalgius ir sumažinti hiperglikemiją mažinančių vaistų poreikį, todėl CD sergantiems pacientams, ypač nutukusiems, rekomenduojama sumažinti savo kūno svorį 5–10 proc. Taip pat kūno svorio mažinimas turi didelę reikšmę pacientams sergantiems CD, nes mažėja kraujospūdis, gerėja lipidų koncentracija kraujo serume (sumažėja trigliceridų, bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų kiekis, padidėja didelio

18 tankio cholesterolio kiekis), taip mažinama CD komplikacijų rizika, susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis [26, 29].

Valdant 2TCD svarbus ne tik gyvenimo būdo keitimas, tačiau ir socialinė parama, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai veikia glikemijos kontrolę ir CD savikontrolę. Tyrimai rodo, kad jei šeimos nariai nedalyvauja CD kontrolėje ar nepalaiko sergančiojo, ilgainiui sergantieji CD nustoja laikytis gydymo režimo [3, 14].

1.4. Sergančiųjų diabetu mokymas

CD savikontolės mokymas, gyvensenos, mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai yra svarbi 2TCD valdymo dalis. Daugelis tyrimų įrodė CD mokymo, gyvensenos keitimo svarbą glikemijos kontrolei bei su diabetu susijusių komplikacijų prevencijai [12, 15, 22].

Labai svarbu užtikrinti pacientų kokybišką, prieinamą, profesionalų ir pacientų poreikius atitinkantį mokymą, kadangi CD valdymo sėkmė daugiausia priklauso nuo to, kokius sprendimus priima pats pacientas. Mokymas yra svarbus, kad pacientai būtų pasiruošę tinkamai kontroliuoti CD, pakeisti savo įpročius, psichologiškai ir socialiai adaptuotųsi. Tyrimų duomenimis, pacientų diabeto savikontrolės mokymas padeda sumažinti 2TCD mirštamumo riziką [30, 31].

Stanfordo universiteto (JAV) sukurtos 6 savaičių diabeto savikontrolės mokymo ir palaikymo (angl. Diabetes Self-Management Education and Support – DSMES) programos, teikiamos diabeto slaugytojų ar dietologų suteikia žmonėms žinių ir įgūdžių, kaip valdyti savo diabetą ir su juo susijusias būkles. Jose vadovaujamasi įrodymais pagrįstais standartais, pritaikytais prie individualių pacientų poreikių ir tikslų. Tokios programos metu 2TCD pacientai išmoksta sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvūs, stebėti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti vaistus, mažinti kitų sveikatos sutrikimų riziką, palaikyti gerą psichoemocinę būklę, pagerinti savo sveikatą bei gyvenimo kokybę [31–33]. Šių mokymų temos apima [32]:

· diabeto supratimą ir jo gydymą; · sveiką mitybą;

· fizinio aktyvumo svarbą; · vaistinių preparatų vartojimą; · cukraus kiekio kraujyje tikrinimą;

· kitų sveikatos problemų rizikos mažinimą; · streso valdymą.

Pasak PSO, terapinio pacientų ugdymo (angl. Therapeutic Patient Education – TPE) tikslas yra bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais padėti pacientams įgyti bei išlaikyti būtiniausius įgūdžius, reikalingus savarankiškai valdyti savo kasdienius gyvenimo įpročius sergant lėtinėmis ligomis [6, 24]. Sergančiųjų CD ugdymas apibrėžiamas kaip sisteminė

19 intervencija, įgalinanti pakeisti gyvenimo būdą, palaikyti tinkamą mitybą ir fizinį aktyvumą, valdyti ligą, laikytis periodinių medicininių patikrinimų. Pacientų ugdymas yra laikomas svarbiu tiek CD sergantiems, tiek asmenims, turintiems didelę riziką susirgti, ypač turintiems tarpinę hiperglikemiją ar prediabetą, t. y. būklė, kuriai esant glikemija ir / arba HbA1c viršija normas, tačiau nepakankamai CD diagnozuoti [7].

Įrodymais pagrįstose 2TCD sergančių asmenų mokymo gairėse nurodoma šių mokymų nauda [35]:

· gerina jų žinias ir supratimą apie savo būklę; · turi teigiamą poveikį keičiant mitybos įpročius; · gali padidinti fizinio aktyvumo dažnį;

· pagerina pacientų pėdų priežiūrą;

· daro teigiamą poveikį savarankiškai gliukozės kiekio kraujyje kontrolei; · veiksmingas, padedant pacientams mesti rūkyti;

· tikėtina, kad pagerėja glikemijos kontrolė; · pacientams padeda sumažinti kūno svorį;

· gerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, psichologinį prisitaikymą prie ligos; · sumažina depresiją ir nerimą;

· pagerina pacientų savikontrolę. Pacientų mokymas gali būti [7]:

· teikiamas įprastinės sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos ir apžiūros metu. Šis ugdymo būdas paprastai apima pagrindinės informacijos apie gyvenimo būdo pokyčius, svarbiausius ligos valdymo aspektus pateikimą, taigi informacija būna ne individualizuota, o standartinė.

· struktūrizuotas pacientų ugdymas gali būti teikiamas grupinių ar individualių pacientų konsultacijų metu. Grupinis mokymas pranašesnis už individualų tuo, kad specialistas gali suteikti informacijos daugiau pacientų vienu metu, todėl tai didina ir CD pacientų kontaktinį laiką su sveikatos priežiūros specialistais, taip pat kiekvienas asmuo gali išgirsti ir mokytis iš kitų pacientų patirties, susijusios su CD. Individualios konsultacijos būna labiau individualizuotos, sukuria stipresnį paciento pasitikėjimą specialistu.

11 tyrimų sisteminė apžvalga ir metaanalizė vertinusi 1532 sergančius CD pacientus, nustatė, kad terapinis pacientų mokymas mažina sistolinį kraujo spaudimą, HbA1c ir gliukozės kiekį, kūno svorį ir gerina pacientų žinias apie ligą. Taip pat, penktadaliui pacientų sumažėjo hiperglikemiją mažinančių vaistų vartojimo poreikis. Svarbu ir tai, kad po pacientų mokymo sesijų

20 buvo stebėtas ne tik trumpalaikis HbA1c sumažėjimas (-1,4 proc. per 4–6 mėn.), bet išliko sumažėjęs dar 2 metus po mokymų (-1,0 proc.) [7].

Tiriamos ir pacientams iškylančios CD savikontrolės kliūtys. Vienų pacientų teigimu, jiems sunku laikytis CD kontrolės rekomendacijų dėl asmeninių priežasčių (asmeninės motyvacijos trūkumas, raštingumas, problemų sprendimo įgūdžiai, depresija, amžius, kitos ligos ir pan.), kitiems dėl priežasčių, susijusių su aplinka (sunkumai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos paslaugų prieinamumas) [7, 26]. Siekiant pašalinti šias kliūtis galėtų pagelbėti asmeninės gyvensenos medicinos specialistų konsultacijos pacientams patogiu metu sveikatos priežiūros įstaigoje ar telefonu, elektroniniu paštu. Nors ir atlikta nemažai tyrimų, kuriuose bandyta ištirti pacientų mokymo ir glikemijos kontrolės ryšį, kuris yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis CD komplikacijas, tačiau dar trūksta mokslinių tyrimų, paaiškinančių pacientų mokymo veiksmingumą būtent ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinančių, ar geriausi rezultatai pasiekiami taikant individualias, ar grupines konsultacijas [7].

2007–2008 metais Norvegijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad po dalyvavimo CD savikontrolės mokymuose, pacientams pavyko pakeisti savo gyvensenos įpročius. Dalyvių teigimu, mokymų metu įgytos žinios apie maistą, kaip skirtingi maisto produktai veikia gliukozės kiekį kraujyje, kaip gliukozės koncentraciją gali sureguliuoti fizinis aktyvumas, buvo vienas iš veiksnių, lėmusių gyvenimo būdo pokyčius. Taip pat kai kurių tyrimo dalyvių teigimu, jie pakeitė savo gyvenseną dėl atsiradusios atsakomybės už savo sveikatą. Gyvenimo būdo pokyčiams yra labai svarbu artimųjų, sveikatos priežiūros specialistų palaikymas, taip pat pačių gyvensenos pokyčių poveikio sveikatai patyrimas (svorio kritimas, energijos padidėjimas, pagerėjusi savijauta), supratimas apie CD komplikacijas [23].

2014 metais atliktas tyrimas įrodo pacientų mokymo svarbą gyvenimo būdo keitimui. 92,1 proc. tyrimo dalyvių, sirgusių CD, turėjo nedaug žinių apie fizinio aktyvumo, svorio metimo naudą ir net 91,7 proc. apklaustųjų teigė nesantys reguliariai fiziškai aktyvūs, tuo tarpu tik 5 proc. fiziškai aktyvių pacientų mankštinosi daugiau nei 30 min. per dieną. Beveik visi pacientai nesilaikė jiems skirto dietos plano ir nestebėjo savo kūno svorio (atitinkamai 99,1 ir 97,7 proc.) [36]. Taigi siekiant pagerinti CD sergančiųjų žinias apie ligos valdymą, sveiką gyvenimo būdą, daugiau informacijos apie CD kontrolę keičiant gyvenimo būdą, žinių, kur tokios informacijos ieškoti internete ir informacinių leidinių pacientams galėtų suteikti sveikatos priežiūros įstaigos personalas. JAV yra organizuojamos vienerių metų mokymo programos [37], skirtos sergantiesiems tarpine hiperglikemija, padėti pakeisti savo gyvenseną, siekiant sumažinti riziką susirgti CD. Šių mokymų programą apima:

· gyvi grupiniai susitikimai, informacinė dalomoji medžiaga, kiti šaltiniai, kurie svarbūs gyvensenos pokyčiams;

21 · gyvensenos specialistai, padėsiantys įgyti naujų įgūdžių, paskatinančių ir motyvuojančių

pasiekti užsibrėžtų tikslų;

· palaikymo grupė, kurios pagalba lengviau siekti panašių tikslų. Įtraukimo į programą kriterijai:

· dalyviai turi nesirgti CD;

· būti vyresni nei 18 metų amžiaus; · asmenys, kurių KMI ≥ 24 kg/m²; · moterys negali lauktis kūdikio;

· HbA1c 5,7–6,4 proc. arba glikemija nevalgius 5,6–6,9 mmol/l arba glikemija 2 valandas po vagio 7,8–11,0 mmol/l;

· turi didelę riziką susirgti CD;

· anksčiau diagnozuotas gestacinis diabetas.

Tokie, didelę riziką susirgti 2TCD turinčių asmenų, mokymai galėtų užkirsti kelią sergamumo CD plitimui, padėtų mažinti kūno svorį, keisti mitybą, didinti fizinį aktyvumą.

Lietuvoje vyksta 40–65 metų amžiaus asmenų širdies ir kraujagyslių ligų ir CD rizikos grupių sveikatos stiprinimo programa [38]. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai padeda stiprinti tokių asmenų sveikatą, supažindindami pacientus su šių ligų rizikos veiksniais, komplikacijomis, mitybos ir fizinio aktyvumo, streso reikšme ligų prevencijai, moko rinktis sveikatai palankią mitybą, fizinį aktyvumą, valdyti stresą. Vertinant šios programos 2018 m. rezultatus [39] paaiškėjo, kad iš beveik 1500 dalyvavusių net 63 proc. sumažėjo kūno svoris, 57 proc. pagerėjo glikemijos rodikliai, 79 proc. tapo fiziškai aktyvesni ir 78 proc. pakeitė mitybą Tokie rezultatai rodo asmenų, turinčių riziką susirgti CD mokymo naudą gyvensenos pokyčiams. Tokie pokyčiai ir informacija apie pokyčių naudą būtų svarbūs visai visuomenei ir sergantiems CD, tai galėtų didinti tiek sergančiųjų, tiek sveikų asmenų sąmoningumą rūpintis savo sveikata ir išvengti susirgimo 2TCD ar susirgus išvengti ligos sukeltų komplikacijų.

22

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo eiga ir tiriamasis kontingentas

Tyrimas – epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimas buvo atliktas VĮ Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Konsultacijų skyriuje. Tyrimo objektas – šios poliklinikos pacientai, sergantys 2TCD. Tiriamieji buvo apklausti 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Duomenys buvo renkami anketinės apklausos būdu. Buvo gautas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sutikimas (1 priedas) ir LSMU Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (2 priedas). Anketos buvo dalinamos gydytojo endokrinologo ir diabetinės pėdos kabinete apsilankiusiems pacientams. Prieš tyrimą tiriamieji užpildė tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formą (3 priedas).

Lietuvos higienos instituto sveikatos statistikos duomenimis, VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2018 metais buvo prisirašę 3104 2TCD pacientai. Imties dydis apskaičiuotas naudojant Open Epi programą. Pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo intervalas, hipotetinis tiriamo veiksnio dažnis 50 proc., absoliutus tikslumas 5 proc. Tyrimui reikalinga reprezentatyvi imtis 342 pacientai.

Iš viso išdalintos 75 anketos, 71 užpildytos tinkamai ir grąžintos atgal. Atsakomumo dažnis 95 proc. Vyrai sudarė 40,8 proc. (29 vyrai), moterys – 59,2 proc. (42 moterys) visų tirtųjų. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 68,4±7,9 metai, vyrų ir moterų amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,98). Daugiausiai apklaustų pacientų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (39,4 proc.) buvo pensininkai (69,0 proc.), gyveno santuokoje (71,8 proc.). Vidutinė 2TCD trukmė buvo 11,1 metų, moterys diabetu sirgo 1,7 m. ilgiau nei vyrai, tačiau šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (p=0,36). Tiriamųjų paskutinių trijų HbA1C rezultatų vidurkis buvo 6,71±1,00 proc., vyrų ir moterų tyrimų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,09) (2.1 lentelė).

2.1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika

Kategorija Abs. sk. proc.

Lytis Moterys 42 59,2 Vyrai 29 40,8 Išsilavinimas Pradinis 2 2,8 Nebaigtas vidurinis 2 2,8 Vidurinis 19 26,8 Aukštesnysis 28 39,4 Aukštasis 20 28,2 Socialinė grupė Dirbantis (-i) 16 22,5 Bedarbis (-ė) 4 5,6 Pensininkas (-ė) 49 69,0 Neįgalus (-i) / nedirbantis (-i) 2 2,8

23 2.1 lentelės tęsinys. Tiriamųjų charakteristika

Šeiminė padėtis

Vedęs / ištekėjusi 51 71,8 Gyvena kartu su partneriu (-e) 1 1,4

Nevedęs/netekėjusi 4 5,6 Išsiskyręs/išsiskyrusi 2 2,8 Našlys (-ė) 13 18,3 Vidurkis SN Amžius, m. Moterų 68,4 7,1 Vyrų 68,3 8,9 Iš viso 68,4 7,9 Ligos trukmė, m Moterų 11,8 8,0 Vyrų 10,1 6,5 Iš viso 11,1 7,4

KMI, kg/m² Moterų _Vyrų 32,3 _30,3 6,0 _6,5

Iš viso 31,5 6,2

HbA1C, proc.

Moterų 6,72 1,06 Vyrų 6,69 0,92

Iš viso 6,71 1,00

2.2. Tyrimo instrumento aprašymas

Tyrimo metodas – atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius buvo sudaryta anoniminė anketa (4 priedas). Anketą sudarė 28 klausimai.

Pacientai, kurių CD kontrolė gera buvo tie pacientai, kurių paskutinių trijų HbA1C tyrimų rezultatų vidurkis buvo ≤7 proc., jei HbA1c rodiklis buvo >7 proc. – jų ligos kontrolė buvo bloga. Iš medicininės dokumentacijos paskutinių trijų HbA1c tyrimų duomenis išrašė medicinos personalas.

Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti koks yra jų ūgis ir svoris, kad būtų galima apskaičiuoti jų kūno masės indeksą (KMI, kurio skaičiavimui taikyta formulė: svoris (kg)/ūgis

(m2)). Pagal PSO respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: normalaus svorio (KMI 18,5–25

kg/m2), turintys antsvorį (KMI 25–30 kg/m2) bei turintys nutukimą (KMI >30 kg/ m2) (40).

Siekiant įvertinti pacientų gyvensenos pokyčius susirgus CD, buvo klausiama apie gydymą susirgus, fizinio aktyvumo pokyčius, mėsos ir žuvies vartojimo pokyčius, tam tikrų maisto produktų (vaisių, daržovių, miltinių ir kitų) atsisakymą susirgus CD, žalingus įpročius bei svorio pokyčius.

Siekiant įvertinti pacientų informuotumą apie CD ir jo pokyčius, tiriamųjų buvo klausiama subjektyvaus savo žinių apie CD įvertinimo, informacijos apie ligą šaltinių, užduotas klausimas ir apie tai, kokios informacijos, susijusios su CD, jiems trūksta. Taip pat jiems užduoti

24 klausimai apie gydytojų rekomendacijų laikymąsi, fizinio aktyvumo dažnumą, maisto saldinimo būdus, rekomenduojamą ankštinių kultūrų, vaisių ir daržovių vartojimą, maitinimosi reguliarumą. Pagal tai vertinama, ar pacientai laikosi sveikos gyvensenos rekomendacijų, sergant CD.

2.3. Duomenų analizė

Statistinis duomenų apdorojimas atliktas panaudojant statistinę kompiuterinę programą SPSS (versija 25), Microsoft Excel 2007.

Kategorinių duomenų analizei naudotas c2 testas (kategorinių kintamųjų palyginimui) ir Fišerio tikslusis metodas (naudotas kai nors vienas tikėtinas stebėjimų skaičius <5). Statistinio reikšmingumo lygmuo pasirinktas α=0,05. Rezultatų skirtumas laikytas reikšmingu, kai p<0,05.

Mann–Whitney U testas taikytas palyginti kategoriniams – ranginiams duomenims dvejose grupėse. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

25

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų aprašymas

Statistiškai reikšmingai skyrėsi vyrų ir moterų KMI rodiklis: nutukimą turėjo 64,3 proc. moterų ir 52,1 proc. vyrų (3.1 pav).

3.1 pav. Moterų ir vyrų pasiskirstymas, atsižvelgiant į KMI Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 6,19; *p<0,05

Nustatyta, kad 70,4 proc. respondentų CD kontrolė buvo gera, t. y. paskutinių trijų HbA1C tyrimų rezultatų vidurkis buvo ≤ 7 proc. (3.2 pav.). CD kontrolė tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,80) – dauguma vyrų (72,4 proc.) bei moterų (69,0 proc.) gerai kontroliavo ligą. (3.3 pav.)

3.2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos kontrolę (proc.) 9,5 26,2 64,3 20,7 44,8 34,5 0 10 20 30 40 50 60 70 ≤25 25-30 >30* Proc. KMI, kg/m² Moterys Vyrai 70,4 29,6 Gera CD kontrolė Bloga CD kontrolė

26 3.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos kontrolę, atsižvelgiant į lytį (proc.)

χ2=0,09; p=0,80

Net 71,4 proc. nepakankamai kontroliuojančių 2TCD pacientų ir mažiau nei pusė (44,0 proc.) gerai kontroliuojančių ligą buvo nutukę. Taip pat mažiau nei pusė turinčių gerą kontrolę ir mažiau nei penktadalis nepakankamai kontroliuojančių ligą pacientų turėjo antsvorį (3.4 pav.) (p<0,05).

3.4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos kontrolę, atsižvelgiant į KMI Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 5,60; *p<0,05

69,0 72,4 31,0 27,6 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 Moterys Vyrai Proc. Lytis Bloga CD kontrolė Gera CD kontrolė 14,0 42,0 44,0 14,3 14,3 71,4 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 ≤25 25-30* >30* Proc. KMI, kg/m² Gera CD kontrolė Bloga CD kontrolė

27 3.2. Tiriamųjų gyvensenos įpročiai diagnozavus 2TCD

Įvertinus 2TCD gydymo būdą, paskirtą iškart diagnozavus ligą, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai 9,5 proc. pacientų, kurių 2TCD kontrolė nepakankama atsisakė gydytojo siūlymo ligos pradžioje bandyti kontroliuoti ligą gyvensenos keitimu (p<0,05). Didžiajai daliai tiek gerai (84 proc.), tiek nepakankamai (90,5 proc.) kontroliuojančių ligą pacientų gydytojas iš karto paskyrė gydymą vaistais. Tuo tarpu 16 proc. pacientų, gerai kontroliuojančių ligą, vietoj medikamentinio gydymo pradžioje keitė gyvenseną (3.5 pav).

3.5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pirminį ligos kontrolės būdą, atsižvelgiant į ligos kontrolę, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 7,27; *p<0,05

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (78,0 proc.), manančių, kad visada laikosi gydytojų rekomendacijų gerai kontroliuoja 2TCD, tuo tarpu šiek tiek daugiau nei kas antras (52,4 proc.) manantis, kad tik kartais laikosi sveikatos specialistų rekomendacijų, priklauso nepakankamai kontroliuojančių ligą grupei (p<0,05) (3.6 pav.).

3.6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gydytojų rekomendacijų laikymąsi, atsižvelgiant į ligos kontrolę, proc.

χ2=6,38; *p<0,05 84,0 0,0 16,0 90,5 9,5 0,0 0,0 50,0 100,0

Gydymas pradėtas vaistais Atsisakė gydymo gyvensena* Pradžioje ligą kontroliavo

gyvensena Proc. Iš prad ži ų paskirtas gydymas Bloga kontrolė Gera kontrolė 78,0 22,0 47,6 52,4 0,0 50,0 100,0 Visada laikosi* Kartais laikosi* Proc. Gydytoj ų rekomendacij ų laikymasis Bloga kontrolė Gera kontrolė

28 Vertinant tiriamųjų maitinimosi dažnumą per dieną nustatyta, jog statistiškai reikšmingai beveik kas penktas nepakankamai kontroliuojantis ligą pacientas nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų ir per dieną maitinasi tik 1–2 kartus, gerai kontroliuojančių ligą grupėje 1–2 kartus per dieną besimaitinančiųjų dalis sudaro tik 2 proc. (p<0,05). 3–4 kartus bei 5–6 kartus per dieną daugiau maitinasi gerą 2TCD kontrolę turintys pacientai (3.7 pav.)

3.7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal maitinimosi dažnumą, atsižvelgiant į ligos kontrolę, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 5,73; *p<0,05

Vertinant maitinimosi reguliarumą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gerai ir nepakankamai kontroliuojančių 2TCD pacientų grupių (p<0,05). Didžioji dauguma gerai kontroliuojančių ligą pacientų teigė, jog maitinasi reguliariai (net 78,0 proc.), tačiau nepakankamai kontroliuojančių 2TCD grupėje reguliariai besimaitinančiųjų dalis sudarė tik 33,3 proc. Beveik kas antras nepakankamai kontroliuojantis ligą pacientas maitinosi iš dalies reguliariai, o kas penktas nereguliariai, tuo tarpu gerai kontroliuojantys ligą pacientai šiose grupėse sudarė atitinkamai 20,0 proc. ir 2,0 proc. (3.8 pav).

Pagal maitinimosi reguliarumą tiriamieji taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi (p<0,05). Dauguma pacientų, kurių nuomone jie visada laikėsi gydytojų rekomendacijų, laikėsi ir sveikos mitybos rekomendacijų maitintis reguliariai (77,5 proc.), o manančių, kad gydytojų rekomendacijų laikosi tik kartais grupėje, kas trečias maitinosi reguliariai. Didesnė dalis manančių, jog medicinos darbuotojų rekomendacijų laikėsi tik kartais maitinosi iš dalies reguliariai, lyginant su pacientais, kurių manymu, jie visuomet laikėsi gydytojųrekomendacijų (3.9 pav.).

2,0 76,0 22,0 19,0 62,0 19,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 1-2 k.* 3-4 k. 5-6 k. Proc.

Maitinimosi dažnumas per dieną

Gera CD kontrolė Bloga CD kontrolė

29 3.8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal maitinimosi reguliarumą, atsižvelgiant į ligos

kontrolę, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 13,92; p<0,05

3.9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal maitinimosi reguliarumą, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 11,72; *p<0,05

3.10 pav. pavaizduotas tiriamųjų pasiskirstymas pagal maitinimosi reguliarumą, atsižvelgiant į jų informacijos apie 2TCD šaltinius. Net trys ketvirtadaliai pacientų, kurie daugiausiai informacijos gavo iš medicinos darbuotojų maitinosi reguliariai, tuo tarpu nė vienas pacientas, informaciją gaunantis iš spaudos ir interneto, reguliariai nesimaitino. 75 proc. tiriamųjų, paminėjusių, jog pagrindinis jų informacijos apie ligą šaltinis buvo žiniasklaida, maitinosi reguliariai tik iš dalies, o kas ketvirtas – nereguliariai. Nustatyti skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). 78,0 2,0 20,0 33,3 19,0 47,6 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Reguliariai Nereguliariai Iš dalies Proc. Maitinimosi reguliarumas Bloga CD kontrolė Gera CD kontrolė 77,5 16,3 6,1 35,4 54,5 9,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Reguliariai* Nereguliariai Iš dalies

reguliariai*

Proc.

Maitinimosi reguliarumas

Visada laikosi gydytojo rekomendacijų

Kartais laikosi gydytojo rekomendacijų

30 3.10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal valgymo reguliarumą, atsižvelgiant į

informacijos apie 2TCD šaltinius, proc. Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 17,20; p<0,05

Įvertinus mėsos ir žuvies vartojimo pokyčius diagnozavus 2TCD pastebėta, jog net 64,8 proc. tiriamųjų sumažino riebios mėsos dalį savo mitybos racione, tuo tarpu pacientų mitybos racione po ligos diagnozavimo padaugėjo liesos mėsos (52,1 proc.), paukštienos (53,5 proc.) ir žuvies (59,2 proc.). Kas trečio paciento mityboje nepakito visų šių produktų suvartojimas po ligos diagnozės (3.11 pav).

3.11 pav. Mėsos ir žuvies vartojimo pokyčiai susirgus CD, proc. 73,0 4,8 22,2 0,0 25,0 75,0 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 Reguliariai Nereguliariai Iš dalies Proc. Maitinimosi reguliarumas

Informacija gaunama iš spaudos, interneto Informacija gauna iš medicinos darbuotojų 52,1 2,8 53,5 59,2 33,8 32,4 35,2 35,2 14,1 64,8 11,3 5,6 0 10 20 30 40 50 60 70

Liesa mėsa Riebi mėsa Paukštiena Žuvis

Proc.

Maisto produktai

Padidėjo Nepakito Sumažėjo

31 Apklausus pacientus apie maisto produktus, kuriuos po ligos diagnozės šie išbraukė iš savo raciono, nustatyta, kad nemaža dalis tiriamųjų atsisakė 2TCD mityboje nerekomenduojamų ar rekomenduojamų vartoti mažiau maisto produktų dėl aukšto glikeminio indekso, sudėtyje esančio cukraus ir pan. Beveik visi pacientai atsisakė desertų (95,8 proc.), daugiau nei kas antras tiriamasis atsisakė baltos duonos (63,4 proc.), pieno (59,2 proc.), bananų (53,5 proc.) (3.1 lentelė).

3.1 lentelė. Maisto produktai, kurių atsisakė apklausos dalyviai, nustačius CD diagnozę

Maisto produktai Abs. sk. proc.

Vaisiai

Bananai 38 53,5 Vynuogės 27 38,0 Jokių vaisių neatsisakė 21 29,6 Kriaušės 18 25,4 Obuoliai 11 15,5

Daržovės

Jokių daržovių neatsisakė 56 78,9 Bulvės 12 16,9 Morkos 7 9,9 Burokėliai 2 2,8 Miltiniai produktai (kruopos, duonos gaminiai) Balta duona 45 63,4 Bandelės 28 39,4 Kruopos 17 23,9 Jokių miltinių produktų neatsisakė 16 22,5 Makaronai 6 8,5 Atsisakė visų miltinių produktų 2 2,8

Kiti produktai (pvz. pieno produktai, riebalai)

Desertai 68 95,8 Pienas 42 59,2 Kitų produktų neatsisakė 19 26,8 Jogurtas 17 23,9 Kefyras 13 18,3 Sūris 13 18,3 Varškė 9 12,7

Pagal riebios mėsos vartojimo pokyčius diagnozavus 2TCD, statistiškai reikšmingai didžioji dalis (76,0 proc.) gerai kontroliuojančiųjų ligą pacientų pagal rekomendacijas sumažino riebios mėsos vartojimą po ligos diagnozės. Tuo tarpu beveik 62 proc. nekontroliuojančių ligos pacientų nepakeitė riebios mėsos vartojimo įpročių diagnozavus ligą (p<0,05) (3.12 pav).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp maisto produktų ir gėrimų saldinimo cukrumi pagal informacijos apie 2TCD šaltinius (p<0,05). Net 90,5 proc. pacientų, gaunančių daugiausiai informacijos apie ligą iš sveikatos priežiūros specialistų, savo mityboje nenaudojo cukraus, t. y. maisto ar gėrimų nesaldė ar naudojo kitas cukraus alternatyvas (3.13 pav).

32 3.12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal riebios mėsos vartojimo pokyčius, atsižvelgiant į

ligos kontrolę, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 11,09; *p<0,01

3.13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal maisto ir gėrimų saldinimą cukrumi, atsižvelgiant į informacijos apie 2TCD šaltinius, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 9,61; p<0,05

3.14 pav. vaizduoja respondentų pasiskirstymą pagal ankštinių kultūrų, daržovių ir vaisių vartojimą, atsižvelgiant į ligos kontrolę. Statistiškai reikšmingai beveik visi gerai kontroliuojantys 2TCD pacientai (92,0 proc.) laikėsi rekomendacijų kasdien vartoti daržoves, vaisius ir ankštines kultūras, nepakankamai kontroliuojančiųjų grupėje tokių rekomendacijų laikėsi

4,0 20,0 76,0 0,0 61,9 38,1 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Riebios mėsos vartojimas padidėjo Riebios mėsos vartojimas nepakito* Riebios mėsos vartojimas sumažėjo* Proc. 2TCD kontrolė Gera CD kontrolė Bloga CD kontrolė 9,5 90,5 50,0 50,0 0,0 50,0 100,0 Saldo cukrumi Nesaldo cukrumi Proc. Maisto, g ėrim ų saldinimas

cukrumi Spauda, internetas

33 kiek daugiau nei kas antras, o 42,9 proc. nepakankamai kontroliuojančių ligą pacientų daržovių, vaisių bei ankštinių kultūrų vartojo ne kiekvieną dieną (p<0,05).

3.14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ankštinių kultūrų, daržovių, vaisių valgymo dažnumą, atsižvelgiant į subjektyvų savo turimų žinių apie 2TCD įvertinimą, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 11,04; p<0,05

Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų vartojimo dažnumą, atsižvelgiant į subjektyvų turimų žinių apie ligą įvertinimą nustatyta, jog statistiškai reikšmingai visi tiriamieji, savo žinias įvardinę kaip pakankamas ir du trečiadaliai pacientų, kurie manė, jog tu vidutines žinias, laikėsi rekomendacijų ir daržoves bei vaisius vartojo kiekvieną dieną, lyginant su šias maisto produktų grupes valgančiais tik kartais (p<0,05) (3.15 pav).

3.15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ankštinių kultūrų, daržovių, vaisių valgymo dažnumą, atsižvelgiant į subjektyvų savo turimų žinių apie 2TCD įvertinimą, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 13,29; *p<0,05 92,0 8,0 57,1 42,9 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Kasdien Kartais Proc.

Ankštinių, daržovių, vaisių valgymo dažnumas

Gera kontrolė Bloga kontrolė 80,0 20,0 67,6* 32,4 100,0* 0,0 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Kasdien Kartais Proc. Ank štini ų , dar žovi ų , vaisi ų valgymo da žnumas Pakankamos žinios Vidutinės žinios Nepakankamos žinios

34 Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal ankštinių kultūrų, daržovių ir vaisių vartojimo dažnumą, atsižvelgiant į informacijos apie 2TCD šaltinius. Beveik visi pacientai (90,5 proc.), daugiausiai informacijos gaunantys iš sveikatos priežiūros specialistų, ankštines kultūras, daržoves ir vaisius vartojo kiekvieną dieną, tuo tarpu net 87,5 proc. tiriamųjų, žiniasklaidą įvardinančių kaip pagrindinį informacijos šaltinį apie diabetą, rekomendacijų kiekvieną dieną vartoti daržoves, vaisius bei ankštines kultūras nesilaikė (p<0,05) (3.16 pav).

3.16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ankštinių kultūrų, daržovių, vaisių valgymo dažnumą, atsižvelgiant į informacijos apie 2TCD šaltinius, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 28,86; p<0,05

Vertinant respondentų fizinio aktyvumo (FA) pokyčius diagnozavus 2TCD nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, atsižvelgiant į ligos kontrolę. Daugiau nei kas antras gerai kontroliuojantis ligą pacientas padidino savo aktyvumą po ligos diagnozės, tuo tarpu nepakankamai kontroliuojančiųjų tiriamųjų grupėje dauguma pacientų (71,4 proc.) savo FA sumažino, o FA padidino tik kas dešimtas (p<0,05) (3.17 pav.).

Vertinant fizinio aktyvumo pokyčius diagnozavus 2TCD, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų laikymąsi, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas padidinusių FA grupėje bei pacientų grupėje, kurių FA nepakito. Kas antras tiriamasis, visada besilaikantis gydytojų rekomendacijų, padidino savo FA, kai tuo tarpu didžiosios dalies (77,3 proc.) pacientų, kurie kartais laikosi medicinos darbuotojų rekomendacijų, FA po ligos diagnozės nepakito (visada besilaikančiųjų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų ši dalis sudarė beveik 41 proc.) (p<0,05) (3.18 pav). 90,5 9,5 12,5 87,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kasdien Kartais Proc.

Ankštinių, daržovių, vaisių valgymo dažnumas

Informacija gaunama iš medicinos darbuotojų Informacija gaunama iš spaudos, interneto

35 3.17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinio aktyvumo pokyčius, atsižvelgiant į ligos

kontrolę

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 13,47; p<0,05

3.18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal FA pasikeitimą, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 9,68; *p<0,05

Dauguma pacientų, gerai kontroliuojančių ligą, laikėsi rekomendacijų ir fizine veikla užsiėmė 4–6 kartus per savaitę (38,0 proc.). Tuo tarpu nepakankamai kontroliuojančiųjų 2TCD grupėje kas trečias pacientas visai neužsiėmė jokia fizine veikla (p<0,05) (3.19 pav).

9,5 26,2 64,3 14,1 33,8 52,1 0 20 40 60 80 FA mažesnis FA nepakito FA didesnis Proc. FA poky čiai, diagnozavus 2TCD Bloga CD kontrolė Gera CD kontrolė 8,2 40,8 51,0 9,1 77,3 13,6 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 FA sumažėjo FA nepasikeitė* FA padidėjo* Proc. FA pokyčiai, diagnozavus 2TCD

Visada laikosi gydytojo rekomendacijų

Kartais laikosi gydytojo rekomendacijų

36 3.19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal FA dažnumą, atsižvelgiant į ligos kontrolę, proc.

Mann–Whitney U = 316,50; *p<0,01

Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp 4–6 kartus ir 1 kartą per savaitę užsiimančių FA, atsižvelgiant į medicinos darbuotojų rekomendacijų laikymąsi. Didžioji dalis pacientų (36,6 proc.), kurie manė, jog visada laikosi gydytojų rekomendacijų, per savaitę užsiėmė fizine veikla 4–6 kartus per savaitę. Beveik kas penktas pacientas, manęs, jog gydytojų rekomendacijų laikėsi tik kartais, per savaitę fiziškai aktyvus buvo 1 kartą, o kiek daugiau nei kas dešimtas – 4–6 kartus per savaitę (p<0,05) (3.20 pav.).

3.20 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal FA dažnumą, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi, proc.

Mann–Whitney U = 120,00; *p<0,05 22,0 38,0 28,0 4,0 8,0 9,5 33,3 9,5 14,3 33,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 Kasdien 4 - 6 k./sav.* 2-3 k./sav. 1 k./sav. Neužsiima fizine veikla*

Proc. FA da žnumas Bloga CD kontrolė Gera CD kontrolė 24,5 36,7 26,5 0,0 12,2 9,1 13,6 36,4 18,2 22,7 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 Kasdien 4 - 6 k./sav.* 2-3 k./sav. 1 k./sav.* Neužsiima fizine veikla Proc. FA da žnumas

Kartais laikosi gydytojo rekomendacijų

Visada laikosi gydytojo rekomendacijų

37 Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal FA dažnumą, atsižvelgiant į informacijos apie 2TCD šaltinius nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas neužsiimančių fizine veikla pacientų grupėje. Dauguma pacientų, gaunančių informaciją iš žiniasklaidos visai neužsiėmė fizine veikla (62,5 proc.), o informaciją apie ligą gaunančių iš sveikatos specialistų grupėje tik kas dešimtas nėra fiziškai aktyvus (p<0,05) (3.21 pav.)

3.21 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal FA dažnumą, atsižvelgiant į informacijos apie 2TCD šaltinius, proc.

Mann–Whitney U = 27,50; *p<0,05

Vertinant alkoholio vartojimą, atsižvelgiant į ligos kontrolę, nustatytas statistiškai reikšmingi skirtumai nevartojančiųjų alkoholio ir kartais vartojančiųjų alkoholinius gėrimus grupėse. Didžioji dauguma pacientų, gerai kontroliuojančių ligą, visai nevartoja alkoholio (52,0 proc.), o nepakankamai ligą kontroliuojančių pacientų grupėje didžioji dalis (net 76,2 proc.) visgi retkarčiais vartoja alkoholinius gėrimus (p<0,05) (3.22 pav).

Panašūs skirtumai nustatyti vertinant ir alkoholio vartojimą, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi. Kas antras tiriamasis, manantis, jog visada laikosi gydytojų rekomendacijų, visai nevartoja alkoholinių gėrimų, tačiau juos retkarčiais vartoja didžioji dalis (77,3 proc.) pacientų, kurie mano gydytojų rekomendacijų besilaikantys tik kartais (p<0,05) (3.23 pav). 20,6 33,3 30,2 6,3 9,5 12,5 0,0 25,0 0,0 62,5 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 Kasdien 4-6 k./sav. 2-3 k./sav. 1 k./sav Neužsiima fizine veikla*

Proc.

FA da

žnumas

Informacija gaunama iš spaudos, interneto Informacija gaunama iš medicinos darbuotojų

38 3.22 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimą, atsižvelgiant į ligos

kontrolę, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 7,24; *p<0,05

3.23 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimą, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 7,89; *p<0,05 52,0 42,0 6,0 19,0 76,2 4,8 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0

Nevartoja alkoholio* Retkarčiais vartoja

alkoholį* Nustojo vartoti, diagnozavus 2TCD Proc. Alkoholio vartojimas Gera CD kontrolė Bloga CD kontrolė 51,0 40,8 8,2 22,7 77,3 0,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0

Nevartoja alkoholio* Retkarčiais vartoja alkoholį* Nustojo vartoti, diagnozavus 2TCD Proc. Alkoholio vartojimas

Visada laikosi gydytojo rekomendacijų

Kartais laikosi gydytojo rekomendacijų

39 3.24 pav. vaizduoja kūno svorio pokyčius po 2TCD diagnozavimo, atsižvelgiant į ligos kontrolę. Nustatyta, kad 76,2 proc. pacientų, nepakankamai kontroliuojančių diabetą, po ligos diagnozės svorio priaugo, tuo tarpu daugumos gerai kontroliuojančių ligą pacientų (40,0 proc.) svoris išliko stabilus (p<0,05).

3.24 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kūno svorio pokytį, atsižvelgiant į 2TCD kontrolę, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 11,67; *p<0,05

Vertinant kūno svorio pokyčius po ligos diagnozės, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijų laikymąsi nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai priaugusiųjų svorio grupėje ir pacientų grupėje, kurių svoris sumažėjo. Daugiau nei dvigubai didesnė dalis priaugusių svorio sudarė tiriamieji, kurie mano, jog gydytojų rekomendacijų laikosi tik kartais (72,7 proc.), lyginant su visada besilaikančiais rekomendacijų (32,7 proc.). Svoris nukrito kas trečiam pacientui, manančiam, kad rekomendacijų laikosi visada ir tik kas dešimtam besilaikančiam rekomendacijų kartais (p<0,05) (3.25 pav.).

Vertinant tiriamųjų kūno svorio pokyčius, atsižvelgiant į savo turimų žinių apie 2TCD vertinimą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas priaugusių svorio pacientų grupėje. Dauguma pacientų, turinčių nepakankamas ar vidutines žinias apie ligą (60,0 proc. ir 59,5 proc.), po ligos diagnozės svorio priaugo. Turinčių pakankamas žinias apie ligą pacientų grupėje, svorio priaugo mažiausia dalis – 24,1 proc. (p<0,05) (3.26 pav).

76,2 9,5 14,3 32,0 40,0 28,0 0 50 100 Priaugo svorio* Svoris išliko stabilus* Svoris nukrito Proc. K ū no svorio pokytis Gera CD kontrolė Bloga CD kontrolė

40 3.25 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kūno svorio pokyčius, atsižvelgiant į gydytojų

rekomendacijų laikymąsi, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 9,56; *p<0,05

3.26 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kūno svorio pokyčius, atsižvelgiant į subjektyvų savo turimų žinių apie 2TCD vertinimą, proc.

Fišerio tiksliojo testo reikšmė – 10,11; *p<0,05 3.3. Tiriamųjų informuotumas apie 2TCD

Vertinant tiriamųjų informuotumo apie 2TCD šaltinius, nustatyta, kad didžioji dalis (88,7 proc.) informaciją gavo iš patikimesnių šaltinių – tiesiogiai iš medicinos personalo. Tik kas dešimtas daugiausiai informacijos apie ligą gavo iš žiniasklaidos (3.27 pav).

32,7 36,7 30,6 72,7 18,2 9,1 0 20 40 60 80 Priaugo svorio* Svoris išliko stabilus Svoris nukrito*

Proc.

K

ū

no svorio pokytis

Kartais laikosi gydytojo rekomendacijų

Visada laikosi gydytojo rekomendacijų 60,0 40,0 0,0 59,5 24,3 16,2 24,1 37,9 37,9 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Priaugo svorio* Svoris išliko stabilus Svoris nukrito Proc.

Kūno svorio pokyčiai

Nepakankamos žinios Vidutinės žinios Pakankamos žinios

41 3.27 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal informacijos apie 2TCD šaltinius (proc.)

Kas antras respondentas savo turimas žinias apie 2TCD vertino kaip vidutines, 40,8 proc. teigė turintys pakankamas žinias ir tik 7,0 proc. pacientų visgi manė turintys nepakankamas žinias apie ligą (3.28 pav).

3.28 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal subjektyvų turimų žinių apie 2TCD įvertinimą (proc.)

Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp pacientų, gaunančių informaciją apie ligą iš skirtingų informacijos šaltinių, atsižvelgiant į ligos kontrolę. Beveik visi pacientai, gerai kontroliuojantys 2TCD, daugiausiai informacijos apie ligą gauna iš medicinos darbuotojų, o nepakankamai kontroliuojančiųjų grupėje ši dalis sudaro tik du trečdalius. Kas trečias nepakankamai kontroliuojantis diabetą tiriamasis savo informacijos šaltinį apie ligą įvardino žiniasklaidą (p<0,05) (3.29 pav).

88,7 11,3

Informaciją gauna iš medicinos darbuotojų Infomaciją gauna iš spaudos, interneto 40,8 52,2 7,0 Pakankamos žinios Vidutinės žinios Nepakankamos žinios