Dažniausiai pasitaikančių arklių viršutinių kvėpavimo takų ligų analizė The most common equine upper respiratory tract disease analysis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Valerija Matyžonok

Dažniausiai pasitaikančių arklių viršutinių kvėpavimo

takų ligų analizė

The most common equine upper respiratory tract disease

analysis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Audrius Kučinskas

2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai pasitaikančių arklių viršutinių kvėpavimo takų ligų analizė “.

1. Yra atliktas mano pačios. Valerijos Matyžonok

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2016-01-13 Valerija Matyžonok

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2016-01-13 Valerija Matyžonok

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Audrius Kučinskas (data) (darbo vadovo vardas,

pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Audrius Kučinskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1. Viršutinių kvėpavimo takų svarba arklio organizmui ... 8

1.2. Kvėpavimo takų ligos ... 8

1.2.1. Nosies ertmės susirgimai... 8

1.2.2. Galvos sinusų ligos ... 9

1.2.3. Gerklų ligos ... 9

1.2.4. Oro maišų ligos ... 9

1.2.5. Balso stygų paralyžius... 9

1.3. Aplinkos įtaka arklių sveikatai ... 9

1.3.1. Ūkinių pastatų oro sudėties vertinimo metodai ... 10

1.4. Stresas ir jo įtaka arklių sveikatai... 10

1.5. Amžiaus įtaka arklių sveikatai ... 11

1.6. Kvėpavimo takų ligų klinikiniai požymiai ... 11

1.7. Kvėpavimo takų ligų diagnostikos metodai ... 12

1.7.1. Anamnezės surinkimas... 12

1.7.2. Klinikinė apžiūra ... 12

1.7.3. Endoskopija ... 13

1.7.4. Rentgeno tyrimas ... 14

1.7.5. Utragarsinis tyrimas ... 14

1.7.6. Kitos diagnostinės priemonės ... 14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 15

2.1. Tyrimo objektai ... 15

2.2. Tyrimo metodai ... 15

3. TYRIMO REZULTATAI ... 16

4

3.2. Laikymo salygų analizė ... 19

3.3. Viršutinių kvėpavimo takų ligų analizė ... 20

3.4. Klinikinių simptomų analizė ... 20

3.5. Palpacijos tyrimo rezultatų analizė ... 24

3.6. Endoskopijos tyrimo rezultatų analizė ... 25

REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

IŠVADOS ... 30

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31

PRIEDAS Nr 1 ... 35

5

SANTRAUKA

Dažniausiai pasitaikančių arklių viršutinių kvėpavimo takų ligų analizė Valerija Matyžonok

Magistro baigiamasis darbas

Pagal L. Johnsoną iš visų arklių susirgimų apie 25 proc. yra kvėpavimo takų susirgimai, dėl kurių arklių darbingumas sumažėja. Norint tiksliai diagnozuoti ir gydyti kvėpavimo takų ligas, reikia suprasti, kas jas sukelia ir kokias diagnostikos priemones yra tikslingiausia naudoti.

Darbo tikslas: įvertinti dažniausiai pasitaikančias arklių viršutinių kvėpavimo takų ligas LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikose.

Metodai: tirti arkliai, kurių savininkai kreipėsi į LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikas ir kuriems buvo įtariami ir patvirtinti kvėpavimo takų susirgimai. Tyrimo laikotarpis – nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. Per tyrimo laikotarpį į kliniką kreipėsi 72 arklių savininkai, kurių arkliams buvo įtariamos kvėpavimo takų ligos. Iš visos imties (n = 72) buvo atrinkti arkliai, kuriems diagnozuotos viršutinių kvėpavimo takų ligos (n = 25).

Tyrimo metu buvo susipažinta su paciento anamneze, išanalizuoti duomenys apie žirgų amžių, lytį bei veislę. Taip pat buvo renkami duomenys ir atliekami diagnostiniai tyrimai: klinikis tyrimas, gerklų ir limfmazgių palpacija, laikymo sąlygų vertinimas, endoskopija. Renkant anamnezę buvo vertinama, kada pasireiškė simptomai, ar arklio fizinis pajėgumas sumažėjo, atsižvelgiama į arklidę, kurioje laikomi arkliai ir laikymo sąlygas. Apžiūrint ir vertinant laikymo sąlygas, buvo atsižvelgiama į laikymo tipą, naudojamą kraiką, šėrimo tipą bei arklidės zoohigienines sąlygas: dulkėtumą. Palpacijos metu buvo vertinamas gerklų jautrumas, limfinių mazgų pakitimai. Endoskopinio tyrimo metu (laringoskopija) buvo vertinama nosies ertmė, kvėpuojamasis plyšys, gerklos, oro maišai ir balso stygų judėjimas.

Rezultatai: atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad didžioji dalis arklių (68 proc.), kuriems buvo diagnozuotos ir gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikose, yra darbingo amžiaus ir aktyviai sportuojantys. Dažniausiai diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų susirgimas balso stygų paralyžius 48 proc. arklių. Veiksmingiausias ir dažniausiai taikomas diagnostikos būdas yra endoskopija 100 proc. pacientų, tačiau bendras klinikinis tyrimas atliekamas visiems arkliams, nepriklausomai nuo sveikatos sutrikimų.

6

SUMMARY

The most common equine upper respiratory tract disease analysis Valerija Matyzonok

Master‘s Thesis

According to L. Johnson 25 percent of all equine illnesses are respiratory tract diseases that decrease equine working capacity. To diagnose and treat respiratory tract diseases it is mandatory to recognize the cause of the diseases and identify the most sensible diagnostic measures to use.

Purpose of thesis: evaluate the most common equine upper respiratory tract diseases at the Large Animal Clinic of LUHS VA.

Methods: horses having suspected and proven respiratory tract diseases whose owners addressed the LUHS VA Large Animal Clinics were examined. Period of examination – from January of 2013 until October of 2015. During the period of examination 72 owners whose horses had suspected respiratory tract diseases have addressed the Clinic. Out of the whole extent (n = 72) horses with diagnosed upper respiratory tract diseases were selected (n = 25).

The acquaintance of anemnesis of the patient during the examination was made, material about the age, gender and breed of horses was analyzed. Material was collected and diagnostic examinations were disposed: clinical examination, palpation of larynx and lymphatic node, evaluation of the horse keeping conditions, endoscopy. Time of symptoms appearance, whether equine physical capacity was decreased was being evaluated, the conditions of the stable that horses were being held in were taken into consideration while collecting the anemnesis. The type of keeping, the litter that was being used, feeding type and the zoo-hygienic conditions such as dustiness were taken into consideration while observing and evaluating keeping conditions. Sensitivity of the larynx and the alteration of the lymphatic node was evaluated during the palpation. Nasal cavity, respiratory crack, larynx, air bags and movement of the vocal chords were being evaluated during endoscopy (laringoscopy).

Results: after the examination was finished it was ascertained that most of the horses (68 percent) that had upper respiratory tract diseases diagnosed and cured at the LUHS VA Large Animal Clinics are at able-bodied age and actively exercise. Most common diagnosed upper respiratory tract disease for 48 percent of horses is paralysis of vocal chords. Most effective and mostly applicable way of diagnostic for 100 percent of patients is endoscopy but the common clinical examination is carried out to all of the horses despite their disorders.

7

ĮVADAS

Arkliai – vieni iš nedaugelio dažnai istorijoje minimų gyvūnų. Savo istoriją jie pradėjo, kaip žemės ūkio darbininkai bei transporto priemonė. Per amžius arklininkai ištobulino savo įgūdžius bendraudami su arkliais. Daugelis dabartinių sporto šakų prasidėjo nuo to, kad arklys buvo naudojamas kare. Šiandien arkliai naudojami sportui bei pramogai ar turizmui, mažiau išsivysčiusiose šalyse – žemės ūkio darbams ir kaip transporto priemonė (1).

Arklio, kaip sportininko ar darbininko, gebėjimai priklauso nuo jo sveikatos būklės. Geri rezultatai priklauso ne tik nuo skeleto, raumenų, širdies bei kraujagyslių, bet ir nuo nervų, virškinimo bei kvėpavimo sistemų. Kliniškai pasireiškiantys ar slapti bet kurios sistemos sutrikimai gali sukelti ir fizinius sutrikimus. Tačiau kai gyvūnas sveikas, kvėpavimo sistemos būklė turi didžiausią įtaką gyvūno sportiniams rezultatams (2). Pagrindiniai kvėpavimo sistemos sutrikimų simptomai yra nesunkiai pastebimi: kosulys, dažnesnis ir sunkesnis kvėpavimas, išskyros iš nosies. Taip pat gali būti pastebimi bendri sveikatos būklės pasikeitimai: temperatūros pakilimas, apatiškumas, anoreksija ir kt. (3).

Gydant kvėpavimo ligas pagal pataloginio proceso lokalizaciją, išskiriamos kelios kvėpavimo takų ligų grupės:

 viršutinių kvėpavimo takų susirgimai, trachėjos ir bronchų susirgimai,

 plaučių ligos,

 pleuros ligos.

Svarbu paminėti, kad liga retai apima vieną iš kvėpavimo organų. Dažniausiai liga išplinta į nosies, ryklės ir trachėjos gleivinę ir neretai bronchus, o nuo bronchų į plaučius. (3)

Darbo tikslas: įvertinti dažniausiai pasitaikančias arklių viršutinių kvėpavimo takų ligas LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su užsienio autorių literatūra apie arklių viršutinių kvėpavimo takų ligas.

2. Atlikti dažniausiai pasitaikančių arklių viršutinių kvėpavimo takų ligų analizę 2013 – 2015 m. LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikų pacientams.

3. Įvertinti svarbiausius ligas sukeliančius veiksnius. 4. Aptarti dažniausiai taikomus diagnostikos metodus.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Viršutinių kvėpavimo takų svarba arklio organizmui

Kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius. Prie viršutinių kvėpavimo takų priskiriama: nosies ertmė, nosiaryklė, ryklė ir gerklos, o trachėja, bronchai ir plaučiai sudaro apatinius kvėpavimo takus. Viršutiniai kvėpavimo takai turi keletą funkcijų: oro sušildymas, uoslė, įkvėpto oro drėkinimas. Be to, šildant ir drėkinant orą, filtruojamas įkvėptas oras, taip sudarant barjerą, apsaugantį nuo dulkių ir mikroorganizmų (4). Arkliai dėl anatominių savybių kvėpuoja tik per nosį, o dėl šios priežasties viršutinių kvėpavimo takų susirgimai ir patologijos pavojingesnės nei kitiems naminiams gyvūnams (5). Viršutinių kvėpavimo takų gleivinė yra pirmas apsauginis sluoksnis, kurį turi pereiti patogenai prieš užkrėsdami organizmą. Gleivinė susideda iš trijų sluoksnių: epitelio, jungiamojo audinio arba

lamina propria, o jie atskirti stipriu barjeru - pamatine membrana. Ši gleivinė iškloja nosies ertmę,

nosiaryklę, gerklas, trachėjos ir bronchų medį. Tokia gleivinė ir sudaro pirmąją gynybinę sieną prieš kvėpavimo takų infekcijas ar kitas ligas (6).

Kvėpavimo takų epitelis atlieka svarbų vaidmenį ne tik kaip pirminis barjeras, tačiau taip pat ir kaip atsakas į patogenus, moduliuoja uždegimines reakcijas. Aprūpintos blakstienėlėmis, epitelio ląstelės apsaugo nuo patogenų kolonizacijos (7).

1.2. Kvėpavimo takų ligos

Iš visų gyvūnų susirgimų, apie 30 proc. sudaro kvėpavimo takų ligos (3), tuo tarpu arklių sergamumas kvėpavimo takų ligomis yra apie 25% (8). Šio tipo ligos gali būti skirstomos į dvi grupes – infekcinės arba užkrečiamos ligos ir neinfekcinės arba neužkrečiamos ligos (9).

Neužkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų priežastys skirstomos į dvi dideles grupes – egzogeninės ir endogenines. Prie egzogeninių priskiriamos traumos, persišaldymai, nuovargis, įkvėpiamos stipriai dirginančios kvėpavimo takus medžiagos (pavyzdžiui, amoniakas), pelėsinių grybų arba kitų mikroorganizmų patekimas į kvėpavimo takus. Prie endogeninių priežaščių priskiriami medžiagų apykaitos sutrikimai, inkstų, kepenų ir kitų organų ligos (3).

1.2.1. Nosies ertmės susirgimai

Rinitas apibrėžiamas kaip nosies ertmės gleivinės uždegimas. Pagal kilmę gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis uždegimas išsivysto patogenams veikiant gleivinę, o antrinis pasireiškia kaip neužkrečiamųjų ligų komplikacijos arba infekcinių ligų simptomai. Pagal trukmę gali būti žaibinis ir

9 lėtinis rinitas. Taip pat rinitai dalinami į grupes pagal uždegimo pobūdį – serozinis (katarinis), fibrininis, folikulinis (10).

1.2.2. Galvos sinusų ligos

Sinusitas yra sinusų gleivinės uždegimas, dažnai pasireiškiantis kartu su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Uždegimas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis sukeliamas bakterijų arba gleivinės infekcijų, antrinis būdingas dantų patologijoms. Esant sinusitui, dažniausiai pastebimos bekvapės išskyros, tačiau dantų patologijų atveju, išskyros yra nemalonaus kvapo ir bėga iš vienos šnervės (11).

1.2.3. Gerklų ligos

Laringitas – gerklų gleivinės, rečiau kitų audinių, uždegimas. Esant laringitui neretai pastebimi ir kitų kvėpavimo organų uždegimai – nosies ar trachėjos (10).

1.2.4. Oro maišų ligos

Oro maišai dažnai iššaukia sutrikimus viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl turi būti apžiūrimi įtariant bet kokią ligą susijusią su oro maišais (12). Oro maišų ligos: empiema, grybelinės infekcijos ir meteorizmas. Empiema dažnai išsivysto sergant viršutinių kvėpavimo takų bakterinėmis infekcijomis. Grybelinės infekcijos gali būti bet kurioje oro maišų dalyje ir tai yra dažniausia šio organo liga. Tuo tarpu oro maišų meteorizmas yra labai retai pasitaikanti liga ir būdinga kumeliukams arba arkliams iki 20 savaičių amžiaus. Šios ligos etiologija yra nežinoma, tačiau pasireiškia oro susikaupimu viename arba abiejuose oro maišuose (13).

Oro maišų infekcijos gali sukelti aplinkinių organų disfunkcijas, tokias kaip nervų sistemos, kraujagyslių tinklo sutrikimai. Gali būti pažeistas simpatinis nervų kamienas ir šalia oro maišų esančios kraujagyslės, kurios gali sukelti įvairių susirgimų – Hornerio sindromą, minkštojo gomurio parezę, gerklų arterijų plyšimus ir stiprius kraujavimus (14).

1.2.5. Balso stygų paralyžius

Balso stygų paralyžius yra dažnai pasitaikanti arklių viršutinių kvėpavimo takų liga. Etiologija šiuo metu dar nėra visiškai aiški, tačiau yra jau ne viena hipotezė. Preliminarios priežastys gali būti krūtinės ląstos ir kaklo traumos, navikai, uždegimai, paveldimumas. (15-17)

Paralyžius gali apimti abi arba vieną pusę, tačiau dažniausiai (iki 95 proc. atvejų) paralyžius paveikia kairę pusę. (18)

1.3. Aplinkos įtaka arklių sveikatai

Kvėpavimo ligos susijusios su daugeliu įvairių veiksnių, pavyzdžiui, parazitai, bakterijos, virusai, aplinkos ir laikymo sąlygos (5). Arklio, kurio svoris yra apie 500 kg (priklauso nuo veislės), ramybės

10 būsenoje plaučiai prisipildo 5 – 6 litrais oro per įkvėpimą, o šoliuojant – 12 – 15 litrų. Ramybės metu arkliai įkvepia 60 – 70 litrų oro per minutę, o tai yra apie 100 000 litrų per parą. Lenktynių metu vėdinamo oro kiekis padidėja iki 1800 litrų per minutę. Įkvepiant ir iškvepiant tokį didelį kiekį oro, įkvepiamas ir didelis kiekis dulkių, kurios gali nusėsti kvėpavimo takuose (19).

Ūkinių pastatų oro sudėtyje yra įvairių organinių dulkių, kurios susidaro nuo mikroorganizmų, augalų arba gyvūnų. Organinėse dulkėse esama patogeninių ir nepatogeninių bakterijų, grybelių, didelės molekulinės masės alergenų (20). Endotoksinai, randami ūkiniuose pastatuose, kuriuose laikomi gyvuliai, yra pavojingas tiek gyvulių, tiek ir žmonių sveikatai bei gali sukelti kvėpavimo takų ligas (21). Bendrų ir įkvepiamų dulkių kiekį matuojant arklidėse, buvo pastebėta, kad žiemą dulkių yra daugiau, kai durys ir langai yra uždaryti, o vasarą dulkių kiekis mažesnis. Taip pat buvo nustatya, kad šlavimas, kraikas bei šėrimo tipas sukelia didžiają dalį dulkių (22). Ten, kur arkliai laikomi garduose, lėtinės ir poūmės kvėpavimo takų ligos yra rimta ir dažna problema. Tuo tarpu šalyse, pavyzdžiui, Naujoje Zelandijoje, kuriose arkliai gyvena lauke beveik ištisus metus, šios ligos yra sutinkamos retai (19).

1.3.1. Ūkinių pastatų oro sudėties vertinimo metodai

Dauguma oro sudeties vertinimo metodų yra automatizuoti. Vieni įrenginiai gali matuoti dulkių ar dujų kiekį vietoje, kiti įrenginiai yra laboratoriniai – vietoje yra surenkami tik mėginiai, kurie vėliau vežami tyrimui į laboratoriją. Tyrimas taip pat gali buti indikatorinis, kuris tikslaus dujų kiekio neparodo. Toks tyrimas, priklausomai nuo indikatoriaus, parodo vienų ar kitų dujų buvimą ore (19, 22-24).

Oro dulkėtumas gali būti vertinama ne tik įrenginių metodu, bet ir matomų dulkių dalelių skaičiavimo metodu, filtravimo metodais (23, 25).

1.4. Stresas ir jo įtaka arklių sveikatai

Stresas – plati sąvoka, reiškianti sisteminę organizmo būklę, kurį išsivysto, kai organizmą veikia žalingi veiksniai prie kurių organizmui reikia prisitaikyti. Stresas sukelia pokyčius neuroendokrininėje sistemoje ir elgsenoje, kad kuo greičiau būtų prisitaikyta prie pokyčių (26, 27).

Stresą sukeliantys veiksniai yra pervežimai, dideli fiziniai krūviai, skausmas, staigūs klimato pokyčiai, kraiko stoka ar perteklius, laikymo sąlygų pokyčiai, šėrimo staigūs pokyčiai, judėjimo ribojimas, vietos trūkumas (3, 26). Nespėjus organizmo adaptaciniam mechanizmui išlaikyti pusiausvyros, sukeliamas žalingas poveikis gyvūno organizmui. Sumažėja produktyvumas, sutrinka gyvūno atsparumas ligoms ir padidėja gyvūno jautrumas infekcijoms (26). Slopinama baltymų sintezė, dėl kurios pasireiškia limfoidinio audinio atrofija, sumažėja cirkuliuojančių limfocitų ir makrofagų (28).

11

1.5. Amžiaus įtaka arklių sveikatai

Uždegiminės kilmės kvėpavimo takų ligos yra paplitusios tarp jaunų lenktyninių žirgų, nepriklausomai nuo klimato ar laikymo sąlygų (29). Lėtinės kvėpavimo takų ligos sudaro 16 proc. iš visų ligų, kurios diagnozuojamos vyresniems nei 25 metų arkliams (30). Virusinės kilmės ligos labiau būdingos jauniems, iki metų amžiaus arkliams (29). Trauminės kilmės ligos nuo amžiaus nepriklauso – tai labiau susiję su arklio naudojimo sritimi (žemės ūkis, sportas, hobis) (31).

1.6. Kvėpavimo takų ligų klinikiniai požymiai

Diferencijuoti viršutinių kvėpavimų takų ligas nėra lengva. Problemą parodantys požymiai, pavyzdžiui, kvėpavimo patologiniai garsai ar nosies išskyros, gali stiprėti ar nykti (32). Pagrindiniai kvėpavimo takų ligų klinikiniai požymiai yra nenormalūs kvėpavimo garsai, ūmūs kvėpavimo sutrikimai, kosulys, nosies išskyros ir krūvio netoleravimas (33).

Nenormalūs kvėpavimo garsai, užgniaužiantys normalius, atspindi pokyčius tarp oro srauto per kvėpavimo takus ir jų sienelių elastingumo (33). Svarbu žinoti, kad apatinių kvėpavimo takų ligos nesukelia viršutinių kvėpavimo takų garsų sutrikimų (34).

Ūmus kvėpavimo nepakankamumas apibrėžiamas kaip apsunkintas kvėpavimas, kuris charakterizuojamas, kaip perdėtų kvėpavimo pastangų buvimas atsižvelgiant į fizinį krūvį. Klinikiniai požymiai, susiję su ūmiu kvėpavimo sutrikimu,tai krūvio netoleravimas, nerami išraiška, šnervių išsiplėtimas, padidėjusios pastangos kvėpuoti, nesinchronizuoti krūtinės ląstos ir pilvo judesiai, ištiestą galva ir kaklas, cianozė. Tokie klinikiniai požymiai gali parodyti kvėpavimo takų obstrukciją, dėl kurios sutrinka dujų apykaita, arba ūmesnes plaučių ligas. Apsunkintas kvėpavimas taip pat yra požymis, kad arklys turi širdies sutrikimų, jaučia skausmą arba yra metabolinė acidozė (33).

Ūmus kvėpavimo sutrikimas, sukeltas viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos, dažniausiai susijęs su šiurkščiu, triukšmingu, nenormaliu kvėpavimo garsu (33). Kosulys yra energingas refleksinis iškvėpimas per gerklas, smarkiai susitraukus kvėpuojamiesiems raumenims (35). Tai yra gynybinis mechanizmas, turintis dvi pagrindines funkcijas. Viena iš funkcijų yra užkirsti kelią arba apriboti mechaninių dalelių patekimą į trachėją ir bronchų medį, o kita – kvėpavimo takų valymas (33). Kosulys yra nespecifinė reakcija į mechaninius, cheminius ar uždegiminius dirgiklius. Tačiau esant uždegimui, kvėpavimo takai būna jautresni dirgikliams, todėl nekenksmingų dirgiklių pakaks sukelti kosulį (35).

Išskyros iš nosies gali reikšti pokyčius bet kurioje kvėpavimo takų dalyje nuo nosies ertmės iki alveolių. Taip pat išskyros gali atsirasti, kai pažeidžiamos greta kvėpavimo takų esančios struktūros

12 (pavyzdžiui, ašarų latakas) (33). Išskyrų pobūdis yra pirminė svarbi informacija nustatant priežastį. Kruvinos išskyros – tai grybelinių ligų, navikų ar traumų požymis, o pūlingos išskyros yra bakterinių susirgimų požymis ir gali būti pirminės arba antrinės kilmės (12).

1.7. Kvėpavimo takų ligų diagnostikos metodai

1.7.1. Anamnezės surinkimas

Pilna ir išsami anamnezė yra labai svarbi vertinant viršutinių kvėpavimo takų būklę. Sužinoti svarbią informaciją geriausia iš dažniausiai prie arklio būnančių žmonių, tokių kaip treneris ar raitelis, ir nebūtinai tai bus savininkas (34, 36). Renkant su kvėpavimo takų ligomis susijusią anamnezę, iš informacijos apie arklio amžių, lytį ir veislę, reikšmės turi tik amžius (37). Taip pat turi būti surinkta informacija apie arklio fizinį krūvį, išskyras iš nosies, ankstesnes ligas, operacijas ir gydymą (34, 36).

Renkant anamnezę svarbu atskyti į klausimus, koks tiksliai yra nusiskundimas (kosulys, išskyros iš nosies, anoreksija, krūvio netoleravimas, nenormalūs kvėpavimo garsai), kokia požymių trukmė ir progresavimas, ar klinikiniai požymiai pastovūs, kokios yra laikymo sąlygos, ganyklų prieinamumas, ar klinikiniai požymiai nepasireiškė kitiems arkliams, ar buvo gydyta, kokie gydymo rezultatai (32).

Klinikinių požymių trukmė gali padėti diferencijuoti užkrečiamas ligas nuo neužkrečiamųjų. Užkrečiamos dažniausiai būna ūmios arba poūmės, kai tuo tarpu neužkrečiamos dažniausiai būna lėtinės eigos. Trauminės kilmės ligos pasireiškia ryškiais ir ūmiais klinikiniais požymiais, taip pat išoriškai gali būti matomi akivaizdūs traumos požymiai. Kvėpavimo ligų sezoniškumas nurodo alergines arba aplinkos sukeltas ligas. Svarbi informacija yra ir apie vakcinaciją bei arklio transportavimą, kuri gali padėti įvertinti infekcinių susirgimų tikimybę. Tačiau net esant tinkamai vakcinuotam gyvūnui, virusinės ir bakterinės infekcijos gali būti kvėpavimo takų ligų priežastimi (2).

1.7.2. Klinikinė apžiūra

Bendra klinikinis tyrimas atliekamas naudojant tokius metodus, kaip apžiūra, palpacija, auskultacija, termometrija ir perkusija (38). Apžiūrint išoriškai, matomos organų deformacijos, padidėjimas ar patologiški išlenkimai bei asimetrijos (38). Nosies srities palpacija diagnostikai naudojama retai, dažniausiai yra apžiūrima, ar nėra ištakų iš nosies, šnervių simetrija (37, 38).

Kaktos ir viršutinio žandikaulio sinusai tiriami švelniai perkutuojant. Viršutinio žandikaulio sinusas yra didžiausia arklio sinusinė ertmė, todėl dažnai sukelia sveikatos problemų (10). Senesnių

13 arklių sinusų infekcijos dažniausiai yra sukeliamos dantų patologijų, o jaunesnių infekcijos būna pirminės (bakterinės, virusinės kilmės) (11).

Gerklų, ryklės ir proksimalinės trachėjos dalies palpacija yra neveiksminga diagnostikos priemonė palyginus su endoskopijos tyrimu (10). Palpuojant gerklas turi būti vertinama simetrija (36). Sveiki gyvuliai į gerklų palpaciją reaguoja ramiai, tačiau esant jautriems kvėpavimo takams, nesunkiai yra sukeliamas kosulys (33, 37). Toks sukeltas kosulys gali reikšti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą (33). Auskultuojant klausomasi kvėpavimo ties gerklomis, tracheja ir plaučiais. Šiose vietose galima išgirsti nenormalių kvėpavimo garsų, kurie gali reikšti eksudato buvimą, organų deformaciją. Arkliams askultacija atliekama ramybės metu, siekiant aptikti neįprastus plaučių garsus, nustatyti plaučių ribas ir jų išsiplėtimą (2).

1.7.3. Endoskopija

Įtariant viršutinių kvėpavimo takų ligas, endoskopija yra informatyviausias diagnostikos metodas (39). Endoskopija ramybės būsenoje yra labai svarbi, siekiant nustatyti struktūrinius ir anatominius pakitimus viršutiniuose kvėpavimo takuose. Tačiau tokios endoskopijos metu dinaminiai pakitimai, kurie atsiranda fizinio aktyvumo metu, nebus nustatyti. Dauguma arklių toleruoja viršutinių kvėpavimo takų endoskopiją, tačiau kai kuriais atvejais sedacija yra būtina apsaugant arklį, tyrimą darantį personalą ir įrangą (40).

Patologiniai gleivinės pakitimai pasireiškia paraudimais, fibrininiais apvalkalais, patinimais. Esant nervų paralyžiui, matoma gerklų asimetrija, o esant gerklų edemai, gerklos užsidaro (38).

Endoskopija ant bėgimo takelio, t.y. treniruotės metu, pagerino endoskopijos, kaip diagnostinės priemonės, tikslumą. Endoskopija treniruotės metu leido aptikti ligas, kurios nėra matomos endoskopiją atliekant ramybės metu, pavyzdžiui kaip gomurio nestabilumas, balso stygų kolapsas, nosiaryklės kolapsas ir kt. Tačiau ir tokia diagnostinė priemonė nevisada atspindi arklio treniruotę ir patologijos gali neišryškėti dėl raitelio nebuvimo ar aplinkos pasikeitimo (39).

Šiuo metu jau yra prieinama viršutinių kvėpavimo takų endoskopija su raiteliu. Naudojamas pusiau standus endoskopas, kuris pritvirtintas prie specialių kamanų, o elektroninė endoskopo dalis yra tvirtinama prie pobalnio. Vaizdas iš endoskopo kameros siunčiamas į monitorių ir taip yra stebimas realaus laiko vaizdas. Tuo pat metu vaizdas yra įrašomas ir yra prieinamas išsamesniai apžiūrai po tyrimo (41).

14 1.7.4. Rentgeno tyrimas

Rentgeno tyrimas leidžia įvertinti nosies ertmę, oro maišus, ryklę, treachėją, sinusus (42). Rentgeno nuotraukoje gali būti vertinama kaktikaulio, akytkaulio, nosikaulio, viršutinio žandikaulio (43) struktūra, jų deformacija, pažeidimo plotas. Taip pat rentgeno nuotraukoje galima pamatyti navikus nustatyti jų plotą (44).

Rentgeno nuotraukoje matuojamas kvėpavimo takų struktūrų diametras, gali būti matomi skysčiai kvėpavimo takuose (42). Esant nosies pertvaros poslinkiui, jis taip pat gali būti matomas rentgeno nuotraukose (44). Nustačius sinusitą, nuotraukose apžiūrimos dantų šaknys, nes dantų problemoms gali būti sinusito atsiradimo priežastis (11, 42).

Rentgeno tyrimas kvėpavimo takų ligų diagnostikoje dažniausiai taikomas esant sinusų arba plaučių susirgimams (45).

1.7.5. Utragarsinis tyrimas

Pirmą kartą ultragarsinio tyrimo naudojimas tiriant arklių gerklas buvo aprašytas 2004 metais. Pasaulio arklių kvėpavimo takų simpoziume ir nuo to laiko šis metodas yra naudinga diagnostinė priemonė arkliams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pirminiais tyrimais buvo nustatyta, kad ultragarsinis tyrimas leidžia diagnozuoti pakitimus poliežuviniuose audiniuose, gerklų kremzlėse ir šalia esančiuose minkštuose audiniuose. Be to, ultragarsu galima stebėti balso aparatą kvėpavimo metu (46). Ultragarsinis tyrimas gali būti naudojamas, siekiant palengvinti ir pagreitinti diagnostikos procesą (47).

1.7.6. Kitos diagnostinės priemonės

Tobulėjant technologijoms buvo pradėti diegti nauji tyrimo metodai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, leidę daug geriau suprasti ir pamatyti patologinių procesų laipsnį. Tačiau šie metodai dar nėra plačiai prieinami ir naudojami (48).

15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo objektai

Tyrimai buvo atlikti arkliams, kurių savininkai kreipėsi į LSMU VA Stambiųjų gyvulių kliniką ir kuriems buvo įtariami ir patvirtinti kvėpavimo sutrikimai. Nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 metų spalio mėn. 76 kartus buvo diagnozuotos arklių kvėpavimo takų ligos 72 pacientams, 4 pacientams kvėpavimo takų ligos buvo užfiksuotos pakartotinai. Bendri duomenys apie pacientus ir trumpos jų anamnezės buvo surašytos į lentelę (priedas nr. 1., 1 lentelė. Arklių sergančių kvėpavimo takų ligomis duomenys). Lentelėje pateikiami duomenys apie arklių lytį, gimimo datą, amžių, kurio jie buvo kai kreipėsi į LSMU VA Stambiųjų gyvulių kliniką, veislę, laikymo vietą, nustatytą diagnozę ir ligos baigtį.

Iš visų atvejų, 25 buvo nustatyta viršutinių kvėpavimo takų ligos, o 51 – apatinių kvėpavimo takų arba mišrios ligos. Tyrimui buvo atrinkti arkliai, sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis, duomenys apie juos surašyti į lentelę (priedas nr. 2, 2 lentelė. Arklių sergančių viršutinių kvėpavimo takų ligomis

duomenys). Lentelėje pateikiami 25 arklių duomenys (n = 25) apie jų amžių, veislę, lytį, laikymo vietą,

ligos požymių pasireiškimo datą bei diagnozę.

2.2. Tyrimo metodai

Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys apie žirgų amžių, lytį bei veislę. Taip pat buvo taikomos šios diagnostikos priemonės: anamnezės surinkimas, gerklų ir limfinių mazgų palpacija, endoskopija, laikymo sąlygų vertinimas.

Vertinant laikymo sąlygas, buvo atsižvelgiama į laikymo tipą, naudojamą kraiką, šėrimo tipą bei arklidėje esantį dulkėtumą. Dulkėtumas arklidėje buvo vertinamas skaičiuojant matomų dulkių dalelių kiekį vienetais.

Gerklų ir limfinių mazgų palpacijos metu buvo vertinamas gerklų skausmingumas, limfinių mazgų skausmingumas, paslankumas, dydis.

Prieš endoskopiją buvo skaičiuojamas kvėpavimo ir širdies ritmo dažnis. Endoskopijos metu vertinami nosies ertmė, kvėpuojamasis plyšis, gerklos ir oro maišai.

Visos duomenų analizės bei jų pateikimas atlikti „Microsoft Office Excel 2013“ ir „Microsoft Office Word 2013“ programomis.

16

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Arklių duomenų analizė

1 pav. Kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių amžiaus pasiskirstymas (n = 25)

Šiame tyrime pastebėta, kad dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų ligos LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje buvo diagnozuotos 4 metų amžiaus arkliams, tai sudaro 28 proc., rečiau 3 metų ir 9 metų arkliams jie šiame tyrime sudarė po 16 proc. 7 metų arkliai, kuriems diagnozuotos viršutinių kvėpavimo takų ligos sudarė 12 proc., po 8 proc. ligos pasitaikė 2 metų ir 5 metų amžiaus arkliams. Po 4 proc. sudarė atitinkamai patys jauniausi pacientai iki 1 metų amžiaus, 8 metų ir 10 metų amžiaus arkliai. Tyrime viršutinių kvėpavimo takų ligos nebuvo diagnozuotos arkliams, vyresniems nei 1 metai ir 6 metų amžiaus arkliams. iki 1 metų 4% 2 metai 8% 3 metai 16% 4 metai 28% 5 metai 8% 6 metai 0% 7 metai 12% 8 metai 4% 9 metai 16% 10 metų 4% 1 metai 0%

Kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių

amžiaus pasiskirstymas

17 2 pav. Kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių veislių pasiskirstymas (n = 25)

Šiame tyrime dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų ligos buvo diagnozuotos Prancūzų ristūnams - jie tyrime sudarė 52 proc., Trakėnų veislės arkliai tyrime sudarė 20 proc., Lietuvos sunkieji arkliai – 12 proc. Rečiausiai tyrime viršutinių kvėpavimo takų ligos diagnozuotos Amerikos ristūnams, Budionų, Lietuvos jojamųjų ir Oldenburgų veislės arkliams.

3 pav. Kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių lyties pasiskirstymas (n = 25)

4%4% 12% 4% 4% 52% 20%

Kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių

veislių pasiskirstymas

Amerikos ristūnas Budionas Lietuvos sunkusis Lietuvos jojamasis Oldenburgų Prancūzų ristūnas Trakėnas

Patinai 56% Patelės

44%

Kvėpavimo takų ligomis sergančių

arklių lyties pasiskirstymas

18 Šiame tyrime viršutinių kvėpavimo takų ligos diagnozuotos patinams dažniau nei patelėms, patinai tyrime sudarė 56 proc. , o patelės 44 proc.

4 pav. Kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių laikymo vietų pasiskirstymas (n = 25)

Šiame tyrime dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų ligos buvo diagnozuotos arkliams iš X žirgyne, tai sudarė 48 proc. Žirgams, kurie laikomi Y žirgyne viršutinių kvėpavimo takų ligos sudarė 36 proc., mažiausiai sergančių arklių buvo Z žirgyne, tai sudarė 16 proc.

36%

48% 16%

Kvėpavimo takų ligomis sergančių

arklių laikymo vietų pasiskirstymas

Y X Z

19

3.2. Laikymo salygų analizė

Visi duomenys apie laikymo sąlygas buvo suvesti į lentelę, kuri yra pateikta žemiau.

5 pav.. Arklių laikymo sąlygų vertinimas (n = 25)

Dažniausiai šiame tyrime viršutinių kvėpavimo takų ligos diagnozuotos arkliams , kurie yra laikomi garde tai sudarė 84 proc. t.y. 25 arkliai, 8 proc. arklių, kurie sezoniškai laikomi ganyklose ir 8 proc. arklių, kurie laikomi mišriai (laikomi garde ir leidžiami į levadą). Gardų kreikimui dažniausiai naudojamos pjuvenos 64 proc. šiame tyrime, 36 proc. gardų kreikti naudojant šiaudus. Dauguma arklių yra šeriami šienu tai sudaro 92 proc. iš jų 88 proc. arklių taip pat šeriami avižomis, 8 proc. arklių šeriami šienainiu. Dulkėtumas, kuris buvo vertinamas skaičiuojant matomų dulkių dalėles, buvo suskirstytas į tris dalis: 50 – 100 matomų dulkių dalelių vienetų buvo 8 proc. atvejų, 101 – 150 matomų dulkių dalelių vienetų buvo 64 proc. atvejų, 151 – 200 matomų dulkių dalelių vienetų buvo 28 proc. atvejų.

Tik gardas Šiaudai Šienas 50-100 vnt. Sezoniškai ganyklose Pjuvenos Šienainis 151-200 vnt. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Laikymo tipas Kraikas Pašarai Dulkėtumas (matomų dulkių dalelių vnt.)

Laikymo sąlygų įvertinimas

101-150 vnt.

20

3.3. Viršutinių kvėpavimo takų ligų analizė

6 pav.. Arkliams diagnozuotos viršutinių kvėpavimo takų ligos (n = 25)

Tyrime dažniausiai buvo diagnozuotas balso stygų paralyžius, tai sudarė 48 proc. Laringitas sudarė 16 proc. visų ligų, viršutinių kvėpavimo takų uždegimas – 16 proc., o gerklų edema – 8 proc. Oro maišų uždegimas, rinitas ir sinusitas sudaro po 4 proc. visų diagnozuotų ligų per tyrimo laikotarpį.

3.4. Klinikinių simptomų analizė

Arkliams, kuriems diagnozuotos viršutinių kvėpavimo takų ligos: balso stygų paralyžius, laringitas, gerklų edema, oro maišų uždegimas, rinitas, lėtinis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas ir sinusitas, pasireiškė klinikiniai simptomai arba jų kompleksas: kosulys, pakitęs kvėpavimo garsas, dusulys treniruotės metu, dusulys ramybės metu, išskyros iš nosies, sumažėjęs fizinis pajėgumas, nepakitęs fizinis aktyvumas. Arkliams pasireiškė visi klinikiniai simptomai arba jų dalis.

48% 8% 16% 4% 4% 4% 16%

Viršutinių kvėpavimo takų ligų pasiskirstymas

Gerklų edema

Laringitas

Oro maišų uždegimas

Rinitas

Sinusitas

Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas

21 7 pav. Arkliams kuriems diagnozuotas balso stygų paralyžius simptomų pasireiškimo

pasiskirstymas (n=12).

Iš visų arklių (n = 12), kuriems buvo diagnozuotas balsų stygų paralyžius, 91,7 proc. buvo nustatytas fizinio pajėgumo sumažėjimas, 83,3 proc. pasireiškė netinkamas kvėpavimo garsas, o 41,7 proc. atvejų buvo pastebėtas dusulys treniruočių metu. 25 proc. iš visų arklių su balso stygų paralyžiumi pasireiškė kosulys, o išskyros iš nosies ir nepakitęs fizinis pajėgumas nustatytas 8,3 proc. arklių.

25 83 42 8 92 8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kosulys Pakitęs kvėpavimo garsas

Dusulys treniruotės metu Išskyros iš nosies Sumažėjęs fizinis pajėgumas Nepakitęs fizinis aktyvumas

Procentai, %

22 8 pav. Arkliams kuriems diagnozuotos viršutinių kvėpavimo takų ligos, simptomų pasireiškimo

pasiskirstymas (n=13).

Iš visų arklių (n = 2), kuriems buvo diagnozuota gerklų edema, 100 proc. pasireiškė kosulys, 50 proc. buvo pastebėtas dusulys ramybės metu, kitiems 50 proc. – dusulys treniruočių metu. 50 proc. atvejų sumažėjo fizinis pajėgumas.

Iš visų arklių (n = 4), kuriems buvo nustatytas laringitas, 100 proc. buvo pastebėtas fizinio pajėgumo sumažėjimas. Kosulys ir netinkamas kvėpavimo garsas buvo pastebėtas 50 proc., o išskyros iš nosies ir dusulys treniruočių metu pasireiškė 25 proc. arklių.

Iš visų arklių (n = 3), kuriems buvo diagnozuotas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kosulys, išskyros iš nosies ir fizinio pajėgumo sumažėjimas pasireiškė 100 proc. arklių. Netinkamas kvėpavimo garsas buvo nustatytas 33,3 proc. arklių.

Arkliai (n = 1) kuriems buvo nustatytas lėtinis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas parodė šiuos simptomus: kosulys (100 proc.), išsyros iš nosies (100 proc.) ir fizinio pajėgumo sumažėjimas (100 proc.).

Arkliams, kuriems buvo diagnozuoti oro maišų uždegimas (n = 1) ir rinitas (n = 1), pasireiškė vienodi simptomai. Kosulys, dusulys treniruočių metu, išskyros iš nosies ir sumažejęs sportinis pajėgumas pasireiškė 100 proc arklių.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Gerklų edema n=2 Laringitas n=4 Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas n=4 Oro maišų uždegimas n=1 Rinitas n=1 Sinusitas n=1 Pro ce n ta i, %

Kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų

pasiskirstymas

Kosulys

Pakitęs kvėpavimo garsas Dusulys ramybės metu Dusulys treniruotės metu Išskyros iš nosies Sumažėjęs fizinis aktyvumas

23 Iš visų arklių (n = 1), kuriems buvo diagnozuotas sinusitas, simptomai, pasireiškę 100 proc. atvejų, buvo išskyros iš nosies ir sumažejęs fizinis pajėgumas.

9 pav. Arklių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų pasireiškimo sezoniškumo pasiskirstymas

(n = 25)

7 paveiksle matoma, kad dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai pasireiškė kovo mėnesį 32 proc. arklių, birželio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais simptomų pastebėta nebuvo. Balandžio mėnesį 24 proc. tirtų arklių buvo pastebėti pirmi simptomai, 16 proc. – rugpjūtį. Liepos ir spalio mėnesiais 8 proc. arklių buvo nustatyti viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai. 4 proc. arklių simptomai buvo nustatyti sausio, vasario ir gegužės mėnesiais.

Vertinant duomenis paveiksle, galima nustatyti ligų sezoniškumą. Dažniausiai ligos pasireiškia pavasarį 60 proc., o žiemą ir rudenį pasireiškia po 8 proc. pirmieji ligų simptomų. Vasarą 24 proc. arklių pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligų pirmieji simptomai.

0 4 4 32 24 4 ₀ 8 16 0 8 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Gr u o d is Sau si s Vas ar is Ko v as B alan d is Geg užė B ir že lis L iep a R ug pjū tis R ug sėj is Sp alis L ap k riti s

Žiema Pavasaris Vasara Ruduo

P ro ce nta i, %

Viršutinių kvėpavimo takų ligų

simptomų pasireiškimo sezoniškumas

24

3.5. Palpacijos tyrimo rezultatų analizė

10 pav. Arklių, sergančių viršutinių kvėpavimo takų ligomis, palpacijos rezultatų analizė (n = 25)

Palpuojant gerklas buvo pastebėtas skausmingumas 84 proc. arklių. Palpuojant limfmazgius jie buvo skausmingi 28 proc. arklių, padideję – 40 proc. arklių, o nepaslankus – 36 proc. tirtų arklių.

84 28 36 40 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Skausmingos Skausmingi Nepaslankus Padideję

Gerklos Limfiniai mazgai

P

ROCENT

A

I,

%

Gerklų ir limfinių mazgų palpacijos

rezultatai

25

3.6. Endoskopijos tyrimo rezultatų analizė

11 pav. Arklių, sergančių viršutinių kvėpavimo takų ligomis, endoskopijos tyrimo rezultatų analizė

(n = 25)

Laringoskopijos metu buvo apžiūrimos nosies ertmė, kvėpuojamasis plyšis, gerklos, oro maišai bei stebimas balso stygų judėjimas.

Iš visų arklių (n = 25) paraudusi nosies ertmės gleivinė buvo 44 proc. arklių, balkšva – 4 proc.. 4 proc. arklių buvo pastebėtos išsiplėtusios nosies ertmės kraujagyslės ir edema. Sekretas nosies ertmėje buvo nustatytas 44 proc. arklių.

Kvėpuojamojo plyšio gleivinė 32 proc. arklų buvo paraudusi, 4 proc – balkšva. 4 proc. arklių kvėpuojamojo plyšio gleivinė buvo edemiška ir 12 proc. arklių matėsi išsiplėtusios kraujagyslės. Sekretas buvo pastebėtas 16 proc. arklių kvėpuojamajame plyšyje.

Gerklų gleivinė 40 proc. arklių buvo paraudusi, 8 proc. – balkšva. Išsiplėtusios kraujagyslės buvo 28 proc. arklių, gerklų edema buvo pastebėta 12 proc. atvejų. Sekretas buvo 8 proc. arklių gerklose.

Oro maišų gleivinė 16 proc. atvejų buvo paraudusi. 4 proc. atvejų buvo matomos išsiplėtusios kraujagyslės, taip pat 4 proc. buvo pastebėta edema.

4 4 8 0 44 32 40 16 4 12 28 4 4 4 12 4 44 16 8 4852 0 10 20 30 40 50 60 Nosies ertmė Kvėpuojamasis plyšys Gerklos Oro maišai Balso stygos Procentai, %

Endoskopijos tyrimo rezultatai

Simetriškas judėjimas Asimetriškas judėjimas Sekretas Edema Išsiplėtusios kraujagyslės Paraudusi gleivinė Balkšva gleivinė

26 48 proc. arklių balso stygos judejo asimetriškai, o 52 proc. buvo pastebėtas simetriškas balso stygų judėjimas.

27

REZULTATŲ APTARIMAS

Šio darbo tikslas yra įvertinti dažniausiai pasitaikančias arklių viršutinių kvėpavimo takų ligas, diagnozuotas LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikų pacientams.

Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad per tyrimo laikotarpį (2013 m. sausio mėn. – 2015 m. spalio mėn.) į kliniką kreipėsi 25 arklių savininkai, kurių arkliai sirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Nustatytos 8 ligos, iš kurių dažniausiai pasitaikanti buvo balso stygų paralyžius (nustatytas 48 proc. arklių). 4 iš 8 ligų (oro maišų uždegimas, rinitas, lėtinis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas ir sinusitas) sudarė po 4 proc. atvejų. Šios ligos buvo rečiau diagnozuotos, nei tokios kaip laringitas (16 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų uždegimas (12 proc. atvejų) ir gerklų edema (8 proc. atvejų).

Dauguma arklių, sergančių viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, yra 4 metų amžiaus (28 proc.). Dauguma tyrime dalyvavusių arklių yra darbingo amžiaus (68 proc.), pasak literatūros darbingiausias arkliu amžius yra 3 – 6 metai (49). Tokiame amžiuje arkliai yra aktyviai treniruojami, dalyvauja varžybose, dėl ko patiria daug streso, todėl jie yra labiau linkę sirgti kvėpavimo takų ligomis (26, 50). Vyriausi arkliai buvo 10 metų ir jie sudarė 4 proc. visos imties, o 9 ir 8 metų arkliai sudarė po 16 proc. imties. Literatūroje yra nurodoma, kad senesnių arklių sveikatos nusiskundimai labai panašūs į jaunesnių. Senesnių arklių savininkai dažnai kreipiasi dėl arklių kvėpavimo takų, žarnyno sistemos, raumenų ir skeleto negalavimų, tačiau dažniausiai pasitaikanti kvėpavimo takų liga šioje amžiaus grupėje yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (51).

Lytis ir veislė nėra svarbūs duomenys diagnozuojant kvėpavimo takų ligas (37). Dauguma šiame tyrime dalyvavusių arklių buvo patinai (56 proc.), o 44 proc. arklių buvo patelės. Tačiau veislė ar lytis gali nurodyti tam tikrą informaciją apie arklio eksploatavimą – naudojimą veisimui, sportui. Veislė gali nurodyti, kokioje sporto šakoje naudojamas arklys, kokios traumos ar ligos gali būti sutinkamos (52). Prancūzų ristūnai sudarė 52 proc. visų tirtų arklių, 4 proc. buvo Amerikos ristūnai, o šios veislės yra naudojamos lenktynėms (53). Trakėnų veislės arkliai tyrime sudarė 20 proc., Lietuvos jojamieji, Oldenburgų, Budionų veislės arkliai kurie sudarė po 4 proc. Šie arkliai dažniausiai yra naudojami konkūrui, išjodinėjimui, laisvalaikio jojimui (53). Lietuvos sunkieji arkliai, tyrime sudarę 12 proc., buvo populiarus žemės ūkyje bei naudojami kaip darbiniai arkliai (53).

Analizuojant ligas, buvo pastebėtas simptomų pasireiškimo sezoniškumas. Pavasarį pirmi simptomai buvo pastebėti 60 proc. tirtų arklių. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad arkliai visą žiemą yra laikomi arklidėse, o treniruotės vyksta uždarose patalpose. Lėtinės ir poūmės kvėpavimo takų ligos yra labai aktualios toms šalims, kuriose arkliai yra laikomi garduose (19). Tačiau ristūnų veislės arkliai ir

28 žiemą treniruojami lauke, tad šiai grupei arklių kvėpavimo takų ligos gali išsivystyti ne tik dėl laikymo sąlygų arklidėje, tačiau ir dėl oro sąlygų bei temperatūros treniruočių metu (54).

Tiriami žirgai buvo iš skirtingų arklidžių, kurios buvo suskirstytos į 3 grupes: X (48 proc.), Z (16 proc.) ir Y (36 proc.). Tai buvo padaryta tam, kad būtų paprasčiau rinkti duomenis apie laikymo sąlygas. Tyrimo metu nustatyta, kad arklių laikymas garde yra pasirenkamas dažniausiai – iš visų tirtų arklių, 84 proc. gyveno garde.

Matomų dulkių kiekis daugumoje tirtų arklidžių buvo 101 – 150 matomų dulkių dalelių vienetų. Šis tyrimas yra palyginamasis, todėl galima teigti, kad daugumoje arklidžių (64 proc. atvejų) buvo vidutinis dulkėtumas. Šienas ir kraikas yra dulkių šaltinis (22), todėl buvo analizuojamas arklių maitinimas ir laikymas. Dauguma arklių maitinami šienu ir avižomis, šienas duodamas 3 kartus per dieną. Daugumos arklių garduose (64 proc.) kaip kraikas naudojamos pjuvenos.

Kiekvienos ligos simptomai buvo analizuojami atskirai. Balso stygų paralyžius – dažniausiai diagnozuota liga per tyrimo laikotarpį (48 proc.). Šiai ligai būdingas fizinio krūvio netoleravimas, riaumojimą primenantis netinkamas kvėpavimo garsas. Riaumojimas dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu, taip pat gali pasireikšti dusulys. Ramybės metų sergantys arkliai gali būti besimptomiai (51). Tyrimo metu pacientams, kuriems buvo diagnozuotas balso stygų paralyžius, pasireiškė fizinio pajėgumo sumažėjimas (91,7 proc. atvejų), netinkamas kvėpavimo garsas (83,3 proc.), dusulys treniruočių metu (41,7 proc.), kosulys (25,0 proc.), išskyros iš nosies (8,3 proc.). Daugumai arklių pasireiškė šiai ligai būdingiausi simptomai.

Laringitui yra būdingas kosulys, kuris sustiprėja kvėpuojant dulkėtu arba šaltu oru, taip pat padažnėja kvėpavimas, išskyros iš nosies (3). Tyrime dalyvavusiems laringitu sergantiems žirgams pasireiškė fizinio pajėgumo sumažėjimas (100 proc.), kosulys (50 proc.), netinkamas kvėpavimo garsas (50 proc.), dusulys treniruočių metu (25 proc.) ir išskyros iš nosies (25 proc.). Ne visiems arkliams pasireiškė būdingi laringito simptomai (kosulys, išskyros iš nosies).

Esant gerklų edemai pasireiškia dusulys ramybės metu, švilpiantis kvėpavimo garsas, padidėja jautrumas gerklų srityje (3). Tyrime dalyvavusiems arkliams, kuriems buvo diagnozuota gerklų edema, pasireiškė kosulys, dusulys ramybės metu ir dusulys treniruočių metu. Taip pat pasireiškė fizinio pajėgumo sumažėjimas. Švilpiantis kvėpavimo garsas nebuvo pastebėtas nei vienam pacientui. Gerklų edema tirtiems arkliams pasireiškė ne su visais būdingais simptomais.

Rinitas ir sinusitas pasireiškia panašiais simptomais – ištakos iš nosies, pasunkėja kvėpavimas dėl patinusių gleivinių, esant gausioms ištakoms iš nosies gali pasireikšti dusulys, sumažėja fizinis aktyvumas (3). Tyrime dalyvavusiems arkliams, kuriems buvo diagnozuotas rinitas ar sinusitas, buvo

29 pastebėtos ištakos iš nosies, fizinio pajėgumo sumažėjimas. Rinito atvejais pasireiškė dar ir kosulys bei dusulys treniruočių metu. Simptomai yra būdingi šioms ligoms.

Viršutinių kvėpavimo takų ir oro maišų uždegimo simptomai tirtiems arkliams pasireiškė vienodi: kosulys, išskyros iš nosies, fizinio pajėgumo sumažėjimas. Arkliams su oro maišu uždegimu taip pat buvo pastebėtas dusulys treniruočių metu. Netinkamas kvėpavimo garsas pasireiškė tik 33,3 proc. arklių su viršutinių kvėpavimo takų uždegimu.

Esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, nepriklausomai nuo to ar jis ūmus ar lėtinis, būdingi simptomai yra fizinio pajėgumo sumažėjimas, kosulys, išskyros iš nosies. Esant oro maišu uždegimui, išskyros iš nosies, kosulys bei fizinio pajėgumo sumažėjimas yra būdingiausi simptomai šiai ligai (33). Tyrimo metu buvo pastebėta, kad ligos pasireiškė būdingais ir nebūdingais simptomais, tačiau būdingi ligai simptomai pasireiškė ne visais atvejais.

Sveiko gyvūno limfmazgiai turi būti nepadidėję, paslankūs bei neskausmingi. Kai kurios ligos sukelia tik regioninių limfmazgių padidėjimą, skausmingumą. Yra ligų, kurios sukelia visų organizmo limfmazgių patologijas (51, 55). 40 proc. tirtų atvejų buvo pastebėtas regioninių limfinių mazgų padidėjimas, 28 proc. atvejų jie buvo skausmingi, o nepaslankūs 36 proc. tirtų arklių. Tai buvo pastebėta rinito, laringito ir ūmių uždegimų atvejais, o tokie pakitimai yra būdingi šioms ligoms (3).

Gerklų skausmingumas buvo pastebėtas 84 proc. arklių. Gerklų skausmingumas yra būdingas laringito, gerklų paralyžiaus, uždegimo (viršutinių kvėpavimo taku ar laryngotracheito) atvejais (3, 15). Endoskopijos tyrimas padėjo tiksliai nustatyti diagnozes, kadangi ne visi klinikiniai požymiai yra specifiniai ar būdingi tik vienai ligai (18, 33). Endoskopija leido lokalizuoti patologijų buvimo vietas. Esant balso stygų paralyžiui (pilnam ar daliniam), buvo nustatyti jų netolygus judesiai. Gleivinės spalva, kraujagyslių prisipildymas, jungiamojo audinio buvimas, išskyros leisdavo diagnozuoti ligą tiksliai, priklausomai nuo to, kur lokalizuodavosi pakitimai.

30

IŠVADOS

1. Didžioji dalis arklių (68 proc.), kuriems buvo diagnozuotos ir gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikose, yra darbingo amžiaus ir aktyviai sportuojantys.

2. Viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai yra susiję su arklių laikymo sąlygomis, stresu ir jų fiziniu aktyvumu.

3. Dažniausiai nustatoma viršutinių kvėpavimo takų liga tyrimo laikotarpiu buvo balso stygų paralyžius (48 proc.).

4. Veiksmingiausias ir dažniausiai taikomas (100 proc. atvejų) diagnostikos būdas įtariant viršutinių kvėpavimo takų ligas yra endoskopija, tačiau taip pat svarbus bendras klinikinis tyrimas, kuris yra atliekamas visiems arkliams, nepriklausomai nuo sveikatos nusiskundimų.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Olsen SL. Horses through time: Rowman & Littlefield; 2003. 105, 11–13, 21. p. 2. Rush B, Mair T. Equine respiratory diseases: John Wiley & Sons; 2008.

3. Уша Б, Щербаков Г. Внутренние болезни животных. Санкт-Петербург, изд-во «Лань»–58 п л. 2015:96-8, 108.

4. Fornander L. Upper Airway Mucosal Inflammation: Proteomic Studies after Exposure to Irritants and Microbial Agents: Linköping University Electronic Press; 2015.

5. Debelu T, Akililu N, Desissa TSaF. Isolation and identification of aerobic bacterial species from upper respiratory tract of cart horses in Central Ethiopia. Journal of Veterinary Medicine and Animal Health. 2014;6(9):239-44.

6. Vairo S, Van den Broeck W, Favoreel H, Scagliarini A, Nauwynck H. Development and use of a polarized equine upper respiratory tract mucosal explant system to study the early phase of pathogenesis of a European strain of equine arteritis virus. Vet Res. 2013;44:22.

7. Frellstedt L, Gosset P, Kervoaze G, Hans A, Desmet C, Pirottin D, et al. The innate immune response of equine bronchial epithelial cells is altered by training. Veterinary research. 2015;46(1):3.

8. JOHNSON L. When a Sneeze is More Than a Sneeze: Equine Upper Respiratory

Viruses. Proceeding of the LAVC Lima Peru: Published by International Veterinary Information Service (www ivis org); 2008.

9. Jusoh SZ, Mohamed F, Ahmad B, Omar MA, King Murdoch AI. Prevalence of noninfectious respiratory disease in thoroughbred racehorses. 2011.

10. Щербаков Г, Коробов А. Внутренние незаразные болезни. Спб: Издательство «Лань. 2005.

11. Mshelia W, Onoja I, Andrew A, Oparah Q, Isiyaku M. Secondary sinusitis in a 7-year-old Part-Barb mare. Sokoto Journal of Veterinary Sciences. 2008;7(2).

12. EJ P, editor Nasal discharge: where’s it coming from and what we can do about it. 13th International Congress of the World Equine Veterinary Association; 2013; Budapest, Hungary: International Veterinary Information Service (www ivis org).

13. OM L, editor Disorders of the Guttural Pouches. Equine Respiratory Diseases; 2007; UT Ithaca, NY: International Veterinary Information Service (www ivis org).

14. Art T, Lekeux P, editors. Upper airway function and dysfunction. Proceedings: 9th Congress on Equine Medicine and Surgery; 2005: Genève.

32 15. Brakenhoff JE, Holcombe SJ, Hauptman JG, Smith HK, Nickels FA, Caron JP. The prevalence of laryngeal disease in a large population of competition draft horses. Veterinary Surgery. 2006;35(6):579-83.

16. Dixon P, McGorum B, Railton D, Hawe C, Tremaine W, Pickles K, et al. Laryngeal paralysis: a study of 375 cases in a mixed‐breed population of horses. Equine veterinary journal. 2001;33(5):452-8.

17. Kidd J, Slone D. Treatment of laryngeal hemiplegia in horses by prosthetic laryngoplasty, ventriculectomy and vocal cordectomy. The Veterinary Record. 2002;150(15):481-4.

18. Rush BR. Overview of Respiratory Diseases of Horses

http://www.merckvetmanual.com/mvm/respiratory_system/respiratory_diseases_of_horses/overview_o

f_respiratory_diseases_of_horses.html2014 [updated 2014; cited 2015].

19. van den Hoven R. Air pollution and domestic animals: INTECH Open Access Publisher; 2011.

20. Douwes J, Thorne P, Pearce N, Heederik D. Bioaerosol health effects and exposure assessment: progress and prospects. Annals of Occupational Hygiene. 2003;47(3):187-200.

21. Pomorska D, Larsson L, Skorska C, Sitkowska J, Dutkiewicz J. Levels of bacterial endotoxin in air of animal houses determined with the use of gas chromatography-mass spectrometry and Limulus test. Annals of agricultural and environmental medicine. 2007;14(2):291-8.

22. Elfman L, Pringle J, Riihimäki M, Wålinder R. Air quality in horse stables: INTECH Open Access Publisher; 2011.

23. Mazan MR, Hoffman AM, editors. How to do air quality testing in the equine barn. AAEP Proceedings; 2006.

24. Woods PS, Robinson N, Swanson M, Reed C, Broadstone R, Derksen F. Airborne dust and aeroallergen concentration in a horse stable under two different management systems. Equine veterinary journal. 1993;25(3):208-13.

25. Particle collection: The Nuffield Foundation; 2008. Available from:

http://www.nuffieldfoundation.org/sites/default/files/particle-collection-practical-104.pdf.

26. von BORELL E. Stress and coping in farm animals. 2000.

27. Butler G. Definitions of stress. Occasional paper (Royal College of General Practitioners). 1993(61):1.

33 29. Wood J, Newton J, Chanter N, Mumford J. Association between respiratory disease and bacterial and viral infections in British racehorses. Journal of clinical microbiology. 2005;43(1):120-6.

30. McGowan C. Welfare of Aged Horses. Animals. 2011;1(4):366-76.

31. Trigo P, Muñoz A, Castejón F, Riber C, Hassel DM. Rib fracture in a horse during an endurance race. The Canadian Veterinary Journal. 2011;52(11):1226.

32. Sloet van Oldruitenborgh-Oosterbaan MM BS. Upper airway dysfunction in foals. Second World Equine Airways Symposium; Scotland: International Veterinary Information Service 2001.

33. Couëtil L. Respiratory diseases by clinical signs. Equine Respiratory Diseases International Veterinary Information Service, Ithaca, New York. 2002.

34. Woodie JB, editor Evaluation of the upper respiratory tract at rest and during exercise. Proceedings of the 57th Annual Convention of the American Association of Equine Practitioners, San Antonio, Texas, USA, 18-22 November 2011; 2011: American Association of Equine Practitioners (AAEP).

35. V. G, editor Chronic cough. 10th International Congress of World Equine Veterinary Association; 2008; Moscow, Russia: International Veterinary Information Service.

36. B. W. How to Evaluate the Horse with an Upper Respiratory Noise. American Association of Equine Practioners Focus on Upper and Lower Respiratory Diseases; Salt Lake City: International Veterinary Information Service; 2010.

37. Mazan MR. How to examine the equine respiratory system. Proceedings of the American Association of Equine Practioners Focus on Upper and Lower Respiratory Diseases, Salt Lake City, UT Ithaca, NY: Published by International Veterinary Information Service (www ivis org). 2010.

38. Воронин Е, Сноз Г, Васильев М, Ковалев С, Черкасова В, Шабанов А, et al. Клиническая диагностика с рентгенологией: КолосС Москва; 2006.

39. Mirazo JE, Page P, Rubio-Martinez L, Marais HJ. Dynamic upper respiratory abnormalities in Thoroughbred racehorses in South Africa. Journal of the South African Veterinary Association. 2014;85(1):01-6.

40. Lindegaard C, Husted L, Ullum H, Fjeldborg J. Sedation with detomidine and acepromazine influences the endoscopic evaluation of laryngeal function in horses. Equine veterinary journal. 2007;39(6):553-6.

34 42. Graham Munroe CW. Respiratory: radiography - upper respiratory tract [cited 2015]. Available from: https://www.vetstream.com/equis/Content/Technique/teq00462.

43. Abutarbush SM. Illustrated guide to equine diseases: John Wiley & Sons; 2009.

44. МАНУЙЛОВ К. ПРАКТИЧЕСКИЕ СЛУЧАИ ЛЕЧЕНИЯ ЗАБОЛЕВАНИЙ РЕШЕТЧАТОЙ КОСТИ У ЛОШАДЕЙ. VetPharma. 2014(1 (17)).

45. Doucet MY, Viel L. Clinical, radiographic, endoscopic, bronchoalveolar lavage and lung biopsy findings in horses with exercise-induced pulmonary hemorrhage. The Canadian Veterinary Journal. 2002;43(3):195.

46. Chalmers H, Cheetham J, Yeager A, Ducharme N. Ultrasonography of the equine larynx. Veterinary Radiology & Ultrasound. 2006;47(5):476-81.

47. Zanforlin A, Giannuzzi R, Nardini S, Testa A, Soldati G, Copetti R, et al. The role of chest ultrasonography in the management of respiratory diseases: document I. MultidiscipRespir Med. 2013;8(1):54.

48. Tessier C, Brühschwein A, Lang J, Konar M, Wilke M, Brehm W, et al. Magnetic resonance imaging features of sinonasal disorders in horses. Veterinary Radiology & Ultrasound. 2013;54(1):54-60.

49. Hodgson DR, McKeever KH, McGowan CM. The athletic horse: principles and practice of equine sports medicine: Elsevier Health Sciences; 2013.

50. Lane J, Bladon B, Little D, Naylor J, Franklin S. Dynamic obstructions of the equine upper respiratory tract. Part 1: Observations during high‐speed treadmill endoscopy of 600 Thoroughbred racehorses. Equine veterinary journal. 2006;38(5):393-9.

51. Sprayberry KA, Robinson NE. Robinson's Current Therapy in Equine Medicine: Elsevier Health Sciences; 2014.

52. Farrow CS. Veterinary Diagnostic Imaging-The Horse: Elsevier Health Sciences; 2005. 53. Hermsen J. Arkliai. Enciklopedinis žinynas. Aktėja; 2004 p. 15-56.

54. Дорош М. Болезни лошадей. М: Вече. 2007.

55. Robinson NE, Causa MDH, Sprayberry KA. Current Therapy in Equine Medicine. 6 ed. U.S.A.2009. 895 p.

35

PRIEDAS Nr 1

1 lentelė. Arklių sergančių kvėpavimo takų ligomis duomenys.

Gyvūnas Požymių pasireiškimo data Diagnozė Ligos baigtis Lytis Gimimo data Savinin-kas Veislė Arklys 2013-04-08 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius Nežinoma

vyr.

2006-01-01 Z Trakėnas

Arklys 2013-07-03 Kvėpavimo takų

ligos. Bronchitas Sveiksta vyr.

2008-01-01 Y Mišrūnas Arklys 2015-04-30 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Sveiksta mot. 2010-01-01 Y Lietuvos sunkusis

Arklys 2015-02-25 Kvėpavimo takų

ligos Nežinoma vyr.

2013-01-01 X Prancūzų ristūnas Arklys 2013-10-24 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius Sveiksta vyr. 2013-01-01 X Prancūzų ristūnas Arklys 2014-02-12 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL. Plaučių emfizema Nežinoma vyr. 2004-02-01 Y Latvijos jojamasis Arklys 2013-01-29 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Pasveiko vyr. 2004-02-01 Y Latvijos jojamasis

Arklys 2015-05-19 Kvėpavimo takų

ligos. Bronchitas Sveiksta vyr.

2007-01-01 Y Žemaitu kas Arklys 2015-04-29 Kvėpavimo takų ligos. Lėtinis viršutinių kv.takų uždegimas Sveiksta vyr. 2011-01-01 X Prancūzų ristūnas Arklys 2013-03-21 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius Nežinoma mot. 2010-03-15 X Prancūzų ristūnas Arklys 2014-04-24 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius Nežinoma vyr. 2005-01-01 Y Trakėnas Arklys 2014-03-21 Kvėpavimo takų ligos. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas Nežinoma mot. 2010-01-01 X Prancūzų ristūnas

Arklys 2013-07-10 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta mot.

2011-01-01 X

Prancūzų ristūnas

36 Gyvūnas pasireiškimo Požymių

data Diagnozė Ligos baigtis Lytis Gimimo data Savinin-kas Veislė Arklys 2014-01-24 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma vyr. 2003-01-01 Y Lietuvos jojamasis

Arklys 2015-03-16 Kvėpavimo takų

ligos Nežinoma mot.

2006-01-01 Y Šetlando Arklys 2013-04-16 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Sveiksta vyr. 2011-01-01 Y Mišrūnas

Arklys 2014-01-08 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta vyr.

2010-01-01 X

Prancūzų ristūnas Arklys 2015-07-02 Kvėpavimo takų

ligos. Pneumonija Sveiksta vyr.

2005-01-01 Y KWPN

Arklys 2013-08-08

Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius

Nežinoma vyr.

2008-01-01 Y

Lietuvos jojamasis

Arklys 2015-10-23 Kvėpavimo takų

ligos. Laringitas Nežinoma mot.

2012-01-01 X Prancūzų ristūnas Arklys 2015-05-21 Kvėpavimo takų ligos. Oro maišų

uždegimas

Sveiksta mot.

2012-01-01 X

Prancūzų ristūnas

Arklys 2015-03-20 Kvėpavimo takų

ligos. Laringitas Sveiksta mot.

2012-01-01 X Prancūzų ristūnas Arklys 2014-03-14 Kvėpavimo takų ligos. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas Sveiksta mot. 2012-01-01 X Prancūzų ristūnas

Arklys 2013-01-27 Kvėpavimo takų

ligos. Bronchitas Nežinoma vyr.

2006-01-01 Y

Lenkų jojamasis Arklys 2013-04-23 Kvėpavimo takų

ligos. Sinusitas Nežinoma mot.

2004-01-01 Y Ameriko s ristūnas Arklys 2014-03-04 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma mot. 2002-02-21 Y Hanoveri s Arklys 2014-06-26 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Sveiksta vyr. 2006-01-01 Y Lietuvos jojamasis Arklys 2013-04-08 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius. I laispnis

Nežinoma vyr.

2009-01-01 Z Trakėnas

Arklys 2015-03-19 Kvėpavimo takų

ligos. Laringitas Sveiksta vyr.

2013-01-01 Y

Prancūzų ristūnas

37 Gyvūnas pasireiškimo Požymių

data Diagnozė Ligos baigtis Lytis Gimimo data Savinin-kas Veislė Arklys 2014-09-25 Kvėpavimo takų

ligos. Bronchitas Nežinoma vyr.

2011-01-31 Y Oldenbur gų Arklys 2014-06-20 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma vyr. 2008-01-01 Y Trakėnas

Arklys 2013-10-22 Kvėpavimo takų

ligos Nežinoma vyr.

2008-01-01 Y Arklys 2014-08-03 Kvėpavimo takų ligos. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Aerosaculitis Nežinoma mot. 2005-01-01 Y Lietuvos jojamasis Arklys 2015-09-22 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Sveiksta mot. 2006-01-01 Y Lietuvos jojamasis Arklys 2014-01-08 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Sveiksta mot. 2004-01-01 Y Lietuvos jojamasis

Arklys 2015-04-29 Kvėpavimo takų

ligos. Tracheitas Sveiksta vyr.

2009-04-21 Y Lietuvos jojamasis Arklys 2013-07-22 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius

Nežinoma vyr.

2009-04-21 Y

Lietuvos jojamasis

Arklys 2014-01-13 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta mot.

2008-01-01 Y Lietuvos jojamasis Arklys 2013-04-08 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius Nežinoma vyr. 2009-01-01 Z Trakėnas Arklys 2013-02-20 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Pasveiko vyr. 2003-01-01 Y Anglų grynakra ujis Arklys 2014-08-05 Kvėpavimo takų

ligos Nežinoma vyr.

2010-01-01 Z Trakėnas

Arklys 2014-08-05

Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius

Nežinoma mot.

2010-01-01 Z Trakėnas

Arklys 2015-02-12 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta vyr.

1998-01-01 Y Latvijos jojamasis Arklys 2013-04-16 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma mot. 2001-01-01 Y KWPN

38 Gyvūnas pasireiškimo Požymių

data Diagnozė Ligos baigtis Lytis Gimimo data Savinin-kas Veislė Arklys 2015-03-31 Kvėpavimo takų

ligos. Rinitas Sveiksta vyr.

2011-01-01 Y Lietuvos sunkusis Arklys 2014-04-24 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma vyr. 2007-01-01 Y Žemaitu kas Arklys 2014-01-08 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Sveiksta vyr. 2004-01-01 Y Lietuvos sunkusis Arklys 2014-07-16 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL. Plaučių emfizema Nežinoma mot. 2004-01-31 Y Latvijos jojamasis Arklys 2013-02-13 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma vyr. 2000-01-01 Y Latvijos jojamasis Arklys 2015-09-10 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta vyr.

2005-01-01 Y Mišrūnas

Arklys 2015-04-20 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta vyr.

2010-01-01 Y Trakėnas Arklys 2014-07-16 Kvėpavimo takų ligos. Gerklų edema. Gerklų paralyžius Nežinoma mot. 2006-01-31 Y Oldenbur gų Arklys 2015-10-22 Kvėpavimo takų ligos. Laryngotracheitas Sveiksta mot. 2008-05-12 Y Lietuvos jojamasis Arklys 2014-07-28 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma vyr. 2007-01-31 Y Mišrūnas

Arklys 2013-08-31 Kvėpavimo takų

ligos. Laringitas Sveiksta vyr.

2004-01-01 X

Prancūzų ristūnas Arklys 2014-10-01 Kvėpavimo takų

ligos Sveiksta mot.

2010-01-01 Y

Lenkų jojamasis Arklys 2014-09-02 Kvėpavimo takų

ligos Nežinoma mot.

2007-01-01 Y Mišrūnas Arklys 2013-04-16 Kvėpavimo takų ligos. Bronchitas. LOPL Nežinoma vyr. 2000-01-01 Y Baltijos Hanoveri s BH Arklys 2015-05-27 Kvėpavimo takų

ligos Nežinoma mot.

2007-01-01 X Prancūzų ristūnas Arklys 2013-03-26 Kvėpavimo takų ligos. Balso stygų

paralyžius

vyr.