SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU MITYBOS ĮPROČIŲ VERTINIMAS IR SĄSAJOS SU SVEIKATOS BŪKLE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA

SIMONA KULŠYTĖ

SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU MITYBOS ĮPROČIŲ

VERTINIMAS IR SĄSAJOS SU SVEIKATOS BŪKLE

Magistro studijų programos „Gyvensenos medicina“ (valst. kodas 6211GX006) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. dr. Auksė Domeikienė

2

TURINYS

1.1. Cukrinio diabeto samprata ir epidemiologija ... 11

1.2. Cukrinio diabeto klasifikacija ... 12

1.3. Cukrinio diabeto etiologija, rizikos veiksniai, klinika... 14

1.4. CD komplikacijos ... 16

1.5. 2 tipo cukrinio diabeto gydymas ir ligos priežiūros ypatumai ... 19

1.6. Mityba ir 2 tipo cukrinis diabetas ... 19

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 22

2.1. Tyrimo tipas ir vykdymas ... 22

2.2. Tiriamoji populiacija ... 23

2.3. Tyrimo instrumentai ... 23

2.4. Duomenų analizės metodai ... 23

2.5. Tyrimo etika ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

3.1. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos ... 24

3.2. Tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, mitybos įpročių vertinimas pagal lytį. ... 30

3.3. Tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, sveikatos būklės vertinimas pagal lytį - antropometriniai ir klinikiniai rodikliai... 47

3.4. Tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, sveikatos būklės vertinimas pagal lytį - ligos priežiūros ypatumai ... 63

3.5. Tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, sveikatos būklės ir mitybos įpročių sąsajos ... 70

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 73

3 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 77

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 78 PRIEDAI ... 83

4

SANTRAUKA

Autorius: Simona Kulšytė

Baigiamojo magistro darbo pavadinimas: „Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročių vertinimas ir sąsajos su sveikatos būkle“

Tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius, sveikatos būklę ir išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius. 2. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos būklę: antropometrinius ir klinikinius rodmenis. 3. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos būklę: ligos priežiūros ypatumus. 4. Nustatyti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročių ir sveikatos būklės sąsajas.

Tyrimo metodika – tirti 114 Šiaulių miesto gyventojų, sulaukusių 18 metų ir sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Duomenys iš tiriamųjų buvo gauti pildant internetinius anoniminius anketinius klausimynus apklausa.lt platformoje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 97 (85,1 proc.) moterys ir 17 vyrų (14,9 proc.), dauguma priklausančių 55 ir daugiau metų amžiaus kategorijai (31,6 proc.) ir sergantys 2 tipo CD. Daugumai tyrime dalyvavusių vyrų (70,8 proc.) ir moterų (37,3 proc.) KMI rodiklio reikšmė buvo >30, o tai atskleidė vyraujančią nutukimo problemą. Dažniausiai paplitusi komplikacija tiek vyrų (17,6 proc.), tiek moterų (18,6 proc.) gretose buvo diabetinė neuropatija, o 16,5 proc. vyrų ir 11,8 proc. moterų susidurė su diabetine retinopatija. Regos sutrikimai ir arterinė hipertenzija pagal pasirinkimų skaičių pirmavo vertinant turimas gretutines respondentų ligas. Vertinant ligos priežiūros ypatumus, paaiškėjo, jog gydytojai beveik niekada tiek sergančių vyrų (69,2 proc.), tiek moterų (39,5 proc.) konsultacijų metu nepaklausia apie gyvensenos įpročius.

Tyrimo išvados. 1.Vertinant respondentų mitybos įpročius, statistiškai reikšmingi rezultatai, priklausomai nuo lyties, buvo gauti vertinant mėsos ir perdirbtos mėsos suvartojimą bei užkandžiavimą (p<0,05) – tai dažniau linkę daryti vyrai nei moterys. 2. Vertinant tiriamosios populiacijos sveikatos būklę – daugumos respondentų, tiek vyrų, tiek moterų gretose KMI ir liemens apimties vidurkiai viršijo normas, o HbA1c

5 tyrimo rezultatų vidurkiai sąlygojo vidutinišką glikemijos kontrolę. Statistiškai reikšmingi rezultatai, priklausomai nuo lyties, gauti tik vertinant respondentų dabartinę sveikatos būklę - moterys ją vertino prasčiau nei vyrai (p<0,05). 3. Dauguma respondentų nėra patenkinti gydytojų konsultacijų efektyvumu, nes jie beveik niekada neatsižvelgia į paciento nuomonę, neklausia apie gyvensenos įpročius, esant poreikiui, nepasako, kaip dėl ligos priežiūros padėti galėtų kiti specialistai. Statistiškai reikšmingų rezultatų, priklausomai nuo lyties, nebuvo gauta (p>0,05). 4. Vertinant respondentų sveikatos būklės ir mitybos įpročių sąsajas, galima teigti, jog kuo dažniau respondentai vartojo mėsą, perdirbtus mėsos gaminius ir vaisius, tuo didesnis buvo jų KMI. KMI rodiklis išliko didesnis pas tuos respondentus, kurie pietauti dažniau rinkosi viešas maitinimo įstaigas, o ne namų aplinką. Buvo nustatyta, jog mažiau daržovių mitybos racione vartojantiems sergantiesiems, būdinga ilgesnė 2 tipo CD ligos trukmė. Tyrimo metu paaiškėjo, jog kuo dažniau respondentai persivalgo – tuo prasčiau vertina savo dabartinę sveikatos būklę, o dažniau vartojantys mėsą – dažniau susiduria su diabetinės retinopatijos komplikacija (p<0,05). Vertinant ligos priežiūros ypatumų ir mitybos įpročių sąsajas, statistiškai reikšmingų skirtumų pastebėta nebuvo (p>0,05).

6

SUMMARY

Author: Simona Kulšytė

Title of the final master's thesis: "Assessment of dietary habits in patients with type 2 diabetes and their relations with health status"

Aim of the study - to evaluate the eating habits and health status of patients with type 2 diabetes mellitus and to analyze their interrelationships.

Objectives of the study: 1. To evaluate the eating habits of patients with type 2 diabetes. 2. To assess the health status of patients with type 2 diabetes: anthropometric and clinical readings. 3. To evaluate the health status of patients with type 2 diabetes: the peculiarities of disease care. 4. To determine the links between dietary habits and health status of patients with type 2 diabetes.

Methodology of the research - 114 residents of Šiauliai aged 18 and with type 2 diabetes were studied. Data from the respondents were obtained by filling in online anonymous questionnaires on the apklausa.lt platform. Statistical analysis was performed using SPSS program.

Results. The study included 97 (85,1%) women and 17 men (14,9%), most of whom were 55 years of age or older (31,6%) and had T2D. The majority of men (70,8%) and women (37,3%) in the study had a BMI score> 30, which revealed a predominant obesity problem. The most common complication in both men (17,6%) and women (18,6%) was diabetic neuropathy, and 16,5%. men and 11,8% women experienced diabetic retinopathy. Visual disturbances and arterial hypertension in terms of the number of choices were leading in the assessment of the respondents' co-morbidities. Assessing the peculiarities of the care of the disease, it became clear that doctors almost never ask about the lifestyle habits of both sick men (69,2%) and women (39,5%) during consultations.

Conclusions. 1. When evaluating the eating habits of the studied contingent, statistically significant results depending on gender were obtained by evaluating the consumption of meat and processed meat (p <0.05) and snacking (p <0.05) - this is more often done by men than women. 2. Assessing the health status of the study population, the mean BMI and waist circumference averages of most respondents, both men

7 and women, were above normal, and the averages of the HbA1c test resulted in moderate glycemic control. Statistically significant results, depending on gender, were obtained only by assessing the quality of life of the respondents, in case of CD disease - women rated it worse than men (p <0,05). 3. Most respondents are not satisfied with the effectiveness of doctors' consultations, as they almost never take into account the patient's opinion, do not ask about lifestyle habits, do not say how other specialists can help with the care of the disease, if necessary. No statistically significant results were obtained depending on gender (p> 0,05). 4. Assessing the correlations between the respondents' health status and dietary habits, it can be stated that the more often the respondents consumed meat and processed meat products, the higher their BMI. The BMI rate remained higher among those respondents who chose to eat in public catering establishments more often than at home. Patients who consumed fewer vegetables in their diets were found to have a longer duration of T2D disease. The study found that the more often respondents overate - the worse they rated their current health status, and the more often they consumed meat - the more often they experienced a complication of diabetic retinopathy (p <0,05). There were no statistically significant differences (p> 0,05) in the association between care of the disease and dietary habits.

8

SANTRUMPOS

CD – cukrinis diabetas

T2D (angl. type 2 diabetes) – 2 tipo cukrinis diabetas PSO (angl. WHO) – Pasaulinė Sveikatos Organizacija HbA1c – glikolizuotas hemoglobinas

GGMV – geriamieji glikemiją mažinantys vaistai LGMV – leidžiamieji glikemiją mažinantys vaistai TDF – Tarptautinė diabeto federacija

SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) – programa, kuria atliekama statistinė duomenų analizė

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas PROC. – procentai

M. – metai

GYV. – gyventojai

DNR – deoksiribonukleorūgštis, koduojanti genetinę informaciją. ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

KMI – kūno masės indeksas AH – arterinė hipertenzija

9

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Cukrinis diabetas – tai lėtinis, neretai progresuojantis, endokrininis medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sąlygoti gali įvairios paveldimos ar įgytos priežastys. Sergant šia liga dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita. Tai sergančiųjų gretose dažnai lemia nuolat padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje ir daugelio organų ilgalaikius sutrikimus ar disfunkciją [5]. Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) 2019 metų duomenimis, šiandien beveik pusė milijardo žmonių pasaulyje serga cukriniu diabetu. Per pastaruosius 10 metų šis rodiklis padidėjo 62 proc. - nuo 285 milijonų 2009 metais iki 463 milijonų 2019 metais. Prognozuojama, jog iki 2030 metų pasaulyje cukriniu diabetu sirgs 578 milijonai žmonių, o iki 2045 metų sergančiųjų skaičius pasieks 700 milijonus [3]. Lietuvoje 2017 m. ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 17 607 asmenims pirmą kartą gyvenime buvo nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas ir tai 4 528 žmonėmis daugiau nei 2016 m. Apžvelgiant sergamumą 2 tipo cukriniu diabetu Šiaulių mieste, 2013 – 2017 m. laikotarpiu, stebima, jog sergamumas šia liga kasmet didėjo, o nuo 2015 m. Šiaulių miesto rodiklis pralenkė Lietuvos vidurkį ir 2017 m. siekė 87,8/10 000 gyv. [8]. Sergančiųjų diabetu skaičius auga dažniausiai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse - maždaug 3-8 proc. per metus. Didžiausias cukrinio diabeto paplitimo augimas stebimas Azijos šalyse, tačiau šis reiškinys paliečia ir visas kitas pasaulio šalis. Remiantis Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrimo duomenimis, artimiausius 10 metų ligos augimo priežastimis išliks populiacijos dydis (30 proc.), nutukimas (35 proc.), populiacijos senėjimas (22 proc.) bei kintantis tautų mišrumas (13 proc.) [2,3]. 2 tipo cukrinis diabetas sudaro 75–95 proc. visų diabeto atvejų, todėl mirtingumo didėjimas yra siejamas su šio ligos tipo sergamumo didėjimu. Šio diabeto tipo pradžia neretai būna besimptomė, todėl maždaug 29– 50 proc. sergančiųjų, liga yra diagnozuojama pavėluotai, praėjus vidutiniškai 4–7 metams nuo jos pradžios, jau išsivysčius sunkioms komplikacijoms. Sergamumo 2 tipo cukriniu diabetu riziką galima sėkmingai sumažinti laiku įvertinant šio susirgimo rizikos veiksnius, dažniausiai taikant ne tik medikamentinį gydymą, bet ir nemedikamentinio gydymo intervencijas, tokias kaip mitybos įpročių keitimas, fizinio aktyvumo didinimas bei svorio kontrolė [4,6].

10 Tyrimo tikslas - įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius, sveikatos būklę ir išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius.

2. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos būklę: antropometrinius ir klinikinius rodmenis. 3. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu sveikatos būklę: ligos priežiūros ypatumus.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Cukrinio diabeto samprata ir epidemiologija

Cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinis, neretai progresuojantis, endokrininis medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sąlygoti gali įvairios paveldimos ar įgytos priežastys. Sergant šia liga dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita. Tai sergančiųjų gretose dažnai lemia nuolat padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje ir daugelio organų ilgalaikius sutrikimus ar disfunkciją [5]. Vadovaujantis sisteminių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 (toliau – TLK-10-AM), cukrinis diabetas žymimas kodais E10, E11, E13, E14 [1].

Tai viena iš aktualiausių visuomenės svaikatos problemų, plačiai nagrinėjamų pasauliniame kontekste. Remiantis Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) 2019 metų duomenimis, šiandien beveik pusė milijardo žmonių pasaulyje serga cukriniu diabetu. Paprastai šiuo lėtiniu susirgimu serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didesnis ligos paplitimas stebimas didėjant amžiui nuo 60 iki 69 metų. Šiandien stebimas ypatingai spartus ir verčiantis sunerimti šios multietiologinės ligos paplitimas ir didėjimas, neretai siejamas su epidemijos sąvoka. Per pastaruosius 10 metų šis rodiklis padidėjo 62 proc. - nuo 285 milijonų 2009 metais iki 463 milijonų 2019 metais. Prognozuojama, jog iki 2030 metų pasaulyje cukriniu diabetu sirgs 578 milijonai žmonių, o iki 2045 metų sergančiųjų skaičius pasieks 700 milijonus [3]. 2 tipo cukrinis diabetas sudaro 75–95 proc. visų diabeto atvejų, todėl mirtingumo didėjimas siejamas su šio tipo ligos sergamumo didėjimu. Šio diabeto tipo pradžia neretai būna besimptomė, todėl 1 iš 2 cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų pasaulyje ši liga yra nediagnozuota, apie ją sužinoma pasireiškus sunkioms komplikacijoms. Įrodyta, jog tai lemia ir 87 proc. su diabetu susijusių mirčių atvejų [2,3].

Lietuvoje 2017 m. ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 17 607 asmenims pirmą kartą gyvenime buvo nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas ir tai 4 528 žmonėmis daugiau nei 2016 m. Apžvelgiant sergamumą 2 tipo cukriniu diabetu Šiaulių mieste 2013 – 2017 m. laikotarpiu matyti, kad

12 sergamumas šia liga kasmet didėjo, o nuo 2015 m. Šiaulių rodiklis pralenkė Lietuvos vidurkį ir 2017 m. siekė 87,8/10 000 gyv. [8].

1 pav. Sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. Šiaulių miesto savivaldybėje ir LR 2013-2017 metų laikotarpiu (Higienos instituto Sveikatos statistinių duomenų portalas) [8]

Lyginant duomenis pagal lytį, tiek Šiaulių mieste, tiek Lietuvoje per 2013 – 2017 m. laikotarpį 2 tipo cukriniu diabetu dažniau sirgo moterys nei vyrai. Lyginant duomenis pagal amžiaus grupes matyti, kad Šiaulių mieste per 2013 – 2017 m. laikotarpį daugiau 2 tipo cukriniu diabetu susirgo 65+ m. amžiaus asmenys (1 315) bei 45 – 64 m. amžiaus asmenys (1 210), o Lietuvoje – 45 – 64 m. (30 935) amžiaus asmenys bei 65+ m. amžiaus asmenys (30 826) [8].

1.2. Cukrinio diabeto klasifikacija

Atsižvelgiant į etiologinius ir patogeninius veiksnius išskiriami keturi pagrindiniai cukrinio diabeto tipai:

13 1 lentelė. Adaptuota remiantis WHO ir American Diabetes Association (ADA) [5,6]

1 tipo cukrinis diabetas

CD tipas, kuris pasireiškia kasos beta ląstelių autoimunine arba idiopatine destrukcija, neretai lemiančia absoliučią insulino stoką.

2 tipo cukrinis diabetas

CD tipas, galintis atsirasti dėl vyraujančio atsparumo insulinui ir kartu santykinės insulino

stokos iki vyraujančio sekrecijos sutrikimo su atsparumu insulinui arba be jo.

Gestacinis (nėščiųjų) diabetas

CD tipas, kuris pirmą kartą gali būti diagnozuotas nėštumo laikotarpiu kaip įvairaus

laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis hiperglikemija.

Kiti savitieji diabeto tipai

 Paveldimi, susiję su beta ląstelių funkcija;

 Paveldimi, susiję su insulino veikimu;  Sąlygoti genetinių sindromų;  Susiję su egzokrininiais kasos

susirgimais;

 Sąlygoti endokrinopatijos;  Sukelti medikamentų arba toksinių

cheminių medžiagų;  Susiję su įvairiomis infekcijomis;  Retos imuninės kilmės diabeto formos.

Apibendrinant galima teigti, kad visos cukrinio diabeto formos labai skiriasi. Pirmojo tipo cukrinis diabetas yra autoimuninis, susergama iki 30 metų, o antrojo tipo cukrinis diabetas pasireiškia vyresniems nei 30 metų, atsiranda atsparumas insulinui arba sutrinka jo išskyrimas. Kiti savitieji diabeto

14 tipai pasireiškia, kai genetiškai pažeidžiamos kasos beta ląstelės, būdingos retos imuninės kilmės diabeto formos arba sukelia įvairios infekcijos, vaistų ar toksinių cheminių medžiagų poveikis. Gestacinis diabetas diagnozuojamas pirmą kartą nėštumo metu, kai sutrinka angliavandenių apykaita.

1.3. Cukrinio diabeto etiologija, rizikos veiksniai, klinika

Lietuvos diabeto asociacijos teigia, kad žmogaus organizme sutrinka insulino sintezė, sekrecija ir periferinis veikimas. Insulinas – tai hormonas, kurį išskiria kasos beta ląstelės. Jis reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, padidina ir užtikrina raumenų ir riebalinio audinio ląstelių pralaidumą gliukozei. Sutrikus kasos beta ląstelių veiklai ir dėl skirtingų faktorių negaminant insulino, žmonės suserga pirmojo tipo cukriniu diabetu. Antrojo cukrinio diabeto tipas diagnozuojamas priešingu atveju, kai insulino yra pakankamai, tačiau periferijoje jo panaudojimas nėra efektyvus [9].

2 tipo cukrinį diabetą sąlygoja keli veiksniai: atsparumas insulinui, jo išskyrimo nepakankamumas, gliukagono hipersekrecija, inkretinų koncentracijos sumažėjimas ir kt. Dabartiniais duomenimis, atsparumą insulinui lemia ir genetinis polinkis, persivalgymas, ypač vartojant maistą, kuriame gausu gyvulinės kilmės riebalų, maisto priedų bei nutukimas dėl mažo fizinio aktyvumo [4]. Dėl insulino deficito ir jo neveiksmingumo, organizmas negali panaudoti gliukozės, tad padidėja jos koncentracija kraujyje, atsiranda hiperglikemija. Tai pagrindinis cukrinio diabeto požymis. Taip pat šiai ligai būdingi ir kiti simptomai: padidėjęs apetitas, troškulys, šlapinimasis, bendras silpnumas ir nuovargis. Ilgai trunkanti hiperglikemija gali sukelti ūmias bei lėtines komplikacijas: pasunkėjusį žaizdų gyjimą, aterosklerozę, mikro ir makrovaskuliarines komplikacijas, gali sutrikdyti angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą, bei insulino išsiskyrimą arba jo veikimą [7]. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, yra įrodymų, kurie vis labiau rodo genetinį ryšį tarp mitochondrijų DNR (mtDNR) pakitimų ir 2 tipo diabeto (T2D). Remiantis ankstesniais tyrimais, mtDNA variantas yra susijęs su metaboliniu sindromu, aukštesne insulino koncentracija nevalgius, atsparumo insulinui indeksu ir smegenų infarktu. Šie duomenys patvirtina mitochondrijų genetinės variacijos įsitraukimą į 2 tipo cukrinio diabeto patogenezę [10].

Pirmojo tipo cukrinis diabetas – tai autoimuninė liga, kuria sergama mažiau kaip 10 %. Dėl pirmojo tipo cukrinio diabeto pažeidžiamos kasos Langerhanso salelių ląstelės. Šių pacientų kraujyje

15 galima aptikti antikūnų prieš beta ląsteles ir jų paviršinius antigenus. Procesui progresuojant suardomos beta ląstelės, todėl nutrūksta insulino gamyba. Šiam CD tipui būdinga labili eiga ir polinkis diabetinei ketoacidozei. Pagrindiniai susirgimo požymiai - niežulys, troškulys, dažnas šlapinimasis, tačiau gali pasireikšti ir grybelinės odos ligos, sunkiai gyja žaizdos, sutrinka kraujotaka, pažeidžiamos stambiosios ir smulkiosios kraujagyslės. Kartais nebūna jokių simptomų.

2 tipo cukrinis diabetas pasireiškia vyresniems nei 30 metų, yra nustatyta, jog šio tipo diabetu susergama vyresnio amžiaus ir tai sudaro daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų [7]. CD didžiausias paplitimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra siejamas su sparčiai augančia ekonomika, vykstančia urbanizacija, kintančiu gyvenimo būdu, besivystančia technika. Dėl šių priežasčių atsiranda vis daugiau veiksnių, kurie paskatina šią ligą, kaip netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, amžius, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, rūkymas), nutukimas. Liga pasireiškia sutrikus insulino sekrecijai arba esant periferinių audinių jautrumui insulinui [4,7,9].

2 lentelė. Adaptuota remiantis Vidaus ligų diagnostikos pagrindai [7] Požymis 1 tipo cukrinis diabetas 2 tipo cukrinis diabetas

Patogenezė Insulino stygius Jautrumas insulinui

Kūno svoris Normalus ar sumažėjęs Centrinio tipo nutukimas

Pradžia Dažnai ūminė Lėtinė

Amžius 15 – 24 gyvenimo metai Po 35 – 40 gyvenimo metų Kasos beta ląstelės Sumažėję (< 10 proc.) Nežymiai sumažėję Langerhanso salelių beta

ląstelių antikūnai

+ -

Medžiagų apykaita Labili Stabili

Polinkis į ketoacidozę Didelis Nežymus

Gydymas insulinu Gyvybiškai būtinas Būtinas, kai išsenka insulino rezervai

16 1.4. CD komplikacijos

Cukrinis diabetas yra klastinga liga, galinti sukelti gyvybei pavojingas ūmines komplikacijas, tokias kaip diabetinė ketoacidozė/neketoninė hiperglikeminė hiperosmosinė būklė ar hipoglikemija.

Diabetinė ketoacidozė/neketoninė hiperglikeminė hiperosmosinė būklė – dažniausiai pasitaikančios ūminės hiperglikeminės būklės, kurias sergančiųjų cukriniu diabetu gretose sukelia staigus gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas. Diabetinė ketoacidozė labiau būdinga sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu (gliukozės koncentracija kraujyje >13,9 mmol/), o neketoninė hiperglikeminė hiperosmosinė būklė – 2 tipo cukriniu diabetu (gliukozės koncentracija kraujyje >33,3 mmol/l). Pastaroji yra ypatingai pavojinga gyvybei, nes šios komplikacijos sąlygotas mirštamumas siekia 15 proc. Dažniausi hiperglikemines būkles išprovokuojantys veiksniai yra susiję su insulino stygiumi, kurį gali lemti staigus gydymo nutraukimas arba neadekvačios hormono dozės, taip pat ūminės infekcijos ar kitų organų gretutinės ligos, piknaudžiavimas alkoholiu bei medikamentais [33].

Hipoglikemija - ūminė cukrinio diabeto komplikacija, būdinga esant staigiam cukraus sumažėjimui kraujyje (gliukozės koncentracija kraujyje <3,33 mmol/l). Hipoglikemijos riziką padidina sisteminės ligos, neadekvatus insulino/glikemiją mažinančių vaistų vartojimas, per didelis fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu bei nereguliarūs valgymo įpročiai, tokie, kaip praleistas valgymas ar mažesnis nei įprasta suvartojamo maisto kiekis [34]. Tyrimų duomenimis, kitų lėtinių susirgimų heterogeniškumas gali paveikti hipoglikemijos dažnį, sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gretose, o besikartojanti hipoglikemijos būklė gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką [35].

Neretai nuolatiniai glikemijos svyravimai bei medžiagų apykaitos disbalansas netinkamai kontroliuojant cukrinį diabetą gali būti kaip prielaida ilgalaikei įvairių organizmo sistemų pažaidai, makrovaskuliarinių bei mikrovaskuliarinių komplikacijų vystymuisi [11]. Remiantis 2014 metų Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu buvo tirti 2 tipo cukriniu diabetu sergantys 762 asmenys, buvo nustatyta, jog 65,1 proc. tiriamųjų buvo būdinga bent 1 CD komplikacija. Bendrai tirto kontingento gretose 44,9 proc. turėjo makrokraujagyslinių, o 37,9 proc. – mikrokraujagyslinių CD komplikacijų [20].

17 2 pav. Lėtinės 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijos [21]

Makrovaskuliarinės komplikacijos – tai komplikacijos, sąlygotos aterosklerozinių plokštelių formavimosi stambiosiose kraujagyslėse. Šiai komplikacijų grupei neretai priskiriama koronarinė liga (IŠL), lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas ar periferinių arterijų ligos bei jų pasekmės, tokios kaip širdies raumens infarktas, insultas, kojų opos ar gangrena [19]. Pasak Henning 2018 m. atlikto tyrimo rezultatų, sergant 2 tipo cukriniu diabetu, intensyviau progresuoja ateroskleroziniai pakitimai, dažnai sąlygojantys ne tik makrovaskuliarinių, bet ir mikrovaskuliarinių komplikacijų atsiradimą [17]. Dėl šios priežasties, cukrinis diabetas yra glaudžiai siejamas su ŠKL rizika. Tai predisponuojantis veiksnys, kuris gali 2-3 kartus padidinti sergamumą ir mirtingumą nuo išeminės širdies ligos. Nustatyta, jog maždaug 50-ies proc. sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu, mirties priežastimi neretai tampa širdies ir kraujagyslių ligos. Remiantis naujausių tyrimų, atliktų 2019 m. duomenimis, vyrams, kurie serga CD, širdies nepakankamumo komplikacijos rizika padidėja du kartus, o moterims – net penkis kartus [18].

Mikrovaskuliarinės komplikacijos – tai komplikacijos, kurias lemia smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai, sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu, neretai pasireiškiantys diabetinės retinopatijos, diabetinės nefropatijos bei diabetinės neuropatijos išraiškomis [19].

18 Diabetinė retinopatija – mikrovaskuliarinė cukrinio diabeto komplikacija, kuri paveikia akies tinklainę ir išlieka pagrindine regėjimo sutrikimų priežastimi sergančių darbingo amžiaus žmonių gretose [4]. Ilgainiui ši patologija gali sąlygoti ir visišką regėjimo praradimą, nors yra nustatyta, jog sergant 15 metų, tai pasireiškia maždaug tik 2 proc. sergančiųjų [12]. Pagrindiniai šios komplikacijos atsiradimo rizikos veiksniai yra siejami su ligos trukme, bloga glikemijos kontrole bei arterine hipertezija, tačiau ne ką mažiau svarbu ir genetinės predispozicijos bei glikemijos kintamumo vaidmuo vertinant polinkį į diabetinės retinopatijos vystymąsi [32]. Siekiant sumažinti šios komplikacijos atsiradimo ir progresavimo riziką, tinkamai reguliuojamas cukraus kiekis kraujyje bei laiku paskirtas efektyvus gydymas gali sumažinti ne tik aklumo atsiradimo riziką, bet ir pagerinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų gyvenimo kokybę [31].

Diabetinė neuropatija - tai įvairaus laipsnio periferinės nervų sistemos disfunkcijos simptomų ir/arba požymių buvimas sergant cukriniu diabetu, kai kitos priežastys, įskaitant tam tikrus veiksnius ar ligas, yra atmestos [5,13]. Tai viena iš dažniausiai pasireiškiančių komplikacijų, sergant cukriniu diabetu, tačiau vykdant tinkamą glikemijos kontrolę, yra įrodyta, jog šios patologijos pasireiškimas sumažėja 50 proc. [13]. Diabetinės neuropatijos diagnozė nustatoma nuo 10 proc. iki 90 proc. sergančiųjų CD [14]. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, buvo nustatyta, jog kuo ilgiau asmuo serga cukriniu diabetu, tuo didesnė diabetinės neuropatijos atsiradimo rizika - kai CD ligos trukmė >10 metų, šios patologijos dažnis yra net 3 kartus didesnis [15]. Sergančiųjų cukriniu diabetu gretose neretai diabetinės neuropatijos diagnozė yra glaudžiai siejama su pėdų opų rizika. Į žaizdas patekus infekcijai, tai gali sąlygoti galūnių amputacijas, o pastarųjų dažnis esant neuropatijai padidėja 1,7 karto [13,14].

Diabetinė nefropatija – tai ilgalaikė CD komplikacija, sergantiesiems pasireiškianti nuolat padidėjusiu baltymų kiekiu šlapime, arterine hipertenzija bei sutrikusia inkstų funkcija. Siekiant išvengti šios komplikacijos atsiradimo ir tolimesnio progresavimo, svarbi ne tik tinkama glikemijos, bet ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio kontrolė [16]. Diabetas vienam trečdaliui visų sergančiųjų pažeidžia inkstus ir yra siejamas su susilpnėjusia jų veikla, o 10-20 proc. sergančiųjų diabetu, inkstų funkcijos nepakankamumas tampa pagrindine mirties priežastimi [3].

19 1.5. 2 tipo cukrinio diabeto gydymas ir ligos priežiūros ypatumai

2 tipo cukrinis diabetas yra gydomas leidžiamaisiais arba geriamaisiais glikemiją mažinančiais vaistais, insulinu, taip pat yra taikomas nemedikamentinis gydymas (dieta ir fizinis aktyvumas). Klinikinių tyrimų duomenimis, sergant CD, taikomų gydymo metodų ir vaistų kombinacijų efektyvumas priklauso ne tik nuo paties medikamento, bet ir nuo anksčiau taikyto gydymo, ligos trukmės bei pirminės glikemijos. Pastarosios kontrolės lygis yra labai svarbus renkantis vaistus ligai gydyti. Vaistai, pasižymintys didesniu ir greitesniu gliukozės kiekį mažinančiu poveikiu arba kombinuotas gydytas yra rekomenduojami, kai glikemijos rodiklis yra aukštas (HbA1C>8,5%). Priešingu atveju, rodikliams esant arti normos (HbA1C<7,5%), gali būti vartojami vaistai, turintys mažesnį poveikį arba lėtesnį veikimą [3,4].

Siekiant įvertinti CD ligos priežiūros efektyvumą, konsultacijos pas gydytoją metu paprastai yra vertinami sergančio asmens antropometriniai rodikliai (ūgis, svoris, KMI), kraujospūdis, odos, kojų ir pėdų būklė, laboratorinių tyrimų rezultatai. Svarbus vaidmuo tenka ir kitiems veiksniams, galintiems nulemti cukrinio diabeto ligos priežiūrą ir gydymo eigą – tai vaistų vartojimo reguliarumas, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, dantų ir burnos ertmės priežiūra ir, jei būtina, psichikos sveikata [36].

Norint maksimaliai teigiamų rezultatų bei tinkamos ligos kontrolės, 2 tipo cukrinio diabeto gydymas turėtų būti holistinis, stiprinantis ne tik sergančio žmogaus psichologinės sveikatos aspektus, bet ir atsižvelgiantis į medikamentinio gydymo derinimą su gyvenimo būdo korekcijomis, tokiomis kaip fizinio aktyvumo didinimas, mitybos įpročių keitimas bei svorio kontrolė [22].

1.6. Mityba ir 2 tipo cukrinis diabetas

Sveikatai nepalanki mityba yra vienas iš pagrindinių rizikos faktorių, galinčių lemti lėtinių susirgimų atsiradimą ir progresavimą. Norint išvengti 2 tipo cukrinio diabeto ir jo komplikacijų bei siekiant pagerinti ligos priežiūrą ir kontrolę, pastaruoju metu daug dėmesio skiriama sveikai gyvensenai. Vienas iš sveikos gyvensenos komponentų ir galimų diabeto valdymo būdų yra visavertė mityba. Tinkami mitybos įpročiai įgalina sergančiuosius CD padaryti korekcijas jų gyvensenoje ir taip sumažinti mikro ir

20 makrovaskuliarinių komplikacijų pavojų, pagerinti ne tik medžiagų apykaitos kontrolę, bet ir gyvenimo kokybę [23].

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, pripažįstama, kad švietimas apie taisyklingą mitybą, sergant CD, yra nepakankamas. Teigiama, kad paprastai sergantieji gauna tik preliminarius mitybos plano pavyzdžius, kuriuose neatsižvelgiama į jų individualius poreikius, tradicijas, vertybes, be to, gydytojams taip pat neretai trūksta laiko bei žinių suteikti CD sergantiems pacientams informacijos apie tinkamus mitybos įpročius [23,24].

Sergant lėtinėmis ligomis, ypatingai cukriniu diabetu, svarbu atsakingai rinktis, ką valgyti, o siekiant geresnės glikemijos kontrolės būtina reguliuoti suvartojamų angliavandenių kiekį mitybos racione. Remiantis tyrimų duomenimis, nepaisant turimų žinių apie sveiką mitybą, sergantieji cukriniu diabetu labiau linkę rinktis maisto produktus, turinčius aukštą arba vidutinį glikeminį indeksą. Pastarieji maisto produktai šiandienos visuomenėje yra labai populiarūs, tačiau priskiriami perdirbtų maisto gaminių grupei, kurie yra siejami ne tik su prastesne glikemijos kontrole, bet ir su didesne rizika susirgti kitomis lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ar onkologinėmis ligomis. Įrodyta, jog vartojant produktus, turinčius žemą glikeminį indeksą kartu su antihiperglikeminiais vaistais, galima pasiekti ryškių teigiamų rezultatų siekiant sumažinti glikolizuoto hemoglobino (HbA1c) kiekį kraujyje sergant CD [25].

Remiantis sisteminės apžvalgos duomenimis, neskaldytų grūdų vartojimas buvo susijęs su mažesne gliukozės ir insulino koncentracija nevalgius. Nustatyta, jog keletas maistinių ir fitocheminių medžiagų, tokių kaip tirpi ląsteliena, atsparus krakmolas, fitino rūgštis, magnis, cinkas, selenas ir kalis didina jautrumą insulinui ir turi teigiamos įtakos gliukozės metabolizmui [24,37]. Augalinių skaidulų, vitaminų ir mineralų praturtinta dieta, sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gretose yra siejama su mažesniu kūno svoriu, glikolizuoto hemoglobino, cholesterolio kiekiu kraujyje bei geresne gyvenimo kokybe [26].

Yra tvirtų įrodymų, jog saldintų gėrimų vartojimas yra susijęs su svorio padidėjimu ir nutukimu tarp suaugusiųjų, sergančių 2 tipo CD. Gėrimuose esantys cukrūs didina gliukozės kiekį kraujyje ir turi aukštą glikemijos indeksą, o tai yra 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys [39]. Į saldintų gėrimų sudėtį įeinanti fruktozė gali sąlygoti kepenų lipogenezę, taip skatindama atsparumą insulinui. Įrodyta, jog saldintų gėrimų vartojimas gali būti reikšmingas faktorius, veikiantis alkio ir sotumo reguliavimą [38].

21 Vis daugėja mokslinių įrodymų, jog įprastinis keturių ar daugiau puodelių kavos vartojimas per dieną turi teigiamos įtakos 2 tipo cukrinio diabeto profilaktikai. Žinoma, jog be kofeino kavos pupelės turtingos mineralų ir polifenolių, tokių kaip chlorogeninė rūgštis, kuri gali pagerinti angliavandenių apykaitą po valgio. Pastaroji gali sumažinti gliukozės absorbciją žarnyne, slopindama fermentinę veiklą. Kavoje esantys antioksidantai gali apsaugoti kasos beta ląsteles nuo oksidacinio streso ar padidinti insulino jautrumą periferiniuose audiniuose, tuo pačiu profilaktiškai apsaugodama bei atitolindama 2 tipo CD pasireiškimą. Įrodyta, kad magnio, kurio gausu kavoje, vartojimas taip pat susijęs su mažesne 2 tipo CD rizika [29].

Kohortiniai tyrimai tvirtai patvirtina augalinių dietų maisto bei maistinių komponentų vaidmenį mažinant 2 tipo diabeto riziką. Stebėjimo ir intervencinių tyrimų duomenys rodo, jog augalinės dietos naudingos gydant tiek 2 tipo cukrinį diabetą, tiek mažinant pagrindines su diabetu susijusias makrovaskuliarines ir mikrovaskuliarines komplikacijas. Keli potencialūs mechanizmai pagrindžia augalinės dietos naudą, palengvinant atsparumą insulinui, įskaitant sveiko kūno svorio skatinimą, skaidulų ir fitonutrientų padidėjimą, maisto mikrobiomų sąveiką bei sočiųjų riebalų, nitrozaminų ir hemo geležies kiekio sumažėjimą [28].

Remiantis sisteminės apžvalgos ir metaanalizės duomenimis, kuriais buvo siekiama įvertinti ryšį tarp sveikų grūdų, rafinuotų grūdų, daržovių, vaisių, riešutų, ankštinių augalų, kiaušinių, pieno, žuvies, mėsos, perdirbtos mėsos ir saldintų gėrimų bei rizikos susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, paaiškėjo, jog šešiose iš 12 maisto grupių nustatyta reikšminga sąsaja su 2 tipo CD rizika, trijose iš jų rizika sumažėja didėjant vartojimui (sveiki grūdai, vaisiai ir pienas), o trijose – rizika padidėja didėjant vartojimui (raudona mėsa, perdirbta mėsa ir saldinti gėrimai). Optimalus riziką mažinančių maisto produktų vartojimas sumažino 42%, o riziką didinančių maisto produktų vartojimas buvo susijęs su triguba 2 tipo cukrinio diabeto rizika, palyginti su nevartojimu [27].

Funkciniuose maisto produktuose yra biologiškai aktyvių ingredientų, susijusių su fiziologine nauda sveikatai, siekiant užkirsti kelią ir valdyti lėtines ligas, tokias kaip 2 tipo cukrinis diabetas. Reguliarus funkcinių maisto produktų vartojimas gali būti susijęs su padidėjusiomis antioksidantų, priešuždegiminėmis, jautrumo insulinui ir anti-cholesterolio funkcijomis, kurios laikomos neatsiejama 2

22 tipo CD prevencijos ir valdymo forma. Viduržemio jūros dietos komponentai, tokie kaip vaisiai, daržovės, riebi žuvis, alyvuogių aliejus ir medžių riešutai, yra funkcinių maisto produktų pavyzdys, atsižvelgiant į natūralų jų maistinių medžiagų kiekį, įskaitant polifenolius, flavonoidus, alkaloidus, sterinus ir nesočiąsias riebalų rūgštis. Maisto produktai, kuriuose gausu polifenolių, parodė kliniškai reikšmingą metabolizmo ir mikrovaskuliarinės veiklos, cholesterolio ir nevalgiusio gliukozės kiekio mažinimo bei priešuždegiminių ir antioksidacinių medžiagų poveikį. Derinant fizinį aktyvumą su funkcinio maisto vartojimu, gali būti padidinta metabolinė ir širdies bei kraujagyslių sistemos apsauginė nauda, tačiau 2 tipo CD sergantiems žmonėms ir bariatrinės chirurgijos pacientams to dar nepakanka. 2 tipo CD prevencijai ir valdymui pritaikytas individualus požiūris turėtų apsvarstyti biologinius ir elgesio modelius, o mitybos mokymą įtraukti į gyvenimo būdo diabeto prevencijos tyrimus. Funkcinis maistas gali suteikti papildomos naudos tokiu požiūriu [30].

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo tipas ir vykdymas

2020 metų birželio-lapkričio mėnesiais buvo vykdomas kiekybinis momentinis aprašomasis tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti Šiaulių miesto sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius, sveikatos būklę ir išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas. Susiklosčius ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, buvo atliktos darbo metodikos korekcijos. Vietoje įprastų popierinių anketų gydymo įstaigose, tyrimą buvo nuspręsta organizuoti internetinėje erdvėje. Duomenys iš tiriamųjų buvo gauti pildant anoniminius anketinius klausimynus internetinėje platformoje apklausa.lt. Anketos nuoroda buvo talpinama socialinio tinklo „Facebook“ privačiose ir viešose grupėse, susijusiose su Šiaulių miestu ir 2 tipo cukriniu diabetu: Šiaulių diabeto forumas „Lemtis“, 2 tipo diabetikai (Šiauliai), Šiaulių diabetikai (II tipo).

23 2.2. Tiriamoji populiacija

Tyrimo kontingentą sudarė 114 Šiaulių miesto gyventojų, sulaukusių 18 metų ir sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Atrankos kriterijai – atsitiktinės atrankos būdu, pagal ligos tipą, amžių ir gyvenamąją vietą.

2.3. Tyrimo instrumentai

Anketos mitybos įpročius vertinanti dalis buvo sudaryta remiantis suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (Grabauskas ir kt., 2014) klausimynu. Sveikatos būklės duomenys apie ligos priežiūros ypatumus buvo įvertinti naudojant Lietuvoje validuotą lėtinių sveikatos būklių priežiūros klausimyną (angl. Assessment of Chronic Illness Care – Lithuanian, 2004). Klausimynų prieigas galima naudoti be autorių sutikimo, kadangi jos yra atviro pobūdžio - viešai publikuojamos internetinėje erdvėje.

2.4. Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 17 (angl. Statistical Package for Social Sciences) bei Microsoft Office Excel 2010 programas. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios charakteristikos – vidurkiai, duomenų pasiskirstymas procentais. Požymių statistinis ryšys buvo tiriamas susietų lentelių metodu, remiantis lentelės duomenimis, apskaičiuota chi-kvadrato (χ2) reikšmė bei statistinis reikšmingumas (p reikšmė). Priklausomybės ryšiai tarp dviejų veiksnių buvo įvertinti apskaičiavus Spearmano koreliacijos koeficientą. Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, jei apskaičiuota p reikšmė mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį (p < 0,05).

2.5. Tyrimo etika

Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-GM(M)-117). Tyrimas buvo atliekamas nepažeidžiant etikos principų, nes tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, internetiniai anketiniai klausimynai buvo anonimiški. Tiriamieji apie tyrimo tikslą, informacijos konfidencialumą bei rezultatų skelbimą buvo informuojami anketos pradžioje buvusioje preambulėje. Tiriamiesiems buvo suteikiama laisvė rinktis, pildyti anketą ar ne.

24

3.

TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos

Tiriamųjų kontingentą sudarė 114 Šiaulių miesto gyventojų, sulaukusių 18 metų ir sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. 97 moterys (85,1 proc.) ir 17 vyrų (14,9 proc.).

1 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Lytis (proc.)

Dauguma respondentų, pildžiusių anketas, buvo 55 ir daugiau metų amžiaus (31,6 proc.). 18-24 metų amžiaus tiriamieji sudarė 9,6 proc., 25-34 metų amžiaus – 19,3 proc., o 35-45 ir 46-54 metų amžiaus atitinkamai sudarė 21,1 proc. ir 18,4 proc. sergančiųjų.

14,9

85,1

Lytis

Vyrai Moterys

25 2 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Amžius (proc.)

Didžioji dalis šio tyrimo dalyvių buvo vedę arba gyvenantys kartu nesusituokę (58,8 proc.). 21,9 proc. sudarė nevedę, 14,0 proc. - išsiskyrę, o 5,3 – našliai.

3 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Šeiminė padėtis (proc.) 9,6 19,3 21,1 18,4 31,6

Amžius

Šeiminė padėtis

26 Įgytą išsilavinimą dauguma pažymėjo turintys aukštąjį (universitetinį) arba aukštesnįjį – 44,7 proc. ir 20,2 proc. Tuo tarpu aukštąjį (koleginį) išsilavinimą žymėjo 16,7 proc. respondentų. Vidurinis išsilavinimas sudarė 14,9 proc., o pagrindinis - tik 3,5 proc.

4 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Išsilavinimas (proc.)

Vertinant respondentų pagrindinį užsiėmimą, buvo nustatyta, jog didžioji dalis iš jų buvo dirbantys – 73,7 proc., pensininkai sudarė 14,9 proc., o bedarbiai ir studentai atitinkamai - 7,9 proc. ir 3,5 proc. 44,7 20,2 16,7 14,9 3,5

Išsilavinimas

27 5 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Užsiėmimas (proc.)

Vertinant respondentų pajamas buvo nustatyta, jog didžioji dalis iš jų uždirba daugiau nei 800 eur – 40,4 proc. Nuo 500 iki 799 eur uždirba 28,9 proc. atsakiusiųjų, o nuo 300 iki 499 eur - 18,4 proc. Mažiau nei 300 eur uždirba 12,3 proc. šio tyrimo respondentų.

6 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Pajamos (proc.) 73,7 7,9 3,5 14,9

Užsiėmimas

Pajamos

28 Vertinant Šiaulių miesto gyventojų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, nedarbingumo aspektus, buvo nustatyta, jog jis būdingas 28,1 proc. atsakiusiųjų, likusi dalis – 71,9 proc. nedarbingumo neturi.

7 pav. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos. Nedarbingumas (proc.) 28,1

71,9

Nedarbingumas

Taip Ne

29 1 lentelė. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos (N, proc.)

Rodiklis Respondentų dalis

N Proc. Lytis Vyras 17 14,9 Moteris 97 85,1 Amžius 18-24 11 9,6 25-34 22 19,3 35-45 24 21,1 46-54 21 18,4 55 ir daugiau 36 31,6 Šeiminė padėtis Vedęs/ištekėjusi arba gyvena nesusituokę 67 58,8 Nevedęs/netekėjusi 25 21,9 Išsiskyręs/-usi 16 14,0 Našlys/-ė 6 5,3 Išsilavinimas Pagrindinis 4 3,5 Vidurinis 17 14,9 Aukštesnysis 23 20,2 Aukštasis koleginis 19 16,7 Aukštasis universitetinis 51 44,7 Pajamos <300 eur 14 12,3 300-499 eur 21 18,4 500-799 eur 33 28,9 >800 eur 46 40,4 Užsiėmimas Dirbantis/-i 84 73,7

30 Bedarbis/-ė 9 7,9 Studentas/-ė 4 3,5 Pensininkas/-ė 17 14,9 Nedarbingumas Taip 32 28,1 Ne 82 71,9

3.2. Tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, mitybos įpročių vertinimas pagal lytį.

Mitybos įpročiai. Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama ar jiems svarbu sveikai maitintis. Dauguma tyrime dalyvavusių vyrų (47,1 proc.) nurodė, jog jiems sveikai maitintis nei svarbu, nei nesvarbu, tuo tarpu dauguma tyrime dalyvavusių moterų (40,2 proc.) atsakė, jog sveikai maitintis yra svarbu. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, jog tarp lyties ir sveikos mitybos svarbos yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,527, o tai daugiau už pasirinktą reikšmingumo lygmenį ( p > 0,05). χ2=2,223; lls=1; p=0,527 5,9 47,1 29,4 17,6 7,2 28,9 40,2 23,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Visai nesvarbu Nei svarbu, nei nesvarbu

Svarbu Labai svarbu

31 8 pav. Ar jums svarbu sveikai maitintis? (proc.)

Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama, kiek kartų per dieną jie valgo. Dauguma tyrime dalyvavusių vyrų (57,1 proc.), taip pat kaip ir dauguma moterų (37 proc.), per dieną valgė 4 kartus. 3 kartus per dieną valgė 14,3 proc. vyrų ir 28,3 proc. moterų, o 5 kartus – 28,6 proc. vyrų ir 32,6 proc. moterų. Tuo tarpu nei vienas tyrime dalyvavęs vyras nevalgė 2 kartus per dieną, o pastarąjį atsakymo variantą rinkosi tik 2,2 proc. tyrime dalyvavusių moterų.

Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, tarp kintamųjų lytis ir valgymo kartai per dieną gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas p = 0,739, kuris didesnis už pasirinktą reikšmingumo lygmenį ( p > 0,05).

χ2=1,257; lls=1; p=0,739

9 pav. Kiek kartų per dieną Jūs valgote? (proc.) 14,3 57,1 28,6 2,2 28,3 37 32,6 0 10 20 30 40 50 60

2 kartai 3 kartai 4 kartai 5 kartai

32 Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama ar jie pusryčiauja. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių vyrų (88,2 proc.) ir moterų (80,4 proc.) rinkosi atsakymą taip. Tuo tarpu 11,8 proc. vyrų ir 19,6 proc. moterų nepusryčiauja. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad lytis ir pusryčiavimas yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai, nes p>0,05 (χ2=0,589; lls=1; p=0,443).

Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama, kur paprastai jie pietauja. Matosi, kad tiek vyrų, tiek moterų pietavimo vietos pasirinkimo procentas išliko panašus. 47,4 proc. moterų ir 41,2 proc. dažniausiai pietauja namuose, tuo tarpu restorane ar kavinėje pietauja 5,9 proc. vyrų ir tik 3,2 proc. moterų. Tyrime dalyvavę vyrai valgykloje nepietauja, šį atsakymo variantą rinkosi 7,4 proc. moterų. 8,4 proc. moterų ir 5,9 proc. vyrų teigė nepietaujantys išvis, o 47,1 proc. vyrų ir 33,7 proc. moterų dažniausiai pietavo darbo vietoje, atsinešdami ir valgydami savo ruoštą maistą. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad lytis ir pietavimo vieta yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai, nes p = 0,643 (p > 0,05).

χ2=2,509; lls=1; p=0,643

10 pav. Kur paprastai pietaujate? (proc.) 41,2 5,9 47,1 5,9 47,4 3,2 7,4 33,7 8,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Namuose Restorane ar kavinėje Valgykloje Valgau atsineštą maistą darbo vietoje Nepietauju Vyrai Moterys

33 Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama, kur paprastai jie vakarieniauja.. Dauguma moterų (88,7 proc.) bei vyrų (94,1 proc.) vakarieniauja namie. Restorane ar kavinėje vyrai nevakarieniauja, o šį atsakymo variantą rinkosi vos 1 proc. moterų. 5,9 proc. vyrų ir 8,2 proc. moterų nevakarieniauja išvis, o vakarienei atsineštą maistą darbo vietoje valgo tik 2,1 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad lytis ir vakarieniavimo viet yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai, nes p>0,05 (χ2=0,676; lls=1; p=0,879).

Vartojami produktai. Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama, kaip dažnai jie savo mitybos racione vartoja mėsą, perdirbtus mėsos gaminius, pieną ir jo produktus, košes, žuvį ir jos produktus, vaisius, daržoves, saldumynus bei greitą maistą.

Buvo nustatyta, jog pieno ir jo produktų niekada nevartoja 11,8 proc. vyrų ir 14,4 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį į savo mitybos racioną pieną ir jo gaminius įtraukia 5,9 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų, tuo tarpu pieno suvartojimas keletą kartų per savaitę buvo panašus tiek pas vyrus (35,3 proc.), tiek pas moteris (35,1 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių vyrų (47,1 proc.) pieną vartoja kasdien, bet nevartoja keletą kartų per dieną, priešingai nei 11,3 proc. atsakiusių moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp pieno ir jo produktų suvartojimo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,340 (p > 0,05).

34 χ2=4,525; lls=1; p=0,340

11 pav. Pieno ir jo produktų suvartojimas (proc.)

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog mėsos niekada nevartoja 5,9 proc. vyrų ir 10,3 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį mėsą vartoja tik moterys (5,2 proc.). Dauguma atsakiusiųjų mėsą vartoja keletą kartų per savaitę – 29,4 proc. vyrų ir 38,1 proc. moterų. Tuo tarpu kasdien mėsą vartoja net 41,2 proc. moterų bei 35,3 proc. vyrų. Keletą kartų per dieną - 5,2 proc. moterų ir 29,4 proc. vyrų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, buvo nustatyta, jog yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp suvartojamų mėsos produktų ir lyties, nes p = 0,023 (p < 0,05). Vadinasi, galime teigti, kad vyrai ir moterys mėsos produktus vartoja ne vienodai - vyrai mėsą valgo dažniau nei moterys. Gautą rezultatą patvirtina ir diagramoje pateikiami respondentų duomenys. 11,8 5,9 35,3 47,1 14,4 12,4 35,1 26,8 11,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Niekada 1-4 kartai per mėnesį

Keletą kartų per savaitę

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

35

χ2=11,299; lls=1; p=0,023

12 pav. Mėsos suvartojimas (proc.)

Tyrimo metu nustatyta, jog perdirbtų mėsos gaminių niekada nevartoja 11,8 proc. vyrų ir 22,7 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį suvartojamų perdirbtų mėsos gaminių kiekis išlieka panašus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų – 35,3 proc. ir 33 proc. Dauguma tyrime dalyvavusių moterų perdirbtus mėsos gaminius vartoja keletą kartų per savaitę – 34 proc., tuo tarpu vyrai – 11,8 proc. Dauguma vyriškos lyties tyrimo respondentų perdirbtus mėsos gaminius vartoja kasdien – 35,3 proc., tuo tarpu moterys – 8,2 proc. Keletą kartų per dieną perdirbtus mėsos gaminius vartoja 5,9 proc. vyrų ir tik 2,1 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, buvo nustatyta, jog yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp suvartojamų perdirbtų mėsos produktų ir lyties, nes p = 0,013 (p < 0,05). Vadinasi, galime teigti, jog perdirbtus mėsos produktus dažniau vartoti yra linkę vyrai nei moterys.

5,9 29,4 35,3 29,4 10,3 5,2 38,1 41,2 5,2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Niekada 1-4 kartus per mėnesį

Keletą kartų per savaitę

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

36 χ2=12,594; lls=1; p=0,013

13 pav. Perdirbtų mėsos gaminių suvartojimas (proc.)

Tyrimo metu nustatyta, jog niekada košių nevalgo 17,6 proc. vyrų ir 24,7 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį košes valgo dauguma tyrime dalyvavusių vyrų – 35,3 proc. ir 26,8 proc. moterų. Dauguma moteriškos lyties respondenčių (34 proc.) košes renkasi valgyti keletą kartų per savaitę, tuo tarpu vyrai – 29,4 proc. 17,6 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų košes valgo kasdien, o 2,1 proc. moterų nurodė, jog tai daro keletą kartų per dieną. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp košių vartojimo mitybos racione bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,839 (p > 0,05).

11,8 35,3 11,8 35,3 5,9 22,7 33 34 8,2 2,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Niekada 1-4 kartus per mėnesį

Keletą kartų per savaitę

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

37 χ2=1,428; lls=1; p=0,839

14 pav. Košių suvartojimas (proc.)

Tyrimo metu, vertinant žuvies ir jos produktų suvartojimą, paaiškėjo, jog niekada pastarosios nevalgo 5,9 proc. vyrų ir 14,4 proc. moterų. Dauguma vyriškosios ir moteriškosios lyties atstovų žuvį ir jos produktus renkasi valgyti 1-4 kartus per mėnesį, atitinkamai 52,9 proc. ir 44,3 proc. Keletą kartų per mėnesį žuvį valgo 29,4 proc. vyrų ir 40,2 proc. moterų. Kasdien žuvį valgo tik 5,9 proc. vyrų. Tas pats procentas (5,9 proc.) vyriškosios lyties atstovų žuvį ir jos produktus renkasi valgyti keletą kartų per dieną, priešingai nei moterų tarpe – tik 1 proc. pasirinkusių šį atsakymo variantą. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp žuvies ir jos produktų suvartojimo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,058 (p > 0,05). 17,6 35,3 29,4 17,6 24,7 26,8 34 12,4 2,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Niekada 1-4 kartus per mėnesį

Keletą kartų per savaitę

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

38 χ2=9,122; lls=1; p=0,058

15 pav. Žuvies ir jos produktų suvartojimas (proc.)

Vertinant respondentų pasirenkamus ir vartojamus maisto produktus, buvo nustatyta, jog vaisių niekada nevalgo 5,9 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį vaisius valgo 5,9 proc. vyrų ir 15,5 proc. moterų. 35,3 proc. vyrų ir 29,9 proc. moterų vaisius valgyti renkasi keletą kartų per savaitę. Didžioji dalis vyrų ir moterų vaisius valgo kasdien – atitinkamai 41,2 proc. ir 34 proc. Tuo tarpu keletą kartų per dieną vaisius į savo mitybos racioną įtraukia 11,8 proc. vyrų ir 8,2 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp vaisių suvartojimo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p > 0,05 (χ2=2,033; lls=1; p=0,730). 5,9 52,9 29,4 5,9 5,9 14,4 44,3 40,2 1 0 10 20 30 40 50 60

Niekada 1-4 kartus per mėnesį

Keletą kartų per mėnesį

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

39 Vertinant respondentų pasirenkamus ir vartojamus maisto produktus, buvo nustatyta, jog daržovių niekada nevalgo 5,9 proc. vyrų ir 8,2 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį pastarąsias renkasi valgyti tik vyrai (5,9 proc.). 17,6 proc. vyrų ir 15,5 proc. moterų daržoves valgo keletą kartų per savaitę. Dauguma respondentų, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų daržoves renkasi valgyti kasdien – atitinkamai 58,8 proc. ir 49,5 proc. Keletą kartų per dieną daržoves į savo mitybos racioną įtraukia 11,8 proc. vyrų ir 26,8 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp daržovių suvartojimo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,115 (p > 0,05).

χ2=7,432; lls=1; p=0,115 16 pav. Daržovių suvartojimas (proc.)

Vertinant respondentų pasirenkamus ir vartojamus maisto produktus, buvo nustatyta, jog saldumynų niekada nevalgo 17,6 proc. vyrų ir 22,7 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį saldėsius renkasi 29,4 proc. vyrų ir 34 proc. moterų. Daugiausiai respondentų, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, valgyti

5,9 5,9 17,6 58,8 11,8 8,2 15,5 49,5 26,8 0 10 20 30 40 50 60 70

Niekada 1-4 kartus per

mėnesį Keletą kartųper savaitę

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

40 saldumynus renkasi keletą kartų per savaitę – atitinkamai 41,2 proc. ir 34 proc. Kasdien tai daro 5,9 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų, o keletą kartų per dieną – 5,9 proc. vyrų ir 2,1 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp saldumynų vartojimo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,860 (p > 0,05).

χ2=1,309; lls=1; p=0,860

17 pav. Saldumynų suvartojimas (proc.)

Vertinant respondentų pasirenkamus ir vartojamus maisto produktus, buvo nustatyta, jog greito maisto niekada nevalgo 47,1 proc. vyrų ir 43,3 proc. moterų. 1-4 kartus per mėnesį greitą maistą renkasi 47,1 proc. vyrų ir 47,4 proc. moterų, o keletą kartų per savaitę – 5,9 proc. vyrų ir 9,3 proc. moterų. Tyrimo duomenimis, kasdien arba keletą kartų per dieną - nei vyrai, nei moterys greito maisto valgyti nesirenka. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp greito maisto vartojimo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,888 (p > 0,05).

17.6 29.4 41.2 5.9 5.9 22.7 34 34 7.2 2.1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Niekada 1-4 kartus per mėnesį

Keletą kartų per savaitę

Kasdien Keletą kartų per dieną Vyrai Moterys

41

χ2=0,237; lls=1; p=0,888

18 pav. Greito maisto suvartojimas (proc.)

Vertinant respondentų pasirenkamus ir vartojamus maisto produktus, buvo nustatyta, jog druskos niekada papildomai į paruoštą maistą nededa 41,2 proc. vyrų ir 46,4 proc. moterų. Dauguma vyriškosios lyties atstovų (52,9 proc.) papildomai deda druskos į paruoštą maistą, kai jaučia, jog jos trūksta. Taip daro ir 41,2 proc. moterų. Beveik visada, net neragavę druskos į paruoštą maistą deda 5,9 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų. Moterų ir vyrų procentas yra panašus, todėl remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad lytis ir druskos vartojimas yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai, nes p > 0,05 (χ2=1,081; lls=1; p=0,582).

Vertinant respondentų pasirenkamus ir vartojamus maisto produktus, buvo nustatyta, jog 1 stiklinę per dieną vandens išgeria 5,9 proc. vyrų ir 9,3 proc. moterų. Dauguma vyrų (47,1 proc.) per dieną

47,1 47,1 5,9 43,3 47,4 9,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Niekada 1-4 kartus per mėnesį Keletą kartų per savaitę Vyrai Moterys

42 išgeria 2-5 arba daugiau nei 5 stiklines vandens. 54,6 proc. moterų vandens per dieną išgeria daugiau nei 5 stiklines, o 36,1 proc. – 2-5 stiklines. Moterų ir vyrų pasirinkimo procentas yra panašus, todėl remiantis chi-kvadrato testu (χ2), negalima teigti, kad lytis ir vandens suvartojimas yra statistiškai reikšmingai susiję požymiai, nes p > 0,05 (χ2=0,808; lls=1; p=0,668).

Valgymo įpročiai. Vertinant respondentų mitybos įpročius, buvo klausiama kaip dažnai jie valgo skubėdami, žiūrėdami televizorių ar skaitydami laikraštį, persivalgo, vakarieniauja likus mažiau nei 2 valandoms iki miego bei ar dažnai užkandžiauja bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais bei kitais nesveikais maisto produktais.

Paklausti, ar dažnai respondentai valgo skubėdami, dauguma vyrų (29,4 proc.) ir moterų (45,4 proc.) žymėjo atsakymą kartais. Niekada valgant neskuba 23,5 proc. vyrų ir 20,6 proc. moterų, o retai – 23,5 proc. vyrų ir 19,6 proc. moterų. 23,5 proc. vyrų ir 13,4 proc. moterų nurodė, jog dažnai skuba valgydami, tuo tarpu visada valgant skuba tik 1 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp skubėjimo valgant bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,700 (p > 0,05).

23,5 23,5 29,4 23,5 20,6 _19,6 45,4 13,4 1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Niekada Retai Kartais Dažnai Visada

43 χ2=2,196; lls=1; p=0,700

19 pav. Valgymas skubant (proc.)

Vertinant ar dažnai respondentai valgo žiūrėdami televizorių arba skaitydami laikraštį, dauguma vyrų (41,2 proc.) ir moterų (29,9 proc.) žymėjo atsakymą dažnai. Niekada valgant televizoriaus nežiūri arba laikraščio neskaito 5,9 proc. vyrų ir 22,7 proc. moterų, o retai – 23,5 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų. 23,5 proc. vyrų ir 28,9 proc. moterų nurodė, jog kartais žiūri televizorių arba skaito laikraštį valgant, o tuo tarpu visada tai daro 5,9 proc. vyrų ir 6,2 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp įpročio valgant žiūrėti televizorių ar skaityti laikraštį bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,401 (p > 0,05).

χ2=4,038; lls=1; p=0,401

20 pav. Valgymas žiūrint televizorių, skaitant laikraštį (proc.) 5,9 23,5 23,5 41,2 5,9 22,7 12,4 28,9 29,9 6,2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Niekada Retai Kartais Dažnai Visada

44 Vertinant ar dažnai respondentai persivalgo, 29,4 proc. vyrų ir 36,1 proc. moterų žymėjo atsakymą retai. Niekada nepersivalgo 17,6 proc. vyrų ir 21,6 proc. moterų, tuo tarpu kartais – dauguma, 35,3 proc., vyrų ir 26,8 proc. moterų. 17,6 proc. vyrų ir 14,4 proc. moterų nurodė, jog persivalgo dažnai, o visada persivalgo tik 1 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp persivalgymo bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,919 (p > 0,05).

χ2=0,940; lls=1; p=0,919 21 pav. Persivalgymas (proc.)

Vertinant ar dažnai respondentai užkandžiauja bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir panašiais nesveikais produktais, buvo nustatyta, jog niekada to nedaro 23,5 proc. vyrų ir 39,2 proc. moterų. Dauguma respondentų tiek vyrų, tiek moterų gretose žymėjo atsakymą retai – atitinkamai 41,2 proc. ir 34 proc. Kartais užkandžiauja 20,6 proc. moterų ir 5,9 proc. vyrų, tuo tarpu dažnai tai daro 17,6 proc. vyrų ir 6,2 proc. moterų. Visada užkandžiauja 1,8 proc. vyrų. Remiantis

17,6 29,4 35,3 17,6 21,6 36,1 26,8 14,4 1 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Niekada Retai Kartais Dažnai Visada

45 chi-kvadrato (χ2) testu, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp įpročio užkandžiauti bei lyties, nes p = 0,002 (p < 0,05). Vadinasi, galime teigti, kad vyrai užkandžiauti yra linkę dažniau nei moterys. Gautą rezultatą patvirtina ir diagramoje pateikti respondentų duomenys.

χ2=16,696; lls=1; p=0,002

22 pav. Užkandžiavimas bulvių traškučiais,skrudintais riešutais, spragėsiais, saldumynais ir t.t.(proc.)

Vertinant ar dažnai respondentai valgo likus mažiau nei 2 val iki miego, buvo nustatyta, jog niekada to nedaro 23,5 proc. vyrų ir 21,6 proc. moterų, lygiai taip pat, kaip ir atsakiusiųjų retai. Dauguma respondentų, 29,4 proc. vyrų ir 28,9 proc. moterų, kartais valgo likus mažiau nei 2 valandoms iki miego. Dažnai tai daro 17,6 proc. vyrų ir 23,7 proc. moterų, o visada – 5,9 proc. vyrų ir 4,1 proc. moterų. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, negalima teigti, kad tarp įpročio valgyti likus mažiau nei 2 valandoms iki miego bei lyties yra statistiškai reikšmingų skirtumų, nes p = 0,984 (p > 0,05).

23,5 41,2 5,9 17,6 1,8 39,2 34 20,6 6,2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Niekada Retai Kartais Dažnai Visada

46

χ2=0,383; lls=1; p=0,984

23 pav. Valgymas likus mažiau nei 2 val iki miego (proc.)

Apibendrinant mitybos įpročių vertinimą, galima teigti, jog vyrams ir moterims sveikai maitintis yra nevienodai svarbu. Visi tyrime dalyvavę respondentai dažniausiai valgo 4 kartus per dieną, pusryčiauja, pietus renkasi valgyti darbo vietoje, arba namie, kur paprastai ir vakarieniauja. Tiriamasis kontingentas ne vienodai vartoja mėsos ir perdirbtos mėsos gaminius- vyrai šiuos produktus linkę vartoti dažniau nei moterys, taip pat kaip ir užkandžiauti nesveikais užkandžiais.

23,5 23,5 29,4 17,6 5,9 21,6 21,6 28,9 23,7 4,1 0 5 10 15 20 25 30 35

Niekada Retai Kartais Dažnai Visada

47 3.3. Tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, sveikatos būklės vertinimas pagal lytį - antropometriniai ir

klinikiniai rodikliai

Siekiant įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu antropometrinius rodiklius, žinant jų ūgį ir svorį, buvo apskaičiuotas respondentų kūno masės indeksas (KMI). Vertinant šio rodiklio pasiskirstymą pagal lytį, buvo pastebėta, jog normalus kūno svoris vyrų gretose būdingas tik 5,9 proc. atsakiusiųjų, o moterų gretose – 36,2 proc. Antsvorį turi panašus procentas tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų, atitinkamai 23,6 proc. ir 24,4 proc., o nutukimą turi net 70,8 proc. tyrime dalyvavusių, 2 tipo CD sergančių, vyrų bei 37,3 proc. moterų.

χ2=112,000; lls=1; p=0,194

24 pav. Kūno masės indekso (KMI) pasiskirtymas pagal lytį (proc.)

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, paaiškėjo, jog vidutiniškai kūno masės indekso reikšmė tarp tyrime dalyvavusių moterų siekia 28,78, tuo tarpu tarp tyrime dalyvavusių vyrų - 31,23. Taigi galime teigti, jog gauti rezultatai tarp moteriškos lyties respondenčių yra siejami su turimo anstvorio problema, o

5,9 23,6 70,8 36,2 24,4 37,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 18,5 - 24,99 (normalus kūno svoris) 25 - 29,99 (antsvoris) >30 (nutukimas) Vyrai Moterys

48 tarp vyriškos lyties respondentų – su I laipsnio nutukimu. Remiantis chi-kvadrato (χ2) testu, tarp KMI bei lyties buvo gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas, nes p = 0,194 (p > 0,05).

25 pav. Kūno masės indekso (KMI) vidurkiai pagal lytį (kg/m2₎

Vertinant respondentų liemens apimties rodiklių pasiskirstymą, 18,75 proc. tyrime dalyvavusių vyrų ir 16,33 proc. moterų šio rodiklio reikšmės nė nežino. Dauguma moterų (27,55 proc.) liemens apimtį žymėjo intervale nuo 60-80 cm, tuo tarpu dauguma tyrime dalyvavusių vyrų (25 proc.) – nuo 111-150 cm. Vyriškos lyties respondentai pasiskirstė po lygiai (12,5 proc.) liemens apimtį nurodant intervaluose nuo 60-80 cm, taip pat nuo 81-90 cm bei nuo 91-100 cm. Moterų ir vyrų procentas išliko panašus, žymint liemens apimties rodiklius intervale nuo 101-110 cm, atitinkamai 17,35 proc. ir 18,75 proc. Dalis moteriškos lyties respondenčių (14,28 proc.) liemens apimtį žymėjo intervale nuo 81-90 cm. 17,35 proc. – nuo 101-110 cm, tuo tarpu intervale nuo 111-150 cm atsakymus žymėjo 14,28 proc. atsakiusių moterų.

31.23 28.78 27 28 29 30 31 32

Kūno masės indekso (KMI) vidurkiai Vyrai Moterys